Jonavos žinių naujienos

Įpareigojimas ligoninėms: užtikrins sąlygas artimiesiems oriai atsisveikinti su mirštančiuoju

jonavoszinios.lt — Thu, 31 Jul 2025 09:32:25 +0300

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įpareigojo šalies stacionarines gydymo įstaigas savo vidaus tvarkose numatyti, kaip bus užtikrinamas artimųjų orus atsisveikinamas su mirštančiu pacientu. Iki šiol prievolė stacionarines paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms užtikrinti galimybę mirštančio paciento artimiesiems oriai atsisveikinti su mirštančiuoju nebuvo reglamentuota.

„Artimojo mirtis yra skausminga ir jautri gyvenimo patirtis, todėl atsisveikinimas su mirštančiu artimuoju yra svarbus tiek pačiam pacientui, tiek jo artimajam. Detaliai nurodyti, kaip turėtų atrodyti artimųjų orus atsisveikinimas su mirštančiu asmeniu Sveikatos apsaugos ministerija negali dėl šalies stacionarinių gydymo įstaigų specifinių skirtumų. Todėl šalies gydymo įstaigos savo vidaus taisyklėse turės nusimatyti, kaip paciento artimiesiems užtikrinamas orus atsisveikinimas su mirštančiuoju“, – sako sveikatos apsaugos ministro patarėja Jurgita Platakytė.

Ministrės Marijos Jakubauskienės pasirašytas teisės akto pakeitimas įpareigos stacionarines asmens sveikatos priežiūros įstaigas savo vidaus tvarkos taisyklėse numatyti sąlygas artimiesiems atsisveikinti su mirštančiuoju ir mirštančiam oriai numirti pagarboje, užtikrinant jo teisę į privatumą.

Šis pakeitimas bus įgyvendinamas papildant sveikatos apsaugos ministro 2008 m. įsakymą Nr. V-338 ir įsigalios nuo 2025 m. lapkričio 1 d.

SAM Komunikacijos skyrius

Prie FK „Jonava“ komandos prisijungia dar vienas perspektyvus žaidėjas – Kajus Beršta!

jonavoszinios.lt — Wed, 30 Jul 2025 17:26:40 +0300

Vilniaus „Žalgirio“ sistemoje užaugęs futbolininkas profesionalo kelią pradėjo „Riterių“ klubo B komandoje, vėliau rungtyniavo „Marijampolė City“, FK „TransINVEST“, FM „Ataka“ ir FK „Sūduva B“ ekipose.

Kajaus talentas neliko nepastebėtas – jis buvo kviečiamas atstovauti Lietuvos U17, U18 ir U19 jaunimo rinktinėms.

Džiaugiamės, kad FK „Jonava“ gretas papildo ambicingas ir perspektyvus žaidėjas. Sėkmės, Kajau, naujame etape!

Susidūrė du sunkvežimiai

jonavoszinios.lt — Wed, 30 Jul 2025 16:13:04 +0300

Portalo skaitytojai pranešė, o Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai patvirtino, kad šiandien, liepos 30 d. apie 15.40 val. gautas pranešimas, jog Jonavos r., Plento g. – Paupio g. sankryžoje, sunkvežimis „MAN“, vairuojamas vyro, susidūrė su kitu sunkvežimiu „MAN“, vairuojamu vyro.

Nukentėjusių, laimei, nėra.

Policijos pareigūnai aiškinasi eismo įvykio aplinkybes.

Skirta sankcija už NMN reklamą

jonavoszinios.lt — Wed, 30 Jul 2025 15:09:27 +0300

Teisės aktai apibrėžia maisto papildus kaip įprastam racionui papildyti skirtą maisto produktą, kuris yra koncentruotas mitybinis arba fiziologinis vienos arba kelių maistinių ar kitų medžiagų šaltinis. Taigi, maisto papildai nepasižymi tokiomis savybėmis, kaip ligų gydymas ir profilaktika. Ženklinant, pristatant bei reklamuojant maisto papildus, nei vienam iš jų negali būti priskiriamos gydomosios ar profilaktinės savybės arba daroma nuoroda į jas.

Tyrimo metu nustatyta, jog elektroninėje parduotuvėje www.Lcell.lt reklamoje naudoti sveikatingumo teiginiai apie produktą NMN ir kitus maisto papildus (fisetiną, berberiną), tokie kaip: „<...> galima sumažinti senėjimo simptomus ir sulėtinti su amžiumi susijusių ligų, tokių kaip vėžys ir širdies ligos, progresavimą“, „<...>. Fisetinas gali padėti sumažinti uždegimą organizme, slopindamas tam tikras uždegimines molekules.“, „Fisetinas gali turėti teigiamą poveikį smegenų sveikatai. Tyrimai rodo, kad jis gali padėti apsaugoti nervų ląsteles nuo oksidacinio streso ir uždegimo, kurie yra susiję su tokiomis ligomis kaip Alzheimerio ir Parkinsono ligos.“, „<...> gali padėti kovoti su vėžiu, slopindamas vėžinių ląstelių augimą ir skatinant jų žūtį.“ ir t.t. Berberinas pasižymi stipriomis priešuždegiminėmis savybėmis, todėl gali padėti sumažinti lėtinį uždegimą organizme. Mažindamas uždegimą, berberinas padeda išlaikyti organizmą sveiką ir ilgiau išvengti senėjimo sukeltų problemų.“ „Širdis ir kraujotoka. Skausmas ir uždegimai, kaulai ir sąnariai“, neatitinka teisės aktų reikalavimų.

VVTAT nustatė, jog Longevita lab, UAB NMN miltelius pateikė šalia maisto papildų, kaip maisto papildą NMN reklamavo ir bendrovės pasitelkti nuomonės formuotojai, todėl vartotojai galėjo susidaryti įspūdį, kad tai – maisto papildas, nors produktas tokio statuso neturi. Be to, NMN produktas nėra įteisintas kaip maisto produktas ar papildas ir jo tiekimas Lietuvos rinkai šiuo metu yra draudžiamas.

Įvertinusi tyrimo metu nustatytas aplinkybes, VVTAT už Reklamos įstatymo nuostatų pažeidimą Longevita lab, UAB skyrė įspėjimą.

VVTAT nutarimas per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti apskųstas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

VVTAT

Elektrinių kaimynystėje įsikūrusios bendruomenės kviečiamos ruoštis – bus galima gauti finansavimą savo projektams įgyvendinti

jonavoszinios.lt — Wed, 30 Jul 2025 14:33:36 +0300

Bendruomeninės organizacijos, kurių kaimynystėje sukasi vėjo jėgainės ar veikia kitos atsinaujinančių išteklių elektrinės, jau greitai galės gauti finansavimą savo projektams įgyvendinti. Šiais metais bendruomenių projektai pirmą kartą sulauks finansinės paramos iš naujojo gamybos įmokos modelio. Kvietimus finansavimui gauti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) planuoja skelbti jau rugpjūčio mėnesį.

Naujasis gamybos įmokos modelis numato, kad įstatyme nurodyti, komerciniais pagrindais veikiantys elektros energijos gamintojai turi pareigą kasmet mokėti 1 eurą už megavatvalandę siekiančias gamybos įmokas. Už 2024 m. iš elektros energijos gamintojų iš viso surinkta 302,5 tūkst. eurų. Surinktos įmokos proporcingai paskirstomos elektrinių kaimynystėje įsikūrusioms bendruomeninėms organizacijoms (85 proc.) bei gyventojams (15 proc.). Pastariesiems, APVA – administruojanti įmokos surinkimą bei paskirstymą, lėšas pradėjo skirstyti dar liepos pradžioje.

Gamybos įmokų lėšos bendruomeninėms organizacijoms bus skiriamos finansuojant jų vykdomus projektus, gerinančius ar tausojančius aplinką, teikiančius ekonominę ar socialinę naudą bendruomenei. Norėdamos gauti lėšas, organizacijos turės teikti paraiškas APVA skelbiamiems kvietimams. Tačiau pretenduoti į skiriamą finansavimą galės ne visos, o tik netoliese nuo elektrinių veikiančios organizacijos. Finansuojami projektai turės būti įgyvendinami ne didesniu kaip 15 km atstumu nuo elektrinės, sumokėjusios gamybos įmoką.

Bendruomenės turėtų ruoštis iš anksto

Nors kvietimai teikti paraiškas dar nėra paskelbti, bendruomeninės organizacijos kviečiamos ruoštis iš anksto. Visų pirma, organizacija turėtų pasitikrinti, ar vieta, kurioje planuojama įgyvendinti projektą, patenka į 15 km spindulį nuo elektrinės. Tai galima sužinoti APVA svetainėje pateikiamame žemėlapyje. Žemėlapyje taip pat pateikiama informacija apie bendrą projektams tenkančią sumą iš kiekvienos elektrinės.

„Norėdamos sėkmingai sulaukti finansavimo, organizacijos APVA svetainėje taip pat turėtų susipažinti su projektų reikalavimais bei vertinimo kriterijais ir nuspręsti, kokį projektą įgyvendinti savo bendruomenėje. Galimų projektų sąrašas pateiktas nebus, bendruomenėms paliekama teisė pačioms nuspręsti, ką ir kaip įgyvendinti už skiriamą sumą“, – sako APVA Aplinkosaugos departamento vadovas Artūras Pužas.

Anot jo, be minėto vietos apribojimo, taikomi vos keli reikalavimai – bendras vieno projekto biudžetas negali viršyti 500 tūkst. eurų, projektui turi pritarti seniūnas arba savivaldybės administracija, projektą reikia įgyvendinti per mažiau nei 18 mėn., projektas neturi skatinti lošimų, alkoholio, tabako ar kitų svaiginančių medžiagų vartojimo, o kiekviena biudžeto eilutė turi būti pagrįsta komerciniais pasiūlymais.

Vertinant projekto tinkamumą finansavimui gauti bus skiriami balai. Balai skiriami atsižvelgiant į penkis prioritetinius kriterijus: atstumą iki elektrinės, socialinių grupių įtraukimą, bendruomenės švietimą, ilgalaikę naudą bei finansinių išteklių poreikį.

Kvietimus bendruomeninėms organizacijoms APVA skelbs artimiausiu metu. Tinkamai pasiruošti kvietimams padės APVA parengta atmintinė bei išsami informacija, pateikiama agentūros puslapyje.

BNS informacija

Neįvertinta 100 mln. Eur išlaidų nauda: viešojo sektoriaus IT paslaugų centralizavimas gresia tapti brangia iliuzija

jonavoszinios.lt — Wed, 30 Jul 2025 12:18:35 +0300

Valstybės kontrolės išvados kelia rimtų klausimų dėl per pastarąjį dešimtmetį į viešojo sektoriaus IT paslaugų centralizavimą investuotų 100 milijonų eurų. Nors pagrindinis 2015 m. pradėto projekto tikslas buvo optimizuoti sąnaudas ir taupyti kiekvieno mokesčių mokėtojo pinigus, atsakingos institucijos iki šiol net nevertina, ar šis 100 milijonų eurų projektas apskritai leidžia pasiekti finansinį efektyvumą. Nevertinama nauda – tai ne tik lėšų švaistymo rizika, bet ir tiesus kelias į didesnes valstybės išlaidas, neefektyvumą ir išpūstą biurokratiją. Maža to, tokios situacijos gali diskredituoti pačią centralizavimo idėją, kaip efektyvumo didinimo priemonę, silpnindamos pasitikėjimą valstybės gebėjimu priimti ir įgyvendinti veiksmingus sprendimus.

2015–2024 m. iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos lėšų buvo įgyvendinamas IT infrastruktūros konsolidavimo procesas, kurio tikslas – suvienodinti IT valdymo procesus, optimizuoti sąnaudas ir taupyti valstybės pinigus. 2024 m. pabaigoje 263 valstybės institucijos buvo sudariusios centralizuotų informacinių technologijų paslaugų teikimo sutartis su Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra.

Valstybės kontrolė pažymi, kad už projekto įgyvendinimą atsakingos institucijos nevertina, ar sumažėjo valstybės išlaidos IT paslaugoms: pagrindinis rodiklis, kuriuo vertinama projekto sėkmė – konsoliduotų IT paslaugų gavėjų skaičius, nėra pakankamas realiai naudai įvertinti.

„Investuodami 100 milijonų eurų į sisteminius pokyčius, privalome matuoti tikrąją naudą valstybei ir piliečiams. Ar iš tikrųjų taupome mokesčių mokėtojų pinigus, ar tik kuriame efektyvumo iliuziją? Šiandien nėra vertinama, ar tokio dydžio investicijos sukūrė efektyvią sistemą, o tai – rimtas signalas apie valstybės atskaitomybės ir valdymo trūkumus. Jei nevertinsime realaus poveikio, rizikuojame ne tik švaistyti lėšas, didinti išlaidas, plėsti biurokratiją, bet ir diskredituoti pačią centralizavimo, kaip optimizavimo strategijos, sampratą viešajame sektoriuje. Privalome nepamiršti, kad 2026 m. baigsis ES finansavimas ir tikėtina, kad toliau šis projektas turės būti finansuojamas vien valstybės pinigais. Todėl jau dabar būtina įvertinti esamą naudą, faktišką IT paslaugų poreikį ir ilgalaikį investicijų poveikį“, – pažymi valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Audito metu nustatyta, kad 12 proc. IT paslaugų gavėjų nesinaudojo arba beveik nesinaudojo Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros centralizuotai teikiamomis paslaugomis, dėl IT specialistų trūkumo agentūra nebuvo pajėgi suteikti visų viešajam sektoriui reikalingų paslaugų, todėl dalis viešojo sektoriaus institucijų ir toliau pačios rūpinasi IT paslaugomis, kaip ir prieš prasidedant konsolidavimo procesui. Tai dubliuoja funkcijas ir didina išlaidas.

Valstybės kontrolė pateikė konkrečias rekomendacijas už IT paslaugų centralizavimo procesą atsakingai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Svarbiausia iš jų – nedelsiant įdiegti sistemą, leidžiančią vertinti realų valstybės pinigų sutaupymą, investavus į infrastruktūros sukūrimą ir centralizuotą paslaugų teikimą. Tik taip bus galima priimti pagrįstus sprendimus dėl tolesnio šio projekto finansavimo ir užtikrinti, kad centralizavimo procesas atitiktų savo pirminius tikslus – efektyvumą ir taupymą..

Kepsninėje šeima atrado ten paslėptas, pamirštas ir apdegusias santaupas

jonavoszinios.lt — Wed, 30 Jul 2025 11:23:45 +0300

Net ir stipriai pažeisti arba sugadinti eurų banknotai gali būti keičiami. Lietuvos bankas primena, kad turi būti išlikę daugiau nei pusė vientiso banknoto ploto ir galima nustatyti bent vieną apsaugos elementą.

2025 m. pirmąjį pusmetį gyventojai šia galimybe naudojosi ypač aktyviai – Lietuvos banko ekspertai ištyrė ir pakeitė 9 285 sugadintus banknotus, kurių bendra vertė siekė 362 tūkst. eurų. Tai gerokai daugiau nei per tą patį laikotarpį 2024 m., kai buvo pakeista banknotų už 203 tūkst. eurų.

„Net ir labai apgadinti banknotai gali būti ištirti ir jų vertė kompensuojama. Svarbiausia – jų nemėginti taisyti, plauti ar ardyti patiems. Tiesiog atneškite juos mums. Tokių situacijų vis daugiau ir kiekvienas atvejis yra unikalus“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Skuodis.

Vienas iš išskirtinių šių metų atvejų – kepsninėje, po pelenais, rasta skardinė su suanglėjusiais banknotais. Kaip paaiškėjo, šeima kažkada ten paslėpė santaupas, bet tai pamiršo. Besiruošdami grilio šventei, šeimos nariai aptiko skardinę, kurios turinys – nuo karščio suirę, suanglėję ir sulipę ties išsilydžiusiomis hologramos dalimis banknotai.

Vis dėlto Lietuvos banko Grynųjų pinigų ekspertizės skyriaus specialistai, pasitelkę specialią įrangą, atskyrė sluoksnius, identifikavo apsaugos elementus ir nustatė nominalus. Visi banknotai buvo stambaus nominalo – 100 ir 200 eurų, o savininkui grąžinta visa suma – 5 500 eurų.

Atliekant ekspertizes naudojami preciziški metodai ir priemonės: adatos, pincetai, specialios vandens vonelės, popieriniai filtrai bei ultravioletinių ir infraraudonųjų spindulių apšvietimas. Šios priemonės leidžia nustatyti net smulkiausius likusius apsaugos elementus.

Smarkiai apdegę banknotai – vieni sudėtingiausių atvejų. Nuo karščio banknotų struktūra suyra: popierius tampa trapus, o sluoksniai sulimpa. Atskirti jų nepažeidus, beveik neįmanoma. Kiekvienas netikslus judesys gali negrįžtamai pakenkti ekspertizės rezultatams, todėl labai svarbu susilaikyti nuo savarankiškų bandymų „taisyti“ banknotus.

Gyventojai sugadintus banknotus ir monetas gali pristatyti į Lietuvos banko kasas Vilniuje arba Kaune. Nestipriai pažeisti pinigai – įplėšti, sutepti, suglamžyti, išskalbti ar išblukę – keičiami vietoje, o stipriai pažeistų banknotų ekspertizė gali trukti iki 20 darbo dienų. Visos paslaugos gyventojams teikiamos nemokamai.

Keičiami susidėvėję, sutepti, dėmėti, prirašinėti, išblukę, įplėšti, suglamžyti, sulankstyti ar kitaip sugadinti banknotai, išskyrus tuos atvejus, kai banknotai sutepti specialiais, apsaugai nuo vagysčių naudojamais dažais.

Taip pat keičiamos ir monetos, kurių išvaizda pasikeitusi dėl ilgo buvimo apyvartoje (subraižytos, šiek tiek deformuotos), paveiktos aplinkos sąlygų, pavyzdžiui, ilgai buvusios vandenyje, surūdijusios ir pan. Turi būti aiškiai matyti abiejų pusių monetų vaizdai.

Daugiau informacijos: www.lb.lt

Auditas atskleidė, kur stringa Greitosios medicinos pagalbos tarnybos veikla

jonavoszinios.lt — Wed, 30 Jul 2025 11:04:31 +0300

Praėjus 2 metams nuo naujosios Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos veiklos pradžios Sveikatos apsaugos ministerija inicijavo ir atliko šios tarnybos veiklos ir valdymo vidaus auditą. Pateiktose išvadose konstatuojama, kad silpnai vertinama tarnyboje įdiegta vidaus kontrolės sistema, o nustatyti trūkumai turi įtakos jos veiklai. Pateikiama analizė, kuriose srityse įžvelgiami trūkumai: tobulintina vidaus kontrolė ir viešųjų pirkimų veikla, neužtikrinamas efektyvus žmogiškųjų išteklių valdymas, neatsakingai naudojamos turto valdymo lėšos, neaiškus informacijos apie tarnybos finansus ir veiklą pateikimas, turi trūkumų pavėžėjimo paslauga.

Toliau audito išvadose pateikiamos rekomendacijos. Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) siūloma inicijuoti finansavimo tvarkos pakeitimą ir peržiūrėti pavėžėjimo paslaugų reglamentavimą. GMP tarnybai rekomenduojama sukurti veikiančią vidaus kontrolės sistemą, peržiūrėti valdymo struktūros modelį, parengti ir patvirtinti finansų valdymo tvarkas, peržiūrėti viešųjų pirkimo organizavimo procesą ir tobulinti finansavimo modelį.

Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Laimutės Vaidelienės, auditas buvo atliktas prioriteto tvarka, kad visuomenė ir ministerijos vadovybė galėtų susipažinti, kaip po reformos sekėsi GMP tarnybai, vadovaujantis vienodais standartais, teikti pagalbą gyventojams.

„Ateityje GMP tarnybos veikla bus atidžiai stebima ir kontroliuojama. Tarnybos vadovybė turės nuolat atsiskaityti, kad matytume, kaip sekasi įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Juk pagrindinis atlikto audito tikslas, kad būtų patenkinti gyventojų poreikiai. Pacientai turi gauti kokybiškas paslaugas ir jos turi būti suteiktos laiku“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė.

GMP tarnybos vadovas Donatas Paliulionis sako, kad auditas atsakė į nemažai ir pačios tarnybos keltų klausimų, kurių vienas svarbiausių yra finansavimas. „Audito išvadose minimus veiklos trūkumus galime įvardinti kaip augimo skausmus – dažnai užmirštama, kad nacionalinei GMP tarnybai vos keli metai, tad natūralu, kad organizacija auga, mokosi, klysta, taiso klaidas. Išvadose yra aiškiai nurodyta, kad dabartinis GMP tarnybos finansavimo modelis yra netvarus, neparemtas realiomis sąnaudomis – tikiuosi tai bus akstinas pradėti diskusijas su steigėju dėl finansavimo modelio keitimo, kad būtų tinkamai užtikrinta tarnybos veikla“, – teigia D. Paliulionis.

GMP tarnybos veiklos ir valdymo vidaus auditas buvo įtrauktas į šių metų SAM veiklos planus, taip pat siūlymą dėl audito pateikė ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas.

Naujoji GMP tarnyba oficialiai darbą pradėjo 2023 m. liepos 1 d. Įgyvendinus greitosios pagalbos pertvarką, atskirai veikusios 48 GMP įstaigos sujungtos į vieną tarnybą su administracija Kaune. Keturi regioniniai padaliniai – Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose – koordinuoja greitosios medicinos pagalbos stočių veiklą visoje šalyje. Tarnyba vienija beveik tris tūkstančius darbuotojų – gydytojų, paramedikų, vairuotojų, kitų specialistų.

SAM Komunikacijos skyrius

Atnaujinamos „Regitros“ išduodamų vairuotojo pažymėjimų ir kvalifikacinių kortelių kainos

jonavoszinios.lt — Wed, 30 Jul 2025 09:51:51 +0300

Nuo 2025 m. rugpjūčio 20 d. atnaujinamos „Regitros“ išduodamų vairuotojo pažymėjimų ir kvalifikacinių kortelių kainos. Perskaičiavimas buvo atliekamas atsižvelgiant į išaugusias specialių blankų, graviravimo ir fotografavimo sąnaudas. Svarbu pastebėti, kad paskutinį kartą bazinės vairuotojo pažymėjimų kainos buvo keistos 2008 m., todėl pokyčiai būtini norint užtikrinti aukštą saugiųjų dokumentų ir paslaugos teikimo kokybę.

Nuo šiol bendra tvarka išduodamas vairuotojo pažymėjimas kainuos 17,15 Eur vietoj buvusių 14,19 Eur, o vairuotojo kvalifikacinės kortelės išdavimas – 18,25 Eur vietoj 17,33 Eur. Tarptautinis vairuotojo pažymėjimas atpigs – jo kaina mažėja nuo 8 Eur iki 5,65 Eur.

„Regitra” suteikia galimybę klientams vairuotojo pažymėjimą užsisakyti ne tik bendra tvarka t.y. per 15 darbo dienų, tačiau esant poreikiui paslaugą gauti greičiau – per 1 arba 5 darbo dienas.

Galimybė užsisakyti vairuotojo pažymėjimą internetu

Klientai vairuotojo pažymėjimą gali užsisakyti dviem būdais: atvykę į jiems patogų „Regitros” padalinį visoje Lietuvoje arba tiesiog internetu. Skaitmeninėmis paslaugomis gali pasinaudoti visi, kurie turi galiojančią medicininę pažymą ir ne senesnę nei 5 metų nuotrauką Gyventojų registre (gamintas asmens dokumentas arba vairuotojo pažymėjimas).

Klientų patogumui pagamintas vairuotojo pažymėjimas gali būti pristatytas į namus arba į artimiausią siuntų terminalą.

Statistika rodo, kad vairuotojo pažymėjimų užsakymas internetu tendencingai auga ir pastaruosius keletą metų užsakymų procentas didėja po 2 procentinius punktus. 2023 m pirmą pusmetį užsakymų kiekis buvo 33 proc., 2024 m. - 35 proc., o šiemet 2025 m. jau siekia 37 proc.

Tikslius žingsnius, kaip užsisakyti vairuotojo pažymėjimą rasite čia: Keičiu baigusį galioti vairuotojo pažymėjimą

Akcinė bendrovė „REGITRA“

Kelininkai fiksuoja liūčių padarinius

jonavoszinios.lt — Wed, 30 Jul 2025 09:40:54 +0300

Kaip skelbia sinoptikai, šiandien ir ketvirtadienį daugelyje šalies rajonų tęsis smarkus lietus. Tą patį indikuoja ir AB „Kelių priežiūra“ sistemos.

Bendrovės specialistai ir toliau nuosekliai stebi visą valstybinės reikšmės kelių tinklą bei yra pasirengę operatyviai reaguoti į galimas liūčių pasekmes. Pastaruoju metu kelininkai itin dažnai šalina lietaus sukeltus padarinius: vandens sankaupas, nuoplovas, tvirtina nuplautus kelkraščius.

Primenama, kad intensyvių liūčių metu vairavimo sąlygos keičiasi itin greitai: kelio danga tampa slidi, gali formuotis paviršinio vandens sankaupos ar būti užliejami pavojingi kelio ruožai. Vairuotojai raginami būti itin atidūs – rinktis saugų greitį, stebėti oro bei kelio sąlygas, kitus eismo dalyvius ir laikytis kelių eismo taisyklių.

Apie pavojingas pažaidas, kliūtis valstybinės reikšmės keliuose vairuotojai ir gyventojai kviečiami pranešti trumpuoju tel. nr. 1871 (trumpojo tel. nr. kaina Telia, Tele2 tinkluose - 0,12 Eur/min., Bitė - 0,15 Eur/min.) arba +370 5 232 9600 (kaina pagal mob. operatoriaus planą). Gyventojų patogumui bendrovė „Kelių priežiūra“ taip pat suteikia galimybę nemokamai užpildyti pranešimo formą internetinėje svetainėje www.keliuprieziura.lt arba minėtas kliūtis pažymėti navigacinėje programėlėje „Waze“, o pateikta informacija pateks į kelininkų informacinę sistemą.

BNS informacija

KAM pristatė oro erdvės gynybos pajėgumo vystymo priemones

jonavoszinios.lt — Tue, 29 Jul 2025 16:12:16 +0300

Krašto apsaugos ministerija (KAM) šiandien vykusiame susitikime Prezidentūroje pristatė priemones ir veiksmus, kurios įgyvendinamos siekiant stiprinti oro erdvės gynybą ir stebėjimą, taip pat kovos su bepiločių orlaivių sistemų – antidroninių priemonių įsigijimus.

KAM siūlymai pagrįsti identifikuotomis pamokomis ir gautu kariniu patarimu bei užtikrina nuoseklų Lietuvos oro gynybos koncepcijos įgyvendinimą. Siūlomos integruotos oro erdvės gynybos pajėgumo vystymo priemonės grindžiamos šešiomis pagrindinėmis funkcinėmis kryptimis, kurios apima technologines ir organizacines oro erdvės apsaugos kryptis.

„Dabartiniai oro erdvės stebėjimo pajėgumai nepakankamai efektyvūs žemame aukštyje skrendančių objektų aptikimui. Trūksta radarų, kurie gebėtų aptikti mažus, manevringus taikinius sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis. KAM siūlomi pokyčiai apima oro erdvės stebėjimo ir oro atakos įspėjimo sistemas, elektroninės kovos, oro gynybos sistemas, karinės infrastruktūros ir pajėgų apsaugos sritis. Taip pat siekiama lankstaus oro erdvės valdymo, kuris leistų greičiau imtis reikiamų priemonių neutralizuojant grėsmes oro erdvėje“, – teigia krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Pasak ministrės, per tris dešimtmečius kariuomenė nebuvo finansuojama pakankamai, todėl dabar, net gavus papildomų lėšų, reikia laiko technologiniam ir kariniam vertinimui, įsigijimų vykdymui ir sistemų integracijai, todėl dedamos maksimalios pastangos, kad ištaisyti tai, kas nebuvo daroma ilgus metus.

KAM siūlo plėsti aprėptį ir atnaujinti technologinę bazę. Ypač didelis dėmesys bus skirtas inovacijoms, orientuotoms į bepiločių aptikimą, blokavimą ir naikinimą. Numatytos priemonės glaudesniam karinių ir civilinių institucijų koordinavimui bei automatizuota perspėjimo sistema gyventojams.

„Kalbant apie reagavimą trumpuoju laikotarpiu, į kairę ir į dešinę tikrai nešaudysime, tačiau neabejotinai imsimės papildomų veiksmų, nes situacija intensyvėja. Atnaujiname, modernizuojame, keičiame įrangą, pereiname nuo pasyvių į aktyvias priemones, nuo oro erdvės stebėjimo, ypatingai žemo aukščio, iki aktyvių dronų neutralizavimo priemonių. Reikiami įsigijimai jau vyksta, nelaukiant, kol į Lietuvos teritoriją įskris dronai. Be to, teisinis reguliavimas, kuris nebuvo sutvarkytas metų metus, tvarkomas itin sparčiai. Dar birželį KAM iniciatyva parengti būtini teisiniai sprendimai, kurių dėka turėsime uždaromus koridorius, kad, pavyzdžiui, informavus NATO naikintuvus galima būtų šalinti taikinius nebijant, kad būtų pažeistas koks nors civilinis objektas“, – teigia krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė.

Tarp KAM pristatomų priemonių numatyti ir mobilūs vienetai, gebantys realiu laiku neutralizuoti UAV grėsmes bei blokuoti GPS ir kitų navigacijos sistemų signalus. Vystant oro gynybos sistemas, papildomai svarstomos mobilios, greitai dislokuojamos oro gynybos priemonės, galinčios efektyviai atgrasyti ar sunaikinti taikinius ankstyvoje fazėje.

Atsižvelgiant į didėjantį bepiločių grėsmių mastą, taip pat siūloma stiprinti pasyvią gynybą aplink svarbiausius objektus. Tai apima dronų detektorius, jutiklius, barjerus ir kitus techninius sprendimus.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas ir dronų pajėgumų vystymui.

Lietuvos kariuomenė bepiločių orlaivių pajėgumus planuoja naudoti lygiagrečiai su kitais pajėgumais. Pagrindiniai panaudojimo būdai – žvalgyba ir taikinių naikinimas. Įvairaus tipo dronų įsigijimui ir integravimui į Lietuvos kariuomenės pajėgumus jau išleista apie 80 mln. eurų, iki 2030 m. šiai sričiai dar numatyta skirti apie 0,3 mlrd. eurų. Įsigyjami įvairaus tipo dronai – žvalgybiniai, koviniai, jūriniai, nuo taktinio iki strateginio lygmens. Didžioji dalis ginkluotės ir įrangos kariuomenės sandėlius turėtų pasiekti artimiausiu metu.

Modernizuojant Lietuvos kariuomenę, taip pat plėtojamos antidroninės bei elektroninės kovos priemonės.

Bepiločiai orlaiviai, integruojami į esamus karinius vienetus ir papildys jau turimą taikinių naikinimo, žvalgybos ir kito pobūdžio priemonių arsenalą. Dronų panaudojimo vizijoje, ties kuria šiuo metu dirbama, taip pat bus numatytas dronų panaudojimas ir logistikos, ryšių bei kitose srityse. Įgyvendinant šias priemones vertinama Ukrainoje vykstančio karo patirtis.

Taip pat numatoma, kad žvalgybinės dronų sistemos kariuomenėje turi būti integruotos nuo žemiausio iki aukščiausio lygmens. Toks integracijos modelis užtikrina skaidrų manevro, informacijos rinkimo, ugnies ir oro erdvės valdymą visuose lygmenyse, maksimalų operacinį efektyvumą.

Oro gynybos sritis yra ne tik mūsų šalies, bet ir visos NATO saugumo kertinis akmuo. Pagal patvirtintas NATO politines gaires ir regioninius planus, Lietuvos teritorijos ir oro erdvės gynyba yra ne tik nacionalinė, bet ir viso NATO aljanso atsakomybė. Todėl užkardant minėtas grėsmes ir toliau ketinama dirbti su sajungininkais bei ieškoti būdų ne tik dėl greito reagavimo, bet ir dėl pačių veiksmingiausių technologinių sprendimų.

Esant grėsmei ar karo prielaidoms, Lietuvoje būtų dislokuotos didesnės NATO sąjungininkų karinės pajėgos, kurios užtikrintų efektyvią oro erdvės kontrolę ir gynybą. Lietuvos oro gynybos pajėgumų vystymas atitinka NATO reikalavimus ir šalies įsipareigojimus.

Krašto Apsaugos Ministerijos informacija

Saugi vasara su paspirtuku, dviračiu ar riedučiais – kas nukenčia dažniausiai ir kaip išvengti traumų

jonavoszinios.lt — Tue, 29 Jul 2025 13:12:03 +0300

Vasarą vis daugiau žmonių renkasi riedėti – dviračiais, paspirtukais, riedučiais ar riedlentėmis. Šie aktyvūs ir aplinkai draugiški judėjimo bei keliavimo būdai ne tik suteikia laisvę judėti, bet ir reikalauja atsakomybės – tiek už savo, tiek už kitų saugumą. Higienos institutas (HI) primena svarbiausias saugaus važiavimo taisykles ir ragina prisiminti, kad atsargumas ir tinkama apsauga – geriausia prevencija nuo traumų ir sužalojimų.

Remiantis naujausiais HI duomenimis, riedant dviračiais dažniausiai patiriamos pečių lanko ir rankų traumos, klubų ir kojų bei galvos sužalojimai. Vien per 2024 metus užfiksuota daugiau nei 3200 kartų traumų nukritus nuo dviračių, iš kurių net 1215 buvo pečių lanko ir rankos, o 637 – klubų ir kojų sužalojimai, tuo tarpu galvos sužalojimų – per 570 atvejų.

Ypač daug traumų patiria vaikai ir jaunuoliai iki 17 metų – šiai grupei kasmet tenka daugiau kaip trečdalis visų traumų, riedant dviračiais. Toks pasiskirstymas rodo, kaip svarbu vaikams dėvėti šalmus ir apsaugas, o suaugusiesiems – rodyti atsakingo elgesio pavyzdį.

Pavojų taip pat gausu važiuojant ir riedučiais, riedlentėmis, nevarikliniais paspirtukais. Nors 2024 m. pastebimas traumų šiomis transporto priemonėmis sumažėjimas, nelaimingų nutikimų vis dar fiksuojama nemažai – 1978 (2024 m.). Didžiąją dalį traumų patyrė 0-17 m. amžiaus jaunuoliai – 1246, 18-44 m. amžiaus kategorijoje fiksuoti 577 atvejai, 135 atvejai – tarp 45-64 m. amžiaus riedėtojų.

Traumų, patiriamų važiuojant mopedais, motoroleriais, motociklais su priekaba, motorizuotais dviračiais, elektriniais paspirtukais 2024 m. fiksuota daugiausia – 271 atvejis (2023 m. – 199, 2022 m. – 168).

Kaip riedėti saugiai vasarą? Higienos instituto patarimai:

· Rinkitės transporto priemonę, atitinkančią jūsų amžių, ūgį ir svorį.

· Dėvėkite šalmą, o riedant riedučiais – ir rankų bei kojų apsaugas.

· Laikykitės kelių eismo taisyklių, važiuokite tik ten, kur leidžiama, ir laikykitės dešinės pusės.

· Keliaudami šaligatviais, prisiminkite, kad pėstiesiems teikiama pirmenybė, šalia jų važiuokite lėčiau ir laikydamiesi saugaus atstumo.

· Niekada nekirskite gatvės staiga – įsitikinkite, kad tai saugu, o pėsčiųjų perėjose nulipkite nuo paspirtuko ar dviračio ir persiveskite jį kartu su pėsčiaisiais.

· 1 transporto priemonė = 1 žmogus. Paspirtukas ar dviratis nėra skirtas keleiviams.

· Važiuodami nesinaudokite mobiliaisiais telefonais, laikykite vairą abiem rankomis, rankose nelaikykite gėrimų.

· Važiuodami nenaudokite ausinių, kad išliktumėte budrūs aplinkai.

· Tamsiu paros metu dėvėkite šviesą atspindinčius elementus.

· Po lietaus būkite atsargesni – kelio danga gali būti slidi.

Higienos institutas liepos mėnesį vykdo socialinių tinklų kampaniją „SOS! Vasara“, kurios tikslas – kviesti vasara mėgautis saugiai. Kiekvieną savaitę gyventojai sulaukia trumpų, aiškių ir praktiškų patarimų, kaip išvengti dažniausių šiltojo sezono pavojų – nuo saugaus elgesio prie vandens iki apsaugos nuo saulės, vabzdžių ar karščio.

Higienos instituto informacija

Apgaulingi el. laiškai vilioja tariamomis išmokomis: kaip atpažinti sukčius?

jonavoszinios.lt — Tue, 29 Jul 2025 13:01:49 +0300

Pastaruoju metu vis dažniau fiksuojami atvejai, kai gyventojai gauna apgaulingus el. laiškus, vizualiai primenančius pranešimus iš gerai žinomų įmonių. Sukčiai pasitelkia tikroviškai atrodančius logotipus, el. laiškų šablonus ir net įvardija konkrečius paslaugų teikimo atvejus, kad sukurtų pasitikėjimą ir paskatintų žmones paspausti pavojingas nuorodas. Vienas naujausių to pavyzdžių – el. laiškai, siųsti draudimo bendrovės BTA vardu, kuriuose gyventojai buvo viliojami tariama žalos išmoka. Kaip atpažinti tokį sukčių darbą ir nepakliūti į jų pinkles?

BTA IT vadovas Baltijos šalims Janis Ruža teigia, jog draudimo bendrovė neplatina jokių laiškų apie tariamą pinigų grąžinimą – tokie pranešimai, jei yra siųsti ne iš oficialių BTA el. pašto adresų, yra klastotės, skleidžiamos sukčių. Jis ragina gyventojus elgtis atsargiai, tikrinti gautos informacijos patikimumą ir mąstyti kritiškai.

„Gavome informaciją, jog gyventojus pasiekė itin tikroviškai atrodantys laiškai BTA vardu, kuriuose kviečiama patvirtinti tariamą pinigų grąžinimą paspaudžiant nuorodą. Svarbu žinoti, kad visi BTA siunčiami el. laiškai baigiasi @bta.lt, todėl būtinai patikrinkite gavėjo el. pašto adresą. Jei kyla bent menkiausia abejonė, nespauskite nuorodų, neatsakinėkite į laišką ir jokiu būdu neteikite savo asmeninės ar mokėjimo informacijos“, – perspėja J. Ruža.

Sukčių metodai vis progresuoja

J. Ruža teigimu, sukčių laiškai nuolat tobulėja ir tampa vis realistiškesni, todėl žmonės neretai apsigauna.

„Remiantis tyrimu, globaliai apie 18 proc. žmonių paspaudžia ant tokio tipo žinučių, o kai atakos taikomos konkrečiai auditorijai, šis skaičius gali viršyti ir 50 proc. Gavus įtartiną laišką svarbiausia būti budriems – patikrinti, ar el. laiškas siunčiamas iš BTA el. pašto adreso. Taip pat galima patikrinti, ar mygtuko nuoroda veda į BTA svetainę. Be to, būtina mąstyti kritiškai – jei neturėjote jokio draudžiamojo įvykio, jums tikrai nereikia patvirtinti žalos atlyginimo“, – akcentuoja J. Ruža.

Jis priduria, kad sukčiai reguliariai keičia kibernetinių atakų sritis, finansinės institucijos – vienos dažniausių, į kurias nusitaiko piktavaliai.

Deda pastangos saugumui užtikrinti

BTA IT vadovas Baltijos šalims tvirtina, kad paspaudus apgaulingą nuorodą rizikuojama ne tik patekti į suklastotą svetainę, bet ir netekti jautrių asmens ar banko duomenų. Tokie el. laiškai taip pat gali išvilioti pinigus arba įdiegti kenkėjiškas programas.

„Greičiausiai pirmas paspaudimas žalos nepadarys – bus paprašyta įvesti banko prisijungimo duomenis arba papildomus kontaktinius duomenis, tačiau tolimesni žingsniai gali būti pavojingesni ir taip sukčiai galės patekti į banko paskyrą“, – sako J. Ruža.

Jis pabrėžia, kad BTA aktyviai stebi kibernetinio sukčiavimo atvejus ir imasi visų priemonių, kad apsaugotų savo klientus.

„Siekdami sustabdyti apgaulingą veiklą, glaudžiai bendradarbiaujame su atitinkamomis institucijomis – jos padeda uždaryti netikras svetaines arba blokuoti prieigą prie jų tam tikrose šalyse. Jei turite nors menkiausią įtarimą dėl gauto laiško, raginame kreiptis į mus, o nukentėjus nuo internetinių sukčių, nedelsiant kreipkitės į teisėsaugos institucijas“, – pabrėžia BTA IT vadovas Baltijos šalims.

Kaip nustatomi servitutai ir kada mokama kompensacija?

jonavoszinios.lt — Tue, 29 Jul 2025 12:36:30 +0300

Kaip nustatomi servitutai ir kada mokama kompensacija?

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) nuolat sulaukia gyventojų klausimų apie servitutų nustatymą nuosavuose žemės sklypuose – kada tai daroma, kaip vyksta procesas ir ar žemės savininkui priklauso kompensacija.

Servitutas – tai teisė naudotis kito asmens žemės sklypu arba jo dalimi tam tikroms reikmėms, pavyzdžiui, privažiavimui prie kito sklypo ar inžinerinių tinklų įrengimui. Taip pat tai gali būti ir teisės apribojimas savininkui naudotis savo sklypu, jei to reikia kito sklypo ar statinio tinkamam naudojimui.

„Servitutas nustatomas tik tuomet, kai jis yra objektyviai būtinas ir yra vienintelė ir būtina priemonė užtikrinti šalia esančio sklypo savininko interesus. Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ar teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. Nesvarbu, kokiu iš išvardytų būdų yra nustatomas servitutas, turi būti užtikrinta teisinga abiejų nekilnojamojo turto savininkų interesų pusiausvyra, o už nuosavybės teisės suvaržymą teisingai atlyginta. Atlyginimas už nustatytą servitutą gali būti mokamas vienkartine ar periodine kompensacija“, – sako NŽT direktoriaus pavaduotojas Dovydas Petraška.

Servitutų nustatymas ir panaikinimas

Administraciniu aktu servitutą nustato NŽT, jeigu servitutas yra suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, bei atitinka vieną iš Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nurodytų sąlygų.
Norint administraciniu aktu nustatyti servitutą, reikia kreiptis į NŽT ir pateikti prašymą. Prašyme turi būti nurodomi tarnaujančiojo daikto duomenys, aprašomas servitutas, nurodomi jo duomenys bei nurodoma kita svarbi informacija. Kartu su prašymu pateikiamas servituto planas bei kompensacijos apskaičiavimo aktai. NŽT, išnagrinėjusi prašymą ir nenustačiusi trūkumų, priima sprendimą (administracinį aktą) nustatyti servitutą, informuoja viešpataujančiojo daikto savininką, o servitutas įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre.

Sandoriu servitutas nustatomas tada, kai abu nekilnojamųjų daiktų savininkai susitaria dėl nustatomo servituto ir nekyla ginčų.
Kai žemės savininkai susitaria tarpusavyje, servitutas nustatomas notaro patvirtintu sandoriu. Kompensacija sumokoma prieš sudarant sandorį, o sudarius sandorį viešpataujančiojo daikto savininkas įregistruoja servitutą Nekilnojamojo turto registre.

Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesutaria, bet yra būtina nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti savo daiktą pagal paskirtį.
Tuo atveju, kai tarnaujančiojo daikto savininkas atsisako nustatyti servitutą, viešpataujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu nustatyti servitutą. Išnagrinėjęs bylą teismas gali priimti sprendimą nustatyti servitutą. Tokiu atveju servitutas įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre pagal įsigaliojusį teismo sprendimą.
Servituto panaikinimas
Servitutai, nustatyti tiek administraciniu aktu, tiek sudarius sandorį, gali būti panaikinami tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.130 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais ir esant viešpataujančiojo daikto savininko sutikimui.
Nuo 2025 m. kiekvienam žemės sklype nustatomam servitutui yra rengiamas atskiras servituto planas, o servitutų ribos pažymimos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir viešai matomos visiems naudotojams. Tai užtikrina aiškumą ir skaidrumą, suteikia galimybę kiekvienam norinčiam peržiūrėti informaciją apie konkretaus sklypo servitutus.

Kompensacijos dydžio apskaičiavimas

Svarbu žinoti, kad už jo sklype nustatytą servitutą žemės savininkui gali būti mokama vienkartinė arba periodinė kompensacija.
Kompensacijos dydis priklauso nuo konkretaus atvejo ir yra apskaičiuojamas pagal specialias skaičiuokles. Nuo 2024 metų jos prieinamos visiems gyventojams per Teritorijų planavimo ir statybos viešųjų elektroninių paslaugų portalą www.planuojustatau.lt. Šiomis skaičiuoklėmis galima įsivertinti galimą kompensacijos dydį tiek tais atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tiek kai jis nustatomas sandoriu tarp privačių asmenų ar elektros energijos perdavimo sistemos operatorių naudai.

Norint pasinaudoti skaičiuokle ir gauti sugeneruotą kompensacijos apskaičiavimo aktą, reikia prisijungti per Elektroninius valdžios vartus ir suvesti prašomą informaciją. Tai suteikia skaidrumo ir padeda tiek žemės sklypo savininkui, tiek servituto naudotojui aiškiai įvertinti, kokia galima kompensacija.

NŽT primena, kad servitutų nustatymas padeda užtikrinti sklandų žemės naudojimą, o nauja tvarka padeda padaryti šį procesą aiškesnį ir teisingesnį sklypų savininkams.

Nacionalinės žemės tarnybos informacija

Naujajame sezone jonaviečiams vadovaus Paulius Juodis

jonavoszinios.lt — Tue, 29 Jul 2025 11:27:18 +0300

Jonavos krepšinio klubas pasiekė susitarimą su strategu Pauliumi Juodžiu.

Į Jonavą 46 metų specialistas atvyksta po sezono Kinijoje, kur darbavosi Fudziano „Sturgeons“ komandoje.

Vyriausiojo trenerio pareigose Juodis Lietuvos krepšinio lygoje debiutavo dar 2005/2006 m. sezone, kai sezono viduryje perėmė Panevėžio „Panevėžio“ vairą.

Treneris savo karjeroje taip pat yra dirbęs Klaipėdos „Neptūno“, Kėdainių „Nevėžio“, Kijevo „Budivelnyk“ ir „Gargždų“ ekipose.

„Nuotaikos darbinės, laukia įtemptas ir sunkus darbas, norime surinkti alkaną ir kovingą komandą. Jonavos klubas pastaraisiais sezonais paliko gerą įspūdį, o pernai Manto Šerniaus treniruojama komanda atliko stebuklingą darbą ir batai po praeito sezono palikti labai dideli. Laukia darbingas laikotarpis, nes nenorime nuvilti fanų ir stengsimės kuo geriau atstovauti Jonavos miestą.“ - po prisijungimo prie „Jonavos“ ekipos kalbėjo Paulius Juodis.

Su treneriu pasirašyta ilgalaikė trijų metų sutartis.

Krepšinio klubo BC „Jonava“ informacija

Ligonių kasa primena apie galimybę naudotis gyvybiškai svarbia įranga namuose

jonavoszinios.lt — Tue, 29 Jul 2025 10:51:02 +0300

Kai kuriomis lėtinėmis ligomis sergantys privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti pacientai gali išsinuomoti ir namuose naudoti medicinos priemones: deguonies ir dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus, paprastas ar išmaniąsias insulino pompas, infuzines ir enterinio maitinimo pompas. Kai ši pagalba žmogui būtina, ligonių kasa gali padengti nuomos išlaidas.

„Galimybė gyvybiškai svarbiomis medicinos priemonėmis naudotis namuose, o ne ligoninėje, sunkiai sergantiems žmonėms labai pagerina gyvenimo kokybę. Todėl jeigu ligoninės gydytojų konsiliumas nustato, kad pacientui šios brangios priemonės yra būtinos sveikatos priežiūrai namuose, jų nuomos išlaidas ligonių kasa kompensuoja Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Šiemet tam numatyta skirti daugiau kaip 10 milijonų eurų fondo lėšų“, – sako Valstybinės ligonių kasos Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas. Šiuo metu daugiau kaip 3 tūkstančiai žmonių namuose naudojasi medicinos priemonėmis, kurių nuomos išlaidas kompensuoja ligonių kasa. Beveik 60 proc. jų naudoja deguonies ir dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus. Pacientams, kuriems diagnozuotas lėtinis kvėpavimo nepakankamumas, šie aparatai padeda palaikyti kvėpavimo funkciją. Taigi šiems žmonėms nereikia gulėti ligoninėje – jie gali gyventi namuose.

Arti 1 300 pacientų, iš kurių beveik 600 yra vaikai, šiuo metu naudoja ligonių kasos apmokamas insulino pompas. Jos išrašomos I tipo cukriniu diabetu sergantiems žmonėms, nėščiosioms ir planuojančioms pastoti moterims ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui, kai cukrinis diabetas yra nekontroliuojamas, taip pat į laukiančiųjų kasos salelių transplantacijos sąrašą įtrauktiems ligoniams. Nuolatinė insulino poodinė injekcija šiems pacientams padeda išvengti staigių gliukozės kiekio svyravimų.

Onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms, kurie patiria stiprų ar nepakeliamą lėtinį skausmą, kai įprastomis priemonėmis nepavyksta jo suvaldyti, skiriamos infuzinės (skausmo) pompos. Jomis nuolat ir tiksliai tiekiami vaistai, galima veiksmingai kontroliuoti skausmą. Pacientams, kurie dėl ligos ar traumos negali maitintis įprastai ir maistas tiekiamas per specialų zondą ar stomą, skiriamos enterinio maitinimo pompos. Jos padeda saugiai ir tolygiai tiekti maistą. Visų šių pompų nuomos išlaidas taip pat gali apmokėti ligonių kasa.

„Gydytojų konsiliumo skirtų medicinos priemonių nuomos kompensuojamąją kainą ligonių kasa apmoka 100 procentų. Kai reikalingas dirbtinės plaučių ventiliacijos ir deguonies aparatas, konsiliume turi dalyvauti gydytojas pulmonologas, jeigu būtina insulino pompa – gydytojas endokrinologas“, – paaiškina G. Baranauskas.

Pacientams, kurie turi gydytojų konsiliumo išvadą, kad priemonė būtina, reikėtų kreiptis į šias priemones nuomojančias įmones, sudariusias sutartį su ligonių kasa. Pasirinkta įmonė su pacientu pasirašo sutartį dėl priemonės išdavimo, garantinio aptarnavimo, nuolatinės priežiūros ir keičiamųjų dalių tiekimo. Sutartį su ligonių kasa turinčios įmonės gyventojus turi aprūpinti medicinos priemonėmis netaikydamos priemokų dėl technologinių savybių. Šių įmonių sąrašus galima rasti čia.

Medicinos priemonių nuomos išlaidoms kompensuoti kasmet skiriama vis daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Per ketverius metus šiam tikslui panaudota suma išaugo dvigubai: nuo 3,3 mln. eurų 2021-aisiais iki 6,6 mln. eurų pernai.

Valstybinės ligonių kasa informacija

Pasėlių draudimo įmokos bus kompensuojamos ir dėl ilgo lietingo laikotarpio

jonavoszinios.lt — Tue, 29 Jul 2025 09:49:19 +0300

Nuo šiol augalininkystės veiklą vykdantys ūkininkai galės kreiptis draudimo įmokų kompensavimo ne tik dėl sausrų ir iššalimo, bet ir ilgo lietingo laikotarpio. Tai numatyta pakeistose Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ veiklos „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“ įgyvendinimo taisyklėse.

Paramos gavėjų galės būti daugiau – taisyklėse taip pat pakoreguoti reikalavimai ūkininkams, kurie gali kreiptis paramos. Nuo šiol paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie, nepriklausomai nuo vykdomos veiklos pobūdžio, už praėjusius deklaravimo metus gavo tiesioginių išmokų sumą, neviršijančią 2 000 Eur, o tais atvejais, kai praėjusiais metais neteikė paramos paraiškos, pagal einamųjų metų deklaruotą plotą už praėjusius metus jiems apskaičiuota paramos tiesioginių išmokų suma neviršija 2 000 Eur, atitinka aktyviems ūkininkams nustatytus žemės ūkio veiklos vykdymo reikalavimus. Anksčiau nurodyta suma siekė 5 000 eurų.

Ūkininkams palankus ir kitas pakeistas reikalavimas – nuo šiol paramos ūkininkai gali kreiptis, jei už praėjusius deklaravimo metus gavo tiesioginių išmokų sumą, viršijančią 2 000 Eur, arba tais atvejais, kai praėjusiais metais neteikė paramos paraiškos pagal einamųjų metų deklaruotą plotą, už praėjusius metus jiems apskaičiuota paramos tiesioginių išmokų suma viršytų 2 000 Eur. Anksčiau minima suma taip pat siekė 5 000 eurų.

Pakeistas ir sutartinių gyvulių registracijos laikotarpis. Nuo šiol pareiškėjas turi turėti bent 1 sutartinį gyvulį valdoje, kuris (-ie) einamaisiais metais Ūkinių gyvūnų registre registruotas (-i) nuo sausio 1 d. iki gegužės 31 d.

Dar viena naujovė – anksčiau paramos paraiškoje reikėjo pateikti veiklos santrauką, o dabar reikės pildyti naują skiltį, kurioje pareiškėjai turės nurodyti informaciją apie draustus pasėlius: pasėlio rūšį, apdraustą plotą, draudimo sumą. Taip pat naujoje skiltyje reikės nurodyti draudimo įmokos sumą pagal riziką, pasirenkant iššalimą, sausrą ar ilgą lietingą laikotarpį.

Į pakeistas taisykles įtrauktas ir punktas, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas neprivalo teikti naujos paraiškos ir kitų dokumentų draudimo įmokų kompensavimo pagalbai gauti dėl pasikeitusių augalų grupių ir (arba) rūšių ir (arba) plotų. Tačiau apdraustas pasėlių ir (arba) augalų plotas pagal augalų

rūšis negali būti didesnis už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų deklaravimo dokumentuose nurodytą plotą.

Pagal pakeistas taisykles teikti paraiškas pasėlių ir augalų draudimo įmokoms kompensuoti bus galima nuo šių metų rugsėjo 1 d.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Miškininkai naikina pavojingus augalus – didžioji dalis Lietuvos miškų jau išvalyta

jonavoszinios.lt — Tue, 29 Jul 2025 09:01:37 +0300

Sosnovskio barštis ir kitos Lietuvoje išplitusios invazinių augalų rūšys kelia grėsmę tiek žmonių sveikatai, tiek biologinei įvairovei. Kaip ir kasmet, Valstybinių miškų urėdija (VMU) aktyviai tęsia šios bei kitų invazinių augalų rūšių naikinimo valstybiniuose miškuose darbus. Šiemet vietinės floros rūšis stelbiantys augalai naikinami 166 hektarų plote – didžioji dalis darbų jau atlikta.

Pasak VMU Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vadovo Sigito Kvedaro, valstybiniuose miškuose nuo pavasario jau naikinti 133 hektarai invazinių augalų.

Praėjusiais metais VMU invazines rūšis naikino 163 hektaruose, šiais metais tai planuoja atlikti ne mažesniame nei 166 ha plote.

„Siekdama išnaikinti valstybiniuose miškuose plintančias invazines rūšis, urėdija kasmet didina miškų, kuriuose taikomos invazinių rūšių kontrolės priemonės, plotus. Tikimės, kad nuosekliai laikantis tokio plano, per keletą metų Sosnovskio barščio ir kitų invazinių rūšių augalų valstybiniuose miškuose neliks“, – sako S. Kvedaras.

Sosnovskio barštis – pavojingas tiek žmogui, tiek florai

Didžioji dalis valstybinių miškų plotų, kuriuose yra paplitusios invazinės rūšys, yra apaugusios Sosnovskio barščiu. Šis augalas, atvežtas į Lietuvą dar sovietmečiu žemės ūkio tikslams, sparčiai išplito ir ilgainiui tapo nekontroliuojamu.

Sosnovskio barštis plinta itin greitai – vienas augalas gali subrandinti net iki 100 tūkstančių sėklų. Be to, jis yra nereiklus augavietės sąlygoms.

Pasak S. Kvedaro, nekontroliuojamai plintantys Sosnovskio barščiai užima didžiules teritorijas ir pažeidžia ekologinę pusiausvyrą – savo plačiais greitai augančiais lapais užstoja augalams gyvybiškai reikalingą šviesą ir taip nustelbia vietinę augaliją.

Barščio sultyse esantys furanokumarinai, kontaktuodami su oda, gali sukelti stiprius, net trečio laipsnio, nudegimus.

Palietus šį augalą, jį skinant ar šienaujant, gali kilti ypač stipri organizmo alerginė reakcija – odos paraudimai, didelės vandeningos pūslės, kurios plyšusios virsta ilgai negyjančiomis žaizdomis.

Ypač stipri reakcija į toksinus būdinga saulėtomis dienomis, kai yra aktyvesnis šios medžiagos išsiskyrimas į orą.

Grėsmė biologinei įvairovei

Be Sosnovskio barščio, miškininkai naikina ir daugiau į Lietuvos bei ES invazinių rūšių sąrašus įtrauktų augalų rūšių: didžiąją bei kanadinę rykštenes, uosialapį klevą, vėlyvąją ievą, varpinę medlievą, gausialapį lubiną, bitinę sprigę, sirinį klemalių ir kitas.

„Pastarosios dvi, nors ir yra labai patrauklios rūšys bitėms, tačiau išplitusios mūsų kraštuose sudaro tankius sąžalynus ir labai greitai dauginasi“, – teigia S. Kvedaras.

Didžiosios ir kanadinės rykštenės taip pat sudaro grynus sąžalynus, nukonkuruoja vietinius augalus, itin greitai pasisavindamos maisto medžiagas iš dirvožemio.

Uosialapiai klevai, vėlyvosios ievos, varpinės medlievos – sumedėję augalai, kurie patekę į palankias sąlygas nustelbia vietinę augaliją.

Gausialapiai lubinai agresyviai plinta atviruose buveinėse, prisotinę dirvožemį azotu, keičia jo struktūrą ir vietos buveines.

Nors daugelis invazinių rūšių, anot urėdijos Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vadovo, ir nedaro tiesioginės žalos žmogui, tačiau reikšmingai keičia augalų bendrijas ir taip prisideda prie vietinės bioįvairovės mažėjimo.

Kovą apsunkina neatsakingi gyventojai

Nors, pasak S. Kvedaro, invazinių augalų galima rasti visoje Lietuvos teritorijoje, gausiausias jų paplitimas pastebimas aplink didžiuosius miestus, geležinkelius ir sodininkų bendrijas.

„Dalis jų į miškus patenka iš aplinkinių teritorijų arba yra nelegaliai atvežami kartu su žaliųjų atliekų likučiais, todėl invazinių rūšių kontrolė reikalauja ne tik miškininkų, bet ir visuomenės atsakomybės“, – teigia S. Kvedaras.

Jei šalia valstybinių miškų yra kitų valdytojų žemės plotai, kuriuose Sosnovskio barštis ir kitos invazinės rūšys nenaikinamos, kitą sezoną naikintuose plotuose augalai vėl išplinta.

Paplitę visoje šalyje

Šiemet daugiausiai invazinių rūšių augalų, S. Kvedaro teigimu, sunaikinta Kazlų Rūdos regioniniame padalinyje – net 51 hektarai. Po 20 hektarų invazinių augalų sunaikinta Radviliškio ir Dubravos regioniniuose padaliniuose. Reikšmingi darbai šiuo metu baigiami Nemenčinės padalinyje, kur planuojama sunaikinti 26 hektarus nepageidaujamų augalų.

Ilgalaikis ir nuoseklus invazinių rūšių naikinimas duoda rezultatų – vietovėse, kur Sosnovskio barštis naikinamas kelerius metus, šio augalo beveik nebelikę.

„Pavyzdžiui, Dubravos regioniniame padalinyje, kur prieš septynerius metus Sosnovskio barštis augo didesniame kaip 50 hektarų plote, šiuo metu jis išplitęs tik 20-yje hektarų“, – pridūrė urėdijos Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vadovas.

Naikinami dvejopai

Sosnovskio barštis, anot S. Kvedaro, naikinamas tiek mechaniniu, tiek cheminiu būdu. Mechaninis metodas – šienavimas – taikomas jautriose teritorijose, pavyzdžiui, šalia vandens telkinių.

Kitur pasitelkiami cheminiai produktai, padedantys efektyviau sumažinti augalo populiaciją.

Invazinių rūšių naikinimo darbai pradedami pavasarį, kai augalai ima želti, ir tęsiami per visą jų vegetacijos sezoną.

Miškininkai primena, kad pavojingų augalų naikinimas reikalauja specialių apsaugos priemonių: būtina dėvėti neperšlampamus drabužius, pirštines, akinius bei respiratorių, kad būtų išvengta kontakto su toksiškomis augalų sultimis.

Daugiau informacijos apie invazines rūšis, esančias tiek ES, tiek Lietuvos invazinių rūšių sąraše, galima rasti invazinių rūšių informacinėje sistemoje: https://inva.biip.lt/.

VĮ Valstybinių miškų urėdijos administracijos informacija

Jonavos rajono savivaldybė siekia neleisti mieste tvarkyti pavojingų atliekų

jonavoszinios.lt — Tue, 29 Jul 2025 08:39:00 +0300

Jonavos mieste, Kauno gatvėje, veikianti UAB „Ecoservice“ ketina tvarkyti pavojingas, naftos produktais užterštas atliekas – bendrovė siekia gauti leidimą šiai veiklai. Jonavos rajono savivaldybė nepritaria tam ir tvirtai laikosi pozicijos, kad pavojingos atliekos neturėtų būti tvarkomos miesto teritorijoje, šalia gyvenamųjų kvartalų ir požeminio geriamojo vandens kaupimo rezervuarų.

Pagal pirmines planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras matyti, kad UAB „Ecoservice“ nebuvo numačiusi atlikti pilno poveikio aplinkai vertinimo. Reaguodama į tai, savivaldybė atsakingajai institucijai – Aplinkos apsaugos agentūrai – jau du kartus pateikė išvadą, kad planuojama ūkinė veikla be išsamaus aplinkos vertinimo negali būti vykdoma.

Savivaldybė pabrėžė ir tai, kad vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais, Jonavos miesto teritorijoje nėra prioriteto vykdyti pavojingųjų atliekų tvarkymo ir apdorojimo veiklas, o šalia sklypo, kuriame ketinama tvarkyti pavojingas atliekas, yra įrengti visos Jonavos požeminiai geriamojo vandens kaupimo rezervuarai, miesto nuotekų valymo įrenginiai.

Savivaldybė, atsižvelgdama į planuojamą veiklos pobūdį, vertina ir galimą pavojų šalia esančioms inžinerinės infrastruktūros sistemoms, įskaitant geriamojo vandens tiekimo, saugojimo objektus bei galimą teršalų patekimą į gruntinius vandenis. Požeminiai geriamojo vandens rezervuarai yra itin jautrūs cheminėms medžiagoms, todėl tokios veiklos vykdymas mieste yra nepriimtinas.

Savivaldybė siekia, kad poveikio aplinkai vertinimo procedūrose būtų užtikrintas visuomenės įtraukimas ir aktyvus dalyvavimas, taip pat būtų garantuota kiekvieno suinteresuoto asmens teisė gauti informaciją apie aplinkos būklę, dalyvauti sprendimų priėmime aplinkos klausimais bei kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių.

Šiuo metu laukiama kol UAB „Ecoservice“ pateiks pilną aplinkos vertinimo ataskaitą. Tą, po Jonavos rajono savivaldybės pateiktų argumentų ir siūlymų, bendrovę įpareigojo atlikti Aplinkos apsaugos agentūra.

Parengus ir pateikus ataskaitą viešam vertinimui, visuomenė, savivaldybė bei kiti poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai galės teikti pastabas, siūlymus bei išvadas – ar pritaria šiai veiklai ir ataskaitai, ar ne.

Ataskaita bus skelbiama tiek Jonavos rajono savivaldybės interneto svetainėje www.jonava.lt, tiek Aplinkos apsaugos agentūros svetainėje https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/poveikio-aplinkai-vertinimas-pav/2025-m/.

Jonavos r. savivaldybės informacija

Naujausias ministrės Dovilės Šakalienės komentaras žiniasklaidai

jonavoszinios.lt — Mon, 28 Jul 2025 13:49:47 +0300

Dalinamės naujausiu ministrės Dovilės Šakalienės komentaru žiniasklaidai. Ministrė pabrėžia – Lietuvos kariuomenei reikia daugiau priemonių, yra imtasi papildomų veiksmų.
„Šio ryto įvykis dar kartą patvirtino, kad kariuomenei reikia daugiau priemonių. Net intensyviai bendradarbiaudami su vidaus reikalų sistemos pareigūnais, turime turėti daug efektyvesnių sprendimų.
Prieš keletą savaičių Nacionalinio saugumo komisijos pasitarime pas premjerą konkrečiai sutarėme dėl papildomų veiksmų, kurių planuojame imtis. Sprendžiame ir teisinius klausimus dėl oro erdvės ir saugumo, nes oro erdvėje pilna civilinių objektų ir šaudyti bet kur, bet kada negalime.
30 metų kariuomenė buvo finansuojama nepakankamai. Šiuo metu net gavus papildomų lėšų, reikia laiko sprendimams, kariniam vertinimui, įsigijimų efektyvumo vertinimui.
Technologijos, susijusios su dronų naudojimu, keičiasi sparčiai. Jų aptikimo, stebėjimo ir naikinimo priemonės evoliucionuoja dideliu greičiu. Jau esame paspartinę būtinus procesus, bet per 6 mėnesius negalima padaryti to, kas nebuvo padaryta per daugybę metų.
Nepaisant to, imamės papildomų veiksmų efektyvesniam pasienio stebėjimui, bendradarbiaujame su pasieniečiais. Pasitelksime ir papildomas kariuomenės pajėgas, kurias planavome pasitelkti prieš pratybas už mūsų sienų, tačiau matome tendencijas ir poreikį pasitelkti jas kiek įmanoma greičiau.
Rytoj vyks suplanuotas pasitarimas pas LR prezidentą, kur pristatysime KAM siūlomų sprendimų ir pasiūlymų planą.
Džiugu, kad Ukrainos gynyba dezorientuoja dronus, bet objektai su sugedusiais valdymo mechanizmais nuklysta į įvairias teritorijas – pas mus, į Lenkiją, kitas šalis, ir tokių atvejų galime matyti vis daugiau.“

Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija

Užusaliuose melodingai nuskambėjo muzikinis vakaras „Dainos prie Šešuvos 2025“

jonavoszinios.lt — Mon, 28 Jul 2025 12:54:24 +0300

Liepos 25-ją Užusalių bendruomenėje jau 5 kartą romantiškai skambėjo muzikinis vakaras „Dainos prie Šešuvos“, organizuojamas Užusalių bendruomenės ir Užusalių kultūros centro pastangomis.

„Kai viskas sukrenta į vietas, iš to gimsta tobulas penktadienio vakaras. Geras oras, graži aplinka, širdys ištroškusios muzikos ir menininkai, kurie tą norą išpildo“, - kalbėjo renginio organizatoriai.

Nuostabų penktadienio vakarą atidarė Smiltė Koženiauskaitė, kuri virpindama gitaros stygas vakaro svečius pasitiko lyriškai atlikdama keletą visiems gerai žinomų dainų. Pirmoji pasirodė instumentalistė ir lakštingalos balsas - Justė Osh, kuri savo nuoširdumu sujaudino ne vieną širdį, atlikdama ne tik žinomas dainas, bet ir supažindindama klausytojus su savo kūryba.

Kęstutis Krencius, atvykęs į Užusalius net iš Naujosios Akmenės, pradžiugino visus savo kūrybine energija ir muzikos skambesiu. Poetas dalinosi savo sukurtomis dainomis.

Užusalietė, mūsų kraštietė, Julija Počėma, visus renginio dalyvius nustebinusi savo lyrinio soprano balsu, padovanojo dainas ne tik anglų ir lietuvių kalbomis, bet sužinojome, kaip puikiai dera "Dainos prie Šešuvos" italų bei prancūzų kalbos.

Muzikinį vakarą uždarė šarmingieji – grupė „Dancing the Blues“, Giedrė ir Ernestas, pakėlė iš savo vietų visus žiūrovus ir privertė pajudinti klubus, o sėdintys savo atsineštose kėdutėse stipriai mušė ritmą kojomis, klausydami muzikos, kuri sklido iš širdies.

Užusalių bendruomenė dėkoja visiems atlikėjams, susirinkusiems, padėjusiems organizuoti šventę!

Po drono iš Baltarusijos incidento – svarbi žinia iš kariuomenės

jonavoszinios.lt — Mon, 28 Jul 2025 12:23:06 +0300

PAGRINDINĖ ŽINIA IŠ KARIUOMENĖS: kol kas kovos veiksmų taisyklės taikos metu yra tokios, kokios yra, tačiau po antrojo įskridimo ir ypač didėjant ir sąmoningų provokacijų tikimybei prieš ZAPAD pratybas, sprendžiama dėl oro gynybos pajėgumų dislokavimo labiausiai tikėtinose tokio tipo orlaivių priartėjimo vietose pasienyje.

Primename, kad taikos metu dangus pilnas civilinės aviacijos ir kol kas orlaivių numušinėjimas numatytas tik išskirtiniais atvejais, ties ypatingos svarbos objektais, kuriuos dengia budintys oro gynybos pajėgumai.

Trumpai papildoma informacija dėl įvykusio incidento: Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos objektą stebėjo jam būnant dar Baltarusijos teritorijoje, informacija perduota NATO Jungtiniam oro operacijų centrui. Kol kas labiausiai tikėtina versija – Ukrainos oro gynybos dezorientuotas orlaivis, tačiau bus tiriami visi įmanomi scenarijai. Šiuo metu kariai ir kitų šalies institucijų atstovai užsiima orlaivio paieška, tuomet seks tie patys veiksmai, kaip ir „Gerberos“ atveju – išminuotojų darbas įvykio vietoje ir tolimesnis tyrimas.

LIETUVOS KARIUOMENĖ
Medijos operacijų centras

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas

Jonavos krepšinio klubas pristato atnaujintą logotipą

jonavoszinios.lt — Mon, 28 Jul 2025 11:51:05 +0300

Jonavos krepšinio klubas sezoną pasitinka pristatydami naująjį savo logotipą.

Nuo šiol šis logotipas taps oficialiu mūsų krepšinio klubo simboliu – jį matysite ant komandos atributikos, socialiniuose tinkluose, viešojoje komunikacijoje ir kituose reprezentaciniuose formatuose.

Naujojo logotipo pagrindiniu simboliu lieka gulbė, kuri yra Jonavos miesto ženklas, o 1999 m. simbolizuoja klubo įkūrimo metus.

Jonaviečiai 2025/2026 sezoną taip pat pasitinka sugrįžę prie originalaus savojo pavadinimo BC „Jonava“. Klubas dėkoja ilgamečiam partneriui „CBet“, su kuriuo buvo iškovota daug istorinių pergalių.

Krepšinio klubo BC „Jonava“
Komunikacijos skyrius

Nuoširdumas nepateisino – vairuotojas sunkiai girtas ir neturintis teisės vairuot

jonavoszinios.lt — Mon, 28 Jul 2025 11:36:28 +0300

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnai, siekdami užtikrinti saugumą kelyje, praėjusią savaitę, liepos 21 – 27 dienomis, toliau tikrino, kaip eismo dalyviai laikosi Kelių eismo taisyklių (toliau – KET). Per savaitę Kelių policijos pareigūnai mobiliaisiais greičio matavimo prietaisais užfiksavo 633 greičio viršijimo atvejus.

Šį kartą savaitės lakstūnas užfiksuotas liepos 24 d. apie 08.05 val. Automobilis BMW, vairuojamas vyro (gim. 1995 m.), magistraliniame kelyje, kur maksimalus greitis siekia 130 km/val., skriejo 188 km/val. greičiu. Vairuotojui surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Liepos 27 d. apie 14.45 val. Kauno r., kelyje Vilijampolė – Žeimiai – Šėta, policijos pareigūnai, vykdydami prevencinę priemonę, sustabdė automobilį „Audi“, kurį vairavo neblaivus vyras (gim. 1985 m.). Bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, vyras pats pripažino, jog ne tik prieš 1 val. vartojo alkoholį, bet ir neturi teisės vairuoti transporto priemonės. Vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,57 prom.

Praėjusią savaitę Kelių policijos pareigūnai ir toliau vykdė policines priemones, skirtas neblaiviems vairuotojams ir kitiems KET pažeidimams išaiškinti. Jų metu policijos pareigūnai Kaune ir Kauno rajone patikrino daugiau nei 5,3 tūkst. transporto priemonių. Išaiškinta 20 neblaivių vairuotojų (girtumo laipsnis svyravo nuo 0,41 iki 1,51 prom.).

Neblaivūs vairuotojai rinkosi ir kitas transporto priemones, birželio 26 d. apie 15.25 val. Kauno r., Dievogalos k., Pušyno g., paspirtuką vairavo neblaivus vyras (gim. 1970 m.). Vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,72 prom.

Iš viso praėjusią savaitę Kauno apskrityje policijos pareigūnai nustatė ir 9 vairuotojus, kurie transporto priemones vairavo neturėdami tam teisės.

Pareigūnai ragina visus eismo dalyvius laikytis Kelių eismo taisyklių, būti drausmingiems bei linki saugaus kelio! Tik kartu rūpindamiesi savo ir kitų saugumu laimingai pasieksime kiekvienos kelionės tikslą.

Kauno apskr. VPK informacija

Plaukai vasarą: ką daryti, jeigu jie išsausėjo ir lūžinėja?

jonavoszinios.lt — Mon, 28 Jul 2025 11:20:46 +0300

Vasarą džiaugiamės saule ir poilsiu prie jūros ar ežero. Tačiau šie malonumai gali tapti tikru iššūkiu plaukams. Jei jais tinkamai nepasirūpinsime, vasaros pabaigoje plaukai gali tapti sausi, šiurkštūs ir praradę spindesį. Todėl „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Nienė dalijasi patarimais, ką verta žinoti, kad plaukai vasarą išliktų sveiki ir stiprūs.

Iššūkiai plaukams vasarą.

„Kad ir kaip malonu vasarą maudytis jūroje, šis vanduo plaukams nėra palankus. Jame esanti druska ištraukia drėgmę tiek iš plauko paviršiaus, tiek iš vidaus, todėl plaukai tampa sausi, šiurkštūs ir linkę lūžinėti. Gėlas vanduo – ežerai ir upės – taip pat gali paveikti plaukų būklę, ypač jei jame daug dumblo ar mineralų, kurie kaupiasi ant plauko paviršiaus“, – pasakoja vaistininkė G. Nienė.

Anot jos, UV spinduliai taip pat veikia plaukus – naikina keratiną, silpnina pigmentą, todėl plaukai blunka, tampa trapūs ir išsausėja.

Kaip atgaivinti nualintus plaukus?

„Jei pajutote, kad po laiko prie jūros plaukai tapo sausesni ar šiurkštesni, skirkite jiems daugiau dėmesio. Rinkitės priemones, kurių sudėtyje yra keratino – baltymo, padedančio atkurti pažeistą plauko struktūrą. Taip pat naudingos sudedamosios dalys – hialurono rūgštis, pantenolis, argano ar kokosų aliejus – jos drėkina, maitina ir stiprina plaukus“, – sako vaistininkė G. Nienė.

Pasak vaistininkės, labai svarbu ne tik naudoti tinkamas priemones, bet ir naudoti jas teisingai:

„Naudojant šampūną, juo trinkite tik galvos odą, o ne visus plaukus iki galiukų. Priešingu atveju dar labiau sausinsite plauką. Tuo tarpu kondicionierių ar kaukių nenaudokite nuo pat šaknų – geriau paskirstykite jas per plaukų ilgį ir galiukus. Reguliariai naudokite drėkinamąsias ir maitinamąsias kaukes – 1–2 kartus per savaitę. Po jų galima papildomai naudoti nenuplaunamą kondicionierių ar serumą su apsauga nuo karščio ir UV spindulių”, – sako G. Nienė.

Pasirūpinkite plaukais iš anksto.

Vaistininkė primena, kad dažnu atveju paprasti kasdieniai įpročiai gali padėti išvengti plaukų išsausėjimo:

„Prieš maudantis jūroje ar baseine, sudrėkinkite plaukus švariu vandeniu – taip jie mažiau sugers druską ar chlorą. Taip pat naudokite specialius aliejus ar purškiklius su SPF apsauga plaukams. Pabandykite į savo stilių įtraukti galvos apdangalus – skareles, skrybėles ar kepure. Jos gali padėti apsaugoti ne tik plaukus, bet ir galvos odą“, – sako vaistininkė G. Nienė.

Ji priduria, kad po maudynių plaukus reikėtų kuo greičiau išskalauti švariu vandeniu ir naudoti drėkinamąsias priemones.

„Plaukų būklė glaudžiai susijusi su viso organizmo vidine pusiausvyra. Todėl rekomenduojama įtraukti į mitybą baltymų, omega-3 rūgščių, cinko, biotino, vitaminų A, C ir E. Visus juos galima gauti tiek su maistu, tiek maisto papildų pavidalu“, – sako vaistininkė G. Nienė.

Vilniaus policija sulaikė įtariamąjį, bandžiusį išprievartauti ir nužudyti merginą

jonavoszinios.lt — Mon, 28 Jul 2025 10:22:19 +0300

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas praneša apie rastą vyrą, kuris liepos 26 d., 00.58 val., Pelesos gatvėje kėsinosi į moters gyvybę.

Š. m. liepos 26 d., 00 val. 58 min., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai gavo pranešimą, kad Pelesos g., Vilniuje, buvo užpulta ir galimai peiliu sužalota moteris (gim. 1991 m.).

Pareigūnų intensyvių veiksmų dėka, liepos 28 d., 1 val. 40 min., Vilniuje buvo sulaikytas policijai žinomas, šia nusikalstama veika įtariamas asmuo (vyras gim. 1985 m.).

Šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės skyrimo.

Pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal LR BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorė Marina Ridikienė.

Kelias iš priklausomybės: nacionalinis projektas jau padėjo šimtams žmonių atsitiesti

jonavoszinios.lt — Sun, 27 Jul 2025 10:45:00 +0300

Šiuo metu Lietuvoje vykdomas vienas didžiausių ir kompleksiškiausių socialinių projektų, skirtų nuo psichoaktyviųjų medžiagų priklausomiems asmenims ir jų šeimos nariams. Nuo 2023 metų įgyvendinamas penkerių metų trukmės projektas „Būk laisvas – nebūk priklausomas!” jau pasiekė pusiaukelę, o rezultatai kalba patys už save.

„Per pirmuosius dvejus metus psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas gavo beveik 1000 asmenų, reintegracijos veiklose dalyvavo virš 120 dalyvių, o daugiau nei 530 priklausomų asmenų šeimos narių suteikta reikalinga visapusė pagalba.

Vienas iš projekto rodiklių – tai skaičius žmonių, kurie per 28 dienas po dalyvavimo veiklose pradeda mokytis, dirbti arba aktyviai ieškoti darbo. Šiuo metu tokių dalyvių yra 340. Tačiau tai – ne tik statistika. Tai žmogiško augimo, įgalinimo ir pokyčio matas – ar žmogus iš tiesų žengė pirmą savarankišką žingsnį. Šie pokyčiai rodo, kad suteiktos paslaugos ne tik padėjo žmogui šiandien, bet ir atvėrė duris rytojui”, – teigia Loreta Raugalaitė, projektą kartu su partneriais įgyvendinančios Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) projektų komandos vadovė.

Anot jos, šis projektas, finansuojamas iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos „Europos socialinio fondo+“ ir bendrojo finansavimo lėšų, prisideda prie socialinės atskirties mažinimo ir sudaro sąlygas priklausomybę turintiems asmenims sėkmingai grįžti į visuomenę: vykdoma nuo psichoaktyviųjų medžiagų priklausomų asmenų psichologinė ir socialinė reabilitacija, teikiant trumpalaikės socialinės globos paslaugas, o ją sėkmingai baigusiems organizuojamos reintegracijos veiklos, siekiant skatinti asmens socialinio savarankiškumo ir darbingumo, profesinės kompetencijos ir pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimą ir didinimą. Taip pat vykdomi įvairūs mokymai ir supervizijos specialistams, o šeimos nariams teikiama taip reikalinga emocinė bei praktinė pagalba.

Jaučiasi atstumti ir nereikalingi

Albertas Lučunas, kurio vadovaujama organizacija „Vilties švyturys“ yra viena iš projekto partnerių, akcentuoja, kad priklausomybę turintiems asmenims ypač svarbu suteikti ne tik galimybę atsisakyti žalingų įpročių, bet ir atkurti visavertį gyvenimą.

„Dirbant su šiais žmonėmis išryškėja, kad daugelis jų jaučiasi atstumti, neturi motyvacijos, paramos ar įgūdžių keisti savo situaciją. Projekto metu asmenys gauna kompleksinę pagalbą – ne tik psichologinę ir socialinę, bet ir praktines žinias bei įgūdžius, padedančius sugrįžti į visuomenę ar darbo rinką.

Svarbu tai, kad žmogus šiame procese nėra paliekamas vienas – jam padedama žingsnis po žingsnio, siekiant atsisakyti žalingų įpročių, ugdyti savarankiškumą, socialinius įgūdžius bei pasiruošti reintegracijai", – teigia A. Lučunas ir priduria, kad reabilitacijos proceso metu teikiamos įvairios paslaugos - nuo kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymo iki psichologinės pagalbos. Visa tai padeda žmogui atkurti pasitikėjimą savimi, santykius su bendruomene bei artimaisiais, o kartu ir tikėjimą, kad galima gyventi kitaip.

A. Lučunas pateikia pavyzdžių, siekiant suprasti, ką apima asmenų psichologinė bei socialinė reabilitacija.

„Tai pagalba atsitiesti ne tik fiziškai, bet ir emociškai bei socialiai, – pasakoja. – Paprastai tariant, tai pagalba susitvarkyti savo gyvenimą. Pavyzdžiui, asmuo dalyvauja psichologo arba socialinio darbuotojo konsultacijose, kur analizuojamos priklausomybės priežastys, aptariamos emocijos ir santykiai su artimaisiais. Rengiami grupiniai užsiėmimai, kuriuose mokomasi bendrauti, spręsti konfliktus bei atpažinti rizikingas situacijas. Padedama susitvarkyti dokumentus, kreiptis dėl pašalpų ar medicininės pagalbos, spręsti teisinius ar skolų klausimus bendradarbiaujant su antstoliais ir kitomis institucijomis. Kartu mokomasi kasdienio gyvenimo įgūdžių: kaip planuoti dieną, laikytis higienos ir tvarkos, ugdyti finansinį raštingumą. Taip pat mokomasi sveikos gyvensenos principų, ugdomi maisto gaminimo ir darbiniai įgūdžiai. Skatinama grįžti į mokslus arba įgyti naują specialybę”.

Priklausomybė paveikia visą šeimą

Anot L. Raugalaitės, priklausomybė stipriai paveikia šeimą tiek emociniu, tiek socialiniu ir finansiniu lygmeniu. Artimieji dažnai patiria stresą, nerimą, kaltės jausmą ar bejėgiškumą, o šeimos santykiai neabejotinai tampa įtempti. Priklausomas asmuo gali ignoruoti šeimos poreikius, o tai sukelia izoliaciją, nesusikalbėjimą ir net bendrų priklausomybių vystymąsi, todėl kompleksinė pagalba ir šeimos nariams yra būtina.

„Teikiamos individualios psichologų, socialinių darbuotojų ir kitų specialistų konsultacijos, kuriose aptariamos jų pačių emocijos, kaltės jausmas ar bejėgiškumas. Šeimos nariams padedama suprasti priklausomybės ligą, nusistatyti ribas santykyje su priklausomu artimuoju, palaikyti jį, bet kartu pasirūpinti ir savimi. Taip pat teikiama emocinė parama, kuri padeda atsigauti po ilgalaikio žlugdančio gyvenimo su priklausomu artimuoju, - vardija A. Lučunas. - Ši pagalba tikrai padeda, nes priklausomybė paveikia visą šeimą, o artimųjų įsitraukimas dažnai turi teigiamos įtakos ir paties priklausomo asmens sveikimo procesui. Svarbiausia – jie pamato, kad nėra vieni, gauna žinių, išmoksta konstruktyviai reaguoti į situacijas ir po truputį atkuria savo emocinę pusiausvyrą”.

Reintegracija – raktas į ilgalaikį pokytį

Kaip pabrėžia priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenės „Vilties švyturys“ vadovas, priklausomybių turintiems žmonėms ypač svarbi reintegracija, kurios metu atkuriamas žmogaus darbingumas, finansinis stabilumas, ugdomi praktiniai įgūdžiai, stiprinamas pasitikėjimas savimi, padedama sugrįžti į darbo rinką ar mokslus.

„Tai leidžia žmogui ne tik išgyventi, bet ir gyventi oriai – būti visaverčiu visuomenės nariu. Be šių dalykų kyla pavojus grįžti prie senų žalingų įpročių”, – sako A. Lučunas ir vardina pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduriama: trūksta darbo vietų, kuriose nebūtų atkryčiui pavojingos aplinkos, pavyzdžiui, darbo, kuriame nereikėtų bendrauti su vartojančiais asmenimis ar dirbti ten, kur lengvai prieinamos psichoaktyviosios medžiagos.

„Vaikų priežiūros problema – ypač aktuali vienišoms mamoms. Daugelis jų neturi artimųjų, galinčių padėti prižiūrėti vaikus, o darželiai ar kitos priežiūros paslaugos ne visada prieinamos arba nesutampa su darbo grafiku. Taip pat trūksta darbo vietų, siūlančių pusės etato darbo laiką, kas itin aktualu mamoms, auginančioms pradinukus. Tokio amžiaus vaikai dar negali būti vieni ilgą laiką, todėl mamos turi derinti darbą su vaikų priežiūra, tačiau darbo rinkoje galimybių lankstesniam darbo grafikui – labai mažai”, – pastebi A. Lučunas.

Anot jo, opi ir problema, kad daugelis priklausomybę turinčių asmenų turi skolų, todėl pradėjus dirbti antstoliai automatiškai nuskaito dalį atlyginimo, kas apsunkina finansinę situaciją ir mažina motyvaciją dirbti oficialiai, mokant mokesčius valstybei.

Kaip teigia ESFA projektų komandos vadovė L. Raugalaitė, darbas ar mokslai po priklausomybės – tai ne tik priemonė išgyventi: „Tai galimybė atkurti pasitikėjimą, susigrąžinti orumą ir pajusti, kad gyvenimas turi prasmę. Kai žmogus vėl tampa visuomenės dalimi, atgaivina ryšius su šeima ir drąsiai pasirenka savo kelią – į darbą, mokslus ar svajonių įgyvendinimą – žinome, kad mūsų pastangos virto tikru pokyčiu”.

Visuomenės nuostatos po truputį keičiasi

A. Raugalaitė pabrėžia, kad priklausomybė nesirenka socialinės padėties – tai vienas iš vis dar gajų stereotipų, jog priklausomais tampa tik žemesnio socialinio sluoksnio žmonės.

Kalbėdamas apie visuomenės požiūrį į priklausomybę turinčius asmenis, A. Lučunas pastebi, kad požiūris pamažu keičiasi. Vis daugiau žmonių ima suprasti, jog priklausomybė – tai liga, o ne silpnavališkumo ar asmeninės kaltės išraiška.

„Atsiranda daugiau empatijos, mažiau pasmerkimo, o kalbėjimas apie psichikos sveikatą tampa atviresnis. Priklausomybę turintys žmonės dažniau matomi kaip tokie, kuriems reikia pagalbos, o ne kaip pavojingi ar nenusipelnę antros galimybės. Tačiau vis dar gajūs kai kurie stereotipai – pavyzdžiui, kad priklausomas žmogus visada meluos, kad „narkomanas nepasikeis“, kad „jis pats kaltas“. Dažnai žmonės nesupranta, kaip stipriai priklausomybė veikia mąstymą, elgesį, gebėjimą kontroliuoti impulsus. Vis dar pasitaiko nuostatų, jog padėti – beprasmiška, ypač jei žmogus jau yra patyręs atkryčių. Stigmatizacija vis dar kliudo priklausomus asmenis kreiptis pagalbos, o visuomenės palaikymas čia ypač svarbus jų sveikimo ir reintegracijos kelyje”, - teigia A. Lučunas.

Jei susiduriate su priklausomybėmis, kviečiame nedelsti ir kreiptis į specialistus, pasirengusius padėti. Pagalba teikiama įvairiuose Lietuvos miestuose, todėl kiekvienas gali rasti artimiausią pagalbos tašką.

Projekto „Būk laisvas – nebūk priklausomas!” partnerių kontaktus ir vietas rasite interaktyviame žemėlapyje:
https://maphub.net/ESFA/Buk-laisvas-nebuk-priklausomas

Pagalba yra pasiekiama – tereikia žengti pirmą žingsnį.

VšĮ Europos socialinio fondo agentūros inf.

Apšvietimas patalpose: kokią įtaką šviesa turi mūsų sveikatai?

jonavoszinios.lt — Sat, 26 Jul 2025 18:21:24 +0300

Natūralios šviesos teikiama nauda neabejoja niekas. Pasauliniai tyrimai rodo, kad maždaug 8 iš dešimties darbuotojų laiko natūralią dienos šviesą svarbiausia geros darbo aplinkos savybe. Maža to, natūrali šviesa siejama tiek su didesniu darbingumu, tiek su geresne sveikatos būkle. Dėl šios priežasties, vykdant pastatų remonto ir atnaujinimo projektus didelis dėmesys skiriamas į patalpas patenkančiai šviesai, o ten, kur šviesos patekimas ribotas – šiuolaikiškiems apšvietimo sprendimams.

Natūralios šviesos naudą galima vardinti ir vardinti. Tai patvirtina ir Turto banko užsakymu „Spinter“ atlikta apklausa, kuri atskleidžia, kad biurai, kuriuose gausu natūralios šviesos, darbuotojams atrodo jaukesni, modernesni ir pozityvesni. Tokiose erdvėse darbuotojai jaučiasi labiau vertinami, o įmonės rūpinimasis jų gerove gerina bendrą darbo atmosferą. Jei anksčiau ieškantieji darbo arba dirbantieji skirdavo mažiau dėmesio juos supančiai aplinkai, tai dabar bent 20 proc. apklaustųjų tikina, kad jiems svarbu, kad darbo vieta būtų patogi, šviesi, ergonomiška.

„Iš tiesų saulės šviesa yra ir malonumas ir iššūkis. Natūrali šviesa suteikia jaukumo, didina produktyvumą, teigiamai veikia tiek fiziškai, tiek emociškai. Tačiau tiesioginiai saulės spinduliai įšildo patalpas. Jei žiemos laikotarpiu tai būna malonu, vasarą tai tampa papildomu galvosopiu darbuotojams. Todėl mes atlikdami remonto ir atnaujinimo projektus valstybės biuruose žiūrime į ilgalaikę perspektyvą, parenkame tinkamiausius sprendimus vadovaudamiesi pastato lankų padėtimi ir kitais aspektais“, – sako Turto banko Turto valdymo departamento vadovė Modesta Acutė.

Jos teigimu, klimatinės sąlygos per pastaruosius metus pastebimai pakito, todėl natūralu, kad pastatai, kurie buvo statyti prieš keliasdešimt metų, neatliepia šių laikų klimatinių aktualijų. Siekiant, kad valstybės biurai būtų patogūs ne tik dabar, bet ir ateityje, pasitelkiamos ir pažangios technologijos.

„Pokyčių poreikį diktuoja ne tik fizinė patalpų būklė, bet ir aplinkos veiksniai. Net ir orų prognozės gali prašauti, todėl turime pasitelkti sprendimus, kurie padeda reaguoti išvien su gamta. Vienas tokių sprendimų – automatizuotos sistemos, kurios reaguoja į esamą temperatūrą patalpose. Taip galime palaikyti tinkamą ir komfortišką temperatūrą darbuotojams esant patalpose, ir sumažinti energijos naudojimą, pavyzdžiui, savaitgalį, kai biurai ištuštėja“, – sako M. Acutė.

Šviesa didina darbingumą ir gerina sveikatą

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Telšių departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus specialistė Jolita Vaznonytė pažymi, kad natūrali šviesa yra dinamiška: ji keičiasi dienos metu, skiriasi spalvos temperatūra, intensyvumas ir kryptis.

„Šviesa skatina serotonino gamybą smegenyse – tai neurotransmiteris, kuris padeda reguliuoti nuotaiką, sumažina depresijos ir nerimo simptomus. Moksliniai tyrimai rodo, kad darbuotojai, dirbantys šalia langų, dirba 10–25 proc. produktyviau nei tie, kurie dirba be natūralios šviesos. Biurai su langais siejami ir su mažesniu darbuotojų sergamumu bei geresne bendra savijauta“, – sako specialistė.

Vaznonytė atkreipia dėmesį, kad natūrali šviesa yra susijusi ir su akių būkle bei miego kokybe. Dienos šviesa patalpose padeda sinchronizuoti vidinį biologinį laikrodį (cirkadinį ritmą), o ryto šviesa ypač svarbi mūsų organizmui – ji stabdo melatonino (miego hormono) gamybą ir padeda pabusti.

„Verta pastebėti, kad darbuotojai ar gyventojai, kurie gauna daugiau dienos šviesos, dažniau užmiega greičiau, miega giliau ir keliasi žvalesni. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į tokios šviesos naudą akims. Natūrali šviesa yra švelnesnė akims nei dirbtinė – ji mažina akių įtampą, ypač dirbant kompiuteriu ar skaitant. Reguliariai būnant natūralioje šviesoje sumažėja trumparegystės (miopijos) rizika – ypač vaikams ir paaugliams“, – pažymi NVSC specialistė.

Dar vienas svarbus aspektas – vitaminas D ir imuninė sistema. Lietuviai šaltuoju laikotarpiu dažnai susiduria su vitamino D trūkumu, todėl saulėtos vasaros laukiama kaip išganymo. Tačiau, anot specialistų, nebūtina gulėti po saule, norint gauti pakankamą vitamino D dozę. Pasak J. Vaznonytės, natūrali šviesa taip pat padeda pagerinti imuninės sistemos veiklą, nes skatina vitamino D gamybą (jei langai laikomi atviri).

Kaip džiaugtis natūralia šviesa vasarą?

Nors vasarą, dėl ilgesnio šviesaus paros meto ir dažniau pasirodančios saulės natūralios šviesos kiekis būna didesnis, tačiau papildomų iššūkių gali sukelti šiltesnė temperatūra ir kaitra. Specialistai pataria esant galimybei naudoti reguliuojamas žaliuzes ar užuolaidas — per karštį pritemdant patalpas, o vėsesnėmis dienomis įsileidžiant kuo daugiau natūralios šviesos.

Karštomis vasaros dienomis patariama patalpas laikyti vėsias ryte, uždarius langus ir nuleidus žaliuzes. Tokiu atveju galima panaudoti šiltos šviesos lempas komfortui padidinti. Jaukesnę ir vėsesnę aplinką gali padėti užtikrinti žalieji augalai prie langų, kurie padeda ne tik filtruoti saulės šviesą, bet ir kuria vėsinančią aplinką.

Tačiau vienas svarbiausių elementų vasaros laikotarpiu šviečiant saulei – vanduo. Reguliarios pertraukos su vandens stikline padeda palaikyti energiją, ypač kai biuras įšyla arba kai didelis temperatūrų skirtumas su lauko aplinka.

Kartais paprasti sprendimai gali padidinti darbo kokybę ir prisidėti prie geresnės sveikatos. Darbuotojų sąmoningumas ir atsakingas požiūris į sveikatą bei šiuolaikiškai įrengti biurai daro didelį poveikį kiekvieno mūsų kasdienybei. Dėl šios priežasties svarbu nepamiršti dalintis savo potyriais ir ieškoti geriausių sprendimų darbuotojams.

VĮ Turto banko inf.

Bulvės iš Lenkijos - ką turi žinoti pirkėjai?

jonavoszinios.lt — Sat, 26 Jul 2025 13:15:00 +0300

Kasdien ant lietuvių stalo – bulvės. Tačiau tai, kas atrodo įprasta ir saugu, pastaraisiais metais kelia vis daugiau nerimo tarnyboms. Ypač aštrėja situacija kaimyninėje šalyje – Lenkijoje, kur fiksuojamas didelis karantininių ligų židinių skaičius. Taigi, kaip galime būti tikri, kad į Lietuvą atvežtos bulvės – saugios? Ką reikia žinoti vartotojams perkant lenkiškas bulves?

Pastaraisiais metais Europoje suintensyvėjo diskusijos apie bulvių sektoriaus iššūkius. Dėl klimato kaitos, ekstremalių orų ir geografinės padėties kai kuriose šalyse sparčiai plinta pavojingi bulvių kenkėjai.

Pasak Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) direktoriaus Jurij Kornijenko, bulvių rudojo puvinio (lot. Ralstonia solanacearum) viena aktyviausiai plintančių bulvių ligų Europos Sąjungoje.

„Kita bulvių liga – bulvių žiedinis puvinys (lot. Clavibacter sepedonicus) – taipogi kelia nerimą ne tik bulvių augintojams, bet taip pat ir institucijoms, atsakingoms už augalų sveikatos priežiūrą. Šios ligos židinių Europos Sąjungoje mažiausiai buvo nustatyta 2023 m. – 364 židiniai. Tačiau, suintensyvinus tyrimus, 2024 m. buvo nustatyti 542 šios ligos židiniai“, - teigia Augalininkystės tarnybos vadovas.
Ne ką mažiau svarbūs karantininiai kenkėjai yra ir cistas sudarantys nematodai (lot. Globodera rostochiensis ir G. pallida). Šių karantininių kenkėjų židinių nuo 2022 m. aptiktų 53 židinių padidėjo iki 65 židinių (2024 m.).

Lenkijoje – auga rizika

Bulvės, ypač ankstyvosios, į Lietuvą atvežamos iš pietų bei vidurio Europos Sąjungos šalių – Kipro, Italijos, Graikijos, Belgijos, Vokietijos tame tarpe ir Lenkijos. Taip pat ankstyvos maistinės bulvės įvežamos iš Egipto. Tačiau būtent Lenkija, pastaraisiais metais susiduria su didesnėmis fitosanitarinėmis grėsmėmis. Nustatytų karantininių kenkėjų židinių skaičius Lenkijoje toliau auga.

Reikia pripažinti, jog Lenkija yra žemės ūkio šalis, turinti labai daug bulvių augintojų. 2024 metais Lenkijoje buvo deklaruota virš 6 tūkst. hektarų sėklinių bulvių ir apie 186 tūkst. ha maistinių bulvių pasėlių. Pagal auginamus bulvių plotus Lenkija užima 4 vietą Europos Sąjungoje (apie 14 % viso ES bulvių pasėlių ploto) po Vokietijos, Prancūzijos ir Nyderlandų.

„Lenkija taip pat patenka į Pasaulio dešimtuką pagal tuos pačius kriterijus. Todėl kasmet Lenkijos institucija, atsakinga už augalų sveikatos priežiūrą, paima virš 23 tūkst. mėginių, siekdama įsitikinti auginamų bulvių sveikatingumu. Apie 44 % šių tyrimų sudaro sėklinių bulvių tyrimai (virš 10 tūkst. mėginių), o likusią dalį (56 % arba virš 13 tūkst. mėginių) - kitų bulvių tyrimai. Be šių paminėtų bakterinių ligų, atliekami intensyvūs dirvožemio tyrimai siekiant laiku aptikti nemažiau pavojingą bulvių vėžį (lot. Synchytrium endobioticum), kuris Lenkijoje yra aptinkamas reguliariai“, - pasakoja J. Kornijenko.

Kaip ES saugomi vartotojai?

Kad vartotojai galėtų rinktis augalų sveikatos požiūriu saugias ir kokybiškas bulves, Europos Sąjungoje taikoma griežta bulvių ligų kontrolės sistema, grindžiama net keturiais specifiniais reglamentais. Šie reglamentai nustato ne tik prevencines priemones, bet ir reikalavimus, pavyzdžiui, bulvių auginimo ribojimus ūkiuose bei laukuose, kuriuose buvo aptikta karantininių kenkėjų.

„Svarbu žinoti, kad kovai su bulvių karantininiais kenkėjais taikomos fitosanitarinės priemonės, kurios užtikrina, kad židiniai būtų sunaikinami: užkrėstos bulvės yra naikinamos tokiais būdais, kad būtų išvengta karantininių kenkėjų plitimo, sandėliai bei įranga dezinfekuojama, ūkiai stebimi bent 4 metus, įsitikinant jog užkrėstuose laukuose nebūtų auginamos bulvės, savaime išdygusios bulvės naikinamos, visas užaugintas bulvių derlius yra tiriamas“, - rekomendacijomis dalinasi Augalininkystės tarnybos vadovas.

Dar vienas svarbus saugumo garantas – bulvių auginimas tik iš sertifikuotos sėklos, turinčios kokybės etiketę/augalo pasą. Šis dokumentas pateikia informaciją apie augalo kilmę, veislę ir kitus rodiklius, o bulvių augintojui tai reiškia, kad bulvės atitinka visus ES keliamus fitosanitarinius reikalavimus ir yra saugios sodinti.

Papildomą apsaugą taiko ir Lietuva, ypač kai kalbama apie bulvių importą iš trečiųjų šalių. Kiekviena į Lietuvą įvežama bulvių siunta dėl sveikatingumo tikrinama pasienio postuose.

Ką verta prisiminti kiekvienam pirkėjui?

Nors bulvės prekybos centre gali būti tiek lietuviškos, tiek atvežtinės, tai nebūtinai turi kelti nerimą. Visos rinkai tiekiamos bulvės privalo būti tikrinamos dėl karantininių kenkėjų, tačiau vartotojas turi būti budrus:
• Pirkite iš patikimų tiekėjų – Fitosanitariniame registre registruotų ūkininkų ar kitų prekiautojų bulvėmis, prekybos tinklų.
• Atkreipkite dėmesį į ženklinimą – visos rinkai tiekiamos bulvės, nepriklausomai nuo jų kilmės, privalo būti paženklintos etiketėmis. Rumuniškomis ar lenkiškomis bulvėmis prekiauti galima, tačiau jų pakuotės turi būti paženklintos augalų pasais.
• Prioritetą teikite lietuviškai produkcijai, kuri ne tik greičiau patenka ant vartotojų stalo, bet ir įsigydami lietuviškas bulves jūs prisidedate prie vietos ūkių stiprinimo.
• Atkreipkite dėmesį į bulvių išvaizdą - pažeisti ar neįprastai atrodantys gumbai gali sparčiau sugesti, užkrėsti kitas kartu laikomas bulves.
• Maistines bulves naudokite tik pagal paskirtį. Jos nėra skirtos sodinimui – tai svarbu ligų plitimo prevencijai.

Pastebėjus įtartinas bulves prekybos vietose, galite kreiptis į Valstybinę augalininkystės tarnybą pasitikėjimo telefonu (0 5) 270 80 80 ar kitais būdais. Tokie pranešimai padeda užkirsti kelią augalinės produkcijos, neatitinkančios fitosanitarinių reikalavimų, tiekimui rinkai.
Šis straipsnis parengtas, bendradarbiaujant su Europos Komisija. #PlantHealth4Life“ – tai Europos Komisijos inicijuota tarptautinė kampanija, pagrįsta išsamia visos Europos Sąjungos gyventojų požiūrio į augalų sveikatą ir su tuo susijusios elgsenos analize.

Valstybinės augalininkystės tarnybos inf.

Vaisingumo lenktynėse laimi jaunystė: faktai ir patarimai

jonavoszinios.lt — Sat, 26 Jul 2025 11:30:00 +0300

Karjera, savirealizacija ir finansinis stabilumas šiandien tapo prioritetais, o šeimos planavimas vis dažniau atidedamas vėlesniam laikui, pastebi reprodukcinės sveikatos ekspertai. „Jūsų kūnas turi savo laiką – išgirskite jį“, – įspėja gydytoja akušerė-ginekologė ir nevaisingumo specialistė Akvilė Vilkaitienė.

Galimybės mažėja su metais

„Vienai moteriai vaisingumas išlieka ir gerokai per keturiasdešimt, o kitai gali žymiai sumažėti jau perkopus 25 metus, – teigia gydytoja akušerė-ginekologė A.Vilkaitienė. – Visgi mažėjantis moters vaisingumas amžėjant yra natūralus biologinis procesas.“
Anot medikės, moters vaisingumo pikas paprastai trunka nuo brendimo pradžios iki maždaug 29 metų amžiaus.

„Nuo pirmųjų mėnesinių iki maždaug 20 metų pamažu atsiranda reguliarūs ciklai bei ovuliacija. Kiaušialąstės yra aukščiausios kokybės, o kiaušidžių rezervas – didelis. Vaisingumo piku laikomas laikotarpis iki 29 metų, kadangi tuo metu moteris turi gerą kiaušidžių rezervą, taigi ir geriausią natūralaus pastojimo galimybę. Tuo metu didžiausia sėkmingo nėštumo ir sveiko naujagimio gimimo tikimybė“, – teigia gydytoja akušerė-ginekologė ir nevaisingumo specialistė Akvilė Vilkaitienė.

Anot jos, peržengus trisdešimties metų slenkstį, moters galimybės pastoti natūraliai išlieka geros, tačiau tam gali prireikti daugiau laiko, nes kiaušidžių rezervas ima sekti.

Reikšmingiausi reprodukcinės sveikatos pokyčiai vyksta moteriai peržengus 35-erių metų slenkstį. „Nuo 35 iki 39 metų kiaušidžių rezervas mažėja greičiau, didėja embrionų, turinčių chromosomų skaičiaus anomalijas, tikimybė. Būtent dėl to vyresnės nei 35 metų moterys laikomos vyresnio amžiaus gimdyvėmis“, – aiškina gydytoja akušerė-ginekologė.

Nuo keturiasdešimties reprodukciniai pokyčiai tampa dar akivaizdesni: mėnesinių ciklai dažnai tampa nereguliarūs, trumpėja, ovuliacijos retėja. „Spontaninių pastojimų šansai drastiškai sumažėja: tikimybė pastoti viename cikle – mažiau nei 4-5 procentai“, – statistika dalijasi specialistė.

Kiaušidžių rezervą įvertinti ir vaisingumo būklę nustatyti gydytojai gali specialiu ultragarsiniu tyrimu mėnesinių pradžioje. Nors būtent kiaušidžių rezervas atspindi likusių kiaušialąsčių kiekį, tačiau ne visada tiksliai nusako jų kokybę. „Moteris gali turėti žemą rezervą, tačiau vis dar gali pastoti, jei kiaušialąstė kokybiška. Su amžiumi būtent kokybė tampa svarbiausia“, – pabrėžia gydytoja.

Ne tik moterų rūpestis

Specialistė atkreipia dėmesį – nors dažniausiai kalbama apie moterų reprodukcinį potencialą, vyrų vaisingumo galimybės taip pat nėra amžinos.

„Jos kinta ne taip drastiškai kaip moterų, tačiau turi aiškių pasekmių“, – tvirtina A.Vilkaitienė.
„Nuo 20 iki 42 metų spermos kokybė aukščiausia, spontaninio pastojimo šansai aukšti. Nuo 42 iki 50 metų spermos kokybė prastėja: didėja DNR fragmentacija, mažėja pats spermos kiekis, judrumas. Vyresniems nei penkiasdešimt metų vyrams mažėja testosterono lygis, libido, gali kilti erekcijos sutrikimų. Spermos gamybos procesas gali tęstis iki pat senatvės, tačiau smarkiai prastėja spermos kokybė, auga DNR pažeidimų tikimybė, didėja rizika persileisti moteriai pastojus“, – pasakoja A.Vilkaitienė.

Gyvensenos įtaka

Per pastaruosius dešimt metų mokslininkai išbandė įvairias strategijas, galinčias sulėtinti biologinį gimdos amžėjimą: kamieninių ląstelių terapiją, specialius vaistus ir net vaistažoles. Nors pirmieji rezultatai teikia vilčių, tyrimų galutinėms išvadoms dar nepakanka.
A.Vilkaitienė pabrėžia, kad reikšmingos įtakos reprodukcinei sveikatai turi ne tik biologinis žmogaus amžius, bet ir gyvenimo būdas. Stresas, mityba ir fizinis aktyvumas stipriai veikia tiek moterų, tiek vyrų vaisingumą.

„Stresas, prasta miego kokybė neigiamai veikia hormonų veiklą, aukštas kortizolio kiekis slopina tiek ovuliaciją, tiek spermos gamybos procesą, – pasakoja A.Vilkaitienė. Tai patvirtina ir moksliniai tyrimai: 2021 metais atliktas tyrimas įrodė, jog didesnis streso lygis siejamas su išaugusiu nevaisingumo dažniu.“

Perdirbtas maistas, anot gydytojos, skatina uždegiminius procesus, kiaušidžių veiklos sutrikimus. „Perdirbtas maistas, greiti angliavandeniai ir transriebalai kenkia visam organizmui, taip pat ir reprodukcinei sistemai. Jie sukelia uždegimines reakcijas organizme, trikdo hormonų pusiausvyrą ir gali sutrikdyti normalią kiaušidžių veiklą“, – įspėja medikė.

Ne ką mažiau nei perdirbtas maistas reprodukcinei sveikatai kenkia ir aplinkos veiksniai: „Pesticidai, plastikų pėdsakai, sunkieji metalai neigiamai veikia lytinius hormonus, tad vyrams prastėja spermos kokybė, didėja DNR fragmentacijų tikimybė, o moterims sutrinka ovuliacija, mažėja kiaušidžių rezervas.“

Nėštumą planuoja vėliau

A. Vilkaitienė pastebi, kad vis dažniau pirmąjį nėštumą planuoja vyresnės nei 35 metų amžiaus moterys. „Karjera, savirealizacijos galimybės, gyvenimo tempas, noras turėti finansinį stabilumą, galbūt tinkamo partnerio nebuvimas skatina nėštumo planavimą atidėti iki trisdešimtųjų metų ar dar vėliau, kuomet vaisingumas jau pradeda mažėti, ir tai jau nėra reta praktika“, – pastebi gydytoja akušerė-ginekologė.

Ji įspėja, kad vyresnio amžiaus moterys dažniau patiria persileidimus, joms kyla didesnis pavojus susilaukti kūdikių su genetiniais sutrikimais, taip pat dažniau kyla įvairios komplikacijos nėštumo metu. „Svarbu suprasti galimas rizikas ir aptarti situaciją su savo ginekologu. Ankstyvas pasiruošimas ne tik padidina pastojimo tikimybę, bet ir užtikrina tinkamą nėštumo priežiūrą vėliau.“

Kada kreiptis pagalbos į nevaisingumo specialistus? „Jei moteris jaunesnė nei 35 metų ir nepastoja po metų aktyvių bandymų, laikas kreiptis pagalbos. Turinčioms sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromą ar endometriozę, laukti vertėtų tik pusmetį. Vyresnėms nei 35-erių taip pat rekomenduojamas šešių mėnesių laikotarpis, o sulaukus 40-ies metų nereikėtų delsti – geriau konsultuotis iš karto“, – pataria nevaisingumo specialistė.

Tiesa, pagalbinio apvaisinimo sėkmės rodikliai taip pat priklauso nuo moters amžiaus. „Jaunoms moterims iki 30 metų tikimybė pastoti per vieną ciklą siekia 50-70 proc., 30-35 metų amžiaus grupėje – 35-55 proc. Moterims tarp 36-40 metų šis rodiklis sumažėja iki 30 procentų, 41-42 metų amžiaus – iki 10-20 procentų, o vyresnėms nei 43 metai tikimybė krenta žemiau 5 procentų“, – komentuoja gydytoja.

„Jūsų kūnas turi savo laiką – išgirskite jį. Planuojančioms šeimą neverta atidėlioti. Patarčiau įvertinti kiaušidžių rezervą, jei reikia – pasitarti su nevaisingumo gydymo specialistu ar savo ginekologu. Ankstyvas žinojimas suteikia galimybę veikti laiku.“

Verta žinoti

Gydytoja pataria, kaip natūraliai stiprinti vaisingumą:
„Biologinis senėjimas neišvengiamas, tačiau kai kurie natūralūs metodai gali pagerinti situaciją“, – teigia A.Vilkaitienė.

Ji rekomenduoja:
- normalizuoti kūno svorį – tiek per didelis, tiek per mažas svoris neigiamai veikia vaisingumą;
- mesti rūkyti – nikotinas spartina kiaušialąsčių senėjimą;
- mažinti alkoholio ir kofeino vartojimą;
- praturtinti mitybą antioksidantais;
- nepamiršti optimalaus fizinio aktyvumo – rekomenduojama aktyviai judėti bent 150 min. per savaitę tiek vyrams, tiek moterims;
- mažinti stresą – aukštas kortizolio kiekis slopina ovuliaciją ir spermos gamybos procesą;
- laikytis darbo ir poilsio režimo.

UAB ,,Lietuvos sveikata" inf.

Šešis varžovus nugalėjusi Lietuvos vaikinų rinktinė – Europos jaunimo olimpinio festivalio 3x3 krepšinio čempionė

jonavoszinios.lt — Sat, 26 Jul 2025 10:45:00 +0300

Ketvirtfinalyje tik per pratęsimą pergalę išplėšusi Lietuvos 3x3 krepšinio vaikinų rinktinė pusfinalyje bei finale neleido suabejoti savo pranašumu ir iškovojo Šiaurės Makedonijoje vykstančio Europos jaunimo olimpinio festivalio auksą.

Tadas Augustauskas, Ignas Leščiauskas, Tautvydas Rudys ir Neilas Vitkauskas finale auksinį tašką padėjo dar net neištiksėjus rungtynėms skirtam laikui ir šventė pergalę 21:14.

Po to, kai medalius ant kaklo visiems prizininkams užkabino Europos olimpinių komitetų asociacijos prezidentas Spyros Capralos, aikštėje lyg vienas kumštis buvę lietuviai apsikabinę per pečius giedojo jų garbei skambančią „Tautišką giesmę“, o po to vėl pasinėrė į emocingą auksinį šėlsmą.

Finale lietuviai iškart išsiveržė į priekį (3:0), likus žaisti kiek mažiau nei 5 min. pirmavo 12:5 ir po to išlaikė panašų atstumą iki lemiamą tašką padėjusio metimo. Jį, iki mačo pabaigos likus 54,4 sek., pelnė rezultatyviausias turnyro žaidėjas T.Augustauskas.

„Kaip sakėme pirmą dieną, atvažiavome čia laimėti. Ir tiesiog laimėjime. Net fotografui, kuris manęs prašė nusifotografuoti su komanda, sakiau, kad po aukso. Tai dabar turės nuotrauką su auksu. Bet šiaip didžiuojuosi vyrais. Dirbame jau ketverius metus.

Noriu padėkoti jiems, ir visiems, kas prisidėjo prie jų ugdymo. Ačiū“, – iš širdies dėkojo auksinės rinktinės treneris Svajūnas Sidabras, kurį, sakantį šį komentarą krepšininkai dosniai apliejo vandeniu.

Paprašytas trumpai apibūdinti kiekvieną rinktinės žaidėją, S.Sidabras tai padarė pusiau rimtai: „Tadas – arogantiškas, bet puikus žaidėjas. Tautvydas yra žvėris, viską galintis padaryti, tik pasitikėjimo reikia daugiau. Neilas komandoje atsidūrė per klaidą, bet yra geriausia mūsų padaryta klaida. Ignas yra jauniausias – smagus vaikis.“

O paklaustas apie tolimesnius šios komandos planus, treneris ilgai atsakymo neieškojo: „Tolimesni planai – 2032 metų olimpinės žaidynės.“

Lietuviai užėmė tris pirmąsias rezultatyviausių turnyro žaidėjų sąrašo vietas. T.Augustausko taškų vidurkis – 6,8, T.Rudžio – 6,2, N.Vitkausko – 5,7. I.Leščiauskas per šešerias rungtynes vidutiniškai pelnė po 1,5 taško.

„Šio medalio siekėme labai ilgai. Pamatėme, kad galime dalyvauti Lietuvos moksleivių lygos 3x3 turnyre ir iškeliauti į Šiaurės Makedoniją atstovauti Lietuvai. Laimėjome atranką. Pasinaudojome šia galimybe, atvažiavome čia, nežinojome ko tikėtis, žinojome vieną – mūsų tikslas yra laimėti ir tai padarėme“, – apie kelią į EJOF čempionų sostą kalbėjo T.Augustauskas.

N.Vitkauskas po finalo dėkojo audringai komandą palaikiusiems Lietuvos delegacijos nariams ir sirgaliams: „Puikūs įspūdžiai laimėjus auksą, palaikymas nerealus. Emocijos nenusakomos realiai, negaliu net žodžiais apsakyti kaip jaučiuosi. Net susigraudinau. Nesu iki šiol dar gyvenime po rungtynių susigraudinęs. Linkėjimai visiems treneriams, kurie mums padėjo, parodė tinkamą kelią ir atvedė mus čia.“

Grupės turnyre Lietuvos rinktinė 21:17 nugalėjo vėliau bronzą iškovojusius slovėnus, 19:17 – festivalio šeimininkės Šiaurės Makedonijos komandą, 21:20 – vokiečius.

Atkakliausias mūšis laukė penktadienį ketvirtfinalyje, kur tik per pratęsimą išplėšta pergalė prieš puikiai pažįstamus Latvijos krepšininkus 21:19. Lemiamus du taškus tolimu metimu pelnė T.Augustauskas.

Šiame mače nugalėtojams 7 taškus pelnė T.Rudys, po 6 – T.Augustauskas ir N.Vitkauskas, 2 – I.Leščiauskas.

Pusfinalyje lietuviai 18:12 įrodė pranašumą prie serbus. T.Rudys prie pergalės prisidėjo 9 taškais, T.Augustauskas – 7, N.Vitkauskas – 2. I.Leščiauskas taškais nepasižymėjo.

Europos žaidynių čempionės Gabrielės Šulskės treniruojama Lietuvos 3x3 krepšinio merginų rinktinė – Gabija Kublickaitė, Luknė Gudaitė, Skaistė Kelmelytė, Smiltė Bankauskaitė – nepateko į atkrintamąsias varžybas.

LTOK inf.

Džiazo vakaras Ramybės skvere praturtino vasaros ritmą

jonavoszinios.lt — Sat, 26 Jul 2025 10:15:00 +0300

Liepos 25 d. Ramybės skverą užliejo džiazo garsai – čia vyko jaukus ir ritmingas koncertas, kuriame pasirodė „Jazzstudio“ kolektyvas ir charizmatiškoji dainininkė Elvija Zvicevičiūtė.

Penktadienio vakarą skveras trumpam tapo miesto kultūros židiniu – gyvos muzikos mylėtojai rinkosi ne tik pasiklausyti džiazo, bet ir mėgautis šilta bendryste, vasaros vakaro atmosfera bei profesionalių atlikėjų meistriškumu.

„Jazzstudio“ muzikantai klausytojus pavergė tiek klasikiniais džiazo standartais, tiek šiuolaikinėmis improvizacijomis, o Elvijos Zvicevičiūtės balsas įnešė ypatingos šilumos ir žavesio. Jos interpretacijos pasižymėjo jautrumu, preciziškumu bei emocionalumu, kuris nepaliko abejingų.

Susirinkusieji galėjo patogiai įsitaisyti skvero žalumoje, mėgaudamiesi gyvos muzikos skambesiu po atviru dangumi. Džiazo vakaras Ramybės skvere dar kartą patvirtino, kad muzika suartina žmones ir praturtina miesto kultūrinį gyvenimą. Tokie vakarai yra graži tradicija, kviečianti dar ne kartą susiburti drauge.

Jonavos kultūros centro inf.

Ant Europos jaunimo olimpinio festivalio tatamio – dar vieno Lietuvos dziudo kovotojo auksinis triumfas

jonavoszinios.lt — Sat, 26 Jul 2025 09:03:26 +0300

Septyniolikmečiui Majui Geniui Europos jaunimo olimpinio festivalio finale prireikė kiek daugiau nei minutės, kad dar sykį įrodytų, jog jis šiuo metu yra stipriausias dziudo kovotojas tarp bendraamžių Europoje.

Įspūdingas veiksmas, įvertintas Ippon, lėmė M.Genio triumfą lemiamoje EJOF svorio kategorijos iki 90 kg dvikovoje su Sakartvelo atletu Giorgiu Zurabašviliu.

Birželio pabaigoje toje pačioje Jane Sandanski arenoje, kurioje vyksta EJOF dziudo varžybos, M.Genys tapo pirmuoju Lietuvos istorijoje Europos jaunių vaikinu čempionu.

„Buvau nusiteikęs čia irgi laimėti. Norėjau ir čia būti čempionas. Ir atidaviau viską, ką galėjau“, – jau po apdovanojimo ceremonijos, kurioje jo garbei skambėjo Lietuvos himnas, kalbėjo M.Genys.

Tai jau trečiasis Lietuvos dziudo imtytinininkų medalis EJOF Šiaurės Makedonijoje. Ketvirtadienį auksą iškovojo Tajus Babaičenko (iki 81 kg), trečiadienį bronzos medaliu mūsų šalies apdovanojimų sąskaitą Skopjėje atidarė Žygimantas Karalevičius (iki 66 kg).

„Kai prieš porą metų pradėjome kartu su Tajumi važinėti į varžybas, beveik kiekvienose mes – dviese su medaliais. Tai dabar jau juokauja, kad jeigu Tajus laimi medalį, tai ir Majus laimės“, – šyptelėjo Europos ir EJOF čempionas.

Jis džiaugėsi Lietuvai iškovotais medaliais: „Tikiuosi, kad medalininkai – Tajus, Žygis, populiariname savo sporto šaką ir kad dziudo bus populiaresnis Lietuvoje. Labai smagu reprezentuoti savo šalį.“

Po auksinio M. Genio žygio geromis emocijomis tryško treneriai Eimantas Tukačiauskas ir Svetlana Vetrova.

„Labai džiaugiamės. Visi trys medalininkai gyvena viename viešbučio kambaryje. Tai reikės tame kambaryje kažkokią atminimo lentelę pakabinti, kad atsimintų juos Makedonijoje dar ilgai“, - plačiai šypsodamasis kalbėjo E.Tukačiauskas.

„Įspūdingas festivalis. Vieną kartą jau buvo auksas ir trys bronzos medaliai. Bet tokio, kaip šis, dar nebuvo“, - džiaugėsi S.Vetrova. Jos sūnus Simas Polikevičius 2023 m. tapo EJOF vicečempionu.

Pakeliui finalo link M.Genys pranoko turką Yusufą Ozelą, Izraelio sportininką Noamą Ohayoną ir Siebą Griede iš Nyderlandų.

Finale pergalę per kiek daugiau nei minutę iškovojęs M.Genys teigė: „Jaučiau, kad gruzinas kiek bijojo, nenorėjo atakuoti labai. Tiesiog bandžiau savo kovą vesti, atlikti paėmimus iš viršaus, agresyviai. Ir man pavyko tai padaryti.“

Lygindamas EJOF ir Europos čempionatą, sportininkas sakė: „Šįkart viskas greičiau baigėsi. Ir prieš finalą mažiau jaudinausi nei Europos čempionate. Šiose varžybose geriau susitvarkiau su jauduliu.“

Penktadienį ant tatamio Skopjėje pasirodė ir dvi lietuvės. 16-metė Viktorija Ragauskaitė (iki 70 kg) ir 17-metė Saulė Einingė (per 70 kg) pralaimėjo pirmąsias kovas.

Varžybos Skopjėje šeštadienį finišuojančiame festivalyje M.Geniui ir jo komandos draugams dar nesibaigė.

„Rytoj nuo ryto dar laukia komandinės varžybos. Ir pirma kova bus su gruzinais. Laukia sunki dvikova. Majus dabar rungsis kategorijoje virš 90 kg, bus kitas, didesnis vyrukas“, - kalbėjo E.Tukačiauskas.

Europos jaunių čempionate Skopjėje lietuviai Sakartvelo komandai pralaimėjo. „Rytoj bus sunki kova. Nes dar turėjome vilčių, kad svorio kategorijoje iki 48 kg Viktorija Zaruba galėtų mums pelnyti tašką. Bet ji patyrė traumą festivalio pradžioje, nukrito ant peties. Bus labai sudėtinga“, - neabejoja S.Vetrova.

LTOK inf.

Svarbiausi 2028-2034 metų ES bendrosios žemės ūkio politikos akcentai

jonavoszinios.lt — Sat, 26 Jul 2025 07:30:22 +0300

Europos Komisija (EK) pristatė visų ilgai lauktas paramos pagal ES bendrąją žemės ūkio politiką įgyvendinimo sąlygas 2028–2034 m. laikotarpiui. Šios sąlygos yra išdėstytos keliuose reglamentų projektuose. Pirminiais vertinimais, bendrasis ES finansavimas žemės ūkiui ir kaimo plėtrai mažėja, tačiau daug diskusijų kelia ir naujos sąlygos. „Šie EK pasiūlymai – kelio pradžia. Esame pasirengę išklausyti socialinius partnerius, išgirsti visų jų nuomonę ir lūkesčius bei ginti Lietuvos interesus“, – sako žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.

Žemės ūkio ministerija, susipažinusi su EK pateiktų reglamentų projektais, pristato pagrindinius akcentus.

Naujajam laikotarpiui norima įsteigti naują fondą – Europos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros, žuvininkystės ir jūrų reikalų, klestėjimo ir saugumo fondą.

Lėšos iš šio fondo turėtų būti panaudojamos pagal Nacionalinės ir regioninės partnerystės planą (NRPP) – dokumentą, kurį turėtų parengti kiekviena ES valstybė narė. NRPP turėtų apimti įvairias finansavimo sritis, pavyzdžiui, migraciją ir sienų valdymą, sanglaudą, žemės ūkį, žuvininkystę ir t.t. Kiekvienai sričiai, kuri taps NRPP dalimi, šalis narė turėtų pateikti strateginę plano įgyvendinimo viziją 2028-2034 m. laikotarpiui.

EK ketina pateikti nacionalines (individualias) BŽŪP rekomendacijas, kurios kiekvienai valstybei narei suteiks gaires, kaip įgyvendinti BŽŪP konkrečius tikslus, sietinus su nacionaliniais interesais, kurie turėtų būti aprašyti NRPP. BŽŪP nacionalinės rekomendacijos būtų grindžiamos šiais principais:

indėliu į teisingas ir pakankamas ūkininkų pajamas bei jų ilgalaikį konkurencingumą, įskaitant ūkininkų padėtį vertės grandinėje;
ūkininkavimo patrauklumo didinimu ir kartų kaitos skatinimu;
klimato veiksmų stiprinimu, ekosisteminių paslaugų teikimu, žiedinių sprendimų diegimu, biologinės įvairovės ir gamtinių išteklių išsaugojimu, tvariu ūkininkavimu bei gyvūnų gerovės gerinimu;
atsparumo didinimu, ūkininkų pasirengimo ir gebėjimo susidoroti su krizėmis bei rizikomis gerinimu;
prieigos prie žinių ir inovacijų didinimu bei skaitmeninės pertvarkos spartinimu klestinčiam žemės ūkio ir maisto sektoriui.

Pajamų parama. Ūkininkų pajamų paramos lėšos būtų apsaugotos – ES biudžete tam numatyta 293,7 mlrd. eurų. Ši suma sudarytų apie 80 proc. dabartinio BŽŪP biudžeto ir jos nebūtų galima perkelti į kitas politikos sritis ar perskirstyti. Konkreti paramos suma Lietuvai šiai dienai dar nėra žinoma.

Pajamų paramos sritys: laipsniškai mažinamų su plotu susijusių išmokų schema; susietosios paramos schema; specialiosios išmokos už medvilnę schema (Lietuvoje nėra taikoma); gamtinių kliūčių išmokų schema; parama už privalomų reikalavimų laikymąsi; agroaplinkosaugos ir klimato veiksmų schema; smulkiųjų ūkininkų schema; rizikos valdymo priemonės; parama investicijoms, jaunųjų ir naujų ūkininkų įsikūrimui, kaimo verslo pradžiai ir smulkiųjų ūkių plėtrai; parama laikino ūkininkų pavadavimo paslaugoms bei tam tikros sektorinės intervencijos.

Laipsniškai mažinamų su plotu susijusių išmokų schema. Pagal šią schemą išmoka už kiekvieną tinkamą hektarą būtų diferencijuojama pagal ūkininkų grupes arba geografines sritis, remiantis objektyviais ir nediskriminuojančiais kriterijais. Šios grupės ar sritys būtų nustatomos atsižvelgiant į ūkininkų pajamas iš žemės ūkio veiklos reprezentatyviu atskaitos laikotarpiu. Diferencijuodamos išmokas, valstybės narės nukreiptų paramą tiems ūkininkams, kuriems ji labiausiai reikalinga: ypač jauniems ir naujai įsikuriantiems, moterims, šeimos ar smulkiems ūkiams, derinantiems augalininkystę ir gyvulininkystę, arba ūkininkaujantiems teritorijose su kliūtimis. Jauniesiems ūkininkams šios rūšies išmoka už hektarą privalės būti didesnė.

Laipsniškai mažinamoms su plotu susijusioms išmokoms virš 20 000 eurų būtų taikomas 25 proc. mažinimas, virš 50 000 eurų – 50 proc., virš 75 000 eurų – 75 proc. Maksimali laipsniškai mažinamų su plotų susijusių išmokų suma vienam ūkio subjektui negalėtų viršyti 100 000 eurų per metus (įskaitant visas kontroliuojamas valdas).

Ūkininkai, sulaukę pensinio amžiaus ir gaunantys valstybės pensiją, nuo 2032 m. nebegalėtų gauti laipsniškai mažinamų su plotu susijusių išmokų.

Smulkiųjų ūkių schema (iki 3 000 eurų) išliktų neprivaloma, bet būtų supaprastinta ir taikoma tik tiems, kurie atitiktų minimalius žemės valdymo reikalavimus.

Susietosios paramos schemai galėtų būti skirta ne daugiau kaip 20 proc. pajamų paramos sumos, apimančios laipsniškai mažinamų su plotu susijusi išmokų schemą, specialiosios išmokos už medvilnę schemą, smulkiųjų ūkių schemą, agroaplinkosaugos ir klimato veiksmų schemą. Tačiau susietosios paramos sumą galima būtų padidinti iki 25 proc., jei viršijančioji dalis būtų skiriama baltyminėms kultūroms, taip pat mišriems ūkiams, kurie specializuojasi augalininkystėje ir gyvulininkystėje arba ūkininkauja rizikingose teritorijose, ypač pasienio regionuose, besiribojančiuose su Rusija, Baltarusija ar Ukraina.

Nauja ūkio priežiūros („farm stewardship“) sistema pakeistų dabartinius geros ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimus bei apimtų ne tik būtinus valdymo reikalavimus ir agroaplinkosaugos praktikas, bet ir socialines sąlygas. Valstybėms narėms būtų leidžiama pritaikyti apsaugos praktikas pagal savo geografines ir klimatines sąlygas.

Numatytos ir priemonės, viršijančios minimalius reikalavimus (dabartinių ekologinių sistemų arba agroaplinkosauginių priemonių atitikmuo) – tai agroaplinkosaugos ir klimato veiksmų schema. Pagal ją priemonės galėtų būti nukreiptos į dirvožemio apsaugą, vandens telkinių apsaugą, biologinės įvairovės skatinimą. Jos nebūtų privalomos ūkininkams ir galėtų būti vienmetės arba su ilgalaikiais įsipareigojimais. Šioms priemonėms būtų taikomas bendrasis finansavimas, t. y. valstybė turėtų prisidėti nacionalinio biudžeto lėšomis.

Pažymėtina, kad pagal socialinių sąlygų sistemą turėtų būti vengiama dvigubų sankcijų.

Kartų kaita ir jaunieji ūkininkai. Kiekviena valstybė narė NRPP privalėtų numatyti kartų kaitos strategiją, kuri apimtų demografinės situacijos vertinimą, įėjimo į veiklą barjerų analizę ir siūlomus sprendimus, „startinį“ priemonių paketą (įsikūrimo dotacijos, papildomos tiesioginės išmokos, prioritetas teikiant paraiškas investicinei paramai gauti, konsultavimo ir mokymo programos).

Rizikos valdymas ir krizės fondo įsteigimas. Ūkininkai galėtų gauti paramą draudimo įmokoms ir savitarpio draudimo fondų įnašams. Parama būtų teikiama tik nuostoliams, viršijantiems trijų mėnesių vidurkį 20 proc. arba penkerių metų vidurkį (eliminuojant didžiausią ir mažiausią reikšmes).

Siūloma sukurti papildomą „saugos tinklą“ krizių valdymui ES mastu, kuriam būtų skirta 6,3 mlrd. Eurų ir jis praktiškai padvigubintų dabartinį žemės ūkio rezervą. Tai leistų greičiau reaguoti į ekstremalias sąlygas, pvz., klimato stichijas ar rinkų svyravimus.

Ūkininkų laikino pavadavimo paslaugos. Siekiant suderinti profesinius įsipareigojimus su šeimos poreikiais, būtų teikiama parama ūkininkų pavadavimo paslaugoms: pagalba surandant laikinuosius darbuotojus ligos, gimdymo, atostogų ar mokymų metu.

Inovacijos ir konsultavimo paslaugos. EK siekia stiprinti Europos inovacijų partnerystės (EIP) projektus, skatinant inovacijų bendruomenių kūrimą pagal interaktyvios inovacijos modelį, žinių mainus tarp ūkininkų, mokslininkų ir patarėjų, projektų rezultatų sklaidą per Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemą (AKIS). Valstybės narės turėtų užtikrinti kvalifikuotų, nešališkų konsultantų tinklą ir viešą duomenų bazę. Konsultavimo paslaugos apimtų tvaraus žemės valdymo rekomendacijas, verslo valdymą ir finansų prieigą, psichikos sveikatos ir ūkininkų gerovės klausimus, skaitmeninių sprendimų naudojimą.

LEADER iniciatyva būtų taip pat integruojama į NRPP. Numatyta parama projektams, susijusiems su verslo plėtra kaimo vietovėse; agroturizmo, tiesioginės prekybos ir trumpų maisto grandinių iniciatyvomis; socialinės, aplinkos, skaitmeninės ir ekonominės transformacijos projektais. Valstybės narės turėtų skirti prioritetą vietovėms su specifinėmis socialinėmis ir teritorinėmis problemomis.

Inovacijoms ir konsultavimo paslaugoms bei LEADER iniciatyvai, nors jos privalomos valstybėms narėms pagal BŽŪP įgyvendinimo sąlygas 2028–2034 m. laikotarpiu, nėra numatyta garantuota lėšų suma. Be to, šios iniciatyvos negalės būti remiamos iš BŽŪP pajamų paramai rezervuotų lėšų.

ŽŪM inf.

Vaikų ir tėvų dialogas. Kaip išvengti konfliktų?

jonavoszinios.lt — Fri, 25 Jul 2025 19:15:44 +0300

Kiekvienas žmogus kartais pasijaučia nesuprastas, neišgirstas ir dėl to neretai kyla konfliktai. Vaikai pyksta, kad tėvai ar globėjai jų nesupranta, suaugusieji suirzta, jei atrodo, kad jaunuolis nesiklauso. Vaiko teisių gynėja Giedrė Starkevičiūtė pataria, kaip laviruoti tokiose situacijose.

„Kai jaučiamės negirdimi ir nesuprasti ypač svarbu mokėti tinkamai išreikšti savo emocijas ir siekti ne konflikto, o bendro sprendimo. Natūralu, kad santykiai šeimoje turi pačių įvairiausių iššūkių. Tačiau juos visus galime įveikti kalbėdami“, – sako vaiko teisių gynėja Giedrė Starkevičiūtė.

Kompromisų paieškos

Vaiko teisių gynėjai primena, kad net ir pačiose darniausiose šeimose gali kilti nesutarimų. Tačiau svarbiausia, kad vaikai ar paaugliai žinotų ir suprastų, kad tėvai linki gero, tik jų lūkesčiai ar būdai parodyti rūpestį gali skirtis. Pasak G. Starkevičiūtės, vaikams svarbu žinoti, kad jie turi teisę išsakyti savo nuomonę ir jausmus, tačiau tai reikia daryti pagarbiai ir konstruktyviai.

„Ieškoti kompromiso naudinga visuomet. Tačiau rasti pozityvių dalykų, kai emocijos ima viršų, labai sunku. Tad pirmiausiai patariu nurimti, liūdesį ir pyktį išreikšti ne piktais žodžiais ar rėkimu, bet tiesiog išsakant savo jausmus ir paprašant pokyčio“, – tokį patarimą vaiko teisių gynėja duoda tiek vaikams, tiek ir tėvams.

Be to, verta prisiminti, kad kompromisai padeda kurti pasitikėjimą. Jei, pavyzdžiui, vaikas nori šuniuko, o tėvai mano, kad jis dar nepasiruošęs, galima ieškoti alternatyvų – savanorystė gyvūnų prieglaudoje galėtų tapti puikiu įrodymu, kad vaikas yra atsakingas ir subrendęs.

Patarimai vaikams, kaip geriau susikalbėti su tėvais

Iššūkiu susikalbėti ir suprasti vienas kitą gali tapti paauglystės laikotarpis. Tuo metu jaunuolis natūraliai siekia daugiau nepriklausomybės, formuojasi kitokia nuomonė, pasaulėžiūra, kuri galbūt ne visada atitinka tėvų ar kitų artimųjų pažiūras. Tuo laikotarpiu ypač svarbu vienas kitam išsaugoti pagarbą, bendrauti be konfliktų.

Vaiko teisių gynėja G. Starkevičiūtė jaunuoliams duoda kelis universalius patarimus, kaip šeimoje bendrauti taikiai:

Naudok „aš“ žinutes. Vietoj kaltinimų, formuluok savo jausmus: „Aš jaučiuosi nusivylęs, kai mane pertrauki, man svarbu išsakyti savo mintis.“

Kalbėk tada, kai emocijos nuslūgsta. Kai esame labai supykę ar nusiminę, sunku girdėti vienas kitą. Palauk, kol nusiraminsi, ir tada bandyk išsakyti, kas tave jaudina.

Būk konkretus. Vietoj bendrų kaltinimų, pateik aiškius pavyzdžius ir norus: „Man būtų svarbu šį savaitgalį nueiti į koncertą su draugais, nes tai man padeda atsipalaiduoti.“

Domėkis tėvų nuomone. Net jei nesutinki, parodyk, kad girdi: „Girdžiu, kad tau svarbus mano saugumas. Gal galime rasti sprendimą, kuris tiktų abiem?“

Galiausiai, pasak vaiko teisių gynėjų, tikras ryšys tarp vaikų ir tėvų gimsta ne tada, kai nuomonės sutampa, o tada, kai abi pusės stengiasi ne tik būti išgirstos, bet ir išgirsti kitus. Nuoširdumas, pagarba ir noras augti kartu – tai pagrindas stipriems šeimos santykiams.

Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

VVATĮT inf.

NVSC: ką svarbu žinoti apie uodų platinamą ligą – čikunguniją?

jonavoszinios.lt — Fri, 25 Jul 2025 19:15:06 +0300

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja: pasaulyje vėl plinta virusinė liga – čikungunija, kurią platina uodai. Ši uodų platinama liga jau nustatyta 119 šalių, todėl pavojus kyla apie 5,6 milijardo žmonių visame pasaulyje. Lietuvoje vietinių atvejų nebuvo užregistruota, tačiau įvežtinės infekcijos – reali grėsmė, ypač keliaujant.

Kas tai per liga?

Čikungunija – tai liga, kurią sukelia čikungunijos virusas (priklauso Togaviridae šeimos Alphavirus genčiai). Jis žmonėms perduodamas per užsikrėtusių uodų įkandimus. Nors daugeliui ligonių simptomai praeina per savaitę, kai kuriems sąnarių skausmai išlieka kelis mėnesius ar net metus. Sunkesnė eiga dažnesnė kūdikiams, vyresnio amžiaus žmonėms ir turintiems gretutinių ligų.

Ar yra vakcina?

2024 m. birželio 28 d. Europos Komisija patvirtino pirmąją pasaulyje vakciną nuo čikungunijos – „Ixchiq“. Ji skirta suaugusiesiems (nuo 18 m.) ir sudėtyje turi susilpninto viruso. Lietuvoje ši vakcina registruota nuo pernai birželio 27 d., tačiau kol kas netiekiama.

Kaip apsisaugoti?

Rekomenduojamos apsaugos priemonės asmenims, gyvenantiems arba keliaujantiems į endemines šalis:

Dėvėti šviesius drabužius ilgomis rankovėmis ir ilgas kelnes – tai sumažina odos plotą, prie kurio gali prieiti uodai.
Naudoti chemines priemones nuo uodų (repelentus), smilkalus ar kitas atbaidančias priemones:
- lovą apgaubti insekticidais apdorotu tinklu,
- naktį deginti pyretroidu impregnuotą spiralę,
- išpurkšti insekticidais tamsias patalpų vietas ir pan.
Jei įmanoma, miegoti po insekticidais apdorotu tinklu – tai ypač svarbu, jei nėra oro kondicionieriaus ar langų tinklelių.
Naudoti langų ir durų tinklelius – pasirūpinti, kad jie būtų tvarkingi ir sandarūs, kad uodai nepatektų į patalpas.
Sumažinti uodų veisimosi vietas – pašalinti atviras talpas su stovinčiu vandeniu namuose ir aplinkoje.
Ligos paveiktose teritorijose – naikinti uodus purškiant insekticidais.
Jei per 1–12 dienų po kelionės atsiranda karščiavimas, sąnarių, raumenų ar galvos skausmas, kraujavimas ar kiti įtartini simptomai – nedelsti kreiptis į gydytoją ir informuoti apie kelionę.

NVSC inf.

Policijos pareigūnai prašo pagalbos: dingo jaunas vyras

jonavoszinios.lt — Fri, 25 Jul 2025 18:15:10 +0300

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai vykdo Danieliaus Abukavičiaus (gim. 1996 m.) paiešką.

Vyro požymiai: apie 182 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, plaukai trumpi.

Asmenis, žinančius vyro buvimo vietą, jį mačiusius ar galinčius suteikti bet kokios reikšmingos informacijos, prašome kreiptis į Kauno apskr. VPK policijos komisariato pareigūnus el. paštu dalia.makarevice@policija.lt arba telefonais +370 675 22967; +370 700 63333; 112.

Kauno AVPK inf.

Bioįvairovė miške: kaip užtikrinti, kad naudojant mišką būtų išsaugota jo biologinė įvairovė?

jonavoszinios.lt — Fri, 25 Jul 2025 18:00:25 +0300

Miškas – ne vien medžiai. Tai sudėtinga ekosistema, kurioje kiekviena rūšis, nuo mažiausių mikroorganizmų, grybų iki vabzdžių ir plėšrūnų, atlieka svarbų vaidmenį. Visą tai sudaro biologinę įvairovę, kuri miške reiškią visą gyvenimo tinklą ir yra jo gyvybingumo pamatas. Praradus net ir mažiausią jos grandį – gali išsibalansuoti visa sistema. Kaip užtikrinti, kad naudojant mišką būtų išsaugota jo biologinė įvairovė? Apie tai tinklalaidėje pasakoja Valstybinių miškų urėdijos gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus projektų koordinatorė Ugnė Užtupienė.

Kas yra bioįvairovė ir kodėl ji svarbi miške? Šis klausimas viešojoje erdvėje dažnai iškyla tada, kai vyksta emocijas keliančios diskusijos apie plynus kirtimus ar sengirių išsaugojimą. Tačiau svarbu suprasti, kad miškininkystė nėra vien kirtimas – tai kompleksinė veikla, apimanti tiek miško atnaujinimą, tiek jo priežiūrą, apsaugą, puoselėjimą ir gamtosaugines priemones.

Miškas yra ir gamtos vertybė, ir atsinaujinantis išteklius. Klausimas – kaip juo naudotis atsakingai? Kaip aiškina U. Užtupienė, miškininkai ne tik kerta, bet ir bet ir saugo juos bei atlieka priemones, kurios leidžia gausinti juose esančią biologinę įvairovę. Siekiant išsaugoti ir gausinti bioįvairovę miške, miškininkai vykdo šias, įvairias gamtotvarkos priemones: biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus, kurie leidžia išsaugoti vertingus medžius, buveinių bei pelkių apsaugą – kuri užtikrina biologinei įvairovei svarbių vietovių išsaugojimą, kelia inkilus, lizdus retiems paukščiams, kasmet tveria skruzdėlynus, kovoja su invazinėmis rūšimis bei jas šalina – visa tai dažnai nematomas, bet esminis darbas, kai kalbame apie bioįvairovės išsaugojimą bei gausinimą mūsų šalies miškuose.

Pravartu paminėti, kad siekiant užtikrinti biologinės įvairovės palaikymą, gausinimą miškuose, miškininkams tenka susidurti su nemenkais iššūkiais. Vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo tiesiogiai tenka susidurti miško ekosistemoms bei miškininkams – klimato kaita. Dažnesnės sausros, vėtros, kenkėjų, tokių kaip žievėgraužis tipografas, plitimas keičia tiek medynų rūšinę sudėtį, tiek gyvūniją. Kai kurios vietinės rūšys nesugeba prisitaikyti prie kintančių klimato sąlygų, o kitos – plinta sparčiau. Tai skatina miškininkus taikyti adaptacines priemones, tokias kaip mišraus miško sodinimas ar atsparesnių medžių rūšių parinkimas. Iššūkių kelia ir invazinės rūšys – tylūs ekosistemos griovėjai. Miškuose augančios invazinės rūšys, tokios kaip Sosnovskio barštis, uosialapis klevas ar vėlyvoji ievaitė, išstumia vietines rūšis, trikdo natūralų ekosistemos balansą. Kovai su šiomis nepageidaujamomis rūšimis miškininkai taip pat taiko įvairias priemones – purškia sertifikuotomis cheminėmis, biologinėmis priemonėmis, itin jautriose vietuose – šienauja, kerta sumedėjusius augalus. Tiesa, invazinės rūšys apima ne tik florą, miškuose sutinkami ir invaziniai gyvūnai, pavyzdžiui – meškėnai. Tačiau, kaip teigia U. Užtupienė „su gyvūnais – sudėtingiau, bet turime veiksmingų sprendimų ir čia“.

Miškų tvarkymo standartus padeda užtikrinti FSC (Forest Stewardship Council) sertifikatas, kuris reikalauja išsaugoti biologinę įvairovę, laikytis aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių kriterijų. Sertifikuoti miškai Lietuvoje valdomi taip, kad būtų išsaugotos buveinės, saugomos rūšys ir kultūriniai elementai. Sertifikavimas – tai daugiau nei formalumas. Tai skaidrumo ženklas visuomenei, kad miškas tvarkomas atsakingai.

Podkeste paliesta ir dar viena tema: diskusijos tarp gamtininkų ir miškininkų. Jos, pasak pašnekovės – neišvengiamos. Tačiau, kaip rodo praktika, bendras tikslas – sveikas ir gyvybingas miškas – vienija. Ugnė Užtupienė pabrėžia, kad bendradarbiavimas su mokslininkais, bendruomenėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis padeda ieškoti sprendimų, kurie yra naudingi ir gamtai, ir žmogui.

Pašnekovė teigia: „Biologinė įvairovė nėra vien miško reikalas – tai bendras valstybės, visuomenės ir verslo interesas“. Saugodami bioįvairovę, saugome ne tik gamtą, bet ir savo gerovę ateityje. O miškininkai, kaip rodo Valstybinių miškų urėdijos veikla, žengia tvarumo keliu.

Valstybinių miškų urėdijos informacija

Latvija kviečia pažinti kultūros ir gamtos paveldą: 8 įdomūs maršrutai kaimynystėje

jonavoszinios.lt — Fri, 25 Jul 2025 13:45:12 +0300

Latvijos Kultūros ministerija kampanijos „Atrastoji Latvija“ metu kviečia visus apsilankyti interneto svetainėje atrastalatvija.lv, kurioje pateikiama išsami informacija apie 73 atnaujintas ir naujai sukurtas kultūros ir gamtos paveldo vietas įvairiuose Latvijos regionuose. Jas visas apima aštuoni turistiniai maršrutai – kultūros paveldo keliai, kurių kiekvienas atskleidžia įvairią Latvijos istoriją.

Latvija dažnai siejama su sostine Ryga, kurioje iš tiesų yra daug įdomių lankytinų objektų. Tarp žymiausių maršruto „Rygos kelias“ objektų yra Didžioji gildija ir Strēlnieku aikštė, kur istorijos pėdsakai susilieja su šiuolaikinio senamiesčio panorama. Maršrute įtraukta ir Rygos pilis – viena iš įspūdingiausių viduramžių pilių Latvijoje, kurioje šiuo metu yra Latvijos prezidento oficiali rezidencija. Po restauravimo darbų taip pat vėl atidaryti Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus namai. Šiame maršrute yra vienas seniausių cirko pastatų Europoje – Rygos cirkas, taip pat Dailes teatro kiemo aikštė, kuri, išryškinus teatro pastatą, buvo prikelta naujam gyvenimui. Teatro pastatas yra įtrauktas į Latvijos kultūros kanoną ir išsaugo sovietinės modernistinės architektūros paveldą.

Kitos Latvijos vietovės irgi turtingos restauruotų ir naujų kultūros objektų. Atvykstant iš Lietuvos, verta aplankyti „Laisvės kelią“ Kuržemės pakrantėje ir aštuonis jo objektus. Tai Bernatų gamtos takai su septyniais pėsčiųjų maršrutais ir 151 meno kūriniu, Liepojos istorinio centro paplūdimys, kur po stipraus pietvakarių vėjo vis dar galima rasti gintaro gabaliukų, bei Liepojos XVII – XIX a. interjero muziejus, įrengtas Ponios Hoijerės svečių namuose – čia galima pajusti XVII–XIX a. Liepojos žavesį. Vienas iš unikaliausių imperinio stiliaus dvarų kompleksų Kuržemėje ir vietos reikšmės architektūros paminklas yra Vėrgalės dvaro kompleksas.

„Baltijos kelias“ – istorijos liudytojas, pabrėžiantis Estijos, Latvijos ir Lietuvos tautų vienybę ir bendrą laisvės siekį. Viena iš šio kelio vietų, esanti ypač arti Lietuvos sienos, yra Bauskės pilis. Iš tiesų, lankytojai čia gali apžiūrėti net dvi pilis vienoje vietoje, nes Bauskės pilies kompleksą sudaro dvi dalys: viduramžių pabaigoje pastatyta Livonijos ordino pilis ir Ketlerių dinastijos Kuržemės bei Žiemgalos kunigaikščių rezidencija, kuri yra vienas iš ryškiausių manierizmo architektūros pavyzdžių Latvijoje.

Latviją galite toliau tyrinėti devyniose restauruotose „Jokūbo kelio“ vietose nuo Kuldygos iki Jelgavos. „Dauguvos kelias“ simbolizuoja pagrindinį vandens kelią, kuris kadaise jungė skirtingas tautas ir kultūras. Maršrute galima aplankyti vieną iš didžiausių ir svarbiausių viduramžių pilių Latvijoje – Kuoknesės pilies – griuvėsius. „Marijos kelias“ leis jums pažinti Latgalą. Jame aplankysite Preilių dvaro kompleksą ir parką, paskutinę Europoje bastioninę Daugpilio tvirtovę ir Ludzos viduramžių pilies griuvėsius. Šių griuvėsių raudonos sienos yra ne tik Ludzos miesto vizitinė kortelė, bet ir viena gražiausių vietų visoje Latvijoje.

Jei keliausite arčiau Estijos, turėtumėte aplankyti „Lyvių kelią“, kuris driekiasi iki pat Latvijos vakarų – Kuržemės pakrantės. Tai ilgiausias iš aštuonių kelių, jame galima aplankyti net 21 objektą. Iš jų išsiskiria Jūrkalnės gamtos ir poilsio parkas „Ugunspļava“ ir koncertų salė gamtoje „Vējturu nams“. Pastaroji tapo tarptautinių etninės, liaudies ir sakralinės muzikos bei meno festivalių vieta. Viena iš naujausių „Lyvių kelio“ atrakcijų – Ventspilio Pajūrio muziejaus po atviru dangumi daugiafunkcis pastatas, kuriame nuolat eksponuojama paroda „Prie jūros ir žemėje: tradicinis XIX–XX a. Šiaurės Kuržemės gyvenimas, Šiaurės Kuržemės gamta“.

Vidžemėje taip pat yra „Šviesos kelias“, apimantis septynias unikalias vietas. Tarp jų yra Alūksnės siauruko stotis, kviečianti lankytojus klėtyje atverti modernias bagažo „dėžes“ – savotiškas informacijos saugyklas – ir taip susipažinti su siaurųjų geležinkelių istorija. Kitos šiame kelyje lankytinos vietos – Alūksnės pilies pietinis bokštas, Fitinhofų giminės mauzoliejus ir Paviljonas bei rotonda Šventyklos kalno parke.

,,Atrastoji Latvija" inf.

Lietuvoje triskart išaugus užsieniečių skaičiui Jonavos rajono savivaldybė rodo pavyzdį, kaip kurti saugią ir bendruomenišką aplinką

jonavoszinios.lt — Fri, 25 Jul 2025 11:56:59 +0300

„Kai tik atvykome į Lietuvą, mūsų integracija buvo labai sunki. Žmonės nebuvo pripratę matyti užsieniečių gatvėse, miestuose ir darbuose, su jais bendrauti, susikalbėti, – sako beveik 8 metus Lietuvoje, Jonavoje, gyvenantis siras Abdulrazzakas Awfas. – Dabar užsieniečiai Jonavoje jau gyvena savarankiškai, nes čia organizuojami lietuvių kalbos kursai, teikiama teisinė, psichologinė pagalba. Juk atvykęs žmogus nežino ne tik kalbos ir kokios jo teisės, bet ir kokie įsipareigojimai. Pavyzdžiui, man buvo svarbu sužinoti, kaip čia veikia vaikų teisės, kokio amžiaus vaikai Lietuvoje gali likti namuose vieni ir kt.“

Iš karo alinamos Sirijos į Lietuvą su šeima atvykęs A. Awf iš pradžių dirbo sukirpėju tekstilės fabrike, o šiuo metu džiaugiasi galėdamas dirbti kvalifikuotą vertėjo darbą, be to, yra tapęs Lietuvos sirų bendruomenės prezidentu. Jis pažymi, kad Lietuvoje įsitvirtinti, įsilieti į visuomenę pradžioje jam padėjo Ruklos priėmimo centras, o vėliau – ir Jonavos rajono Socialinių paslaugų centro (SPC) specialistai. Šiandien Abdulrazzakas pats dirba SPC, teikia paslaugas kitiems užsienio kilmės gyventojams Jonavoje. Jo ir kolegų organizuojami lietuvių kalbos ir kitų būtinų žinių kursai išskiria Jonavą iš kitų Lietuvos miestų – dėl užsieniečių integracijai skiriamų lėšų ir dėmesio čia gyvena daugiau lietuviškai kalbančių užsieniečių nei kitose šalies vietose.

Užsieniečiai Lietuvoje vis dar priimami atsargiai

A. Awf drauge su Lietuvos ukrainiečių moterų sąjungos atstove Yana Vovk ir kitais sirų, čečėnų ir ukrainiečių kilmės gyventojais, kitų užsieniečių integracija Lietuvoje besirūpinančių organizacijų ir savivaldybių atstovais dalyvavo programos „Kurk Lietuvai“, Vyriausybės kanceliarijos Atviros Vyriausybės skyriaus ir Valstybės ateities vizijos „Lietuva 2050“ komandos organizuotoje diskusijoje ir dirbtuvėse.

Renginyje buvo aptarti savivaldos lygmeniu užsieniečių integracijai kylantys iššūkiai, gerieji pavyzdžiai ir ieškota ilgalaikių sprendimų, kurie leistų užtikrinti tvarų savivaldos įsitraukimą integruojant užsienio kilmės gyventojus iš ne ES valstybių narių.

„Užsieniečiams labai sunku rasti gyvenamąją vietą, nes vietiniai nėra linkę nuomoti būstų atvykėliams. Be to, labai mažai žmonių į darbus priima užsieniečius“, – apie iššūkius, su kuriais vis dar tenka susidurti atvykėliams, kalbėjo A. Abdulrazzakas.

Jam pritardama Y. Vovk pridūrė, kad be informacijos ir pagrindinio pagalbos paketo reikėtų atsižvelgti į tai, kad dauguma ukrainiečių savo šalyje palikę artimuosius dėl karo situacijos patiria nuolatinį stresą. „Daugelis jaučia kaltės jausmą (išsigelbėjusiojo kaltės sindromą). Todėl labai svarbi psichologinė pagalba, ukrainiečių tarpusavio bendravimas, dalyvavimas pagalbos Ukrainai veiklose, bendravimas su diaspora ir jų sėkmingos integracijos patirties perėmimas, – kalbėjo ji. – Susipažinti su šalies kultūra ir istorija lengviau per ekskursijas, edukacijas, apskritojo stalo diskusijas, festivalius, muges.
Sėkmingai integracijai taip pat reikalingi ilgalaikiai lietuvių kalbos kursai ir metodinės priemonės, pokalbių vadovai.“

Užsieniečių integracija – vienas svarbiausių klausimų šiandien

Migracijos departamento prie VRM duomenimis, užsienio kilmės gyventojų skaičius Lietuvoje per 4 metus patrigubėjo: jei 2020 m. Lietuvoje buvo 73,8 tūkst. atvykėlių, tai 2024 m. šis kaičius siekė 221,8 tūkst. Be to, šiuo metu Vyriausybės kanceliarijoje vykdomo programos „Kurk Lietuvai“ projekto metu atliktoje ateities tendencijų apžvalgoje pažymėta, kad per artimiausius dešimtmečius visuose žemynuose dėl klimato kaitos priverstinai migruos apie 143 mln. gyventojų.

„Lietuva neišvengiamai turi užtikrinti, kad migracijos politika būtų nukreipta į Lietuvos žmonių gerovės augimą. Pagrindinis įrankis tą padaryti – migrantų integracija. 19-oji Vyriausybė yra numačiusi kaip suvaldyti migraciją, nes šis procesas negali tapti nevaldomu reiškiniu“, – sakė diskusijoje taip pat dalyvavęs Ministro Pirmininko patarėjas regionų politikos, nevyriausybinių organizacijų klausimais Povilas Saulevičius.

Jis pažymėjo, kad viena iš pagrindinių sėkmingos užsieniečių integracijos sąlygų – šalies, į kurią atvykstama, kalbos pažinimas. „Jeigu mes reikalaujame, kad kitataučiai kalbėtų lietuviškai, tai Vyriausybės ir kitų Lietuvos institucijų užduotis – užtikrinti tinkamas sąlygas mokytis šios kalbos“, – teigė jis ir apgailestavo, kad šiuo metu tinkamai užtikrinti lietuvių kalbos poreikio negalima. „Neturime pakankamai pedagogų, kurie galėtų mokyti, pakankamai vietų, kuriose galėtų mokytis kitataučiai, todėl ši Vyriausybė savo veiksmų plane jau yra nusimačiusi, kaip užtikrinti lietuvių kalbos prieinamumą visiems atvykusiems gyventi į Lietuvą žmonėms“, – sakė P. Saulevičius.

Savivaldybės gali geriausiai padėti užsieniečiams įsilieti į visuomenę

Diskusijoje taip pat dalyvavusi Jonavos SPC direktorė Valentina Demidenko sakė, kad nuo 2022 m. Lietuvoje praktiškai nebeliko savivaldybių, kurios būtų visiškai nesusidūrusios su pabėgėliais. „Klausimas, kodėl mes turime apie tai kalbėti jau turėtų būti nebeaktualus. Mes tiesiog turime šiuos žmones. Tad jeigu savo savivaldybėje turiu tokį žmogų, turiu galvoti, kaip man su juo dirbti ir kaip jam padėti“, – teigė ji.

„Jei žmogus jaučiasi blogai, jis tikrai pradės elgtis netinkamai. Ne todėl, kad jis yra atvykėlis ar pabėgėlis, o todėl, kad jis jaučiasi blogai. Nesvarbu, iš kurios šalies atvykę žmonės, jie nori bendrauti, būti priimti. Ir jeigu didžioji dalis visuomenės jų nepriima, tada prasideda marginalizacija, noras burtis, būti kartu su savais – atsiranda valstybė valstybėje, su atskiromis taisyklėmis, gyvenimo būdais ir nesaugumu.

Taigi, jei savo savivaldybėje noriu gyventi saugiai, sirų vaikai turi eiti į tą pačią mokyklą kaip ir manieji, į savo darbovietę turiu priimti kitatautį kolegą. Tada man nebus baisu sutikti vakare gatvėje kitaip kalbantį jaunimą – aš žinosiu, kad jie visi dalyvauja mūsų bendrame gyvenime, yra priimti, nesiburs į kokias nors marginalias grupes“, – kalbėjo V. Demidenko.

Jonavos savivaldybėje veikiantis SPC užtikrina užsieniečių integraciją pasitelkdamas vieno langelio principu teikiamas paslaugas (veikia „Imigrantų informacinis centras“), specializuotus socialinius darbuotojus ir kultūros mediatorius, tarp kurių – ir čia atvykę gyventi kitataučiai. Centre vyksta lietuvių kalbos kursai, teikiama psichologinė pagalba, veikia vaikų dienos centrai, be to, vykdomos bendros veiklos su vietos bendruomene – kuriama saugi aplinka, kurioje kiekvienas jaustųsi priimtas.

Tikimasi, kad gerieji Jonavos rajono savivaldybės pavyzdžiai įkvėps ir kitas šalies savivaldybes ieškoti užsieniečių integraciją ir visos visuomenės gerovę užtikrinančių sprendimų. Numatoma toliau diskutuoti su vizijos „Lietuva 2050“ bendrakūrėjais, kitomis suinteresuotomis šalimis, bus rengiami minėtoje diskusijoje išgirstomis gyventojų idėjomis paremti siūlymai, svarbūs ateities iššūkiams atspariai Lietuvos užsieniečių integracijos sistemai kurti. Rugpjūčio 7-ąją jie bus pristatyti baigiamosiose „Kurk Lietuvai“ projekto dirbtuvėse.

Vyriausybės kanceliarijos pranešimas spaudai

Nespėję užregistruoti nelegalaus vandens gręžinio tai galės padaryti nuo rugpjūčio 1 d.

jonavoszinios.lt — Fri, 25 Jul 2025 11:15:47 +0300

Nuo rugpjūčio 1 d. gyventojai, nespėję įteisinti nelegalaus vandens gręžinio, jį galės užregistruoti netaikant jokių sankcijų. Iki 2026 m. liepos 31 d. būtina visus dokumentus pateikti gręžinius registruojančiai Lietuvos geologijos tarnybai, o laiku jo neužregistravus teks gręžinį likviduoti ir įsirengti naują. Tokios paslaugos kaina gali siekti ir 5-6 tūkst. eurų.

Žemės gelmių registre registruota beveik 60 tūkst. gręžinių

Nelegalius gręžinius, įrengtus iki 2022 m. gegužės 1 d., buvo galima įteisinti nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki šių metų balandžio 30 d. Per šį, beveik trejus metus trukusį, laikotarpį Lietuvos geologijos tarnyba gavo daugiau kaip 14 tūkst. prašymų ir įteisino apie 3,2 tūkst. gręžinių. Vis dėlto, didžioji dalis prašymų buvo pateikti tik pačioje laikotarpio pabaigoje. Vien 2024 m. sausio–balandžio mėnesiais tarnyba sulaukė net 8,6 tūkst. paraiškų, kai, pavyzdžiui, 2022 m. jų buvo gauta tik 546.

Dėl tokio paskutinės minutės antplūdžio susidarė didelis administracinis krūvis, o dalies paraiškų nagrinėjimas vis dar tęsiasi ir gali užtrukti iki šių metų pabaigos.

„Paraiškų skaičius išaugo per kelis paskutinius mėnesius, todėl mūsų komandai teko dirbti maksimaliu pajėgumu. Esame pasirengę ir toliau sklandžiai organizuoti šį procesą, bet labai raginame gyventojus nedelsti ir šį kartą kreiptis kuo anksčiau, nelaukiant paskutinės dienos“, – sako Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Egidijus Viskontas.

Daugiausia gręžinių buvo įteisinta Vilniaus rajone (754), Vilniaus mieste (343), Trakų rajone (180), Klaipėdos (167) ir Kauno (162) rajonuose.

Iš viso šiuo metu Lietuvos Žemės gelmių registre registruota beveik 60 tūkst. gręžinių.

Pirmiausia reikia kreiptis į savivaldybę

Birželio pabaigoje Seimas priėmė laikinąjį Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo įstatymą, pagal kurį iki 2026 m. liepos 31 d. gyventojai gali įteisinti nelegaliai įrengtus gręžinius be sankcijų. Atsižvelgiant į tai, kad per ankstesnį legalizavimo laikotarpį didžioji dalis paraiškų buvo pateikta paskutinėmis savaitėmis, Aplinkos ministerija ragina nedelsti ir dokumentus pateikti kuo anksčiau – taip bus galima išvengti eilių, spartinti nagrinėjimą ir palengvinti darbą tiek institucijoms, tiek patiems gyventojams.

Pirmasis žingsnis įteisinimo procese – kreiptis į savivaldybę, kurios teritorijoje yra naudojamas gręžinys. Pagal naująją tvarką, jei geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra yra nutiesta iki sklypo ribos ir asmuo yra sudaręs viešąją sutartį su vandens tiekėju ar nuotekų tvarkytoju, savivaldybė turi pritarti paraiškai.

Registruoti leidžiama tik tuos gręžinius ar vandens adatas, kurie buvo įrengti iki 2022 m. gegužės 1 d. Tais atvejais, kai yra pagrįstų duomenų, kad gręžinys įrengtas po šios datos, arba sklype nėra Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių, savivaldybė turi teisę nepritarti paraiškai. Taip pat nepritarimas taikomas, jei asmuo jau buvo kreipęsis dėl naujo gręžinio tame pačiame sklype ir anksčiau gavo neigiamą išvadą. Tokiu atveju, jei savivaldybė neduoda pritarimo, gręžinį reikia likviduoti.

Gavus savivaldybės pritarimą, per 6 mėnesius reikia pateikti dokumentus Lietuvos geologijos tarnybai, kuri registruoja gręžinius Žemės gelmių registre.

Svarbu žinoti, kad įteisinimo reikalavimai taikomi ne tik giluminiams gręžiniams, bet ir vadinamosioms „vandens adatoms“ – tai seklios, dažnai soduose ar sodybose naudojamos konstrukcijos, dar vadinamos adatiniu gręžiniu, Abisinijos pompa ar „mini gręžiniu“. Nors jos atrodo paprastesnės, pagal įstatymą jos prilyginamos gręžiniams ir taip pat privalo būti registruojamos.

Šuliniams šie reikalavimai netaikomi – jų registruoti nereikia.

Už gręžinio neįregistravimą gresia sankcijos

Aplinkos ministerija primena, kad neįregistravus gręžinio gyventojams gali grėsti nemenkos pasekmės – visų pirma, tokį gręžinį gali tekti likviduoti ir įsirengti naują, o tai gali kainuoti net 5–6 tūkst. eurų. Taip pat už nelegaliai eksploatuojamą gręžinį taikoma administracinė atsakomybė – gyventojams nuo 300 iki 800 eurų, juridiniams asmenims – nuo 600 iki 1 700 eurų.

Gręžinio statusą galima pasitikrinti interaktyviame žemėlapyje

Savo gręžinio statusą (ar jis įregistruotas), galima pasitikrinti Lietuvos geologijos tarnybos interneto svetainės skiltyje Elektroninės paslaugos (Gręžinių žemėlapis).

Atsidarius šią nuorodą, reikia sutikti su sąlygomis ir rodomame žemėlapyje artinant vaizdą ieškoti savo žemės sklypo, kuriame įrengtas gręžinys, adreso. Jei savo žemės sklype neradote taško su gręžinio numeriu, gręžinys nėra įregistruotas Žemės gelmių registre.

Kodėl būtina registruoti gręžinius?

Gręžinių registravimas yra svarbus norint apsaugoti Lietuvos požeminio vandens išteklius. Turint aiškią informaciją apie gręžinių skaičių, vietą ir naudojimą, galima tinkamai vertinti požeminio vandens būklę, stebėti jos pokyčius ir užkirsti kelią galimai taršai.

Nelegalūs gręžiniai gali tapti rimtu aplinkos taršos šaltiniu. Jie kelia grėsmę požeminiams vandens ištekliams: netvarkingi ar netinkamai įrengti gręžiniai gali užteršti vandenį, pakeisti jo lygį ar net paskleisti taršą į kaimynines teritorijas. Kartais dėl netinkamai likviduoto gręžinio iš žemės gelmių prasiveržia sūrus vanduo, kuris gali ilgam užteršti geriamojo vandens šaltinius.

Registruoti gręžiniai leidžia užtikrinti, kad jie įrengti ir eksploatuojami laikantis aplinkosaugos reikalavimų. Tai padeda apsaugoti ne tik gamtą, bet ir pačius vartotojus bei jų kaimynus– ypač gyvenančius urbanizuotose ar hidrogeologiškai jautriose vietovėse, kur netinkamai įrengtas gręžinys gali turėti įtakos kaimyninių teritorijų vandens kokybei.

Gręžinių registras taip pat padeda išvengti nelegalios veiklos – kai gręžiniai įrengiami be leidimų, nesilaikant techninių ir aplinkosauginių normų. Be to, aiškus gręžinių teisinis statusas yra būtinas planuojant teritorijų plėtrą, kad ši būtų suderinta su tvaraus vandens naudojimo principais ir užtikrintų ilgalaikį švaraus geriamojo vandens prieinamumą.

Todėl kviečiame gyventojus būti atidžius ir atsakingus – rūpintis savo aplinka ir pasidomėti, ar artimoje kaimynystėje naudojami gręžiniai yra teisėti, dalintis informacija su savo kaimynais – priminti apie pareigą registruoti gręžinius, paaiškinti, kaip tai padaryti, ir kodėl tai svarbu. Tai – bendras tikslas, užtikrinantis, kad požeminis vanduo būtų naudojamas atsakingai ir teisėtai. Jei matote, kad kaimynas piktybiškai vengia registruoti gręžinį, nors buvo informuotas, – nelikite abejingi. Tokiais atvejais rekomenduojame kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą.

Aplinkos ministerijos inf.

Aštrėjant diskusijoms dėl rusų kalbos, Seimo kontrolierė ragina daugiau investuoti į užsieniečių švietimą

jonavoszinios.lt — Fri, 25 Jul 2025 10:45:58 +0300

Viešojoje erdvėje padaugėjus neigiamų pasisakymų apie rusakalbius bei aptarnavimą rusų kalba valstybinėse įstaigose, Seimo kontrolierė dr. Erika Leonaitė ragina peržiūrėti tautinių mažumų ir užsieniečių integracijos planus.

Praėjusių metų gyventojų surašymo duomenimis, tautinės mažumos sudarė apie 15 proc. visų Lietuvoje gyvenamąją vietą registravusių asmenų. Didžiausios tautinės mažumos šalyje yra lenkai, kurie sudaro net 6,53 proc. Lietuvos gyventojų, ir rusai (5,02 proc.). 2024 metų žmogaus teisių padėties Lietuvoje stebėsenos ataskaita atskleidė, kad tautinių mažumų situacija Lietuvoje vis dar yra sudėtinga ir tiesiogiai priklauso nuo tarptautinių įvykių.

„Geopolitinė situacija daro labai didelę įtaką tam, ką laikome „gerais“ ir „blogais“ kitataučiais. Per 2021 metų migracijos krizę neapykantos bangos sulaukė Lietuvos sieną su Baltarusija kirtę prieglobsčio prašytojai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos valstybių. Rusijai užpuolus Ukrainą, dėmesys nukrypo į rusų tautybės asmenis“, – sako E. Leonaitė.

Kontrolierė atkreipia dėmesį, kad neigiamas visuomenės nusistatymas paliečia ir Lietuvoje gyvenančius rusų tautinės mažumos atstovus, ir daugumą teisėtai į šalį atvykusių asmenų: „Pastaruoju metu stebime nerimą keliantį nepakantumą rusakalbiams apskritai, įskaitant Baltarusijos ir Ukrainos piliečius, kurie sudaro didžiąją dalį Lietuvoje gyvenančių užsieniečių. Pastarieji čia gyvena kaip prieglobsčio gavėjai arba darbo migrantai. Beje, nors labai gajus įsivaizdavimas, kad į Lietuvą atvykstančių užsieniečių skaičius nuolat auga, praėjusiais metais pirmą kartą per 13 metų iš Lietuvos išvyko daugiau užsieniečių nei atvyko.“

Tautinė įvairovė visada buvo Lietuvos visuomenės bruožas, tačiau, E. Leonaitės teigimu, svarbu daugiau investuoti į tautinių mažumų ir migrantų integraciją – valstybinės kalbos mokėjimas yra vienas iš svarbiausių sėkmingos integracijos aspektų, bet Lietuvoje jam nėra skiriama pakankamai dėmesio. Remiantis ataskaitos duomenimis, tautinių mažumų mokyklų abiturientai lietuvių kalbos valstybinį brandos egzaminą 2024 m. išlaikė vidutiniškai 25 proc. prasčiau (rezultatų vidurkis – 39,1 balo) nei visi egzaminą laikę mokiniai (52,2 balo). Kitų egzaminų rezultatai beveik nesiskyrė.

Tuo tarpu migrantų ir prieglobsčio prašytojų galimybės mokytis lietuvių kalbos, ypač aukštesniu lygiu, lieka ribotos. Nors nuo 2026 m. visi tiesiogiai su klientais dirbantys asmenys privalės mokėti ir vartoti lietuvių kalbą, prieglobsčio gavėjams skirtų lietuvių kalbos kursų nepakanka, kad būtų pasiruošta savarankiškam gyvenimui. Užimtumo tarnybos finansuojama programa taip pat yra prieinama ne visiems – atrankų metu prioritetas suteikiamas trišalę darbo sutartį sudariusiems užsienio šalių piliečiams. Tiesa, lietuvių kalbos užsieniečiai gali mokytis nevyriausybinių organizacijų rengiamose įžanginiuose kursuose, bet vietų skaičius tokiose programose yra ribotas, o norint po kursų toliau gerinti lietuvių kalbos įgūdžius, lieka tik mokamos paslaugos.

Anot E. Leonaitės, norint, kad Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai galėtų sklandžiau įsilieti į darbo rinką, teikti paslaugas lietuvių kalba ir patys jomis naudotis, būtina sudaryti visas mokymosi galimybes.

„Prieglobsčio gavėjai, darbo migrantai bei Lietuvoje studijuojantys užsieniečiai gali arba visiškai nemokėti lietuvių kalbos, arba nemokėti jos pakankamai gerai sudėtingesniems klausimams išspręsti. Kai kuriems rusų kalba yra vienintelė įvaldyta užsienio kalba, tad kol kas dar negalime tikėtis, kad visi į Lietuvą atvykę užsieniečiai kalbės lietuviškai. Tokiomis aplinkybėmis, jei valstybinės įstaigos turi galimybę aptarnauti klientus užsienio kalbomis, pavyzdžiui, anglų, lenkų, rusų, ir tai daro, tai yra sveikintina. Na, o lūkestis, kad žmonės net kalbėdami tarpusavyje viešose vietose nevartos rusų kalbos, yra visiškai nepagrįstas“, – sako kontrolierė.

LR Seimo kontrolierių įstaigos pranešimas spaudai

Jonavos rajono kaime iš seifo dingo įspūdinga pinigų suma

jonavoszinios.lt — Fri, 25 Jul 2025 07:33:45 +0300

Jonavos rajono kaime įvykdyta didelio masto vagystė.

Į Kauno apskrities VPK liepos 24 d. apie 3 val. 30 min. kreipėsi žmonės, kurie pastebėjo, kad neaiškiomis aplinkybėmis iš Jonavos rajone, Išorų kaime namuose esančio seifo dingo 87 000 eurų.

Kol kas neaišku, kad tiksliai įvykdyta vagystė, nes, anot pranešėjo, seifas paskutinį kartą buvo tikrintas prieš pusmetį.

Policijos pareigūnai aiškinasi įvykio aplinkybes.

Įtarimai šiuo metu niekam nepareikšti.

Surinkta medžiaga pagal LR BK 178 str. 3 d.:

Tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Parengta pagal Kauno apskrities VPK inf.

Socialinio nerimo gniaužtai – ar galima ištrūkti?

jonavoszinios.lt — Thu, 24 Jul 2025 21:15:24 +0300

Socialinis nerimas yra viena aktualiausių šiuolaikinio žmogaus psichologinių problemų. Prie problemos didėjimo prisideda socialiniai tinklai, dideli aplinkos lūkesčiai, pandemijos metu išgyventas gyvo bendravimo stygius.

Visada šalia

Psichoterapeutas, psichiatras Adomas Bieliauskas sako, kad socialinį nerimą patiriantis žmogus jaučia nerimą situacijose, kai gali atsidurti dėmesio centre, kai yra stebimas ar matomas kitų žmonių, kai gali būti kritikuojamas arba mano, jog jį kiti kritikuos.

„Socialinis nerimas gali pasireikšti specifinėse situacijose, pavyzdžiui, situacijose susijusiose tik su valgymu viešoje vietoje, kalbėjimu viešai ar susitikimu su kitos lyties asmeniu. Arba gali būti difuzinis, kai nerimą kelia dauguma socialinių situacijų už įprasto žmonių rato ribų“, – sako specialistas.

Pasak psichoterapeuto, dažniausiai žmonės susiduria su nerimu dėl kasdienės veiklos, susijusios su kitais žmonėmis: bijo susitikti su nepažįstamais, pradėti pokalbius, kalbėti telefonu, dirbti ar apsipirkti. Taip pat vengia socialinės veiklos: nenori dalyvauti grupės pokalbiuose, valgyti su kompanija, dalyvauti vakarėliuose, vengia akių kontakto, o dalyvaudami veikloje jaučia nuolatinį nerimą. Taip pat dažnas nerimas dėl kažko, kas yra suvokiama esant gėdinga (paraudimas, prakaitavimas ar pasirodymas nekompetentingu), sunkumas daryti dalykus, stebint kitiems, mintys, kad kiti visą laiką stebi ir vertina, baimė būti sukritikuotiems. Vėliau dažnai seka analizavimas jau buvusių socialinių situacijų: ką pasakiau ar kaip atrodžiau.

Stiprus nerimas sukelia įvairius kūno pojūčius: raumenų įtampą, skausmą, dažną širdies plakimą, svaigimą, prakaitavimą, išraudimą, rankų drebėjimą, gumulo pojūtį gerklėje, balso drebėjimą, kas žmogui dažnai sukelia dar didesnį stresą.

Tik nerimas ar sutrikimas?

Paprastai nerimas kyla, kai galvojame apie galimai ateityje įvyksiančius mums baisius įvykius. Socialinis nerimas yra labiau apibrėžtas – jis kyla tose situacijose, kurios yra susijusios su kitais žmonėmis, tikimybe atsidurti dėmesio centre, būti kitų pastebėtiems ir vertinamiems.

„Viešas kalbėjimas yra viena iš daugelio situacijų, kuriose gali pasireikšti socialinis nerimas. Visgi viešo kalbėjimo baime skundžiasi daugiau nei pusė žmonių ir tik labai nedidelė dalis jaučiasi patogiai pasirodydami prieš didelę žmonių grupę. Taigi, nerimas tokioje situacijoje yra labai natūralus dalykas. Nerimas tampa problema, kai žmogus pradeda vengti viešo kalbėjimo, visais būdais išsisukinėti, naudoti pagalbines priemones – raminamuosius, alkoholį arba mokosi tekstą atmintinai, stengiasi jį kuo greičiau pasakyti“, – sako A.Bieliauskas. Anot jo, nors labai daug žmonių turi viešo kalbėjimo baimę, tik 1 proc. jų atitinka tuos kriterijus, kurie indikuoja socialinio nerimo sutrikimą.

„Socialinis nerimas yra labai dažnas reiškinys, o socialinio nerimo sutrikimas – socialinė fobija – yra kur kas retesnis. Apie 40 proc. žmonių mano, jog turi socialinę fobiją. Tačiau iš jų tikrai serga tik 12 proc.. Kiti tiesiog turi pavienius arba ne tokius ryškius simptomus, kurie neatitinka psichiatrinės diagnozės kriterijų“, – teigia psichoterapeutas, psichiatras Adomas Bieliauskas.

Nerimo vengimas tik didina problemą

Pasak specialisto, drovumas yra didele dalimi įgimtas žmogaus bruožas. „Žinoma, tai kažkiek yra ir auklėjimo pasekmė, bet iš esmės tai natūrali ir įgimta charakterio savybė. Tai, kad žmogus yra drovus dar nereiškia, jog jis būtinai kentės nuo socialinio nerimo. Šiais laikais drovumas yra vis mažiau vertinamas, daug labiau skatinamas ekstravertiškas demonstratyvumas, tad drovumas gali atrodyti kaip problema“, – pastebi psichiatras. Drovumas, pasak jo, gali tapti privalumu: drovūs žmonės dažnai jautriau reaguoja į kitus ir lengviau sukuria artimus asmeninius ryšius, mokosi iš sunkumų. Svarbu savo drovumą priimti.

Tačiau socialinio nerimo vengimas ar saugumo siekiantis elgesys tik gilina problemą. „Saugumo siekiantis elgesys – tai elgesys, kuriuo mes bandome save apsaugoti, pavyzdžiui, bendraudami grupėje nekalbame arba kalbame tik daug kartų parepetavę, ką norim pasakyti, dažnai tikriname telefoną – neva esame užsiėmę. Vengimas ir saugumo siekiantis elgesys mums neleidžia mokytis ir patirti naujų patirčių. Tarkim, jeigu turime mus „apsaugančią“ nuo apsijuokimo taisyklę – su nepažįstamais žmonėmis geriau nekalbėti. Tuomet mes bijome kalbėtis su nepažįstamaisiais, jie mums kelia nerimą ir tarsi patvirtina, jog tai yra kažkuo baisi situacija. Be to, nekalbėdami mes neįgysime naujos patirties, kad greičiausiai tie žmonės bus malonūs ir turėsime smagų pokalbį“, – perspėja psichoterapeutas.

Efektyviausia – kombinuotas gydymas

Efektyviausias socialinio nerimo gydymas yra psichoterapijos ir medikamentinio gydymo kombinacija. „Psichoterapija ir medikamentinis gydymas atskirai duoda panašų efektą, tačiau psichoterapijos nauda išlieka ilgiau, – sako A.Bieliauskas. – Šiuo metu daugiausiai įrodymų dėl gydymo naudos pateikia kognityvinė elgesio terapija. Efektyviausias medikamentinis gydymas – antidepresantai, paprastai SSRI grupės.“

Pasak psichoterapeuto, socialinį nerimo sutrikimą turintis žmogus stipriai kenčia – patiria didžiulį diskomfortą kasdienėse situacijose arba izoliuojasi, kas skatina vienišumo jausmą ir dažnai išsivysto į depresiją, alkoholizmą, panikos ar kitus nerimo sutrikimus. „Statistika rodo, jog nuo socialinio nerimo sutrikimo kenčiantis žmogus kreipiasi į specialistus vidutiniškai tik po 10 metų. Psichoterapija gali padėti greičiau sugrįžti į visavertį gyvenimą. Žinoma, jeigu žmogus susiduria tik su pavieniais socialinio nerimo simptomais ir nėra supančiotas vengimo, jis pats gali sau padėti. Yra daug informacijos apie socialinį nerimą internete, galima naudoti savipagalbos knygas, išklausyti įvairius seminarus“, – pataria A.Bieliauskas.

UAB ,,Lietuvos sveikata" pranešimas spaudai

Auksas Lietuvai: Europos jaunimo vasaros olimpiniame festivalyje čempiono titulą iškovojo dziudo kovotojas

jonavoszinios.lt — Thu, 24 Jul 2025 20:42:33 +0300

Šiaurės Makedonijos sostinėje Skopjėje ketvirtadienio vakarą Europos jaunimo olimpinio festivalio čempionu tapusio Lietuvos dziudo kovotojo Tajaus Babaičenko garbei skambėjo „Tautiška giesmė“ ir kilo lietuviška trispalvė.

Svorio kategorijoje iki 81 kg 16-metis lietuvis į auksinę viršūnę žengė palaužęs keturis varžovus.

Aštuntfinalyje prieš T.Babaičenko neatsilaikė austras Felixas Christianas Scheiberis, ketvirtfinalyje – slovėnas Aleksas Krivecas. Abi šias kovas Lietuvos sportininkas laimėjo anksčiau laiko, atlikęs veiksmus, gavusius Ippon įvertinimą.

Pusfinalyje lietuvis palaužė vokietį Kostantiną Distelį, o finale po pratęsimo nugalėjo ukrainietį Mychailo Solianiką.

„Emocijos tikrai stiprios, didelės. Aš ir tikėjausi laimėti auksą, čia sidabras nebūtų privilegija, kažkas išskirtinio. Auksas yra tikrai geras dalykas. Tikrai labai didžiuojuosi, kad iškovojau Lietuvai auksą“, - džiaugėsi alytiškis. Po finalo jis pirmiausia pateko į trenerio Eimanto Tukačiausko glėbį, o po to nubėgo prie tribūnos, kur sudaužė rankomis su jį audringai palaikiusiais Lietuvos delegacijos nariais, taip pat suraitė ir vieną pirmųjų autografų jaunajam gerbėjui.

T.Babaičenko į Lietuvos delegacijos medalių kolekciją įdėtas auksas – antras mūsų šalies sportininkų apdovanojimas EJOF Skopjėje. Pirmą vakar toje pačioje arenoje iškovojo kitas dziudo imtynininkas Žygimantas Karalevičius, laimėjęs bronzą svorio kategorijoje iki 66 kg.

Ant garbės pakylos Jane Sandanski sporto centre T.Babaičenko kopė dar prieš tris savaites, kai tapo Europos jaunių čempionato bronziniu prizininku.

Nors pirmuosius varžovus T.Babaičenko įveikė gavęs Ippon įvertinimus, po varžybų prisipažino: „Iš pradžių kaip užsimiegojęs buvau, pirmosios kovos buvo sunkios. Pusfinalis jau geriau, o finalas – dar geriau.“

Emocingai sportininką po pergalės sveikino rinktinės treneris E.Tukačiauskas.

„Labai džiaugiamės, kad antrą dieną iš eilės pavyko iškovoti medalį, šįkart auksą. Tikrai didelė proga, tikrai nustebino, nes varžovai buvo stiprūs, sunki pradžia, bet viskas baigėsi labai gerai. Lemiama kova tęsėsi ilgai, iki pratęsimo. Pratęsime pavyko gauti yuko įvertinimą, patį minimaliausią. Ukrainietis buvo kažką užsigavęs, turbūt, Tajus pataikė jam į koją. Kovos metu nuėjo pas gydytojus, bet nieko tokio ten nebuvo.

Tajus susitvarkė su įtampa ir ta sunki dienos pradžia perėjo į labai gerą dienos pabaigą“, - kalbėjo treneris.

Penktadienį EJOF varžysis dar trys mūsų sportininkai. Tai – pirmasis Lietuvos istorijoje Europos jaunių vaikinų čempionas Majus Genys, kovojantis svorio kategorijoje iki 90 kg, taip pat Viktorija Ragauskaitė (iki 70 kg) ir Saulė Einingė (per 70 kg). Šeštadienį lietuviai dar mėgins jėgas ir komandų varžybose.

„Tarp rytoj kovosiančių sportininkų galima išskirti Majų, kuris prieš tris savaites Europos jaunių čempionate būtent čia, šioje arenoje, tapo čempionu. Tikimės, kad viskas bus gerai ir pratęsime šio festivalio tradicijas“, - viliasi E.Tukačiauskas.

LTOK inf.

Veganizmo fenomeno tyrimai – kas slypi po šiuo pasirinkimu?

jonavoszinios.lt — Thu, 24 Jul 2025 19:30:26 +0300

Tyrimai rodo, kad iki 2033 metų veganišką mitybą propaguojančių žmonių skaičius išaugs iki 8,3 milijonų. KTU doktorantė, tirianti veganizmo fenomeną Lietuvoje, sako, kad šis mitybos pasirinkimas viešojoje erdvėje neretai interpretuojamas klaidingai, o tai gali būti žalinga jo supratimui.

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) antro kurso sociologijos doktorantė Rūta Pelikšienė pasakoja, kad veganizmas – kompleksiškas reiškinys, apimantis ne tik žmogaus pasirinktą mitybą, bet ir siekį prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.

„Kol kas save veganais laikančių žmonių nėra daug, todėl tiesiogiai nesusiduriant ir nepatiriant šio reiškinio, supratimas apie veganizmą daugiausiai kuriamas žiniasklaidos. Priklausomai nuo to, kaip kuriamas diskursas, šis reiškinys gali būti normalizuojamas arba, priešingai, vaizduojamas kaip keistenybė, nukrypusi nuo įprasto gyvenimo būdo“, – akcentuoja R. Pelikšienė.

Alternatyva taršioms maisto sistemoms

R. Pelikšienė, atlikusi pilotinį tyrimą, atskleidė, kad dauguma veganų savo pasirinkimą grindžia etiniais ir moraliniais principais, dažniausiai susijusiais su gyvūnų teisėmis. Tačiau viešojoje erdvėje veganizmas dažnai pristatomas paviršutiniškai – per receptų ar mitybos patarimų prizmę, tarsi tai būtų tik mitybos paįvairinimo priemonė.

„Mokslininkai sutinka, kad siekiant darnaus vystymosi tikslų ir globalių iššūkių sprendimo, maisto sistemas būtina transformuoti ir visapusiškai skatinti perėjimą prie augalinės mitybos. Deja, veganizmas iki šiol yra apgaubtas daugybe mitų ir stereotipų, kurie toli gražu neskatina mitybos pokyčių ar netgi nuo jų atgraso“, – teigia KTU doktorantė.

Veganizmas – labai svarbus ir aktualus klimato kaitos kontekste. Pasak R. Pelikšienės, dabartinės maisto sistemos, paremtos daugiausia gyvūninės kilmės produktų vartojimu, yra itin taršios, joms reikalingi dideli žemės plotai ir ištekliai, o šio sektoriaus sukuriamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos ženkliai prisideda prie neigiamo klimato kaitos poveikio.

„Šiuo metu visuomenėje itin trūksta nuoseklaus ir kompleksiško požiūrio į veganizmą. Norint paskatinti šio reiškinio priėmimą, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kaip jis suprantamas dabar, kokios informacijos trūksta, ką reikėtų akcentuoti ir kokius mitus išsklaidyti“, – įsitikinusi R. Pelikšienė.

Būtinas asmeninis apsisprendimas

KTU doktorantė Rūta Pelikšienė tiki, kad neigiamas nuostatas, susijusias su veganizmu, galima keisti pasitelkiant švietimą ir mokslo argumentus. Anot jos, daugelis žmonių gyvūninės kilmės produktus vartoja dėl kultūrinių ar socialinių priežasčių – įpročio, skonio ar tradicijų, tačiau tam pakeisti dažnai pakanka asmeninio apsisprendimo.

„Vykdydama savo tyrimą atidžiai stebiu tarptautinį akademinį kontekstą. Man tai labai svarbu, nes Lietuvoje veganizmo tema vis dar yra mažai tyrinėta, o tokia disertacijos kryptis – itin nauja. Stebėdama tarptautinį kontekstą matau, kad šios temos aktualumas pasaulyje sparčiai auga, todėl noriu prisidėti prie jos plėtros ir Lietuvos akademinėje bendruomenėje“, – sako R. Pelikšienė.

R. Pelikšienė ką tik grįžo iš tarptautinės sociologų asociacijos konferencijos Maroke, kurioje turėjo galimybė pristatyti savo tyrinėjimus veganizmo tema ir užmegzti naujus ryšius. KTU doktorantė priduria, kad doktorantūros studijos atveria neribotas galimybes pasisemti patirties tiek tarptautiniu mastu, tiek Lietuvoje.

„Per beveik dvejus metus doktorantūroje supratau, kad galimybės beveik neribotos – svarbiausia yra iniciatyva. Jei nori stažuotis užsienyje – pasirinkimų daug. Jei norisi dėstyti – užtenka pasikalbėti su disertacijos vadovu. Jei įdomu dirbti projektuose – kolegos tikrai padės įsitraukti. Tiesą sakant, vienas didžiausių iššūkių man šiuo metu – sustoti, susitelkti į disertaciją, nes veiklų ir kvietimų dalyvauti – daugiau nei spėju priimti“, – šypsosi Rūta.

KTU pranešimas spaudai

Vyrų ir moterų kelionės oru: įdomūs skirtumai

jonavoszinios.lt — Thu, 24 Jul 2025 16:15:41 +0300

Daugiausia Lietuvos gyventojų per metus orlaiviais leidžiasi į vieną ar dvi keliones. Lietuvos oro uostų tyrimas atskleidė, kad moterys skraido aktyviau negu vyrai ir į keliones dažniau leidžiasi laisvalaikio tikslais. Taip pat moterys labiau pastebi ir vertina Lietuvos susisiekimo oru kokybės pažangą.

Proveržį pažymi ir keleiviai, ir tarptautiniai ekspertai

„Kuo dažniau žmonės naudojasi Lietuvos oro uostų paslaugomis ir skraido, tuo geriau jie pastebi kokybinius kelerių pastarųjų metų pokyčius. Šią visuomenės nuomonės tyrimo metu išryškėjusią tendenciją patvirtina ir naujausia Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) ataskaita. Tarptautiniai analitikai skaičiuoja, kad Lietuva net 20 proc. pagerino netiesioginio susisiekimo rodiklį (keliaujant per jungiamuosius oro uostus), o tiesioginis susisiekimas per metus paaugo 3 procentais. Svarbiausių susisiekimo rodiklių augimą lėmė su tradicinėmis oro bendrovėmis plėtojamos partnerystės, atspindinčios tikslingus struktūrinius pokyčius Lietuvos oro uostams vis geriau integruojantis į Vakarų Europos oro uostų tinklą“, – teigia Tadas Vasiliauskas, Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovas žiniasklaidai.

Pasak T. Vasiliausko, dažnesni skrydžiai strateginės reikšmės maršrutais keleiviams leidžia sutaupyti daug laiko ir planuoti patogesnes keliones, pavyzdžiui, skrendant iš Europos į JAV arba Aziją. Pavyzdžiui, vasaros aviacijos sezonu du kartus kasdien vykdomi skrydžiai tarp Vilniaus ir Amsterdamo atveria kur kas patogesnį netiesioginį susisiekimą su JAV vakarų pakrantės oro uostais. Keturi kasdieniai skrydžiai tarp Vilniaus ir Kopenhagos irgi išplečia keliautojų galimybes naudotis jungiamaisiais skrydžiais.

LTOU atliktas tyrimas parodė, kad susisiekimo oru kokybę vyrai ir moterys labiausiai sieja su patogumu tiesioginiu reisu nuskristi į pagrindinius Europos aviacijos mazgus ir svarbiausius žemyno ekonominius centrus. Dar apklausos rezultatai liudija, kad moterys dažniau negu vyrai kaip svarbius aspektus įvardija patogius skrydžių laikus ir skrydžių dažnumą. Tuo metu susisiekimo kokybę vertinę vyrai, lyginant su moterimis, šiek tiek didesnę svarbą skyrė užtikrintai skrydžių krypčių įvairovei.

Savo patirtį moterys dažniau vertina aukščiausiais balais

Apklausa taip pat atskleidė, kad moterys dažniau negu vyrai iš Lietuvos oro uostų skraido laisvalaikio tikslais – tai nurodė 89 proc. respondenčių. Palyginti, taip atsakiusių vyrų buvo 75 procentai. Tačiau analizuojant keliones darbo tikslu, vyrų grupė buvo kone dvigubai gausesnė – 13 proc. vyrų ir 7 proc. moterų. Daugiau vyrų buvo ir respondentų grupėje, kurios atstovai teigė, kad darbo ir laisvalaikio tikslais skraido vienodai dažnai.

Vertinant bendrą kelionių patirtį, paaiškėjo, jog per pastaruosius 12 mėnesių iš Lietuvos oro uostų teko skristi 65 proc. moterų ir 58 proc. vyrų. Taigi, moterims kelionės oru yra labiau įprastos negu vyrams. Daugiau negu pusė (51 proc.) apklaustų moterų teigė, kad per metus iš Lietuvos skrido 1 arba 2 kartus.

Tyrimo duomenimis, 70 proc. moterų Lietuvos susisiekimo oru kokybę įvertino aukščiausiais (nuo 8 iki 10) balais. Atitinkamai, tokius pačius vertinimus pasirinkusių vyrų buvo 60 procentų. Be to, moterys dažniau negu vyrai puikiai vertino atskirus susisiekimo kokybės aspektus, tokius kaip patogios skrydžių jungtys kituose oro uostuose, skrydžių dažnumas, patogūs skrydžių laikai ir kt.

Apibendrindamas tyrimo rezultatus, T. Vasiliauskas teigia, kad pozityvų visuomenės požiūrį į LTOU veiklą ryškiausiai atspindėjo tai, kad 9 iš 10 gyventojų pažymėjo, kad šalies susisiekimo oru kokybė per paskutinius metus pagerėjo.

LTOU pranešimas spaudai

Gyventojų pasiruošimas galimiems ekstremaliems oro reiškiniams: svarbūs patarimai

jonavoszinios.lt — Thu, 24 Jul 2025 14:15:45 +0300

Dėl vis dažnėjančių ekstremalių oro reiškinių – stiprių audrų, liūčių ir vėjo gūsių – gyventojams svarbu iš anksto pasiruošti galimoms stichijos pasekmėms. Klimato kaita daro vis didesnį poveikį mūsų kasdienybei, o praėjusių metų audros parodė, kokie svarbūs yra prevenciniai veiksmai.

„Audros ne visada įspėja iš anksto, todėl savalaikis pasirengimas yra būtinas kiekvienam gyventojui, siekiančiam apsaugoti save ir artimuosius. Praėjusių metų patirtis aiškiai parodė, kad net paprastos priemonės, tokios kaip generatorius ar lauko daiktų pritvirtinimas, gali ženkliai sumažinti nuostolius ir apsaugoti turtą. Kviečiame neatidėlioti ir jau dabar imtis konkrečių veiksmų, kurie padės pasiruošti galimoms grėsmėms ir užtikrins didesnį saugumą ekstremalių situacijų metu“, – sako Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

Rengiantis galimiems ekstremaliems oro reiškiniams rekomenduojama:
• įsigyti ar nuomotis elektros generatorių. Generatorius padeda išlaikyti būtiniausių prietaisų veikimą nutrūkus elektros tiekimui; Rekomenduojama išsaugoti įsigijimo dokumentus – sąskaitas faktūras ar kvitus, nes tam tikrais atvejais išlaidos gali būti kompensuojamos;
• apsidrausti savo turtą;
• namuose turėti žibintuvėlius ir atsarginius elementus, žvakių bei degtukų;
• turėti priemones maistui pasigaminti dingus elektros energijai;
• turėti geriamojo vandens (3-4 litrai kiekvienam šeimos nariui parai) rezervą ir būtiniausių maisto produktų atsargų, kurių turėtų užtekti bent 72 valandoms.

Audros metu patariama:
• likti namuose ir (ar) kitame pastate (pavyzdžiui: prekybos centre, darbe ir pan.), uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų;
• pasirūpinti naminių gyvūnų saugumu;
• išjungti pagrindinius elektros jungiklius;
• neliesti elektros įrenginių ar laidų drėgnose vietose;
• jeigu audra užklupo lauke, nestovėkite po aukštais medžiais, prie reklamos stendų, elektros linijų, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškokite prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, venkite aukštesnių atvirų vietų. Nebūkite atvirose vietose, prie vandens telkinių ar juose;
• jei audra užklupo vairuojant, išlikite itin atidūs ir laikykite abi rankas ant vairo. Jei įmanoma, sustokite saugioje vietoje;
• automobilį statykite atokiau nuo didelių medžių;
• surinkite kilnojamus daiktus iš kiemo, balkono ar terasos, ypač batutus. Jei to padaryti neįmanoma – pasirūpinkite, kad jie būtų saugiai pritvirtinti.

Gyventojams taip pat primenama, kad nutrūkus elektros tiekimui 72 valandas ir ilgiau yra galimybė kreiptis dėl kompensacijos į ESO, kurie vadovaudamiesi teisės aktais gali išmokėti kompensaciją.

Jeigu po praūžusios audros pastebėjote nutrūkusį elektros laidą, jokiu būdu jo nelieskite ir neprieikite arčiau nei 8 metrai. Nemėginkite patys laido nustumti pagaliu ar kokiu nors kitu daiktu. Kuo greičiau apie tai informuokite ESO nemokamu telefonu 1852 arba užregistruokite sutrikimą interneto svetainėje eso.lt.

Labai svarbu sekti orų prognozes ir oficialius perspėjimus iš patikimų šaltinių, tokių kaip Valstybinė hidrometeorologijos tarnyba ar savivaldybės informaciniai kanalai.

Ar turite savo išmaniuosiuose telefonuose aktyvuotą įspėjamųjų pranešimų funkciją?

Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema (GPIS) informuoja gyventojus apie ekstremalias situacijas ir grėsmes, tokias kaip audros ar kiti pavojai. Norint gauti šiuos svarbius įspėjimus, būtina įsitikinti, kad jūsų telefone yra tinkamai nustatyti atitinkami pranešimų gavimo nustatymai. Kaip savo telefone nustatyti perspėjimo pranešimų funkciją, galite rasti čia.

Taip pat kviečiame gyventojus būti dėmesingiems vieni kitiems – pasidomėti vyresnio amžiaus ar negalią turinčių kaimynų poreikiais, padėti jiems pasiruošti ar suteikti pagalbą ištikus nelaimei.

Iš anksto pasiruošę gyventojai gali apsaugoti savo sveikatą, turtą ir padėti bendruomenei greičiau atsigauti po gamtos stichijos. Raginame nelaukti paskutinės minutės – pasiruošimas šiandien gali išgelbėti rytoj.

Daugiau informacijos apie pasiruošimą ekstremalioms situacijomis galima rasti Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje LT72.lt. Norintiems informaciją pasiekti greitai ir patogiai, kviečiame atsisiųsti mobiliąją programėlę „LT72“ – tai galite padaryti apsilankę elektroninėse parduotuvėse App Store ir Google Play.

Vilniaus rajono savivaldybės inf.

Vieneri metai Lietuvos kariuomenės vado pozicijoje: generolo Raimundo Vaikšnoro vertinimas

jonavoszinios.lt — Thu, 24 Jul 2025 13:30:40 +0300

Viešumoje ne kartą girdėjau komentarų, kad kariuomenė nieko neveikia ar veikia per lėtai, o kalbos vis sukasi tik apie būsimąjį laiką. Jei garsiai nešnekame – nereiškia, kad niekas nevyksta. Svarbiausia – išlaikyti kariuomenės vystymo ir stiprinimo tęstinumą, fokusuojantis ne tik į didelius projektus, bet išlaikant padidintą dėmesį karių individualių įgūdžių konsolidavimui įvairiose kovinėse aplinkose, gebėjimui sąveikauti ir veikti nedidelių padalinių – „skyrius–būrys–kuopa“ – lygmenyje, jaunesniųjų vadų rengimui ir naujų kariavimo metodų adaptacijai bei diegimui.

Ar viskas vyksta taip greitai, kaip norėtųsi? Veikiausiai ne. Norėtųsi, kad procesai ir procedūros būtų greitesni, tačiau pokyčiams bei sistemų integravimui reikia laiko. Tačiau tai, kas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų, privalome padaryti laiku ir kokybiškai. Turime aiškiai nubrėžtas kryptis, tad apie tai – plačiau.

1. Karinis rengimas ir parengtis

Pradėjus formuoti Lietuvos kariuomenės 1-ąją diviziją, pereiname prie struktūros, kuri leis efektyviau planuoti, vadovauti ir vykdyti sąveiką su sąjungininkų korpusais. Mūsų kuriamai divizijai sąjungininkų įgalintojai tampa papildomu resursu, leidžiančiu jau dabar treniruotis su divizijos lygmens sistemomis. Kaip pavyzdį galėčiau išskirti salvines raketų sistemas HIMARS.
Karinį rengimą orientuojame į tai, kad visi vienetai pasiektų ir išlaikytų parengtį vykdyti valstybės ginkluotos gynybos plano užduotis. Šis planas apima visą Lietuvos kariuomenę ir kitų institucijų įeinančių į ginkluotųjų pajėgų sudėtį – VAT, VSAT, VST, LŠS, AOTD – veiksmų koordinavimą. Jis bus tikrinamas šį rudenį pratybų „Perkūno griausmas“ metu.

Bazinio rengimo srityje:
– atnaujintas rengimas veikti artimoje kovoje;
– tikrinami išgyvenimo įgūdžiai mūšio lauke;
– mokome veikti prieš dronus;
– akcentuojame taktinę mediciną;

Priėmėme sprendimą keisti požiūrį į kovinio šaudymo standartus. Nustatėme konkretų tikslą: nuo 2025 m. NPPKT kariai per 9 mėnesių tarnybą, o KASP – per 3 metų tarnybą turi pereiti nuo individualaus šaudymo prie šaudymo skyriaus gynyboje. Tai reiškia: ugnies valdymas, paramos ginklų integracija, realistiškas mūšio lauko supratimas.

Restruktūrizavome bazinio ir skyriaus vado kursų programas – jos pritaikytos šiuolaikinio karo realijoms. Tokios pačios programos taikomos ir rengiant Ukrainos karius tarptautinėse misijose. Papildomai, didėjant karių skaičiui matome didelį kvalifikuotų puskarininkių poreikį, šiuo tikslu didiname puskarininkių kursų skaičių.

Pradedame sisteminį bepiločių orlaivių integravimą nuo skyriaus iki divizijos lygmens. Kiekvienas pėstininkų skyrius turės droną žvalgybai. Aukštesni vienetai – atitinkamas žvalgybinių ir kovinių dronų sistemas. Taip pat vyksta procesas dėl tolimojo nuotolio kovinių dronų išvystymo tam, kad reikalui esant galėtume smogti giliai priešo užnugaryje.

Įkūrėme Bepiločių orlaivių sistemų mokymo centrą Lietuvos kariuomenės mokykloje. Surinkti entuziastai jau rengia žvalgybinių ir atakos dronų operatorius. Į pradines programas įtraukėme Ukrainos karo patirties turinčius specialistus.

Siekiant kaip įmanoma geriau paruošti aktyvųjį rezervą, nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariai pagal naujas programas mokomi valdyti savaeiges artilerijos sistemas PZH 2000, šarvuotus taktinius visureigius JLTV (angl. Joint Light Tactical Vehicle), vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas NASAMS. Taip pat, laukiant naujųjų pirkinių, pradėtas HIMARS, CAESAR II, LEOPARD 2A8, BLACK HAWK UH-60M įgulų rengimas.

2. Pajėgų apsauga / Kontrmobilumo priemonės

Vykdome kontrmobilumo parkų steigimo planą, tikslas – visoje Lietuvoje įrengti 27 inžinerinių priemonių parkus. Dauguma jų jau įrengti kariuomenės infrastruktūroje, kai kur savivaldybėse darbai jau pradėti, o likusiuose taškuose – planuojami.
Iki kitų metų pabaigos taip pat planuojame įrengti rezervines kliūtis valstybinės reikšmės keliuose ir prie tiltų, o devyniuose tiltuose – specialias konstrukcijas sprogmenų tvirtinimui.

Šiuo metu kartu su Krašto apsaugos ministerija vykdome praktinius pokalbius su mūsų kaimynais dėl regioninės gynybos linijos formavimo. Turime skaičiavimus, turime bendrą matymą – dabar svarbiausia išsigryninti bendrą principinį planą ir užtikrinti, kad visos šalys laikytųsi suderinto sumanymo.
Inžinerijos batalionas jau įrenginėja pirmąsias gynybines pozicijas poligonuose ir realiomis sąlygomis tikrina jų atsparumą, panaudojimo galimybes bei pritaikomumą įvairioms situacijoms.

Svarbu suprasti: fizinės kliūtys – jei jos neparemiamos ugnimi ir minomis – neveikia. Su tuo susijęs ir mūsų pateiktas karinis patarimas išstoti iš Otavos konvencijos, kad, prireikus, būtų galima efektyviai taikyti ne tik prieštankines, bet ir priešpėstines minas valstybės gynybos tikslams.

3. Oro gynyba

Matome, kad tam, jog galėtume efektyviai naikinti visus potencialius oro taikinius, prireikus būtume pasirengę greitai ir patikimai reaguoti, reikalinga papildoma sensorika ir platesnės naikinimo galimybės.

Kartu su Krašto apsaugos ministerija jau esame numatę konkrečias priemones šios srities stiprinimui. Be oro gynybos bataliono, kuris kuriamas divizijos struktūroje, planuojame steigti atskirą vidutinio nuotolio oro gynybos batalioną, kurį sudarys NASAMS baterijos. Taip pat bus formuojamos trumpojo nuotolio oro gynybos MSHORAD baterijos.

Lygiagrečiai ieškome sprendimų, kaip oro taikinius naikinti kuo ekonomiškiau – pasitelkiant paprastesnes, bet veiksmingas priemones. Šioje srityje aktyviai perimame Ukrainos patirtį, pagal kurią matyti, jog kartais pigios ir ne tokios technologiškai pažangios priemonės gali būti labai veiksmingos neutralizuojant oro taikinius.

4. Bendradarbiavimas su sąjungininkais ir institucijomis

Vienas iš mūsų saugumo garantų – sąjungininkai. Pirmą kartą istorijoje Vokietijos kariuomenė dislokuoja šarvuotą brigadą užsienyje. Lietuvai priskirta 45-oji brigada laipsniškai perkeliama į Lietuvą ir integruojama į mūsų gynybos sistemą. Vokietija jau išbandė savo brigados perdislokavimą – ir tai atliko labai greitai.
Kitas atgrasymo veiksnys – JAV rotacinės pajėgos. Atlikome visą reikalingą infrastruktūros atnaujinimą – dabar galime priimti dar daugiau sąjungininkų karių.

Visos Lietuvos kariuomenės pajėgos – sausumos, oro, jūrų – dalyvauja NATO pratybose ir realiose operacijose. Pvz., Karinės jūrų pajėgos dalyvavo „Baltic Sentry“ operacijoje, kurios tikslas – kritinės infrastruktūros apsauga jūroje.
Kaip priimančioji šalis, darome viską, kad sąjungininkai čia jaustųsi pasiruošę. Opiausia problema – mokymo laukai. Sąjungininkai ir mūsų kariai turi turėti vietą treniruotis. Tikiuosi, kad iki pilnos divizijos sukūrimo galėsime džiaugtis nauju poligonu.

Didiname bendradarbiavimą ir su kitomis statutinėmis struktūromis: Karo policijos, KASP, pėstininkų batalionų pratybose dalyvauja VST, VSAT, policijos, ARO pareigūnai. Pratybos tampa vis labiau jungtinės – ne simbolinės.

5. Pilietinis įsitraukimas

Karo komendantūrų valdybos įkūrimas – tai nauja erdvė piliečiams prisidėti prie valstybės gynybos. Tai užtikrina glaudų bendradarbiavimą su savivaldybėmis, kad krizės atveju kariuomenė ir civilinė valdžia reaguotų išvien.

Mišriu principu formuojamuose vienetuose jau yra:
– apie 2,3 tūkst. komendantinių šaulių,
– apie 2,5 tūkst. aktyviai įsitraukiančių piliečių,
– 1 000 planuojama parengti 2025 m.

Gera žinia, jog dėl didėjančio noro prisijungti prie Krašto apsaugos savanorių pajėgų, buvo priimtas sprendimas didinti savanorių skaičių, pritarus Lietuvos Respublikos Seimui skaičius didės iki beveik 7 tūkst.
Džiugina ir savivaldybių iniciatyvos – jos atnaujina evakuacijos planus, vis dažniau įsileidžia karinio rengimo pratybas. Už tai – nuoširdžiai dėkoju.

6. Kibernetinė gynyba ir informaciniai veiksmai

Norėčiau atkreipti dėmesį į du itin svarbius aspektus, liečiančius fizinę, kognityvinę ir informacinę gynybos dimensijas. Norint paveikti priešo mąstymą, suvokimą, emocijas, valią priešintis ar priimti sprendimus, vien fizinių veiksmų nepakanka.
Todėl šiemet įkūrėme ir sustiprinome du specifinius padalinius. Pirmasis – Kibernetinės gynybos valdyba, kurios paskirtis – užtikrinti atsparumą kibernetinėms atakoms ir apsaugoti kariuomenę kibernetinėje erdvėje.

Antrasis projektas – Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento stiprinimas, įsteigiant Medijų operacijų centrą bei Informacinių veiksmų kuopą.

Mūsų analitikai nuolat fiksuoja augantį priešiškų informacinių operacijų mastą. Todėl siekiame plėsti savo informacinius pajėgumus ir stiprinti visuomenės atsparumą propagandai, kurdami gebėjimus, kurie:
– ugdo kariuomenės ir visuomenės kritinį mąstymą;
– paneigia priešiškus naratyvus;
– užtikrina skaidrų ir aktyvų informavimą apie Lietuvos kariuomenės veiksmus;
– o esant poreikiui – vykdytų informacines operacijas prieš priešiškas pajėgas.

Pabaigai

Lietuvos kariuomenė yra vakarietiška ir vertybėmis grįsta struktūra. Tiek mes, tiek Krašto apsaugos ministerija esame atviri argumentuotiems pasiūlymams ir konstruktyviems patarimams, nes suprantame – stiprybė gimsta iš bendro darbo ir pasitikėjimo.
Kviečiu visus, kurie turi patirties, žinių ar tiesiog noro prisidėti prie gynybos – jungtis. Galite tapti Krašto apsaugos savanorių pajėgų, komendantinių vienetų, profesinės ar nuolatinės privalomosios karo tarnybos dalimi. O galbūt savo vietą rasite Lietuvos šaulių sąjungoje.

Jūsų žinios – mūsų stiprybė. Ginkimės kartu.

Mūsų jėga - vienybėje.

Su pagarba,
gen. Raimundas Vaikšnoras

Iš socialinių dirbtuvių – į darbo rinką: apie galimybę neįgaliesiems, kuri veikia ir Jonavoje

jonavoszinios.lt — Thu, 24 Jul 2025 12:55:31 +0300

Žmonėms su intelekto ar psichosocialine negalia darbo rinka atsiveria nenoriai. Šią problemą spręsti padeda daugelyje savivaldybių veikiančios socialinės dirbtuvės, kuriose per 700 žmonių įgyja darbinių įgūdžių, atranda savo gebėjimus bei pirmą kartą gyvenime žengia žingsnius savarankiško gyvenimo link. Tokios dirbtuvės savo veiklą vykdo ir Jonavos mieste. Apie tai plačiau sužinoti galite ČIA.

Įsidarbino arčiau žmonių

„Kai važiuoju per socialines dirbtuves, matau, kaip žmonės susibūrę juokiasi, bendrauja, kuria. Ten tiek šviesos ir pozityvo“, – pasakoja projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ koordinatorė Svajonė Rainienė. Moteris daugiau nei dvidešimt metų praleido socialinėje srityje, dirbo savivaldybės administracijoje, o dabar vadovauja socialinių dirbtuvių, skirtų intelekto ir psichosocialinę negalią turintiems žmonėms, plėtrai.

„Visada dirbau su žmonėmis, kuriems reikalinga socialinė pagalba. Nuo piniginės paramos administravimo iki įvairių socialinių paslaugų teikimo. Man ta sritis artima“, – savo profesinį kelią prisimena S.Rainienė. Marijampolės savivaldybė, kurioje ji dirbo, buvo viena pirmųjų, aktyviai įsitraukusių į socialinių dirbtuvių projektą.

„Savivaldybė labai palaikė šią idėją, ir mes aktyviai įtraukėme bendruomenę, – dalijasi ji. – Netrukus atsidūriau kitoje barikadų pusėje – iš savivaldybės administracijos perėjau į projekto komandą ir matau, kaip sumanymai virsta realiomis paslaugomis.“
Smagiausia, anot S.Rainienės, stebėti, kaip žmonės, turintys intelekto ar psichosocialinę negalią, žengia pirmuosius žingsnius savarankiškumo link.

„Socialinėse dirbtuvėse kai kurie pirmą kartą gyvenime uždirba pinigus, mokosi juos planuoti. Pavyzdžiui, viena mergina taupė svajonių batams. Kiti taupo vasaros kelionei. Turime žmonių, kurie niekada anksčiau nevažiavo viešuoju transportu, o dabar savarankiškai keliauja į dirbtuves ir grįžta namo“, – dalyvių pasiekimais džiaugiasi projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ koordinatorė Svajonė Rainienė.

Padeda įsidarbinti

Užimtumo tarnybos duomenimis, pernai užsiregistravo 13,6 tūkst. asmenų su negalia, o įsidarbino 6 tūkst. Visgi žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia realybė daug sudėtingesnė – durys į darbo rinką jiems dažniausiai lieka užvertos.

„Ši grupė patiria didžiausią atskirtį, stigmatizaciją ir dažnai net neturi galimybės įgyti darbo įgūdžių. Socialinėse dirbtuvėse matome, kaip jie atranda pasitikėjimą savimi, o kartu ir visuomenė pamato, kad šie žmonės gali kurti, dirbti ir prisidėti prie bendruomenės gyvenimo“, – tvirtina S.Rainienė.

Anot pašnekovės, per metus atviroje darbo rinkoje jau įsidarbino 41 dirbtuvių lankytojas. „Kai kurie susirado ilgalaikį darbą, kiti dirba terminuotus, sezoninus darbus. Kai žmogui tai pirmas darbas gyvenime, labai džiaugiamės, kad pradedame nuo dirbtuvių ir toliau augame.“

Įsitraukia ir verslas

Iš viso šalyje veikia 57 socialinės dirbtuvės, kuriose darbinius įgūdžius lavina per septynis šimtus asmenų su intelekto ar psichosocialine negalia. Dirbtuvės veikia daugelyje Lietuvos savivaldybių. „Šią paslaugą plėtoja 47 savivaldybės. Kai kuriose savivaldybėse turime po dvi socialines dirbtuves, bet apskritai jos išsibarsčiusios po visą Lietuvą“, – pasakoja S.Rainienė.

Koordinatorės teigimu, dalyviai gauna 50 eurų skatinamąją išmoką per mėnesį, o jei dirbtuvės sugeba realizuoti savo produkciją, gali uždirbti ir daugiau. Kai kurios dirbtuvės jau turi užsakymų iš verslo.

„Yra dirbtuvių, kurios bendradarbiauja su baldų gamintojais – siuva baldų spalvų pavyzdžius, apsiuva medžiagų kraštelius. Kitur lankstomos dėžutės įmonėms arba klijuojamos etiketės šampūnams, kondicionieriams“, – pasakoja S.Rainienė.

„Tokios veiklos tinka visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar gebėjimų. Vienas greičiau lanksto ar klijuoja, kitas lėčiau, bet visi gali išmokti tai atlikti pagal instrukciją. Tokios užduotys aiškios, struktūruotos, ir kiekvienas gali jas atlikti savo tempu“, – aiškina pašnekovė.

Dirbtuvėse vyksta ir kūrybinės veiklos: gaminami kulinarijos, tekstilės, keramikos ar medžio dirbiniai. Pavyzdžiui, Vilniaus „Lietaus vaikai“ gamina originalias žvakes, Panevėžio miesto centre veikia socialinė kavinė „Solidari kava“, kur galima ne tik išgerti kavos, bet ir įsigyti rankų darbo keraminių dirbinių, žvakių, muilų, apyrankių ir interjero dekoracijų.

Skleidžiasi talentai

Kiekvienas socialinių dirbtuvių lankytojas turi unikalią istoriją. Kaip pasakoja S.Rainienė, vienas pirmųjų Mažeikių rajono neįgaliųjų centro socialinių dirbtuvių lankytojų buvo Gediminas – vaikinas, kuris iš pradžių nė negalėjo pasakyti, ką norėtų veikti.

Tokios istorijos socialinėse dirbtuvėse ne išimtis, bet greičiau taisyklė – daugelis ateinančių į dirbtuves niekada nebuvo klausiami apie jų norus ar gebėjimus, pastebi projekto vadovė. „Mes kartais linkę viską padaryti už žmones, nuspręsti už juos. Žmonės pripranta, kad už juos viskas padaroma, todėl netenka pasitikėjimo savo jėgomis, nedrįsta savarankiškai imtis veiksmų“, – sako ji.

Gedimino kelias prasidėjo nuo paprastų piešinių. Pastebėjus jo kruopštumą ir gebėjimą piešti tiesias linijas, darbuotojai pasiūlė vaikinui sukirpti detales pagalvėlėms. Vėliau jis mokėsi dygsniuoti, stebėjo siuvimo mašina dirbančią darbuotoją, kol vieną dieną pats paprašė pabandyti siūti.

Dabar Gediminas ne tik siuva pagalvėles ir pirkinių maišelius, bet ir organizuoja siuvimo darbus, vertina kitų atliktą darbą, kuria unikalius piešinius, kurie tampa aplikacijomis ir etiketėmis.

Kita socialinių dirbtuvių dalyvė – Kretingos dienos veiklos centro lankytoja Skirmantė – iš pradžių buvo uždara, kategoriškai vengė dalyvauti veiklose. Ypač ją atbaidė keramika – mergina, besirūpinanti savo išpuoselėtais nagais, nenorėjo liesti „purvino“ molio.

Socialinių dirbtuvių darbuotojai merginą kantriai skatino ir palaikė. Ilgainiui ji sutiko stebėti keramikos užsiėmimus, vėliau išdrįso ir pati prisiliesti prie molio. Nulipdžiusi puikų dubenį, mergina nustebino pati save. Nuo to laiko pasikeitė ir Skirmantės bendravimas – anksčiau užsisklendusi, ji pradėjo dalytis įspūdžiais ir juokauti su kitais dirbtuvių dalyviais.

Patirtis, keičianti požiūrį

Socialinių dirbtuvių koordinatorė pabrėžia – svarbu ne globoti, bet įgalinti: „Socialinės paslaugos turėtų sudaryti sąlygas žmogui veikti. Globoti reikia tik tuos, kuriems tikrai reikia didelės priežiūros dėl sunkios negalios. Bet net ir globoje turėtume ieškoti būdų, kaip padėti jiems būti kiek įmanoma savarankiškesniems.“

Kai leidi žmogui veikti pačiam, pamatai jo stiprybes, įsitikinusi S.Rainienė. Dirbdama su negalią turinčiais žmonėmis, ji teigia praturtėjusi emociškai. „Žmonės su negalia yra ypač nuoširdūs. Jei užmezgi ryšį, jie tikrai tavimi pasitiki ir tą santykį vertina. Važiuoju per dirbtuves ir galvoju – kartais mums atrodo, kad šiems žmonėms taip sunku ir sudėtinga. Bet juose tiek daug šviesos, jie tokie linksmi ir pozityvūs. Kartais pagalvoju, kad jie turi daug daugiau nei mes.“

UAB ,,Lietuvos sveikata" pranešimas spaudai