Kodėl Birštonas nebėra tik „ramybės kurortas“?

Dar prieš dešimtmetį Birštonas daugeliui asocijavosi su sanatorijomis ir vyresnio amžiaus poilsiautojais. Šiandien vaizdas visiškai kitoks. Kurortas kryptingai investavo į infrastruktūrą, aplinkos sutvarkymą ir patirčių įvairovę. Dėl to poilsis Birštone RoyalSpa  tapo patrauklus net tiems, kurie anksčiau rinkdavosi užsienio kryptis.

Svarbu ir tai, kad Birštonas išlaikė savo stipriausią pranašumą – gamtą. Nemuno kilpos, pušynai, pasivaikščiojimo takai ir ramus miesto tempas veikia kaip natūralus priešnuodis nuolatiniam skubėjimui. Tyrimai rodo, kad net kelių dienų buvimas gamtos apsuptyje gali sumažinti streso lygį ir pagerinti miego kokybę. Būtent to lietuviai ieško trumpose savaitgalio kelionėse.

Ką Birštone dažniausiai renkasi lietuviai savaitgaliais?

Didžioji dalis atvykstančiųjų planuoja 2–3 naktų poilsį, kuris apjungia kelis elementus: ramybę, procedūras, skanų maistą ir lengvą aktyvumą. Populiariausi pasirinkimai – pasivaikščiojimai Nemuno pakrante, dviračių maršrutai, apžvalgos bokštas ir mineralinio vandens biuvetės.

Pastebima aiški tendencija – lietuviai nori ne tik „būti“, bet ir jausti naudą. Ypač populiarėja poilsis su sveikatinimo elementais. Tai nebūtinai intensyvios gydomosios programos – dažnai pakanka kelių procedūrų, masažo ar mineralinio vandens vonių, kad savaitgalis būtų vertinamas kaip tikras atsigavimas.

Poilsis Birštone šeimoms: mitas ar realybė?

Ilgą laiką buvo manoma, kad Birštonas nėra draugiškas šeimoms su vaikais, tačiau pastaraisiais metais ši nuomonė sparčiai keičiasi. Sutvarkyti parkai, saugūs takai, ramus eismas ir įvairios edukacinės veiklos leidžia šeimoms čia jaustis komfortiškai.

Tėvai vertina tai, ko dažnai trūksta kituose kurortuose – ramybę be chaoso. Vaikai gali saugiai leisti laiką gamtoje, o suaugusieji tuo metu tikrai pailsėti, o ne „pavargti kitaip“. Dėl to poilsis Birštone vis dažniau pasirenkamas kaip alternatyva triukšmingiems vandens parkams ar perpildytiems pajūrio miestams.

Kodėl žiema Birštone tampa net populiaresnė nei vasara?

Įdomu tai, kad žiemos sezonu Birštono užimtumas nemažėja, o kai kuriais savaitgaliais net viršija vasaros rodiklius. Priežastis paprasta – žiema čia turi pridėtinę vertę. Šaltuoju metų laiku žmonės sąmoningai ieško lėtesnio tempo, šilumos ir vidinio komforto.

Žiemą ypač išauga sveikatinimo paslaugų paklausa. Karštos mineralinio vandens procedūros, baseinai, pirtys ir atpalaiduojančios programos tampa pagrindiniu kelionės tikslu. Be to, trumpas pabėgimas iš miesto į sniegu apsuptą kurortą psichologiškai veikia stipriau nei įprastas savaitgalis namuose.

Romantiškas poilsis Birštone: kodėl poros čia grįžta?

Poros Birštoną renkasi ne atsitiktinai. Tai vieta, kur nereikia skubėti ir konkuruoti dėl dėmesio. Vakariniai pasivaikščiojimai, jaukios kavinės, tylūs parkai ir galimybė būti kartu be išorinių trikdžių sukuria aplinką, kuri natūraliai stiprina ryšį. Būtent todėl Birštonas dažnai pasirenkamas ir svarbioms progoms – metinėms, sužadėtuvėms ar tiesiog norint „perkrauti“ santykius. Čia romantiškas poilsis nėra dirbtinis – jis gimsta iš aplinkos.

Kur lietuviai renkasi apsistoti, kai svarbu kokybė?

Augant poilsio kultūrai, lietuviai tampa vis išrankesni. Jie ieško ne tik nakvynės, bet ir visapusiškos patirties, kurioje derėtų komfortas, sveikata ir aplinka. Būtent tokiame kontekste natūraliai minimas Royal SPA Residence – modernus viešbutis su mineralinio vandens procedūromis, gydomosiomis ir sveikatos atstatymo programomis, įsikūręs tobulame gamtos prieglobstyje. Tokios vietos atspindi bendrą tendenciją: poilsis Birštone vis dažniau suvokiamas kaip investicija į savijautą, o ne vien trumpa išvyka.

Ar Birštonas – ateities poilsio kryptis lietuviams?

Žvelgiant į kelionių įpročių pokyčius, akivaizdu, kad lietuviai vis labiau vertina kokybę, artumą ir prasmingą laiką. Birštonas idealiai atitinka šiuos kriterijus. Jis siūlo tai, ko dažnai trūksta dideliuose kurortuose – balansą tarp ramybės ir veiklos, tarp sveikatos ir malonumo.

Poilsis Birštone šiandien – tai ne kompromisas, o sąmoningas pasirinkimas. Ir panašu, kad šis pasirinkimas artimiausiais metais tik stiprės.

„Grįžimas tampa atsakingu pasirinkimu. Todėl daugelis sugrįžusių gana sklandžiai įsidarbina, neretai aukštos kvalifikacijos srityse arba pradeda savo verslą“, – sakė Užimtumo tarnybos iniciatyvos „Gal į Lietuvą?“ koordinatorė Agnė Skučaitė-Leonavičienė.

Remiantis preliminariais 2025 metų Valstybės duomenų agentūros duomenimis, į Lietuvą sugrįžo 21,6 tūkst. žmonių, 15,2 tūkst. išvyko. 2024 metais sugrįžo 18,9 tūkst. gyventojų, o išvyko 9,5 tūkst. Nors grįžtančiųjų skaičius per metus išaugo, didėjo ir išvykstančiųjų srautai, todėl migracijos balansas išliko trapus.

Per 12 mėnesių nuo registracijos Užimtumo tarnyboje įsidarbino daugiau nei pusė sugrįžusių – 1871 klientas. Iš jų –  450 pradėjo dirbti aukštos kvalifikacijos darbus, 318 pasirinko savarankišką veiklą ar verslo kūrimą.

Grįžusieji įsiliejo į darbo rinką ir papildė apdirbamosios gamybos, didmeninės bei mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto įmonių darbuotojų gretas. Dalis jų pasirinko statybų, administravimo ar aptarnavimo paslaugų teikimo sektorius.

Gyvenimas neapsiriboja didmiesčiais

Grįžtantys žmonės gyventi renkasi ir regionus. 2025 m. Užimtumo tarnybos susitikimų su grįžusiaisiais žemėlapyje – Elektrėnai, Ignalina, Telšiai, Mažeikiai, Molėtai, Kėdainiai, Radviliškis, Raseiniai. Individualios konsultacijos teiktos didžiojoje dalyje šalies miestų.

Anot A. Skučaitės-Leonavičienės, šalies savivaldybės praėjusiais metais aktyviai prisidėjo prie sklandžios grįžusiųjų integracijos: „Daug merų, seniūnų ir švietimo įstaigų siekė, kad sugrįžę lietuviai jaustųsi laukiami ir matomi. Kai kurios savivaldybės netgi keliavo į užsienyje gyvenančių lietuvių bendruomenių renginius, stiprindamos ryšius iš anksto. Tikimės, kad šios iniciatyvos bus vykdomos ir šiemet.“

Grįžimas prasideda dar būnant užsienyje

Užimtumo tarnyba skatina žmones ir toliau grįžimą planuoti dar gyvenant užsienyje – domėtis darbo galimybėmis, regionais, darbdavių poreikiais ir reikalavimais. Tam sukurti praktiniai įrankiai ir paslaugos.

Užsienyje tebegyvenantys lietuviai kviečiami į susitikimus su Užimtumo tarnybos iniciatyvos „Gal į Lietuvą?“ komanda. Pernai organizuota daugiau nei 20 renginių užsienyje gyvenantiems lietuviams: svetur studijuojančiam jaunimui, jauniems profesionalams ir šeimoms. Susitikimai vyko ne tik Lietuvoje, bet ir Londone, Amsterdame, Kopenhagoje, Miunchene, Stokholme, Osle ir kituose miestuose.

Visuose Užimtumo tarnybos Klientų aptarnavimo skyriuose teikiamos konsultacijos be išankstinės registracijos, todėl grįžę ar apie grįžimą tik svarstantys žmonės gali gauti informaciją apie darbo paiešką, profesines galimybes ar paramos priemones paprastai ir greitai.

Skaitmeninis įrankis „Lietuvos regionų žemėlapis“ leidžia palyginti skirtingų savivaldybių darbo rinką, atlyginimus, paslaugas ir gyvenimo sąlygas. Taip suteikiama galimybė realistiškai įvertinti, kur ir kokiomis sąlygomis būtų galima įsikurti grįžus. Šiuo įrankiu pasinaudota jau 41 tūkst. kartų.

„Grįžtamajai migracijai skatinti skirtos iniciatyvos ir tiesioginis bendravimas su grįžtančiais lietuviais leidžia tiksliau atliepti žmonių poreikius ir suteikti aiškesnę informaciją dar tik planuojantiems persikelti į Lietuvą. Su tinkama pagalba, informacija ir bendradarbiavimu grįžimas gali būti sėkmingas ir ilgalaikis sprendimas, todėl skatiname drąsiai ir aktyviai domėtis įvairiomis galimybėmis“, – pridūrė Užimtumo tarnybos atstovė.

Ir vis dėlto, atmetus kitas galimas ligas, labai dažnai paaiškėja, kad keturiasdešimtmetėms moterims šių simptomų priežastis yra ne kas kita, o natūralūs perimenopauzės ir menopauzės hormoniniai pokyčiai.

Dažnai atgena svoris

Viena dažniausių priežasčių – staiga pradėjęs augti svoris. Moterys pasakoja, kad jų gyvenimo būdas nepasikeitė: jos ir toliau maitinasi sveikai, sportuoja, tačiau svoris pamažu, bet nuosekliai auga. Kartu dažnai didėja ir „blogojo“ cholesterolio (MTL) kiekis.

„Tai ne iliuzija ir ne „valios trūkumas“. Perimenopauzės ir menopauzės metu keičiasi hormonų santykis moters organizme, mažėja progesterono ir estrogeno. Estrogenas – tai hormonas, kuris dalyvauja daugybėje procesų. Jis reguliuoja apetitą ir sotumo jausmą, veikia nuotaiką ir kognityvines funkcijas (dėmesį, atmintį), taip pat dalyvauja atsinaujinant kaulams. Be to, turi ir priešuždegiminį poveikį“, – pasakoja Ramunė Valterytė, Menopauzės klinikos endokrinologė. 

Tai, kad perimenopauzės metu svoris ima didėti net nekeičiant gyvenimo būdo, patvirtina ir moksliniai tyrimai. SWAN (Study of Women’s Health Across the Nation) duomenimis, vidutiniškai 40-55 metų moterys priauga apie 1-1,5 kg per metus.

„Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nedaug. Tačiau per 10 metų, kiek vidutiniškai trunka perimenopauzė (laikotarpis iki menopauzės, kai visai nebelieka mėnesinių), susidaro 10–15 kg papildomo svorio – ir dažnai be akivaizdžios priežasties moters akimis“, – pastebi gydytoja. 

Estrogeno įtaka plati 

Pasak gydytojos, mažėjant estrogeno, organizme natūraliai išsibalansuoja daugelis mechanizmų, o kūnui reikia laiko prisitaikyti prie visiškai kitokio hormoninio fono. 

Estrogenas yra kur kas daugiau nei vaisingumo hormonas. Jis palaiko odos stangrumą ir gleivinių drėgmę, saugo mūsų kraujagysles nuo aterosklerozės, padeda kaulams ir raumenims atsinaujinti, turi priešuždegimiminių savybių. 

Taip pat estrogenai lemia moteriško tipo riebalų pasiskirstymą – klubų ir sėdmenų srityje, riebalai labiau kaupiami poodyje. Po menopauzės dominuojantis estrogenas gaminamas jau nebe kiaušidėse, o riebaliniame audinyje ir antinksčiuose. Dėl to riebalai ima kauptis pilvo srityje. 

„Ypač didėja riebalų pilvo ertmėje kiekis – skaičiuojama, kad jų čia gali padvigubėti. Tuo pat metu mažėja raumenų masė ir lėtėja bazinė medžiagų apykaita. Dėl šių priežasčių didėja atsparumas insulinui. Organizmas tarsi pereina į „taupymo režimą“ – kaupia atsargas „juodai dienai“, – pasakoja endokrinologė. 

Kai estrogeno ima trūkti, gali pasireikšti ir odos bei makšties sausumas, net ir nosies ar akių gleivinės sausumas. Itin būdingi termoreguliacijos sutrikimai, vadinamosios karščio bangos ir naktiniai prakaitavimai, didėja „blogojo“ MTL cholesterolio gamyba, mažėja kraujagyslių pralaidumas.

Simptomai sutampa su kitų ligų požymiais

Tačiau šie simptomai nėra specifiniai tik menopauzei. Daugelis jai būdingų simptomų sutampa su kitų ligų požymiais.

Nuovargis, silpnumas, slenkantys plaukai, koncentracijos stoka, smarkesnis prakaitavimas ar augantis svoris gali būti būdingi ir diabetui ar skydliaukės sutrikimams. Sąnarių skausmai – reumatologinėms ligoms.

Amenorėja (mėnesinių išnykimas) gali būti susijusi ir su hiperprolaktinemija – padidėjusiu prolaktino kiekiu. 

„Pasaulinės skydliaukės federacijos duomenimis, 1 iš 8 moterų gyvenimo eigoje išsivysto skydliaukės sutrikimas, todėl pirmasis žingsnis visada yra atmesti kitų ligų tikimybę, ypač jei mėnesinės dingo ir simptomai atsirado iki 40 metų amžiaus. 

Atliekame bendrą kraujo tyrimą, taip pat lipidogramą, tiriame skydliaukės hormonus, gliukozės ir insulino koncentraciją, kartais atliekame gliukozės tolerancijos mėginį bei glikozilinto hemoglobino tyrimus. Dėl nuovargio, silpnumo ir plaukų slinkimo itin svarbu įvertinti feritino ir vitamino D kiekį. Gali prireikti ir prolaktino tyrimo. Jei tyrimai geri, o kitos ligos nepasitvirtina, moterį siunčiame ginekologo konsultacijai – aptarti, ar simptomus gali palengvinti pakaitinė hormonų terapija“, – tyrimo kelią apžvelgia gydytoja. 

Pasak jos, endokrinologai šios terapijos nekuruoja, nes istoriškai susiformavo praktika, kad viskas, kas susiję su moters reprodukcine sistema, yra ginekologo kompetencija. Endokrinologai šią sritį išmano, konsultuoja, tačiau vaistus skiria ginekologas – jis atlieka apžiūras, koreguoja dozes ir vaisto formas, suderina su kontracepcijos poreikiais. 

Pagalba esant viršsvoriui

„Jei KMI yra 30 ar daugiau, arba yra 27, bet kartu pasireiškia gretutinės ligos (padidėjęs kraujospūdis, aukštas cholesterolis, miego apnėja, prediabetas ar cukrinis diabetas), turime saugių ir efektyvių vaistų, kurie gali būti skiriami – jie padeda sureguliuoti alkio–sotumo pusiausvyrą. Tačiau gyvenimo būdo veiksmų irgi reikia imtis, vien vaistų nebus gana“, – akcentuoja R. Valterytė. 

Didelį vaidmenį vaidina ir sveika žarnyno mikrobiota – ji tiesiogiai susijusi su alkio ir sotumo reguliacija. Įvairi, sveika mikroflora reiškia subalansuotą apetitą.

„Tam svarbu su maistu gauti pakankamą skaidulų kiekį. Skaidulos yra sudėtingieji angliavandeniai, kurių gausu vaisiuose, daržovėse, viso grūdo produktuose, sėklose ir riešutuose. Mikrobiotai labai padeda ir fermentuotas, raugintas maistas. Taip pat moterims tokiame amžiuje ypač svarbu gauti pakankamai baltymų, be kurių mūsų ląstelės ir raumenys negali atsinaujinti”, – pataria gydytoja. 

Ir, žinoma, prisiminti streso ir miego poveikį. Miego trūkumas bei stresas didina kortizolio – „kovos hormono“ – gamybą. 

„Tuomet norisi greito, riebaus, saldaus maisto, kad neva turėtume energijos tuoj pulti arba bėgti. Ir atvirkščiai, ramus pasivaikščiojimas, geras miegas atpalaiduoja nervų sistemą, tuomet alkio jausmas yra labiau subalansuotas“, – sako R. Valterytė. 

Trys patarimai moterims 

Gydytoja pirmiausia rekomenduoja susitvarkyti miego rutiną. Be poilsio neįmanoma sureguliuoti nei nuotaikos, nei apetito.

Antra – jėgos pratimai. Svarbu ne „liekninti taliją“, o auginti raumenų masę – ji pagreitina medžiagų apykaitą ir saugo kaulus.

Trečia – baltymų ir skaidulų turtingas maistas. Be jų sunku palaikyti sveiką mikrobiotą, didesnį sotumą, sveikesnę odą ir plaukus bei stiprius raumenis.

„Tyrimai rodo, kad vien gyvenimo būdo korekcijos gali sumažinti apie 40 % varginančių menopauzės simptomų ir kaulų retėjimo riziką. Todėl apie tai būtina kalbėti. Šiandien tik apie 5% moterų supranta, kas vyksta jų kūne perimenopauzės ir menopauzės metu. Trūksta ne tik moterų, bet ir sveikatos priežiūros specialistų edukacijos. Metas tai keisti“, – reziumuoja gyd. endokrinologė Ramunė Valterytė.

Pertrauka – ne poilsis

„Pradinėje mokykloje pertraukos buvo vienas didžiausių išbandymų. Į pirmą klasę  sūnus atėjo puikiai pasiruošęs, net geriau nei kai kurie priešmokyklinukai, bet ilgainiui rezultatai ėmė kristi – po pertraukų jis tiesiog nebegalėdavo susikaupti ir įsigilinti į pamokas. Kai ko nors nesuprasdavo ar pervargdavo, pradėdavo šokti džaivą – tai buvo jo nusiraminimo būdas. Aš iš karto apie tai pasakiau mokytojai, tačiau ilgainiui ji šokti nebeleido, o tai net paskatino patyčias. Žinoma, jis liovėsi tai daryti, nors tai buvo vienas iš jo savireguliacijos būdų. Vėliau, atėjus naujai šauniai mokytojai, ji vėl bandė jį atverti, tačiau tą padaryti buvo sunku, tad jis rado kitą nusiraminimo būdą: tiesiog dažniausiai tyliai piešdavo – labai smulkmeniškus ir kruopščius piešinius“, – pasakoja vienuolikmečio autistiško berniuko mama Regina.

Pasak mamos, jei pertraukos vyksta kieme, jis tiesiog nemokėdavo į jas įsitraukti: „Vaikai žaidžia vaidmenų žaidimus, tarsi visi supranta, ką reikia daryti, tačiau mano vaikui, jei niekas aiškiai nepasako, ką būtent, jis pasimeta. Pabando vieną, kitą kartą, o tada išgirsta, kad daro ne taip, kad nebėga ar nedalyvauja – ir tada nei pats daugiau žaidžia, nei jį priima. Taip pat prie šių neigiamų potyrių dar prisideda ir sensoriniai dalykai: šaltis, drėgmė, sniegas batuose. Jis dėvi tik tam tikrus rūbus, todėl jei sušlampa ar pasidaro nepatogu, kaupiasi neigiamos emocijos. Kol kitiems pertrauka smagi, jis grįžta į klasę jau perpildytas nemalonių potyrių, ir tada mokytis tampa beveik neįmanoma.“

„Dabar sūnus jau penktokas ir šiame etape labai gerai išryškėjo, kaip jis kopijuoja kitų elgesį. Mokytoja leido jam per pertraukas pasilikti klasėje. Sakė: „Palikau jam tylą, bet jis nėra tylus vaikas.“ Kas įvyko? Jis išmoko stebėti kitus: jei kiti juokiasi, juokiasi ir jis, jei kiti spiria, spiria ir jis. Jis tiesiog kartoja tai, ką mato, nes nori būti su draugais, būti dalimi, tačiau ne visada pataiko į kontekstą ir elgesys atrodo netinkamas. Nors iš prigimties yra labai geras vaikas, tas nuolatinis prisitaikymas jam kainuoja daug vidinių jėgų“, – dalinasi Regina.

Kas vyksta pertraukų metu?

„Pertraukų metu patiriamas jutiminis krūvis dažnai lieka nepastebėtas, nors jo pasekmės labai aiškiai matomos jau pamokose ar sugrįžus į namus. Vaikas, kuris per pertrauką buvo stipriai išbalansuotas, į klasę grįžta pavargęs, dirglus ar užsisklendęs. Tai neretai klaidingai vertinama kaip motyvacijos ar elgesio problema, nors iš tiesų tai –nervų sistemos perkrovos pasekmė. Kalbėdami apie įtrauktį, mes negalima matyti tik pamokų. Pertrauka nėra „laisvas laikas“ tarp pamokų – tai neatsiejama mokyklos dienos dalis. Jei vaikas per pertrauką neturi galimybės atsigauti, visa likusi diena tampa iššūkiu. Autistiškiems ir jautresniems vaikams pertrauka dažnai nėra poilsis – tai išbandymas“, – komentuoja Kristina Košel-Patil, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė. 

Vaida Tuskevičė, Lietuvos įtraukties švietime centro ergoterapeutė, pritaria, kad pertraukos dažnai laikomos laiku pailsėti ir atsikvėpti tarp pamokų, tačiau daugeliui vaikų jos tampa vienu intensyviausių jutiminių laikotarpių mokykloje: „Įsivaizduokime įprastą mokyklos pertrauką: siauri koridoriai, daug vaikų vienoje vietoje, garsūs balsai, juokas, bėgiojimas, netikėti prisilietimai. Kažkas šaukia draugą, kažkas prabėga pro šalį, kiti stumdosi, o fone skamba mokyklos triukšmas. Vaikui, kurio nervų sistema jautresnė, visa tai susilieja į vieną didelį jutiminį srautą, iš kurio nėra lengva „išsijungti“. Pertraukos metu vienoje erdvėje susirenka daug vaikų, ir kiekvienas jų atsineša savo sensorinius ypatumus, turi savo jautrumą aplinkai. Skirtingai nei pamokose, pertraukos yra mažiau struktūruotos, jose daugiau netikėtumo, spontaniškumo ir mažiau aiškių taisyklių. Dėl to nervų sistema vienu metu gauna labai daug skirtingų signalų: triukšmą, judėjimą, prisilietimus, kvapus, vizualinį chaosą.“

„Ypač sudėtinga tampa tai, kad ne visos mokyklos turi pakankamai erdvių, kur vaikai galėtų atsitraukti nuo šio perteklinio jutiminio krūvio. Kai nėra galimybės „išsiskirstyti“, didelis žmonių kiekis lieka susitelkęs tose pačiose erdvėse, o tai dar labiau sustiprina sensorinę apkrovą. Vis dėlto svarbu paminėti, kad mokyklos vis dažniau ieško sprendimų – kuriami sensoriniai kambariai, poilsio ir tylos erdvės. Tai rodo augantį supratimą, kad pertrauka turi būti ne tik judėjimo, bet ir atsigavimo laikas“, – pastebi V. Tuskevičė.

Kaip padėti vaikui per pertraukas? 

„Nedideli, bet reikšmingi pokyčiai prasideda nuo supratimo ir dėmesio aplinkai. Svarbu domėtis, kaip sensoriniai dirgikliai veikia vaikų savijautą ir jų galimybes dalyvauti ugdymo procese, nes aplinka daro didžiulę įtaką visiems – ne tik jautresniems vaikams. Vienas paprasčiausių, bet labai veiksmingų žingsnių – aiškūs susitarimai pertraukų metu. Pavyzdžiui, koridoriuose vaikštome, kalbame ramesniu balsu, gerbiame kitų erdvę. Tokie susitarimai padeda sumažinti chaosą ir suteikia daugiau saugumo visiems. Taip pat svarbu kurti tokias erdves, kur vaikai žinotų, kad gali atsitraukti, pabūti tyloje ir sumažinti jutiminį krūvį“, – dalijasi V. Tuskevičė.

K. Košel-Patil antrina, kad kartais problema gali atrodyti labai sudėtinga, tačiau jos sprendimas gali būti gana paprastas: „Kartais matome tik paviršių – kad vaikas neramus, išsiblaškęs, tarsi „nedalyvauja“. Tačiau pradėjus ieškoti priežasčių galima atrasti visai netikėtų dalykų. Turėjome atvejį, kai mokinys pamokų metu atrodė įsitempęs, nedirbo, sunkiai įsitraukdavo. Tai buvo iššūkis ir jam pačiam, ir mokytojai, ir visai klasei. Ieškant priežasčių, paaiškėjo, kad jis labai jautrus staigiems garsams ir nuolat nerimavo, kada nuskambės skambutis. Būtent ši nežinomybė jam kėlė nuolatinę įtampą. Kai pavyko tai išsiaiškinti, situacija išsisprendė gana paprastai – skambutis buvo pritildytas, o klasėje atsirado aiškus vizualinis laiko matuoklis, padedantis vaikui žinoti, kada pamoka baigsis. Tuomet tapo akivaizdu, kad sunkumas slypėjo ne vaiko elgesyje, o aplinkoje. Tokios iš pirmo žvilgsnio nedidelės, aplinkos korekcijos užteko, kad jis galėtų ramiai dirbti per pamokas. Dažnai tai, ką vadiname elgesio problema, iš tiesų yra vaiko būdas pasakyti, kad jam per sunku.“

Tokie pavyzdžiai rodo, kad individualūs sprendimai svarbūs, tačiau ne mažiau reikšminga ir visa mokyklos aplinka. Dar vienas labai naudingas sprendimas – sensoriniai žemėlapiai mokyklose. „Juose galima pažymėti, kur daugiau triukšmo, kvapų, ryškios šviesos, o kur – ramesnės erdvės. Tai padeda vaikams, patiriantiems sensorikos iššūkių, iš anksto pasiruošti, planuoti arba žinoti, kur galima nueiti, kai tampa per sunku. Svarbios ir sensorinės priemonės, kurias galima palyginti su pirmosios pagalbos vaistinėle – jos padeda laiku sumažinti krūvį ir išvengti didesnės perkrovos“, – pataria V. Tuskevičė.

lietausvaikai.lt

Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad apygardos teismas kurjerių bendrovei pagrįstai priteisė per beveik trejų metų laikotarpį susidariusią 92 068,77 Eur permoką už 281 516 siuntų.

AB Lietuvos paštas teigė, kad siuntos buvo priskirtos kitoms kategorijoms dėl to, kad jos matuojamos automatizuota, sertifikuota rūšiavimo įranga, o kurjerių tarnyba jas sveria rankiniu būdu mechaninėmis svarstyklėmis, nematuodama kraštinių, be to, dauguma siuntų buvo supakuota netinkamai, naudojant permatomą plėvelę ar netinkamo formato vokus.

Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad pagal bendrovių pasirašytą susitarimą, jei nustatoma netinkama siuntos pakuotė, atsiranda pagrindas atsisakyti priimti kurjerių bendrovės siuntas ir pareiga informuoti apie nustatytus pakuotės neatitikimus, bet ne pagrindas tokias siuntas priskirti brangesnei siuntų kategorijai.

Byloje nustatyta, kad AB Lietuvos paštas visas siuntas (įskaitant ir netinkamai supakuotas) priėmė, atliko jų skaičiaus, skirstymo ir paruošimo tinkamumo patikrinimą, siuntų pateikimo kainą apskaičiavo pagal faktinį patikrinimo metu nustatytą jų skaičių, tačiau kurjerių bendrovės neinformavo, jog siuntos netinkamai supakuotos ar neatitinka jų skaičius.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-31-934/2026 įsiteisėja priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo inf. 

Tyrimas pradėtas VMVT nustačius, kad bendrovė reklamuodama maisto papildus „Mumijus“, „Pelyno kapsulės“, „Chlorella su ašvaganda“, „Shilajit šotai SS1 Vitality“ ir „Shilajit šotai SS1 Performance“ vartojo teiginius, kuriais produktams buvo priskiriamos gydomosios ar ligų profilaktinės savybės, taip pat naudoti sveikatingumo teiginiai, neatitinkantys Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų. 

Reklamoje buvo daromos nuorodos į galimą poveikį imuninei sistemai, nervų sistemai, širdies ir kraujagyslių veiklai, cukraus kiekiui kraujyje, svorio mažinimui, vaisingumui, taip pat minėtos sąsajos su įvairių ligų, įskaitant neurologinius susirgimus, prevencija ar simptomų lengvinimu. Tokie teiginiai maisto papildams yra draudžiami, nes maisto papildai nėra vaistiniai preparatai ir jiems negali būti priskiriamos gydomosios ar profilaktinės savybės. 

Pagal Reklamos įstatymą, maisto reklamoje skleidžiama informacija turi būti tiksli, aiški, neklaidinanti, o sveikatingumo teiginiai gali būti naudojami tik tuo atveju, jei jie yra moksliškai pagrįsti ir įtraukti į leidžiamų teiginių sąrašus. 

VVTAT vertinimu, tokia reklama galėjo iškreipti vartotojų ekonominį elgesį, ypač asmenų, turinčių sveikatos problemų, kurie gali būti jautresni informacijai apie galimą produktų poveikį sveikatai. 

Atsižvelgdama į tai, kad pažeidimas padarytas pirmą kartą, bendrovė pripažino atsakomybę, o dalis trūkumų buvo pašalinta tyrimo metu, VVTAT komisija už Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 ir 4 dalių pažeidimą skyrė MB „Gamta gydo“ įspėjimą  

VVTAT primena verslo subjektams, kad maisto papildų reklamoje draudžiama nurodyti ar užsiminti apie gydomąsias ar ligų profilaktines savybes, o sveikatingumo teiginiai gali būti naudojami tik laikantis Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų. 

VVTAT nutarimas per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti apskųstas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 

VVTAT inf.

Įspėjama – tai gali būti sukčiai, renkantys jūsų duomenis ar informaciją galimiems nusikalstamiems veiksmams.

Primenama:

🔴 Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai NEVAIKŠTO po namus be išankstinio suderinto oficialaus vizito.

🔴 Iš gyventojų nerenkami asmens duomenys, dokumentų kopijos, banko informacija ar kita jautri informacija namų aplinkoje.

🔴 Medikais prisistatantys asmenys neturi teisės prašyti pinigų ar vertingų daiktų.

Taip pat fiksuojami atvejai, kai:

▪️siūloma „investuoti į auksą“ ir perduoti jį nepažįstamiems asmenims;

▪️raginama išsiimti pinigus iš banko ir perduoti juos atvykstantiems kurjeriams.

Jei į jūsų namus atvyko įtartini asmenys – neįsileiskite jų ir nedelsdami skambinkite 112.

Jei sulaukėte įtartino skambučio – nutraukite pokalbį. Pasidalinkite šia informacija su artimaisiais ir kaimynais, ypač vyresnio amžiaus žmonėmis.

Budrumas – geriausia apsauga.

SAM inf.

2023–2025 m. kainų statistika patvirtina sezoniškumą – sausio ir vasario mėnesiais kainos būdavo aukščiausios, o kovą ir balandį reikšmingai mažėdavo – vidutiniškai nuo 109 Eur/MW iki 77 Eur/MW. Šių metų žiema kol kas išsiskiria kaip brangiausia nuo 2023 m. – sausį vidutinė kaina siekė 152 Eur/MWh. Dėl atsinaujinančių energijos išteklių generacijos ankstesnių metų tendencijos leidžia tikėtis staigaus kainų mažėjimo ir šių metų pavasarį.

,,Žiemos laikotarpiu dėl ilgai vyraujančios žemos temperatūros ir išaugusio vartojimo kainų šuoliai stebimi kasmet, tačiau tai – sezoninis reiškinys. Ankstesnių metų dinamika rodo, kad nuo kovo elektros energijos didmeninėje rinkoje kainos reikšmingai mažėja generacijos iš atsinaujinančių išteklių dėka“, – sako VERT pirmininkas Renatas Pocius.

VERT vertinimu, maždaug 200 tūkst. vartotojų, turinčių su birža susietus elektros planus, sprendimus dėl fiksuotos kainos pasirinkimo racionaliau būtų svarstyti pavasario–vasaros laikotarpiu, o ne žiemos kainų piko metu.

Sausį aukštos kainos vyravo ir kitose Baltijos šalyse bei Švedijoje

Vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje sausį siekė 152 Eur/MWh. Palyginti su pernai gruodžiu, kai kaina siekė 83 Eur/MWh, augimas – net 82 proc. Kaimyninėse šalyse – Latvijoje ir Estijoje ‒ kainų lygis buvo panašus. Latvijoje elektros energijos kaina siekė 153 Eur/MWh, Estijoje – 154 Eur/MWh. Švedijos prekybos zonoje, iš kurios paprastai importuojama pigesnė elektros energija, elektros kaina taip pat buvo palyginti aukšta ir siekė 106 Eur/MWh (padidėjimas ‒ net 1,7 karto).

Dėl šaltų orų ir suplanuotų remonto darbų itin maža Latvijos hidroelektrinių gamyba, kurią kompensavo dujas naudojančių elektrinių gamyba, didino brangios elektros energijos pasiūlą ir turėjo įtaką aukštų kainų formavimuisi visame Baltijos šalių regione.

Aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje fiksuota sausio 26 d. – 241 Eur/MWh, mažiausia – sausio 1 d. – 36 Eur/MWh. Elektros energijos suvartojimas šį sausį siekė 1 413 GWh ir buvo net 24 proc. didesnis nei pernai gruodį. Sausį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektros energijos vartojimas buvo taip pat didesnis 24 proc. Šių metų sausį suvartotas kiekis ir jo pokytis per mėnesį ir per metus yra rekordinis.

Lietuvos elektros energijos generacija sausį siekė 948 GWh ir, palyginti su gruodžiu, padidėjo 24 proc. Vidutiniškai 67 proc. elektros energijos vartojimo poreikio padengė vietinė gamyba, likusi dalis buvo importuota.

Didžiausią dalį – 57 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio – pagamino vėjo elektrinės, saulės jėgainių generacija siekė apie 2 proc., hidroelektrinės (įskaitant energijos kaupimo įrenginiu laikomą Kruonio HAE) pagamino kiek daugiau nei 6 proc., šiluminės elektrinės (įskaitant naudojančias gamtines dujas kaip kurą) – 28 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio, o kitos – kiek daugiau nei 6 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio.

Apžvalga parengta pagal LITGRID AB ir ENTSO-E duomenis. Visi duomenys pateikiami Lietuvos laiku.

Išsamią 2026 m. sausio mėn. apžvalgą rasite ČIA.

Šią poziciją Seimo kontrolierė pateikė po to, kai į ją kreipėsi asmuo, įtrauktas į 2026 metų karo prievolininkų sąrašą. Jis skundėsi, kad šauktiniams skirtoje interneto svetainėje yra viešai skelbiami asmens duomenys ir šaukimo statusas. Pareiškėjas nurodė, kad į savo įmonės elektroninį paštą gavo anoniminių grasinimų susidoroti dėl atidėtos privalomosios karinės tarnybos.

Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas numato, kad metinis karo prievolininkų sąrašas yra skelbiamas viešai, siekiant užtikrinti šaukimo skaidrumą ir informacijos pasiekiamumą. Tai lemia, kad šiemet yra viešai skelbiami 42 556 jaunuolių duomenys – pirmoji vardo raidė, pavardė, gimimo data, šaukimo statusas bei regionas, kuriame asmuo gyvena. Iš jų ketinama pašaukti 5000 asmenų, tačiau daliai jaunuolių savanoriškai pasisiūlius atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, ne savo noru bus pašaukti tik apie 1 200 karo prievolininkų.

E. Leonaitė atkreipė dėmesį į konstitucinį proporcingumo principą, pagal kurį įstatyme numatytos priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu būtina siekiant nustatytų tikslų. „Viešai skelbiami sąrašo duomenys leidžia bet kuriam asmeniui identifikuoti karo prievolininkus ir jų šaukimo statusą, taip pat nustatyti, kurią dieną ir valandą konkretus šauktinis privalo atvykti pasitikrinti sveikatą į konkrečią Karinės medicinos ekspertizės komisijos pakomisę. Kaip matyti iš gauto skundo ir vėliau pateiktos papildomos informacijos, toks duomenų skelbimas ne tik apriboja asmens teisę į pagarbą privačiam gyvenimui, bet ir gali būti panaudotas kitais, nei įstatyme nurodytais, tikslais, įskaitant galimą teisės pažeidimų vykdymą“, – sako kontrolierė.

Seimo kontrolierė taip pat pažymėjo, kad viešai skelbiama informacija apima ir duomenis apie tai, kad konkretus asmuo yra paskirtas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Tokia viešai skelbiama informacija gali būti renkama, be kita ko, ir priešiškų valstybių. Todėl, E. Leonaitės vertinimu, tikslinga apsvarstyti, ar esamas teisinis reguliavimas iš tiesų yra suderinamas su nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais.

Seimo kontrolierės nuomone, informuojant karo prievolininkus pakaktų apsiriboti jau dabar esančia galimybe sužinoti aktualią informaciją puslapyje sauktiniai.karys.lt įvedus savo vardą, pavardę, gimimo datą ir du paskutinius asmens kodo skaičius. Tuo tarpu šaukimo proceso skaidrumo užtikrinimo tikslais siūlytina apsvarstyti kitas, mažiau rizikų keliančias priemones.

Seimo kontrolierių įstaigos pranešimas žiniasklaidai

Pranešime nurodoma, kad 2013-2024 m. Europos Sąjungoje (ES) būsto kainos vidutiniškai padidėjo daugiau nei 60 procentų ir augo greičiau nei namų ūkių pajamos. Prognozuojama, kad per artimiausią dešimtmetį ES kasmet gali trūkti iki 650 tūkst. būstų, o reikalingos investicijos sieks iki 150 mlrd. eurų per metus.

Panaši situacija ir Lietuvoje. Nuo 2015 m. būsto kainos šalyje išaugo daugiau nei dvigubai, o nuomos kainos padidėjo apie 65 proc. – tai spartesnis augimas nei ES vidurkis. Šiuo metu Lietuvoje trūksta apie 10,6 tūkst. socialinių būstų, o kai kuriose savivaldybėse jo tenka laukti beveik maksimalų terminą – 3 metus.

2024 m. didžiuosiuose miestuose beveik 10 proc. gyventojų būstui skyrė daugiau nei 40 proc. savo gaunamų pajamų, o kaimo vietovėse – dar daugiau. Taip pat išlieka aukštas perpildyto būsto (kuomet būstas neturi atskiro kambario suaugusiam gyventojui ar porai, dviem tos pačios lyties vaikams nuo 12 iki 17 metų) rodiklis – didmiesčiuose jis viršija 30 proc., kai ES vidurkis yra gerokai mažesnis.

EK dokumente pažymima, kad būsto pasiūla šiuo metu neatitinka paklausos dėl didelių statybos sąnaudų, inovacijų ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo. Todėl būsto krizė jau paliečia ne tik socialiai pažeidžiamus žmones, bet ir jaunus, vidutines pajamas gaunančius asmenis. 

Europos Komisija šią situaciją vertina kaip struktūrinę problemą ir parengė keturių ramsčių veiksmų planą.

Pirmiausia siūloma didinti būsto pasiūlą. Siūloma didinti statybos pramonės našumą ir inovacijas, mažinti biurokratiją, gerinti būsto kokybę ir tvarumą.  EK siūlo supaprastinti leidimų išdavimo tvarką, taikyti šiuolaikinius statybos metodus, skatinti pastatų renovaciją ir keisti būsto paskirtį vietoje namų griovimo. Taip pat bus parengtas būsto supaprastinimo dokumentų rinkinys, padėsiantis valstybėms peržiūrėti ir supaprastinti nacionalines leidimų išdavimo taisykles, statybos kodeksus. Akcentuojama ir pagalba rengiant renovacijos planus. 

Antrajame ramstyje kalbama apie investicijas. Planuojama telkti viešąsias ir privačias lėšas socialiniam ir įperkamam būstui statyti, supaprastinti valstybės pagalbos taisykles ir sukurti bendrą Europos investavimo platformą. Ji, padėtų valstybėms lengviau pritraukti finansavimą būsto projektams.

Trečioji plano dalis skirta trumpalaikės nuomos, spekuliacijos ir struktūrinių reformų klausimams. Joje pripažįstama, kad šios problemos lemia būsto kainų kilimą ir mažina pasiūlą ilgalaikei nuomai. Valstybės galės pačios vertinti šių veiksnių poveikį būsto rinkai ir priimti reikiamus sprendimus.

Ketvirtojoje plano dalyje kalbama apie jaunimą ir pažeidžiamiausias grupes. EK siūlo planuoti tikslines programas jaunimui bei studentų būsto plėtrą, stiprinti paramą pažeidžiamiems namų ūkiams.

„Europos Komisijos plane numatyti svarbiausi būsto politikos formavimo įrankiai, tačiau konkretūs sprendimai bus priimami nacionaliniu lygmeniu. Lietuva siekia sistemiškų, duomenimis grįstų sprendimų, o ne pavienių priemonių. Jau ir šiuo metu spartiname statybų leidimų išdavimo tvarką, mažiname biurokratiją. Šiuo metu laukiame būsto prieinamumo gerinimo galimybių vertinimo studijos rezultatų, o juos apibendrinę parengsime Nacionalinę būsto prieinamumo strategiją“, – sako Aplinkos ministerijos Būsto prieinamumo politikos grupės vadovė Laura Lukoševičienė.

Būsto prieinamumo gerinimo galimybių vertinimo studijos rezultatai bus paskelbti vasaros pradžioje. Joje bus išsamiai įvertinta būsto prieinamumo situacija Lietuvoje ir pasiūlytos priemonės prieinamumui didinti. Šis tyrimas leis įvertinti esamą situaciją, numatyti būsto prieinamumo tendencijas ateityje ir sukurti ilgalaikę tvarią strategiją. 

Su EK parengtu planu galima susipažinti čia.

Aplinkos ministerijos inf.

Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pristato atnaujintas Administracinių nusižengimų registro informacinės sistemos (ANRIS) ir Elektroninių paslaugų portalo (EPP) galimybes – dar greitesnį administracinėje teisenoje dalyvaujančių asmenų informavimą, patogesnį bendravimą ir daugiau paslaugų vienoje vietoje.

Gaukite pranešimą vos tik sistema užfiksuoja Kelių eismo taisyklių pažeidimą, iškart matykite sprendimus ir tvarkykite visus su administracinio nusižengimo byla susijusius veiksmus internetu.

Prisijunkite jau dabar - https://epaslaugos.ird.lt/login ir būkite informuoti pirmieji!

Kas naujo gyventojams ir transporto priemonių savininkams?

1. Automatiniai pranešimai el. paštu ar telefonu SMS žinute apie užfiksuotus KET pažeidimus.
2. Galimybė greitai peržiūrėti pažeidimo informaciją per Greitosios peržiūros srities nuorodą.
3. Užsienyje registruotų transporto priemonių savininkams – informacija visomis Europos Sąjungos kalbomis ir galimybė pateikti vairavusio asmens duomenis ar sumokėti baudą.
4. Elektroniniu būdu pateikti paaiškinimus, prašymus, skundus ir kitus procesinius dokumentus.
5. Galimybė peržiūrėti procesinius sprendimus ir dokumentus, bei sumokėti paskirtas baudas EPP sistemoje.

Lietuvos policijos inf.

Šiemet iki vasario 19 d. transporto priemonėse jau kilo 141 gaisras (sausį – 78, vasarį – 63), kai pernai tuo pačiu laikotarpiu jų buvo 105 – beveik 34 proc. mažiau. 2025 metais Lietuvoje užfiksuoti 845 transporto priemonių gaisrai – jie sudarė 10,6 proc. visų gaisrų. Lyginant pastaruosius penkerius metus, šių gaisrų skaičius išlieka panašus.

Dažniausios transporto priemonių gaisrų priežastys – elektros instaliacijos gedimai (57,6 proc.) ir kiti techniniai gedimai (16,1 proc.). Vien per 2025 metus gaisrų metu buvo sunaikintos ar apgadintos 693 transporto priemonės, iš jų net 74,3 proc. – lengvieji automobiliai.

Žiemą šaltis vienu metu išryškina daugelį techninių problemų: nusilpsta akumuliatoriai, trūkinėja laidų izoliacija, atsiranda kuro ar alyvos nutekėjimų, po kapotu neretai įsikuria graužikai. Pirmo užvedimo metu atsiradusi kibirkštis ar ant įkaitusių detalių patekę degūs skysčiai dažnai tampa gaisro priežastimi.

Papildomą riziką kelia ir ilgas automobilio šildymas vietoje – stovint kaista laidai, kaupiasi degūs garai, dirba šildytuvai. Pavojinga ir daug kartų iš eilės bandyti užvesti variklį, nes perkaitinama elektros sistema.

Gyventojams – paprastos prevencijos taisyklės

Jei jaučiate degėsių ar kuro kvapą – automobiliu nevažiuokite ir nebandykite jo užvesti, pirmiausia jį būtina patikrinti. Žiemą taip pat svarbu nuvalyti sniegą nuo duslintuvo. Gesintuvą rekomenduojama laikyti salone, nes gaisras po kapotu išplinta per kelias minutes.

Ką daryti užsidegus automobiliui

Pirmiausia reikia nedelsiant sustoti, išjungti variklį, įjungti avarinį signalą, visus žmones patraukti saugiu atstumu ir skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112.

Jei gaisras tik prasidėjęs ir turite gesintuvą, kapotą galima praverti tik šiek tiek ir purkšti į variklio skyrių. Jo negalima atidaryti plačiai, nes patekęs deguonis staigiai sustiprina liepsną. Jei ugnis didelė, girdisi spragsėjimas ar dūmai veržiasi į saloną – būtina atsitraukti ir laukti ugniagesių. Automobilis gali sudegti per kelias minutes, todėl svarbiausia saugoti žmones, o ne turtą.

Jei užsidegė elektromobilis

Veiksmai pradžioje tokie patys – sustoti, išjungti automobilį, pasitraukti ir kviesti pagalbą. Tačiau elektromobilio baterijos gaisro patiems gesinti praktiškai neįmanoma. Pastebėjus intensyvų dūmijimą iš automobilio apačios, šnypštimą ar aitrų kvapą, reikia nedelsiant trauktis bent 30–50 metrų ir nebandyti atidaryti kapoto ar automobilio dugno. Toks gaisras gali atsinaujinti net po užgesinimo, todėl gyventojų bandymai gesintuvu dažnai būna pavojingi.

PAGD primena – kilus transporto priemonės gaisrui svarbiausia žmogaus saugumas ir kuo greičiau iškviesta pagalba.

Konkursas organizuojamas vadovaujantis Kultūros projektų finansavimo iš Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšų nuostatais, patvirtintais Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1TS-216.

Konkursui teikiamo kultūros projekto veiklos turi atitikti bent vieną iš žemiau išvardytų finansuotinų veiklos sričių:

- tautinės ir etninės kultūros tradicijų puoselėjimas;

- naujų kultūros paslaugų ir produktų kūrimas;

- kultūrinės įtraukties ir kultūros paslaugų prieinamumo didinimas;

- daugiakultūrio dialogo ir tautinių mažumų kultūros savitumo skatinimas bei puoselėjimas;

- skirtingų socialinių grupių dalyvavimo kultūrinėje ir meninėje veikloje skatinimas;

- vietos bendruomenės kultūros poreikių tenkinimas, kūrybiškumo, bendruomeniškumo ir pilietiškumo didinimas.

Kultūros projektų paraiškas (1 priedas) Konkursui gali teikti Jonavos rajone registruotos nevyriausybinės organizacijos (asociacijos, klubai, draugijos, kūrybinės sąjungos ir kt.) (toliau – NVO).

Viena NVO Konkursui gali pateikti vieną kultūros projekto paraišką.

Projektų paraiškos priimamos iki 2026 m. kovo 23 d. 18 val.

Paraiškas, pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, su pridedamais dokumentais siųsti savivaldybės el. p.: administracija@jonava.lt arba pristatyti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Bendrajam skyriui, adresu, Žeimių g. 13, Jonava, I aukštas, 124 kab.

Jonavos rajono savivaldybės darbo laikas: pirmadieniais nuo 8.00 val. iki 18.00 val., antradieniais - ketvirtadieniais nuo 8.00 val. iki 17.00 val., pietų pertrauka nuo 12.00 val. iki 12.45 val., penktadieniais nuo 8.00 val. iki 14.00 val. be pietų pertraukos.

Daugiau informacijos tel. +370 349 20 726, el. p. lina.paulaviciene@jonava.lt

NUOSTATAI

PARAIŠKOS FORMA

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) kartu su Nacionaliniu krizių valdymo centru, savivaldybėmis ir kitomis atsakingomis institucijomis toliau koordinuotai rengiasi galimoms potvynių Lietuvoje grėsmėms. Kol kas situacija šalyje stabili, vandens lygis skirtingose teritorijose nuolat stebimas, rizikos vertinimas, remiantis hidrometeorologiniais duomenimis ir prognozėmis, atliekamas kasdien.

Specialistai pabrėžia, kad šis laikotarpis yra tinkamiausias metas gyventojams pasiruošti – įsivertinti gyvenamosios vietos riziką, apgalvoti veiksmus užliejimo atveju ir pasirūpinti būtiniausiomis priemonėmis. Pasak PAGD pareigūnų, situacija gali greitai pasikeisti, todėl išankstinis pasiruošimas – būtinas.

Siekiant, kad rizikos zonoje esantiems gyventojams aktuali informacija būtų lengvai prieinama vienoje vietoje, programėlėje LT72 ir internetinėje svetainėje lt72.lt specialistai parengė atsakymus į gyventojams dažniausiai kylančius klausimus (DUK). Informacija, pagal poreikį ir situacijos pasikeitimus, čia bus nuolat atnaujinama. Taip pat gyventojai gali sekti potvynio rizikos zonų žemėlapį, kuriame operatyviai pateikiami naujausi duomenys apie galimas užliejamo teritorijas. Žemėlapį rasite – ČIA. 

Jau kitą savaitę LR Vyriausybėje įvyks tarpinstitucinės stalo pratybos, skirtos suderinti skirtingų institucijų veiksmus galimo potvynio metu: bus tikrinamos sprendimų priėmimo, informacijos perdavimo ir reagavimo procedūros, kad pagalba gyventojams būtų suteikta maksimaliai greitai  ir be trikdžių.

Rizikos zonoje esančios savivaldybės jau yra numačiusios gyventojų perspėjimo, evakuacijos ir laikino apgyvendinimo tvarkas. Prireikus, žmonės būtų apgyvendinami iš anksto įrengtose vietose, užtikrinant būtinas gyvenimo ir socialines sąlygas, prioritetą teikiant pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Kartu planuojamos turto apsaugos ir viešosios tvarkos užtikrinimo priemonės.

Taip pat įvertintas gyvybiškai svarbių paslaugų tęstinumas – numatyti alternatyvūs elektros ir vandens tiekimo sprendimai, parengti generatoriai, vandens pristatymo priemonės ir siurbliai. Praktiniame lygmenyje, prioritetas teikiamas prevencinėms techninėms priemonėms: ledo dangos silpninimui ir ardymui saugiose vietose, vandens srautų reguliavimui bei apsauginių priemonių parengimui. PAGD ir savivaldybės inventorizavo ir perkėlė apsaugos priemones arčiau rizikos zonų,  ugniagesiai gelbėtojai pasirengę vykdyti gelbėjimo, pagalbos evakuacijos metu darbus. 

Pajėgos yra pasirengusios vykdyti vandens šalinimo, gyventojų gelbėjimo ir kitus būtinus darbus siekiant apsaugoti žmonių gyvybes ir kuo labiau sumažinti galimą žalą. Gyventojai turėtų sekti tarnybų rekomendacijas ir nurodymus.

Institucijos ragina gyventojus nelaukti kritinės situacijos ir pasirengti iš anksto – prevencija ir savalaikis informuotumas leidžia efektyviausiai suvaldyti stichinių reiškinių padarinius.

PAGD inf.

Viename iš pastarųjų AOTD fiksuotų atvejų socialiniame tinkle „Telegram“, verbuojamo asmens prašoma išplatinti skrajutes su užrašu užsienio kalba „Vilnius mūsų“. Už atliktą darbą siūlomas atlygis. Verbuojamam asmeniui paprašius apmokėti patirtas išlaidas už spausdinimą, atsisakoma, nurodant prieš tai užklijuoti bent dalį skrajučių ir taip užtikrinti užduoties įvykdymą. „Šias skrajutes atspausdink spalvotu spausdintuvu A6 formatu, iškirpk ir priklijuok judriose vietose, geriausia klijuoti arčiau miesto centro, nufotografuok kiekvieną skrajutę. Atsiųsk man visas nuotraukas – atsitiktinai tikrinsim skrajutės matomumą, po patikrinimo gausi 50 eurų už 100 skrajučių“, – rašoma verbuojamam asmeniui išsiųstose žinutėse. 

Asmenims verbuoti naudojami įvairūs būdai – gali būti manipuliuojama arba šantažuojama, pasinaudojant asmens pažeidžiamumu, tokiu kaip prasta finansinė padėtis, priklausomybės ar ideologija.

Verbuojant socialiniuose tinkluose iš pradžių prašoma atlikti nesudėtingo pobūdžio užduotis, tokias kaip paminklų išniekinimas apipilant juos dažais, užrašai ant sienų ar politinio pobūdžio plakatų, skrajučių, lipdukų platinimas. Vėliau siūlomos sudėtingesnės užduotys – užverbuotų asmenų gali būti prašoma šnipinėti: stebėti, fotografuoti bei siųsti priešiškoms žvalgybos ir saugumo tarnyboms surinktą informaciją apie Lietuvos kariuomenės karinius dalinius, NATO pajėgų dislokacijos vietas, karinio transporto judėjimą Lietuvos keliais, ypatingos svarbos ir kitą civilinę infrastruktūrą. Vėliau siūloma įvykdyti sabotažo veiksmus Lietuvoje ir užsienio valstybėse. 

AOTD turimais duomenimis, pasiūlymų užsakovai yra asmenys, susiję su priešiškų valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybomis, todėl raginama išlikti budriems ir nepriimti siūlymų vykdyti tokio pobūdžio užduotis, kurios turi neteisėtos veikos požymių.

Lietuvos žvalgybos tarnybos primena, kad Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas užtikrina teisėtą galimybę būti atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės asmenims, laiku ir tinkamai informavusiems apie jau vykdomą šnipinėjimo veiką arba pirmuosius tokios veiklos žingsnius, kai jiems yra siūloma rinkti bei teikti priešiškų valstybių žvalgybos ir saugumo tarnyboms tiek įslaptintą, tiek neįslaptintą, viešo pobūdžio informaciją bei vykdyti kitas užduotis. Raginame asmenis, kontaktavusius su priešiškomis užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybomis, kreiptis į Lietuvos žvalgybos institucijas ir tokiu būdu ne tik pasinaudoti galimybe būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, bet ir prisidėti užkardant planuojamas ir vykdomas nusikalstamas veikas.

KAM inf.

„Laukiniai gyvūnai gyvena savo plėšrūnų gyvenimą. Nereikia jų trikdyti, šaudyti ar kitaip jiems kenkti vien todėl, kad jie elgiasi taip, kaip numato gamta“, – teigia ji.

Anot B. Macienės, viešojoje erdvėje pasirodantys straipsniai apie plėšrūnus turėtų būti itin atsargūs, kad neskatintų neigiamos nuomonės formavimo. Jos manymu, informacija apie gamtą turi būti kiek įmanoma tiksli, subalansuota ir nešanti pozityvią žinią.

„Straipsnių apie mūsų gamtą reikia kuo daugiau, tačiau jie turi būti teisingi, nešantys geras mintis. Gamta Lietuvoje ir taip intensyviai naudojama, miškai kertami, buveinės nyksta. Tai liūdina. Ką paliksime ateities kartoms?“ – svarsto pašnekovė.

Birutė Macienė ragina daugiau dėmesio skirti ne plėšrūnų baimei, o platesniam kontekstui – žmogaus poveikiui aplinkai ir atsakomybei už tai, kokią Lietuvą paveldės ateinančios kartos.

,,Leiskit vilkams gyventi savo gyvenimą miške. Miškai masiškai naikinami, o tai reiškia, kad visiems laukiniams gyvūnams sunkiau nesusidurti su žmogumi. Tuo labiau, šitokią atšiaurią žiemą, kaip šita", - teigia moteris. 

Šiemet vienkartinių pakuočių užstato sistema mini dešimties metų jubiliejų, pažymėdama reikšmingą aplinkosauginį pokytį šalies kasdienybėje. Rezultatai kalba patys už save – kasmet Lietuvoje sugrąžinama apie 9 iš 10 gėrimų pakuočių. Tai ne tik skaičiai, bet ir aiškus įrodymas, kad per dešimtmetį šalyje susiformavo tvarus įprotis, pakeitęs požiūrį į tarą.

Tai patvirtina ir „Spinter Research“ atliktas šalies gyventojų tyrimas dėl vienkartinių pakuočių užstato sistemos – šiuo metu ja naudojasi net 95 proc. Lietuvos gyventojų, o tai rodo itin platų visuomenės palaikymą.

Nuoseklumas, kuris virto rezultatais

Per 10 metų užstato sistemos veiklos laikotarpį Lietuvoje jau grąžinta daugiau kaip 6,2 mlrd. vienkartinių pakuočių. Didžiausią dalį sudaro plastikinės (PET) pakuotės – jų grąžinta per 3,3 mlrd., taip pat daugiau kaip 2,5 mlrd. metalinių ir daugiau nei 366 mln. stiklinių pakuočių.

Tai vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip nuosekliai veikianti sistema per laiką sukuria apčiuopiamą naudą aplinkai. Skaičiuojama, kad perdirbus grąžintas pakuotes, per dešimtmetį išvengta daugiau kaip 580 tūkst. tonų anglies dioksido emisijų. Didžiausią poveikį čia turėjo metalinių pakuočių perdirbimas (apie 336 tūkst. tonų CO2), PET pakuotės (apie 227 tūkst. tonų), o stiklinių pakuočių perdirbimas leido sutaupyti dar per 16 tūkst. tonų CO2.

„Kai kalbame apie daugiau kaip šešis milijardus grąžintų pakuočių ir šimtus tūkstančių tonų neišmestų anglies dioksido emisijų, tai nebėra tik teorija. Tai labai konkretus poveikis aplinkai, kurį sukūrė kasdieniai žmonių sprendimai – grąžinti plastiko, metalo ar stiklo pakuotę. Užstato sistema parodė, kad nuosekliai veikiantis sprendimas, palaikomas visuomenės, per laiką duoda išmatuojamą ir reikšmingą rezultatą. Šis jubiliejus – gera proga padėkoti visiems, kurie tapo šios sistemos dalimi, o šiais metais ir toliau pagrindinį dėmesį skirsime tam, kad pasiekimai tvarumo atžvilgiu būtų dar didesni“, – teigia Gintaras Varnas, VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas.

Parduotuvėse – kasdienybė, miestuose – rekordai

Augant užstato sistemos mastui, natūraliai augo ir gyventojų lūkesčiai taromatų patogumui. Greitis, sklandus aptarnavimas ir galimybė grąžinti didesnius pakuočių kiekius tapo savaime suprantamais reikalavimais. Šiandien Lietuvoje veikia apie 1300 taromatų, o didžiuosiuose miestuose vis plačiau diegiami ir R1 tipo taromatai, leidžiantys vienu metu grąžinti daugiau nei 100 plastiko ar metalinių pakuočių.

„Atsiradus taromatams, rūšiavimas tapo paprastesnis ir automatizuotas, o atiduodamos taros kiekiai išaugo. Pirkėjai tapo sąmoningesni – tara dažniau rūšiuojama ir priduodama, nes visi nori atsiimti paliktą dešimties centų užstatą. Pastebime, kad kai kurie pirkėjai į taromatą atvyksta su pilnu maišu ar net keliais, o gautą čekį panaudoja apsipirkdami parduotuvėje“, – sako „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. 

Anot jos, svarbiu pokyčiu tapo ir galimybė už tarą gautą sumą paaukoti. „Per pastaruosius dvejus metus gyventojų paaukota suma prie „Iki“ parduotuvių įrengtuose taromatuose išaugo daugiau nei 66 proc. „Iki“ taromatuose galima paaukoti keturioms organizacijoms – „Blue/Yellow“, „Maisto bankui“, Raudonajam Kryžiui ir „Sengirės“ fondui“, – pažymi G. Kitovė.

Vienkartinių pakuočių užstato sistema išsiplėtė ne tik prekybos vietose, bet ir viešojo maitinimo, viešbučių ir biurų sektoriuose – pakuočių surinkimas šiandien vykdomas jau daugiau nei 850 vietų, beveik dvigubai daugiau nei prieš 10 metų.

Bendrai 2025 metais daugiausia užstato sistemos pakuočių surinkta Vilniaus mieste – daugiau kaip 7,2 tūkst. tonų, Kaune – apie 3,7 tūkst. tonų, Klaipėdoje – beveik 1,8 tūkst. tonų. Toliau rikiuojasi Šiauliai (per 1 tūkst. tonų) ir Panevėžys (apie 900 tonų).

Švaresnis srautas – daugiau galimybių pramonei 

Užstato sistema šiandien veikia kaip vientisa grandinė – nuo surinkimo iki perdirbimo. Kiekviena jos dalis svarbi, o sklandus bendradarbiavimas leidžia pasiekti rezultatų, kuriais gali didžiuotis visa šalis.

„Užstato sistema leido pasiekti aukštą surinkimo lygį – dėl to daugiau perdirbimui tinkamos žaliavos gaunama Lietuvoje ir mažėja priklausomybė nuo importo. Srautas tapo švaresnis, ypač kalbant apie PET, todėl galime efektyviau perdirbti ir gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Kai žaliavos srautas prognozuojamas, lengviau planuoti technologines investicijas ir plėtrą. Taip pat matome ir visuomenės įsitraukimą. Žmonės ne tik rūšiuoja, bet ir supranta pakuotės vertę“, – sako „GreenTech Baltic“ generalinis direktorius Romanas Grigaravičius.

Jo teigimu, Lietuva šiandien gali būti laikoma sėkmės pavyzdžiu ne tik dėl pačios sistemos, bet ir dėl sklandžios visų jos dalyvių partnerystės. 

„Surinkimo rodikliai yra vieni aukščiausių regione, o sistema veikia stabiliai ir skaidriai. Tai stiprus progresyvus pavyzdys užstato sistemos srityje, o kitas žingsnis – tapti pilnai žiedinės ekonomikos lydere“, – pažymi R. Grigaravičius.

Investicija į pasitikėjimą

Aludarių gildijos prezidentas, USAD valdybos narys Saulius Galadauskas sako, kad užstato sistema gamintojams nuo pat pradžių buvo ne formalumas, o sąmoningas pasirinkimas.

„Pagal ES direktyvą užstato sistema gamintojams pareiga realiai taps tik nuo 2029 metų. Tačiau dar prieš daugiau nei dešimtmetį ją kūrėme jausdami atsakomybe už Lietuvos ir mūsų planetos ateitį. Todėl tai vienareikšmiškai buvo investicija į ilgalaikį pasitikėjimą ir tvarumą“, – teigia S. Galadauskas.

Anot jo, didžiausia sistemos nauda – visuomenės įsitraukimas ir bendradarbiavimas.

„Kasmetinės Lietuvos gyventojų apklausos rodo, kad sistema veikia puikiai, aplinkosauginiai tikslai pasiekti, o žmonės dar atsakingiau žiūri į atliekų rūšiavimą. Taip pat džiaugiamės gražiu gamintojų ir prekybininkų bendradarbiavimu. Tai, kad buvome tarp pirmųjų įdiegę pilnai automatizuotą ir vartotojams patogią sistemą, leido garsinti Lietuvą kaip pažangią ir modernią šalį“, – sako S. Galadauskas.

Daugiau nei surinkimas: švietimas ir bendros iniciatyvos

Per dešimtmetį užstato sistema tapo ne tik atliekų surinkimo mechanizmu, bet ir svarbia aplinkosauginio švietimo platforma. Tyrimo duomenys rodo, kad praėjusiais metais daugiau nei 70 proc. apklaustųjų teigė, jog užstato sistema ugdo sąmoningumą ir skatina rūšiuoti atliekas, o daugiau nei pusė respondentų nurodė, kad ji didina domėjimąsi aplinkosaugos temomis.

Tai atspindi ir įvairios iniciatyvos – nuo „Nenykstančių rūšių“, ketverius metus iš eilės vykusių „EKO lenktynių“ iki „Tarara“ kampanijos, parodžiusios, kad tvarūs sprendimai gali būti pristatomi kūrybiškai ir su šypsena.

Reikšminga iniciatyva tapo ir kampanija „Keisk tarą į šlamančius“, kurios metu gyventojai taromatuose gautą užstatą galėjo paaukoti „Sengirės fondui“. 2024–2025 metais šios iniciatyvos dėka jau išpirkti šeši senųjų miškų sklypai, išsaugant daugiau nei 64 hektarus vertingų miškų.

Dešimt metų parodė, kad net ir nedidelis kasdienis veiksmas gali tapti reikšmingu pokyčiu visai šaliai – kai prie jo prisideda verslas, prekybininkai, perdirbėjai ir milijonai žmonių.

Apie VšĮ „Užstato sistemos administratorius“

Užstato sistema Lietuvoje veikia nuo 2016 m. Jos veikla šalyje rūpinasi Lietuvos gėrimų gamintojų, importuotojų bei pardavėjų įsteigta ne pelno organizacija VšĮ „Užstato sistemos administratorius“. USAD kasmet surenka 9 iš 10 į rinką išleidžiamų gėrimų skardinių bei vienkartinių stiklinių ir plastikinių butelių.

Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl narkotikų kontrabandos (kvaišalai aptikti iš užsienio atgabentoje siuntoje), MKT Kauno skyriaus pareigūnai gavo informacijos, kad analogiškos medžiagos Lietuvoje atvirai pardavinėjamos erotinių prekių „Aistra“ parduotuvėse.

Tiesa, ten šie produktai buvo pristatomi kaip odinių drabužių ir kitų odos gaminių valikliai, nors iš tikrųjų naudojami kaip patalpų oro gaivikliai, aromatizatoriai. Gaminių sudėtis internetinėje parduotuvėje tiksliai nurodoma nebuvo, buteliukai su šiais kvapais paprastai atvirai nedemonstruoti ir parduotuvių lentynose. Pirkėjams juos išsiųsdavo siuntomis arba įteikdavo iš rankų į rankas – tik tuomet ir buvo galima sužinot tikslią gaminio sudėtį.

Vasario 12 d. MKT pareigūnai atliko kratas aštuoniose „Aistra“ parduotuvėse – Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Taip pat patikrintas ir įmonės sandėlis Kėdainių rajone.

Aptikta ir sulaikyta 1 192 įvairių rūšių 10 ml talpos buteliukų su skysčiu, kurio sudėtyje, įtariama, yra psichotropinių medžiagų amilnitrito ir izopropilnitrito.

Tai naujosios psichoaktyvios medžiagos, sukeliančios trumpalaikę euforiją, šilumos pjūtį, raumenų atsipalaidavimą, tačiau toksiškos – galinčios sukelti alpimą, regos sutrikimus, pavojingos žmonėms, turintiems širdies problemų.

Abi šios medžiagos yra įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, bet leidžiamos naudoti medicininiais tikslais arba pramonėje. Tačiau fiziniams asmenims šias medžiagas įsigyti draudžiama, taip pat jomis draudžiama ir mažmeninė prekyba.

Įmonės direktoriui pareikšti įtarimai dėl galimo neteisėto vertimosi ūkine veikla (pagal Baudžiamojo kodekso 202 str. 1 dalį) ir neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (Baudžiamojo kodekso 260 str. 1 dalis). Jam skirta kardomoji priemonė – periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Kauno apygardos prokuratūros 3–iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.

LR Muitinės inf. 

RRT atstovai pabrėžia, kad patyčių daugėja ne vien dėl išaugusio vaikų laiko internete – vis sudėtingesnė tampa ir pati skaitmeninė aplinka.

„Patyčios vis dažniau vyksta uždarose grupėse, nišinėse platformose, kur turinys nėra viešas ir jį sunku pasiekti. Tai reiškia, kad tokius atvejus nagrinėti tampa gerokai sudėtingiau ir reikia daugiau laiko. Be to, veiksmų galime imtis tik tada, kai patys galime pamatyti ir įvertinti originalų turinį“, – sako RRT Skaitmeninės erdvės priežiūros grupės vadovė Justina Paulauskaitė.

Pernai RRT gavo 186 su patyčiomis susijusius pranešimus, iš kurių pasitvirtino net 143 pranešimai. Palyginimui: 2024 metais pasitvirtinusių pranešimų apie patyčias buvo 47, o 2023-iaisiais – vos 27.

RRT atstovas pažymi, kad žmonės vis geriau atpažįsta nepilnamečiams neigiamą poveikį darantį turinį – pernai iš visų gautų pranešimų pasitvirtino 64 procentai.

„Kai kyla įtarimas dėl netinkamo turinio internete, visada geriau pranešti nei likti abejingam. Matome akivaizdų pokytį – žmonės tampa sąmoningesni, tai liudija ne tik augantis pranešimų skaičius, bet ir gebėjimas atskirti draudžiamą bei žalingą turinį. Prieš kelerius metus pasitvirtindavo vos trečdalis“, – pastebi J. Paulauskaitė.

Praėjusiais metais padaugėjo pranešimų ir dėl vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdų internete. Didžioji dalis tokio turinio buvo publikuota užsienio šalių tarnybinėse stotyse, todėl šie pranešimai buvo persiųsti kitų šalių interneto karštosioms linijoms – tarptautinės interneto karštųjų linijų asociacijos INHOPE narėms. Iš viso 2025 metais tokių pranešimų buvo 280, 2024-aisiais – 237.

„Vaikų seksualinio išnaudojimo medžiaga yra draudžiama visame pasaulyje, todėl dėl tokio turinio reaguojama labai greitai. Jei jis publikuojamas Lietuvoje, visą informaciją perduodame policijai ir pranešame prieglobos paslaugų teikėjui, kad turinys būtų kuo greičiau pašalintas“, – aiškina RRT atstovė. 

120 gautų pranešimų buvo persiųsti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui, įtarus kibernetinį incidentą ar internetinio sukčiavimo atvejį. 1 265 pranešimai buvo persiųsti įvairių šalių interneto paslaugų teikėjams, svetainių savininkams, socialinių tinklų valdytojams su NTD žyma apie jų svetainėse ar tinkluose esantį draudžiamą skleisti interneto turinį, nurodant, kad jis būtų kuo skubiau pašalintas.

512 gautų pranešimų, kuriais buvo pranešta apie draudžiamą turinį, buvo pasikartojantys, t. y. apie tą patį turinį, dėl kurio buvo imtasi veiksmų.

Per 2025 metus RRT specialistai suteikė 254 konsultacijas socialinių tinklų naudotojams dėl neteisėtai paskelbtos asmeninės ar žalingos informacijos pašalinimo, užgrobtų paskyrų susigrąžinimo, tinkamų saugumo ir privatumo parinkčių nustatymo socialiniuose tinkluose. Palyginti su 2024 metais, tokių konsultacijų poreikis sumažėjo 17 procentų.

Į RRT galima kreiptis aptikus pornografinį, vaikų seksualinio išnaudojimo, patyčias, smurtą, rasinę ar tautinę nesantaiką kurstantį turinį internete.

Naujausias netinkamos daugiabučių administravimo kontrolės pavyzdys – Vilniuje 

Seimo kontrolierė dr. Jolita Miliuvienė gavo pareiškėjo skundą dėl netinkamų Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų, susijusių su skundų nagrinėjimo terminais ir bendrojo naudojimo objektus administruojančios UAB „Civinity Namai“ veiklos priežiūra ir kontrole. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėdama asmens skundus dėl administratoriaus veiklos savivaldybė veikė formaliai ir biurokratiškai. 

Problemų kilo, kai UAB „Civinity Namai“ daugiabučio namo gyventojams pateikė beveik 30 tūkst. eurų siekiančią stogo darbų sąmatą, kurioje nebuvo nurodyta, už ką konkrečiai bus mokamos prašomos lėšos (už kokias medžiagas ar atliekamus darbus), o dauguma eilučių paliktos tuščios arba užpildytos atsitiktiniais žodžiais. Be to, prieš keletą metų Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu namo administratoriui turėjo būti pervesti 2 559 eurų suma, skirta stogo trūkumų šalinimo darbams. Iš šios sumos buvo panaudoti tik keli šimtai, todėl turėjo likti 1 857,78 eurų, bet apie šios sumos pervedimą į kaupiamąją sąskaitą arba kitokį panaudojimą gyventojai informuoti nebuvo. 

Pareiškėjui kreipusis į savivaldybę ir paprašius paaiškinimų, ar administratorius gali taip elgtis, pirmojo atsakymo teko laukti daugiau nei metus, antrojo – du su puse mėnesio, nors teisės aktai numato, kad gyventojų skundai turi būti išnagrinėti ir atsakymai pateikti per 20 d. d. Gauti atsakymai neišsklaidė abejonių dėl neaiškaus lėšų panaudojimo. Savivaldybė nurodė, kad nėra vienos patvirtintos sąmatos formos, o sąmatų vertinimas apskritai nepriskirtas savivaldybės administracijos kompetencijai. Savivaldybė iš tiesų negali kontroliuoti, kiek ir kam lėšų naudojama (tai susirinkimuose sprendžia patys gyventojai), tačiau teigti, kad gyventojams gali būti pateikta sąmata, kurioje net nenurodyta, už ką bus mokamos tam tikros sumos, kontrolierės nuomone, rodo akivaizdų nenorą iš esmės gilintis į problemą. Kalbant apie ankstesniems stogo darbams neišnaudotą sumą, savivaldybė pripažino, kad administratoriaus ataskaitoje pinigų likučio pervedimas į kaupiamąją sąskaitą nėra patvirtintas, todėl ataskaita laikytina netinkama. Vis dėlto savivaldybė nesiaiškino, kur apskaitytos nepanaudotos lėšos ir kaip tai atsispindi finansiniuose dokumentuose. 

Seimo kontrolierė konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė pernelyg formaliai reagavo į pareiškėjo keliamas problemas, laiku nenustatė daugiabutį namą administruojančios įmonės padarytų pažeidimų ir nesiėmė griežtesnių priemonių administratoriaus atžvilgiu, taip sudarydama prielaidas pažeidimams kartotis. Be to, nesilaikė nustatytų terminų ir pateikė pareiškėjui išsamumo principo neatitinkančius atsakymus. 

Kada teikti skundą Seimo kontrolierei? 

Į Seimo kontrolierę dėl daugiabučio namo administravimo galima kreiptis tais atvejais, kai savivaldybė netinkamai vykdo jai pavestą administratorių veiklos priežiūrą ir kontrolę.  

Tai gali būti situacijos, kai administratorius neorganizuoja ar nekontroliuoja bendrojo naudojimo objektų priežiūros (pavyzdžiui, neužtikrina laiptinių valymo kokybės ir reguliarumo, sniego ar šiukšlių tvarkymo namui priskirtoje teritorijoje, neatlieka būtinų remonto darbų ir dėl to prastėja namo būklė), neteikia butų savininkams teisės aktuose numatytos informacijos ar dokumentų, o savivaldybė, gavusi gyventojų skundus, nesiima priemonių užtikrinti tinkamą administratoriaus veiklą. Jei daugiabutis namas neturi jam priskirtos teritorijos, savivaldybė yra tiesiogiai atsakinga už jo aplinkos tvarkymą. Savivaldybės neveikimas gali pasireikšti formaliais, neišsamiais atsakymais, savo atsakomybės neigimu, administratoriaus veiklos patikrinimų nevykdymu, taip pat skundų nagrinėjimo terminų nesilaikymu. 

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad Seimo kontrolierės tiria netinkamą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą, todėl negalime vertinti įmonių, vykdančių daugiabučių namų administravimą, bendrijų pirmininkų ar kitų įgaliotų asmenų veiklos. Kad ir kas būtų daugiabučio namo administratorius, jo veiklos priežiūrą ir kontrolę vykdo savivaldybė. Tačiau, jeigu savivaldybė neužtikrina tinkamo administratoriaus funkcijų vykdymo, nereaguoja į gyventojų skundus arba tai daro netinkamai, atsiranda pagrindas kreiptis į mus“, – sako J. Miliuvienė. 

Kontrolierė pažymi, kad savivaldybė ir Seimo kontrolierių įstaiga į procesą įsijungia jau įvykus pažeidimams, bet gyventojai gali jiems užkirsti kelią patys – perimdami iniciatyvą į savo rankas: aktyviai dalyvaudami susirinkimuose, laiku mokėdami mokesčius ir kaupdami lėšas, domėdamiesi planuojamais ir atliekamais remontais. Namo administratorius privalo planuoti darbus iš anksto ir šiuos planus teikti butų savininkams tvirtinti. Jeigu savininkai planų nepatvirtina, administratorius neturi pagrindo organizuoti jokių remonto darbų, išskyrus atvejus, kai įvyksta avarija arba namas neatitinka būtinųjų saugumo reikalavimų. Tokiais atvejais darbai gali būti organizuojami ir be savininkų sprendimo. Kokybišką daugiabučio administravimą galima užtikrinti ir įsteigus bendriją bei jos pirmininku išrinkus asmenį, kuriuo pasitiki ir kurio sąžiningumu neabejoja didžioji dauguma gyventojų.

Seimo kontrolierių įstaigos pranešimas žiniasklaidai

Kas yra sąnario endoprotezavimas?

Endoprotezavimas yra chirurginė operacija, kurios metu susidėvėjęs ar pažeistas sąnarys pakeičiamas dirbtiniu implantu. Valstybinė ligonių kasa (VLK) centralizuotai perka kelio, klubo, peties, alkūnės, čiurnos, riešinio nykščio sąnario endoprotezus, taip pat komponentus pakartotinėms (revizinėms) operacijoms, kai keičiamas anksčiau implantuotas endoprotezas.

„Ligonių kasa centralizuotai perka tik geros kokybės pasaulinio lygio gamintojų mechaninio ir cementinio tvirtinimo endoprotezus. O jeigu būtina, perka ir individualų, konkrečiam pacientui pritaikomą endoprotezą, pavyzdžiui, retų onkologinių kaulų ligų atveju“, – sako VLK Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Su kokiais sąnarių endoprotezų bei jų priedų gamintojais sutartis yra pasirašiusi ligonių kasa, galima rasti VLK interneto svetainėje.

Kokią įstaigą pasirinkti?

Pacientas, kurį vargina sąnarių skausmai, pirmiausia turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įtaręs ligą ir įvertinęs bendrą būklę, šeimos gydytojas pacientui išrašys siuntimą pas ortopedą traumatologą. Ortopedas nustatys diagnozę, paaiškins apie operacijos būtinybę, jos eigą, endoprotezo skyrimą ir kt.

G. Baranauskas primena, kad pacientas pats gali pasirinkti bet kurią gydymo įstaigą, teikiančią sąnarių endoprotezavimo paslaugas, kurioje nori konsultuotis ar operuotis. Svarbiausia įsitikinti, kad gydymo įstaiga, į kurią kreipsis, būtų pasirašiusi sutartį su ligonių kasa.

Šiuo metu Lietuvoje sąnarių endoprotezavimo paslaugas teikia 20 gydymo įstaigų įvairiuose Lietuvos miestuose. Šių gydymo įstaigų sąrašą ir visą informaciją galima rasti ligonių kasos interneto svetainėje.

Kaip įrašoma į eilę operacijai?

Jei ortopedas traumatologas nustato, kad operacija būtina, jis pats pateikia prašymą dėl kompensuojamojo endoprotezo VLK informacinėje sistemoje, pacientui tuo rūpintis papildomai nereikia.

Sužinoti savo vietą sąnarių endoprotezavimo eilėje pacientas gali prisijungęs per Elektroninius valdžios vartus arba VLK interneto svetainės Viešųjų elektroninių paslaugų asmeniniame posistemyje.

Taip pat apie endoprotezo skyrimą pacientas informuojamas vienu iš jo pasirinktu būdu – SMS, el. paštu arba laišku. Pranešime pacientui nurodomas jo eilės numeris; terminas iki kada reikia kreiptis į pasirinktą įstaigą dėl operacijos datos; laikas, per kurį privaloma susisiekti (30 dienų); informuojama, kad operacija turi būti atlikta per 120 dienų nuo endoprotezo skyrimo.

Ar galima atidėti endoprotezavimo operaciją, pakeisti eilę?

Pacientas, kuriam skirtas endoprotezas, gali vieną kartą atidėti operaciją, bet ne ilgiau nei 12 mėnesių nuo endoprotezo skyrimo dienos. Taip pat gali pakeisti gydymo įstaigą, jei joje trumpesnė eilė. Tam tereikia pateikti VLK laisvos formos prašymą bei atsiminti, kad į eilę naujoje įstaigoje jis perkeliamas pagal pirminio prašymo datą.

„Noriu priminti, kad svarbu laiku pasinaudoti paskirta arba atidėta operacijos data. Jeigu atidėjimo terminas praleidžiamas, į eilę endoprotezavimo operacijai pacientui teks registruotis iš naujo – taip prailgs laikas, kuris šiuo atveju yra labai svarbus“, – pabrėžia G. Baranauskas ir priduria, kad pacientas jokiu būdu negali perleisti savo operacijos eilės ar perduoti jam skirtą endoprotezą kitam žmogui.

Ar galima rinktis kitokį, brangesnį endoprotezą?

Pasak G. Baranausko, jei pacientas pageidauja endoprotezo, kurio ligonių kasa neperka, jis gali pasirinkti kitą gydytojo rekomenduotą endoprotezą. Bet pasirinkti galima tik tada, kai ateina paciento eilė arba operacija atliekama skubos tvarka.

Tokiu atveju pacientas gydymo įstaigai turi sumokėti kainų skirtumą tarp jo pasirinkto ir VLK kompensuojamo endoprotezo.

Ar skiriama reabilitacija po operacijos?

Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams, kuriems buvo atlikta endoprotezavimo operacija, gali būti skiriama medicininė reabilitacija, kuri padeda sugrąžinti judėjimo funkciją bei darbingumą, pagerinti gyvenimo kokybę.

Po endoprotezavimo reabilitacija skiriama prioriteto tvarka. Tai reiškia, kad reabilitacijos įstaiga tokį pacientą turi priimti pirmiausia. Atvykimo datą reabilitacijai turi suderinti ne pats pacientas, o siuntimą išdavusi įstaiga.

VLK inf. 

Didmeninės elektros energijos kainos savaitės vidurkis – 0,169 Eur/kWh – tai trečia pagal didumą savaitės vidutinė kaina šiais metais. 

Elektros energetikos įstatymo 46 str. 6 dalies 8 punktas nustato, kad nepriklausomi tiekėjai privalo „siūlyti buitiniams vartotojams 12 ir 24 mėnesių, o kitiems vartotojams – 12 mėnesių fiksuotos kainos sutartis“ tik tada, „kai turi daugiau kaip 200 000 vartotojų“. Daugiau kaip 200 tūkst. vartotojų turi du nepriklausomi tiekėjai – UAB „Ignitis“ ir UAB „Elektrum Lietuva“.

Fiksuotos elektros kainos planų tarifai per savaitę nepakito, didmeninei energijos kainai sumažėjus

Šiuo metu 6 mėn., 12 mėn. ir 24 mėn. elektros kainos fiksavimo laikotarpį siūlo po du tiekėjus, o 10 mėn. ir 14 mėn. fiksuotos kainos planus po vieną tiekėją. 

Per praėjusią savaitę Lietuvoje siūlomų 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifų nepriklausomi tiekėjai nekeitė. 

Siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų vienos laiko zonos 1 kWh vidutinės kainos per savaitę nepasikeitė ir sudaro 0,274 Eur/kWh (viena laiko zona) ir 0,264 Eur/kWh (dvi laiko zonos). 

Siūlomų 24 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinės kainos nepasikeitė ir sudaro 0,277 Eur/kWh (viena laiko zona) ir 0,267 Eur/kWh (dvi laikos zonos). 

Palyginimui, pernai vasario 18 d. siūlomų 12 mėn. fiksuotos elektros kainos planų 1 kWh vidutinės kainos buvo 0,241 Eur/kWh (viena laiko zona) bei 0,230 Eur/kWh (dvi laiko zonos), o 24 mėn. fiksuotos kainos planų vidutinės kainos – 0,246 Eur/kWh (viena laiko zona) bei 0,236 Eur/kWh (dvi laiko zonos). 

Planų su nefiksuota elektros energijos kaina vidutinė 1 kWh kaina (viena laiko zona, apskaičiuota pagal pastarosios savaitės „Nord Pool“ biržos vidutinę kainą) sudaro 0,362 Eur/kWh, arba 13,6 proc. mažiau už ankstesnės savaitės vidutinę kainą, kuri buvo 0,419 Eur/kWh. 

Nefiksuotos kainos planų vidutinė kaina 2026 m. sausio mėnesį – 0,343 Eur/kWh, arba 32 proc. didesnė už 2025 m. gruodžio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,260 Eur/kWh. 

Nefiksuotos kainos planų vidutinė kaina 2026 m. vasario mėn. (1–17 d.) kol kas yra 0,362 Eur/kWh, arba 5,5 proc. didesnė už sausio mėn. mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,343 Eur/kWh. 

Visuomeninio tiekimo elektros kaina (planas „Standartinis“) nuo 2026 m. sausio 1 d. yra 0,220 Eur/kWh (viena laiko zona), 0,258 Eur/kWh ir 0,156 Eur/kWh (dvi laiko zonos). 

Garantinio tiekimo elektros kainos (planas „Standartinis“) 2026 m. sausio mėn. palyginti su 2025 m. gruodžiu padidėjo 26–30 proc. – iki 0,323 Eur/kWh (viena laiko zona) bei iki 0,341 Eur/kWh ir 0,283 Eur/kWh (dvi laiko zonos).

Valstybės reguliuojama kainos dalis (persiuntimo paslauga) nuo 2026 m. sausio 1 d. padidėjo nuo 0,100 Eur/kWh iki 0,111 Eur/kWh (viena laiko zona, planas „Standartinis), o dviejų laiko zonų persiuntimo paslaugos kainos – nuo 0,116 Eur/kWh iki 0,129 Eur/kWh (dieninė kaina, planas „Standartinis“) ir nuo 0,063 Eur/kWh iki 0,071 Eur/kWh (naktinė kaina, planas „Standartinis“).

Daugiau informacijos skelbiama „Nepriklausomų elektros energijos tiekėjų pasiūlymuose“.

Nepriklausomų elektros tiekėjų pasiūlymai atnaujinami ir pateikiami apskaičiuojant prognozuojamą mėnesio sąskaitą. Kainos nurodomos be valstybės taikomų kompensacijų. Ši informacija yra skirta vartotojų informavimui. Ji neskirta nepriklausomų elektros tiekėjų vertinimui, jų pasiūlymų reklamai.

VšĮ Lietuvos energetikos agentūra

Joga – patyrusi grynųjų pinigų ieškotoja. Ieškoti nedeklaruotų pinigų ji pradėjo mokytis dar būdama vos keturių mėnesių. Šiandien ji dirba Vilniaus teritorinės muitinės mobiliojoje grupėje – tikrina transporto priemones kelio postuose, siuntas pašte, bagažą oro uoste. 

Nors patirties netrūksta, įgūdžiai nuolat tobulinami. Kartą ar du per metus Joga dalyvauja policijos organizuojamuose kursuose, kuriuos užbaigia testais ir gauna sertifikatus. Tarnyboje su savo kinologe ji treniruojasi vieną–du kartus per savaitę. Būtent todėl mokymams būtini tikri grynieji pinigai. 

Ilgą laiką pragulėjusios kupiūros pamažu praranda kvapą, todėl mokomąją medžiagą reikia nuolat atnaujinti – kaip ir dirbant su narkotinėmis medžiagomis. Pagal galimybes supjaustytas, iš apyvartos išimtas kupiūras muitinei perduoda Lietuvos bankas. 

Šunys reaguoja ne į nominalą, o į dažų sudėtį – 5 ar 500 eurų kupiūrų kvapas nesiskiria, nes jų dažų formulė ta pati. Skiriasi tik valiutos: pavyzdžiui, doleriai turi intensyvesnį kvapą nei eurai. Įtakos turi ir kiekis – kuo daugiau kupiūrų, tuo stipresnis kvapas ir lengviau jį aptikti. Todėl treniruotėse naudojami tiek maži, tiek dideli pinigų kiekiai – skirtingas intensyvumas šuniui reiškia skirtingą kvapo situaciją. 

Muitinės tarnybiniai šunys apmokomi ieškoti tabako gaminių, narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei grynųjų pinigų. Joga – viena iš pareigūnių, kurios darbas padeda užtikrinti, kad per Lietuvos sieną nebūtų gabenami nedeklaruoti pinigai. 

Lietuvos muitinės inf.    

Gelbėjimo tarnybas pranešimas pasiekė 12:26 val. Atvykus ugniagesiams, iš lengvojo automobilio variklio skyriaus rūko dūmai.

Gaisro metu išdegė lengvojo automobilio „Opel Zafira“ (2002 m.) prietaisų skydelis ir lubos.

Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba įvykių suvestinėje rašo, kad automobilis liepsnojo dėl transporto priemonės elektros instaliacijos gedimo. 

1 vieta – MediaPartner

„MediaPartner“ dažnai įvardijama kaip viena stipriausių Google reklamos agentūrų Lietuvoje dėl labai aiškaus fokusavimo į rezultatą ir duomenimis grįstą sprendimų priėmimą. Agentūra dirba tiek su smulkiu, tiek su vidutiniu ir dideliu verslu, o kampanijos planuojamos ne pagal šablonus, bet pagal realius verslo tikslus.

Agentūros stiprybė – nuoseklus požiūris: nuo rinkos analizės ir konkurentų vertinimo iki nuolatinės kampanijų optimizacijos ir skaidrios komunikacijos su klientu. Daug dėmesio skiriama ne tik paspaudimams, bet ir konversijų vertei, grąžai bei ilgalaikiam augimui.

Agentūros „Media Partner“ generalinė direktorė Vaida Lavrėnovienė pabrėžia, kad Google reklama negali būti vertinama kaip atskiras veiksmas.

„Efektyvi Google reklama prasideda ne nuo raktinių žodžių, o nuo verslo supratimo. Tik tada galima kurti kampanijas, kurios ne šiaip generuoja srautą, bet realiai prisideda prie pajamų augimo.“

2 vieta – SeoRocket

„SeoRocket“ gerai žinoma kaip agentūra, kuri apjungia SEO ir Google Ads sprendimus. Tai ypač patrauklu verslams, kurie nori ne trumpalaikio rezultato, o platesnės matomumo strategijos. Google reklamos kampanijos dažnai integruojamos su organinės paieškos sprendimais, kurie leidžia geriau išnaudoti raktinių žodžių potencialą. Agentūra orientuojasi į analitiką, testavimą ir nuoseklų kampanijų tobulinimą, todėl tinka įmonėms, kurios nori augti palaipsniui, bet stabiliai.

3 vieta – Only Media

„Only Media“ dažniau siejama su performance marketingu ir augimo strategijomis. Google reklama vertinama kaip viena iš grandžių platesniame pardavimų diapazone. Agentūra daug dėmesio skiria konversijų sekimui, remarketingui ir reklamos pritaikymui skirtingiems auditorijos etapams. Tai pasirinkimas verslams, kurie nori agresyvesnio augimo ir aktyvaus darbo su duomenimis.

4 vieta – Studija 258

„Studija 258“ dažnai renkasi įmonės, kurioms svarbus kūrybinis aspektas kartu su reklamos efektyvumu. Google reklamos kampanijos glaudžiai siejamos su vizualiniu identitetu, žinutės tonu ir bendru prekės ženklo įvaizdžiu. Tai tinkama agentūra verslams, kurie nori ne tik parduoti, bet ir nuosekliai stiprinti savo poziciją rinkoje.

5 vieta – EasySEO

„EasySEO“ dažniau pasirenkama mažesnių ir vidutinių verslų, kurie ieško paprastesnių, aiškiai struktūruotų Google reklamos sprendimų. Agentūra orientuojasi į bazinį efektyvumą, aiškius biudžetus ir suprantamus rezultatus. Tai gera pradžia įmonėms, kurios tik pradeda aktyviau naudoti Google Ads.

Siekiant užtikrinti sklandų paslaugos įgyvendinimą, inicijuotas susitikimas su trijų savivaldybių, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos ir kitų suinteresuotų institucijų atstovais.

Šiuo metu koordinacinis centras nenumato alternatyvos paskirtai tyrimo vietai – moteris turi atvykti ten, kur nurodyta. Todėl siekiama susitarti, kad Jonavos, Kauno ir Kaišiadorių rajonų gyventojoms būtų sudaryta galimybė mamografijos tyrimą atlikti mobiliu būdu, komandai atvykstant kuo arčiau jų gyvenamosios vietos.

„Mūsų inicijuojama paslauga spręs paslaugų prieinamumo problemą – tyrimas būtų atliekamas kuo arčiau moters gyvenamosios vietos, tai ypač aktualu toms, kurios gyvena toliau nuo rajonų centrų. Tai sudarytų realias ir patogias sąlygas apsispręsti dalyvauti profilaktinėje programoje ir laiku pasirūpinti savo sveikata“, – sakė Jonavos rajono vicemerė Birutė Gailienė.

Paslaugą teiktų VšĮ Jonavos ligoninė, kurios specialistai turi ilgametę patirtį atliekant krūtų mamografijos tyrimus. Mamografija – vienas pagrindinių metodų, taikomų profilaktinei krūties vėžio patikrai bei ankstyvam ligos nustatymui.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtiems Darbo kodekso ir jį lydinčių įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama aiškesnio ir teisingesnio darbo santykių reglamentavimo, kolektyvinių santykių stiprinimo bei efektyvesnio streikų reguliavimo. Pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės teigimu, pakeitimais įgyvendinamos Vyriausybės programos nuostatos, numatančios stipresnę darbuotojų teisių apsaugą, didesnę profesinių sąjungų ir darbdavių galią derėtis.

„Siūlomi pakeitimai stiprina darbuotojų ir jų atstovų teises, skatina kolektyvinių sutarčių sudarymą, lanksčiau reguliuoja individualius darbo santykius, aiškiau reglamentuoja darbo apmokėjimo bei kolektyvinių ginčų sprendimo tvarką. Visi pasiūlymai buvo išsamiai aptarti su socialiniais partneriais Trišalėje taryboje, tad jie yra toliaregiški ir skatinantys teigiamus pokyčius visiems darbo rinkos dalyviams“, – sako ministrė J. Zailskienė.

Kas siūloma minėtaisiais pakeitimais?

INDIVIDUALŪS DARBO SANTYKIAI

Užtikrinamas aiškesnis ir teisingesnis individualių darbo santykių reglamentavimas

Delspinigiai. Siūloma numatyti didesnį delspinigių dydį – jis būtų apskaičiuojamas pagal jau nustatytą formulę – vartotojų kainų indeksą, tačiau jį padauginus iš 5.

Darbo užmokestis. Siūloma aiškiai įtvirtinti, kad prieš šventes sutrumpinus darbuotojui darbo laiką 1 valanda, už ją paliekamas darbuotojui darbo užmokestis. Kai jo darbo užmokestis priklauso nuo darbo normų, už šią valandą mokamas vidutinis darbo užmokestis (VDU).

Atsiskaitymas nutraukiant darbo sutartį. Siūloma patikslinti, kad darbo užmokestis ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti 1 VDU, sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu susitariama dėl atsiskaitymo per 10 darbo dienų. Išmokų dalis, viršijanti 1 VDU, gali būti išmokama kitu šalių sutartu laiku, tačiau ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atleidimo iš darbo dienos, jei toks susitarimas sudaromas atleidimo metu.

Darbo santykių nutraukimas. Siūloma papildyti darbo santykių nutraukimo, nesant darbo sutarties šalių valios, pagrindus – įtraukiant darbuotojo neatitikimą įstatymuose numatytam nepriekaištingos reputacijos reikalavimui.

Taip pat keičiamos kitos nuostatos dėl darbo santykių nutraukimo, žalos atlyginimo, motinystės ir tėvystės teisių įgyvendinimo ir kt.

Užtikrinama daugiau lankstumo aukštos kvalifikacijos darbuotojams

Lankstesnės sutarties sąlygos. Siūloma numatyti daugiau lankstumo tais atvejais, kai darbuotojo darbo užmokestis yra ne mažesnis nei 2 VDU. Tokiu atveju pakeitimais siūloma susiaurinti imperatyvių taisyklių, nuo kurių negalima nukrypti darbo sutartimi, sąrašą, išbraukiant darbo sutarties pasibaigimo ir minimalaus darbo užmokesčio nuostatas. Tikimasi, kad toks pakeitimas padidins darbo santykių lankstumą aukštą kvalifikaciją turinčių darbuotojų segmente, paskatins konkurencingesnį atlyginimų siūlymą, padės pritraukti ir išlaikyti talentus Lietuvoje.

Ilgesnis išbandymo terminas. Siūloma nustatyti, kad darbuotojams, kurių mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis nei 2 VDU, gali būti taikomas ilgesnis – iki šešių mėnesių – išbandymo terminas. Tikimasi, kad šis pakeitimas padės darbdaviams objektyviau įvertinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų tinkamumą, sumažins riziką dėl netinkamų sprendimų per trumpą išbandymo laikotarpį ir prisidės prie efektyvesnio personalo valdymo. Pažymėtina, kad šiuo atveju taip pat išlaikomas darbuotojų apsaugos principas – išbandymo terminas negali būti pratęstas šalių valia, o darbuotojo teisinės garantijos išlieka.

KOLEKTYVINIAI DARBO SANTYKIAI

Stiprinami kolektyviniai darbo santykiai

Kasmetinės atostogos. Siekiant suteikti daugiau galimybių kolektyvinėse sutartyse susitarti kitaip, nei numato teisės aktai, siūloma numatyti, kad aukštesnio nei darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje galės būti nustatytas trumpesnis – iki dviejų metų – terminas pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis.

Taip pat įtvirtinama galimybė mokėti piniginę kompensaciją už kasmetinių atostogų dalį, viršijančią Darbo kodekse nustatytą minimalią trukmę už 2 darbo metų laikotarpį. Tai skatins darbuotojus laiku naudotis atostogomis, mažins jų kaupimą ir prisidės prie efektyvesnio poilsio bei darbo laiko planavimo.

Nuotolinis darbas. Siūloma patikslinti nuostatą dėl nuotolinio darbo, kad darbdavys privalo tenkinti tam tikrų kategorijų darbuotojų prašymus dirbti nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai tai nėra galima dėl darbo organizavimo ar gamybos proceso, o ne dėl per didelių sąnaudų. Kolektyvinėse sutartyse įtvirtinama galimybė susitarti ir kitaip. Taip pat numatoma, kad kompensacijos už papildomas išlaidas, dirbant nuotoliniu būdu, gali būti reguliuojamos kolektyvinėse sutartyse, o ne tik individualiu susitarimu.

Plečiamas kolektyvinių sutarčių taikymas. Nacionaliniu, šakos ir teritoriniu lygmeniu sudarytų kolektyvinių sutarčių atskiras nuostatas siūloma taikyti visiems šią sutartį pasirašiusių darbdavių organizacijų narių darbuotojams, jei tai susitarta kolektyvinėje sutartyje.

Didesnis darbuotojų atstovų vaidmuo bei apsauga. Siekiant stiprinti socialinį dialogą, siūloma nustatyti darbuotojų atstovų dalyvavimą valstybės ar savivaldybės valdomų bendrovių valdybose. Aiškiai apibrėžti darbuotojų atstovų teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus bei kitas kompetentingas institucijas dėl smurto ir priekabiavimo.

Už darbo teisės normų pažeidimą, kai kolektyvinis darbo ginčas kyla dėl teisės, baudos būtų didinamos iki 10 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio (2026 metais – apie 11 530 eurų, vietoje šiuo metu numatytosios – iki 3000 eurų).

Efektyvinamas kolektyvinių darbo ginčų dėl intereso nagrinėjimas. Siekiant, kad efektyviau būtų nagrinėjami kolektyviniai darbo ginčai dėl intereso, siūloma trumpinti ginčo nagrinėjimo ginčų komisijoje terminą iki 5 darbo dienų (vietoj šiuo metu esančių 10 kalendorinių dienų), numatant ir trumpesnį (iki 3 darbo dienų vietoj 5 darbo dienų) terminą darbdaviui paskirti narius į šią komisiją.

Taip pat siūloma numatyti, kad tarpininkų darbas būtų apmokamas valstybės, o ne pačių šalių lėšomis – tokiu būdu tikimasi padidinti tarpininkavimo paslaugų prieinamumą.

Streikų reguliavimas. Siekiant efektyvinti streikų reguliavimą, siūloma pailginti įspėjamojo streiko trukmę iki 4 valandų (vietoj 2 valandų). Nesusitarus dėl minimalių paslaugų teikimo streiko metu, jas nustatytų teismas (vietoj darbo arbitražo).

Taip pat siūloma nustatyti, kad 3 mėnesius po streiko negali būti pablogintos streike dalyvavusių darbuotojų būtinosios darbo sutarties sąlygos, nustatyti aiškius kreipimosi į teismą dėl streiko teisėtumo bei apskundimo terminus.

Internautų nuomonės išsiskyrė. Dalis komentatorių ramino situaciją, teigdami, kad tai – natūralus gamtos procesas. Anot jų, vilkai yra plėšrūnai, todėl medžioja, o stirnos – įprastas jų grobis. Kai kurie ironizavo, jog „vilkai juk ne eglišakius ėda“, ir ragino nekurstyti panikos.

Kiti diskusijos dalyviai kritikavo žmonių veiklą – masinį miškų kirtimą, urbanizaciją, medžioklę. Buvo pabrėžiama, kad mažėjant natūralioms buveinėms laukiniai gyvūnai traukia arčiau gyvenviečių, todėl tokie atvejai esą neturėtų stebinti. Taip pat priminta, kad vilkai laikomi miško „sanitarais“.

Vis dėlto nemaža dalis gyventojų suabejojo, ar stirną iš tiesų sudraskė vilkai. Komentaruose kartota versija, kad tai galėjo būti palaidų, neprižiūrimų šunų darbas. Kai kurie jonaviečiai teigė prie tvenkinių nuolat matantys be pavadžių lakstančius šunis ir ragino griežčiau kontroliuoti jų šeimininkus.

Atsirado ir susirūpinusiųjų saugumu - klausta, ar vilkų pasirodymas taip arti miesto nėra pavojingas ženklas. Tiesa, dalis komentatorių tokias baimes vadino perdėtomis.

Situaciją pakomentavo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija Jonavos skyriaus valdybos pirmininkas Vytautas Kaminskas. Anot jo, kol kas vienareikšmiškai tvirtinti, kad tai vilkų išpuolis, pagrindo nėra, o galutines išvadas galėtų padėti pateikti specialistų vertinimai.

„Susipažinus su pateiktomis nuotraukomis ir pateiktais gyventojų pasakojimais, tikėtina, kad stirna buvo sudraskyta. Tačiau konkretizuoti, ar tai vilkų darbas, nesiryžtume, nes galima ir valkataujančių šunų versija. Apie šį faktą informavome mokslininkus, tiriančius vilkų elgseną. Šiaip kad vilkai taip arti priartėtų prie gyvenamųjų zonų, yra reti atvejai. Tačiau ir gyvūnų elgesys gali keistis, įtakotas urbanizacijos ir kitų procesų“, - teigė V. Kaminskas.

 „Stiprybė, atsakomybė ir rūpestis – vertybės, kurios kasdien kuria mūsų bendruomenę. Jei pažįstate moterį, kurios vardas pirmiausia ateina į galvą pagalvojus apie šias savybes, būtinai pasiūlykite ją. Leiskime jos darbams ir istorijai nuskambėti plačiau. Parodykime, kad mokame pastebėti ir įvertinti“, – į jonaviečių bendruomenę kreipiasi rajono savivaldybės mero patarėja Birutė Gailienė.

Nugalėtoja, iš visų pasiūlytų kandidačių, bus renkama gyventojų balsavimu mobiliojoje programėlėje „JONAVA“. Apie balsavimo pradžią informuosime atskiru pranešimu, kai tik paaiškės galutinis kandidačių sąrašas.

Jūsų siūlymų lauksime iki vasario 23 d. el. paštu eimante.polgrime@jonava.lt.

Primename, kad šiuose rinkimuose gali dalyvauti tik tos moterys, kurios dar nebuvo išrinktos „Metų jonavietėmis“.

Jonavos r. savivaldybės inf. 

„Rinka jau pasiekė brandos etapą. Trumpuoju laikotarpiu augimą vis dar palaiko didėjantis duomenų vartojimas, tačiau ilgalaikė plėtra priklausys nuo pakankamų investicijų į tinklų plėtrą ir modernizavimą“, – sako RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.

Tradicinės paslaugos traukiasi

Bendros Lietuvos elektroninių ryšių sektoriaus pajamos 2025 metais siekė 921,3 mln. eurų, arba 5,1 proc. daugiau nei 2024-aisiais. Pagal pajamas didžiausia rinkos dalis atiteko „Telia Lietuva“ (39,0 proc.), „Tele2“ (28,4 proc.) ir „Bitė Lietuva“ (21,1 proc.).

Augimą beveik vienareikšmiškai lėmė duomenų perdavimo paslaugos, kurios sudarė 64 proc. visų sektoriaus pajamų – 589,3 mln. eurų, arba 6,5 proc. daugiau nei 2024 metais. Tam įtakos turėjo nuolat didėjantis suvartojamų duomenų kiekis, perėjimas prie spartesnių interneto planų bei M2M (angl. Machine-to-Machine) ir debesijos sprendimų plėtra.

O tradicinės paslaugos – balso skambučiai, SMS ir mokama televizija – toliau traukiasi, nes vartotojai vis labiau renkasi skaitmenines alternatyvas ir OTT (angl. Over-the-Top) sprendimus. Pajamos už mokamą televiziją ir radijo paslaugas 2025 metais sudarė tik 7,6 proc. visos rinkos (70,1 mln. eurų), o kalbinio ryšio paslaugos išliko stabilios – 26,4 proc. (243,3 mln. eurų).

2025 metais toliau augo M2M ir daiktų interneto (IoT) paslaugoms naudojamų galinių įrenginių skaičius – jis per metus padidėjo 20,0 proc. ir pasiekė 2,2 mln. vienetų. Šį augimą lėmė išmaniųjų skaitiklių diegimas bei transporto ir logistikos sprendimų skaitmenizavimas. Pajamos iš šių paslaugų sudarė 6,4 mln. eurų, arba 5 proc. daugiau nei 2024 metais.

Technologijų potencialas dar neatskleistas

Operatorių pateikti duomenys rodo, kad 5G tinklai Lietuvoje dar nepasiekė viso savo potencialo – šia technologija naudojasi tik 25 proc. mobiliojo interneto vartotojų, arba apie 1,02 mln. žmonių. Fiksuotojo, didelės spartos (≥1 Gb/s) interneto paslaugomis naudojosi dar mažesnė dalis – vos 5,4 proc., arba 42,8 tūkst. abonentų.

„Lėtesnį naujų technologijų įsisavinimą lemia ribota infrastruktūros aprėptis kai kuriose šalies vietovėse, kainodaros klausimai ir tai, kad dalies vartotojų poreikius patenkina jau esamos technologijos“, – pastebi J. Šovienė.

Nepaisant to, 5G tinklais perduotų duomenų kiekis 2025 metais išaugo beveik du kartus – iki 488,6 PB, sudarydamas 24 proc. visų mobiliuoju ryšiu perduotų duomenų. Vienas vartotojas per mėnesį vidutiniškai sunaudojo 44,3 GB duomenų – 20,8 proc. daugiau nei prieš metus, o tai rodo augantį mobiliųjų duomenų naudojimą ir besikeičiančius vartojimo įpročius.

Fiksuotojo interneto paslaugų skaičius pernai šiek tiek sumažėjo ir siekė 789,6 tūkst. abonentų, tačiau poreikis naudotis šviesolaidiniu internetu išlieka – juo naudojasi net 81,6 proc. vartotojų. Daugiau nei 78,5 proc. fiksuotojo interneto vartotojų pasirinko 100 Mb/s ar didesnę spartą.

„Nepaisant pažangos, kai kuriose vietovėse šviesolaidžio tinklai vis dar neprieinami, todėl tolygus modernių interneto tinklų išvystymas visoje šalyje išlieka vienu svarbiausių prioritetų“, –  dėmesį atkreipia RRT pirmininkė.

Sparta išaugo 16 proc.

2025 metais RRT, naudodama matavimo įrankį „Matuok.lt“, atliko 81,6 tūkst. mobiliojo interneto kokybės matavimų visoje šalyje – miestų gatvėse, pagrindiniuose keliuose ir traukiniuose. Apibendrinti rezultatai rodo, kad vidutinė duomenų gavimo sparta per metus išaugo 16 proc., o per penkerius metus padidėjo net 240 proc.

Operatoriams plečiant tinklus, vidutinė gavimo sparta „Telia“ tinkle siekė 285,7 Mb/s, „Tele2“ – 212 Mb/s, „Bitė Lietuva“ – 168,2 Mb/s. Dviženklis duomenų perdavimo mobiliaisiais tinklais spartos augimas fiksuojamas jau penktus metus iš eilės.

RRT teigimu, pagrindiniu tokio augimo veiksniu išlieka 5G technologijos diegimas. Gerus rezultatus parodė ir mobilusis internetas geležinkelių maršrutuose – ten vidutinė gavimo sparta, priklausomai nuo operatoriaus, siekė 122,6–192,7 Mb/s.

RRT ekspertai atkreipia dėmesį, kad dėl mobiliųjų tinklų konfigūracijos ypatumų duomenų siuntimo sparta išlieka gerokai mažesnė nei gavimo: 2025 metais ji siekė 42,6 Mb/s „Telia“ tinkle, 28,5 Mb/s „Tele2“ ir 26,6 Mb/s „Bitė Lietuva“ tinkle ir buvo panaši kaip 2024 metais.

„Nuosekliai auganti sparta rodo, kad operatorių investicijos į 5G ir tinklų modernizavimą duoda apčiuopiamų rezultatų visoje šalyje – tiek miestuose, tiek judant pagrindiniais transporto maršrutais“, – sako J. Šovienė.

Pagrindinis iššūkis – investicijos

RRT pirmininkė pastebi, kad investicijų į viešojo elektroninių ryšių tinklo infrastruktūrą mažėjimas tampa pagrindiniu sektoriaus iššūkiu. 2025 metais į šią sritį investuota 98,4 mln. eurų – 2 proc. mažiau nei 2024 metais, o investicijų ir pajamų santykis smuko iki 10,7 proc. – žemiausio lygio nuo 2020 metų.

Daugiausia lėšų – 56,5 proc. – pernai skirta fiksuotojo ryšio tinklams, reikšmingai išaugo viešųjų investicijų vaidmuo regionuose nuo 4,95 proc. iki 20,05 proc.

„Nors elektroninių ryšių paslaugų teikėjai kalba apie tinklų modernizavimą, jų investicijos yra labai atsargios. Jei regionuose nebus skatinama infrastruktūros plėtra ir nepanaudojamos viešosios lėšos, tinklų plėtra vyks labai lėtai“, – teigia J. Šovienė.

Anot jos, bendrą investicijų mažėjimą labiausiai lėmė tai, kad naujos didelės spartos (≥1 Gb/s) ir 5G paslaugos įsisavinamos lėtai. Be to, investuotojams ne visada palanki aplinka ir sudėtingi administraciniai reikalavimai riboja galimybę greitai statyti naujas bazines stotis ar šviesolaidinius tinklus.

Visa RRT 2025 metų elektroninių ryšių sektoriaus apžvalga paskelbta RRT interneto svetainėje: https://www.rrt.lt/istekliai/ataskaitos-ir-apzvalgos/elektroniniu-rysiu-sektoriaus-periodines-ataskaitos/

RRT inf. 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. vasario 11 d. galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė UAB „Kordula“ (toliau – Bendrovė) apeliacinį skundą ir paliko galioti Regionų administracinio teismo sprendimą bei Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – NTAKD) nutarimą.

NTAKD dar 2023 m. gegužės mėn. buvo atlikęs UAB „Kordula“ patalpų neplaninį patikrinimą ir protokole konstatavo, kad bendrovė gamina skirtingų skonių ir skirtingą nikotino kiekį turinčias nikotino pagalvėles „Tabacco-free pouches GRANT Slim Format 27 nicotine pouches“, kurių dizainas galimai tabako gaminius, t. y. čiulpiamojo tabako gaminius „Snus“, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimus. Bendrovei buvo skirta 1 158 Eur bauda.

Teismas konstatavo, kad Bendrovės gaminamos nikotino pagalvėlės „Grant“ ir „Grant extreme“ pagal savo dizainą – pakuotę, vidinius maišelius ir vartojimo būdą – imituoja oraliniam vartojimui skirtą tabako gaminį „Snus“. Toks prekių dizaino imitavimas pažeidžia Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punktą, draudžiantį gaminti ar parduoti prekes, kurių dizainas imituoja tabako gaminius ar jų pakuotes.

Teismas pabrėžė, kad pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti dizaino imitavimo faktą – nėra svarbu, ar gaminyje yra tabako, ar jis platinamas Lietuvos rinkoje. Taip pat pažymėta, kad vertinant panašumą taikomas „vidutinio vartotojo“ kriterijus ir analizuojamas bendras vizualinis įspūdis.

NTAKD Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjas Darius Sadaunykas pažymėjo, kad šis teismo sprendimas yra svarbus precedentas užtikrinant nuoseklų teisės aktų taikymą: „Teismo išaiškinimas aiškiai patvirtina, kad draudimas imituoti tabako gaminius taikomas ne tik tradiciniams tabako produktams, bet ir su jais susijusiems gaminiams. Gamintojai ir platintojai privalo užtikrinti, kad jų produktų dizainas neklaidintų vartotojų ir nesudarytų asociacijų su draudžiamais ar ribojamais tabako gaminiais.“

Bendrovei skirta 1 158 eurų bauda palikta galioti. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Prieš savaitę startavusioje visuomeninėje akcijoje gali dalyvauti kiekvienas. Migdukus galima megzti individualiai namuose, vadovaujantis parengta vaizdo pamoka, ir iki balandžio 1 d. juos siųsti organizatoriams. 

Visi norintys taip pat kviečiami jungtis į vieningą mezgimo renginį, kuris vyks kovo 11 d. nuo 14.00 val. viešbučio „Radisson Blu Hotel Lietuva“ konferencijų centre, Vilniuje. Renginio metu bus ne tik mezgami migdukai – vyks pokalbiai su specialistais, bus dalijamasi šeimų istorijomis, skambės gyva muzika.

Atkreiptinas dėmesys, kad migdukai gaminami be specialių įrankių, mezgami tik pirštais, todėl prisidėti gali ir niekada nemezgę asmenys. Gamybai naudojami tik specialūs hipoalerginiai siūlai, kurie yra saugūs net jautriausią odą turintiems vaikams.

Negalintys skirti laiko migdukų mezgimui prisidėti prie akcijos gali ir kitais būdais.

Daugiau informacijos apie iniciatyvą, paramos būdus ir mezgimo pamokas rasite Mažiesiems iš didelių rankų 2026 | Skirtingos Spalvos

SAM ir socialinės iniciatyvos „Skirtingos spalvos“ informacija
 

Turnyre dalyvavo komandos iš įvairių Lietuvos miestų FK „Žalgiris“, FK „Jonava“, FKS „Ukmergė“, FA „Kaunas“,FA „Kauno Žalgiris“, FK „225“, FA „Ekranietis“, FA „Panevėžys“ ir FK „Nevėžis“. Iš viso turnyre dalyvavo apie 200 vaikų.

Organizatoriai pabrėžė, kad šiame amžiaus tarpsnyje svarbiausia – ne galutiniai rezultatai, o patirtis, džiaugsmas žaidimu ir pirmieji žingsniai futbolo kelyje. Todėl Jonavos turnyre visos komandos buvo paskelbtos nugalėtojomis. Visi dalyviai apdovanoti medaliais, taurėmis bei saldžiaisiais prizais.

Pasak turnyro organizatoriaus Eisvino Utyros, renginys ne tik suteikė vaikams galimybę pasivaržyti, bet ir tapo svarbiu žingsniu jų futbolininko kelio link.

„Norime padėkoti Jonavos rajono savivaldybei, Jonavos rajono merui Mindaugas Sinkevičius, vicemerui Povilui Beišiui bei Lietuvos Respublikos Seimo nariui Rimantas Sinkevičius už įsteigtus prizus ir sveikinimus jauniesiems sportininkams. Šis turnyras nebus vienetinis – sieksime, kad jis taptų gražia kasmetine tradicija Jonavoje. Taip pat džiaugiamės statomu Jonavos sporto maniežu, kuriame ateityje kviesime mažuosius futbolininkus į naujus turnyrus“, – teigė E. Utyra.

Jonavos rajono mero taurės turnyras dar kartą parodė, kad sportas vienija bendruomenę, o vaikų šypsenos ir entuziazmas – didžiausias tokio renginio įvertinimas.

FK ,,Jonava" inf.

Renginio metu netrūko nei šokių, nei dainų. Prie laužų susibūrę Jonavos rajono ir kultūros centro kolektyvai linksmino susirinkusiuosius liaudiškomis melodijomis ir tradiciniais rateliais. Vienas laukiamiausių momentų – Lašininio ir Kanapinio dvikova. Po atkaklios kovos, padedant šventės dalyviams, pergalę šventė Kanapinis, taip paskelbdamas pavasario atėjimą ir žiemos pabaigą.

Šventės dalyviai galėjo pasivaišinti gardžiais blynais, kuriuos kepė Jonavos politechnikos mokyklos bendruomenė. Karšta arbata šildė nuo žvarbaus oro, o mugėje viliojo įvairios gėrybės.

Mažieji šventės svečiai aktyviai įsitraukė į žaidimus ir estafetes, o suaugusieji noriai dalyvavo bendrose pramogose. Kulminacija tapo Gavėno deginimas – žiemos išvarymo ritualas, palydėtas dainomis ir linksmais šūksniais: „Žiema, žiema, bėk iš kiemo!“.

Užgavėnių šurmulynes vainikavo atlikėjo Vytauto Šiškausko koncertas, į šventės pabaigą subūręs dar gausesnę minią. Skambant populiarioms dainoms, Jonava dar kartą įrodė, kad puoselėja tradicijas ir moka smagiai bei bendruomeniškai švęsti.

Triukšmingai, spalvingai ir su gera nuotaika – taip Jonava išvarė žiemą iš kiemo ir pasitiko artėjantį pavasarį.

JKC inf.

Jonavos klubas šiame mače neturėjo koją susižeidusio lyderio Džiugo Slavinsko.

Nors jonaviečiai pabandė įgyti pranašumą mačo pradžioje, greitai „Gargždai“ lygino rezultatą – 7:7. Lukui Kreišmontui atsakė Deividas Gailius, vėliau – Paulius Petrilevičius ir Nojus Mineikis, tad „Gargždai“ rezultatą persvėrė – 20:19. Vis tik Benjaminas Krikke leido šeimininkams pirmauti po pirmojo ketvirčio – 21:20.

Skirtumas tarp komandų vėl ėmė didėti „Jonavos Hipocredit“ naudai (33:26), o po Mato Repšio metimo tapo dviženklis – 39:29. D.Gailius, Martinas Meieris ir Justinas Turneris ėmė traukti „Gargždus“ iš duobelės (37:41), tačiau po dviejų ketvirčių geresnėje situacijoje buvo jonaviečiai – 48:42.

L.Kreišmontas tęsė savo puikų pasirodymą, rezultatyvus buvo ir Makai‘us Ashtonas-Langfordas, tad „Jonava Hipocredit“ tolo – 59:46. Geresnė „Gargždų“ atkarpa leido kiek stabilizuoti padėtį (57:64), dar taiklus buvo ir Nojus Mineikis – 59:64. Laurynas Vaištaras skirtumą buvo aptirpdęs iki keturių taškų (62:66), tačiau B.Krikke ir Lesley Varneris turėjo atsaką – 70:62. Vis tik iki ketvirčio pabaigos „Gargždai“ priartėjo – 67:70.

Atkakliai rungtynės klostėsi ir toliau. „Gargždai“ panaikino visą turėtą deficitą ir persvėrė rezultatą (78:76), tačiau apie save priminė Mihkelis Kirvesas – 83:80. M.Ashtono-Langfordo tritaškis suteikė jonaviečiams apčiuopiamesnę persvarą (87:80) ir nors N.Mineikis ir D.Gailius bandė gelbėti gargždiškius, M.Ashtonas-Langfordas buvo nesustabdomas – 93:87.

Liko pusantros minutės, L.Vaištaras įžiebė viltį „Gargždams“ (90:93), bet L.Kreišmonto ranka prie baudų metimo linijos nedrebėjo ir pergalę jonaviečiai išsaugojo.

M.Ashtonas-Langfordas pelnė 36 taškus, atliko 8 rezultatyvius perdavimus, atkovojo 5 kamuolius ir rinko 38 naudingumo balus. Tai jo geriausias pasirodymas LKL, kurią remia „Betsson“.

„Jonava Hipocredit“: Makai‘us Ashtonas-Langfordas 36 (8 rez. perd., 38 n.b.), Lukas Kreišmontas 17, Benjaminas Krikke 11, Adomas Sidarevičius 8.

„Gargždai“: Deividas Gailius 16, Trey‘us Pulliamas 14 (6 atk. kam., 10 rez. perd.), Laurynas Vaištaras ir Justinas Turneris – po 13, Nojus Mineikis 11.

lkl.lt inf.

Trumpai apibendrinant praėjusius metus: kokie pagrindiniai skaičiai?

2025 m. bendrovė dirbo stabiliai: šilumos poreikis šiek tiek mažėjo, tačiau kaina išliko beveik nepakitusi, o jos lygis buvo mažesnis nei bendras VERT skelbiamų kainų fonas, kas rodo gerą kaštų kontrolę, konkurencingumą ir efektyvų gamybos valdymą.

Pagaminta šilumos 2025 m. 119 749 MWh, t.y. 2,7% mažiau, nei 2024 m. (123 050 MWh). 

Parduotas šilumos kiekis 2025 m. 98 059 MWh, t.y. 1,3% mažiau, nei 2024 m. (99 308 MWh). 

Nors šilumos poreikis mažėja, bet kritimas nedidelis ir nuosaikus – būdingas šiltesniam sezonui ir pastatų energetinio efektyvumo didėjimui, o ne vartotojų praradimui ar sistemos problemoms.

Tai reiškia: geriau subalansuota gamyba su realiu poreikiu, mažesnis perteklinis gamybos režimas, efektyvesnis sistemos darbas.

Vidutinė metinė šilumos kaina 7,718 ct/kWh be PVM didesnė +1,2% nei 2024 m. (7,627 ct/kWh be PVM). Kaina iš esmės stabili, toks pokytis praktiškai atitinka infliacinį lygį — tai rodo gerą kaštų kontrolę, nepaisant kuro, darbo užmokesčio ir paslaugų brangimo. Bendrovės šilumos kaina ~10 % mažesnė nei bendras šalies mėnesinių kainų lygis. 2025 m. kainų vidurkis 8,60 ct/kWh be PVM (skaičiuotas kaip mėnesinių VERT skelbiamų kainų aritmetinis vidurkis). 

Įmonės šilumos kaina išlieka konkurencinga nacionaliniame kontekste. Ir toliau siekiama, kad šiluma būtų tiekiama už kuo mažesnę ekonomiškai pagrįstą kainą.

Kokios buvo didžiausios praėjusių metų investicijos, atlikti darbai?

Vienas reikšmingiausių darbų – mazuto ūkio demontavimas Klaipėdos gatvėje, centrinėje miesto dalyje esančioje katilinėje. Buvo demontuotos dvi mazuto talpos po tūkstantį tonų, išvalytos nuo likusio mazuto, taip pat pašalinta vadinamoji nulinė talpa – po žeme buvusi betoninė talpa, kurios tūris siekė apie 90 kubinių metrų.

Atliekant darbus šioje vietoje buvo aptikta daug užteršto grunto. Jis buvo priduotas į specialią aikštelę, skirtą chemiškai užterštam gruntui utilizuoti. Tai reiškia, kad dešimtmečiais – dar nuo tarybinių laikų – žemėje buvęs mazutas buvo visiškai pašalintas ir saugiai utilizuotas.

Tai labai svarbus darbas aplinkosaugos požiūriu. Tokie objektai ilgus metus lieka nematomi, bet kelia riziką gruntui, vandeniui ir miesto aplinkai ir jo gyventojams. Šiuo atveju padarytas realus, ilgalaikę vertę kuriantis darbas – tiek šiandienos gyventojams, tiek ateities kartoms.

Tokio paties tipo darbas laukia ir ateityje – mazuto ūkis Girelės katilinėje, kur taip pat yra dvi didelės talpų zonos. 

Kita reikšminga investicija – biokuro aikštelės įrengimas. Ši aikštelė leidžia sukaupti iki dvidešimties dienų reikalingas biokuro atsargas. Tai suteikia galimybę biokurą pirkti vasaros metu, kai jo kaina yra mažesnė. Tai tiesiogiai atsispindi ir galutinėje mažesnėje šilumos kainoje vartotojams.

Ši investicija pasiteisino – aikštelė jau atsipirko. Be to, žiemos metu ji didina sistemos patikimumą, nes leidžia turėti rezervą ir nepriklausyti nuo momentinių tiekimo svyravimų. Ateityje planuojama biokuro aikšteles plėsti, kad būtų galima sandėliuoti dar daugiau biokuro ir išlaikyti kuo mažesnę kainą vartotojams. Šios investicijos vertė – apie 160 tūkst. eurų.

Viena didesnių investicijų – Lietavos-Kosmonautų šilumos tiekimo magistralės paskutinės atkarpos atnaujinimas. Jonavoje turime tris pagrindines magistrales, ir ši atkarpa buvo viena iš paskutinių, dar reikalavusių keitimo. Darbų vertė siekė apie 200 tūkst. eurų, o po atnaujinimo šioje vietoje šilumos tiekimo saugumas užtikrinamas šimtu procentų – ženkliai sumažinta trūkimų ir avarijų rizika bei sumažėja šilumos tiekimo nuostoliai. Svarbu pabrėžti, kad šie darbai buvo atlikti įmonės lėšomis, be jokios fondų ar išorinės paramos.

Kaip užtikrinamas šilumos tiekimas ekstremalių situacijų metu?

Tai labai svarbi įmonės darbo kryptis, o kartu – ir atliktas reikšmingas darbas, elektros generatorių įrengimas Jonavos katilinėje, kas leidžia nepertraukiamai tiekti šilumą net ir nutrūkus elektros tiekimui. Įrengtas 110 kilovatų elektros galios generatorius, kurio kaina siekė apie 34 tūkst. eurų. Artėjančiam sezonui planuojama įsigyti generatorių ir Ukmergės gatvėje esančiai katilinei – ten numatytas dar galingesnis įrenginys, kuris sustiprins visos sistemos patikimumą. Toks elektros generatorius leis gaminti ir tiekti šilumą jonaviečiams „salos rėžimu“.

Ar prie centralizuoto šildymo pernai jungėsi nauji vartotojai?

Naujų vartotojų skaičius nėra didelis, nes didžioji miesto dalis jau yra prijungta prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų. Praėjusiais metais prie mūsų sistemos prisijungė trys nauji verslo objektai.

Išskirtinis atvejis – naujas gyvenamųjų namų kvartalas Kalnų gatvėje, kuriame yra aštuoniolika vartotojų. Tai naujai statomi būstai, ir šis projektas įdomus tuo, kad pradžioje nekilnojamojo turto vystytojai buvo suplanavę individualius šilumos siurblius. Vis dėlto, po išsamių diskusijų su mūsų specialistais sprendimas buvo pakeistas – pasirinkta centralizuota šildymo sistema ir prisijungimas prie miesto šilumos tinklų.

Tai svarbus akcentas. Kuo daugiau vartotojų jungiasi prie centralizuoto šilumos tiekimo, tuo mažesnė tampa pastovioji šilumos kainos dalis visiems miesto gyventojams. Kitaip tariant, platesnė sistema leidžia sąnaudas paskirstyti didesniam vartotojų skaičiui.

Kalnų gatvės projektas išsiskiria ir Lietuvos mastu – tai vienas didesnių kotedžų kvartalų prijungimų prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos mažoje savivaldybėje. Tokie atvejai nėra dažni, todėl į šį projektą dėmesį atkreipė ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija.

Sprendimas nebuvo priimtas greitai – vyko nemažai pokalbių, skaičiavimų, aiškinimų, kol vystytojas patikėjo, kad centralizuotas šildymas gyventojams bus ne tik patogesnis, bet ir finansiškai naudingesnis. Skirtumai ypač išryškėja šaltomis žiemomis, kai centralizuota sistema išlieka stabilesnė kainų ir patikimumo požiūriu.

Praėję metai buvo įvardijami ir kaip skaitmenizavimo metai. Ką tai reiškia praktiškai?

Praėję metai iš tiesų buvo reikšmingi skaitmenizavimo prasme. Didelis dėmesys skirtas pastatuose šilumos ūkio valdymo sistemų modernizavimui – tai leidžia greičiau identifikuoti gedimus ar nekokybiškus parametrus šildymo ir karšto vandens sistemose. Šiuo metu visi mūsų įmonės prižiūrimi miesto pastatų šilumos punktai yra pilnai skaitmenizuoti – galime realiu laiku matyti, stebėti ir valdyti parametrus, greičiau priimti sprendimus ir užtikrinti sklandų sistemos darbą bei itin kokybišką pastatų šilumos ūkio priežiūrą.

Kokie pagrindiniai „Jonavos šilumos tinklų“ planai šiems metams?

Pagrindinis šių metų akcentas – nuoseklus iškastinio kuro keitimas atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Tai sprendimas, kuris turi kelis aiškius tikslus: mažinti šilumos kainą gyventojams, reikšmingai sumažinti CO₂ emisijas ir didinti visos sistemos tvarumą.

Rukloje jau veikia šilumos siurblys – jis sėkmingai atlaikė pirmąjį sezoną ir pasiteisino. Praėjusiais metais šiluma juo buvo gaminama vasaros laikotarpiu karšto vandens ruošimui. Šiemet planuojame dar vieną svarbų žingsnį – statyti biokuru kūrenamą katilinę, kartu vykdyti sistemos racionalizaciją ir prijungti šilumos siurblį, kuris galės efektyviai dirbti ir žiemos metu.

Bendra šių investicijų vertė siekia apie 1,6 mln. eurų. Projektas finansuojamas mišriu būdu – dalį lėšų sudaro parama, dalį – lengvatinė paskola per ILTE. Toks finansavimo modelis leidžia įgyvendinti didelės apimties projektus. 

Tarp didesnių artėjančių projektų – elektrostatinio filtro diegimas, naujos trasos Rukloje įrengimas, pagrindinio šilumos gamybos katilo rekonstrukcija bei kapitalinis remontas. Visi šie darbai nukreipti į didesnį efektyvumą, patikimumą ir ilgalaikį šilumos ūkio stabilumą.

Dar viena svarbi kryptis – karšto vandens apskaitos modernizavimas. Kas keisis gyventojams?

Nuo šių metų jonaviečiams bus pradėti diegti išmanūs karšto ir šalto vandens skaitikliai. Vadinasi, gyventojams nebereikės deklaruoti rodmenų, nes jie bus perduodami automatiškai. Tai didelis ir kompleksiškas diegimo projektas, kuris reikšmingai pagerins paslaugų patogumą, skaidrumą ir kokybę.

Kodėl išmanioji apskaita tokia svarbi?

Iki šiol viena didžiausių problemų buvo skaitiklių rodmenų deklaravimas – dalis gyventojų duomenų nepateikdavo laiku arba visai jų nedeklaruodavo. Dėl to atsirasdavo netikslumų, ginčų bei kitų nesusipratimų tarp gyventojų.

Įdiegus išmaniuosius skaitiklius ši problema iš esmės išnyks. Rodmenys bus perduodami automatiškai, be žmogaus įsikišimo, todėl sistema taps tikslesnė, efektyvesnė ir teisingesnė visiems.

Be to, išmaniosios apskaitos diegimas – tai ne tik technologinis atnaujinimas, bet ir ilgalaikė investicija į efektyvesnį išteklių valdymą, mažesnes veiklos sąnaudas bei patikimesnę savivaldybės komunalinių paslaugų sistemą.

Jonava taps vienu iš pirmųjų miestų Lietuvoje, kuris tokiu mastu pereina prie išmaniosios karšto ir šalto vandens apskaitos. Tai leidžia padaryti rinkoje atsiradę patikimi, sertifikuoti išmanieji skaitikliai ir galimybė pasirinkti optimalų techninį sprendimą.

Dar vienas matomas pokytis mieste – boilerinių ir šilumos punktų atnaujinimas. Vienas iš jų tapo gatvės meno kūriniu. Kaip gimė ši idėja?

Rimkų mikrorajone, Chemikų gatvėje 25A, senoji „boilerinė“ išties virto atvira meno erdve – ant jo sienų atsirado kraštiečio poeto Petro Vaičiūno portretas. Tai simboliška: poetas tarsi sugrįžo į miestą ne tradiciniu paminklu, o šiuolaikiniu gatvės menu. Šis kūrinys tapo viena iš dovanų Jonavai, minint 275-ąjį miesto gimtadienį.

Svarbu tai, kad šis projektas labai pasiteisino. Žmonės jį pastebi, prie jo fotografuojasi, sustoja, kalba. Matome, kaip techninis, anksčiau visiškai nepastebimas pastatas tampa traukos tašku ir keičia visos aplinkos nuotaiką.

Tai nėra vienkartinis sprendimas. Mūsų įmonei priklauso nemažai senų šilumos ūkio pastatų, kurie miestui estetinės vertės neprideda. Juos po truputį atnaujindami norime suteikti ir naują veidą – ne tik funkcionalų, bet ir prasmingą. Gatvės menas tam labai tinka.

Todėl galiu patvirtinti: ši iniciatyva bus tęsiama ir šiemet mieste atsiras naujų gatvės meno kūrinių. Tai mūsų indėlis į gražesnę, jaukesnę Jonavą – miestą, kuriame techninė infrastruktūra gali kalbėti kultūros ir istorijos balsais. 

Praėjusią savaitę Seime surengtoje diskusijoje „Gyvūnų gerovė ir apsauga Lietuvoje: spragos, iššūkiai bei galimi sprendimai“ Seimo nariai, gyvūnų augintinių globėjai ir institucijų atstovai diskutavo apie problemas, sukeliančias grėsmę gyvūnų augintinių gerovei, aptarė priemones dėl gyvūnų laikymo ir laikymo kontrolės gerinimo.

Šioje diskusijoje kalbėjusi Aplinkos ministerijos atstovė Aleksandra Voicechovska atkreipė dėmesį, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas įpareigoja gyvūnus laikyti taip, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. Už šių reikalavimų nesilaikymą asmenys gali būti traukiami atsakomybėn už žiaurų elgesį su gyvūnais.

„Pririštų šunų laikymas kelia didelį susirūpinimą tiek visuomenei, tiek institucijoms. Ilgą laiką pririštas gyvūnas negali laisvai judėti, elgtis natūraliai, patogiai atsigulti ar ilsėtis, todėl tokia praktika laikoma nesuderinama su gyvūnų gerovės principais. Nors šiuo metu įstatyme nėra aiškiai suformuluoto tiesioginio draudimo rišti šunis, Aplinkos ministerijoje yra rengiamas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projektas, kuriame planuojama tikslinti ir stiprinti nuostatas, draudžiančias šunų rišimą”, – sakė Aplinkos ministerijos atstovė.

Konkretūs nuostatų pakeitimai bus formuojami teisėkūros proceso metu. Įstatymo projektas bus derinamas su visuomene, bus galima teikti pastabas bei pasiūlymus. Įstatymo projektą planuojama pateikti Seimui rudens sesijoje.

Aplinkos ministerija kartu su Informatikos ir ryšių departamentu bei Gyvūnų augintinių registro tvarkytojo specialistais siekia sukurti Gyvūnų augintinių registro sąveiką su Administracinių nusižengimų registru. Apdorojus duomenis Gyvūnų augintinių registre, bus sukurta perspėjimo žyma, jeigu asmuo negali būti gyvūnų augintinių laikytoju 2 ar 4 metus pagal įstatymą. Žymą registre matys veterinarijos gydytojai, ženklintojai ir bus užkardyta galimybė registruoti gyvūną augintinį asmeniui, negalinčiam būti gyvūno laikytoju. Informacija bus matoma ir kontroliuojančioms institucijoms. Žyma registre apims paženklintų ir užregistruotų gyvūnų augintinių laikytojus ir savininkus.

Siekiant geresnės gyvūnų augintinių apsaugos, būtina paženklinti ir užregistruoti visus pagal įstatymą privalomai ženklinamus ir registruojamus augintinius – kates, šunis ir šeškus. To dar nepadariusius raginame suskubti kreiptis į artimiausią veterinarijos gydytoją ar ženklintoją dėl katės, šuns ar šeško paženklinimo ir įregistravimo Gyvūnų augintinių registre. Perdavus ir įsigijus paženklintą ir registruotą augintinį svarbu registre pakeisti duomenis apie gyvūno laikytoją. Laikytojai ir savininkai gali padaryti tai patys, prisijungę prie registro per elektroninius valdžios vartus arba kreiptis dėl duomenų pakeitimo į veterinarijos gydytojus ar ženklintojus.

Seime įvykusios diskusijos nuoroda yra čia.

Pensijų apskaitos vienetai svarbūs ne tik tiems, kurie dar dirba ir planuoja savo finansinę ateitį pensijoje. Jie aktualūs ir dabartiniams pensijų gavėjams, taip pat žmonėms, svarstantiems pasitraukti iš antros pensijų kaupimo pakopos. Pastariesiems kyla praktinis klausimas – kiek papildomų apskaitos vienetų bus įgyta už į „Sodrą“ pervedamas lėšas.  

Viena pensija – dvi dalys 

Senatvės pensija susideda iš dviejų dalių – bendrosios ir individualiosios. Abi jos skaičiuojamos skirtingai ir skirtingai lemia galutinį pensijos dydį. 

Bendroji pensijos dalis pirmiausia priklauso nuo žmogaus įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai skiriama senatvės pensija.  

Jeigu žmogus turi nuo minimalaus iki būtinojo stažo, bendroji pensijos dalis lygi bazinės pensijos dydžiui. Jeigu stažas didesnis nei būtinasis, bendroji dalis proporcingai didėja – ji apskaičiuojama lyginant turimą stažą su būtinuoju.  

2026 metais bazinė pensija siekia 327,91 euro. Tai reiškia, kad žmogus, sukaupęs nuo 15 iki 34,5 metų stažo, gauna būtent tokio dydžio bendrąją pensijos dalį, nepriklausomai nuo to, kokias pajamas jis turėjo darbo metu. Vis dėlto tai ne visas jo pensijos dydis. Prie bendrosios dalies dar prisideda individualioji dalis, kurią apskaičiuojant didžiausią reikšmę turi pensijų apskaitos vienetai. 

Pensijų apskaitos vienetai, dar vadinami taškais, parodo, kokią įtaką būsimos pensijos dydžiui turi žmogaus darbo pajamos ir nuo jų sumokėtos socialinio draudimo įmokos. 

Individualioji pensijos dalis priklauso nuo per visą gyvenimą sukauptų pensijų apskaitos vienetų skaičiaus ir vieneto vertės tais metais, kai skiriama pensija.  

2026 metais vieno pensijų apskaitos vieneto vertė yra 8,11 euro. Individualioji dalis apskaičiuojama sukauptų vienetų skaičių dauginant iš šios vertės.  

Kodėl apskaitos vienetai lemia pensijos skirtumus?  

Palyginkime du žmones, kurie abu: 

• išeina į pensiją 2026 metais; 

• turi šiais metais būtinąjį 34,5 metų stažą.  

Abiem atvejais jų bendroji pensijos dalis yra vienoda – 327,91 euro.  

Skirtumas atsiranda individualiojoje dalyje. Tarkime, žmogus, kuris visus 34,5 metų dirbo už mažesnį nei vidutinį atlyginimą, įgijo 20 apskaitos vienetų.   

Skaičiuojant individualią pensijos dalį, jo apskaitos vienetų skaičius dauginamas iš vieneto vertės:  

20 × 8,11 = 162,20 euro individualiosios pensijos dalies.

Visa jo pensija, sudėjus bendrąją ir individualią dalis, yra:  

327,91 + 162,20 = 490,11 euro per mėnesį. 

Kitas žmogus, kuris taip pat dirbo 34,5 metų, visą gyvenimą gavo didesnes nei vidutines darbo pajamas ir sukaupė 55 apskaitos vienetus. Jo individuali pensijos dalis bus skaičiuojama taip:  

55 × 8,11 = 446,05 euro individualiosios pensijos dalies.

Visa jo pensija siekia:  

327,91 + 446,05 = 773,96 euro per mėnesį. 

Nors abu žmonės dirbo tiek pat metų, jų pensijų dydžius lėmė skirtingos pajamos ir nuo jų sumokėtos socialinio draudimo įmokos.  

Kaip įgyjamas vienas pensijų apskaitos vienetas?  

Vienas pensijų apskaitos vienetas įgyjamas, kai per metus sumokama pensijų socialinio draudimo įmokų nuo pajamų, kurios lygios 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU).  

2026 metais VDU, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, siekia 2 312,15 euro. Tai reiškia, kad tokį atlyginimą per mėnesį gaunantis žmogus per metus uždirba 27 745,80 euro.  

Pensijų socialinio draudimo įmokų tarifas yra 8,72 proc. Todėl per metus nuo tokio atlyginimo sumokama 2 419,43 euro pensijų socialinio draudimo įmokų.  

Vadinasi, vienam pensijų apskaitos vienetui įgyti per metus reikia sumokėti 2 419,43 euro pensijų socialinio draudimo įmokų.   

Kaip pinigai iš antros pakopos virsta pensijų apskaitos vienetais?  

Jei žmogus nusprendžia baigti kaupimą antroje pakopoje pereinamuoju laikotarpiu, už jį mokėtos valstybės ir „Sodros“ įmokos grįžta į „Sodrą“ ir paverčiamos jo pensijų apskaitos vienetais. 

Šios lėšos konvertuojamos į pensijų apskaitos vienetus pagal tą pačią formulę kaip ir kasmet mokamos įmokos.  

Pavyzdžiui, jeigu į „Sodrą“ pervedama 5 000 eurų, ši suma padalijama iš 2 419,43 euro. Tokiu atveju žmogus papildomai įgyja 2,06 pensijų apskaitos vieneto, kurie vėliau didina jo individualiąją pensijos dalį.  

Į šiuos papildomus vienetus bus atsižvelgta atnaujinant pensijos dydį už tuos kalendorinius metus, kuriais jie buvo įgyti.  

Pavyzdžiui, jei valstybės ir „Sodros“ įmokos sugrįš į „Sodrą“ 2026 metais, pensija bus perskaičiuota nuo 2027 metų. Jei įmokos sugrįš 2027 metais, pensija bus perskaičiuota nuo 2028 metų.  

Vieno pensijų apskaitos vieneto vertė kasmet indeksuojama, todėl jo įtaka pensijos dydžiui laikui bėgant kinta.  

Kur pamatyti savo apskaitos vienetus?  

Prisijungę prie asmeninės paskyros https://gyventojai.sodra.lt , žmonės gali matyti:  

• kiek pensijų stažo yra sukaupę; 

• kiek pensijų apskaitos vienetų turi.  

Ši informacija pagrindiniame paskyros puslapyje atnaujinama kas pusę metų.  

Jei žmogus nori sužinoti naujausią informaciją, prisijungęs prie paskyros jis gali suformuoti suvestines apie savo socialinio draudimo stažą (REP.02) ir pensijų apskaitos vienetus (REP.49). 

„Sodros“ inf. 

„Prostitucijos rinkoje vis dažniau atsiduria nepilnamečiai, pabėgėliai, priklausomybių turintys asmenys, socialinės rizikos šeimų nariai ir kitos pažeidžiamos grupės. Karas, nauji migracijos srautai, augantys pragyvenimo kaštai ir socialinė atskirtis sudaro palankias sąlygas prostitucijos tinklų plėtrai ir pažeidžiamų asmenų įtraukimui į išnaudojimo aplinką“, – įspėja pakeitimų iniciatorė, Seimo narė Birutė Vėsaitė.

Anot parlamentarės, pastaruoju metu didelį rezonansą sukėlusi informacija apie vadinamuosius Epsteino failus tik patvirtina būtinybę nedelsiant imtis seksualinio išnaudojimo ir jo ekonominių prielaidų problemos.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis užtrauktų baudą nuo 1000 iki 1600 eurų, o pakartotinis nusižengimas – nuo 1600 iki 3500 eurų.

„Europos valstybių praktika rodo, kad efektyviausias būdas mažinti prostitucijos mastą – ne paslaugas teikiančiųjų baudimas, o paklausą formuojančiųjų atsakomybės griežtinimas. Islandijos, Norvegijos, Prancūzijos, Švedijos taikomi modeliai grindžiami principu, kad seksualinių paslaugų pirkimas nėra neutralus veiksmas – tai veiksmas, palaikantis išnaudojimo, smurto ir prekybos žmonėmis struktūras. Todėl baudžiami ne pažeidžiami asmenys, atsidūrę prostitucijoje, o tie, kurie savo veiksmais palaiko ir finansuoja seksualinio išnaudojimo rinką“, – komentuoja B. Vėsaitė.

Pasak Seimo narės, įstatymo projektu siekiama, kad prostitucijos pirkėjas būtų priverstas įvertinti ne tik moralines, bet ir realias finansines pasekmes.

„Galiojantis administracinės atsakomybės modelis, numatantis nedideles baudas prostitucijos pirkėjui, neatlieka pakankamos prevencinės ir atgrasomosios funkcijos. Būtina ugdyti visuomenės netoleranciją seksualinio išnaudojimo reiškiniui ir stiprinti kovą su prostitucijos rinka“, – ragina B. Vėsaitė.

Šiuo metu Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta administracinė atsakomybė tiek asmenims, kurie verčiasi prostitucija, tiek asmenims, kurie atlygintinai naudojasi prostitucijos paslaugomis. Už šias veikas numatyta bauda nuo 90 iki 140 eurų, o pakartotinio nusižengimo atveju – nuo 140 iki 300 eurų.

lrs.lt inf. 

Didelę dalį įprastų užklausų perėmė virtuali konsultantė Ema, kurios konsultacijos 2025 m. augo itin sparčiai. Gautų žinučių kiekis padvigubėjo, o pokalbių skaičius išaugo daugiau kaip 40 proc. Net 35-41 proc. visų Emai teikiamų paklausimų vyko ne darbo valandomis, todėl šis komunikacijos kanalas tapo ypač svarbus užtikrinant nuolatinį informacijos prieinamumą. Vien nuo birželio, kai Ema tapo prieinama Užimtumo tarnybos e. paslaugų portale, net 52 proc. paklausimų buvo pateikta būtent per jį.   

Vienintelė konsultacijų sritis, kurioje 2025 m. fiksuotas augimas, – darbdavių konsultavimas. Juridiniai asmenys kreipėsi 6 proc. daugiau nei 2024 m., o tai rodo didėjančią paramos įdarbinimui, teisinių procedūrų ir darbuotojų paieškos paslaugų svarbą verslui.  

Pastebimai augo ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas: per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) Užimtumo tarnyba pernai gavo ir įvykdė 4,3 karto daugiau užduočių nei ankstesniais metais. Šis augimas leido pasiekti daugiau socialiai pažeidžiamų ar dėl papildomos pagalbos besikreipusių gyventojų.   

„Tokių konsultacijų metu žmonėms paaiškinamos paslaugų gavimo sąlygos, aptariami individualūs poreikiai. Užduotys užbaigiamos tik įsitikinus, kad asmuo gavo visą reikalingą informaciją ir suprato tolesnius veiksmus“, – sakė Klientų aptarnavimo ir paslaugų skyriaus vedėja Vaida Urbanskienė.   

Konsultacijų analizė atskleidė konsultacijų srautų sezoniškumą: didžiausias aktyvumas fiksuotas metų pradžioje ir rudenį, o mažiausias – gruodį. Populiariausia tema išliko registracija, antroje vietoje – klausimai dėl bedarbio statuso. Ryškesni sezoniniai šuoliai stebėti konsultuojant dėl paramos mokymuisi ir aktualios informacijos specialistams.   

Anot V. Urbanskienės, konsultacijų dėl registracijos paslaugų skaičius išliko vienas stabiliausių, tačiau aiškiai matomi du pikai: „Metų pradžioje klientai aktyviai planuoja karjeros pokyčius, o rudenį, pasibaigus sezoniniams darbams, domisi galimybe grįžti į darbo rinką.“   

Prie efektyvesnio registracijos proceso išaiškinimo prisidėjo ir galimybė konsultuoti klientus prisijungus prie kliento paskyros realiu laiku. Konsultantas turi galimybę matyti atliekamus veiksmus ir tiksliau nurodyti registracijos žingsnius.   

2025 m. konsultacijų telefonu analizės duomenimis, vidutinis skambučio laikas išliko gana stabilus, svyravo labai nedaug – nuo 2,06 iki 2,45 minutės. Didžiausia reikšmė fiksuota metų pradžioje (2,45), o mažiausia – vasarį (2,06).