Pirmadienį buvo surengta didelė VSAT pareigūnų koordinuojama operacija, kurios metu jungtinės teisėsaugos pajėgos vykdė plačios apimties veiksmus užkardant iš Baltarusijos į Lietuvą oro balionais skraidinamą kontrabandą bei išaiškinant tuo užsiimančius asmenis.

Šioje operacijoje dalyvavo daugiau kaip 100 teisėsaugos institucijų pareigūnų, kurie atliko daugiau kaip 30 kratų Vilniaus ir Druskininkų savivaldybėse bei Varėnos ir Šalčininkų rajonuose, taip pat vykdė kitus veiksmus.

„Džiugu, kad kriminalinės žvalgybos stiprinimas ir glaudus teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas duoda puikių rezultatų. Tai labai aiški žinutė kontrabandos organizatoriams ir bendrininkams. Mūsų strateginis tikslas – kad tokia nusikalstama veikla taptų ne tik nuostolinga, bet ir atgrasi“, – teigia vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Šios priemonės metu buvo aptikta dešimtys kontrabandos minėtu oro keliu gabenimui skirtų GPS įrenginių, taip pat ryšio palaikymo priemonių, mobiliųjų įrenginių. Pareigūnai per kratas rado šaunamųjų ginklų ir šaudmenų, narkotinių medžiagų, kontrabandinių cigarečių, nusikalstamoms veikoms naudojamų automobilių ir kitų priemonių.

Sulaikyta ir su oro balionais iš Baltarusijos gabenama kontrabanda, įtariama, susijusių asmenų. Kadangi šios operacijos veiksmai tęsiami, tokių asmenų ratas, manoma, didės.

Kontrabandos oro keliu užkardymui vidaus reikalų ministro įsakymu yra sudaryta Jungtinė tyrimo grupė, kurioje dirba VSAT, policijos, muitinės ir FNTT pareigūnai. Ši VSAT koordinuota operacija buvo viena iš grupės vykdomų tęstinių priemonių.

Iki šios operacijos jau buvo nustatyta daugiau nei 100 asmenų, kurie susiję su cigarečių gabenimu oru.

Duomenys rodo, kad šiemet per devynis šių metų mėnesius daugiau apie 80 proc. iš Baltarusijos į Lietuvą patekusių cigarečių yra atgabentos oru – naudojant oro balionus ar bepiločius orlaivius.

Iš viso sulaikyta per 1,3 mln. cigarečių pakelių, atgabentų oru.

Kovojant su oro būdu gabenama kontrabanda, Vidaus reikalų ministerija inicijavo teisės aktų pakeitimus, siekiant kaltininkams numatyti griežtesnę atsakomybę.

Įstatymų pakeitimo projektais siekiama numatyti griežtesnę baudžiamąją atsakomybę už kontrabandos (prekių arba draudžiamų daiktų ir medžiagų) gabenimą pavojingu būdu, sukeliančiu grėsmes visuomenės saugumui.

Taip pat siūloma baudžiamoji atsakomybė už tyčinius transporto eismo tvarkos ar saugumo taisyklių pažeidimus, kurie sukelia pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiam objektui, sutrikdo saugų transporto eismą arba šiurkščiai pažeidžia viešąją tvarką.

VSAT ir VRM inf.

VSAT nuotr.

VMVT tinklalapyje paskelbta interaktyvi švieslentė, kurioje pateikiami MLL reikalavimai, taikomi norint išvežti gyvulius tolimesniam auginimui ar veislei į kitas ES valstybes nares ar trečiąsias šalis.

Švieslentėje informaciją galima lengvai ir greitai  filtruoti pagal paskirties šalį bei matyti reikalavimus pagal gyvūnų amžių, serotipus ir taikomus MLL nustatytus kriterijus. Tai padeda gyvūnų laikytojams greitai ir aiškiai pasitikrinti, kokie reikalavimai galioja planuojant gyvulių perkėlimą.

Švieslentė pasiekiama VMVT tinklalapio skiltyje Aktuali informacija apie gyvūnų užkrečiamąsias ligas, prie informacijos apie Mėlynojo liežuvio ligą, slenkant kompiuterio pelyte iki apačios.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnai, siekdami užtikrinti saugumą kelyje, praėjusią savaitę, lapkričio 10 – 16 dienomis, toliau tikrino, kaip eismo dalyviai laikosi Kelių eismo taisyklių (toliau – KET). Per savaitę Kelių policijos pareigūnai mobiliaisiais greičio matavimo prietaisais užfiksavo 600 greičio viršijimo atvejų.

Lapkričio 15 d. apie 14.40 val. Kauno r., kelyje Kaunas – Zapyškis – Šakiai, policinės priemonės vykdymo metu buvo stabdomas automobilis „Citroen“, tačiau šis reikalavimas sustoti ne-pakluso ir padidinęs greitį nuvažiavo toliau. Už keletos kilometrų automobilis „Citroen“ sustojo, o vairuotojas pasileido bėgti į šalia esantį kalną. Vyras (gim. 1978 m.) sulaikytas, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,55 prom.

Praėjusią savaitę Kelių policijos pareigūnai ir toliau vykdė policines priemones, skirtas neblaiviems vairuotojams ir kitiems KET pažeidimams išaiškinti. Jų metu policijos pareigūnai Kaune, Kauno ir Jonavos rajone patikrino virš 7,9 tūkst. transporto priemonių. Išaiškinta 10 neblaivių vairuotojų (girtumo laipsnis svyravo nuo 0,49 iki 1,52 prom.).

Neblaivūs vairuotojai rinkosi ir kitas transporto priemones – lapkričio 11 d. apie 14.40 val. Jonavos r., Žeimių mstl., dviratį vairavo neblaivus vyras (gim. 1986 m.). Vyrui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,67 prom.

Iš viso praėjusią savaitę Kauno apskrityje policijos pareigūnai nustatė 20 neblaivių vairuotojų, 20 vairuotojų, kurie transporto priemones vairavo neturėdami tam teisės, dar 47 vairuotojus, kurie vairuodami naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis.

Pareigūnai ragina visus eismo dalyvius laikytis Kelių eismo taisyklių, būti drausmingiems bei linki saugaus kelio! Tik kartu rūpindamiesi savo ir kitų saugumu laimingai pasieksime kiekvienos kelionės tikslą.

Kauno apskr. VPK inf. 

Pirmojo etapo metu gyventojai aktyviai teikė savo idėjas – per dvi savaites gauta daugiau kaip tūkstantis vardų pasiūlymų iš visos Lietuvos. Speciali bendrovės komisija, įvertinusi kūrybiškumą, originalumą ir ryšį su žiemos kelių priežiūra, atrinko 20 vardų, kurie pateko į antrąjį etapą.

Viešasis antrojo etapo balsavimas taip pat buvo aktyvus – šimtai gyventojų rinko, jų nuomone, tinkamiausius vardus barstytuvams. Susumavus rezultatus, paaiškėjo penki daugiausia balsų surinkę vardai. Daugiausia balsų surinko „Pabarstukas“ – 236. Antroje vietoje liko „Šaltibarstis“ su 204 balsais. Trečioje vietoje – „Druskius“, surinkęs 149 balsus. Ketvirtoje vietoje atsidūrė „Barstūnas“ (125 balsai), o penktąją vietą užėmė „Žiaurē graži žėima!“, pelniusi 93 balsus.

Kiti siūlyti vardai taip pat sulaukė palaikymo: „Druskomobilis“ (74 balsai), „Ledo siaubas“ (68 balsai), „Sniegius Barstys“ (67 balsai), „Snieguolis“ (66 balsai), „Ledlaužis“ (65 balsai), „Gal druskos?“ (64 balsai), CTRL+Druska+Delete (62 balsai), „Žiemos sargas“ (57 balsai), „Druskytė“ (52 balsai), „Šerkšnys“ (50 balsų), „Ledinukas“ (47 balsai), „Žiemos labubu“ (37 balsai), „Žieminukas“ (36 balsai), „Šaltukas“ (27 balsai), „Brr, kaip šalta“ (26 balsai).

AB „Kelių priežiūra“ dėkoja visiems, kurie teikė savo idėjas ir aktyviai balsavo už barstytuvų vardus. Pasak bendrovės atstovų, konkurso rezultatai parodė, kad žiemos kelių priežiūros tema visuomenei yra artima ir įdomi, o gyventojų pasiūlyti vardai atskleidė kūrybišką požiūrį ir brandų kelių priežiūros bei žiemos technikos specifikos suvokimą.

Konkurso metu išrinkti vardai barstytuvus papuoš artimiausiu metu. „Pabarstukas“, „Šaltibarstis“, „Druskius“, „Barstūnas“ ir „Žiaurē graži žėima!“ dirbs skirtinguose Lietuvos regionuose, taip pat ir intensyviausiuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose. Apie jų pasirodymą keliuose bus pranešta papildomai.

Ādaži miestelis: 2 700 naujų darbo vietų per penkerius metus

Latvijos Ādaži savivaldybė, kurioje gyvena apie 23 600 gyventojų – panašiai kaip Kėdainiuose, puikiai iliustruoja karinio objekto poveikį ekonomikai. 2017 metais, kai čia atvyko NATO pajėgos, miestelyje dirbo apie 6 600 žmonių. Latvijos centrinio statistikos biuro duomenimis, 2022 metais dirbančiųjų skaičius per penkerius metus išaugo net iki 9300 – per 40 proc.

„Vietos gamintojai ir paslaugų teikėjai identifikavo karių poreikius ir gali pasiūlyti maitinimo, sporto ir pramogų, grožio priežiūros bei kitas paslaugas“, – teigia Latvijos gynybos ministerija.

Vienas kariuomenės išleistas doleris sukuria keturis

JAV RAND analitinis centras tyrinėjo Kanzaso valstiją, kurioje gyvena 2,9 mln. žmonių – beveik tiek pat kaip Lietuvoje.

JAV kariuomenė Kanzase išleido 1,31 mlrd. dolerių per metus. Šios išlaidos kartu su kitomis kariuomenės išlaidomis visoje šalyje prisidėjo prie papildomos 3,92 mlrd. dolerių ekonominės veiklos Kanzaso valstijoje. Bendras teigiamas kariuomenės ekonominis poveikis Kanzaso valstijai siekia 5,23 mlrd. dolerių.

Anot prestižinio analitinio centro, kiekvienas tiesiogiai valstijoje išleistas doleris yra susijęs su beveik 4 dolerių vertės papildoma ekonomine veikla.

Kitaip tariant, gynybos investicijos sukuria pridėtinės ekonominės naudos: kariuomenės pinigai nuolat cirkuliuoja vietinėje ekonomikoje bei kuria papildomą ekonominę vertę ir darbo vietas.

JAV tyrimai: kariuomenė sukuria papildomas darbo vietas civiliams

Skaičiai kalba už save. Kanzase yra 47 878 tiesioginės karinės darbo vietos. Šios išlaidos kartu su kitomis nacionalinio lygio kariuomenės išlaidomis palaiko papildomas 41 033 darbo vietas privačiame sektoriuje – parduotuvėse, statybos bendrovėse ir paslaugų srityje.

Aiški grandininė reakcija parodo, kaip kariuomenė prisideda prie regionų klestėjimo. Kai karys papietauja vietiniame restorane, tas restoranas perka maistą iš vietos tiekėjų. Restorano savininkas moka darbuotojams, kurie vėliau apsipirkinėja vietinėse parduotuvėse. Pinigai toliau cirkuliuoja bendruomenėje.

Stabilumo garantija regionams

„Kiekvienas karinis objektas suteikia ekonominę naudą savo bendruomenei, dažnai įdarbindamas tūkstančius žmonių ir išleisdamas milijonus statyboms bei prekėms iš vietos įmonių“, – aiškino TJ Costello, Teksaso valstijos kontrolieriaus vyresnysis ekonomistas.

Skirtingai nuo gamyklų, kurios gali užsidaryti, ar įmonių, kurios gali išsikraustyti, kariniai objektai paprastai lieka dešimtmečiams. Tai suteikia regionams ekonominio saugumo.

„Vyrai ir moterys, kurie dirba ir tarnauja kariniuose objektuose, formuoja bendruomenių stuburą. Jie palaiko nesuskaičiuojamą verslų skaičių ir kuria darbo vietas visoje valstijoje,“ – pabrėžia TJ Costello.

Lietuvos duomenys patvirtina tarptautinę patirtį

Išsamesnių tyrimų apie karinių objektų naudą Lietuvoje trūksta. Tiesa, Valstybės duomenų agentūros 2015–2023 metų duomenys atskleidžia, kad apskritys su kariniais poligonais išlaiko maždaug 25 proc. pranašumą BVP vienam gyventojui, palyginti su apskritimis be poligonų.

Analizėje nevertinama Vilniaus apskritis dėl sostinės statuso ir beveik pusės joje cirkuliuojančios Lietuvos ekonomikos. Kauno apskritis su Gaižiūnų ir Rokų poligonais, Marijampolės apskritis su Kazlų Rūdos poligonu bei Klaipėdos apskritis su Kairių ir Pagudonės poligonais turi vidutiniškai 3 kartus didesnį bendrąjį vidaus produktą nei apskritys be karinių poligonų.

2023 metais apskritys su poligonais pasiekė 20,8 tūkst. eurų BVP vienam gyventojui, tuo tarpu apskritys be karinių poligonų – 16,2 tūkst. eurų.

Krašto apsaugos ministerija 

Įstaigos atstovai atsiprašo už laikinus nepatogumus ir prašo pacientų supratingumo, pabrėždami, kad atnaujinimo rezultatai džiugins visus. „PSPC tvarkosi!“ – skelbia centras.

Odontologinė pagalba nenutrūks

Nors pagrindinis skyrius bus uždarytas, odontologijos paslaugos pacientams ir toliau bus teikiamos – tik kitose Jonavos PSPC ambulatorijose:

Šveicarijos ambulatorija – Vilties g. 4, Šveicarijos k., Jonavos r.

Žeimių ambulatorija – Kauno g. 34A, Žeimių mstl., Jonavos r.

Ruklos ambulatorija – Laumės g. 2-1B, Rukla, Jonavos r.

Bukonių ambulatorija – Jaunystės g. 2, Bukonių k., Jonavos r.

Upninkų ambulatorija – Jaunystės g. 7, Upninkų k., Jonavos r.

Registracija – įprasta

Pacientai ir toliau gali registruotis jiems patogiu būdu:

internetu per www.esveikata.lt,

telefonu +370 349 69015,

atvykę į įstaigos registratūrą.

Skubiais atvejais – budintis odontologas

Ypatingai skubiems atvejams PSPC užtikrins budinčio odontologo kabinetą. Registracija – tuo pačiu telefonu +370 349 69015 arba vietoje, registratūroje.

Jonavos PSPC primena, kad pokyčiai yra laikini, o atnaujinimo darbai atliekami siekiant pagerinti paslaugų kokybę ir pacientų patogumą.

Kitąmet ES biudžeto įsipareigojimai sieks 192,8 mlrd. eurų, o mokėjimai sudarys 190,1 mlrd. eurų. 

Kaip įprastai, ES biudžete didžiausia finansavimo dalis paskirstyta pagrindinėms sritims – Sanglaudos politikai (56,6 mlrd. eurų) ir Bendrajai žemės ūkio politikai (56,5 mlrd. eurų). Pakankamas Sanglaudos programų finansavimas 2026 m. yra ypač aktualus, visų pirma, dėl išaugsiančio tarpinių mokėjimų lygio, nes ES daugiametės finansinės programos pabaigoje įprastai Sanglaudos programų įgyvendinimas vyksta visu pajėgumu. 

Didelį dėmesį 2026 m. ES biudžete numatyta skirti programoms, kurios prisideda prie ES bendrosios rinkos, inovacijų, skaitmeninio perėjimo, junglumo transporto ir energetikos sektoriuose (22,2 mlrd. eurų), veikloms ES kaimynystės ir išorės veiksmų srityse (15,6 mlrd. eurų), taip pat – migracijos ir sienų valdymo (5,0 mlrd. eurų) bei saugumo srityse (2,8 mlrd. eurų). 

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas palankiai įvertino galutinį EP ir Tarybos susitarimą, kuriame atsispindi svarbiausi Lietuvos prioritetai: „Šiemet derybose Lietuvai buvo svarbu užsitikrinti ne tik pakankamus Sanglaudos politikos ir žemės ūkio srities asignavimus, bet ir reikiamą finansavimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui bei Europos infrastruktūros tinklų priemonei.  Taip pat džiugina galutiniame sutarime padidintas finansavimas sienų valdymo ir karinio mobilumo programoms – tai ypač aktualu Lietuvai, turinčiai vieną ilgiausių ES išorės sienų su priešiškomis valstybėmis ir susiduriančiai su hibridinėmis grėsmėmis.“

Galutiniame ES Tarybos ir EP sutarime, lyginant su Europos Komisijos pateiktu ES biudžeto projektu, sutarta skirti papildomą finansavimą tam tikroms programoms: Sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonei ir kariniam mobilumui skiriant po +10,0 mln. eurų bei humanitarinei pagalbai +35,0 mln. eurų, Europos infrastruktūros priemonės (CEF) transporto ir energetikos sritims, skiriant, atitinkamai +8,5 mln. eurų ir +15,0 mln. eurų. 

2026 m. Lietuva iš ES biudžeto turėtų gauti apie 2,81 mlrd. eurų. Daugiausia ES lėšų planuojama gauti iš Sanglaudos politikos fondų – apie 1,47 mlrd. eurų, Bendrosios žemės ūkio politikos fondų – apie 0,82 mlrd. eurų, Europos infrastruktūros tinklų priemonės – apie 0,25 mlrd. eurų, Ignalinos AE uždarymo programai numatyta apie 0,13 mlrd. eurų. Lietuvos įmoka į ES biudžetą turėtų siekti 0,88 mlrd. eurų. 

Finansų ministerijos inf. 

„Kritines paslaugas teikiančios viešojo sektoriaus įstaigos stovi pirmojoje kibernetinės gynybos linijoje. Jų pasirengimas atremti kibernetines grėsmes lemia visos šalies saugumą, todėl iki kitų metų pavasario įkursime 44 saugumo operacijų centrus. Jie atsiras šešiose ministerijose, dešimtyse įvairioms ministerijoms pavaldžių įstaigų, taip pat trijose savivaldybėse, sveikatos priežiūros įstaigose bei kitose organizacijose, kurios teikia kritines paslaugas”, – sako krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

Visos į projektą įtrauktos organizacijos iš NKSC gaus reikalingą techninę ir programinę įrangą. Beveik visa pakete esanti ir partneriams perduodama programinė įranga yra atviro kodo, todėl organizacijos šį technologinį sprendimą galės ateityje naudoti be ženklių papildomų investicijų. Be to, NKSC paruoštą programinės įrangos rinkinį galės naudoti ir kitos saugumo operacijų centrus (SOC) savarankiškai kuriančios organizacijos.

SOC yra platesnės Krašto apsaugos ministerijos Nacionalinę kibernetinio saugumo plėtros programos dalis.

Lapkričio pradžioje vyko praktiniai mokymai SOC analitikams ir IT specialistams, kurių metu jie buvo supažindinti su įranga ir sprendimais, kuriuos netrukus pradės taikyti savo organizacijose. Nuo praėjusios savaitės pradedamas įrangos perdavimo partneriams procesas.

„Saugumo operacijų centrai padės užtikrinti visokeriopą naudą – nuo srauto stebėsenos, operatyvaus pažeidžiamumų šalinimo iki greito reagavimo į kibernetinius incidentus bei operatyvaus informacijos perdavimo NKSC”, – sako NKSC direktorius Antanas Aleknavičius.

Vienas iš steigiamų centrų bus sektorinis. Jis kuriamas bendradarbiaujant su vandentvarkos asociacija „Vandens jėga“, kuri vienija didžiausias Lietuvos vandentvarkos įmones . Šis SOC bus atsakingas už 5 įmonių informacijos srauto stebėjimą, analizę, pažeidžiamumų šalinimą ir reagavimą į incidentus, tačiau ateityje planuojama, kad SOC apjungs daugumą Lietuvos vandentvarkos įmonių. Šiuo metu vyksta derybos su savivaldybėmis dėl galimų regiono lygio sektorinių SOC steigimo.

„Savivaldybės ir joms pavaldžios įstaigos teikia daug kritinių paslaugų gyventojams, todėl matome juos kaip esminę grandį Lietuvos kibernetinės gynybos architektūroje. Be to, sektorinių saugumo operacijų centrų modelis leidžia efektyviai išnaudoti resursus – tiek finansinius, tiek žmogiškuosius. Vietoj dubliuojamų sprendimų kelioms įstaigoms, galima vienoje vietoje sukoncentruoti kompetencijas, kurios aptarnauja visą sektorių“, – sako T. Godliauskas.

Prievolė turėti veikiantį SOC yra įtvirtinta prieš metus priimtame Kibernetinio saugumo įstatyme. Siekdamas padėti organizacijoms kuo greičiau pasiruošti SOC steigimui, NKSC savo interneto svetainėje paskelbė nemokamą SOC analitikų mokymų kursą. Jis skirtas visiems, norintiems įgyti bazinių žinių, reikalingų dirbti saugumo operacijų centre. Nuo kurso paskelbimo vasaros pabaigoje jį jau sėkmingai baigė daugiau kaip 160 asmenų.

Bendra SOC tinklo kūrimo projekto vertė – 17 mln. eurų. Projektas įgyvendinamas Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšomis. Visos projekte numatytos veiklos bus įgyvendintos iki 2026 m. pavasario.

KAM inf. 

Pirmasis žingsnis kiekvienam, svarstančiam apie žemės sklypo paskirties keitimą, yra kreipimasis į vietos savivaldybę. Būtent savivaldybės specialistai gali įvertinti, ar planuojami pokyčiai atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas nuostatas ir ar paskirtį išvis galima pakeisti.

„Žemės sklypo paskirties ar būdo keitimas nėra automatinis procesas. Kiekvienoje teritorijoje galioja skirtingi planavimo sprendiniai, todėl pirmiausia būtina kreiptis į savivaldybę, kuri gali tiksliai įvertinti visas aplinkybes ir galimybes“, – sako NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo veiklos koordinavimo skyriaus vadovė Gabrielė Valentaitė.

Sprendimai dėl žemės sklypo paskirties keitimo priimami tada, kai tvirtinami detalieji planai, specialieji teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai. Teritorijose, kuriose neparengti detalieji planai, sprendimą keisti sklypo paskirtį gali priimti savivaldybės meras arba jo įgaliotas administracijos direktorius, atsižvelgdamas į savivaldybės lygmens bendrąjį planą.

NŽT pažymi, kad dauguma žemės sklypų paskirties keitimų įvyksta rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Tokiais atvejais paskirtis gali būti keičiama, kai, pavyzdžiui, padalijami žemės ūkio ar miškų ūkio paskirties sklypai, formuojami atskiri sklypai prie pastatų ar sprendžiamos situacijos, susijusios su bendraturčių turtu.

NŽT ragina gyventojus, planuojančius vykdyti kitokią veiklą nei numatyta pagal esamą žemės sklypo paskirtį ar būdą  ar sklypo pertvarkymą, iš anksto pasidomėti galiojančiais savivaldybės teritorijoje planavimo dokumentais ir prireikus konsultuotis su specialistais.

Teritorijų planavimo dokumentai yra skelbiami viešai interneto svetainėje www.planuojustatau.lt.

„Pasienyje su Rusija ir Baltarusija tikrinant kiekvieną vilkiką, kontrabandos organizatoriams telieka gana ribotas ir rizikingesnis maršrutų pasirinkimas“ – teigia MKT direktorius Mantas Kaušilas.

Muitinės kriminalistai šiemet pradėjo 21 ikiteisminį tyrimą dėl tabako gaminių – jų kontrabandos ar neteisėto disponavimo. Taikomasi į „stambesnes žuvis“ – beveik visi tyrimai susiję su ypač dideliais nelegalių rūkalų kiekiais. Pvz., didžiausią šiemet sulaikytą kontrabandos siuntą (ji gabenta dviem vilkikais) sudarė net 1,26 mln. pakelių.

Ryškiausia šių metų tendencija – net 68 proc. nelegalių rūkalų sulaikyta nebe pasienyje, o šalies viduje. Dar pernai, 2024–aisiais, situacija buvo priešinga, tuomet daugiau cigarečių (beveik 59 proc.) MKT pareigūnai sulaikė Baltarusijos ir Rusijos pasienyje. Tad, pvz., pasienyje su Baltarusija sulaikomos kontrabandos kiekiai sumažėjo 20 proc. (nuo 51 iki 31 proc.).

Tuo pat metu išaugo nelegalių rūkalų srautai iš Latvijos teritorijos (iš ten gabenamos tiek baltarusiškos kontrabandinės cigaretės, tiek vietos šešėliniuose tabako fabrikuose falsifikuoti rūkalai). Suintensyvėjo ir cigarečių kontrabandos gabenimas oro (lėktuvais) ir jūrų (jūriniuose konteineriuose) transportu (tai dažniausiai cigaretės iš Jungtinių Arabų Emyratų). Reikia paminėti ir Lietuvos policijos Kaune aptiktą šešėlinį tabako fabriką.

Kontrabandos siuntimas balionais (ir dronais), atmetus politinį ir vertinant tik ekonominį dėmenį, irgi gali būti vertinamas kaip tam tikras desperatiškas bandymas ieškoti naujų būdų ir kelių rūkalams gabenti.

Šių šiemet išryškėjusių tendencijų priežastys sietinos su Lietuvos muitinės dar pernai maksimaliai sustiprinta vilkikų kontrole pasienyje. Muitininkų rentgeno sistemomis tikrinamas kiekvienas krovininis vilkikas. Praktiškai užkirtus kelią pagrindinei nelegalių rūkalų srauto arterijai, kontrabandininkai sukruto ieškoti naujų kelių ir būdų nelegaliems kroviniams gabenti.

Vertinant bendrovės „Nielsen“ atlikto tuščių pakelių tyrimo rezultatus apie nelegalių cigarečių rinkos Lietuvoje dydį (26,7 proc.), derėtų atkreipti dėmesį į tai, ši rinka pastaraisiais metais auga daugelyje Europos šalių – pvz., Prancūzijoje ir Airijoje (atitinkamai 38 ir 31 proc.).

Taip pat reikėtų įvertinti ekonominių migrantų įtakos nelegalių rūkalų vartojimui faktorių – didelė atvykėlių dalis vartoja cigaretes, kurios paženklintos ne LR akciziniais ženklais.

Iš viso šiemet MKT pareigūnams ikiteisminių tyrimų metu įkliuvo 6,1 mln. pakelių cigarečių, kurių vertė – 27,5 mln. eurų. Pernai (2024 m.) per visus metus Lietuvos muitinėje sulaikyta 4, 56 mln. pakelių rūkalų. Tarp kontrabandinių cigarečių, kaip ir anksčiau, dominuoja baltarusiškos (62 procentai).

Vertindami šiuo metu susiklosčiusią situaciją, MKT analitikai prognozuoja, kad toliau stiprės kontrabandos gabenimo naujais keliais ir būdais tendencijos. Gali dar labiau padidėti nelegalių rūkalų srautai iš Latvijos, oro ir jūrų transportu iš JAE, o Lietuvoje gali būti įkurti nauji šešėliniai tabako fabrikai.

Tikėtini suaktyvėję mėginimai gabenti cigaretes geležinkelio transportu, bet Lietuvos muitinė jau netrukus visuose geležinkelio postuose turės veikiančias rentgeno kontrolės sistemas.

Taip pat gali padažnėti bandymai įvežti kontrabandą iš Rusijos Kaliningrado srities, iš kurios fiksuoti kontrabandos įvežimo atvejai šiemet nukrito iki 0,3 proc. (pernai sudarė 7 proc.).

Gali atsirasti nauja nelegalių rūkalų įvežimo kryptis – iš Lenkijos.

Smulkieji kontrabandininkai (gabenę cigaretes lengvaisiais automobiliais), gali aktyviau persiorientuoti į kitus rūkalų gabenimo būdus (dronai, balionai) ar kelius (per Lenkiją).

Dideli kontrabandos sulaikymai 2025 m.:

2025-02-05 Šalčininkų kelio poste iš Baltarusijos atvyko krovininis vilkikas, registruotas Moldavijoje, kuriame buvo gabenami plieniniai radiatoriai. Patikrinus stacionaria rentgeno kontrolės sistema ir atlikus detalų muitinį tikrinimą, kartoninėse dėžėse rasta 767 900 pakelių cigarečių „5 Minsk Super Slims“,  „Minsk Super Slim“, „NZ Gold“, „NZ Black“. „Queen Menthol“, „Dove“. Sulaikytų cigarečių vertė – 3,4 mln. eurų.

2025-02-13 Vievyje buvo sustabdyti du vilkikai su nelegalių cigarečių kroviniu. Vilkikuose slėpta 2 520 dėžių (1, 26 mln. pakelių) cigarečių „NZ Gold“, „Queen Menthol“ ir „Queen Superslim“. Preliminari bendra rūkalų vertė (su mokesčiais) – 5,6 mln. eurų. Įtariama, kad sulaikyti rūkalai galėjo būti įvežti iš Latvijos.

2025-03-01 automagistralėje A1, Kauno raj. buvo sustabdytas krovininis vilkikas. Kilus įtarimų dėl prekių ir maršruto, vilkikas buvo nukreiptas į Kybartus, kur muitininkai jį patikrino rentgeno kontrolės sistema. Po popierinių rankšluosčių kroviniu rasta nelegalių tabako gaminių siunta – vilkiko puspriekabė buvo pilna dėžių su cigaretėmis „Omega Midnight“, „Omega MoonLight“ ir „Omega Premiere Black“. Iš viso rasta 1001 dėžė (daugiau nei 500 tūkst. pakelių) tabako gaminių, kurių vertė apie 2,3 mln. eurų.

 LR Muitinės inf.

Jau dešimtmetį veikianti viena didžiausių kompleksinių informacinių sistemų Lietuvoje – E. sveikata – nuo lapkričio 8 d. atsinaujino. Po atnaujinimo stabilizavus sistemos darbą, ja jau gali naudotis tiek sveikatos priežiūros specialistai, tiek gyventojai.

„Medikui atnaujinta E. sveikatos sistema padeda paprasčiau ir greičiau rasti aktualią informaciją apie paciento sveikatą, patogiau tvarkyti sveikatos duomenis elektroniniu būdu dėl naujai atsiradusių ir esamų modernizuotų duomenų rinkinių struktūrizavimo, tai įgalina kokybiškiau suteikti paslaugas pacientams. Pacientai savo ruožtu gali matyti daugiau savo sveikatos struktūrizuotų duomenų.“, – sako sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.

Viceministras dėkoja E. sveikatos naudotojams už supratingumą ir kantrybę, po atnaujinimų diegimo susidūrus su sistemos sulėtėjimu ir nepatogumais jungiantis bei naudojantis sistema. Atnaujinimai buvo didelio masto ir buvo atliekami aktyviai naudojant E. sveikatos sistemą, tai pareikalavo papildomų pastangų stabilizuojant jos darbą. Pagrindiniam sistemos tvarkytojui Registrų centrui pašalinus kilusius trikdžius, sistema veikia stabiliai.

Atnaujintą E. sveikatos sistemą specialistai dar vadina naująja E. sveikatos sistemos versija, nes  sukurtos net kelios naujos posistemės, modernizuotos jau veikiančios. Taip pat įdiegta daug papildomų funkcijų. Technologinius sistemos naujovių diegimo darbus atliko pagrindinis sistemos tvarkytojas Registrų centras.

Dirbantiems tiesiogiai su E. sveikatos portalu pokyčiai tapo matomi nuo diegimo į gamybinę aplinką dienos, o įstaigos, kurios dirba su vidinėmis informacinėmis sistemomis atnaujinimus pajus priklausomai nuo savo sistemos pasiruošimo. Gydymo įstaigos visus pakeitimus savo sistemose turėtų baigti iki kitų metų gegužės mėnesio.

Susipažinti su naujais E. sveikatos funkcionalumais specialistams padės mokymų įrašai ir edukacinė medžiaga, kuri yra skelbiama čia: E. sveikatos portalas/Modernizuotos ESPBI IS instrukcijos.

Modernizuota E. recepto posistemė

Sveikatos priežiūros specialistams E. sveikatoje atsiranda galimybė koreguoti receptus. Taip pat palengvinti receptų rašymą padės įdiegti nauji klasifikatoriai, kurie realiu laiku pateiks informaciją apie vaistų tiekimo sutrikimus, kompensuojamųjų vaistų bei kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP) kompensavimo sąlygų pokyčius ir kt. 

Galimybė vaistus ir kompensuojamųjų MPP  išduoti (parduoti) dalimis palengvins darbą vaistininkams, kai vaistinė neturės viso reikalingo pacientui kiekio, tiek pačiam pacientui, kuris neprivalės įsigyti visą recepte išrašytą kiekį. 

E. sveikatoje visiems naudotojams planuojama teikti daugiau edukacinės medžiagos, pavyzdžiui apie vartojamų vaistų saugumą. Atsiranda galimybė pateikti pranešimą apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į vaistą. 

Daugiau apie E. recepto posistemės atnaujinimus galima skaityti ČIA.

Sukurtos net kelios naujos posistemės

Kiek anksčiau, spalio mėnesį, buvo įdiegta laboratorinių tyrimų posistemė ir vieningas laboratorinių tyrimo duomenų apsikeitimo standartas, o nuo lapkričio 8 d. pradėjo veikti nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių (NGN) posistemė, kurioje nacionaliniu lygiu bus tvarkomi visi nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos duomenys. Tai leis optimizuoti procesus, mažės išrašomų dokumentų, gydytojams bus paprasčiau rasti išsamią informaciją apie paciento sveikatą.

Specialistams, teikiantiems slaugos paslaugas namuose, sukurta funkcija, leidžianti užpildyti ambulatorinių slaugos paslaugų namuose paskyrimui reikalingą klausimyną poreikio nustatymui bei paskirti šias paslaugas. Siekiama, kad duomenys apie slaugos namuose teikiamas paslaugas būtų tvarkomi nacionaliniu lygiu. 

E. sveikatoje – dar daugiau duomenų

E. sveikatos sistemoje bus tvarkoma daugiau su psichikos sveikata susijusių klinikinių duomenų, tuo pačiu užtikrinama jų apsauga ir anonimiškumas, nes duomenis galės matyti tik tam tikri specialistai.

Sistemoje bus tvarkomi duomenys apie pirmą kartą nustatomus onkologinius susirgimus ar užkrečiamąsias  ligas. Taip sumažės techninio darbo asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, nes nebereikės tų pačių duomenų teikti kelioms institucijoms, o pakaks duomenis suvesti į E. sveikatą. Taip pat specialistai galės matyti Greitosios medicinos pagalbos tarnybos pateiktus duomenis apie greitosios medicinos pagalbos iškvietimus.

Paprastesnė prieiga prie aktualiausių paciento sveikatos duomenų

Siekiant kokybiškesnio klinikinių duomenų pateikimo, peržiūrėti šiuo metu E. sveikatoje tvarkomi duomenų rinkiniai: ambulatorinio apsilankymo aprašymas, stacionaro epikrizė, siuntimai ir kt. Duomenys  sustruktūruoti, įdiegta daugiau klasifikatorių.

Atsižvelgiant į ES rekomendacijas, patobulintas ir išplėstas pacientų diagnozių modelis, siekiant sklandaus duomenų mainų tarp ES šalių ateityje. Atnaujintoje sistemoje diagnozė turi ciklą: nuo diagnozės įtarimo iki jos paneigimo ar patvirtinimo, paciento pasveikimo arba diagnozės paneigimo.   Gydytojas paciento diagnozių sąraše matys, kokia yra diagnozės būsena (aktyvi/paneigta/lėtinė/išspręsta/panaikinta). Naujasis modelis taupys mediko laiką, nes jam nereikės ieškoti informacijos apie diagnozę ambulatorinio apsilankymo formoje, informacija apie paciento ligas bus pateikiama aiškiau, struktūruotai. 

Prie paciento sveikatos duomenų atsiranda informacija apie paciento alergijas. Alergijų laukas įneša aiškumo informuojant specialistą apie galimas rizikas, pradedant odos bėrimais ir baigiant anafilaksijos reakcija, skiriant vaistus, prieš numatomas operacijas ir pan.

Šie pokyčiai supaprastins ir pagreitins sveikatos priežiūros specialistams prieigą prie aktualiausių paciento sveikatos duomenų.

E. sveikatos apimtys išaugo šimtais kartų

Centrinė E. sveikatos sistema sukurta 2015 m. Per tą laiką duomenų kėlimas į sistemą išaugo daugiau nei 300 kartų: nuo kiek daugiau nei 340 000 tūkstančių pirmaisiais metais iki 109 mln. sveikatos įrašų per 2024 metus. 

Todėl atliekant atnaujinimo darbus teko iš esmės modernizuoti visus egzistuojančius komponentus, peržiūrėti veiklos procesus, greitinant duomenų teikimą ir gavimą, įdiegtos naujos kartos tarnybinės stotys. 

SAM Komunikacijos skyrius

Kaip pažymi Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė, per trejus metus programėlė „Jonava“ išaugo į jonaviečiams gerai atpažįstamą įrankį.  

„Programėlė tapo tiesioginio ryšio kanalu tarp savivaldybės ir jonaviečių, svariai prisidedančiu prie atviresnio dialogo, greitesnio informacijos sklaidos ir didesnio gyventojų įsitraukimo. Džiaugiamės, kad ji jau tapo kasdieniu jonaviečių įrankiu ir pavyzdžiu kitoms šalies savivaldybėms. Šiandien tai nebe tik informacinė platforma – tai efektyvus bendradarbiavimo kanalas, padedantis priimti sprendimus kartu su gyventojais,“ – sako vicemerė Birutė Gailienė.

Programėlę prižiūrinti ir vystanti komanda šiuo metu rengia bent dvi naujas funkcijas, kurios bus pristatytos artimiausiu metu ir dar labiau išplės platformos galimybes bei naudą vartotojams.

Sparčiai auga ir programėlėje veikianti verslo aplinka: įmonės, teikiančios paslaugas ar siūlančios gaminius, programėle besinaudojantiems jonaviečiams suteikia išskirtines nuolaidas. Šiuo metu jas siūlo 29 verslai, o sąrašas nuolat plečiasi.

Pastaraisiais metais joje vyko ir itin aktyvūs balsavimai – nuo konkurso „Sukruta Jonavoje“ ir metų mediko rinkimų iki dalyvaujamojo biudžeto projektų atrankos, kuri sulaukė didžiulio jonaviečių įsitraukimo.

Programėlė „Jonava“ yra susieta su Registrų centre kaupiama informacija apie deklaruotą gyvenamąją vietą, todėl prie jos gali prisijungti tik Jonavos rajono gyventojai, tapatybę patvirtinę elektroninės bankininkystės ar mobiliojo parašo priemonėmis.

Norintys ją atsisiųsti, tai gali padaryti nemokamai „Google Play“ ir „App Store“ parduotuvėse.

Mobilioji programėlė „Jonava“ pradėjo veikti 2022 m. lapkričio 15 dieną – tuomet jonaviečiams pirmą kartą buvo pristatyta galimybė vienoje vietoje turėti jiems svarbiausią miesto informaciją.

Jonavos r. savivaldybės inf. 

Šio savaitgalio kelininkų duomenys rodo intensyvią valstybinės reikšmės kelių priežiūros eigą. Slidumui šalinti mechanizmai nuvažiavo daugiau kaip 26 tūkst. kilometrų, o kelių dangai barstyti panaudotos 1 386 tonos druskos – tai prilygsta maždaug 35 standartinių geležinkelio vagonų kroviniui. Be to, panaudota ir 661 tona specialaus tirpalo. Darbus visoje Lietuvoje vykdė 289 kelių priežiūros mechanizmai – tai suminė per kelias pastarąsias dienas dirbusių specialiosios technikos priemonių apimtis.

Artimiausiomis dienomis išlieka pavojingo reiškinio – plikledžio – tikimybė. Todėl nepaisant dedamų pastangų ir sutelktų „Kelių priežiūros“ pajėgumų, vairuotojams rekomenduojama išlikti itin budriems, stebėti eismo sąlygas, kitus eismo dalyvius, visada rinktis saugų greitį. Be to, nuo lapkričio 10 d. privalomos žieminės padangos.  

„Kelių priežiūros“ mechanizmų atliktus ir suplanuotus darbus bei panaudotus slidumą mažinančių medžiagų kiekius kviečiama stebėti specialiame interaktyviame žemėlapyje: darbai.keliuprieziura.lt

Primenama, kad apie pavojingas pažaidas, kliūtis ar plikledį valstybinės reikšmės keliuose vairuotojai ir gyventojai kviečiami pranešti trumpuoju tel. nr. 1871 (trumpojo tel. nr. kaina Telia, Tele2 tinkluose - 0,12 Eur/min., Bitė - 0,15 Eur/min.) arba +370 5 232 9600 (kaina pagal mob. operatoriaus planą). Gyventojų patogumui bendrovė „Kelių priežiūra“ taip pat suteikia galimybę nemokamai užpildyti pranešimo formą internetinėje svetainėje www.keliuprieziura.lt arba minėtas kliūtis pažymėti navigacinėje programėlėje „Waze“, o pateikta informacija pateks į kelininkų informacinę sistemą.

 AB „Kelių priežiūra“ inf.

„Galimybė prireikus tiesiogiai kreiptis į paslaugos tiekėją ypač aktuali vyresnio amžiaus žmonėms. Aptarnavimo centrų trūkumą gali bent iš dalies kompensuoti išvažiuojamieji gyventojų priėmimai. Raginu apimti kuo didesnę Lietuvos dalį, kuo dažniau susitikti su klientais“, – sako B. Vėsaitė.

„Energijos tiekimas yra viešoji paslauga. Tie, kurie suvartoja mažai elektros energijos, turi galimybę likti visuomeniniame tiekime. Žmonėms svarbu turėti žmogišką prieigą prie paslaugų – galimybę pasikalbėti gyvai, gauti pagalbą be techninių barjerų ir pasijusti išgirstiems“, – pabrėžia B. Vėsaitė.

Susitikusi su bendrovių „Ignitis“ ir ESO atstovais parlamentarė sužinojo, kad kiekvienąkart, kai bendrovių komandos susitinka su gyventojais regionuose, sulaukia didelio susidomėjimo ir klausimų lavinos.

„Tai rodo, kad tiesioginio aptarnavimo paklausa yra didžiulė. Turime dėti pastangas, kad sumažintume žmonių, ypač vyresnio amžiaus, izoliaciją, kurią asmuo patiria, jei negali naudotis elektronine prieiga, o artimiausias aptarnavimo centras – kitame mieste ar regione. Asmeniškas, tiesioginis aptarnavimas svarbus ne tik dėl aiškumo, bet ir siekiant užtikrinti orumą, pagarbą asmeniui“, – komentuoja B. Vėsaitė. 

Anot „Igničio“, daugiausia sulaukiama klausimų, susijusių su sąskaitomis, atsinaujinančios energetikos paslaugomis, atsiskaitymo būdais ir konsultacijų prieinamumu. Dalį problemų pavyksta iškart išspręsti vietoje.

B. Vėsaitė svarstytinu vadina ESO sumanymą ateityje dalį paslaugų organizavimo funkcijų perduoti seniūnijoms, kurios galėtų tapti tarpininkais tarp gyventojų ir energetikos įmonių.

„Seniūnijos galėtų registruoti gyventojų klausimus, padėti gauti informaciją bei organizuoti susitikimus vietoje. O išvažiuojamosios „Igničio“ paslaugos regionuose būtų geras sprendimas vyresnio amžiaus žmonėms, patiriantiems skaitmeninę atskirtį, juolab kad energijos tiekimas yra viešoji paslauga, o ir regionų susisiekimas su didmiesčiais yra labai ribotas“, – pabrėžia Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkė B. Vėsaitė.

lrs.lt inf. 

Statistika rodo, jog beveik metus veikianti „skolų atostogų“ programa duoda teigiamų rezultatų –pasinaudoję „skolų atostogomis“, į darbo rinką jau grįžo 395 žmonės. Paskutiniai turimi duomenys taip pat rodo, jog darbo rinkoje, pasibaigus „skolų atostogoms“, lieka net 60 proc. žmonių.

„Skaičiuojama, kad beveik 400 „skolų atostogomis“ pasinaudojusių ir į darbo rinką sugrįžusių asmenų, dirbant už minimalų atlyginimą ir mokant mažiausius įmanomus mokesčius, valstybės biudžetą papildys 1,3 mln. eurų per metus, o valstybei įgyvendinti šią darbo rinkos aktyvinimo priemonę nieko nekainuoja. Tai, kad darbo rinkoje, pasibaigus „skolų atostogoms“, išlieka 60 proc. žmonių – taip pat yra geras rezultatas. Šie asmenys ne tik įsitvirtins legaliuose darbuose, bet ir turės galimybių atiduoti savo skolas. Taigi, net jei darbo rinkoje liktų tik 1 proc. skolininkų, programa vis tiek atsipirktų“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk.

„Skolų atostogų“ programa prasidėjo 2024 m. gruodžio 1 d. Ja gali pasinaudoti šešis mėnesius ir ilgiau nedirbę ir Užimtumo tarnyboje registruoti asmenys, turintys antstolių išieškomų skolų. Įsidarbinus, šių asmenų skolos pusę metų nėra išieškomos iš darbo užmokesčio. Taip skolininkai skatinami grįžti į darbo rinką, joje įsitvirtinti ir ieškoti pagalbos. „Skolų atostogomis“ iš viso galima pasinaudoti ne daugiau kaip 2 kartus per 5 metus, nepriklausomai nuo skolos tipo.

Duomenys rodo, kad Lietuvoje yra apie 197 tūkst. žmonių, kurie turi aktyvių skolų, perduotų antstoliams. Tai beveik kas dešimtas asmuo nuo 18 metų.

Net 8 iš 10 skolininkų, oficialiais duomenimis, nedirba ir deklaruotų pajamų neturi. Dėl to absoliuti dauguma visų skolų niekada neišieškomos. Nukenčia visi: valstybė patiria papildomų išlaidų socialinei paramai teikti, biudžete mažėja pajamų, kreditoriai negauna savo pinigų, o skolininkai lieka užribyje – jie dažnai dirba nesaugiomis sąlygomis šešėlinėje rinkoje, dažniau kenčia nuo psichologinių problemų bei priklausomybių.

Skaičiuojama, kad jei bent 1 proc. skolininkų (t. y. apie 2 tūkst. žmonių) pradėtų dirbti už 1 minimalią mėnesinę algą, tai leistų surinkti apie 6,5 mln. eurų mokesčių ir įmokų kasmet, tačiau netiesioginė nauda būtų dar didesnė – sumažėtų socialinės paramos mastas, didėtų darbu sukuriama nauda.

Svarbu pripažinti, jog praėjo dar per mažai laiko, jog būtų galima įvertinti realų „skolų atostogų“ programos poveikį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenų analitikai parengė skolų duomenų švieslentę, kurios pagalba galima stebėti situaciją. Su duomenimis galima susipažinti čia: Skolų statistika - Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Daugiau informacijos apie „skolų atostogas“ galima rasti čia: SkolaNeNuosprendis.lt - Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Išskaitų pakeitimai

Nuo 2024 m. liepos 1 d. veikia išskaitų iš skolininkų atlyginimo pakeitimai, kuriais sumažintos antstolių išieškomos dalys, taip siekiant skatinti legalų darbą.

Antstolių išieškoma dalis nuo minimalios algos sumažinta net du-tris kartus – iki 10 proc., nepriklausomai nuo to, kiek skolų turi žmogus. Iš pajamų, viršijančių minimalią algą, išskaičiuojama 30 proc., o iš pajamų, didesnių nei dvi minimalios algos – 50 proc., kaip ir buvo anksčiau.

Svarbu tai, kad iki pakeitimų galiojusi išskaitų išieškojimo tvarka ir toliau liko nepakitusi socialiai jautriems kreditoriams – vaikų ir kitų asmenų išlaikymui, žalos, padarytos sveikatai ar gyvybei, atlyginimui.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf. 

Savivaldybė gali pasigirti išpuoselėtomis žaliosiomis erdvėmis, parkais, puikiai išplėtotu dviračių takų tinklu bei nuolat atnaujinama sporto infrastruktūra, atitinkančia tiek aktyvaus laisvalaikio mėgėjų, tiek profesionalių sportininkų poreikius.

Siekdama, kad kuo daugiau žaliųjų erdvių būtų lengvai pasiekiamos visiems gyventojams, savivaldybė Joninių tvenkinio vakariniame šlaite įrengia apžvalginį taką. Juo eidami gyventojai galės pasimėgauti grynu oru vandens ir medžių apsuptyje.

„Šiais metais Jonavoje atidarytas naujas Rimkų parkas. Jame įrengta vaikų žaidimų aikštelių, poilsio zonų su lauko griliais, išplėtotas pėsčiųjų takų tinklas, sumontuotas išmanusis apšvietimas, pritaikyta tvarių sprendimų energijai taupyti. Gyventojai čia gali mėgautis gražia, žaliuojančia aplinka visai šalia savo namų“, – džiaugiasi Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.

Šalia Jonavos miesto, Venecijos kaime, šiuo metu plėtojamas pramonės parkas, kuriame įsikurs naujos verslo įmonės. Jos ne tik skatins ekonominę plėtrą, bet ir pasiūlys gyventojams naujų darbo vietų. Numatoma, kad Jonavoje iki 2027 m. bus sukurta apie 1130 naujų darbo vietų, o tai turės reikšmingos teigiamos įtakos vietos bendruomenei. Jonavoje taip pat statomas naujas sporto maniežas. Kai jis bus baigtas, lengvosios atletikos, futbolo ir kitų sporto šakų sportininkams bus sudarytos puikios sąlygos treniruotis visais metų laikais.

„Vienas svarbiausių projektų, turėjęs didelį poveikį gyventojų gyvenimo kokybei, – Jonavos baseinas. Jį atidarius, gyventojai džiaugiasi geresnėmis sąlygomis leisti laisvalaikį, mokytis plaukti ir mankštintis vandenyje. Jonavos baseiną renkasi ne tik vietos gyventojai – jis tapo nauju traukos objektu. Kviečia atvykti į Jonavą ir patiems įsitikinti rajono privalumais“, – teigia meras.

Jonavos rajono savivaldybės vizijoje pabrėžiama, kad ji siekia būti sporto ir išmanios ekonomikos centru – draugiškiausia šeimai ir aplinkai, moderni ir logistiškai patogi. Stiprindama šias kryptis, Jonava tampa vis patogesniu miestu gyventi ir auginti vaikus.

„Įvertinę rajono potencialą, neabejojame, kad po 20 metų Jonava puikiai atlieps savo viziją – tai bus žalias, išpuoselėtas šeimų miestas, kuriame žmonės galės dirbti, gauti konkurencingą atlyginimą ir turiningai leisti laisvalaikį neišvykdami iš Jonavos rajono“, – apie ateities perspektyvas kalba M. Sinkevičius.

Jonavos rajonas konkursui „Išmanusis miestas 12“ pateikė šių teritorijų įveiklinimo temas: „Lietuviškoji Europa“; „Jonavos sporto centro pastatas“.

UAB ,,Structum projektai" pranešimas spaudai 

„Reguliacinė smėliadėžė yra strateginė investicija į Lietuvos ateitį. Mūsų tikslas – kad Lietuvos įmonės ne tik naudotųsi DI, bet ir pačios kurtų inovatyvius ir patikimus sprendimus, kurie konkuruoja pasauliniu mastu. Projektas suteiks joms tam reikalingas sąlygas, įrankius ir saugią erdvę eksperimentuoti“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Smėliadėžė bus įgyvendinama Sostinės bei Vidurio ir vakarų Lietuvos regionuose. Projektui skiriama 3 mln. eurų ES fondo lėšų – po 1,5 mln. eurų kiekvienam regionui. DI smėliadėžės projektą įgyvendins Inovacijų agentūra.

Įgyvendinant projektą bus viešai teikiama informacija apie ES DI aktą ir pagalba įgyvendinimui, o atrinktoms įmonėms bus sudaromos testavimo galimybės ir užtikrinama prieiga prie didelio našumo skaičiavimo (HPC) išteklių. Taip pat atrinktoms įmonėms nuo 2026 m. pirmojo ketvirčio bus teikiamos konsultacijos, kurių pagalba bus sumažinta administracinė našta, sukeliama dėl atitikties su nauju ES reguliavimu.

Iniciatyva prisideda prie 2022–2030 metų Ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos tikslų ir yra svarbi Lietuvos DI ekosistemos stiprinimo dalis. Ji padės įmonėms greičiau kurti, tobulinti ir į rinką išleisti pažangius ir patikimus dirbtinio intelekto produktus, stiprinant šalies konkurencingumą.

„Siekiame, kad šis projektas būtų artimas kiekvienam Lietuvos miestui ir krepšinio aistruoliams, todėl kiekvieno miesto, kurio komanda žaidžia LKL, paštomatus apklijavome specialiais dizainais. Juose yra vaizduojami visų LKL komandų kapitonai, akcentą skiriant būtent to miesto, kuriame veikia paštomatas, komandos atstovui“, – sako Gabrielius Bilevičius, „DPD Lietuva“ pardavimų ir marketingo direktorius Baltijos šalims.

Specialiai „DPD Lietuva“ ir LKL partnerystei atrinkti paštomatai stovės Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Gargžduose, Jonavoje, Kėdainiuose bei Utenoje.

Projektu siekiama ne tik vizualiai atnaujinti paštomatus, bet ir suteikti sirgaliams naujų patirčių. Siuntų atsiėmimas ir siuntimas taps dar malonesniu ir artimesniu, o sezono metu dalyje paštomatų bus slepiami prizai – sirgalių lauks interaktyvi „lobių medžioklė“, apie kurią gerbėjai bus informuoti socialiniuose tinkluose. Šio projekto tikslas – kad dėmesio sulauktų ne tik didžiosios, bet ir regioninės komandos, taip stiprinant ryšį su skirtingų miestų bendruomenėmis.

Partnerystė tarp „DPD Lietuva“ ir LKL – pirmoji tokio pobūdžio bendrovės inciatyva profesionalaus sporto srityje. „DPD Lietuva“ tampa vienu didžiausiu LKL partnerių, prisijungdama prie rėmėjų, kurie prisideda prie aukščiausio lygio krepšinio turnyro šalyje sėkmės.

Minint Pasaulinę dieną žuvusiems eismo įvykiuose atminti, lapkričio 16-osios vakarą televizijos bokštas Vilniuje, Kristaus Prisikėlimo bazilika Kaune ir Klaipėdos pilies bokštas sušvito specialiomis šviesos instaliacijomis ir animacijomis, primenančiomis apie eismo įvykiuose užgesusias gyvybes. „Via Lietuva“ inicijuota akcija „Neužgesk“ simboliškai sujungė šalies miestus į vieną bendrą šviesos grandinę. Tai – tylos, atminimo ir vilties ženklas, kviečiantis visuomenę sustoti, susimąstyti ir saugoti gyvybę kelyje.

„Šviesa, kuri šį vakarą užlieja mūsų miestų bokštus, simbolizuoja žuvusiųjų eismo įvykiuose atminimą. Palaikome visus, kurie išgyvena netektis dėl keliuose prarastų savo šeimos narių, draugų ar pažįstamų. Kartu norime dar kartą atkreipti dėmesį į kiekvieno asmeninę atsakomybę už savo elgesį kelyje, kad būtų išvengta beprasmių aukų“, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

Saugumas keliuose – bendras rūpestis

„Via Lietuva“ nuosekliai siekia stiprinti eismo saugumą: gerina valstybinės reikšmės kelių būklę, modernizuoja kelius, tvarko pavojingus ruožus, diegia inžinerinės eismo saugos priemones bei aktyviai bendradarbiauja su institucijomis ir visuomene švietimo bei prevencijos srityse.

„Eismo saugumas – tai ne vien technologijos ar infrastruktūra. Saugias keliones lemia mūsų elgesys kelyje, Kelių eismo taisyklių laikymasis. Taisyklės kuriamos tam, kad eismas vyktų saugiai. Sulaužius taisykles, pasekmės gali būti labai skaudžios. Todėl minėdami šią dieną, prisiminkime ir savo pareigą laikytis taisyklių,“ – kalbėjo „Via Lietuva“ vadovas.

Kviečiame saugoti vieni kitus kelyje

Pasaulinės dienos žuvusiesiems eismo įvykiuose paminėjimas „Neužgesk“ – tai kvietimas visiems stabtelėti, prisiminti ir veikti. „Via Lietuva“ kviečia visuomenę prisijungti prie šios dienos įamžinimo ir skirti akimirką tylos bei pagalvoti, ką kiekvienas galime padaryti, kad keliuose liktų daugiau šviesos ir mažiau skausmo. Tegul šviesa, šiandien užliejusi miestus, tampa mūsų bendru pažadu – saugoti gyvybę kelyje ir neleisti, kad ji užgestų. 

AB „Via Lietuva“

Miglė Nemanytė – stipriausia Europos grappling imtynininkė

Absoliučios svorio kategorijos GI ir NOGI disciplinose Miglė Nemanytė iškovojo du čempionų diržus ir tapo stipriausia viso čempionato grappling imtynininke. Taip pat Miglė savo svorio kategorijoje užėmė dvi pirmąsias vietas, dar kartą patvirtindama savo dominavimą abiejose disciplinose.

Šiemet sportininkė jau buvo tapusi Baltijos atviro grappling čempionato absoliučios kategorijos čempione, todėl šios pergalės – dar vienas ryškus jos karjeros akcentas.

Nors Miglė dirba Krašto apsaugos sistemoje ir dėl dažnų komandiruočių pasiruošimas Europos čempionatui buvo sudėtingesnis, ji sugebėjo išlaikyti puikią sportinę formą ir iškovoti aukščiausią titulą.

Klubo prezidentas Arnoldas Lukošiūnas pabrėžia, kad Miglė – išskirtinė sportininkė ir asmenybė: „Labai didžiuojamės Migle. Tai ne tik labai gera sportininkė, bet ir nuostabus, patikimas, draugiškas, tikslo siekiantis žmogus. Ji yra puikiausias pavyzdys jaunimui – treniruotis, siekti užsibrėžtų tikslų, būti motyvuotiems. Tikimės, kad kai Miglė pabaigs sportininkės karjerą, ji prisijungs prie mūsų trenerių komandos. Nors ir dabar Miglė niekada neatsisako pasidalinti patirtimi sporto salėje ir patreniruoti vaikus.“

Kiti FAITERIO sportininkai taip pat pelnė svarbių medalių: 

Karolis Kačinskas – GI  1 vieta, NOGI  1 vieta;

Jonas Dzingulevičius – NOGI 3 vieta;

Lūna Svirskytė – NOGI 3 vieta;

Adomas Lisovskis – NOGI  3 vieta.

Dėkojame visiems sportininkams ir treneriams.

Nors kai kuriems šįkart nepavyko iškovoti medalių, jų darbas ir pastangos yra ne mažiau svarbios klubo augimui. Dėkojame:

Povilui Daškevičiui, Tautvydui Markevičiui, Vytautui Markevičiui, Adrianai Nemunaitytei.

Taip pat nuoširdžiai dėkojame treneriams, kurie kasdien prisideda prie sportininkų tobulėjimo:

Arnoldui Lukošiūnui, Tomui Svirskiui, Albertui Kašėtai, Martynui Dranginiui, Jonui Budrikui.

Klubo „Faiteris“ inf.

Kaip nurodyta Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinėje, degimas kilo buvusios raketinės bazės teritorijoje.

Atvykę ugniagesiai rado degantį putplastį.

Ugnis buvo lokalizuota ir visiškai užgesinta – išdegė apie 2 kv. metrų plote susikaupusios putplasčio atliekos.

Spindesys Singapūre: Jonavos klubo „Vėtra“ šokėja Ieva Lobinaitė sužibėjo 13-ajame atvirame sportinių šokių čempionate

Singapūre vykusiame 13-ajame atvirame sportinių šokių čempionate ryškiai suspindo Jonavos klubo „Vėtra“ šokėjos Ievos Lobinaitės talentas. Jaunoji šokėja iš Lietuvos įrodė, kad atkaklus darbas ir aistra šokiui gali atverti duris net į pačias įspūdingiausias pasaulio scenas.

Ieva pelnė įspūdingą trečiąją vietą už džaivą – šokį, reikalaujantį ne tik techninio tikslumo, bet ir išskirtinės energijos. Ji taip pat užėmė penktąją vietą sambos, pasodoblio ir rumbos rungtyse, o cha-cha-cha šokyje iškovojo aštuntąją vietą. Startuodama jaunimo grupėje (nuo 16 iki 19 metų), tarp gausybės talentingų dalyvių, Ieva pelnytai užėmė aukštą – ketvirtąją – vietą.

„Konkurentės iš Kinijos buvo nepaprastai stiprios. Jų šokis tiesiog užgniauždavo kvapą“, – įspūdžiais dalijosi Ieva, pabrėždama, kad įtempta, azartiška varžybų atmosfera skatino atiduoti visas jėgas.

Šis pasirodymas – ypatingas įvertinimas tiek Ievai, tiek visai Jonavos „Vėtros“ bendruomenei. Fantastiški rezultatai džiugina ir įkvepia toliau siekti tarptautinių aukštumų. Didžiulis pasididžiavimas ir neapsakomas džiaugsmas lydės grįžtančią merginą iš tolimosios Kinijos, kur ji garbingai atstovavo Lietuvai ir savo gimtajam klubui. 

Jonavos klubo „Vėtra" inf. 

„Pasienyje su Rusija ir Baltarusija tikrinant kiekvieną vilkiką, kontrabandos organizatoriams telieka gana ribotas ir rizikingesnis maršrutų pasirinkimas“ – teigia MKT direktorius Mantas Kaušilas.

Muitinės kriminalistai šiemet pradėjo 21 ikiteisminį tyrimą dėl tabako gaminių – jų kontrabandos ar neteisėto disponavimo. Taikomasi į „stambesnes žuvis“ – beveik visi tyrimai susiję su ypač dideliais nelegalių rūkalų kiekiais. Pvz., didžiausią šiemet sulaikytą kontrabandos siuntą (ji gabenta dviem vilkikais) sudarė net 1,26 mln. pakelių.

Ryškiausia šių metų tendencija – net 68 proc. nelegalių rūkalų sulaikyta nebe pasienyje, o šalies viduje. Dar pernai, 2024–aisiais, situacija buvo priešinga, tuomet daugiau cigarečių (beveik 59 proc.) MKT pareigūnai sulaikė Baltarusijos ir Rusijos pasienyje. Tad, pvz., pasienyje su Baltarusija sulaikomos kontrabandos kiekiai sumažėjo 20 proc. (nuo 51 iki 31 proc.).

Tuo pat metu išaugo nelegalių rūkalų srautai iš Latvijos teritorijos (iš ten gabenamos tiek baltarusiškos kontrabandinės cigaretės, tiek vietos šešėliniuose tabako fabrikuose falsifikuoti rūkalai). Suintensyvėjo ir cigarečių kontrabandos gabenimas oro (lėktuvais) ir jūrų (jūriniuose konteineriuose) transportu (tai dažniausiai cigaretės iš Jungtinių Arabų Emyratų). Reikia paminėti ir Lietuvos policijos Kaune aptiktą šešėlinį tabako fabriką.

Kontrabandos siuntimas balionais (ir dronais), atmetus politinį ir vertinant tik ekonominį dėmenį, irgi gali būti vertinamas kaip tam tikras desperatiškas bandymas ieškoti naujų būdų ir kelių rūkalams gabenti.

Šių šiemet išryškėjusių tendencijų priežastys sietinos su Lietuvos muitinės dar pernai maksimaliai sustiprinta vilkikų kontrole pasienyje. Muitininkų rentgeno sistemomis tikrinamas kiekvienas krovininis vilkikas. Praktiškai užkirtus kelią pagrindinei nelegalių rūkalų srauto arterijai, kontrabandininkai sukruto ieškoti naujų kelių ir būdų nelegaliems kroviniams gabenti.

Vertinant bendrovės „Nielsen“ atlikto tuščių pakelių tyrimo rezultatus apie nelegalių cigarečių rinkos Lietuvoje dydį (26,7 proc.), derėtų atkreipti dėmesį į tai, ši rinka pastaraisiais metais auga daugelyje Europos šalių – pvz., Prancūzijoje ir Airijoje (atitinkamai 38 ir 31 proc.).

Taip pat reikėtų įvertinti ekonominių migrantų įtakos nelegalių rūkalų vartojimui faktorių – didelė atvykėlių dalis vartoja cigaretes, kurios paženklintos ne LR akciziniais ženklais.

Iš viso šiemet MKT pareigūnams ikiteisminių tyrimų metu įkliuvo 6,1 mln. pakelių cigarečių, kurių vertė – 27,5 mln. eurų. Pernai (2024 m.) per visus metus Lietuvos muitinėje sulaikyta 4, 56 mln. pakelių rūkalų. Tarp kontrabandinių cigarečių, kaip ir anksčiau, dominuoja baltarusiškos (62 procentai).

Vertindami šiuo metu susiklosčiusią situaciją, MKT analitikai prognozuoja, kad toliau stiprės kontrabandos gabenimo naujais keliais ir būdais tendencijos. Gali dar labiau padidėti nelegalių rūkalų srautai iš Latvijos, oro ir jūrų transportu iš JAE, o Lietuvoje gali būti įkurti nauji šešėliniai tabako fabrikai.

Tikėtini suaktyvėję mėginimai gabenti cigaretes geležinkelio transportu, bet Lietuvos muitinė jau netrukus visuose geležinkelio postuose turės veikiančias rentgeno kontrolės sistemas.

Taip pat gali padažnėti bandymai įvežti kontrabandą iš Rusijos Kaliningrado srities, iš kurios fiksuoti kontrabandos įvežimo atvejai šiemet nukrito iki 0,3 proc. (pernai sudarė 7 proc.).

Gali atsirasti nauja nelegalių rūkalų įvežimo kryptis – iš Lenkijos.

Smulkieji kontrabandininkai (gabenę cigaretes lengvaisiais automobiliais), gali aktyviau persiorientuoti į kitus rūkalų gabenimo būdus (dronai, balionai) ar kelius (per Lenkiją).

Dideli kontrabandos sulaikymai 2025 m.:

2025-02-05 Šalčininkų kelio poste iš Baltarusijos atvyko krovininis vilkikas, registruotas Moldavijoje, kuriame buvo gabenami plieniniai radiatoriai. Patikrinus stacionaria rentgeno kontrolės sistema ir atlikus detalų muitinį tikrinimą, kartoninėse dėžėse rasta 767 900 pakelių cigarečių „5 Minsk Super Slims“, „Minsk Super Slim“, „NZ Gold“, „NZ Black“. „Queen Menthol“, „Dove“. Sulaikytų cigarečių vertė – 3,4 mln. eurų.

2025-02-13 Vievyje buvo sustabdyti du vilkikai su nelegalių cigarečių kroviniu. Vilkikuose slėpta 2 520 dėžių (1, 26 mln. pakelių) cigarečių „NZ Gold“, „Queen Menthol“ ir „Queen Superslim“. Preliminari bendra rūkalų vertė (su mokesčiais) – 5,6 mln. eurų. Įtariama, kad sulaikyti rūkalai galėjo būti įvežti iš Latvijos.

2025-03-01 automagistralėje A1, Kauno raj. buvo sustabdytas krovininis vilkikas. Kilus įtarimų dėl prekių ir maršruto, vilkikas buvo nukreiptas į Kybartus, kur muitininkai jį patikrino rentgeno kontrolės sistema. Po popierinių rankšluosčių kroviniu rasta nelegalių tabako gaminių siunta – vilkiko puspriekabė buvo pilna dėžių su cigaretėmis „Omega Midnight“, „Omega MoonLight“ ir „Omega Premiere Black“. Iš viso rasta 1001 dėžė (daugiau nei 500 tūkst. pakelių) tabako gaminių, kurių vertė apie 2,3 mln. eurų.

Muitinės kriminalinės tarnybos inf. ir nuotr. 

Spalį „Lidl Lietuva“ užsakymu bendrovė „Norstat“ atliko tyrimą, kuris atskleidė, kad pusė apklaustųjų Kalėdų stalui planuoja išleisti panašią sumą kaip pernai ar šiek tiek daugiau. 16 proc. Lietuvos gyventojų šiemet numatė šiek tiek mažesnį biudžetą, 4 proc. šiais metais planuoja ženkliai sumažinti savo išlaidas, o 3 proc. – išleisti ženkliai daugiau. Ketvirtadalis apklausos dalyvių pripažino, kad išlaidų iš anksto neplanuoja. 

„Vienu pagrindinių švenčių akcentų neabejotinai išlieka kalėdinis meniu, kuriam 29 proc. šalies gyventojų planuoja skirti iki 100 eurų, pernai tokią sumą išleisti planavo 36 proc. gyventojų. Šiek tiek didesnį biudžetą – nuo 101 iki 150 eurų – kalėdinėms vaišėms planuoja skirti 22 proc. gyventojų, tokia pati dalis apklaustųjų kaip ir pernai“, – sako „Lidl Lietuva“ komunikacijos ir korporatyvinių reikalų vadovas Antanas Bubnelis.

Šiek tiek augo ir gyventojų dalis, planuojanti gausesnį šventinį stalą. Kalėdų vaišėms nuo 151 Eur iki 200 Eur planuoja išleisti 17 proc. apklaustųjų, lyginant su pernai 14 proc., o daugiau nei 200 Eur – 10 proc. gyventojų, lyginant su pernai 7 proc.

Pasiruošimas prasideda jau lapkritį

„Mūsų klientai vis dažniau šventėms ruošiasi nuosekliai – planuoja biudžetą, išlaidas paskirsto keliais etapais ir ieško pasiūlymų, kurie leidžia sutaupyti. Dėl šios priežasties kalėdinės prekybos sezoną šiemet pradėjome paskutinę spalio savaitę, kad klientai galėtų iš anksto rasti reikalingus produktus ir dovanų idėjas, o pasiruošimas šventėms būtų sklandesnis ir apgalvotas“, – dalinasi „Lidl Lietuva“ komunikacijos ir korporatyvinių reikalų vadovas.

Tyrimas atskleidė, kad pagrindinės ankstyvo pasirengimo priežastys – noras išvengti paskutinės minutės skubėjimo – taip nurodė 59 proc. apklaustųjų. Trečdalis gyventojų dovanas ir kitus kalėdinius pirkinius planuoja anksčiau tam, kad išlaidas galėtų paskirstyti per ilgesnį laikotarpį.

A. Bubnelis pabrėžia, kad Lietuvos gyventojams itin svarbu, kas bus patiekta ant kalėdinio stalo, tačiau jie tai stengiasi daryti protingai. Pavyzdžiui, 37 proc. stengiasi ilgai negendančius produktus nusipirkti iš anksto. Tai rodo, kad žmonės vertina kokybišką maistą ir siekia švenčių metu išlaikyti tradicinį gausos jausmą, tačiau tuo pačiu ieško geros kokybės už žemą kainą.

Remiantis tyrimo rezultatais, renkantis maisto produktus, net 71 proc. apklaustųjų dėmesį atkreipia į kokybę, 63 proc. – kainą, o 46 proc. – šviežumą.

„Lietuvos pirkėjai produktus šventėms renkasi sąmoningai– jie ieško kokybės, šviežumo ir geros kainos pusiausvyros. Būtent šie kriterijai svarbiausi ir mums, todėl formuodami „Lidl“ asortimentą siekiame, kad aukštos kokybės produktai būtų prieinami kiekvienam pirkėjui“, – akcentuoja A. Bubnelis.

Internetinę apklausą Kalėdų tema „Lidl Lietuva“ užsakymu atliko bendrovė „Norstat“. Spalio mėnesį vykusioje apklausoje dalyvavo 1000 Lietuvos gyventojų.

Kalėdoms reikalingų prekių už žemą kainą galima įsigyti visose 82 „Lidl“ parduotuvėse 29 šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Rokiškyje, Kaišiadoryse, Nemenčinėje, Gargžduose, Molėtuose ir Jurbarke.

„Lidl Lietuva“ pranešimas spaudai 

Netinkamai tvarkomas mėšlas ir srutos patenka į aplinką, teršia paviršinius ir požeminius vandenis, didina oro taršą ir gali sukelti sveikatos problemų, o azoto ir fosforo junginių perteklius sukelia vandens ir sausumos ekosistemų pokyčius, todėl mėšlo ir srutų laikymas ir tvarkymas privalo atitikti aplinkosaugos reikalavimus. Daugiau informacijos – aplinkosaugininkų parengtoje atmintinėje „Mėšlo ir srutų tvarkymas“.

Draudžiama mėšlu ar srutomis tręšti šaltuoju metų laikotarpiu, tai yra nuo lapkričio 15 d. iki kitų metų kovo 20 d., išskyrus šiuos atvejus:

• Nuo lapkričio 15 d. iki lapkričio 30 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga (apsėtą, apsodintą augalais), kurių nuolydis ne didesnis kaip 12 proc., į dirvą patenkančio azoto kiekis negali viršyti 40 kg hektarui, draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos.
• Nuo kovo 1 d. iki kovo 20 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga, kurių nuolydis ne didesnis kaip 12 proc., draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos.

Draudžiamuoju laikotarpiu ariamojoje žemėje (neapsėtoje, neapsodintoje augalais) negali būti randama paskleistų ir neįterptų į dirvožemį mėšlo ar srutų. Taip pat draudžiama mėšlą ir srutas įterpti į įšalusią, įmirkusią, užtvindytą, apsnigtą žemę arba ant tokios žemės skleisti. Tirštasis mėšlas draudžiamuoju laikotarpiu gali būti laikomas tik rietuvėse lauke pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nustatytus reikalavimus.

Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigaliojo nauji mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimų pakeitimai.

Patikslintos prievolės ūkininkams: duomenys apie panaudotą mėšlą ir tręšimo planas

• Tręšiant, skleidžiant mėšlą ir srutas 10 ha ir didesniame plote, duomenys apie einamaisiais metais panaudotą mėšlą, srutas turi būti įvedami Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje ne rečiau kaip kartą per metus – iki gruodžio 10 d. Tręšimo planas anksčiau buvo privalomas net ir mažesniems ūkiams. Dabar, jei per kalendorinius metus tręšiama daugiau nei 30 ha žemės ūkio naudmenų azoto turinčiomis trąšomis (kartu su mėšlu, srutomis, tik mėšlu, tik srutomis ar jų mišiniu) ir bendras azoto kiekis (kg/ha) viršija nustatytas maksimaliąsias normas pagal augalų poreikius, būtina parengti tręšimo planą.

Tręšimas mėšlu ir srutomis: pasikeitę atstumai nuo melioracijos griovių

Iki rugpjūčio 1 d. buvo draudžiama skleisti skystąjį mėšlą ir (ar) srutas arčiau kaip 3 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų, t. y. buvo taikomas vienodas atstumas nuo melioracijos griovių briaunų, o dabar taikomi skirtingi atstumai.

• Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 3 metrus nuo melioracijos griovių viršutinių briaunų, jei griovio ilgis yra ne mažesnis kaip 3 km.
• Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 1 metrą nuo melioracijos griovių viršutinių briaunų, jei griovio ilgis yra mažesnis kaip 3 km.

Atnaujinti reikalavimai dėl tirštojo mėšlo kaupimo

Iki rugpjūčio 1 d. tirštąjį mėšlą tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų galėjo kaupti asmenys, laikantys ne daugiau kaip 50 sutartinių gyvulių (SG). Dabar mėšlidėje, tvarte arba rietuvėje prie tvarto galima kaupti mėšlą, laikant 1–100 SG.

Iki rugpjūčio 1 d. mėšlidžių, tirštojo mėšlo rietuvių prie tvartų ir (ar) srutų kauptuvų tūris arba plotas galėjo atitinkamai būti mažesnis, kai mėšlas ir (ar) srutos laikomos tvarte, kai naudojamos komposto, biodujų gamybai ar perduodamos kitam asmeniui tvarkyti. Dabar mėšlidžių, tirštojo mėšlo rietuvių prie tvartų ir (ar) srutų kauptuvų tūris arba plotas gali būti mažesnis ir tais atvejais, kai mėšlas kompostuojamas laukuose kompostavimo rietuvėse.

Tirštojo mėšlo laikymas laukuose

Anksčiau mėšlą laukuose buvo galima laikyti lauko rietuvėse, kurios turėjo būti įrengtos ne arčiau kaip 100 m nuo gyvenamųjų pastatų, o mėšlo laikymo laikotarpis buvo nustatytas iki 8 mėnesių.

Pagal naujausius reikalavimus atstumai nuo gyvenamųjų pastatų padidinti iki 150 m, o mėšlo laikymo laikotarpis prailgintas iki 24 mėnesių.

Atsakomybė

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 260 straipsnį už netinkamą mėšlo tvarkymą asmenims gresia bauda iki 230 eurų, o kitiems atsakingiems asmenims – iki 430 eurų.

Už pakartotinį pažeidimą asmuo gali sulaukti baudos iki 430 eurų, o kiti atsakingi asmenys – iki 1 100 eurų. Be to, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą.

Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.

Aplinkos apsaugos departamento inf.

Kaip skelbia sinoptikai ir indikuoja AB „Kelių priežiūra“ sistemos, savaitgalį kone visoje Lietuvoje sulauksime pirmųjų žiemos sezono reiškinių. Visą ateinančią savaitę prognozuojami temperatūros pokyčiai iš teigiamos į neigiamą – tai reiškia, kad galimas plikledis, mišrūs krituliai, sniegas pereinantis į lietų.  

„Kelių priežiūros” komanda šiems reiškiniams ruošiasi iš anksto. Tai reiškia, kad slidumą mažinančios medžiagos barstomos prevenciškai – dar prieš prasidedant krituliams arba formuojantis plikledžiui. Visuose valstybinės reikšmės keliuose, nepaisant kelių priežiūros lygio, organizuojami darbai, siekiant atliepti tiek kelių priežiūros normatyvų reikalavimus, tiek ir visuomenės lūkesčius.

Nepaisant dedamų pastangų ir sutelktų „Kelių priežiūros“ pajėgumų, vairuotojams rekomenduojama išlikti itin budriems, stebėti eismo sąlygas, kitus eismo dalyvius, sekti kelio ženklus, paisyti kelių eismo taisyklių, visada rinktis saugų greitį. Net ir naudojant specialius dirbtiniu intelektu grindžiamus kelių oro sąlygų prognozės modelius, neįmanoma 100 proc. užtikrinti, kad kai kuriuose kelių ruožuose nesusidarys slidi danga. Visos priemonės yra taikomos tam, kad tikimybė susidaryti slidžiai dangai būtų sumažinta iki minimumo.

Siekiant atvirumo, atskaitomybės visuomenei, bendrovė sukūrė galimybę tiesiogiai stebėti „Kelių priežiūros“ mechanizmų atliekamus ir suplanuotus darbus bei panaudotus slidumą mažinančių medžiagų kiekius darbai.keliuprieziura.lt

Be to, apie pavojingas pažaidas, kliūtis ar plikledį valstybinės reikšmės keliuose vairuotojai ir gyventojai kviečiami pranešti trumpuoju tel. nr. 1871 (trumpojo tel. nr. kaina Telia, Tele2 tinkluose - 0,12 Eur/min., Bitė - 0,15 Eur/min.) arba +370 5 232 9600 (kaina pagal mob. operatoriaus planą). Gyventojų patogumui bendrovė „Kelių priežiūra“ taip pat suteikia galimybę nemokamai užpildyti pranešimo formą internetinėje svetainėje www.keliuprieziura.lt arba minėtas kliūtis pažymėti navigacinėje programėlėje „Waze“, o pateikta informacija pateks į kelininkų informacinę sistemą.

„Kelių priežiūra“ primena, kad bendrovė atsakinga tik už valstybinės reikšmės kelių, bei šių kelių tąsą gyvenvietėse, priežiūrą. Už gatvių priežiūrą gyvenamosiose vietovėse atsakingos vietos savivaldybės.

AB „Kelių priežiūra" inf. 

Finansinė parama surinkta Pyragų dienos metu. Kaip ir praėjusiais metais, administracijos darbuotojai kepė gaminius, vaišino kolegas, kurie už tai atsidėkojo aukomis gyvūnų globai.

Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė džiaugėsi kolektyvo bendruomeniškumu: „Ši iniciatyva jau tapo mūsų kolektyvo tradicija, kurią mielai tęsiame kiekvieną rudenį. Tačiau gyvūnams pagalbos reikia ištisus metus, todėl kviečiu palaikyti organizacijų veiklą savo aukomis ir toliau.“

Nors Gyvūnų gerovės mėnuo jau baigėsi, savivaldybė kviečia gyventojus nepamiršti beglobių gyvūnų bei prisidėti prie jų gerovės, aukojant tiesiogiai organizacijoms:

Gyvūnų mylėtojų klubas „Jonava ir keturkojai“

LT135013200014001216

VšĮ „Miesto katė“

LT627300010130595181

VšĮ „Mylėkime kates“

LT417300010169856891

„Valstybė nuosekliai investuoja į efektyviausius ir mokslo įrodymais pagrįstus gydymo būdus. Nauji kompensuojami vaistai rodo, kad kryptingai stipriname onkologinių ir retų ligų gydymą, siekdami, kad inovacijos pasiektų kiekvieną pacientą“, – sako sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.

Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija priėmė sprendimus iš Rezervinio vaistų sąrašo į kompensuojamųjų vaistų A sąrašą perkelti pembrolizumabą, ibrutinibą, olaparibą, fedratinibą, ivosidenibą, budezinidą, nivolumabą, kanabidiolį, cemiplimabą. Šie vaistai skirti pacientams, sergantiems plaučių vėžiu, storosios ir tiesiosios žarnos vėžiu, lėtine limfocitine leukemija, kiaušidžių, kiaušintakių, pirminiu pilvaplėvės vėžiu, inkstų ląstelių vėžiu, mielofibroze, ūmine mieloidine leukemija, pirmine imunoglobulino A (IgA) nefropatija, skrandžio, skrandžio ir stemplės jungties ar stemplės adenokarcinoma, traukuliais susijusiais su tuberozinės sklerozės kompleksu arba su Lennox-Gastaut sindromu arba su Dravet sindromu, gimdos kaklelio vėžiu.

Nuo lapkričio 14 d. pacientams vaistinėse jau bus galima įsigyti vaistus pembrolizumabą, skirtą plaučių vėžiui, storosios ir tiesiosios žarnos vėžiui bei inkstų ląstelių vėžiui gydyti ir olaparibą, skirą kiaušidžių, kiaušintakių arba pirminiam pilvaplėvės vėžiui gydyti; nuo gruodžio 1 d. – vaistinį preparatą cemiplimabą, skirtą gimdos kaklelio vėžiui gydyti.

Kiti likę vaistai bus pradėti kompensuoti, kai tik jų tiekėjai pasirašys sutartis su Valstybine ligonių kasa ir vaistai bus įtraukti į kompensuojamųjų vaistų kainyną.

Taip pat į Centralizuotai apmokamų vaistų sąrašą įrašytas ir nuo lapkričio 12 d. pacientams prieinamas kompensuojamasis vaistas tekliksimabas dauginei mielomai gydyti. Šiam vaistui kompensuoti 2025 m. bus skirta apie 0,8 mln. eurų, 2026 m. – apie 4,8 mln. eurų.

SAM Komunikacijos skyrius

Šių metų spalį buvo paskelbtas 141 aukcionas, 76 iš jų įvyko ir sulaukė pirkėjų susidomėjimo. Iš viso už objektus pasiūlyta kaina pasiekė 3,17 mln. eurų. Tai beveik dvigubai daugiau nei pradinė visų šio mėnesio aukcionų vertė, kuri siekė 1,76 mln. eurų. Išlaikytas ir aukštas efektyvumo lygis – aukcionų rezultatyvumas siekė 54 procentus, t. y. daugiau nei pusė paskelbtų aukcionų sėkmingai pritraukė pirkėjus.

Palyginimui, praėjusių metų spalį aukcionų įvyko šiek tiek mažiau – 65. Tuometinis kainų augimas sudarė 14 procentų, o tai gerokai mažiau nei šių metų spalį fiksuotas 80 proc. kainos didėjimas viešuosiuose aukcionuose.

Vienas didžiausių kainos augimų spalį fiksuotas Kaune vykusiame aukcione, kuriame už beveik 1,38 mln. eurų parduotas istorinis karinio miestelio kareivinių pastatas su žemės sklypu Perlojos g. 28. Pradinė šio aukciono kaina siekė 690 tūkst. eurų.

Dar vienas aukcionas Kaune išsiskyrė ne tik įspūdingu kainos augimu, bet ir dalyvių skaičiumi. Savanorių pr. 186 administracinių patalpų aukcione kaina didėjo atitinkamai nuo 72,5 tūkst. iki 171,5 tūkst. eurų. Šiame aukcione savo kainas siūlė net 31 dalyvis.

Pozityvūs rudens aukcionų rezultatai pastebimi ir lapkričio pradžioje. Pirmąją lapkričio savaitę Vilniuje, T. Ševčenkos g. 16G, aukcione už kiek daugiau nei 1,6 mln. eurų parduotas beveik 840 kv. m ploto administracinis pastatas. Pradinė šio aukciono kaina siekė 1,19 mln. eurų.

Paskutiniuosius 2025 metų mėnesius Turto bankas rinkai pasiūlys dar daugiau patrauklių NT objektų šalies miestų centruose. Visi aukcionų pasiūlymai skelbiami Turto banko internetinėje svetainėje: TB pardavimai

Lapkričio 10-ąją, pirmadienį, mūsų šalies degalinėse benzinas vidutiniškai kainavo 1,41 Eur/l, dyzelino vidutinė kaina siekė 1,51 Eur/l. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainų Lietuvoje padidėjo ir sudaro 0,10 Eur/l. Toks skirtumas paskutinį kartą buvo prieš tris mėnesius – rugpjūtį. Spalio mėnesį šis skirtumas buvo mažesnis – sudarė 0,05–0,07 Eur/l. Didžiausias skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainų šiais metais buvo sausio mėnesį – 0,14 Eur/l. 

Brent naftos vidutinė kaina praėjusią savaitę buvo 64 USD/bbl – 1,5 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę, kai buvo 65 USD/bbl. Pagal naujausių Brent naftos ateities sandorių kainas, matyti, kad artimiausiais metais jų kainos gali būti panašios – svyruoti 63–65 USD/bbl ribose.

Benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę padidėjo Lietuvoje, Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje 0,2–1,2 proc., o Latvijoje sumažėjo 0,1 procento.

Per mėnesį benzino kaina benzino kaina visose lyginamose šalyse padidėjo 0,6–7,5 proc., išskyrus Latviją, kur kaina nepakito.

Per pastaruosius 12 mėn. benzino kaina Estijoje ir Lenkijoje sumažėjo atitinkamai 9,3 proc. ir 0,8 proc., Lietuvoje, Latvijoje ir Vokietijoje padidėjo 1,4–6,7 procento.

Lenkijoje benzino vidutinė kaina dabar yra 1,39 Eur/l, arba 0,02 Eur/l mažesnė nei Lietuvoje. Estijoje ir Latvijoje vidutinės benzino kainos dabar yra atitinkamai 1,53 Eur/l ir 1,54 Eur/l.

Benzino vidutinės kainos keturiose ES šalyse dabar mažesnės nei Lietuvoje. Tarp ES šalių didžiausios benzino vidutinės kainos yra Danijoje, Nyderlanduose ir Graikijoje (1,75–1,97 Eur/l), mažiausios – Maltoje, Kipre ir Bulgarijoje (1,21–1,34 Eur/l).

Dyzelino vidutinės kainos praėjusią savaitę visose lyginamose šalyse padidėjo 0,5–5,6 procento, išskyrus Latviją, kur kaina sumažėjo 0,1 procento.

Per mėnesį dyzelino vidutinė kainos visose lyginamose šalyse 0,1–10,5  procento.

Per pastaruosius 12 mėn. dyzelino vidutinė kaina visose lyginamose šalyse padidėjo 0,6–10,4 proc., išskyrus Estiją, kur kaina sumažėjo 2,1 procento.

Lenkijoje dyzelino vidutinė kaina dabar siekia 1,43 Eur/l, arba 0,08 Eur/l mažesnė nei Lietuvoje, o Estijoje ir Latvijoje kainos yra atitinkamai 1,43 Eur/l ir 1,52 Eur/l.

Mažesnės nei Lietuvoje dyzelino vidutinės kainos yra vienuolikoje ES šalių. Tarp ES šalių didžiausios dyzelino vidutinės kainos yra Danijoje, Nyderlanduose ir Belgijoje (1,71–1,82 Eur/l), mažiausios – Čekijoje, Bulgarijoje ir Maltoje (1,21–1,39 Eur/l).

Lapkričio pirmojoje pusėje (1–12 d.) benzino didmeninės kainos padidėjo 0,04 Eur/l, o dyzelinas pabrango 0,05 Eur/l. Skirtumas tarp didmeninių dyzelino ir benzino kainų sudaro 0,13 Eur/l. Spalio mėnesį benzino didmeninė kaina sumažėjo 0,02 Eur/l, dyzelino didmeninė kaina padidėjo 0,02 Eur/l. Rugsėjį didmeninės benzino ir dyzelino kainos išaugo apie 0,02 Eur/l.

Žaliavinė nafta į Lietuvą birželį–rugpjūtį buvo importuojama iš Norvegijos, Saudo Arabijos, Alžyro, Jungtinės Karalystės ir JAV, o rugsėjį į mūsų šalį ji buvo įvežama iš Saudo Arabijos, Jungtinės Karalystės, Alžyro ir Norvegijos. Lapkričio mėn. nafta į Lietuva buvo importuojama iš Norvegijos ir Saudo Arabijos.

Daugiau informacijos skelbiama Lietuvos energetikos agentūros kas savaitę rengiamoje Degalų kainų pokyčių apžvalgoje.

Anot ataskaitos, Lietuva yra tarp tų Europos Sąjungos valstybių narių, kurios dėl patiriamo migracijos spaudimo galės gauti ES paramą – papildomą finansavimą iš Europos Sąjungos fondų, operatyvinę ir techninę pagalbą iš ES agentūrų, tokių kaip Frontex, Europol ir ES Prieglobsčio agentūra.

Pasak vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus, tai aiškus signalas, kad pripažįstamas instrumentalizuotos migracijos iššūkis ir vertinamos Lietuvos pastangos saugant visos ES išorės sienas.

„Lietuva jau kelis metus iš eilės patiria instrumentalizuotą ataką, pareigūnai nuolat atremia bandymus, kai mėginama neteisėtai patekti į Lietuvos teritoriją, šiemet tokių bandymų buvo daugiau nei 1500“, – sako ministras V. Kondratovičius.

Artimiausiomis savaitėmis vyks diskusijos nacionaliniu lygiu dėl solidarumo formos – kartu su kitomis institucijomis bus sprendžiama, kas Lietuvai naudingiausia, proporcinga ir labiausiai atitinka mūsų regiono specifiką bei poreikius.

Galimų sprendimų yra keli: prieglobsčio prašytojų priėmimas iš valstybių narių, kurios patiria didžiausią naštą; finansinis įnašas – 20 tūkst. eurų ekvivalentas už kiekvieną asmenį, kurio šalis nepriima; arba operatyvinė pagalba – pareigūnų, ekspertų ar įrangos siuntimas į valstybes, susiduriančias su migracijos spaudimu.

Lapkričio mėnesį Briuselyje vyks Aukšto lygio solidarumo forumas, kuriame Lietuva pristatys savo siūlymus ir lūkesčius. Gruodžio mėnesį Europos Sąjungos Taryboje planuojama priimti Tarybos įgyvendinamąjį aktą dėl solidarumo rezervo sudarymo.

Nuo 2021 m. Lietuvos pasieniečiai užkirto kelią daugiau 24 tūkst. mėginimams neteisėtai kirsti valstybės sieną.

VRM inf. 

Bibliotekos direktorė Skirmutė Gajauskaitė primena, kad knygų dalijimas Jonavoje jau tapo tradicija, tačiau ši iniciatyva yra nauja ir išskirtinė.

„Tai yra džiugi gyventojams žinutė. Jau beveik 10 metų dovanojame knygas – kai atsirado knygų terasa ir knygų lentyna, žmonės pradėjo tvariau gyventi. Džiaugiuosi, kad gyventojai dovanoja mums, o kai pasipildome savo fondus, dovanojame patiems skaitytojams“, - pasakoja direktorė.

Naujas etapas: nurašytos knygos – ne į atliekas, o skaitytojų rankas

Iki šiol dalis nurašytų leidinių, ypač dubletiniai ar bibliotekai nebeaktualūs egzemplioriai, būdavo utilizuojami.

„Man būdavo baisiau, kai nurašytos knygos keliaudavo utilizuoti. Juk tarp jų būna tokių, kurios dar tikrai vertos antrojo gyvenimo“, – komentuoja direktorė.

Tačiau nuo praėjusių metų bibliotekoms suteikta teisė nurašytas knygas ne naikinti, o neatlygintinai perduoti gyventojams.

„Labai džiugu, kad atsirado galimybė suteikti antrąjį gyvenimą knygoms“, – priduria direktorė. 

Prieš atiduodant leidinius, atliekamos privalomos procedūros: nurašytos knygos pirmiausia siūlomos kitoms Lietuvos bibliotekoms, ir tik jei jos nepageidaujamos, jos atitenka miestiečiams.

Kokios knygos atsiduria nurašytųjų sąraše?

Leidinių perviršis susidaro natūraliai, o ir leidinių mados keičiasi.

„Būna knygų, kurių tam tikru metu laukia penkiolika žmonių, o vėliau jos dešimtmečiais lieka nepaliestos. Jei egzempliorių turime per daug, jie tampa pertekliniai“, – aiškina S. Gajauskaitė.

Nurašomų knygų netrūksta ir dėl pažeidimų, nusidėvėjimo ar kitų veiksnių.

„Turime visko – ir knygų, apsipylusių kava, ir paskendusių vonioje. Vaikiškos knygos būna suplėšytos, pripieštos, su priklijuotomis kramtomomis gumomis. Tokių leidinių gyventojams nesiūlysime“, – pasakoja direktorė.

Knygos lauks fojė, o sąrašo – nebus

Lapkričio 17 dieną biblioteka išdėlios apie šimtą įvairaus žanro knygų – grožinę literatūrą, psichologijos, religijos leidinius, vaikų knygas.

„Nevardinsiu, kokios tos knygos. Norime, kad visi turėtų vienodas galimybes – nerezervuojame ir neskelbiame sąrašo. Nes žmogus gali išgirsti apie jį dominančią knygą, ateiti ieškoti konkrečios ir nerasti. Norime, kad visi atėjusieji pas mus turėtų vienodas galimybes“, – pabrėžia S. Gajauskaitė.

Knygą gali pasiimti kiekvienas: be registracijos, be išankstinio pasiruošimo.

Kas bus su knygomis, kurios liks?

Jeigu po gruodžio 1-osios dalis egzempliorių liktų, jie keliaus į lauko knygų lentyną. Leidiniai bus pažymėti spaudu, kad yra nurašyti ir atiduoti asmenims. 

Šis sprendimas padeda išvengti utilizavimo, o knygos ilgiau lieka pasiekiamos gyventojams. 

Beje, vien per 2022 metus Lietuvos bibliotekos nurašė daugiau kaip 2 milijonus knygų – tai leidiniai, kurie dėl įvairių priežasčių pripažinti nereikalingais arba netinkamais naudoti. Tad tokios akcijos – puikus būdas išsaugoti knygas nuo sunaikinimo ir kartu nudžiuginti skaitytojus. 

Ar tokios akcijos kartosis?

„Procedūra yra gan ilga, todėl dabar darome pirmą eksperimentą. Gruodį planuojame dovanoti dar 100–200 egzempliorių, o kitais metais žiūrėsime, koks bus gyventojų susidomėjimas. Galbūt nustatysime nuolatines datas“, – teigia direktorė.

Tad jei mėgstate skaityti, užsukite į biblioteką ir išsirinkite knygų, kurios laukia naujų namų. Plačiau apie akciją ČIA.

***

Remiantis LR kultūros ministro įsakymu „Dėl bibliotekų fondo apsaugos nuostatų patvirtinimo“ (2024-07-01) bibliotekoms sudaryta galimybė nurašytas spausdintas knygas neatlygintinai perduoti fiziniams ir juridiniams asmenims.

Tik mažuma Lietuvos mokytojų jaučia, kad jų nuomonę ir profesiją vertina politikai, visuomenė ar žiniasklaida, rodo naujausias tarptautinis mokytojų darbo sąlygų tyrimas. Tokias tendencijas galima sieti su tuo, kaip Lietuvos mokytojai matomi šalies viešojoje erdvėje. 

Rudenį paskelbtas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimas TALIS 2024 atskleidė, kad tik 11 proc. Lietuvos mokytojų jaučia, jog jų nuomonę vertina politikos formuotojai. Tai septintas žemiausias rezultatas tarp visų tirtų EBPO šalių. Šio rodiklio EBPO vidurkis siekė 16 proc.  

„Tuo metu Suomijoje, garsėjančioje stipria švietimo kultūra, politikų išgirstais jaučiasi 27 proc. mokytojų. Įdomu, kad Estijoje, laikomoje švietimo kokybės lydere, situacija beveik identiška kaip ir Lietuvoje – tik 10 proc. pedagogų mano, kad jų balsas pasiekia politikus“, – sako organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė.  

Taip pat, TALIS duomenimis, vos penktadalis apklaustų Lietuvos mokytojų mano, kad jų profesija vertinama bendrai visuomenėje. Lietuvos rodiklis artimas EBPO vidurkiui (22 proc.) ir yra toks pat kaip Estijoje. Suomijoje, kur mokytojams suteikiama didelė autonomija, profesijos vertinimą jaučia net 48 proc. pedagogų. Kitoje skalės pusėje – Prancūzija, kur visuomenės vertinamais jaučiasi vos 4 proc. mokytojų. 

Labiausiai girdimi – žiniasklaidos 

Didžiausia dalis Lietuvos mokytojų įvardijo, kad juos vertina ne politikai, ne visuomenė, o žiniasklaida – taip manė 25 proc. apklaustųjų. Tai daugiau nei EBPO vidurkis (20 proc.), tačiau mažiau nei Estijoje (33 proc.) ar Suomijoje (47 proc.). 

„Tai įdomu, nes švietimo temos sudaro tik apie 5 proc. viso viešojo diskurso, rodo mūsų užsakymu žiniasklaidos tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ šiemet atlikta analizė. Be to, mokytojai tik mažoje dalyje – 4 proc. – naujienų, susijusių su pedagogais, pristatomi kaip savo srities ekspertai. O net 40 proc. naujienų, kuriose minimi mokytojai, yra susijusios su politinėmis temomis“, – pažymi L. Masiliauskaitė. 

Žemas vertinimas siejasi su pasitikėjimo stoka 

Pasak „Švietimas #1” vadovės, tokia mokytojų savijauta ir informacinis fonas susiję su prastu švietimo įvaizdžiu ir žemu visuomenės pasitikėjimu. „Vilmorus“ duomenimis, per pastaruosius penkerius metus švietimu vidutiniškai pasitikėjo tik 46 proc. Lietuvos gyventojų. 

„Daugiau mokytojų jaustųsi vertinami, jei dažniau girdėtume jų ekspertinį balsą. Dabar jie dažniausiai rodomi neigiamų naujienų kontekste – kai kalbama apie streikus ar krizes. Kol švietimo istorijos pasakojamos daugiausia per problemas, visuomenė nemato mokytojų kaip pokyčio kūrėjų“, – teigia L. Masiliauskaitė. 

Kodėl tai svarbu 

Kitų profesijų patirtis rodo, kad kai jų atstovai matomi kaip kompetentingi ekspertai, didėja visuomenės pasitikėjimas ir visos sistemos atsparumas. 

„Kai visuomenė labiau pasitiki mokytojais, o pastarieji jaučiasi labiau vertinami, švietimo sritis tampa patrauklesnė naujiems, talentingiems žmonėms, kuriuos dabar dažnai prarandame konkurencingoje darbo rinkoje. Be to, stipri ekspertinė komunikacija skatina pačius mokytojus tobulėti, drąsiau kalbėti viešai ir burti bendruomenes“, – sako ji. 

Pasak L. Masiliauskaitės, girdimas mokytojų balsas lemia ir politinių sprendimų kokybę: „Kai mokytojų balsas tampa girdimas, o jų įvaizdis – profesionalus ir patikimas, politikai bei sprendimų priėmėjai labiau įsiklauso į švietimo bendruomenės argumentus.“ 

Kaip keisti situaciją 

Pasak „Švietimas #1“ vadovės, atsakomybė už tai, kad mokytojų balsas būtų girdimas, negali būti palikta tik jiems patiems. 

„Valstybinės ir vietos institucijos gali kurti aiškias komunikacijos gaires, kurios įgalina mokyklas ir mokytojus kalbėti viešai. Mokyklos – suteikti mokytojams erdvės, laiko ir pripažinimo už komunikaciją. Žiniasklaida – dažniau kreiptis į mokytojus kaip į ekspertus“, – sako L. Masiliauskaitė. 

Ji priduria, kad svarbus vaidmuo tenka ir nevyriausybinėms organizacijoms: „Mes ir kitos švietimo NVO jau padedame ir galime dar daugiau padėti mokytojams komunikuoti – siūlyti žiniasklaidai temas ir ekspertus, užtikrinti, kad jų istorijos pasiektų auditoriją. Tokia ekosistema mažina krūvio ir institucinių ribojimų poveikį bei kuria realias galimybes mokytojams tapti girdimais švietimo ekspertais.“  

Apie „Švietimas #1” 

VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – tai ne pelno siekianti, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija, vienijanti verslo lyderius, kurie siekia kurti pažangią, pasaulyje lyderiaujančią švietimo sistemą.  

Darbai bus atliekami: 

2025 m. lapkričio 17 dieną (pirmadienį) nuo 9.00 val. iki 20.00 val. daugiabučiuose Ruklos miestelyje, Jonavos raj.  

2025 m. lapkričio 18 (antradienį) nuo 9.00 val. iki 20.00 val. daugiabučiuose Vytauto, J.Ralio, Vilniaus, Prezidento, Kęstučio, Birutės, Panerių, Parko, Aušros, Kauno, Žeimių (Nr.1 ir Nr.3), Klaipėdos, Taikos, Sodų, G.Ilgūno, Dariaus ir Girėno, Vasario 16-osios, Veterinarijos, Žalioji, Kalnų, Miškininkų g.  

2025 m. lapkričio 19 (trečiadienį) nuo 9.00 val. iki 20.00 val. daugiabučiuose  

Chemikų mikrorajonas: Chemikų, P.Vaičiūno, A.Kulviečio, Žemaitės (nelyginiai nr.) g. 

Lakštingalų mikrorajonas: Žemaitės (lyginiai nr.), Varnutės, Vilties g.  

2025 m. lapkričio 20  (ketvirtadienį) nuo 9.00 val. iki 20.00 val. daugiabučiuose Geležinkelio, Mokyklos, Girelės, Fabriko g. 

Kosmonautų mikrorajonas: Kosmonautų, Lietavos, Žeimių tako, Žeimių g.  

Gyventojų prašome bent 10 min. atsukti karšto vandens čiaupus butuose.  

Įspėjimas: BŪKITE ATSARGŪS! 

Dėl aukštos vandens temperatūros galimi nudegimai.

UAB „Jonavos šilumos tinklai“ inf. 

Ligonių kasa privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, kompensuoja diagnostines juosteles gliukozės kiekiui nustatyti, vienkartines adatas švirkštikliams, nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistemas, insulino pompų keičiamųjų dalių komplektus, apmokama insulino pompų nuoma.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, vien pernai šioms priemonėms kompensuoti prireikė 11,6 mln. eurų fondo lėšų, o per pirmą šių metų pusmetį – dar apie 6,2 mln. eurų.

„Tai reikšminga investicija į žmonių sveikatą, padedanti kasdien valdyti ligą, išvengti komplikacijų ir gyventi visavertį gyvenimą. Šios priemonės labai palengvina sergančiųjų kasdienybę – jos leidžia lengviau stebėti gliukozės kiekį, laiku pastebėti pokyčius ir tinkamai sureguliuoti insulino dozes. Taip pacientai gali jaustis saugiau, išvengti pavojingų cukraus kiekio svyravimų ir gyventi aktyvų, mažiau nuo ligos priklausomą gyvenimą“, – sako Giedrius Baranauskas, VLK Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas.

Pasak jo, medicinos pagalbos priemones naudojančių pacientų skaičius nuolat auga: 2022 m. jas naudojo 120 tūkst., 2023 m. – beveik 124 tūkst., o pernai – 127,5 tūkst. pacientų, sergančiųjų cukriniu diabetu.

Didžiausios išlaidos praeitais metais – per 7 mln. eurų – teko nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistemoms, kurias sudaro keičiamieji jutikliai ir siųstuvai. Pernai jas naudojo apie 5,5 tūkst. pacientų. Pirmojo šių metų pusmečio VLK duomenys rodo, kad šias priemones naudojančių pacientų skaičius auga, o fondo išlaidos siekia arti 4 mln. eurų.

„Šios sistemos leidžia patogiai ir tiksliai stebėti gliukozės kiekį kraujyje, naudojant jutiklius ir siųstuvus, kurie duomenis perduoda į išmanųjį įrenginį. Jos skiriamos tiems 1-ojo tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kuriems fondo lėšomis nepadengiamos insulino pompos su integruotais nuolatinio gliukozės kiekio matavimo jutikliais nuomos išlaidos“, – paaiškina G. Baranauskas.

Dar 4 mln. eurų pernai prireikė kompensuoti diagnostinėms juostelėms, skirtoms gliukozės kiekiui kraujyje nustatyti. Jas naudojo apie 122 tūkst. pacientų.

Vis daugiau pacientų Lietuvoje naudoja insulino pompas, kurių nuomos išlaidos kompensuojamos fondo lėšomis. Pompas naudoja arti 1 300 pacientų, iš jų beveik 600 – vaikai. Šios pompos visą parą užtikrina reikiamą insulino kiekį organizme. Per pirmąjį šių metų pusmetį insulino pompų nuomai iš fondo išleista daugiau nei 2 mln. eurų, pernai – per 4 mln. eurų.

Ligonių kasa primena, kad visus klausimus dėl kompensuojamų priemonių galima aptarti su šeimos ar gydančiu gydytoju, o jas skirti ir išrašyti receptą gali ir slaugytojai.

VLK inf. 

Antrąją čempionato dieną atidarė kaunietis Nedas Gudomskas (svorio kategorija iki 65 kg), kuris pusfinalyje rezultatu 5:0 (30:27, 30:27, 30:27, 30:27, 29:28) įveikė jonavietį Einorą Sinkevičių. 

Malonią staigmeną arenoje susirinkusiems fanams pateikė kėdainietis, jaunimo rinktinės narys Nojus Šmatauskas (iki 65 kg), pusfinalyje rezultatu 5:0 (29:28, 29:28, 29:28, 29:28, 29:28) nugalėjęs patyrusį panevėžietį, Lietuvos čempioną Andriejų Lavrenovą. 

Kaunietis Aleksandras Trofimčiukas (iki 70 kg) ketvirtfinalyje nesulaukė kito kauniečio Igno Stanislovaičio, panevėžietis Edgaras Trotenskis (iki 70 kg) ketvirtfinalį laimėjo ringe nepasirodžius marijampoliečiui Deimantui Baravykui, o dviejų kėdainiečių ketvirtfinalyje tarp Andrejaus Tkaličiaus (iki 75 kg) ir Ramūno Balčiūno kovoti atsisakė pastarasis. 

Klaipėdietis Donats Rokis (iki 70 kg) ketvirtfinalyje 5:0 (30:27, 29:28, 30:27, 30:27, 30:27) pranoko vilnietį Eriką Sadauską. Kitame ketvirtfinalyje kaunietis Armandas Kregždė (iki 70 kg) rezultatu 4:1 (28:29, 29:28, 29:28, 29:28, 29:28) įveikė panevėžietį Domą Valentinavičių. 

Dviejų kauniečių ketvirtfinalio akistatoje Pijus Valiokas (iki 75 kg) triumfavo po to, kai kovą antrajame raunde sustabdė Jurgio Savicko sekundantas. Pabaigos nesulaukta ir kitame ketvirtfinalio susitikime, kuriame klaipėdietis Paulius Žymančius (iki 75 kg) aiškia persvara antrajame raunde pranoko kitą klaipėdietį Jogailą Antanavičių. 

Paskutiniame ketvirtadienio ketvirtfinalyje vilnietis Davidas Ratovičius (iki 75 kg) rezultatu 5:0 (29:28, 29:28, 30:27, 30:27, 29:28) nugalėjo kaunietį Kasparą Šaulį. 

Penktadienį (lapkričio 14 d.) nuo 16 val. sportininkai varžysis pusfinalių akistatose, o šeštadienį (lapkričio 15 d.) nuo 13 val. pajėgiausi šalies boksininkai susitiks finalinėse dvikovose. 

Visas Lietuvos bokso čempionato kovas bokso aistruoliai gali pamatyti neišėję iš namų – šalies pirmenybių akistatos transliuojamos Lietuvos bokso federacijos feisbuko paskyroje. 

Lietuvos bokso federacijos inf. 

Daugiau nuotraukų ČIA.

Kviečiame dalyvauti konkurse ir iki gruodžio 14 d. teikti savo siūlymus – pavadinimą, kuris galėtų pakeisti Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose šiuo metu galiojantį „atostogų“ terminą, kai jis taikomas su vaiko priežiūra susijusiais atvejais.

„Kiekviena mama ir tėtis galėtų patvirtinti, kad vaiko priežiūra – be galo didelė atsakomybė ir iššūkių kupinas laikotarpis tėvams, artimiesiems ar globėjams, kurie rūpinasi vaiku pirmaisiais jo gyvenimo metais. Šio laikotarpio įvardijimas „atostogomis“ Darbo kodekse ir kituose įstatymuose neprisideda prie geresnio motinystės ir tėvystės svarbos ir sunkumų supratimo visuomenėje, prie empatijos visiems auginantiems vaikus, kurios kartais vis dar stokojame. Todėl šį apibrėžimą siūlome keisti, suteikdami gyventojams galimybę pateikti savo idėjas“, – sako Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė.

Pasiūlymus kviečiame teikti čia: https://lrv.lt/lt/vaiko-prieziura-ne-atostogos/

Geriausio pasiūlymo autoriui atiteks simbolinis padėkos prizas.

Šeimų gerovė ir įvairiapusiška parama joms – vienas XX-osios Vyriausybės socialinės politikos prioritetų.

Darbo kodeksas auginantiems vaikus suteikia teisę į vaiko priežiūros atostogas, iki kol vaikui sueina 3 metai. Jomis gali pasinaudoti mama, tėvas, seneliai ar kiti giminaičiai, faktiškai auginantys vaiką, taip pat globėjai.

lrv.lt inf. 

Nuo 2026 m. sausio 12 d. įsigaliosiančioje naujoje Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (AAPVĮ) redakcijoje vienas iš pakeitimų – greitesnis privalomųjų nurodymų įvykdymo užtikrinimo procesas. Be to, įsigalios LR administracinių nusižengimų kodekso įstatymo pataisos, kuriomis griežtinama atsakomybė už privalomųjų nurodymų neįvykdymą.    

Kas yra privalomieji nurodymai ir kodėl jie skiriami 

Privalomieji nurodymai (PN) – tai aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų raštu įteikiami įpareigojimai fiziniams ar juridiniams asmenims per nustatytą terminą įgyvendinti įstatymais numatytas pareigas: pašalinti pažeidimus ar jų grėsmę, pašalinti žalą ar žalos aplinkai grėsmę, užtikrinti, kad pažeista aplinkos būklė būtų atkurta.   

Priimtais pakeitimais apibrėžiami atvejai, kada PN teikiamas raštu ir žodžiu. Jei dėl pažeidimų būtina nedelsiant imtis priemonių, arba kai pažeidimas gali būti pašalintas nedelsiant, pareigūnai turi teisę žodžiu reikalauti atsakingų asmenų atlikti veiksmus, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai, gyvybei, ar ji būtų sumažinta. 

PN įvykdymo terminas nustatomas, atsižvelgiant į pažeidimo aplinkybes, pobūdį ir pažeidimo sprendimo sudėtingumą. 

Įsigalios pakeitimai dėl privalomųjų nurodymų vykdymo procedūrų 

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, jei neįvykdomas PN, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo jį vykdyti. Teismo procesai vidutiniškai trunka nuo pusantrų iki dvejų metų.  

Nuo 2026 m. sausio 12 d. įsigalios nauja PN vykdymo tvarka: PN bus laikomas vykdomuoju dokumentu. Nustačius, kad PN per jame nustatytą terminą neįvykdytas, jis galės būti teikiamas antstoliui priverstiniam vykdymui, nebesikreipiant į teismą vien dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą, todėl procedūra sutrumpės ir taps efektyvesnė. 

Pakeitimai, susiję su PN vykdymu, taip pat apima terminų pratęsimo tvarką. AAVPĮ numatytas terminas, per kurį asmuo turi pateikti motyvuotą prašymą dėl PN įvykdymo termino pratęsimo – nuo šiol jis ilginamas iki septynių darbo dienų (pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą numatytas penkių darbo dienų terminas). Tais atvejais, kai pirminis PN įvykdymo terminas trumpesnis nei septynios darbo dienos – prašymas pratęsti PN įvykdymo terminą turi būti pateiktas iki PN įvykdymo termino pabaigos. 

Naujojoje įstatymo redakcijoje numatyti atvejai, kai kilus realiai grėsmei, kad bus padarytas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių gyvybei arba sveikatai ir nėra galimybės kitais būdais to išvengti, ūkinė veikla ar jos dalis gali būti stabdomos iš karto. Tokiais atvejais PN įvykdymo terminas negali būti pratęsiamas, išskyrus atvejus, aptartus įstatyme. 

Be anksčiau apibrėžtų, numatyti ir du nauji ūkinės veiklos stabdymo pagrindai: 

• Jei įmonė neturi ar netinkamai pildo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentus, duodamas PN sustabdyti ūkinę veiklą, kol bus užtikrintas pareigos turėti prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentus tinkamas laikymasis. 

• Jei nustatoma, kad vykdomai ūkinei veiklai turėjo būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas, tačiau šis vertinimas nebuvo atliktas. 

Kitas svarbus pokytis – griežtesnės sankcijos už PN nevykdymą  

Nuo 2026 m. sausio 12 d. padidėja baudos už PN nevykdymą – neįvykdymas laiku užtrauks baudą fiziniams asmenims nuo 350 iki 800 eurų (šiuo metu nuo 150 iki 300 eurų), juridinių  asmenų  vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 iki 980 eurų (šiuo metu nuo 300 iki 580 eurų).  

Tikimasi, kad toks teisinio reguliavimo pokytis atgrasys asmenis tęsti aplinkai žalingą veiklą ir paskatins laiku įvykdyti gautą PN nutraukti daromą pažeidimą. 

Privalomųjų nurodymų vykdymo statistika 

2022–2023 m. asmenys už privalomųjų nurodymų neįvykdymą administracinėn atsakomybėn buvo patraukti 264 kartus, tai sudaro beveik 17 proc. visų per šį laikotarpį duotų privalomųjų nurodymų skaičiaus (1 605). 

Nuo 2023 m. iki 2025 m. spalio 2 d. įteikti 636 privalomieji nurodymai: 

• Didžioji dalis privalomųjų nurodymų per šį laikotarpį yra įvykdyti – iš viso 481 nurodymas (76 proc.).  

• 58 privalomieji nurodymai (9 proc.) vis dar yra vykdomi. 

• 91 nurodymas (14 proc.) neįvykdytas.

• 3 privalomieji nurodymai (0,5 proc.) įvykdyti po teismo įpareigojimo. 

• 3 privalomieji nurodymai (0,5 proc.) panaikinti teismo sprendimu. 

Aplinkos apsaugos departamentas įgyvendina atvirų duomenų politiką – gyventojams prieinama informacija apie juridiniams asmenims duotus privalomuosius nurodymus.  

Sveikatos hakatone dalyvavusios komandos skyrė dėmesį prevencijai stiprinti, didinti informuotumui apie ligas, mažinti eiles ir perteklines konsultacijas. Dalyviai ieškojo idėjų, kaip priartinti pacientams palankius sprendimus, spartinti diagnostiką, integruoti inovacijas į sveikatos priežiūros procesus ir sumažinti naštą sveikatos priežiūros sistemai.

Nugalėtojas pasiūlė sprendimą sukurtą siekiant optimizuoti pacientų srautą ir sutrumpinti laukimo laiką pas oftalmologus. Jo esmė – suteikti įrankį šeimos gydytojui, kuris, įvertinęs paciento nusiskundimus dėl regėjimo pablogėjimo, gali objektyviai nustatyti, kokio lygio specialisto (II ar III) konsultacijos reikia konkrečiam pacientui. Taip pat pasiūlytas sprendimas turi įvertinti, per kokį laiką pacientas turi patekti pas oftalmologą, kad būtų išvengta komplikacijų ar regėjimo pažaidos. Nugalėjusios komandos sprendimas praktikoje užtikrintų, kad skubią pagalbą gautų tie, kuriems pagal klinikinę būklę to labiausiai reikia, o mažesnės rizikos pacientai būtų nukreipiami planine tvarka.

Idėjos nugalėtojos autorius Yonas Safi, studijuojantis LSMU Medicinos fakultete, jau dabar džiaugiasi, kad idėjos įgyvendinimas pasistūmėjo į priekį. „Pasidalinęs savo laimėjimu „LinkedIn“, sulaukiau žinutės iš JAV įsikūrusios įmonės generalinio direktoriaus, dirbančio panašioje srityje, turėsime virtualų susitikimą idėjoms pasikeisti. Nuo to laiko buvau pakviestas į kelis bendradarbiavimo ir tyrimų pokalbius iš įvairių pasaulio vietų“, – įspūdžiais dalijasi jis.

Inovacijų reikšme neabejojanti renginio organizatorė LSMU Sveikatos inovacijų vystymo centro projektų vadovė Inga Kanapeckienė sako, kad hakatono tema „Mission-Vision“ leido dalyviams atskleisti ne tik technologines ar medicinines žinias, bet ir parodyti, kad turime stiprią, veiklią bendruomenę, siekiančią pokyčių. „Dalyvių sprendimai įrodo, koks stiprus yra mūsų inovatorių bendruomenės potencialas. Vos per 48 valandas sukurtos idėjos tampa atspirties tašku tolimesnei veiklai ir skatina inovacijų pažangą sveikatos srityje“, – sako I. Kanapeckienė.

Tarpdisciplinė problema

Nors apie regos sutrikimus įprasta galvoti kaip apie sveikatos problemą, visi ekspertai vienbalsiai sutaria, kad sprendimams reikėjo gerokai kompleksiškesnio požiūrio. „Roche“ tarptautinių oftalmologijos pacientų partnerysčių vadovė Iris Van den Brande sakė, kad daugelis dalyvių suprato šį problemos daugiasluoksniškumą ir pažvelgė ne tik kaip į medicininį, bet ir kaip į socialinį bei emocinį iššūkį. „Komandos sujungė įvairias disciplinas, nuo dirbtinio intelekto iki dizaino, nuo duomenų mokslo iki psichologijos, kad sukurtų įtraukius, praktiškus ir į žmogų orientuotus sprendimus. Atvirumas bendradarbiavimui ir empatija, išreikšta jų idėjose, tikrai atspindėjo permąstymo, pertvarkymo ir rehumanizavimo dvasią“, – įspūdžiais dalijosi iš Belgijos atvykusi ekspertė.

Anot jos, regos praradimas daugiau nei sveikatos iššūkis ir turi įtakos žmonių gyvenimui, darbui, bendravimui ir dalyvavimui visuomenėje. Norint spręsti šią problemą, reikalingas tarpdisciplininis technologų, klinikų, politikų, pacientų organizacijų, teisininkų ir dizainerių bendradarbiavimas.

„Šiandien visame pasaulyje vieni didžiausių iššūkių yra vėlyva diagnostika, nevienodas prieinamumas prie sveikatos priežiūros paslaugų ir ribotas supratimas apie ankstyvuosius akių sveikatos sutrikimų požymius. Daugeliui žmonių, ypač kaimiškose ar nepakankamai aptarnaujamose vietovėse, vis dar sunku dalyvauti profilaktiniuose patikrinimuose ar reabilitacijos programose. Be medicininių aspektų, nereikėtų pamiršti ir emocinio poveikio, nepriklausomybės praradimo, nerimo dėl ateities ir prieinamos informacijos ar paramos tinklų trūkumo. Sprendžiant šiuos iššūkius reikia efektyvių sistemų, integruojančių prevenciją, ankstyvojo aptikimo, gydymo ir socialinės įtraukties priemones, kūrimą“, – pagrindinius iššūkius vardija ekspertė.

Ekspertė I. Van den Brande įsitikinusi, kad regos sveikatos ateitį formuos pažangios ir empatiškos technologijos, taip pat galėsime stebėti platesnį AI naudojimą atrankoje ir diagnostikoje, teleoftalmologiją, kuri atneš žinias į atokias vietoves, ir skaitmenines priemones, padedančias žmonėms stebėti savo regėjimą kasdieniame gyvenime. „Tikrosios naujovės atsiras iš to, kaip šios priemonės bus kuriamos ir naudojamos su žmonėmis. Kitas žingsnis yra ne tik geresnė technologija, bet ir geresnis ryšys: prieinami, teisingi ir tikrai orientuoti į žmonių orumą, nepriklausomybę ir gyvenimo kokybę sprendimai“, – pabrėžia ji.

Tai jau septintasis LSMU organizuojamas sveikatos hakatonas „Hospiton“.

Kaip praneša šalies policijos departamentas, lapkričio 13-ąją,  10 val. 30 min. į Kauno apskr. VPK kreipėsi moteris, gimusi 1955 metais, kuri pareiškė, kad lapkričio 11-ąją, apie 12 val. Jonavoje, būnant namuose, jai skambino nepažįstami asmenys (bendravo rusų kalba), kurie, prisistatę banko ir policijos darbuotojais, apgaulės būdu išviliojo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis ir pasisavino 19 865 eurus.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 straipsnį 1 dalį.

(Sukčiavimas. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų).

Kaip veikia pensijų sistema Lietuvoje

Pensija daugeliui žmonių yra pagrindinis, o kartais ir vienintelis pragyvenimo šaltinis sulaukus senatvės pensijos amžiaus. Lietuvoje pagrindines vyresnių žmonių garantijas užtikrina socialinio draudimo sistema. Vis dėlto dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės ir demografinių pokyčių ieškoma papildomų šaltinių būsimoms pensijoms finansuoti. Panašius sprendimus taiko ne tik Lietuva, bet ir kitos Europos šalys.

Greta socialinio draudimo (I pakopos) egzistuoja ir papildomos sistemos:

· II pakopa – valstybės remiamas pensijų kaupimas;

· III pakopa – savanoriškas kaupimas iš asmens ar jo darbdavio lėšų.  

Visos šios sistemos, kitaip vadinamos pakopomis, papildo viena kitą ir kartu padeda užtikrinti stabilesnes pajamas senatvėje. Principas visoms tas pats – dirbdamas žmogus moka įmokas, o sulaukęs senatvės pensijos amžiaus už jas gauna pensiją. Įmokų dydis ir trukmė lemia būsimų išmokų sumą.

II pakopoje galioja tos pačios taisyklės – kuo ilgiau ir nuosekliau mokamos įmokos, tuo daugiau sukaupiama. Tai papildomas, valstybės remiamas būdas kaupti lėšas senatvei: prisideda tiek pats žmogus, tiek valstybė.  

Kaupimui II pakopoje taikomos aiškios įstatymo nustatytos taisyklės. Jos užtikrina, kad kaupimas būtų tęstinis ir lėšos pensijoje būtų išmokamos periodiškai.  

2026 m. sausį įsigalios Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimai, kurie suteikia pensijų kaupimo sistemai daugiau lankstumo.

Kas yra pensijų kaupimo bendrovė ir pensijų fondas?

Pensijų kaupimo bendrovė – tai Lietuvos banko licencijuota bendrovė, kuri valdo pensijų fondus ir investuoja jų lėšas pagal teisės aktų nustatytas taisykles.

II pakopos pensijų fondas – tai visų dalyvių sukauptas turtas, kurį valdo pensijų kaupimo bendrovė, vadovaudamasi įstatymais. Pensijų fonde sukauptas turtas atskirtas nuo bendrovės turto, todėl išlieka dalyvių nuosavybe net ir bendrovei bankrutavus ar dėl kitos priežasties nutraukus veiklą. Šis turtas yra paveldimas.

II pakopos pensijų fondai veikia pagal gyvenimo ciklo investavimo strategiją. Tai reiškia, kad pasirinkus pensijų fondą pagal gimimo metus, nebereikės galvoti apie savo amžiui tinkamą investavimo strategiją. Pensijų fondo valdytojai automatiškai parinks to amžiaus grupės dalyviams tinkamą strategiją ir ją keis, artėjant dalyvių senatvės pensijos amžiui: mažins investavimo riziką, kad iki pensijos amžiaus sukaupto pensijų turto vertė svyruotų mažiau ir lengviau būtų priimti sprendimą, kada kaupimą nutraukti bei pasirašyti pensijų išmokos sutartį.

Jei norite, galite savo iniciatyva pakeisti fondą į kitą – daugiau ar mažiau rizikingą.  

Kaip mokamos įmokos

Kas mėnesį į Jūsų pensijų fondą pervedama 3 proc. nuo draudžiamųjų pajamų – šios įmokos mokamos tik tuo metu, kai dirbate ir mokate privalomas socialinio draudimo įmokas.

Kai nedirbate – pavyzdžiui, gaunate nedarbo, ligos, motinystės ar tėvystės išmokas – įmokų mokėti nereikia.

Jei esate samdomas darbuotojas, šias įmokas nuo Jūsų atlyginimo nuskaičiuoja ir „Sodrai“ perveda darbdavys. Savarankiškai dirbantys asmenys įmokas moka patys – kartu su kitomis socialinio draudimo įmokomis, kas mėnesį arba kartą per metus deklaruodami pajamas.

Pavyzdžiui, jei Jūsų atlyginimas siekia 2 000 eurų ant popieriaus, mėnesio įmoka į pensijų fondą yra 60 eurų, arba 3 proc. nuo atlyginimo.

Valstybė papildomai prisideda – iš biudžeto perveda 1,5 proc. nuo užpraėjusių metų vidutinio šalies darbo užmokesčio. 2025 m. ši suma siekia 30,33 euro.

Iš viso į Jūsų pensijų fondą per mėnesį patenka 90,33 euro.

Kada valstybė kaupia už Jus

Jeigu šiuo metu auginate vaiką ir gaunate motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką ar esate draudžiamas valstybės, įmokų mokėti nereikia – Jūsų pensijų fondui skatinamąsias įmokas perveda valstybė. Šios įmokos automatiškai pervedamos į motinos pensijų sąskaitą, o jei ji nekaupia – į tėvo. Norint pakeisti įmokų gavėją, reikia pateikti prašymą „Sodrai“.

Skatinamoji įmoka yra vienoda visiems – 1,5 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. 2025 m. skaičiavimui taikomas VDU yra 2 022,10 Eur, tad valstybės įmoka siekia 30,33 Eur per mėnesį.

Valstybė remia kaupimą ne tik finansiškai – pensijų fondų veikla griežtai reguliuojama teisės aktais, ribojami valdymo mokesčiai, o pensijų anuitetus administruoja „Sodra“, užtikrinanti, kad išmokos būtų mokamos nuolat ir nemažėtų.

Galimybė kaupti daugiau

Norintys gali kaupti daugiau nei 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio. Papildomos įmokos suteikia mokesčių lengvatą – deklaruodami pajamas galite susigrąžinti iki 300 Eur gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

Papildomas įmokas Jūsų vardu gali mokėti ir darbdavys – jam taip pat taikoma pelno mokesčio lengvata.

Dėl papildomų įmokų reikia kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę, kuri pateiks sąskaitos numerį pervedimams.

Įmokų stabdymas

Iki 2026 m. sausio 1 d. įmokas galima sustabdyti vieną kartą iki 12 mėnesių per visą kaupimo laikotarpį. Panorėjus, bet kada galima atnaujinti įmokų pervedimą.

Nuo 2026 m. šis apribojimas nebegalios – įmokas bus galima stabdyti neribotą skaičių kartų, kiekvieną kartą po 12 mėnesių. Tam reikės pateikti prašymą pensijų kaupimo bendrovei. Įmokų mokėjimas bus sustabdytas nuo kito mėnesio, o pasibaigus 12 mėnesių laikotarpiui – atsinaujins automatiškai, nebent pateiksite prašymą pratęsti sustabdymą kitam 12 mėnesių laikotarpiui.

Svarbu žinoti, kad sustabdžius įmokas, tuo laikotarpiu valstybė taip pat nebeperveda skatinamųjų įmokų.

Lėšų išsiėmimas arba kaupimo nutraukimas

Nuo 2026 m. atsiranda daugiau lankstumo: net jei liekate kaupime, galėsite atsiimti dalį lėšų, o tam tikrais atvejais – ir visą sukauptą sumą.  

Galimybė išsiimti iki 25 proc. sukaupto turto, nenutraukiant kaupimo:

· galima atsiimti tik savo sumokėtas standartines 3 proc. įmokas. Papildomų įmokų išsiimti negalima

· išsiėmus iki pensijos, taikomas 3 proc. atskaitymas;

· išmoka pervedama per 30 dienų.

Galimybė nutraukti kaupimą ir atsiimti visą sumą, jei tenkinama bent viena sąlyga:

· sulaukėte senatvės pensijos amžiaus arba paskirta išankstinė pensija;

· kai nustatytas 70 proc. ir didesnis netektas dalyvumas, paskirta paliatyvioji slauga, diagnozuota sunki liga;

· iki pensijos liko mažiau nei 5 metai, nepaskirta išankstinė senatvės pensija, o sukaupta mažiau nei pusė minimalios sumos, už kurią privaloma įsigyti pensijų anuitetą;

· 2026–2027 m. laikotarpiu – visi norintys gali pasitraukti;

· buvote automatiškai įtraukti 2025 m. – tais pačiais metais galite atsisakyti;

· dalyvis miršta, sutartis teismo pripažįstama negaliojančia, lėšos pervedamos į ES institucijų pensijų sistemą.

Norint nutraukti kaupimą, reikia kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę. 2025 m. automatiškai įtraukti asmenys atsisakymo prašymą turi pateikti „Sodrai“ iki 2025 m. gruodžio 31 d. Vėliau prašymas teikiamas bendra tvarka pensijų kaupimo bendrovei.

,,Sodra" inf.

2025 m. trečiąjį ketvirtį pašto paslaugų sektoriaus pajamos siekė 78,63 mln. eurų – tai 16 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Daugiausia augo tarptautinių siuntų segmentas – pajamos iš šių siuntų sudarė 45,39 mln. eurų, t. y. 16,6 proc. daugiau nei 2024 m. trečiąjį ketvirtį. Vidaus siuntų pajamos taip pat didėjo – 15,6 proc., iki 31,65 mln. eurų. 

Dėl konkurencijos Lietuvoje pašto paslaugas teikia beveik 50 įmonių, iš kurių šešios – kiekviena turinti daugiau kaip 10 proc. rinkos dalies – liudija apie stiprią konkurenciją ir aktyvią sektoriaus dinamiką. 

Bendras išsiųstų siuntų skaičius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 27,3 proc. – nuo 19,6 iki 24,9 mln. vienetų. Daugiausia siuntų vis dar keliauja Lietuvos viduje – jos sudaro 62,3 proc. visų siuntų. Vidaus siuntų kiekis per metus išaugo 28,8 proc., o tarptautinių – 25,1 proc. 

Pasak RRT Geležinkelių ir pašto reguliavimo grupės vadovės Ugnės Ramaneckienės, pašto rinka išlieka sparčiai auganti. 

„Matome, kad siuntinių skaičius auga itin sparčiai – per metus jų padaugėjo daugiau kaip 40 proc. Tai aiškiai rodo elektroninės prekybos įtaką ir vartotojų įpročių pokyčius. 2025 m. trečiąjį ketvirtį net 68,3 proc. visų siuntinių buvo pristatyti per paštomatus. Tuo tarpu trečdalis visų laiškų – 33,4 proc. – buvo pristatyta tiesiai į gavėjų namus ar biurus“, – teigia U. Ramaneckienė. 

Didžiausią dalį siuntų sudaro pašto siuntiniai, kurių kiekis per metus išaugo 40,8 proc., iki 19,3 mln. Vienetų. Pasak U. Ramaneckienės, tradicinių laiškų kiekis toliau mažėja – tai nuosekli ilgalaikė tendencija, atspindinti pokyčius vartotojų komunikacijos įpročiuose. 

2025 m. III ketvirčio pašto sektoriaus veiklos ataskaita parengta remiantis statistiniais duomenimis, kuriuos pateikė 14 pašto paslaugų teikėjų, 2024 m. gavusių daugiau kaip 300 tūkst. eurų pajamų iš pašto paslaugų. Šie duomenys leidžia vertinti pagrindinius sektoriaus rodiklius, rinkos dinamiką ir struktūrinius pokyčius. 

Pašto sektoriaus ataskaitą rasite čia: https://www.rrt.lt/istekliai/ataskaitos-ir-apzvalgos/pasto-sektoriaus-periodines-ataskaitos/ 

„Kelių priežiūra – sudėtingas, technologijomis grįstas procesas, apimantis tūkstančius mechanizmų ir transporto priemonių, veikiančių skirtingomis klimato ir eismo sąlygomis. Siekiame, kad kiekvienas šio proceso etapas būtų kuo tvaresnis – nuo degalų pasirinkimo iki energijos šaltinių. Modernizuodami techniką ir pereidami prie alternatyvių sprendimų, mažiname ne tik emisijas, bet ir ilgalaikes sąnaudas, kurių nauda atsiperka visai valstybei“, – sako AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus. 

Siekdama mažinti taršą, bendrovė modernizuoja techniką, diegia alternatyvius degalus bei plėtoja žaliosios energijos sprendimus. Be to, veikloje pradėti naudoti mažieji elektriniai barstytuvai, testuojamas elektrinis barstytuvas. Plėtojama Kelio būklės informacinė sistema (KBIS) ir diegiami autonominio išberiamos druskos kiekio ir pločio barstytuvai taip pat reikšmingai prisidės prie mažesnio druskos kiekio sunaudojimo ir mažesnių sąnaudų, o kartu ir emisijų, atliekant kelių priežiūros žiemą darbus.  

Vienas iš reikšmingiausių žingsnių – HVO (hidrintų augalinių aliejų) degalų naudojimas. Šie degalai leidžia iki 90 proc. sumažinti anglies dioksido emisijas, lyginant su tradiciniu dyzelinu. 2025 metais HVO degalai pradėti naudoti dviejose bendrovės lokacijose, kitais metais apimtį planuojama padvigubinti, o ilgainiui visiškai atsisakyti iškastinio kuro. 

Kartu su alternatyvių degalų diegimu vykdomas ir technikos atnaujinimas – įsigyjant naujas transporto priemones ir techniką taikomi griežčiausi galiojantys emisijų standartai. Investicijos į technikos atnaujinimą keičia pusiausvyrą tarp senesnių EURO 3-5 ir naujausių EURO 6 emisijų barstytuvų ir sunkvežimių. Šiuo metu pasiekta pažanga, kai trečdalis viso savaeigės technikos parko yra mažataršiais vidaus degimo varikliais. Siekiama, kad per keturis artimiausius metus ne žemesnė kaip EURO 6 klasė sudarytų ne mažiau kaip tris ketvirtadalius viso transporto ir technikos parko ir tokiu būdu bus reikšmingai sumažintas bendrovės neigiamas  poveikis aplinkai ir tokiais veiksmais prisidedama prie klimato kaitos mažinimo. 

Lengvųjų automobilių segmente bendrovė investuoja į įkraunamus hibridinius automobilius ir išbando elektromobilius, vertindama jų efektyvumą, nuvažiuojamą atstumą bei tinkamumą kelių priežiūros veiklai. Plečiamas bendrovės elektromobilių įkrovimo tinklas – įrengtos 72 įkrovimo stotelės visose veiklos lokacijose.  

Taršos mažinimas apima ir  mažosios mechanizacijos sritį – įsigyjama beveik išimtinai akumuliatorinė įranga – žoliapjovės, krūmapjovės, pjūklai bei kiti įrenginiai. Vidaus degimo varikliais varoma įranga paliekama tik išskirtiniais atvejais, kai akumuliatorinė alternatyva dar nėra technologiškai tinkama. Visi akumuliatoriniai įrankiai kraunami naudojant žaliąją energiją, todėl jų eksploatacija nesukelia papildomų emisijų. 

Visa AB „Kelių priežiūra“ naudojama  elektros energija yra iš 100 % atsinaujinančių energijos šaltinių. „Kelių priežiūra“ taip pat plečia saulės energijos gamybą – 2025 m. pabaigoje bendrovė eksploatuos 11 saulės elektrinių, kurių bendra galia sieks 560 kW ir kurios sugeneruos apie 500 000 kWh, padengiančias apie 13 % bendrovės sunaudojamos elektros energijos. Taip pat papildomai planuojama įrengti tris naujas 10 kW galios saulės elektrines Alytuje, Varėnoje ir Kretingoje. Šie objektai aprūpins energija vietinius padalinius ir mažins elektros vartojimą iš tinklo. 

Bendrovė pastaraisiais metais aktyviai skatina ekovairavimo kultūrą tarp savo darbuotojų. Per 2025 m. pirmąjį pusmetį vien tik dėl ekovairavimo buvo sutaupyta kiek daugiau nei 10 tūkst. litrų degalų. Geriausius ekovairavimo rezultatus pasiekiantys darbuotojai papildomai skatinami. 

Veiklos modernizacija grindžiama duomenimis ir analize. „Kelių priežiūroje“ nuosekliai atliekama išsami taršos ir klimato kaitos emisijų apskaita, o ateityje planuojama diegti dirbtinio intelekto sprendimus procesų efektyvinimui ir poveikio aplinkai mažinimui. Be to, stiprinamas bendradarbiavimas su mokslo institucijomis, siekiant taikyti inovatyvius sprendimus žiediškumo srityje, pritaikytus kelių priežiūros sektoriui. 

Visų šių priemonių visuma  reikšmingai sumažins oro taršą kietosiomis dalėlėmis, azoto oksidais, aromatiniais angliavandeniliais ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Tai apčiuopiamas indėlis į švaresnį orą Lietuvos miestų ir miestelių gyventojams ir šalies klimato kaitos tikslų įgyvendinimą. Pavyzdžiui, 2024 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo 7,7 % (iki 39 814 tCO2 ekv.). 

„Kelių priežiūra“, pasitelkdama pažangias technologijas, sprendimų paramos sistemas ir inovacijas prisideda prie Lietuvos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir saugumo užtikrinimo. Tuo metu veiklos tobulinimo programos, bendradarbiavimas su mokslininkais bei kitais ekspertais taip pat bendrovei leidžia kurti tvarią ir efektyvią kelių infrastruktūrą šalyje. 

„Kelių priežiūra“ inf. 

Dabar galiojanti tvarka klientams kėlė tam tikrų neaiškumų: vairuotojams tekdavo atskirai domėtis, kur ir kam priklauso pateikti prašymą – policijai ar „Regitrai“ norint susigrąžinti teisę vairuoti. 

Nuo šiol šios painiavos nebeliks – nepriklausomai nuo to, kada buvo atimta teisė vairuoti, visais atvejais ją grąžins tik „Regitra“. Tai leis supaprastinti procesą, sutrumpinti laiką, reikalingą dokumentams sutvarkyti, ir užtikrinti aiškesnį aptarnavimą vairuotojams. 

Ką reikia žino prieš kreipiantis į „Regitrą“ 

Svarbu žinoti, kad „Regitra“ ir toliau vertins, ar vairuotojas atitinka visus teisės vairuoti grąžinimo reikalavimus – ar yra pasibaigęs nustatytas laikotarpis, ar pabaigti papildomi mokymai, ar išlaikyti egzaminai, jei to yra reikalaujama. Prieš išduodant naują vairuotojo pažymėjimą ir toliau bus tikrinama, ar vairuotojas neturi nesumokėtų baudų.  

„Bendraudami su Policija ir Informatikos ir ryšių departamentu siekėme, kad klientams, norintiems susigražinti teisę vairuoti, būtų lengviau suprasti kur ir kada kreiptis, o pats procesas būtų vienose rankose. O kad viskas vyktų sklandžiai, kviečiame vairuotojus dar prieš kreipiantis dėl teisės vairuoti grąžinimo pasitikrinti, ar jie atliko visas įstatymo numatytas prievoles,“ – teigia „Regitros“ paslaugų valdymo ir vystymo departamento direktorius Tautvydas Paliulis. 

Visą informaciją, ką reikia žinoti ir kokius žingsnius atlikti kiekvienam asmeniui, norint susigrąžinti teisę vairuoti, rasite „Regitros“ internetinėje svetainėje: » Noriu susigrąžinti teisę vairuoti 

Atnaujinta tvarka – dar vienas žingsnis siekiant vieningo ir patogaus vairuotojų aptarnavimo proceso. 

DARBOTVARKĖ:

1. Dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2022 m. birželio 16  d.  sprendimo Nr. 1TS-96 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo“ pakeitimo (Klausimas pristatytas ČIA.) 
  
2. Dėl fiksuotų pajamų mokesčio dydžių, taikomų įsigyjant verslo liudijimus 2026 metais, nustatymo (Klausimas pristatytas ČIA).
    
3. Dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2025 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. 1TS-6 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės 2025-2027 metų biudžeto patvirtinimo“ pakeitimo   

4. Dėl Jonavos vaikų lopšelio-darželio „Pakalnutė“ nuostatų patvirtinimo   

5. Dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos 1997 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. 75 „Dėl rajono kaimų sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų reorganizavimo į savivaldybės sveikatos viešąsias įstaigas” pripažinimo netekusiu galios   

6. Dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 1TS-322 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ dalinio pakeitimo   

7. Dėl Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžių patvirtinimo (Klausimas pristatytas ČIA.)  

8. Dėl keleivių vežimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais bilietų kainų nustatymo (Klausimas pristatytas ČIA.)   

9. Dėl keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais tarifo bei maršrutuose „Jonava - Kaunas“ ir „Jonava – LEZ (Oro Parko g.)“ bilietų kainų nustatymo    

10. Dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 1TS-1 ,,Dėl Jonavos rajono savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos komisijos darbo reglamento ir komisijos sudėties patvirtinimo“ pakeitimo   

11. Dėl Jonavos rajono vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašo patvirtinimo      

12. Dėl pritarimo teikti paraišką pagal priemonę „Netaršių transporto priemonių įsigijimo viešajam sektoriui skatinimas, kai pareiškėjas įsigyja naujus M1 ir N1 klasės grynuosius elektromobilius ar vandeniliu varomus automobilius“  

13. Dėl pritarimo Jungtinės veiklos sutarties dėl neformaliojo švietimo programos vykdymo Kėdainių ir Jonavos rajonų savivaldybėse pasirašymui    

14. Dėl pritarimo Jungtinės veiklos sutarties pasirašymui

15. Dėl 2010 m. kovo 1 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N46-33 nutraukimo

16. Dėl 2012 m. kovo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 5SŽN-22 nutraukimo

17. Dėl 2023 m. kovo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 5SŽN-30-(14.5.55.) nutraukimo

18. Dėl 2017 m. sausio 26 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 5SŽN-4-(14.5.62.) nutraukimo

19. Dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 1TS-155 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo    

20. Dėl rajono savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 1TS-63 „Dėl viešame aukcione parduodamo Jonavos rajono savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo sudarymo“ dalinio pakeitimo    

21. Dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. 1TS – 307 „Dėl Nuostolių, patirtų vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo    

22. Dėl turto perdavimo Jonavos rajono savivaldybės administracijai valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise    

23. Dėl turto pripažinimo nereikalingu ir perdavimo valstybės nuosavybėn    

24. Dėl patalpų perdavimo uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos šilumos tinklai“    

25. Dėl savivaldybės būstų pardavimo    

26. Dėl elektros oro linijų atramų pirkimo

27. Dėl ilgalaikio materialiojo turto perdavimo Jonavos sporto centrui   

28. Dėl turto perdavimo Jonavos rajono švietimo įstaigoms   

29. Dėl ilgalaikio materialiojo turto perdavimo patikėjimo sutartimi viešajai įstaigai Jonavos ligoninei   

30. Dėl turto perdavimo Jonavos rajono savivaldybės administracijai

31. Dėl ilgalaikio materialiojo turto perdavimo Jonavos rajono savivaldybės administracijai

32. Dėl valstybės turto nurašymo

33. Dėl priemokos skyrimo Jonavos rajono savivaldybės kontrolierei Jolantai Stuckaitei.

„Rail Baltica“ projektavimo padalinio vadovas Mykolas Dumbrava sako, kad iki šiol Baltijos šalyse trūko patirties projektuojant greitojo geležinkelio infrastruktūrą.

„Šio padalinio misija nuo pat pradžių buvo užtikrinti spartų „Rail Baltica“, o ateityje – ir kitų projektų įgyvendinimą, kur patyrę profesionalai galėtų save realizuoti, tobulėti bei augti kartu su ambicingais projektais. Šiandien matome, kad ši vizija pasiteisino – projektas pritraukė kvalifikuotų specialistų. Džiugu, kad dalis jų – lietuviai, jau dirbę kompleksiškuose geležinkelių projektuose, svarstę grįžti iš emigracijos, o apsisprendimą lėmė ir tai, kad karjerą jie gali tęsti gimtinėje“, – sako padalinio vadovas M. Dumbrava.

Auganti „Rail Baltica“ projekto Lietuvoje komanda pritraukia ir daugiau talentingų specialistų – techninės priežiūros, projektų valdymo, rizikų valdymo ir kitose srityse.

Įgytą patirtį grįžo pritaikyti Lietuvoje

Vienas tokių profesionalų, dirbęs žinomose užsienio geležinkelių kompanijose ir grįžęs į Lietuvą dirbti „Rail Baltica“ projekte – saugos vadovas Artūras Minkevičius. Daugiau nei 11 metų jis dirbo Jungtinėje Karalystėje, kur prisidėjo prie „HS2“ greitųjų traukinių stočių, „Network Rail“ ir kitų projektų.

A. Minkevičius teigia žinojęs, kad tai – tik laikina stotelė jo karjeroje. Jis manė, kad įgyta patirtis ir žinios bus naudingos grįžus į Lietuvą bei prisidedant prie šalies pažangos inovacijų, saugos ir infrastruktūros srityse.

„Kartu su patirtimi atėjo ir aiškus suvokimas – mano vieta yra čia, Lietuvoje, kur galiu savo žinias panaudoti prasmingai, kurdamas vertę mūsų šalies ateičiai. Apie „Rail Baltica“ žinojau – kolegos Europoje šį projektą dažnai minėdavo kaip vieną ambicingiausių regione. Kai pamačiau „LTG Infra“ darbo skelbimą, supratau: atėjo metas grįžti. Tai buvo sprendimas širdžiai ir protui – tęsti profesinį tobulėjimą ir dalintis patirtimi projekte, jungiančiame Baltijos šalis su Europa“, – pasakoja A. Minkevičius.

Jis prisimena, kad atranka buvo profesionali ir motyvuojanti, vertinanti ne tik žinias, bet ir norą dalintis gerąja praktika bei stiprinti techninės priežiūros, saugos kultūrą.

„Iškart pajutau, kad vertinamas ne tik žinių bagažas, bet ir noras įkvėpti komandą siekti aukštesnių standartų. Tokių specialistų Lietuvoje dar nėra daug, todėl šią galimybę mačiau kaip prasmingą iššūkį“, – pasakoja A. Minkevičius.

Formuoja tarptautinę komandą

Šiuo metu „Rail Baltica“ projektavimo padalinyje dirba inžinieriai iš Lietuvos, Indijos, Maroko ir visos Europos, lietuviai, anksčiau dirbę Jungtinėje Karalystėje, Danijoje ar Švedijoje. Vertinant visą „Rail Baltica“ komandą, darbuotojų geografija dar platesnė.

Pasak M. Dumbravos, pradėję išsamiau domėtis „Rail Baltica“ projektu kandidatai įvertina, kad tai – ne tik infrastruktūros projektas, bet ir dalis tarptautinio transporto koridoriaus, keičiančio Europos ateitį, jungiančio regionus bei užtikrinančio rytinio flango saugumą ir atsparumą.

Tarptautinis projektas – ir puiki perspektyva asmeninėje karjeroje. Kaip teigia A. Minkevičius, savo kasdieniame darbe jis pritaiko viską, ko išmoko dirbdamas pagal pažangiausius Europos geležinkelių saugos, kokybės ir inžinerinių sistemų principus, procesus, standartus bei geriausią praktiką.

„Mano vaidmuo – padėti šiuos principus kryptingai įtvirtinti projektavimo ir statybos procesuose, užtikrinant atitiktį vietos bei Europos Sąjungos įstatymams ir standartams, „Rail Baltica“ reikalavimams bei geriausiai tarptautinei praktikai, – sako pašnekovas.

Tarptautiniuose projektuose procesai, projektų valdymo sistemos aiškiai apibrėžtos ir iki smulkmenų standartizuotos, o žinių mainai vyksta globaliai. Lietuvoje šiuo metu esame sparčios pažangos etape, ir būtent tai daro šį darbą įdomų. Tai unikali galimybė būti pokyčio dalimi, kai tavo kasdienis darbas tampa investicija į šalies profesinę brandą.“

Jo nuomone, Lietuva šiandien siūlo galimybes tiems, kurie turi tarptautinės patirties ir noro ją pritaikyti gimtinėje.

„Tokie projektai kaip „Rail Baltica“ rodo, kad žingsniuojame koja kojon su Vakarų Europa – profesine kultūra, technologijomis ir ambicija. Atlygis yra konkurencingas, darbo aplinka – moderni, o galimybė prisidėti prie istorinio projekto – neįkainojama“, – priduria jis.

Dirbti projekte – ir netradicinė motyvacija

A. Minkevičiaus senelis buvo geležinkelietis Anykščių krašte, dirbo prie siaurojo geležinkelio Panevėžys–Anykščiai, tačiau buvo ištremtas į Sibirą. Jo svajonė tęsti karjerą geležinkelio srityje liko neįgyvendinta.

„Tad šiandien man „Rail Baltica“ – daugiau nei darbas, tai – simbolinis tiltas tarp praeities ir ateities, asmeninė misija tęsti tai, ką pradėjo mano šeima, ir prisidėti prie Lietuvos geležinkelių istorijos“, – pasakoja jis.

M. Dumbrava atkreipia dėmesį, kad patyrusius kolegas ypač motyvuoja profesiniai iššūkiai, kurių „Rail Baltica“ projekte netrūksta.

„Tai apima ir projektavimo atitiktį Europos Sąjungos standartams bei reikalavimams, keturių šalių – trijų Baltijos ir Lenkijos – specialistų vieningą projekto įgyvendinimą. Kai prie jo prisideda tiek daug šalių, institucijų ir darbuotojų, iššūkių netrūksta, tačiau tuo pačiu tai mums leidžia augti, tobulėti ir kurti naujus veiklos modelius, kurie taps pavyzdžiu ateities kartoms“, – teigia M. Dumbrava.

„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto geležinkelis, sujungsiantis Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio bei Vakarų Europa, užtikrinsiantis regiono integraciją, civilinį ir karinį mobilumą, transporto sistemos atsparumą.

Neretai keliautojai skundžiasi šiukšlėmis aikštelėse, neveikiančiais tualetais ar kitomis panašiomis problemomis. Tam, kad šios problemos būtų sprendžiamos kuo greičiau, būtinas skubus informacijos perdavimas. Tikimasi, kad QR kodai leis gauti informaciją realiu laiku ir operatyviai spręsti iškilusias problemas.

„Kiekviena kelionė turi būti maloni nuo pradžios iki pabaigos. Sustoję atsikvėpti aikštelėse žmonės neturėtų rasti šiukšlių ir netvarkingos aplinkos. QR kodų sistema – ne tik žingsnis į išmanesnę kelių priežiūrą, kai technologijos leidžia matyti problemas realiu laiku ir iš karto imtis veiksmų, bet ir puikus būdas skatinti atsakingesnį elgesį kelyje. Ateityje inovatyvių sprendimų susisiekimo sektoriuje tik daugės“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

„Tai – pirmoji tokio tipo iniciatyva Lietuvoje, padedanti užtikrinti geresnę kelių infrastruktūrą, patogumą ir saugumą. Eismo dalyviams siekiame suteikti daugiau patogių galimybių pranešti apie problemas poilsio aikštelėse. Tikimės, kad šis sprendimas palengvins kelių būklės priežiūros užtikrinimą ir padės mums dar operatyviau reaguoti į susidarančias problemas“, – sako „Via Lietuva“ Infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas Modestas Lukošiūnas.

Pirmieji QR kodai jau įrengti magistraliniame kelyje A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, 64-ajame kilometre, Marijampolės savivaldybėje bei kitose vietose. Šiuo projektu „Via Lietuva“ siekia padidinti skaitmeninių technologijų naudojimą kelių infrastruktūros priežiūros srityje ir supaprastinti vairuotojų galimybes pranešti apie problemas.

Išmaniuoju įrenginiu (telefonu, planšetiniu kompiuteriu ir pan.) nuskaitęs QR kodą, kelio naudotojas atsidurs pranešimo lange, kuriame užpildys reikiamus laukus: galės pridėti nuotraukas, kad būtų lengviau identifikuoti problemą, įrašyti savo el. paštą, į kurį bus atsiųstas pranešimas apie incidento registravimą, bei pateikti trumpą incidento aprašymą.

Po pranešimo išsiuntimo vietos koordinatės automatiškai nustatomos pagal QR kodą. Tokiu būdu bendrovė „Kelių priežiūra“, kuri pagal sutartį su „Via Lietuva“ yra atsakinga už kokybišką valstybinės reikšmės kelių priežiūrą, žinos tikslią įvykio vietą ir galės greitai imtis veiksmų.

QR kodų diegimas prasidėjo nuo pagrindinių ir dažniausiai lankomų poilsio aikštelių, tačiau ateityje sistema bus plečiama ir į kitus kelius, priklausomai nuo pirmųjų rezultatų.

Šią naujovę vairuotojai ras keturiose aikštelėse: automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 38,2 km, 59,9 km ir 219,49 km bei magistraliniame kelyje A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 63,8 km. Visos lentelės minėtose aikštelėse bus baigtos įrengti per šią savaitę. Projekto eiga bus nuolat vertinama, o sėkmingai įgyvendinus pirmąjį etapą, sistema bus plėtojama ir toliau.

„Via Lietuva“ kviečia keliautojus aktyviai naudotis šiuo patogiu įrankiu ir padėti kurti geresnį kelių tinklą Lietuvoje.