Aktyvūs mokymosi metodai – tai ugdymo būdai, skatinantys mokinius aktyviai dalyvauti pamokoje: diskutuoti, tyrinėti, spręsti problemas ir bendradarbiauti. Mokykloje plačiai taikomas darbas grupėse ir porose, projektinė veikla, diskusijos, minčių lietus, vaidmenų žaidimai bei patyriminis ugdymas. Pamokose mokiniai analizuoja realias situacijas, atlieka tiriamuosius darbus, ieško sprendimų praktinėms problemoms. Tokia veikla ne tik padeda geriau suprasti mokomąją medžiagą, bet ir ugdo kritinį mąstymą, kūrybiškumą, socialinius įgūdžius bei savarankiškumą.

Aktyvių metodų taikymas glaudžiai siejamas su universalaus dizaino mokymuisi principais. UDM grindžiamas nuostata, kad ugdymo turinys, metodai ir vertinimas turi būti iš anksto pritaikyti skirtingiems mokinių poreikiams. Tai reiškia, kad informacija pateikiama įvairiais būdais – vizualiai, žodžiu ir per praktinę veiklą, mokiniams suteikiama galimybė pasirinkti, kaip jie parodys savo žinias, o įsitraukimui užtikrinti taikomi skirtingi būdai. Toks lankstus požiūris ypač svarbus 1–8 klasėse, kur mokinių gebėjimai, patirtys ir mokymosi tempai labai skiriasi.

Jonavos „Neries“ pagrindinėje mokykloje taikant aktyvius mokymosi metodus ir UDM principus siekiama sukurti ugdymo procesą, kuriame kiekvienas mokinys gali patirti sėkmę. Skirtingų gebėjimų mokiniai gali dirbti savo tempu, pasirinkti tinkamiausius mokymosi būdus ir gauti reikiamą pagalbą. 

Siekiant įvertinti aktyvių mokymo metodų ir universalaus dizaino principų poveikį mokinių pasiekimams bei įsitraukimui, pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Vilniaus universiteto Šiaulių akademija ir mokykloje 2026 m. vasario – lapkričio mėnesiais vykdomas aktyvių mokymosi metodų ir UDM principų taikymo poveikio 5-8 klasių mokinių pasiekimams tyrimas. Šio tyrimo konsultantė yra Šiaulių akademijos docentė L.Tomėnienė, su kuria draugystė tęsiasi nuo TŪM (tūkstantmečio mokyklų programos) įgyvendinimo. Bendradarbiavimas su Šiaulių akademija leidžia užtikrinti tyrimo metodologinį pagrįstumą ir rezultatų patikimumą. Tyrime taikomi mišrūs metodai: analizuojami mokinių pasiekimų duomenys, vykdomos apklausos, atliekamas pamokų stebėjimas, vykdomos mokytojų refleksijos.

Gauti rezultatai padės identifikuoti efektyviausias ugdymo praktikas, įvertinti jų poveikį skirtingų gebėjimų mokiniams ir teikti pagrįstas rekomendacijas tolesniam ugdymo proceso tobulinimui. Be to, toks bendradarbiavimas stiprina mokyklos ir mokslo institucijos partnerystę, skatina duomenimis grįstą sprendimų priėmimą bei nuolatinį pedagogų profesinį augimą. Tai kuria modernią, atvirą ir kiekvienam mokiniui palankią mokyklą.

Džiaugiamės, kad aktyvių mokymosi metodų taikymas, jų poveikio tyrimas prisideda prie kokybiško ugdymo Jonavos „Neries“ pagrindinėje mokykloje, skatina mokinių įsitraukimą ir padeda siekti geresnių mokymosi rezultatų. Tokia ugdymo kryptis atitinka šiuolaikinės mokyklos tikslus ir ruošia mokinius sėkmingai ateičiai.

Direktorė Gražina Gečienė

Primename, kad į redakciją kreipusis Jonavos rajono gyventoja pasakojo apie Bartonių kaime nušautą jos tėvų katę bei teigė, jog tai – ne pavienis atvejis. Anot skaitytojos, bendruomenėje apie tokius incidentus kalbama tyliai, tačiau viešai problemos keliamos retai dėl baimės konfliktuoti su kaimynais. Plačiau rašėme ČIA.

VMVT teigia suprantanti tokių situacijų jautrumą.

,,Suprantame, kad tokios situacijos kelia nerimą, ypač kai kalbama apie jau nukentėjusius gyvūnus.

VMVT, gavusi informaciją apie galimai žiaurų elgesį su gyvūnais, ją įvertina pagal savo kompetenciją ir, esant pagrindui, pradeda tyrimą ir bendradarbiauja su kitomis institucijomis.

Tais atvejais, kai yra įtarimų dėl galimos nusikalstamos veikos, pavyzdžiui Jūsų minimu atveju, kai galimai šaudomi gyvūnai, pirmiausia reikėtų kreiptis į policiją, kuri tiria tokius įvykius. Pranešant pareigūnams svarbu pateikti kuo daugiau turimos informacijos – tai padeda lengviau išsiaiškinti situaciją ir užkirsti kelią panašiems atvejams ateityje.

Taip pat reikėtų pabrėžti, kad žiaurus elgesys su gyvūnais, jų kankinimas, suluošinimas ar nužudymas gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnį. Už tokius veiksmus gali būti skiriami viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, areštas ar laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Todėl tokiais atvejais apie įtariamus nusikaltimus rekomenduotume nedelsiant informuoti policiją, nes šių veikų tyrimas priskirtas teisėsaugos institucijos kompetencijai, - rašoma VMVT atsakyme. 

Onkologinių ir širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos programos Lietuvoje yra plačiai prieinamos, tačiau jomis aktyviai naudojasi tik dalis gyventojų. Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa rodo, kad reguliariai savo sveikatą pagal prevencines programas tikrinasi 36 proc. šalies gyventojų, dar tiek pat tai daro tik retkarčiais, o 13 proc. – apie šią galimybę žino, bet ja nepasinaudoja.

Net 37 proc. respondentų, nedalyvaujančių prevencijos programose, nors apie jas žinančių, taip pat besitikrinančiųjų tik retkarčiais, teigia nematantys poreikio „ieškoti ligų“, jei jaučiasi gerai. Dar 31 proc. nurodo laiko stoką, 20 proc. – motyvacijos ar paskatinimo trūkumą. Be to, 16 proc. gyventojų vengia tikrintis, nes bijo sulaukti neigiamų patikros rezultatų.

„Vis dar gajus požiūris, kad tikrintis verta tik pajutus simptomus, yra klaidingas – ankstyvosiose ligos stadijose žmogus dažniausiai nejaučia jokių požymių. Todėl labai svarbu neatidėlioti ir pasinaudoti galimybe pasitikrinti net ir jaučiantis gerai. Reguliari patikra leidžia ne tik sumažinti sudėtingo gydymo riziką, jei jo prireiks, bet ir išsaugoti gerą gyvenimo kokybę. Prevencija prasideda nuo atsakingo sprendimo rūpintis savo sveikata šiandien“, – sako Jurgita Grigarienė, VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja.

Vis dėlto tyrimas atskleidžia aiškius veiksnius, galinčius paskatinti didesnį gyventojų įsitraukimą. Didžiausią įtaką daro šeimos gydytojo rekomendacija ar priminimas – tai nurodė 57 proc. apklaustųjų, nedalyvaujančių programose bei dalyvaujančių jose nereguliariai. Taip pat svarbus asmeninis kvietimas pasitikrinti (41 proc.), artimųjų paskatinimas (18 proc.). Reikšmingu motyvu tampa ir artimųjų patirtys – liga (12 proc.) ar netektis dėl ligos (10 proc.).

„Šis tyrimas patvirtina, kad kalbant apie prevenciją, svarbiausias žmogus šalia paciento yra šeimos gydytojas. Būtent jo rekomendacija ar paprastas priminimas dažniausiai tampa tuo postūmiu, kuris paskatina žmones pasirūpinti savo sveikata. Nors įtakos turi ir kitos priemonės, šeimos gydytojo žodis išlieka patikimiausias ir veiksmingiausias. Tai rodo, kad stiprus, pasitikėjimu grįstas ryšys tarp gydytojo ir paciento yra viena svarbiausių sąlygų, skatinančių laiku tikrintis sveikatą ir dalyvauti prevencinėse programose“, – sako J. Grigarienė.

Gyventojai taip pat įvardijo sąlygas, kurios padėtų jaustis ramiau, atliekant profilaktinius tyrimus. Beveik pusė respondentų (48 proc.) pabrėžė aiškaus ir paprasto tyrimų bei galimų rezultatų paaiškinimo svarbą. 45 proc. teigia, kad juos ramina žinojimas apie ankstyvos diagnostikos naudą – galimybę išvengti ligos arba ją lengviau gydyti. Svarbūs ir praktiniai aspektai: trumpas tyrimų rezultatų laukimo laikas (31 proc.) bei medicinos personalo, ypač šeimos gydytojo ar jo komandos, palaikymas ir nuraminimas (24 proc.).

Šiuo metu Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių įgyvendinimo išlaidas kompensuoja ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Pagal šias programas privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai gali nustatytu dažnumu nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio, taip pat dėl širdies ir kraujagyslių ligų.

Norėdami pasitikrinti, gyventojai turi kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, prie kurios yra prisirašę. Kvietimo pasitikrinti žmonės gali sulaukti ir iš koordinacinio centro, kuris kviečia dalyvauti ligų prevencijos programose.

Daugiau apie visas fondo lėšomis finansuojamas prevencines programas bei dalyvavimą jose galima sužinoti ligonių kasos interneto svetainėje.

Visą VLK užsakymu atliktą tyrimą galima rasti čia.

VLK inf. 

Taip pat nuo 78 iki 100 proc. didėtų išmoka neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų metu.

Vaiko priežiūros atostogų metu, kai vaiką pasirenkama prižiūrėti iki jam sukaks 18 mėn., išmoka augtų nuo 60 iki 80 proc., o kai pasirenkama prižiūrėti iki vaikui sukaks 24 mėn., pirmuosius metus – nuo 45 iki 65 proc., antruosius – nuo 30 iki 50 proc.

Nuo 78 iki 100 proc. didinama bendra išmokų suma, jei gaunant vaiko priežiūros išmoką gimsta antras vaikas.

Nuo dviejų iki trijų šalies vidutinių mėnesio darbo užmokesčių didinamas maksimalus kompensuojamasis uždarbis tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti.

„Valstybė turi pakankamai išteklių, kad vaikus auginantiems tėvams būtų mokama 100 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka ir gimus vaikui šeimos nepatektų į sumažėjusių pajamų spąstus. Už vaiko priežiūros atostogas turi būti pakankamai mokama, kad tėvai galėtų visiškai ramiai pasinaudoti savo teise į vaiko priežiūros atostogas, išlaikydami tą patį gyvenimo ir pajamų lygį“, – sako viena iš projekto rengėjų, Seimo narė Aušrinė Norkienė.

2026 m. „Sodros“ biudžete motinystės išmokoms skirti numatyta 488 mln. eurų. O pajamos motinystės socialiniam draudimui sieks 730 mln. eurų. Taigi „Sodros“ biudžeto išlaidų skirtumas motinystės išlaidoms ir pajamoms sudarys 242 mln. eurus. Stipriai sumažėjus gimstamumui,  motinystės išmokoms skirtų lėšų lieka nepanaudota.

„Valstybė privalo garantuoti apsaugą ir globą, kurdama šeimai, motinystei, tėvystei ir vaikystei palankią aplinką. Vyraujant dabartinėms tendencijoms ir nesiimant konkrečių veiksmų, iki 2050 m. Lietuvos gyventojų skaičius gali sumažėti iki 2,2 mln.“, – pabrėžia projektą kartu rengęs Seimo narys Eimantas Kirkutis.

Pagal lrs.lt inf. 

„Žiedinės ekonomikos projektai pritraukia vis daugiau Lietuvos verslo investicijų ir skatina pažangių biotechnologijų plėtrą. Kaišiadoryse planuojamos investicijos leistų pritaikyti baltymų inžineriją kuriant aukštos pridėtinės vertės, eksportui skirtus ingredientus. Tokios investicijos ne tik stiprina inovacijų ekosistemą ir kuria darbo vietas regionuose, bet ir atspindi Lietuvos pramonės transformaciją į aukštųjų technologijų ir žiniomis grįstą ekonomiką“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Paukštienos perdirbimo metu susidarančios šalutinės žaliavos dažnai nėra panaudojamos efektyviai. Planuojama, kad naujojoje gamykloje paukštienos biomasė būtų perdirbama į aukštos pridėtinės vertės funkcinių baltymų produktus, skirtus pašarų, kosmetikos, biotechnologijų ir kitoms pramonės šakoms.

Tarp planuojamų gaminti produktų – itin mažos molekulinės masės peptidai, pasižymintys geru biologiniu prieinamumu ir aukštesne pridėtine verte, palyginti su tradiciniais pašariniais produktais. Šiam biotechnologiniam procesui planuojama pritaikyti inovatyvų uždaro ciklo valdymą, paremtą „Inline NIRS“ spektroskopija ir dirbtinio intelekto vaizdo analitika.

Be to, pagaminti aukštos vertės ingredientai galėtų pakeisti kitose pramonės šakose naudojamas pirmines baltymų žaliavas, kurių gamyba sukelia didesnes šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Apie 80 proc. produkcijos planuojama eksportuoti.

„Nuosekliai investuojame į gamybos modernizavimą ir inovatyvius perdirbimo sprendimus. Ši investicija yra svarbi mūsų ilgalaikės plėtros dalis – ji leistų dar efektyviau panaudoti paukštininkystės veikloje susidarančias žaliavas ir prisidėtų prie pažangesnių bei tvaresnių gamybos procesų vystymo Lietuvoje “, – teigia AB „Vilniaus paukštyno“ generalinis direktorius Saulius Petkevičius.

Patvirtinus projektą, naująją gamyklą AB „Vilniaus paukštynas“ ketina pradėti įgyvendinti dar šiemet, o užbaigti 2029 m. Įmonė planuoja sukurti 81 naujas darbo vietas gamybos, technologijų, kokybės užtikrinimo ir administravimo srityse.

„Lietuva turi stiprų maisto pramonės pagrindą ir ambicingų įmonių, siekiančių investuoti į pažangias technologijas. „Vilniaus paukštyno“ investicija yra puikus to pavyzdys – įmonė Kaišiadoryse kuria pirmąją tokio tipo perdirbimo liniją Europoje. Kiekvienas toks projektas stiprina šalies ekonomikos atsparumą“, – sako investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis.

„Investuok Lietuvoje“ nuo 2025 m. konsultuoja Lietuvos verslus, siekiančius ar gavusius stambaus projekto statusą. Per šį laikotarpį agentūra konsultavo daugiau nei 80 lietuviško kapitalo įmonių. Į „Investuok Lietuvoje“ galima kreiptis konsultacijoms dėl stambaus projekto paraiškų teikimo, projekto įgyvendinimo bei siekiant pasinaudoti specialiosiomis investavimo ir verslo sąlygomis stambiems projektams.

Stambaus projekto statusą gali gauti apdirbamosios gamybos arba duomenų apdorojimo interneto serverių paslaugų projektai, kurių investicijų į ilgalaikį kapitalą vertė ne mažesnė nei 20 mln. eurų (30 mln. eurų investuojant Vilniuje) ir kurie sukuria ne mažiau kaip 20 naujų darbo vietų. Tokiems projektams taikomas 0 proc. pelno mokestis iki 20 metų laikotarpiui, spartesnis teritorijų planavimas ir statybos leidimų išdavimas, supaprastintas migracijos procesas užsienio specialistams ir greitesnė infrastruktūros plėtra; taip pat priskiriamas „Investuok Lietuvoje“ koordinatorius, kuris užtikrina, kad projektas gautų visas numatytas specialias investavimo ir verslo sąlygas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inf. 

Patogumas laikantiems egzaminą  

Nuo 2017 m. norinčių įgyti A kategoriją būsimų vairuotojų skaičius išaugo nuo 7 tūkst. iki 15 tūkst. Didelį A kategorijos vairavimo egzamino populiarumą rodo ir šiuo metu vykstanti itin aktyvi registracija. Nors daugelis planuojančių šiemet laikyti egzaminą rezervavo laikus jau artimiausiam mėnesiui, laisvų vietų šį pavasarį dar yra visuose miestuose. Taip pat svarbu prisiminti, kad kartais rezervuotas laikas būna atšaukiamas ar keičiamas, todėl sau patogaus egzamino laiko galima ieškoti vis patikrinant „Regitros” savitarną.  

Kaip sako „Regitros“ vairuotojų egzaminavimo komandos vadovas Tautvydas Damašauskas, dabar yra itin palankus metas laikyti egzaminą, nes nereikia ilgai laukti ir  galima greitai įgyvendinti seną svajonę bei įgyti teisę vairuoti motociklą.  

„Dabar, galiu drąsiai sakyti, kad idealus metas, nes nėra eilių ir galima užsiregistruoti laikyti su  naujais „Regitros“ motociklais. Tai žmonėms suteikia patogumą, nes kitu atveju reikia nuomotis motociklą, žiūrėti, ar jis atitinka visus reikalavimus bei ar yra techniškai tvarkingas“, – kalbėjo profesionalas. 

Dar praėjusiais metais, siekiant būsimiems motociklininkams suteikti kuo daugiau patogumo bei siekiant pagerini klientų patirtį, „Regitra“ atnaujino didžiąją dalį savo turimų motociklų parko. Šiuo metu norintieji tapti motociklininkais ir įgyti A kategorijos teisę, vairuoti gali rinktis iš daugiau nei 20 transporto priemonių.  

A kategorijos egzaminą galima laikyti ir su savo transporto priemone, jei ji  atitinka visus specialiuosius ir techninius reikalavimus bei yra techniškai tvarkinga.  Šiuos techninius reikalavimus galima rasti informacinėje svetainėje motociklininkų skiltyje: » Praktiniai patarimai ruošiantis egzaminams 

Kaip atrodo egzaminas? 

Pirmiausia, laikantiesiems teorijos egzaminą reikės atsakyti į 35 klausimus apie kelių eismo taisykles bei saugų eismą. Vėliau laikomą praktikos egzaminą viso sudaro dvi dalys: manevravimas aikštelėje („aštuoniukė“, „gyvatėlė“, kliūties apvažiavimas 50 km/h greičiu ir kt.) bei važiavimas realiame eisme.  

Ką turėti su savimi? 

Atvykstant į  egzaminus su savimi reikia turėti asmens dokumentą, pirmosios pagalbos kursų baigimo pažymėjimą ir galiojančią medicininę pažymą.  

„Regitros“ vairuotojų egzaminavimo komandos vadovas taip pat primena, kad praktikos egzaminą galima laikyti tik su specialia apranga, kuria privalo pasirūpinti pats asmuo. Egzamino metu prireiks saugos šalmo, alkūnių, kelių ir pečių apsaugų, pirštinių, batų bei įkrauto mobiliojo telefono su laisvų rankų įranga.  

Jei speciali motociklininko apranga neturi ryškiaspalvių ir šviesą atspindinčių elementų, skirtų matomumui padidinti, egzaminuojamasis privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, kuria taip pat reikia pasirūpinti savarankiškai.  

Daugiau informacijos apie vairuotojo egzaminus – „Regitros“ svetainėje » Praktiniai patarimai ruošiantis egzaminams.  

„Stiprinti visuomenės atsparumą – vienas pagrindinių krašto apsaugos sistemos tikslų. Todėl nuosekliai plečiame pilietiškumo ugdymą mokyklose. Šiame etape dar daugiau moksleivių įtrauksime į Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą ir suteiksime jiems svarbių, praktikoje pritaikomų žinių, reikalingų tiek asmeniniam, tiek valstybės saugumui“, – sako  krašto apsaugos viceministras  Tomas Godliauskas.

Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurso esmė – ne vien teorinės žinios, bet praktinis pasirengimas gyvenimui. Mokiniai supažindinami su išgyvenimo pagrindais, pirmąja pagalba, pilietinės gynybos principais, orientavimusi nepažįstamoje vietovėje, saugumu ir atsakingu elgesiu ekstremaliose situacijose.

Taip pat mokomasi, kaip elgtis stichinės nelaimės, branduolinės avarijos ar karinio konflikto atveju: įsirengti pastogę, užkurti laužą, pasiruošti evakuacijai, suteikti pagalbą nukentėjusiam. Svarbiausia, kad vaikai neišsigąstų, nepasimestų, žinotų, ką daryti, ir gebėtų pasirūpinti savimi bei padėti kitiems.

„Nuo 2024 m. rudens šauliai visoje Lietuvoje veda Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą visiems devintokams. Pastebime, kad 15–16 metų jaunuolių vertybinės nuostatos, požiūris į valstybę, pilietiškumą ar savanorystę dažnai būna jau susiformavę, tad puikiai suprantame poreikį tokį ugdymą pradėti anksčiau ir vykdyti jį nuosekliai. Kovo mėnesį startavo pilotinis kursas septintokams ir aštuntokams“, – sako Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas Dovidas Jonušas.

Devintokai šių dalykų mokosi tris dienas, o septintų ir aštuntų klasių moksleiviams šauliai rengia vienos dienos užsiėmimus. Ši programa yra tęstinė, kadangi moksleivis kiekvienoje klasėse įgis jo amžiui tinkamų žinių ir įgūdžių: atsinešta žinių bazė iš žemesnės klasės padės tikslingiau dirbti su naujomis žiniomis. Taip formuojamas ne tik žinių pagrindas, bet ir pasitikėjimas savimi, atsakomybė bei pasirengimas veikti.

Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurso pamokos vyksta tvarkaraščius derinant su mokyklomis. Devintokams skirta kursų programa paruošta taip, kad jame galėtų dalyvauti ir specialiųjų poreikių turintys vaikai, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose. Ateityje ketinama specialiųjų poreikių vaikams pritaikyti ir 7–8 klasių Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą.

„Svarbu pabrėžti, kad Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas nėra karinis rengimas. Tai pilietinio atsparumo ugdymas: gebėjimas pasirūpinti savimi ir kitais, veikti krizinėse situacijose, suprasti savo vaidmenį valstybėje. Šis kursas padeda jaunam žmogui suvokti, kad valstybės saugumas nėra vien institucijų atsakomybė – tai bendras visų piliečių reikalas, todėl Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurso plėtra į žemesnes klases yra natūralus ir reikalingas žingsnis, leidžiantis pasiekti jauną žmogų anksčiau, formuotų ilgalaikius elgesio įpročius, nuosekliai suteikiantis įgūdžių, kurie aktualūs ne tik ekstremalių situacijų ar karo grėsmės kontekste, bet ir kasdieniame gyvenime“, – atkreipia dėmesį D. Jonušas.

Kursą vedantys šauliai pastebi, kad jų vedamos pamokos peržengia mokyklos ribas. Pilietiškumo ugdymas ugdo atsakingą ir aktyvią visuomenę, nes suteikia moksleiviams gebėjimą kritiškai vertinti informaciją, analizuoti situacijas ir priimti pagrįstus sprendimus.

„Grįžę namo moksleiviai pasakoja tėvams, artimiesiems, ko išmoko, ką sužinojo, tad natūraliai žinios ir įgūdžiai perduodami šeimoms, didinant saugumą namuose ir skatinant atsakingą elgesį kasdienėse situacijose. Toks nuoseklus ugdymas stiprina visuomenės atsparumą dezinformacijai ir krizėms, todėl pilietinis pasirengimas tampa svarbia valstybės saugumo dalimi“, – įsitikinusi Lietuvos šaulių sąjungos Pilietinio ugdymo skyriaus vedėja Sandra Vasiliauskienė.

LŠS vado pavaduotojas D. Jonušas atkreipia dėmesį, kad tiek devintokams, tiek 7–8 klasių moksleiviams skirta programa bus tobulinama atsižvelgiant į praktinę patirtį, mokyklų, jose dirbančių pedagogų ir pačių moksleivių atsiliepimus bei vertinimus.

Pasak D. Jonušo, bendradarbiaujant su Krašto apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijomis, Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurso plėtra bus įgyvendinama palaipsniui, ateityje tokie užsiėmimai galėtų būti organizuojami ir 5–6 klasių moksleiviams, tačiau būtina tam tinkamai pasiruošti, išspręsti žmogiškųjų išteklių, aprūpinimo mokymo priemonėmis iššūkius.

Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas 9 klasių moksleiviams pradėtas rengti Lietuvos šaulių sąjungai kartu su Krašto apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijomis 2022 m. pasirašius susitarimą. Pilotinėje programoje 2023–2024 mokslo metais dalyvavo 50 proc. šalies mokyklų, o nuo 2024–2025 mokslo metų tokį tris dienas trunkantį kursą lanko visi Lietuvos devintokai visos Lietuvos mokyklose.

Per tris dienas trunkantį kursą šauliai ir kviestiniai lektoriai devintokus moko išgyvenimo įgūdžių: pasiruošti evakuacijai, atpažinti civilinės saugos signalus, gaminti maistą gamtoje, kurti laužą, statyti palapinę, teikti pirmąją pagalbą ir atlikti gaivinimą. Jie taip pat supažindinami su piliečių vaidmeniu valstybės gynyboje ir saugiu elgesiu su ginklais, o žinias įtvirtina baigiamajame žygyje.

2024–2025 mokslo metais kursą lankė apie 30 tūkst. devintokų, panašus skaičius jį baigs ir šiemet. Baigę kursą moksleiviai gali toliau tobulėti prisijungdami prie jaunųjų šaulių būrelių – jų visoje Lietuvoje veikia apie 250, skirti 11–18 metų jaunimui.

LŠS inf. 

Visuomenės senėjimas ir darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas neišvengiamai lėtins ekonomikos plėtrą. 

Ministro Edvino Grikšo teigimu, tai nereiškia absoliutaus ekonomikos susitraukimo, kadangi technologinė pažanga ir našumas toliau skatins augimą, tačiau rodo reikšmingą demografijos veiksnio poveikį ekonomikai. 

„Jei visoje šalyje atsiranda daugiau gerai apmokamų darbo vietų, žmonės mažiau linkę išvykti, o patogi infrastruktūra ir investicijos regionuose skatina įsikurti ir mažesniuose miestuose. Todėl mūsų kertinis prioritetas – stiprinti regionus pritraukiant čia investuotojų, kurie kurtų aukštos pridėtinės vertės darbo vietas“, – teigia ministras. 

E. Grikšas pabrėžia, jog yra dedamos pastangos, kad Lietuvoje turėtume prognozuojamą ir investicijoms patrauklią aplinką: šiuo metu baigiami ruošti įstatymų pakeitimų paketai, kurie dar labiau gerins Lietuvos patrauklumą investuotojams.  

„Mažiname perteklinę biurokratiją, geriname mokestinę aplinką, rengiame investicijas skatinančias priemones. Tai leis sparčiau kurti naujas gerai apmokamas darbo vietas ir sudaryti geresnes sąlygas žmonėms visoje šalyje gyventi, dirbti ir kurti šeimas“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras E. Grikšas. 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija pabrėžia, kad demografiniai iššūkiai yra tiesiogiai susiję su šalies ekonominiu potencialu, todėl sprendimai turi būti orientuoti į produktyvumo augimą, investicijų skatinimą ir darbo jėgos pasiūlos stiprinimą.  

Kaip rodo praktika, ten, kur veikia stiprus verslas, pritraukiamos investicijos ir vystoma inovatyvi ekonomika, matyti ir teigiami demografiniai pokyčiai – didesnis užimtumas, aukštesnė gyvenimo kokybė bei augantis regionų patrauklumas. 

Lietuvos darbo rinkos iššūkiai šiandien yra struktūriniai ir ilgalaikiai – mažėjanti darbo jėgos pasiūla, įgūdžių neatitikimas ir augantis aukštos pridėtinės vertės sektorių poreikis. Atsakydama į šiuos iššūkius, Ekonomikos ir inovacijų ministerija įgyvendina kompleksines priemones, orientuotas į investicijų skatinimą, inovacijų plėtrą ir talentų ugdymą. 

Didelis dėmesys skiriamas investicijų pritraukimui ir regionų stiprinimui. 2025 metais pasirašytos keturios stambių investicijų sutartys, o iš viso jų jau sudarytos 22. Tarp reikšmingų projektų – „Pentasweet“ investicija Vilniuje, „Allive Europe“ projektas Kauno rajone, modernios pakuočių gamyklos vystymas Jonavoje bei karinės technikos gamyklos kūrimas Kauno LEZ. 

Siekiant gerinti investicinę aplinką, supaprastintos reguliacinės procedūros, – Lietuva tampa viena greičiausių šalių regione įgyvendinant investicinius projektus. Taip pat toliau mažėja administracinė našta verslui – 2025 m. ji sumažinta daugiau nei 21 mln. eurų. 

Papildomai stiprinamas talentų pritraukimas ir ugdymas,remiamos aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimo iniciatyvos, STEM stipendijos aukštųjų mokyklų studentams regionuose, finansinės paskatos į Lietuvą atvykstantiems aukštos pridėtinės vertės specialistams ir juos pritraukusioms įmonėms, diasporos jaunimo stažuotės Lietuvos įmonėse ir valstybės institucijose bei kitos priemonės, didinančios kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą. 

Ministerija taip pat aktyviai stiprina inovacijų ekosistemą. Steigiamas 130 mln. eurų vertės dirbtinio intelekto centras „LitAI“, įgyvendinama DI reguliacinė „smėliadėžė“, o lietuvių kalbos skaitmeninių išteklių kūrimui skirta 25,6 mln. eurų. 

Svarbus dėmesys skiriamas gynybos inovacijoms – vystomas Gynybos investicijų fondas bei nauja rizikos kapitalo priemonė „MILInvest2“, taip pat kuriama bendradarbiavimo platforma „Miltech Sandbox“. 

Skatinamas ir aukštos pridėtinės vertės sektorių augimas – paskelbtas 46,6 mln. eurų kvietimas STEP technologijoms kurti ir gaminti. 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija 

Vitaminų trūkumas – ne tik apie mitybą

Dažnai manoma, kad vitaminų trūkumas atsiranda tik dėl netinkamos mitybos, tačiau net ir valgant „pakankamai sveikai“, organizmas ne visada pasisavina visas reikalingas medžiagas. Įtakos turi stresas, virškinimo sistemos veikla, miego kokybė, net ir gyvenimo tempas. Ilgainiui organizmas pradeda veikti su mažesniais resursais, o tai tiesiogiai veikia savijautą.

„Pacientai dažnai nustemba sužinoję, kad jų nuovargio ar silpnumo priežastis yra ne per didelis krūvis, o paprasčiausias vitaminų trūkumas“, – sako šeimos gydytoja iš „Drops Clinic“.

Nuovargis – dažniausias, bet labiausiai nuvertinamas signalas

Vienas pirmųjų simptomų, rodančių galimą vitaminų trūkumą, yra nuovargis. Jis dažnai tampa nuolatiniu palydovu, tačiau retai laikomas rimta problema. „Žmonės pripranta jaustis pavargę ir net nebesusimąsto, kad tai gali būti susiję su organizmo disbalansu. Tai vienas dažniausių, bet labiausiai ignoruojamų signalų“, – pabrėžia gydytoja.

Šis nuovargis gali būti susijęs su vitamino D, B grupės vitaminų ar geležies trūkumu, kurie tiesiogiai veikia energijos gamybą organizme.

Subtilūs simptomai, kurie dažnai lieka nepastebėti

Vitaminų trūkumas ne visada pasireiškia aiškiai. Dažnai tai būna smulkūs pokyčiai, kurie atrodo nereikšmingi. Gali atsirasti dirglumas, sunkesnė koncentracija, prastesnis miegas ar net dažnesni peršalimai. Kai kuriems žmonėms pasireiškia odos ar plaukų pokyčiai.

„Problema ta, kad šie simptomai dažnai nesiejami su sveikata. Jie tampa kasdienybės dalimi, kol savijauta pradeda ženkliai blogėti“, – aiškina „Drops Clinic“ šeimos gydytoja.

Kodėl svarbu žinoti, ko trūksta būtent jums?

Didžiausia klaida yra bandyti spręsti problemą atsitiktinai vartojant papildus. Nors tai gali atrodyti kaip paprastas sprendimas, jis ne visada yra efektyvus. Kiekvieno žmogaus organizmas yra skirtingas, todėl ir trūkumai skiriasi. Vienam gali trūkti vitamino D, kitam – magnio ar geležies.

„Svarbiausia ne vartoti daugiau, o vartoti tik tai, ko iš tikrųjų trūksta. Tam reikalingas tikslus įvertinimas“, – pabrėžia gydytoja.

Tokį įvertinimą gali atlikti šeimos gydytojas, kuris, remdamasis tyrimais ir simptomais, parenka tinkamiausią sprendimą.

Kada verta pasitikrinti?

Dažnai žmonės laukia, kol simptomai taps akivaizdūs, tačiau vitaminų trūkumas gali būti nustatytas dar ankstyvoje stadijoje, kai savijauta dar nėra stipriai pablogėjusi. Jei jaučiate nuolatinį nuovargį, sunkiau susikaupiate, dažniau sergate ar pastebite, kad organizmas lėčiau atsistato – tai jau pakankamas signalas pasitikrinti.

Ką galite padaryti jau dabar?

Pirmas žingsnis – atkreipti dėmesį į savo savijautą. Net ir nedideli pokyčiai gali būti svarbūs. Svarbu ne ignoruoti signalus, o juos suprasti. Kartais užtenka paprastų sprendimų, kad savijauta ženkliai pagerėtų.

Sveikata prasideda nuo supratimo

Vitaminų trūkumas nėra reta problema, tačiau dažniausiai jis lieka nepastebėtas, kol nepradeda stipriai veikti gyvenimo kokybės. Kuo anksčiau suprasite, kas vyksta jūsų organizme, tuo lengviau bus tai išspręsti. Ir kartais atsakymas būna paprastesnis, nei tikėjotės – organizmui tiesiog trūksta to, kas jam būtina.

Jonavos rajone, Bartonių kaime, buvo nušauta mano tėvų katė. Galbūt kitiems tai neskamba kaip žiauri istorija, tačiau prašau suprasti, jog tai buvo mano šeimos narys.

Pirmiausia, noriu Jus supažindinti su Mile. Maža katytė gyveno prieglaudoje – kūda, nusilpus ir atsiskyrus. Šalia jos buvo dar keletas brolių, sesių ir mama katė, tačiau ji vienintelė buvo viena kampe, lyg transe, išsigandus viso pasaulio. Prieglaudos darbuotoja pasakė, jog ji ilgai neišgyvens be žmogaus šilumos. Nedvejodami priėmėme sprendimą – Milė taps mūsų šeimos dalimi. Suteiksime jai visą šilumą, kurią turime. Tačiau, pasirodo, jog neužteko tik mūsų šilumos, ji neišgyveno net puse savo gyvenimo, nes buvo auka bendruomenės nario, besilinksminančio su oriniu šautuvu.

Bet Milės istorija – ne tik apie jos mirtį

Ji nuėjo labai sunkų kelią. Nuo pirmųjų dienų buvo silpnos sveikatos – dažnai sirgo, išgyveno itin sunkią ligą, kuri pažeidė plaučius. Jai teko gulėti gyvūnų ligoninėje, ištverti skausmingas procedūras. Tai liga, kurios išgyvenamumas katėms – vos keli procentai. Vėliau – dar viena nelaimė. Nutrūko kojos raištis. Buvo atlikta operacija, įstatytas dirbtinis raištis.

Milė neturėjo stipraus imuniteto, bet turėjo nepaprastai stiprų norą gyventi ir kovojo kiekviename etape.

Milė švelni, jautri katytė. Niekada nesidraskydavo, nėra sugadinusi nei vieno baldo. Mumis ji pasitikėjo, turėjo labai gilias akis ir mėgo žiūrėti tiesiai į sielą. Buvo žaisminga, geriausias žaislas – ilgi siūlai, buvo vikri. Tačiau, tuo pačiu, metu Milė buvo be galo baili, neprisileisdavo nepažįstamų žmonių, vengdavo bet kokio artumo. Tad Milę pašovęs monstras ją prisiviliojo maistu arba šovė kaip į taikinį iš toli. Milė kankinosi tris dienas, tačiau jai padėti nebepavyko.

Žinau, ką kiti gali pasakyti – „katė įlindo į mano teritoriją“. Bet tai netiesa. Milė nebuvo tokia. Ji bijojo žmonių. Jei ji kam nors būtų trukdžiusi, būtų užtekę ją tiesiog nuvyti – ji daugiau nebūtų grįžusi.

Dabar jos amžina vieta po trešnėmis, papuošta tulpėmis. Tai šeimos narys, kuriuo rūpinomės ir mylėjome. O dabar prisiminimui turim šaratinį šovinį, kurį ištraukė iš jos smulkaus kūnelio.

Tėvų kaimynystė nėra saugi. Kitas katinas jau nešioja savo kūne šovinį, tačiau ją ištraukti kainuotų katinėlio gyvybę. Tai ne pirmas ir ne antras atvejis. Tačiau bendruomenė tyli, nors irgi turi nukentėjusių pūkuotų šeimos narių. Jų paaiškinimas, jog nenori pyktis su kaimynais, tad renkasi mums pasakyti tiesą tyliai, kai niekas negirdi.

Nuo kada žmonės leidžia blogiui šakotis gilyn ir diktuoti bendruomenės normas? Kodėl jie aukščiau visko? Kodėl žmonės bijo kelių blogų žmonių? Taip, kelių, bendruomenėje nėra saugi ne dėl vieno gyvūnų kankintojo, bet kelių.

Tyla – taip pat kaltė

Prašau Jūsų pagalbos viešinti šią neteisybę. Prašau pagalbos sugėdinti blogus žmones. Prašau išgirsti mane. Galiu duoti interviu, galiu pirštu parodyti kas šaudo bendruomenėje į gyvūnus dėl pramogos. Aš jų nebijau, tačiau man reikia Jūsų pagalbos.

Šiandien tylim dėl gyvūno, rytoj tylėsim dėl žmogaus.

Balandžio 5 d. apie 21.00 val. Jonavoje neblaivus (1,99 prom.) vyras (gim. 1982 m.) smurtavo prieš neblaivią (2,14 prom.) moterį (gim. 1986 m.).

Balandžio 5 d. apie 15.30 val. Jonavos r., Gulbiniškių k., automobilį „Toyota“ vairavo neblaivus vyras (gim. 1977 m.). Jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,33 prom.

sveikinu visus su šv. Velykomis!

Nušviesti amžinojo gyvenimo pažado, kartu kasmet susimąstome apie atpirkimo ir prisikėlimo istorijos prasmę, protėvių tradicijų gelmes.

Pakylėkime savo sielas ir mūsų dvasinę laisvę, švęsdami pergalę prieš nuodėmę, įveikdami sunkumus ir išbandymus, saugodami valstybę, augindami atsparumą, stiprybę ir vienybę.

Skirkime visas jėgas tam, kad mūsų šeimos, mūsų vaikai, visos kartos Lietuvoje galėtų džiaugtis atgimimo stebuklu.

Tegu sunkiausių istorinių išbandymų metu mūsų mažieji mato dvasinės stiprybės pavyzdžius. Orius ir taurius siekius. Tegu jų vaikystė bręsta išmintingų sprendimų dvasioje.

Tegu teka gyvenimo upės ir tikėjimo džiaugsmas čiurlena virš visų sunkumų, tegu bunda sielos, stiprindamos mūsų visų tėvynę Lietuvą.

Gražaus atgimimo! Laimingų šv. Velykų!

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas

Tad šiemet nuo 1926-ųjų švenčiame 100-ąsias Velykas Kauno arkivyskupijos istorijoje ir dalijamės ypatingų – jubiliejinių – Kristaus Prisikėlimo švenčių džiaugsmu.  

Jubiliejinės Velykos ir visi Jubiliejiniai 100-mečio metai, paskelbti 2025-ųjų pabaigoje, mums yra proga ir patiems apmąstyti, koks svarbus istorinis posūkis popiežiaus sprendimu buvo padarytas 1926 m. Velykų sekmadienį. O labiausiai norime pasidalyti tuo, kad šioje 100 metų istorijos atkarpoje atpažįstame nesibaigiančias Viešpaties Velykas. Jis veikė mūsų labui, kreipė istoriją gera linkme.  

Tvirtai – į Visuotinės Bažnyčios glėbį 

Pasirašydamas „Lituanorum gente“, popiežius Pijus XI atliko istorinį žingsnį – mus, Bažnyčią Lietuvoje, sugrąžino į Visuotinės Bažnyčios glėbį tiesioginiu pavaldumu. Buvo padaryti svarbūs administraciniai pertvarkymai – įsteigta Lietuvos bažnytinė provincija su Kauno metropolija ir keturiomis seseriškomis – Kaišiadorių, Panevėžio, Telšių (su Klaipėdos prelatūra) ir Vilkaviškio – vyskupijomis, paskirti nauji vyskupai. Šis popiežiaus potvarkis atlaisvino nuo pavaldumo kitų šalių vyskupijoms (mūsų parapijos, pvz., tuo metu priklausė net keturioms vyskupijoms – Vilniaus, Seinų, Žemaičių ir Varmės). Bažnytinės provincijos vyskupijų ir parapijų ribos nebeperžengė Lietuvos Respublikos sienų. Tad buvo galima geriau organizuoti religinį gyvenimą, spręsti to laiko Bažnyčios misijos uždavinius tiesiogiai palaikant ryšius su Šventuoju Sostu. 

Įsteigtąją Kauno arkivyskupiją nuo tada sudarė 10 dekanatų (Kauno, Kėdainių, Veliuonos, Raseinių, Krakių, Šiaulių, Joniškio, Šiluvos, Žeimių, Ukmergės) su 74 parapijomis (bei 38 filijomis) ir su bemaž 430 tūkst. tikinčiųjų. Kauno arkivyskupijos metropolitu buvo paskirtas Juozapas Jonas Skvireckas (jam Bažnyčia dėkinga ir už Šventojo Rašto vertimą iš lotynų kalbos), vyskupo sostu paskelbta Kauno arkikatedra. Ir jam teko nelengva užduotis įgyvendinti „Lituanorum gente“ nuostatas.  

Beje, turėti savo bažnytinę provinciją jau buvo ir ankstesnis Bažnyčios noras. Dar 1921 metais į Romą dėl provincijos steigimo tuometinės Lietuvos ribose keliavo Pranciškus Karevičius, Žemaičių vyskupas nuo 1914 metų. Kauno arkivyskupija neatsirado plynoje vietoje. Anaiptol ne Bažnyčios, o caro valdžios valia 1863 metais Žemaičių vyskupija buvo perkelta į Kauną, arčiau gubernatoriaus akių, – perkelta su vyskupijos centru, pačiu vyskupu Motiejumi Valančiumi bei visa kunigų seminarija.  

Popiežius Pijus XI ir nuostabūs Apvaizdos planai  

1922 metais išrinktas naujas Bažnyčios popiežius – Pijus XI (italas Achille Ratti), jau po ketverių metų, 1926 metų Velykų proga paskelbęs „Lituanorum gente“, nuostabiais, tik Apvaizdai žinomais planais iki tol buvo Lietuvai paskirtasis apaštalinis vizitatorius. Jis 1920 m. lankėsi Kaune, susipažino su religine ir politine situacija. Šaltą tų metų sausio 30-osios sekmadienį sutikimo iškilmėse Kauno arkikatedroje popiežiaus pasiuntinys pasidalijo šilta žinia: „Tas ryšys, kuris nuolat buvo tarp Apaštalų Sosto ir Lietuvos, ta meilė, kuri siejo ir glaudžiai tebesieja pamaldžiuosius Lietuvos žmones su Šventuoju Tėvu, didina mūsų šios dienos iškilmę. Šventasis Tėvas visuomet domėjosi Lietuva, jūsų vargus, nelaimes ir ašaras tiek prieš karą, tiek ir karo metu jisai žino, supranta ir vertina“ (cituojama iš dr. Liudo Jovaišos straipsnio „Lietuvos ir popiežių ryšiai: tėvo ir vaikų istorija“ „Artumos“ žurnale, 2018 / 9). 

Kai Achille Ratti tapo išrinktas Pijumi XI, tuometis seminarijos rektorius Jonas Mačiulis-Maironis pakabino prie seminarijos atminimo lentą, kurioje užrašė, jog „iš šitos vietos kalbėjęs Šventasis Tėvas Pijus XI, tebebūdamas dar Apaštališkuoju Vizitatoriumi“. Kai Kauno kunigų seminarijos kiemelyje 2020 metais ši atminimo lenta buvo atnaujinta, to meto nuncijus Baltijos šalyse arkivyskupas Petaras Antunas Rajičius pabrėžė, jog popiežius Pijus XI (Achile Ratti) savo sprendimais prisidėjo prie vietinės Bažnyčios perorganizavimo, ir tuo pat metu tai buvo galutinis Lietuvos Respublikos nepriklausomybės patvirtinimas tarptautiniu lygmeniu. Nepaisant sunkių laikų, Šventasis Tėvas norėjo padėti tiek Bažnyčiai, tiek valstybei įsikurti ant tvirtų pamatų.  

Į mūsų tautą kreiptasi asmeniškai 

Popiežius Pijus XI, galėtume sakyti, Lietuvos bažnytinės provincijos bei Kauno arkivyskupijos steigėjas, arkivyskupu ir apaštališkuoju vizitatoriumi Lietuvai Dievo Dvasios išmintimi vėliau paskyrė palaimintąjį Jurgį Matulaitį (ir vėliau „baisia nelaime“ pavadino netikėtą Matulaičio netektį 1927 metais), kuris buvo visiškai atsidavęs Lietuvos bažnytinės provincijos, vėliau ir diplomatinių santykių atkūrimo tarp Lietuvos ir Vatikano projektų rengimu. 1918 m. gruodžio 1 d. Kauno arkikatedroje konsekruotas vyskupas J. Matulaitis 1935 m. pabaigoje metais grįžo į Kauną rengti provincijos projekto. Suprasti, kokio masto ir atsakomybės užduotis teko J. Matulaičiui, turbūt pakaktų vienos jo užrašytos eilutės: „Dirbu dieną ir naktį, meldžiuos ir marinuos“ (iš laiško kun. L. Caleckiui, 1925 12 22; cituojama iš knygos „Palaimintasis Jurgis Matulaitis. Štrichai portretui“, p.133. Aut. sesuo Viktorija Plečkaitytė MVS, „Artuma“, 2022). 

Pijus XI aukščiausią pripažinimą skyrė ir vyskupu nominuotam palaimintajam Teofiliui Matulioniui, kuris grįžęs po įkalinimo Rusijoje tam tikrą laiką talkino arkivyskupui J. Skvireckui pastoracijoje. Tai šis popiežius apie vyskupą kankinį Teofilių Matulionį yra taip pasakęs: „Garbė lietuvių tautai, davusiai tokį didvyrį“, o kai šis jį aplankė Romoje, atrodo, ten kilo neįprasti debatai – kuris kurį pirma turėtų laiminti: popiežius vyskupą kankinį, ar šis – popiežių – toks šventas žmogus Pijui XI atrodė T. Matulionis, ir Bažnyčia 2017 metais iš tiesų pripažino jį palaimintuoju. 

Iš viso to kyla dar daugiau džiaugsmo suprantant, koks didelis dėmesys Lietuvai, tėviškas rūpestis ir palankumas lydėjo Pijaus XI pasirašytąją „Lituanorum gente“, beje, ir pradėtą su nuoširdžiu kreipimusi į mūsų tautą (taip ir pavadintą „Lituanorum gente“ – „Lietuvių tauta“). Nesunkiai atpažįstame, jog popiežiui atrodė jaudinantis per nelengvus amžius išlaikytas lietuvių tikėjimas ir maldingumas (be to, jam buvo žinomi ir tuometiniai Bažnyčios sunkumai). Pijus XI, labai didelės Bažnyčios šeimos ganytojas, jau tais 1926-aisiais matė mūsų šalies galimybes ir žvelgė toliaregiškai sakydamas, jog sprendimas įkurti Lietuvos bažnytinę provinciją bus „labai naudingas ne tik katalikybės augimui, bet ir visuomenės klestėjimui“. Iš savo istorijos žinome, jog iš tikrųjų jos proveržis prasidėjo vos atkūrus Nepriklausomybę 1918 m., sulig pirmaisiais jos dešimtmečiais, o ir šiandien esame pripažįstami kaip didžiulį kūrybinį potencialą įvairiose srityse turinti šalis.  

Šventasis Sostas jau buvo pripažinęs Lietuvos Respubliką de jure 1922 metais, bet šis dokumentas tapo dar vienu svariu nepriklausomos mūsų valstybės pripažinimu. Tik metams praėjus – 1927-aisiais – Pijus XI pasirašė konkordatą tarp Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos. Lietuvos bažnytinės provincijos ir Kauno arkivyskupijos įkūrimo 100 metų jubiliejų pratęs šios sutarties 100-metis, kurį valstybiniu lygiu švęsime jai dedikuotais 2027-aisiais. 

Tad šiandien su džiaugsmu galime tarti, jog Lietuvos ir Kauno Bažnyčios šimtmečio kelias nuo pat Lietuvos bažnytinės provincijos ir Kauno arkivyskupijos įsteigimo pradžios buvo įkvėptas Šventosios Dvasios ir palaimintas Šventojo Tėvo ranka – per pačias Velykas! Į šį kelią pasukę iš jo niekada nebesitraukėme.  

Pertvarkymas ir atsinaujinimas 

Atsinaujinimą byloja labai veržlus Bažnyčios laikas iki pat 1940-ųjų. Šiandien sunku būtų pasverti, kokia dalis to buvo susijusi su naujaisiais Bažnyčios struktūros pertvarkymais, atnaujintais ryšiais su Apaštalų Sostu, kiek – su bendru lietuvių užsidegimu kurti nepriklausomos valstybės gyvenimą. To entuziazmo netrūko Kauno Bažnyčioje, tarp tikinčiųjų ir netgi stojančiųjų į seminariją (per 1927–1939 m. įšventinta netoli 300 kunigų). Galėtume sakyti, tai tiesiog sprogdino norą toliau burtis į įvairias organizacijas, draugijas, brolijas, ordinus, kurių net po kelis veikdavo parapijose, sutelkdavo vaikus, jaunimą, (pvz., pavasarininkai 1926–1940 m. vienijo nuo 40 iki 70 tūkst. kaimo jaunuolių), vyrus, moteris, atskirų profesijų gyventojus. Veiklas koordinavo Katalikų veikimo centras, nuo gyvavimo pradžios 1919 metais išaugęs iki tikro pasauliečių (drauge su kunigais) apaštalavimo centro. Iškilo nauji maldos namai Kaune – Šv. Antano Paduviečio, Švč. Jėzaus Širdies (Šančių), Šv. Vincento Pauliečio (Petrašiūnų), Šv. Juozapo (Vilijampolės) bažnyčios, pamažu stiebėsi Paminklinė Kristaus Prisikėlimo bažnyčia. Kaip pagalba visuomenei sprendžiant švietimo, vargstančiųjų problemas buvo steigiami vaikų darželiai, amatų mokyklos, senelių prieglaudos, našlaičių namai etc. Gailestingajai Kristaus meilei, švietimui, auklėjimui, lavinimui, sykiu apaštalavimui svariai tarnavo vienuolijos (ypač tuo metu suklestėjusios moterų vienuolijos). O kur dar religinė spauda, knygų leidyba ir netgi Katalikų spaudos biuras su savaitraščiu, kuris pasiekdavo beveik 100 tūkst. skaitytojų! Kauno gyventojai per radiofoną girdėdavo sekmadienio Mišių transliacijas (iš arkikatedros bei Įgulos bažnyčios).  

Tokį entuziazmą ir norą atnaujinti bažnytinį gyvenimą turbūt geriausiai atspindėjo 1934 m. vasario 20–22 d. sušauktas Kauno arkivyskupijos pirmasis sinodas, priėmęs beveik 200 nutarimų. Tų pačių metų vasarą gebėta susitelkti, atlikti nelengvą organizavimo uždavinį ir birželio 28–liepos 1 d. jau švęsti Lietuvos pirmąjį Eucharistinį kongresą – tokia masinių tikėjimo švenčių idėja Lietuvą buvo pasiekusi iš kitų kraštų. Išskirtinis dėmesys teko kunigų seminarijai bei Teologijos-filosofijos fakultetui Lietuvos (vėliau pavadinto Vytauto Didžiojo) universitete. Kaunas tuo metu iš tikrųjų buvo šalies religinio, dvasinio gyvenimo centras. 

100 metų: vilties istorija 

Į Velykas visada keliaujame per Didžiojo penktadienio Kryžiaus kančios apmąstymą. Tokia buvo ir mūsų kelionė – juk net 50 metų savo šimtametėje istorijoje Kauno arkivyskupija praleido Kryžiaus artumoje. Jau pirmaisiais sovietų okupacijos metais nuo 1940-ųjų Vatikaną pasiekdavo ne tokios džiugios žinios iš Lietuvos: Bažnyčia išstumta iš visuomenės gyvenimo, vienašališkai nutrauktas konkordatas. Uždraustas tikybos mokymas mokyklose, visa religinė leidyba. Kunigų rengimo kontrolė, vienuolijų išstūmimas į pogrindį. Kunigų ir tikinčiųjų persekiojimas ir netgi represijos prieš nepaklūstančius ir mėginančius ginti tikėjimo teisę ir laisvę.  

Vis dėlto užgniaužta laisvė širdyse liko nesunaikinta. Viltis ir tikėjimas buvo išlaikyti ir atnešti iki Kovo 11-osios, paskelbtos artėjant 1990 m. Velykoms.  

Kauno arkivyskupijos 100 metų istorija – su 1926 m. „Lituanorum gente“, su tarpukario atgimimo įkarščiu, su vėliau ištikusių okupacijų netektimis – visada vedė į viltį – į velykinį Prisikėlimą. Su Prisikėlusiu Viešpačiu turime 100 metų praeitį ir šiandieną, su Juo nebaisi ateitis. Kristus gyvas, prisikėlė! Aleliuja! 

-----------------

Nuotr.: Agnietės Čisler / Kauno arkivyskupijos archyvų / Kauno kunigų seminarijos / Juozo Kamensko / Tomo Jundulo 

„Velykos Lietuvoje yra išskirtinė šventė tuo, kad joje susipina labai skirtingi kultūriniai sluoksniai – nuo archajiškų pavasario atbudimo apeigų iki krikščioniškos prisikėlimo simbolikos. Ši dermė ypač gerai atsiskleidžia gilinantis į senuosius rašytinius šaltinius, žvelgiant į vizualaus meno pavyzdžius, skaitant spaudos publikacijas. Visa tai leidžia pamatyti, kaip žmonės šventę suvokė ir minėdavo skirtingais laikotarpiais“, – pasakoja nacionalinės platformos „ekultūra“ turinio ekspertė dr. Jolanta Budriūnienė.

Šventė prasideda nuo verbų

Velykų šventės pradžią nuo seno žymėdavo verbų rišimas ir jų šventinimas bažnyčioje. Iš augalų šakelių, džiovintų gėlių ir žolynų surištos verbos laikomos ne tik religiniu, bet ir simboliniu apsaugos ženklu. Buvo tikima, kad pašventinta verba turi ypatingų galių. Ja plakdavo šeimos narius linkėdami sveikatos ir stiprybės, o namuose laikoma verba turėdavo apsaugoti namus nuo nelaimių, griaustinio ar gaisro.

„Dokumentiniuose archyvuose galima pamatyti ne tik pačias verbas, bet ir jų rišimo, pardavimo, šventinimo akimirkas. Net ir nespalvotos fotografijos, muziejuje saugomi nuotraukų negatyvai atskleidžia, kokią svarbią vietą ši tradicija užėmė žmonių gyvenime. Išlikusios, pavyzdžiui, XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio Vilniaus krašto meistrų surištos verbos leidžia įvertinti jų estetiką ir meistrystę“, – pasakoja dr. J. Budriūnienė.

Velykų išvakarėse žmonės rinkdavosi į bažnyčias laukti prisikėlimo. Tačiau ši naktis ne visada buvo tik rimties ir susikaupimo metas – ją lydėjo ir gyvas šurmulys. 1940 metais užrašytuose liudijimuose iš Padubysio valsčiaus pasakojama; „...susiburdavo smarkesnių bei šumnesnių vyrukų gauja ir kartais padarydavo tokį „ermydelį“, kad bematant ištuštėdavo vinkelės. Tokie vyrukai, iš anksto apsirūpinę „jaučių mižekliais“, kartais taip imdavo patamsy švaistytis, kad nei vienas nelikdavo garantuotas negausias per galvą ar per veidą „randą kaip kilbasą“. Nors visi tokius mušeikas ir smerkdavo, tačiau triukšmingąją Velykų naktį dalinai lyg ir pateisindavo nors ir skaudžius „šposus“. <...> Moterų vinkely mažiau tesisukdavo, jos sulįsdavo bažnyčion. Gi vyrai pypkiuodavo, šiaip šnekučiuodavo ir laukdavo prisikėlimo“ (kalba netaisyta – aut. past.).

„Tokie tekstai leidžia pažvelgti į Velykas ne tik kaip į religinę šventę, bet ir kaip į gyvą socialinį reiškinį. Archyviniai pasakojimai atskleidžia kasdienybės mikroistorijas, kurios dažnai neišliktų oficialiuose dokumentuose“, – sako dr. J. Budriūnienė.

Laikytasi simbolinių tradicijų

Vienas svarbiausių Velykų simbolių – margučiai. Jie buvo marginami įvairiais būdais: vašku, skutinėjami, puošiami simboliniais ornamentais. Margutis reiškė gyvybę, atsinaujinimą ir sėkmę.

„Senosiose nuotraukose ir muziejų rinkiniuose galima rasti gausybę margučių pavyzdžių – nuo paprastų iki itin sudėtingai ornamentuotų, net su tautine simbolika. Tai ne tik estetiniai objektai, bet ir svarbūs kultūriniai ženklai, atspindintys regionines tradicijas“, – teigia dr. J. Budriūnienė.

Dažnuose namuose būdavo puošiama ir Velykų eglutė. Padarytą šakų ar vielų karkasą puošdavo žalumynais ir žiedais, į specialius lizdelius padedant margučius. Tikėta, kad tokia eglutė neša namams laimę.

Velykos neapsieidavo be žaidimų ir bendrystės. Vienas svarbiausių papročių – supimasis sūpuoklėse. Buvo tikima, kad kuo aukščiau įsisupsi, tuo geresnis bus derlius, o merginoms tai žadėjo ir greitesnes vestuves. Ne mažiau populiarus buvo ir margučių ridenimas. Vaikai eidavo „kiaušiniauti“, lankydavo kaimynus, sakydavo specialias oracijas ir prašydavo margučių. Surinkti kiaušiniai vėliau būdavo naudojami žaidimams.

Velykos švęstos ir tremtyje

Tarpukario spauda rodo vieną ryškiausių Velykų šventės akcentų – gausų ir puošnų šventinį stalą. 1928 metų leidinyje „Moteris“ išvardinta, kokie patiekalai gali būti ruošiami: virta „šinka“ (kiaulės kumpis), keptas kalakutas, kiaulės galva, veršienos kepsnys, įvairūs kepiniai – „bankuchenas“ (šakotis), boba, tortai, „mozūrai“ (pyragai), taip pat margučiai, velykinis sūris, sviestas, duona, druska ir kiti patiekalai. Stalas būdavo puošiamas žalumynais.

Vis dėlto jau 1938 metais spaudoje pradėta svarstyti, ar verta laikytis tokios gausos tradicijos. Buvo siūloma ieškoti balanso – išlaikyti šventiškumą, bet vengti pertekliaus.

„Spaudos šaltiniai leidžia pamatyti, kaip Velykų šventės tradicijos kito – nuo gausių vaišių demonstravimo iki sąmoningesnio, santūresnio jos šventimo. Tai rodo tradicijų dinamiškumą, jų kitimą atliepiant pokyčius visuomenėje“, – pažymi dr. J. Budriūnienė.

Net ir sudėtingomis istorinėmis aplinkybėmis Velykų tradicijos nebuvo pamirštos. Sibiro lietuvių tremties nuotraukos liudija, kad ir ypatingai sudėtingomis sąlygomis Velykų šventė buvo minima – kukliai, bet išlaikant svarbiausius papročius, tikėjimą ir bendrystės jausmą.

Jau netrukus visus šiuos istorinius liudijimus – nuo senųjų verbų ir margučių iki spaudos tekstų ir fotografijų – bus dar paprasčiau atrasti vienoje vietoje. Gegužę pradės veikti didžiausia Lietuvos skaitmeninio kultūros turinio platforma „ekultūra“, sujungianti archyvus, spaudą, fotografijas ir kitus kultūros paveldo šaltinius.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos (NextGenerationEU) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.

Platformos „ekultūra“ inf. 

Salmonella bakterija gali būti randama tiek ant kiaušinio lukšto, tiek, retais atvejais, ir jo viduje. Dėl šios priežasties itin svarbu laikytis higienos visame kiaušinio „kelyje“ – nuo įsigijimo iki patiekimo ant stalo. 

Lietuvoje salmoneliozės atvejai vis dar registruojami kasmet, o jų skaičiai rodo augimo tendenciją. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2024 metais Lietuvoje užfiksuoti 418 salmoneliozės atvejai, kai 2023 m. jų buvo 346, o 2022 m. – 240. Nors nėra tiksliai nustatoma, kiek susirgimų susiję būtent su kiaušiniais, tačiau žinoma, kad dažniausi infekcijos šaltiniai yra gyvūninės kilmės produktai, ypač kiaušiniai ir paukštiena. 

Didžiausią riziką kelia ne patys kiaušiniai, o netinkamas jų laikymas ir paruošimas. VMVT Gyvūninių produktų skyriaus vedėjas Deividas Kalinauskas teigia, kad, norint užtikrinti saugų Velykų stalą, svarbu laikytis kelių paprastų taisyklių: kiaušinius laikyti šaldytuve, vengti temperatūros svyravimų, prieš vartojimą juos gerai išvirti ar iškepti. Taip pat ypač svarbu vaikams, senjorams ir nėščiosioms vengti patiekalų su žaliais kiaušiniais. Po sąlyčio su jų lukštais plauti rankas, o pačius lukštus laikyti atokiau nuo kitų maisto produktų. 

Ne mažiau svarbi ir virtuvės higiena – siekiant išvengti kryžminės taršos, rekomenduojama naudoti atskirus įrankius ar paviršius. 

Velykų laikotarpiu ypatingas dėmesys skiriamas kiaušinių dažymui. Rekomenduojama naudoti tik maistinius arba natūralius dažus, tokius kaip svogūnų lukštai, burokėliai ar ciberžolė. Ne maistui skirti dažai gali būti pavojingi sveikatai. Prieš dažymą kiaušinius patariama nuplauti, o po dažymo – laikyti šaldytuve. Taip pat nereikėtų vartoti kiaušinių su pažeistu ar įtrūkusiu lukštu. 

Įdomu tai, kad kiaušinių lukšto spalva – balta, ruda, o kartais net melsva ar žalsva – neturi jokios įtakos jų maistinei vertei ar saugai. Spalvą lemia tik vištos veislė, todėl tai yra tik išvaizdos skirtumas, o ne kokybės rodiklis. Tuo tarpu trynio spalva gali skirtis nuo šviesiai geltonos iki sodriai oranžinės. Ji priklauso nuo vištų lesalo – kuo daugiau natūralių pigmentų (pavyzdžiui, karotinoidų), tuo trynys būna ryškesnis, tačiau spalva nebūtinai reiškia didesnę maistinę vertę ar geresnę kokybę. 

Kiaušiniai yra saugus maisto produktas, jei laikomasi pagrindinių higienos ir laikymo taisyklių. Tik atsakingai laikantis higienos bei termiškai apdorojus kiaušinius galima išvengti sveikatos sutrikimų. Pasirūpinkite, kad Velykų stalas būtų ne tik spalvingas, bet ir saugus visai šeimai. 

Metinę gyventojo šeimos turto deklaraciją už 2025 m. (forma FR0001 versija 01) Valstybinei mokesčių inspekcijai galima pateikti ir elektroniniu būdu, naudodamiesi elektroninio deklaravimo sistema (EDS).

Asmenys ir šeimos nepateikę metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos iki 2026 m. gegužės 1 d., iš Jonavos  rajono savivaldybės asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio  būsto nuomą, sąrašo bus išbraukiami, o Savivaldybės socialiniuose  būstuose gyvenančių ir savo prievoles pamiršusių asmenų atžvilgiu bus sprendžiamas klausimas dėl  nuomos sutarties  nutraukimo teisės aktų nustatyta tvarka.

Jonavos rajono savivaldybės Turto ir aplinkos apsaugos skyrius

„Laisvadieniais medikų pagalbos dažniausiai prireikia dėl staiga prasidėjusių sezoninių susirgimų, tokių kaip ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ar gripas. Taip pat kreipiamasi, kai reikia tęsti pooperacinę priežiūrą – pavyzdžiui, kai būtina pakeisti tvarstį. Gyventojai atvyksta ir dėl nesunkių traumų. Tokią medicininę pagalbą įprastai teikia šeimos gydytojo paslaugas teikiančios įstaigos, todėl aktualu žinoti, kur kreiptis, kai jos nedirba“, – sako Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Diana Prochorova.

Šeimos medicinos įstaigos – poliklinikos, šeimos gydytojo kabinetai, klinikos ar centrai – savo pacientus informuoja, kur galima gauti nemokamą pirminę sveikatos priežiūrą po jų darbo valandų, savaitgaliais ir per šventes. Šią informaciją gydymo įstaigos skelbia savo interneto svetainėse, skelbimų lentose, pateikia telefono autoatsakikliu ne darbo valandomis. Tai galima sužinoti ir pasiteiravus gydymo įstaigos registratūroje.

Kada reikia šeimos gydytojo?

Šių gydymo įstaigų ne darbo metu, t. y. poilsio ir švenčių dienomis, pacientai gali gauti skubiąją ambulatorinę pagalbą – tai šeimos medicinos paslaugos, kurių reikia dėl ūmių sveikatos sutrikimų, kai pagalba turi būti suteikta per 24 valandas. Pavyzdžiui, esant stipriam skausmui, ilgai trunkančiam karščiavimui, nesudėtingoms traumoms, ūmioms alerginėms reakcijoms, pykinimui ar vėmimui. Vaikams – kai didesnė nei 37,8 °C temperatūra laikosi ilgiau nei parą, išberia, atsiranda skausmas ar paviršinių žaizdų.

Skubiąją ambulatorinę pagalbą teikia miestų skubiosios medicinos pagalbos kabinetai, pavyzdžiui, Vilniuje ar Šiauliuose, kituose miestuose – ligoninių skubiosios medicinos pagalbos skyriai. Ši informacija skelbiama ligonių kasos interneto svetainėje.

„Svarbu prisiminti, kad planinės sveikatos priežiūros paslaugos ar kasdienių vaistų receptų išrašymas nėra skubioji pagalba. Jais būtina pasirūpinti ne savaitgaliais ar švenčių dienomis, o iš anksto užsiregistravus pas savo šeimos gydytoją ar slaugytoją“, – primena D. Prochorova.

Paslaugą gali gauti ir neprirašyti prie gydymo įstaigos pacientai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, bei nedrausti gyventojai, turintys teisę į būtinąją medicinos pagalbą ir būtinąsias paslaugas.

Kada vykti būtinosios pagalbos į ligoninę?

Jei kyla reali grėsmė sveikatai ar gyvybei ir žmogaus būklė leidžia, reikia vykti į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių. Pavyzdžiui, patyrus sunkią traumą, nesustabdant gausaus kraujavimo, smarkiai nudegus, sutrikus širdies veiklai, praradus koordinaciją ir kitais pavojingais atvejais. Tuomet ligoninėje suteikiama būtinoji medicinos pagalba.

Tiek privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems, tiek neapdraustiems gyventojams būtinoji pagalba teikiama nemokamai. Vis dėlto jei paaiškėja, kad ji nėra skubi, gydytojas gali rekomenduoti planine tvarka kreiptis į savo šeimos gydytoją arba suteiktos paslaugos gali būti mokamos.

Prireikus skubios pagalbos – skambinti 112

Kai žmogaus sveikatos būklė sunki, kyla pavojus gyvybei arba gresia sunkios komplikacijos, nedelsiant kviečiama greitoji medicinos pagalba numeriu 112. Greitoji medicinos pagalba įprastai reikalinga nelaimingų atsitikimų atvejais, pavyzdžiui, eismo įvykio ar gaisro. Taip pat ji būtina esant gyvybei pavojingoms kritinėms sveikatos būklėms – insultui ar infarktui, praradus sąmonę.

Numeriu 113 galima pasikonsultuoti, kaip padėti sau ar kitiems, kai nėra tiesioginės grėsmės gyvybei ar sveikatai, o prireikus dispečeris iškvies greitąją pagalbą.

***

Jonavoje poilsio ir švenčių dienomis pagalba teikiama Jonavos ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje. Svarbu prisiminti, kad planinės paslaugos ar receptų išrašymas nėra skubi pagalba – tuo reikėtų pasirūpinti iš anksto. Jei kyla reali grėsmė sveikatai ar gyvybei – patyrus sunkią traumą, prasidėjus gausiam kraujavimui, sutrikus širdies veiklai ar netekus sąmonės – būtina vykti į ligoninę arba skambinti 112.

Šių metų kovas – antras šilčiausias nuo 1961 m. Truputį šiltesnis buvo tik 2007 m. buvęs kovas (5,0 °C). Taip pat, mėnuo pasižymėjo ir itin mažu kritulių kiekiu, kuris Lietuvoje vidutiniškai siekė vos 5,6 mm (14 % SKN – standartinė klimato norma). Nuo 1961 m. dar sausesnis kovas buvo pasitaikęs tik 2022 m. (1,9 mm). Daugiau apie tai galite skaityti čia.

Negana to, Saulės spindėjimo trukmės reikšmė tapo antra didžiausia iš visų kovo mėnesių nuo 1961 metų. Vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje 2026 m. kovo mėnesį siekė net 239,5 val., o tai yra 165 % lyginant su SKN (145 val.). Saulė spindėjimo reikšmė buvo netgi 13 % didesnė lyginant su balandžio mėn. SKN (212 val.).

Įdomu tai, jog 2025 m. gegužę (232,2 val.), birželį (236,1 val.), liepą (216,6 val.) ir rugpjūtį (235,6 val.), kurie paprastai yra labiausiai saulėti metų mėnesiai, Saulės spindėjimo trukmė buvo truputį mažesnė nei šių metų kovą.

Labiausiai saulėtų kovų trejetukas Lietuvoje:
1 vieta priklauso 2022 m. (263,3 val.);
2 vieta priklauso 2026 m. (239,5 val.);
3 vieta priklauso 1969 m. (223,9 val.);

Vis dėlto, 2026 m. kovo mėn. Saulės spindėjimo rekordai meteorologijos stotyse nebuvo pasiekti.

11-oje stočių (Kauno, Šiaulių, Šilutės, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Biržų, Dūkšto, Dotnuvos, Kybartų ir Lazdijų AMS) 2026 m. kovas rikiuojasi 2-oje pozicijoje tarp maksimumo rekordų (nusileido tik 2022 m. kovui).

Nidos AMS išmatuota reikšmė užėmė 3 vietą (daugiau išmatuota buvo tik 2022 ir 2013 m.), Telšių AMS – 4 vietą, o Klaipėdos AMS – dar žemesnę, tik 6 vietą.

Nuo 1961 m. ilgiausiai kovo mėnesį Saulė yra švietusi Šilutės AMS (279,0 val. – 2022 m.), Klaipėdos AMS (277,0 val. – 2022 m.) ir Nidos AMS (272,6 val. – 2022 m.). Primename, jog praėjusių laikotarpių apžvalgas galite rasti čia. Ozono ir Saulės spinduliuotės duomenų rinkinius rasite čia.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba

Parengė: MASS vyriausioji specialistė Gintarė Giliūtė ir KS vyriausiasis specialistas Gytis Valaika

Nuotraukų galerijoje - saulės spindėjimo trukmė (val.) 2026 m. kovo mėnesį Lietuvoje

Tai buvo atsakymas į GMPT vadovybės 2026 m. kovo 12 d. pradėtas konsultacijas dėl planuojamų GMPT organizacinės valdymo struktūros bei pareigybių sąrašo pakeitimų bei su tuo susijusio grupės darbuotojų atleidimo.

Darbdavio atstovai siūlė iš esmės pertvarkyti visą GMPT valdymo modelį, panaikinant teritorinius skyrius ir jų funkcijas perduodant filialams, įsteigti 5 filialus (įskaitant naują Kauno filialą), kurie veiktų savarankiškai, kiekvienam filialui skirti atskirą finansavimą pagal gyventojų skaičių, o GMPT Centrui palikti tik apie 1 % viso GMPT biudžeto (tik kontrolės ir metodinės funkcijos).

Planuojama ribojamos darbo užmokesčiui skiriamų lėšų sumos – filialuose nebus galima darbo užmokesčiui skirti daugiau kaip 85 procentus visų filialų metinių lėšų, o administruojančių ir bendrąsias funkcijas vykdančių darbuotojų išlaikymui
filialuose įtvirtinti maksimalią 7 procentų sumą nuo bendro filialo finansavimo.

Taip pat iš esmės siūloma mažinti administracijos darbuotojų skaičių (dalis atleidžiami, daliai siūlomos kitos pareigos), sumažinti ir suvienodinti pareigybes (nuo ~395 iki ~83–84) ir įsteigti naują kolegialų valdymo organą – direktorių tarybą, kuri turėtų reikšmingą įtaką sprendimams.

Profesinė sąjunga atsakė, kad struktūrinis pertvarkymas vykdomas netinkamai, nes trūksta informacijos ir dokumentų, konsultacijos vyksta formaliai, nesuteikiant realios galimybės derinti sprendimus, o sprendimai planuojami įgyvendinti skubotai (jau nuo balandžio 1 d.)

Be to, profesinei sąjungai buvo pateikti nepilni ir neaiškūs duomenys, todėl profesinė sąjunga prašo pateikti papildomą informaciją, o būtent:

1) Filialų finansavimo aprašo projektą;

2) Naujų filialų nuostatų projektus (jei tokius planuojama tvirtinti);

3) Visų kuriamų naujų padalinių nuostatų projektus;

4) Patikslintą informaciją apie naują pareigybių sąrašą bei naujų pareigybių aprašymų projektus;

5) GMPT ir atskirų filialų viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos projektus, pateikiant paaiškinimus kaip bus atliekami viešieji pirkimai, įvertinant tai, jog praktiškai visos tarnybos lėšos bus priskiriamos atskiriems filialams;

6) Kitų numatomų priimti įgyvendinant struktūros ir finansavimo pokyčius dokumentų projektus.

Profesinė sąjunga įspėjo, kad nepilnos ir neaiškios informacijos informavimo ir konsultavimo vykdymui pateikimas darbuotojų atstovams pažeidžia Darbo kodekso 206 straipsnyje įvirtintus reikalavimus ir procedūras.

Savo rašte profesinė sąjunga pažymi pagrindinius rizikos veiksnius, kurie gali atsirasti įvykdžius šią pertvarką. Tai yra skirtinga GMP paslaugų kokybė regionuose, nelygios darbuotojų darbo sąlygos ir atlyginimai, darbuotojų migracija tarp filialų, silpna centrinės GMPT kontrolė, Viešųjų pirkimų skaidrumo ir efektyvumo rizikos, Galimi teisės aktų pažeidimai. 

Profesinė sąjunga atkreipė dėmesį, kad iki šiol Lietuvoje buvo siekiama vieningos GMP sistemos, vienodų paslaugų kokybės ir darbo sąlygų darbuotojams ir efektyvaus ir centralizuoto valdymo visoje šalyje, tačiau dabar siūlomi pokyčiai, profesinės sąjungos vertinimu, vykdomi priešinga kryptimi link decentralizacijos.

Profesinės sąjungos nuomone, GMPT teritorinių skyrių naikinimas (jų funkcijų perdavimas kitiems padaliniams) yra teisingas žingsnis. Tačiau filialų savarankiškumo stiprinimas bei fiksuoto filialų finansavimo įteisinimas, centrinei tarnybai paliekant tik 1 proc. visų GMPT lėšų, faktiškai reiškia esminį tarnybos decentralizavimą ir skirtingų sąlygų skirtingoms Lietuvos teritorijos dalims įteisinimą.

Tokie pokyčiai neabejotinai jau artimiausioje ateityje prives prie reikšmingesnių GMP paslaugų kokybės skirtumų įvairiose regionuose.

Natūralu, kad vieniems filialams gali sektis geriau, o kitiems prasčiau, tačiau įteisinus siūlomą struktūros ir finansavimo modelį, centrinė tarnyba neturės jokių svertų ir negalės įtakoti atsirandančių GMP paslaugų kokybės skirtumų įvairiose regionuose (faktiškai dėl pasiūlyto modelio ypatybių tokie skirtumai tik didės!).

Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą bei GMP įstaigų reorganizacijos tikslus, sukuriant vieningą GMPT, būtina išsaugoti ir stiprinti centrinės GMPT funkcijas ir įgaliojimus, nepaliekant svarbiausių klausimų filialų atsakomybei.
Todėl Lietuvos Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ pareikalavo iš GMPT vadovybės pateikti visus teisės aktų ir sprendimų projektus, užtikrinti skaidrų ir pilnavertį konsultavimą, argumentuotai atsakyti į darbuotojų atstovų pastabas.

Taip ji kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą Vyriausybę, Sveikatos apsaugos ministeriją, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, Valstybinę darbo inspekciją, Viešųjų pirkimų tarnybą, Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) įvertinti pokyčių teisėtumą ir rizikas, užtikrinti, kad reforma atitiktų įstatymus ir Vyriausybės tikslus, išlaikyti vieningą ir kokybišką GMP sistemą Lietuvoje.
 
„Pritariame pareigybių optimizavimui, tačiau būtina išlaikyti stiprią centrinę GMPT kontrolę, vykdomi pokyčiai negali bloginti nei paslaugų kokybės, nei darbuotojų sąlygų, konsultavimas turi būti realus dialogas, o ne formalumas.

Mūsų tikslas – ne stabdyti pokyčius, o užtikrinti, kad jie būtų skaidrūs, pagrįsti ir naudingi tiek darbuotojams, tiek visiems Lietuvos gyventojams“, – pabrėžė Lietuvos Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jolanta Keburienė.

Visą raštą skaityti paspaudus nuorodą žemiau.

00.-Del-strukturos-Solidarumas-2026-03-30-1.4 (1)Parsisiųsti

 „Solidarumas“ inf. 

Per visą pensijų kaupimo laikotarpį gyventojai iš investicijų jau uždirbo apie 4 mlrd. eurų, o bendras antros pakopos turtas šiuo metu siekia apie 10,2 mlrd. eurų. Vien per pastaruosius metus turto vertė augo +14,8 proc. arba 1,3 mlrd. eurų. III pakopos pensijų fondų turtas per šį laikotarpį išaugo beveik trečdaliu – padidėjo 131 mln. eurų, arba 32 proc. 

„Pensijų kaupimo sistema yra ilgalaikė, todėl natūralu, kad joje vyksta pokyčiai, žmonės priima skirtingus sprendimus, tačiau pati sistema išlieka stabili ir kurianti vertę būsimiems šalies kaupiantiesiems“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Vaidas Rūkas. 

 LIPFA vadovo teigimu, fondai į šiuos metus įžengė pasiruošę įvairiems scenarijams – su pakankamu likvidumu ir atsakingai subalansuotais portfeliais. Vidutinė metinė gyvenimo ciklo fondų grąža siekia apie +9 proc., o nuo jų veiklos pradžios 2019 m. sukaupta grąža viršija +88 proc. Tai rodo, kad nepaisant trumpalaikių svyravimų, kaupimas išlieka efektyvus būdas didinti pajamas senatvei. 

II pakopos grąža: viename fonde – jau triženklis rezultatas 

Pastaraisiais mėnesiais finansų rinkas veikė geopolitiniai įvykiai, tačiau jų poveikis yra laikinas. Istoriškai akcijų rinkose dauguma metų būna teigiami, todėl ekspertai pabrėžia ilgalaikės kaupimo perspektyvos svarbą. 

„Rinkų svyravimai yra neišvengiami, tačiau jie neturėtų tapti pagrindu skubotiems sprendimams. Ilgalaikis nuoseklus kaupimas, reguliarus įmokų mokėjimas leidžia šiuos svyravimus išlyginti ir pasinaudoti rinkų augimu“, – pažymi V. Rūkas. 

Vertinant II pakopos pensijų fondų rezultatus pagal gyvenimo ciklo fondų grupes, matyti, kad 2026 m. pradžioje dėl rinkų svyravimų fiksuoti laikini neigiami pokyčiai (apie –1–3 proc.), ilgesnio laikotarpio rezultatai išlieka tvirti. Jaunesniems dalyviams skirti fondai (pvz., 1975–2009 m. gimimo grupės) per metus sugeneravo apie +10 iki +11 proc. grąžą, o nuo gyvenimo ciklo fondų veiklos pradžios jų sukaupta grąža jau siekia apie +90 iki +100 proc. Vyresnio amžiaus grupėms skirtų fondų grąža yra nuosaikesnė – pavyzdžiui, 1961–1967 m. gimimo grupėje grąža per metus siekia apie +5,4 proc., o turto išsaugojimo fonde – apie +4 proc., tačiau tai atitinka mažesnės rizikos strategiją. 

„Gyvenimo ciklo fondų principas ir yra sukurtas tam, kad skirtingo amžiaus žmonės galėtų kaupti jiems tinkamiausiu rizikos lygiu. Jaunesni dalyviai gali išnaudoti didesnį rinkų augimo potencialą, o artėjant prie pensijos svarbiau tampa sukaupto turto išsaugojimas“, – sako LIPFA vadovas Vaidas Rūkas. 

Jo teigimu, trumpalaikiai svyravimai metų pradžioje nekeičia bendros krypties – net ir matant laikinus minusus metų pradžioje, ilgesnio laikotarpio rezultatai išlieka aiškiai teigiami. Tai dar kartą patvirtina, kad kaupimą reikia vertinti per visą laikotarpį, o ne per kelių mėnesių pjūvį. 

III pakopos fondai išlaiko nuoseklias ilgalaikio augimo tendencijas 

III pakopos pensijų fondų rezultatai išlieka stabilūs – nors 2026 m. pirmąjį ketvirtį dėl rinkų svyravimų fiksuotas nedidelis neigiamas pokytis (apie –2,4 proc.), metinė grąža išlieka teigiama ir siekia apie +8,6 proc. Didžiausios akcijų dalies fondai per metus uždirbo beveik +10 proc., mišrūs fondai – apie +6,5 proc., o mažesnės rizikos fondai – apie +2,5 proc. Penkerių metų laikotarpiu šių fondų vidutinė grąža siekia apie +28,8 proc. 

„Trys pensijų pakopos veikia kaip sistema – kiekviena jų atlieka savo funkciją. III pakopos fondai suteikia papildomą galimybę žmonėms patiems aktyviau formuoti savo finansinį rezervą ateičiai. Tarptautinėje praktikoje laikoma, kad pensijoje reikėtų siekti apie 70 proc. buvusių pajamų, todėl siekiant priartėti prie rekomenduojamos pajamų pakeitimo normos, svarbus visų trijų pakopų derinys“, – teigia V. Rūkas. 

Aktuali informacija kaupiantiems ir pasitraukusiems iš II pensijų pakopos 

Pirmojo ketvirčio „Sodros“ duomenys kol kas leidžia matyti tik dalį situacijos – jie apima tik jau įvykdytas išmokas. Per ketvirtį įvykdyta 62,5 tūkst. išmokų, tačiau bendras pasitraukusiųjų skaičius bus aiškus tik užbaigus visą išmokėjimų procesą. 

„Šie skaičiai rodo dalį proceso – kiek žmonių dėl sunkios ligos, išankstinės pensijos ar nusprendę išsiimti 25% sukauptų lėšų gavo pinigus. Tuo tarpu dalis gyventojų sprendimus jau yra priėmę, o jų prašymai šiuo metu yra apdorojami, todėl bendras vaizdas šiuo metu neišvengiamai fragmentiškas“, – teigia V. Rūkas. 

Pasak jo, galutiniai pirmojo ketvirčio duomenys paaiškės tik užbaigus išmokėjimų procesą – gyventojams, kurie prašymus pateikė iki kovo 31 d., lėšos bus pervestos per 10 darbo dienų. LIPFA susistemintą pensijų kaupimo bendrovių informaciją apie visus pasitraukusius gyventojus planuoja skelbti balandžio 17 d. 

Kartu pabrėžiama, kad patys pasitraukimai neturi įtakos nei fondo vieneto vertei, nei bendram sistemos stabilumui, o gyventojams svarbu aiškiai suprasti, kokią sumą jie realiai atgauna ir kokios galimybės lieka ateityje. 

„Fondo vieneto vertės šie pasitraukimai nepaveikia – net ir daliai gyventojų nusprendus pasitraukti iš kaupimo, sistema išlieka stabili. Pasitraukiantys gyventojai atgauna savo pervestas įmokas ir visą uždirbtą prieaugį, o valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis grįžta į „Sodrą“ ir paverčiami apskaitos vienetais, būsimai „Sodros“ senatvės pensijai. Tuo pačiu svarbu žinoti, kad sprendimas nėra galutinis – persigalvojus visuomet galima sugrįžti ir pradėti kaupti iš naujo, o liekantieji kaupime toliau gauna valstybės skatinamąją įmoką, siekiančią daugiau kaip 400 eurų per metus“, – sako V. Rūkas. 

LIPFA inf. 

Ankstyvas pavasario augalas, kurio būklė – trapi

Meškinis česnakas – Lietuvoje natūraliai miškuose augantis česnakų genties atstovas. Jis dažniausiai aptinkamas derlinguose, ūksmėtuose lapuočių miškuose, šalia upelių ar šaltiniuotose pašlaitėse. Augalas puikiai prisitaikęs prie ankstyvo pavasario sąlygų – jo lapai prasikala dar prieš medžiams sulapuojant, o už kelių savaičių pasirodo ir balti žvaigždiški žiedai.

Vegetacija trunka neilgai – jau vasaros pradžioje augalas nunyksta, o žiemoti lieka tik svogūnėliai. Meškinis česnakas plinta daugiausia sėklomis, kurių dalį išplatina skruzdėlės, taip pat, nors ir lėčiau, dauginasi svogūnėliais, todėl jo atsikūrimas gamtoje yra lėtas ir jautrus trikdžiams.

Nors šis augalas jau nėra įtrauktas į saugomų rūšių sąrašą, jo būklė išlieka trapi – pagal naujausią vertinimą jis priskiriamas arti grėsmės esančioms rūšims. Tai reiškia, kad net ir nedidelis neatsakingo naudojimo padidėjimas gali turėti neigiamų pasekmių jo populiacijoms.

Kodėl svarbu rinkti atsakingai?

Masiškas meškinio česnako lapų rinkimas, ypač kartu su žiedynstiebiais, silpnina augalus. Jie nebesukaupia pakankamai maisto medžiagų kitų metų vegetacijai, todėl ilgainiui sąžalynai nyksta. Ypač pažeidžiamos yra mažos, pavienės augavietės.

Todėl gyventojai raginami rinkti tik nedidelį kiekį savo reikmėms, neskinti visų augalų vienoje vietoje, nepažeisti augalo svogūnėlių ir neišrauti augalų su šaknimis.

Primename, kad pagal Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisykles, meškinius česnakus draudžiama parduoti, jei jie surinkti iš natūralios aplinkos. Tai reiškia, kad šis augalas gali būti renkamas tik asmeniniam naudojimui, įvertinus galimą poveikį gamtai.

Saugokime ir kitus pavasario augalus

Ankstyvą pavasarį svarbu saugoti ne tik meškinį česnaką. Dalis augalų yra itin jautrūs ar saugomi, todėl jų rinkti ar naudoti negalima. Tarp jų visų rūšių pataisai, vėjalandės šilagėlės, pavasarinės raktažolės ir kt.

Ypač atkreiptinas dėmesys į pataisus – jie auga itin lėtai, todėl net ir vieno augalo sunaikinimas daro ilgalaikį poveikį jų populiacijoms.

Švęskime atsakingai

Velykos – atgimimo ir gyvybės šventė. Tad kviečiame ją pasitikti tausojant gamtą:

• rinkti augalus saikingai,
• nenaikinti augaviečių,
• rinktis alternatyvias, aplinkai nekenkiančias puošmenas.

Net ir nedideli atsakingi pasirinkimai padeda išsaugoti Lietuvos gamtos įvairovę ateities kartoms. 

Aplinkos ministerija informuoja, kad 2026 m. kovo 31 d. baigėsi 2025-2026 m. vilkų medžiojimo sezonas. Šio sezono metu sumedžioti 275 vilkai.  

2025-2026 m. medžioklės sezono metu  nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas. 

Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, vilkus leidžiama medžioti nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d. Tačiau, jei nustatytas sumedžiojimo limitas yra išnaudojamas anksčiau, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas pasiekus limitą. Šiemet to neprireikė. 

Pirmieji du šio medžioklės sezono vilkai buvo sumedžioti 2025 m. spalio 15 d. Varėnos rajone, o paskutinis – 2025 m. kovo 31 d. Švenčionių rajone. Daugiausia vilkų per dieną – net 12 – buvo sumedžiota 2025 m. lapkričio 15 d. Panevėžio, Jurbarko, Švenčionių, Kazlų Rūdos, Kretingos, Ignalinos, Akmenės ir Kėdainių rajonuose.  

Daugiausia vilkų šį sezoną sumedžiota šiuose rajonuose: 

• Kaišiadorių rajone – 16, 
• Ignalinos ir Vilkaviškio rajonuose – po 13, 
• Šakių ir Lazdijų rajonuose – po 12, 
• Trakų ir Varėnos rajonuose – po 11, 
• Ukmergės, Panevėžio, Kėdainių rajonuose – po 9. 

Mažiausiai vilkų sumedžiota Joniškio, Jurbarko, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Molėtų, Rietavo, Šilalės rajonuose – po 1, o Kupiškio ir Pagėgių savivaldybėse – po 2 vilkus, Jonavos rajono savivaldybėje 3 vilkai. 

Medžioklės limitai nustatomi remiantis vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenimis, mokslininkų atliktų tyrimų rezultatais ir rekomendacijomis. Jų tikslas – išlaikyti tinkamą šių svarbių miško ekosistemoms gyvūnų populiacijos lygį. 

Vilkas yra saugoma rūšis tiek Europos Sąjungoje, tiek daugelyje kitų valstybių. Pagal tarptautinius įsipareigojimus Lietuva privalo užtikrinti palankią šios rūšies gyvūnų apsaugos būklę, todėl vilkų medžioklė yra ribojama ne tik nustatant leistiną jų medžioklės terminą, bet ir sumedžiojimo limitą. 

Atkreipiame dėmesį, kad medžiotojai, sumedžioję vilką, per 24 val. turi užpildyti elektroninę formą ir pateikti duomenis į BĮIP sistemą, pasibaigus medžioklės sezonui kovo 31 d., juos galima registruoti dar vieną parą. 

Visą informaciją apie sumedžiotus šio sezono vilkus galite rasti čia. 

„Kas antras euras iš Kelių priežiūros ir plėtros programos keliauja savivaldybių keliams, nes būtent čia kelių būklė tiesiogiai veikia kasdienį žmonių gyvenimą. Man svarbiausia, kad šios investicijos nevirstų tik skaičiais lentelėse ar gražiomis prezentacijomis. Jos turi virsti realiais pokyčiais, kuriuos žmonės jaučia kiekvieną dieną – tvarkingais keliais, saugiomis gatvėmis ir patogiomis kelionėmis į darbą, mokyklą ar gydymo įstaigą“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas. 

Finansavimas pasieks visas šalies savivaldybes – nuo didžiųjų miestų iki mažiausių miestelių regionuose. Palyginti su ankstesniais metais, šiemet savivaldybių valdomiems keliams skirta 11 mln. eurų daugiau nei pernai, o lėšos paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių ir kelių ilgį, nurodytą savivaldybių tarybų patvirtintuose kelių sąrašuose. Tai leidžia sklandžiai planuoti ir įgyvendinti svarbiausius darbus. 

„Pagrindinė lėšų dalis skiriama savivaldybių valdomiems keliams, o likusi dalis – kurortinėms teritorijoms ir valstybei svarbiems vietinės reikšmės keliams. Tokie keliai jungia pagrindinius magistralinius ar krašto kelius, užtikrina tranzitinį eismą, veda į krašto apsaugos objektus arba yra svarbūs kitoms valstybės funkcijoms. Lėšos bus naudojamos kapitaliniams ir rekonstrukcijos darbams, gerinant eismo saugumą ir patogumą gyventojams bei miestų lankytojams“, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

Savivaldybės taip pat papildomai investuoja į vietinės reikšmės kelius savo biudžeto lėšomis, bet KPPP finansavimas dažnai tampa pagrindu sparčiau įgyvendinti didesnius savivaldybių  projektus, pasitelkiant kelis finansinius šaltinius. 

KPPP lėšų paskirstymas patvirtinamas „Via Lietuva“ generalinio direktoriaus įsakymu ir netrukus, sudarius finansavimo sutartis, pasieks savivaldybes. Padedant visuomenei geriau suprasti finansavimo paskirstymą, pranešimą papildomai lydi žemėlapis, kuriame matyti, kiek lėšų skiriama kiekvienai savivaldybei (žemėlapyje pateikiamos suapvalintos sumos).

Lietuvos pareigūnų dėka per keletą mėnesių iš neteisėtos apyvartos Lietuvoje buvo išimta daugiau nei 800 kg narkotinės medžiagos – kokaino. Dar 220 kg kokaino buvo rasti ir perimti viename iš Vokietijos jūrų uostų.

Šiuo metu ikiteisminiame tyrime, kuriam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamento prokuroras, įtarimai dėl labai didelio kiekio narkotinės medžiagos kontrabandos pareikšti 13-ai asmenų.

Tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad sulaikyti asmenys veikė tarptautinėje organizuotoje grupėje. Prisidengdami įsteigtų ar įsigytų įmonių veikla, įtariamieji iš Centrinės Amerikos valstybių į Lietuvą jūrų keliu gabeno įvairius krovinius – antrines metalo žaliavas, kondicionavimo įrangą ir kt., kuriuose slėpdavo kokaino kontrabandą.

Į Klaipėdos jūrų uostą atgabenti narkotikai buvo iškraunami ir sandėliuojami nuomojamose patalpose Kaune. Čia jie būdavo ruošiami antrinei kontrabandai į Vakarų Europos šalis.

2025 m. gruodžio 22 d. kruopščiai suplanuotos operacijos metu Lietuvos kriminalinės policijos biuro bei Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai sulaikė 7 įtariamuosius ir atliko 21 kratą. Dalis įtariamųjų buvo užklupti nusikaltimo vietoje – perkraunantys kokaino krovinį ir ruošiantys jį antrinei kontrabandai.

Tąkart iš neteisėtos apyvartos buvo išimta apie 260 kg kokaino, kuris buvo paslėptas 24 užbetonuotose cilindro formos metalinėse konstrukcijose. Šių konstrukcijų demontavimui prireikė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnų pagalbos.

Sulaikytų asmenų gyvenamosiose vietose ir transporto priemonėse buvo rasti mobilaus ryšio telefonai, kompiuteriai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos, GPS ryšio ieškiklis bei kiti ikiteisminiam tyrimui svarbūs daiktai ir dokumentai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino prokuroro prašymus ir visiems įtariamiesiems skyrė griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Tęsiant ikiteisminį tyrimą ir bendradarbiavimą su Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnais 2026 m. sausio 6 d. Klaipėdos jūrų uoste buvo perimti dar apie 240 kg kokaino.

Šis kokaino krovinys taip pat buvo atgabentas jūriniu konteineriu su juodojo metalo laužu, paslėpus jį užvirintose metalinės konstrukcijos ertmėse, kurių buvo 21. Krovinio adresatu buvo nurodyta ta pati bendrovė, kurios vadovas buvo sulaikytas dar gruodį. Tyrimo metu nustatyta, kad kokainas galėjo būti pakrautas Kosta Rikos ir Panamos jūrų uostuose.

Analizuojant įvairius tyrimo duomenis buvo nustatytos įtariamųjų sąsajos su dar vienu, 2025 m. gruodžio pradžioje, Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų Lietuvoje aptiktu kokaino kontrabandos kroviniu. Tuomet apie 330 kg kruopščiai paslėpto kokaino pareigūnai rado konteineryje su kondicionieriais.

Tyrimo metu taip pat buvo gauti duomenys apie tai, kad 2025 m. lapkričio mėn. 27 d. Bremerhaven (Vokietija) jūrų uoste Vokietijos teisėsaugos pareigūnai patikrino jūriniu konteineriu iš Pietų Amerikos į Lietuvos Respubliką gabentus elektros generatorius ir aptiko juose paslėptus 220 kg kokaino. Įtariama, kad šias narkotines medžiagas gabeno tie patys asmenys, kuriems pareikšti įtarimai Lietuvoje.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 4 d., 260 str. 3 d. ir 260¹ str. 6 d. Už tokių nusikalstamų veikų organizavimą ir vykdymą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 18 metų. 

Balandžio 2-osios rytą, apie 9 val. 18 min., gautas pranešimas iš Kosmonautų gatvės – bute esanti moteris negalėjo atidaryti durų, įtarta, kad jai sutriko sveikata. Atvykę ugniagesiai į vidų pateko per pirmo aukšto langą, pasinaudoję glaustinėmis kopėčiomis. Bute rasta ant grindų nukritusi, tačiau sąmoninga moteris. Į patalpas įleisti medikai ir policijos pareigūnai, o nukentėjusioji padėta nunešti į greitosios medicinos pagalbos automobilį.

Tą pačią dieną, apie 13 val., Klaipėdos gatvėje gautas pranešimas apie užsitrenkusias buto duris – viduje liko raktai. Vis dėlto paaiškėjo, kad situacija nėra skubi: atvykę giminaičiai duris galėjo atrakinti patys, todėl ugniagesių pagalbos neprireikė.

Dar po keliolikos minučių, apie 13 val. 22 min., ugniagesiai, grįždami iš pratybų „Achemoje“, kelyje Jonava–Kaunas (144 km) pastebėjo eismo įvykį. Prispaustų žmonių nebuvo, o automobilis „Toyota C-HR“ patrauktas nuo važiuojamosios kelio dalies, siekiant užtikrinti saugumą.

Vakare, apie 20 val. 2 min., Tvenkinio gatvėje reaguota į pranešimą apie jaunimo paliktą degantį laužą ir šiukšlinimą. Ugniagesiai rado be priežiūros rusenantį laužą ir jį užgesino dviem kibirais vandens.

Jau po vidurnakčio, balandžio 3-iąją, 00 val. 33 min., Kosmonautų gatvėje vėl skubėta tikrinti situacijos – suveikė priešgaisrinė signalizacija. Nors dūmų ar ugnies nepastebėta, gaisro požymių taip pat nenustatyta. Spėjama, kad signalizacija galėjo suveikti dėl gedimo.

Ugniagesiai primena gyventojams, kad net ir, atrodytų, smulkūs incidentai gali kelti pavojų, todėl svarbu elgtis atsakingai ir nedelsti kreiptis pagalbos kilus realiai grėsmei.

Lietuvos bankas 

Lietuvos kalėjimų tarnyba nurodo, kad per daugiau nei dešimtmetį moterų kalėjimuose nebuvo užregistruota diskriminacijos ar smurto atvejų dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės. Institucija taip pat pabrėžia, kad LGBTI asmenys laikomi pažeidžiama grupe, jų saugumas vertinamas individualiai, o esant poreikiui taikomos papildomos apsaugos priemonės.

Tačiau teisininkų ir žmogaus teisių gynėjų vertinimu, tokie duomenys kelia rimtų abejonių. „Tai visų pirma signalizuoja apie nepranešimo, informacijos stokos problemas, o ne apie saugią aplinką. Nulis atvejų per daugiau nei dešimtmetį statistiškai yra mažai tikėtinas rezultatas bet kurioje panašioje institucijoje“, – teigia Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL teisininkė Monika Antanaitytė.

„Nėra skundų“ – nėra problemos?

Seimo kontrolierė, įstaigos vadovė dr. Erika Leonaitė pripažįsta, kad skundų dėl biurokratizmo ar piktnaudžiavimo, susijusių su seksualine orientacija, gauna labai mažai, o dažniausiai jie yra teikiami vyrų. Tačiau, kontrolierės teigimu, tai anaiptol nereiškia, kad Lietuvos kalėjimuose nėra LBT moterų ar kad jos nesusiduria su problemomis.

„Praktika rodo, kad LBT moterys, ir LGBTQ+ asmenys apskritai, labai retai kreipiasi į policiją ar kitas institucijas dėl patiriamų žmogaus teisių pažeidimų. Taip yra todėl, kad netikima, jog kas nors pasikeis, trūksta pasitikėjimo institucijomis, kartais bijoma dar labiau pabloginti savo padėtį“, – pažymi E. Leonaitė.

Apie specifinių LBT moterų patiriamų iššūkių institucinį nematomumą antrina ir organizacijos „Stebėk teises“ atstovė Greta Kin. Ekspertė pabrėžia, kad apie smurtą apskritai retai pranešama, o LBT moterų atveju situacija dar sudėtingesnė.

„Nukentėję asmenys vis dar nėra linkę pranešti apie patirtą smurtą. Neseniai vykdėme projektą, kurio metu iš daugiau nei 100 respondenčių dauguma buvo patyrusios seksualinį priekabiavimą ar smurtą, tačiau niekur nesikreipė“, – sako ji.

„LBT moterims tenka susidurti ir su diskriminacija, dėl ko smurtas dažnai lieka „už uždarų durų“. Atitinkamai nukentėję asmenys nesulaukia jokios pagalbos bei apsaugos, o smurtaujantys asmenys – atsakomybės“, – priduria G. Kin.

Šią tendenciją patvirtina statistiniai duomenys: Lietuvoje apie 91 proc. diskriminacijos atvejų lieka nepranešta.

Duomenų trūkumas – sisteminė problema

Seimo kontrolierė dr. Erika Leonaitė pabrėžia, kad Lietuvoje beveik nėra nei kokybinių, nei kiekybinių duomenų, leidžiančių įvertinti LBT moterų patiriamą institucinį smurtą.

„Duomenų trūkumas yra ir simptomas, ir priežastis: kadangi duomenų apie diskriminaciją LBT moterų atžvilgiu trūksta, problema tampa nematoma politinėje darbotvarkėje. Taigi atitinkamai neskiriama ir resursų šiuos duomenis rinkti“, – tikina M. Antanaitytė.

Ekspertė taip pat pabrėžia, kad nukentėjusiųjų nuo diskriminacijos ar smurto seksualinė orientacija ir lytinė tapatybė dažnai apskritai nėra fiksuojamos, todėl tokių incidentų skaičius lieka neužfiksuotas.

Gyvenimas įkalinimo įstaigoje – papildoma rizika susidurti su diskriminacija

Kalbant apie laisvės atėmimo įstaigas, situaciją dar labiau komplikuoja specifinės kalinčiųjų apgyvendinimo sąlygos. „Laisvės atėmimo vietų aplinkoje pranešimas apie diskriminaciją gali turėti neigiamų pasekmių – auka bijo sulaukti „atpildo“ ar gauti „skundikės“ etiketę iš kitų kalinių ar net įstaigos personalo“, – aiškina M. Antanaitytė.

Pasak teisininkės, visiška priklausomybė nuo institucijos – dėl apgyvendinimo, saugumo užtikrinimo ir kasdienio aprūpinimo – dar labiau apsunkina pasiryžimą ginti savo teises. Net ir esant formaliems skundų mechanizmams, jų prieinamumas praktikoje yra ribotas.

Lietuvos kalėjimų tarnyba nurodo, kad kalinamosios gali kreiptis į kalėjimo administraciją, teismą ar Seimo kontrolierių įstaigą, taip pat naudotis pasitikėjimo linija. Tačiau ekspertų vertinimu, vien formali galimybė kreiptis pagalbos negarantuoja realaus saugumo.

„Esami mechanizmai teoriškai yra prieinami visiems, tačiau praktinis jų efektyvumas LBT moterims yra labai ribotas dėl įkalinimo įstaigose esančių moterų izoliacijos, informuotumo trūkumo“, – pažymi LGL atstovė.

Institucinės nuostatos ir diskriminacija

Pasak G. Kin, problemos šaknys slypi platesniame kontekste. „Pagrindinė problema Lietuvoje vis dar išlieka LGBT+ asmenų stigmatizacija ir diskriminacija, dėl ko dažnai nepavyksta gauti tinkamų paslaugų ar kokybiškos pagalbos“, – teigia ji.

Dėl to net ir egzistuojančios smurto prevencijos priemonės ne visada veikia. „Akivaizdu, kad egzistuojantys mechanizmai nėra efektyvūs ir neatliepia visų asmenų poreikių“, – priduria pašnekovė.

Seimo kontrolierė taip pat pabrėžia, kad įstatyminis reguliavimas ir asmeninės pareigūnų nuostatos gali lemti diskriminacinę praktiką, o specifinių LBT moterų poreikių atliepimas vis dar dažnai yra išimtis, o ne standartas.

Ką reikėtų keisti?

Ekspertės sutaria, kad būtini sisteminiai pokyčiai. Jie apima tiek pareigūnų kompetencijų stiprinimą, tiek aiškesnių apsaugos mechanizmų kūrimą, tiek duomenų rinkimo gerinimą.

„Reikėtų didinti visuomenės pasitikėjimą institucijomis bei toliau kelti specialistų kompetenciją“, – sako G. Kin. Anot jos, svarbus ir ilgalaikis prevencinis darbas, įskaitant lytiškumo ugdymą bei švietimą apie santykius, išreikštą sutikimą ir žmonių įvairovę.

Tarp deklaracijų ir realybės

Šiuo metu Lietuvoje ryškus atotrūkis tarp deklaruojamos apsaugos nuo diskriminacijos laisvės atėmimo įstaigose ir realios situacijos. Oficialiai LBT moterys laikomos pažeidžiama grupe, tačiau jų patirtys dažnai lieka neišgirstos.

Kol diskriminacija nebus matoma – tol ji nebus ir sprendžiama. O tam būtinas ne tik sklandesnis statistikos rinkimas, bet ir didesnis pasitikėjimas sistema, kuri šiandien daugeliu atvejų neatliepia specifinių LBT moterų poreikių.

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Matomos (-i) ir girdimos (-i): atsakas smurtui lyties pagrindu LBT moterų bei nebinarinės lytinės tapatybės asmenų atžvilgiu“.

Projektu siekiama prisidėti prie saugesnės ir įtraukesnės visuomenės kūrimo bei stiprinti pagalbos mechanizmus LBT moterims, patiriančioms smurtą dėl lyties.

„Siekiame greitai ir tikslingai reaguoti į susiklosčiusią situaciją rinkoje – laikinas akcizų tarifo dyzelinui sumažinimas padėtų sumažinti finansinę naštą gyventojams ir verslui, kartu išlaikant subalansuotą poveikį valstybės biudžetui“, – sako finansų ministras K. Vaitiekūnas.

Pagal siūlomą projektą, iki 2026 m. birželio 15 d. būtų mažinama akcizų tarifo pastovioji dalis tiek įprastam, standartiniu akcizų tarifu apmokestinamam, dyzeliniam kurui, tiek žemės ūkio ir žuvininkystės veikloje naudojamam žymėtam dyzelinui. Įprastam dyzelinui ji mažėtų nuo 500 iki 450 eurų už 1 000 litrų produkto, o žemės ūkiui skirtam dyzelinui – nuo 60 iki 10 eurų.

Tokiu pakeitimu kartu su kintamosiomis dalimis – CO2 dedamąja ir saugumo dedamąja – įprastam dyzeliniam kurui būtų taikomas 503,60 euro už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, ūkininkų naudojam žymėtam dyzelinui – 35 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas.

Skaičiuojama, kad dėl mokestinių pakeitimų galutinė kuro kaina vartotojams galėtų sumažėti apie 0,06 euro už litrą (su PVM). 

Numatoma akcizų tarifus dyzelinui mažinti tokiu dydžiu, kad valstybės biudžeto netekimai dėl sumažėjusių akcizų pajamų būtų kompensuojami dėl išaugusių degalų kainų padidėjusiomis pridėtinės vertės mokesčio įplaukomis. Todėl bendras poveikis valstybės biudžetui būtų iš esmės neutralus.

Vyriausybei pritarus Akcizų įstatymo pakeitimo projektui, jis bus teikiamas Seimui ir siūlomas svarstyti skubos tvarka.

UAB „Kartu ratu“ planuojamos ūkinės veiklos (toliau – PŪV) – auto – moto sporto, vairavimo mokymo ir laisvalaikio komplekso įrengimo informacija atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo.

1. Informacijos paskelbimo Aplinkos apsaugos agentūroje data: 2026-03-24.

2. PŪV organizatoriaus pavadinimas: UAB „Kartu ratu“.

3. PŪV, kuriai atliekama atranka dėl PAV, pavadinimas: Auto – moto sporto, vairavimo mokymo ir laisvalaikio komplekso įrengimas.

4. PŪV vieta: Rizgonių k., Upninkų sen., Jonavos r. sav.

5. Atrankos informacija paskelbta Aplinkos apsaugos agentūros svetainėje

https://drive.google.com/drive/folders/1prKA4srsGfVu-mQmCBOA2dBUDITvzbw2 arba https://aaa.lrv.lt/ nuorodoje Veiklos sritys > Poveikio aplinkai vertinimas (PAV) > 2026 metai > 3. Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo informacija 2026 m. > Kauno apskritis (26).

6. Pasiūlymus dėl Atrankos informacijos ir (ar) PŪV PAV galima teikti Aplinkos apsaugos agentūrai (A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, el. p. aaa@gamta.lt, tel. +37068292653) per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo (terminas pradedamas skaičiuoti kitą darbo dieną po paskelbimo). Priimta atrankos išvada ir, kai taikoma, papildyta Atrankos informacija bus paskelbta Agentūros interneto svetainėje visuomenei susipažinti. Pasiūlymus teikusiems suinteresuotos visuomenės nariams bus pranešta raštu, kaip priimant atrankos išvadą įvertinti jų pasiūlymai (jeigu Atrankos informacija nepildyta, ji pakartotinai neskelbiama).

Mokyklų karjeros specialistai ir kiti pedagogai yra kviečiami registruoti mokyklas ir kartu su savo mokyklų bendruomenėmis aktyviai dalyvauti iki birželio 1 d. besitęsiančioje iniciatyvoje.   

„Profesinis veiklinimas“ – taip sudėtingai iš pirmo žvilgsnio skamba terminas, kuris ir padeda vaikams save atrasti išbandant profesijas. Jo pagrindinis tikslas – padėti mokiniams pažinti įvairias užimtumo sritis, profesijų ypatumus ir karjeros galimybes darbo aplinkoje, nes jie turi galimybę stebėti specialistų darbą, patys atlikti paprastas užduotis, apsilankyti įmonėse, įstaigose, kalbėtis su darbuotojais.  

„Tai nėra „ekskursija į darbovietę“, – pabrėžia Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) Ugdymo karjerai skyriaus vadovės pavaduotoja ir nacionalinės profesinio veiklinimo iniciatyvos „Kryptis – profesijų pasaulis“ koordinatorė Indra Gasiancevienė. – Tai yra bandomasis žingsnis į realų profesinį pasaulį, nes jauni žmonės gali pamatyti, kaip iš tiesų atrodo darbo diena, užduoti klausimus, išbandyti, ar jiems patinka konkreti veikla, sužinoti, kokių įgūdžių reikia norint tapti tos srities specialistu“.  

Ką reiškia „šokti į tėvų klumpes“?   

Dažnai jaunimas Lietuvoje renkasi profesiją pagal stereotipus, mokamą atlygį ar tiesiog  draugų nuomonę. Bėda, jog šitaip renkantis yra nemenka rizika įgyti tokią specialybę, kuri vėliau nei tiks, nei patiks.  

„Profesinis veiklinimas padeda išvengti skaudaus nusivylimo ateityje, nes leidžia pamatyti, kas praktikoje slepiasi už vienos ar kitos profesijos“, – aiškina I. Gasiancevienė.  

Jau 12 metų LINEŠA kiekvieną pavasarį visas bendrojo ugdymo mokyklas pakviečia prisijungti prie iniciatyvos „Kryptis – profesijų pasaulis“ (iki 2024 m. imtinai – „Šok į tėvų klumpes“) veiklų.  

Ši iniciatyva suteikia galimybę 1–12 kl. mokiniams pažvelgti į darbo pasaulį per savo tėvų ir kitų artimųjų – senelių, dėdžių ir net kaimynų – profesinę patirtį, susipažįstant su jų profesijomis ir darbo vietomis.  

Ne vienerių metų įdirbis populiarinant inciatyvą „Kryptis – profesijų pasaulis“ davė gerų vaisių: su artimųjų profesijomis susipažįstančių mokinių skaičius kasmet didėja.  

Mokiniai aplankė tūkstančius darboviečių  

Į „Kryptis – profesijų pasaulis 2025“ iniciatyvą visoje Lietuvoje įsitraukė 2570 karjeros specialistų ir kitų pedagogų, 2974 tėvai, globėjai ar kiti artimieji, aplankytos 2767 darbovietės. Iniciatyvoje dalyvauti užsiregistravo 402 Lietuvos švietimo įstaigos iš 57 Lietuvos savivaldybių. Praėjusiais metais profesijas „pasimatavo“ 47 429 mūsų šalies moksleiviai.   

„Toks iniciatyvos populiarumas liudija, kad mums pavyko sukurti tiltą tarp mokinių, mokytojų, tėvų bendruomenės ir darbo pasaulio, kad kiekvienas mokinys galėtų atrasti savo pašaukimą ir drąsiai žengti į profesinį gyvenimą“, – kalba iniciatyvos koordinatorė I. Gasiancevienė.  

I. Gasiancevienė džiaugiasi ir itin aukštu dalies prie iniciatyvos prisijungusių savivaldybių aktyvumu. Ypač išsiskyrė Kalvarijos, Molėtų raj., Neringos, Švenčionių raj. savivaldybės, kuriose aktyvumas siekė 100 proc. –tai yra iniciatyvoje dalyvavo visos šių savivaldybių valstybinės bendrojo ugdymo mokyklos. 

Kokios profesijos populiariausios?  

Mokiniai iniciatyvos „Kryptis – profesijų pasaulis 2025“ dėka 2025 m. susipažino su 2411 profesijų. 

Populiariausios iš jų: 

1. Ugniagesys(-ė) gelbėtojas (-a) 
2. Policijos pareigūnas(-ė) 
3. Inžinierius(-ė) 
4. Ūkininkas(-ė) 
5. Socialinis darbuotojas(-a) 
6. Slaugytoja (-s) 
7. Pedagogas(-ė) ir muziejininkas (-ė) 
8. Kirpėja (-s)-stilistė (-as) ir Finansininkė (-as) 
9. Teisėja (-s) 
10. Bendrosios praktikos gydytoja (-s)  

Iniciatyvai „Kryptis – profesijų pasaulis 2025“ pasibaigus, dalyvavusios švietimo įstaigos pasidalijo įspūdžiais. Jų gerąsias patirtis rasite Mokinių ugdymo karjerai informacinėje sistemoje (MUKIS) – https://mukis.lt/kryptis-profesiju-pasaulis-2025-geroji-patirtis.  

Pasak I. Gasiancevienės, tos patirtys labai įkvepiančios ir prasmingos.  

Štai kuo pasidalino vienas mokinys, kuris, dalyvaudamas „Kryptis – profesijų pasaulis 2025“ pasimatavo mamos profesiją:  

„Vos tik įėjau į mamos darbo kabinetą, apsidžiaugiau, nes pamačiau, kad turėsiu kompiuterį, telefoną. Tikėjausi, kad galėsiu smagiai leisti laiką pramogaudamas internete. Tada mama pradėjo pasakoti, kiek straipsnių turi parašyti, kiek per dieną numatyta susitikimų su žurnalistais. Visą darbo dieną stebėdamas mamą ir atlikęs man pavestas užduotis supratau, jog iš pat pradžių viskas atrodo daug lengviau ir paprasčiau, kol nereikia daryti pačiam. Supratau, kad jei noriu turėti savo kabinetą su kompiuteriu, turėsiu įdėti nemažai pastangų, ir kodėl mama kartais grįžta iš darbo pavargusi, liūdna ar pikta, nes dienų darbe būna visokių. Dirbti nėra lengva net sėdint kabinete, tuo įsitikinau praleidęs dieną su mama darbe“.  

„Artimieji stiprina ryšį su vaiku, kuriam giminių palaikymas gali suteikti pasitikėjimo, taip reikalingo priimant svarbius sprendimus dėl ateities. Įmonėms ir organizacijoms atsiveria  bendradarbiavimo su švietimo įstaigomis, potencialaus darbdavio reprezentacijos galimybės, karjeros specialistams – galimybė tobulinti kompetencijas, vystyti tinklaveiką“, – vardija I. Gasiancevienė.   

Nacionalinę profesinio veiklinimo iniciatyvą „Kryptis – profesijų pasaulis“ organizuoja LINEŠA, palaiko Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Daugiau informacijos www.mukis.lt.    

Apie Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrą (LINEŠA):   

LINEŠA yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldi biudžetinė įstaiga, teikianti pagalbą įgyvendinant valstybės politiką neformaliojo vaikų švietimo ir ugdymo karjerai srityse.  

„Break“ taisyklė: kas slepiasi už šio termino?

Klasikinėje madoje kelnių ilgis vertinamas pagal vadinamąją „break“ taisyklę – tai, kaip audinys krenta ant batų. Vyriškos kelnės gali turėti skirtingo tipo „lūžį“, ir kiekvienas jų kuria skirtingą įvaizdį.

Pilnas „break“ reiškia, kad audinys stipriau remiasi į batą ir sudaro ryškesnę raukšlę. Tai laikoma tradiciškesniu, konservatyvesniu pasirinkimu. Pusinis „break“ yra subtilesnis – kelnės lengvai paliečia batą, tačiau nesusidaro ryškių raukšlių. Tai šiandien laikoma universaliausiu variantu.

Vis labiau populiarėja ir „no break“ stilius, kai kelnės vos siekia batą ir nesudaro jokio raukšlėjimosi. Tai modernus, švaresnis įvaizdis, tačiau reikalauja labai tiksliai parinkto ilgio.

Pilkos languotos kostiuminės kelnės

Per ilgos kelnės – dažniausia klaida Lietuvoje

Vienas dažniausių vaizdų – per ilgos vyriškos kelnės, kurios susiglamžo ties kulkšnimis. Tai ne tik atrodo neestetiškai, bet ir vizualiai trumpina kojas.

Net keli papildomi centimetrai gali visiškai pakeisti proporcijas. Per ilgos kelnės sukuria „susmukusio“ silueto įspūdį, net jei visa kita apranga yra tvarkinga. Ši klaida dažnai atsiranda dėl noro „turėti atsargą“, tačiau realybėje tai tik pablogina bendrą įvaizdį.

Per trumpos kelnės – kur baigiasi stilius ir prasideda klaida?

Kita kraštutinė situacija – per trumpos vyriškos kelnės. Nors trumpesnis ilgis gali atrodyti moderniai, svarbu nepersistengti.

Jei kelnės atidengia per daug kulkšnies arba atrodo tarsi „išaugotos“, bendras įvaizdis gali tapti neprofesionalus. Tai ypač svarbu formalesnėse situacijose, kur galioja etiketo taisyklės. Šiuolaikinėje madoje leidžiama šiek tiek trumpesnė kelnių linija, tačiau ji turi būti apgalvota ir derėti su visa apranga.

Skirtingos situacijos – skirtingas ilgis

Ne visos vyriškos kelnės turi būti vienodo ilgio. Etiketas aiškiai nurodo, kad pasirinkimas priklauso nuo situacijos.

Formaliame kontekste rekomenduojamas pusinis arba pilnas „break“, kuris atrodo tvarkingai ir klasikiškai. Kasdienėje aprangoje galima rinktis trumpesnį, modernesnį variantą. Būtent gebėjimas pritaikyti ilgį prie situacijos dažnai išskiria stilingą žmogų nuo tiesiog tvarkingai apsirengusio.

Batai – nematomas partneris, kuris lemia rezultatą

Kelnių ilgis niekada neegzistuoja atskirai. Vyriškos kelnės visada „dirba kartu“ su batais. Skirtingo tipo avalynė keičia tai, kaip kelnės krenta.

Pavyzdžiui, prie masyvesnių batų dažnai tinka šiek tiek ilgesnės kelnės, o prie minimalistinių – trumpesnės. Tai subtili, bet labai svarbi detalė. Net tas pats kelnių ilgis gali atrodyti visiškai skirtingai, priklausomai nuo batų formos ir aukščio.

Tobulas ilgis – ne atsitiktinumas, o sąmoningas pasirinkimas

Tinkamas kelnių ilgis nėra atsitiktinis. Tai sprendimas, kuris reikalauja dėmesio detalėms. Gerai parinktos vyriškos kelnės gali vizualiai pailginti kojas, suteikti daugiau struktūros ir sukurti tvarkingą siluetą. Kartais užtenka vos kelių centimetrų korekcijos, kad visas įvaizdis pradėtų veikti. Ir būtent tai yra stiliaus esmė – ne dideli pokyčiai, o tikslūs sprendimai.

Kai ilgis parinktas teisingai, kelnės tiesiog „sukrenta“ taip, kaip turi. Ir tada viskas atrodo natūraliai gerai.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) skelbia, kad nuo 2026 m. balandžio 1 d., gyvūninių produktų siuntoms, tranzitu keliaujančioms per Turkiją yra privalomas specialus tranzitinis sertifikatas, kuris turi būti išduodamas kartu su pagrindiniu veterinarijos sertifikatu. 

Šis tranzitinis sertifikatas yra privalomas tiek gyvūniniams produktams, tiek gyvūniniams pašarams.

Taip pat svarbu, jog jei siunta yra perkraunama Lietuvoje ir vėliau keliaus per Turkiją, ji turi atvykti jau su išduotu tranzitiniu sertifikatu.

Sertifikato forma paskelbta VMVT tinklalapyje. Ūkio subjektai apie tranzitinio sertifikato poreikį turi nurodyti pateikdami prašymą išduoti sertifikatą prekių siuntai.

Lietuvos banko inf. 

Vaikų atostogos jau įpusėjo, daugybė šeimų šiuo metu svečiuojasi įvairiose užsienio šalyse. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad poilsio metu svarbu neprarasti budrumo ‒ parsivežtos nepageidaujamos atostogų lauktuvės gali tapti rimta problema. Kai kuriuose populiariuose pietų regionuose, pavyzdžiui, Graikijos Lesbo saloje bei Kipre šiuo metu cirkuliuoja itin pavojinga snukio ir nagų liga (SNL), kelianti grėsmę visam gyvulininkystės sektoriui. Ši liga ypač pavojinga galvijams, avims, ožkoms ir kiaulėms. Ji gali būti pernešama per žmonių naudojamus daiktus, tokius kaip: drabužiai, avalynė ir kartu su gyvūniniu maistu, todėl, grįžtant iš svečių šalių ar lankantis užkrėstuose regionuose, būtina laikytis griežtų biosaugos reikalavimų, kad apsaugotume savo šalies gamtą ir ūkius. Virusas yra labai atsparus – snukio ir nagų liga gali nukeliauti net ir 300 km oru ar jūra ir išlikti pavojinga.

Atsargumas kainuoja nedaug, todėl keliautojai turi būti sąmoningi ir atidūs aplinkai. Viešėdami minėtuose regionuose būkite ypač budrūs: venkite lankytis vietiniuose ūkiuose ir susilaikykite nuo pagundos paglostyti laukuose besiganančius gyvūnus – tai paprasčiausias būdas išvengti nematomos grėsmės.

VMVT primena: grįžus iš užsienio, neskubėkite su tais pačiais drabužiais ar batais lankytis savo ar kitų gyvūnų ūkiuose. VMVT specialistai rekomenduoja po kelionių bent 14 dienų nesilankyti jokiuose ūkiuose, o ūkininkams – griežtai laikytis biosaugos reikalavimų. Biosauga – tavo ūkio skydas.

VMVT specialistai įspėja: jei liga pasieks Lietuvą, pasekmės bus labai skaudžios. Nuo užkrato židinio 3 kilometrų spinduliu gali tekti priverstinai skersti visus gyvulius, o prireikus tokios priemonės gali būti taikomos ir dar didesnėje teritorijoje, kad būtų sustabdytas ligos plitimas.

Snukio ir nagų ligos virusas nėra pavojingas žmonėms, tačiau ypač pavojingas gyvūnams, tad atkreipkite dėmesį net į menkiausius ligos požymius. Štai pagrindiniai klinikiniai požymiai, kuriuos pastebėjus būtina reaguoti nedelsiant:

Galvijai. Sergantys gyvūnai karščiuoja, čepsi lūpomis, griežia dantimis, šlubuoja, spardosi, netenka apetito, sumažėja jų produktyvumas, pieno primilžis sumažėja 2–3 dienoms. Snukio ir nosies ertmės gleivinėse, tarpunagės ir apynagės odoje atsiranda pūslelės, vadinamos aftomis. Aftoms plyšus, pažeidimo vietoje lieka erozijos ar opos. Pūslelės gali atsirasti ant tešmens.

Avys ir ožkos.  Būdingas karščiavimas, seilėtekis; burnos pažeidimai dažnai būna nedideli. Dažniau pažeidžiama burnos gleivinė bedantėje dantenų srityje. Pūslelės susiformuoja ant nagų koronarinės juostos, taip pat gali matytis tarpunagėje. Avims ir ožkoms kojų odoje pokyčių gali nebūti. Jų primilžis sumažėja arba jos visiškai užtrūksta. Prieauglis gaišta. Išsivysto depresija, anoreksija, silpnumas.

Kiaulės. Karščiavimas, galimi nagų pažeidimai, pūslelės ant kojų ir ypač apie riešus. SNL virusas lemia didelį kiaulių mirtingumą.

Pastebėję šiuos požymius nedelsdami kreipkitės į veterinarą arba informuokite VMVT telefonu 1879 ar +370 5 242 0108, arba VMVT – užpildžius anketą.

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) balandžio 9 d. kviečia Jonavos gyventojus ir verslo atstovus į gyvą susitikimą su ESO specialistais. Išvažiuojamųjų konsultacijų metu gyventojai galės gauti atsakymus į rūpimus elektros ir dujų klausimus, pasikonsultuoti dėl planuojamų pokyčių savo namuose ar verslo objektuose, užsisakyti paslaugas ar pateikti paraiškas vietoje.

„Gyvas bendravimas leidžia aiškiai ir greitai atsakyti į gyventojams kylančius klausimus. Matome, kad regionų gyventojai vertina galimybę aptarti rūpimus dalykus čia pat, savo mieste, todėl tęsiame išvažiuojamąsias konsultacijas visoje Lietuvoje. Aktyvumas rodo, kad gyvas kontaktas svarbus tiek buitiniams, tiek verslo klientams“, – sako ESO Paslaugų tarnybos vadovė Agnė Domarkienė.

Susitikimas vyks Jonavos rajono švietimo pagalbos tarnybos patalpose (J. Basanavičiaus g. 7), kur nuo 10 iki 16 val. gyventojus konsultuos ir informaciją teiks ESO specialistai.

Atvykę gyventojai galės:

• gyvai konsultuotis vietoje bei gauti atsakymus į rūpimus klausimus;
• užsisakyti ESO paslaugas, pateikti paraiškas;
• pateikti trūkstamus dokumentus.

Gyventojų patogumui vizitui jie kviečiami registruotis iš anksto, tačiau tai nėra būtina – ESO specialistai aptarnaus visus atvykusius. Atvykstant į konsultaciją reikia turėti asmens dokumentą – tai padės užtikrinti greitesnį ir sklandesnį aptarnavimą.

ESO šiemet planuoja surengti apie 50 išvažiuojamųjų konsultacijų įvairiuose Lietuvos regionuose. Po susitikimo Jonavoje artimiausias vyks Klaipėdos rajone, Gargžduose, balandžio 21 d., o vėliau kelionė tęsis į Uteną, Marijampolę ir kitas savivaldybes. Vizitai organizuojami bendradarbiaujant su savivaldybėmis ir seniūnijomis, kad gyventojai informaciją gautų jiems patogiausiose vietose ir tinkamu metu.

ESO inf. 

Siekiant didinti žemės ūkio kooperacijos populiarumą ir palengvinti bendradarbiavimo galimybių paiešką, sukurtas interaktyvus Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų žemėlapis. Šis naujas įrankis vienoje vietoje sutelkia aktualią informaciją apie šiuo metu šalyje veikiančius kooperatyvus.

Žemės ūkio agentūros administruojamame žemėlapyje galima rasti duomenis apie 261 kooperatyvą. Vartotojams pateikiama išsami informacija: kooperatyvų veiklos sritys, veiklos teritorijos, darbuotojų skaičius, atstovaujamas sektorius ir kt. Integruotos paieškos ir filtravimo funkcijos leidžia greitai rasti dominančius kooperatyvus pagal pasirinktus kriterijus.

Šis įrankis gali būti naudingas ūkininkams, ieškantiems bendradarbiavimo galimybių, žemės ūkio veiklos subjektams, savivaldybėms, konsultavimo įstaigoms bei kitiems žemės ūkio sektoriaus dalyviams. Tikimasi, kad interaktyvus žemėlapis prisidės prie didesnio kooperacijos skaidrumo, geresnio kooperatyvų matomumo ir paskatins glaudesnį bendradarbiavimą žemės ūkio sektoriuje.

Žemės ūkio agentūra užtikrins periodišką duomenų atnaujinimą.

Interaktyvų žemėlapį galite rasti čia.

Europos Komisija ir vartotojų apsaugos institucijos iš 23 valstybių narių, taip pat Islandijos ir Norvegijos, paskelbė didžiųjų metų išpardavimų „Juodojo penktadienio“ ir „Kibernetinio pirmadienio“ laikotarpiu ES mastu atlikto internetinių svetainių patikrinimo rezultatus. 

Patikrinime dalyvavo šios ES valstybės narės: Austrija, Belgija, Bulgarija, Kroatija, Kipras, Čekija, Danija, Estija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Ispanija ir Švedija. Taip pat dalyvavo Islandija ir Norvegija. 

Tokia internetinių svetainių peržiūra (angl. Internet Sweep) – tai Europos Komisijos koordinuojami patikrinimai, kuriuos vienu metu atlieka nacionalinės vartotojų apsaugos institucijos.  Tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar prekybininkų informavimas apie taikomas kainas bei nuolaidas per didžiuosius išpardavimus atitinka ES vartotojų teisės aktų reikalavimus. 

Prekybininkų pareigos, susijusios su kainų mažinimu, nustatytos Kainų nurodymo direktyvoje. Kainų reklama taip pat reglamentuojama Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvoje. 

Vartotojų apsaugos institucijos visos kartu patikrino 314 internetinių parduotuvių ir nustatė, kad 30 proc. prekybininkų  išpardavimų metu nesilaikė kainų mažinimo taisyklių. Pagal Kainų nurodymo direktyvą, kai verslas skelbia nuolaidą, lyginamoji kaina turi būti mažiausia per pastarąsias 30 dienų taikyta kaina. Tyrime dalyvavusi VVTAT per minėtą laikotarpį patikrino 10 verslo subjektų, prekiaujančių knygomis, elektronika, buitine technika ir kitomis įvairaus pobūdžio prekėmis. 

Daugiau apie kainų nurodymą ir informavimą apie nuolaidas galima rasti ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) interneto svetainės DUK skiltyje „Verslininkams”.  

Institucijos taip pat įvertino ir kitas verslo vykdomas komercines praktikas, galinčias paveikti vartotojų sprendimus. Nustatyta, jog iš patikrintų prekybininkų: 

• 36 proc. bandė į vartotojų krepšelį įtraukti papildomas (neprivalomas) prekes. Iš jų keturi iš dešimties tai darė aiškiai nepaprašę vartotojo sutikimo;  
• 34 proc. naudojo kainų palyginimus, tačiau 6 iš 10 prekybininkų aiškiai nenurodė, su kuo lyginama dabartinė kaina; 
• 18 proc. naudojo spaudimo pardavimo metodus, pavyzdžiui, teigė, kad prekės baigiasi, arba naudojo atgalinio skaičiavimo laikmačius. Tikrinimo metu nustatyta, kad daugiau nei pusė tokių atvejų buvo klaidinantys. Spaudimo pardavimo metodas laikomas klaidinančiu, pavyzdžiui, kai tariamas prekių trūkumas yra netikras;  
• 10 proc. taikė vadinamąją „drip pricing“ praktiką, kai papildomi mokesčiai (pvz., pristatymo ar aptarnavimo) nėra matomi pirmame pirkimo žingsnyje ir yra pridedami vėliau, pirkimo proceso pabaigoje.  

 Papildomų prekių įtraukimas į krepšelį be vartotojo sutikimo, klaidinantis kainų nurodymas, tikrovės neatitinkantys teiginiai apie prekių likutį, skatinantys vartotoją priimti skubotą sprendimą ar papildomų mokesčių pridėjimas pirkimo proceso pabaigoje yra laikoma kaip neteisėta komercinė praktika pagal ES vartotojų apsaugos teisę. Taigi, po šio patikrinimo nacionalinės vartotojų apsaugos institucijos gali imtis veiksmų prieš pažeidimus vykdančius prekybininkus. 

Internetinių parduotuvių patikra Lietuvoje 

Internetinių svetainių tikrinimas – vienas iš VVTAT veiklos prioritetų. Vien pernai dėl atitikimo teisės aktų reikalavimams patikrintos 332 interneto svetainės, kuriose siūlomos įvairios vartojimo prekės ir paslaugos. Taip pat buvo atliekama nuotolinės prekybos stebėsena dėl laisvalaikio, sporto ir turizmo prekių kainų ir jų skelbimo atitikimo Civiliniam kodeksui (30 dienų taisyklė). Šiais metais toliau bus vykdoma nuotolinės srities stebėsena – bus tikrinamos knygomis ir leidiniais prekiaujančios svetainės, ypač atkreipiant dėmesį į reikalavimų kainų nurodymui laikymąsi.  

Jei verslininkai nesilaiko kainų nurodymo reikalavimų, neatsižvelgia į VVTAT teikiamas rekomendacijas, jiems gali būti skirta bauda iki 5 tūkst. eurų. VVTAT praktikoje baudos už minėtą pažeidimą buvo skirtos.  

Jonavos projektas yra hibridinis atsinaujinančios energetikos projektas, kurio planuojama galia – apie 470 MW. Projektą sudaro apie 140 MW sausumos vėjo elektrinių, 330 MWp saulės elektrinių ir 320 MWh energijos kaupimo pajėgumų. Statybas planuojama pradėti artimiausiu metu, o pilną komercinę veiklą – 2027 metais.

Projektas atspindi „European Energy“ integruotą vystymo modelį, pagal kurį projektai plėtojami nuo ankstyvos stadijos: leidimų gavimo ir projektavimo etapų iki statybai ir investicijoms parengtų didelės apimties projektų.

Jonavos hibridinis projektas plėtojamas atsižvelgiant į besikeičiančius rinkos poreikius. Vėjo, saulės ir energijos kaupimo derinys didina elektros tinklo stabilumą, leidžia efektyviau išnaudoti infrastruktūrą ir didina projekto patrauklumą ilgalaikiams investuotojams.

„Mums pavyko suvaldyti sudėtingą vystymo procesą ir įgyvendinti projektą, atitinkantį tarptautinių pirkėjų techninius, reguliacinius ir komercinius reikalavimus, – sako „European Energy“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Jens-Peter Zink. – Atsinaujinančios energetikos projektų plėtojimas iki etapo, kai pagrindinės rizikos yra suvaldytos, o vertė aiškiai apibrėžta, yra tai, ką „European Energy“ puikiai daro visose savo veiklos rinkose. Šis modelis leidžia mums sparčiai plėtoti atsinaujinančią energetiką ir reinvestuoti kapitalą į naujus projektus.“

Pasak Jens-Peter Zink, sudarytas sandoris parodo, kad „European Energy“ vysto projektus taip, jog jie būtų patrauklūs ilgalaikiams investuotojams. Pažengusi projekto stadija, skirtingų technologijų derinys ir aiškus statybų grafikas padidino projekto patrauklumą.

„European Energy“ viceprezidentas ir Baltijos regiono vadovas Tadeušas Konkovskis pabrėžia, kad pardavus projektą Jonavoje gautos pajamos atvers naujas galimybes investuoti į naujus atsinaujinančios energetikos projektus Lietuvoje. Tai leis „European Energy“ kompanijai dar padidinti savo indėlį į Lietuvos energetiką.

„European Energy“ toliau plėtoja vėjo, saulės ir hibridinių projektų portfelį, daugiausia dėmesio skirdama projektams, kurie išsiskiria techniniu patikimumu, plėtros galimybėmis ir yra parengti investiciniams sandoriams.

Komentaro dėl šios situacijos kreiptasi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (Kauno AVPK), prašant įvertinti, ar viešai platinami sąrašai gali būti laikomi tiksliais, ar jie gali trikdyti pareigūnų veiklą, taip pat – kaip gyventojams reikėtų reaguoti į tokio pobūdžio turinį.

Kauno AVPK pateiktame komentare pabrėžiama, kad tokia informacija nėra vieša ir jos tikrumas nėra patvirtinamas.

„Policijos automobilių sąrašai nėra viešo pobūdžio informacija, todėl jų tikslumas nėra patvirtinamas. Nežymėtos transporto priemonės yra viena iš policijos veiklos priemonių, todėl duomenys apie jas nėra viešinami.

Gyventojams rekomenduojama kritiškai vertinti socialiniuose tinkluose plintantį turinį, nesidalyti nepatikrinta informacija ir nesiremti ja priimant sprendimus",- rašoma policijos komentare.

Pareigūnai taip pat akcentuoja, kad nepatikrintos informacijos sklaida gali klaidinti visuomenę, todėl gyventojai raginami atsakingai vertinti socialiniuose tinkluose matomą turinį ir jo neplatinti.

Vienas svarbiausių pakeitimų – būsto vertės ribos, iki kurios jaunos šeimos būtų atleidžiamos nuo notaro atlyginimo už hipotekos sandorio tvirtinimą, padidinimas nuo 87 tūkst. iki 120 tūkst. eurų. Pavyzdžiui, jeigu jauna šeima pirktų pirmąjį būstą už 119 tūkst. eurų, jai būtų taikoma notaro atlyginimo lengvata už hipotekos sandorio patvirtinimą (dabar ji taikoma tik iki 87 tūkst. Eur). Tai reiškia, kad notarų atlyginimo lengvata būtų taikoma platesniam pirmąjį būstą įsigyjančių šeimų regionuose ratui.

Taip pat numatyta, kad tvirtinant hipotekos sutartį pagal refinansavimo sutartį, kai įkeičiamas šeimos turtas arba vienintelis asmens būstas, atleidimo nuo notaro atlyginimo dydis būtų didinamas nuo 30 iki 50 procentų, tačiau negalėtų būti mažesnis nei 54 eurai. Ši nuostata būtų taikoma kreditams, skirtiems asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms.

„Matome, kad šiuo metu viena iš priežasčių, kurią nurodo jauni žmonės, kodėl nesukuria šeimos – tai būsto prieinamumas. Tad mes ieškome sprendimų, kurie leistų kiek sumažinti tą naštą. Mažindami notarinius kaštus ir derindami finansines paskatas, siekiame, kad valstybės pagalba būtų ne tik deklaratyvi, bet ir praktiškai pasiekiama“, – sako teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.

Teisingumo ministerija pabrėžia, kad šie pakeitimai taip pat prisidės prie nuoseklesnio teisinio reguliavimo. Šiuo metu Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatyme jau numatyta, kad valstybės parama taikoma būstams iki 120 tūkst. eurų vertės, tačiau notarų atlyginimo lengvata buvo siejama su žemesne – 87 tūkst. eurų – riba.

Suvienodinus šias vertes aiškiai apibrėžiamas tas pats pirmojo būsto vertės intervalas, kuriam taikomos ir finansinės paskatos, ir notarų atlyginimo lengvatos. Tai didina teisinio reguliavimo aiškumą, skaidrumą ir užtikrina, kad parama pasiektų daugiau jaunų šeimų, planuojančių kurtis tiek regionuose, tiek didesniuose miestuose.

Jauna šeima laikomi abu sutuoktiniai, taip pat registruotą partnerystę sudariusi pora arba vienas vaiką (vaikus) auginantis tėvas ar mama, kurių amžius – iki 36 metų. 

Lengvatų pakeitimai įsigalios nuo 2026 m gegužės 1 d.

Teisingumo ministerijos  inf. 

Pavasariui įsibėgėjant ir dažniau laiką leidžiant gamtoje, sugrįžta ir didelė rizika dėl erkių. Apie jų keliamą pavojų įspėja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primindama, kad erkės gali būti sunkiai pagydomų ligų platintojos, nuo kurių reikia saugotis ne tik patiems, bet ir saugoti savo gyvūnus.

Peržiemojusios erkės tampa ypač aktyvios, jos tyko aukos žolėje, krūmuose, miško proskynose – dažnai ten, kur mėgstame pasivaikščioti su augintiniais ir ten, kur ganosi gyvuliai.

Didžiausias pavojus – ligos, kurias platina erkės

Erkės gali pernešti įvairias pavojingas ligas, tarp jų: erkinį encefalitą, Omsko hemoraginę karštligę, Laimo ligą (boreliozę), babeziozę, tuliaremiją, anaplazmozę, erlichiozę, riketsijozę, Q karštinę.

Europoje viena pavojingiausių erkių platinamų virusinių ligų – erkinis encefalitas, kurio atvejų daugėja. Manoma, kad tam įtakos turi ir klimato kaita. Lietuvoje plačiausiai paplitusi erkė Ixodes ricinus aptinkama visoje šalies teritorijoje.

Erkiniu encefalitu gali užsikrėsti ne tik žmonės, bet ir gyvūnai – šunys, karvės, avys, ožkos, retais atvejais arkliai, vilkai, lapės taip pat gali sirgti ar būti užkrėstos erkiniu encefalitu.

Šunims erkinis encefalitas diagnozuojamas rečiau, o liga dažnai pasireiškia lengvesne forma arba be klinikinių požymių. Vis dėlto erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ne tik įkandus erkei, bet ir per maistą – vartojant užkrėtusios karvės ar ožkos pieną. Jei ožkai įkando infekuota erkė, virusas jos piene gali būti aptinkamas 3–7 dienas, o vėliau jo nebeaptinkama. Todėl specialistai rekomenduoja maistui naudoti tik termiškai apdorotą pieną: užvirinti (virusas žūsta per 2 minutes) arba pakaitinti iki 70 °C temperatūros bent 5 minutes.

Didžiausia rizika šunims – babeziozė

Šunims erkės ypač pavojingos dėl babeziozės. Šia liga mieste auginami šunys serga taip pat dažnai, kaip ir kaime. Įsisiurbus užkrėstai erkei, babeziozės sukėlėjai patenka į šuns kraują ir ardo raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus), todėl maždaug po savaitės jis tampa vangus, apatiškas, praranda apetitą, pradeda karščiuoti, pabąla gleivinė, gali vemti ar viduriuoti.

Didesnę riziką patiria jautresni jauni šunys ir nusilpusios imuninės sistemos gyvūnai. Ligos eiga dažnai priklauso nuo to, kaip greitai gyvūno šeimininkas reaguoja – laiku kreipiantis į veterinarijos gydytoją galima išvengti sunkių komplikacijų.

Šunys gali susirgti ir Laimo liga (borelioze), kuri pasireiškia sąnarių uždegimu, šlubavimu, padidėjusiais limfmazgiais, jautrumu prisilietimui. Svarbu žinoti, kad simptomai gali išryškėti ne iš karto – kartais tik po kelių mėnesių nuo erkės įsisiurbimo. Kitos dažnos ligos, kuriomis šunis užkrečia erkės – erlichiozė ir anaplazmozė. Šių ligų požymiai – karščiavimas, apetito praradimas, apatija, svorio netekimas, kraujavimas iš akių, nosies, patinusios galūnės.

Pastebima, kad dažnėja atvejų, kai šunims vienu metu nustatomos kelios erkių platinamos ligos.

Katėms pavojus irgi išlieka

Katės taip pat gali užsikrėsti erkių platinamomis ligomis, tačiau jų simptomai dažnai būna neryškūs. Dėl to itin svarbu atkreipti dėmesį net į menkiausius augintinio elgesio ar savijautos pokyčius.

Kaip padėti gyvūnams?

Efektyviausia apsauga – profilaktika. Augintinių apsaugai nuo erkių galima naudoti skirtingas priemones – nuo antiparazitinių antkaklių, užlašinamųjų tirpalų, purškalų iki specialių tablečių. Tačiau šios cheminės priemonės turi stiprų poveikį, todėl negalima vienu metu naudoti kelių, o tinkamiausią preparatą padės parinkti veterinarijos gydytojas ar veterinarijos vaistininkas.

Ūkinių gyvūnų apsaugai rekomenduojama naudoti erkes atbaidančias priemones (repelentus). Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelentų sudėties bei erkių jautrumo. Rekomenduojama neganyti gyvulių pamiškėse, aukštoje žolėje, brūzgynuose, miškuose bei drėgnose vietose, o ūkinių gyvūnų laikymo patalpose – reguliariai kovoti su graužikais.

Svarbiausia – budrumas

Praleidę laiką gamtoje visada rūpestingai apžiūrėkite augintinį ir patikrinkite dažniausias erkių įsisiurbimo vietas: aplink akių vokus, ausyse ir aplink jas, po antkakliu, aplink uodegą, tarp priekinių ir taip pat galinių kojų, tarp letenų pirštų. Įsisiurbusią erkę ištraukite staigiu judesiu, o įkandimo vietą dezinfekuokite. Nuolat stebėkite augintinių sveikatą. Pastebėję bet kokius įtartinus simptomus nedelsdami kreipkitės veterinarinės pagalbos. Atsargumas šiltuoju metų laiku yra būtinas ir gali padėti išvengti sunkesnių ligų ar komplikacijų.

Strategiškai patogioje vietoje, J. Basanavičiaus gatvėje įsikūrusi daugiau nei 100 kv. m ploto studija siūlo trumpalaikę nuomą įvairioms progoms – nuo asmeninių švenčių iki verslo renginių ar kūrybinių veiklų. Čia gali vykti vestuvės, gimtadieniai, krikštynos, mergvakariai, bernvakariai, „Baby Shower“ šventės ar jaukūs draugų susitikimai. Erdvė taip pat puikiai tinka seminarams, mokymams, produktų pristatymams, parodoms bei komandos formavimo užsiėmimams.

Dėl estetiško interjero ir gausios natūralios šviesos studija jau spėjo pelnyti ir fotografų dėmesį – ji puikiai pritaikyta įvairioms fotosesijoms: nuo asmeninių ar vestuvinių iki teminių, pavyzdžiui, kalėdinių fotografavimų.

„Erdvė tavo šventei“ išsiskiria tuo, kad čia apgalvota kiekviena detalė, leidžianti klientams mėgautis švente be papildomų rūpesčių. Studijoje paruošti stalai ir kėdės, yra taurės, indai bei įrankiai. Jaukumo suteikia poilsio zona su minkštaisiais baldais, o patogumą – virtuvėlė su mini šaldytuvu, erdvi rūbinė bei atskiras, privatus tualetas su kriaukle. Šventinę nuotaiką padeda kurti muzikos kolonėlė bei disko kamuolys.

Didelis privalumas – galimybė vienoje vietoje gauti ne tik erdvę, bet ir profesionalų dekoravimą. Studijos įkūrėja, floristė-dekoratorė jonavietė Raminta Pauplė rūpinasi individualiais švenčių sprendimais: nuo gėlių kompozicijų ir stalo puošybos iki fotosienelių bei vientiso šventės įvaizdžio kūrimo. Tai leidžia klientams sutaupyti laiką ir išvengti papildomų paieškų.

Klientai vertina jos jaukumą, stilingumą ir lankstumą prisitaikant prie skirtingų poreikių. Kiekviena šventė čia gali būti sukurta individualiai – nuo minimalistinio susitikimo iki išskirtinės, puošnios šventės.

„Erdvė tavo šventei“ siekia, kad kiekvienas renginys Jonavoje būtų ne tik patogus organizuoti, bet ir paliktų šiltus, ilgai išliekančius prisiminimus – be būtinybės vykti į kitus miestus.

Manoma, kad būtent šią vienintelę metų dieną pavykę pokštai ar net nedideli melai gali atnešti sėkmę visiems ateinantiems metams. Redakcija tikisi, kad tokios tradicijos pasiteisins – per dieną skaitytojams buvo pateiktos trys melagingos naujienos.

Pirmasis pokštas – apie neva planuojamą Jonavos baseino plėtrą ČIA, kurioje esą atsirastų naujos erdvės ir pramogos. Antroji „žinia“ kvietė į nemokamas pažintines keliones po kaimynines šalis – Lenkiją, Latviją ir Estiją ČIA. Trečiasis pokštas skelbė apie tariamai Jonavoje atsirasiantį naują nemokamą viešąjį transportą - troleibusus ČIA.

Dalis skaitytojų pokštus atpažino iš karto – komentaruose netrūko juoko ir pastebėjimų, kad kai kurios iš šių idėjų būtų visai sveikintinos ir realybėje. Akylesni taip pat pastebėjo, kad kiekviename melagingame straipsnyje nuotraukų galerijoje buvo įkelta užuomina, jog tai – balandžio 1-osios pokštas.

Tiems, kurie šias žinias priėmė rimtai ir tikėjosi realių pokyčių mieste, redakcija atsiprašo už sukeltą nusivylimą. Vis dėlto, kaip sakoma, kiekviename mele slypi dalis tiesos. Galbūt ateityje Jonavoje iš tiesų atsiras ir naujos pramogos baseine, ir nemokamos ekskursijos, o gal net – ir naujos viešojo transporto galimybės.

Redakcija dėkoja skaitytojams, kurie šią dieną priėmė su šypsena ir juokėsi kartu.

Galinčius suteikti reikšmingos informacijos apie šį asmenį, prašome kreiptis į Kauno apskr. VPK pareigūnus telefonu +370 700 60 600 arba el. paštu kaunovpk.bud@policija.lt.

Kauno AVPK inf.