XXI Vyriausybėje dirbs šie ministrai:

Lukas Alsys – kultūros ministras;

Ieva Andriulaitytė – aplinkos ministrė;

Kęstutis Budrys – užsienio reikalų ministras;

Edvinas Grikšas – ekonomikos ir inovacijų ministras;

Martynas Katelynas – vidaus reikalų ministras;

Robertas Kaunas – krašto apsaugos ministras;

Linas Kukuraitis – sveikatos apsaugos ministras;

Kęstutis Mažeika – žemės ūkio ministras;

Raminta Popovienė – švietimo, mokslo ir sporto ministrė;

Inga Ruginienė – socialinės apsaugos ir darbo ministrė;

Lukas Savickas – energetikos ministras;

Rita Tamašunienė – teisingumo ministrė;

Juras Taminskas – susisiekimo ministras;

Taurimas Valys – finansų ministras.

Prezidento komunikacijos grupė

laisvi, išdidūs ir orūs, šiandien švęskime savo valstybę!

Valstybės ir Tautiškos giesmės diena – geriausias metas bendrystei patirti. Palankiausia proga įsitraukti į bendrų Tautos namų statybą.

Jau ne kartą galėjome įsitikinti, kokie esame galingi, kai veikiame išvien ir kai žinome, ką norime pasiekti.

Tad ir toliau ženkime pirmyn. Būkime vieningi, būkime drąsūs, būkime kovingi.

Tegul mūsų darbai garsiai kalba už mus pačius. Tegul jie visam pasauliui pasakoja, kaip laisvę myli ir kokia tvirta bei vieninga yra Lietuva.

Gražios šventės visiems!

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas

„Kai pirmą kartą išgirdau apie Tautišką giesmę aplink pasaulį, pagalvojau: kokia nesąmonė. Tikiuosi, idėjos autorius Raimundas Daubaras neįsižeis. Bet paskui viskas kažkaip natūraliai apsivertė. Pradėjome eiti giedoti su dukra, su draugais. Tapo gražiu ritualu, dukrai - savotišku žaidimu. Ne todėl, kad kažkas liepė, o todėl, kad gera susitikti, pabūti kartu. Ir po kiek laiko supranti, kad būtent dėl to ten ir eini“, – sako I. Miškinis, ilgainiui sutikęs režisuoti ir kelis iniciatyvos pristatomuosius vaizdo klipus.

Anot jo, bandymai jaunam žmogui aiškinti, kaip jis turėtų mylėti savo šalį, dažniausiai suveikia priešingai.

„Paaugliai tokie jau yra. Jie pirmiausia į viską reaguoja su ironija. Ir gerai. Jei dabar viską nukabinėsim trispalvėmis ir sakysim: čia tavo Tėvynė, tu privalai ją mylėti, nes mes mylim, jie arba juoksis, arba priešinsis. Tai tiesiog neveikia. Meilės savo šaliai neįmanoma įpiršti“, – sako režisierius.

Jo įsitikinimu, daug svarbiau jaunam žmogui sukurti bendrystės patirtis, kurios vėliau pačios įgauna prasmę.

„Man atrodo, kad paauglystėje svarbiausia pasėti bendruomeniškumo sėklą. Jei vaikas mato, kad kažkas suburia jo tėvus, senelius, draugus, kaimynus, kad žmonėms gera būti kartu, jis tą pasiima. Ne šiandien, ne rytoj, bet pasiima. O paskui iš tokių dalykų ir atsiranda prisirišimas prie savo vietos.

Čia kaip su, pavyzdžiui, Kalėdomis. Kai tau šešiolika, atrodo: o ne, vėl reikės važiuoti pas senelius, sėdėti prie stalo. O paskui praeina dešimt ar penkiolika metų ir supranti, kad būtent tų dalykų labiausiai pasiilgsti. Iš tokių prisiminimų ir susideda jausmas, kas yra namai“, – sako jis.

Pasak I. Miškinio, Tautiškos giesmės tradicijos stiprybė ir slypi tame, kad ji gimė ne iš pareigos.

„Niekas mūsų nevertė. Valstybė nepasakė: nuo šiandien visi giedat. Mokyklose niekas nekaldavo to į galvą. Žmonės patys pradėjo rinktis. Vieniems buvo smalsu, kitiems linksma, treti tiesiog norėjo susitikti. Ir va iš tokių dalykų po truputį atsiranda tradicija. O tradicijos, man atrodo, ir augina pilietiškumą.“

Režisieriaus teigimu, šiandien bendrystės svarbą dar labiau primena ir saugumo situacija Europoje.

„Paradoksalu, bet geopolitinė įtampa irgi primena, kad vienam būti nėra labai smagu. Kai atsiranda grėsmės jausmas, žmonės natūraliai pradeda labiau vienytis. Todėl kiekviena proga susitikti, pabūti kartu, padaryti kažką bendro yra vertinga. Tokie dalykai visuomenę stiprina daug labiau negu garsūs žodžiai.“

Liepos 6-ąją, 21 val. vietos laiku, lietuviai visame pasaulyje jau aštuonioliktą kartą vienu metu giedos Lietuvos himną. Per beveik du dešimtmečius iniciatyva „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ tapo viena iš didžiausių pasaulio lietuvius vienijančių tradicijų.

Šiemet tradicija įgaus ir papildomą simbolinę prasmę. „Tautiška giesmė“ taps pagrindiniu Vilniuje vyksiančios Lietuvos moksleivių dainų šventės akcentu. Liepos 6 dieną 21 valandą Lietuvos himnas iš Vingio parko jaunimo balsais pasklis po visą pasaulį, simboliškai sujungdamas tūkstančius Dainų šventės dalyvių ir lietuvius visuose žemynuose.

Susitiks dvi Lietuvą vienijančios tradicijos – pasaulio lietuvių kartu giedamas himnas ir Dainų švenčių tradicija, kuri yra įtraukta į UNESCO reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Tai dar kartą primena, kad svarbiausias Lietuvos stiprybės šaltinis jau daugelį metų išlieka tas pats – žmonės, kuriuos vienija kalba, kultūra ir valstybė, kad ir kuriame pasaulio krašte jie gyventų.

„Net neabejoju, kad „Tautiškos giesmės“ giedojimas šiemet suvirpins ypač daug širdžių,“ - sako Lietuvos moksleivių dainų šventę organizuojančios Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos direktorius Dainius Numgaudis. - „Dešimt tūkstančių choristų Vingio parke mums primins, kad Lietuvos stiprybė yra vienybėje, o dainuodami esame ypač vieningi. Labai kviečiame prisijungti ir giedoti kartu - į Moksleivių dainų šventės Dainų dienos stovimas vietas dar yra nemokamų bilietų.“

Iniciatyvos iniciatoriai primena, kad visi lietuviai, kur tuo metu bebūtų, liepos 6 d., 21 val. yra kviečiami akimirkai sustoti ir giedoti Lietuvos himną.

Agnė Belickaitė
Strateginės komunikacijos konsultantė
Flow PR

Pirminiais duomenimis, apdegė prie ūkinio pastato sukrautos malkos. Policija sulaikė neblaivią (1,75 prom.) 1984 m. gimusią moterį, kuri uždaryta į areštinę. Nuostolis dar nustatinėjamas.

Kaip skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, gavus pranešimą buvo nurodyta, kad lauke sukrautos malkos buvo padegtos, o jas iki ugniagesių atvykimo apgesino pranešėjas, tačiau iš krūvos vis dar rūko dūmai.

Atvykę ugniagesiai nustatė, kad prie ūkinio pastato 4×3 metrų plote sukrautoje maždaug 2,5 metro aukščio malkų krūvoje vis dar ruseno židiniai. Malkos buvo perlietos vandeniu. Gaisro metu apdegė apie 1 kubinis metras malkų.

Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį.

Tą pačią dieną, 16.24 val., Jonavoje, Vasario 16-osios gatvėje, policijos pareigūnai patikrinimui sustabdė automobilį „VW Passat“. Paaiškėjo, kad jį vairavo neblaivus 1979 m. gimęs vyras.

Vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,55 prom.

Abipusiu sutarimu VŠĮ ,,Jonavos futbolas" organizaciją palieka vyr. treneris Eisvinas Utyra.

Eisvinas prie FK „Jonava“ komandos vairo stovėjo beveik 150 rungtynių. Per šį laikotarpį iškovotas ne vienas trofėjus, pasiekta reikšmingų pergalių ir sukurta daugybė įsimintinų akimirkų. 

Tuo tarpu sveikinimai skrieja prie FK „Jonava“ prisijungus naująjį vyriausiąjį trenerį David Muslera Rodríguez.

Madride gimęs futbolo specialistas yra įgijęs UEFA PRO trenerio licenciją bei sukaupęs patirties tokių Ispanijos klubų kaip „Atlético Madrid“, „CD Leganés“ ir „Getafe CF“ sistemose.

Lietuvoje treneris sėkmingai dirbo su Kauno BE1 akademijos jaunimu, iškovodamas Lietuvos ir Baltijos jaunimo lygos čempionų titulus, o vėliau vadovavo Panevėžio „Ekranui“ ir Vilniaus BFA ekipai.

FK ,,Jonava" dėkoja treneriui Eisvinui, linki sėkmės kitame karjeros etape, o Davidui linki sėkmės naujame etape su FK „Jonava“.

9.23 val. gautas pranešimas iš Chemikų gatvės, kad namuose nugriuvusi moteris negali įleisti pagalbos. Ugniagesiai į trečiame aukšte esantį butą pateko per balkoną, atidarė duris, įleido greitosios medicinos pagalbos medikus bei padėjo moterį išnešti ir įkelti į greitosios medicinos pagalbos automobilį.

13.38 val. pagalbos prireikė Lietavos gatvėje. Pranešta, kad kaimynė guli ant grindų ir negali atsistoti, o buto durų atrakinti neįmanoma, nes raktas buvo paliktas spynoje iš vidaus. Į trečiame aukšte esantį butą ugniagesiai pateko pro pravirą langą, atrakino duris ir įleido medikus.

Tą pačią dieną ugniagesiai vyko ir į A. Kulviečio gatvę, kur buvo pranešta apie šašlykinėje deginamą plastiką. Nustatyta, kad du paaugliai buvo kepę šašlykus, o vėliau į šašlykinę sumetė likusias atliekas. Pamatę atvykusius ugniagesius jie išsigando ir žarijas supylė į šiukšliadėžę. Ugniagesiai žarijas užgesino.

Kaip registruoja Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas įvykių suvestinėje, liepos 4 d. apie 0.39 val. Jonavos rajone, Žeimių miestelyje, patikrinus automobilį BMW, jo viduje rastas plastikinis maišelis su, įtariama, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnį.

Šiame čempionate savo vardą įrašė ir Jonava. 35 metų ir vyresnių vyrų grupėje Lietuvai atstovavo Jonavos sporto klubas „Fortūna“, turėjęs galimybę jėgas išbandyti tarptautinėje arenoje su stipriomis Europos ir Pietų Amerikos komandomis.

SK ,,Fortūnai" atstovavo: Marius Valkauskas, Vytautas Milius, Algirdas Gaidys, Modestas Juškas, Marius Šimulis, Martynas Čekanavičius, Karolis Gailiūnas, Mindaugas Antanavičius, žaidėjas ir treneris Tomas Kepežinskas, žaidėjas ir komandos vadovas Žilvinas Radzevičius

Apie dalyvavimą čempionate, įgytą patirtį ir ateities planus pasakoja SK „Fortūna“  žaidėjas ir treneris Tomas Kepežinskas.

- Kaip vertinate komandos pasirodymą FIMBA Europos čempionate? Ar pavyko pasiekti užsibrėžtus tikslus?

- Savo pasirodymą vertiname teigiamai. Tai buvo labai aukšto lygio turnyras, kuriame dalyvavo stiprios komandos iš įvairių šalių. Per savaitę sužaidėme šešerias rungtynes, iškovojome dvi pergales, patyrėme keturis pralaimėjimus ir galutinėje įskaitoje užėmėme šeštąją vietą tarp dešimties komandų.

Žinoma, visada norisi laimėti daugiau, tačiau svarbiausia, kad kiekvienose rungtynėse kovojome iki galo, augome kaip komanda ir garbingai atstovavome Lietuvai bei Jonavai.

- Kuo šis čempionatas išsiskyrė iš kitų turnyrų, kuriuose yra tekę dalyvauti?

- Didžiausias skirtumas - itin aukštas sportinis lygis ir tarptautinė atmosfera. Turėjome galimybę žaisti prieš komandas iš Didžiosios Britanijos, Brazilijos, Ispanijos, Graikijos, Vokietijos, Šveicarijos ir Estijos. Kai kurių ekipų sudėtyse rungtyniavo buvę profesionalūs krepšininkai, žaidę aukščiausiame lygyje, todėl kiekvienos rungtynės buvo puiki pamoka ir neįkainojama patirtis.

- Kokius įspūdžius parsivežėte iš Graikijos? Kas labiausiai įsiminė tiek aikštėje, tiek už jos ribų?

- Labiausiai įsiminė puiki atmosfera, pagarba tarp komandų ir naujos pažintys. Nepaisant įtemptų kovų aikštėje, po rungtynių visi bendravo, dalijosi patirtimi, fotografavosi ir džiaugėsi galėdami būti vieno didelio krepšinio renginio dalimi. Buvo smagu pabendrauti su buvusiais aukščiausio lygio krepšininkais, kuriuos iki tol matydavome tik per televiziją.

Viena įspūdingiausių akimirkų buvo po pirmosios čempionato dienos surengta iškilminga visų dalyvių eisena Atėnų centre. Jautėmės tarsi olimpinėse žaidynėse - kiekviena šalis žygiavo su savo vėliava, šalies pavadinimo lentele ir atributika. Tūkstančiai dalyvių žygiavo miesto gatvėmis, sveikino vieni kitus, skandavo savo šalių skanduotes ir dainavo. Tai buvo nepakartojamas reginys, dar kartą parodęs, kad sportas suvienija žmones, nepaisant kalbos ar tautybės.

Įspūdį paliko ir pats čempionato mastas. Turnyre dalyvavo net 298 vyrų ir moterų komandos iš įvairių pasaulio šalių. Sportininkai varžėsi amžiaus grupėse nuo 35+ iki 80+ metų. Tai dar kartą įrodė, kad meilei krepšiniui nėra nei amžiaus ribų, nei valstybių sienų.

Ši kelionė buvo ne vien apie krepšinį. Turėjome progą geriau pažinti Graikijos kultūrą, tradicijas, žmones, paragauti vietinio maisto, aplankyti istorines vietas ir pasigrožėti įspūdingais kraštovaizdžiais. Parsivežėme daugybę gražių prisiminimų ne tik iš aikštės, bet ir iš kelionių. Tokios patirtys dar labiau suvienija komandą.

Didžiausią padėką norisi skirti mūsų šeimoms, antrosioms pusėms ir vaikams, kurie lydėjo mus į Graikiją, palaikė tribūnose ir kartu išgyveno visas emocijas. Be jų ši kelionė nebūtų buvusi tokia ypatinga.

- Ką jūsų komandai ir Jonavai reiškia galimybė atstovauti Lietuvai tokiame čempionate? Ar jau planuojate dalyvauti panašiuose turnyruose ateityje?

- Mums tai yra didžiulė garbė ir atsakomybė. Atstovauti Lietuvai ir Jonavai tarptautiniame čempionate – ypatingas įvertinimas, kuriuo labai didžiuojamės. Norėjome parodyti, kad ir mėgėjų sporte turime stiprių, kovingų bei vieningų komandų.

Tikrai nežadame sustoti. Jau kitų metų rugpjūtį Brazilijoje vyks FIMBA pasaulio mėgėjų krepšinio čempionatas. Jei pavyks suburti konkurencingą komandą ir sulaukti rėmėjų palaikymo, tikimės turėti galimybę atstovauti Lietuvai ir Jonavai jau pasaulio pirmenybėse. Tai būtų dar vienas svarbus žingsnis į priekį ir puiki proga garsinti mūsų miesto vardą tarptautinėje arenoje.

Kas yra FIMBA?

FIMBA (Tarptautinė senjorų krepšinio federacija) - didžiausia pasaulyje organizacija, vienijanti ir plėtojanti senjorų, dar vadinamo „maxibasketball“, judėjimą bei organizuojanti oficialias tarptautines varžybas.

Federacija įkurta 1991 metų rugpjūčio 21 dieną Argentinoje, vykstant pirmajam pasaulio senjorų krepšinio čempionatui.

Pagrindinis FIMBA tikslas - skatinti aktyvų gyvenimo būdą, fizinį aktyvumą vyresniame amžiuje ir suteikti galimybę sportininkams tęsti varžybinę karjerą. Kas dvejus metus organizuojami pasaulio ir žemynų čempionatai įvairiose amžiaus grupėse – nuo 35 metų iki 80 metų ir vyresnių sportininkų.

Lietuvos veteranų krepšinio komandos FIMBA organizuojamuose tarptautiniuose turnyruose dalyvauja nuo 1995 metų.

Prie ežero pakrantės turi būti einama tik viešais keliais, takais ar kitais teisėtais priėjimais. Jeigu prie vandens telkinio patenkama teisėtu būdu, prie privačių ežerų galioja tokios pačios teisės aktų nuostatos kaip ir prie valstybinių vandens telkinių. Žemės sklypų savininkai ar naudotojai privalo neužtverti praėjimo pakrante. Draudžiama tvoromis, statiniais, įrenginiais, želdiniais, medžių ar krūmų liekanomis kliudyti asmenims praeiti pakrante. Palei vandens telkinį turi būti užtikrintas ne siauresnis kaip 5 metrų pločio praėjimas nuo vandens (kranto) linijos. Jeigu pirmieji 5 metrai nuo kranto yra užpelkėję arba pakrantė yra stačiame šlaite, praėjimas turi būti užtikrinamas didesniu atstumu nuo vandens taip, kad bent vieno metro pločio žemės juosta būtų tinkama praeiti. 

Patekimui prie ežero turi būti naudojami tik viešieji keliai, takai, kiti teisėti priėjimai arba vietos, kuriose nustatytas servitutas. Per privatų kiemą ar kitą privatų žemės sklypą galima eiti tik gavus savininko sutikimą. 

Pakrantėje poilsiaujančiųjų pareigos 

Naudojantis pakrante privaloma gerbti privačią nuosavybę. Be savininko leidimo negalima naudotis privačiais lieptais, pavėsinėmis, kita poilsio infrastruktūra ar kitu privačiu turtu. Taip pat draudžiama šiukšlinti, gadinti turtą ar kitaip pažeisti viešąją tvarką. 

Jeigu pakrantėje įrengtas informacinis ženklas, nurodantis, kad žemės sklypas yra privati nuosavybė, be savininko sutikimo joje galima apsistoti tik šviesiuoju paros metu – ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos po saulės nusileidimo. 

Poilsiautojai privalo surinkti ir išsivežti savo atliekas ir neteršti aplinkos. 

Motorinėmis transporto priemonėmis važiuoti ar jas statyti galima tik keliuose, gatvėse, stovėjimo aikštelėse ir kitose teisės aktuose nustatytose vietose. 

Žvejybai ir plaukiojimui taikomi reikalavimai 

Mėgėjų žvejybos privačiuose vandens telkiniuose tvarka skiriasi nuo taikomos valstybiniuose vandens telkiniuose. Mėgėjų žvejybos leidimus išduoda vandens telkinio savininkas, kuris nustato jų išdavimo tvarką, formą, kainą ir ataskaitų apie sugautas žuvis teikimo tvarką. Teisės aktai neįpareigoja privataus ežero savininko išduoti leidimų žvejoti, todėl, jeigu leidimai neišduodami, mėgėjų žvejyba tokiame vandens telkinyje negalima. 

Asmenys iki 18 metų, valstybinio socialinio draudimo pensininkai ir asmenys su negalia turi teisę nemokamai žvejoti privačiuose ežeruose, jeigu su savimi turi šią teisę patvirtinantį dokumentą. Išsamią informaciją apie žvejybos reikalavimus rasite departamento specialistų parengtoje žvejybos atmintinėje.  

Plaukiojant vandens transporto priemonėmis privačiuose vandens telkiniuose taikomi tokie pat aplinkosaugos reikalavimai kaip ir valstybiniuose. Būtina laikytis konkrečiam vandens telkiniui nustatytų plaukiojimo laikotarpių, leidžiamų naudoti vandens transporto priemonių rūšių, variklių galingumo ir kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Aplinkosaugos teisės aktai nenumato pareigos gauti privataus ežero savininko leidimą plaukioti vandens transporto priemonėmis. Daugiau informacijos apie plaukiojimo reikalavimus rasite plaukiojimo priemonių atmintinėje.  

Kur rasti informaciją kam priklauso ežeras? 

Aplinkos apsaugos departamentas sulaukia gyventojų prašymų pateikti privačių vandens telkinių savininkų kontaktinius duomenis. Pažymime, kad fizinių asmenų kontaktiniai duomenys yra asmens duomenys, todėl pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) jie negali būti atskleidžiami tretiesiems asmenims be duomenų subjekto sutikimo ar kito teisės aktuose nustatyto teisinio pagrindo. Išsamesnę informaciją apie tai, kur galima būtų rasti informaciją – ar ežeras yra privatus, ar valstybinis, ar dalinai priklauso tiek valstybei, tiek privatiems asmenims, rasite NŽT pranešime spaudai – „Valstybiniai ir privatūs ežerai: kaip sužinoti, kam priklauso vandens telkinys“.

Kur kreiptis pastebėjus pažeidimą? 

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai vykdo paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų apsaugos bei naudojimo valstybinę priežiūrą. Pastebėjus galimai neteisėtai pakrantėje įrengtas tvoras, vartus, statinius ar kitas kliūtis, trukdančias praeiti pakrante, neteisėtai naikinamą pakrančių augaliją, transporto priemones, statomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ar kitus paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų apsaugos bei naudojimo režimo pažeidimus, apie juos galima pranešti Aplinkos apsaugos departamentui bendruoju pagalbos telefonu 112.

AAD inf.

Pirmoji operacija surengta trečiadienio rytą Ukmergės rajone, ties Pageležių kaimu. Gavę VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus informaciją, Ukmergės policijos pareigūnai bandė sustabdyti Latvijoje registruotą automobilį „Toyota Proace“. Tačiau vairuotojas nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams, padidino greitį ir spruko Kauno kryptimi. Automobilį pavyko sustabdyti tik užblokavus kelią tarnybiniu automobiliu.

Paaiškėjo, kad mikroautobusą vairavo 28 metų Rumunijos pilietis, kartu važiavo 25 metų Ispanijos pilietis. Transporto priemonėje aptikta 17 įvairių tautybių užsieniečių, kurie neturėjo asmens dokumentų. Septyni jų prisistatė Somalio, keturi – Sudano, trys – Burundžio, du – Eritrėjos, vienas – Alžyro piliečiu.

Rumunijos ir Ispanijos piliečiai buvo sulaikyti. Jiems pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną savanaudiškais tikslais. Už šį nusikaltimą gresia bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Tą pačią dieną vakare panaši operacija surengta Kėdainių rajone, magistraliniame kelyje Panevėžys–Sitkūnai ties Stebulių kaimu. Pagal VSAT kriminalinės žvalgybos informaciją policijos pareigūnai sustabdė Lietuvoje registruotą „Mercedes-Benz Sprinter“.

Jį vairavo 63 metų Lietuvos pilietis. Mikroautobuse rasti septyni Etiopijos piliečiai – viena moteris ir keturi nepilnamečiai. Nė vienas jų taip pat neturėjo asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančių dokumentų.

Lietuvos pilietis buvo sulaikytas, tačiau po apklausos paleistas, skyrus kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Jam taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną savanaudiškais tikslais.

Abu mikroautobusai laikinai saugomi VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje. Pasieniečiai nurodo, kad vadinamuoju latviškuoju keliu vykę ir Lietuvoje sulaikyti neteisėti migrantai, atlikus būtinas procedūras, paprastai grąžinami Latvijos pareigūnams.

Parengta pagal VSAT inf.

Šeštadienį daug kur prognozuojami trumpi lietūs, vietomis jie bus smarkūs, kai kur griaudės perkūnija. Pūs vakarinių krypčių 9–14 m/s vėjas, naktį pajūryje, o dieną ir kai kur kitur jo gūsiai sieks 15–20 m/s. Naktį oras atvės iki 12–17, dieną šils iki 18–23 laipsnių.

Sekmadienio naktį trumpai palis tik vietomis, tačiau dieną lietaus sulauks jau daugelis šalies rajonų. Kai kur galima perkūnija. Pūs vakarų, pietvakarių 8–13 m/s vėjas, pajūryje gūsiai sieks 15 m/s. Oro temperatūra naktį svyruos tarp 11 ir 16 laipsnių, pajūryje bus iki 18 laipsnių šilumos, dieną – 17–22 laipsniai.

Pirmadienį, minint Valstybės dieną, taip pat daug kur numatomas trumpas lietus, tačiau dieną kritulių turėtų būti mažiau ir jie bus negausūs. Vėjas išliks vakarų, pietvakarių krypties, 8–13 m/s, pajūryje jo gūsiai sustiprės iki 15–17 m/s. Naktį temperatūra sieks 11–16, dieną – 18–23 laipsnius šilumos.

Poilsiautojams prie vandens žinia išlieka palanki – vandens telkiniai daug kur jau pakankamai įšilę. Upėse vandens temperatūra siekia 13–26 laipsnius, ežeruose – 21–25, Kuršių mariose – 22–23, o Baltijos jūroje – 19–21 laipsnį šilumos. Primenama, kad maudynėms komfortiška laikoma ne žemesnė nei 18 laipsnių vandens temperatūra.

Parengta pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos inf. 

„Jonavoje siekiame, kad miestas būtų patogus ir jaukus visiems - ir žmonėms, ir jų ištikimiausiems bičiuliams, todėl atnaujinome visais metų laikais lankomą šunų dresavimo aikštelę, kurioje augintiniai gali saugiai žaisti, mokytis ir aktyviai leisti laiką“,- sakė Jonavos rajono vicemerė Birutė Gailienė.

Nuo šiol augintojų ir jų keturkojų laukia kliūčių ruožas, šokinėjimo lankai, balansinis ir stacionarus lieptai, šokinėjimo skersinis bei tunelis.

Aikštelė jau atvira lankytojams – kviečiame apsilankyti ir išbandyti atnaujintą erdvę!

Gamtos ramybė Rokiškio krašte

Viena populiariausių poilsiaviečių Rokiškio krašte – Miliūnų tvenkinio poilsiavietė, įsikūrusi Apūniškio miške. 2020 metais ji atnaujinta, kad lankytojams čia ilsėtis būtų dar patogiau. Poilsiavietėje įrengtos dvi automobilių stovėjimo aikštelės ir penkios laužavietės su lauko baldais. Čia galima ne tik iškylauti, bet ir pasivaikščioti miško takais, važinėtis dviračiais, grybauti, pailsėti prie vandens ar tiesiog ramiai atsikvėpti gamtos apsuptyje.

Ieškantiems vietos pasivaikščioti verta užsukti į pažintinį kompleksą „Į girią“, kurį sudaro 800 metrų ilgio pažintinis takas ir poilsiavietė „Papučkynė“. Ratu vingiuojantis takas veda per mišką iki regyklos, iš kurios atsiveria vaizdas į pelkę, o maršrutas baigiasi ten, kur prasidėjo – jaukioje poilsiavietėje, kviečiančioje trumpam atsikvėpti gamtos apsuptyje.

Komplekso „Į girią“ ragykla

Poilsis vienoje įspūdingiausių Lietuvos girių

Lankantis Biržų krašte verta užsukti į Biržų girią – vieną didžiausių ir vertingiausių Lietuvos girių, išsiskiriančią brandžiais medynais ir išskirtine biologine įvairove. Tai puiki vieta norintiems pasinerti į laukinę gamtą – čia aptinkama daugybė retų augalų ir gyvūnų rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą. Girią yra pamėgę mažieji ereliai rėksniai, juodieji gandrai, uralinės ir žvirblinės pelėdos, baltieji kiškiai, o tarp tankių miškų gyvena ir vilkai bei lūšys.

Pasivaikščiojus po vieną įspūdingiausių Šiaurės Lietuvos miškų, atsikvėpti kviečia miškininkų prižiūrimos Lujėnų, Vidugirio, Baublynės ir Linksmagirės poilsiavietės. Jose galima stabtelėti, surengti iškylą ar tiesiog pasimėgauti miško ramybe.

Poilsiavietė „Linksmagirė“

Anykščių krašto gamtos atradimai

Anykščių krašte lankytojų laukia vietos, kuriose dera gamta, pažinimas ir poilsis. Viena jų – Troškūnų arboretumo pažintinis kompleksas. 2,5 ha plote įkurtame arboretume auga įvairūs dekoratyviniai medžiai ir krūmai, o aplinką puošia miško tematikos medžio drožiniai. Šalia arboretumo eksponuojama miško ūkio technika, įrengtas nedidelis muziejus, o erdvi automobilių stovėjimo aikštelė leidžia patogiai planuoti apsilankymą.

Norintiems iš arčiau susipažinti su miško gyvūnais verta aplankyti Mikierių girininkijos pažintinį kompleksą. Čia iš apžvalgos aikštelės galima stebėti aptvare gyvenančius danielius, apžiūrėti inkilų ekspoziciją, o po pažinties su miško gyvūnija atsikvėpti miškininkų įrengtoje pavėsinėje.

Mikierių girininkijos pažintinis kompleksas

Pažintis su didžiausiais Europos laukiniais gyvūnais

Panevėžio krašte vienas išskirtiniausių VMU prižiūrimų objektų – Pašilių stumbrynas, kuriame galima iš arti pamatyti didžiausius Europoje laukinius gyvūnus – stumbrus. Po 2023 metais atliktos rekonstrukcijos atnaujintame stumbryne lankytojams sudarytos dar geresnės sąlygos stebėti šiuos įspūdingus gyvūnus aplinkoje, artimoje jų natūraliai buveinei.

Beveik 50 hektarų teritorijoje įsikūrusiame stumbryne įrengta apžvalgos aikštelė, taip pat pažintinis takas, vedantis per teritoriją. Čia galima ne tik daugiau sužinoti apie šiuos retus gyvūnus, bet ir atsikvėpti poilsio zonose ar surengti iškylą prie laužavietės. Ši vieta įspūdį palieka tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

Stumbrynas dirba nuo trečiadienio iki sekmadienio 10.00–17.00 val., o pirmadieniais, antradieniais ir šventinėmis dienomis – nedirba.

Pašilių stumbrynas

Vaizdingi Neries slėnio maršrutai

Aukštaitijos vakaruose, netoli Kernavės, verta aplankyti Baltojo kalno pažintinį taką „Ateik, žmogau, tyla priglausiu“ – vietą, kurioje dera įspūdingi gamtos vaizdai, istorija ir ramus poilsis. Takas prasideda prie Baltojo kalno apžvalgos aikštelės, nuo kurios atsiveria įspūdinga Neries panorama.

Keliaujant pažintiniu taku galima ne tik pasimėgauti miško ramybe, bet ir sužinoti daugiau apie šio krašto gamtą bei Kernavės istoriją – informaciniuose stenduose pateikiami įdomūs faktai, o smalsiausių laukia galvosūkiai. Pakeliui įrengti suoliukai ir pavėsinės kviečia stabtelėti, o tako aplinką puošiančios medinės skulptūros pasivaikščiojimui suteikia dar daugiau jaukumo.

Baltojo kalno pažintinis takas

Taip pat verta užsukti į Karmazinų apylinkes, esančias Neries regioniniame parke, ir aplankyti Karmazinų piliakalnio apžvalgos vietą – vieną vaizdingiausių Neries slėnio kampelių. Nuo apžvalgos aikštelės, įrengtos netoli Dūkštos ir Neries santakos, atsiveria įspūdinga upės panorama, miškais apaugę statūs šlaitai ir kalvotas kraštovaizdis, kviečiantis bent trumpam stabtelėti ir pasigrožėti gamta.

Apsilankymą verta pratęsti Karmazinų pažintiniame take, kuriame laukia ne tik įspūdingi gamtos vaizdai, bet ir pažintis su šio krašto istorija bei kultūros paveldu. Pakeliui įrengti suoliukai ir pavėsinės kviečia trumpam atsikvėpti, o nuo aukštesnių tako vietų atsiveria dar platesnės Neries slėnio panoramos. Tai puiki vieta ramiam pasivaikščiojimui, leidžianti vienoje išvykoje suderinti gamtos pažinimą, įspūdingus vaizdus ir poilsį miške.

Karmazinų piliakalnio regykla

VMU inf.

Unikali tradicija, kurios neturi jokia kita Tauta, gimė 2009 metais, minint Lietuvos vardo tūkstantmetį. Tąkart aplink pasaulį plaukusi jachta „Ambersail“ pakvietė lietuvius, kad ir kur jie būtų, vienu metu sugiedoti „Tautišką giesmę“. Vienkartine iniciatyva sumanytas kvietimas tapo kasmetine tradicija, kuri suburia lietuvius dešimtyse pasaulio valstybių ir simboliškai sujungia juos per visas laiko juostas.

„Tuomet galvojome, kad himną sugiedosime vieną kartą – Lietuvos vardo tūkstantmečiui. Tačiau po metų pasaulio lietuvių bendruomenės pačios paklausė: „O kaip šiemet?“ Taip gimė tradicija“, – sako jos sumanytojas Raimundas Daubaras.

Per aštuoniolika metų ši iniciatyva tapo neatsiejama Valstybės dienos dalimi. 2019 m. Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė liepos 6-ąją ne tik Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo, bet ir „Tautiškos giesmės“ diena. Žmonės, gimę 2009-aisiais, kai pirmą kartą nuskambėjo kvietimas kartu giedoti Lietuvos himną, šiemet jau yra pilnamečiai.

„Tradicija tampa gyva tada, kai ją perima kita karta. Šiemet ji pasiekė amžių, kai tie, kurie su ja užaugo, jau gali patys imtis atsakomybės ir pareigos perduoti ją jaunesniems. Turbūt nėra didesnio įrodymo, kad tradicija prigijo“, – sako R. Daubaras.

Pasak jo, iniciatyvos išskirtinumas slypi ne tik pačiame himno giedojime. Vienybė, sujungianti viso pasaulio lietuvius kelioms minutėms, primena ir apie mūsų visų pareigą Tėvynei bei vienas kitam.

„Himnas trunka vos dvi minutes. Tačiau ši tradicija visus aštuoniolika metų buvo apie tai, kas lieka po jų – bendrystę, priklausymo jausmą, ryšį tarp lietuvių visame pasaulyje, pareigą savo valstybei ir vienas kitam. Tai vienintelė diena metuose, kai lietuviai visame pasaulyje tampa vienu balsu, esame vienintelė Tauta, galinti tuo didžiuotis“, – teigia R. Daubaras.

Per beveik du dešimtmečius iniciatyva tapo viena iš ryškiausių šiuolaikinių Lietuvos pilietinių tradicijų. Kasmet prie jos jungiasi lietuvių bendruomenės Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijoje, Australijoje bei kituose pasaulio kraštuose. Dėl skirtingų laiko juostų „Tautiška giesmė“ liepos 6-ąją tarsi apskrieja visą pasaulį, simboliškai sujungdama lietuvius nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena.

Šiemet tradicija įgaus ir papildomą simbolinę prasmę. „Tautiška giesmė“ taps pagrindiniu Vilniuje vyksiančios Lietuvos moksleivių dainų šventės akcentu. Liepos 6 dieną 21 valandą Lietuvos himnas iš Vingio parko jaunimo balsais pasklis po visą pasaulį, simboliškai sujungdamas tūkstančius Dainų šventės dalyvių ir lietuvius visuose žemynuose.

Susitiks dvi Lietuvą vienijančios tradicijos – pasaulio lietuvių kartu giedamas himnas ir Dainų švenčių tradicija, kuri yra įtraukta į UNESCO reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Tai dar kartą primena, kad svarbiausias Lietuvos stiprybės šaltinis jau daugelį metų išlieka tas pats – žmonės, kuriuos vienija kalba, kultūra ir valstybė, kad ir kuriame pasaulio krašte jie gyventų.

„Net neabejoju, kad „Tautiškos giesmės“ giedojimas šiemet suvirpins ypač daug širdžių,“ - sako Lietuvos moksleivių dainų šventę organizuojančios Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos direktorius Dainius Numgaudis. - „Dešimt tūkstančių choristų Vingio parke mums primins, kad Lietuvos stiprybė yra vienybėje, o dainuodami esame ypač vieningi. Labai kviečiame prisijungti ir giedoti kartu - į Moksleivių dainų šventės Dainų dienos stovimas vietas dar yra nemokamų bilietų.“

Iniciatyvos iniciatoriai primena, kad visi lietuviai, kur tuo metu bebūtų, liepos 6 d., 21 val. yra kviečiami akimirkai sustoti ir giedoti Lietuvos himną.

Agnė Belickaitė, Strateginės komunikacijos konsultantė, Flow PR

Dėl įvykio atliekamas tyrimas.

Jonavos policijos bendruomenės pareigūnai ragina gyventojus nelikti abejingus ir, turint informacijos apie narkotinių medžiagų platinimą, pranešti anonimine policijos pasitikėjimo linija telefonu +370 700 60 777.

Pareigūnai pabrėžia, kad visi pranešimai nagrinėjami konfidencialiai, o operatyvus gyventojų pranešimas gali padėti užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ir išgelbėti ne vieną gyvybę.

Pareigūnai ir medikai kurį laiką praleido viename daugiabučio namo bute, tačiau jiems išvykus, galimas ligonis neišneštas, o pareigūnai nieko neišsivedė. 

Kaip informavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyris, liepos 2 dieną apie 20.14 val. buvo gautas pranešimas dėl galimo asmens įžeidinėjimo.

„Atvykus į įvykio vietą pranešimas nepasitvirtino. Pranešėja, gimusi 1968 metais, medikų pagalbos atsisakė. Pareiškimas negautas“, - nurodė Kauno AVPK Komunikacijos poskyris.

Tačiau svarbu nepamiršti, kad Lietuvoje ir toliau vykdomi oficialūs valstybiniai statistiniai tyrimai. Juos organizuoja Valstybės duomenų agentūra, o informaciją renka specialiai parengti agentūros klausėjai, kurie lanko gyventojus visoje šalyje.

Kad gyventojai galėtų jaustis saugiai ir užtikrintai, Valstybės duomenų agentūra primena, kaip atpažinti klausėją ir kokių veiksmų imtis kilus abejonių.

Klausėjas visada prisistato

Atvykęs pas gyventoją Valstybės duomenų agentūros klausėjas prisistato, nurodo, kokį statistinį tyrimą vykdo, ir paaiškina jo tikslą. Gyventojas turi teisę žinoti, kokie duomenys renkami, kodėl jie reikalingi ir kaip bus naudojami.

Klausėjo darbas – ne tik vykdyti apklausą, bet ir suteikti visą reikalingą informaciją apie atliekamą tyrimą bei atsakyti į gyventojui rūpimus klausimus.

Pirmiausia – tarnybinis pažymėjimas

Svarbiausias dalykas, iš kurio galima atpažinti klausėją, – galiojantis tarnybinis pažymėjimas.

Klausėjas jį pateikia gyventojui, kad šis galėtų įsitikinti, jog pas jį atvyko oficialus agentūros atstovas. Jei kyla abejonių, gyventojas turi teisę neskubėti pradėti pokalbio ir pirmiausia patikrinti informaciją oficialiais Valstybės duomenų agentūros kanalais.

Atpažinti padeda ir oficiali atributika

Valstybės duomenų agentūros klausėjai dėvi drabužius ar turi daiktų su oficialiu Valstybės duomenų agentūros logotipu. Priklausomai nuo sezono, tai gali būti polo marškinėliai, džemperis, striukė, skarelė ar kaklaskarė. Klausėjas taip pat gali turėti kuprinę, pažymėtą Valstybės duomenų agentūros simbolika.

Ši atributika padeda gyventojams lengviau atpažinti oficialų institucijos atstovą, tačiau svarbiausias požymis – tarnybinis pažymėjimas.

Ko klausėjas niekada neprašys

Sukčiai dažnai naudojasi tuo, kad žmonės pasitiki institucijų atstovais, todėl svarbu žinoti aiškias ribas – ko Valstybės duomenų agentūros darbuotojai, vykdydami oficialų tyrimą, gali ir ko negali prašyti.

Valstybės duomenų agentūros klausėjas niekada neprašo:

banko prisijungimo duomenų ar slaptažodžių;
mokėjimo kortelių numerių ar PIN kodų;
perduoti grynųjų pinigų;
atlikti bankinių pavedimų;
atskleisti duomenų, kurie nėra susiję su vykdomu statistiniu tyrimu.
Jeigu Valstybės duomenų agentūros darbuotoju prisistatęs asmuo ir prašo pinigų ar elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų, jis nėra Valstybės duomenų agentūros atstovas.

Abejojate? Patikrinkite

Valstybės duomenų agentūra ragina gyventojus kilus abejonių patikrinti informaciją.

Oficialioje agentūros interneto svetainėje skelbiamas kiekvieno šiuo metu dirbančio klausėjo:

vardas ir pavardė;
telefono numeris;
apskritis, kurioje jis vykdo apklausas.
Dėl informacijos apie vykdomus statistinius tyrimus galima kreiptis:

į savo seniūniją;
elektroniniu paštu apklausos@stat.gov.lt;
oficialiais Valstybės duomenų agentūros telefonų numeriais, kurie skelbiami agentūros interneto svetainėje (vda.lrv.lt) ir nurodomi kvietimuose dalyvauti statistiniuose tyrimuose.
Jeigu kyla bent menkiausia abejonė, neskubėkite tęsti pokalbio, pirmiausia patikrinkite, ar asmuo Valstybės duomenų agentūros klausėjas.

Kodėl šios apklausos svarbios?

Valstybės duomenų agentūros vykdomi statistiniai tyrimai leidžia objektyviai įvertinti šalies socialinius, ekonominius ir demografinius pokyčius. Surinkta informacija padeda planuoti viešąsias paslaugas, priimti sprendimus dėl švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės politikos, regionų plėtros ir kitų visuomenei svarbių sričių.

Gyventojų pateikti atsakymai naudojami tik statistikos reikmėms. Individualūs duomenys saugomi laikantis griežtų teisės aktų reikalavimų, o viešai skelbiama tik apibendrinta statistinė informacija, neleidžianti identifikuoti konkrečių žmonių.

Žinojimas padeda išlikti saugiems

Valstybės duomenų agentūra supranta, kad šiandien svarbu žinoti, kam atveriame savo namų duris, todėl kviečia gyventojus išlikti budrius, tačiau nevengti bendradarbiauti su oficialiais agentūros klausėjais.

Jeigu į jūsų namus atvyksta Valstybės duomenų agentūros atstovas:

paprašykite parodyti tarnybinį pažymėjimą;
atkreipkite dėmesį į oficialią agentūros atributiką;
prireikus patikrinkite klausėjo duomenis oficialioje Valstybės duomenų agentūros interneto svetainėje;
niekada neatskleiskite elektroninės bankininkystės prisijungimo, mokėjimo kortelių duomenų ir neperduokite pinigų.

Kiekvieno gyventojo budrumas padeda užkirsti kelia sukčiams, bandantiems prisidengti valstybės institucijų vardu.

Valstybės duomenų agentūra

Neretai supainioja

J.Sorokinaitė sako, kad pirmiausia reikia atskirti du dažnai painiojamus dalykus – orientaciją ir laikinai dingusį geismą.

„Aseksualumas yra lytinė orientacija. Visai kas kita – geismo, intymumo, troškimo sumažėjimas ar nutrūkimas. Tai dvi skirtingos būsenos, ir jas būtina atskirti“, – pažymi psichologė.

Mokslinėje literatūroje aseksualumas apibrėžiamas kaip nuolatinis lytinio potraukio kitam žmogui nebuvimas. Tuo jis ir skiriasi nuo sumažėjusio geismo: pastarasis būna laikinas, dažnai nulemtas streso, ligos ar santykių krizės, o aseksualumas tęsiasi visą gyvenimą.

„Sumažėjęs geismas dažniausiai kyla arba kaip traumos, arba kaip gyvenimo kokybės pasekmė. Santykiuose dažniausiai taip ir būna: susikaupia įtampa, prastėja atmosfera, ir viena pusė nuolat kenčia. O aseksualumas yra lytinė orientacija – žmogus toks tiesiog yra“, – aiškina J.Sorokinaitė.

„Aseksualūs žmonės niekada gyvenime nejautė geidulio – nė vienam asmeniui. Kai geismas tiesiog sumažėjęs, jausmą žmogus vis tiek yra patyręs. Aseksualūs jo nepažįsta. Jie nežino, ką tai reiškia“, – sako psichologė.

Šį skirtumą svarbu atpažinti ne tik poroms, bet ir specialistams.

„Psichoterapeutai kartais daro klaidą – skatina porą mylėtis, manydami, kad problema tėra psichologinė. Šis klausimas ir mane privertė mintimis grįžti prie vienos klientės bei dar kartą įvertinti mūsų darbą. Galiausiai supratau, kad tai vis dėlto nebuvo aseksualumas, nes geismą moteris kažkada jautė“, – pasakoja psichologė, porų konsultantė Jolita Sorokinaitė.

Aseksualumo tyrimų pradininkas, Kanados tyrėjas Anthony Bogaertas, ištyręs daugiau nei aštuoniolika tūkstančių britų, nustatė, kad seksualinio potraukio niekada nė vienam žmogui nejuto maždaug vienas procentas apklaustųjų. Vėlesni tyrimai pateikia įvairius vertinimus – nuo mažiau nei vieno iki kelių procentų, priklausomai nuo taikytos tyrimo metodikos.

Slegia kaltė ir gėda

Kad yra aseksualus, žmogus suvokia anksti, sako J.Sorokinaitė. Dar paauglystėje jis pastebi nejaučiantis to, ką jaučia bendraamžiai, ir prisitaiko prie grupės bei visuomenės normų, o suaugęs neretai renkasi lytinius santykius iš pareigos – todėl, kad „taip reikia“, kad „šeima be sekso – ne šeima“.

„Santykiuose tokį žmogų dažniausiai kankina kaltė. Iš jos kyla ir kiti jausmai – pyktis ir ant savęs, ir ant partnerio, nes jaučiasi verčiamas ką nors daryti. Vyrauja mintis: kas su manimi negerai, ką man reikia pataisyti? Tas „defektyvumo“ jausmas gali būti itin stiprus – jį sustiprina ir partnerio reakcijos, klausimai, kodėl tu nenori, kas su tavimi negerai“, – vardija psichologė.

Sunkius jausmus gilina ir aplinka. „Filmai, televizija, socialinė aplinka vaizduoja žmones kaip itin seksualius, nuolat trokštančius sekso. Tačiau tai nėra universali patirtis – tai mitas, kuris netinka ne tik aseksualiems žmonėms, bet ir daugeliui kitų, ypač moterų“, – pažymi J.Sorokinaitė.

Įtampą didina ir baimė likti atstumtam: „Žmogus iš esmės gyvena bijodamas būti paliktas. Iš to nerimo neretai sutinka ir mylėtis – tiesiog iš reikalo.“

Jaučiasi atstumtas

Sunkumų patiria ir tas partneris, kuris jaučia lytinį potraukį.

„Jeigu tuos jausmus žmogus nukreipia į save, galvoja: manęs nenori, esu nereikalingas, nieko nesugebu, kažką darau ne taip. Tai skaudina, – aiškina ji. – Vis dėlto kai partneris supranta, kad tai – orientacija, kad ji biologiškai nulemta ir nėra susijusi su juo asmeniškai, atsiveria kelias kitokiems jausmams. O kol to nėra, lieka tik kaltė, pyktis ir jausmas, kad „manęs nemyli“,“ – pažymi ji.

Trokšta romantikos

Aseksualumas, pabrėžia J.Sorokinaitė, anaiptol nereiškia, kad žmogus šaltas ar vengia artumo.

„Aseksualūs žmonės labai trokšta romantikos – jiems miela prisiliesti, prisiglausti, glamonėtis. Nemalonius jausmus kelia tik pats lytinis aktas. O kitokio artumo jie trokšta ne mažiau nei visi kiti“, – sako ji.

Tą patvirtino ir A.Bogaerto tyrimai apie aseksualumą: žmonės gali nejausti seksualinio potraukio, bet vis tiek trokšti artumo ir santykių.

Maža to, seksualumo tyrėjos Lori Brotto darbai atskleidė, kad aseksualių moterų fiziologinis sujaudinimas niekuo nesiskiria nuo kitų – tai dar vienas argumentas, kad aseksualumas yra normali seksualinės įvairovės forma.

„Įdomu tai, kad lytinio akto metu aseksualūs žmonės pojūčius justi gali, netgi patirti orgazmą. Kūnas reaguoja kaip įprasta – tiesiog galvoje nėra geismo, o fizinis pojūtis potraukio nepažadina“, – aiškina J.Sorokinaitė.

Seksas – neprivalomas

Ar pora, kurioje vienas asmuo – aseksualus, turi ateitį?

„Atsakymas – taip, tokios šeimos gali gyventi kartu. Tiesiog joms reikia labai daug komunikacijos, sąmoningumo ir nuostatų keitimo. Pirmiausia – praplėsti paties sekso ir intymumo sąvoką. Ar intymūs santykiai – tik lytinis aktas? O jeigu miegamajame, žvakių šviesoje darau masažą – ar tai ne intymu?“ – svarsto ji.

Svarbiausia, anot pašnekovės, problemos nepriimti asmeniškai. „Užuot klausus „kodėl tu manęs nenori?“, verčiau klausti: „Mano mylimas žmogus – toks, ir aš jį priimu. Ką mes dėl to darome?“ Tai kūrybiškumo klausimas“, – tikina psichologė.

Kai kurios poros, pasak J.Sorokinaitės, ieško išeičių – nuo masturbacijos iki atvirų santykių. Pastarasis kelias, įspėja ji, tinka ne visiems.

„Apskritai, seksas nėra pamatas, ant kurio laikosi santykiai. Kai buvau labai jauna, dažnai jausdavau, kad vaikinai santykių nori vien dėl sekso. Sakydavau: ne, dabar ne seksas svarbiausia. Tos minties laikausi iki šiol. Manau, dauguma žmonių garsiai pasakytų tą patį – tik normos diktuoja priešingai“, – teigia J.Sorokinaitė.

Tyli net būdami poroje

Santykius apsunkina ne pati lytinė orientacija, o negebėjimas tinkamai komunikuoti, pabrėžia porų konsultantė.

„Apie seksualumą sunku kalbėtis net poroje ar šeimoje – žmonės mylisi, bet apie tai nekalba. Tiesa, jaunesni atviresni: dvidešimt penkerių metų amžiaus poros ateina pas mane į kabinetą, norėdami pasikalbėti apie lytinį gyvenimą, apie įvairovę. Tiems, kam per trisdešimt ir vyresniems, tai vis dar sunku“, – sako J.Sorokinaitė.

Pasiryžti atviram pokalbiui specialistė siūlo dar santykių pradžioje.

„Idealiu atveju kalbėtis reikėtų dar nesusituokus, tik ėmus pažinti vienas kitą, – sako ji. – Kalbėtis iškart po nevykusio lytinio akto, kai emocijos dar aštrios ir jautrios, nerekomenduoju. Geriau tai daryti ramioje, malonioje atmosferoje, kai abu partneriai jaučiasi saugūs.“

Anot J.Sorokinaitės, pokalbį svarbu kreipti į save, ne į partnerį – kalbėti iš „aš“, ne iš „tu“ perspektyvos: „Patarčiau sakyti maždaug taip: žinau, kad tau skauda, girdžiu tave ir man gaila, kad taip jautiesi. Bet tai, ką pasakysiu, nėra apie tave“, – aiškina ji.

„Nepatariu iškart rėžti „esu aseksualus“, nes žmogus gali net nežinoti, ką tai reiškia. „Visai nenoriu sekso“ irgi per grubu. Geriau taip: nejaučiu geismo, niekada gyvenime jo nejaučiau, ir tai ne dėl tavęs, – siūlo psichologė. – Galima pridurti: radau, kad esama tokių žmonių kaip aš, ir tai paaiškintų mūsų sunkumus. Norėčiau tai aptarti ir spręsti kartu su tavimi. Štai čia ir prasideda kelias į sprendimą.“

Žodynėlis

Aloseksualus žmogus jaučia lytinį potraukį – tai didžioji visuomenės dalis.

Aseksualus asmuo lytinio potraukio nejaučia, nors gali trokšti romantinio artumo.

Demiseksualus žmogus lytinį potraukį pajunta tik tada, kai užsimezga stiprus emocinis ryšys.

Pilkasis (angl. grey) aseksualumas – būsena kažkur per vidurį: potraukis pajuntamas itin retai ir silpnai.

Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė

UAB „Lietuvos sveikata“

Aiškumas dėl kainos

ESO interneto svetainėje pateikiama skaičiuoklė yra nemokama, viešai prieinama ir ja naudotis gali ne tik sklypų ar pastatų savininkai, bet ir žmonės, kurie dar tik svarsto įsigyti nekilnojamąjį turtą. Tai leidžia iš anksto įvertinti vieną svarbiausių infrastruktūros kaštų – elektros įvedimą, pakanka į skaičiuoklę įvesti adresą.

„Skaičiuoklė leidžia paprastai ir nemokamai pasitikrinti, kiek kainuotų norima paslauga, ir gyventojai gali greitai įsivertinti potencialias išlaidas. Ši informacija pasiekiama per sekundes, be jokių papildomų kaštų, ir gyventojai šia galimybe aktyviai naudojasi“, – pažymi R. Juodkienė.

Elektros įvado ir galios keitimo kainos skaičiuoklė yra ketvirta dažniausiai lankoma ESO interneto svetainės nuoroda po titulinio puslapio, atjungimų žemėlapio bei tarifų planų ir kainų. Per 2025 m. metus šis modernus skaitmeninis įrankis ESO interneto svetainėje aplankytas daugiau kaip 423 tūkst. kartų, o skaičiuoklė sulaukė daugiau kaip 75 tūkst. unikalių vartotojų.

Gyventojai skaičiavo tiek naujo elektros įvado, tiek galios didinimo kainą pagal skirtingus parametrus, pvz., vienas unikalus vartotojas galėjo tikrinti, kokia būtų elektros įvado kaina namui su elektromobilio krovimo stotele ir be stotelės, nurodė skirtingą galios poreikį ir pan.

Skaičiuoklė vartotojams padėjo ne tik sužinoti kainą, bet ir įvertinti įvado galios keitimo poreikį. Suvedus objekto kodą bei adresą, eso.lt platformoje pateikiami duomenys apie esamą įvado galią ir maksimalų jos išnaudojimą. Turėdami šią informaciją, klientai gali tiksliau planuoti paslaugų užsakymus ir optimizuoti išlaidas galios didinimo metu.

Planuojama daugiau funkcionalumų

Šiuo metu skaičiuoklė pateikia orientacinę paslaugos kainą tais atvejais, kai gyventojų pageidaujama prijungimo ar galios didinimo paslauga apskaičiuojama pagal standartinius Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintus įkainius.

Vartotojai, kurių leistina galia yra didesnė nei 500 kW arba atstumas iki prijungimo taško yra didesnis nei 1 000 m, prijungimo paslaugas apmoka pagal sąmatą. ESO įdiegus papildomus skaičiuoklės funkcionalumus, ateityje orientacinę įvado kainą bus galima apskaičiuoti ir netipiniais atvejais.

„Nuolat ieškome būdų, kaip procesus padaryti dar paprastesnius ir aiškesnius. Skaičiuoklės populiarumas patvirtina, kad einame teisingu keliu, todėl jos funkcionalumai bus plečiami, kad ja galėtų pasinaudoti visi vartotojai“, – informuoja R. Juodkienė.

Preliminari paslaugos kaina apskaičiuojama atsižvelgiant į konkrečios geografinės vietovės duomenis, ir ją gali pasitikrinti visi potencialūs ir esami klientai, įskaitant ir tuos atvejus, kai prijungimo kaina skaičiuojama individualiai.

Trys fiksuotų įkainių grupės

ESO pabrėžia, kad visa informacija apie elektros prijungimo ir galios keitimo procesą yra vieša ir lengvai prieinama bendrovės puslapyje. Jei klientas pradeda procesą, t. y. pateikia paraišką, jis informuojamas atlikus kiekvieną žingsnį.

„Bendrovė skelbia prisijungimo etapus, sąlygas ir kainodaros principus, o klientai savo paraiškos eigą gali stebėti ESO savitarnoje. Apie kiekvieną proceso etapą informuojame atskirais pranešimais, todėl klientas žino, kokioje stadijoje jo paraiška, kokie numatomi jos įgyvendinimo terminai“, – pažymi R. Juodkienė.

Tipiniais atvejais prijungimo prie tinklo kainą lemia atstumas nuo objekto iki artimiausios transformatorinės, t. y. prijungimo taško, bei įvado galios. Klientai pagal leistiną naudotiną galią ir atstumą iki tinklo skirstomi į tris grupes:

I grupė – klientai iki 500 kW įvado galios, kai jų objektas yra arčiau nei 100 metrų nuo prijungimo taško;

II grupė – iki 500 kW ir 100–400 metrų;

III grupė – iki 500 kW ir 400–1000 metrų.

Jei įvado galią norima didinti daugiau nei 500 kW arba atstumas iki artimiausios transformatorinės yra didesnis nei 1 000 metrų, prijungimo paslaugos kaina apskaičiuojama individualiai.

Reikšmingos investicijos į modernumą

ESO yra elektros ir dujų skirstymo tinklų operatorius, valdantis vieną moderniausių skirstomųjų tinklų Centrinėje Europoje ir užtikrinantis patikimą energijos tiekimą visoje Lietuvoje. Bendrovė valdo vieną didžiausių skirstomųjų tinklų regione, aptarnauja apie 1,9 mln. privačių ir verslo klientų. ESO prižiūri beveik 135 tūkst. km elektros tinklų ir 9,7 tūkst. km skirstomųjų dujotiekių.

Bendrovė nuosekliai investuoja į tinklo modernizavimą, skaitmenizaciją ir atsparumo didinimą. Viena svarbiausių šios krypties dalių – oro linijų keitimas požeminiais kabeliais: kasmet jų paklojama apie 700 km, o sukabeliuoto tinklo dalis jau siekia 38 proc. Šios investicijos didina tinklo patikimumą, mažina tiekimo sutrikimų skaičių ir užtikrina spartų naujų klientų prijungimą – tai yra viena svarbiausių prielaidų šalies ekonomikos augimui.

ESO priklauso „Ignitis grupei“ – Baltijos šalyse pirmaujančiai integruotai energetikos įmonių grupei, veikiančiai Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Suomijoje. Pagrindinis „Ignitis grupės“ siekis yra sukurti 100 proc. saugią ir žalią energetikos ekosistemą dabarties ir ateities kartoms, pasitelkiant Baltijos šalyse turimą didžiausią tinklą, energijos kaupimo pajėgumus ir klientų portfelį.

ESO inf.

„Nuosekli Lietuvos energetikos transformacija duoda apčiuopiamų rezultatų. Sparčiai auganti vietinė elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių mažina importo poreikį, todėl, neimportuodama elektros energijos, Lietuva per dieną sutaupo apie 1 mln. eurų“, – laikinai einantis energetikos ministro pareigas Žygimantas Vaičiūnas.

Vidutinė didmeninė elektros kaina Švedijos ketvirtojoje zonoje antrąjį šių metų ketvirtį siekė 81,03 Eur / MWh. Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo 78,08 Eur / MWh.

„Nuosekli ir sparti pastarųjų metų atsinaujinančios energetikos plėtra Lietuvoje keičia regiono elektros rinkos tendencijas. Visus tris antrojo šių metų ketvirčio mėnesius Lietuvos prekybos zonoje laikėsi mažesnė vidutinė elektros kaina, nei Švedijos ketvirtojoje zonoje. Per antrąjį šių metų ketvirtį į Švediją eksportavome daugiau elektros, nei per visus 2025 metus. Iš elektrą importuojančios šalies tampame ją eksportuojančia – tai reiškia ne tik didėjančią energetinę nepriklausomybę, bet ir papildomas lėšas, kurios lieka Lietuvos ekonomikoje“, – sako Andrius Šemeškevičius, „Litgrid“ vadovas.

Antrąjį šių metų ketvirtį elektros importo srautai iš Švedijos siekė 472 GWh. Iš Lietuvos į ketvirtąją Švedijos zoną eksportuota 457 GWh.

Nuo „NordBalt“ jungties veikimo pradžios įprastai per šią jungtį dominavo elektros importas į Lietuvą. Pavyzdžiui, 2025 m. importas siekė 4095 GWh, o eksportas – 255 GWh.

„NordBalt“ jungtis pradėjo veikti 2016 metų vasario mėnesį.

„Litgrid“ inf. 

Pakeitimais nustatyta žemės sklypo ribų parodymo vietovėje, jų ženklinimo riboženkliais ir sunaikintų riboženklių atstatymo tvarka. Taip pat patikslintos kvietimų dalyvauti žemės sklypo ribų parodymo ir ženklinimo procedūrose formos bei atnaujinta žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto forma.

Atkreipiame dėmesį, kad nuo liepos 1 d. įsigaliojus Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimams, žemės sklypo savininkas arba valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtinis gali atsisakyti žemės sklypo ribų ženklinimo riboženkliais. Toks sprendimas įforminamas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte. Nauja redakcija išdėstyta žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto forma pateikiama pakeistų Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių 2 priede.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Kauno klinikų Akių ligų klinikoje dirbanti medikė kartą per savaitę konsultuoja ir Jonavos ligoninės pacientus, o moderni naujai įsigyta įranga leidžia vietoje atlikti tyrimus, kurie daugeliu atvejų padeda greitai nustatyti sudėtingas akių bei akiduobės patologijas.

„Turbūt aš ne tiek gydau, kiek konsultuoju ligonius ir atlieku tyrimą su turimu nauju aparatu. Reikia tikrai labai pasveikinti Jonavos ligoninę, kad nusipirko sudėtingą įrangą, kuri oftalmologijoje yra labai svarbi. Nors šie tyrimai atliekami jau daugiau kaip 70 metų, visame pasaulyje jų neatsisakoma, nes tai visiškai nekenksmingas, trumpai trunkantis tyrimas. Ir mes iš karto ligoniui galime pasakyti atsakymą, ką matome“, - pasakojo doc. dr. D. Imbrasienė.

Tyrimas trunka vos kelias minutes, atliekamas per užmerktą voką ir yra visiškai neskausmingas. Pasak gydytojos, akies ultragarsinis tyrimas turi didelį pranašumą prieš kitus radiologinius tyrimus.

„Jeigu lyginsime su kompiuterine tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimu, kai atsakymo kartais tenka laukti savaitę ar dar ilgiau, tai čia atsakymą žmogus gauna iš karto. Be to, tyrimą atlieka oftalmologas, kuris gerai žino akies patologiją, todėl pakitimus lengviau įvertinti“, - aiškino specialistė.

Tyrimas svarbus ne tik akių ligoms diagnozuoti

Nors daugeliui gali atrodyti, kad ultragarsinis tyrimas reikalingas tik akių ligoms nustatyti, iš tiesų jo galimybės gerokai platesnės.

„Galima ištirti pačią akį, tarpą už akies, akiduobę ir regos nervą. Šio tyrimo rezultatai svarbūs ne tik oftalmologams. Pavyzdžiui, endokrinologams, kai žmogus serga endokrinine oftalmopatija dėl sutrikusios skydliaukės veiklos. Tuomet galime matuoti, kiek sustorėję akies raumenys, stebėti pokyčius gydymo metu. Yra patologijų, kurios labai svarbios neurologams ir neurochirurgams“, - pasakojo specialistė.

Anot jos, ultragarsas leidžia atskirti itin panašiai atrodančius pakitimus.

„Kartais akių dugne būna neaišku, ar regos nervas yra paburkęs, ar tai tik kalcio sankaupos - vadinamosios drūzos. Ultragarsu tai labai gerai matyti. Jeigu tai tik drūzos, žmogus stebimas, tačiau jei nervas išties patinęs, tai gali būti neurologinės ar neurochirurginės patologijos požymis, pavyzdžiui, galvos smegenų auglio.“

Lietuvoje - vos dvi tokios specialistės

Nors darbo pradžia naujoje gydymo įstaigoje visuomet reikalauja prisitaikymo, docentė sako greitai sulaukusi kolegų pagalbos.

„Kadangi klinikose dirbu su kita sistema, čia dar vyksta prisitaikymas. Man labai daug padeda slaugytoja - ji daug ką surašo, sužiūri, todėl dirbti tikrai lengviau.“

Paklausta, kiek Lietuvoje yra tokių specialistų, gydytoja neslėpė, kad jų labai mažai.

„Dabar tokių, kurios tikrai paruoštos ir užsiima akių echoskopijomis, esame dvi. Abi dirbame Kauno akių klinikoje, o dabar mane pakvietė dirbti ir čia, Jonavoje.“

Pasak docentės, problema nėra tyrimo sudėtingumas.

„Iš tikrųjų ir džiugu, ir graudu, kad tik du specialistai. Tyrimas nėra labai sudėtingas, bet jaunimas labiau nori operuoti, o ne užsiimti diagnostika. Rezidentūros metu jie šiek tiek to išmoksta, tačiau giliau specializuotis dažniausiai nebenori.“

Akys - ne tik sielos, bet ir rimtų organizmo ligų veidrodis

Gydytoja pripažįsta, kad per pirmąjį darbo mėnesį Jonavoje jau spėjo susidurti su pacientais, kuriems šis tyrimas atvėrė akis apie iki tol nežinotas diagnozes. Paklausta apie liaudies išmintį, kad akys yra žmogaus sielos veidrodis, docentė šypsosi: „Ne viską matom, bet daug ką matom." 

Didelė šio tyrimo vertė atsiskleidžia tada, kai dėl įvairių priežasčių neįmanoma apžiūrėti akies dugno.

„Kai sudrumstėja stiklakūnis, akies vidų gali užlieti kraujas. Taip nutinka dėl cukrinio diabeto, kraujo krešėjimo sutrikimų ar kitų ligų. Tokiu atveju akių dugno nematyti ir nežinoma, ar nėra tinklainės atšokos, ar nereikia operacijos. Visa tai ultragarsu galime pamatyti.“

Dar vienas svarbus pavyzdys - katarakta.

„Pasaulyje neatliekama nė viena kataraktos operacija, kol žmogui neatliktas akies ultragarsinis tyrimas, jeigu negalima įvertinti akių dugno. Niekas nežino, gal už drumsto lęšiuko yra tinklainės atšoka, o gal net auglys.“

Pasak gydytojos, akies ultragarsas itin svarbus ir pacientams, kurie gydomi dėl akies onkologinių ligų.

„Klinikose yra akies onkologijos centras. Tokiems pacientams tyrimai kartojami kas tris mėnesius. Juk kas tris mėnesius neatliksi kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso.“

„Man svarbiausia - kodėl taip atsitiko“

Paklausta, kas ją pačią motyvuoja jau keturis dešimtmečius dirbti oftalmologijoje, docentė neslėpė meilės savo profesijai.

„Aš keturiasdešimt metų dirbu šį darbą ir galėjau keisti profilį, bet man čia įdomu. Mano pagrindinis klausimas ne kas yra akyje arba už akies, o kodėl taip atsitiko. Bandau surasti priežastį. Kartais gal daugiau padedu ligoniui negu vien tik atlikdama tyrimą.“

Medikų bendruomenėje itin gerbiama ir pacientų vertinama mokslų daktarė, išleidusi net specializuotą vadovėlį apie akiduobės ultragarsinius tyrimus

„Tai daugiau vadovėlis. Jame sudėti vaizdai, kuriuos esu ištyrusi.“

Šiuo metu registracija pas šią unikalią specialistę Jonavos ligoninėje vyksta per gydytojus oftalmologus, kurie, įvertinę poreikį, siunčia pacientus išsamesniam ištyrimui.

Aukšto lygio specialistus padeda pritraukti moderni įranga

VšĮ „Jonavos ligoninė“ direktorius Gediminas Ramanauskas neslepia džiaugsmo, kad įstaigai pavyksta laužyti nusistovėjusius stereotipus apie rajoninių ligoninių padėtį ir pritraukti pirmojo ryškumo medicinos ekspertus. Pasak jo, stipri komanda formuojasi tik tuomet, kai sukuriamas solidus pamatas.

„Iš tikrųjų didelė sėkmė Jonavos ligoninei pritraukti tokį specialistą, kuris yra vienetinis visos Lietuvos mastu - medicinos mokslų daktarė, docentė, savo srities aukštumas pasiekęs žmogus. Tai nėra lengva, žinant bendrą situaciją rajoninėse ligoninėse, bet mes su savivaldybe esame numatę, kad norim stiprinti akių profilį Jonavos ligoninėje. Ir kai gavom paskatas bei papildomas galimybes finansuoti įrangą, atsiranda galimybė ir kalbėti su specialistais, Nes jų pirmas klausimas visada būna tas pats - ar yra įranga? Kai yra įranga, kai yra komanda, tada atsiranda ir rezultatai", - pasakojo direktorius.

Stiprėja ir kitos sritys

Anot įstaigos direktoriaus, pastaraisiais metais ligoninėje sustiprėjo ne tik oftalmologijos, bet ir kitos sritys.

„Labai sustiprėjo ortopedų traumatologų komanda - atliekamos tokios operacijos, kurios ne visose regioninėse ligoninėse vykdomos. Sustiprėjo ausų, nosies ir gerklės specialistų komanda, plečiasi vaikų operacijų apimtys. Didžiuojamės ir sąnarių endoprotezavimo rezultatais. Stengiamės kiekvienoje srityje atrasti savo stiprybę, kad Jonavos ligoninė būtų žinoma ne tik regione, bet ir visoje Lietuvoje.“

Direktoriaus teigimu, ligoninės pažangą lemia visos bendruomenės palaikymas.

„Tikrai stengiamės, tikrai darome. Turime labai didelę savivaldybės, mero, Sveikatos komiteto paramą. Kai miestas mato ligoninės svarbą, kai pacientai mato jos reikšmę, o personalas dirba tam, kad žmonėms būtų geriau, tada ir ateina rezultatai.“

Svarbu tai, kad akies ultragarsinis tyrimas bei kitos konsultacijos Jonavos ligoninėje finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), todėl pacientams jos atliekamos nemokamai. 

Naujausia medicinos įranga ligoninėje įsigyjama Jonavos rajono savivaldybės tarybai nusprendus investuoti šimtus tūkstančių eurų į rajono ligoninės paslaugų ir infrastruktūros atnaujinimą. Šių investicijų tikslas - kad jonaviečiai kuo daugiau reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų gautų savo rajone - greičiau, patogiau ir arčiau namų.

Tėvai dažnai renka stovyklą, kurioje būtų įdomu jiems  

Psichologės Jūratės Bortkevičienės teigimu, pokalbį su vaiku apie vasaros planus verta pradėti ne nuo konkrečių stovyklų, o nuo vaiko lūkesčių.  

Pasibaigus mokslo metams daugelis vaikų pirmiausia nori pailsėti, todėl natūralu, kad naujų veiklų perspektyva jų nežavi. „Pirmiausia reikėtų paklausti, kaip vaikas įsivaizduoja savo vasarą ir ką norėtų veikti. Tik išgirdus jo norus verta pradėti kalbėti apie konkrečias stovyklas“, – sako J. Bortkevičienė. 

Anot psichologės, viena dažniausių tėvų klaidų – bandymas per stovyklą įgyvendinti savo pačių idėjas ar lūkesčius. 

„Visgi savaitę ar ilgiau stovykloje leis jūsų vaikas, todėl svarbu, kad pasirinkta veikla būtų įdomi būtent jam. Vieni vaikai svajoja apie jodinėjimą, kiti nori gaminti, kurti ar tobulinti užsienio kalbą. Stovykla turėtų tapti galimybe išbandyti tai, kas iš tiesų domina patį vaiką“, – pabrėžia ji.  

Pirmąkart renkantis stovyklą taip pat nereikėtų manyti, kad kuo daugiau veiklų joje siūloma, tuo geriau. „Kur kas svarbiau įvertinti vaiko charakterį. Vieniems vaikams reikia nuolatinio veiksmo ir aktyvumo, kitiems labiau tinka rami aplinka, galimybė bendrauti mažesnėse grupėse ar tiesiog pamažu susipažinti su naujais žmonėmis“, – aiškina J. Bortkevičienė.  

Psichologė pabrėžia, kad ypač jautriems ar drovesniems vaikams atsiskyrimas nuo tėvų gali kelti nemažai įtampos.  

„Tokiais atvejais verta atkreipti dėmesį ne tik į stovyklos programą, bet ir į gyvenimo sąlygas – ar vaikai gyvena mažesniuose kambariuose, ar turi pakankamai asmeninės erdvės. Ekstravertiškam vaikui gausus būrys kambariokų gali būti smagus nuotykis, o intravertui – papildomas stresas“, – kalba specialistė.  

Taip pat ji neigia mitą esą ypač sunku išrinkti stovyklą paaugliams. „Paaugliams apsispręsti dažnai net lengviau nei jaunesniems vaikams, nes jie jau geriau žino savo pomėgius. Paaugliams svarbu, kad stovykloje būtų jų amžiaus vaikų ir veiklos atitiktų jų interesus“, – teigia ji.  

Kaip reaguoti į vaikų ilgesį?  

Ne mažiau svarbu iš anksto su vaiku aptarti, kad pirmosios dienos stovykloje gali būti sudėtingesnės. Psichologė pabrėžia, kad tikrasis įsitraukimas ir mėgavimasis stovykla dažniausiai prasideda trečią ar ketvirtą dieną.  

Nereti atvejai, kai vaikai pirmomis dienomis paskambinę tėvams iš stovyklos išgirdę jų balsą susigraudina ir prašo juos pasiimti, nes tiesiog yra pasiilgę namų. Tačiau tai dar nereiškia, kad stovykla jiems netinka.  

„Jeigu vaiką pasiimame per anksti, jis gali išsivežti įsitikinimą, kad stovykla buvo bloga patirtis, nors iš tiesų jam tereikėjo šiek tiek daugiau laiko priprasti“, – atkreipia dėmesį J. Bortkevičienė.  

Ar vaiką reikia pasiimti namo, turėtų patarti stovyklos vadovai, svarbią taisyklę mini psichologė.  

7 dienos be telefono, kurios pakeičia vaiką  

Psichologės teigimu, didžiausia stovyklų nauda slypi ne vien pramogose. Jose vaikai mokosi savarankiškumo, atsakomybės, bendravimo, konfliktų sprendimo, prisitaikymo prie bendrų taisyklių.  

Didelę vertę turi tos stovyklos, kuriose ribojamas telefonų naudojimas – tuomet vaikai daugiau bendrauja gyvai, o tėvai gauna progą geriau suprasti, kokią vietą ekranai užima jų atžalų kasdienybėje.  

Svarbiausias kriterijus renkantis stovyklą, anot specialistės, turėtų būti emocinis vaiko saugumas.  

„Nesistenkite pažadėti, kad viskas bus tobula. Svarbiausia – surasti vietą, kurioje vaikas jausis saugiai, gerai ir turės galimybę patirti gyvenimą“, – pabrėžia J. Bortkevičienė.  

Tuo tarpu didžiausios pajūrio stovyklos „Pasaka“ atstovė Rasa Povilavičienė renkantis stovyklą tėvams pataria pasidomėti ne tik stovyklos programa, bet ir tuo, kas ją organizuoja, kokios vertybės puoselėjamos, kaip atrenkami bei ruošiami vadovai ir kaip vyksta vaikų adaptacija pirmosiomis dienomis.  

Anot jos, geriausias sėkmingos stovyklos ženklas – ne tik gera nuotaika grįžus namo, bet ir didesnis vaiko savarankiškumas, pasitikėjimas savimi bei noras dalintis patirtimis.  

„Todėl renkantis stovyklą verta ieškoti ne garsiausiai reklamuojamo vardo, o tokios vietos, kurioje kuriamas tikras ryšys su vaikais“, – pabrėžia R. Povilavičienė. 

Apie Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrą (LINEŠA):   

LINEŠA yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldi biudžetinė įstaiga, teikianti pagalbą įgyvendinant valstybės politiką neformaliojo vaikų švietimo ir ugdymo karjerai srityse.  

Daugiau informacijos: www.linesa.lt, https://www.linesa.lt/stovyklos/.   

„Dirbame tam, kad galimybę rinktis elektromobilį turėtų kuo daugiau gyventojų. Vis dar abejojantiems drąsiai sakau – pats vairuoju elektromobilį ir galiu patvirtinti, kad bijoti tikrai nėra ko. Įkrovimo infrastruktūrą sparčiai plečiame visoje Lietuvoje, todėl elektromobilis šiandien yra patogus pasirinkimas. Esame numatę ir daugiau priemonių elektromobiliams įsigyti. Socialinio klimato fonde numatytos lėšos, už kurias elektromobilius galės įsigyti socialiai pažeidžiamiausi gyventojai“, – sako laikinai einantis susisiekimo ministro pareigas Juras Taminskas.

Gyventojams sąlygos nesikeičia 

Gyventojų transporto parko atnaujinimui numatyta didžiausia finansavimo dalis – 12 mln. eurų. Fiziniai asmenys, nusprendę persėsti prie elektromobilių vairo, kaip ir ankstesnio kvietimo metu galės pretenduoti į šias vienkartines kompensacijas: įsigijus naują elektromobilį bus skiriama 5 tūkst. eurų išmoka, o už naudotą (ne senesnį kaip 4 metų) elektromobilį – 2,5 tūkst. eurų. 

Kompensaciją gyventojai galės gauti už transporto priemones, kurios pareiškėjo vardu įregistruotos ne anksčiau kaip 2026 m. birželio 1 d. Finansavimas skiriamas tik gryniesiems, M1 klasės elektromobiliams. Įkraunamiems hibridiniams bei hibridiniams automobiliams kompensacija neskiriama.       

Ilgai laukta naujovė įmonėms 

Privatiems juridiniams asmenims skirtame kvietime pristatoma itin aktuali naujovė – pirmą kartą parama bus teikiama ne tik naujų, bet ir naudotų elektromobilių įsigijimui. Įmonės už naujo elektromobilio įsigijimą, kaip ir anksčiau, galės gauti 4 tūkst. eurų, o už naudotą, iki ketverių metų senumo transporto priemonę – 2 tūkst. eurų kompensaciją. 

Privatiems juridiniams asmenims parama bus teikiama, jei elektromobilis įmonės vardu registruotas arba jos valdymas perimtas ne anksčiau kaip 2025 m. gruodžio 1 dieną. 

Keičiasi finansavimas viešojo sektoriaus įstaigoms 

Tam tikrų pokyčių sulauks ir viešieji juridiniai asmenys – valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų naudos sau nesiekiančių asmenų įsteigtos įstaigos bei organizacijos. Šiame kvietimų etape finansavimas viešojo sektoriaus įstaigoms mažėja ir yra sulyginamas su gyventojams taikomais paramos dydžiais.  

Nuo šiol už naujo elektromobilio įsigijimą šios institucijos galės gauti 5 tūkst. eurų kompensaciją, o už naudotą (ne senesnį kaip 4 metų) elektromobilį – 2,5 tūkst. eurų. Kompensacija skiriama tuo atveju, jei elektromobilis įstaigos vardu buvo įregistruotas arba ji tapo transporto priemonės valdytoja ne anksčiau kaip 2026 m. gegužės 1 d. Finansavimas viešosioms įstaigoms bus skiriamas iš bendro juridiniam sektoriui numatyto 8 mln. eurų krepšelio. 

Detalios kvietimų sąlygos bei tiksli starto data bus paskelbta APVA svetainėje artimiausiu metu. Paraiškos bus priimamos elektroniniu būdu per APVIS savitarnos sistemą. 

Elektromobilių naudojimą skatinančios priemonės gyventojams Lietuvoje finansuojamos iš ES Modernizavimo fondo lėšų. 

Susisiekimo ministerijos inf. 

Ji paaiškina, kad visos paslaugos, apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ar valstybės biudžeto, turi būti suteikiamos be jokių mokesčių. Į paslaugų kainą jau įskaičiuota viskas, ko reikia: tyrimai, gydymas ir medicinos priemonės. Medicininė paslauga negali būti išskaidyta ir papildomai apmokestinta.

Mokėti kainų skirtumą pasirinkus brangesnę priemonę

Mokėti gali tekti tik tuomet, kai pacientas savo noru pasirenka brangesnę medicinos priemonę nei ta, kuri kompensuojama. Tuomet jis moka ne visą brangesnės priemonės kainą, o tik kainų skirtumą tarp kompensuojamos ir pasirinktos brangesnės. „Pacientui būtinai turi būti pasiūlyta ir kompensuojama priemonė, o pasirinkimas mokėti galimas tik jam pačiam nusprendus“, – pabrėžia Valstybinės ligonių kasos atstovė.

Svarbu tai, kad brangesnę priemonę gydymo įstaiga gali pasiūlyti tik tada, kai ji priklauso medicinos priemonių tipui, kuris įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą sąrašą. Tai gali būti:

• endoprotezas (kelio, klubo, peties, čiurnos, alkūnės, riešo sąnario);
• intraokulinis lęšis;
• klausos implantas;
• artroskopinių operacijų metu naudojamas implantas;
• robotinės chirurgijos priemonė; 
• tinklelis išvaržų operacijoms.

Gydymo įstaiga turi raštu suprantamai paaiškinti, kuo skiriasi siūlomi pasirinkimai, o pacientas – raštu patvirtinti, kad atsisako kompensuojamos priemonės ir renkasi brangesnę alternatyvą. Brangesnės priemonės kaina privalo būti pagrįsta priemonės įsigijimo kaina ir administravimo išlaidomis, kurios negali viršyti 20 procentų įsigijimo kainos. 

Papildomas komfortas – tik pasirinkus

Antra išimtis – nemedicininės, vadinamosios komforto, paslaugos. Tai – ne gydymui reikalingos paslaugos, o papildomi patogumai. Pavyzdžiui:

• vienvietė palata;
• individualus maitinimas;
• paciento artimųjų apgyvendinimas ar maitinimas;
• antros ar vėlesnės sveikatos dokumentų kopijos;
• asmeninio asistento paslaugos.

Tokias paslaugas gydymo įstaiga gali siūlyti tik tada, kai pacientas gali nemokamai gauti visą jam reikalingą gydymą. „Negali būti taip, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas žmogus, norėdamas gauti reikiamą gydymą, privalo papildomai susimokėti už komfortą“, – pažymi J. Valienė.

Pavyzdžiui, jei pacientui skiriama vienvietė palata, nes kitos galimybės nėra arba ši palata žmogui reikalinga dėl jo sveikatos būklės ar infekcijų kontrolės, tai ji turi būti nemokama. Nemokamas yra ir individualus maitinimas, jeigu jo reikia dėl žmogaus sveikatos būklės, arba asistento paslaugos, jei dėl paciento riboto judumo jomis užtikrinamas sveikatos priežiūros prieinamumas. Visais atvejais pacientas moka, tik kai pats, turėdamas nemokamą alternatyvą, pasirenka papildomą patogumą.

Kaip ir renkantis brangesnę medicinos priemonę, pacientas turi raštu patvirtinti, kad atsisako nemokamų paslaugų ir pasirenka mokamas. Šiuo atveju mokama visa komforto paslaugos kaina.

Svarbu žinoti

Primename, kad kompensuojamas paslaugas gali gauti tik gyventojai, kurie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, turi galiojantį siuntimą, kai jo reikia, ir kreipiasi į gydymo įstaigą, dėl reikiamos paslaugos sudariusią sutartį su ligonių kasa. Jų sąrašą galima rasti čia.

Ligonių kasų inf.

VVTAT nuolat tikrina rinkoje esančių el. cigarečių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir prireikus taiko teisės aktuose numatytas poveikio priemones. Vis dėlto dalis verslininkų bando apeiti galiojančius reikalavimus – naudoja draudžiamas kvapiąsias medžiagas, neatskleidžia visos gaminių sudėties ar netinkamai juos ženklina. Saldūs skoniai slepia karčią tiesą: patrauklios pakuotės, vaisių ar desertų aromatai ne tik gali sudaryti klaidingą įspūdį, neva šie gaminiai mažiau kenksmingi, dar blogiau – traukia jaunimo dėmesį.

Ne tabako skoniai – draudžiami

Nuo 2022 m. liepos 1 d. draudžiama tiekti į Lietuvos rinką el. cigaretes ir jų pildykles, kuriose yra kvapiųjų medžiagų, suteikiančių ne tabako skonį ar kvapą. Negalima prekiauti el. cigaretėmis ir jų pildyklėmis, kurių skonis ar pavadinimas siejamas su vaisiais, desertais ar kitais ne tabako aromatais, pavyzdžiui, Vanilla Tobacco, Kiwi Tobacco, Berry Tobacco ar Ice Tobacco. Nuo 2024 m. taip pat draudžiama teikti rinkai el. cigaretes ir jų pildykles su skysčiu, jeigu šiame skystyje yra cukraus ir (ar) saldiklių.

VVTAT yra patvirtinusi leidžiamų cheminių medžiagų sąrašą, kuriame aiškiai nustatyta, kokios medžiagos gali būti naudojamos el. cigarečių skysčiuose. Be bazinių komponentų – propilenglikolio, glicerolio ir nikotino (ar nikotino druskos) – gali būti naudojamos tik leidžiamos medžiagos. Visos kitos medžiagos, skirtos kvapui/skoniui suteikti ir patrauklumui didinti, draudžiamos.

9 iš 10 el. cigarečių neatitinka reikalavimų

VVTAT vykdoma rinkos priežiūra rodo, kad apie 96 proc. tikrinamų el. cigarečių ir jų pildyklių neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Dažniausiai nustatomi pažeidimai:

naudojamos draudžiamos kvapiosios medžiagos;

netinkamai ženklinami gaminiai;

neatskleidžiama visa sudėtis;

nepateikiama privaloma informacija vartotojams;

nustatomas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis nikotino kiekis.

VVTAT pažymi, kad el. cigarečių ir jų pildyklių pakuotėse privalo būti pateikta visa svarbiausia informacija vartotojui: naudojimo ir saugojimo instrukcijos, kontraindikacijos, įspėjimai apie galimą nepageidaujamą poveikį, priklausomybes, toksiškumą, gamintojo ar importuotojo kontaktiniai duomenys.

Už draudimo, susijusio su kvapais ir skoniais nesilaikymą, verslo subjektui gali būti skiriama iki 4000 eurų bauda ir iki 8000 eurų už pakartotinį pažeidimą.

VVTAT ragina nepasitikėti patrauklia pakuote ar saldžiu skoniu ir atsakingai vertinti galimas rizikas.

Gautas pranešimas, kad reikalinga pagalba atidaryti tualeto duris, kadangi viduje esančiam vyriškiui galimai sutriko sveikata.

Atvykus gelbėtojams paaiškėjo, kad sutrikus sveikatai, senolis buvo nukritęs ir užrėmęs tualeto duris.

Laužtuvais durys išlaužtos, įleisti medikai.

Parengta pagal pirminius Kauno PGV įvykių suvestinės duomenis 

Tai reiškia, kad MMA didės 92 eurais arba 8 proc., tuo metu, minimalus valandinis atlygis – atitinkamai 8 proc. ir sieks 7,61 euro, kai šiuo metu nustatyta 7,05 euro.MMA didinimas palies apie 140  tūkst. darbuotojų, dirbančių visą ir ne visą darbo laiką.

Preliminariais SADM skaičiavimais, nustačius 1245 eurų MMA ir taikant tą patį neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris taikomas ir šiais metais, MMA uždirbančiųjų pajamos, atskaičiavus mokesčius, kitąmet paaugtų 56 eurais ir siektų mažiausiai 902 eurus, o tai yra daugiau nei preliminariai prognozuojama 2027 metų skurdo rizikos riba, kuri gali siekti mažiausiai apie 868 eurus vienam žmogui.

Šiuo metu MMA yra 1153 eurai ir sudaro 45,3 proc. vidutinio bruto atlyginimo (atskaičius mokesčius ji siekia 846 eurus ir sudaro apie 54,5 proc. vidutinio neto atlyginimo).

Moksliniai tyrimai rodo, kad MMA didinimas prisideda prie nedarbo mažėjimo, nes didesnis atlygis skatina į darbo rinką sugrįžti ilgalaikius bedarbius. Didesnė MMA taip pat didina darbuotojų perkamąją galią, tai ypač aktualu regionams, kur uždirbančių MMA yra daugiau. Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.

lrv.lt 

Pirmą kartą turnyras tapo tarptautinis - jame dalyvavo Ukrainos atstovai, užėmę ketvirtąją vietą. Trečiąją vietą iškovojo Palankesio komanda, antrąją - mišri Liepių ir Jonavos komanda, o nugalėtojais tapo Bronislovo ir Tauro „Demokratų“ komanda.

Turnyro prizininkai buvo apdovanoti prizais ir specialiomis dovanomis, kurias įsteigė Jonavos kūno kultūros ir sporto centras bei laisvalaikio ir sporto klubas „Paulukai“.

Papildomai varžybų dalyviai bus apdovanoti dovanomis, kurias įsteigė Žeimių mokykla ir bendruomenė. Apdovanojimai vyks Žeimių miestelio šventės metu, liepos 3 dieną.

Varžybų organizatorius Aleksandras Janovskis

„Snaiperio kelias ne kiekvienam – tai reikalauja sunkaus bei nuoseklaus darbo, kuris neatsiejamas nuo stipraus vidinio noro“, – sakė varžybų pradininkas vrš. Ernestas Kuckailis, nuolat pabrėžiantis taiklaus šaudymo ir sportinio azarto dvasios puoselėjimą.

Varžybos „Snaiperių diena“ yra organizuojamos 16 kartą, jos pritraukia nemažai snaiperių porų iš įvairių Europos ir pasaulio šalių, kurios rungiasi itin sudėtingose ir didelio fizinio bei psichologinio pasirengimo reikalaujančiose rungtyse.

Lietuvos kariuomenės inf. 

● Liepos 1–3 d. ir liepos 16–18d. – dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų kontrolė. Dėmesys bus skirtas tam, kaip šių transporto priemonių vairuotojai vykdo Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) VIII ir VIII(1) skyriuose nustatytus reikalavimus.

● Liepos 6–10 d. ir liepos 29–31d. – transporto priemonių, tarp jų dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių, vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai.

● Liepos 13–15d. – privalomų saugos priemonių (saugos diržų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų), saugos šalmų) naudojimo kontrolė.

● Liepos 20–21d. – vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal KET, kontrolė. Kartu ir pačių pėsčiųjų atsakingo elgesio kelyje kontrolė: ar per kelią einama tam skirtose vietose, ar reguliuojamose sankryžose paisoma šviesoforo signalų, ar neinama dviračių takais ir per dviračių pervažas, automagistrale, skiriamąja juosta arba greta jos važiuojamosios kelio dalies pakraščiu ir pan.

● Liepos 22–24d. – vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos), kontrolė. Taip pat ir saugos diržų, saugos šalmų naudojimo kontrolė.

Daugiausia eismo nelaimių įvyksta dėl per didelio greičio ir neatsargių manevrų, ypač savaitgaliais. 

Neviršykite leistino greičio ir nevairuokite apsvaigę. Niekada nesėskite prie vairo pavartoję alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nepraraskite budrumo. Karštis ir spūstys greičiau sukelia nuovargį, lėtina reakciją ir mažina dėmesio koncentraciją. Pajutę mieguistumą ar suprastėjusią savijautą, sustokite saugioje vietoje pailsėti.

Rūpinkitės savimi. Gerkite pakankamai vandens, vėdinkite arba vėsinkite automobilį, o ilgesnes keliones, jei įmanoma, planuokite anksti ryte arba vakare, kai karštis mažesnis.

Apskričių vyriausieji policijos komisariatai savo prižiūrimose teritorijose gali organizuoti ir kitas papildomas priemones (reidus).

Eismo sąlygomis galite iš anksto pasidomėti portale www.eismoinfo.lt.  Atnaujintame Elektroninių paslaugų portale galite rasti ir susipažinti su Jūsų padarytais kelių eismo taisyklių pažeidimais. Baudas galite susimokėti internetu: https://epaslaugos.ird.lt/login.

Lietuvos policijos inf. 

Į šventinę ceremoniją susirinkę vaikai savo piešiniais papuošė aikštę, smalsūs jonaviečiai apžiūrinėjo ir grožėjosi naujuoju objektu, o miesto simbolis jonvabalis Liucijonas į pirmąjį plaukimą palydėjo mažąjį laivą „Dopingas“ su jo kapitonu Andriumi Šukučiu bei savivaldybės administracijos vadovais, tapusiais pirmaisiais keleiviais.

Išbandžius prieplauką ir sėkmingai prisišvartavus, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius pakvietė visus smagiai ir saugiai mėgautis nauja poilsio erdve bei oficialiai paskelbė prieplaukos atidarymą. Šventę vainikavo į dangų pakilusi spalvotų dūmų uždanga.

Nuo pirmųjų projekto pristatymų iki simbolinio atidarymo praėjo keleri metai - per tą laiką projektas ne kartą vėlavo dėl užsitęsusių viešųjų pirkimų procedūrų, nepalankių gamtinių sąlygų ir rangovo darbo problemų.

„Taip, kai kurie darbai užtrunka. Su gamta ir stichijomis kartais nesusitvarkys net ir žmogus. Taip norėjosi dar praėjusią vasarą, praėjusį rudenį atidaryti šitą gražią, nuostabią vietą. Nepavyko, nes buvo pakilęs vandens lygis - reikėjo laukti, kol vanduo nuslūgs. Čia yra tam tikri statybiniai darbai: betono liejimo vandenyje nepadarysi, o jei ir padarysi, tai kainuoja labai brangiai.

Todėl viskas šiek tiek išsitęsė, bet, manau, tai nuotaikos nesugadino. Visi matome rezultatą ir, manau, jis džiugina.

Tikiuosi, kad ši vieta taps visų turtu - tiek jonaviečių, tiek mūsų miesto svečių. Tai bus dar viena atrakcija, galimybė atplaukti baidare, pasidžiaugti Jonava, išlipti į krantą, pasivaikščioti, išgerti kavos, pasidžiaugti mūsų gražiu miestu.

Tikiuosi, kad ši vieta natūraliai prigis kaip naujas mūsų miesto traukos centras, vandens pramogų traukos centras“, - kalbėjo M. Sinkevičius.

Į naująją prieplauką atplaukęs laivo „Dopingas“ kapitonas Andrius Šukutis pasakojo, kad naujasis objektas gerokai palengvins laivavedžių kasdienybę. Anot jo, anksčiau tekdavo švartuotis ir išlipti nepritaikytoje pakrantėje, o dabar laivelį, atvežtą su priekaba, galima patogiai nuleisti į vandenį specialiai įrengtu betoniniu nuolydžiu, tam nereikia jokios papildomos įrangos.

Apie planus įrengti prieplauką pirmą kartą viešai prabilta dar 2020 metais. Tuomet visuomenei buvo pristatyti projekto „Prieplaukos ir kelio Panerių g., Jonavos m., statybos projektas“ projektiniai pasiūlymai. Skelbta, kad dešiniajame Neries krante, kur tuo metu nebuvo jokių statinių, planuojama sukurti patogią ir saugią infrastruktūrą poilsiaujantiems bei vandens transporto naudotojams.

Projektas numatė įrengti sezoninę surenkamą pontoninę prieplauką, kuri kiekvieną sezoną būtų sumontuojama ir, pasibaigus navigacijai, išardoma bei transportuojama. Prieplauką su krantu turėjo sujungti lieptas, šalia suplanuota poilsio aikštelė, pėsčiųjų takai, automobilių privažiavimas su vieta valčių nuleidimui į vandenį. Taip pat numatyti suoliukai, šiukšliadėžės ir saulės energija arba įkraunamais akumuliatoriais maitinami šviestuvai.

2024 metų vasarą savivaldybė paskelbė, kad dešiniajame Neries krante netrukus prasidės naujos poilsio erdvės ir mažųjų laivų prieplaukos įrengimo darbai. Vis dėlto tų pačių metų rudenį paaiškėjo, kad pirminių terminų laikytis nepavyks - darbų pradžią užvilkino užsitęsusios viešųjų pirkimų procedūros, todėl prieplaukos įrengimas persikėlė į 2025 metus.

Tačiau ir šių planų įgyvendinti nepavyko. 2025 metų pabaigoje savivaldybė pranešė, kad darbus stabdė neįprastai aukštas Neries vandens lygis bei nepakankami rangovo pajėgumai ir darbų organizavimo problemos. Tuomet skelbta, kad projektą siekiama užbaigti 2026 metais, o rangovui, jei prireiks, bus taikomos teisinės ir finansinės sankcijos.

Šiandien šie planai tapo realybe - Neries krantinėje oficialiai atidaryta naujoji mažųjų laivų prieplauka. Tikimasi, kad ji taps dar viena traukos vieta tiek baidarininkams ir valtininkams, tiek jonaviečiams bei miesto svečiams, ieškantiems poilsio prie upės.

Jonavos mokyklos, kurios aktyviai dalyvauja DofE programoje: Senamiesčio gimnazija, Jeronimo Ralio gimnazija, Justino Vareikio progimnazija, Raimundo Samulevičiaus progimnazija, “Neries” pagrindinė mokykla. 

Lietuvoje ši programa – jau 20 metų. Birželio 30 dieną Vilniuje, Gedimino TECH Centrinių rūmų Aula Magna salėje vyko tarptautinės DofE (The Duke of Edinburgh's International Award) programos apdovanojimų ceremonija. Jos metu buvo pagerbti jaunieji programos dalyviai už atkaklumą, atsakomybę ir ryžtą siekti užsibrėžtų tikslų. 

Jonavos mokyklos pasiekė puikių rezultatų – Aukso ženkleliais apdovanotos keturios Senamiesčio gimnazijos mokinės, Sidabro ženkleliais – trys Jeronimo Ralio gimnazijos gimnazistai, keturi - Senamiesčio gimnazijos gimnazistai. Penkiolika Raimundo Samulevičiaus progimnazijos dalyvių sėkmingai įvykdė visas programos veiklas, įveikė kvalifikacinio žygio iššūkius ir pelnė Bronzos lygio DofE apdovanojimus, Justino Vareikio progimnazijos septyni dalyviai pelnė Bronzos lygio DofE apdovanojimus, “Neries” pagrindinėje mokykloje viena dalyvė pelnė Bronzos ženklelį, vienas Bronzos ženklelis atiteko Senamiesčio gimnazistui. 

Kas yra DofE apdovanojimas? Tai ilgas jauno žmogaus tikslingai pasirinktas kelias, su savo džiaugsmais, iššūkiais, svarstymais, abejonėmis. Tai ilgo darbo pabaiga, kada tu gali sustoti ir pagalvoti, o kas toliau? O toliau yra gyvenimas, kurį jau šiek tiek pakeitė dalyvavimas programoje. Atkaklumas, ryžtas, iššūkiai ir daugybė įdėtų pastangų virto puikiu Jonavos mokyklų rezultatu. 

Šioje prasmingoje kelionėje DofE komandą lydėjo ir palaikė programos koordinatoriai, programos vadovai, žygių vadovai. Šventės metu padėkos buvo įteiktos šiems mokytojams – Giedrei Bazilevičienei, Vytai Orlovienei, Danguolei Šabanienei, Rasai Kersnauskaitei, Viktorijai Bučiūnienei, Laurynui Gailiui, Gintui Mazurevičiui, Eugenijui Leonavičiui. 

Aldona Gailienė, Raimundo Samulevičiaus progimnazija 

„Labai svarbu, kad nei vienas vaikas nepatirtų skurdo ir atskirties. Valstybė prisiima atsakomybę padėti tais atvejais, kai tėvų pareiga nėra vykdoma, ir nuosekliai stiprina paramos sistemą nepilnoms šeimoms. Kartu plečiamos ir kitos išmokos ir jų gavėjų ratas. Kryptingai kuriame saugesnę, socialiai teisingesnę aplinką visoms šeimoms, auginančioms vaikus“, – sako Jūratė Zailskienė, laikinai einanti socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas.

Vaiko išlaikymo išmoka – tai išmoka vaikui, mokama iš valstybės lėšų, kai vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatyto viso arba dalies išlaikymo iš vieno arba abiejų tėvų.

Teisę kreiptis dėl išmokos turi:

*Vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu arba tėvų susitarimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

*Vyresnis negu 18 metų asmuo, kuriam nustatytas 0–25 proc. darbingumo (dalyvumo) lygis ir kuriam iki sukankant 18 metų buvo nustatytas neįgalumas.

*Vaiko globėjas (rūpintojas).

Dėl vaiko išlaikymo išmokos reikia kreiptis į „Sodrą“.

Daugiau informacijos:  Vaiko išlaikymo išmoka 

KITOS ŠEIMŲ PADĖTĮ GERINANČIOS NAUJOVĖS

Išmoka nesukaupusiems motinytės socialinio draudimo stažo. Nuo birželio 1 d. išmoka vaiko priežiūrai skiriama visiems vaikus iki dviejų metų auginantiems tėvams (įtėviams), globėjams, neturintiems pakankamo motinystės socialinio draudimo stažo ir teisės gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą– taip užtikrinamos lygios socialinės garantijos visiems vaikus auginantiems tėvams. 2026 metais ši išmoka siekia 444 eurus per mėnesį ir mokama iki vaikui sueina dveji metai.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui. Nuo birželio 1 d. padidėjo vienkartinės išmokos gimus vaikui dydis – nuo 814 iki 1036 eurų. Pakeitimai priimti siekiant didinti paramą šeimoms susilaukus vaiko.

Platesnis šeimų ratas gali pasinaudoti vaiko priežiūros kompensacine išmoka. Nuo birželio 1 d. vaiko priežiūros kompensacinė išmoka mokama samdantiems auklę ne tik dirbantiems vaiko tėvams ar globėjams, bet ir kai vienas iš vaiko tėvų ar globėjas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, formaliojo profesinio mokymo programą kartu su bendrojo ugdymo programa ir pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programą, doktorantūroje ar rezidentūroje.

Išmoka skiriama už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką, kuris nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos (darželio) ir už atlyginimą yra prižiūrimas fizinio asmens (auklės), vykdančio vaikų dienos priežiūrą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą ar darbo sutartį.

Vaiko priežiūros kompensacinės išmokos nuo 2026 m. sausio 1 d. dydis – 384,8 euro (2025 m. ji siekė 364 eurus).

KITOS IŠMOKOS AUGINANTIEMS VAIKUS

Svarbu pažymėti, kad šeimos, auginančios vaikus, gali gauti ir kitas išmokas vaikams, pavyzdžiui, išmoką vaikui (vaiko pinigus), vienkartinę išmoką vaikui ir kt. Išmokų vaikams dydžiai yra susieti su socialinės paramos išmokų atskaitos baziniais dydžiais, kurie kasmet indeksuojami. 

Nuo 2026 m. sausio 1 d. universalios išmokos vaikui dydis padidėjo iki 129,5 euro, o papildomai skiriamos išmokos vaikui dydis gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms padidėjo iki 76,2 euro. Gausios, nepasiturinčios ar vaiką su negalia auginančios šeimos iš viso gauna 205,7 euro per mėnesį už vieną vaiką.

„Taip būtų užtikrinamas pajamų į biudžetą surinkimas ir tinkama elektroninių cigarečių skysčio apskaita ir kontrolė. Šiandien nėra kontroliuojama, kiek ir kokių skysčių įvežama, dėl to mes susiduriame gyvenimo realybėje, kad vis daugiau jaunų žmonių pradeda būtent nuo elektroninių cigarečių skysčio su visokiais priedais. Matome, kokios yra pasekmės. Nors Akcizų įstatyme yra apibrėžta, kad jie turi užsiregistruoti kaip pardavėjai, patys deklaruoti, bet tai yra laisvas apsisprendimas, nėra konkretumo. O visi kiti tabako gaminiai yra žymimi banderolėmis ir tai leidžia daryti tvirtą ir rimtą apskaitą“, – pristatydamas projektą sakė pataisų iniciatorius Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

„Reikia kažką daryti, bandant pasiekti daugiau tvarkos su elektroninėmis cigaretėmis. Projektu siūlomas banderolių įvedimas vienas iš tokių galimų variantų. Manau, kad jis padėtų užtikrinti labiau kontroliuojamą elektroninių cigarečių skysčių kokybę ir neabejotinai duotų šiek tiek papildomų įplaukų šalies biudžetui“, – pritarti pataisoms kvietė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Jurgis Razma.

Pataisos įsigalioja 2027 m. liepos 1 d.

Įstatymo nuostatos nebus taikomos iki 2027 m. birželio 31 d. pagamintam ar įgytam specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintam elektroninių cigarečių skysčiui.

Akcizų įstatymo pataisoms (projektas Nr. XVP-780(2) pritarė 72, prieš balsavo vienas, susilaikė 17 Seimo narių.

Seimo Spaudos biuro inf. 

„Elektriniai paspirtukai, dviračiai, motoriniai dviračiai ir kitos mikrojudumo priemonės tapo įprasta mūsų judėjimo dalimi, tačiau kartu daugėja ir pažeidimų: važiavimo šaligatviais bei pėsčiųjų takais, leistino greičio viršijimo, keleivių vežimo, pavojingo manevravimo situacijų, kai pėstieji, ypač vaikai, senjorai, žmonės su negalia viešojoje erdvėje nesijaučia saugūs. Teisės norma negali likti tik popieriuje“, – pristatydamas pakeitimus sakė Seimo Pirmininkas Juozas Olekas. Pasak jo, jeigu įstatymai numato taisykles, saugančias pėsčiuosius ir kitus pažeidžiamus eismo dalyvius, valstybė privalo užtikrinti, kad tos taisyklės būtų realiai kontroliuojamos.

Šiuo metu eismo priežiūrą ir administracinės atsakomybės taikymą šiems eismo dalyviams iš esmės vykdo tik policija, kurios pajėgumai riboti, todėl didelė dalis pažeidimų lieka neužfiksuoti ir nenubausti.

Teikiamais pakeitimais įgaliotiems pareigūnams būtų suteikta teisė stabdyti minėtas priemones ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus tiek nustačius pažeidimą sustabdžius priemonę vietoje, tiek nustačius pažeidimą eismo stebėjimo (vaizdo) kameromis ar kitomis techninėmis priemonėmis.

„Tai yra ne tik eismo saugumo, bet ir protingo valstybės pajėgų paskirstymo klausimas. Policijos pareigūnai turi būti telkiami ten, kur jų profesionalumas ir įgaliojimai reikalingi labiausiai sudėtingiems nusikaltimams, pavojingoms situacijoms, smurtiniams, organizuotiems, finansiniams ir kitiems didesnės grėsmės visuomenei pažeidimams tirti. Tuo tarpu kasdienė vietos lygmens tvarkos priežiūra viešosiose erdvėse gali būti veiksmingai vykdoma arčiau žmonių, savivaldybių lygmeniu, ten, kur problema matoma kasdien ir kur į ją galima greičiausiai sureaguoti“, – pabrėžė Seimo Pirmininkas.

Po pristatymo šiems pakeitimams (projektas Nr. XVP-1689) pritarta bendru sutarimu. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama liepos 7 d.

Seimo Spaudos biuro inf. 

Pradinis nuompinigių dydis – 267,00 Eur per mėnesį be PVM, 323,07 Eur su PVM. Nuompinigių perskaičiavimo tvarka numatyta konkurso sąlygose.

Laimėtoju pripažįstamas didžiausią nuompinigių dydį pasiūlęs konkurso dalyvis.

Mokesčiai už vandenį, energiją, komunalines ir kitas nuomininkui teikiamas paslaugas į nuomos mokestį nėra įskaičiuojami ir apmokami pagal atskirus susitarimus su paslaugų teikėjais arba nuomotoju.

Nuomos terminas – 5 (penkeri) metai nuo sutarties pasirašymo dienos (su galimybe pratęsti ne ilgesniam kaip 10 metų bendram laikotarpiui).

Patalpas galima apžiūrėti susisiekus su Audriumi Jankausku, tel. +370 673 56795, el. p. a.jankauskas@jonavosst.lt.

Už dalyvių registravimą atsakingas asmuo – Rima Bardiševičienė, tel. +370 349 77123, el. p.: r.bardiseviciene@jonavosst.lt  Atvykstant fiziškai perduoti konkurso dalyvio voko prašome iš anksto suderinti atvykimo laiką su už dalyvių registravimą atsakingu asmeniu aukščiau nurodytais kontaktais.

Konkurso dalyviai Negyvenamų patalpų nuomai, esančiai Lietavos g. 17A, Jonavoje, ne vėliau kaip iki 2026 m. liepos 15 d. 14.00 val. pateikia užklijuotą voką, ant kurio turi būti užrašyta: konkurso dalyvio pavadinimas, adresas, turto, kurio nuomos konkursas buvo skelbtas, pavadinimas, adresas ir nuoroda „Turto nuomos konkursui“. Kartu su voku pateikiami finansų įstaigos išduoti dokumentai, patvirtinantys, kad pradinis įnašas sumokėtas. Voke turi būti pateikta:

1. Paraiška, kurioje nurodomas konkurso dalyvio vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas ir įgalioto asmens vardas, pavardė, jei pareiškėjui atstovauja įgaliotas asmuo (fiziniams asmenims), arba juridinio asmens teisinė forma, pavadinimas, kodas, buveinės adresas, pareiškėjui atstovaujančio įgalioto asmens vardas, pavardė, asmens kodas (juridiniams asmenims), kontaktinio asmens telefono numeris, elektroninio pašto adresas, siūlomas konkretus nuompinigių dydis, paaiškinimas kokiam tikslui konkurso dalyvis naudos nuomojamą turtą, sąskaitos, į kurią turi būti pervestas grąžinamas pradinis įnašas, numeris;
2. Nustatyta tvarka patvirtintas įgaliojimas, jei konkurso dalyviui konkurse atstovauja įgaliotas asmuo.

Pasiūlymai, kuriuose pateikti ne visi nurodyti dokumentai arba kurių įforminimo trūkumai nėra ištaisomi posėdžio metu, nenagrinėjami.

Išsamias nuomos konkurso sąlygas žiūrėti ČIA. 

Tyrimo duomenimis, pagrindinis infekcijos šaltinis - liucernos daigai, išauginti iš užterštų sėklų. Atsekamumo tyrimai rodo, kad su protrūkiu siejamos sėklos buvo importuotos į Europą ir vėliau plačiai paskirstytos įvairioms daigų gamybos įmonėms. 

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atkreipia dėmesį, kad daigai yra viena jautriausių maisto produktų grupių. Nors laikomi sveikos mitybos produktu, jų gamyba susijusi su padidėjusia mikrobiologine rizika. Daigai auginami šiltoje ir drėgnoje aplinkoje. Tokios sąlygos yra idealios ne tik sėkloms sudygti, bet ir bakterijoms daugintis. Net ir nedidelis užterštumas ant sėklų, gamybos įrangos, paviršių ar naudojamo vandens gali lemti spartų pavojingų mikroorganizmų plitimą visoje produkcijoje. 

Skirtingai nei daugelis kitų maisto produktų, daigai dažniausiai vartojami termiškai neapdoroti, todėl vartotojai negali prieš vartojimą sunaikinti galimų patogeninių mikroorganizmų terminiu būdu. Dėl šios priežasties ypatingą reikšmę įgauna prevencinės priemonės gamybos etape - nuo sėklų kilmės kontrolės iki darbuotojų higienos, patalpų švaros ir nuolatinės savikontrolės. 

Pastarųjų metų Europos patirtis rodo, kad daigai ne kartą buvo siejami su tarptautiniais salmoneliozės protrūkiais. Vien 2023-2025 m. Europoje registruota daugiau kaip 500 susirgimų salmonelioze, susijusių su daigintomis sėklomis.  

„Daigų gamyba nėra paprastas augalininkystės procesas. Tai viena iš maisto gamybos sričių, kuriose net ir nedideli higienos trūkumai gali turėti rimtų pasekmių vartotojų sveikatai. Todėl šiame sektoriuje ypač svarbu užtikrinti griežtą higienos reikalavimų laikymąsi ir nuolatinę rizikų kontrolę“, - pabrėžia VMVT maisto skyriaus vedėja Laura Ivanauskienė. 

Ką turi žinoti vartotojai? 

Siekiant sumažinti galimą su maisto sauga susijusia rizika, vartotojams rekomenduojama įsigyti daigus tik iš patvirtintų augintojų ar prekybos vietų. Juos laikyti gamintojo nurodytomis sąlygomis ir suvartoti iki tinkamumo vartoti termino pabaigos Ruošiant maistą svarbu užtikrinti tinkamą virtuvės higieną - kruopščiai plauti rankas, naudoti švarius įrankius ir vengti kryžminės taršos. Be to, prieš vartojimą rekomenduojama daigus kruopščiai nuplauti.

VMVT inf.  

Sudėtingą ir didelės apimties ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai, tyrimui vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros ir Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai.

Šioje byloje bus teisiami trys anksčiau jau teisti Lietuvos Respublikos piliečiai (gim. 2001 m., 2002 m. ir 2005 m.), du Latvijos Respublikos piliečiai (gim. 2005 m. ir 2006 m.) bei Ukrainos pilietis (gim. 2005 m.). Jie kaltinami, kad 2024 metų spalio – 2025 metų sausio mėnesiais, veikdami organizuotoje grupėje su kitais Ukrainoje esančiais asmenimis, pagal iš anksto parengtą nusikalstamų veikų planą ir susitarimą, įgijo svetimas elektroninės mokėjimo priemones ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungė prie informacinių sistemų, atliko finansines operacijas neteisėtai panaudodami svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Tokiu būdu apgaule kaltinamieji savo ir kitų asmenų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą – 236 tūkst. 735 eurus.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, paskambinę nukentėjusiesiems telefonu, organizuotos grupės nariai prisistatydavo policijos pareigūnais ar banko darbuotojais, nusiųsdavo jiems suklastotas policijos pareigūnų ar darbuotojų tarnybinių pažymėjimų nuotraukas, pranešdavo apie tariamą grėsmę jų ar jų darboviečių sąskaitoms ir pasiūlydavo pagalbą – atsisiųsti į savo ar darbovietės kompiuterį nuotolinės prieigos programėlę.

Įtariama, kad, įgiję žmonių pasitikėjimą ir naudodamiesi nuotolinės prieigos programėlėmis, nusikaltėliai iš jų išviliodavo elektroninės bankininkystės duomenis ir kitą svarbią informaciją, reikalingą finansinėms operacijoms inicijuoti, kartais – pačias banko mokėjimo korteles bei grynuosius pinigus. Pasinaudodami iš nukentėjusiųjų išviliota informacija ar jų banko kortelėmis, kaltinamieji ištuštindavo bankų sąskaitas bei imdavo jų vardu kreditus.

Jauni vyrai dar kėsinosi įgyti svetimą turtą – iš viso 167 336 eurus, tačiau šių nusikalstamų veikų nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių: finansų įstaigos nustatė neteisėtą lėšų kilmę ir savo iniciatyva sustabdė mokėjimus ar grąžino lėšas nukentėjusiesiems. Dar keli asmenys supratę, kad pateko į sukčių pinkles, laiku blokavo savo sąskaitas.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

LR prokuratūros inf.

Savo nuomonę Seimo posėdyje išsakė visos parlamentinės frakcijos. Didžiausios Seime Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė pabrėžė, kad partijos teikiamas kandidatas pasižymi visomis reikalingomis kompetencijomis ir būdo bruožais, kurie būtini šiandien eiti Ministro Pirmininko pareigas, yra išlaikęs glaudų ryšį su paprastais žmonėmis, jų kasdieninėmis problemomis ir viltimis, tai lyderis, besirenkantis atvirumą ir dialogą.

„M. Sinkevičius yra jaunas, energingas, bet kartu patyręs ir atsakingas vadovas, jam 42-eji, turi teisininko išsilavinimą, yra socialinių mokslų daktaras, turi vadovavimo patirties ir, svarbiausia, aiškią viziją – Lietuvos, kurioje regionai nėra užmiršti, kurioje verslas jaučiasi saugus, o žmonės gali oriai gyventi. Mindaugo ekonominė vizija yra praktiška ir orientuota į rezultatus, jis siekė pritraukti investicijas į regionus, plėtoti žaliąją ekonomiką, inovacijas ir infrastruktūrą bei stiprinti savivaldybių finansinį savarankiškumą. Mindaugas pabrėžė būtinybę užtikrinti, kad ekonomikos augimo vaisiais dalintųsi visi Lietuvos gyventojai“, – sakė O. Leiputė.

„Šiandien Demokratų frakcija turėjo galimybę susitikti su M. Sinkevičiumi ir yra pasiruošusi balsuoti už, bet ne todėl, kad keičiasi Ministras Pirmininkas, balsuosime už, todėl, kad pasikeitė politinis susitarimas, kuriuo remsis būsimos Vyriausybės darbas, būtent šio susitarimo pokyčių demokratai nuosekliai siekė pastaruosius mėnesius. Nuosekliai kalbėjome apie būtinybę perkrauti Vyriausybės darbą ir valdančiosios daugumos veikimą ne dėl pačios pertvarkos, o tam, kad valdžia būtų labiau susitelkusi, efektyvesnė ir orientuota į rezultatą. Todėl šiandien sprendžiame ne tik dėl Ministro Pirmininko, sprendžiame, ar ši perkrova taps realiais pokyčiais ir mūsų valstybės valdyme“, – pabrėžė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Lukas Savickas.

Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnas Jaroslavas Narkevičius pabrėžė, kad M. Sinkevičiaus sukaupta patirtis dirbant ūkio ministru, savivaldoje – meru, Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovu, pasirinkti prioritetai būsimai Vyriausybei lėmė frakcijos apsisprendimą: „Patirtis vietos savivaldoje, lyderio atsakomybė, aiškiai apibrėžti prioritetai, tvirta pozicija gynybos ir saugumo srityje, aiškus geopolitinis kursas, atvirumas atsakomybei, veikimas pagal teisines procedūras ir susitelkimo retoriką. Tokie kriterijai lemia mūsų teigiamą apsisprendimą“.

Mažumos frakcijos žadėjo būti aktyvia opozicija, tačiau nelikti nuošalyje, sprendžiant svarbiausius valstybės klausimus.

„Mes esam opozicinė jėga, turim kitokią Lietuvos viziją, kitokias pažiūras, tai natūralu. Būsim dalykiški, tačiau kartu ir principingi. Mes kontroliuosim, oponuosim, bet ir siūlysim, ir paremsim, gerbiamas Mindaugai, ten, kur reikės valstybei, tą mes pažadame ir tikrai savo žodį tesėsime“, – sakė opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas.

„Atsakomybę valdyti valstybę rinkėjai patikėjo socialdemokratams. Mes savo balsais palaikome tuos sprendimus, kurie būtini valstybės saugumui ir esminiams nacionaliniams interesams. Tačiau pareiga suformuoti koaliciją ir Vyriausybę tenka socialdemokratams. Todėl M. Sinkevičiaus kandidatūros mes palaikyti neketiname. Ne todėl, kad Lietuvai linkėtume nestabilumo. Priešingai. Todėl, kad stabilumas negali būti statomas ant opozicijos balsų. Valdantieji patys privalo įrodyti savo daugumos gyvybingumą“, – opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos poziciją pristatė frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Norėčiau palinkėti, kad Seime, frakcijoje būtų dažnas svečias, kad nebūtų taip, kad frakcijos nariai nežino, ką daro Vyriausybė, kad nebūtų taip, kad frakcijos nariai ateina kartais tariasi su opozicija, kaip balsuoti ir ką daryti, kad nebūtų taip, kad Vyriausybės projektas yra vienas, o Seimo komitetas priima kitą. Tai yra, ko gero, vienas svarbiausių ir sudėtingiausių dalykų“, – sakė „Nemuno aušros“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis.

Kalbėdamas iš Seimo posėdžių salės tribūnos kandidatas į Ministrus Pirmininkus M. Sinkevičius pripažino, kad darbas savivaldoje išmokė nesislėpti už abstrakčių formuluočių: „Savivalda mane išmokė labai paprasto dalyko: žmonėms mažiausiai rūpi, kaip gražiai skamba valdžios planai. Žmonėms rūpi, ar sutvarkytas kelias, ar veikia mokykla, ar šalia yra gydytojas, ar galima nuvažiuoti į darbą, ar institucija išsamiai ir suprantamai atsako, ar valdžia girdi ir sprendžia. Todėl ir Vyriausybės darbą matau taip pat ne kaip kalbų, o kaip sprendimų ir rezultatų darbą“.

M. Sinkevičius žadėjo vadovautis keliais aiškiais principais, jeigu Seimas pritars jo kandidatūrai: „Pirmasis – stabilumas. Tai nereiškia, kad nebus diskusijų ar ginčų. Demokratijoje jų turi būti, tačiau ginčai negali virsti nuolatiniu valstybės paralyžiumi. Iš partnerių tikiuosi dalykiškumo, pagarbos ir supratimo, kad valstybės interesas turi būti aukščiau trumpalaikės politinės naudos“.

Antrasis principas, pasak kandidato į premjerus, – atsakomybė ir skaidrumas – kiekvienas sprendimas turi būti pagrįstas, skaidrus ir orientuotas į realią naudą.

„Trečiasis principas – rezultatas. Žmonės pavargo nuo politikos, kurioje daug pažadų, bet mažai atsakymų, kada ir kaip jie bus įgyvendinti. Todėl Vyriausybės darbą matuosiu ne deklaracijomis, o per konkrečius darbus“, – sakė M. Sinkevičius.

Už Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“ (projektas Nr. XVP-1694) balsavo 80, prieš buvo du, susilaikė 28 Seimo nariai. Rytinis Seimo posėdis ČIA.

Mindaugo Sinkevičiaus biografijos duomenų anketa. 

Lietuvos Konstitucijoje įtvirtinta, kad Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas.

Papildyta 17:00 

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo 2025 m. birželio 30 d. nutarimą, antradienį pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė Mindaugą Sinkevičių Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku.

Prezidentas pavedė Ministrui Pirmininkui M. Sinkevičiui ne vėliau kaip per 15 dienų sudaryti Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir pateikti jam tvirtinti jos sudėtį.

Seimo spaudos biuro ir Prezidento komunikacijos grupės inf. 

Atnaujinta liepos 2 d., 10:15 „Paysera“ komentaru:

„Pastaraisiais metais „Paysera" atliko didelės apimties vidinį darbą — migravome buhalterinės apskaitos sistemą ir užtikrinome istorinių duomenų tikslumą. Dėl šio proceso dalį audituotų 2024 m. finansinių ataskaitų Lietuvos bankui pateikėme vėliau, nei numatyta. Pirmenybę teikėme duomenų tikslumui: ataskaitas teikėme tik įsitikinę, kad jos visiškai patikrintos ir tikslios, nes finansinės informacijos patikimumas mūsų klientams ir visai rinkai yra esminis.

Patį 2024 m. ataskaitų klausimą jau išsprendėme — audituotas ataskaitas pateikėme, o Lietuvos bankas privalomą nurodymą pripažino visiškai įgyvendintu.

Kaip atsakinga bendrovė, savo iniciatyva sustiprinome vidaus kontrolę, kad ataskaitos ateityje būtų teikiamos laiku. Kartu manome, kad už pavėluotą ataskaitų pateikimą skirta 362 000 eurų periodinė bauda nėra proporcinga, todėl naudojamės teisės aktų numatytomis teisių gynimo priemonėmis ir šį sprendimą skųsime teismui“, - rašoma oficialiame „Paysera“ komentare. 

O sekmadienis tapo istorinis. Birželio 28-oji buvo karščiausia birželio diena per visą meteorologinių stebėjimų istoriją Lietuvoje. Preliminariais duomenimis, užfiksuota aukščiausia oro temperatūra per daugiau nei vienuolika metų - paskutinį kartą dar karščiau šalyje buvo tik 2015-ųjų rugpjūčio pradžioje. 

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbė, kad pirmadienį užfiksuotas ir naujas birželio 29-osios karščio rekordas. Kaune oras įkaito iki 34,6 laipsnio. Ankstesnis šios dienos rekordas buvo išsilaikęs net 86 metus – 1940-ųjų birželio 29-ąją Varėnoje buvo išmatuota 34 laipsnių temperatūra. 

Sinoptikai ramina ne itin - naujausios prognozės rodo, kad karšti orai iš Lietuvos dar nesitrauks. Ryškesnio atvėsimo tikimasi tik antroje šios savaitės pusėje. 

Tuo metu jonaviečiai nuo kaitros gali atsigaivinti miesto viešosiose erdvėse. Ramybės skvere ir prie Joninių slėnio jau veikia bendrovės „Jonavos vandenys“ miestui padovanotos vandens dulksnos arkos. Smulki vandens dulksna padeda atsivėsinti tiek gyventojams, tiek miesto svečiams karščiausiomis vasaros dienomis. 

Praėjusiais metais šios arkos buvo tapusios ir neklaužadų taikiniu. Jose įrengti slėginiai purkštukai nuolat būdavo išsukami, todėl vietoj gaivios dulksnos pasipildavo gerokai stipresnė vandens srovė, primenanti dušą. Bendrovė „Jonavos vandenys“ sako, kad šiemet šiai problemai pasiruošta - atsargai nupirkta papildomų purkštukų, o arkose sumontuoti purkštukai ne tik tvirtai įsukti, bet ir priklijuoti, kad nekiltų pagunda jų išsukti. 

Visame mieste taip pat veikia geriamojo vandens kolonėlės, kuriose kiekvienas gali nemokamai atsigaivinti. 

Specialistai primena - karštomis dienomis reikėtų riboti fizinį aktyvumą ir kuo mažiau laiko praleisti tiesioginiuose saulės spinduliuose. Jei tenka dirbti lauke, darbus geriausia planuoti anksti ryte arba vakare. 

Taip pat rekomenduojama dėvėti lengvus, šviesių spalvų drabužius, nepamiršti galvos apdangalo, o vaikų ir augintinių jokiu būdu nepalikti automobilyje. 

Svarbiausia - gerti pakankamai vandens. Skysčius reikėtų vartoti dažnai ir nedideliais kiekiais, o alkoholio, saldžiųjų, energinių gėrimų bei didelio kiekio kavos karštomis dienomis geriau atsisakyti. Specialistai taip pat pataria rinktis lengvesnį maistą - daugiau daržovių, vaisių, salotų ir sriubų.

Vaiko priežiūros: – liepos 15 d.

Nedarbo: liepos 20 d.

Vaiko išlaikymo: liepos 24 d.

Šalpos: per kredito įstaigas – liepos 13 d.; pristatymas į namus (Lietuvos paštas, „Bastaras“, „Rausida“) – liepos 10–26 d.; atsiėmimas Lietuvos pašte – liepos 10–26 d.

Pensijų anuitetų: liepos 24 d.

Išankstinės senatvės pensijos: liepos 20 d.

Ligos: per 17 d. d. nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo.

Motinystės: per 17 d. d. nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo.

Tėvystės: per 5 d. d. nuo tėvystės atostogų pabaigos.

Ilgalaikio darbo: per 10 d. d. nuo sprendimo priėmimo dienos.

Pensijų mokėjimo kalendorius – LIEPA

Atkreipkite dėmesį

Jeigu pensija Jums paskirta iki 2012 m. vasario 29 d. – pensija mokama nuo 7 (septintos) iki 12 (dvyliktos) mėnesio dienos.

Jeigu pensija Jums paskirta po 2012 m. kovo 1 d., arba 2011 m. kovo mėnesį arba 2012 m. rugsėjo mėnesį buvo mokama 27–28 dienomis, – pensija mokama nuo 13 (tryliktos) iki 21 (dvidešimt pirmos) mėnesio dienos;

Jeigu pensija Jums paskirta po 2024 m. kovo 1 d. – pensija mokama nuo 7 (septintos) iki 12 (dvyliktos) mėnesio dienos.

Jeigu socialinio draudimo pensija Jums mokama 7–12 mėnesio dienomis, liepos mėnesį jos mokamos:

Swedbank:

Akmenės r., Alytaus r., Anykščių r., Biržų r., Druskininkų, Ignalinos r., Jonavos r., Joniškio r., Jurbarko r., Marijampolės, Palangos m., Panevėžio r., Panevėžio m., Radviliškio r., Šalčininkų r., Širvintų r., Šiaulių r., Šiaulių m., Trakų r., Visagino, Vilniaus m., Vilniaus r. gyventojams – liepos 9 d.

Kaišiadorių r., Kauno r., Kauno m., Klaipėdos r., Klaipėdos m., Kėdainių r., Lazdijų r., Prienų r., Šakių r., Varėnos r., Vilkaviškio r. gyventojams – liepos 10 d.

Kelmės r., Kretingos r., Kupiškio r., Mažeikių r., Molėtų r., Pakruojo r., Pasvalio r., Plungės r.,  Raseinių r., Rokiškio r., Skuodo r., Šilutės r., Šilalės r., Švenčionių r., Tauragės r., Telšių r., Ukmergės r., Utenos r., Zarasų r. gyventojams – liepos 13 d.

Artea (Šiaulių bankas):

Alytaus m., Alytaus r., Druskininkų, Joniškio r., Kelmės r., Lazdijų r., Pakruojo r., Prienų r., Radviliškio r., Šalčininkų r., Šiaulių m., Šiaulių r., Širvintų r., Trakų r., Varėnos r., Vilniaus m., Vilniaus r. gyventojams – liepos 8 d.

Klaipėdos apskr., Telšių apskr., Utenos apskr., Akmenės r., Jonavos r., Kaišiadorių r., Kauno m., Kauno r., Kėdainių r., Švenčionių r., Ukmergės r., Visagino  gyventojams – liepos 9 d.

Marijampolės apskr., Panevėžio apskr., Tauragės apskr., Raseinių gyventojams – liepos 10 d.

Luminor (buvęs DnB):

Alytaus apskr., Marijampolės apskr., Jonavos r., Joniškio r., Kaišiadorių r., Kauno m., Kauno r., Kelmės r., Kėdainių r., Pakruojo r., Prienų r., Radviliškio r., Šiaulių m., Šiaulių r., Šalčininkų r., Širvintų r., Trakų r., Vilniaus m., Vilniaus r. gyventojams – liepos 8 d.

Klaipėdos apskr., Tauragės apskr., Telšių apskr., Akmenės r., Raseinių r. gyventojams – liepos 9 d.
Panevėžio apskr., Utenos apskr., Švenčionių r., Ukmergės r., Visagino gyventojams – liepos 10 d.
SEB:

Klaipėdos apskr., Tauragės apskr., Telšių apskr., Akmenės r., Raseinių r., Šalčininkų r., Širvintų r., Trakų r., Vilniaus m., Vilniaus r. gyventojams – liepos 9 d.

Alytaus apskr., Marijampolės apskr., Panevėžio apskr., Utenos apskr., Jonavos r., Joniškio r., Kauno m., Kauno r., Kaišiadorių r., Kelmės r., Kėdainių r., Pakruojo r., Prienų r., Radviliškio r., Šiaulių m., Šiaulių r., Švenčionių r., Ukmergės r., Visagino gyventojams – liepos 10 d.

Urbo bankas, Citadele, Luminor (buvęs Nordea) – visose apskrityse – liepos 10 d.

Kitos kredito, mokėjimo įstaigos – visose apskrityse – liepos 10 d.

Jeigu socialinio draudimo pensija Jums mokama po 13 mėnesio dienos, šį mėnesį jos mokamos:

Šalčininkų r., Širvintų r., Trakų r., Vilniaus m., Vilniaus r. gyventojams – liepos 14 d.
Alytaus apskr., Marijampolės apskr., Jonavos r., Kaišiadorių r., Kėdainių r., Kauno m., Kauno r., Prienų r. gyventojams – liepos 15 d.

Klaipėdos apskr., Panevėžio apskr., Šiaulių apskr., Tauragės apskr., Telšių apskr., Utenos apskr., Raseinių r., Švenčionių r., Ukmergės r., Visagino gyventojams – liepos 16 d.

Pensijų pristatymas į namus (Lietuvos paštas, „Bastaras“, „Rausidas“) – liepos 10–26 d.

Pensijų atsiėmimas Lietuvos pašte – liepos 10–26 d.

,,Sodra" inf. 

Poilsiautojams primenama, kad automobilius prie vandens telkinių galima statyti ne arčiau kaip 25 metrai nuo kranto, o saugomose teritorijose – ne arčiau kaip 50 metrų. Miškuose važiuoti leidžiama tik miško keliais, o transporto priemones statyti tik tam skirtose aikštelėse arba kelio pakraštyje, neužvažiuojant ant samanų, kerpių ar uogienojų. Išvažinėta pieva ar miško paklotė nelaikoma keliu.

Keturračių vairuotojai raginami atsakingai planuoti maršrutus. Miškai stebimi vaizdo kameromis, o nustačius pažeidėjus informacija perduodama policijai. Gyventojai, pastebėję neleistinose vietose važinėjančias motorines transporto priemones, raginami pažeidimus fiksuoti ir pranešti telefonu 112.

Atliekas būtina išsivežti. Žvejai privalo surinkti šiukšles 5 metrų spinduliu aplink žvejybos vietą, o saugomose teritorijose galioja principas „Ką atsivežei, tą išsivežk“.

Poilsiauti su palapinėmis ir kūrenti laužus leidžiama tik tam įrengtose ir pažymėtose vietose. Lietuvos pajūrio kopose ir priekopėse nakvoti ar steigti stovyklavietes draudžiama. Laužams galima rinkti tik žabus ir nukritusias šakas.

Su šunimis miškuose lankytis galima, tačiau jie turi būti vedami su pavadėliu, o paleidžiant – su antsnukiu.

Vandens motociklais leidžiama plaukioti tik Baltijos jūroje, Elektrėnų mariose, Dūkštų, Talkšos, Didžiulio (Daugų), Galuonų ežeruose, Kauno mariose ir vidaus vandens keliuose, laikantis nustatytų sąlygų.

Grybauti ir uogauti galima visuose Lietuvos miškuose, išskyrus rezervatus, tam tikras saugomas teritorijas ir vietas, kuriose lankymasis laikinai uždraustas. Draudžiama naudoti uogų rinkimo „šukas“, niokoti augaliją ar rinkti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas rūšis.

Pagrindinės poilsiavimo taisyklės  ČIA.

Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.
 

Nors stojančiųjų į mokytojo profesiją daugėja, ŠMSM teigia, kad iki 2031 m. gali pritrūkti 6000 mokytojų. Be to, beveik pusė jaunesnių nei 30 metų Lietuvos mokytojų svarsto galimybę palikti profesiją per artimiausius penkerius metus, rodo EBPO TALIS 2024 m. tyrimo duomenys. Tai – vienas prasčiausių rodiklių tarp tyrime dalyvavusių šalių.

„Iš šių skaičių matome, kad mokytojų trūkumo problema nesibaigia jų pritraukimu. Į mokyklas gali ateiti daugiau žmonių, tačiau jei dalis jaunų mokytojų greitai pradeda galvoti apie pasitraukimą, turime klausti, kokią darbo aplinką jie randa mokykloje: ar turi mentorių, ar gauna grįžtamąjį ryšį, ar jų krūvis planuojamas realistiškai, ar sudėtingose situacijose jie nelieka vieni. Būtent todėl vis daugiau šalių mokytojų trūkumą sprendžia plačiau – ne tik kviesdamos naujus žmones į profesiją, bet ir stiprindamos pagalbą tiems, kurie jau dirba“, – sako organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė.

Australija: mažina krūvį mokytojams

Viena iš šalių, sistemingai sprendžiančių mokytojų trūkumo problemą, yra Australija. Jos nacionaliniame mokytojų darbo jėgos plane viena pagrindinių krypčių yra jau esamų mokytojų išlaikymas. Užuot vien ieškojusi, kaip pritraukti daugiau naujų mokytojų, šalis siekia išlaikyti jau dirbančius: mažina perteklinį krūvį, palieka daugiau laiko pagrindiniam mokytojo darbui, stiprina pagalbą bei plečia potencialius karjeros kelius.

Itin svarbi Australijos plano dalis – mokytojo darbo laiko tausojimas. Planuojami Australijos švietimo sistemos pokyčiai nuo šiol yra vertinami pagal poveikį mokytojų darbo krūviui. Kitaip tariant, prieš įvedant naują priemonę, svarstoma ne tik tai, kokio rezultato ji siekia, bet ir kiek papildomo darbo ji sukuria mokytojui. 

Australija taip pat išbando įvairius administracinio krūvio mažinimo sprendimus ir tam investavo 30 mln. Australijos dolerių. Pavyzdžiui, Kvynslando mokyklos vykdo pilotinį projektą, kurio metu dalis administracinių užduočių perduodama specialiai tam skirtiems darbuotojams, kad mokytojai ir vadovai galėtų daugiau laiko skirti tiesioginiam darbui su mokiniais.

Austrija: karjerą keičiantys žmonės kaip mokytojų rezervas

Kitas kelias – mokytojų ieškoti ne tik tarp būsimų pedagogikos studentų. Austrijos „Klasse Job“ strategija orientuota į tris grupes: žmones, norinčius keisti karjerą, 17–18 metų moksleivius, svarstančius pedagogikos studijas, ir specialistus, kurie galėtų mokyti konkretų dalyką kaip papildomą darbą. Kitaip tariant, mokytoju siūloma tapti ne tik tiems, kurie šią profesiją renkasi nuo pradžių, bet ir žmonėms, jau turintiems kitos srities patirties ar reikalingų dalykinių žinių. Austrijos švietimo ministerijos duomenimis, įgyvendinus šią strategiją, pedagogikos studentų skaičius Austrijoje padidėjo 17 proc.

„Austrijos sprendimas stiprus tuo, kad mokytojų paieška nukreipiama ne į abstrakčią visuomenę, o į aiškiai apibrėžtas grupes. Karjerą keičiantis žmogus dažnai jau turi dalykinių žinių, profesinės patirties ir brandos, tačiau jam reikia suprantamo kelio į mokyklą. Kai toks kelias aiškiai suformuluojamas, mokytojo profesija tampa realesniu pasirinkimu ne tik abiturientams“, – sako L. Masiliauskaitė. 

JAV: mokytojai dirba 3–5 asmenų grupėse

Dalis šalių ieško sprendimų ne tik per pritraukimą, bet ir per kitokį mokytojo darbo organizavimą. „Next Education Workforce“ modeliu, taikomu Mesa mieste Arizonoje, siekiama keisti įprastą mokymo būdą, kai vienas mokytojas atsako už vieną klasę. Čia 3–5 pedagogų komanda dirba su 60–90 mokinių grupe. Tokiose komandose gali dirbti skirtingos patirties ir specializacijų žmonės, o atsakomybės paskirstomos plačiau.

Kitas JAV taikomas modelis – „Opportunity Culture“. Jame stiprūs mokytojai tampa komandų lyderiais: jie toliau moko vaikus, bet kartu ir konsultuoja kolegas, padeda planuoti pamokas, teikia grįžtamąjį ryšį. Mokyklos perorganizuoja tvarkaraščius taip, kad atsirastų daugiau laiko bendram planavimui, mokytojų konsultavimui ir bendradarbiavimui darbo dienos metu.

„JAV pavyzdžiai rodo, kad mokytojo darbas gali būti komandinis. Naujam mokytojui tai padeda lengviau įeiti į profesiją – jis turi su kuo pasitarti dėl pamokų, mokinių elgesio, pažangos ar sudėtingų situacijų klasėje. Kitose srityse toks darbas komandoje yra įprastas – naujas darbuotojas retai paliekamas vienas su visais sprendimais. Mokykloje tai ypač svarbu, nes nuo pirmųjų metų patirties labai priklauso, ar žmogus profesijoje jausis saugiai ir matys joje ateitį“, – pasakoja L. Masiliauskaitė.

Singapūras: mokytojo karjeros valdymas

Dar vieną svarbią kryptį rodo Singapūras. Šalyje taikoma TEACH sistema apima profesines mokymosi ir dalykines bendruomenes, profesinio tobulėjimo paramą, nubrėžtus kelis mokytojo karjeros kelius, papildomus vaidmenis mokyklose, krūvio valdymo gaires, dalinio darbo ir laikino pasitraukimo galimybes. Be to, mokyklų vadovams padeda žmogiškųjų išteklių specialistai.

Taip pat Singapūre maždaug kas dvi savaites mokiniai vieną dieną mokosi savarankiškai iš namų. Pirmiausia tai skirta mokinių savarankiško mokymosi įgūdžiams stiprinti, tačiau kartu mokykloms tai suteikia daugiau galimybių planuoti mokytojų laiką profesiniam tobulėjimui, pasirengimui ar kitiems darbams.

Singapūro sprendimo stiprybė – mokytojo karjera valdoma kaip ilgas profesinis kelias. Mokytojui sudaromos galimybės augti skirtingomis kryptimis, derinti krūvį, imtis papildomų vaidmenų, grįžti po laikino pasitraukimo. O tokie sprendimai kaip reguliarios savarankiško mokymosi dienos rodo, kad sistemoje ieškoma būdų ne tik ugdyti mokinių savarankiškumą, bet ir protingiau planuoti mokytojų laiką. Tai Singapūrui padeda išlaikyti žmones skirtingais jų karjeros etapais, nes profesija netampa vienu nekintančiu modeliu visam gyvenimui.

Alternatyvūs keliai turi vesti į konkrečias trūkstamas sritis

Tarptautiniai pavyzdžiai rodo, kad mokytojų trūkumo neįmanoma spręsti vien kvietimu ateiti į profesiją – reikia daugiau galvoti ir apie tai, kas vyksta mokyklos viduje. 

„Džiugu, kad naujame ŠMSM plane yra atliepiami abu šie aspektai. Numatyta daugiau priemonių tiek pritraukimui, tiek lankstesnei mokytojų karjerai, emocinės aplinkos gerinimui. Sykiu, užsienio pavyzdžiai rodo, kad galima šią problemą spręsti dar giliau”, – pažymi L. Masiliauskaitė. 

Viena iš krypčių, ties kuriomis dirba kitos šalys ir Lietuva, yra tikslinis alternatyvių kelių į mokytojo profesiją kūrimas. Lietuvoje alternatyvių kelių į mokytojo profesiją jau yra. Veikia profesinės pedagogikos studijos, „Renkuosi mokyti!“ programa, pedagoginių studijų finansavimas, įvairios kvalifikacijos įgijimo galimybės. Tačiau, nepaisant šių priemonių, Nacionalinės švietimo agentūros prognozės rodo, kad vis tiek Lietuvoje numatomas didelis mokytojų trūkumas ypač anglų kalbos, matematikos ir lietuvių kalbos specialistų.

„Naujame ministerijos plane numatyta dar daugiau lankstumo, pavyzdžiui, platesnės galimybės tapti užsienio kalbos mokytoju, geresnės galimybės grįžti į mokytojo profesiją po ilgesnės pertraukos, lengvesnės kvalifikacijos įgijimo galimybės. Tačiau yra ir daugiau neišnaudotų būdų. Pavyzdžiui, galėtų būti galima įgyti kvalifikaciją dėstyti dalyką tik 5–8 klasėms arba mokytis vienu metu dėstyti kelis dalykus. Kitaip tariant, praverstų dar daugiau alternatyvių kelių į tų dalykų mokytojus, kurių labiausiai reikia“, – pažymi L. Masiliauskaitė.

Darbas komandose turi tapti įprasta praktika

Kita kryptis – bendradarbiavimą paversti įprasta darbo kultūros dalimi. TALIS 2024 duomenys rodo, kad Lietuvoje yra prielaidos stipresniam bendradarbiavimui: 84 proc. mokytojų sutinka, kad savo mokykloje gali pasikliauti kolegomis. Tačiau nuo 2018 iki 2024 m. dalis mokytojų, taikančių mokymą komandoje, padidėjo tik 1 procentiniu punktu, grįžtamojo ryšio po pamokų stebėjimo paplitimas nepakito, o profesinis mokymasis bendradarbiaujant taip pat nepadidėjo. Tik 37 proc. Lietuvos mokytojų bent kartą per mėnesį tariasi su kolegomis dėl konkrečių mokinių pažangos – Estijoje tokių mokytojų yra 66 proc., Suomijoje – 79 proc.

Naujame ŠMSM plane yra numatytos priemonės mokytojų mentorystei, pavyzdžiui studento-stažuotojo specialybė. Taip pat emociniam saugumui – papildomi mokymai, speciali psichologinės ir teisinės pagalbos linija mokytojams. Tačiau trūksta daugiau priemonių bendrai mokyklų darbo kultūrai stiprinti, pažymi L. Masiliauskaitė. 

„Jei mokytojų tvarkaraščiuose nėra laiko bendram planavimui, jei pamokų stebėjimas ir grįžtamasis ryšys nėra įprasta praktika, jei pradedantysis mokytojas neturi realios komandos aplink save, jis vis tiek iš esmės dirba vienas. Už palaikančios kultūros kūrimą turi būti atsakingas ir mokyklos vadovas: suplanuoti laiką, sudaryti komandas, skatinti kolegų tarimąsi dėl mokinių pažangos ir užtikrinti, kad sudėtingos ugdymo, elgesio, įtraukties ar bendravimo su tėvais situacijos neliktų vieno žmogaus atsakomybe“, – sako L. Masiliauskaitė.

Stipriems mokytojams reikia vaidmenų mokyklos viduje

Dar viena svarbi kryptis – aiškesni stiprių mokytojų vaidmenys mokyklos viduje. L. Masiliauskaitės teigimu, Lietuvoje per daug profesinio augimo vis dar siejama su formaliomis kvalifikacinėmis kategorijomis, nors mokyklai yra ne mažiau svarbu, ar stiprus mokytojas gali padėti augti kitiems. Mentoriaus, dalyko komandos vadovo, pradedančiųjų mokytojų konsultanto ar ugdymo praktikos eksperto vaidmenys galėtų būti vienas iš būdų išlaikyti stiprius pedagogus mokykloje.

„Stiprus mokytojas neturėtų rinktis tik tarp dviejų kelių – likti klasėje be aiškesnių augimo krypčių arba pereiti dirbti į administraciją. Mokyklose reikia daugiau profesinių vaidmenų, kurie leistų patyrusiems mokytojams augti ir kartu stiprinti kitus. Tačiau tokie vaidmenys negali būti atliekami tik iš entuziazmo po darbo. Jei tai svarbu mokyklai, tam turi būti numatytas laikas, atsakomybė ir atlygis“, – teigia L. Masiliauskaitė.

Mokyklų vadyba – mokytojų išlaikymo sąlyga

Galiausiai, pasak L. Masiliauskaitės, visiems mokytojų išlaikymo mokyklose pokyčiams būtina geresnė mokyklų vadyba. Mokyklos vadovas šiandien turi ne tik administruoti procesus, bet ir valdyti komandą, įvesti naujus darbuotojus, spręsti konfliktus, planuoti krūvius, kurti profesinio augimo galimybes, rūpintis emocine aplinka ir sprendimus priimti remiantis duomenimis. Todėl mokytojų išlaikymo tema neišvengiamai yra ir mokyklų vadovų rengimo bei pagalbos jiems klausimas.

„Jei norime stiprinti mokytojo profesiją, privalome stiprinti ir mokyklų vadovų parengimą. Būtent vadovai mokykloje turėtų kurti sąlygas, kuriose mokytojui keliami aiškūs lūkesčiai, jis gauna grįžtamąjį ryšį, pagalbą sudėtingose situacijose bei profesinio augimo galimybes, o jo krūvis yra realistiškai planuojamas. Tam reikia ne tik gero administravimo, bet ir šiuolaikinių vadybos, žmonių motyvavimo bei išlaikymo principų taikymo“, – reziumuoja L. Masiliauskaitė.

Apie „Švietimas #1”

VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – tai ne pelno siekianti, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija, vienijanti lyderius, kurie siekia kurti pažangią, pasaulyje pirmaujančią švietimo sistemą. 

Šiemet turnyre dalyvavo 16 komandų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, o pirmą kartą prisijungė ir Suomijos sirgalių komanda.

Į Estijos sostinę išvyko 22 „Swan City Army“ nariai, iš kurių dešimt stojo į kovą krepšinio aikštelėje. Nors pagrindinis tikslas buvo dalyvauti ir smagiai praleisti laiką, rezultatai pranoko lūkesčius - jonaviečiai užėmė šeštąją vietą.

„Vykome su mintimi, kad svarbiausia - sudalyvauti, tačiau visai neblogai pavyko pasirodyti. Grupių etape pralaimėjome tik Vilniaus „Ryto“ sirgaliams ir grupėje likome antri. Kitame etape susitikome su „Žalgirio“ fanais ir teko pripažinti varžovų pranašumą, kas užkirto kelią kovai dėl medalių. Tačiau vyrai rankų nenuleido - iškovojome dar dvi pergales prieš Estijos ir Suomijos fanų komandas, o vėliau laukė dvikova dėl penktosios vietos su Šiaulių fanais. Ilgą laiką pirmavome, tačiau po labai nervingos rungtynių pabaigos teko pripažinti varžovų pranašumą“, - pasakojo VšĮ „ScArmy“ vadovas Raimondas Baltrukėnas.

Tačiau, anot jo, tokių turnyrų esmė - kur kas platesnė nei galutinė vieta turnyro lentelėje.

„Tai unikalus turnyras, kuriame sirgaliai bendrauja tribūnose ir tuo pačiu metu varžosi krepšinio aikštelėje. Ir tuo viskas nesibaigia. Vakare visi susitinkame bendrai vakarienei, vyksta prizų įteikimai, mini protmūšis, o kam dar lieka jėgų - ir šokiai. Tai tikrai ypatinga atmosfera. Jau nuspręsta, kad kitais metais turnyrą priims Panevėžys“, - sakė vadovas.

„Swan City Army“ šiame turnyre dalyvauja nuo tada, kai Jonavos klubas pradėjo rungtyniauti Lietuvos krepšinio lygoje.

„Gavome kvietimą išmėginti jėgas tokiame turnyre ir nuo tada dalyvaujame kasmet. Pirmasis blynas 2022 metais Vilniuje buvo čempioniškas, todėl 2023-iaisiais turnyras vyko jau Jonavoje. Mums, fanams, kurie palaikome savo miesto komandą, yra didelė garbė garsinti ir patį miestą. Atstovauti klubui, už kurį sergame, dar ir tarptautiniu mastu - emocijos tikrai „wow“. O bendravimas su kitais fanais, naujos pažintys ir draugystės - tai dalykai, kurių pinigais nenusipirksi“, - kalbėjo R. Baltrukėnas.

Ne mažiau džiugino ir kitų šalių sirgalių dėmesys Jonavai.

„Visada pasikalbame su kitais fanais apie praėjusį sezoną, žaidėjus, komandų naujienas. Labai maloniai nustebino, kad mūsų palaikyti atvyko buvęs „BC Jonava“ krepšininkas Matas Kirvesas su šeima. Jie kartu su mumis skandavo skanduotes lietuviškai ir palaikė „Swan City Army“. Tokie momentai tik dar labiau sustiprina bendrystės jausmą“, - pasakojo sirgalių klubo vadovas.

Baigdamas jis dėkojo prie šios išvykos prisidėjusiems žmonėms.

„Norime nuoširdžiai padėkoti „BC Jonava“ klubo vadovams už paramą ir pagalbą. Mums tai labai svarbu. Esame oficialus Jonavos krepšinio klubo sirgalių klubas, todėl džiaugiamės galėdami ne tik palaikyti komandą rungtynėse, bet ir garsinti Jonavos vardą tarptautiniuose renginiuose“, - sakė R. Baltrukėnas.

„Swan City Army“ jau ne vienerius metus garsėja ne tik ištikimu komandos palaikymu namų ir išvykų rungtynėse, bet ir aktyvia bendruomene bei įvairiomis iniciatyvomis Jonavoje - nuo išskirtinių kalėdinių eglučių kūrimo iki įvairių bendruomeninių veiklų. Tarptautinis turnyras Taline parodė, kad Jonavos vardą galima garsinti ne tik profesionalų aikštelėje, bet ir sirgalių bendruomenėje, kur svarbiausios pergalės dažnai gimsta iš bendrystės, draugystės ir meilės savo miestui.