Jonavos žinių naujienos https://www.jonavoszinios.lt/naujienos Jonavos rajono naujienos lt <![CDATA[Susisiekimo ministerija stiprina elektrinių paspirtukų kontrolę: policijos greičio matuokliams siūlomi papildomi 45 tūkst. eurų ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/susisiekimo-ministerija-stiprina-elektriniu-paspirtuku-kontrole-policijos-greicio-matuokliams-siulomi-papildomi-45-tukst-euru https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/susisiekimo-ministerija-stiprina-elektriniu-paspirtuku-kontrole-policijos-greicio-matuokliams-siulomi-papildomi-45-tukst-euru Susisiekimo ministerija siūlo papildomai skirti 45 tūkst. eurų policijai elektrinių paspirtukų ir kitų elektrinių mikrojudumo priemonių kontrolei stiprinti. Už šias lėšas būtų įsigyti rankiniai greičio matavimo prietaisai, leisiantys pareigūnams fiksuoti faktinį el. mikrojudumo priemonių greitį ir nustatyti pažeidimus. Tokį Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų perskirstymą Susisiekimo ministerija teikia svarstyti Vyriausybei. 

„Pakaks situacijų, kai elektriniai paspirtukai šaligatviais ir pėsčiųjų takais lekia pavojingu greičiu, o pareigūnai neturi pakankamai priemonių pažeidimams užfiksuoti. Taisyklės negali likti tik popieriuje. Turime užtikrinti, kad jų būtų laikomasi. Todėl policijai siūlome skirti papildomą finansavimą greičio matavimo prietaisams. Tai konkretus žingsnis stiprinant kontrolę ir užtikrinant didesnį visų eismo dalyvių saugumą. Paspirtukai turi būti patogi susisiekimo priemonė, o ne grėsmė pėstiesiems ir patiems jų vairuotojams“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas. 

Daugiau galimybių kontroliuoti paspirtukų greitį 

Papildomą finansavimą siūloma skirti Policijos departamentui rankiniams greičio matavimo prietaisams įsigyti. Jie būtų naudojami elektrinių mikrojudumo priemonių, motorinių dviračių ir į juos savo konstrukcija panašių elektrinių transporto priemonių faktiniam važiavimo greičiui matuoti. 

Pagal šiuo metu galiojančias taisykles elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/val. greičiu. Važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku, kelkraščiu ar šaligatviu pro pat pėsčiąjį, greitis negali viršyti 7 km/val. 

Nauji prietaisai leistų policijos pareigūnams veiksmingiau tikrinti, ar šių ribojimų laikomasi, ir fiksuoti galimus pažeidimus. 

Papildomus 45 tūkst. eurų policijai siūloma skirti perskirstant šiemet sutaupytas ir nepanaudotas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas. Iš jų 37 tūkst. eurų numato sutaupyti Centrinė projektų valdymo agentūra, o dar 8 tūkst. eurų šiemet nepanaudos Informatikos ir ryšių departamentas. Papildomų valstybės biudžeto lėšų greičio matavimo prietaisams įsigyti nereikės. 

Rengiami ir griežtesni reikalavimai paspirtukams 

Policijos kontrolės stiprinimas – dalis platesnių Susisiekimo ministerijos veiksmų, kuriais siekiama mažinti elektrinių mikrojudumo priemonių keliamą pavojų eismo dalyviams. 

Ministerija jau yra parengusi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų projektus, kuriuos artimiausiu metu ketina teikti Vyriausybei. 

Siūloma didinti minimalų savarankiškai elektrinius paspirtukus vairuojančių asmenų amžių nuo 16 iki 18 metų, įvesti privalomą elektrinių paspirtukų registraciją, nustatyti papildomus reikalavimus galingesnėms transporto priemonėms ir griežtinti atsakomybę už pažeidimus. Taip pat numatoma plėsti kontrolės institucijų įgaliojimus. Siekiama, kad siūlomi pakeitimai įsigaliotų 2027 m. balandžio 1 d., dar prieš prasidedant aktyviajam paspirtukų sezonui. 

Sužeistųjų daugėja, pusė jų – nepilnamečiai 

Griežtesnės kontrolės poreikį rodo ir eismo įvykių statistika. Naujausiais duomenimis, šiemet iki lapkričio 15 d. sužeisti 189 elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai – 8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai buvo sužeisti 175 asmenys. 

Ypač neramina augantis sužeistų nepilnamečių skaičius. Šiemet iki lapkričio 15 d. sužeisti 94 nepilnamečiai, pernai tuo pačiu laikotarpiu – 73. Taigi jų skaičius išaugo beveik 29 procentais. 

Transporto kompetencijų agentūros šiemet atliktas vaikų elgesio prie mokyklų tyrimas taip pat atskleidė nerimą keliančias tendencijas: 81 proc. stebėtų paspirtukų vairuotojų nedėvėjo šalmo, o 85 proc. stebėtų vaikų nevedė dviračio ar paspirtuko per pėsčiųjų perėją. 

Nepanaudotos Vilniaus lėšos – savivaldybių keliams 

Tuo pačiu KPPP lėšų perskirstymo nutarimo projektu siūloma savivaldybių vietinės reikšmės keliams papildomai paskirstyti 401 tūkst. eurų, kurių šiemet nepanaudos Vilniaus miesto savivaldybė. 

Šios lėšos buvo numatytos Nemenčinės plento ruožui nuo Kairėnų gatvės iki Vilniaus miesto ribos rekonstruoti. Siūloma jas perskirstyti savivaldybių vietinės reikšmės keliams pagal teisės aktuose nustatytas proporcijas. 

Susisiekimo ministerija 

Susisiekimo ministerija stiprina elektrinių paspirtukų kontrolę: policijos greičio matuokliams siūlomi papildomi 45 tūkst. eurų 

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 Nov 2026 16:00:00 +0200
<![CDATA[Lietuvoje įvyks pirmoji nacionalinė moterų pasiekimų savaitė: visoje šalyje – per 100 renginių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvoje-ivyks-pirmoji-nacionaline-moteru-pasiekimu-savaite-visoje-salyje-per-100-renginiu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvoje-ivyks-pirmoji-nacionaline-moteru-pasiekimu-savaite-visoje-salyje-per-100-renginiu Jau lapkričio 30 – gruodžio 6 d. Lietuvoje startuoja pirmoji nacionalinė moterų pasiekimų savaitė „Karalienės vardu“. Barboros Radvilaitės asmenybės įkvėpta iniciatyva, jungianti verslą, kultūrą, visuomenę ir regionus bendram tikslui – iškelti Lietuvos moterų pasiekimus, lyderystę, talentus bei jų kuriamą vertę Lietuvai ir pasauliui. Prie šio projekto, kurio autoriai ir organizatoriai – kultūrininkė, rašytoja bei dizainerė Julija Janus bei renginių organizatorius bei laidų vedėjas Saugirdas Vaitulionis, jau jungiasi visa šalis – per savaitę įvyks virš 100 šiai iniciatyvai dedikuotų renginių.

„Didžiausias šios savaitės atradimas ir jėga, šalia didžiųjų šalies miestų – nesustabdoma Lietuvos regionų, mažųjų miestų, miestelių ir kaimų energija. Su kokia meile ir užsidegimu Akmenėje, Kėdainiuose, Zarasuose, Rokiškyje, Jurbarke, Šilutėje ar Lazdijuose bendruomenės iškėlė į šviesą savo krašto moteris, jų istoriją – mokytojas, tautodailininkes, istorines asmenybes ir šiuolaikines kūrėjas! Regionų indėlis į šią savaitę yra neįtikėtinai stiprus, gilus ir autentiškas – tai parodo, kokia turtinga yra visa Lietuva,“ – džiaugiasi projekto  „Karalienės vardu“ autorė Julija Janus.

Šiai iniciatyvai skirtas renginys vyks ir Jonavoje – gruodžio 3 d. 17 val. Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos Skaitykloje vyks vakaras „Bibliotekos brangakmenis: Martynos Brėdikienės kūrybinis kelias“.

Iniciatyvos programa stebina žanrų įvairove, nes kiekvienas lankytojas ras sau artimą būdą paminėti šią ypatingą savaitę bei moterų pasiekimus. Renginių gausoje laukia parodos, pristatančios tiek vietos bendruomenių aktyvistes, tiek kosmoso ar lazerių technologijų pradininkes. Istorijos mėgėjus kvies teatralizuotos ekskursijos po dvarus su istorinėmis asmenybėmis, tokiomis kaip Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel Gufjė, ir pasakojimai bei paskaitos apie moteris mokslininkes, atvėrusias Lietuvai duris į aukštąsias technologijas.

Dalyviai galės įsitraukti į interaktyvias edukacijas, protmušius, degustacijas, lauks kūrybinės ir edukacinės dirbtuvės, teatralizuoti pasirodymai, literatūros skaitymai, ekskursijos, susitikimai su režisierėmis, menininkėmis ir verslo lyderėmis, nagrinėjančiomis kūrybos, moterystės bei buities dermę. Gastronominių patirčių gerbėjus džiugins specialūs kavinių bei restoranų meniu, kviečiantys į jaukius susitikimus prie Barborai Radvilaitei dedikuotų desertų, firminio karšto šokolado ar istorinės arbatos gėrimo ceremonijų.

„Planuodami šią iniciatyvą tikėjomės palaikymo, tačiau tai, kas įvyko, pralenkė bet kokias mūsų prognozes ar drąsiausias svajones! Tokio renginių antplūdžio, tokio masinio viso šalies kultūros bei verslo sektoriaus įsitraukimo tikrai niekas negalėjo numatyti. Šalyje kyla tikra moterų pasiekimų šventės banga – renginių skaičius ir geografija yra tiesiog nesuvokiami, ir akivaizdu, kad visuomenė buvo nepaprastai išalkusi tokio masto iniciatyvos,“ – stulbinančia renginių gausa džiaugiasi projekto bendraautorius Saugirdas Vaitulionis.

Savaitės renginiai skirti plačiai auditorijai – nuo šeimų su vaikais iki technologijų entuziastų, kultūros mėgėjų, moksleivių bei vietos bendruomenių. „Karalienės vardu“ – tai ne tik proga prisiminti žymias istorines asmenybes, bet ir galimybė ištarti „ačiū“ moterims, kurios kasdieniu darbu kuria mūsų šalies dabartį ir ateitį: mokytojoms, kūrėjoms, mokslininkėms, verslininkėms bei bendruomenių telkėjoms.

Moterų pasiekimų savaitės kulminacija taps gruodžio 6 d. Vilniaus rotušėje vyksiantis išskirtinis vakaras – pirmieji Nacionaliniai moterų apdovanojimai „Karalienės vardu“. Iškilmingos ceremonijos metu bus pagerbtos moterys, savo talentu, lyderyste, darbais ir pasiekimais kuriančios vertę Lietuvai ir pasauliui. Ši data pasirinkta neatsitiktinai – gruodžio 6-ąją Vilniuje gimė Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Barbora Radvilaitė.

Kviečiame prisijungti prie nacionalinės savaitės renginių visoje Lietuvoje ir kartu švęsti moterų talentą, drąsą bei indėlį į mūsų valstybės kūrimą.

Daugiau informacijos apie iniciatyvos renginius visoje Lietuvoje rasite: ČIA

Registracija į renginį ČIA 

Lietuvoje įvyks pirmoji nacionalinė moterų pasiekimų savaitė: visoje šalyje – per 100 renginių

Lietuvoje įvyks pirmoji nacionalinė moterų pasiekimų savaitė: visoje šalyje – per 100 renginių Lietuvoje įvyks pirmoji nacionalinė moterų pasiekimų savaitė: visoje šalyje – per 100 renginių Lietuvoje įvyks pirmoji nacionalinė moterų pasiekimų savaitė: visoje šalyje – per 100 renginių ]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 Nov 2026 15:14:14 +0200
<![CDATA[Kasmet sutvarkoma vos 1,5 proc. kelių: ekspertai įspėja, kodėl Lietuva nespėja jų atnaujinti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kasmet-sutvarkoma-vos-1-5-proc-keliu-ekspertai-ispeja-kodel-lietuva-nespeja-ju-atnaujinti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kasmet-sutvarkoma-vos-1-5-proc-keliu-ekspertai-ispeja-kodel-lietuva-nespeja-ju-atnaujinti Duobėtos gatvės, prastos būklės šaligatviai ir nepakankamas apšvietimas – problemos, dėl kurių gyventojai nuolat kreipiasi į savivaldybes. Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Audriaus Klišonio teigimu, su susisiekimo infrastruktūra susiję nusiskundimai gali sudaryti net apie 80 proc. merus pasiekiančių skundų. Nors kelių priežiūrai skiriamos lėšos auga, dėl didėjančių darbų kainų realių pokyčių gyventojai gali ir nepajusti. Artėjant 2027 metų valstybės biudžeto svarstymui, savivaldybių ir kelių sektoriaus atstovai įspėja, kad be ilgalaikio finansavimo sprendimų Lietuvos kelių būklė ir toliau gerės pernelyg lėtai.

Kaip teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas ir Plungės rajono meras Audrius Klišonis, kelių būklė išlieka viena dažniausiai gyventojų keliamų problemų, todėl formuojant naują biudžetą investicijų į juos atidėti nebegalima.

„Situacija niekam nėra nauja – ji nėra gera. Matome, kad magistraliniai keliai, tiltai, viadukai yra tvarkomi, ir tai yra gerai, tačiau kelių finansavimo poreikis išlieka didelis tiek valstybiniame, tiek savivaldybių kelių tinkle. Kartu kyla kainos, vadinasi, realiai už tuos pinigus galime padaryti mažiau. Todėl formuojant kitų metų biudžetą, nors girdime, kad jis bus labai įtemptas, norėtųsi, kad keliai neliktų paskutinėje vietoje, kurios sąskaita būtų sprendžiamos kitos biudžeto problemos“, – sako A. Klišonis.

Daugiausia nusiskundimų – dėl kelių

Savivaldybės kelių tvarkymui naudoja ir savo biudžetų lėšas. LSA duomenimis, 2025 m. prie 206 mln. eurų jos papildomai skyrė apie 330 mln. eurų. Pasak A. Klišonio, poreikio mastą savivaldybėse geriausiai parodo gyventojų kreipimaisi.

„Bet kurio mero paklausus, turbūt 80 proc. nusiskundimų gauname dėl kelių, šaligatvių, apšvietimo – būtent dėl susisiekimo infrastruktūros. Anksčiau Lietuva savo kelių kokybe galėjo didžiuotis ir prieš latvius, ir prieš lenkus, o šiandien jau į kaimynus žiūrime su pavydu. Ypač į Lenkiją – matome, kiek jie investavo į kelius ir kokį progresą padarė“, – teigia A. Klišonis.

Panašią problemą valstybinių kelių tinkle mato ir asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje vidutiniškai atnaujinama apie 300 km valstybinės reikšmės kelių per metus – maždaug 1,5 proc. viso 21 tūkst. km tinklo.

„Vos didesnis finansavimas vienais metais dar nereiškia, kad kelių būklė pradės gerėti. Kai kasmet atnaujiname apie 1,5 proc. valstybinės reikšmės kelių tinklo, darbų tempas lieka per lėtas. Kelių projektai planuojami keleriems metams į priekį, todėl ir finansavimas turėtų būti prognozuojamas ilgesniam laikotarpiui. Dabar pernelyg dažnai prie to paties klausimo grįžtame su kiekvienu nauju biudžetu“, – sako Š. Frolenko.

Kelių finansavimui siūlo ilgalaikį sprendimą

Ilgalaikio finansavimo svarbą akcentuoja ir A. Klišonis. Jo teigimu, viena iš priežasčių, kodėl keliams šiandien trūksta lėšų, siekia dar 2009 m. finansų krizę, kai buvo sumažinta keliams tenkanti surenkamo degalų akcizo dalis.

„Manau, kad turime grįžti prie tos sistemos, kuri buvo iki 2009 metų, kai didžioji akcizo pajamų dalis buvo skiriama kelių priežiūrai ir tvarkymui. Kai prasidėjo finansų krizė, didelė dalis šių lėšų buvo nukreipta kitoms reikmėms. Krizė praėjo, o prie ankstesnio principo taip ir negrįžome. Praėjus 17 metų turime situaciją, kuri nė vieno iš mūsų netenkina“, – sako A. Klišonis.

Pasak jo, grįžimas prie didesnio kelių finansavimo negali įvykti per vienus metus, tačiau valstybė galėtų susitarti dėl nuoseklaus jo augimo.

„Planingi dalykai negali būti atstatyti iš karto, nes tokių tektoninių lūžių biudžetas neatlaikytų. Bet turi būti susitarimas, kad šiai sričiai pinigai kiekvienais metais būtų didinami, nes kitu atveju bus sunku pasiekti tašką, nuo kurio situacija gerėtų“, – teigia LSA prezidentas.

Š. Frolenko teigimu, būtent finansavimo nuspėjamumas leistų kelių sektoriui planuoti darbus pagal realų infrastruktūros poreikį, o ne vien konkrečių metų galimybes.

„Kasmet svarstydami biudžetą iš esmės vėl diskutuojame apie tą pačią problemą – kiek šįkart galime skirti keliams. Tačiau infrastruktūra taip neveikia. Jeigu norime pakeisti jos būklę, turime žinoti, kokiu tempu ją atnaujinsime per artimiausius penkerius ar dešimt metų ir kokio finansavimo tam reikės. Tuomet galima planuoti projektavimo, rangos darbus ir realiai vertinti, kada pradėsime mažinti susikaupusį atsilikimą“, – sako asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas.

Tempą stabdo ir biurokratinės priežastys

Finansavimo klausimas tampa aktualus ir savivaldybėms perimant miestų bei miestelių teritorijose esančius valstybinės reikšmės rajoninius kelius. Nuo 2026 m. pradėtas jų perdavimas savivaldybėms, o nuo 2027 m. įstatyme numatyta 5 proc. atitinkamų lėšų paskirstyti atrinktiems perimamiems keliams finansuoti.

A. Klišonio teigimu, pats kelių perdavimas gali būti naudingas, ypač ten, kur per miestus ar miestelius einančių valstybinių kelių būklė yra prastesnė už šalia esančių savivaldybių gatvių. Tačiau savivaldybės siekia, kad kuo mažesnę proceso kainos dalį sudarytų formalios turto perdavimo procedūros.

„Gerai, kad kelių perdavimas vyksta abiejų šalių susitarimu. Savivaldybės gauna „Via Lietuvos“ pasiūlymus, tarybos priima sprendimus dėl galimo jų perėmimo. Kai kur turime situacijų, kai per miestą ar miestelį einantis valstybinis kelias yra blogesnės kokybės negu šalia esantis savivaldybės kelias, todėl į perėmimą savivaldybės žiūri racionaliai“, – sako jis.

Pasak A. Klišonio, „Via Lietuva“ yra skaičiavusi, kad maždaug 800 km planuojamų perduoti kelių dokumentacijai sutvarkyti galėtų prireikti apie 6 mln. eurų. LSA prezidento vertinimu, tokią sumą prasmingiau būtų skirti pačiai infrastruktūrai.

„Tai kosminiai pinigai. Apie tai kalbame su „Via Lietuva“, Susisiekimo ministerija, esu kalbėjęs su premjeru ir Vyriausybės kancleriu. Turime padaryti tokį modelį, kad pinigai būtų skiriami tam, kam jų reikia, o ne popierių tvarkymui ir biurokratijai. Registrų centras, papildomi matavimai, tikslinimai – vien už procesą perduodant kelią savivaldybei mokėti tokius pinigus yra tiesiog neracionalu“, – teigia A. Klišonis.

Š. Frolenko teigimu, kelio valdytojo pakeitimas pats savaime jo būklės taip pat nepagerina. 

„Jeigu savivaldybė gali efektyviau prižiūrėti per miestą ar miestelį einantį kelią, toks sprendimas logiškas, tačiau perdavimo kaina negali būti didesnė už kelių atnaujinimą. Kuo mažiau pinigų išleisime pačiam perdavimo procesui, tuo daugiau jų galėsime skirti tam, dėl ko visa tai ir daroma“, – sako Š. Frolenko.

Kasmet sutvarkoma vos 1,5 proc. kelių: ekspertai įspėja, kodėl Lietuva nespėja jų atnaujinti

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 Nov 2026 15:00:00 +0200
<![CDATA[Jonavos rajono savivaldybė skelbia dviejų kambarių butų pirkimą socialinio būsto fondo plėtrai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-rajono-savivaldybe-skelbia-dvieju-kambariu-butu-pirkima-socialinio-busto-fondo-pletrai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-rajono-savivaldybe-skelbia-dvieju-kambariu-butu-pirkima-socialinio-busto-fondo-pletrai Perkančioji organizacija: Jonavos rajono savivaldybės administracija, Žeimių g. 13, LT-55158 Jonava, įstaigos kodas 188769070, tel. (+370 349) 20724, el. p. administracija@jonava.lt 

Perkančiosios organizacijos kontaktiniai asmenys: Jonavos rajono savivaldybės administracijos Turto ir aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Knatienė, tel. (+370 349) 20724, el. p. ramune.knatiene@jonava.lt, Turto ir aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Rosita Saladinskienė, tel. (+370 349) 50077, el. p. rosita.saladinskiene@jonava.lt .

Pirkimo būdas: skelbiamos derybos.

Nekilnojamųjų daiktų paskirtis, pavadinimas ir pageidaujama nekilnojamųjų daiktų buvimo vieta: Jonavos rajono savivaldybės administracija skelbia pirkimą, siekdama įsigyti dviejų kambarių butus Jonavos mieste. Pirkimas skaidomas į tris atskiras pirkimo objekto dalis. Butai turi atitikti techninės specifikacijos reikalavimus, nurodytus pirkimo sąlygų 1 priede. Funkcijos (veikla), kurioms numatoma naudoti nekilnojamąjį daiktą – savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymas ir socialinio būsto nuoma (LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 15 p.).

Pirkimo dokumentų gavimo sąlygos: pirkimo dokumentus, susijusius su pirkimu, galima gauti iki 2026 m. lapkričio 30 d. 10.00 val., darbo dienomis ir darbo valandomis Jonavos rajono savivaldybės administracijoje 319 kab., Žeimių g. 13, LT-55158 Jonava, pateikus prašymą. Pirkimo dokumentai, kandidatui paprašius, pateikiami ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kandidato prašymo pateikti šiuos dokumentus gavimo dienos. Pirkimo dokumentai taip pat skelbiami Jonavos rajono savivaldybės administracijos tinklalapyje: https://www.jonava.lt/veiklos-sritys/parama-apsirupinant-bustu/socialinio-busto-pletra/2118

Paraiškų dalyvauti derybose pateikimo vieta, terminas ir laikas: parduodamų nekilnojamųjų daiktų dokumentai perkančiajai organizacijai turi būti pateikti iki 2026 m. lapkričio 30 d.10.00 val. Vokai iki nurodyto dokumentų pateikimo termino pabaigos pateikiami savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus darbuotojams, atsakingiems už dokumentų priėmimą, dokumentų priėmimo kabinetai – savivaldybės administracijos pastato pirmame aukšte, 124 kab., Žeimių g. 13, 55158 Jonavoje, tel. (+370 349) 50 154. Vėliau pateiktos paraiškos nebus nagrinėjamos. Pasiūlymai turi būti teikiami tik užklijuotuose vokuose, ant kurių turi būti užrašytas kandidato vardas ir pavardė, telefono numeris, gyvenamosios vietos adresas, nuoroda „Butų pirkimas Jonavos mieste" ir „NEATPLĖŠTI IKI 2026 -11-30 10 val. 00 min."

Kalba (kalbos), kuria (kuriomis) turi būti parengti kandidatų dokumentai: paraiškos ir kiti kandidatų dokumentai turi būti pateikiami lietuvių kalba.

Dokumentai, kuriuos kandidatai, dalyvaudami pirkime, turi pateikti:

  1. Užpildyta pasiūlymo dalyvauti derybose forma (pirkimo sąlygų 2 priedas);
  2. Siūlomo parduoti buto nuosavybę patvirtinantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ar jo kopija;
  3. Siūlomo parduoti buto savininkų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos;
  4. Siūlomo parduoti buto kadastro duomenų bylos kopija (jei kandidato siūlomas parduoti butas yra renovuotame name, tai buto kadastro duomenų byla turi būti atnaujinta). Buto išplanavimas turi atitikti kadastro bylos duomenis;
  5. Siūlomo parduoti buto savininkus atstovaujančio ar įgalioto asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija ir kiti atstovavimo teisėtumą patvirtinantys dokumentai, nurodyti pirkimo sąlygų IV dalyje, jei kandidatas nėra vienintelis siūlomo parduoti buto savininkas;
  6. Bendraturčių sprendimas (sutikimas) parduoti butą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio nustatyta tvarka;
  7. Įgaliojimo, suteikiančio teisę asmeniui derėtis dėl nekilnojamųjų daiktų pardavimo, pateikti pasiūlymą ir parduodamų nekilnojamųjų daiktų dokumentus ir (ar) sudaryti pirkimo sutartį ar kitaip disponuoti nekilnojamaisiais daiktais, kai šis asmuo nėra nekilnojamojo turto savininkas, kopija;
  8. Siūlomo parduoti buto (pastato) energinio naudingumo sertifikato kopija;
  9. Dokumentai, kuriuose būtų nurodoma, ar siūlomas butas parduodamas kartu su jam priskirtu žemės sklypu (tais atvejais, kai kandidatas neparduoda butui priskirto žemės sklypo, privaloma nurodyti butui priskirto žemės sklypo naudojimosi sąlygas).
  10. Pažyma dėl skolos už renovaciją.

Jonavos rajono savivaldybė skelbia dviejų kambarių butų pirkimą socialinio būsto fondo plėtrai

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 Nov 2026 14:00:00 +0200
<![CDATA[Dar viena rokiruotė Jonavos taryboje: Lina Astrauskė užleidžia vietą Eglei Vizbaraitei]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dar-viena-rokiruote-jonavos-taryboje-lina-astrauske-uzleidzia-vieta-eglei-vizbaraitei https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dar-viena-rokiruote-jonavos-taryboje-lina-astrauske-uzleidzia-vieta-eglei-vizbaraitei Jonavos rajono savivaldybės taryboje - dar viena rokiruotė. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) priėmė sprendimą nutraukti tarybos narės Linos Astrauskės įgaliojimus anksčiau laiko. Jos vietą Liberalų sąjūdžio frakcijos sąraše užims Eglė Vizbaraitė.

Lapkričio 20 dieną priimtu sprendimu VRK patenkino L. Astrauskės rašytinį prašymą atsistatydinti iš Jonavos rajono savivaldybės tarybos narių. Jos įgaliojimai nutrūks nuo 2026 m. gruodžio 11 d.

Į atsilaisvinusią vietą taryboje VRK pripažino kandidatės Eglės Vizbaraitės mandatą. Ji taip pat buvo išrinkta pagal Liberalų sąjūdžio kandidatų sąrašą, tačiau 2023 m. savivaldos rinkimuose į tarybą nepateko.

Tiesa, prieš ją kandidatų sąraše buvęs Justas Budriūnas raštu atsisakė priimti tarybos nario mandatą, todėl VRK sprendimu jis praleistas ir teisė užimti laisvą vietą atiteko E. Vizbaraitei.

Mandatai keičiami ne pirmą kartą

Tai ne pirmas kartas šioje kadencijoje, kai Liberalų sąjūdžio atstovai keičiasi vietomis Jonavos rajono savivaldybės taryboje.

Primename, kad 2025 m. gegužę VRK nutraukė tarybos nario Žilvino Galimovo įgaliojimus, o jo vietą užėmė Lina Astrauskė.

Šis pasikeitimas buvo susijęs su įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu. Ž. Galimovas buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba, svetimo turto pasisavinimo ir dokumentų klastojimo. Jam taip pat trejiems metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų pareigas.

Mandato atsisakė savo noru 

Kaip žinoma, šios kadencijos metu Jonavos rajono taryboje jau buvo ir daugiau mandatų pasikeitimų, kai išrinkti politikai savo noru atsisakė mandato, taip suteikdami galimybę taryboje dirbti rinkimuose į ją nepatekusiems bendrapartiečiams.

Kodėl nusprendė pasitraukti iš tarybos, L. Astrauskė komentuoja taip: ,,Tikiu, kad į politiką ir savivaldą turi ateiti daugiau jaunų, iniciatyvių žmonių, turinčių idėjų, energijos ir noro kurti. Eglė yra būtent tokia. Ji taip pat planuoja dalyvauti 2027 metų savivaldos rinkimuose, todėl manau, kad galimybė jau dabar įsitraukti į tarybos darbą bus vertinga patirtis. Noriu ją palaikyti, paskatinti ir užleisti jai savo vietą. Tikiu, kad kartais svarbu ne tik pačiam veikti, bet ir suteikti erdvės kitiems."

Dar viena rokiruotė Jonavos taryboje: Lina Astrauskė užleidžia vietą Eglei Vizbaraitei

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 Nov 2026 13:05:00 +0200
<![CDATA[Vyrų sveikatos mėnuo: pasirūpinti savo sveikata – taip pat vyriška]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vyru-sveikatos-menuo-pasirupinti-savo-sveikata-taip-pat-vyriska https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vyru-sveikatos-menuo-pasirupinti-savo-sveikata-taip-pat-vyriska „Kai jaučiamės gerai, dažnai atrodo, kad tikrintis sveikatos nėra reikalo. Tačiau prevencinės patikros padeda pastebėti ligas dar nejaučiant simptomų ir prireikus laiku pradėti gydymą. Kviečiame vyrus savo sveikatos priežiūros įstaigoje pasidomėti, pagal kurią prevencinę programą galėtų pasitikrinti“, – ragina Jurgita Grigarienė, Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų skyriaus patarėja.

Labai didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika – septyniems iš dešimties patikrintų vyrų

Širdies ir kraujagyslių ligos gali vystytis nepastebimai ir ilgą laiką nesukelti jokių simptomų, todėl 40–60 (imtinai) metų vyrams verta pasinaudoti širdies ir kraujagyslių ligų prevencine programa. VLK duomenys rodo, kad iš 150 tūkst. pagal šią programą pernai įvertintų vyrų 27 proc. nustatyta didelė, o net 70 proc. – labai didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Tarp programoje įvertintų 141 tūkst. moterų labai didelė rizika nustatyta apie 45 proc. moterų. Moterys dažniau patenka į didelės, vidutinės ar mažos rizikos grupes.

Atvykus pasitikrinti šeimos gydytojas atlieka įvairius tyrimus, pavyzdžiui, lipidogramą, elektrokardiogramą, nustato gliukozės ir kreatinino koncentraciją kraujyje ir kt. Pagal tyrimų rezultatus įvertinama paciento rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Nustačius labai didelę širdies ir kraujagyslių ligų riziką, sudaromas individualus prevencijos priemonių planas ir pacientas siunčiamas gydytojo kardiologo konsultacijai gauti. Jos metu atliekamas išsamesnis ištyrimas.

Kada reikės pasitikrinti kitą kartą, priklauso nuo nustatytos rizikos: esant labai didelei rizikai – po metų, didelei – po dvejų, o mažai ar vidutinei – po ketverių metų.

Gydytojo urologo konsultacijos prireikia kas šeštam

Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai). Patikra prasideda nuo kraujo tyrimo, kuris parodo prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją.

Padidėjęs PSA rodiklis savaime dar nereiškia vėžio diagnozės – jo priežastį nustato gydytojas urologas, atlikęs reikiamus tyrimus. Jei PSA koncentracija yra didesnė nei 3 ng/ml, pacientas siunčiamas konsultuotis su gydytoju urologu. Prireikus atliekama priešinės liaukos biopsija.

Pagal programą PSA tyrimas atliekamas ne dažniau kaip kartą per dvejus metus (yra ir išimčių). VLK duomenimis, praeitais metais pagal priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą pasitikrino beveik 87 tūkst. vyrų. Maždaug kas šeštam – apie 14 tūkst. vyrų – nustatyta padidėjusi PSA koncentracija, todėl jiems prireikė gydytojo urologo konsultacijos.

Po išsamesnio ištyrimo biopsija atlikta apie 9 proc. vyrų, kuriems nustatyta padidėjusi PSA koncentracija. Šis tyrimas prostatos vėžį patvirtina 2 iš 3 pacientų, kuriems buvo atliekama biopsija.

Dažniau kelia nerimą vyrų patikros rezultatai

Pagal storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų kas dvejus metus siūloma atlikti slaptojo kraujavimo išmatose testą (iFOBT). Teigiamas testo rezultatas dar nereiškia, kad žmogus serga vėžiu, tačiau rodo, kad būtina atlikti papildomus tyrimus, pirmiausia kolonoskopiją, siekiant išsiaiškinti kraujavimo priežastį.

Pernai pagal šią programą ištirta apie 280 tūkst. žmonių: per 162 tūkst. moterų ir beveik 117 tūkst. vyrų.  Teigiamas testo rezultatas nustatytas 15,7 proc. ištirtų vyrų ir 10,5 proc. moterų – vyrams maždaug pusantro karto dažniau. 

Gavus teigiamą rezultatą, pacientams siunčiamas pasikonsultuoti su gydytoju specialistu ir atlikti kolonoskopiją. Per šį tyrimą lanksčiu endoskopu apžiūrima storosios žarnos gleivinė, prireikus pašalinami polipai ar paimami audinių mėginiai. Didesniam komfortui gali būti taikoma sedacija arba nejautra – tuomet pacientas nejaučia skausmo arba tyrimo beveik neprisimena.

2025 m. po kolonoskopijos ištirta, ar nėra pakitusių ar vėžinių ląstelių beveik 7 tūkst. mėginių. Dažniausiai nustatyti ikivėžiniai storosios žarnos pakitimai, o storosios žarnos vėžys – 3,1 proc. atvejų. Tai rodo, kad patikros padeda aptikti ir pašalinti ikivėžinius pakitimus dar iki išsivystant vėžiui, todėl taip svarbu vyrams aktyviau dalyvauti prevencinėje programoje.

Daugiau informacijos apie širdies ir kraujagyslių ligų, prostatos ir  storosios žarnos vėžio prevencijos programas rasite ligonių kasos interneto svetainėje.

Ligonių kasų inf.

Vyrų sveikatos mėnuo: pasirūpinti savo sveikata – taip pat vyriška

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 Nov 2026 12:25:02 +0200
<![CDATA[Jonavos rajone parduodamas butas už 1 870 eurų: savivaldybė skelbia aukcioną]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-rajone-parduodamas-butas-uz-1-870-euru-savivaldybe-skelbia-aukciona https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-rajone-parduodamas-butas-uz-1-870-euru-savivaldybe-skelbia-aukciona Jonavos r. sav. administracija skelbia nekilnojamojo turto pardavimo viešąjį aukcioną. Parduodamas turtas: vieno kambario butas (bendras plotas 35,04 kv. m), esantis Jonavos r. sav. Šilų sen., Markutiškių k. Dvaro g. 11-3. Pradinė pardavimo kaina 1 870 Eur.

Aukcionas vykdomas elektroniniu būdu VĮ Registrų centro administruojamoje specialiojoje svetainėje www.evarzytynes.lt. Elektroninio aukciono dalyviais registruojami asmenys, sumokėję aukcionų dalyvių įmokas ir internetu pateikę aukcionų sąlygose nurodytus dokumentus. Daugiau informacijos apie parduodamą turtą, išsamios viešojo aukciono sąlygos, turto apžiūros, aukciono dalyvių registracijos bei aukciono vykdymo laikotarpiai, sutarčių projektai skelbiami https://www.jonava.lt/savivaldybe/veiklos-sritys/parduodamas-turtas/739.

Darbuotojas, atsakingas už informacijos teikimą ir turto apžiūrą – Turto ir aplinkos apsaugos skyriaus vyresnioji specialistė Daiva Žvigaitienė, tel.: +370 349 20040, +370 649 70413 el. paštas: daiva.zvigaitiene@jonava.lt.

Turto apžiūra galima 2026 m. gruodžio 14 - 18 d., iš anksto susitarus nurodytais kontaktais. 

Elektroninio aukciono dalyvių registracija: nuo 2026 m. gruodžio 21 d. 00 val. 00 min. iki 2026 m. gruodžio 22 d. 23 val. 59 min.

Elektroninis aukcionas: nuo 2026 m. gruodžio 28 d. 09 val. 00 min. iki 2026 m. gruodžio 29 d. 13 val. 59 min.

Nuoroda į elektroninį aukcioną

Išsamios aukciono sąlygos

Preliminari pirkimo-pardavimo sutartis

Vieta žemėlapyje

Jonavos rajone parduodamas butas už 1 870 eurų: savivaldybė skelbia aukcioną

Jonavos rajone parduodamas butas už 1 870 eurų: savivaldybė skelbia aukcioną Jonavos rajone parduodamas butas už 1 870 eurų: savivaldybė skelbia aukcioną Jonavos rajone parduodamas butas už 1 870 eurų: savivaldybė skelbia aukcioną Jonavos rajone parduodamas butas už 1 870 eurų: savivaldybė skelbia aukcioną Jonavos rajone parduodamas butas už 1 870 eurų: savivaldybė skelbia aukcioną Jonavos rajone parduodamas butas už 1 870 eurų: savivaldybė skelbia aukcioną Jonavos rajone parduodamas butas už 1 870 eurų: savivaldybė skelbia aukcioną ]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 Nov 2026 11:36:33 +0200
<![CDATA[Migrantų į Lietuvą nebeperkels? Seimas išsakė savo poziciją dėl ES solidarumo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/migrantu-i-lietuva-nebeperkels-seimas-issake-savo-pozicija-del-es-solidarumo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/migrantu-i-lietuva-nebeperkels-seimas-issake-savo-pozicija-del-es-solidarumo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetai bendrame posėdyje aptarė  Europos Komisijos pasiūlymus dėl 2-ojo Europos Sąjungos migracijos solidarumo ciklo ir diskutavo dėl Lietuvos indėlio formuojant ES metinį solidarumo rezervą 2027 metams.

„Priimdami sprendimą dėl Lietuvos solidarumo įnašo formos, turime atsakingai įvertinti mūsų valstybės nacionalinio saugumo interesus, institucijų pajėgumus ir realias 1-ojo solidarumo ciklo įgyvendinimo patirtis. Taip pat turime nepamiršti, kad Lietuva skiria didelius išteklius ES išorės sienos apsaugai“, – pažymėjo Europos reikalų komiteto pirmininkė Rasa Budbergytė.

Europos Komisija Lietuvą antrus metus iš eilės priskyrė prie valstybių narių, kurioms kyla migracijos spaudimo rizika. Abiejų komitetų nariai pabrėžė, kad Lietuva ir toliau patiria Baltarusijos režimo vykdomas hibridines atakas, įskaitant migracijos instrumentalizavimą, taip pat oro balionais ir bepiločiais orlaiviais vykdomą kontrabandą, keliančią grėsmę civilinei aviacijai ir žmonių saugumui. „Būsimuose ES solidarumo cikluose turi būti tinkamai įvertintos Lietuvos patiriamos hibridinės atakos, ypač Baltarusijos režimo vykdoma instrumentalizuota migracija, taip pat Lietuvos pastangos saugant ES išorės sieną ir užkertant kelią neteisėtam migrantų patekimui į ES. Solidarumas turi būti grindžiamas ne tik bendrais įsipareigojimais, bet ir realiu valstybių patiriamo spaudimo bei jų indėlio saugant visos Europos Sąjungos saugumą įvertinimu,“ – teigė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.

Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetai, išklausę informaciją apie Lietuvos dalyvavimą 1-ajame ES solidarumo cikle, kuomet buvo pasirinktas mišrus įnašas į ES solidarumo rezervą (tiek asmenų perkėlimai iš migracijos spaudimą patiriančių ES valstybių narių, tiek finansinis įnašas) bei įvertinę Lietuvos patirtį, vykdant asmenų perkėlimus, pritarė siūlymui, kad 2027 m. Lietuvos indėlį į ES metinį solidarumo rezervą turėtų sudaryti tik finansinis įnašas.

Seimo nuomonė perduota Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Ji bus svarbi formuojant Lietuvos poziciją ir dalyvaujant derybose dėl 2027 m. ES metinio solidarumo rezervo.

Galutinį sprendimą dėl Lietuvos solidarumo įnašo formos priims Vyriausybė.

Išsamiau susipažinti su nuomone galite čia.

Seimo Europos reikalų komiteto biuro inf. 

Migrantų į Lietuvą nebeperkels? Seimas išsakė savo poziciją dėl ES solidarumo

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 Nov 2026 10:40:01 +0200
<![CDATA[Smurtaujančio vaiko portretas: ką padarėme, kad vaikai elgiasi netinkamai?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/smurtaujancio-vaiko-portretas-ka-padareme-kad-vaikai-elgiasi-netinkamai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/smurtaujancio-vaiko-portretas-ka-padareme-kad-vaikai-elgiasi-netinkamai Kodėl vieni vaikai skaudina kitus? Ar agresyvus elgesys visada reiškia, kad vaikui trūksta ribų, o gal kartais tai – ženklas, kad jam pačiam reikia pagalbos? Ir kaip suaugusiųjų elgesys, šeimos patirtys, bendraamžių aplinka bei socialiniai tinklai formuoja vaikų tarpusavio santykius? Į šiuos klausimus vaiko teisių gynėjų konferencijoje „Smurtaujančio vaiko portretas: ką padarėme, kad vaikai elgiasi netinkamai?“ atsakymų ieškojo vaiko gerovės srityje dirbantys ekspertai.

Vaiko teisių gynėjų duomenimis, 2024–2026 m. užfiksuoti 2 234 galimi vaikų smurto prieš kitus vaikus ir suaugusiuosius atvejai. Nors pastaraisiais metais tokių atvejų skaičius mažėjo, problema išlieka aktuali.

 „Tarp visų skaičių svarbiausia pamatyti vaiką. Vaikai yra labai jautrūs santykiams, atstūmimui, pažeminimui, nesaugumui, tam, kaip su jais kalbame. Jie jautrūs ir tam, ko suaugusieji nepasako, nepastebi. Ir vaikai ne visada geba išreikšti savo pyktį, vienišumą, baimę žodžiais, paprašyti pagalbos. Tad pamatyti ir padėti vaikams yra mūsų, suaugusiųjų, atsakomybė“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

 Už agresyvaus elgesio gali slypėti daugiau, nei matome

 Organizacijos „Savanoriai vaikams“ vadovė, psichologė Ieva Šuipė pastebi, kad Lietuvoje fiksuojami aukščiausi rodikliai, kalbant apie patyčias mokykloje. 34 procentai 11 metų berniukų ir 33 procentai 13 metų mergaičių mokykloje patyrė užgauliojimus. Dažniausiai tai – ne fizinis smurtas, o žodinės, internetinės patyčios.

Tačiau vaiko teisių gynėjų konferencijoje pranešimą skaičiusi I. Šuipė sako, kad neretai vaiko grubus elgesys – nėra noras skaudinti kitą, jis slepia vidinius išgyvenimus: baimę, gėdą, nepatenkintą saugumo poreikį, iššūkius atpažįstant ir išsakant savo jausmus, poreikius.

Tiesa, agresija gali tapti ir būdu siekti pripažinimo ar įtakos bendraamžių grupėje. Vaikas gali pastebėti, kad žeminantis elgesys sulaukia kitų dėmesio, juoko ar palaikymo, todėl svarbu vertinti ne tik patį veiksmą, bet ir aplinką, kurioje smurtaujama: „Dažnu atveju smurtą pavyksta sustabdyti ne bausmėmis, o įgūdžių lavinimu. Vaikui gali reikėti socialinių, emocinių įgūdžių lavinimo, emocijų, pykčio valdymo treniruotės. Tad neretai svarbu vaiką integruoti, kad jis galėtų užmegzti bent vieną tvirtą draugystę ir sumažėtų atstūmimo jausmas.“

Vaikų kasdienybė skaitmeninėje erdvėje

Paramos vaikams centro psichologė psichoterapeutė, projektų koordinatorė Veronika Lakis pastebi: „Vaikas negyvena vakuume, tad jo elgesį lemia ne viena priežastis, o priežasčių visuma: visuomenė, bendruomenė, kasdienė aplinka, šeima, jo paties raidos ypatumai, patiriamas stresas, bendravimo būdai ir pan. Tad, jeigu vaikas neturi kanalų, kaip visas sukauptas patirtis suvaldyti, ištransliuoti taikiai, ne visada pozityvios patirtys gali pasireikšti smurtaujant.“

Viena iš itin svarbių dedamųjų, kurios gali paskatinti smurto protrūkį tarp vaikų, šiandien – situaciniai veiksniai. Anot V. Lakis, sensorinė perkrova nuo kompiuterinių žaidimų, socialinių tinklų, neapibrėžtumo jausmas, staigūs pokyčiai kasdienybėje, pavyzdžiui, suskambėjęs oro pavojaus signalas, daro reikšmingą įtaką vaiko emocinei savijautai.

Kaip padėti nukentėjusiam ir smurtaujančiam vaikui?

Žinoma, suprasti, kodėl vaikas smurtauja, nereiškia pateisinti jo veiksmus ar pamiršti nukentėjusį vaiką. Kaip pabrėžia Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Alina Jakavonienė, smurtą būtina sustabdyti, užtikrinti nukentėjusio vaiko saugumą ir pagalbą, o smurtavusiam vaikui padėti suprasti savo elgesio pasekmes bei prisiimti atsakomybę.

Taip pat svarbu vertinti, ar pagalba atitinka vaiko poreikius, ar situacija keičiasi, ar pats vaikas jaučiasi išgirstas: „Neretai visuomenė tarsi susiskaldo ir jaučiasi turinti pasirinkti: ginti nukentėjusį ar pateisinti smurtavusį vaiką. Tačiau turime suprasti, kad labai svarbu pasirūpinti visais vaikais.“

O anot Paramos vaikams centro psichologės V. Lakis, kaip padėti tiek nukentėjusiam, tiek ir smurtaujančiam vaikui, galimybių yra:

  1. Skubi reakcija. Ramiai ir aiškiai sustabdyti smurtinį elgesį. Įvertinti situaciją ir, prireikus, įtraukti papildomą pagalbą (mokyklą, specialistus, tėvus).
  2. Po įvykio. Atskirai pasikalbėti su kiekvienu vaiku. Padėti vaikams įvardinti savo jausmus, poreikius ir suprasti agresyvaus elgesio priežastis. Aptarti, kaip būtų galima taikiai išspręsti situaciją. Ir galiausiai – atkurti saugų vaikų tarpusavio santykį.
  3. Ilgalaikė pagalba. Stiprinti vaiko emocijų reguliavimo įgūdžius, lavinti empatiją, konfliktų sprendimo gabumus. Analizuoti ir keisti aplinkos veiksnius, kurie galėjo paskatinti vaiką smurtauti.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus patarėja, psichologė Vilma Paliaukienė dirbdama su vaikais pastebi, kad, kai vaikas jaučiasi saugus, matomas, išgirstas, priimtas, kai turi į ką atsiremti didėja tikimybė, kad agresyvus vaiko elgesys nuslops.

Mano asmeninio darbo patirtis rodo, kad neretai smurtaudamas vaikas siunčia žinutę, kad yra bejėgis, kad pasaulis nesaugus ir tik agresyviai besielgdamas jis išgyvens. Keldamas kitiems baimę vaikas bando susigrąžinti kontrolę. Tad, kai galvojame, koks vaiko poreikis, pirmiausia – saugumas. Tad, norėdami jam padėti, sustabdyti smurtinį elgesį, pirmiausia turime jam sukurti saugią ir stabilią aplinką“, – dalinasi pranešėja V. Paliaukienė.

Vaikai santykių mokosi stebėdami mus

„Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė sako, kad agresija yra žmogaus ir jo emocinės patirties dalis. Tačiau labai svarbu mokėti juos priimti ir išreikšti taikiai. O pirmasis mokytojas tampa – patys artimiausi šeimos nariai.

Šeimoje vaikai stebi, kaip suaugusieji sprendžia nesutarimus, reaguoja į pyktį, kalba apie kitus žmones ir elgiasi tada, kai būna įskaudinti ar nusivylę. Jei konfliktai sprendžiami įžeidinėjimais, grasinimais ar žeminimu, vaikui gali būti sunkiau suprasti, kaip pagarbiai ieškoti kompromiso ir išreikšti savo jausmus be pykčio.

„Dažnai iš suaugusių lūpų nuskamba žinutės: „pykti – negražu“, „nėra ko pykti“, „ir kaip tau negėda“.Dažniausiai tėvai nesako šių ar panašių frazių, norėdami sutrukdyti vaikui išreikšti savo jausmus. Kaip tik už to slepiasi noras vaiką greičiau nuraminti, jam padėti. Tačiau tokios žinutės nepadeda vaikui mokytis tinkamai pykti išreikšti“, – įžvalgomis dalinasi J. S. Jasiulionė.

Anot pranešėjos, svarbu duoti vaikui laiko išjausti emocijas, tuomet mokyti jas suprasti, įvardinti, o svarbiausia – suvokti, kad konfliktas nėra santykio pabaiga. Ilgainiui, būtent namuose išmokstama, kad galima pykti, nesutikti ar apginti savo ribas nežeminant kito žmogaus, o suklydus – atsiprašyti ir mėginti atkurti santykį.

Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Nuotraukų autorius: Gabrielius Jauniškis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos inf.

Smurtaujančio vaiko portretas: ką padarėme, kad vaikai elgiasi netinkamai?

Smurtaujančio vaiko portretas: ką padarėme, kad vaikai elgiasi netinkamai? Smurtaujančio vaiko portretas: ką padarėme, kad vaikai elgiasi netinkamai? Smurtaujančio vaiko portretas: ką padarėme, kad vaikai elgiasi netinkamai? Smurtaujančio vaiko portretas: ką padarėme, kad vaikai elgiasi netinkamai? Smurtaujančio vaiko portretas: ką padarėme, kad vaikai elgiasi netinkamai? Smurtaujančio vaiko portretas: ką padarėme, kad vaikai elgiasi netinkamai? ]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 Nov 2026 08:43:00 +0200
<![CDATA[Lietuvoje planuojama atnaujinti virš pusės milijono pastatų: pristatytas Nacionalinio pastatų renovacijos plano projektas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvoje-planuojama-atnaujinti-virs-puses-milijono-pastatu-pristatytas-nacionalinio-pastatu-renovacijos-plano-projektas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvoje-planuojama-atnaujinti-virs-puses-milijono-pastatu-pristatytas-nacionalinio-pastatu-renovacijos-plano-projektas Aplinkos ministerija visuomenei pristatė Nacionalinio pastatų renovacijos plano projektą. Jame numatyta  iki 2050 m. atnaujinti apie 519 tūkst. gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų.  Preliminari šių darbų vertė - 66,2 mlrd. eurų. Įgyvendinus planą, pirminės energijos suvartojimas sumažėtų 45 proc., o šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas - 41 proc., palyginti su 2020 metais.

Kryptis iki 2050 metų

Nacionalinis pastatų renovacijos planas yra ilgalaikis dokumentas. Jis nustato, kaip Lietuvos pastatai turi keistis iki 2050 m. Plane įvertinta, kokios būklės dabar yra pastatai ir kokios yra jų atnaujinimo galimybės. Jame numatyti ilgalaikiai tikslai ir rodikliai pažangai matuoti. Taip pat nurodyta, kurie pastatai bus atnaujinami pirmiausia, kokios priemonės ir kiek lėšų tam reikės.

Tokį planą turi parengti kiekviena Europos Sąjungos šalis. Tai nustato 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1275 dėl pastatų energinio naudingumo.

Atnaujinti reikės apie 519 tūkst. pastatų

2025 m. Lietuvoje buvo beveik 2,7 mln. pastatų. Jų bendras plotas – 254,8 mln. kv. m. Iš jų 626,2 tūkst. buvo gyvenamieji pastatai (140 mln. kv. m), o 2,01 mln. – negyvenamieji (114,8 mln. kv. m).

Pagal plano projekto skaičiavimus, iki 2050 m. reikės atnaujinti apie 519 tūkst. pastatų: apie 473 tūkst. gyvenamųjų ir 46,5 tūkst. negyvenamųjų. Tai kainuotų apie 66,2 mlrd. eurų. Jei valstybė remtų renovaciją taip pat kaip dabar, jos parama siektų 13,2–19,8 mlrd. eurų.

Daugiausia numatoma atnaujinti senų pastatų. Net 45 proc. visų pastatų pastatyti 1971–1990 m., todėl jie mažiausiai taupo energijos.

Mažiau energijos ir taršos

2024 m. gyvenamiesiems pastatams šildyti sunaudota 12,78 tūkst. gigavatvalandžių (GWh) energijos. Daugiausia naudota malkų, medienos ir žemės ūkio atliekų (5,01 tūkst. GWh). Toliau – centralizuotai tiekiama šiluma (4,36 tūkst. GWh), elektra (1,725 tūkst. GWh) ir gamtinės dujos (1,64 tūkst. GWh).

Atnaujinus visus pastatus, pirminės energijos bus sunaudojama 45 proc. mažiau, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetama 41 proc. mažiau nei 2020 m.

Planas bus įgyvendinamas naudojant valstybės, Europos Sąjungos ir kitų šaltinių lėšas, taip pat privačias lėšas. Tikslios sumos bus nustatomos atskirai kiekvienai priemonei, atsižvelgiant į jos apimtį ir finansavimo galimybes. Plano projektui dar turės pritarti Vyriausybė.

Plano pristatymo skaidres galima rasti čia.

Pristatymo vaizdo įrašą galima rasti čia.

Aplinkos ministerija 

Lietuvoje planuojama atnaujinti virš pusės milijono pastatų: pristatytas Nacionalinio pastatų renovacijos plano projektas

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 Nov 2026 06:56:40 +0200
<![CDATA[Kai geologija įtraukia net per atostogas: Jonavos Senamiesčio gimnazistai – tarp geriausių Lietuvoje! ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kai-geologija-itraukia-net-per-atostogas-jonavos-senamiescio-gimnazistai-tarp-geriausiu-lietuvoje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kai-geologija-itraukia-net-per-atostogas-jonavos-senamiescio-gimnazistai-tarp-geriausiu-lietuvoje Ką veikia mokiniai per atostogas? Ilsisi, keliauja, mėgaujasi laisvalaikiu? Žinoma! Tačiau Jonavos Senamiesčio gimnazijoje yra ir tokių, kuriems net atostogų metu rūpi... akmenys! Tiksliau – mineralai, uolienos, Žemės gelmių paslaptys ir kiti geologijos subtilumai.  

Lapkričio 13 dieną Vilniuje vykusioje XXXVI Lietuvos mokinių geologijos olimpiadoje Jonavos Senamiesčio gimnazistai iškovojo net tris prizines vietas. Šalies olimpiados organizatorė Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA) paskelbė, kad daugiausia prizininkų šiemet turėjo dvi mokyklos – Jonavos Senamiesčio gimnazija ir Vilniaus licėjus. Abi mokyklos pelnė po tris prizines vietas. 

Šįkart puikiai pasirodė trys jaunieji Žemės paslapčių žinovai: 

  • Simas Dumblys (I a kl.) – II vieta; 
  • Benas Damulis (II a kl.) – III vieta; 
  • Gabija Piliponytė (IV a kl.) – III vieta.  

Ir tai ne atsitiktinė sėkmė. Geologija Jonavos Senamiesčio gimnazijoje jau seniai turi savo entuziastų, tradicijų ir įspūdingų pasiekimų istoriją.  

Geologija – mokslas, kuriam nereikia skambučio į pamoką 

Geologijos, kaip atskiro mokomojo dalyko, bendrojo ugdymo mokyklų tvarkaraščiuose nerasime. Tačiau Senamiesčio gimnazijos mokiniams tai netrukdo domėtis Žemės istorija, jos sandara, mineralais, uolienomis ir gamtos procesais. 

Dar įdomiau tai, kad pasirengimas olimpiadoms ne visuomet telpa į įprastą mokyklos dienotvarkę. Net mokinių atostogų metu jaunieji geologai kartu su mokytoja Svetlana Glušniova susitinka pasigilinti į geologijos subtilybes. Kai kiti ilsisi nuo pamokų, čia gali užvirti diskusijos apie uolienų kilmę, mineralų savybes ar geologinius procesus. 

Ir kas pasakė, kad mokytis per atostogas negali būti įdomu? Kai smalsumas nugali kalendorių, papildomos žinios tampa ne prievole, o atradimu. O atrasti tikrai yra ką! Olimpiadose tenka ne tik atsakyti į teorinius klausimus, bet ir atpažinti mineralus bei uolienas, nagrinėti geologinius žemėlapius, spręsti praktines užduotis. Čia praverčia ir geografijos, ir chemijos, ir fizikos žinios, o svarbiausia – gebėjimas mąstyti ir ieškoti sąsajų.  

Nuo Jonavos iki pasaulio olimpiadų 

Senamiesčio gimnazijos geomokslų istorijoje – ne tik respublikinės prizinės vietos. Gimnazistų pasiekimai jau ne kartą peržengė Lietuvos ribas. 

2019 metais gimnazistas Mantas Žukauskas dalyvavo tarptautinėje geomokslų olimpiadoje Pietų Korėjoje. 

2022 metais tarptautinėje geomokslų olimpiadoje Ignas Balsys iškovojo net tris medalius: bronzos medalį duomenų bazių teste, sidabro medalį Žemės sistemų projekte ir bronzos medalį už komandinį nacionalinių lauko tyrimų projektą. 

2023 metais tarptautinėje geomokslų olimpiadoje puikiai pasirodė Emilija Ramonaitė. Ji pelnė bronzos medalį duomenų bazių teste, sidabro medalį kartu su Lietuvos komanda už lauko tyrimų projektą, o tarptautinėje komandoje rengtas Žemės sistemų projektas taip pat sulaukė aukšto įvertinimo. 

Tai – ne šiaip įrašai mokyklos pasiekimų metraštyje. Tai įrodymas, kad Senamiesčio gimnazijoje ugdomi jauni žmonės gali sėkmingai varžytis ir bendradarbiauti su bendraamžiais iš įvairių pasaulio šalių.  

Už kiekvieno medalio – mokytoja, gebanti uždegti smalsumą 

Prie šių laimėjimų jau daugelį metų prisideda geografijos mokytoja metodininkė Svetlana Glušniova. Kaip pasakoja pati mokytoja, gimnazijos mokiniai geomokslų olimpiadose dalyvauja nuo 2013 metų. Per šį laikotarpį net 26 gimnazistai tapo olimpiadų prizininkais. Tai įspūdinga statistika, rodanti, kad geologija Senamiesčio gimnazijoje nėra trumpalaikis susižavėjimas. 

Tačiau bene įdomiausia tai, kad kai kuriems mokiniams pažintis su geologija nesibaigė kartu su gimnazijos baigimo švente. Trys buvę gimnazistai – Tomas Kaveckas, Jūratė Vaznytė ir Ugnė Dirsytė – pasirinko profesionalaus geologo kelią. Vadinasi, mokyklos suole prasidėjęs domėjimasis Žemės paslaptimis gali tapti ne tik pomėgiu, bet ir gyvenimo profesija. Ir galbūt būtent tai yra vienas gražiausių mokytojo darbo įvertinimų – kai mokykloje užgimęs smalsumas tampa jauno žmogaus ateities pasirinkimu.  

Akmenys nebylūs, bet rezultatai kalba garsiai! 

Šių metų trys prizinės vietos – dar vienas gražus ilgametės Senamiesčio gimnazijos jaunųjų geologų istorijos puslapis. O žvelgiant į daugiau nei dešimtmetį besitęsiančią tradiciją, 26 prizininkus, tarptautinius apdovanojimus ir jau užaugusius profesionalius geologus, akivaizdu, kad ši istorija turi gerokai gilesnius sluoksnius. 

Ir kartu tai priminimas, kad mokykla – ne vien pamokos, pažymiai ar egzaminai. Tai ir vieta, kur gimsta pomėgiai, atsiskleidžia talentai, o mokytojo įkvėptas smalsumas kartais nuveda gerokai toliau, nei buvo galima tikėtis. 

Sveikiname Simą, Beną ir Gabiją! Nuoširdžiai dėkojame mokytojai Svetlanai Glušniovai, kurios ugdomiems jauniesiems geologams, regis, net ir mokinių atostogos nėra priežastis nustoti tyrinėti Žemės paslapčių. 

Kas žino, gal tarp šiandieninių gimnazijos geologijos entuziastų auga būsimieji mokslininkai, kurių atradimai kada nors sudrebins mokslo pasaulį? O kol kas – trys nauji apdovanojimai, 26 prizininkų istorija ir dar viena proga Jonavai didžiuotis savo jaunaisiais talentais! 

Parengė Darius Mockus 

Kai geologija įtraukia net per atostogas: Jonavos Senamiesčio gimnazistai – tarp geriausių Lietuvoje! 

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 Nov 2026 16:00:00 +0200
<![CDATA[Kalėdiniai „LTG Link“ traukiniai grįžta: keleivius pasitiks keliaujanti biblioteka ir šventinė pasaka]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kalediniai-ltg-link-traukiniai-grizta-keleivius-pasitiks-keliaujanti-biblioteka-ir-sventine-pasaka https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kalediniai-ltg-link-traukiniai-grizta-keleivius-pasitiks-keliaujanti-biblioteka-ir-sventine-pasaka LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ tęsia šventinę tradiciją ir jau šeštus metus iš eilės pristato kalėdiniam laikotarpiui papuoštus traukinius. Nuo lapkričio 19 d. iki sausio 10 d. šventiškai dekoruoti riedmenys kursuos Mockavos, Rygos ir Kauno kryptimis, kartais – ir Vilnius–Trakai–Vilnius maršrute.

„Kalėdos yra emocija, važiavimas traukiniu yra emocija, o kai šias dvi emocijas sujungi į vieną, gauni šventišką kalėdinę nuotaiką su viena didele emocija. Džiaukimės artėjančiomis Kalėdomis ir leiskimės į keliones su kalėdiniu traukiniu“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Traukiniuose – knygos ir istorijos

Šiemet kalėdiniams traukiniams pasirinkta „Keliaujančios bibliotekos“ tema. Šventiškai dekoruotuose riedmenyse keleiviai leisis į simbolinę Kalėdų istoriją, kurioje traukinių vagonai tampa nauju pasakojimo skyriumi. Šventinę atmosferą kurs knygų, laiškų, rašymo plunksnų ir kalėdinių eglučių motyvai.  

„Traukiniai jungia ne tik skirtingus Lietuvos miestus, bet ir žmones bei jų istorijas. Būtent todėl šiemet pasirinkome „Keliaujančios bibliotekos“ temą. Ji atspindi mūsų požiūrį į kelionę traukiniu – tai yra daugiau nei nuvykimas iš taško A į tašką B. Tai laikas sau, susitikimams, mintims ir naujoms patirtims. Norime, kad šventiniu laikotarpiu ši kelionės patirtis būtų dar jaukesnė ir prasmingesnė“, – sako „LTG Link“ vadovė Kristina Meidė-Bertašienė.

Pasirinkta tema atliepia ir šiuolaikinių keleivių įpročius. Daugelis keleivių laiką traukinyje panaudoja darbui, poilsiui ar skaitymui, todėl „Keliaujančios bibliotekos“ koncepcija šiemet tapo natūraliu kalėdinių traukinių temos pasirinkimu.

Keliautojų šiemet lauks ir pasaka  

Prie Vilniaus–Mockavos kryptimi važiuojančio šventinio traukinio puošimo tradiciškai prisidėjo Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“. Jos iniciatyva šiemet visuose šventiniuose traukiniuose keleivių lauks kalėdinė pasaka „Christmas Walkerus“.  

Pasaka kviečia susipažinti su Vilniuje naujai atrasta rūšimi – kalėdiniais vaikštūnais – ir pasinerti į sostinės šventinę atmosferą. Nuskenavus vagone esantį QR kodą, pasakos bus galima klausytis lietuvių, anglų, lenkų ir latvių kalbomis. Lietuviškąją jos versiją įgarsino gamtininkas, fotografas ir rašytojas Marius Čepulis, o lenkiškąją – lietuvių kilmės lenkų aktorė Joanna Moro.

„Norime, kad pažintis su Vilniumi prasidėtų dar prieš atvykstant į miestą. Kalėdiniu laikotarpiu kviečiame jį atrasti lėtai vaikštant per šviesomis pasipuošusias gatves, stebint ir įsiklausant į miestą, visai kaip mūsų pasakoje. Ji taps malonia kelionės dalimi bei kvietimu kaimynams be skubos patirti žiemos švenčių stebuklą Vilniuje, kur net vyks pirmasis „Lėčiausias Kalėdų maratonas“, – sako „Go Vilnius“ vadovė Dovilė Aleksandravičienė.

Pasak jos, „Christmas Walkerus“ istorija yra skirta visiems keliautojams, o Mockavos krypties traukinio puošimas yra papildomas dėmesys vienai svarbiausių miesto turizmo rinkų. Vien pernai Vilnių aplankė apie 112 tūkst. svečių iš Lenkijos, kurie kasmet patenka ir tarp gausiausių turistų grupių šventiniu laikotarpiu, todėl susisiekimas traukiniu ir galimybė Lietuvos sostinę atrasti dar kelionėje yra svarbi jų viešnagės patirtis.

Atsižvelgiant į šventiniu laikotarpiu išaugantį keleivių skaičių, bilietus į kalėdinius traukinius rekomenduojama įsigyti iš anksto. Interneto svetainėje www.ltglink.lt ir mobiliojoje programėlėje keleiviai gali matyti, kuriuose reisuose kursuoja šventiniai traukiniai ir kurie vagonai yra papuošti. Kalėdiniams traukiniams taikoma įprasta bilietų kainodara, o šiuo metu visiems bilietams galioja ir 50 proc. nuolaida, kuri sumuojama su kitomis keleiviams priklausančiomis lengvatomis. 

Susisiekimo ministerija 

Kalėdiniai „LTG Link“ traukiniai grįžta: keleivius pasitiks keliaujanti biblioteka ir šventinė pasaka

Kalėdiniai „LTG Link“ traukiniai grįžta: keleivius pasitiks keliaujanti biblioteka ir šventinė pasaka Kalėdiniai „LTG Link“ traukiniai grįžta: keleivius pasitiks keliaujanti biblioteka ir šventinė pasaka Kalėdiniai „LTG Link“ traukiniai grįžta: keleivius pasitiks keliaujanti biblioteka ir šventinė pasaka Kalėdiniai „LTG Link“ traukiniai grįžta: keleivius pasitiks keliaujanti biblioteka ir šventinė pasaka Kalėdiniai „LTG Link“ traukiniai grįžta: keleivius pasitiks keliaujanti biblioteka ir šventinė pasaka ]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 Nov 2026 15:30:00 +0200
<![CDATA[Butų pirkimas Jonavos mieste (III PIRKIMAS)]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/butu-pirkimas-jonavos-mieste-iii-pirkimas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/butu-pirkimas-jonavos-mieste-iii-pirkimas Perkančioji organizacija: Jonavos rajono savivaldybės administracija, Žeimių g. 13, LT-55158 Jonava, įstaigos kodas 188769070, tel. (0 349) 50 154, el. p. administracija@jonava.lt

Pirkimo būdas: skelbiamos derybos.

Pirkimo objektas: Pirkimo objektas – trijų ir keturių kambarių butai Jonavos mieste (toliau – butai). Perkančioji organizacija siekia iš viso įsigyti dešimt butų, t. y. šešis butus, turinčius po tris kambarius ir keturis butus - po keturis kambarius, atitinkančius pirkimo sąlygų atitinkamai  1 priede ir 2 priede keliamus Techninės specifikacijos reikalavimus. Butų paskirtis – socialiniai butai nepasiturinčioms gausioms šeimoms, įgyvendinant Europos Sąjungos ir Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšomis bendrai finansuojamą projektą „Socialinio būsto plėtra Jonavos mieste“ Nr. 22-403-P-0002. Savivaldybės funkcijos (veikla) pagal Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymą, kurioms įgyvendinti numatoma naudoti butus – savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymas ir jo remontas, socialinio būsto nuoma (žr.: Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 15 p.).

Pirkimas skaidomas į dešimt atskirų pirkimo objekto dalių:

I pirkimo objekto dalis – trijų kambarių butas, atitinkantis pirkimo sąlygų 1 priede nurodytą Techninę specifikaciją;

II pirkimo objekto dalis – trijų kambarių butas, atitinkantis pirkimo sąlygų 1 priede nurodytą Techninę specifikaciją;

III pirkimo objekto dalis – trijų kambarių butas, atitinkantis pirkimo sąlygų 1 priede nurodytą Techninę specifikaciją;

IV pirkimo objekto dalis - trijų kambarių butas, atitinkantis pirkimo sąlygų 1 priede nurodytą Techninę specifikaciją;

V pirkimo objekto dalis -  trijų kambarių butas, atitinkantis pirkimo sąlygų 1 priede nurodytą Techninę specifikaciją;

VI pirkimo objekto dalis – trijų kambarių butas, atitinkantis pirkimo sąlygų 1 priede nurodytą Techninę specifikaciją;

VII pirkimo objekto dalis – keturių kambarių butas, atitinkantis pirkimo sąlygų 2 priede nurodytą Techninę specifikaciją.

VIII pirkimo objekto dalis – keturių kambarių butas, atitinkantis pirkimo sąlygų 2 priede nurodytą Techninę specifikaciją.

IX pirkimo objekto dalis – keturių kambarių butas, atitinkantis pirkimo sąlygų 2 priede nurodytą Techninę specifikaciją.

X pirkimo objekto dalis - keturių kambarių butas, atitinkantis pirkimo sąlygų 2 priede nurodytą Techninę specifikaciją.

Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo objektas skaidomas į dešimt pirkimo objekto dalių, kandidatas pasiūlyme privalo pasirinkti, kuriai vienai pirkimo objekto daliai teikia pasiūlymą. Nurodoma „I dalis“ arba [...] arba „X dalis“. Pasiūlyme nenurodžius, kuriai pirkimo objekto daliai pasiūlymas teikiamas arba pasiūlyme nurodžius daugiau kaip vieną pirkimo objekto dalį (t. y. iš karto kelias pirkimo objekto dalis), pasiūlymas yra atmetamas.

Alternatyvių pasiūlymų pateikti negalima.

Pirkimo dokumentų gavimo sąlygos: Visi pirkimo dokumentai yra skelbiami perkančiosios organizacijos interneto svetainėje https://www.jonava.lt/bustu-pirkimas/2397, skelbimas apie pirkimą papildomai skelbiamas www.jonavoszinios.lt. Pirkimo sąlygas (dokumentus) taip pat galima gauti pateikus raštišką prašymą darbo dienomis ir darbo valandomis Jonavos rajono savivaldybės administracijoje, 418 kab., Žeimių g. 13, LT-55158 Jonava, iki 2026 m. gruodžio 10 d. 17 val. 00 min. Tiesioginį ryšį su kandidatais įgalioti palaikyti šie asmenys: Turto ir aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Knatienė, tel. (0 349) 20 724, el. p. ramune.knatiene@jonava.lt, Investicijų ir inovacijų skyriaus vedėja Agnė Šalomskė, tel. (0 349) 50 173, el. p. agne.salomske@jonava.lt.

Paraiškų dalyvauti derybose pateikimo vieta, terminas ir laikas:  Parduodamų butų pasiūlymai perkančiajai organizacijai turi būti pateikti iki 2026 m. gruodžio 11 d. 10:00 val. Vokai su pasiūlymais iki nurodyto dokumentų pateikimo termino pabaigos pateikiami savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus darbuotojams, atsakingiems už dokumentų priėmimą (Dokumentų priėmimo kabinetai savivaldybės administracijos pastato pirmame aukšte, 124 kab., Žeimių g. 13, 55158 Jonavoje, tel. (0 349) 50154).

Pirkimo komisija reikalauja pasiūlymus teikti tik užklijuotuose vokuose, ant kurių turi būti užrašyta: Kandidato vardas ir pavardė, telefono numeris, gyvenamosios vietos adresas, nuoroda: „Butų pirkimas Jonavos mieste (III pirkimas)“ ir užrašas: „NEATPLĖŠTI IKI 2026-12-11, 10 val. 00 min.“

Neužklijuoti vokai, vokai ant kurių nėra užrašyti visi pirkimo sąlygų 29 punkte nurodyti duomenys ir vokai, pateikti pasibaigus dokumentų pateikimo terminui, grąžinami kandidatui, nurodant atsisakymo priimti pasiūlymą priežastis. Perkančioji organizacija neatsako už atvejus, kurie nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos ir dėl kurių pasiūlymas nebuvo gautas ar gautas pavėluotai.

Kalba (kalbos), kuria (kuriomis) turi būti parengti kandidatų dokumentai: Pasiūlymai bei kiti dokumentai turi būti parengti lietuvių kalba. Jei atitinkami dokumentai yra parengti ar išduoti kita kalba, turi būti pateiktas vertimas į lietuvių kalbą.

Kandidatų teikiami dokumentai, kurie sudaro pasiūlymą:

  1. užpildyta pasiūlymo forma, parengta pagal pirkimo sąlygų 3 priedą;
  2. buto nuosavybę patvirtinančio VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, išduoto ne anksčiau nei 30 kalendorinių dienų iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, kopija;
  3. buto savininko(-ų) asmens tapatybę(-es) patvirtinančių dokumentų kopijos;
  4. buto kadastro duomenų bylos kopija (pastaba: jei kandidato siūlomas parduoti butas yra renovuotame name, tai buto kadastro duomenų byla turi būti atnaujinta po renovacijos);
  5. dokumentai nurodyti pirkimo sąlygų 25-26 punktuose (jei taikoma);
  6. galiojančio buto (pastato) energinio naudingumo sertifikato kopija.

Kita:

Perkančioji organizacija neatlygina kandidatams išlaidų, patirtų rengiant ir pateikiant pasiūlymus.

Visi pasiūlymą sudarantys dokumentai turi būti susiūti į vieną pasiūlymo dokumentų rinkinį, kurio visi lapai turi būti sunumeruoti eilės tvarka, o bendras lapų skaičius įrašytas pasiūlymo formoje. Pirkimo komisija pasilieka sau teisę pareikalauti dokumentų originalų.

PIRKIMO SĄLYGOS

PASIŪLYMO FORMA

Butų pirkimas Jonavos mieste (III PIRKIMAS)

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 Nov 2026 15:13:13 +0200
<![CDATA[Projektas Nr. 08-075-K-0004 „UAB „Jonavos autobusai“ viešojo transporto parko atnaujinimas“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/projektas-nr-08-075-k-0004-uab-jonavos-autobusai-viesojo-transporto-parko-atnaujinimas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/projektas-nr-08-075-k-0004-uab-jonavos-autobusai-viesojo-transporto-parko-atnaujinimas UAB „Jonavos autobusai“ su Jonavos rajono savivaldybės administracija įgyvendina projektą „UAB „Jonavos autobusai“ viešojo transporto parko atnaujinimas“.

Projektu sprendžiama problema: poveikis klimato kaitai ir nepakankamas atsparumas klimato kaitos poveikiui. Problemos priežastis – nepakankamai tvari susisiekimo sistema Jonavos rajono savivaldybėje.

Projekto tikslas: Prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ir transportui būdingų oro teršalų dalies mažinimo Lietuvoje.

Projekto veikla: Viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas, kurios metu bus įsigyjami 3 nauji elektra varomi autobusai.

Projektu siekiamas rezultatas: 3 įsigyti nauji elektra varomi autobusai, kurie talpins iš viso 120 keleivių, Naujo viešojo transporto naudotojų skaičius per metus sieks 100 000.

Projekto trukmė: 2026 m. rugpjūčio mėn. - 2027 m. liepos mėn.

Projekto vertė: 1 400 001 Eur, iš kurių ES finansavimas – 600 000 Eur.

Jonavos r. savivaldybės inf. 

Projektas Nr. 08-075-K-0004 „UAB „Jonavos autobusai“ viešojo transporto parko atnaujinimas“

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 Nov 2026 15:09:11 +0200
<![CDATA[R. Laurinavičius: ginčas dėl mokytojų atlyginimų atskleidžia daugiau nei nesutarimą dėl procentų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/r-laurinavicius-gincas-del-mokytoju-atlyginimu-atskleidzia-daugiau-nei-nesutarima-del-procentu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/r-laurinavicius-gincas-del-mokytoju-atlyginimu-atskleidzia-daugiau-nei-nesutarima-del-procentu Kiek iš tiesų uždirba mokytojas? Atrodo, paprastas klausimas, tačiau atsakyti į jį nėra taip lengva. Žinome vidutinį mokytojų atlyginimą šalyje, bet kiek už visą etatą gauna ką tik pradėjęs dirbti mokytojas? Ar panašios patirties mokytojai skirtingose mokyklose uždirba vienodai? Vieši duomenys neleidžia lengvai atsakyti į šiuos klausimus.

Vykstančio mokytojų streiko metu šis skirtumas gerai matyti. Vyriausybės biudžeto projekte numatomas 7,56 proc. bendras pedagoginių darbuotojų atlyginimų augimas. Viena mokytojų profesinė sąjunga prašo bent 10 proc. didinti pareiginės algos koeficientus. Pirmas skaičius rodo numatomą bendrą atlyginimų augimą. Antras – kiek siūloma didinti vieną iš dydžių, pagal kuriuos skaičiuojamas atlygis. O mokytojui, girdinčiam abu skaičius, turbūt pirmiausia kyla klausimas: tai kiek kitąmet uždirbsiu aš?

Tarkime, kitąmet mokytojas dirbs toje pačioje mokykloje tokiu pačiu krūviu kaip šiemet. Ar už tą patį darbą jis gaus 7,56 proc. daugiau? Šis skaičius rodo, kiek pagal biudžeto projektą bendrai augtų pedagoginių darbuotojų darbo užmokestis. O norint pasakyti, kiek konkrečiam mokytojui prisidės eurais, reikia žinoti, kaip keisis jo pareiginė alga ir, jei jam skiriamos priemokos, ar keisis jų dydis.

Ką iš tiesų rodo atlyginimų duomenys?

Nagrinėdami viešus „Sodros“ duomenis, galime apskaičiuoti, kiek vidutiniškai prieš mokesčius uždirba vienas švietimo įstaigos darbuotojas. Tačiau į šį vidurkį patenka ir mokytojai, ir administracija, ir kiti darbuotojai. Iš šių duomenų negalime nustatyti, kiek uždirba būtent mokytojai ir kokiu krūviu jie dirba.

Valstybės duomenų agentūra atlyginimus skaičiuoja kitaip. Ji atrenka mokytojų profesijas ir perskaičiuoja atlyginimus pagal visą etatą. Tai leidžia stebėti, kaip mokytojų atlyginimai keičiasi šalies mastu. Tačiau ir šie duomenys neatsako į visus klausimus.

Pavyzdžiui, jei vienoje mokykloje mokytojas uždirba mažiau nei kitoje, ar taip yra todėl, kad jis dirba mažesniu krūviu? O gal atlyginimai skiriasi net ir dirbant visu etatu? Pirmuoju atveju reikėtų aiškintis, kodėl mokytojas negali susidaryti viso darbo krūvio. Antruoju – kas lemia atlyginimų skirtumus. Tai skirtingos problemos, kurioms reikia skirtingų sprendimų.

Kol šių skirtumų aiškiai nematome, sunku įvertinti ir tai, ką iš tiesų pakeistų sprendimai didinti atlyginimą.

Atlyginimai gali augti, bet vien jų nepakanka

Mokytojų atlyginimai mokami iš viešųjų lėšų. Todėl kai girdime, kad jiems skiriama daugiau pinigų, natūralu klausti, kieno atlyginimai ir kiek pasikeis.

Šiandien viešojoje diskusijoje galima pasirinkti skaičių, kuris geriausiai tinka tavo argumentui. Vieni kalba apie tai, kiek vidutiniškai išaugo mokytojų atlyginimai, kiti – kiek už visą etatą gauna karjerą pradedantis mokytojas. Abu skaičiai gali būti teisingi. Tačiau juos lygindami ne visada suprantame, ką jie iš tiesų parodo.

Aiškumas svarbus ir patiems mokytojams. Jie turi žinoti, nuo ko priklauso jų atlyginimas, kaip jis apskaičiuojamas ir kiek gali tikėtis uždirbti ateityje. Ypač jei norime, kad daugiau jaunų žmonių rinktųsi mokytojo profesiją ir joje liktų.

Tačiau atlyginimas – tik viena iš priežasčių, lemiančių, ar žmogus renkasi mokytojo profesiją ir joje lieka. EBPO TALIS tyrimo duomenimis, beveik pusė jaunesnių nei 30 metų Lietuvos mokytojų svarsto per artimiausius penkerius metus palikti profesiją. Nerimą kelia ir tai, kaip mokytojai jaučiasi darbe: beveik kas trečias nurodo patyręs patyčias iš mokyklos vadovybės, o kas ketvirtas – iš kolegų. Šie duomenys primena, kad didesnės atlygis savaime neišspręs visų problemų. Turime kalbėti ir apie tai, kokiomis sąlygomis mokytojai dirba kasdien.

Dėl konkretaus atlyginimų didinimo procento turi susitarti Vyriausybė ir profesinės sąjungos. Visoms pusėms būtų lengviau tartis, jei jos galėtų remtis palyginamais duomenimis. Šiandien iš viešų duomenų sunku pasakyti, kiek skirtingose mokyklose uždirba panašaus stažo ir kvalifikacijos mokytojai, dirbantys tokiu pačiu krūviu. Toks palyginimas leistų pamatyti, kur atlyginimai skiriasi, išsiaiškinti skirtumų priežastis ir spręsti, ką verta keisti.

Apie „Švietimas #1“

VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – tai ne pelno siekianti, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija, telkianti lyderius, kurie siekia kurti pažangią, pasaulyje pirmaujančią švietimo sistemą. 

R. Laurinavičius: ginčas dėl mokytojų atlyginimų atskleidžia daugiau nei nesutarimą dėl procentų

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 Nov 2026 14:30:00 +0200
<![CDATA[Skaitytojas: kuris dviračių takas Jonavoje bus tvarkomas ilgiausiai? Savivaldybė jau skaičiuoja delspinigius]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kuris-dviraciu-takas-jonavoje-bus-tvarkomas-ilgiausiai-savivaldybe-jau-skaiciuoja-delspinigius https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kuris-dviraciu-takas-jonavoje-bus-tvarkomas-ilgiausiai-savivaldybe-jau-skaiciuoja-delspinigius Jonavos rajono savivaldybės administracija už vėluojantį dviejų pėsčiųjų ir dviračių takų rekonstrukcijos projektų parengimą UAB „Urban Line“ skaičiuoja delspinigius. Pagal lapkričio 17 dieną pasirašytus administracijos direktoriaus Povilo Beišio įsakymus, iš bendrovės mokėtinų sumų bus išskaičiuota iš viso 2770,32 euro.

Vienas iš vėluojančių projektų susijęs su vadinamuoju Ramybės taku - dviračių tako nuo Žemaitės gatvės iki 4-ojo tvenkinio rekonstrukcija. Už šio projekto parengimo termino pažeidimą bendrovei apskaičiuota 336,72 euro delspinigių.

Savivaldybė nurodo, kad delspinigiai skaičiuoti už 46 kalendorines dienas - nuo liepos 20-osios iki rugsėjo 3 dienos imtinai. Už kiekvieną uždelstą dieną taikyta 7,32 euro suma, arba 0,04 proc. nuo 18 300 eurų vertės neatliktų paslaugų be PVM.

Dar didesni delspinigiai apskaičiuoti už Vytauto gatvės atkarpos nuo J. Basanavičiaus iki Birutės gatvės rekonstrukcijos, įrengiant pėsčiųjų ir dviračių takus, bei lietaus nuotekų tinklų statybos projekto parengimo vėlavimą.

Šiuo atveju UAB „Urban Line“ teks sumokėti 2433,60 euro delspinigių. Jie apskaičiuoti už 180 kalendorinių dienų laikotarpį, taikant įstatyme numatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuota po 13,52 euro - 0,04 proc. nuo 33 800 eurų neatliktų paslaugų vertės be PVM.

Abiem atvejais delspinigiai bus išskaičiuoti iš bendrovei mokėtinų sumų.

Jonaviečio pastebėjimas pasitvirtino?

Neseniai portalo redakcija sulaukė akylaus jonaviečio laiško. Gyventojas atkreipė dėmesį į vienu metu įvairiose miesto vietose vykstančias pėsčiųjų ir dviračių takų rekonstrukcijas, tačiau darbų tempai, jo pastebėjimu, skiriasi.

„Teko pasižvalgyti po pėsčiųjų-dviračių takus Jonavoje. Ir ką matome? Takas palei Nerį į dešinę link bažnyčios. Ogi nuo ankstyvo pavasario rekonstruojamas, ir pabaigos nematyti, tik atitvaras stovi, kad vykdomi darbai, kažkas vyksta. Darbai tikriausiai nukeliaus į kitus metus“, - rašė skaitytojas.

Jis taip pat minėjo išardytus takus palei Nerį, nuo sporto arenos link Joninių slėnio bei palei Varnutės tvenkinį. Jonavietis net pasiūlė surengti apklausą ir išrinkti, kuris miesto dviračių takas bus tvarkomas ilgiausiai.

Pasirodo, gyventojo išsakyti nuogąstavimai dėl užsitęsiančių darbų nėra be pagrindo - savivaldybė jau skaičiuoja delspinigius už dviejų projektų parengimo terminų pažeidimus.

***

Turite pastabų, komentarų, klausimų? Susisiekite su mumis ir padėsime rasti atsakymus. Rašykite el.p. redakcija@jonavoszinios.lt, palikite žinutę www.jonavoszinios.lt skiltyje ,,Pranešk” arba Facebook'e.

Skaitytojas: kuris dviračių takas Jonavoje bus tvarkomas ilgiausiai? Savivaldybė jau skaičiuoja delspinigius

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 Nov 2026 13:28:00 +0200
<![CDATA[Buhalterija – nuobodi profesija? Šiuolaikiniai specialistai griauna stereotipus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/buhalterija-nuobodi-profesija-siuolaikiniai-specialistai-griauna-stereotipus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/buhalterija-nuobodi-profesija-siuolaikiniai-specialistai-griauna-stereotipus Buhalteris, visą dieną sėdintis prie dokumentų krūvos ir skaičiuojantis skaičius – toks šios profesijos įvaizdis vis dar gyvas visuomenėje. Šiuolaikinė apskaita nuo šio stereotipo gerokai nutolusi. Dirbtinis intelektas, automatizuotos sistemos ir nuotolinis darbas keičia ne tik buhalterių kasdienybę, bet ir pačią profesijos sampratą. Vis daugiau dėmesio skiriama duomenų analizei, finansinių rizikų vertinimui ir verslo konsultavimui.

Nuo popierinių dokumentų iki dirbtinio intelekto

Dar prieš porą dešimtmečių didelę buhalterių darbo dalį sudarė rankinis duomenų suvedimas, popierinių sąskaitų registravimas ir dokumentų archyvavimas. Šiandien daugelį tokių užduočių galima automatizuoti. Šiuolaikinės apskaitos programos leidžia automatiškai importuoti banko operacijas, atpažinti sąskaitų duomenis ir parengti dalį ataskaitų. Dirbtinio intelekto sprendimai gali padėti klasifikuoti dokumentus, aptikti neįprastas operacijas ar greičiau apdoroti didelius informacijos kiekius.

Visgi, technologijos nepanaikina poreikio priimti profesinius sprendimus. Sistema gali pasiūlyti, kaip užregistruoti sąskaitą, tačiau ne visada geba tinkamai įvertinti sudėtingą sandorį, jo ekonominį turinį ar mokestines pasekmes. Buhalterio darbas pamažu keičiasi: mažiau laiko skiriama pasikartojančioms užduotims, daugiau – duomenų tikrinimui, interpretavimui ir konsultacijoms.

Buhalteris tampa verslo patarėju

Vienas ryškiausių profesijos pokyčių – didėjantis buhalterio vaidmuo priimant verslo sprendimus. Įmonių vadovams nebeužtenka žinoti, kiek mokesčių reikės sumokėti. Jiems svarbu suprasti, kodėl mažėja pelningumas, kurios išlaidos auga sparčiausiai ir ar įmonė gali sau leisti naujas investicijas.

Pavyzdžiui, nedidelė prekybos įmonė gali didinti pardavimus, tačiau kartu patirti finansinių sunkumų dėl augančių atsargų ir vėluojančių klientų mokėjimų. Buhalteris, analizuodamas finansinius duomenis, gali padėti pastebėti šias problemas dar prieš joms tampant kritinėmis.

Žinoma, ne kiekvienas apskaitos specialistas teikia strategines konsultacijas, tačiau platesnės finansinės kompetencijos tampa vis vertingesnės, ypač mažose ir vidutinėse įmonėse, kurios neturi atskiro finansų vadovo.

Ar buhalterio darbe yra vietos kūrybiškumui?

Kūrybiškumas dažniausiai siejamas su reklama, dizainu ar meno profesijomis. Vis dėlto jis svarbus ir srityse, kuriose galioja griežtos taisyklės. Apskaitoje kūrybiškumas nereiškia galimybės laisvai interpretuoti teisės aktus ar keisti finansinius rezultatus. Jis pasireiškia gebėjimu rasti efektyvesnius darbo organizavimo būdus, spręsti nestandartines situacijas ir sudėtingą finansinę informaciją pateikti suprantamai.

Pavyzdžiui, vienai įmonei gali reikėti automatizuoti šimtų sąskaitų apdorojimą, kitai – sukurti patogią projektų išlaidų stebėjimo sistemą. Tokiais atvejais svarbus ne tik apskaitos taisyklių išmanymas, bet ir analitinis mąstymas, technologinis raštingumas bei gebėjimas bendradarbiauti. Šiuolaikinė buhalterija vis dažniau reikalauja derinti skirtingas kompetencijas – nuo mokesčių teisės iki informacinių sistemų ir finansų analizės.

Ar dirbtinis intelektas pakeis buhalterius?

Technologijų plėtra kelia klausimą, ar ateityje apskritai reikės tiek daug apskaitos specialistų. Automatizuotos sistemos jau gali atlikti dalį užduočių, kurioms anksčiau reikėdavo nemažai žmogaus darbo laiko.

Vis dėlto svarbu atskirti užduočių automatizavimą nuo visos profesijos išnykimo. Finansinių operacijų vertinimas, teisės aktų taikymas, sudėtingų mokestinių situacijų analizė ir atsakomybė už duomenų patikimumą išlieka sritys, kuriose reikalinga žmogaus kompetencija. Be to, automatizuotos sistemos gali klysti. Neteisingai atpažinta sąskaita, klaidingas PVM kodas ar netinkamai priskirtos sąnaudos gali turėti finansinių pasekmių.

Tikėtina, kad ateityje labiausiai keisis buhalterių atliekamos užduotys, o ne visiškai išnyks specialistų poreikis. Didesnę vertę kurs tie darbuotojai, kurie gebės ne tik naudotis technologijomis, bet ir kritiškai vertinti jų pateikiamus rezultatus.

Kodėl šiai profesijai reikia bendravimo įgūdžių?

Dar vienas stereotipas – buhalteriai esą dirba vieni ir retai bendrauja su žmonėmis. Iš tiesų daugelyje įmonių apskaitos specialistai nuolat bendradarbiauja su vadovais, darbuotojais, klientais, auditoriais ir valstybės institucijomis. Buhalteriui dažnai tenka paaiškinti sudėtingus mokestinius klausimus žmogui, kuris neturi finansinio išsilavinimo. Tam reikia kantrybės, aiškios komunikacijos ir gebėjimo pateikti informaciją be perteklinių profesinių terminų. Ypač svarbu mokėti argumentuotai paaiškinti, kodėl tam tikras sprendimas įmonei gali būti rizikingas, net jeigu vadovas tikisi kitokio atsakymo.

Kokie specialistai bus vertinami ateityje?

Ateities buhalteriui vien apskaitos pagrindų nepakaks. Vis svarbesnis taps gebėjimas naudotis skaitmeninėmis sistemomis, analizuoti duomenis, suprasti verslo procesus ir nuolat atnaujinti žinias. Tai nereiškia, kad tradicinės kompetencijos praranda reikšmę. Tikslumas, atsakingumas, profesinė etika ir teisės aktų išmanymas išlieka šios profesijos pagrindu. Keičiasi ir darbo organizavimas. Debesijos pagrindu veikiančios apskaitos sistemos leidžia dalį užduočių atlikti nuotoliniu būdu, todėl specialistai gali dirbti su skirtinguose miestuose veikiančiomis įmonėmis.

Galiausiai buhalterio profesijos patrauklumas priklauso nuo to, kokio darbo žmogus ieško. Mėgstantiems analizuoti, spręsti problemas, domėtis technologijomis ir suprasti verslo veikimą ši sritis gali pasiūlyti gerokai daugiau įvairovės, nei leidžia manyti senieji stereotipai.

Buhalterija – nuobodi profesija? Šiuolaikiniai specialistai griauna stereotipus

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 Nov 2026 13:00:00 +0200
<![CDATA[„Regitra“ paruošė specialius vaizdo įrašus skirtinguose Lietuvos miestuose: supratome, kad to reikia Z kartos vairuotojams  ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/regitra-paruose-specialius-vaizdo-irasus-skirtinguose-lietuvos-miestuose-supratome-kad-to-reikia-z-kartos-vairuotojams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/regitra-paruose-specialius-vaizdo-irasus-skirtinguose-lietuvos-miestuose-supratome-kad-to-reikia-z-kartos-vairuotojams Kur Kaune egzamino metu būsimi vairuotojai neretai pamiršta praleisti pėsčiuosius, kodėl Vilniuje klystama žiedinėse sankryžose, o Klaipėdoje būsimi vairuotojai klysta rikiuojantis? Į šiuos klausimus „Regitros“ egzaminuotojai šįkart atsakė  vaizdu. Įmonės ekspertai sukūrė specialią vaizdo įrašų seriją, kurioje egzaminuotojai iš visų 12 šalies egzaminavimo centrų realiame eisme parodo vietas, kuriose būsimi vairuotojai suklysta dažniausiai, ir paaiškina, kaip tų klaidų išvengti. Visus trumpus ir informatyvius vaizdo įrašus jau dabar gali pamatyti kiekvienas norintis – „Regitros“ „YouTube“ kanale ir socialiniuose tinkluose.

Svarbiausia padėti pasirengti egzaminams

„Egzaminas nėra loterija ir jame nėra jokių paslapčių – vertinimo kriterijai vieši, o vietos, kuriose kandidatai suklysta, yra būdingos ir pagal specifiką panašios. Norėjome per konkrečius pavyzdžius paaiškinti kaip bendrai tokiose situacijose elgtis, todėl šie vaizdo įrašai gali būti naudingi net ir jau vairuotojo pažymėjimą turintiems žmonėms, nes žinios pritaikomos universaliose eismo situacijose.

Siekiame, kad būsimas vairuotojas į egzaminą ateitų ne pabandyti laimės, o iš tiesų jam pasirengęs ir besijaučiantis užtikrintai“, – sako prie šios iniciatyvos įgyvendinimo prisidėjęs „Regitros“ Egzaminavimo ir vairuotojų pažymėjimų išdavimo paslaugų skyriaus vyriausiasis specialistas, Tarptautinės vairuotojų egzaminavimo komisijos CIECA ekspertų grupės narys Robertas Litvaitis. 

Kiekvienam miestui, kur vyksta vairavimo praktikos egzaminai, skirtas trumpas apie minutės trukmės įrašas. Jame važiuodamas realiomis atitinkamo miesto gatvėmis egzaminuotojas parodo vietas, kuriose kandidatai dažniausiai nežino kaip tinkamai elgtis.  

Didžiausias dėmesys šiame „Regitros“ projekte yra skiriamas ne pačiai klaidai, o jos sprendimui: į ką atkreipti dėmesį, kodėl konkrečioje vietoje svarbu prisiminti vieną ar kitą taisyklę. Įrašai filmuoti tuose miestuose, kur vyksta „Regitros” egzaminai: Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Mažeikiuose, Panevėžyje, Šiauliuose, Tauragėje, Telšiuose, Utenoje ir dvejose Vilniaus miesto apylinkėse. 

Kaip egzaminui ruošiasi naujos kartos vairuotojai?  

Vaizdo įrašų forma pasirinkta neatsitiktinai. „Regitra“ ne tik fiksuoja egzaminų statistiką, bet ir nuosekliai aiškinasi, kas yra šiandien į egzaminą ateinantis žmogus, kaip jis priima informaciją ir kur jos ieško.  

Įmonės surengtoje konferencijoje „Saugus startas“ „Regitros“ Paslaugų valdymo ir vystymo departamento direktorius Tautvydas Paliulis dar prieš kurį laiką pristatė Z kartos vairuotojo portretą, paremtą egzaminų duomenimis ir egzaminuotojų patirtimi. Pasak jo, ši karta nėra blogesnė už ankstesnes – ji tiesiog kitokia: „Jie kitaip reaguoja, kitaip priima informaciją ir labai pasitiki viešąja erdve. Ar yra pasiruošęs egzaminui jaunas žmogus dažnai klausia ne savo instruktoriaus, o socialinių tinklų. Pamatę, kad jaunimas informacijos ieško ne mūsų svetainėje, nuėjome pas juos ir pasakėme: imkite ją iš oficialaus šaltinio“, – konferencijoje pasakojo T.Paliulis.  

Diskutuojant apie naująją vairuotojų kartą bei bendradarbiaujant su vairavimo mokyklomis ir pareigūnais buvo imtasi priemonių, kurios padėtų dar geriau įsiminti svarbią informaciją.

Egzaminuotojų paaiškinimai šįkart pateikiami  trumpais vaizdo įrašais būtent tose platformose, kuriose būsimi vairuotojai praleidžia daugiausiai savo laiko bei gali patogiai peržiūrėti medžiagą ar pasidalinti ja su draugais. Kaip konferencijoje pabrėžė T. Paliulis, keičiantis kartoms keistis ir augti turi visi: „Jokiu būdu negalime sakyti, kad jūs blogi, o mes viską darome gerai. Turime rasti balansą bei prisitaikyti“.

Klaidos kartojasi, nes jų priežastys panašios 

Pasak „Regitros“ eksperto R. Litvaičio, nors kiekvienas miestas turi savų ypatumų, klaidų esmė visur panaši. „Automobilį valdyti išmokstama gana greitai, bet matyti kelią plačiau užtrunka. Dažniausios klaidos yra bazinės: nepastebėtas kelio ženklas, laiku nepraleistas pėsčiasis ar kitas eismo dalyvis, netinkamai įvertinta situacija sankryžoje.  

Pradedančiajam vairuotojui iš tiesų nėra lengva, tačiau būtent šie įgūdžiai lemia, ar žmogus gali saugiai dalyvauti eisme savarankiškai. Kai kandidatas iš anksto žino, kur dažniausiai klystama, jis gali sąmoningai atlikti tinkamus veiksmus, o ne nustebęs bandyti atspėti sprendimą“, – pastebi ekspertas. 

Vaizdo medžiaga patogiai pasiekiama kiekvienam 

Visi šie vaizdo įrašai papildo jau anksčiau būsimiems vairuotojams „Regitros” parengtas priemones: egzaminuotojų patarimus, vaizdo įrašus apie teorijos ir praktikos egzaminų eigą, 360° egzaminų automobilių apžvalgas, bandomąjį teorijos egzaminą ir patarimus, kaip suvaldyti jaudulį. Visa tai būsimi vairuotojai ir jų tėveliai gali patogiai rasti vienoje vietoje – regitra.lt skiltyje „Praktiniai patarimai ruošiantis egzaminams“.

„Regitros” inf. 

„Regitra“ paruošė specialius vaizdo įrašus skirtinguose Lietuvos miestuose: supratome, kad to reikia Z kartos vairuotojams  

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 Nov 2026 12:15:00 +0200
<![CDATA[Drėgmė automobilio salone: kodėl rasoja langai ir kaip išvengti nemalonaus kvapo?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dregme-automobilio-salone-kodel-rasoja-langai-ir-kaip-isvengti-nemalonaus-kvapo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dregme-automobilio-salone-kodel-rasoja-langai-ir-kaip-isvengti-nemalonaus-kvapo Aprasoję automobilio langai, drėgnas grindų kilimas ir sunkiai išvėdinamas nemalonus kvapas – problemos, su kuriomis vairuotojai dažniausiai susiduria rudenį ir žiemą. Nors langų rasojimas dažnai laikomas neišvengiama šaltojo sezono dalimi, specialistai pabrėžia, kad nuolatinė drėgmė automobilio salone gali signalizuoti ir apie rimtesnius techninius trūkumus. Ilgainiui ji ne tik blogina matomumą, bet ir sudaro palankias sąlygas pelėsiui, nemaloniems kvapams bei vidaus apdailos pažeidimams.

Kodėl automobilio langai rasoja net tada, kai veikia šildymas?

Langų rasojimą lemia paprastas fizikinis procesas – kondensacija. Kai šiltas ir drėgnas salono oras susiliečia su šaltesniu stiklo paviršiumi, vandens garai virsta smulkiais lašeliais. Kuo didesnis temperatūrų skirtumas ir santykinė oro drėgmė, tuo intensyviau kaupiasi kondensatas. Drėgmė į automobilį patenka įvairiais būdais. Žiemą ją įnešame su sniegu ant batų, rudenį – su šlapiais drabužiais ir skėčiais. Papildomai drėgmės išskiria patys keleiviai kvėpuodami, todėl automobilyje, kuriame važiuoja keli žmonės, langai gali rasoti greičiau nei tuščiame salone.

Situaciją pablogina netinkamai naudojama klimato kontrolės sistema. Jeigu nuolat įjungtas vidinės oro cirkuliacijos režimas, drėgnas oras lieka salone. Šaltuoju metų laiku langams nusausinti dažniausiai veiksmingiau naudoti iš lauko tiekiamą orą, nukreipti srautą į priekinį stiklą ir, jei automobilio sistema leidžia, įjungti oro kondicionierių. Kondicionierius ne tik vėsina, bet ir padeda sausinti orą, nors esant labai žemai lauko temperatūrai jo veikimas gali būti ribojamas.

topcarmats.lt nuotrauka

Vanduo po kojomis – problema, kurios vairuotojai dažnai nepastebi

Viena dažniausių drėgmės kaupimosi vietų yra automobilio grindys. Po kilimėliais esanti tekstilinė danga gali sugerti nemažai vandens, tačiau iš paviršiaus tai ne visada pastebima. Ypač daug drėgmės susikaupia žiemą, kai į saloną nuolat patenka tirpstantis sniegas ir kelių barstymo medžiagų likučiai.

Tekstiliniai kilimėliai sugeria drėgmę, tačiau netinkamai džiovinami gali ilgai išlikti šlapi. Dėl to automobilio salone padidėja oro drėgnumas, o grindų danga tampa sunkiau išdžiovinama. Šią problemą gali padėti sumažinti polimeriniai automobilių kilimėliai, turintys pakeltus kraštus ir vandeniui nelaidų paviršių. Jie sulaiko nuo avalynės nutekėjusį vandenį bei purvą, todėl skysčiai mažiau patenka ant po jais esančios dangos.

Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį į kilimėlių konstrukciją. Per žemi kraštai ar netinkamas prigludimas prie automobilio grindų gali lemti, kad vanduo išsilies į saloną. Taip pat būtina reguliariai pašalinti susikaupusius skysčius, nes net ir kokybiškas kilimėlis neapsaugos nuo drėgmės, jeigu jame nuolat stovės vanduo.

Nemalonus kvapas salone

Jeigu automobilyje jaučiamas pelėsiui ar drėgnam rūsiui būdingas kvapas, problema gali būti susijusi su ilgai neišdžiūstančiomis medžiagomis. Drėgna tekstilinė danga, sėdynių apmušalai ir garso izoliacinės medžiagos gali sudaryti palankias sąlygas mikroorganizmams daugintis. JAV aplinkos apsaugos agentūra (EPA) nurodo, kad pelėsio augimui būtina drėgmė, todėl svarbiausia prevencijos priemonė yra vandens šaltinio pašalinimas ir sudrėkusių paviršių išdžiovinimas. Pelėsio sporos aplinkoje paplitusios natūraliai, tačiau esant tinkamoms sąlygoms jos gali pradėti augti ant įvairių organinių medžiagų.

Ilgalaikis pelėsio poveikis kai kuriems žmonėms gali sukelti alergines reakcijas, kvėpavimo takų dirginimą ar pabloginti astmos simptomus, todėl vien kvapiklių naudojimas problemos neišsprendžia. Jeigu kvapas išlieka net išvalius saloną, verta patikrinti po kilimais esančią dangą, bagažinę ir sunkiau pasiekiamas vietas.

Užsikimšę vandens nutekėjimo kanalai gali užlieti automobilio saloną

Ne visais atvejais drėgmę į automobilį įneša keleiviai. Kartais vanduo patenka dėl techninių gedimų arba nepakankamos priežiūros. Viena galimų priežasčių – užsikimšę vandens nutekėjimo kanalai prie priekinio stiklo, stoglangio ar durų. Rudenį į šiuos kanalus patenka lapai, smėlis ir kiti nešvarumai. Susikaupęs vanduo gali pradėti skverbtis per sandarinimo vietas į salono vidų. Panašių problemų gali sukelti susidėvėjusios durų tarpinės, netinkamai įstatytas priekinis stiklas ar pažeisti kėbulo sandarinimo elementai. Kai kuriuose automobiliuose vandens kaupimąsi keleivio pusėje gali lemti ir užsikimšęs oro kondicionieriaus kondensato nutekėjimo vamzdelis. Tokiu atveju drėgmė salone gali atsirasti net vasarą, kai kondicionierius naudojamas intensyviausiai.

topcarmats.lt nuotrauka

Penki įpročiai, kurie padeda išlaikyti sausą automobilio saloną

Automobilio salono drėgmės kontrolė dažniausiai prasideda nuo paprastų kasdienės priežiūros sprendimų. Pirmiausia verta reguliariai pašalinti nuo kilimėlių susikaupusį vandenį ir purvą. Žiemą naudinga prieš sėdant į automobilį nuo batų nukratyti sniegą, o šlapius drabužius ar skėčius laikyti taip, kad vanduo nepatektų ant tekstilinės dangos.

Antras svarbus įprotis – tinkamas vėdinimas. Važiuojant rekomenduojama vengti nuolatinės vidinės oro cirkuliacijos, jeigu langai linkę rasoti. Trečia, būtina laiku keisti salono oro filtrą, nes stipriai užterštas filtras gali sumažinti oro srautą ir apsunkinti stiklų nusausinimą. Ketvirta, periodiškai verta patikrinti, ar po kilimėliais nėra drėgmės. Penkta, prasidėjus rudeniui naudinga apžiūrėti vandens nutekėjimo kanalus ir durų sandarinimo elementus.

Jeigu automobilis ilgą laiką stovėjo drėgnoje aplinkoje arba buvo užlietas, gali prireikti profesionalaus salono džiovinimo. Vien šildymo įjungimas ne visada pakankamas, nes drėgmė gali būti įsigėrusi į giliau esančias izoliacines medžiagas.

Drėgmė automobilio salone: kodėl rasoja langai ir kaip išvengti nemalonaus kvapo?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 Nov 2026 12:10:28 +0200
<![CDATA[2027 m. valstybės biudžetas grąžintas Vyriausybei tobulinti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/2027-m-valstybes-biudzetas-grazintas-vyriausybei-tobulinti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/2027-m-valstybes-biudzetas-grazintas-vyriausybei-tobulinti Seimo posėdyje įvyko 2027 m. valstybės biudžeto projekto pirmasis svarstymas, kurio metu buvo išklausytas Biudžeto ir finansų komiteto pranešimas, kitų komitetų išvados, frakcijų ir Seimo narių nuomonės.

Remiantis Seimo statutu, po pirmojo svarstymo dėl biudžeto projekto Seimas nebalsuoja. Vyriausybei apsvarsčius pasiūlymus ir patobulinus įstatymo projektą (projektas Nr. XVP-1980), Seimo posėdyje gruodžio 1 d. planuojama surengti antrąjį valstybės biudžeto svarstymą.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, pristatydamas komiteto išvadą, pažymėjo, kad Vyriausybei siūloma patobulinti 2027–2029 m. biudžeto projektą, įvertinti nustatytas fiskalinės drausmės ir biudžeto vykdymo rizikas, apsvarstyti galimybes patikslinti biudžeto rodiklius arba pateikti išsamų, skaičiavimais pagrįstą paaiškinimą dėl fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymo.

„Komitetas pažymi, kad Valstybės kontrolė savo išvadoje atkreipė dėmesį į tai, kad 2027–2029 m. biudžeto projekte numatomas grynųjų išlaidų augimas neatitinka nacionalinių ir Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisyklių“, – teigė A. Sysas. Pasak jo, projektas neatitinka Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatyme nustatytos valdžios sektoriaus fiskalinės drausmės taisyklės ir Fiskalinės valdysenos įstatyme įtvirtinto reikalavimo.

„Nurodytos rizikos, susijusios su nepakankamai įvertintais vidutinio laikotarpio valstybės įsipareigojimais, pajamų prognozių pagrįstumu ir viešųjų finansų tvarumu. Lietuvos bankas savo išvadoje taip pat atkreipė dėmesį į didėjantį valdžios sektoriaus deficitą ir valstybės skolą, augančias skolos aptarnavimo išlaidas bei rizikas, susijusias su planuojamų pajamų surinkimu ir galimomis papildomomis išlaidomis“, – Seimo posėdyje sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. 

Kaip tvirtino A. Sysas, Vyriausybei siūloma numatyti konkrečias priemones grynųjų išlaidų augimo nuokrypiui mažinti, nurodant jų finansinį poveikį ir įgyvendinimo terminus, užtikrinti, kad pajamų prognozės būtų grindžiamos realistiškomis prielaidomis, o planuojant išlaidas būtų įvertinti tikėtini valstybės įsipareigojimai ir fiskalinės rizikos. „Be to, svarbu numatyti ilgalaikius sprendimus dėl tvaraus gynybos finansavimo, peržiūrėti valstybės išlaidų prioritetus ir jų efektyvumą, stiprinti pajamų bazę, įvertinant mokestinių lengvatų tikslingumą ir mokesčių surinkimo didinimo galimybes. Planuojant biudžeto rodiklius taip pat būtina įvertinti valdžios sektoriaus deficito ir skolos augimo poveikį valstybės finansinėms galimybėms ateityje“, – kalbėjo parlamentaras.

Biudžeto ir finansų komiteto išvadoje pabrėžiama, kad sprendimai dėl papildomų asignavimų turėtų būti priimami įvertinus realias valstybės finansines galimybes, tvarių pajamų užtikrinimą ir fiskalinės drausmės reikalavimus.

Projekto iniciatoriai pažymėjo, kad 2027 m. valstybės biudžeto projekte didžiausias dėmesys skiriamas nacionalinio saugumo ir gynybos pajėgumų stiprinimui, Lietuvos atsparumo išorės grėsmėms didinimui, socialinio saugumo stiprinimui bei paramos pažeidžiamiausiems visuomenės nariams užtikrinimui.

2027 m. valstybės biudžeto projekte numatyta 22,2 mlrd. eurų pajamų. Palyginti su šiais metais pajamos auga 5,2 proc. arba 1 mlrd. eurų. Išlaidos kitąmet turėtų siekti 27,9 mlrd. eurų (jos auga 1,3 proc. palyginti su 2026 m., arba 363 mln. eurų). Gynybai numatoma skirti 5 proc. nuo BVP.

Skaičiuojama, kad palyginti su 2026 m., kitąmet vidutiniškai „į rankas“ mokytojų atlyginimai augs 92–130 eurų (7,56 proc.), mokslo darbuotojų – 132–152 eurais (7,56 proc.), trenerių – 125 eurais (7,56 proc.), kultūros ir meno darbuotojų – 96 eurais (7,5 proc.), statutinių ir aplinkos apsaugos pareigūnų – 128 eurais (7,5 proc.), teisėjų padėjėjų ir sekretorių – 48 eurais (5,7 proc.).

Vidutinė senatvės pensija kitąmet padidės 10,4 proc., arba 78 eurais (nuo 747 iki 825 eurų), turintiems būtinąjį stažą – 10,9 proc., arba 88 eurais (nuo 807 eurų iki 895 eurų).

Ateinančių metų biudžete siūloma didinti minimaliąją mėnesinę algą (MMA) 8 proc. nuo 1153 eurų iki 1245 eurų.

Taip pat reikšmingai auga ir savivaldybių pajamos – jos viršys 8,1 mlrd. eurų (palyginti su 2026 m. auga 660,8 mln. eurų arba 8,8 proc.). Savivaldybių savarankiškos pajamos kitąmet auga 489 mln. eurų, arba 10,6 proc., valstybės biudžeto dotacijos – 171,8 mln. eurų, arba 6 proc.

Finansų ministerijos parengtame 2027 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sudarys 3,8 proc. BVP, o valdžios sektoriaus skola – 48,2 proc. BVP.

Seimo Spaudos biuro inf. 

2027 m. valstybės biudžetas grąžintas Vyriausybei tobulinti

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 Nov 2026 11:48:09 +0200
<![CDATA[Jonavoje boilerinė virto gatvės meno kūriniu: ant sienų – Jeronimas Ralys ir Homero „Odisėja“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-boilerine-virto-gatves-meno-kuriniu-ant-sienu-jeronimas-ralys-ir-homero-odiseja https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-boilerine-virto-gatves-meno-kuriniu-ant-sienu-jeronimas-ralys-ir-homero-odiseja Jonavoje dar viena sena boilerinė virto gatvės meno kūriniu. Ant jo sienų įamžintas Jonavos garbės pilietis, gydytojas, vertėjas ir pirmasis nepriklausomos Lietuvos Jonavos miesto tarybos pirmininkas Jeronimas Ralys. Šis kūrinys atsirado simboliniu metu – šiemet minimos 150-osios J. Ralio gimimo metinės, o jo vardu pavadinta gimnazija švenčia 105 metų sukaktį.

Naujasis piešinys ne tik pakeitė pastato išvaizdą, bet ir primena vieną iškiliausių Jonavos istorinių asmenybių. Jeronimas Ralys (1876–1921) pirmasis į lietuvių kalbą išvertė visą Homero epinę poemą „Odisėja“, o šis vertimas tapo reikšmingu Lietuvos literatūros istorijos įvykiu. Šalia jo portreto – šio kūrinio motyvai. Viename iš piešinio fragmentų vaizduojamos mitologinės būtybės – sirenos.

Kūrybinę iniciatyvą organizavo bendrovė „Jonavos šilumos tinklai“, siekianti prisidėti prie miesto aplinkos puoselėjimo, o įgyvendino menininkas Arminas Raugevičius.

„Turime idėjų, vizijų, todėl smagu, kad pavyksta jas įgyvendinti. Rinkomės iš kelių variantų, o mozaikinė tema pasirodė tinkamiausia. Noriu padėkoti menininkui už atliktą darbą. Kūrinys labai gražus. Tai puošia miestą, tikiuosi, kad patiks ir jonaviečiams“, – sakė UAB „Jonavos šilumos tinklai“ direktorius Jonas Kaminskas.

Pasak piešinio autoriaus, menininko Armino Raugevičiaus, šis darbas jam tapo galimybe ieškoti naujų meninės raiškos formų. Kūrinio stilistika skiriasi nuo ankstesnių jo darbų – čia pasirinktas savotiškas montažinės mozaikos principas, kai vaizdas kuriamas iš skirtingų fragmentų.

„Ieškau naujų raiškos formų, kitokių pateikimo būdų. Aš piešiu istoriją, gvildenu temą, nagrinėju, rodau, bet pats piešinys, siužetas, istorija atsiskleidžia per tavo asmeninį potyrį“ – kalbėjo A. Raugevičius.

Ruošdamasis darbui menininkas gilinosi į Jeronimo Ralio gyvenimą ir veiklą, skaitė apie jį, domėjosi istoriniu laikotarpiu. Taip pat atsigręžė į Homero „Odisėją“ – skaitė kūrinį, žiūrėjo jo ekranizaciją, ieškojo vaizdinių, kurie galėtų tapti piešinio dalimi.

A. Raugevičius pripažįsta, kad pradėdamas įgyvendinti sumanymą šiek tiek abejojo, ar sudėtingesnė meninė idėja bus suprantama. Tačiau aplinkinių palaikymas suteikė pasitikėjimo ir įkvėpimo.

Piešinį įvertino ir Jonavos rajono savivaldybės mero patarėja Birutė Gailienė. Pasak jos, kūrinys ne tik puošia miesto erdvę, bet ir prasmingai susieja Jonavos istoriją, švietimą bei kultūrą.

„Matau piešinį gyvai, iš arti, ir jis atrodo dar įspūdingiau nei nuotraukose. Labai žaviuosi – kūrinys turi savo charakterį. Gražu ir prasminga. Ypač simboliška, kad čia įamžintas Jeronimas Ralys, o visai šalia yra jo vardu pavadinta gimnazija. Tai graži sąsaja ir savotiškas tęstinumas. Tikiu, kad gimnazijos bendruomenei taip pat smagu turėti tokią kaimynystę“, – kalbėjo B. Gailienė.

Mero patarėja pasidžiaugė, kad „Jonavos šilumos tinklai“ demonstruoja ne tik atsakomybę už tiesioginę savo veiklą, bet ir norą kurti artimesnį santykį su miestu bei jo gyventojais.

„Nemažai įmonių į savo veiklą žiūri labai tiesiogiai: jei turi užtikrinti šilumos tiekimą gyventojams, tai tą ir daro. O čia matome ir socialinę atsakomybę, ir norą prisidėti prie miesto aplinkos, estetikos. Man atrodo, kad tai gražu, prasminga ir teisinga. Šildote ne tik butus, namus, bet ir akis. Tikiuosi, tai ne paskutinė tokia iniciatyva“, – kalbėjo B. Gailienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad naujasis kūrinys puikiai įsilieja į bendrą miesto infrastruktūros ir estetinį vaizdą.

Naujuoju piešiniu ypač džiaugiasi ir visai šalia esančios Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos bendruomenė. Gimnazijos direktorės Zitos Gudonavičienės teigimu, kūrinys atsirado ypatingu metu – Seimas 2026-uosius yra paskelbęs Jeronimo Ralio metais, o mokykla šiemet mini 105-ąsias įkūrimo metines.

„Įspūdinga ir prasminga. Mums ypač džiugu, kad miestas taip pat įamžino Jeronimą Ralį. Piešinį matome pro gimnazijos langus, o tai, kad jis atsirado visai šalia mūsų mokyklos, buvo didžiulė staigmena. Šalia yra aktų salės langai, tad kiekvieną kartą galėsime iš ten pasisveikinti su Raliu. Beje, šiame piešinyje jis atrodo gerokai jaunesnis ir gražesnis, nei esame įpratę jį vaizduoti mokykloje“, – juokėsi Z. Gudonavičienė.

Pasak direktorės, gimnazija didžiuojasi savo vardu ir istoriniu ryšiu su šia asmenybe. Būtent Jeronimas Ralys prisidėjo prie šios, pirmosios, mokyklos steigimo Jonavoje – tuomet, eidamas vykdomojo komiteto pirmininko pareigas, pasirašė įsakymą dėl jos įkūrimo. Jubiliejiniais metais gimnazijoje numatyta šventė, konferencija ir kiti renginiai, skirti J. Ralio asmenybei bei jo palikimui prisiminti.

Šiuo metu Jonavoje yra 13 senųjų boilerinių, o trys iš jų jau tapo gatvės meno kūriniais. Rimkų mikrorajone ant vieno pastato sienų įamžintas poetas ir dramaturgas Petras Vaičiūnas, o Kosmonautų gatvėje senąjį pastatą papuošė Jonavos miesto peizažas – taip buvę techninės paskirties pastatai pamažu virsta savotiška atvira miesto galerija, kurioje susitinka Jonavos istorija, iškilios asmenybės, literatūra ir šiuolaikinis gatvės menas.

UAB „Jonavos šilumos tinklai“ informacija

Jonavoje boilerinė virto gatvės meno kūriniu: ant sienų – Jeronimas Ralys ir Homero „Odisėja“

Jonavoje boilerinė virto gatvės meno kūriniu: ant sienų – Jeronimas Ralys ir Homero „Odisėja“ Jonavoje boilerinė virto gatvės meno kūriniu: ant sienų – Jeronimas Ralys ir Homero „Odisėja“ ]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 Nov 2026 10:40:59 +0200
<![CDATA[ Ar galima „susirgti“ ,,GTA 6“ premjeros dieną? ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-galima-susirgti-gta-6-premjeros-diena https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-galima-susirgti-gta-6-premjeros-diena

Žaidėjams laukiant „GTA 6“ premjeros, socialiniuose tinkluose pasigirsta juokais keliamas klausimas – ar galima „susirgti“ kaip tik premjeros dieną? O kalbant rimtai, „Sodra“ primena, kad nedarbingumo pažymėjimas išduodamas gydytojui įvertinus žmogaus sveikatos būklę. Nedarbingumo metu galioja elgesio taisyklės, o „Sodra“ gali patikrinti, ar jų laikomasi ir ar pažymėjimas išduotas pagrįstai.

Daugiausia nedarbingumo pažymėjimų išduodama šaltuoju metu laiku, lapkričio – vasario mėnesiais.  Paprastai nedarbingumo pažymėjimų išdavimo statistika atspindi sergamumo tendencijas. Šiais metais jau išduota 2,3 mln. nedarbingumo pažymėjimų, per visus praėjusius metus – 2,6 mln. nedarbingumo pažymėjimų.

Dažniausiai nedarbingumo pažymėjimai išduodami dėl ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, virusų sukeltos infekcijos ir apatinės nugaros dalies skausmo.

Kokių taisyklių reikia laikytis susirgus?

Išduodamas nedarbingumo pažymėjimą gydytojas paaiškina, kokio gydymosi režimo reikia laikytis ir kokios elgesio taisyklės galioja nedarbingumo metu. Vienam pacientui gydytojas gali rekomenduoti kasdien pasivaikščioti, kitam – laikytis lovos režimo.

Taisyklės pažeidžiamos, jei žmogus nesilaiko gydytojo nurodymų, neatlieka paskirtų procedūrų, vartoja alkoholį ar kitas svaiginamąsias medžiagas. Nedarbingumo metu taip pat negalima dirbti, mokytis kontaktiniu būdu, keliauti, dalyvauti kultūros, sporto ar pramoginiuose renginiuose arba elgtis taip, kad dėl to nedarbingumas gali užsitęsti.

Turint išduotą nedarbingumo pažymėjimą negalima keliauti nei Lietuvoje, nei užsienyje. Jei žmogui teko išvykti dėl svarbių aplinkybių, pavyzdžiui, į šeimos nario laidotuves kitame mieste, „Sodra“ įvertina, ar priežastis buvo pateisinama. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į aplinkybes ir jas patvirtinančius duomenis.

Kaip „Sodra“ tikrina nedarbingumą?

Patikrinimų namuose „Sodra“ atsisakė maždaug prieš tris dešimtmečius. Šiandien specialistai naudojasi informacinėmis sistemomis, kurios padeda atrinkti atvejus patikrinimui. Vertinama nedarbingumo priežastis, trukmė ir dažnumas, taip pat kiti gydytojų įvesti ir „Sodros“ turimi duomenys.

Jei kyla abejonių, ar nedarbingumo pažymėjimas išduotas pagrįstai, žmogus kviečiamas į Gydytojų konsultacinės komisijos posėdį. Jame dalyvauja ir „Sodros“ atstovai. Kasmet pasitikrinti sveikatos būklės ir darbingumo pakviečiama apie 10 tūkst. žmonių. Beveik 60 proc. pakviestųjų gydytojai pripažįsta darbingais dar iki komisijos posėdžio ir jų nedarbingumo pažymėjimus užbaigia.

Kas gali pranešti apie pažeidimą?

Apie galimą pažeidimą „Sodros“ teritoriniam skyriui gali pranešti bet kuris žmogus. Pranešimų „Sodra“ taip pat gauna iš darbdavių, gydytojų ir kitų institucijų. Gavę pranešimą, specialistai įvertina pateiktą informaciją ir pažeidimą patvirtinančius dokumentus ar kitus duomenis.

Darbdavys taip pat gali pats sudaryti komisiją, kuri išnagrinėja aplinkybes ir nustato, ar darbuotojas pažeidė taisykles. Nustačiusi pažeidimą, komisija per darbdavį pateikia duomenis „Sodrai“. Juos įvertinusi „Sodra“ sprendžia, ar mokėti ligos išmoką.

Kas nutinka nustačius pažeidimą?

Jei pažeidimas nustatomas dėl paties žmogaus kaltės, „Sodra“ ligos išmokos neskiria arba nutraukia jos mokėjimą. Tai numatyta Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnyje. 2025 m. dėl pačių žmonių padarytų pažeidimų ligos išmokos neišmokėtos 396 atvejais. Bendra neišmokėtų išmokų suma siekė 53 tūkst. eurų.

Jei dėl gydymo įstaigos kaltės nedarbingumo pažymėjimas išduotas nepagrįstai arba pažeidžiant taisykles, „Sodros“ teritoriniai skyriai pagal tokį pažymėjimą išmokėtas ligos  išmokas išieško iš sveikatos priežiūros įstaigos. Pernai dėl tokių pažeidimų susidariusių permokų suma siekė 27 tūkst. eurų.

Ar pranešęs apie galimą piktnaudžiavimą žmogus sužinos patikrinimo rezultatą?

Jei pagal pranešimą atliktas patikrinimas, „Sodra“ pranešusiam žmogui pateikia bendrą išvadą – ar nustatyta pažeidimų. Informacija apie konkrečius pažeidimus ir tikrinto žmogaus sveikatą teikiama tik esant teisėtam pagrindui ir tik tiek, kiek reikia konkrečiam tikslui. Norint gauti išsamesnę informaciją, galima pateikti motyvuotą prašymą atsakymą pateikusiam „Sodros“ teritoriniam skyriui.

,,Sodra" inf.

 Ar galima „susirgti“ ,,GTA 6“ premjeros dieną? 

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 Nov 2026 06:42:00 +0200
<![CDATA[Jonavoje jau pradėti pagrindinės Kalėdų eglės įrengimo darbai: miestas ruošiasi šventiniam įžiebimui ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-jau-pradeti-pagrindines-kaledu-egles-irengimo-darbai-miestas-ruosiasi-sventiniam-iziebimui https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-jau-pradeti-pagrindines-kaledu-egles-irengimo-darbai-miestas-ruosiasi-sventiniam-iziebimui Jonavoje jau prasidėjo pasiruošimas didžiosioms metų šventėms. Kai kuriose miesto erdvėse pastebimi pirmieji puošimo darbai, o šiandien, lapkričio 18-ąją, Sąjūdžio aikštėje pradėta montuoti ir pagrindinė miesto Kalėdų eglė. Šiemet žiemos švenčių tema Jonavoje - „Žiemos svajonių karuselė“. Ji atsispindės ne tik pagrindinės eglės puošyboje, bet ir Ramybės skvere įsikursiančiame įstaigų, bendruomenių bei organizacijų kuriamame eglučių miestelyje. 

Šis miestelis kasmet auga - jame įsikuria iki dviejų šimtų įvairiai papuoštų eglučių. Eglučių miestelis įsižiebs lapkričio 28-ąją, kartu su pagrindinės miesto eglės įžiebimu šventėje „Uždegam Kalėdas!“. 

Kaip atrodys šių metų šventinis Jonavos̨ papuošimas? 

Pagrindinės miesto eglės ir kitų kalėdinių dekoracijų koncepcija apibrėžta supaprastinto atviro projekto konkurso „Jonavos miesto ir Kalėdinės eglutės papuošimo idėja ir jos įgyvendinimas“ sąlygose. 

Jose nurodoma, kad turi būti sukurta vientisa ir originali puošybos koncepcija, apimanti Jonavos miesto Kalėdų eglę, pėsčiųjų tiltą per Žeimių gatvę, žiedinę sankryžą A6 kelyje (prie „Maximos“), taip pat J. Basanavičiaus, Žeimių ir J. Ralio gatvių (kartu su tiltu) apšvietimo stulpus bei arkų Ramybės parke puošybą. 

Numatyta, kad kalėdinio laikotarpio tradicijos ir papročiai turi atsiskleisti pasitelkiant šiuolaikines medžiagas, priemones ir technologijas. Projektas privalo atspindėti originalią papuošimo koncepciją, kuri vienytų visus puošiamus objektus ir atitiktų pasirinktos tematikos idėją. 

Konkurso sąlygose pabrėžiama, kad pasiūlyta idėja ir dekoracijos turi būti originalios, nenaudotos kitų miestų puošimo projektuose. 

Numatyti ir puošimo terminai bei priežiūros reikalavimai 

Kalėdinė eglutė, tiltas, žiedinės sankryžos, gatvės ir arkos turi būti papuošti iki 2026 m. lapkričio 24 dienos. Galutinė data derinama su užsakovu. 

Puošybos elementų priežiūra numatyta iki 2027 m. sausio 11 dienos. Šiuo laikotarpiu paslaugos teikėjas turi rūpintis sulūžusių, sugedusių ar estetinį vaizdą praradusių dekoracijų taisymu, keitimu arba atkūrimu, konstrukcijų ir tvirtinimo detalių technine priežiūra, taip pat papuoštų objektų ir jų vietų sutvarkymu po išmontavimo. 

Joninių slėnyje sužibs dar viena gyva eglė 

Kartu su pagrindine miesto egle ir Ramybės skvere kuriamu eglučių miesteliu šiemet šventiniu laikotarpiu sužibs ir dar viena, gyva eglė Joninių slėnyje. 

Kaip ir ankstesniais metais, šia tradicija rūpinasi bendrovė „Jonavos paslaugos“. Įmonė kviečia gyventojus padovanoti gyvą eglutę, kuri vėliau papuošiama ir tampa dar viena šventine miesto puošmena. Šiemet eglė į Joninių slėnį atkeliaus iš Žeimių seniūnijos. Kas ją padovanojo, paaiškės šiek tiek vėliau. 

Kol kas jonaviečių smalsūs žvilgsniai krypsta į Sąjūdžio aikštėje vykstančius pagrindinės eglės įrengimo darbus. Tikrasis jos grožis ir šventinis spindesys atsiskleis įžiebimo dieną, tačiau jau dabar galima spėlioti, kokią „Žiemos svajonių karuselę“ šiemet sukurs miesto puošėjai - UAB ,,Lumidėja", kuri jonaviečiams jau pažįstama, kelis kartus puošusi Jonavą.

Lapkričio 28-ąją Jonavoje - „Uždegam Kalėdas!“ 

Jonaviečiai ir miesto svečiai į Kalėdų eglės įžiebimo šventę kviečiami lapkričio 28 dieną, šeštadienį. Renginiai vyks Sąjūdžio aikštėje, Ramybės skvere ir kitose miesto erdvėse. 

Šventinės dienos programa: 

Nuo 12 val. Ramybės skvere veiks prekybinė mugė, kurioje bus galima atrasti originalių dovanų, gardumynų ir kitų šventinių malonumų. Lankytojų lauks ir „Žiemos svajonių karuselės“ eglučių miestelis. 

Nuo 16 val. Turizmo informacijos centre įsikurs Kalėdinis paštas, kuriame bus galima išsiųsti laiškus Kalėdų Seneliui. Krašto muziejuje vyks Kalėdų eglutės žaisliukų dirbtuvės - galimybė kūrybiškai praleisti laiką ir pasigaminti šventinę puošmeną. 

17 val. Šventinę nuotaiką kurs spektaklis „Netikėta snaigės istorija“, fejerverkai ir muzikinė grupė „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“. 

Lapkričio 28-ąją jonaviečiai kviečiami susitikti Sąjūdžio aikštėje ir kartu pradėti šių metų Kalėdų laukimą.

Jonavoje jau pradėti pagrindinės Kalėdų eglės įrengimo darbai: miestas ruošiasi šventiniam įžiebimui 

Jonavoje jau pradėti pagrindinės Kalėdų eglės įrengimo darbai: miestas ruošiasi šventiniam įžiebimui  Jonavoje jau pradėti pagrindinės Kalėdų eglės įrengimo darbai: miestas ruošiasi šventiniam įžiebimui  Jonavoje jau pradėti pagrindinės Kalėdų eglės įrengimo darbai: miestas ruošiasi šventiniam įžiebimui  Jonavoje jau pradėti pagrindinės Kalėdų eglės įrengimo darbai: miestas ruošiasi šventiniam įžiebimui  Jonavoje jau pradėti pagrindinės Kalėdų eglės įrengimo darbai: miestas ruošiasi šventiniam įžiebimui  Jonavoje jau pradėti pagrindinės Kalėdų eglės įrengimo darbai: miestas ruošiasi šventiniam įžiebimui  ]]>
jonavoszinios.lt Wed, 18 Nov 2026 15:30:00 +0200
<![CDATA[Šmatų kapinėse įrengti nauji kolumbariumai: ar už nišą teks mokėti?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/smatu-kapinese-irengti-nauji-kolumbariumai-ar-uz-nisa-teks-moketi https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/smatu-kapinese-irengti-nauji-kolumbariumai-ar-uz-nisa-teks-moketi Jonavos Šmatų kapinėse įrengti nauji 7 kolumbariumai. Nors nuo šių metų liepos savivaldybėms suteikta teisė nustatyti vienkartinę rinkliavą už savivaldybės lėšomis įrengtas kolumbariumų nišas, Jonavoje tokio mokesčio kol kas nėra.

Kaip informavo miesto seniūnė Eglė Pinkevičienė, Šmatų kapinėse įrengtų kolumbariumų nišos gyventojams suteikiamos neatlygintinai.

Pirmieji kolumbariumai Jonavoje buvo įrengti dar 2013 metais. Viename kolumbariume įrengta 15 nišų, į kiekvieną jų telpa po keturias urnas.

Nors pati niša suteikiama nemokamai, artimiesiems gali tekti sumokėti už jos uždengimo plokštę, vardo, pavardės ir datų iškalimą bei kitas papildomas paslaugas. Jas teikia ritualinių paslaugų ar kapų tvarkymo įmonės.

Pasak seniūnės, laisvų vietų naujuose kolumbariumuose dar yra, tačiau jų skaičius sparčiai mažėja. 

Įrengimas vėlavo, rangovui priskaičiuoti delspinigiai

Naujųjų kolumbariumų įrengimas neapsiėjo be nesklandumų - darbai užtruko ilgiau, nei numatyta.

Pagal pirkimo-pardavimo sutartį „Kolumbariumų su kriptomis įsigijimas“ iš rangovui UAB „Paslaugų spektras“ mokėtinų sumų buvo išskaičiuoti delspinigiai už laikotarpį nuo 2026 m. rugpjūčio 27 d. iki spalio 29 d. imtinai. Už 64 kalendorines vėlavimo dienas, skaičiuojant po 8,09 euro už kiekvieną dieną, iš viso išskaičiuota 517,76 euro.

Anot seniūnės E. Pinkevičienės, nors vėlavimas nebuvo didelis, gyventojai nekantravo ir nuolat teiravosi, kada kolumbariumų įrengimas bus baigtas. 

Kol kas aplink naujuosius kolumbariumus dar nėra suoliukų ir atitvarų, tačiau, pasak seniūnės, šie elementai bus įrengti artimiausiu metu.

Savivaldybės gali įvesti mokestį, tačiau Jonava kol kas jo netaiko

Primename, kad nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigaliojo Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimai, suteikiantys savivaldybėms teisę nustatyti vienkartinę vietinę rinkliavą už savivaldybių biudžeto lėšomis įrengtų kolumbariumų nišų skyrimą.

Iki šiol tokios nišos buvo suteikiamos nemokamai. Pagal naująją tvarką rinkliavos dydį turi nustatyti kiekvienos savivaldybės taryba, tačiau mokestis nėra privalomas.

Svarbu tai, kad rinkliava gali būti taikoma tik už naujų kolumbariumų, įrengtų savivaldybės biudžeto lėšomis po 2026 m. liepos 1 d., nišas. Surinktos lėšos galėtų būti skiriamos naujoms kolumbariumų vietoms įrengti.

Kolumbariumai Lietuvoje tampa vis aktualesniu laidojimo būdu, nes vis daugiau žmonių renkasi kremavimą, o urnas artimieji laidoja specialiai tam įrengtose nišose.

Šmatų kapinėse įrengti nauji kolumbariumai: ar už nišą teks mokėti?

Šmatų kapinėse įrengti nauji kolumbariumai: ar už nišą teks mokėti? Šmatų kapinėse įrengti nauji kolumbariumai: ar už nišą teks mokėti? Šmatų kapinėse įrengti nauji kolumbariumai: ar už nišą teks mokėti? Šmatų kapinėse įrengti nauji kolumbariumai: ar už nišą teks mokėti? ]]>
jonavoszinios.lt Wed, 18 Nov 2026 14:30:00 +0200
<![CDATA[Du neįprasti iškvietimai Jonavoje: mokykloje ieškojo gaisro, gatvėje - avarijos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/du-neiprasti-iskvietimai-jonavoje-mokykloje-ieskojo-gaisro-gatveje-avarijos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/du-neiprasti-iskvietimai-jonavoje-mokykloje-ieskojo-gaisro-gatveje-avarijos Lapkričio 17-osios vakarą specialiosios tarnybos skubėjo į Jonavoje, Smėlio gatvėje esančią „Žingsnio“ pradinę mokyklą. Čia suveikė priešgaisrinė signalizacija, o jos atsakiklis pranešė apie vykdomą evakuaciją.

Kaip skelbiama Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos paros įvykių suvestinėje, pranešimas gautas 18.32 val. Ugniagesiai gelbėtojai atliko žvalgybą visose mokyklos patalpose, tačiau jokių gaisro požymių nenustatė.

Mokyklos direktorė Jolanta Macaitienė patikino, kad realaus pavojaus nebuvo. Pasak jos, greičiausiai sutriko priešgaisrinės signalizacijos veikimas.

„Mokykloje suveikė priešgaisrinė signalizacija, tačiau, tikėtina, tai buvo techninis gedimas. Evakuacijos neprireikė. Sistema užprogramuota taip, kad, suveikus signalizacijai, automatiškai įsijungia garso įrašas, raginantis evakuotis. Mokykla nuo 18 val. jau būna užrakinta. Tokio atvejo, kad dėl signalizacijos suveikimo į mokyklą atvyktų ugniagesiai ir policija, dar nebuvo“, - komentavo „Žingsnio“ pradinės mokyklos direktorė Jolanta Macaitienė.

Tą pačią dieną užfiksuotas ir dar vienas iškvietimas, susijęs su galimu eismo įvykiu.

21 val. Draugystės ir Obelų gatvių sankirtoje gautas automatinės pagalbos sistemos „e-Call“ pranešimas iš automobilio BMW 320 apie galimai įvykusį eismo įvykį.

Tačiau pareigūnai nurodytoje vietoje ir aplinkinėse gatvėse eismo įvykio nerado.

Du neįprasti iškvietimai Jonavoje: mokykloje ieškojo gaisro, gatvėje - avarijos

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 18 Nov 2026 13:30:00 +0200
<![CDATA[Nuo pirmoko perskaitytos 121 knygos iki skaitančių Lietuvos šeimų: „Pasakį“ atranda ir Jonavos vaikai ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nuo-pirmoko-perskaitytos-121-knygos-iki-skaitanciu-lietuvos-seimu-pasaki-atranda-ir-jonavos-vaikai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nuo-pirmoko-perskaitytos-121-knygos-iki-skaitanciu-lietuvos-seimu-pasaki-atranda-ir-jonavos-vaikai Ar gali vieno vaiko meilė knygoms įkvėpti iniciatyvą, kuria naudojasi tūkstančiai šeimų? Klaipėdiečio Juliaus Senkaus šeimos istorija rodo, kad kartais dideli dalykai prasideda nuo visai paprasto noro – nepamiršti perskaitytų knygų. Taip gimęs nemokamas skaitymo dienoraštis „Pasakis“ šiandien atranda savo vietą ir Jonavos mokyklose. 

Viskas prasidėjo nuo vieno pirmoko ir 121 knygos 

Kai Juliaus sūnus Jovaras per pirmąją klasę perskaitė net 121 knygą, šeima susidūrė su netikėtu klausimu – kaip visas tas istorijas išsaugoti? Knygos likdavo lentynoje, tačiau jų pavadinimai, veikėjai ir įspūdžiai pamažu pasimiršdavo. 

Iš pradžių tėtis bandė sudaryti paprastą „Excel“ lentelę. Tačiau netrukus kilo mintis: kodėl nesukūrus tokio skaitymo dienoraščio, kurį būtų smagu pildyti pačiam vaikui ir kuris praverstų kitoms šeimoms? 

Taip 2026 metų birželį gimė „Pasakis“ – nemokama lietuviška skaitymo platforma vaikams, šeimoms ir mokytojams. 

Per nepilnus penkis mėnesius ją atrado daugiau nei 3 500 šeimų ir 427 mokytojai iš visos Lietuvos, o skaitytojų virtualiose lentynose jau užregistruota apie 10 700 perskaitytų knygų. 

Kai perskaityti puslapiai virsta kilometrais 

„Pasakyje“ kiekvienas skaitytojas gali turėti savo virtualią knygų lentyną, registruoti perskaitytas knygas, jas vertinti, išsaugoti įspūdžius ir stebėti, kaip auga jo skaitymo istorija. 

Vaikams skaitymo procesą pagyvina pasiekimų ženkliukai, asmeniniai tikslai ir viena smagiausių funkcijų – virtuali kelionė po Europos sostines. 

Joje kiekvienas perskaitytas puslapis tampa vienu kilometru. Kuo daugiau skaitai, tuo toliau nukeliauji! 

Pasakis siekia ne paversti skaitymą dar viena privaloma užduotimi, o suteikti vaikams papildomo džiaugsmo, motyvacijos ir progų didžiuotis savo pasiekimais. 

Svarbi vieta skirta ir mokytojams. Jie gali kurti virtualias klases, stebėti mokinių skaitymo pažangą bei dalytis rekomenduojamos literatūros sąrašais. Taip skaitymas gali tapti ne tik asmeniniu, bet ir visą klasę jungiančiu nuotykiu. 

Ne tik vaikams – visiems, kurie myli knygas 

Nors Pasakis gimė iš noro paskatinti vaikus skaityti, jis tikrai nėra skirtas vien mažiesiems. 

Suaugusieji taip pat sėkmingai naudojasi Pasakiu – registruoja perskaitytas knygas, jas vertina ir kaupia savo asmeninę skaitymo istoriją. Juk smagu po metų atsiversti savo virtualią lentyną ir prisiminti visas perskaitytas istorijas, nesvarbu, ar tau septyneri, ar septyniasdešimt. 

O tiems, kurie vis svarsto, ką skaityti toliau, gali praversti populiariausių knygų skiltis, kurioje galima atrasti kitų skaitytojų pamėgtas knygas. 

Pasakyje veikia ir „Radaras“ – knygų pasaulio naujienų bei rekomendacijų erdvė. Čia galima sužinoti apie įdomias knygas, rašytojus, jų kūrybą, literatūrines sukaktis ir naujienas. 

Taip Pasakis pamažu tampa ne tik vieta registruoti perskaitytas knygas, bet ir erdve, kurioje galima atrasti naujų istorijų. 

Skaitymo džiaugsmą atranda ir Jonavos mokyklos 

Prie Pasakio jau jungiasi ir Jonavos krašto šeimos bei pedagogai. 2026 metų lapkričio 7 dienos duomenimis, Jonavos rajono mokinių virtualiose knygų lentynose jau užregistruoti 227 perskaitytų knygų įrašai. 

Ypač džiugina Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazijos ir Justino Vareikio progimnazijos skaitytojai.  

Vienoje Vareikio progimnazijos klasėje visi 18 prie Pasakio prisijungusių vaikų jau užregistravo bent po vieną perskaitytą knygą.  

Savo skaitymo istorijas pradeda kaupti ir Jonavos Panerio pradinės mokyklos vaikai. 

Projekto kūrėjui svarbiausia ne patys skaičiai. Daug smagiau matyti mokytojų iniciatyvą ir vaikų norą prisiminti perskaitytas knygas, pasidalyti įspūdžiais bei siekti naujų asmeninių tikslų. 

Norėtųsi, kad Pasakis padėtų atrasti skaitymo džiaugsmą ir daugiau Jonavos rajono šeimų bei mokyklų. 

Nemokamas ir be reklamų 

Pasakis sukurtas kaip šeimos iniciatyva, todėl nuo pat pradžių siekta, kad juo galėtų naudotis visi – nepriklausomai nuo šeimos galimybių. 

Platforma yra visiškai nemokama, joje nėra reklamų, o vaikų asmeniniai duomenys neviešinami. 

Galbūt šiandien kažkur Jonavoje dar vienas pirmokas atsivers knygą, kuri taps jo mėgstamiausia. 

O gal suaugęs skaitytojas pagaliau susikurs savo knygų lentyną ir pradės žymėtis visas istorijas, prie kurių norės sugrįžti. 

Juk kiekvienas skaitymo nuotykis prasideda nuo pirmojo puslapio. 

Atraskite nemokamą skaitymo dienoraštį „Pasakis“ paspaudę ČIA.

Nuo pirmoko perskaitytos 121 knygos iki skaitančių Lietuvos šeimų: „Pasakį“ atranda ir Jonavos vaikai 

Nuo pirmoko perskaitytos 121 knygos iki skaitančių Lietuvos šeimų: „Pasakį“ atranda ir Jonavos vaikai  Nuo pirmoko perskaitytos 121 knygos iki skaitančių Lietuvos šeimų: „Pasakį“ atranda ir Jonavos vaikai  Nuo pirmoko perskaitytos 121 knygos iki skaitančių Lietuvos šeimų: „Pasakį“ atranda ir Jonavos vaikai  Nuo pirmoko perskaitytos 121 knygos iki skaitančių Lietuvos šeimų: „Pasakį“ atranda ir Jonavos vaikai  Nuo pirmoko perskaitytos 121 knygos iki skaitančių Lietuvos šeimų: „Pasakį“ atranda ir Jonavos vaikai  Nuo pirmoko perskaitytos 121 knygos iki skaitančių Lietuvos šeimų: „Pasakį“ atranda ir Jonavos vaikai  Nuo pirmoko perskaitytos 121 knygos iki skaitančių Lietuvos šeimų: „Pasakį“ atranda ir Jonavos vaikai  Nuo pirmoko perskaitytos 121 knygos iki skaitančių Lietuvos šeimų: „Pasakį“ atranda ir Jonavos vaikai  Nuo pirmoko perskaitytos 121 knygos iki skaitančių Lietuvos šeimų: „Pasakį“ atranda ir Jonavos vaikai  ]]>
jonavoszinios.lt Wed, 18 Nov 2026 12:36:08 +0200
<![CDATA[Jonavos rajone vidurdienį sustabdytas vairuotojas įpūtė daugiau nei 3 promiles]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-rajone-vidurdieni-sustabdytas-vairuotojas-ipute-daugiau-nei-3-promiles https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-rajone-vidurdieni-sustabdytas-vairuotojas-ipute-daugiau-nei-3-promiles Lapkričio 17-ąją, vidury dienos, Jonavos rajone policijos pareigūnams įkliuvo itin neblaivus vairuotojas. Vyras prie automobilio vairo sėdo būdamas sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaip skelbiama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinėje, apie 13.10 val. Šveicarijos kaime automobilį „Opel“ vairavo 1972 metais gimęs vyras. Jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis - net 3,09 promilės alkoholio.

Lietuvoje vairavimas, kai nustatoma 1,51 ir daugiau promilių alkoholio, laikomas nusikalstama veika. Tai numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnis.

Už transporto priemonės vairavimą esant tokiam neblaivumui gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Taip pat gali būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų - teisės vairuoti atėmimas ir transporto priemonės konfiskavimas.

Jonavos rajone vidurdienį sustabdytas vairuotojas įpūtė daugiau nei 3 promiles

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 18 Nov 2026 12:00:00 +0200
<![CDATA[10 objektų 7 savivaldybėse: Jonavoje teks tikslinti magistralinio kelio ribas - jos persidengia su pastatu]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/10-objektu-7-savivaldybese-jonavoje-teks-tikslinti-magistralinio-kelio-ribas-jos-persidengia-su-pastatu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/10-objektu-7-savivaldybese-jonavoje-teks-tikslinti-magistralinio-kelio-ribas-jos-persidengia-su-pastatu Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) ir AB „Via Lietuva“ pasirašė sutartį dėl darbų dešimtyje valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros objektų septyniose savivaldybėse. Tarp jų - ir Jonavos rajonas, kur prie magistralinio kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis nustatytas registruotų kelio ribų ir greta esančio pastato neatitikimas.

Kaip praneša ŽŪDC, Jonavos rajone registruotos kelio ribos šiuo metu persidengia su gretimame žemės sklype esančiu pastatu. Siekiant išspręsti šią situaciją, ŽŪDC matininkai tikslins kelio statinių ir žemės sklypų ribas, kartu išsaugodami galimybę patekti prie pastato.

Darbai apims ne tik Jonavos rajoną. Panašūs ribų tikslinimo darbai numatyti ir Marijampolės savivaldybėje, prie kelio Liudvinavas-Gyviškiai-Padovinys, kur į registruotas kelio ribas patenka gyvenamasis namas.

Kitose savivaldybėse ŽŪDC specialistai vykdys kelių infrastruktūrai reikalingų žemės sklypų formavimo, ribų koregavimo, kadastrinių matavimų ir registravimo darbus.

Tarp didesnių projektų - kelio Kaunas-Prienai-Alytus rekonstrukcijai reikalingo žemės sklypo suformavimas. Šiame beveik 12 kilometrų ruože numatyta įrengti keturių eismo juostų kelią, naujas sankryžas, skirtingų lygių pravažiavimus, tiltą, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūrą.

Kiti darbai bus vykdomi Kauno, Kupiškio, Prienų, Tauragės ir Alytaus rajonuose bei Marijampolės savivaldybėje.

ŽŪDC Žemės tvarkymo ir geodezijos departamento direktoriaus Gintauto Vasiliausko teigimu, tikslūs kadastriniai matavimai, aiškios žemės sklypų ribos ir patikimi registrų duomenys yra svarbūs sklandžiam kelių infrastruktūros projektavimui, statybai ir tolesniam valdymui.

Parengta pagal  ŽŪDC pranešimą spaudai 

10 objektų 7 savivaldybėse: Jonavoje teks tikslinti magistralinio kelio ribas - jos persidengia su pastatu

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 18 Nov 2026 11:17:50 +0200
<![CDATA[Avarija ties Išorais: automobilis kliudė pėsčiąjį, kelyje susidarė didžiulės spūstys]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/avarija-ties-isorais https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/avarija-ties-isorais Lapkričio 17-osios vakarą, apie 17.05 val., Jonavos rajone, Užusalių seniūnijoje, kelyje Kaunas–Zarasai–Daugpilis, ties Išorais, įvyko eismo įvykis - automobilis „Renault“ kliudė pėsčiąjį.

Kaip informuoja Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (Kauno AVPK), automobilį „Renault“ vairavo vyras, gimęs 1957 m. Jis kliudė pėsčiąjį, gimusį 1982 m.

Apie nelaimę socialiniuose tinkluose dalinosi ir pro šalį važiavę vairuotojai. Jų teigimu, į įvykio vietą atvyko greitosios medicinos pagalbos ekipažas, o kelyje stovėjo keli automobiliai. Liudininkai pasakojo, kad po susidūrimo transporto priemonių nuolaužos buvo pasklidusios net per dvi eismo juostas.

Kai kurie vairuotojai teigė, kad prieš pat nelaimę matė žmogų, einantį važiuojamąja kelio dalimi. Vienas jų nurodė apie pavojingą situaciją pranešęs skubiosios pagalbos tarnyboms numeriu 112.

Dėl įvykio susidarė didelės transporto spūstys. Vairuotojai pranešė, kad automobilių eilė nusidriekė net nuo Bartonių.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenimis, 19.25 val. ugniagesiai gelbėtojai gavo policijos pranešimą dėl pagalbos po eismo įvykio. Jų prašyta nuvalyti kelio dangą ir atjungti automobilio akumuliatorių.

Atvykus ugniagesiams, automobilis jau buvo išvežtas techninės pagalbos. Gelbėtojai maždaug 20 metrų kelio ruože nušlavė važiuojamojoje dalyje pasklidusias automobilių duženas.

Informacijos apie pėsčiojo būklę policijos pateiktuose duomenyse nėra.

Avarija ties Išorais: automobilis kliudė pėsčiąjį, kelyje susidarė didžiulės spūstys

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 18 Nov 2026 09:53:49 +0200
<![CDATA[Jonavos „Hipocredit“ atsisveikino su Grantu Vasiliausku]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-hipocredit-atsisveikino-su-grantu-vasiliausku https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-hipocredit-atsisveikino-su-grantu-vasiliausku Jonavos „Hipocredit“ klubas abipusiu susitarimu nutraukė sutartį su 27 metų 204 cm ūgio puolėju Grantu Vasiliausku.

Šį sezoną Lietuvos krepšinio lygoje, kurią remia „Betsson“, puolėjas vidutiniškai pelnydavo po 2 taškus, atkovodavo po 2 kamuolius ir rinkdavo po 2,5 naudingumo balo.

Dėkojame Grantui už darbą Jonavoje ir linkime sėkmės kitoje karjeros stotelėje!

Jonavos „Hipocredit“ inf. 

Jonavos „Hipocredit“ atsisveikino su Grantu Vasiliausku

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 18 Nov 2026 09:44:13 +0200
<![CDATA[Mokesčių staigmenos Lietuvoje – dovana Latvijos ir Lenkijos biudžetams bei prekybininkams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mokesciu-staigmenos-lietuvoje-dovana-latvijos-ir-lenkijos-biudzetams-bei-prekybininkams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mokesciu-staigmenos-lietuvoje-dovana-latvijos-ir-lenkijos-biudzetams-bei-prekybininkams Apie mokesčių staigmenas komentuoja Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos (LAGGIA) vadovas Mantas Zakarka.

Siekdama užkamšyti kitų metų biudžeto skyles, valdžia planuoja didinti mokesčius, tarp jų – papildomai, nei jau numatyta, kelti akcizus alkoholiniams gėrimams. Tačiau daugiau akcizų ir PVM pajamų iš alkoholinių gėrimų gali sulaukti mūsų kaimynės – Latvija ir Lenkija. Jų prekybininkai tam jau ruošiasi: pasienyje plečiamos specializuotos alkoholio parduotuvės ir planuojamos naujos, laukiančios Lietuvos pirkėjų ir jų pinigų.

Ieškodama papildomų pajamų 2027 m. biudžetui, valdančioji koalicija paskelbė ketinanti sparčiau didinti alkoholio ir tabako akcizus. Premjero teigimu, padidinus šiuos mokesčius būtų galima surinkti apie 20 mln. eurų papildomų pajamų.

Tačiau Seimas jau yra patvirtinęs alkoholio akcizų tarifus 2025–2027 m. Juos nustatant jau buvo siekiama surinkti daugiau pajamų, mažinti alkoholio prieinamumą ir didinti krašto apsaugos finansavimą. O dabar valdžia persigalvojo. Tai signalas visam verslui: net iš anksto sutartos ir įstatymu įtvirtintos taisyklės gali būti netikėtai pakeistos. Ar tai reiškia, kad valstybės duotu žodžiu nebegalima pasikliauti?

Beje, dar rugsėjo pradžioje premjeras pareiškė, kad Vyriausybė neturi planų didinti mokesčių, o nepraėjus trims mėnesiams matome, kaip šiuos žodžius keičia nauji mokesčių didinimo planai.

Pasienyje kyla naujos parduotuvės Lietuvos pirkėjams

Stipriųjų gėrimų akcizas Lietuvoje maždaug 50 proc. didesnis nei Latvijoje ir 63 proc. didesnis nei Lenkijoje. Papildomas jo didinimas dar labiau skatintų Lietuvos pirkėjus apsipirkti pas kaimynus.

Palyginkime, kiek Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse gali kainuoti toks pat 0,7 litro 40 proc. stiprumo viskio butelis. Vien dėl akcizo ir jam tenkančio PVM skirtumo toks pat butelis Latvijoje dabar gali kainuoti 3,54 euro pigiau, o Lenkijoje – net 4,09 euro pigiau. Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje šiam buteliui tenkanti akcizo ir PVM suma padidės dar 1,36 euro. Prie didesnių mokesčių prisidėtų ir augančios degalų bei kitos kainos, taip pat didesnės minimaliosios algos lemiamos sąnaudos.

Prekybininkai jau ruošiasi priimti daugiau pirkėjų iš Lietuvos. Latvijos pusėje, netoli Lietuvos sienos, statoma didelė specializuota alkoholio parduotuvė, o Lenkijos pasienyje planuojamos bent dvi naujos prekybos vietos. Pigesnių gėrimų ieškantiems žmonėms apsipirkti taps dar patogiau – užteks kirsti sieną. 

Svarbu suprasti, kad pigesnių degalų, maisto ar kitų būtiniausių prekių į Lenkiją nuvažiavęs žmogus kartu įsigyja ir pigesnių alkoholinių gėrimų. Dažnai perkama didesniais kiekiais, apsirūpinant ir ateičiai.

Vartotojų elgsenos tyrimai patvirtina prekybininkams gerai žinomą dalyką: daugiau produkto namuose turintis pirkėjas linkęs daugiau jo ir suvartoti. Todėl tokia akcizų politika gali lemti, kad akcizų ir PVM pajamos iškeliaus į užsienį, o alkoholio vartojimas Lietuvoje didės. Tai būtų priešinga deklaruojamiems tikslams – surinkti daugiau pajamų ir mažinti alkoholio daromą žalą.

Estijos pamoka:  didino akcizus, o pirkėjų sulaukė Latvija

Estija jau išbandė kelią, kuriuo dabar ketina eiti Lietuva. Šalies valdžia smarkiai padidino alkoholio akcizus, o išaugęs kainų skirtumas paskatino estus apsipirkti Latvijoje. Tuometinėje Estijos spaudoje skelbta, kad vien per metus dėl pasienio prekybos kaimyninei šaliai atiteko dešimtys milijonų eurų mokesčių pajamų. 2017–2018 m. alkoholį Latvijoje pirko 35 proc. apklaustų Estijos gyventojų.

Galiausiai Estijos valdžia pakeitė kryptį. Nuo 2019 m. liepos alaus, sidro ir stipriųjų gėrimų akcizai buvo sumažinti 25 proc. Estijos parlamentas sprendimo tikslą įvardijo tiesiai: sumažinti pasienio prekybos apimtis ir sudaryti sąlygas vietos prekybininkams mažinti kainas savo šalyje.

Tačiau net ir sumažinus akcizus pasienio prekyba neišnyko – nors prekybos apimtys Latvijoje ir mažėjo, bet pirkėjai ir toliau čia apsipirkinėjo. Lietuvai tai aiški pamoka: įpratinti žmones pirkti svetur galima greitai, o susigrąžinti juos gerokai sunkiau. 

Brangstant legaliam alkoholiui, daugiau galimybių šešėliui

Didindama alkoholio akcizus, valdžia deklaruoja rūpestį gyventojų sveikata. Tačiau toks sprendimas gali turėti ir priešingą poveikį. Brangstant legaliems gėrimams, dalis pirkėjų renkasi pigesnį nelegalų alkoholį, kurio sudėties ir kokybės niekas negarantuoja.

LAGGIA pateiktais Policijos departamento duomenimis, 2025 m. iš nelegalios apyvartos išimta beveik 123 tūkst. litrų alkoholio – 4,5 karto daugiau nei prieš metus.

Šiemet taip pat užfiksuota stambių klastojimo atvejų. Rugsėjį Kauno rajone muitinės pareigūnai sulaikė daugiau nei 17 tūkst. butelių galimai falsifikuotos degtinės ir škotiško viskio. Alkoholis buvo gabenamas be banderolių, o krovinio dokumentai neatitiko transporto priemonės. Teismuose vėl atsiranda bylos dėl nelegalios gamybos. 

Todėl prieš dar kartą didinant akcizus būtina įvertinti, kiek tai paskatins nelegalią rinką ir kokių išteklių valstybei reikės kontroliuoti naujai atsirandančias nelegalias gamyklėles.

Lūžio taškas: pakėlus mokesčius, biudžeto pajamos gali mažėti

Šiemet stipriųjų gėrimų akcizo tarifas padidėjo 12,7 proc., tačiau per devynis mėnesius apskaičiuota akcizų suma išaugo tik 6 proc., o parduotas kiekis sumažėjo 6 proc. Stipriesiems gėrimams tenka daugiau nei pusė visų alkoholio akcizų sumos, todėl šie pokyčiai valstybės finansams ypač svarbūs.

Jeigu pardavimo apimtys būtų išlikusios pernykščio lygio, didesnis tarifas, LAGGIA skaičiavimais, būtų davęs apie 26,5 mln. eurų papildomų akcizų. Tačiau prieaugis tesiekė 12,6 mln. eurų. LAGGIA atlikta ilgalaikių duomenų analizė rodo, kad 2015–2021 m. stipriųjų gėrimų akcizų suma augo panašiu tempu kaip tarifas, o pastaraisiais metais nuo jo atsilieka.

Pagal jau patvirtintą planą nuo 2027 m. sausio alkoholio akcizai reikšmingai didės: alui ir vynui – beveik 17 proc., stipriesiems gėrimams – 12,8 proc., kai kuriems tarpiniams produktams – apie 25 proc. 

Prie didesnių mokesčių prisidės ir augančios energetikos, žaliavų bei kitos sąnaudos. Tai reikšmingai didins gėrimų kainas ir skatins pirkėjus apsipirkti vos už keliasdešimties kilometrų, kitapus sienos. Mokesčių pajamos atiteks kaimyninėms valstybėms, o su alkoholio vartojimu susijusios problemos liks Lietuvoje. Be to, kovai su nelegaliu alkoholiu gali prireikti papildomų lėšų ir pareigūnų darbo.

Atsižvelgdami į šias rizikas, pirmiausia raginame laikytis jau patvirtinto 2025–2027 m. akcizų plano. Nuo sausio įsigaliosiantis didinimas dar tik prieš akis, todėl prieš priimant naujus sprendimus reikėtų įvertinti jo poveikį. Kartu būtina ištirti pasienio prekybos mastą ir atsižvelgti į Latvijos bei Lenkijos taikomus tarifus. Tolesnius pakeitimus reikėtų planuoti remiantis tyrimais ir analize, kartu su verslu bei ekspertais įvertinus galimas rizikas.

Apibendrinant, mokesčių politikos sėkmę parodo ne tarifo dydis, o rezultatas. Lietuvai reikia sprendimų, kurie užtikrintų tvarias pajamas, mažintų alkoholio daromą žalą ir stiprintų pasitikėjimą valstybės duotu žodžiu.

Mokesčių staigmenos Lietuvoje – dovana Latvijos ir Lenkijos biudžetams bei prekybininkams

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 18 Nov 2026 07:17:00 +0200
<![CDATA[GTA VI dar nepasirodė, bet sukčiai jau pelnosi iš žaidėjų: ekspertas įspėjo, kaip neapsigauti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gta-vi-dar-nepasirode-bet-sukciai-jau-pelnosi-is-zaideju-ekspertas-ispejo-kaip-neapsigauti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gta-vi-dar-nepasirode-bet-sukciai-jau-pelnosi-is-zaideju-ekspertas-ispejo-kaip-neapsigauti Lapkričio 19 d. pasirodysiančio vieno laukiamiausių pastarojo dešimtmečio žaidimų „Grand Theft Auto VI“ (GTA VI) gerbėjai laukia jau 13 metų. Kai kurie net planuoja laisvadienius, kad galėtų pirmieji išbandyti naujieną. Tačiau milžinišku susidomėjimu naudojasi ir kibernetiniai nusikaltėliai – internete jau plinta netikros žaidimo versijos, išankstinės prieigos pasiūlymai ir apgaulingos parduotuvės. Ekspertas įspėja, kaip atpažinti sukčių pinkles ir neprarasti pinigų ar asmeninių duomenų.

„NOD Baltic“ IT inžinierius ir ESET ekspertas Darius Jatautas pastebi, kad didelio susidomėjimo sulaukiantys žaidimų pristatymai sukčiams yra itin palankūs. Nusikaltėliai naudojasi žaidėjų noru kuo greičiau išbandyti naujieną ar įsigyti žaidimą pigiau.

„Sukčiai puikiai supranta, kad ilgai laukto žaidimo gerbėjai aktyviai ieško informacijos, todėl gali lengviau susigundyti išskirtiniais pasiūlymais. Netikra nuoroda į žaidimo atsisiuntimą ar tariamą bandomąją versiją gali atrodyti įtikinamai, tačiau iš tiesų už jos gali slėptis kenkėjiška programa“, – įspėja D. Jatautas.

Tokio žaidimo laukimo dar nebuvo

Lietuvos žaidimų turinio kūrėjas, LTU Republic vardu žinomas „Creators Republic“ bendraįkūrėjas Karolis Jankauskas pasakoja, kad GTA VI pasirodymas žaidimų bendruomenei yra gerokai daugiau nei eilinis naujo žaidimo pristatymas. Anot jo, „Grand Theft Auto“ serija visuomet išsiskyrė savo unikalumu, žaidimo pasaulio detalumu ir naujomis galimybėmis, kurios kaskart nustebindavo žaidėjus ir pradėdavo naują vaizdo žaidimų kultūros etapą.

„Tai būtų galima palyginti su sporto įvykiu, kai Michaelas Jordanas po pertraukos grįžo žaisti krepšinio. Žaidimų pasaulyje GTA VI yra panašaus masto įvykis. Man net nereikia kalbėti apie kitus žmones – pats esu atsilaisvinęs ne vieną dieną, kad galėčiau ramiai pažaisti“, – pasakoja K. Jankauskas.

Pasak jo, GTA VI paskatina prie žaidimų sugrįžti net tuos, kurie ilgą laiką jiems neskyrė dėmesio. Dalis gerbėjų specialiai įsigyja naujas konsoles, kad galėtų išbandyti žaidimą vos jam pasirodžius.

„Nesinori socialiniuose tinkluose pamatyti siužeto detalių ir taip susigadinti patirties. Norisi viską atrasti pačiam ir autentiškai įvertinti“, – sako turinio kūrėjas.

Vietoje žaidimo – kenkėjiška programa

Kibernetinio saugumo bendrovės „Malwarebytes“ tyrėjai jau aptiko svetainių, kurios imitavo oficialią GTA VI kūrėjų „Rockstar Games“ komunikaciją ir siūlė atsisiųsti žaidimo demonstracinę versiją. Tačiau vietoje to, susigundę žaidėjai gaudavo „Vidar“ kenkėjišką programą, skirtą slaptažodžiams, banko kortelių duomenims ir kitai naršyklėse saugomai informacijai vogti.
Kitais atvejais nusikaltėliai platino daugiau nei 100 GB dydžio failus, imituojančius tikrą žaidimą. Juose buvo paslėptos programos, galinčios pavogti duomenis, suteikti užpuolikams nuotolinę prieigą prie kompiuterio ar net sunaikinti jame saugomus failus.

„Sukčiai gali sukurti profesionaliai atrodančią svetainę, nukopijuoti oficialius žaidimo vaizdus ar pateikti didelės apimties failą, kad atsisiuntimas atrodytų tikras. Tačiau vos paleidus tokią programą, įrenginys gali būti užkrėstas, o vartotojas apie tai iš pradžių net nesužinos“, – aiškina D. Jatautas.

Oficialiai „Rockstar Games“ nėra paskelbę jokios bandomosios ar išankstinės prieigos versijos. Žaidimas anonsuotas „PlayStation 5“ ir „Xbox Series X|S“ konsolėms, o kompiuteriams ir mobiliesiems telefonams skirtos versijos nėra patvirtintos.

Sukčiai vilioja ir išskirtinėmis nuolaidomis

Kenkėjiškų programų platinimas – ne vienintelis būdas pasipelnyti iš GTA VI populiarumo. Sukčiai taip pat kuria netikras internetines parduotuves, siūlančias žaidimą įsigyti pigiau arba pradėti žaisti anksčiau nei kiti.

Vienoje tokių svetainių už 250 JAV dolerių buvo siūloma išankstinė prieiga prie GTA VI. Atsiskaityti buvo galima tik kriptovaliutomis, o po mokėjimo pirkėjai negaudavo jokio žaidimo.
D. Jatauto teigimu, sukčiai taip pat gali siųsti netikrus pranešimus apie tariamai nepavykusį žaidimo atsisiuntimą, atšauktą užsakymą ar būtinybę patvirtinti paskyrą. Tokiose žinutėse esančios nuorodos gali nukreipti į svetaines, imituojančias oficialius žaidimų platformų prisijungimo puslapius.

„Artėjantis „juodasis penktadienis“ taip pat gali paskatinti netikrų nuolaidų, žaidimo dovanų kortelių ar konsolės ir GTA VI komplektų pasiūlymų plitimą“, – įspėja IT žinovas.

Kaip nepakliūti į sukčių pinkles?

D. Jatautas rekomenduoja neskubėti pasinaudoti patraukliais pasiūlymais ir išskiria svarbiausias saugumo taisykles:

Pirkite tik iš patikimų pardavėjų. Rinkitės oficialias žaidimų platformų parduotuves ar žinomus prekybininkus.

Nesisiųskite tariamų bandomųjų ar nutekintų versijų. Oficialių GTA VI demonstracinių ar išankstinės prieigos versijų nėra.

Atsargiai vertinkite neįprastai mažas kainas. Didelės nuolaidos ir spaudimas nedelsiant sumokėti gali išduoti sukčius.

Patikrinkite parduotuvę. Ieškokite įmonės rekvizitų ir nepriklausomų atsiliepimų. Venkite nežinomų pardavėjų, reikalaujančių atsiskaityti kriptovaliutomis.

Nespauskite nuorodų netikėtuose pranešimuose. Informaciją apie užsakymą tikrinkite tiesiogiai žaidimų platformoje.

Jei sukčiams jau perduoti prisijungimo ar mokėjimo duomenys, D. Jatautas rekomenduoja nedelsiant susisiekti su banku, pakeisti slaptažodžius naudojantis saugiu įrenginiu, atsijungti nuo aktyvių paskyrų sesijų ir patikrinti įrenginį pasitelkiant pasirinktų skaitmeninio saugumo sprendimų teikiamus skenavimo įrankius.

„NOD Baltic“ pranešimas spaudai 

GTA VI dar nepasirodė, bet sukčiai jau pelnosi iš žaidėjų: ekspertas įspėjo, kaip neapsigauti

GTA VI dar nepasirodė, bet sukčiai jau pelnosi iš žaidėjų: ekspertas įspėjo, kaip neapsigauti GTA VI dar nepasirodė, bet sukčiai jau pelnosi iš žaidėjų: ekspertas įspėjo, kaip neapsigauti ]]>
jonavoszinios.lt Tue, 17 Nov 2026 16:19:11 +0200
<![CDATA[Ketina įpareigoti degalines nedelsiant informuoti apie keičiamas degalų kainas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ketina-ipareigoti-degalines-nedelsiant-informuoti-apie-keiciamas-degalu-kainas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ketina-ipareigoti-degalines-nedelsiant-informuoti-apie-keiciamas-degalu-kainas Seimas po svarstymo pritarė Energetikos įstatymo pataisoms, kuriomis planuojama įpareigoti degalų ir suskystintų naftos dujų (SND) pardavėjus operatyviai teikti informaciją apie pasikeitusias kainas.

Pagal svarstomas įstatymo pataisas, pakeitus degalų kainą prekybos vietoje, atnaujintą informaciją reikėtų nedelsiant pateikti Lietuvos energetikos agentūrai per jos naudojamą elektroninį įrankį. Labai mažos įmonės informaciją turėtų pateikti per 10 minučių nuo kainos pakeitimo.

Už šio reikalavimo pažeidimą grėstų iki 5 tūkst. eurų bauda. „Svarbu pažymėti, kad vadovaujantis Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtintomis sankcijų skyrimo taisyklėmis, sankcijos skyrimas yra grindžiamas proporcingumo principu ir kaltės buvimu. Techninės klaidos ar objektyvių aplinkybių atvejis, kai kainų pakeitimas nebuvo sąmoningas, nesudarytų pagrindo sankcijai skirti. Baudos dydis iki 5 tūkst. eurų reikštų, kad VERT kiekvieną galimą energetikos reguliuojamos veiklos pažeidimo atvejį privalo vertinti individualiai, įvertinant aplinkybių visumą, o tai reiškia, kad ne kiekvienu atveju už įstatymo pažeidimą būtų skiriama maksimali numatoma bauda“, – pažymima Seimo Energetikos ir darnios plėtros komiteto išvadoje.

Lietuvoje yra 80 įmonių ir beveik 800 degalinių, kurios pardavinėja kurą vartotojams.

Po svarstymo už šiuos pakeitimus (projektas Nr. XVP-1450(2) balsavo 47 Seimo nariai, prieš – 19, susilaikė 25 parlamentarai. Galutinai dėl naujų nuostatų Seimas planuoja apsispręsti gruodžio 3 d.

Seimo Spaudos biuro inf. 

Ketina įpareigoti degalines nedelsiant informuoti apie keičiamas degalų kainas

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 17 Nov 2026 13:53:48 +0200
<![CDATA[Jonavos politikams pareikšti nauji įtarimai tyrimuose dėl galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-politikams-pareiksti-nauji-itarimai-tyrimuose-del-galimai-netinkamo-savivaldos-lesu-panaudojimo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-politikams-pareiksti-nauji-itarimai-tyrimuose-del-galimai-netinkamo-savivaldos-lesu-panaudojimo Prokuratūrai vadovaujant, o Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atliekant ikiteisminius tyrimus dėl įtariamo savivaldybių tarybos narių piktnaudžiavimo panaudojant lėšas, skiriamas jų, kaip tarybos narių veiklos, išlaidoms apmokėti, pareikšti įtarimai buvusiems ir esamiems Jonavos rajono savivaldybių tarybų nariams.

Birutė Platkauskienė, 2019–2023 m. eidama Jonavos rajono savivaldybės tarybos narės pareigas, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pateikė jos, kaip tarybos narės, išmokų avanso apyskaitas, jose įtvirtindama galimai tikrovės neatitinkančius duomenis apie patirtas kuro išlaidas. Tokiu būdu B. Platkauskienė Jonavos rajono savivaldybės administracijai galimai padarė 11 309 eurų turtinę žalą. Jai pareikšti įtarimai dėl turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais.

Alfonsas Meškauskas, 2019–2023 m. eidamas Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pateikė jo, kaip tarybos nario, išmokų avanso apyskaitas, jose įtvirtindamas galimai tikrovės neatitinkančius duomenis apie patirtas kuro išlaidas. Tokiu būdu A. Meškauskas Jonavos rajono savivaldybės administracijai galimai padarė 15 483 eurų turtinę žalą. Jam pareikšti įtarimai dėl turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais.

Buvusi Jonavos rajono savivaldybės tarybos narė Rita Latviūnienė, 2019–2023 m. eidama šias pareigas, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pateikė jos, kaip tarybos narės, išmokų avanso apyskaitas, jose įtvirtindama galimai tikrovės neatitinkančius duomenis apie patirtas kuro išlaidas. Tokiu būdu R. Latviūnienė Jonavos rajono savivaldybės administracijai galimai padarė 3 185 eurų turtinę žalą. Jai pareikšti įtarimai dėl turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. 

Bendras Prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pranešimas

Jonavos politikams pareikšti nauji įtarimai tyrimuose dėl galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 17 Nov 2026 12:06:45 +0200
<![CDATA[Numatoma tikslinti sodo sklypų ir bendrojo naudojimo žemės sklypų nuosavybės teisių perleidimo tvarką]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/numatoma-tikslinti-sodo-sklypu-ir-bendrojo-naudojimo-zemes-sklypu-nuosavybes-teisiu-perleidimo-tvarka https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/numatoma-tikslinti-sodo-sklypu-ir-bendrojo-naudojimo-zemes-sklypu-nuosavybes-teisiu-perleidimo-tvarka Seimas po svarstymo pritarė Sodininkų bendrijų įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama siūloma tiksliau reglamentuoti sodo sklypų ir sodininkų bendrijų teritorijose esančios valstybinės žemės pardavimą bei perleidimą.

Pagal siūlomą tvarką, prieš perleidžiant sodo sklypą ar jo dalį kitam asmeniui, apie tai reikėtų pranešti sodininkų bendrijai ir gauti bendrijos pirmininko išduodamą pažymą. Joje būtų patvirtinta, kad sklypo savininkas yra atsiskaitęs už savo prievoles bendrijai, o tais atvejais, kai perleidžiamas valstybinės žemės sodo sklypas ar jo dalis, apie būsimą perleidimą būtų informuoti su juo besiribojančių sklypų savininkai, jeigu jie yra bendrijos nariai. Tokią pažymą reikėtų pateikti notarui sudarant sklypo pardavimo, dovanojimo ar kitą nuosavybės perleidimo sutartį. Bendrijos pirmininkas pažymą turėtų išduoti per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo.

Naujasis sodo sklypo savininkas apie sklypo ar jo dalies įsigijimą bendrijai turėtų pranešti per tris mėnesius nuo nuosavybės teisės įgijimo.

Pataisomis taip pat siūloma nustatyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos valstybės vardu įgyti neužstatyti sodo sklypai būtų parduodami aukcionuose. Tam tikra valstybinė žemė ir toliau galėtų būti parduodama be aukciono. Sodininkų bendrijos galėtų įsigyti jų teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo objektams ar rekreacijai, o bendrijų nariai ir kiti asmenys – jų naudojamus valstybinės žemės sodo sklypus.

Numatoma reglamentuoti ir atvejus, kai sodininkų bendrijai nebereikia iš valstybės be aukciono įsigyto neužstatyto bendrojo naudojimo žemės sklypo. Sprendimą jį parduoti turėtų priimti bendrijos narių susirinkimas daugiau kaip dviejų trečdalių visų bendrijos narių balsų dauguma. Pirmenybės teisę įsigyti tokį sklypą turėtų valstybė. Apie planuojamą pardavimą ir pardavimo kainą bendrija turėtų informuoti Nacionalinę žemės tarnybą, kuri per 30 dienų turėtų apsispręsti, ar sklypą pirkti. Valstybei jo atsisakius arba per nustatytą terminą nepriėmus sprendimo, sklypą būtų galima perleisti kitam asmeniui.

Taip pat būtų išspręstos anksčiau pradėtų, bet neužbaigtų valstybinės žemės sodo sklypų įsigijimo procedūrų problemos. Jei asmeniui buvo leista sklypą pirkti ir už jį jau sumokėta, tačiau pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, anksčiau sumokėta suma būtų įskaitoma, o dėl išaugusios sklypo vertės atsiradusio kainos skirtumo papildomai mokėti nereikėtų. Jei atlikus kadastrinius matavimus paaiškėtų, kad sklypas yra didesnis ir už papildomą jo dalį nebuvo sumokėta, už šią dalį reikėtų atsiskaityti.

Po svarstymo už šiuos pakeitimus (projektas Nr. XVP-1611(2) balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 20 parlamentarų. Galutinis balsavimas dėl pataisų priėmimo numatytas gruodžio 3 d.

Seimo Spaudos biuro inf. 

Numatoma tikslinti sodo sklypų ir bendrojo naudojimo žemės sklypų nuosavybės teisių perleidimo tvarką

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 17 Nov 2026 11:58:34 +0200
<![CDATA[Tūkstančiai valstybei skolingų pavežėjų ir gausybė per reidus nustatytų pažeidimų – sektoriaus laukia griežtesnė kontrolė]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tukstanciai-valstybei-skolingu-pavezeju-ir-gausybe-per-reidus-nustatytu-pazeidimu-sektoriaus-laukia-grieztesne-kontrole https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tukstanciai-valstybei-skolingu-pavezeju-ir-gausybe-per-reidus-nustatytu-pazeidimu-sektoriaus-laukia-grieztesne-kontrole Susisiekimo ministras Juras Taminskas imasi iniciatyvos griežtinti pavežėjimo sektoriaus kontrolę ir spręsti įsisenėjusias problemas. Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA), policijos, Migracijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pirmą kartą Vilniuje ir Kaune vykdyti patikrinimai atskleidė nerimą keliančią situaciją: iš 73 patikrintų pavežėjų ir taksi automobilių net 49 nustatyta galimų pažeidimų Ministro iniciatyva numatoma dar intensyviau vykdyti reidus, stiprinti institucijų bendradarbiavimą ir keitimąsi duomenimis bei rengti teisės aktų pakeitimus, kad keleivių vežimo paslaugas galėtų teikti tik visus reikalavimus atitinkantys vežėjai. 

„Pavežėjimo sektoriuje pagaliau turi būti tvarka. Negalime toleruoti situacijos, kai keleivius vežantys automobiliai neatitinka privalomų techninės apžiūros reikalavimų, o vairuotojai negali pateikti būtinų dokumentų. Reidų rezultatai verčia rimtai klausti, ar tai pavieniai pažeidimai, ar jau įsigalėjusi praktika nepaisyti taisyklių. Vien išduoti leidimus ir tikėtis, kad visi jų laikysis, nepakanka. Todėl kartu su policija ir LTSA imamės griežtesnės kontrolės, telkiame ir kitas atsakingas institucijas bei rengiame konkrečius pakeitimus. Mano pozicija aiški: arba laikaisi visų reikalavimų, arba keleivių vežti negali“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas. 

Patikrinimai Vilniuje ir Kaune atskleidė rimtų pažeidimų 

Lapkričio 6–7 d. naktį LTSA ir policijos pareigūnai Vilniuje patikrino 22 pavežėjų ir taksi automobilius. Galimų pažeidimų nustatyta 16-oje, arba daugiau kaip 70 proc., patikrintų transporto priemonių. 

Lapkričio 12 d. Kaune, kur prie LTSA ir policijos prisijungė Migracijos departamento specialistai, patikrinti 42 automobiliai. Iš 40 pavežėjų automobilių 23 nustatyta galimų pažeidimų, taip pat jų nustatyta viename iš dviejų patikrintų taksi automobilių. 

Lapkričio 16 d. Vilniuje surengtas dar vienas bendras LTSA ir policijos reidas, prie kurio prisijungė ir VSAT pareigūnai. Patikrinti 9 automobiliai – galimų pažeidimų nustatyta visuose. Taigi per abu patikrinimus Vilniuje iš 31 patikrintos transporto priemonės galimų pažeidimų nustatyta net 25, arba daugiau kaip 80 proc. 

Per naujausią reidą VSAT pareigūnai nustatė vieną užsienietį, kurio teisėto buvimo Lietuvoje terminas buvo pasibaigęs. Asmuo pristatytas į Pabradės Užsieniečių registracijos centrą. Policijos pareigūnai taip pat nustatė Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tarp jų – vairavimą neprisisegus saugos diržo ir neturint teisės vairuoti. Iš viso surašyta 13 administracinių nusižengimų protokolų. 

Patikrinimų metu dažniausiai fiksuoti netinkamo automobilių ženklinimo ir privalomosios techninės apžiūros periodiškumo reikalavimų pažeidimai. Taip pat nustatyta su draudimu susijusių neatitikimų, pasitaikė ir atvejų, kai vairuotojai negalėjo pateikti privalomų dokumentų. 

„Patikrinimų rezultatai kelia susirūpinimą – galimų pažeidimų nustatyta beveik 70 proc. patikrintų transporto priemonių. Ypač kelia nerimą atvejai, kai keleiviams vežti naudojami automobiliai neatitinka privalomosios techninės apžiūros periodiškumo reikalavimų. Keleiviai turi būti tikri, kad naudojasi saugiomis ir teisėtai teikiamomis paslaugomis. Todėl kartu su kitomis institucijomis ir toliau aktyviai vykdysime kontrolę, siekdami, kad visi rinkos dalyviai laikytųsi jiems keliamų reikalavimų“, – sako LTSA direktorius Remigijus Lipkevičius. 

Dėl nustatytų galimų pažeidimų surinkta medžiaga administracinių nusižengimų tyrimams. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, gali būti taikomos ir kitos teisės aktuose numatytos priemonės, įskaitant leidimų galiojimo sustabdymą, panaikinimą ar transporto priemonės išbraukimą iš leidimo. 

„Tikime, kad šie reidai ateityje duos teigiamus rezultatus. Iš esmės pasikeis pavežėjų teikiamų paslaugų kokybė. Kas mums, policijai, taip pat labai svarbu – vairavimo kultūra, nes gauname nemažai nusiskundimų dėl pavežėjų vairavimo pažeidimų. Bus tikrinama ir pavežėjų, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, teisinė padėtis, ar jie Lietuvoje gyvena ir veiklą vykdo teisėtai“, – sako Lietuvos policijos generalinis komisaras  Arūnas Paulauskas.  

Tūkstančiai pavežėjų turi skolų valstybei 

Papildomi duomenys atskleidžia ir kitą pavežėjimo sektoriaus problemą – mokestinių prievolių nevykdymą. LTSA pateiktais duomenimis, iš 12 630 pavežėjimo veiklai išduotų leidimų turėtojų apie 5 tūkst. turi skolų valstybei, iš jų apie 900 – užsieniečiai. 

Yra fiksuojamas ne vienas atvejis, kai pavežėjo veiklą vykdantis asmuo yra valstybei skolingas šimtus tūkstančių eurų. Be kita ko, įtariama atvejų, kai pavežėjai neteisėtai perima kitų pavežėjų mokestines prievoles ir jų nevykdo. Išskirtinis atvejis – pavežėjo leidimą turinčio asmens skola valstybei siekia 1,5 mln. eurų.  

Daugiau reidų, griežtesnė kontrolė ir institucijų bendradarbiavimas 

Susisiekimo ministras J. Taminskas su Lietuvos policijos generaliniu komisaru Arūnu Paulausku ir LTSA direktoriumi Remigijumi Lipkevičiumi aptarė veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti griežtesnę pavežėjimo sektoriaus priežiūrą. 

Bendri LTSA ir policijos patikrinimai bus tęsiami ir intensyviau vykdomi ne tik Vilniuje bei Kaune, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Prie naujausio reido Vilniuje jau prisijungė VSAT pareigūnai. Toliau numatoma stiprinti bendradarbiavimą su VSAT, Migracijos departamentu ir kitomis atsakingomis institucijomis. 

Siekiama, kad kontrolė apimtų ne tik automobilių techninę būklę, bet ir vairuotojų tapatybės, dokumentų galiojimo, teisės teikti keleivių vežimo paslaugas bei kitų privalomų reikalavimų patikrinimą. 

Rengiami pokyčiai – nuo dokumentų tikrinimo iki platformų atsakomybės 

Vienas pagrindinių ministro inicijuojamų pokyčių – užtikrinti, kad pavežėjų atitiktis reikalavimams būtų tikrinama ne tik išduodant leidimą ar sustabdžius automobilį kelyje, bet ir visą veiklos laikotarpį. 

Svarstoma sudaryti LTSA galimybes operatyviai gauti ir tikrinti duomenis apie automobilių techninę apžiūrą bei draudimą. Tam siekiama stiprinti institucijų keitimąsi informacija ir plačiau naudoti informacines sistemas. 

Taip pat vertinama, kaip veiksmingiau kontroliuoti vairuotojų tapatybę ir leidimų galiojimą bei spręsti pernelyg ilgo pavežėjų vairavimo ir nepakankamo poilsio problemą. Tarp aptariamų priemonių – aiškesnis pavežėjų automobilių žymėjimas ir galimi papildomi vairuotojų kvalifikacijos reikalavimai. Atskirai svarstoma, kokią didesnę atsakomybę už vairuotojų atitikties reikalavimams tikrinimą turėtų prisiimti pačios pavežėjimo platformos.  

Atsižvelgiant į nustatytas mokestinių prievolių vykdymo problemas, taip pat vertinama, kaip užtikrinti veiksmingesnę pavežėjų mokestinę kontrolę visą veiklos laikotarpį, stiprinti atsakingų institucijų keitimąsi duomenimis ir užkirsti kelią neteisėtam keleivių vežimui. 

Dalis priemonių galėtų būti įgyvendinama stiprinant jau vykdomą kontrolę ir institucijų bendradarbiavimą, kitoms prireiktų teisės aktų pakeitimų. Konkretūs sprendimai bus toliau derinami su atsakingomis institucijomis. Susisiekimo ministerija pabrėžia, kad griežtesne kontrole siekiama užtikrinti keleivių saugumą, sąžiningą konkurenciją ir vienodų taisyklių laikymąsi visame pavežėjimo sektoriuje. 

Susisiekimo ministerija 

Tūkstančiai valstybei skolingų pavežėjų ir gausybė per reidus nustatytų pažeidimų – sektoriaus laukia griežtesnė kontrolė

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 17 Nov 2026 10:55:47 +0200
<![CDATA[Tą pačią eglutę gali tekti puošti, kol užaugs vaikai: mokslininkas paaiškino, kodėl]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ta-pacia-eglute-gali-tekti-puosti-kol-uzaugs-vaikai-mokslininkas-paaiskino-kodel https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ta-pacia-eglute-gali-tekti-puosti-kol-uzaugs-vaikai-mokslininkas-paaiskino-kodel Artėjant Kalėdoms vėl kyla klausimas – kokią eglutę rinktis: gyvą ar dirbtinę? Nors dirbtinė eglutė dažnai laikoma tvaresniu pasirinkimu, mokslininkų vertinimai gali nustebinti.

„Kad dirbtinės eglutės poveikis klimatui būtų mažesnis nei kasmet perkamos gyvos eglutės, ją gali tekti naudoti net 10–20 metų“, – teigia chemikas, Vilniaus universiteto (VU) profesorius Ričardas Makuška.

Tačiau aplinkotvarkos paslaugų įmonės „Ecoservice“ aplinkos priežiūros verslo direktorius Rokas Romanovas pastebi, kad tarp išmetamų dirbtinių eglučių pasitaiko ir tokių, kurios atrodo dar visai naujos.

„Dirbtinės eglutės nėra perdirbamos. Tad prieš perkant verta pagalvoti, ar po kelerių metų ta pati eglutė neatsibos ir ar vis dar norėsis ją puošti, kai plastikas pradės blukti“, – sako R. Romanovas.

Kada užtenka 10 metų?

Pasak VU profesoriaus, dirbtinės eglutės poveikis aplinkai priklauso nuo jos dydžio, svorio ir gamybai naudojamų medžiagų. Kuo eglutė didesnė ir tankesnė, tuo daugiau plastiko ir metalo reikia jai pagaminti.

„Dauguma dirbtinių eglučių gaminamos Kinijoje, todėl iki mūsų namų keliauja tūkstančius kilometrų. Ilgas transportavimo kelias didina jų poveikį aplinkai. Tačiau didžiausia tarša susidaro dar gamykloje – du trečdaliai visų per dirbtinės eglutės gyvavimo ciklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų būna fabrike“, – aiškina VU Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkas prof. R. Makuška.

Profesoriaus vertinimu, lengvą vidutinio dydžio dirbtinę eglutę reikėtų naudoti bent 10–12 metų, kad jos poveikis klimatui būtų mažesnis nei kasmet perkamos gyvos eglutės.

Tačiau jei eglutė didelė, sunki ir tanki, ją gali tekti naudoti net 15–20 metų.

„Svarbu ir tai, su kokia gyva eglute lyginame. Jei ji užauginta Lietuvoje, netoli pardavimo vietos, o po švenčių panaudojama biokurui, dirbtinę eglutę gali tekti naudoti ilgiau, kad jos poveikis klimatui būtų mažesnis nei natūralios“, – pabrėžia R. Makuška.

Ar eglutė išliks graži du dešimtmečius?

Ilgai naudoti eglutę lengviau, jei ji išsaugo savo išvaizdą. Tačiau, pasak R. Makuškos, plastikas sensta: ilgainiui šakelės gali išblukti, tapti trapesnės, o spygliai – pradėti byrėti.

Dirbtinėms eglutėms dažniausiai naudojamas polivinilchloridas (PVC) arba polietilenas (PE). Iš PVC gaminami ploni spygliai, iš polietileno – tikroviškesnės, trimatės šakelės.

„Greičiau sensta PVC plastikas. Ilgainiui jis kietėja, tampa trapesnis, gali pagelsti ar patamsėti. Polietilenas taip pat sensta, tačiau jo pokyčiai įprastai būna mažiau pastebimi“, – aiškina profesorius.

Daug lemia ir laikymo sąlygos. Saulės šviesa ir šiluma spartina plastiko senėjimą, o stipriai suspaustos šakos gali deformuotis ir nebeatgauti pradinės formos. Todėl R. Makuška pataria dirbtinę eglutę laikyti vėsioje, tamsioje vietoje, jos nesuspausti.

Renkantis naują plastikinę eglutę derėtų įvertinti ne tik jos išvaizdą parduotuvėje, bet ir tai, kiek vietos reikės jai laikyti iki kitų Kalėdų.

Į plastiko pakuočių konteinerį netinka

Kai dirbtinė eglutė sulūžta ar tampa nebetinkama puošti, svarbu pasirinkti tinkamą būdą ją sutvarkyti. „Ecoservice“ atstovas R. Romanovas primena, kad net ir daug plastiko turinčios eglutės negalima mesti į plastiko pakuočių konteinerį.

„Dirbtinės eglutės gaminamos iš skirtingų medžiagų – plastiko, metalo ir kitų detalių. Jas atskirti labai sudėtinga, todėl tokios eglutės nėra perdirbamos“, – aiškina aplinkos priežiūros verslo direktorius.

Pasak jo, nebetinkamą naudoti dirbtinę eglutę reikia pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Palikti jos šalia buitinių atliekų ar rūšiavimo konteinerių negalima.

Gyvą eglutę svarbu tinkamai nupuošti

Pasirinkus gyvą eglutę, jos poveikis aplinkai taip pat priklauso nuo to, kaip ji sutvarkoma po švenčių. Atskirai surinkti medeliai gali būti naudojami biokurui, kompostui ar mulčiui gaminti.

„Nupuoštas gyvas eglutes reikėtų pristatyti į specialias surinkimo vietas, kurias kasmet numato savivaldybės“, – primena R. Romanovas.

Prieš atiduodant eglutę būtina nuimti visus žaisliukus, girliandas ir kitas dekoracijas. Kur ir kada bus surenkami medeliai, reikėtų pasitikrinti savo savivaldybės ar atliekų tvarkytojo skelbiamą informaciją. 

Tą pačią eglutę gali tekti puošti, kol užaugs vaikai: mokslininkas paaiškino, kodėl

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 17 Nov 2026 10:07:00 +0200
<![CDATA[Lietuvos keliai vis dar kelia pyktį: gyventojai įvardijo didžiausią problemą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-keliai-vis-dar-kelia-pykti-gyventojai-ivardijo-didziausia-problema https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-keliai-vis-dar-kelia-pykti-gyventojai-ivardijo-didziausia-problema Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų mano, kad kelių būklei gerinti būtina didinti finansavimą, rodo naujausia „Spinter tyrimų“ apklausa. Aštuoni iš dešimties apklaustųjų taip pat pasisako už tai, kad kelių infrastruktūrai būtų skiriama bent pusė iš degalų akcizo surenkamų pajamų. Kaip teigia asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko, tokia gyventojų pozicija ypač svarbi šiandien, kai degalų akcizo pajamos auga, tačiau kelių finansavimą norima mažinti.

„Pirmiausia turėtume kalbėti ne apie naujus mokesčius, o apie tai, kaip panaudojame jau surenkamus pinigus. Vairuotojai moka degalų akcizą kiekvieną kartą pildamiesi degalus, todėl pagrįstai tikisi, kad šios lėšos bus panaudotos ir keliams, kuriais jie kasdien važiuoja. Tik taip galėsime planuoti darbus ilgesniam laikotarpiui, o ne kasmet spręsti, kuriuos remontus vėl teks atidėti“, – sako Š. Frolenko.

Beveik kas trečias keliams skirtų visą akcizą

2026 m. spalį atliktos apklausos duomenimis, beveik kas trečias Lietuvos gyventojas (29 proc.) mano, kad kelių infrastruktūrai turėtų būti skiriamos visos degalų akcizo pajamos. Dar 54 proc. pasisako už tai, kad keliams tektų bent pusė ar daugiau šių lėšų. Mažesnę nei pusės akcizo dalį keliams skirtų 17 proc. apklaustųjų.

Pasak Š. Frolenko, gyventojų lūkesčiai gerokai skiriasi nuo to, kaip pastaraisiais metais keitėsi kelių finansavimas. 

„Per ketverius metus degalų akcizo pajamos išaugo maždaug ketvirtadaliu ir 2025 metais viršijo 1,15 mlrd. eurų. Šiais metais prognozuojama surinkti apie 1,2 mlrd. eurų. Tai rodo, kad pajamų šaltinis yra, tačiau turime apsispręsti, kokią jo dalį skiriame infrastruktūrai, kurios būklė tiesiogiai priklauso nuo nuolatinių investicijų“, – teigia asociacijos vadovas.

Nors laiku nesutvarkyti keliai išlieka didžiausia gyventojų įvardijama problema, bendras jų kokybės vertinimas per dvejus metus šiek tiek pagerėjo. Šiemet 35 proc. apklaustųjų Lietuvos kelius įvertino gerai, palyginti su 30 proc. 2024 metais. Dar 42 proc. jų būklę vertina patenkinamai, o 23 proc. – blogai.

Pasak tyrimą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ sociologo Igno Zoko, vertinant šiuos rezultatus svarbu atskirti bendrą gyventojų pasitenkinimą kelių kokybe nuo konkrečių problemų, su kuriomis jie susiduria.

„Žmonės kelių būklę vertina pagal savo kasdienę patirtį. Jei įprastame maršrute sutvarkomas kelias, bendras įspūdis gali pagerėti, nors kitose vietose problemos išlieka. Be to, vertindami situaciją gyventojai dažnai lygina ją ne su tuo, kokia ji turėtų būti, o su tuo, kokia buvo anksčiau. Todėl gerėjantis bendras vertinimas nebūtinai reiškia, kad mažėja poreikis investuoti į kelių infrastruktūrą“, – sako I. Zokas.

Papildomus mokesčius vertina nevienareikšmiškai

Apklausa taip pat parodė, kad naujam visuotiniam automobilių mokesčiui gyventojai nėra linkę pritarti. Kas mėnesį mokamam 2–3 eurų mokesčiui pritartų vos 27 proc. apklaustųjų, o 54 proc. tam nepritaria. 

Kitoks požiūris į tokio pat dydžio infrastruktūros mokestį elektromobiliams – jį palaikytų 63 proc. apklaustųjų. Š. Frolenko teigimu, tai rodo, kad gyventojams svarbu ne vien tai, kiek lėšų surenkama keliams, bet ir kaip paskirstoma jų išlaikymo našta.

„Apklausos rezultatų nereikėtų suprasti kaip raginimo skubiai įvesti vieną ar kitą mokestį. Tačiau jie parodo, kad žmonėms rūpi, kas ir kaip prisideda prie infrastruktūros išlaikymo. Kelių tinklu naudojasi skirtingos transporto priemonės, o jo priežiūros išlaidos niekur nedingsta. Todėl finansavimo sistema turi būti aiški, suprantama ir užtikrinti pakankamas lėšas ilgalaikiams darbams“, – sako Š. Frolenko.

Sociologas I. Zokas taip pat atkreipia dėmesį, kad visuomenės palaikymas papildomiems mokesčiams priklauso ir nuo to, kaip pagrindžiama jų būtinybė.

„Vien to, kad problema visuomenei svarbi, nepakanka, jog žmonės pritartų bet kokiam jos sprendimo būdui. Kiekvienas papildomas mokestis turi turėti aiškią paskirtį ir pagrindimą – gyventojams svarbu suprasti ne tik už ką jie mokėtų, bet ir ką toks sprendimas iš esmės pakeistų“, – sako I. Zokas.

Didžiausia problema – laiku nesutvarkyti keliai

Net 71 proc. apklaustųjų viena pagrindinių valstybinės reikšmės kelių problemų laiko nusidėvėjusius, laiku neremontuotus ir neatnaujintus kelius. Kelių priežiūrą žiemą įvardijo 43 proc., o nepakankamą pralaidumą – 37 proc.

Pasak asociacijos vadovo, šie rezultatai nestebina – Lietuvoje kelių atnaujinimo tempas jau ne vienus metus gerokai atsilieka nuo realaus poreikio.

„Lietuvoje turime daugiau kaip 21 tūkstantį kilometrų valstybinės reikšmės kelių. Per pastaruosius penkerius metus kasmet vidutiniškai atnaujindavome apie 300 kilometrų – tai vos pusantro procento viso tinklo. Prie prastos kelių būklės žmonės jau priprato, tačiau tai neturėtų tapti norma. Vienas sutvarkytas ruožas gali pagerinti bendrą įspūdį, bet nekeičia fakto, kad didžioji dalis tinklo ir toliau dėvisi. Mūsų vertinimu, kasmet reikėtų artėti prie tūkstančio kilometrų atnaujinimo“, – aiškina Š. Frolenko.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą „Spinter tyrimai“ atliko 2026 m. spalio 23–30 dienomis. Apklausti 1005 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Lietuvos keliai vis dar kelia pyktį: gyventojai įvardijo didžiausią problemą

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 17 Nov 2026 09:10:00 +0200
<![CDATA[Po pertraukos afrikinio kiaulių maro protrūkis kaimyniniame rajone –  stambiame kiaulių komplekse laikoma apie 26 tūkst. kiaulių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/po-pertraukos-afrikinio-kiauliu-maro-protrukis-kaimyniniame-rajone-stambiame-kiauliu-komplekse-laikoma-apie-26-tukst-kiauliu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/po-pertraukos-afrikinio-kiauliu-maro-protrukis-kaimyniniame-rajone-stambiame-kiauliu-komplekse-laikoma-apie-26-tukst-kiauliu Lapkričio 16 d. UAB „Bekonas LT“ kiaulių ūkyje (Kėdainių raj., Josvainių seniūnijoje, Čiukiškių k.) patvirtintas afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkis. Ūkyje laikoma apie 26 000 kiaulių.   

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informaciją apie padidėjusį kiaulių gaištamumą gavo sekmadienį, lapkričio 15 d. VMVT Priežiūros departamento Kauno apygardos priežiūros skyriaus specialistai nedelsdami apribojo ūkio veiklą ir nuvykę į vietą paėmė mėginius ir pristatė ištyrimui į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą Vilniuje. Laboratoriniais tyrimais patvirtintas AKM virusas.  

Tai pirmas šiais metais nustatytas AKM protrūkis kiaulių ūkyje Lietuvoje. 

Šiuo metu VMVT imasi visų būtinų priemonių AKM židiniui likviduoti ir užkirsti kelią tolesniam viruso plitimui. Aplink užkrėstą ūkį nustatytos 3 km apsaugos ir 10 km priežiūros zonos (patenka vienas nedidelis kiaulių ūkis), kuriose taikomi ligos kontrolės ir gyvūnų judėjimo ribojimai. 

AKM virusas šioje teritorijoje jau buvo fiksuotas, spalio 2 d. jis patvirtintas rastai šerno gaišenai. Šis faktas patvirtina tai, kad virusas cirkuliuoja laukinėje gamtoje, todėl griežtas biosaugos reikalavimų laikymasis kiaulių ūkiuose yra itin svarbus. 

VMVT ragina kiaulių laikytojus sustiprinti biosaugą ir primena, kad visi kiaulių laikytojai, nepriklausomai nuo ūkio dydžio, privalo:   

  • griežtai laikytis biosaugos reikalavimų, kad patiems neįnešti AKM viruso bei užtikrinti, kad į kiaulių laikymo vietas nepatektų pašaliniai asmenys ar transporto priemonės, 
  • nuolat stebėti laikomų kiaulių sveikatos būklę. 

AKM žmonėms nepavojingas, tačiau kiaulių ūkiams šis virusas kelia didelę grėsmę. AKM serga kiaulės, šernai ir laukinės kiaulės.  

VMVT primena: pastebėjus AKM požymius – karščiavimą, vangumą, apetito sutrikimus ar staigius gaišimus – būtina nedelsiant kreiptis į privatų veterinarijos gydytoją arba informuoti VMVT – užpildžius pranešimų anketą arba paskambinus šiais telefonais: 1879 arba +370 5 242 0108.       

Lietuvos centre (1).png

 VMVT inf. 

Po pertraukos afrikinio kiaulių maro protrūkis kaimyniniame rajone –  stambiame kiaulių komplekse laikoma apie 26 tūkst. kiaulių

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 17 Nov 2026 07:50:00 +0200
<![CDATA[Lietuva atsisako priimti migrantus - vietoj jų mokės finansinį įnašą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuva-atsisako-priimti-migrantus-vietoj-ju-mokes-finansini-inasa https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuva-atsisako-priimti-migrantus-vietoj-ju-mokes-finansini-inasa Vyriausybės Migracijos komisijos posėdyje pritarta vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno siūlymui Lietuvai sumokėti nustatytą finansinį solidarumo įnašą. 

„Visi Migracijos komisijos nariai vienbalsiai pritarė mano pozicijai, kad kitais metais keistųsi Lietuvos solidarumo įnašas – nusprendėme nepriimti nė vieno migranto. Lietuva, įgyvendindama ES Migracijos ir prieglobsčio paktą, prisidės finansiniu indėliu“, – teigė ministras M. Katelynas.

Šį Vyriausybės Migracijos komisijos sprendimą dar turės patvirtinti LR Vyriausybė ir LR Seimas.

2026 metams Vyriausybė buvo pasirinkusi taikyti mišrią Lietuvos solidarumo įnašo formą – priimti dalį Lietuvai nustatytų asmenų skaičiaus, o likusią dalį kompensuoti finansiniu įnašu (50 proc. – perkėlimais, 50 proc. – finansine įmoka). 

Pažymėtina, kad šių metų rugsėjį Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Suomijos vidaus reikalų ministrai kreipėsi į Europos Komisiją ragindami peržiūrėti vertinimo metodiką dėl solidarumo įnašo dydžio ir joje taip pat naudoti duomenis apie užkardytus neteisėtus sienos kirtimo bandymus.

Tai būtų leidę tiksliau įvertinti faktinį migracijos spaudimą ir užtikrinti, kad veiksminga ES išorės sienų apsauga nebūtų paradoksaliai vertinama kaip mažesnis valstybės patiriamas migracijos spaudimas. 

Šiuo metu bandymai neteisėtai patekti į ES nors yra užkardomi Rytinių ES valstybių narių jau prie ES išorės sienų, tačiau nepatenka į neteisėtų sienos kirtimų statistiką, o tai neatspindi faktinės situacijos ir realaus valstybės narės  patiriamo migracijos spaudimo.

VRM inf.

Lietuva atsisako priimti migrantus - vietoj jų mokės finansinį įnašą

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 16 Nov 2026 17:19:17 +0200
<![CDATA[Kai rūpestis reiškia pagarbą: kaip parinkti sauskelnes-kelnaites žmonėms, sergantiems demencija]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kai-rupestis-reiskia-pagarba-kaip-parinkti-sauskelnes-kelnaites-zmonems-sergantiems-demencija-2 https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kai-rupestis-reiskia-pagarba-kaip-parinkti-sauskelnes-kelnaites-zmonems-sergantiems-demencija-2 Demencija – tai liga, kuri paliečia ne tik atmintį, bet ir kasdienius žmogaus įgūdžius. Vienas jautriausių iššūkių, su kuriais susiduria tiek patys sergantys asmenys, tiek jų artimieji – šlapimo nelaikymas. Apie tai kalbėti nelengva, tačiau praktika rodo, kad tinkamai parinktos pagalbinės priemonės gali iš esmės pakeisti gyvenimo kokybę. Slaugos specialistai pabrėžia, kad svarbiausia ne tik apsauga nuo pratekėjimo, bet ir žmogaus orumo, savarankiškumo bei komforto išsaugojimas. Būtent dėl to esant šlapimo nelaikymui vis dažniau rekomenduojamos sugeriamosios kelnaitės.

Kodėl žmonėms, sergantiems demencija, svarbus „įprastumo jausmas“?

Žmogus, sirgdamas demencija, dažnai nebesupranta, kodėl jam siūloma naudoti tradicines sauskelnes. Tradicinės sauskelnės su lipukais neretai sukelia pasipriešinimą, pyktį ar net gėdos jausmą. Užmaunamosios kelnaitės, kurios atrodo kaip įprastas apatinis trikotažas, priimamos kur kas natūraliau. Specialistai pastebi, kad būtent pažįstamumo jausmas šiuo atveju yra svarbiausias. Kai priemonė primena kasdienį drabužį, žmogus jos neatmeta ir dažnai net nesupranta, kad tai yra medicininė pagalbos priemonė.

Patikima apsauga dieną ir ramybė naktį

Demencija sergantys žmonės dažnai praranda gebėjimą laiku atpažinti poreikį nueiti į tualetą. Todėl apsauga turi būti patikima tiek dieną, tiek naktį. Slaugos specialistai atkreipia dėmesį, kad naktinis pratekėjimas sukelia ne tik papildomą darbą artimiesiems, bet ir trikdo paties žmogaus miegą, gali padidinti nerimą ar dezorientaciją. Tinkamai parinktos sugeriamosios kelnaitės leidžia išvengti šių situacijų.

Galimybė įsigyti kompensuojamas sauskelnes-kelnaites su receptu

Svarbu žinoti, kad esant diagnozuotam šlapimo nelaikymui gydytojas gali išrašyti receptą kompensuojamoms sugeriamosioms priemonėms.

Su receptu SENI Active sauskelnės-kelnaitės yra iš dalies arba visiškai kompensuojamos (pagal galiojančią tvarką ir nustatytą nelaikymo laipsnį). Tai reikšminga pagalba šeimoms, kurios ilgą laiką rūpinasi artimaisiais.

Rūpestis, kuris padeda išsaugoti orumą

Demencija keičia žmogaus gyvenimą, tačiau ji neturėtų atimti orumo. Tinkamai parinktos sugeriamosios kelnaitės leidžia sumažinti stresą tiek sergančiam asmeniui, tiek artimiesiems, taip pat padeda užtikrinti švarą bei komfortą ir išlaikyti savarankiškumą.

Slaugos specialistai vieningai sutaria – kai priemonė atrodo kaip įprastas apatinis trikotažas ir yra patogi dėvėti, žmogus ją priima natūraliai. O tai yra didžiausias žingsnis ramybės link kasdienybėje. Kartais rūpestis slypi paprastuose sprendimuose. Ir būtent tokie sprendimai padeda šeimoms išlaikyti ne tik švarą, bet ir pagarbą žmogui, kuriuo rūpinamasi.

Daugiau informacijos galite sužinoti paskambinę į centrą SIDABRA, ne­mokama linija 0 800 00 226 arba www.sidabra.lt. Konsultuojame įvairiais slaugos klausimais.

Kai rūpestis reiškia pagarbą: kaip parinkti sauskelnes-kelnaites žmonėms, sergantiems demencija

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 16 Nov 2026 15:58:09 +0200
<![CDATA[RRT skyrė bendrovei „Bitė Lietuva“ baudą: vartotojai negali likti be ryšio dėl bendrovių ginčo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rrt-skyre-bendrovei-bite-lietuva-bauda-vartotojai-negali-likti-be-rysio-del-bendroviu-ginco https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rrt-skyre-bendrovei-bite-lietuva-bauda-vartotojai-negali-likti-be-rysio-del-bendroviu-ginco Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) telekomunikacijų bendrovei „Bitė Lietuva“ skyrė maksimalią 300 eurų baudą už kiekvieną dieną, kurią ji nevykdo tarnybos sprendimo. Bendrovė buvo įpareigota atkurti elektroninių ryšių paslaugų teikimą bendrovės „Consilium optimum“ abonentams.

RRT teigimu, „Bitė Lietuva“ nepateikė konkrečių įrodymų, kad sprendimo negali įvykdyti dėl objektyvių techninių kliūčių. Bauda skirta už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną nuo lapkričio 6-osios iki visiško jo įvykdymo.

Pagal bendrovių susitarimą „Bitė Lietuva“ teikė „Consilium optimum“ mobiliojo interneto ir virtualiojo privataus tinklo (APN) paslaugas. „Consilium optimum“ mobiliojo interneto paslaugas teikia savo abonentams, todėl nutraukus paslaugų teikimą tarp bendrovių, gali sutrikti ir jų naudojimasis ryšiu.

Lapkričio 6 d. RRT įpareigojo telekomunikacijų bendrovę „Bitė Lietuva“ toliau teikti paslaugas „Consilium optimum“ tokia pačia apimtimi ir sąlygomis kaip lapkričio 4-ąją. Jei paslaugos buvo nutrauktos ar apribotos, bendrovė privalėjo nedelsdama jas atkurti. Sprendimas įsigaliojo iš karto ir yra privalomas vykdyti.

„Bitė Lietuva“ apskundė teismui RRT sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Tačiau tarnyba pabrėžia, kad kol teismas nenusprendė kitaip, šis sprendimas galioja ir yra privalomas vykdyti.

„Galutinis paslaugų gavėjas negali tapti verslo ginčo įkaitu. Nesutarimus įmonės turi spręsti tarpusavyje, o ne perkeldamos jų pasekmes žmonėms ir verslams, kuriems ryšys yra būtina kasdienės veiklos dalis“, – teigia RRT vadovė Jūratė Šovienė.

Pasak jos, priimdama sprendimą RRT prioritetą teikė gyventojų ir įmonių interesams, kad jie neliktų be ryšio paslaugų. Tarnybos pareiga tokioje situacijoje – apsaugoti paslaugų gavėjų interesus ir užtikrinti nepertraukiamą ryšį.

Skirdama baudą tarnyba įvertino, kokį poveikį sprendimo nevykdymas daro paslaugų gavėjams, ir siekė, kad bauda būtų veiksminga bei atgrasanti.

Tarnyba pabrėžia, kad laikinosios apsaugos priemonės ir skirta bauda nereiškia, jog bendrovių ginčas jau išspręstas. Šiomis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad iki galutinio ginčo išsprendimo paslaugų gavėjai neliktų be ryšio, ir išvengti pasekmių, kurių vėliau gali būti neįmanoma visiškai pašalinti.

RRT inf.

Papildyta 16:49 „Bitės“ komentaru:

„Ryšių reguliavimo tarnybos nutarimą bei skirtą 300 eurų baudą dviejų verslo partnerių ginče laikome nepagrįstu, tad jį, žinoma, skųsime”, – sako Jaunius Špakauskas, „Bitės“ korporatyvinės komunikacijos vadovas.

„Rūpintis savo klientais yra paslaugų perpardavinėtojo „Consilium Optimum“ (veikiančio „Fastlink“ vardu) pareiga. „Bitė“ dar 2026 metų vasarį priminė perpardavinėtojui apie artėjančią sutarties su „Bite“ pabaigą. Tad „Consilium Optimum“ („Fastlink“) turėjo daugiau kaip pusę metų pasirūpinti savo klientais: susitarti dėl naujų sąlygų su esamu tiekėju, pasirinkti alternatyvų paslaugos tiekėją, laisvai pasirinkti bet kokį kitą tenkinantį sprendimą”, – pridūrė J. Špakauskas.

J. Špakauskas akcentavo, jog „Bitė“ turi ne vieną paslaugų perpardavinėtoją, tad taikyti išskirtines sąlygas „Consilium Optimum“ („Fastlink“) būtų nesąžininga visų kitų perpardavinėtojų atžvilgiu.”

RRT skyrė bendrovei „Bitė Lietuva“ baudą: vartotojai negali likti be ryšio dėl bendrovių ginčo

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 16 Nov 2026 15:46:10 +0200
<![CDATA[Jonavoje dingo katė - už jos suradimą žadama 1000 eurų premija (augintinis surastas)]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-dingo-kate-uz-jos-suradima-zadama-1000-euru-premija https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-dingo-kate-uz-jos-suradima-zadama-1000-euru-premija Su portalo redakcija susisiekęs asmuo pranešė apie dingusią katę ir kreipiasi į jonaviečius, prašydamas padėti ją surasti. Už atsiradusią augintinę žadama net 1000 eurų premija.

Pasak Donato, katė dingo prie Lietavos g. 1 namo. Ji naminė, todėl lauke gali būti pasimetusi ir nesiorientuoti aplinkoje. Neatmetama, kad išsigandusi galėjo pasislėpti kur nors netoliese ar įlįsti į kokią nors slėptuvę.

Už pagalbą surandant augintinę žadama 1000 eurų premija. Katė vardu Honda. 

Atnaujinta: šeimininkai praneša, kad augintinis surastas. Savininkas savo katę surado pats. Dėkojama visiems, kas stengėsi padėti ir neliko abejingi. 

Jonavoje dingo katė - už jos suradimą žadama 1000 eurų premija (augintinis surastas)

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 16 Nov 2026 13:43:04 +0200
<![CDATA[„Skolų atostogų“ galimybe jau pasinaudojo 636 skolininkai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/skolu-atostogu-galimybe-jau-pasinaudojo-636-skolininkai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/skolu-atostogu-galimybe-jau-pasinaudojo-636-skolininkai Praėjus beveik porai metų nuo „skolų atostogų“ įsigaliojimo, statistika rodo augantį į darbo rinką grįžtančių skolininkų skaičių bei jų skolų išieškotas sumas. „Skolų atostogų“ galimybe jau pasinaudojo 636 skolininkai.

„Skolų atostogos“ rodo, kad suteikus žmogui galimybę grįžti į darbo rinką, laimi visi. Žmogus gali pradėti dirbti, gauti stabilias pajamas ir palaipsniui spręsti savo skolų problemas, o valstybė gauna daugiau mokestinių pajamų ir patiria mažiau socialinių išlaidų. Skaičiuojama, kad 636 asmenims įsidarbinus ir dirbant už minimaliąją mėnesinę algą, bendra metinė fiskalinė nauda valstybei galėtų siekti nuo 4,91 iki 7,05 mln. eurų. Svarbu ir tai, kad pusei asmenų, kuriems jau baigėsi „skolų atostogų“ laikotarpis, pavyko išlikti darbo rinkoje. Tai rodo, kad ši priemonė ne tik padeda sugrįžti į darbą, bet ir sudaro sąlygas žmonėms ilgiau jame išsilaikyti bei grąžinti turimas skolas“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk.

„Skolų atostogų“ programa prasidėjo 2024 m. gruodžio 1 d. Ja gali pasinaudoti šešis mėnesius ir ilgiau nedirbę ir Užimtumo tarnyboje registruoti asmenys, turintys antstolių išieškomų skolų. Įsidarbinus, šių asmenų skolos pusę metų nėra išieškomos iš darbo užmokesčio. Taip skolininkai skatinami grįžti į darbo rinką, joje įsitvirtinti ir ieškoti pagalbos. „Skolų atostogomis“ iš viso galima pasinaudoti ne daugiau kaip 2 kartus per 5 metus, nepriklausomai nuo skolos tipo.

Šių metų spalio 1 d. duomenimis, „skolų atostogų“ galimybe jau pasinaudojo 636 skolininkai. Didžiausias susidomėjimas šia programa – tarp jaunesnių skolininkų. Trečdalis (32 proc.) šia priemone pasinaudojusių asmenų yra 18–34 m. amžiaus. Ši amžiaus grupė sudaro 19 proc. visų skolininkų.

Sąlyginai rečiau „skolų atostogomis“ naudojasi 55-64 m. asmenys, jie sudaro 9,7 proc. pasinaudojusiųjų šia priemone. Ši amžiaus grupė sudaro 17,9 proc. visų skolininkų.

Pozityvus poveikis valstybės biudžetui

Darant prielaidą, kad 636 asmenys, pasinaudoję „skolų atostogomis“, liks darbo rinkoje ir 2026 m. dirbs už vieną Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą, į biudžetą papildomai būtų gauta 2 491 466 eurų per metus. Tai yra apytikslė gyventojų pajamų mokesčio, privalomojo sveikatos draudimo mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo mokesčio suma, patenkanti į viešuosius fondus.

Be to, ilgalaikiams bedarbiams įsidarbinus, mažėja valstybės socialinės išlaidos. Darant prielaidą, kad visi 636 asmenys iki tol gavo minimalią bedarbio išmoką (268 eurus per mėnesį), jiems mokėti reikėtų 2 045 376 eurus per metus. Jei jie gautų vidutinę išmoką (500 eurų per mėnesį), ši suma išaugtų iki 3 816 000 eurų per metus. Be to, 22 565 skolininkai gauna įvairias valstybės išmokas ir (ar) pensijas (socialinė pašalpa, įvairios kompensacijos ir pan.). 636 nedirbančių asmenų socialinės išlaidos šioms išmokoms mokėti gali svyruoti nuo 375 600 iki 751 200 eurų per metus. Tai reiškia, kad grynoji fiskalinė 636 į darbo rinką grįžusių ilgalaikių bedarbių skolininkų nauda - nuo 4,91 mln. iki 7,05 mln. eurų per metus. Tačiau svarbu pabrėžti, jog ne visiems programos dalyviams pavyksta iš pirmo karto įsitvirtinti darbo rinkoje.

Auga ir skolų išieškojimas

„Skolų atostogos“ baigėsi (t. y. praėjo 6 mėnesiai nuo „skolų atostogų“ priemonės taikymo pradžios) 162 asmenims, iš jų 81 asmuo šiuo metu dar yra darbo rinkoje. Jiems iškeltos 378 bylos, kuriose, pasibaigus „skolų atostogoms“, išieškota tarp 13 800 ir 89 971 eurų. Išieškotos sumos ribos rodomos dėl archyvo duomenų trūkumo. Kadangi programa gali pasinaudoti tik iki tol bent 6 mėn. nedirbę asmenys, kiekvienas sėkmingai darbo rinkoje įsitvirtinęs skolininkas atneša reikšmingą naudą kreditoriams dėl naujai išieškomų skolų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenų analitikai yra parengę skolų duomenų švieslentę, kurios pagalba galima stebėti situaciją. Su duomenimis galima susipažinti čia: Skolų statistika - Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Daugiau informacijos apie „skolų atostogas“ galima rasti čia: SkolaNeNuosprendis.lt - Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

SADM inf.

 

„Skolų atostogų“ galimybe jau pasinaudojo 636 skolininkai

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 16 Nov 2026 13:37:28 +0200
<![CDATA[Kaip organizuojamas ugdymo procesas vykstant mokytojų streikui?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-organizuojamas-ugdymo-procesas-vykstant-mokytoju-streikui https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-organizuojamas-ugdymo-procesas-vykstant-mokytoju-streikui Lapkričio 16 dieną Lietuvos švietimo darbuotojų sąjungai pradėjus streiką, švietimo bendruomenei kyla klausimų dėl ugdymo proceso organizavimo mokyklose. Primename pagrindinius atsakymus į dažniausiai iškylančius klausimus: kas atsako už ugdymo organizavimą mokyklose, kokie sprendimai galimi, jeigu streikuoja dauguma mokytojų, kas atsako už mokinių užimtumą ir saugumą. Informacija mokykloms taip pat išsiųsta raštu.

  • Streikui mokykloje vadovauja streiko komitetas. Jis nurodo, kaip privalo elgtis streike dalyvaujantys darbuotojai, nustatyti streikuojančiųjų pareigą būti darbo vietoje ar darbovietės teritorijoje, dalyvauti pikete ar panašiai. Streiko komitetas kartu su mokyklos vadovu užtikrina turto ir žmonių apsaugą.
  • Sprendimus dėl ugdymo proceso kiekvienoje mokykloje priima mokyklos vadovas.
  • Jei mokykloje streikuoja tiek darbuotojų, kad nebegalima vesti pamokų ir užtikrinti mokinių saugumo, mokyklos vadovas gali nuspręsti koreguoti ugdymo procesą: pertvarkyti tvarkaraštį, intensyvinti pamokas, perkelti mokinių atostogas ar laikinai sustabdyti ugdymo procesą.   
  • Apie priimtus sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo ar trumpalaikio stabdymo, jei dauguma mokytojų streikuoja ir nėra galimybės užtikrinti mokinių saugumo mokykloje, mokyklos vadovas turi informuoti mokyklos bendruomenę. Jeigu vaikai nelankys mokyklos, tėvams teks pasirūpinti jų priežiūra.
  • Jei mokykloje stabdomas ugdymo procesas, o tėvai dėl darbo pobūdžio negali pasirūpinti vaikais, prašome mokyklose organizuoti budinčias grupes.
  • Jei mokykloje ugdymo procesas ar kitos mokyklos organizuotos veiklos vyksta, tačiau mokinio nėra mokykloje ir jis nedalyvauja ugdymo procese, už jo saugumą atsako tėvai.

Streikas turi būti baigiamas tuo lygiu, kuriuo ir pradėtas. Šiuo atveju streikas skelbiamas šakos lygmeniu, todėl tik Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, o ne mokyklos vadovas gali tartis dėl streiko nutraukimo.

Su streiką paskelbusia švietimo profesine sąjunga dialogo nenutraukiame ir streiko metu, tikimės greitų ir konstruktyvių sprendimų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf. 

Kaip organizuojamas ugdymo procesas vykstant mokytojų streikui?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 16 Nov 2026 12:44:50 +0200
<![CDATA[Prie Ramybės skvero ieškoma naujo prekybininko: paskelbtas konkursas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prie-ramybes-skvero-ieskoma-naujo-prekybininko-paskelbtas-konkursas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prie-ramybes-skvero-ieskoma-naujo-prekybininko-paskelbtas-konkursas Jonavos rajono savivaldybė paskelbė konkursą, kuriuo siekiama atrinkti verslo subjektą, galėsiantį teikti prekybos ir viešojo maitinimo paslaugas J. Basanavičiaus gatvėje 9, automobilių stovėjimo aikštelės teritorijoje. Ši vieta yra prie Ramybės skvero. Vieta žemėlapyje  https://www.maps.lt/short/a9ac39a6

Savivaldybė numato galimybę čia prekiauti fasuotais maisto produktais ir teikti viešojo maitinimo paslaugas. Tam būtų galima naudoti laikinuosius prekybos įrenginius, prekybai pritaikytą automobilį arba priekabą.

Atrinktam konkurso dalyviui nustatyta tvarka galėtų būti išduodamas kasmetinis leidimas vykdyti veiklą šioje vietoje.

Paraiškos priimamos nuo 2026 m. lapkričio 16 d. iki 2026 m. lapkričio 25 d. 17 val.

Konkurso dalyviai, susipažinę su Konkurso nuostatais, skelbime ir šiuose nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais pateikia reikalingus dokumentus užklijuotame voke ant kurio užrašomas tik konkurso pavadinimas, nurodytas skelbime. Vokas, ant kurio bus nurodytas konkurso dalyvio pavadinimas, prekės ženklas ar kitas žymėjimas (ženklas), leidžiantis identifikuoti ar numanyti konkurso dalyvį, neatplėšiamas ir grąžinamas voką atsiimti atvykusiam konkurso dalyviui arba jam atvykus dalyvauti komisijos posėdyje, kuriame plėšiami vokai.

Vokai teikiami  į Savivaldybės „Vieną langelį“, 124 kab., Žeimių g. 13, Jonava.

Konkurso tikslas – skaidriu ir nediskriminuojančiu būdu atrinkti ūkio subjektą, kuriam nustatyta tvarka gali būti išduodamas leidimas prekiauti (fasuotais maisto produktais, teikti viešo maitinimo paslaugas) J. Basanavičiaus g. 9 (automobilių stovėjimo aikštelė), Jonavoje iš laikinųjų prekybos įrenginių ar prekybai pritaikyto automobilio, ar priekabos pagal Savivaldybės administracijos išduotą kasmetinį leidimą.

Darbuotojas, atsakingas už konkursą ir informacijos teikimą – Jonavos seniūnijos seniūnė Eglė Pinkevičienė, tel.: (+370 349) 20703, el.p.: egle.pinkeviciene@jonava.lt

Konkurso organizavimo nuostatai. 

Jonavos rajono savivaldybės prekybos viešosiose vietose ir rinkliavų nustatymo nuostatai.

Leidimo prekiauti ar teikti paslaugas (išskyrus paslaugų teikimą pramoginiais įrenginiais) Jonavos rajono savivaldybės viešose vietose išdavimo tvarkos aprašas.

 

Prie Ramybės skvero ieškoma naujo prekybininko: paskelbtas konkursas

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 16 Nov 2026 12:15:36 +0200
<![CDATA[Kaip atpažinti Valstybės duomenų agentūros klausėją]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-atpazinti-valstybes-duomenu-agenturos-klauseja https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-atpazinti-valstybes-duomenu-agenturos-klauseja Vis daugiau žmonių atsargiai vertina nepažįstamų asmenų apsilankymus namuose. Tai suprantama – sukčiavimo atvejų daugėja, o nusikaltėliai vis dažniau prisistato įvairių institucijų darbuotojais, siekdami išvilioti asmens duomenis ar pinigus.

Tačiau svarbu nepamiršti, kad Lietuvoje ir toliau vykdomi oficialūs valstybiniai statistiniai tyrimai. Juos organizuoja Valstybės duomenų agentūra (VDA), o informaciją renka specialiai parengti agentūros klausėjai, kurie lanko gyventojus visoje šalyje.

Kad gyventojai galėtų jaustis saugiai ir užtikrintai, Valstybės duomenų agentūra primena, kaip atpažinti klausėją ir kokių veiksmų imtis kilus abejonių.

Klausėjas visada prisistato

Atvykęs pas gyventoją Valstybės duomenų agentūros klausėjas prisistato, nurodo, kokį statistinį tyrimą vykdo, ir paaiškina jo tikslą. Gyventojas turi teisę žinoti, kokie duomenys renkami, kodėl jie reikalingi ir kaip bus naudojami.

Klausėjo darbas – ne tik vykdyti apklausą, bet ir suteikti visą reikalingą informaciją apie atliekamą tyrimą bei atsakyti į gyventojui rūpimus klausimus.

Pirmiausia – tarnybinis pažymėjimas

Svarbiausias dalykas, iš kurio galima atpažinti klausėją, – galiojantis tarnybinis pažymėjimas.

Klausėjas jį pateikia gyventojui, kad šis galėtų įsitikinti, jog pas jį atvyko oficialus agentūros atstovas. Jei kyla abejonių, gyventojas turi teisę neskubėti pradėti pokalbio ir pirmiausia patikrinti informaciją oficialiais Valstybės duomenų agentūros kanalais.

Atpažinti padeda ir oficiali atributika

Valstybės duomenų agentūros klausėjai dėvi drabužius ar turi daiktų su oficialiu Valstybės duomenų agentūros logotipu. Priklausomai nuo sezono, tai gali būti polo marškinėliai, džemperis, striukė, skarelė ar kaklaskarė. Klausėjas taip pat gali turėti kuprinę, pažymėtą Valstybės duomenų agentūros simbolika.

Ši atributika padeda gyventojams lengviau atpažinti oficialų institucijos atstovą, tačiau svarbiausias požymis – tarnybinis pažymėjimas.

Ko klausėjas niekada neprašys

Sukčiai dažnai naudojasi tuo, kad žmonės pasitiki institucijų atstovais, todėl svarbu žinoti aiškias ribas – ko Valstybės duomenų agentūros darbuotojai, vykdydami oficialų tyrimą, gali ir ko negali prašyti.

Valstybės duomenų agentūros klausėjas niekada neprašo:

  • banko prisijungimo duomenų ar slaptažodžių;
  • mokėjimo kortelių numerių ar PIN kodų;
  • perduoti grynųjų pinigų;
  • atlikti bankinių pavedimų;
  • atskleisti duomenų, kurie nėra susiję su vykdomu statistiniu tyrimu.

Jeigu Valstybės duomenų agentūros darbuotoju prisistatęs asmuo ir prašo pinigų ar elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų, jis nėra Valstybės duomenų agentūros atstovas.

Abejojate? Patikrinkite

Valstybės duomenų agentūra ragina gyventojus kilus abejonių patikrinti informaciją.

Oficialioje agentūros interneto svetainėje skelbiamas kiekvieno šiuo metu dirbančio klausėjo:

  • vardas ir pavardė;
  • telefono numeris;
  • apskritis, kurioje jis vykdo apklausas.

Dėl informacijos apie vykdomus statistinius tyrimus galima kreiptis:

  • į savo seniūniją;
  • elektroniniu paštu apklausos@stat.gov.lt;
  • oficialiais Valstybės duomenų agentūros telefonų numeriais, kurie skelbiami agentūros interneto svetainėje (vda.lrv.lt) ir nurodomi kvietimuose dalyvauti statistiniuose tyrimuose.

Jeigu kyla bent menkiausia abejonė, neskubėkite tęsti pokalbio, pirmiausia patikrinkite, ar asmuo Valstybės duomenų agentūros klausėjas.

Kodėl šios apklausos svarbios?

Valstybės duomenų agentūros vykdomi statistiniai tyrimai leidžia objektyviai įvertinti šalies socialinius, ekonominius ir demografinius pokyčius. Surinkta informacija padeda planuoti viešąsias paslaugas, priimti sprendimus dėl švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės politikos, regionų plėtros ir kitų visuomenei svarbių sričių.

Gyventojų pateikti atsakymai naudojami tik statistikos reikmėms. Individualūs duomenys saugomi laikantis griežtų teisės aktų reikalavimų, o viešai skelbiama tik apibendrinta statistinė informacija, neleidžianti identifikuoti konkrečių žmonių.

Žinojimas padeda išlikti saugiems

Valstybės duomenų agentūra supranta, kad šiandien svarbu žinoti, kam atveriame savo namų duris, todėl kviečia gyventojus išlikti budrius, tačiau nevengti bendradarbiauti su oficialiais agentūros klausėjais.

Jeigu į jūsų namus atvyksta Valstybės duomenų agentūros atstovas:

  • paprašykite parodyti tarnybinį pažymėjimą;
  • atkreipkite dėmesį į oficialią agentūros atributiką;
  • prireikus patikrinkite klausėjo duomenis oficialioje Valstybės duomenų agentūros interneto svetainėje;
  • niekada neatskleiskite elektroninės bankininkystės prisijungimo, mokėjimo kortelių duomenų ir neperduokite pinigų.

Kiekvieno gyventojo budrumas padeda užkirsti kelia sukčiams, bandantiems prisidengti valstybės institucijų vardu.

VDA inf.

Kaip atpažinti Valstybės duomenų agentūros klausėją

Kaip atpažinti Valstybės duomenų agentūros klausėją Kaip atpažinti Valstybės duomenų agentūros klausėją Kaip atpažinti Valstybės duomenų agentūros klausėją Kaip atpažinti Valstybės duomenų agentūros klausėją ]]>
jonavoszinios.lt Mon, 16 Nov 2026 12:00:00 +0200
<![CDATA[Virš Lietuvos oro uostų skraidys specialus orlaivis-laboratorija: tikrins skrydžių saugai svarbias antžemines radionavigacijos sistemas ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/virs-lietuvos-oro-uostu-skraidys-specialus-orlaivis-laboratorija-tikrins-skrydziu-saugai-svarbias-antzemines-radionavigacijos-sistemas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/virs-lietuvos-oro-uostu-skraidys-specialus-orlaivis-laboratorija-tikrins-skrydziu-saugai-svarbias-antzemines-radionavigacijos-sistemas Lapkričio 16–20 dienomis Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų apylinkėse bus atliekami iš anksto suplanuoti skrydžių saugai svarbių antžeminių navigacijos sistemų bandymai. Jų metu „Oro navigacija“ specialiu orlaiviu-laboratorija tikrins orlaivių navigacijai ir tūpimui naudojamas sistemas bei jų siunčiamų signalų tikslumą ir patikimumą realiomis skrydžio sąlygomis. Šiomis dienomis danguje bus galima pastebėti specialų orlaivį-laboratoriją „Piaggio P.180 Avanti“, skrendantį skrydžių bandymams būdingomis trajektorijomis. 

Tokie skrydžiai yra reguliariai atliekama ir svarbi navigacijos įrangos patikros dalis. Specialus orlaivis-laboratorija realiomis skrydžio sąlygomis tikrina ir kalibruoja antžemines navigacijos sistemas, kad būtų įsitikinta, jog jų parametrai atitinka nustatytus reikalavimus. Kaip informuoja „Oro navigacija“, tokie patikrinimai atliekami reguliariai, pagal kiekvienai navigacijos sistemai nustatytą periodiškumą. 

„Navigacijos įrangos veikimas yra nuolat stebimas ir prižiūrimas, o skrydžių bandymai leidžia patikrinti, kaip jos siunčiami signalai veikia realiomis skrydžio sąlygomis. Specifinės orlaivio skrydžio trajektorijos yra gerai pastebimos ir neretai sulaukia gyventojų dėmesio, tačiau būtent tokie bandymai yra svarbi skrydžių saugos užtikrinimo dalis, leidžianti įsitikinti, kad navigacijos įranga veikia tiksliai ir patikimai. Tai iš anksto suplanuota ir reguliariai atliekama procedūra“, – sako „Oro navigacijos“ komunikacijos vadovė Lina Skersytė. 

Bandymų metu tikrinamos skirtingos paskirties antžeminės navigacijos sistemos, padedančios orlaivių įguloms orientuotis, nustatyti orlaivio padėtį bei atstumą ir saugiai artėti tūpti. Speciali orlaivyje-laboratorijoje sumontuota matavimo įranga leidžia realiomis skrydžio sąlygomis įvertinti antžeminių sistemų siunčiamų signalų tikslumą ir patikimumą. 

Būtent dėl skrydžių bandymų specifikos orlaivio maršrutas gali atrodyti neįprastai. Atliekant matavimus jam gali tekti daug kartų artėti prie oro uosto, kartoti tą pačią ar panašią trajektoriją, apsisukti ir vėl atlikti artėjimą. Todėl stebint orlaivį nuo žemės ar skrydžių sekimo platformose gali atrodyti, kad jis ilgą laiką skraido ratais virš tos pačios teritorijos. 

Bandymams naudojamas „Piaggio P.180 Avanti“ – italų gamybos turbopropelerinis orlaivis, turintis trijų keliamųjų paviršių konstrukciją ir atgal nukreiptus propelerius. Tokio tipo orlaivis navigacijos sistemų bandymus Lietuvoje atliko ir anksčiau.  

AB „Oro navigacija“ yra sertifikuota Europos oro navigacijos paslaugų teikėja, kuri teikia oro eismo valdymo, ryšių, navigacijos ir stebėjimo bei oro navigacijos informacijos paslaugas visoje Lietuvos Respublikos oro erdvėje, taip pat virš teritorinių vandenų bei Baltijos jūros oro erdvės, kuri įeina į Vilniaus skrydžių informacijos regioną. Bendrovė taip pat užtikrina nuolatinę Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro veiklą, paieškų ir gelbėjimo darbų, įvykus orlaivio avarijai, organizavimą ir koordinavimą. 

Virš Lietuvos oro uostų skraidys specialus orlaivis-laboratorija: tikrins skrydžių saugai svarbias antžemines radionavigacijos sistemas 

Virš Lietuvos oro uostų skraidys specialus orlaivis-laboratorija: tikrins skrydžių saugai svarbias antžemines radionavigacijos sistemas  ]]>
jonavoszinios.lt Mon, 16 Nov 2026 11:25:34 +0200
<![CDATA[13 metų laukimo ir milijonai nekantraujančių – kam pasiruošti prieš „GTA VI“ premjerą? ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/13-metu-laukimo-ir-milijonai-nekantraujanciu-kam-pasiruosti-pries-gta-vi-premjera https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/13-metu-laukimo-ir-milijonai-nekantraujanciu-kam-pasiruosti-pries-gta-vi-premjera Po daugiau nei 13 metų laukimo artėjantis „Grand Theft Auto VI“ (GTA VI) pasirodymas žada tapti vienu didžiausių įvykių pramogų industrijoje. Analitikai prognozuoja, kad milžiniškas susidomėjimas gali gerokai padidinti žaidimų konsolių paklausą, o išaugusios jų kainos daliai gerbėjų taps papildoma kliūtimi. Tuo metu „Telia“ tinklo architektas Tomas Grinevičius atkreipia dėmesį į dar vieną šiuolaikinių žaidimų ypatybę – vis didesnius duomenų kiekius, kuriuos tenka atsisiųsti norint pradėti žaisti.  

„GTA“ serija jau seniai peržengė tradicinės žaidimų auditorijos ribas. 2013 metais pasirodęs „GTA V“ iki šiol parduotas beveik 235 mln. kopijų tiražu, rodo naujausi žaidimo leidėjos „Take-Two Interactive“ duomenys. O pirmasis „GTA VI“ anonsas per parą „YouTube“ platformoje surinko daugiau nei 90 mln. peržiūrų ir pateko į Guinnesso rekordų knygą. 

Susidomėjimas nemažėja ir artėjant premjerai. Lapkričio 9 d. „Take-Two Interactive“ vadovas Straussas Zelnickas paskelbė, kad išankstiniai „GTA VI“ užsakymai gerokai viršija pirminius bendrovės lūkesčius. Tai leidžia tikėtis, kad naujoji dalis taps vienu didžiausių šių metų žaidimų industrijos įvykių. 

Milžiniškas susidomėjimas „GTA VI“ gali turėti įtakos ir žaidimų konsolių rinkai. Liepą naujienų agentūros „Reuters“ kalbintas žaidimų industrijos analitikas Serkanas Toto prognozavo, kad didžioji dalis naujų žaidėjų, įsigysiančių konsolę būtent dėl „GTA VI“, rinksis „PlayStation 5“. Tačiau „Sony“ susiduria su brangstančiais atminties lustais, kurių paklausą didina investicijos į dirbtinio intelekto infrastruktūrą. 

Pastaraisiais metais bendrovė jau ne kartą didino konsolių kainas, todėl jos tapo sunkiau įperkamos daliai vartotojų. Jei „GTA VI“ dar labiau padidins konsolių paklausą, naujojo žaidimo premjera kai kuriems gerbėjams gali pareikalauti gerokai didesnių išlaidų nei vien paties žaidimo įsigijimas. 

Kiek laiko užtruks atsisiųsti „GTA VI“? 

Visgi likus kelioms dienoms iki „GTA VI“ premjeros, nemažai žaidėjų jau ėmė ruoštis jo pasirodymui. Lapkričio 10 d. „Rockstar Games“ suteikė galimybę iš anksto atsisiųsti žaidimą tiems, kurie jį užsisakė. Užduotis nemenka – oficialiais kūrėjų duomenimis, atsisiuntimui gali prireikti net 212 GB laisvos vietos įrenginyje. 

Pasak T. Grinevičiaus, „Telia“ tinklo architekto, tokio dydžio žaidimams namų interneto sparta tampa itin svarbi. Pavyzdžiui, jei reikėtų atsisiųsti 200 GB duomenų, naudojantis 100 Mb/s internetu idealiomis sąlygomis tai užtruktų apie keturias su puse valandos, o turint 1 Gb/s ryšį – maždaug 27 minutes. 

„Šiuolaikiniai žaidimai užima vis daugiau vietos, todėl interneto sparta gali lemti, ar žaidimą pavyks atsisiųsti per pusvalandį, ar teks laukti kelias valandas. Šviesolaidinis internetas išsiskiria ne tik didele sparta, bet ir tuo, kad kiekvienam klientui užtikrinami atskiri prieigos resursai. Tai reiškia, kad net keliems kaimynams vienu metu siunčiantis naująjį „GTA VI“, ryšio kokybė išlieka stabili ir leidžia greičiau pasiekti starto liniją virtualiame pasaulyje“, – aiškina T. Grinevičius. 

Naujos „GTA VI“ galimybės išbandys ir namų internetą 

Spartus internetas bus svarbus ne tik norint greitai atsisiųsti „GTA VI“. Žaidimo kūrėjai patvirtino, kad naująją dalį bus galima žaisti ir per „Xbox Cloud Gaming“ debesijos paslaugą, o „PlayStation“ bei „Xbox“ konsolėse veiks nuotolinio žaidimo funkcija „Remote Play“. Tai reiškia, kad žaidimo vaizdas galės būti perduodamas internetu realiuoju laiku, todėl ryšio kokybė turės tiesioginės įtakos žaidimo patirčiai. 

„Kai žaidimas transliuojamas internetu, svarbu, kad vaizdas būtų perduodamas sklandžiai, o žaidėjo veiksmai būtų užfiksuojami kuo greičiau. Jei ryšys nestabilus arba vėlavimas didelis, vaizdas gali trūkčioti, suprastėti jo kokybė, o komandos būti vykdomos pavėluotai. Tačiau praktikoje žaidėjai dažnai susiduria ir su sunkiau pastebimomis problemomis. Staigūs vėlinimo svyravimai ar pavieniai paketų praradimai gali lemti situacijas, kai žaidėjo veiksmas užregistruojamas ne taip, kaip tikėtasi. Tokiais momentais atrodo, kad tiesiog nepasisekė laimėti svarbios kovos, nors tikroji priežastis gali būti nepakankamai stabili interneto jungtis“, – aiškina ekspertas. 

Anot jo, šviesolaidinis internetas tokiam žaidimo būdui itin tinkamas ne tik dėl didelės duomenų perdavimo spartos. Jis taip pat užtikrina mažą ir stabilų vėlavimą, minimalius vėlinimo svyravimus bei itin mažą paketų praradimo tikimybę. Būtent šie, vartotojui dažnai nematomi parametrai, dažnai lemia realią žaidimo kokybę, ypač greitos reakcijos reikalaujančiuose internetiniuose žaidimuose. 

„Galutinis rezultatas yra paprastas – kai interneto ryšys veikia stabiliai, žaidėjo sėkmę lemia jo gebėjimai, o ne tinklo apribojimai. Kokybiškas interneto ryšys pats nelaimi žaidimo, tačiau pašalina technines kliūtis, kurios gali kainuoti pergalę lemiamu momentu. Tai viena iš tų žaidimo patirties dalių, kurią sunku išmatuoti skaičiais, tačiau ją labai lengva pajusti žaidžiant“, – teigia T. Grinevičius. 

Telia Lietuva pranešimas spaudai 

13 metų laukimo ir milijonai nekantraujančių – kam pasiruošti prieš „GTA VI“ premjerą? 

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 16 Nov 2026 11:00:00 +0200
<![CDATA[A. Marčiulionio vedamas „Rytas“ namuose susitvarkė su Jonavos ekipa]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/a-marciulionio-vedamas-rytas-namuose-susitvarke-su-jonavos-ekipa https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/a-marciulionio-vedamas-rytas-namuose-susitvarke-su-jonavos-ekipa Vilniaus „Rytas“ (6-3) pergalingai užbaigė savaitę LKL, kurią remia „Betsson“, čempionate.

Nedo Pacevičiaus auklėtiniai savo sirgalių akivaizdoje 96:79 (27:21, 25:25, 21:11, 23:22) pranoko Jonavos „Hipocredit“ (3-7) ir sugrįžo į pergalių kelią po nesėkmės Panevėžyje.

Šios rungtynės buvo atkeltos iš pirmojo rato, tad jos vis dar buvo svarbios nustatant galutinę rikiuotę prieš Citadele KMT ketvirtfinalius. Galutinai pirmojo rato komandų išsidėstymas paaiškės trečiadienį, kuomet dar vieną nukeltą mačą Kėdainiuose sužais vietos „Nevėžis-Paskolų klubas“ ir „Rytas“.

Nugalėtojų lyderiu šįkart buvo nesulaikomai rungtyniavęs Augustas Marčiulionis. Įžaidėjo buvo pilna visur: jis nešvaistydamas progų pelnė 20 taškų (6/6 dvit., 2/3 trit., 2/2 baud.), atliko 6 rezultatyvius perdavimus, atkovojo 3 bei perėmė 1 kamuolį, oponentus pavaišino dviem blokais ir sukaupė net 33 naudingumo balus. Šis rodiklis – rekordinis jo karjeroje.

Vienam vilniečiui puikiai talkino kitas – Gytis Radzevičius. Puolėjo statistinę eilutę puošia 12 taškų, 5 atkovoti kamuoliai, 3 rezultatyvūs perdavimai ir 24 naudingumo balai.

Pralaimėtojų gretose rezultatyviausias buvo Nickas Johnsonas, pelnęs 21 tašką. Tiesa, amerikietis prametė 8 metimus iš 15 atakuodamas iš žaidimo, o tikslą pasiekė tik keturios jo mestos baudos iš aštuonių. Taip pat gynėjas po keturissyk suklydo ir prasižengė, tad surinko tik 11 naudingumo balų.

Už jį efektyviau sužaidė Donatas Sabeckis, kuris prie 12 taškų pridėjo 6 rezultatyvius perdavimus ir mačą baigė su 16 naudingumo balų.

Šiame mače abi komandos dar vertėsi be naujokų, apie kuriuos paskelbė per pastarąją savaitę: jonaviečiai neturėjo Erico Gaineso, o sostinės klubas – Matto Thomaso.

Rungtynes kiek sėkmingiau pradėjo svečiai iš Jonavos, kurie pirmąją reklaminę šarminės „Akvilės“ pertraukėlę pasitiko pirmaudami 13:9. Per kelias minutes vilniečiai situaciją pakreipė savo naudai (18:15). A. Marčiulionio ir Michaelo Devoe 9 taškų atkarpa ketvirčio pabaigoje šeimininkams leido nutolti per kelias atakas – 27:21.

Netrukus sostinės ekipos persvara tapo dviženklė (33:23). „Hipocredit“ nebeleido oponentams visai pabėgti į priekį ir laikėsi kovoje. Abi komandos sėkmingiau puolė nei gynėsi, tačiau pusiausvyra iš esmės taip ir nepasikeitė. Martyno Arlausko dvitaškis paskutinę antrojo kėlinio minutę „Rytui“ paliko tuos pačius šešis taškus – 52:46.

Po pertraukos N. Johnsono ir M. Arlausko duetas dar labiau artino jonaviečius prie varžovų (52:55), tačiau būtent tuomet ir įvyko rungtynių lūžis. Šeimininkai laimėjo kelių minučių atkarpą 12:0 ir susikūrė gerokai daugiau komforto (67:52). Po trijų kėlinių sostinės krepšininkai buvo gerokai arčiau pergalės – 73:57.

Kay'us Bruhnke baudė varžovų gynybą tritaškiu ir dėjimu, o skirtumas jau tapo triuškinantis (79:59). Svečiai toliau priešinosi ir likus kiek mažiau nei keturioms minutėms jų padėtis nebuvo beviltiška (74:87). Vis tik užsikabinti už šio šanso Stepo Babrausko kariaunai jau nepavyko – finalinė sirena skelbė užtikrintą namų ekipos pergalę.

„Rytas“: Augustas Marčiulionis 20, Gytis Radzevičius ir Kay'us Bruhnke po 12, Michaelas Devoe 10, Cassius Winstonas 9, Artūras Gudaitis 8, Ricky Lindo, Matas Jogėla ir Gytis Masiulis po 7.

„Hipocredit“: Nickas Johnsonas 21, Donatas Sabeckis ir Matas Repšys po 12, Martynas Arlauskas 10, Damoni Harrisonas 7.

LKL.lt inf. 

A. Marčiulionio vedamas „Rytas“ namuose susitvarkė su Jonavos ekipa

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 16 Nov 2026 10:30:00 +0200