Kelyje Jonava–Kėdainiai–Šeduva, ties Akademija, oro temperatūra siekė apie +0,5 °C, tačiau kelio dangos temperatūra buvo neigiama – apie –2,3 °C. Čia fiksuotas ledas, o sukibimo koeficientas siekė vos 0,31, todėl vairuotojai raginami būti itin atsargūs. Kritulių šioje vietoje nebuvo, pūtė nestiprus vakarų vėjas.

Tuo metu kelyje Kaunas–Zarasai–Daugpilis, ties Jonava, danga buvo padengta pažliugusiu sniegu. Oro temperatūra čia laikėsi apie +0,7 °C, o kelio danga atšalusi iki –1,4 °C. Sukibimo koeficientas – 0,4. Nors kritulių nefiksuota, pietų krypties vėjas siekė iki 3,6 m/s.

Dar viena probleminė atkarpa – ties Baisogala, taip pat kelyje Jonava–Kėdainiai–Šeduva. Čia kelio danga padengta sniegu, o sukibimo koeficientas – 0,36. Oro temperatūra buvo apie +0,6 °C, pūtė stipresnis pietų vėjas – iki 4,6 m/s.

Vairuotojai raginami rinktis saugų greitį, vengti staigių manevrų ir atidžiai vertinti eismo sąlygas, ypač regioniniuose keliuose.

Sukibimo koeficientas: didesnis nei 0,7 rodiklis apibrėžtų labai gerą sukibimą, 0,55-0,69 – gerą, 0,40-0,54 – patenkinimą, o mažesnis nei 0,39 – blogą.

Keliuose atliekamas sniego ir ledo šalinimas bei tirpdančių medžiagų bėrimas. 

Kelio valymo padėtį realiuoju laiku pasitikrinti galite ČIA.

Vairuotojai, pastebėję sudėtingas eismo sąlygas, kliūtis ar kitus pavojus valstybinės reikšmės keliuose, gali pranešti:

1871 (Telia, Tele2 – 0,12 Eur/min., Bitė – 0,15 Eur/min.)

 +370 5 232 9600 (kaina pagal operatoriaus planą)

 Užpildant formą keliuprieziura.lt

 Pažymint programėlėje „Waze“

Ieškodami sveikesnių alternatyvų, neretai pasikliauname įvairiais ženklais: „Ekologiška“, „Draugiška vaikams“, „Tvaru“ ir pan. Tačiau ką šie teiginiai iš tikrųjų reiškia – ar jie pagrįsti, ar tai tik gražios etiketės?  

„Draugiška“ etiketė – nereiškia kad saugu 

Pirkdami baldus gana neretai galime pamatyti ženklą „Draugiška vaikams“, „Draugiška gyvūnams“ ar pan. Tačiau ar visuomet šie ženklai reiškia, kad gaminys yra sveikas? 

Pavyzdžiui ženklas „Draugiškas gyvūnams“ dažniausiai reiškia ne kad tas baldas yra saugus gyvūnams ar aplinkai, o tai, kad jis turi tam tikras funkcines savybes, patogias augintinių šeimininkams – audinys yra atsparesnis įbrėžimams, lengviau valomas paviršius ir pan. O kartais tai gali reikšti, kad paviršius yra impregnuotas apsaugine danga, kad neįsigertų skysčiai ar purvas. 

„Svarbu suprasti, kad tokie teiginiai nieko nepasako apie cheminę sudėtį ir negarantuoja, jog baldas yra saugus jūsų ar gyvūnų sveikatai bei aplinkai. Netgi priešingai – reikėtų suklusti, jei audinys ar paviršius buvo chemiškai apdorotas, pvz., vandenį ir riebalus atstumiančiomis medžiagomis ar dėmių atsparumą didinančiomis dangomis. Tokiam poveikiui dažnai naudojamos PFAS grupės cheminės medžiagos – itin patvarios, aplinkoje besikaupiančios ir siejamos su neigiamu poveikiu žmonių ir gyvūnų sveikatai. Paradoksalu, bet tai reiškia, kad „draugiškas augintiniams“ baldas nebūtinai yra draugiškas pačiam augintiniui.“ – sako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertas Gražvydas Jegelevičius. 

Kas yra aplinkosauginiai teiginiai? 

Aplinkosauginiai teiginiai naudojami parodyti produktų aplinkosauginius privalumus ir yra skirstomi į tris kategorijas. I tipo ekologiniai ženklai – tai specialūs simboliai, pateikiami ant produktų pakuočių ar aprašymuose, kurie nurodo, kad šie gaminiai atitinka tam tikrus standartus apimančius įvairius aspektus: cheminių medžiagų turinį, išteklių naudojimo efektyvumą, mažesnį poveikį klimatui ar natūralių ekosistemų apsaugą. Ši atitiktis patvirtinta nepriklausomų trečiųjų šalių. II tipo aplinkosauginiai teiginiai – tai gamintojo savarankiškai deklaruojami produkto aplinkosauginiai privalumai, kurie nėra sertifikuoti trečiųjų šalių, bet gan dažnai naudojami gamintojų ženklinant produktus. III tipo aplinkosauginiai teiginiai – tai produkto aplinkosauginės deklaracijos, kurias pateikia gamintojas. 

„Aplinkosauginiai teiginiai padeda mums pasirinkti gaminius, kurie mažiau kenkia gamtai ir žmogui. Tai svarbu, nes rinkoje gausu produktų, kurių gamyba ar naudojimas gali neigiamai paveikti aplinką, o pirkėjui rasti informaciją apie įvairius gaminius ir sprendimą priimti savarankiškai gali būti labai sudėtinga“ – komentuoja cheminių medžiagų ekspertas. 

Svarbu domėtis, ką kiekvienas ženklas reiškia 

Kai kurie gamintojai priskiria gaminiui aplinkosauginius teiginius ar ženklina juos savo pačių sukurtomis aplinkosauginėmis etiketėmis (II tipo ženklinimas) – kaip jau minėtas teiginys „Draugiškas gyvūnams“. Ne visais atvejais už tokio ženklinimo ar teiginių yra aiškūs kriterijai, pagal kuriuos atliekamas vertinimas ir dažniausiai tokie teiginiai nėra patvirtinti nepriklausomų trečiųjų šalių, tad kiekvieną atvejį reikia tikrinti atskirai, ar jis yra pagrįstas. 

Verčiau rinktis gaminius, paženklintus I tipo ekologiniais ženklais, nes jie sertifikuoti pagal aiškius viešai prieinamus aplinkosauginius kriterijus. Tai gali būti, pavyzdžiui, Europos sąjungos ekologinis ženklas („EU Ecolabel“), Šiaurės šalių gulbės ženklas („Nordic Swan“) ar Vokietijos mėlynojo angelo ženklas („Blue Angel“). 

„Pasitaiko atvejų, kai gaminiui suteikiami nepagrįsti ar net klaidinantys aplinkosauginiai teiginiai siekiant pagerinti produkto įvaizdį. Tai vadinama „žaliuoju smegenų plovimu“ (angl. greenwashing). Tai klaidina vartotojus – jie mano, jog renkasi sveikus bei aplinką tausojančius produktus, nors taip nėra.“ – sako G. Jegelevičius. 

Vartotojai turi teisę žinoti apie pavojingas medžiagas gaminiuose 

Europos Sąjungoje (ES) galioja REACH reikalavimai. Tai – ES reglamentas, kuris nustato taisykles, susijusias su cheminių medžiagų gamyba, importu, tiekimu ir naudojimu. Šis reglamentas yra vienas griežčiausių cheminių medžiagų reguliavimo aktų pasaulyje ir siekia užtikrinti aukštą žmonių sveikatos bei aplinkos apsaugos lygį, tačiau teisinis cheminių medžiagų reguliavimas yra sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas. Tikrai ne visos pavojingos cheminės medžiagos jau yra uždraustos. Didžioji dalis dar tik tiriamos, ištyrus gali būti įtraukiamos į labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų sąrašą. „Pagal šio reglamento 33 straipsnį, bet kuris gyventojas, abejojantis gaminio sveikumu ir tvarumu, gali teikti užklausą, ir visi tiekėjai, gamintojai ar importuotojai, gavę užklausą iš pirkėjo, privalo per 45 dienas pateikti informaciją apie gaminio sudėtyje esančias didelį susirūpinimą keliančias chemines medžiagas.“ 

Kurkime sveikus namus 

Jei norite daugiau sužinoti, kaip statyti ar atnaujinti namus, kad jie būtų sveiki jums ir mažiau kenktų aplinkai, kviečiame atsisiųsti nemokamą leidinį „Kaip susikurti sveikatai ir aplinkai palankius namus?“. Jame rasite praktiškų patarimų, kaip rinktis medžiagas, planuoti darbus ir mažinti atliekų kiekį.  

Baltijos aplinkos forumo inf. 

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad genetiškai modifikuotų žuvyčių, tokių kaip GloFish®, importas, pardavimas ir laikymas visoje Europos Sąjungoje yra draudžiamas. Nepaisant to, pastaraisiais metais buvo fiksuoti atvejai, kai tokios žuvys pateko į prekybą, įskaitant ir Lietuvą. 

Kas yra GloFish®? 

GloFish® – tai genetiškai modifikuotos fluorescencinės žuvytės, kurios gali švytėti įvairiomis spalvomis. Šis prekinis ženklas patentuotas 2003 m. JAV kompanijos Yorktown Technologies, L.P. 

Žuvytės šviečia dėl organizme įterptų DNR baltymų, kurie sugeria ultravioletinę arba mėlynąją šviesą ir paverčia ją matoma: žalia, raudona, oranžine, mėlyna arba violetine. Skirtingai nei bioliuminescenciniai organizmai (pvz., jonvabaliai), GloFish® žuvytės nešviečia savaime, jos konvertuoja šviesos spindulius į matomas spalvas (fluorescencija). 

Pradinis šios technologijos tikslas nebuvo akvariumai. 1999 m. Singapūro nacionalinio universiteto mokslininkai įterpė medūzos (lot. Aequorea victoria) žalia spalva švytinčio geno baltymą į žuvytės (lot. Danio rerio) DNR, siekdami sukurti gyvus biojutiklius vandens užterštumui stebėti. Vėliau atsirado komercinės transgeninių žuvyčių rūšys, įskaitant raudonas ir oranžines žuvis, sukurtas įterpiant koralų Discosoma fluorescencinius genus. 

Švytinčių žuvyčių sukūrimo procesas remiasi pažangiomis genetikos technologijomis – DNR mikroinjekcijomis arba virusiniais vektoriais, reguliuojant genų aktyvumą tam tikruose audiniuose. 

Mokslinis kontekstas ir atsakomybė 

Masinis genetiškai modifikuotų žuvyčių pasirodymas rinkoje kelia reguliavimo poreikį ir aplinkosaugos klausimus. Paleistos į natūralius vandens telkinius tokios žuvys gali pakenkti aplinkai arba jas gali suvartoti kiti gyvūnai ir patirti šalutinį poveikį. Dirbtinai sukurtos laboratorinės gyvybės formos turi didesnę riziką tapti invazinėmis. Net sterilumas negarantuoja, kad tokios žuvys neišplis, nes genetinių pokyčių negalima tiksliai įvertinti, stebėti ar kontroliuoti.  

VMVT rekomendacijos 

ES rinkoje pastaraisiais metais pasitaiko neregistruotų (neteisėtų) GlowFish@ žuvų atvejų: 2017 m. – Danijoje, 2021 m. – Lietuvoje, 2025 m. – Vokietijoje.  

Siekiant užkirsti kelią neteisėtam importui į ES ir Lietuvą, importuotojai, didmenininkai ir mažmenininkai turi būti budrūs ir pranešti VMVT, jei įtaria, kad siūlomos dekoratyvinės žuvys gali būti genetiškai modifikuotos – tada būtų atliktas tolesnis tyrimas. 

Didmenininkai raginami informuoti užsienio tiekėjus apie ES ir Lietuvos teisės aktų draudimą parduoti genetiškai modifikuotas dekoratyvines žuvis. 

VMVT ragina atsakingai elgtis ir laikytis ES galiojančių teisės aktų, užtikrinant gyvūnų apsaugą ir gerovę. 

VMVT inf. 

Lietuvos banko inf. 

Gruodžio 31-osios vakarą, apie 19.30 val., Kosmonautų gatvėje, viešoje vietoje, nenustatytas asmuo smurtavo prieš neblaivų vyrą (gimusį 2004 m.). Nukentėjusiojo organizme nustatytas 0,94 promilės girtumas. Aplinkybės tiriamos.

Tą pačią dieną ugniagesiai gelbėtojai vyko į iškvietimą Jonavoje, Kosmonautų gatvėje, gavus pranešimą, kad reikalinga pagalba patekti į butą. Atvykus paaiškėjo, jog pagalbos neprireikė – bute buvę asmenys patys atrakino duris ir įleido policiją.

Dar vienas incidentas užfiksuotas gruodžio 31 d. apie 20.13 val. Žeimių gatvėje. Gautas pranešimas apie aikštėje degančias dekoracijas. Nustatyta, kad liepsnojo kalėdinės dėžės dekoracijos, ugnis užgesinta. Įvykis tiriamas.

Parengta pagal Kauno AVPK ir Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinės duomenis 

2026 m. sausio 1 d. Bulgarija įsiveda eurą ir tampa dvidešimt pirmąja euro zonos nare. Sveikiname Bulgariją prisijungus prie euro zonos šeimos!

Tai istorinis įvykis Bulgarijai, o euro zonos gyventojams ir įmonėms – plačios naujos galimybės. Šis žingsnis padės užtikrinti didesnį ekonomikos stabilumą, sklandesnius sandorius ir stipresnę Europos integraciją. Įsivedusi eurą, Bulgarija turės tvirtesnį pagrindą ilgalaikiam ekonomikos augimui ir atsparumui.

Ką svarbu žinoti apie euro įvedimą Bulgarijoje Lietuvos gyventojams?

Eurų monetos su bulgariška nacionaline puse – teisėta mokėjimo priemonė ir Lietuvoje

Eurų monetos su bulgariška nacionaline puse gali pasirodyti apyvartoje ir Lietuvoje. Visoje euro zonoje eurų banknotai yra vienodi, tačiau eurų monetos – skirtingos. Apyvartinės monetos turi bendrą europinę pusę ir savitą nacionalinę pusę. Visų šalių eurų monetos yra teisėta mokėjimo priemonė visoje euro zonoje. 

Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad tokio fondo steigimas buvo būtinas žingsnis siekiant spręsti ilgus metus besitęsiantį lėšų trūkumą keliams ir stabdyti susisiekimo infrastruktūros degradaciją.

„Kelių infrastruktūros atnaujinimo poreikis didžiulis – virš 40 proc. visų valstybinės reikšmės kelių yra blogos būklės, daugiau nei 100 tiltų ir viadukų – avarinės būklės. Norime geresnių susisiekimo galimybių visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Avarinės būklės byrantys tiltai taps saugūs, o prastos būklės keliai taps modernūs. Tai tik pradžia, šiuo metu intensyviai dirbame ties naujų fondo finansavimo šaltinių paieška. Skaičiuojame, kad iki 2028 metų bendras finansavimas keliams, įskaitant fondo lėšas, galėtų perkopti 1 milijardą eurų“, – sako ministras J. Taminskas ir priduria, kad pasiūlymus dėl naujų fondo finansavimo šaltinių Seimui tikimasi pateikti jau kitais metais.

Kelių fondo lėšomis artimiausiu metu numatyta tvarkyti svarbiausius susisiekimo infrastruktūros objektus, pavyzdžiui, automagistrales Vilnius–Klaipėda (A1) ir Vilnius–Panevėžys (A2), užbaigti Utenos plento rekonstrukciją, rekonstruoti magistralinio kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožą. Didelis dėmesys bus skiriamas ir tiltų bei viadukų būklės gerinimui – rekonstruojami didžiausi ir strategiškai svarbūs statiniai, tęsiama Krunos tilto rekonstrukcija. Be to, iš fondo lėšų bus tvarkomi krašto keliai.

„Ilgą laiką valstybei per mažai investavus į kelių infrastruktūrą, tikimės ilgainiui padėtį pakeisti pradedančiu veikti Kelių fondu. Šio finansinio instrumento išvystymas ir kuo didesnis lėšų pritraukimas bei sukaupimas yra svarbus kiekvienam iš mūsų, nes keliai susiję su gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų įgyvendinimu. Geri, kokybiški, modernūs keliai reikalingi ne tik eismo saugumui, bet ir ekonomikos konkurencingumui, susisiekimo patogumui, regionų pasiekiamumui bei nacionalinio valstybės saugumo užtikrinimui“, – sako Kelių fono valdytojos „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas. 

Fondo lėšomis siekiama atkurti visų valstybinės reikšmės kelių būklę, kad jie atitiktų to kelio kategorijai nustatytus reikalavimus bent 80 proc. rodikliu. Fondas veiks tol, kol bus pasiekti kelių būklės atkūrimo tikslai.

Fondo lėšas sudaro įvairūs šaltiniai – ne tik valstybės biudžeto asignavimai, bet ir kelių naudotojo mokesčio ir kelių rinkliavos įplaukos, transporto priemonių registracijos mokesčiai, pajamos iš baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kelių mokesčių nesumokėjimą ir kitos pajamos.

Fondą administruos akcinė bendrovė „Via Lietuva“, kuri atsakinga už lėšų pervedimą rangovams, biudžeto planavimą, sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir atskaitomybę.

Specializuotų infrastruktūros fondų steigimas strateginėms investicijoms finansuoti yra taikomas daugelyje šalių (pvz., Lenkijoje, Vokietijoje, Švedijoje) ir laikomas veiksmingu būdu užtikrinti stabilų didelių projektų finansavimą.

Susisiekimo ministerija 

Nužudymas Vilkaviškyje

Sausio 1-osios naktį, apie 4 val. 28 min., Vilkaviškyje, Aušros gatvėje, bute kilus konfliktui, neblaivus vyras (2,14 prom.), gimęs 1989 metais, peiliu sužalojo 1985 metais gimusį vyrą. Nukentėjusysis mirė. Įtariamasis sulaikytas, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo.

Smurto atvejai ir sužalojimai

Naujųjų metų išvakarėse ir naktį policija fiksavo kelis sveikatos sutrikdymo atvejus. Gruodžio 31-osios vakarą Rokiškyje neblaivus vyras (3,06 prom.) savo bute peiliu sužalojo neblaivią moterį (2,98 prom.). Nukentėjusioji paguldyta į ligoninę, įtariamasis sulaikytas.

Kėdainiuose į ligoninę pristatytas vyras, kuris, kaip paaiškino, namuose išgertuvių metu tyčia susižalojo peiliu. Dėl įvykio surinkta medžiaga.

Sausio 1-osios naktį Lazdijų rajone mažametis, gimęs 2013 metais, susižalojo ranką sprogus petardai namo kieme. Vaikas gydymui pervežtas į Kauno ligoninę.

Dar vienas incidentas įvyko Trakų rajone, Aukštųjų Semeniukų kaime, kur išgertuvių metu neblaivus vyras (2,40 prom.) peiliu sužalojo du vyrus. Abu nukentėjusieji pristatyti į gydymo įstaigą, įtariamasis sulaikytas.

Eismo įvykiai

Gruodžio 31 dieną Lietuvoje užregistruoti 25 eismo įvykiai. Penki iš jų įvyko dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Keturi įvykiai priskirti įskaitiniams – jų metu keturi žmonės buvo sužeisti, žuvusiųjų nefiksuota. Neblaivūs vairuotojai įskaitinių eismo įvykių nesukėlė.

Gaisras Kauno rajone

Sausio 1-osios naktį Kauno rajone, kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, šalikelėje pastebėtas degantis automobilis „Volvo S80“. Transporto priemonė visiškai sudegė. Įtariamas padegimas, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Automobilio savininkas ir patirtas nuostolis nustatinėjami.

Rastas miręs vyras Kaune

Gruodžio 31 dieną Kaune, Varnių gatvėje, namuose rastas mirusio 1979 metais gimusio vyro kūnas. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti.

Pasipriešinimas pareigūnui

Šiaulių rajone, Raudėnų kaime, policijos pareigūnams vykstant į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, neblaivus vyras pasipriešino pareigūnui ir jį sužalojo. Pareigūnui suteikta medicinos pagalba, įtariamasis sulaikytas, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Policija primena, kad šventiniu laikotarpiu ypač svarbu atsakingai vartoti alkoholį, laikytis saugumo reikalavimų ir įstatymų, siekiant išvengti nelaimių bei nusikalstamų veikų.

Parengta pagal policijos departamento pirminius įvykių suvestinės duomenis 

„Laikas susitikti Jonavos slidinėjimo centre – sausio 2 dieną mes atsidarome“, – skelbia centro atstovai, kviesdami tiek patyrusius slidininkus, tiek pradedančiuosius.

Nurodoma, kad penktadieniais slidinėjimo centras veiks nuo 14 iki 22 val., o savaitgaliais – nuo 10 iki 22 valandos.

Centro administracija taip pat pateikia svarbią informaciją lankytojams. Bilietus bus galima įsigyti kasoje, prie įėjimo į slidinėjimo centrą, atsiskaitant tiek grynaisiais pinigais, tiek banko kortele.

Atvykstantiems automobiliu primenama, kad transporto priemones reikėtų palikti Jonavos arenos aikštelėje. „Labai svarbu neužstatyti prie slidinėjimo centro esančių daugiabučių namų kiemų ir nestatyti gyventojų parkavimo vietose“, – pabrėžiama pranešime.

Veiks ir įrangos nuomos punktas, kuriame bus galima rasti įvairių dydžių inventorių vaikams ir suaugusiesiems. Norint išsinuomoti įrangą, būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Taip pat rekomenduojama turėti grynųjų pinigų atsiskaitymui. Nuomos kainos skelbiamos centro interneto svetainėje.

Atvykstantys su savo įranga galės persiauti batus ir juos palikti specialiai tam skirtoje vietoje prie įėjimo į trasą, tačiau administracija atkreipia dėmesį, kad už paliktų daiktų saugumą neatsako.

Norintys mokytis su instruktoriaus pagalba raginami susipažinti su instruktorių kontaktais centro interneto svetainėje. Pažymima, kad instruktoriai nėra slidinėjimo centro darbuotojai ir pamokas teikia individualiai.

Taip pat rekomenduojama sekti lankytojų srautą, ypač savaitgaliais. „Jei slidininkų skaičius viršys 100, gali tekti palaukti tiek nuomos punkte, tiek prie trasos“, – informuoja centro atstovai.

Administracija primena, kad visi lankytojai privalo laikytis slidinėjimo trasos taisyklių, o šalmai yra privalomi visiems. „Primename, kad čiuožiantis aukščiau visada saugo esantį priekyje“, – rašoma pranešime. Taip pat akcentuojama, jog naudojantis keltuvu būtina laikytis tiesios krypties ir nemanevruoti į šalis.

Daugiau informacijos galima rasti interneto svetainėje www.slidinejimasjonavoje.lt. Jonavos slidinėjimo centras lankytojus kviečia aktyviai ir saugiai pradėti žiemos sezoną.

Per šiuos metus Lietuvoje sukurta teisinė bazė ir institucinė sistema jaunimo politikai formuoti ir įgyvendinti. Nustatyti jaunimo politikos principai, sritys, jaunimo politikos organizavimas ir valdymas.

Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas jauniems žmonėms aktyviai dalyvauti atviroje ir demokratinėje visuomenėje, įgyvendinamos programos, kuriomis skatinamos jaunimo, su jaunimu dirbančių organizacijų bei jaunų žmonių iniciatyvos.

Be to, stiprinami nevyriausybinių jaunimo organizacijų ryšiai su valstybės ir savivaldybių institucijomis, teikiama ES struktūrinių fondų ir programų parama.

Jaunimo reikalų agentūra

Pagal naująją tvarką jaunuoliai bus kviečiami atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą iš karto po mokyklos baigimo – nuo 18 metų iki kol sukaks 22 metus.

Būtent šis amžiaus tarpsnis laikomas prioritetiniu, nes leidžia jauniems žmonėms atlikti tarnybą dar prieš pradedant profesinį ar akademinį kelią. Tie, kurie dar mokosi ir patenka į šaukiamųjų sąrašus, bus kviečiami pasitikrinti sveikatą, kad šaukimo procesas vyktų sklandžiai ir iš anksto.

„Įsigaliojanti nauja privalomosios pradinės karo tarnybos sistemos tvarka yra strateginis valstybės sprendimas, skirtas stiprinti nacionalinę gynybą, didinti parengtų piliečių skaičių ir užtikrinti spartesnį aktyviojo kariuomenės rezervo formavimą. Šie pokyčiai kuria ir aiškesnę bei teisingesnę karo prievolės sistemą, kartu sudarydami jaunimui sąlygas derinti tarnybą su studijomis, profesiniu keliu ir stiprindami visuomenės pasirengimą ginti valstybę”, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Keičiasi ir tarnybos atidėjimo galimybės. Studentai, kurie į aukštąsias mokyklas įstos jau po to, kai bus įtraukti į karo prievolininkų sąrašus, nebegalės atidėti tarnybos vien dėl studijų. Vis dėlto studijų jie nepraras: įstojusieji į universitetus galės pasirinkti akademines atostogas ir atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, po kurios grįžtų tęsti studijų.

Studentams, kurie į aukštąsias mokyklas įstojo dar iki jų įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą, išliks galimybė tarnybą atidėti. Norą pareiškę studentai ar baigę aukštąsias mokyklas galės rinktis nuo 160 iki 200 dienų trunkančią tarnybą pagal Jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programą, kuri būtų vykdoma dalimis per ne ilgesnį nei trejų metų laikotarpį, arba trumpesnes – nuo 90 iki 120 dienų – programas pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas mokymo schemas.

Tuo pačiu jaunuoliams, kuriems dėl sveikatos būklės nėra galimybės atlikti įprastos 9 mėnesių tarnybos, bus sudarytos sąlygos, pareiškus norą, atlikti kitos trukmės tarnybą, nustatytą Lietuvos kariuomenės vado.

Numatomas ir lankstesnis tarnybos trukmės modelis. Standartinė privalomosios pradinės karo tarnybos trukmė išlieka 9 mėnesiai, tačiau, atsižvelgiant į kariuomenės poreikius, ji galės būti sutrumpinta, bet ne daugiau kaip trimis mėnesiais.

Tuo tarpu aukštąsias mokyklas baigę jaunuoliai, įgiję kariuomenei trūkstamas ar jos nerengiamas specialybes – pavyzdžiui, technikai, medikai, aviacijos ar laivų specialistai – bus kviečiami atlikti 3 mėnesių tarnybą, per kurią įgis bazinį karinį parengimą. Siekiama, kad šie specialistai po tarnybos taptų aktyviojo rezervo dalimi ir krizės atveju galėtų efektyviai panaudoti savo žinias.

Įstatymo pakeitimai taip pat numato aiškesnes šaukimo išimtis. Asmenys, kuriems tarnyba buvo atidėta individualia tvarka, bus šaukiami tol, kol jiems sueis 23 metai. Raštu pareiškę norą atlikti tarnybą galės būti šaukiami nuo 18 iki kol sukanka 39 metai. Tuo tarpu tie, kurie gavo šaukimą, bet neatvyko atlikti tarnybos, arba įgijo Lietuvoje trūkstamas specialybes, bus šaukiami, kol sukaks 31 metai.

Jaunuoliai, gyvenantys ir studijuojantys užsienyje, turės tokias pačias galimybes ir pasirinkimus kaip ir gyvenantieji Lietuvoje.

Svarbūs pokyčiai numatyti ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos srityje. Aiškiai įtvirtinamas civilinis šios tarnybos modelis – jos administravimas bus perduotas Jaunimo reikalų agentūrai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip atskiriant alternatyviąją tarnybą nuo krašto apsaugos sistemos. Toks sprendimas atitinka tarptautinius žmogaus teisių standartus ir užtikrina alternatyviosios tarnybos nepriklausomumą nuo karinių institucijų.

Nuo 2025 metų visi 17 metų sulaukę jaunuoliai per vieną mėnesį privalo pateikti savo kontaktinius duomenis Karo komendantūrų valdybai ir užpildyti sveikatos būklės deklaraciją.

Nuosekliai didės ir aktyviojo rezervo karių skaičius. Tarnybos aktyviajame rezerve trukmė pailginta nuo 10 iki 15 metų, o rezervo kariai periodiškai bus kviečiami į kartotinius mokymus, kad jų įgūdžiai ir žinios būtų palaikomi ir atnaujinami.

Šiais pakeitimais siekiama sukurti aiškesnę, nuoseklesnę ir teisingesnę karo prievolės sistemą, kuri stiprintų Lietuvos gynybą ir kartu sudarytų jaunimui realias galimybes derinti tarnybą su studijomis bei profesiniu keliu.

KAM inf.

Norėdami išlikti apdrausti ir turėti teisę į sveikatos priežiūros paslaugas, PSD įmokas kas mėnesį patys moka individualią veiklą vykdantys gyventojai ir verslo liudijimų turėtojai. Tokia pati pareiga taikoma ir asmenims, kurie nėra draudžiami valstybės lėšomis, nedirba, nesimoko ir nėra užsiregistravę Užimtumo tarnyboje.

Kai kuriais atvejais PSD įmokas už asmenis perveda juridiniai vienetai: individualios įmonės – už savo savininkus, ūkinės bendrijos – už tikruosius narius, o mažosios bendrijos – už narius bei vadovus, jei jie nėra bendrijos nariai ir gauna atlygį.

Nauji PSD įmokų dydžiai

Minimali mėnesio PSD įmoka – 6,98 proc. nuo minimalios mėnesio algos (MMA). Kadangi 2026 metais MMA padidės iki 1 153 eurų, didėja ir PSD įmoka. Ji sieks 80,48 euro. Palyginti, 2025 metais PSD įmoka buvo 72,45 euro.

Ūkininkai ir jų partneriai, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra mažesnis arba lygus 2, kas mėnesį mokės 26,87 euro už privalomąjį sveikatos draudimą. Tie, kurių ūkis didesnis nei 2, mokės 80,48 euro.

PSD įmokų mokėjimas Lietuvoje yra privalomas. Apdraustiesiems valstybė garantuoja sveikatos priežiūrą, tuo metu žmonės neapdrausti privalomuoju sveikatos draudimu už medicinos paslaugas turi susimokėti patys.

Nesumokėjus įmokos iki einamojo mėnesio pabaigos, nutrūksta sveikatos draudimas – reikia mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas ir kaupiasi skola, kurią vis tiek reikės padengti.

Atidesni turėtų būti žmonės, kurie yra nusistatę automatinį apmokėjimą interneto banke – sumas reikia pakeisti. Sumokėjusieji PSD įmokas pagal ankstesnius dydžius nebus apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu.

Daugumos savarankiškai dirbančių ir savarankiškai įmokas mokančių žmonių PSD įmokos mokamos vienu kodu – 444.

Kam nereikia savarankiškai mokėti PSD įmokų

Už žmones, kurie dėl objektyvių priežasčių negali turėti darbo pajamų, PSD įmokas moka valstybė. Asmenys iki 18 metų, moksleiviai, dieninių skyrių studentai yra draudžiami valstybės lėšomis. Valstybė sumoka PSD įmokas taip pat už moteris esančias nėštumo ir gimdymo atostogose, pensininkus ir šalpos kompensacijų gavėjus, Užimtumo tarnyboje užsiregistravusius bedarbius.

PSD įmokų taip pat nereikia mokėti, jei Jūs esate PSD draudžiamas valstybės lėšomis. Išsamus valstybės lėšomis draudžiamų gyventojų sąrašas pateikiamas čia: Valstybės lėšomis draudžiami gyventojai.

,,Sodra" inf.

Neatsitiktinai šiais Jubiliejiniais metais mus lydėjo šūkis „Viltis neapgauna“, kuri drąsina kasdien kurti gražesnį pasaulį. Net matydami, kad aplink mus jis susiskaldęs ir neramus, turime išlaikyti viltį ir ją dovanoti pasauliui – ne tik apie ją kalbėti, bet ja gyventi kasdienybėje. 

Užbaigdami dar popiežiaus Pranciškaus paskelbtus Jubiliejinius metus ir užverdami popiežiškųjų Romos bazilikų duris, esame kviečiami dar plačiau atverti savo širdžių duris tikėjimo, vilties ir meilės dorybėms. 

Kaip tai pasiekti, mums nurodo didysis Viešpaties įsakymas: „Mylėk Viešpatį savo Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis. <...> Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mk 12, 30-31).  

Prisimenu kadais girdėtą seserų vienuolių vargdienių pasakojimą. Šiandien jos gyvena Amerikoje, tačiau besitraukdamos iš Lietuvos nuo karo pirmiausia atsidūrė Vokietijoje. Pokariu, 1945–1946 m., gyvendamos pabėgėlių stovyklose, dirbo našlaičių kūdikių globos namuose, kuriuose po karo buvo ypač daug vaikų – vienuose namuose sutilpdavo net 200–300 lovelių. Apskritai kūdikių mirtingumas buvo labai didelis dėl ligų ir nepriteklių, tačiau buvo pastebėta, kad skyriuose, kuriuose dirbo seserys, mirtingumas sumažėdavo. Pradėjus aiškintis, ką jos daro kitaip, paaiškėjo, kad seserys pravirkusius kūdikius pamyluodavo, pasūpuodavo ir nuramindavo kaip tai natūraliai daro mamos. Tas nuoširdus prisiglaudimas vaikams dovanodavo gyvenimą.  

Kitas rūpestingos ir pastiprinančios meilės pavyzdys – Lietuvos Bažnyčios provincijos, taigi, ir Kauno arkivyskupijos įkūrimas 1926-aisiais, kurio šimtmetį netrukus minėsime. Provincijos įkūrimas leido geriau organizuoti pagalbą tikintiesiems, nes atsirado aiškesnė struktūra, paskatino vietinės kunigijos ugdymą. Sustiprėjusi Bažnyčios struktūra prisidėjo prie švietimo ir socialinių iniciatyvų, kurios ilgainiui turėjo įtakos ir visuomenės moraliniam bei kultūriniam augimui. Bažnytinė provincija tapo dvasinio stabilumo šaltiniu ir vėliau ištikusių istorinių sukrėtimų akivaizdoje.  

Tai tik pora pavyzdžių, kurie mums sufleruoja laimingo, prasmingo gyvenimo taisyklę – mokytis mylėti ir dovanoti meilę kitiems labai konkrečiais būdais, negailint jėgų ir laiko. O kad tam pakaktų stiprybės, svarbu iš akiračio nepamesti mums taip reikalingos santykių trejybės: aš – Dievas, aš – kiti, aš – aš. Tai reiškia, kaip man sekasi kurti ir palaikyti santykį su Dievu, su kitu šalia esančiu, ir ar moku būti su savimi: save pažinti, priimti ir atiduoti. 

Tegul ateinantys Naujieji įkvepia mūsų širdis save dovanoti. Lai pažadina mumyse drąsą kasdien rinktis šviesą ir viltį – ją liudyti, ja gyventi ir ją nešti tiems, kurie labiausiai stokoja. 

Kęstutis Kėvalas, Kauno arkivyskupas metropolitas

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

Šis kelio ruožas pasirinktas dėl to, kad jame yra keturios eismo juostos ir tinkama infrastruktūra skaitiklio įrengimui. Be to, šiame ruože jau veikia du skirtingi eismo apskaitos įrenginiai: vienas naudoja indukcines kilpas, o kitas – radarines technologijas, skirtas stebėti transporto srauto greitį. 

Toks įgyvendinamas projektas leis palyginti skirtingų technologijų surinktus duomenis ir objektyviai įvertinti „XP20“ tikslumą. Ant tos pačios atramos taip pat įrengta vaizdo kamera, kuri padės patikrinti ir patvirtinti gautus duomenis. Pilotinis projektas truks apie 1–2 mėnesius, o jo pabaigoje bus atlikta duomenų analizė ir priimtas sprendimas, ar „XP20“ galima plačiau taikyti Lietuvos keliuose. 

„Nuolat diegiame sprendimus, kad Lietuvos keliai būtų saugesni, modernesni ir išmanesni. Technologijas ir dirbtinį intelektą jau pritaikėme taip, kad jos realiai tarnautų žmonėms – šviesoforai reaguoja tik tada, kai to reikia, o greitis automagistralėse reguliuojamas pagal orų situaciją. Šis projektas – dar vienas pavyzdys. Jis padės mums geriau suprasti eismo srautus, o vėliau – priimti sprendimus, kurie pagerins vairuotojų keliones“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas. 

Eismo stebėsenos duomenys yra itin svarbūs planuojant kelių priežiūrą, vertinant avaringumą ir nustatant infrastruktūros plėtros prioritetus. Vienas pagrindinių rodiklių šiose srityse yra vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, kuris leidžia objektyviai įvertinti konkretaus kelio reikšmę ir apkrovą. 

„Norint efektyviai valdyti infrastruktūrą būtina turėti tikslius duomenis apie juos. Vienas iš svarbiausių parametrų, nusakantis kelio reikšmingumą, yra eismo intensyvumas. Todėl nuolat ieškome sprendimų, kurie leistų šiuos duomenis surinkti kokybiškai ir efektyviai. Pilotinis projektas mums leis realiomis sąlygomis įvertinti, kaip veikia naujos eismo stebėsenos technologijos ir kokią naudą jos gali suteikti. Įdiegę radarinį skaitiklį galėsime palyginti jo tikslumą su kitomis naudojamomis sistemomis. Jei rezultatai pasiteisins, tai bus svarbus žingsnis diegiant pažangias technologijas Lietuvos keliuose“, – sako „Via Lietuva“ Infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas Modestas Lukošiūnas.

Pagrindinis rodiklis atliekant kelių priežiūrą, vertinant avaringumą, planuojant kelių remontus ar sudarant žvyrkelių asfaltavimo prioritetines eiles yra vidutinis metinis paros eismo intensyvumas. Šis rodiklis yra suskirstytas į 7 transporto priemonių klases, priklausomai nuo jų tipo. Tai padeda tiksliai stebėti ir analizuoti eismą. Tuo metu transporto priemones skirsto būtent eismo apskaitos įrenginiai, tačiau ne visi eismo skaitikliai gali tiksliai klasifikuoti transporto priemones į šias klases.  

Eismo apskaitai naudojami eismo intensyvumo skaitikliai su įvairiais jutikliais. Pavyzdžiui, indukcinės kilpos ir mikrobangų jutikliai yra geriausi šiam tikslui, tačiau jie kartais nesugeba tinkamai atskirti autobusų nuo kitų didesnių transporto priemonių.  

Lietuvoje dauguma eismo apskaitos įrenginių vis dar naudoja indukcines kilpas, tačiau šios technologijos turi ir trūkumų. Indukcinės kilpos montuojamos kelio dangoje, todėl jų įrengimas ir remontas gali trikdyti eismą. Be to, dėl kelio dangos remontų, dangos deformacijų ir oro sąlygų jos dažnai yra pažeidžiamos. Šiuo metu Lietuvoje apie 75 proc. nuolatinei eismo apskaitai naudojamos įrangos yra su indukcinėmis kilpomis, 20 proc. – su mikrobangų jutikliais, likę 5 proc. – radariniai.   

Tuo metu „XP20“ radarinis skaitiklis buvo sukurtas kaip alternatyva indukcinėms kilpoms. Šis prietaisas gali stebėti ir klasifikuoti transporto priemones iki aštuonių eismo juostų, nepriklausomai nuo oro sąlygų ir paros meto.  

Skaitiklis montuojamas kelkraštyje, todėl jis nepažeidžia kelio dangos ir netrukdo kelių remontui. Be to, „XP20“ turi minimalų priežiūros poreikį – tereikia atnaujinti programinę įrangą ir atlikti vizualinę apžiūrą kas dvejus metus. Nors įrenginio kaina yra aukštesnė nei indukcinių kilpų, dėl ilgesnio tarnavimo ir mažesnių diegimo bei remonto sąnaudų jis tampa ekonomiškesnis ilgalaikėje perspektyvoje. Toks įrenginys jau plačiai naudojamas JAV, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse, tokiose kaip Suomija, Švedija ir Kolumbija.  

Šis pilotinis projektas Lietuvoje yra pirmas žingsnis, siekiant įdiegti pažangias eismo stebėsenos technologijas, kurios galėtų padėti efektyviau valdyti transporto srautus, didinti kelių saugumą ir optimizuoti kelių priežiūrą. Jei šios technologijos pasitvirtins, ateityje jos galėtų būti plačiau taikomos visoje šalyje.  

AB „Via Lietuva“ inf. 

Sausio 2–5 d., 8–11 d., 14–17 d. – transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai.

Sausio 19–21 d. – vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė.

Sausio 24–26 d. – važiavimo per sankryžas, geležinkelio pervažas, šviesoforo signalų paisymo kontrolė.

Sausio 28–30 d. – transporto priemonių vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, ir pan.), kontrolė. Taip pat privalomų saugos priemonių (saugos diržų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų), saugos šalmų)) naudojimo kontrolė.

Rekomenduojame prieš kelionę pasidomėti meteorologinėmis ir eismo sąlygomis www.eismoinfo.lt.

Lietuvos policija 

Įskilęs televizorius, ne visos baldų detalės, plyta vietoje telefono – tai tikros vartotojų istorijos, kurių buvo galima išvengti tinkamai pasinaudojus prekės patikrinimo teise. Siekiant išvengti panašių nemalonumų Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) primena, kaip tinkamai tai padaryti.

Apžiūrėkite prekę ir jos pakuotę

Vartotojas turi teisę patikrinti prekę ne tik prekybos vietoje, bet ir prekę pristačius į namus. Vadovaujantis Civiliniu kodeksu, pirkėjas, prieš mokėdamas ar priimdamas prekę, turi teisę bet kurioje vietoje, bet kuriuo laiku ar metodu (atitinkančiu protingumo kriterijus) patikrinti perkamas prekes. Jei prekė perkama prekybos vietoje,  pardavėjas privalo užtikrinti sąlygas pirkėjui apžiūrėti prekę, patikrinti jos veikimą ar prašyti pardavėjo pademonstruoti prekės naudojimą (jei tai įmanoma atsižvelgiant į prekės pobūdį). Jei prekė pristatoma į namus, pirkėjas turi teisę patikrinti prekę tiek, kiek tai būtų leidžiama prekybos vietoje, todėl skirkite kelias minutes, dar kurjeriui esant šalia, ir apžiūrėkite, ar prekė ir pakuotė neturi pastebimų mechaninių pažeidimų, pristatytos visos komplektuojamosios detalės ir panašiai. Jei prekę atsiimate iš paštomato ar siunta Jums paliekama prie durų – filmuokite prekės išpakavimo momentą. Taip bus lengviau įrodyti, kad pažeidimai ar neatitikimai buvo jau prekės pristatymo metu.

Neskubėkite pasirašyti dokumentų

Neskubėkite pasirašyti dokumentų prekės neapžiūrėję. Jei pasirašėte, kad gavote kokybišką prekę, nors jos iš tiesų neapžiūrėjote, rizikuojate prisiimti pasekmes dėl galimų prekės trūkumų. Jei laiku nepastebėjote mechaninių pažeidimų, gali būti sunku įrodyti, jog pažeidimai atsirado dar iki prekės perdavimo. Dažnu atveju tokie ginčai sprendžiami ne vartotojų naudai, kadangi nepavyksta įrodyti pardavėjo kaltės dėl atsiradusio trūkumo.

Svarbu paminėti, jog Civilinis kodeksas numato, kad jei vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyje numatytas daiktų gabenimas ir pardavėjas išsiunčia daiktus pirkėjui, daiktų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina pirkėjui tada, kai jis ar jo nurodytas asmuo, išskyrus vežėją, priima daiktus. Jeigu daiktai perduodami vežėjui, kurį pasirinko pats pirkėjas, o pardavėjas nesiūlė tokio pristatymo, rizika pirkėjui pereina, kai daiktai perduodami vežėjui.

Jei prekė nekokybiška

Pastebėję, kad prekė turi pažeidimų, yra nekokybiška arba neatitinka Jūsų užsakymo, turite teisę kreiptis į pardavėją raštu ir nurodyti savo reikalavimą. Pardavėjas įpareigotas per 14 dienų nuo prašymo gavimo pateikti motyvuotą atsakymą. Jei pardavėjas nepateikia atsakymo arba netenkina Jūsų reikalavimo, turite teisę kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka.

VVTAT inf.

Gruodžio 30-ąją, apie 18.30 val. Jonavoje, P. Vaičiūno gatvėje, neblaivi moteris, gimusi 1972 metais, vairavo automobilį „Opel Zafira“.

Jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,75 prom.

Dalelių išsilaikymas ore priklauso nuo jų dydžio ir oro sąlygų. Stambesnės dalelės (PM₁₀) ore išsilaiko nuo kelių valandų iki kelių parų, smulkesnės (PM₂.₅) – nuo vienos iki dešimties parų ir gali būti pernešamos didelius atstumus. Nanodalelės ore išlieka kelias dienas ar net savaitę.

Matavimai po naujamečių fejerverkų rodo, kad PM₂.₅ koncentracija trumpam gali padidėti 10–50 kartų, tačiau bendri oro kokybės rodikliai dažniausiai grįžta į įprastą lygį per 6–24 valandas. Vis dėlto nusėdę metalų junginiai aplinkoje išlieka gerokai ilgiau – dirvožemyje ir paviršiniuose vandenyse jie gali kauptis savaites ar net mėnesius.

Žalia spalva – baris

Žali fejerverkai atsiranda dėl bario junginių, dažniausiai bario chlorido. Pats baris gaunamas iš mineralo barito – labai tankaus, „sunkaus“ mineralo. Dėl šios savybės baritas plačiai naudojamas ne danguje, o po žeme: jis yra pagrindinis naftos ir dujų gręžinių gręžimo skysčių komponentas. Medicinoje baris reikalingas rentgeno tyrimams kaip kontrastinė medžiaga.

Mėlyna spalva – varis

Mėlyną atspalvį suteikia vario chloridas. Tai viena techniškai sudėtingiausių fejerverkų spalvų, nes mėlyna išlieka tik esant žemesnei degimo temperatūrai – aukštesnėje išblunka.
Varis – vienas seniausių žmonijos naudojamų metalų, plačiai taikomas elektros laidininkuose, elektronikoje ir statyboje.

Geltona spalva – natris

Ryški, akimirksniu atpažįstama geltona spalva – natrio „parašas“. Natris – vienas plačiausiai naudojamų elementų: nuo maisto pramonės ir kelių barstymo žiemą iki stiklo gamybos ir šiluminės energijos kaupimo technologijų.
Dėl itin intensyvios šviesos natrio junginiai dažnai užgožia kitas fejerverkų spalvas, todėl jų kiekis fejerverkų mišiniuose ribojamas.

Raudona spalva – stroncis

Raudoni fejerverkai neapsieina be stroncio junginių, dažniausiai stroncio nitrato. Stroncis išgaunamas iš mineralo celestito (SrSO₄).
Jo junginiai naudojami keramikos, stiklo pramonėje (ypač televizorių kineskopų stiklui), feritinių magnetų gamyboje ir lydiniuose, o kai kuriose šalyse ir naftos bei dujų gręžimo skysčiams. Įdomu tai, kad daugelis valstybių šio mineralo nebekasa ir visiškai priklauso nuo importo.

Violetinė spalva – mišinys

Violetinė spalva gaunama derinant stroncio (raudona) ir vario (mėlyna) junginius.
Net nedidelis jų santykio ar degimo temperatūros pokytis gali pakeisti galutinį atspalvį nuo rausvai violetinio iki melsvai purpurinio.

Sidabriniai ir balti efektai – metalai

Titano, cirkonio ar magnio dalelės fejerverkuose nedažo liepsnos, bet sukuria kibirkščiuojančius, sidabriškai baltus efektus. Tos pačios medžiagos kasdien naudojamos aviacijoje, medicinoje, plieno lydiniuose ar aukštai temperatūrai atsparioje keramikoje.

LGT / Parengta pagal usgs.gov informaciją.

Gruodžio 30-osios vakarą, apie 23.29 val., ugniagesiai gavo pranešimą apie Bukonių seniūnijoje, Bukonių kaime, Šapuvos gatvėje degantį tvartą. Atvykus gelbėtojams, pastatas jau degė atvira liepsna.

Gaisro metu visiškai sudegė 9×6 metrų dydžio medinis ūkinis pastatas, kurio stogas buvo dengtas skarda. Pastato viduje laikyti naminiai paukščiai – vištos ir viščiukai, iš viso apie 80, – žuvo.

Ugniagesiams pavyko apsaugoti už maždaug 5 metrų esantį gyvenamąjį namą – vieno aukšto, 12×8 metrų dydžio, medinį, apmūrytą, skardiniu stogu. Vis dėlto nuo gaisro karščio išdužo du gyvenamojo namo langai.

Įvykis tiriamas.

Parengta pagal Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinės duomenis 

Atšalus orams ir vandens telkiniams pradėjus dengtis ledu, Aplinkos ministerija primena, kad poledinė žūklė galima tik laikantis griežtų saugumo reikalavimų. Žvejams mėgėjams draudžiama būti ant nesaugaus ledo, būtina turėti gelbėjimosi priemones, o reikalavimų nesilaikymas užtraukia administracinę atsakomybę. 

Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės draudžia būti ant vandens telkinių ledo, jei jis yra nesaugus. Draudimas galioja, kai ledo danga yra per plona ir kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Taip pat draudžiama būti ant ledo, kai Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba paskelbia apie pavojingą ledo būklę. Taisyklėse nustatyta prievolė žvejams mėgėjams žvejojant ant ledo turėti du lanksčia jungtimi sujungtus smaigus, kuriais pasinaudojus būtų galima išlipti ant ledo įlūžus. 

Tiems, kurie prašymo nepateiks, galimybė gauti maksimalią 30 proc. priemoką prie kaupiamosios išmokos išnyks. Po sąrašo sudarymo bus galima pareikšti norą tarnauti pirmumo tvarka – tuomet išmoka didėja 15 proc., o tarnybos vietos pasirinkimo galimybės lieka ribotos. Šių metų rezultatai rodo aktyvų jaunosios kartos įsitraukimą: 55,3 proc. pašauktųjų pasirinko tarnybą savo noru, o 44,5 proc. – pirmumo tvarka. 

Nuo 2026 metų įsigaliosiantis Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas numato kai kuriuos pasikeitimus šaukimo tvarkoje. Pagal ją jaunuoliai bus kviečiami atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą iškart po mokyklos baigimo – nuo 18 iki 22 metų amžiaus. Šis laikotarpis pasirinktas sąmoningai: tai metas, kai jauni žmonės dar turi daugiau lankstumo, dažniausiai nėra pradėję studijų ar profesinės karjeros, todėl tarnyba netrukdys asmeniniams planams ir leis visą dėmesį skirti kariniam pasirengimui. Nepašaukti atlikti tarnybos privaloma tvarka savanoriškai ją bus galima atlikti iki 39 metų. 

Atkreiptinas dėmesys, kad tarnybos atidėjimo galimybės taip pat mažinamos – moksleiviai po įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą nebegalės atidėti tarnybos, jeigu tais pačiais metais įstotų į aukštąsias mokyklas. Tačiau įstojusieji galės pasirinkti akademines atostogas privalomajai pradinei karo tarnybai atlikti ir taip nepraras studijų vietos arba pasinaudoti kitais būdais įgyti karinį parengtumą. 

Kaip ir anksčiau, privalomoji pradinė karo tarnyba truks devynis mėnesius, tačiau ją baigę kariai gaus gerokai didesnes išmokas ir papildomas kompensacijas. Tarnybą labai gerai įvertintiems kariams bus išmokėta iki 7 503 eurų, o tiems, kurie tarnybą pradės savo noru, išmoka didės 15 arba 30 proc. Be to, baigę tarnybą kariai per 12 mėn. nuo privalomosios pradinės karo tarnybos baigimo dienos turės galimybę susigrąžinti sumokėtas lėšas už sėkmingai baigtus B kategorijos vairavimo kursus – tai papildoma paskata pasirinkti tarnybą. 

Plečiasi galimybės ir tiems, kurie siekia suderinti tarnybą su studijomis. Aukštųjų mokyklų studentams, norintiems tarnauti, sudaromos lanksčios sąlygos suderinti studijas ir pareigą Tėvynei. Studentai galės rinktis vieną iš dviejų tarnybos formų. Pirmoji – nuo 160 iki 200 dienų trukmės tarnyba pagal Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų programą. Ji vykdoma dalimis ir trunka iki trejų metų. Sėkmingai ją baigę studentai tampa atsargos karininkais ir įgyja atsargos leitenanto laipsnį. Antroji – nuo 90 iki 120 dienų trukmės tarnyba pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas programas, skirtas pagrindiniam kariniam parengtumui įgyti. Abi šios tarnybos formos suteikia galimybę tęsti studijas ir kartu įgyti vertingų karinių žinių bei patirties. 

Karių gretas papildys ir specialistai, turintys kariuomenei svarbias profesijas – inžinerijos, medicinos, aviacijos technologijų ir kitų sričių atstovai. Jiems numatyta trumpesnė, trijų mėnesių trukmės tarnyba, kurios metu bus įgyjami baziniai kariniai įgūdžiai. Po tarnybos šie specialistai bus įtraukiami į aktyvųjį rezervą, o geriausiai įvertinti už tarnybą gaus iki 3 685 eurų. 

Siekiant sustiprinti kariuomenės rezervą, jau nuo 2025 metų pradžios pradėtas tarnybos trukmės jame ilginimas nuo dešimties iki penkiolikos metų, o kariai reguliariai kviečiami atnaujinti žinias kartotiniuose mokymuose. Tai leidžia užtikrinti, kad įgytos žinios ir įgūdžiai būtų palaikomi ir nuolat tobulinami. 

Lietuvos kariuomenė 

Jonavos mieste:

1. Kosmonautų g. 2a-2b ties konteineriais ant vejos.
   2. Kosmonautų g. prie prekybos centro „MAXIMA“ už konteinerių link 
   Lietavos g. 9 ant vejos.
   3. Žeimių takas 1 prieš konteinerius kitoje kelio pusėje ant vejos.
   4. Lietavos 37 ties konteineriais ant vejos.
   5. Panerių g. tarp 19-21 namų, ties konteineriais ant vejos.
   6. Restorano „SVETAINĖ“ kieme už J. Basanavičiaus 2-4 namų ant vejos.
   7. Birutės – Prezidento g. kampas, šalia kelio ant vejos.
   8. Kauno g. 6 ties konteineriais ant vejos.
   9. Kauno g. 68 ties konteineriais ant vejos.
   10. Žalioji g. tarp 8-10 namų įvažiavimo šalia kelio ant vejos.
   11. Žemaitės g. 18 ties konteineriais ant vejos.
   12. Kulviečio g. link 14 namo ant vejos.
   13. Įvažiavimas iš Chemikų g. link Kulviečio 8 ties konteineriais ant vejos.
   14. Vaičiūno g. 4 šalia kelio ant vejos.
   15. Chemikų g. 76 ties konteineriais ant vejos.
   16. Chemikų g. prie prekybos centro „NORFA“ šalia aikštelės ant vejos.

Ruklos miestelyje:

1. Rupeikio g. 5 ties konteineriais ant vejos.
   2. Ruklio g. 2 ties konteineriais ant vejos.
   3. Ruklio g. 7 ties konteineriais ant vejos.
   4. Karaliaus Mindaugo g.10 ties konteineriais ant vejos.
    

Galima išmesti į surinkimo vietas tik eglutes ar eglučių šakas. Negalima 
išmesti eglučių ar eglučių šakų suvyniotų į maišus ar popierių ar dar į kažką, 
taip pat su vazonais. 

Pirmiausia, sausio mėnesį, didesnių išmokų sulauks senatvės pensijų, negalios, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai. Vasarį indeksuotos pensijos bus išmokėtos išankstinių senatvės pensijų gavėjams bei žmonėms, gaunantiems šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Tuo pat metu didesnes išmokas gaus ir pirmojo bei antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjai. 

Pensijų padidėjimas skiriasi, nes kiekvieno žmogaus pensija yra apskaičiuota individualiai. Dažnai nurodomas vidutinis pensijos padidėjimas, tačiau tai reiškia tik bendrą vidurkį. Praktikoje vienų žmonių pensija padidėja mažiau nei vidutiniškai, kitų – daugiau. 

Padidėjimas skirsis priklausomai nuo pensijos dydžio 

Pavyzdžiui, jei 2025 metais žmogus gavo apie 474 eurų pensiją, 2026 metais jo pensija sieks apie 527 eurus, tai yra padidės maždaug 53 eurais. Jei gavo 575 eurus, 2026 metais gaus apie 639 eurus, arba 64 eurais daugiau. Jei 2025 metais pensija buvo 624 eurai, 2026 metais bus apie 694 eurai, arba apie 70 eurų didesnė. Jei šiais metais žmogus gavo 724 eurus, 2026 metais gaus apie 805 eurus, arba 81 euru daugiau. Jei gavo 944 eurus, gaus apie 1 053 eurus, tai yra 109 eurais daugiau. 

Tai orientaciniai pavyzdžiai, pateikti pagal skirtingus pensijų dydžius. Konkretaus žmogaus pensijos dydis gali būti kitoks, kadangi priklauso nuo individualių aplinkybių. Pavyzdžiui, jei žmogus anksčiau gavo išankstinę pensiją, jo indeksuotoji pensija bus sumažinta, ir priešingai, jei žmogus anksčiau atidėjo pensijos mokėjimą, arba jis yra asmuo su negalia, netekęs 70 procentų ir daugiau dalyvumo, jo indeksuotoji pensija bus dar padidinta.  

Kaip apskaičiuojamas pensijos dydis 

Daugeliu atveju apskaičiuoti savo socialinio draudimo pensijos padidėjimą galima žinant kelis paprastus principus. 

Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų – tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Stažas skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais. 

Apskaičiuojant pensijos dydį svarbūs keturi rodikliai: 

• žmogaus sukauptas stažas pensijai 

• jo įgyti apskaitos vienetai 

• galiojantis bazinės pensijos dydis 

• apskaitos vieneto vertė. 

Norint suprasti, kiek padidės pensija dėl indeksavimo, reikia žinoti savo stažą, apskaitos vienetų skaičių bei išėjimo į pensiją metus. Šią informaciją galima pasitikrinti prisijungus prie asmeninės paskyros https://gyventojai.sodra.lt ir suformavus suvestines apie savo socialinio draudimo stažą ir pensijų apskaitos vienetus. 

Kaip indeksuojama senatvės pensija, kai stažas mažesnis arba lygus būtinajam 

Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji. Jei žmogus turi įgijęs minimalų, bet neturi būtinojo stažo senatvės pensijai, arba yra sukaupęs lygiai būtinąjį stažą, jo bendroji pensijos dalis prilygsta bazinės pensijos dydžiui. 

Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos vienetų skaičiaus ir vieneto vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų vienetų skaičius dauginamas iš vieneto vertės. 

Kasmet indeksuojant pensijas, bendroji ir individualioji dalys didinamos atskirai. 

Bazinė pensija: 

2025 m. – 298,45 Eur 

2026 m. – 327,91 Eur 

Apskaitos vieneto vertė: 

2025 m. – 7,16 Eur 

2026 m. – 8,11 Eur  

Pavyzdys: Petras išėjo į pensiją 2025 metais, kai būtinasis stažas buvo 34 metai. Jis turi sukaupęs 33 metus stažo ir 32 apskaitos vienetus.  

2025 metais Petro pensija yra: 

298,45 + 32 × 7,16 = 527,57 Eur 

2026 metais jo pensija bus: 

327,91 + 32 × 8,11 = 587,43 Eur  

Kaip indeksuojama senatvės pensija, kai stažas didesnis už būtinąjį 

Jeigu žmogus turi didesnį nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis apskaičiuojama proporcingai jo stažui. Žmogaus turimas stažas padalijamas iš tais metais galiojusio būtinojo stažo. Gautas skaičius dauginamas iš bazinės pensijos dydžio. 

Pavyzdys: Danguolė išėjo į pensiją 2018 metais, kai būtinasis stažas buvo 30,5 metų. Danguolė įgijo 42 metus stažo ir turi 40 apskaitos vienetų. 

2025 metais Danguolės pensija yra: 

Bendroji dalis: 

42 / 30,5 × 298,45 = 410,98 Eur 

Individualioji dalis: 

40 × 7,16 = 286,40 Eur 

Visa pensija: 

410,98 + 286,40 = 697,38 Eur 

2026 metais Danguolės pensija bus: 

Bendroji dalis: 

42 / 30,5 × 327,91 = 451,53 Eur 

Individualioji dalis: 

40 × 8,11 = 324,40 Eur 

Visa pensija: 

451,53 + 324,40 = 775,93 Eur 

Jei pensija mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis – mokama priemoka 

Socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjams ir negalios pensijų gavėjams, netekusiems 60 procentų ar daugiau dalyvumo ir gaunantiems mažas pensijas, mokamos pensijų priemokos. Jei žmogus turi būtinąjį stažą, visų jo gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei  minimalių vartojimo poreikių dydis. 2025 metais jis siekė 450 eurų, o 2026 metais padidės iki 468 eurų. 

Jei kitais metais žmogui apskaičiuota pensija bus mažesnė nei 468 eurai ir jis turi įgijęs būtinąjį stažą, jis gaus pensijos priemoką, kad visų gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei 468 eurai. Jei būtinojo stažo žmogus nesukaupė, priemoka mažesnė – ji priklauso nuo turimo ir būtinojo stažo santykio.   

Po pensijų indeksavimo kai kurie gyventojai gali gauti mažesnę priemoką arba jos nebegauti, jei indeksuota pensija bus didesnė nei 468 eurai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pensijos mokamos už  einamąjį mėnesį, o priemokos – už praėjusį.   

Kiti svarbūs dydžiai 

2026 metais našlių pensijos bazinis dydis padidės daugiau nei keturiais eurais iki 46,46 euro. Tokio pat dydžio bus ir vienišo asmens išmoka. Našlių pensijos ir vienišo asmens išmokos mokamos už einamąjį mėnesį, todėl didesnių sumų jų gavėjai sulauks sausį. 

Šalpos pensijų bazė didės iki 261 euro. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos didės nevienodai – tai priklausys nuo konkrečios išmokos rūšies ir nuo to, kuriai gavėjų kategorijai žmogus priklauso. Mažiausias padidėjimas sieks 6,5 euro – tiek augs šalpos našlaičių pensija. Tuo metu didžiausias padidėjimas – 29,25 euro – bus taikomas tam tikroms šalpos negalios pensijų gavėjų grupėms.  

Tokią sumą gaus asmenys, netekę 100 procentų dalyvumo iki 24 metų amžiaus, taip pat vienas iš daugiavaikių tėvų, netekęs 100 procentų dalyvumo, ir asmenys, ne trumpiau kaip 15 metų slaugę žmones su negalia, jei jiems taip pat nustatytas visiškas dalyvumo netekimas.  

Nuo 2026 m. sausio valstybinės pensijos dėl indeksavimo didės 0,9 proc., valstybinių pensijų bazė kils nuo 73,62 euro iki 74,28 euro. 

Padidintos valstybinės ir šalpos pensijos pasieks gavėjus nuo vasario, kadangi jos mokamos už praėjusį mėnesį. 

,,Sodra" inf. 

Šis projektas skirtas užtikrinti itin spartaus ryšio prieigą būstams ir įmonėms, kur infrastruktūros plėtros ir paslaugų teikimo negali užtikrinti rinkos dalyviai.

„60 naujų ryšio bokštų – daugiau galimybių regionų gyventojams. Ši plėtra reiškia ne tik greitesnį ir patikimesnį interneto ryšį – tai galimybė bendrauti su artimaisiais, dirbti ir mokytis tiesiog savo namuose kaimiškose vietovėse. Kartu tai ir galimybė kurti verslus bei ateitį regionuose“, – teigia susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“  direktoriaus Gyčio Liaugmino teigimu šių sutarčių pasirašymas yra svarbus žingsnis užtikrinant, kad itin spartaus ryšio paslaugos pasiektų Lietuvos kaimiškąsias ir nutolusias vietoves. Tai ne tik pagerins ryšio kokybę gyventojams, bet ir paskatins verslo plėtrą regionuose.

Planuojama, kad ryšio bokštų projektavimo ir statybos darbai vyks keliais etapais. Pirmiausia planuojama parengti darbo projektus, kurie apima techninių sprendimų detalizavimą. Atlikus šiuos darbus prasidės statybos etapas, kurio metu bus statomi ryšio bokštai bei diegiama visa reikalinga ryšių infrastruktūros įranga. Pastačius bokštus mobiliojo ir belaidžio ryšio operatoriai galės montuoti antenas ir teikti paslaugas verslui ir gyventojams.

Įgyvendinus numatytas projekto veiklas, itin spartaus ryšio prieigą planuojama suteikti 14 909 namų ūkiams ir 1 348 įmonėms, bei bus sudaryta galimybė 138 elektroninių ryšių paslaugų teikėjams naudotis projekto metu sukurta infrastruktūra. Rengiant investicijų projektą buvo nustatyta, kad siekiant subjektams suteikti itin spartaus ryšio prieigą reikės pastatyti 63 naujus ryšio bokštus bei įdiegti ryšių infrastruktūros funkcionalumui reikalingą įrangą.

„Dalyvaudami šiame projekte prisidedame prie nacionalinės skaitmeninės infrastruktūros plėtros. Mūsų komanda įsipareigoja užtikrinti, kad ryšio bokštai būtų statomi laikantis aukščiausių kokybės, saugos ir tvarumo reikalavimų, o diegiami technologiniai sprendimai garantuotų ilgalaikį infrastruktūros patikimumo ir vertės užtikrinimą“, - sako UAB „Enersense“ l. e.p generalinis direktorius  Viktoras Saldžiūnas.

„Šis projektas tai realus žingsnis mažinant skaitmeninę atskirtį Lietuvoje, džiaugiamės, kad esame jo dalimi. Įgyvendindami ryšio bokštų statybos darbus užtikrinsime, kad nutolusių vietovių gyventojai kuo greičiau galėtų naudotis patikimu ir greitu ryšiu“, - teigia UAB „Connecto Lietuva“ direktorius Tomas Kulbis.

Įgyvendinus projektą tikimasi reikšmingų pokyčių: išaugusios ryšio spartos kaimiškosiose ir nutolusiose vietovėse; sudarytų galimybių privatiems operatoriams teikti paslaugas komerciškai nepatraukliose vietovėse; didesnio regionų patrauklumo tiek gyventojams, tiek verslui.

Projekto vertė siekia daugiau nei 30 mln. eurų. Jis finansuojamas 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų ir Bendrojo finansavimo lėšomis. Visus darbus planuojama užbaigti iki 2027 m. balandžio mėn.

Susisiekimo ministerija 

„Nauji E. sveikatos sprendimai diegiami, kad pacientai gautų saugesnę, kokybiškesnę ir tęstinę priežiūrą, taip pat mažinant administracinę naštą gydytojams. Šie pokyčiai nėra skirti riboti ar stigmatizuoti pacientus. Priešingai – stengiamasi nuosekliai mažinti teisės aktų, kurie nepagrįstai riboja psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų teises“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėja Ieva Vaskelienė.

Pirmuoju etapu, iki 2026 m. liepos 1 d., psichikos sveikatos duomenis E. sveikatos sistemoje tvarkys tik gydytojai psichiatrai bei gydytojai vaikų ir paauglių psichiatrai. Šis pereinamasis laikotarpis skirtas sklandžiam sistemos įdiegimui, praktiniam išbandymui ir administracinės naštos mažinimui. Vėlesniais etapais, be gydytojų psichiatrų, duomenis pradės tvarkyti ir kiti psichikos sveikatos priežiūros specialistai, pavyzdžiui, medicinos psichologai ir psichikos sveikatos slaugytojai.

Pradėjus tvarkyti psichikos sveikatos duomenis E. sveikatos sistemoje, šalia įprasto gydytojo pildomo apsilankymo dokumento formos atsiras specialus laukas jautriai informacijai: anamnezė, nusiskundimai, ligos istorija ir pan. Šie duomenys bus pildomi specialioje formoje, o tai užtikrins šių duomenų ribotą matomumą. 

Ką svarbu žinoti pacientams

Į E. sveikatos sistemą bus įrašoma pagrindinė su gydymu susijusi informacija: nusiskundimai, diagnozė, trumpa ligos ir gydymo istorija (anamnezė), gydymo planas, gydymo rekomendacijos, epikrizė. Istoriniai psichikos sveikatos duomenys apie ankstesnius apsilankymus į sistemą nebus perkeliami – informacija bus kaupiama tik nuo naujų apsilankymų pradžios.

Išsamius psichikos sveikatos duomenis matys tik tie specialistai, kuriems tai būtina gydymui ar skubiai pagalbai suteikti. Kiti sveikatos priežiūros specialistai šių duomenų nematys, tačiau diagnozė bus matoma visiems specialistams tais atvejais, kai ji susijusi su gydymu ar vaistų skyrimu. Tokia praktika taikoma ir šiuo metu.

Atsiras galimybė pacientams E. sveikatoje patiems matyti savo psichikos sveikatos istoriją, kuri bus pildoma nuo naujų apsilankymų.

Pereinamuoju laikotarpiu gydytojai turės galimybę dokumentuoti apsilankymus lanksčiai – išsamios psichiatrinės informacijos (išskyrus diagnozę, jei ji susijusi su medikamentų skyrimu) teikti į E. sveikatą dar neprivalės, tačiau tokia galimybė bus sudaryta.

Ką svarbu žinoti sveikatos priežiūros specialistams

Pereinamuoju laikotarpiu, iki 2026 m. liepos 1 d., numatytas lankstesnis dokumentavimo reikalavimų taikymas (E030 formą pildyti neprivalu, bet tokia galimybė sudaryta), bus teikiama metodinė pagalba ir nuoseklus sprendimų koregavimas, atsižvelgiant į realią praktiką.
Tikslas – subalansuoti klinikinius poreikius, administracinę naštą ir specialistų teisinį saugumą. 

Pereinamuoju laikotarpiu pagal identifikuotus gydytojų poreikius bus organizuojami papildomi ir atnaujinti mokymai, rengiamos vizualinės, praktinės instrukcijos, suteikiama galimybė gauti atsakymus į užduotus klausimus. 

Techninių E. sveikatos sistemos sutrikimų atvejais gydytojams ir toliau išliks galimybė išrašyti popierinius receptus. Tokiais atvejais prioritetas teikiamas pacientų paslaugų nepertraukiamumui, o formalių dokumentavimo neatitikimų vertinimas pereinamuoju laikotarpiu nebus taikomas.

SAM Komunikacijos skyrius
 

Penkerių metų generalinio prokuroro kadencijai nuo 2026 m. sausio 14 d. N. Grunskienę Prezidentas paskyrė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 118 straipsnio penktąja dalimi, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo 2025 m. gruodžio 23 d. nutarimą „Dėl pritarimo Nidos Grunskienės skyrimui Lietuvos Respublikos generaline prokurore“.

N. Grunskienė nuo 2013 m. vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūrai, daugiau nei 10 metų dirbo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriuje. Nuo 2021 m. sausio 14 d. Nida Grunskienė buvo paskirta Lietuvos Respublikos generaline prokurore.

Prezidento komunikacijos grupė

„Jei mes, suaugusieji, galime valdyti emocijas ar pasakyti, kad darbe pavargome nuo įspūdžių, mažesniam vaikui tai gali būti sudėtinga. Ypač, jei su tam tikra emocija, pavyzdžiui, pykčiu dėl alkio, vaikas susiduria pirmus kartus. Todėl mūsų atsakomybė padėti vaikui suprasti, ką jis jaučia, o esant poreikiui ir nubrėžti tam tikras ribas. Pavyzdžiui, jei suirzęs mėgina muštis“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovė. 

Vaiko teisių gynėjai išskiria keturias rekomendacijas, kurios gali padėti kiek paprasčiau išginti vaiko ožiukus: 

• Ramybė – išlikti ramiems labai svarbu, kad ir koks tai būtų iššūkis po įtemptos darbo ar skubėjimo kupinos dienos. Atsakydami vaikui piktai, tik dar labiau aštriname situaciją, o juk žinome, kad pyktį nuraminti pykčiu – ne išeitis. Todėl prieš kalbantis su vaiku, geriau pirmiau kelis sykius įkvėpti, iškvėpti ir tik tuomet pradėti pokalbį.  

• Supratingumas ir saugumas – svarbu atminti, kad vaiko irzlumas dažniau yra sumaištis jo vidiniame pasaulyje nei noras ožiuotis prieš mus. Todėl rekomenduojama kelis kartus vaikui ramiai pakartoti: „Viskas gerai, suprantu, kad jautiesi prastai“ ar „Suprantu, kad tau pikta, pasikalbėkime“. Taip leisime suprasti, kad matome jį bei siųsime žinutę, kad kalbėtis apie emocijas su mumis yra saugu.  

• Pagalba – kartais paklaustas, kaip jaučiasi vaikas atsako – „nežinau“ ir suirzta labiau. Tai normalu, ypač, jei vaikas mažas ir daugelis jausmų jam nauji. Tokiose situacijose patariama klausti: „Ar norėtum papasakoti, kas nutiko?“. Leisdami vaikui išsipasakoti ne tik padėsite nurimti, tačiau mokysite atpažinti bei įvardinti emocijas. Pasitaiko ir situacijų, kai už irzlumo slepiasi nusivylimas. Pavyzdžiui, kai vaikui sunku kažką nupiešti. Tuomet svarbu padėti jam suprasti, kad viskas gerai ir pasiūlyti pagalbą: „Nieko tokio, pabandykime nupiešti dar kartą“, „Gal galėčiau tau padėti pataisyti piešinį?“ ir pan. Taip ne tik padėsime nurimti, bet ir mokysime vaiką, kad viską įmanoma išspręsti ir galbūt kitą kartą jis į iššūkį žiūrės kiek ramiau. 

• Ribos – pasitaiko situacijų, kai prasprogus emocijoms, vaiko irzlumas gali pasireikšti riksmu ar bandymu panaudoti fizinę jėgą. Šiais atvejais labai svarbu nubrėžti ribas. Tad rekomenduojama atsargiai sustabdyti vaiką ir pasakyti, kad muštynės – ne išeitis. Tam gali prireikti daug kantrybės, tačiau pirmuosius kartus vaiką sustabdžius, tikėtina, kad ateityje jis šių veiksmų nekartos.  

„Žinoma, pasitaiko situacijų, kai vaikai tampa irzlūs dėl neišpildytų jų norų. Pavyzdžiui, užgaidos ilgėliau pabūti lauke su draugais ar dėl naujo trokštamo žaislo. Šiose situacijose svarbi ne tik kantrybė, bet ir ribos. Todėl visuomet patariu ieškoti kompromiso, pavyzdžiui, priminti vaikui, kad su draugais galės susitikti ir kitą dieną ar kad namuose jis jau turi panašių žaislų. Aišku, vaikas tikriausiai nurims ne iš karto, tad svarbu išbūti su juo, o nurimus paaiškinti savo sprendimą dar kartą. Savo pavyzdžiu galime auginti vaiko sąmoningumą bei gebėjimą ramiau reaguoti į įvairias situacijas“, – sako vaiko teisių gynėja Ieva Lukošaitienė.  

Vaiko teisių gynėjai primena, kad stiprų tarpusavio ryšį kuriame kartu išbūdami įvairius iššūkius. O mūsų, suaugusiųjų, palaikymas ir supratingumas vaikui reikalingas visuose jo augimo etapuose.  

Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Vaiko teisių gynėjų interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112. 

Ši pramoga daro neigiamą poveikį ir žmonių sveikatai, ir aplinkai: sprogdamos pirotechnikos priemonės labai padidina triukšmo lygį, jų degimo produktai iškart pablogina vietos aplinkos oro kokybę, į aplinką išmetami sveikatai kenksmingi teršalai, tokie kaip kietosios dalelės, dujiniai teršalai, sunkieji metalai ir pan. 

Dėl fejerverkų sprogdinimo padidėjusi kietųjų dalelių  ir kitų teršalų koncentracija aplinkos ore yra ypač pavojinga vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms bei sergantiems širdies kraujagyslių ar kvėpavimo takų ir kitomis lėtinėmis ligomis. Dėl pirotechnikos priemonių keliamos aplinkos taršos bei triukšmo kenčia naminiai gyvūnai bei gyvoji gamta.

Oro užterštumas Naujųjų metų naktį gali padidėti ir kelis kartus

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, dėl gausiai šaudomų fejerverkų miestų aplinkos ore labiausiai padidėja kietųjų dalelių (KD10, KD2,5) koncentracijos, tačiau išauga ir kitų teršalų (sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx), anglies monoksido (CO) vertės.

Duomenys rodo, kad teršalų koncentracijos per pirmąją Naujųjų Metų valandą staiga išauga kelis ar net keliolika kartų, santykinai didesnės KD₁₀ koncentracijos Naujųjų metų naktį susiformuoja miestų vadinamuose miegamuosiuose rajonuose.

Svarbu pabrėžti, kad oro kokybė Naujųjų metų naktį labai priklauso ir nuo meteorologinių sąlygų, o  esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, fejerverkų sąlygotas oro užterštumas kietosiomis dalelėmis gali staiga padidėti  net ir keliolika kartų.

Ramiu, be vėjo ir kritulių oru susikaupę teršalai aplinkoje gali išsilaikyti net keletą valandų, pavyzdžiui, nuo vidurnakčio iki 5 val. ryto bus stebima padidėjusi teršalų koncentracija aplinkos ore. Pučiant stipriam vėjui, oro srautams atmosferoje stipriai besimaišant ir krentant krituliams, sprogdinamų fejerverkų sukeltas oro užterštumas laikysis trumpiau ir bus išsklaidytas per 1-2 valandas.

Vis tik sprogus pirotechnikos priemonėms išmesti teršalai niekur nedingsta – aplinkos ore sukelia trumpalaikius, iki kelių valandų trukmės kenksmingų teršalų koncentracijos padidėjimus, o vėliau patenka į paviršinius vandenis, dirvožemį ir čia gali išlikti ilgą laiką. Tad fejerverkų naudojimas turi tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį poveikį aplinkos, ekosistemų būklei ir žmogaus sveikatai.

Europos šalyse ir JAV pripažįstama, kad tai yra jau atgyvenusi ir kenkianti aplinkai pramoga, kuriai ieškoma kitų, aplinkai palankesnių alternatyvų, o gyventojai raginami naudoti kuo mažiau pirotechnikos. 

Aplinkos apsaugos agentūros informacija

Pastarąjį pusmetį rinkos stebėseną vykdę institucijos ekspertai atkreipė 25 atstovybių, prekiaujančių beveik 30 populiariausių automobilių markėmis, dėmesį, kad būtina pakeisti dviprasmišką ir su konkurencijos taisyklėmis nederančią informaciją apie gamintojų garantijos sąlygas. Pagal jas naujo automobilio pirkėjas negali būti įpareigotas reguliarią automobilio techninę priežiūrą ar remontą atlikti tik įgaliotų atstovų autoservisuose.

Gavę Konkurencijos tarybos rekomendacijas, automobilių pardavėjai pašalino trūkumus – pakeitė gamintojo garantijų sąlygas ir apie tai jau informavo (arba artimiausiu metu informuos) automobilių savininkus. Pastarieji taip pat gali susisiekti su atstovybėmis ir iš jų gauti atnaujintą informaciją.

„Automobilio savininkas turi būti aiškiai informuotas, kad gamintojo atstovas nepanaikins automobilio garantijos, jeigu techninė priežiūra buvo atlikta nepriklausomame servise laikantis gamintojo nustatytų reikalavimų. Tikimės, kad po mūsų stebėsenos automobilių, kuriems galioja gamintojo garantija, savininkai drąsiau rinksis autoservisus savo nuožiūra ir gaus paslaugas palankiausiomis kainomis“, – teigia Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė.

Jeigu nepriklausomi autoservisai aktyviau konkuruos su įgaliotų atstovų autoservisais dėl automobilių reguliaraus aptarnavimo garantiniu laikotarpiu, tikėtina, kad pastarieji stengsis sukurti kuo palankesnes sąlygas klientams, kad jų neprarastų.

Konkurencijos taryba, bendradarbiaudama su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, planuoja ir ateityje stebėti šią sritį.

Vartotojai, susidūrę su situacijomis, kai dėl tinkamai atliktos techninės priežiūros ar remonto nepriklausomame autoservise gamintojas vis dėlto panaikino automobilio garantiją, gali kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Pastarosios ekspertai primena, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, įrodinėjimo našta, kad būtent netinkamas remontas neįgaliotame servise lėmė konkretų automobilio gedimą ir dėl to naikinama garantija, tenka gamintojui, o ne vartotojui. Pastarasis turėtų kaupti visus su technine priežiūra ar remontu susijusius dokumentus: atliktų darbų sąrašą, sąskaitas ir autoservisų patvirtinimą, jog techninė priežiūra ar remontas buvo atliktas vadovaujantis gamintojo rekomendacijomis.

Automobilių pardavėjai ar įgaliotų autoservisų atstovai, bendraudami su pirkėjais ar savininkais, neturėtų jų klaidinti teigdami, kad gamintojo garantija galios tik tuo atveju, jeigu techninė priežiūra ar remontas bus atliekami išimtinai įgaliotame automobilio gamintojo servise.

„Tokie pareiškimai, net jei ir nėra įtvirtinti raštu garantijos dokumentuose, gali būti laikomi vartotojų klaidinimu ar net nesąžininga komercine veikla, kai vartotojas tikslingai atgrasomas nuo alternatyvių, dažnai pigesnių paslaugų teikėjų pasirinkimo“, – teigia Valstybinės vartotojų teisės apsaugos tarnybos direktorė Goda Aleksaitė.

Konkurencijos tarybos pranešimas spaudai 

Gruodžio 29-ąją, apie 10.30 val. Turžėnų kaime pastebėta, kad iš ekskavatoriaus „CAT“ pagrobta dyzelinio kuro ir tepalų.

Padaryta turtinė žala tikslinama.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras. Tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.

Baudžiamosios bylos duomenimis, 2019–2023 m. E. Andrejevas, eidamas Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, įtariama, suklastojo tarybos nario išlaidų ataskaitas, jose pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamai patirtas transporto ir telefono ryšio išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad politikas, galimai klastodamas tarybos nario išlaidų ataskaitas ir jas teikdamas savivaldybės buhalterijai, manoma, pasisavino jam patikėtą svetimą, Jonavos rajono savivaldybės administracijai, priklausiusį turtą – 12 tūkst. 170 eurų. Įtariama, kad dalis išlaidų buvo apmokėtos pasinaudojant įmonei priklausančia verslo kortele.

E. Andrejevas taip pat kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir teise gauti išmokas su jo, kaip tarybos nario, susijusios veiklos išlaidoms padengti, siekdamas sau turtinės naudos. Manoma, kad politikas, tyčia pažeisdamas tarybos nario veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir nuostatas, aktyviais, sistemingais, ilgą laiką trukusiais neteisėtais veiksmais iškraipė jam, kaip valstybės tarnautojui, suteiktų teisių esmę, sumenkino tarybos nario autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą juo, pakenkė Jonavos rajono savivaldybės ir tarybos įvaizdžiui bei sumenkino jų prestižą.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Bendras Prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pranešimas

Tyrimų plėtra šeimos gydytojams ne tik suteiks galimybę greičiau nustatyti pacientų negalavimų priežastis ir pradėti gydymą, sumažins būtinybę kreiptis į gydytojus specialistus ar vykti gydytis į ligoninę, bet ir leis racionaliau naudoti sveikatos sistemos finansinius išteklius.

Į šeimos gydytojo komandos tyrimų sąrašą įtraukti tiek dažniausiai pasitaikančių infekcinių ligų, tiek lėtinių būklių diagnostikai svarbūs tyrimai:

• vitamino B12 ir folio rūgšties tyrimai, kurie padeda nustatyti mažakraujystės priežastį ir paskirti tinkamą gydymą;
• vitamino D tyrimas svarbus dėl osteoporozės gydomiems pacientams, gydymo saugumui užtikrinti;
• skydliaukės funkcijos tyrimai (laisvo tiroksino, ATPO), atliekami skydliaukės funkcijai įvertinti, o tai svarbu skydliaukės ligų diagnostikai;
• Helicobacter pylori antigeno testas, padedantis greičiau išsiaiškinti virškinamojo trakto nusiskundimų kilmę;
• greitieji rota, adeno ir noro virusų testai, padedantys diagnozuoti vaikams ūmių virškinamojo trakto sutrikimų priežastį ir paskirti reikiamą gydymą;
• mikrobiologiniai pasėliai iš išmatų, žaizdų, gerklės, nosiaryklės, ausų išskyrų, padedantys tiksliai nustatyti infekcijas ir parinkti tinkamą gydymą.

Šeimos gydytojai galės plačiau taikyti ir natriuretinio peptido tyrimą. Anksčiau jis buvo skiriamas tik įtariant širdies nepakankamumą, dabar tyrimą galės atlikti ir jau sergantys šia liga pacientai. Taip gydytojai galės nuosekliau kontroliuoti paskirtą gydymą.

„Dėl platesnių diagnostikos galimybių pacientai greičiau sulauks aiškaus atsakymo dėl savo sveikatos būklės, o gydymo procesas taps nuoseklesnis. Tai ypač svarbu lėtinių ligų kontrolei, kai reguliarus stebėjimas ir savalaikiai sprendimai lemia geresnę paciento savijautą ir mažina komplikacijų riziką“, – sako Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus vedėja Žydrūnė Baigienė.

Nuo kitų metų plečiamas ir skubiosios medicinos pagalbos kabinetuose atliekamų tyrimų sąrašas. Tai reiškia, kad žmonės, kurie dėl staiga pablogėjusios sveikatos kreipiasi poilsio ar švenčių dienomis, galės būti ištirti greičiau. Šių kabinetų gydytojai galės skirti daugiau tyrimų, padedančių nustatyti įvairių ūmių infekcijų priežastis ir paskirti tinkamą gydymą – pavyzdžiui, greituosius rota, adeno ar noro virusų testus, taip pat mikrobiologinius pasėlius.

Preliminariais ligonių kasos skaičiavimais, visiems naujiems tyrimams ir tiems, kurių skyrimo sąlygos praplečiamos, per metus prireiks per 7 mln. eurų fondo lėšų.

Ligonių kasų inf. 

Apie 6 valandą atvykus ugniagesiams, iš balkono pirmame aukšte rūko dūmai. Butas buvo užrakintas, savininkų namuose nebuvo.

Išsiaiškinta, kad balkone degė indas su nuorūkomis. Užgesinta.

Incidento metu aprūko balkonas. 

Įvykis tiriamas. 

Parengta pagal Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinės duomenis 

Įsigaliojus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2023/1542 dėl baterijų ir baterijų atliekų, iš esmės keičiasi baterijų atliekų tvarkymo sistema Lietuvoje. Nuo šiol pareigos gamintojams, platintojams ir atliekų tvarkytojams taikomos tiesiogiai pagal Reglamentą.  

Privaloma registracija Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS): terminai ir veiksmai 

Informuojame, kad GPAIS atnaujintas gamintojų registravimo Gamintojų ir importuotojų sąvade funkcionalumas atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2023/1542 55 straipsnio reikalavimus, kurie įsigaliojo ir tiesiogiai taikomi nuo 2025 m. rugpjūčio 18 d. Prašome visų baterijas Lietuvos rinkai tiekiančių gamintojų iki 2026 m. balandžio 7 d. atnaujinti registracijos GPAIS Gamintojų ir importuotojų sąvade duomenis renkantis funkcionalumą „GII registracija“ → „Baterijos nuo 2025-08-18“. 

Primename, kad gamintojai privalo registruotis Gamintojų registre, t. y. GPAIS Gamintojų ir importuotojų sąvade, taip pat organizuoti atskirą baterijų atliekų surinkimą ir užtikrinti jų perdavimą baterijų atliekų apdorotojams. Be to, gamintojai turi parinkti atliekų tvarkytojus, kurie surinks baterijų atliekas ir perduos jas galutinai sutvarkyti, laikantis Reglamento (ES) 2023/1542 57 straipsnio 8 dalyje nustatytų reikalavimų. Gamintojams taip pat taikoma pareiga vykdyti Reglamente (ES) 2023/1542 nustatytas nešiojamųjų baterijų ir mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų surinkimo užduotis, užtikrinti visuomenės švietimą baterijų atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais bei kompetentingai institucijai teikti metines ataskaitas apie Lietuvos rinkai patiektą baterijų kiekį ir surinktą bei sutvarkyti perduotą baterijų atliekų kiekį.   

Detaliau apie gamintojų pareigą registruotis skaitykite Reglamento (ES) 2023/1542 55 straipsnyje. 

Dėl gamintojų pareigų vykdymo – tik kolektyviai 

Pagal Reglamento (ES) 2023/1542 58 straipsnio 1 dalį tiek gamintojas, vykdantis didesnės gamintojo atsakomybės pareigas individualiai, tiek gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, paskirtos kolektyviniam šių pareigų vykdymui, privalo gauti kompetentingos institucijos leidimą vykdyti baterijų atliekų tvarkymo organizavimo veiklą, kitaip tariant – turėti baterijų atliekų tvarkymo organizavimo licenciją. 

Taip pat gamintojai, įgyvendindami didesnės gamintojo atsakomybės pareigas, turi sukurti visą Lietuvos teritoriją apimančias nešiojamųjų baterijų, mažųjų transporto priemonių, elektrinių transporto priemonių, automobilių, pramoninių baterijų atliekų priėmimo ir surinkimo sistemas, suteikti šioms sistemoms tinkamą surinkimo infrastruktūrą ir surinkti baterijų atliekas iš baterijų platintojų, savivaldybių organizuojamų komunalinių atliekų tvarkymo sistemų, atliekų tvarkytojų, apdorojančių elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ), eksploatuoti netinkamas transporto priemones (ENTP). 

Reglamente (ES) 2023/1542 nustatytiems baterijų atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimams įgyvendinti reikalingi organizaciniai pajėgumai ir finansiniai resursai. Abejotina, kad veikdami individualiai gamintojai galėtų sukurti minėtus reikalavimus atitinkančias baterijų atliekų priėmimo ir surinkimo sistemas. Pagal Reglamento (ES) 2023/1542 57 straipsnio 1 dalį valstybės narės gali numatyti, kad gamintojams būtų privaloma paskirti gamintojo atsakomybę perimančią organizaciją, kuri jų vardu vykdys didesnės gamintojo atsakomybės pareigas. 

Įvertinus tai, parengtame ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktame įstatymo projekte (reg. TAIS Nr. 25-5238(3)) numatyta, kad gamintojai baterijų atliekų tvarkymą organizuoja tik kolektyviai ir paskiria gamintojo atsakomybę perimančios organizaciją, įgaliotą pagal Reglamento (ES) 2023/1542 58 straipsnį, kad ši jų vardu vykdytų Reglamente (ES) 2023/1542 nustatytas didesnės gamintojo atsakomybės pareigas.  

Kadangi Reglamente (ES) 2023/1542 nustatyta gamintojų pareiga registruotis jau yra tiesiogiai taikoma, atnaujinant GPAIS registracijos funkcionalumą buvo siekiama taupyti gamintojų laiką ir nedidinti administracinės naštos. Todėl nuspręsta iš karto numatyti tik kolektyvinį pareigų vykdymo būdą, kad gamintojams nereikėtų kelis kartus iš eilės atnaujinti registracijos duomenų. Priešingu atveju gamintojai turėtų iš pradžių atnaujinti registraciją dėl naujų baterijų kategorijų ir cheminių sudėčių, o pasirinkus individualų pareigų vykdymą – papildomai gauti baterijų atliekų tvarkymo organizavimo licenciją. Vėliau, priėmus planuojamus įstatymo pakeitimus 2026 metų Seimo pavasario sesijoje, tie patys gamintojai būtų dar kartą įpareigoti keisti registracijos duomenis ir nurodyti pasirinktą licencijuotą gamintojų ir importuotojų organizaciją, kuri perimtų jų gamintojo atsakomybės pareigas. 

Nauja baterijų apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarka 

Reglamento (ES) 2023/1542 75 straipsnis numato, kad gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimanti organizacija, jei gamintojai jai pavedė vykdyti reglamente nustatytas didesnės gamintojų atsakomybės pareigas, kompetentingai institucijai (Aplinkos apsaugos agentūrai) turi teikti metinę ataskaitą apie rinkai patiektas baterijas ir baterijų atliekų tvarkymą.  

Todėl nuo 2026 m. sausio 1 d. gamintojams nebereikės baterijų apskaitos vykdyti naudojantis GPAIS. Tačiau jie turės savo įmonėje vykdyti tiekiamų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai baterijų apskaitą: kaip ir anksčiau, visų pirma sudaryti Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų baterijų sąrašą, tuomet pildyti Reglamento (ES) 2023/1542 75 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, 2 dalies a punkte nurodytus duomenis apie minėtame sąraše nurodytų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai pirmą kartą tiektų baterijų kiekį ir šiuos duomenis teikti gamintojo atsakomybę perimančiai organizacijai, kuriai pavedė vykdyti Reglamento (ES) 2023/1542 VIII skyriuje nustatytas gamintojo atsakomybės pareigas, jos nustatyta tvarka ir terminais. Kalendoriniams metams pasibaigus, šiuos metinius gamintojų pateiktus duomenis (metines baterijų ataskaitas) į GPAIS turės pateikti organizacija. Pirmąsias metines baterijų ataskaitas gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos (licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos) turės pateikti iki 2027 m. birželio 30 d. 

Apie reikalavimus metinėms baterijų ir baterijų atliekų tvarkymo ataskaitoms detaliau skaitykite Reglamento (ES) 2023/154 75 straipsnyje. 

Galiojančios licencijos baterijų atliekų tvarkymo organizavimui 

Galioja esamos licencijos baterijų atliekų tvarkymui organizuoti. Baterijų atliekų tvarkymą organizuoja esamos gamintojų ir importuotojų organizacijos, kurios turi apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją arba apmokestinamųjų gaminių (baterijų ir akumuliatorių) atliekų tvarkymo organizavimo licenciją. 

Licencijas turinčių gamintojų ir importuotojų organizacijų sąrašas skelbiamas čia. 

Gamintojų pareigos organizuojant baterijų atliekų surinkimą 

Reglamentas (ES) 2023/1542 nustato, kad gamintojai privalo organizuoti atskirą baterijų atliekų surinkimą ir užtikrinti jų perdavimą baterijų atliekų apdorotojams, o konkretūs šių pareigų reikalavimai diferencijuojami pagal baterijų rūšis. Nešiojamųjų baterijų atveju gamintojų pareigos ir atliekų surinkimo tvarka detalizuojamos Reglamento 59 straipsnyje, mažųjų transporto priemonių baterijų atveju – 60 straipsnyje, o automobilių, elektrinių transporto priemonių ir pramoninių baterijų atveju – 61 straipsnyje. Be to, nešiojamųjų baterijų gamintojams tiesiogiai taikomos privalomos baterijų atliekų surinkimo tikslinės normos, nustatytos Reglamento 59 straipsnio 3 dalyje, o mažųjų transporto priemonių baterijų gamintojams analogiškos surinkimo užduotys įtvirtintos Reglamento 60 straipsnio 3 dalyje. 

Pareigos platintojams 

Platintojai privalo nemokamai priimti baterijas iš galutinių naudotojų, nereikalaujant, kad vartotojas pirktų naujas baterijas arba jas jau būtų įsigijęs. Priimtas baterijų atliekas platintojai perduoda gamintojų ir importuotojų organizacijoms arba jų parinktiems atliekų tvarkytojams.

Detaliau apie platintojų pareigas skaitykite Reglamento (ES) 2023/1542 62 straipsnyje ir 42 straipsnyje. 

Pareigos atliekų tvarkytojams 

EEĮ ir ENTP apdorotojai iš EEĮ ir ENTP išimtas baterijų atliekas turi perduoti gamintojų ir importuotojų organizacijoms ar šių organizacijų parinktiems atliekų tvarkytojams. 

Perdirbėjai baterijų atliekas turi perdirbti taip, kad būtų pasiektos Reglamento (ES) 2023/1542 XII priede nurodytos perdirbimo veiksmingumo ir medžiagų, gautų perdirbus baterijų atliekas, regeneravimo normos. Detaliau apie perdirbėjų pareigas skaitykite Reglamento (ES) 2023/1542 70 straipsnyje. 

Detaliau apie EEĮ ir ENTP apdorotojų pareigas skaitykite Reglamento (ES) 2023/1542 65 straipsnyje. 

Atliekų tvarkymo apskaita: reikalavimai ir terminai 

Baterijų atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaita vykdoma vadovaujantis Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėmis. Atliekų tvarkytojai metines baterijų atliekų tvarkymo ataskaitas, kuriose turi būti pateikti Reglamento (ES) 2023/1542 75 straipsnio 3–6 dalyse nurodyti duomenys, teikia Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių V1 skyriuje nustatyta tvarka. Pirmieji ataskaitiniai metai, už kuriuos atsiskaitoma pateikiant Reglamento (ES) 2023/1542 75 straipsnio 3–6 dalyse nurodytus duomenis – 2026 m. Pirmąkart tokias metines baterijų atliekų tvarkymo apskaitos ataskaitas atliekų tvarkytojai Aplinkos apsaugos agentūrai turės pateikti iki 2027 m. birželio 30 d. 

Baterijų atliekų tvarkytojų įrašymo ir dokumentų išrašymo tvarkos pakeitimai 

Parengti ir Vyriausybei pateikti Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai (reg. TAIS Nr. 25-5240(3)) numatantys paprastesnę baterijų atliekų tvarkytojų įrašymo į Tvarkytojų, turinčių teisę išrašyti gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, sąrašą tvarką. Kol nepriimti numatyti įstatymo pakeitimai, galioja esama baterijų atliekų tvarkytojų įrašymo į Tvarkytojų, turinčių teisę išrašyti gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, sąrašą tvarka, numatyta aplinkos ministro įsakyme Nr. 184. Taip pat galioja esama įsakyme Nr. D1-359 numatyta baterijų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarka. 

Baterijų atliekų surinkimas savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose 

Kaip ir iki šiol, gyventojai gali baterijų atliekas perduoti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose surinktos baterijų atliekos turi būti perduodamos gamintojų ir importuotojų organizacijoms ar šių organizacijų parinktiems atliekų tvarkytojams. 

Detaliau apie tai skaitykite Reglamento (ES) 2023/1542 66 straipsnyje.  

Dėl visuomenės švietimo

Detaliau apie pareigą vykdyti visuomenės švietimą – teikti informacija apie baterijų atliekų prevenciją ir tvarkymą skaitykite Reglamento (ES) 2023/1542 74 straipsnyje. 

Aplinkos ministerijos inf.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė atkreipia dėmesį, kad pakeitimai palies šimtus tūkstančių žmonių – jų pajamos kitąmet didės. „Auga vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui bei įvairios išmokos labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams: pagyvenusiems žmonėms, patiriantiems nepriteklių, žmonėms su negalia, vienišiems tėvams. Didėja ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos bei kita parama gyventojams“, - sako J. Zailskienė.

Bazinė socialinė išmoka didinama 5,7 proc. iki 74 eurų (dabar – 70 eurų). Su šiuo dydžiu yra susijusios visos išmokos, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą. Pavyzdžiui, išmoka vaikui (vaiko pinigai) padidės nuo 122,5 iki 129,5 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms mokama išmoka vaikui (vaiko pinigai) kartu su papildoma dalimi – nuo 194,6 iki 205,7 euro. Vienkartinė išmoka vaikui augs nuo 770 iki 814 eurų, o nuo 2026 m. birželio 1 d. – iki 1036 eurų.

Taip pat padidės parama mokinio reikmenims įsigyti nepasiturinčioms šeimoms, vaiko išlaikymo išmoka, dalinė studentų su negalia išlaidų kompensacija, judėjimo techninės pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensacijos, būsto pritaikymo asmenims su negalia darbų išlaidų kompensacija, lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacija ir kitos socialinės išmokos.

Su bazine socialine išmoka susijusias išmokas ir paramą gauna apie 600 tūkst. asmenų.

Šalpos pensijų bazė didinama 5,2 proc. iki 261 euro (dabar – 248 eurai). Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 6,5 euro (pvz., šalpos našlaičių pensija) iki 29,25 euro (pvz., šalpos negalios pensija, netekusiems 100 proc. dalyvumo, iki 24 m).

Tai palies apie 70 tūkst. asmenų, gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės turinčius negalią suaugusius asmenis, kitus žmones su negalia ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti.

Tikslinių kompensacijų bazė didėja 5,3 proc. iki 219 eurų (dabar – 208 eurai). Dėl to augs išmokos žmonėms, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Ši kompensacija mokama nepriklausomai nuo kitų asmens gaunamų pajamų. Preliminariais skaičiavimais, tikslines kompensacijas gauna apie 119 tūkst. asmenų.

Valstybės remiamų pajamų dydis auga 5,4 proc. iki 233 eurų (dabar – 221 euras). Šis dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams (ir jos dydžiui), teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą.

Išmokų didinimui 2026 m. valstybės biudžete papildomai numatyta 98,6 mln. eurų.

Šventės erdvė virto stebuklinga vieta, kurioje, kaip ir Hario Poterio istorijose, svarbiausia buvo ne burtai, o žmonių šypsenos, atvirumas ir noras būti kartu. Kiekvienas pokalbis, nuoširdus apkabinimas ar draugiškas žvilgsnis kūrė ypatingą atmosferą, leidusią visiems jaustis laukiamiems ir reikalingiems.

Šventinę nuotaiką sustiprino merginų šokis, alsuojantis lengvumu ir gracija. Pasirodymo metu valso ritmai suteikė akimirkai elegancijos, o spalvų magija pripildė erdvę šviesos ir gyvybingumo. Šventės pabaigoje nuskambėjusi pranašystė tapo šiltu, viltingu palinkėjimu ateinantiems metams.

Ypatingą prasmę šventei suteikė visada mūsų laukiami svečiai, kurių buvimas drauge tapo gražiu palaikymo ir bendrystės ženklu. Renginyje dalyvavo Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė, LR Seimo nario Eugenijaus Sabučio padėjėja Audronė Bagdonavičienė, Jonavos rajono savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Ūselienė, savivaldybės administracijos specialistė (negalios reikalų koordinatorė) Gintarė Nanartavičė bei Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Jonavos Viltis“ tarybos pirmininkė Olga Traskauskienė.

Nuoširdžiai dėkojame visiems, buvusiems kartu. Ši kalėdinė popietė dar kartą priminė, kad tikroji švenčių magija – ne dekoracijos ar dovanos, o nuoširdus buvimas drauge, gebėjimas dalintis šiluma ir kurti bendrystę.

Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro inf.

Kauno apygardos teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo 33-ejų G. A. pripažintas kaltu dėl vyresnio amžiaus moters nužudymo, įvykdyto 2015 metais Jonavoje. Nuteistajam skirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Bylos duomenimis, 2015 m. birželį kaltinamasis G. A. atėjo prie iš matymo pažįstamos moters buto durų ir į jas pabeldė, o šeimininkei duris atidarius, sudavė mažiausiai vieną smūgį kumščiu į veidą. Nustatyta, kad moteris nuo smūgio griuvo aukštielninka ir pakaušiu trenkėsi į grindis. Vėliau kaltinamasis moterį dusino, o siekdamas imituoti nelaimingą atsitikimą, į vonią prileido vandens ir ten patalpino sąmonę praradusios moters kūną. Tokiu būdu nukentėjusioji buvo paskandinta vandenyje.

Kaltinamasis G. A. apie šį nužudymą prabilo tik atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už kitą nužudymą, apklausiamas nurodė, kad dėl moters nužudymo gailisi, jį graužia sąžinė.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, G. A. pripažino kaltu dėl nužudymo. Nuteistajam skirta su ankstesniais nuosprendžiais subendrinta galutinė 16 metų laisvės atėmimo bausmė.

Teismas taip pat tenkino nužudytosios artimųjų byloje pareikštus civilinius ieškinius ir iš nuteistojo priteisė 1 tūkst. 273 eurus turtinei, 15 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą palaikė Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Darius Jakutis, tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

Teismo nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

LR prokuratūros inf.

„Kelių priežiūros“ mechanizmai nenutrūkstamai tęsia darbus: valstybinės reikšmės keliuose vykdomas sniego ir ledo šalinimas, slidumą mažinančių medžiagų barstymas arba tirpalo purškimas dar prieš prognozuojamą slidumo susidarymą. Ten, kur vyraus itin žema oro temperatūra, kelininkai naudos specialios sudėties druską su kalciu. 

Vyraujant žiemos oro sąlygoms, eismo sąlygos sparčiai kinta, tad vairuotojams rekomenduojama skirti daugiau laiko kelionėms, rinktis saugų greitį, išlaikyti saugų atstumą nuo kitų transporto priemonių. Išlaikyti budrumą ne mažiau svarbu ir pėstiesiems, nes vyraujant žiemiškiems orams, slidumas gali susidaryti ne tik gatvėse, bet ir ant šaligatvių. Be to, tamsiuoju paros metu ar esant prastam matomumui, būtina dėvėti šviesą atspindinčias priemones, o į važiuojamąją kelio dalį žengti tik įsitikinus, kad tai daryti saugu.

AB „Kelių priežiūra“ yra sukūrusi interaktyvų kelių priežiūros žemėlapį, kuris viešai kiekvienam pasiekiamas darbai.keliuprieziura.lt. Žiemos metu žemėlapyje pateikiama informacija apie planuojamus ir atliktus valstybinės reikšmės kelių sniego ir ledo valymo bei ledą tirpdančių medžiagų barstymo darbus. Vairuotojai ir kiti eismo dalyviai kviečiami stebėti ne tik pastarųjų ir būsimų 8 valandų „Kelių priežiūros“ darbus, bet ir kiek iš viso per sezoną yra panaudota slidumą mažinančių medžiagų, kiek kilometrų atlikdami darbus nuvažiavo mechanizmai ir kiek realiu laiku mechanizmų dirba keliuose.

Primenama, kad apie pavojingas pažaidas, kliūtis valstybinės reikšmės keliuose vairuotojai ir gyventojai kviečiami pranešti trumpuoju tel. nr. 1871 (trumpojo tel. nr. kaina Telia, Tele2 tinkluose - 0,12 Eur/min., Bitė - 0,15 Eur/min.) arba +370 5 232 9600 (kaina pagal mob. operatoriaus planą). Gyventojų patogumui bendrovė „Kelių priežiūra“ taip pat suteikia galimybę nemokamai užpildyti pranešimo formą internetinėje svetainėje www.keliuprieziura.lt arba minėtas kliūtis pažymėti navigacinėje programėlėje „Waze“, o pateikta informacija pateks į kelininkų informacinę sistemą.

 AB „Kelių priežiūra"

Atsižvelgiant į tai, jog byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, teismas paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę, nustatant nedelsiant atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Teismas tenkino ir nukentėjusiojo civilinį ieškinį: C. P. kartu su jau anksčiau nuteistu bendrininku turės solidariai atlyginti buvusio futbolo klubo dalininko patirtą turtinę žalą – daugiau kaip 250 tūkst. eurų.

Skirti laisvės atėmimo bausmę nuteistajam prašė ikiteisminiam tyrimui vadovavęs ir valstybinį kaltinimą byloje palaikęs Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdybos pareigūnai.

Ši istorija prasidėjo dar 2014 metais, kai vieno Lietuvos futbolo klubo dalininkas elektroniniu paštu iš vienos neva tarptautinės investicinių įmonių grupės gavo laišką apie ketinimą įsigyti futbolo klubą. C. P., kartu su jau anksčiau nuteistu kitu organizuotos grupės nariu, siekdami apgaule įgyti labai didelės vertės svetimą turtą, nukentėjusįjį įtraukė į itin sudėtingą sukčiavimo mechanizmą. Nukentėjusysis kelis kartus vyko į užsienio šalį aptarti galimų sandorio sąlygų. Galiausiai suklaidintas nukentėjusysis turėjo kitai bendrovei sumokėti 250 tūkst. eurų tarpininkavimo mokestį, todėl buvo įtikintas, patvirtinant jo rimtus ketinimus parduoti klubo dalininko teises, susitikti Vilniuje ir atsinešti grynaisiais pinigais 240 tūkst. eurų, kurie būtų perskaičiuoti ir saugomi nukentėjusiojo banke kaip užstatas.

2014 m. vasarą nukentėjusysis viename sostinės viešbutyje susitiko su neva futbolo klubo pirkėjais. C. P., kuris organizuotos grupės narių buvo pristatytas pinigų tikrintoju, perskaičiavo nukentėjusiojo atneštus grynuosius pinigus – 240 tūkst. eurų. Nukreipęs futbolo klubo dalininko dėmesį, C. P. vokus su pinigais sukeitė su iš anksto paruoštais analogiškai atrodančiais vokais, kuriuos atidavė nukentėjusiajam. Šis gautus vokus, nepastebėjęs įvykdytos apgaulės, tą pačią dieną padėjo saugojimui į vieno banko seifą. Vėliau, patikrinęs banko seife saugomus vokus, juose vietoj tikrų pinigų rado po vieną 500 eurų kupiūrą bei tuščius, kupiūrų dydžio popieriaus lapus.

Apgaule įgijęs labai didelės vertės svetimą turtą, C. P. iš Lietuvos pasišalino.

Tyrimo metu nustatyta, kad iš viso papildomų išlaidų, susijusių su imituotomis derybomis, nukentėjusysis turėjo daugiau nei 10 tūkst. eurų. Visos šios išlaidos, teismo įvertintos kaip nukentėjusiojo patirta žala dėl nusikalstamo sukčiavimo, taip pat buvo priteistos iš kaltinamojo.

Prokuroro nutarimais, siekiant užtikrinti turtinės žalos atlyginimą, C. P. buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į turimas pinigines lėšas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

LR Prokuratūros inf. 

Nuo 2026 metų Lietuvoje ir Europos Sąjungoje įsigalios reikšmingi muitinės ir mokesčių srities pokyčiai, aktualūs importuotojams, vežėjams, muitinės tarpininkams. Baigiasi pereinamasis pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo laikotarpis, įsigalioja nauja antrinių muitinio įvertinimo metodų deklaravimo tvarka, keičiasi įvežimo bendrųjų deklaracijų teikimo reikalavimai, nustatomas nealkoholinių saldintų gėrimų apmokestinimas akcizais ir numatomas fiksuoto dydžio muitas mažos vertės siuntoms. Lietuvos muitinė ragina su šiais pokyčiais susipažinti iš anksto ir įsivertinti jų poveikį vykdomai veiklai.

KEIČIASI ĮVEŽIMO BENDRŲJŲ DEKLARACIJŲ TEIKIMO TVARKA

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įvežimo bendrųjų deklaracijų (ENS) duomenys apie prekes, į Europos Sąjungos muitų teritoriją per Lietuvą įvežamas kelių ir geležinkelių transportu, turės būti teikiami į Importo kontrolės sistemą 2 (ICS2). Iki šiol šie duomenys, Europos Komisijai leidus taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, galėjo būti pateikiami į nacionalinę Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemą (MDAS), tačiau šio pereinamojo laikotarpio galiojimas baigiasi.

Lietuvos muitinė primena, kad iki 2025 m. gruodžio 31 d. įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis ir su jomis susijusį pranešimą apie prekių pateikimą (PN) prekėms, įvežamoms kelių ir geležinkelių transportu, dar galima pateikti MDAS priemonėmis. Tačiau nuo 2026 m. sausio 1 d. ENS duomenys turės būti teikiami tik ICS2 sistemai, o pranešimai apie prekių pateikimą – Prekių pateikimo muitinės kontrolei sistemai (PPMKS).

Išankstinę informaciją apie į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežamas prekes privalo pateikti muitinės nustatyti prievolininkai elektroniniu būdu. Ši informacija pateikiama įvežimo bendrojoje deklaracijoje, kurioje nurodomi Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyti privalomi duomenys. Teikiant deklaraciją itin svarbu tinkamai aprašyti prekes – aprašymas turi būti pakankamas, kad muitinė galėtų aiškiai identifikuoti gabenamas prekes. Europos Komisija yra paskelbusi tinkamo ir netinkamo prekių aprašymo pavyzdžius.

Išankstinė informacija turi būti pateikiama per nustatytus terminus, kurie priklauso nuo naudojamos transporto rūšies ir reiso pobūdžio. Kelių transportu vežamų prekių atveju duomenys turi būti pateikti ne vėliau kaip likus vienai valandai iki prekių atvežimo į pirmosios įvežimo muitinės įstaigos kompetencijai priskirtą vietą, o geležinkelių transportu – ne vėliau kaip likus vienai arba dviem valandoms, priklausomai nuo reiso trukmės. Kitoms transporto rūšims taikomi atskiri terminai.

Jeigu muitinė nustato, kad išankstinė informacija apie įvežamas prekes nebuvo pateikta, pagrindinis prievolininkas privalo nedelsdamas pateikti įvežimo bendrąją deklaraciją. Už išankstinės informacijos nepateikimą, pavėluotą pateikimą ar neteisingų duomenų nurodymą taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą.

Atkreiptinas dėmesys, kad ne visoms prekėms taikoma prievolė teikti išankstinę informaciją. Ji netaikoma, be kita ko, korespondencijai, tam tikriems asmeniniams daiktams, diplomatiniams kroviniams, karinės paskirties prekėms, taip pat kitais Europos Sąjungos teisės aktuose numatytais atvejais.

ENS duomenys ICS2 sistemai gali būti teikiami tiek sistema–sistema būdu, naudojant Europos Komisijos reikalavimus atitinkančią programinę įrangą, tiek per Europos Komisijos sukurtą bendrą verslininko sąsają. Pranešimai apie prekių pateikimą, susiję su ICS2 pateiktomis deklaracijomis, teikiami PPMKS per tam skirtą programinę įrangą arba per kliento portalą, pasiekiamą per Vieno langelio sistemą. Neveikiant ICS2 ar susijusioms nacionalinėms sistemoms, taikomas veiklos tęstinumo planas.

Išsamesnė informacija čia.

BAIGSIS PEREINAMASIS PASIENIO ANGLIES DIOKSIDO KOREKCINIO MECHANIZMO LAIKOTARPIS

2025 m. gruodžio 31 d. baigsis pereinamasis pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (toliau – PADKM) laikotarpis. Fiziniai ir juridiniai asmenys, importuojantys į Sąjungos muitų teritoriją Reglamento (ES) 2023/956 (toliau – PADKM reglamentas) I priede išvardytas prekes iš trečiųjų šalių, privalo pateikti PADKM ketvirtinę ataskaitą iki 2026 m. sausio 31 d. už laikotarpį nuo 2025 m. spalio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Išimtys taikomos prekėms, kurių kilmės šalis yra viena iš PADKM reglamento III priedo 1 punkte išvardytų trečiųjų valstybių ir teritorijų, ir prekėms, kurių bendra vienos siuntos vertė neviršija 150 Eur.

Svarbu: pavėluotai teikti PADKM ketvirtinių ataskaitų nebus galimybės. Primename, kad PADKM ataskaitos teikiamos per Europos Komisijos sukurtą ataskaitų teikimo portalą: cbam.ec.europa.eu/declarant. Prisijungimo prie PADKM portalo ir ataskaitų teikimo gaires galima rasti čia.

Pilnas PADKM įgyvendinimas – nuo 2026 m. sausio 1 d.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. PADKM prekes į Europos Sąjungos muitų teritoriją galės importuoti:

• Įgaliotieji PADKM deklarantai.
• Fiziniai ir juridiniai asmenys, importuojantys mažiau nei 50 tonų bendro metinio PADKM prekių kiekio.
• Asmenys, kurių paraiška dėl autorizuoto deklaranto statuso buvo pateikta iki 2026 m. kovo 31 d. ir šiuo metu yra nagrinėjama.

Paraiškos dėl įgaliotojo PADKM deklaranto statuso suteikimo teikiamos adresu: https://cbam.ec.europa.eu/authorised-declarant.

Daugiau aktualios informacijos apie PADKM galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje: Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (angl. Carbon Border Adjustment Mechanism – CBAM).

Už PADKM reglamento nuostatų įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga kompetentinga institucija – Aplinkos apsaugos agentūra. Ataskaitų pildymo ir kitais klausimais prašome kreiptis į Konsultacijų tarnybą.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. išmanioji Muitinės deklaracijų apdorojimo sistema (iMDAS), sąveikaudama su ES sertifikatų mainų sistema (SW-CERTEX), automatiškai tikrins PADKM sertifikato – galiojimą.

Nuo šios datos, deklaruojant Reglamento (ES) 2023/956 I priede nurodytas prekes arba iš jų perdirbtus produktus išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti, bus tikrinama, ar prekes į ES importuoja įgaliotasis PADKM deklarantas. Todėl importo muitinės deklaracijoje, duomenų elemente „Papildomasis dokumentas“ (12 03 000 000), privaloma nurodyti dokumento rūšies kodą Y128 ir PADKM sertifikato numerį.

Lietuvos muitinė primena, kad iMDAS jau šiuo metu sąveikauja su SW-CERTEX ir automatiškai tikrina kitų dokumentų galiojimą, įskaitant fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (FGAS), ozono sluoksnį ardančių medžiagų (ODS), kultūros vertybių importo, medienos produktų (FLEGT), ekologinių produktų (COI) bei įvairių bendrųjų sveikatos įvežimo dokumentų sertifikatus.

Deklarantai raginami iš anksto susipažinti su Importo deklaracijų surašymo taisyklėmis ir įsivertinti, ar jų deklaravimo procesai yra pasirengę naujiems reikalavimams. Europos Komisijos paaiškinimai dėl F-dujų reglamento įgyvendinimo, integruojant jį į ES CSW-CERTEX sistemą, skelbiami Europos Komisijos interneto svetainėje. 

NAUJI AKCIZAI SALDINTIEMS GĖRIMAMS

Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja akcizai nealkoholiniams saldintiems gėrimams ir jų koncentratams (2025 m. birželio 17 d. priėmus Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3 straipsnių pakeitimo ir II skyriaus papildymo devintuoju skirsniu įstatymą Nr. XV-286).

Akcizais bus apmokestinami gėrimai, į kuriuos gamybos metu papildomai pridedama cukrų (kai jų kiekis viršija 2,5 g / 100 ml) ir (ar) saldiklių, taip pat jų koncentratai (maisto produktai, kuriuos skiedžiant vandeniu ar kitais skysčiais ruošiami saldinti gėrimai). Saldintais gėrimais nelaikomi: farmacijos produktai; medicinos priemonės; maisto papildai; specialiosios medicininės paskirties maisto produktai; pradinio ir tolesnio maitinimo kūdikių mišiniai.
Nuo 2026 sausio 1d. už iš trečiųjų šalių importuojamus nealkoholinius saldintus gėrimus (jų koncentratus), atsiranda prievolė mokėti importo akcizus, nustatytus Akcizų įstatymo 78 straipsnyje:

Gėrimams su pridėtiniais cukrumis (kai >2,5 g/100 ml)
•    7,4 Eur už produkto hektolitrą, kai cukrų kiekis mažesnis nei 8 g/100 ml
•    21 Eur produkto hektolitrą, kai cukrų kiekis 8 g/100 ml arba didesnis

Gėrimams, kuriuose yra ≤2,5 g/100 ml pridėtinių cukrų ir saldiklių arba tik saldiklių
•    7,4 Eur už produkto hektolitrą

Gėrimų koncentratams
•    105 Eur už produkto hektolitrą, jei koncentratas skystas
•    4,3 Eur už kilogramą, jei koncentratas nėra skystas

Atsižvelgiant į tai, saldinti energiniai, pieno, kefyro, pasukų gėrimai, tirpieji kavos, kakavos, arbatos gėrimų koncentratai, kisieliaus koncentratai, gira, saldinti vaisvandeniai, saldintas vanduo ar mineralinis vanduo ir kiti panašūs gėrimai (koncentratai) bus apmokestinami akcizais. Akcizus už importuojamus saldintus gėrimus administruos Lietuvos muitinė, o už Lietuvoje pagamintus ar iš ES įsigytus – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

Prieš pateikiant prekes išleidimui į laisvą apyvartą, importuotojai turi turėti ir kartu su importo muitinės deklaracija pateikti pridėtinių ir (ar) natūralių cukrų kiekį produkte pagrindžiančius dokumentus (gamintojo sertifikatus, pardavėjo, tiekėjo ar pan. dokumentus), kuriais remiantis būtų galima vienareikšmiai identifikuoti parametrus (pagaminto produkto sudėtį, gamybos metu pridėtus (nepridėtus) cukrus, jų kiekius ir (ar) saldiklius), būtinus akcizų apskaičiavimui.

Lietuvos muitinė, valdydama riziką, atliks kontrolės veiksmus, įskaitant mėginių ėmimą ir parametrų nustatymą Muitinės laboratorijoje.

Muitinė glaudžiai bendradarbiauja su VMI, siekdama užtikrinti vienodą teisės aktų taikymą.

Kur rasti daugiau informacijos?

Valstybinės mokesčių inspekcijos svetainėje (skiltis „Naudinga / DUK“) pateikiami paaiškinimai dėl skirtingų produktų apmokestinimo, tarp jų – sulčių, tirpiųjų gėrimų, kisieliaus, pieno ar kitų gaminių traktavimo akcizų objektu:
https://www.vmi.lt/evmi/5717

Konkrečias nealkoholinių saldintų gėrimų (koncentratų), cukrų, saldiklių ir kitas sąvokas, taikomus akcizų tarifus ir kitas nuostatas dėl akcizų taikymo galima rasti Teisės aktų registre paskelbtoje Akcizų įstatymo suvestinėje redakcijoje (2026-01-01 – 2026-12-31). 

KEIČIASI ANTRINIŲ MUITINIO ĮVERTINIMO METODŲ DEKLARAVIMAS

Nuo 2026 m. sausio 15 d. įsigalios antrinių muitinio įvertinimo metodų deklaravimo pokyčiai. Jie susiję su naujo iMAPS funkcionalumo, integruoto su iMDAS, įdiegimu.

Nuo nurodytos datos, kai prekės deklaruojamos taikant antrinius muitinio įvertinimo metodus (kodai „2“, „3“, „4“, „5“ ir „6“), mokesčiai bus perskaičiuojami automatiškai. Tai reiškia, kad sistema pati atliks mokesčių skaičiavimus pagal pateiktus duomenis, nebetaikant ankstesnio skaičiavimo principo.

Keičiasi ir muito apskaičiavimo pagrindas. Muitai nebebus skaičiuojami nuo sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės kainos bei muitinę vertę patikslinančių pridedamų ar atimamų sumų. Nuo šiol muito pagrindą, žymimą mokesčio rūšies kodu A00, deklaracijoje nurodys pats deklarantas arba muitinės darbuotojas, kai muitinė priima sprendimą dėl muitinės vertės perskaičiavimo.

Taip pat keičiasi statistinės vertės nustatymo tvarka. Deklarantas privalės nurodyti statistinę vertę, kuri turi atitikti muito pagrindą (A00) ir apimti visas muitinės vertę sudarančias pridedamas bei neįskaitytinas sumas.

Jeigu deklaracijoje pateikiamos kelios prekės, o deklaruojant taikomi skirtingi muitinės vertės nustatymo metodai ir yra muitinę vertę patikslinančių sumų, jos bus proporcingai paskirstomos pagal prekių neto masę. Šios sumos bus pridedamos tik prie tų prekių, kurių muitinės vertė nustatoma taikant pirmąjį metodą (kodas „1“). Prekių, kurioms taikomi antriniai muitinio įvertinimo metodai, vertė dėl šių sumų didinama nebus.

Lietuvos muitinė ragina deklarantus ir muitinės tarpininkus iš anksto susipažinti su numatytais pokyčiais ir įsivertinti, ar jų naudojami deklaravimo procesai bei informacinės sistemos yra pasirengusios naujai tvarkai.

Išsamesnė informacija čia.

NUO LIEPOS1 D. – FIKSUOTO DYDŽIO MUITAS MAŽOS VERTĖS SIUNTOMS IŠ E-PREKYBOS

Nuo 2026 m. liepos 1 d. Europos Sąjungoje (ES) bus įvestas 3 eurų fiksuoto dydžio muitas prekėms, įsigyjamoms elektroninėje prekyboje ir atsiunčiamoms mažos vertės siuntose, kurių bendra vertė neviršija 150 eurų.

Toks sprendimas priimtas 2025 m. gruodžio 12 d. vykusiame ES Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdyje, siekiant reaguoti į sparčiai augančius e-prekyboje įsigyjamų prekių srautus į ES.

Šiuo metu mažos vertės siuntoms taikomas atleidimas nuo importo muito sukuria konkurencinį disbalansą ES didmeninio sektoriaus verslininkams, kuriems tokios lengvatos netaikomos. Be to, tokios siuntos dažnai siejamos su sukčiavimo atvejais, kelia riziką vartotojų sveikatai, saugumui ir aplinkai. Todėl nuspręsta skubos tvarka taikyti paprastą ir laikiną priemonę, kuri galios tol, kol bus įgyvendintos nuolatinės mažos vertės siuntų importo reguliavimo priemonės.

3 eurų fiksuoto dydžio muitas bus taikomas kiekvienai mažos vertės siuntoje esančiai prekių rūšiai. Jis bus taikomas, kai prekės įsigyjamos iš ne ES pardavėjų, kurie PVM mokėjimui ES naudojasi importo vieno langelio (IOSS) schema, taip pat kai prekės atsiunčiamos pašto siuntomis. Europos Komisija reguliariai vertins šio sprendimo poveikį ir, prireikus, teiks siūlymus dėl jo pakeitimų.

Priėmus šį sprendimą, 2026 m. pradžioje bus parengti atitinkami ES muitų teisės aktų pakeitimai, susiję su mažos vertės siuntų deklaravimo muitinei tvarka ir kitais būtinais pokyčiais.

Didmeninė vidutinė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF praėjusią savaitę padidėjo 0,2 proc. – kainų vidurkis gruodžio 22–26 d. sudarė 27,6 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę buvo 27,5 Eur/MWh. Gamtinių dujų kainų didėjimą lėmė prognozės, kad sausis bus šaltesnis ir mažiau vėjuotas, o tai padidintų gamtinių dujų poreikį.  

Palyginimui, prieš metus tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų kainų TTF savaitės vidurkis buvo 44,7 Eur/MWh, 2023-iaisiais tuo pačiu laikotarpiu – 35,5 Eur/MWh. Pagal gamtinių dujų ateities sandorius jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos tokios, kaip buvo manoma ir prieš savaitę: kainos gali svyruoti 24–27 Eur/MWh ribose.  

Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 49,4 proc., prieš savaitę buvo 50,6 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 66,3 procento. Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 63,7 proc. (praėjusią savaitę buvo 67,2 proc.), prieš metus saugyklų užpildymas siekė 73,5 procento.   

Gruodžio 22–26 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 493,7 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 548,1 GWh). Į Latviją gamtinių dujų išsiųsta 0 GWh (ankstesnę savaitę – 15,0 GWh).  

Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 5,8 GWh dujų (kaip ir ankstesnę savaitę – 5,8 GWh).  

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2025 m. gruodžio 22–26 d., palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 4,7 proc., suvartota 288,2 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 302,4 GWh).  

Vidutinė nagrinėjamos savaitės Brent naftos kaina siekė 61,8 USD/bbl – tai 3,2 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 59,9 USD/bbl. Naftos kainų padidėjimą lėmė neramumai Artimuosiuose Rytuose, įskaitant Saudo Arabijos oro antskrydžius Jemene ir Irano paskelbtą „plataus masto karą“ su JAV, Europa ir Izraeliu – tai kursto susirūpinimą dėl galimų tiekimo sutrikimų. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 73,5 USD/bbl, o 2023-iųjų tuo pačiu laikotarpiu – 79 USD/bbl. 

Remiantis naujausiais Brent naftos ateities sandoriais, prognozuojama, kad artimiausiais metais kainos bus 1 USD/bbl didesnės nei buvo prognozuota prieš savaitę. 

Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse sumažėjo 0,5–1,4 proc., išskyrus Estiją, kur kaina nepasikeitė. Dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse sumažėjo 0,6–1,4 proc., išskyrus Estiją, kur kaina nepasikeitė. 

Tarp Baltijos šalių benzinas yra pigiausias Lietuvoje, o dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje sumažėjo iki 0,122 Eur/l. Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 13,7 proc., o dyzelino – 1,7 proc. mažesnė.  

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 36 proc. – nuo 82,5 Eur/MWh iki 52,5 Eur/MWh. Kainų kritimą lėmė šventinę savaitę mažėjęs vartojimas bei augusi nacionalinė elektros gamyba, ypač vėjo elektrinėse.  

Gruodžio 27 d. didmeninė vidutinė paros elektros energijos kaina Lietuvoje buvo 1,55 Eur/MWh – tai antra mažiausia kaina šiais metais. Elektra mažiau kainavo tik šių metų birželio 29 d., kai jos kaina buvo neigiama ir sudarė -2,62 Eur/MWh.   

Gruodžio 25–28 d., esant aukštai vietinei elektros energijos gamybai bei sumažėjus suvartojimui, Lietuva bendrai pasigamino daugiau elektros energijos nei suvartojo. Gruodžio 25 ir 28 d. elektros energijos balanse Lietuva buvo eksportuotoja.   

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais  
numatomos 67–104 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 23–69 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos buvo artimesnės Šiaurės Europos kainų lygiui. 

Gruodžio 22–28 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, Baltijos jūros regiono valstybėse keitėsi įvairiai: Latvijoje elektros kainos mažėjo 36 proc. – nuo 82,5 Eur/MWh iki 52,5 Eur/MWh, Estijoje mažėjo 33 proc. – nuo 67,5 Eur/MWh iki 45,0 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje krito 20 proc. – nuo 55,7 Eur/MWh iki 44,5 Eur/MWh. Vokietijoje elektros kainos mažėjo 9 proc. – nuo 91,4 Eur/MWh iki 83,0 Eur/MWh, o Lenkijoje mažėjo 13 proc. – nuo 116,8 Eur/MWh iki 101,1 Eur/MWh. Suomijoje elektros kainos didėjo 21 proc. – nuo 13,8 Eur/MWh iki 16,8 Eur/MWh.  

Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 78,4 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 44,7 Eur/MWh.   

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje gruodžio 22–28 d., palyginus su ankstesne savaite, sumažėjo 12,2 proc. – iki 234,6 GWh. 

Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 182,2 GWh, arba 12,3 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite. Per savaitę šalyje pasigaminome apie 78 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Švedijos ir Latvijos.  

Vėjo elektrinės praėjusią savaitę pagamino daugiausiai elektros energijos – 126,8 GWh – 34,5 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jos pagamino 94,3 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 57,9 GWh, arba daugiau nei du kartu mažiau nei šiemet. 

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 24,4 GWh elektros energijos – tai 34,3 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 37,1 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 57,9 GWh elektros energijos, arba daugiau nei du kartus daugiau nei šiemet.  

Saulės elektrinės pagamino 3,1 GWh elektros – tai beveik du kartus daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 1,6 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 32,4 proc. mažiau elektros energijos – 2,1 GWh.  

Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 13,9 GWh – tai 13,8 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 16,2 GWh, ir 29,6 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 19,8 GWh.  

Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje siekė 28,01 Eur/MWh – ji pakilo 7,6 proc., lyginant su ankstesne savaite, kai buvo 26,04 Eur/MWh. 

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 24,58 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 23,19 Eur/MWh. 

Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia savaitės energetikos duomenų apžvalgą:    

https://www.ena.lt/eda-savaiciu-apzvalgos/ 

Pasak Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistų, žiemos šventės yra metas, kai keliautojai dažniau kreipiasi dėl privalomąjį sveikatos draudimą įrodančio sertifikato – tiek pamiršus Europos sveikatos draudimo kortelę, tiek jos nespėjus pasigaminti iki kelionės. Šis dokumentas ypač svarbus slidinėjimo išvykose, keliaujant su vaikais ar aktyviai leidžiant laiką kalnų kurortuose, kur traumos ir ūmūs susirgimai – ne retenybė.

VLK Gyventojų aptarnavimo departamento direktorė Dalia Miniauskienė pastebi, kad sertifikatas tampa tikru kelionių gelbėtoju: „Šventiniu laikotarpiu žmonės daug keliauja, o Europos sveikatos draudimo kortelė neretai lieka namuose. Tokiais atvejais sertifikatas yra patogiausia ir greičiausia išeitis – jis suteikia tokias pačias teises į būtinosios medicinos pagalbos paslaugas kaip ir kortelė. Jei užsienyje patiriamas ūmus sveikatos sutrikimas, įvyksta trauma slidinėjant ar vaikui staiga prireikia pagalbos, gydymo įstaigoje pakaks pateikti sertifikatą telefone“, – sako D. Miniauskienė.

Pasak jos, Europos sveikatos draudimo kortelę pakeičiantys sertifikatai nepraranda populiarumo. Jų per šiuos metus iki gruodžio ligonių kasa jau išdavė beveik 31 tūkst.

Kortelė ir sertifikatas suteikia teisę į būtinosios medicinos pagalbos išlaidų apmokėjimą Europos Sąjungos šalyse bei Lichtenšteine, Islandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje – šiose valstybėse tokios paslaugos kompensuojamos pagal vietos nustatytas taisykles.

Sertifikatą galima susiformuoti savarankiškai net ir jau būnant užsienio šalyje – pakanka prisijungti prie ligonių kasos informacinės sistemos per Elektroninių valdžios vartų portalą. Dokumentas išduodamas iškart, o parsisiųstas į telefoną tampa tokiu pat patikimu įrodymu kaip ir fizinė kortelė. Ši galimybė itin patogi tėvams, kurie sertifikatus gali susiformuoti ir savo vaikams.

Jei prisijungti prie sistemos dėl techninių ar kitų priežasčių nepavyksta, dėl sertifikato gali padėti ir užsienio gydymo įstaiga ar toje šalyje veikianti valstybinio sveikatos draudimo institucija – jos kreipiasi į VLK Lietuvoje ir dokumentas atsiunčiamas nedelsiant. Kaip ir kortelė, sertifikatas išduodamas nemokamai.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad sertifikatas galioja iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, todėl keliaujant ilgesnį laiką jį reikės atnaujinti. Pavyzdžiui, 2026 metų sausio 1-ąją būtina parsisiųsti naują dokumentą, nes ankstesnis, galiojęs iki gruodžio 31-osios, nuo naujų metų nebebus laikomas galiojančiu. Taip pat svarbu žinoti, kad sertifikatas pripažįstamas tik tuo atveju, jei žmogus yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Be to, jis nepadengia paslaugų, teikiamų valstybinei sveikatos sistemai nepriklausančiose gydymo įstaigose, taip pat papildomų, su gydymu nesusijusių išlaidų – pavyzdžiui, transportavimo, maitinimo ar komforto paslaugų.

Ligonių kasa primena, kad net ir neturint kelionėje nei kortelės, nei sertifikato, svarbiausia – nesijaudinti: išlaidas, sumokėtas už būtinosios medicinos pagalbos paslaugas užsienyje, grįžę į Lietuvą gyventojai gali susigrąžinti pateikę mokėjimo ir medicininius dokumentus.

Ligonių kasų inf. 

Gruodžio 28-osios vėlų vakarą Jonavoje neblaivus keleivis smurtavo prieš pavežėjimo paslaugas teikusį vairuotoją.

Apie 23 val. Lietavos gatvėje automobilyje „Toyota Prius“ 1987 metais gimęs vyras, kuriam nustatytas 2,35 promilės girtumas, užpuolė 1961 metais gimusį vairuotoją.

Sekmadienio rytą, apie 8.44 val., gautas pranešimas iš Užusalių seniūnijos Svilonių kaimo – medis buvo užvirtęs ant gyvenamojo namo stogo Gandrų gatvėje. Dėl grėsmės pažeisti stogo dangą ugniagesiai medžio šalinti negalėjo, todėl įvykio vietoje buvo pabudėta ir užtikrintas saugumas. Namo savininkas vėliau pasitelkė privačią įmonę, kuri medį pašalino. Pastatas – vieno aukšto su mansarda, pusiau mūrinis, pusiau medinis, stogas dengtas skarda.

Tą pačią dieną, apie 10.39 val., Kulvos seniūnijos Mykoliškių kaime pranešta apie ant važiuojamosios kelio dalies nuvirtusį medį. Dar vienas pranešimas gautas 14.18 val. iš Šveicarijos seniūnijos Paryžiaus kaimo – medis buvo užgriuvęs ant elektros laidų. Teritorija aptverta „STOP“ juosta, budėta iki atvykstant Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) darbuotojams. Tuo metu fiksuotas ir elektros tiekimo sutrikimas.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį, apie 1.29 val., dar vienas medis užtvėrė kelią Jonavos seniūnijos Ruklos kaime, Paupio gatvėje.

Stiprus vėjas nepagailėjo ir Užusalių seniūnijos Kalėdų eglutės – ši buvo nuversta, tačiau bendruomenė greitai sutelkė jėgas. „Mūsų eglutė po švenčių ir stipraus vėjo nusprendė pagulėti, bet mes neleidome jai tinginiauti – per mažiau nei dvi valandas pastatėme ją vėl ant kojų, tik šį kartą apie du metrus trumpesnę“, – socialiniuose tinkluose rašė Užusalių bendruomenės vadovė Laurita Ribakovė, dėkodama už suteiktą techniką Viktorui Linkevičiui.

Dėl smarkaus vėjo sekmadienį kai kuriose šalies vietose buvo sutrikęs elektros tiekimas. ESO atstovės Rasos Juodkienės teigimu, sekmadienio rytą elektros neturėjo apie 7 tūkst. klientų, vakare šis skaičius sumažėjo iki kelių šimtų, o pirmadienio rytą elektros tiekimas jau buvo visiškai atstatytas.

Parengta pagal Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinės duomenis 

Tą pačią dieną apie 15.40 val. Jonavoje, Žeimių take, fiksuotas smurto artimoje aplinkoje atvejis. Neblaivus vyras (gim. 1967 m.), kuriam nustatytas 2,07 prom. girtumas, smurtavo prieš taip pat neblaivią moterį (gim. 1971 m., 2,59 prom.). 

Parengta pagal Kauno AVPK ir Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinės duomenis 

2025 metų pabaiga pasižymėjo „kultūrininkų“, saugančių kultūrą, mitingų gausa, todėl šią išskirtinių pasiekimų apžvalgą pradėkime nuo kultūrinių išskirtinių pasiekimų, įgyvendintų be Kultūros ministerijos ar Kultūros tarybos paramos. 

2025 m. birželio 7 d. Palangoje VšĮ linijinių šokių mokykla „Linedance LT“ surengė XXąjį linijinių šokių festivalį „Draugystės tiltas“. Jo metu J. Basanavičiaus gatvėje linijinius šokius šoko nuo 5 iki 80 metų amžiaus 2554 šokėjai, išsirikiavę penkiomis eilėmis beveik 0,5 km ilgio atkarpoje. Paskutiniam šokiui dalyviai stojo šešiomis eilėmis ir šoko poromis. Tai buvo ne tik daugiausia linijinių šokių šokėjų vienoje gatvėje, bet ir tapo masiškiausiu linijinių šokių renginiu Lietuvoje. Festivalio vaikų šokių dalyje „Hakuna Matata“ (Jokių keblumų) dalyvavo 902 vaikai šoko išsirikiavę devyneriomis eilėmis ir tai buvo masiškiausias vaikų linijinių šokių renginys.

2025ieji paskelbti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metais, minint jo 150ąsias gimimo metines. Šia proga grafikos dizainerė Loreta Roževičiūtė-Elksnė ir kūrybinė grupė „Vėjo Rožės“ sukūrė 2,5 m aukščio 1,6 m pločio erdvinį paveikslą atspausdintą ant metalo plokštės. Jis pristatytas birželio 1 d. ant 3,5 m aukščio molberto šalia Palangos jūros tilto. Kūrinys „Trimatė jūros sonata“ ypatingas tuo, kad yra dvimatis ornamentinis piešinys, kuriame, sutelkus žvilgsnį į tolį žiūrint pro plokščio ornamento piešinį tarsi jo nebūtų ir lėtai atsitraukiant, stebėtojui išryškėja kelių perkurtų M. K. Čiurlionio paveikslų erdviniai vaizdai. Ornamentų raštų išdėstymas primena paveikslą „Sonata – Allegro“, o įžvelgiamame erdviniame vaizde atkartota „Sonatos – Andante“ laivas delne ir du švyturiai jūros tolumoje. Tai yra didžiausia autostereograma, dažnai pavadinama tiesiog stereograma arba erdviniu vaizdu. Jai sukurti reikia itin kruopštaus rankų darbo, nes ornamentai piešiami ranka, o erdvinis vaizdas kuriamas kartu su skulptoriumi, siekiant tiksliai perteikti gylio pojūtį. Šis savitas meninės raiškos būdas jungia meną ir mokslą. Erdvinis paveikslas sukurtas remiantis anatominiais regos skaičiavimas, todėl piešinio negalima nei padidinti, nei sumažinti. Tokio pat dydžio ant drobės atspaudas rudenį rodomas M. K. Čiurlionio meno galerijoje Čikagoje (JAV). Didžiausia paveikslų derinių kompozicija – 1024 derinių – sukūrė palangiškis dailininkas ir poetas Vytautas Kusas. Kompozicija „Tarp Čiurlionio vizijų“ išsiskiria tuo, kad kiekvieną iš rėme įtvirtintų dviejų porų po 16 paveikslų galima apsukti 180 laipsnių kampu apie savo ašį. Tokiu būdu Palangos Stasio Povilaičio koncertų salėje atidarytoje parodoje kiekvienam buvo galima susikurti gausybę skirtingų paveikslų derinių. Didžiausias pašto ženklo maketas – 1,97 m aukščio, 2,68 m pločio – sukurtas Šiaulių dailės mokyklos bendruomenės, minint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150ąsias gimimo metines. Kūrinys, pagal Audronės Grosienės sumanymą, pristatytas rugsėjo 17 d. Pagrindinis kūrėjas – Vidmantas Zarėka, jam talkino mokytojos Daina Dambrauskienė, Irena Šliužienė, Jolita Udrienė ir mokyklos direktorius Petras Slonksnis.

Įspūdingus pasiekimus kūrė ir vietos bendruomenės. Endriejave pristatyta didžiausia mezginių dekoracija – 3 m aukščio, 8 m apimties laistytuvą ir 0,9 m aukščio, 4,1 m apimties gėlių vazoną puoštą 2659 įvairaus dydžio nertais ir sujungtais kvadratėliais. Ją sukūrė 15 Endriejavo (Klaipėdos r.) seniūnijos darbščiųjų rankų būrelio „Miklūs pirštukai“ narės, Klaipėdos rajono, Tverų ir Velso (Jungtinė Karalystė) lietuvių bendruomenės dailės būrelio mezgėjos. Dekoracijai sunaudota 35,7 kg įvairiaspalvių siūlų. Ji sukurta pagal Endriejavo seniūnaitės Aldonos Paulauskienės sumanymą ir pristatyta miestelio pagrindinėje aikštėje, minint Endriejavo 245 metų sukaktį. Į laistytuvo dekoraciją galima patekti pro tam įrengtas duris. Viduje yra galimybė sužinoti apie dekoracijos sukūrimą ir prisidėjusiuosius prie šio sumanymo įgyvendinimo. Švėkšnoje sukurta didžiausia gaidžio skulptūra. Tai 5,45 m aukščio ir 7,10 m ilgio kūrinys „Gaidys saugantis margučius“, padarytas metalo rėmą, apipynus tujų šakomis, papuošus įpintais augalais ir raudona medžiagine skiautere. Ją Švėkšnos Knygnešių aikštėje pastatė asociacija „Švėkšniškių sambūris“, vadovaujant Ingritai Riterienei. Ir dar su paukščiais susijęs išskirtinis pasiekimas – Didžiausia paukščio instaliacija – 24,5 m pločio ir 20 m ilgio paukščio pavidalo kūrinys, sudarytas Jonavos Joninių slėnyje miesto šventės, įvykusios rugsėjo 6 d. metu. Instaliacija sudaryta iš apie 4 tūkst. eisenos dalyvių padarytų ir atsineštų maždaug 5 tūkst. popierinių paukštelių.

Šiaulių rajono kaimo turizmo sodybai „Girelė“ Jotvingių kryžiaus riterių ordinas padovanojo menininko ir dizainerio Viliaus Purono kartu su Šiaulių įmonėmis „Saglda“ ir „Elga“, bendradarbiaujant su Šiaulių apskrities gaisrininkų draugija bei UAB „Milgreta“ ir „Piroteka“ sukurtą 10,2 m ilgio, 4,48 m aukščio, 2,989 t masės skulptūrą. Tai sudėtingos konstrukcijos ir technologinio tikslumo kūrinys, galinti išskleisti sparnus iki 4,55 m pločio, jungiantis mitinio padaro vaizdavimą su šiuolaikinėmis technikos galimybėmis, kuri pripažinta didžiausia fantastinio gyvūno skulptūra. 

Gausiausias stimpankų stiliaus galvos puošmenomis renginys įvyko Kauno tvirtovės III forte (Kauno r.) rugsėjo 13 d. Jį surengė Garliavos apylinkių „Sąnašos“ bendruomenė, sukvietusi 188 festivalio „Stimpankų dvasia“ dalyvius, pasipuošusius XIX amžiuje įsivaizduotos ateities, pagrįstos garo varikliais, krumpliaračiais, žalvariu ir mechaniniais įrenginiais, stiliaus apranga bei puošniomis galvos apdangalų detalėmis. Dalyvių įvaizdžius kūrė Anglijos karalienės Viktorijos laikų mados įkvėpti elementai – cilindrai, skrybėlaitės, „goggles“ akiniai ir kitos rankų darbo puošmenos. Kultūrininkų-menininkų išskirtinių pasiekimų apžvalgą tenka papuošti rožėmis ir priminti, kad floristas Modestas Vasiliauskas Kaune parodoje „Moters pasaulis“ modelio suknelę papuošė daugiausia suknelės puošyboje –1633 rožėmis. Rožes pasirinkęs kaip pagrindinę suknelės puošyboje gėlę, kūrėjas parodos metu modelį nuo galvos iki kojų papuošė gyvų rožių kompozicija, taip pabrėždamas meninę mintį, kad „moterys – gražios kaip rožės“, o šis kūrinys tapo vienu įspūdingiausiu madų pristatymo dalies parodoje darbu.

Mažiausią lietuvišką knygą – 6,9 × 5,8 mm dydžio, 3,4 mm storio, 68 puslapių knygą parašė ir rankiniu būdu įrišo pats poetas ir dailininkas Vytautas Kusas. Eilėraščių knygos „Tąsa“ tekstas atspausdintas spaustuvėje „Druka“. Kartu su šia knyga išleista didesne – 8 × 6 cm dydžio, 7 mm storio – jos laida lietuvių ir anglų kalbomis. Didžiausią eiliuotą sakmę – 383 posmų, iš jų 5 trioletai, atspausdintą kaunietės poetės Irenos Jacevičienės-Žukauskaitės 256 puslapių knygoje „Tėvo Stanislovo šviesa. Eiliuota sakmė, skirta Tėvo Stanislovo 20osioms mirties metinėms“, išleido Kaune Pasaulio lietuvių centras 500 vnt. tiražu Ji iliustruota 218 dokumentinėmis nuotraukomis.

Techninių ir sportinių išskirtinių pasiekimų sąrašas taip pat įspūdingas. Vilnietis Aidas Bubinas motociklu per 20 parų nuvažiavo toliausiai, spėjo aplankyti 14 užsienio valstybių ir nuvažiuoti 32 700 km. Kelionė pavadinimu „10 × 10“ vykdyta laikantis kelių eismo taisyklių, su iššūkiu nuvažiuoti ne mažiau kaip 1 mylią (1609,344 m) per 24 valandas. Tačiau A. Bubinas kelionei skyrė 20 parų siekdamas nuvažiuoti ne mažiau kaip 20 000 mylių. Atstumas patvirtintas GPS duomenimis ir degalinių kuro čekiais. Šios kelionės tikslas buvo paramos lėšų Ukrainai rinkimas Europoje per platformą „Contribee“, siekiant skatinti vienybę ir pagalbą. O devynmečiui vilniečiui Bernardui Šeinauskui vairuojant automobilį „BMW 325i“ Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome pasiektas 163,7 km per val. greitis. Tai yra didžiausias devynmečio automobiliu išvystytas greitis.

Kad neužsisėdėti automobilyje ar ant motociklo, pabėgiokime kartu su vilniete Giedrė Teresevičiene. Ji per 11 valandų 48 minučių ir 7 sekundžių Vilniaus sporto klube „Lemon Gym“. greičiausiai iš moterų ant bėgimo takelio nubėgo 100 km. Tačiau 100 km Giedrei buvo negana ir ji bėgimą tęsė tol, kol per 24 valandas nubėgo 181,83 km. Tai buvo toliausiais ir ilgiausiai trukęs bėgimas ant bėgimo takelio. Pažymėtina, kad po 16 valandų ir 11 minučių spartus bėgimo JAV pagamintas naujas bėgtakis, neatlaikė lietuvaitės diktuojamo ištvermės krūvio ir sustojo. Laimei, šalia buvo atsarginis treniruoklis, tad sportininkė galėjo tęsti savo iššūkį – 24 valandų bėgimą ant bėgimo takelio, siekiant per nustatytą laiką įveikti kuo didesnį atstumą. Šis ištvermės reikalaujantis bėgimas turėjo kilnų tikslą – juo buvo renkamos lėšos SOS vaikų kaimams ir jų globojamiems vaikams.

Jaunieji talentai taip pat stebino. Gebėjimas kybant ant skersinio žemyn galva, rankų jėga pakilti taip aukštai, kad galėtų permetus kojas į kitą skersinio pusę atsiversti ir pasiekti skersinio viršų geba ne kiekvienas. Tokį atsivertimą sportininkai vadina „meška“. Dešimtmetis marijampolietis Ąžuolas Šeduikis dalyvaudamas televizijos laidos „Lietuvos talentai“ filmavime atliko 250, tai yra daugiausia ant skersinio pratimų „meška“. Šis Ą. Šeduikio pasiekimas jau įrašytas į rengiamas spaudai Lietuvos vaikų, Marijampolės rajono ir Lietuvos išskirtinių pasiekimų knygas. Be to laukiamas atsakymas iš Gineso biuro ar toks pasiekimas bus pripažintas pasauliniu išskirtiniu pasiekimu ir ar dešimtmetis garsins Lietuvą visame pasaulyje. Vilniaus Sietuvos progimnazijos pradinės klasės 4b mokinys Emilis Bliūdžius tarptautiniame breiko šokių turnyre „Sun City Battle'25“ Šiauliuose atliko daugiausia apsisukimų „malūnu“ – 64.

Nors lietingoji vasara pašykštėjo šiltų ir saulėtų dienų, bet Albina Kazakevičienė, iš sėklos smėlingame Radvilonių kaimo darže užaugino didžiausią svogūną Druskininkų savivaldybėje. Jo masė – 536 g, ropelės apimtis (be laiškų) – 29 cm. Ta proga pravartu prisiminti ką valgėme 2025aisiais. Asociacija „Tikroji Žvėryno bendruomenė“, pirmininkaujama Rasos Pavarienės, linksmai Vilniuje prie Vingio parko tilto šventė Užgavėnes. Jos metu buvo sudaryta ilgiausia blynų virtinė. Skaičiuojant, kad 263,4 m ilgio virtinės viename metre buvo sudėliota vidutiniškai po 12 blynų, tai visoje virtinėje vienas šalia kito buvo sudėliotas 3161 blynas. Blynų virtinei iškepti sunaudota 165 kg miltų, 100 litrų pieno, 200 vnt. kiaušinių, 10 kg cukraus, 10 l aliejaus, 1 kg druskos. Daugiausia lietinių blynų su bulviniu dažiniu iškepta Utenos miesto 764ųjų metinių šventėje vykusiame renginyje „Gardus Utenos iššūkis“. Apie 3 tūkst. lietinių blynų buvo sudėta ant tam paruošto rėmo-padėklo, vaizduojančio Utenos miesto herbą – blizgančios pasagos. Šios, lietiniais blynais apdėtos, pasagos aukštis buvo 4 m, o plotis – 3,25 m. Šventės dalyviai vaišinti blynais su tradiciniu uteniškių bulviniu dažiniu, paruoštu iš 30 kg bulvių, 10 kg svogūnų, 10 kg šoninės spirgučių, 10 litrų pieno ir įvairių pagardų. Lietinių blynų kepimą surengė Utenos kultūros centras ir Utenos miesto savivaldybės administracija, o blynus iškepė ir dažinį paruošė Lietuvos barbekiu kepėjų asociacija. Ilgiausias chačiapuris – 2 m ilgio, iškeptas SIA Hermes invest filialo Lietuvoje, padedant restorano „Palūšės piratai“ ir Lietuvos barbekių kepėjų asociacijos kepėjams, Tautų mugėje Vilniuje. Jam pagaminti sunaudota 2,5 kg Sakartvelo Samegrelo regiono sūryminio sūrio „Sulgunio“, 3 kg miltų ir 0,5 kg grietinės. Chačiapuris keptas užmovus ant iešmo virš įkaitintų žarijų ir šluotele aptepant suplaktais kiaušiniais. Daugiausia stručio kiaušinių kiaušinienių – 13 skirtingų kiaušinienių iš 35 stručio kiaušinių iškepta Druskininkų savivaldybės 15ojo kaimo bendruomenių sąskrydžio metu 12-os kepėjų komandų Švendubrės kaime. Sąskrydį su smagia programa ir įvairiomis varžytuvėmis surengė Druskininkų vietos veiklos grupė. Yra įprasta, kad vaišės be torto nebūna. Gal todėl 46 konditeriai iš 24 Lietuvos miestų, suburtų pagal klaipėdietės konditerės Reginos Glinskienės ir šilalietės Izidoros Jurgutės sumanymą Šilalėje pagamino didžiausio skersmens tortą. Sujungus 43 atskirus, 14 skirtingų skonių tortus į vieną bendrą saldųjį patiekalą, jis buvo 1,54 m skersmens, apie 100 kg masės. Tortui papuošti sunaudota daugiau nei 3 kg kremo ir per 20 kg įvairių uogų.

Kolekcininkai stebino kolekcijų įvairove ir jų gausumu. Pavyzdžiui alytiškė Vita Zykutė per dešimtmetį sukaupė gausiausią suvožiamų keptuvių ir formų kolekciją. 508 keptuvių kolekcijoje yra dvivėrių kepimo ir liejimo prietaisų, kurių didžioji dalis – elektriniai. Kolekcijoje yra žirklių pavidalo, ant krosnies vartomos suvožiamos, įvairios kepimo formos storiesiems gaminiams, taip pat šokolado ir ledinukų formelės bei dekoratyvinės suvožiamos keptuvės. Ypatingą vietą rinkinyje užima liturginės keptuvės, skirtos kalėdaičiams, ostijoms ir komunikatams kepti. Sunkiausia kolekcijos keptuvė sveria 37 kg. Ji skirta ostijoms kepti, o seniausia datuota keptuvė – 1917 m. čirvinių blynų keptuvė. Visa šios kolekcijos įvairovė buvo pristatyta Alytaus miesto muziejuje. Gausiausią siuvimo mašinų kolekciją sukaupė Kęstutis Bukauskas iš Juknaičių kaimo (Šilutės r.). Ją sudaro 215 veikiančių siuvimo mašinų su rankinėmis, kojinėmis ir elektrinėmis pavaromis, atgabentas iš Amerikos, Europos ir Azijos šalių. Seniausia kolekcijos mašina – „Wheller Willson“, pagaminta JAV 1853 m., o didžiausia – 1,5 m aukščio „Adler“, pagaminta Vokietijoje 1900 m. Šios kolekcijos pagrindu Juknaičių kaime atidarytas Siuvimo mašinų muziejus. Jame yra ir vyriškos ir moteriškos siuvimo mašinos. Pastarosios buvo mažesnės ir ne tokios galingos. Ant vienos „Louis Littauer“ siuvimo mašinos puikuojasi užrašas „Littauen“ („Lietuva“). Ji pagaminta apie 1895 m., o į Juknaičius pargabenta iš Marselio (Prancūzijos). Gausiausią „Heineken“ alaus bokalų ir taurių kolekciją yra surinkęs Alvydas Puplevičius iš Neveronių k. (Kauno r.). Kolekciją sudaro 296 taurės, bokalai ir ąsočiai su „Heineken“ alaus daryklos ženklu, atkeliavę iš 17 pasaulio šalių. Jie pagaminti iš stiklo, keramikos, aliuminio ar plastiko, kai kurie papildyti medžio ar tekstilės detalėmis, o keli – apdailinti rankomis. Seniausia kolekcijoje – 1960 m. Naujojoje Gvinėjoje pagaminta taurė ir bokalas. Sunkiausias kolekcijos daiktas – 1,705 kg masės, 2 litrų talpos stiklinis ąsotis, pagamintas Graikijoje. Jo talpa – 2 litrai, tačiau talpiausias yra 3 litrų talpos rankomis apipavidalintas molinis ąsotis iš Nyderlandų.

Vieni kolekcionuoja, o kiti patys kuria kolekcijas. Antanas Lenkevičius iš Ringaudų kaimo (Kauno r.) sukūrė daugiausia skirtingų medinių lesyklėlių. Jo 35 savitų medinių lesyklėlių paroda „Mažieji sparnų sodai“ džiugino Kauno rajono Ringaudų bibliotekos lankytojus. Ypač brangi kūrėjui lesyklėlė, skirta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150osioms gimimo metinėms, perteikianti garsaus menininko paveikslo „Aukuras“ motyvus.

Vieni rūpinosi paukšteliais, kiti – kitokiais globotiniais. Asociacija „Tikroji Žvėryno bendruomenė“, Pasaulinės gyvūnijos dienos proga sukvietė šeimininkus su augintiniais palaiminimui. Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios kunigui Vytautui Rapaliui teko atlikti masiškiausias naminių gyvūnų palaiminimo apeigas. Bažnyčios kieme buvo palaiminti 69 naminiai gyvūnai, iš jų 63 šunys, 5 katės ir viena žuvis. 

Tausojant aplinką, įgyvendinant UAB „Mugių centras“ projektų vadovo Ernesto Badausko sumanymą, Kauno Laisvės alėjoje išsirikiavo ilgiausia daugkartinius maišelius laikančių žmonių eilė. Ją sudarė 449 žmonės, o eilė nusidriekė 431 m ilgiu. Šio sambūrio tikslas – skleisti žinią apie daugkartinių maišelių naudojimo svarbą ir skatinti atsisakyti plastikinių.

Vasarą buvo nupintas didžiausias – 846 m ilgio vainikas. Jis supintas iš ąžuolų, klevų, tujų šakelių bei įvairių žolynų. Vainiką pynė Pasvalio rajono Pumpėnų, Jurgėnų, Kriklinių, Vilkiškių, Rinkūnų ir Pušaloto bendruomenių nariai, Lavėnų socialinės globos namų gyventojai, Pumpėnų bočių draugija bei kiti vietos bendruomenių atstovai. Šiuo vainiku Joninių šventėje „Pinu, Pinu 2025, Pumpėnai“ buvo apjuostas Pumpėnų tvenkinys. Pynimą surengė Pasvalio kultūros centro Pumpėnų skyrius. Šis Joninių vainikas ne tik papuošė šventę, bet ir parodė, kiek daug galima nuveikti dirbant išvien, tapo gyvu bendrystės ženklu. Jis vienijo žmones iš įvairių Pumpėnų seniūnijos gyvenviečių, stiprino kaimynystės ryšius ir paskatino dalintis patirtimi, tradicijomis bei nuoširdžiai didžiuotis savo kraštu. O žiemą baigta iš siūlų nerti ilgiausia nerta girlianda. Ji sudaryta iš 242 nėrinių, vaizduojančių eglutes, yra 37,6 metro ilgio ir sveria 1,361 kg. Girliandą sukūrė rankdarbių mėgėja ir kūrėja Katarina Maciūnienė iš Rokiškio rajono. Nunertos eglutės iš įvairiaspalvių šešių gijų lininių siūlų, standintų specialiu kietinimo skysčiu, yra vienodo rašto, vidutiniškai 12,5 cm aukščio ir pločio. Girliandos sujungimo vietas puošia nertos baltos lininės snaigės.

Registruotas neįprastas išskirtinis pasiekimas – daugiausia asmens vardų. Keturis vardus turi vilnietė Jadvyga Viktorija Zofija Aušrelė Šatienė. Dėl spausdintuvo ir programinės įrangos techninių galimybių jos asmens tapatybės kortelėje netilpo paskutinio vardo paskutinė raidė.

Lietuvoje 2025 metais pūtė smarkūs politiniai vėjai ir skersvėjai, todėl Vyriausybė pasižymėjo itin sparčia ir gausia ministrų kaita. Ankstesnių vyriausybių ir Seimo sprendimų padarinius teko tvarkyti advokatams. Pavyzdžiui, advokatui Erikui Rugieniui teko parengti ir perskaityti didžiausios apimties advokato baigiamąją kalbą. Ji buvo surašyta 317 puslapiuose, o juose buvo įrašyti 132 483 žodžiai. Ši advokato baigiamoji kalba perskaityta Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. balandžio 9, 10, 16, 29, 30 d. ir gegužės 14 d. pirmojoje dienos pusėje, nagrinėjant sąlyginai vadinamą bylą „Dėl 2021 m. riaušių prie Seimo“. Kiekvieną posėdžio dieną kalba buvo sakoma maždaug nuo 10 iki 17 valandos su dviem pertraukėlėmis. Kad ir ką beiškrėstų politikai, bet Tėvynę Lietuvą myli ir Lietuvos vėliavą lietuviai iškelia labai aukštai aukštai. Tai įrodo vilnietis Vytautas Bukauskas Lietuvos vėliavą iškėlęs daugiausioje – 65 valstybių aukščiausiose viršukalnėse.

Suprantama, kad be čia paminėtų išskirtinių pasiekimų registruota daug kitų. Juos galite pamatyti Lietuvos išskirtinių pasiekimų tarnybos interneto svetainėje www.lipt.lt. 2025 metai dar kartą įrodė, kad Lietuva – kūrybinga, aktyvi ir bendruomeniška šalis. Nors čia paminėta tik dalis pasiekimų, visi jie liudija žmonių iniciatyvą, atkaklumą ir meilę savo kraštui. Tikėkimės, kad 2026ieji bus dar įspūdingesni ir nudžiugins naujais dar neregėtais išskirtiniais pasiekimais. Tad šokime į Naujųjų metų sūkurį ir siekime naujų išskirtinių pasiekimų

VšĮ „Lietuvos išskirtinių pasiekimų tarnyba" direktorius Vytautas Navaitis

Nereikalingos dovanos: nutylima atliekų problema

Ar šventės be dovanų būtų mažiau ypatingos? Turbūt vos išgirdę šį klausimą, jaučiame lengvą vidinį prieštaravimą – juk dovanų laukimas ir dovanojimas tapo neatsiejama švenčių dalimi. Visgi tyrimai atskleidžia, kad pasaulyje kiekvienais metais milijonai dovanų yra grąžinamos, perdovanojamos, aukojamos arba tiesiog išmetamos. Šią tendenciją patvirtina ir Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – Kauno RATC) atliktos 2024 metų apklausos rezultatai.

Reikšminga dalis respondentų (73%) įvardijo, kad bent kartą yra gavę jiems nereikalingų ir nepageidaujamų dovanų. Atsakymų gausoje dominavo įvairūs suvenyrai: statulėlės, magnetukai, puodeliai, žvakės ar kitos interjero detales - kai kurie šiuos daiktus apibūdino dar tiesiau, vadindami juos „šlamštu“ ar „dulkių rinkėjais“. Sąrašą papildė netinkama kosmetika ar drabužiai.

Kas nutinka šiems daiktams – paklausite? Šiek tiek daugiau nei pusė pripažino, kad tokias dovanas tiesiog laiko lentynose, nors niekada jų nenaudoja. Kita dalis (35%) – perduoda arba perpadovanoja kitiems, o apie 8% – išmeta arba pristato į daiktų pakartotinio naudojimo punktus, kurių reikšmę, remdamasis gautomis įžvalgomis, pabrėžia Kauno RATC direktorius Laurynas Virbickas:

„Gali pasirodyti, kad perpadovoti ar atiduoti kito padovanotus daiktus reiškia neįvertinti žmogaus pastangų ar ketinimo dovanoti. Tačiau ar ne geriau suteikti daiktams antrą šansą, nei juos išmesti ar kaupti?“ – svarsto Kauno RATC vadovas. Jis pažymi, kad didelių gabaritų atliekų aikštelėse Kauno regione įkurtos „Atiduotuvės“ tampa svarbia atliekų prevencijos priemone, todėl Kauno RATC dalijimosi sprendimų plėtrą ir pakartotinio naudojimo skatinimą mato kaip ilgalaikę savo veiklos kryptį: „Turime suprasti, kad dalintis ir duoti turėtų būti maloniau nei gauti.“ – akcentuoja L. Virbickas.

Dovanų perteklius: ar daugiau visada reiškia geriau?

Dovanojame ne tik artimiausiems žmonėms, bet ir kolegoms, pažįstamiems ar net tolimiems giminaičiams. Net jei dauguma apklaustųjų (93%) sutinka, kad dovanojimas skatina perteklinį vartojimą, šis suvokimas netampa priežastimi sumažinti dovanų skaičiaus.

Didžiausia dalis respondentų (67%)įvardijo per šventes dovanojantys nuo trijų iki dešimties dovanų, o kai kurie – net dar daugiau! Tik vienas iš penkių renkasi dovanoti minimalistiškai ir apsiriboja 1-2 dovanomis.

Apklausos rezultatai atskleidžia, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl šventiniu laikotarpiu dovanojame tiek daug, yra nebūtinai nuoširdus noras pradžiuginti, o įsitvirtinęs įprotis laikytis tradicijos – įteikti bent simbolinę dovaną. Kūrybiškumo stoka, nesugebėjimas išrinkti praktiškų dovanų ar laiko stygius taip pat prisideda prie perteklinio dovanojimo. Be to, kas trečias apklaustasis nurodo, kad prieššventinės nuolaidos dažnai paskatina impulsyviai pirkti tai, kas vėliau tampa nereikalinga gavėjui.

Kauno RATC direktorius L. Virbickas pastebi, kad šventinis dovanojimas vis dažniau tampa ir mados dalimi: „Šiandien dovanojimas dažnai nėra apie tikrąjį poreikį – jis labiau susijęs su siekiu atitikti visuomenės lūkesčius. Tai skatina neapgalvotą vartojimą, kuris savo ruožtu prisideda prie atliekų kiekio didėjimo.“

Jis taip pat pabrėžia, kad perteklinis dovanojimas yra neatsiejama vis augančio vartojimo masto dalis, daranti tiesioginį poveikį atliekų kiekiui: „Lietuvoje mes dar tik mokomės gyventi geriau – vis dar daug vartojame ir perkame, todėl atliekų kiekis tik didėja.“

Remdamasis tyrimais, L. Virbickas pažymi, kad bendrojo vidaus produkto vienam asmeniui ir atliekų susidarymo ryšys yra tiesioginis. „Lygio, kad atliekų kiekis pradėtų mažėti, mes dar nepasiekėme,“ – priduria jis, atkreipdamas dėmesį, kad, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse komunalinių atliekų susidarymas pamažu ėmė mažėti, tuo tarpu Lietuvoje šios tendencijos dar nėra matomos.

Aplinkosaugos kaina: dovanos su žalos gamtai pėdsaku

Deja, bet šventinio pertekliaus poveikis aplinkai yra milžiniškas ir prasideda dar prieš dovanoms pasiekiant mūsų namus: „Prekių gamyba, pakavimas ir transportavimas sunaudoja milžiniškus energijos, vandens ir žaliavų kiekius, o į atmosferą išmetama didžiulė anglies dioksido emisijų dalis.” - teigia Kauno RATC ekologė Renata Utyrienė. 

Ypač didelė problema – dovanų pakavimo atliekos, kurios šventiniu laikotarpiu sudaro didelę dalį išaugusių popieriaus, plastiko ir stiklo atliekų. Kiekvieną šventinį sezoną pasaulyje sunaudojami milijonai tonų dovanų pakavimo popieriaus, juostelių ir maišelių, iš kurių nemaža dalis yra neperdirbama dėl plastiko dangos, blizgių dažų ar metalizuotų paviršių, todėl išmestos keliauja į sąvartynus arba yra sudeginamos atliekų deginimo jėgainėse energijai gauti.

Rinktis perdirbamas pakavimo medžiagas yra aplinkai palankesnis sprendimas nei naudoti neperdirbamas blizgias dekoracijas, tačiau svarbu nepamiršti, kad net ir perdirbimas turi savo kainą.

„Tvarumo siekis turėtų prasidėti dar dovanų planavimo etape – nuo apgalvoto dovanų pasirinkimo iki minimalistinio, daugkartinio įpakavimo.“ –pažymi specialistė, pridurdama, kad tokie sprendimai padeda kurti atsakingesnį vartojimą, mažinti atliekų kiekį ir tausoti gamtos išteklius.

Visgi tik dešimtadalis apklausos dalyvių teigia, kad visada stengiasi rinktis tvarius dovanų sprendimus – renkasi rankų darbo, perdirbtas, ekologiškas dovanas ar naudoja minimalų įpakavimą. Didžioji dalis, apie 75%, nurodo, kad nors tvarumo idėjos jiems svarbios, tačiau jos ne visada tampa pagrindiniu kriterijumi renkantis ar pakuojant dovanas. 

Tvaraus dovanojimo sprendimų paieškos

Tvarumo sprendimai nėra sudėtingi – jie slypi kasdieniuose pasirinkimuose. Atsisakę pirkti naujus daiktus galime išradingai panaudoti turimus išteklius – pavyzdžiui namuose esantys daiktai gali tapti netikėtu dovanų pakavimo sprendimu.

Ekologė R. Utyrienė dalinasi patarimais, kaip tvariai pakuoti dovanas ir sumažinti šventinių atliekų kiekį: „Iš panaudotų, bet vis dar tinkamų naudoti popierinių prekių maišelių lengvai galima pasigaminti dovanų pakavimo popierių. Tereikia nukirpti jų rankenas, perkirpti maišelį išilgai ir ištiesinti, kad jis taptų vientisu popieriaus lakštu. Apversti jį taip, kad matoma pusė būtų be logotipų ir naudoti kaip įprastą pakavimo popierių.“Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad toks pakavimas gali būti ne tik praktiškas, bet ir estetiškas – papuošti jį galima rankų darbo raštais, naudojant paprastus spaudus: perpjautą bulvę, išpjaunant formą, ar džiovintos citrinos riekelę, pamirkytą natūraliuose dažikliuose. Specialistė priduria, kad vietoje tradicinių plastikinių juostelių ir blizgių kaspinų verta rinktis džiovintas gėles, šakeles, kankorėžius ar cinamono lazdeles: „Tokie elementai tarnauja ilgai, o praradus išvaizdą, juos galima kompostuoti ar išmesti kartu su maisto atliekomis“.

Tuo tarpu išvengti perteklinio dovanojimo gali padėti atsakingas požiūris į dovanų pasirinkimą. Kauno RATC vykdytos apklausos rezultatai atskleidė, kad dauguma žmonių stengiasi rasti prasmingesnį požiūrį į šią tradiciją – pasikalba su artimaisiais, kad sužinotų jų tikruosius norus arba renkasi praktiškas dovanas, kurios turi ilgalaikę naudą. Kiti kaip atsakingo dovanojimo pavyzdį, nurodo patirčių dovanojimą: „Laikas – geriausia valiuta“- sutinka ekologė R. Utyrienė, pridurdama, kad prisiminimai iš bendrų pramogų ar patirčių išlieka daug ilgiau nei materialios dovanos ir yra pati draugiškiausia dovana tiek mūsų artimiesiems, tiek mus supančiai aplinkai.

Tačiau, jei visgi esate prikaupę daiktų arba gavote dovanų, kurios jums nereikalingos ir neatitiko jūsų poreikių, yra tvarus sprendimas joms suteikti antrą gyvenimą. Kauno RATC stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse įsikūrusiose „Atiduotuvėse“ galima mainytis įvairiausiai daiktais – nuo baldų iki kalėdinių niekučių: „Šventinis laikotarpis – puiki proga peržiūrėti namuose esančius nereikalingus daiktus ir užtikrinti, kad jie nebūtų išmesti, o perleisti tiems, kuriems jie bus naudingi ir suteiks džiaugsmo. Be to, tokiu principu verta vadovautis visada, ne tik per šventes.“ – teigia Kauno RATC direktorius Laurynas Virbickas.  

Kauno regiono atliekų tvarkymo centro informacija 

Tarpukario Lietuvoje gyventojų skaičiaus augimas miestuose ir jų modernizacija vyko glaudžiai susijusiu ritmu, atspindinčiu tiek socialinius, tiek ekonominius valstybės pokyčius. Kaip pažymi KTU doc. dr. Vaidas Petrulis, „Nors Kaunas, tapęs laikinąja sostine, absorbavo didžiąją dalį finansinių, administracinių ir kultūrinių išteklių, visgi ir kiti Lietuvos miestai išgyveno tikrą urbanistinį virsmą.“

Atstatymo laikotarpiu, maždaug 1918–1925 m., miestuose vyko intensyvus karo padarinių šalinimas. Vėliau sekė du statybų „bumai“, apie 1925–1930 m. ir 1935–1940 m. laikotarpius. Tarp jų įsiterpė ekonominės krizės metai, kiek pristabdę modernizacijos tempą, tačiau jau trečiajame dešimtmetyje miestų augimas tapo vienu svarbiausių nepriklausomos valstybės progreso rodiklių.

Miestų plėtra tapo modernizacijos varikliu

Demografinė plėtra skatino urbanistinės struktūros kaitą. Tarpukario laikotarpiu buvo plečiamos miestų teritorijos, parceliuojamos buvusių dvarų žemės, formuojamos naujos miesto dalys, kuriose įsigalėjo nauji statybos reglamentai. Miestuose, o ypač centrinėse jų dalyse, reikalauta mūrinių pastatų, nedegių stogų, tiesių gatvių.

„Gyventojų skaičiaus augimas miestuose skatino ne tik racionalų planavimą, naujų kvartalų atsiradimą, bet ir inžinerinės infrastruktūros plėtrą: nuo grindinių ir kanalizacijos iki elektros tinklų. Tuo pat metu augantis miestiečių sluoksnis keitė gyvenimo būdą – daugėjo nuomojamų butų, intensyvėjo viešųjų pastatų statyba: kilo mokyklos, ligoninės, administraciniai pastatai“, – sako doc. dr. Vaidas Petrulis.   

Fizinės šio augimo išraiškos buvo ne tik nauji pastatai, bet ir technologiniai bei medžiaginiai pokyčiai. Miestuose vis daugiau kilo aukštesnių mūrinių pastatų, kurie tuo metu buvo ryškiausias modernizacijos ženklas. Šie pokyčiai kūrė naują miestovaizdį, kuriame atsispindėjo racionalumas, higieniškumas ir naujoji architektūrinė stilistika. Taigi gyventojų skaičiaus augimas miestuose buvo ne vien socialinis faktas, o ir savotiškas modernizacijos variklis, pakeitęs Lietuvos miestų struktūrą, medžiagiškumą ir estetinę savivoką – nuo tradicinio žemaaukščio, mediniais pastatais užstatyto miestelio prie europietiškos, racionaliai suplanuotos urbanistinės aplinkos.

Tačiau miestų raida neapsiribojo vien tarpukario modernizacija. Per XX ir XXI amžius Lietuvos miestai patyrė ne vieną politinį, ekonominį ir urbanistinį lūžį, kurie iš esmės keitė jų struktūrą, funkcijas ir gyventojų kasdienybę. Infografike matoma ilgalaikė gyventojų dinamika leidžia pažvelgti į šiuos procesus platesniame, nuo 1923 m. iki 2025 m., kontekste.

Lietuvos miestų raida: nuo industrinės plėtros iki darnumo iššūkių

Lietuvos miestų vystymo strategijos ir modeliai smarkiai keitėsi nuo XX a. pradžios iki dabar. Tarpukario laikotarpiu miestai po truputį pritraukinėjo naujai besikuriančias industrijas, atliepė naujai formuojamą infrastruktūros tinklą, kuris siekė atliepti Lietuvos, o ne carinės Rusijos, poreikius. Miestai taip pat tapo kultūros ir mokslo židiniais, pramogų centrais.

Vėliau daugelis šių inovacijų buvo transformuotos ir sugriautos karo metu ir, deja, atkūrinėjamos bei naujai formuojamos jau pagal Sovietų Sąjungos poreikius. KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto lektorė dr. Paulina Budrytė teigia, kad pokarinis miestų atkūrimas dažnai vyko labai skausmingai – buvo stengiamasi griauti pamatines visuomenės vertybes, suardyti kultūrinį pagrindą ir kartu propaguoti sovietinės valstybės idėją bei įvaizdį. Tuo metu miestuose masiškai buvo platinamos ir tiesinamos gatvės, siekiant pabrėžti ideologinę „šviesaus rytojaus“ viziją. Vilniuje tokių pavyzdžių galime pastebėti ir šiandien, pavyzdžiui, dabartinėje Vokiečių gatvėje.

Miestuose keitėsi ir pagrindinių miesto aikščių paskirtis bei įvaizdis. Iš turgaus aikščių su prekybos paskirties statiniais ir intensyviu judėjimu jos virto erdvėmis, skirtomis paradams ir reprezentacijai. „Išvalytos“ ir paliktos tuščios, šios aikštės iš pulsuojančių miesto sutelkties ir ekonominių veiklų centrų tapo menkai naudojamomis atviromis erdvėmis, kuriose kasdienio miesto gyvenimo liko nedaug.

Antrojoje XX a. pusėje miestai augo itin sparčiai, buvo statomi nauji gyvenamieji rajonai, kūrėsi įvairios gamyklos, plėtėsi universitetai, miestuose įsigalėjo vienos paskirties erdvės. Šiuos pokyčius palaipsniui atliepė ir viešojo transporto plėtra.

„Atkūrus nepriklausomybę, miestai sulaukė naujos transformacijų bangos. Pradinį atkūrimo optimizmą lydėjo ekonominė krizė, kurios metu buvusios pramoninės teritorijos, užsidarius įmonėms, tapo keistais ir retai naudojamais praeities vizijų monumentais. Šios erdvės ilgą laiką ieškojo naujų paskirčių, o kai kurios jų to ieško iki šiol“, – sako dr. P. Budrytė.

Tuo pat metu daugiabučių rajonai patyrė sparčiai augančią automobilių invaziją. Kiemai, projektuoti vos keliems automobiliams, šiandien perpildyti, o šiems poreikiams dažnai aukojamos vaikų žaidimų aikštelės, žaliosios miesto erdvės ir pėstiesiems skirti šaligatviai. Automobilis tapo dominuojančia transporto priemone, kartu generuojančia reikšmingą taršą ir ilgalaikes sveikatos problemas.

Didėjant gerovei, miestai pradėjo formuoti dar vieną reiškinį – priemiesčius. Jais tapo tiek buvusios sodų bendrijos, tiek anksčiau neužstatyti laukai ar žaliosios erdvės šalia miestų. Taip dalis kaimų ir vienkiemių tapo miesto dalimis – juose tankėjo užstatymas, formavosi gatvės, o kai kuriais atvejais atsirado ir visa infrastruktūra.

Vis dėlto miestuose vyksta ir teigiami pokyčiai. Vis dažniau į sprendimų priėmimą įtraukiama visuomenė, stiprėja pilietinės iniciatyvos. Bendruomenės savanoriškai tvarko žaliąsias erdves, kuria miesto daržus, organizuoja renginius, dirbtuves ir „mainytuves“. Tokie procesai padeda miestų bendruomenėms formuoti savo tapatybę ir kurti darnesnes gyvenamąsias aplinkas.

Taigi Lietuvos miestai nuo tarpukario iki šių dienų yra nuolat besikeičiantys, save transformuojantys ir savo krypties ieškantys dariniai. Kartais miestams pavyksta numatyti ateities poreikius, kartais – ne. Kartais jų raida kuria ilgalaikę gyventojų gerovę, kartais – sukelia naujų problemų. Todėl pateikti vieną bendrą „pažymį“ visiems Lietuvos miestams yra neįmanoma – šis paveikslas pernelyg įvairialypis. 

 Kauno technologijos universitetas

Sukčiavimo schemos socialiniuose tinkluose nuolat kinta, tačiau išryškėja vienas kanalas, per kurį vartotojai Lietuvoje susiduria su didžiausia rizika. Ekspertai įspėja, kad ši populiari platforma vis dažniau pasitelkiama apgaulingoms žinutėms, kuriomis siekiama išvilioti jautrius duomenis, pasinaudojant pasitikėjimu ir skubos jausmu.

Išskyrė lietuvių pamėgtą programėlę

Nors rizikų nestinga ir kituose socialiniuose tinkluose bei pokalbių programėlėse, „WhatsApp“ šiuo metu išsiskiria sukčiavimo mastu ir intensyvumu. Per šią programėlę dažnai siunčiamos apgaulingos žinutės, kuriomis bandoma gauti konfidencialią informaciją ar paveikti vartotojų sprendimus.

„Rizikos pasitaiko ir „Facebook“ bei „Messenger“ platformose, tačiau „WhatsApp“ išlieka pagrindinis kanalas, per kurį dažniausiai vykdomi tokio pobūdžio incidentai. Todėl kalbant apie skaitmeninį saugumą, svarbu ne tik suprasti dažniausias grėsmes, bet ir žinoti, kaip jas atpažinti bei kokių veiksmų imtis, kad būtų apsaugoti asmeniniai duomenys“, – sako Linas Marcinkevičius, „Tele2“ Kredito ir rizikos kontrolės vadovas.

 Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad sukčiavimo atvejų mastas išlieka stabilus, o tai reiškia, kad rizika vartotojams yra nuolatinė.

„Dažni pavyzdžiai – skambučiai ar žinutės, kuriose teigiama, kad „laimėjote prizą“, „jūsų paskyra blokuojama“ ar „jūsų numeris netrukus nebegalios“, – atkreipia dėmesį ekspertas. 

Svarbiausia – budrumas

Anot L. Marcinkevičiaus, „Tele2“ jau dabar taiko nemažai priemonių – blokuoja suklastotus sukčių skambučius, SMS su žalingomis nuorodomis, taip pat operatorius siūlo Interneto apsaugą, kuri padeda apsisaugoti nuo daugybės kibernetinių grėsmių. Vis dėlto, anot L. Marcinkevičiaus, būtinas kiekvieno vartotojo kritinis mąstymas, nes tik tai padeda apsisaugoti nuo psichologinių manipuliacijų.

Dažniausios vartotojų klaidos socialiniuose tinkluose – neatsargus įtartinų nuorodų spaudinėjimas, pasitikėjimas netikrų paskyrų ar komentarų skleidžiamu turiniu jo nepatikrinus bei konfidencialios informacijos atskleidimas.

Asmeniniai duomenys yra pagrindinis sukčių taikinys, todėl juos atskleidus kyla didžiausia rizika.

„Svarbiausia taisyklė kiekvienam socialinių tinklų vartotojui – išlikti budriam ir saugoti savo konfidencialią informaciją. Privatūs duomenys, tokie kaip PIN kodai, „Smart-ID“ ar banko kortelių informacija, niekada neturėtų būti perduodami per socialinius tinklus ar telefonu. Kilus įtarimų, informaciją verta patikrinti, o įtartinas paskyras – pranešti socialinių tinklų administracijai arba Policijos virtualiam patruliui“, – pataria L. Marcinkevičius.

UAB Tele2 pranešimas spaudai