Asmens su negalia dalyvumo užtikrinimo 2027–2029 metų veiksmų plano projekte užimtumui remti kasmet numatyta skirti po 25,604 mln. Eur. Tačiau augant darbo užmokesčiui ir minimaliajai mėnesinei algai (MMA), didėja ir užimtumo rėmimo priemonių, įskaitant įdarbinimą subsidijuojant, kaštai. Todėl nominaliai nekintantis finansavimas realiai reikštų mažesnę paramos apimtį. 

2025 m. Lietuvoje buvo apie 150,7 tūkst. darbingo amžiaus asmenų su negalia, tačiau dirbančiųjų dalis siekė vos 30,5–30,8 proc. 2026 m. balandį dirbo apie 48,7 tūkst., arba 32 proc., darbingo amžiaus asmenų su negalia. Tuo pat metu prognozuojamas tolesnis individualius poreikius atitinkančių paslaugų poreikio augimas.

Be to, 2025 m. net 43,5 proc. asmenų su negalia gyveno skurdo rizikoje, kai bendras šalies rodiklis siekė 20,9 proc.

Preliminariu verslo, darbuotojų bei neįgaliųjų organizacijų vertinimu, vien dabartinei paramos apimčiai išlaikyti 2027–2029 m. reikėtų apie 86,2 mln. Eur, kai projekte numatyta 76,812 mln. Eur. Skirtumas – 9,35 mln. Eur. Tiesa, šis skaičiavimas neapima nei prognozuojamo asmenų su negalia skaičiaus augimo, nei papildomų individualizuotų paslaugų plėtros.

Todėl Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK), Lietuvos verslo konfederacija, Dirbančių neįgaliųjų asociacija ir Lietuvos aklųjų bei silpnaregių sąjunga kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijas, ragindamos iš esmės peržiūrėti 2027–2029 m. numatytą finansavimą.

„Susidaro paradoksali situacija: viena vertus, deklaruojame, kad reikalingas didesnio žmonių su negalia užimtumas, kad trūksta specialistų, o kartu planuojama trejiems metams įšaldyti finansavimą numatytoms užimtumo priemonėms. Tai reikštų ne ką kitą, bet realų paramos mažėjimą, nes darbo užmokesčio ir paslaugų kaštai auga – vadinasi, už tą pačią sumą būtų galima finansuoti mažesnę užimtumo rėmimo priemonių apimtį ir padėti mažesniam skaičiui žmonių, nei iš tiesų reikia“, - akcentuoja LPSK laikinoji vadovė Dalia Jakutavičė.  

Problema aktuali ne tik socialinės politikos požiūriu. Lietuvai susiduriant su darbuotojų trūkumu ir demografiniais iššūkiais, darbingo amžiaus žmonės su negalia, kurie galėtų dirbti gavę tinkamą pagalbą, yra reikšmingas neišnaudotas darbo rinkos potencialas. 

Organizacijos siūlo atsisakyti vienodo metinio finansavimo ir lėšų poreikį sieti su darbo užmokesčio ir MMA augimu, priemonių dalyvių skaičiumi, individualizuotų paslaugų poreikiu ir konkrečiais ilgalaikiais užimtumo rezultatais.

Raginama, kad valstybė į žmonių su negalia užimtumą žiūrėti ne kaip į išlaidas, o kaip į investiciją į žmonių savarankiškumą, darbo rinkos stiprinimą ir Lietuvos ekonominį potencialą.

LPSK inf.

Šis stambus, ritinio formos vabalas yra vienas miško medžių kenkėjų. Miškiniai grambuoliai pradeda skraidyti gegužės mėnesį, sprogstant beržo pumpurams. Jie apgraužia įvairių lapuočių medžių ir krūmų lapus, bet ypač mėgsta karpotojo beržo lapus, patinka ir ąžuolai.  Nuo miškinių grambuolių itin nukenčia pavieniai augantys medžiai. Lervos vystosi lengvoje priesmėlio ir smėlio dirvoje apie 5 m., minta augalų šaknimis. Daugiausiai žalos padaro paskutiniaisiais vystymosi metais. 

Gausiausios miškinių grambuolių populiacijos rytinėje ir ypač pietinėje šalies dalyse.  Būtent pietų Lietuvoje, Druskininkų regioninio padalinio teritorijoje, Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai stebi šių vabalų paplitimą, vykdo jų apskaitą. 

Yra žinoma, kad kas 4-5 m. grambuolių ženkliai padaugėja, įvyksta vadinamasis jų „populiacijos sprogimas“.

VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistų vykdomo monitoringo tikslas yra nustatyti, kada gausiai skraidys, poruosis ir dės kiaušinius miškinis grambuolys. Tais metais verta intensyviai želdinti mišką, nes tik išsiritusios lervos nepadaro pastebimos žalos ką tik pasodintiems želdiniams. 

2026-ieji, kaip ir prognozuota, buvo miškinio grambuolio skraidymo metai, viena gaudykle sugauta vidutiniškai po 856±68 kenkėjus. Tai – palanki miško lapuočiams statistika, nes skaičiai mažesni nei 2016 ir 2021 metais.

Intensyvus skraidymas prasidėjo balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje ir tęsėsi iki birželio pradžios, per savaitę buvo sugaunama maždaug po 150-200 vabalų. Išimtis buvo tik gegužės vidurys,  kai oro temperatūra buvo nukritusi žemiau ilgamečio vidurkio. 

Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistų teigimu, miškinio grambuolio daromų pažeidimų mastai nėra dideli, be to vėliau vasarą lapuočiai medžiai ataugina nugraužtus lapus. 

VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus inf.

Uodų įkandimas – ne tik nemalonumas

Uodų platinamos ligos – infekcijos, perduodamos per užsikrėtusių uodų įkandimus. Maitindamasis užsikrėtusio žmogaus ar gyvūno krauju, uodas gali pasisavinti virusą ar parazitą, o vėliau, įgėlęs kitam žmogui, jį perduoti. Krauju minta uodų patelės – jis joms reikalingas kiaušinėliams subrandinti, todėl būtent maitinimosi metu gali būti perduodami įvairūs ligų sukėlėjai. Priklausomai nuo uodo rūšies ir regiono, jie gali platinti skirtingas infekcijas, pavyzdžiui, dengės karštligę ar maliariją.

Nors uodo įkandimas dažniausiai vertinamas kaip nemalonus, bet nekenksmingas, jo išvaizda ne visada leidžia spręsti apie galimą užsikrėtimo riziką. Užsikrėtusio uodo įkandimo vieta gali atrodyti visiškai įprastai – nepatinti, neniežėti ar nesukelti kitų pastebimų požymių. Todėl po kelionės į uodų platinamų ligų rizikos zoną atsiradus ligos simptomams, ypač staiga pakilus temperatūrai, svarbu nelaukti ir kreiptis į gydytoją.               

Kokias ligas platina uodai?

Uodai gali platinti įvairias virusines ir parazitines infekcijas. Keliaujant į tropinius ir subtropinius regionus,  galima užsikrėsti šiomis ligomis:

• maliarija – sukelia uodai; būdingi karščiavimo epizodai, šaltkrėtis, prakaitavimas, galvos ir raumenų skausmai;
• dengės karštligė – virusinė infekcija, galinti sukelti aukštą temperatūrą, galvos, raumenų ir sąnarių skausmus, bėrimą, pykinimą;
• čikungunija – dažniausiai pasireiškia karščiavimu ir stipriais sąnarių skausmais;
• Zikos virusinė infekcija – dažnai būna lengva arba besimptomė, tačiau ypač pavojinga  nėščiosioms (užsikrėtus nėštumo metu gali atsirasti rimtų vaisiaus apsigimimų);
• Vakarų Nilo virusinė infekcija – dažniausiai nesukelia simptomų arba pasireiškia karščiavimu ir bendru negalavimu, tačiau retais atvejais gali pažeisti nervų sistemą.

Kai kuriuose regionuose  paplitusi geltonoji karštligė, japoniškasis encefalitas ir kitos uodų platinamos ligos.

Kas turėtų būti ypač atsargūs?

Didesnį dėmesį apsaugai nuo uodų turėtų skirti nėščiosios, maži vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis ar turintys nusilpusį imunitetą. Nėščiosioms ypač svarbi apsauga nuo Zikos viruso, o keliaujant į maliarijos rizikos teritorijas individuali profilaktika turi būti įvertinta dar prieš kelionę. Keliaujantiems į maliarijos rizikos teritorijas būtina iš anksto pasikonsultuoti su gydytoju dėl vaistų profilaktikos. NVSC duomenimis, nepakankama apsauga nuo uodų ir netinkamas profilaktinių vaistų vartojimas yra viena dažniausių Lietuvoje registruojamų įvežtinių maliarijos atvejų priežasčių. Efektyviausią apsaugą užtikrina tik reguliarus vaistų vartojimas prieš kelionę, jos metu ir grįžus bei apsauga nuo uodų įkandimų. Vienkartinis ar nereguliarus preparatų vartojimas nesuteikia patikimos apsaugos.

Kaip apsisaugoti?                                                                                                  

Vienas iš pagrindinių būdų, saugantis uodų platinamų ligų – vengti uodų įkandimų.  Derinant asmenines apsaugos priemones su tinkama aplinkos higiena, galima žymiai sumažinti kontaktą su  uodais.

Keliautojams patariame:

• Naudokite uodus atbaidančias priemones – repelentus (kremus, purškalus ar pleistrus), ypač auštant ir temstant, kai uodai yra aktyviausi.
• Dėvėkite uždaresnius drabužius – būdami didesnės rizikos vietovėse rinkitės ilgas rankoves ir ilgas kelnes.
• Rinkitės nuo uodų apsaugotą būstą (langai ir durys uždengti tinkleliais).
• Miegodami lauke taip pat naudokite tinklelius nuo uodų, ypač keliaudami į regionus, kuriuose paplitusios uodų platinamos ligos.
• Neleiskite kauptis stovinčiam vandeniui – reguliariai ištuštinkite ir išvalykite talpas, kuriose gali veistis uodai.

 NVSC inf. 

Į oficialų atnaujintų patalpų pristatymą susirinko Jonavos rajono savivaldybės, sveikatos priežiūros įstaigų atstovai, medikai ir kiti svečiai.

Renginio pradžioje pabrėžta, kad svarbiausias atliktų darbų tikslas - užtikrinti, kad Jonavos rajono gyventojams sveikatos priežiūros paslaugos būtų kokybiškesnės, patogesnės ir lengviau prieinamos.

„Šiandien susirinkome pasidžiaugti svarbiais pokyčiais, atnaujinant sveikatos priežiūros infrastruktūrą Jonavoje. Jonavos rajono savivaldybė kartu su Jonavos pirminiu sveikatos priežiūros centru ir Jonavos ligonine įgyvendina projektą, kuriuo siekiama vieno svarbiausių tikslų - kad mūsų rajono gyventojams sveikatos priežiūros paslaugos būtų dar kokybiškesnės, patogesnės ir lengviau prieinamos“, - sakė renginio vedėja Karolina Petrenčiuk-Naujokienė.

Atnaujintos patalpos pritaikytos ir medikams, ir pacientams

Jonavos PSPC direktorė Asta Sivolovienė pabrėžė, kad atnaujinant patalpas daug dėmesio skirta ne tik jų išvaizdai, bet ir tam, kad erdvės būtų patogios kasdieniam medikų darbui bei pacientams.

Pasak direktorės, dar planuojant projektą buvo keliamas konkretus tikslas - senas ir nepatogias patalpas paversti moderniomis bei patogiomis.

„Siekėme iš senoviškų, nepatogių patalpų padaryti modernias, patogias, prieinamas tiek personalui, tiek pacientams patalpas, kur viskas būtų šiuolaikiška. Orientavomės į pokyčius, kurie vyksta šeimos gydytojo komandoje, kad atsiranda naujų šeimos komandos narių, slaugytojų, kurios įgauna savarankiškas funkcijas“, - kalbėjo PSPC direktorė.

A. Sivolovienė teigė, kad naujos erdvės pritaikytos taip, jog atskirai dirbti būtų patogu slaugytojams, gydytojams ir visai komandai, o pacientui reikiamas paslaugas būtų galima gauti vienoje vietoje.

Direktorė pabrėžė, kad investicija į infrastruktūrą pirmiausia yra investicija į žmones.

„Taigi, nors kalbam apie infrastruktūrą, daiktus, pastatus, tačiau iš tiesų čia investicija ne tik į pastatus. Tai investicija į gyventojo sveikatą, į sveikatos priežiūrą“, - teigė A. Sivolovienė.

Ji išreiškė viltį, kad atnaujintos patalpos bus nuolat pilnos darbuotojų ir pacientų.

„Mes ir turim tokį lūkestį ir tikimės, kad šitos patalpos bus gyvos, kad čia bus visada daug žmonių, kad kabinetai bus pilni medikų. Ir atvykęs pacientas neras uždarytų durų, lankysis čia noriai, rūpinsis savo sveikata, atliks profilaktinius tyrimus, naudosis viskuo, ką mes šiandien galime pasiūlyti“, - sakė PSPC vadovė.

Padėkojo prie projekto prisidėjusiems darbuotojams

A. Sivolovienė taip pat dėkojo Jonavos rajono savivaldybės administracijai ir jos darbuotojams, prisidėjusiems prie projekto, taip pat PSPC darbuotojams bei visiems, dirbusiems kartu.

„Dėl to noriu padėkoti visiems už tą bendrą darbą, indėlį, už tuos pasiūlymus, kuriuos teikėme, visi bendrai galvojome, kūrėme savo planus. Ačiū savivaldybės merui ir administracijai, kurie atsižvelgia į mūsų norus, stengėsi juos įgyvendinti, visai komandai - Statybos skyriui, Investicijų, Pirkimų skyriams. Taip pat mūsų darbuotojams“, - sakė A. Sivolovienė.

Patalpas palaimino Jonavos dekanas

Oficialios ceremonijos metu atnaujintas patalpas palaimino Jonavos dekanas Virginijus Birjotas.

Po to sveikinimo žodį tarė laikinasis Jonavos rajono meras Valdas Majauskas. Jis prisiminė, kaip PSPC patalpos atrodė anksčiau, ir neslėpė, kad pokytis akivaizdus ir džiuginantis. 

„Puikiai matosi, kaip čia viskas pasikeitė, o ir nauja įranga padės diagnozę nustatyti dar tiksliau ir greičiau. Tad sėkmės visiems“, - darbuotojams linkėjo laikinasis meras.

Sveikinimo žodį tarė ir mero patarėja Birutė Gailienė. Ji dėkojo įstaigos vadovei ir darbuotojams už atliktus darbus bei pabrėžė, kad pokyčiai įstaigoje yra stulbinantys. 

Sveikatos priežiūra - ypač svarbi

Sveikindamas PSPC kolektyvą, LR Seimo narys Eugenijus Sabutis sakė šioje įstaigoje pats lankęsis beveik 50 metų. Jis prisiminė ankstesnę įstaigos būklę, tačiau kartu pabrėžė, kad nepaisant senos infrastruktūros, medikai visuomet suteikdavo reikalingą pagalbą.

E. Sabutis pabrėžė, kad pirminė sveikatos priežiūra yra itin svarbi, nes būtent šeimos gydytojai ir pirminės sveikatos priežiūros specialistai padeda užkirsti kelią rimtesnėms sveikatos problemoms.

„Žmonės, kurie čia ateina, išsitiria ir gauna atsakymus, kaip pasirūpinti savo sveikata, labai dažnai nepatenka į ligoninę ir neapkrauna jos bereikalingais darbais“, - kalbėjo E. Sabutis.

Jis ragino gyventojus nepamiršti profilaktinių tyrimų ir reguliariai tikrintis sveikatą.

„Pats iš esmės noriu paskatinti visus tai daryti. Mažiausiai du kartus per metus ateinu pas savo šeimos gydytoją, išsirašau visus reikiamus tyrimus ir juos darau. Todėl labai norisi paskatinti visus, kad tą darytų. (...) Na, o naujose patalpose, manau, kad jiems tai daryti bus maloniau“,  - asmenine patirtimi dalijosi Seimo narys.

Atnaujintose patalpose - ir nauja erdvė mamoms bei vaikams

Po sveikinimo kalbų svečiai buvo pakviesti apžiūrėti atnaujintas Jonavos PSPC erdves.

Jiems pristatyti šeimos gydytojų kabinetai, slaugytojų padėjėjų patalpos, sveikos gyvensenos, rentgeno ir laboratorijos patalpos.

Vienas iš naujų sprendimų - specialiai įrengta vaiko ir mamos patalpa. Tokios erdvės Jonavos PSPC iki šiol nebuvo.

Renginio metu kolektyvui buvo įteiktos gėlės, simbolinės dovanos ir saldžios vaišės. Svečiai negailėjo gerų žodžių ir pripažino, kad atnaujintos patalpos pasikeitė iš esmės.

PSPC atnaujinimas - didesnio projekto dalis

Jonavos PSPC patalpų atnaujinimas yra dalis projekto „Jonavos sveikatos centro sudėtyje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūros modernizavimas“.

Projektą įgyvendina Jonavos rajono savivaldybės administracija kartu su partneriais - VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centru ir VšĮ Jonavos ligonine.

Projekto metu modernizuojama ne tik pirminės, bet ir specializuotos sveikatos priežiūros paslaugoms reikalinga infrastruktūra, įsigyjama nauja įranga ir baldai.

Bendra projekto vertė - 1 641 787,57 euro. Iš jų 1 395 519,43 euro sudaro Europos Sąjungos fondų lėšos, o 67 783,80 euro - bendrojo finansavimo lėšos.

Projekto tikslas - pagerinti pirminės ir specializuotos sveikatos priežiūros paslaugų kokybę bei prieinamumą Jonavos rajono gyventojams. Jonavos ligoninės infrastruktūros atnaujinimas taip pat yra šio projekto dalis.

Rugpjūčio 20 d. vykusio VRK posėdžio metu, institucijos sekretoriato tarnautojų atlikto tyrimo  pažyma buvo pristatyta komisijai, o šie pritarė tyrėjų siūlymams ir pripažino politinę partiją „Nemuno Aušra“ šiurkščiai pažeidus Rinkimų kodeksą ir Politinių organizacijų įstatymą.   

Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad galimai neteisėtose politinių kampanijų finansavimo schemose dalyvavo ir daugiau asmenų: šiuo metu Seimo nario mandatus turintys Robert Puchovič, Lina Šukytė-Korsakė, buvęs Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas, su „Nemuno Aušra“ į Seimą kandidatavęs Aleksandr Furs, Roberto Puchovičiaus šeimos nariai ir kiti asmenys. 

VRK sprendimu „Nemuno Aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis įpareigotas Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos laikotarpiu gautą neteisėto finansavimo sumą – iš viso 9500 eurų – pervesti į valstybės biudžetą.    

Per Robert Puchovič sąskaitą iš jo valdomų įmonių „Nemuno Aušrą“ pasiekė tūkstančiai  eurų  

Pirmosios gijos dėl galimai neskaidrių „Nemuno Aušros“ politinės kampanijos finansavimo aspektų užčiuoptos 2025 m., atliekant kitą VRK tyrimą dėl šios partijos finansavimo. 

VRK kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) ir Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), kad jie savo turimais įrankiais patikrintų, ar nėra paslėpto neteisėto finansavimo požymių – ar nebuvo pažeisti reikalavimai dėl „Nemuno Aušros“ ir šios partijos 2024 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo. Taip pat – ar šiai partijai aukojusių ir nario mokesčius mokėjusių asmenų pajamos atitiko įstatymo reikalavimus ir ar jie turėjo pakankamai pajamų aukoti ir sumokėti partijos nario mokesčius. 

Gavus atsakymus iš institucijų, taip pat – dalies politinės partijos „Nemuno Aušra“ narių, šių metų sausį VRK pradėjo tyrimą dėl politinės partijos finansavimo, įskaitant rėmimą per trečiuosius asmenis. 

Dalis įtarimų pasitvirtino tyrėjoms susipažinus su Generalinės prokuratūros prokurorų atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT).   

Iš visų šių institucijų gauta informacija buvo sugretinta su politinę kampaniją finansavusių asmenų atsiųstais atsakymais į tyrėjų klausimus.  

Nustatyta, kad „Nemuno Aušros“ 2024 m. Seimo rinkimų politinę kampaniją finansavo du juridiniai asmenys: UAB „Lajota“ ir UAB „Tvari statyba“, kurių vienintelis akcininkas yra partijos pirmininko pavaduotojas ir Seimo rinkimų kampanijos laikotarpiu buvęs štabo vadovas – dabartinis Seimo narys Robert Puchovič. Šios bendrovės atskirais pavedimais iš viso partijai per R. Puchovičių pervedė 24 200 eurų. 

Iš savo įmonių gavęs lėšas, 24 200 eurų partijai tiesiogiai pervedė pats, o 4 500 pervedė savo aplinkos žmonėms, kad ir šie paaukotų „Nemuno Aušrai“. 

Neteisėto partijos finansavimo schemoje dalyvavę R. Puchovičiaus žmona Eva Puchovič ir tėvas Edvard Puchovič iš R. Puchovičiaus gautus 4 000 eurų pervedė partijai. 

Finansinių pavedimų kelias iš įmonių į partijos sąskaitą pavaizduotas žemiau pateiktoje schemoje. 

Schema - https://infogram.com/1pn0gk2w3zy7ezuz3vpmy77qk2tm7elq3rm

 Seimo narė Lina Šukytė-Korsakė rėmė R. Žemaitaitį Aleksandro Furs pinigais 

VRK tyrėjos, išanalizavę 2024 m. Prezidento rinkimų aukotojų sąrašą, nustatė, kad prezidento posto siekusį R. Žemaitaitį 5000 eurų 2024 m. balandį bandė paremti Aleksandr Furs, tačiau jo piniginę auką partijos iždininkas atmetė motyvuodamas, kad „nepavyko nustatyti aukotojo“ ir sugrąžino pinigus A. Fursui. Šis asmuo buvo vienas iš „Nemuno Aušros“ keltų kandidatų į Seimą vienmandatėje Nevėžio rinkimų apygardoje. 

Tą pačią dieną 3000 eurų sumą A. Furs pervedė į Lino Narbuto sąskaitą. Tačiau šią piniginę auką partijos iždininkas grąžino L. Narbutui dėl nepakankamų aukotojo deklaruotų pajamų, kadangi Rinkimų kodeksas numato, kad aukoti asmuo gali ne daugiau kaip 10 proc. nuo savo metinių pajamų. Nepriimtus pinigus L. Narbutas tą pačią dieną grąžino Aleksandrui Fursui. 

Po 3 dienų po aukos grąžinimo A. Fursui, šis 5000 eurų sumą pervedė partijos „Nemuno Aušra“ pirmininko pavaduotojai ir dabartinei Seimo narei Linai Šukytei-Korsakei į jos asmeninę sąskaitą, pavedimo paskirtyje nurodydamas „auka“. 

Sekančią dieną L. Šukytė-Korsakė atliko 5000 eurų pavedimą į R. Žemaitaičio politinės kampanijos sąskaitą, nurodydama tą pačią pavedimo paskirtį – „auka“. Ši auka kandidato politinei kampanijai remti buvo priimta. 

Apie šių lėšų kilmę paklausus pačios L. Šukytės-Korsakės, ši komisijai pateikė atsakymą, kad „dėl aukos kandidatui į Prezidentus Remigijui Žemaitaičiui į mane taip pat niekas nesikreipė ir niekas neprašė jos skirti. 2024 m. balandžio 23 d. 5000 auką pervedžiau savanoriškai, savo sprendimu, iš savo asmeninių lėšų“. 

Gauta informacija iš VMI parodė, kad A. Furs nebuvo pateikęs pajamų mokesčio deklaracijos, dėl ko galėjo būti nepriimta jo auka, todėl lėšų pervedimas iš pradžių L. Narbutui, po to L. Šukytei-Korsakei buvo suplanuotas veiksmas ir siekis finansuoti R. Žemaitaitį per trečiąjį asmenį. 

Finansinių pavedimų kelias iš Aleksandro Furs į R. Žemaitaičio politinės kampanijos sąskaitą Respublikos Prezidento rinkimuose pasinaudojant kitų asmenų sąskaitomis, pavaizduotas žemiau pateiktoje schemoje 

Schema - https://infogram.com/1p7l2l93vq336xczl3e3v5r1jdbnxex2mrz

Nario mokesčiai ir aukos partijai buvo mokami prieš tai įnešus grynųjų pinigų į savo sąskaitas 

VRK rėmėsi iš FNTT gauta informacija apie tai, kad keli asmenys mokėjimus politinei partijai atliko prieš tai įnešę grynuosius į asmenines sąskaitas. Iki tol šių asmenų sąskaitose buvęs lėšų likutis buvo nepakankamas mokėjimams atlikti. 

Vienas iš jų – buvęs Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas, kuris VRK tvirtino, kad „aš tas lėšas įsinešiau ir paaukojau partijai“, tačiau nepateikė banko išrašų kopijų net ir po pakartotinių prašymų taip apsunkindamas tyrimui reikšmingų aplinkybių nustatymą.  

Vis dėlto, VRK turimos informacijos nepakanka vienareikšmiškai įvertinti, ar grynieji pinigai į kelių asmenų sąskaitas buvo perduoti trečiųjų asmenų. 

„Nemuno Aušrai“ – antras šiurkštus pažeidimas per šiuos metus 

Atsižvelgusi į patikrinimo išvadose išdėstytus faktus, VRK priėmė sprendimą pripažinti, kad politinė partija „Nemuno Aušra“ pažeidė Rinkimų kodeksą ir Politinių organizacijų įstatymą. 

VRK sprendimu pripažinta, kad Rinkimų kodekso 111 straipsnio 2 dalį pažeidė Aleksandr Furs, Lina Šukytė-Korsakė, Robert Puchovič. 

Komisija nusprendė, kad neturėdamos teisės finansuoti rinkimų politinės kampanijos dalyvių  R. Puchovičiaus įmonės „Lajota“ ir „Tvari statyba“ pažeidė Rinkimų kodekso 111 straipsnio 4 dalį.  

VRK taip pat konstatavo, kad Paulius Kazilionis, Edvard Puchovič ir Eva Puchovič pažeidė Politinių organizacijų įstatymo 19 str. 11 dalį., kadangi politinę kampaniją rėmė lėšomis, gautomis iš trečiųjų asmenų. 

Politinė partija „Nemuno Aušra“ šiurkščiai pažeidė Rinkimų kodeksą ir Politinių organizacijų įstatymą, finansuodama savo politinę juridinių asmenų lėšomis ir per trečiuosius asmenis, taip pat – priimdama ir panaudodama per trečiuosius asmenis sumokėtus nario mokesčius, kurių dalis buvo juridinio asmens lėšos. Tai jau antras pripažintas šiurkštus partijos padarytas pažeidimas per šiuos metus. Pirmasis šiurkštus pažeidimas konstatuotas 2026 m. pavasarį dėl „Nemuno Aušros“ vadovams nuomotų jų pačių asmeninių automobilių.      

VRK sprendimo dalis dėl įpareigojimo „Nemuno aušrai“ neteisėtai gautų lėšų sumą – iš viso 28,5 tūkst. eurų – pervesti į valstybės biudžetą buvo atidėta, kol nebus išspręstas klausimas dėl valstybės biudžeto asignavimų politinėms partijoms.  

Komisijos sprendimu „Nemuno Aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis įpareigotas Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos laikotarpiu gautą neteisėto finansavimo sumą – iš viso 9500 eurų – pervesti į valstybės biudžetą.   

Apie šiuos VRK nustatytus pažeidimus bus informuota STT ir Generalinė prokuratūra.

VRK pranešimas 

Liepos 1–31 d. pareigūnai didelį dėmesį skyrė poilsiavietėms, ypač jautrioms vietoms gamtoje – saugomoms teritorijoms ir vandens telkinių pakrantėms. Buvo tikrinama, ar poilsiautojai automobilius stato tam skirtose vietose, ar laužai kūrenami pagal nustatytus reikalavimus, ar nepaliekama šiukšlių stovyklavietėse ir žvejybos vietose, ar poilsiautojai laikosi aplinkosaugos reikalavimų plaukiodami vandens transporto priemonėmis ir poilsiaudami miške. Šiemet vykdyta aktyvesnė važinėjimo draudžiamose vietose (miškuose, pievose, saugomose teritorijose) keturračiais ar krosiniais motociklais prevencija. Šie reidai vykdyti su Valstybines saugomų teritorijų tarnyba. 

Reidų metu aplinkosaugininkai patikrino 1 438 žvejus mėgėjus, 236 transporto priemones, taip pat atliko 54 kitus patikrinimus. 

Daugiausia nustatyta mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnį nustatyti 93 pažeidimai. Jų tarpe yra fiksuoti pažeidimai, naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar būdus, taip pat tai atliekant pakartotinai. Buvo nustatytas pažeidimas dėl neteisėto draudžiamų žvejybos įrankių gaminimo, realizavimo, įsigijimo ar laikymo. Taip pat nustatyti 68 pažeidimai pagal ANK 305 straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimus. Dar 24 pažeidimai priskirti kitiems Administracinių nusižengimų kodekso straipsniams ar jų dalims. 

Reidų metu paimti 6 tinkliniai, duriamieji ir užkabinamieji įrankiai, 8 mėgėjiškos žvejybos įrankiai (skrituliai, meškerės, povandeniniai šautuvai ir pan.) ir 1 plaukiojimo priemonė. 

Nustatyti 5 žalos aplinkai atvejai, apskaičiuota žala aplinkai siekia 1 089,30 Eur.  

Dėmesys poilsiui miškuose   

Miškų kontrolės departamento pareigūnai akcijos metu atliko 18 reidų. Reidai vyko Vilniaus, Trakų, Elektrėnų, Švenčionių, Molėtų, Zarasų, Ignalinos, Rokiškio, Šiaulių, Kelmės, Šilalės, Telšių, Rietavo, Kauno, Kazlų Rūdos ir Šakių rajonuose, ypatingą dėmesį skiriant saugomoms teritorijoms ir rekreaciniams miškams. 

Miškų kontrolės reidų metu dėl laužo kūrenimo neleistinoje vietoje ir miško sanitarinės apsaugos reikalavimų pažeidimų pradėtos dvi administracinių nusižengimų teisenos. Taip pat duotas vienas privalomasis nurodymas pašalinti atliekas. Vienas poilsiautojas žodžiu įspėtas dėl palapinės statymo neleistinoje vietoje – į įspėjimą jis sureagavo nedelsdamas ir palapinę patraukė. 

Didelis dėmesys skirtas ir prevencinei veiklai. Miškų lankytojai buvo konsultuojami, jiems priminti pagrindiniai atsakingo elgesio miške ir stovyklavimo reikalavimai, įskaitant reikalavimus, susijusius su laužų kūrenimo vietomis, palapinių statymu ir kitais miško lankymo bei poilsio organizavimo aspektais.

Daugiau informacijos apie atsakingą laisvalaikį gamtoje rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje „Poilsiauk atsakingai“.

Apie praėjusių metų „Poilsiauk atsakingai“ rezultatus galima rasti informacijos čia.

Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt. 

„Skyrėme investicijas miestų ir miestelių valstybinės reikšmės keliams, kurie gyventojams yra pagrindinės gatvės. Popieriuje tai gali atrodyti kaip itin nedideli kelių ruožai, tačiau žmonėms tai yra kasdienis kelias į darbą, mokyklą, gydymo įstaigas ar pas artimuosius. Todėl nuosekliai investuojame į regionų infrastruktūrą ir iki šių metų pabaigos atnaujinsime visus suplanuotus ruožus 39-iose Lietuvos savivaldybėse“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

„Per gyvenvietes einantys valstybinės reikšmės keliai daugeliu atvejų yra pagrindinės miestų ir miestelių gatvės, kuriomis gyventojai naudojasi kasdien. Todėl jų remontui skiriame daugiau dėmesio, vertindami ne tik dangos būklę, bet ir eismo organizavimą, pėsčiųjų judėjimą bei viešojo transporto poreikius. Atnaujindami šiuos ruožus siekiame užtikrinti saugesnes ir patogesnes sąlygas tiek vietos gyventojams, tiek per gyvenvietes važiuojantiems eismo dalyviams“, – sako „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

Kelio Jonava–Kėdainiai–Šeduva ruože nuo 0,235 iki 1,128 km bus atnaujinta kelio danga, horizontalusis ir vertikalusis ženklinimas. Taip pat bus sutvarkytos  keturios esamos pėsčiųjų perėjos su saugumo salelėmis, atnaujinti kelio ženklai bei autobusų sustojimo aikštelių asfalto danga.

Darbus atliks AB „Eurovia Lietuva“. Projekto vertė – apie 1,2 mln. eurų su PVM. Pagrindinius darbus planuojama baigti iki metų pabaigos.

Atnaujinama vienos iš pagrindinių gatvių Jonavoje infrastruktūra turės reikšmės ne tik keliaujantiems krašto keliu, bet ir Jonavos miesto gyventojams. Gyvenvietėse esantys valstybinės reikšmės keliai dažnai tampa kasdienio miesto susisiekimo dalimi, todėl jų būklė, eismo organizavimas ir saugumas yra svarbūs visai vietos bendruomenei.

Remontuojamo ruožo pradžia priderinta prie ankstesnio projekto sprendinių – Jonavos centre, Žeimių ir Vasario 16-osios gatvių sankryžoje įrengta nauja dviejų eismo juostų žiedinė sankryža. Tai leidžia nuosekliai tęsti kelio atnaujinimą ir užtikrinti vientisus eismo organizavimo sprendinius.

Apie AB „Via Lietuva“

„Via Lietuva“ – valstybės valdoma įmonė, atsakinga už Lietuvos kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Bendrovė rūpinasi daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2000 km pėsčiųjų ir dviračių takų.

Tad populiarėjanti lėto gyvenimo kultūra daro įtaką ir laisvalaikiui.

Išties poilsiui namuose nereikia didelio sklypo. Net nedidelis kiemas gali tapti vieta, kurioje norisi būti kasdien.

Kiemas – tarytum dar vienas kambarys

Seniau namo ar sodybos kiemą buvome pratę sieti su praktiškais darbais – vejos pjovimu, daržo priežiūra, malkų laikymu. Dabar jo paskirtis gerokai platesnė.

Vis daugiau žmonių planuoja kiemą taip, lyg įrenginėtų dar vieną namų erdvę. Čia pusryčiaujama savaitgaliais, dirbama atsinešus kompiuterį, skaitomos knygos, galiausiai tiesiog ramiai geriama kava ar liejasi pokalbiai.

Tokiai erdvei nereikia sudėtingų sprendimų. Daug svarbiau, kad joje būtų patogu įsitaisyti ir leisti laiką. Jei jau po penkiolikos minučių norisi grįžti į vidų, verta pagalvoti, kas kliūva, ir imtis pokyčių.

Erdvė būti, o ne pasirodyti kitiems

Socialiniuose tinkluose esame pratę matyti įspūdingas terasas su dizainerių baldais, dekoratyviniais augalais ir kruopščiai sustyguotomis detalėmis. Bet realiame gyvenime tokios erdvės tikrai ne visada būna patogios ir jaukios.

Todėl prieš planuojant kiemą ar jį pertvarkant verta atsakyti į kelis paprastus klausimus. Ar čia dažniau valgysite? Skaitysite? Priimsite svečius? O gal tiesiog norėsite vakare ramiai pasėdėti?

Atsakymai padės suprasti, ko iš tikrųjų reikia. Vieniems svarbiausias bus didelis stalas, kitiems – patogios sėdimos vietos, tretiems – pavėsis karštomis dienomis.

Baldų pasirinkimas prasideda nuo įpročių ir poreikių

Lygiai tas pats pasakytina ir apie baldų pasirinkimą. Juk neretai pirmiausia ieškoma gražiausių baldų, o tik paskui galvojama, kur jie stovės ir kaip bus naudojami.

Tad pirmiausia įvertinkite savo įpročius ir poreikius. Jei šeima dažnai valgo lauke, geras pasirinkimas bus toks lauko baldų komplektas, kuriame pakanka vietos visiems prie vieno stalo. Jei terasa naudojama vakariniam poilsiui, svarbūs bus patogūs foteliai, sėdmaišiai ar minkšti krėslai.

Svarbus ir medžiagų pasirinkimas. Lietuviškas klimatas permainingas, todėl baldai turi būti atsparūs drėgmei, saulės spinduliams ir temperatūrų svyravimams. Kitu atveju po vieno sezono gali tekti galvoti apie rimtą remontą ar keitimą.

Kuo mažiau priežiūros, tuo daugiau poilsio

Planuojant kiemą verta pagalvoti ne tik apie tai, kaip jis atrodys pirmą dieną, bet ir kiek laiko reikės priežiūrai.

Natūrali mediena atrodo puikiai, tačiau ją tenka reguliariai alyvuoti. Šviesios pagalvėlės greičiau susitepa. Sudėtingos konstrukcijos baldus sunkiau pernešti ar sandėliuoti, jie gali užimti daugiau vietos ir paprasčiausiai kliūti. Dėl šios priežasties verta rinktis daiktus, kurių priežiūra paprasta ir neužima daug laiko.

Kokybiški lauko baldai tarnauja ilgiau ir reikalauja mažiau priežiūros. Svarbu atkreipti dėmesį tiek į dizainą ir patogumą, tiek ir į medžiagas, atsparumą drėgmei bei tai, kaip baldus bus galima sandėliuoti ne sezono metu, jei to reikės.

Beje, paradoksalu, tačiau patogiausi kiemai dažnai yra tie, kuriuose nėra perteklinių daiktų.

Jeigu kaskart prieš atsisėdant reikia nunešti žaislus ar perstumdyti vazonus, poilsis tampa tiesiog dar vienu darbu. Todėl verta numatyti vietą daiktams laikyti. Nedidelė lauko dėžė pagalvėlėms, įrankiams ar pledams padės palaikyti tvarką.

Kai kieme patogu atsisėsti, yra pavėsio, jaukus apšvietimas ir nereikia kiekvieną kartą visko pasiruošti iš naujo, į lauką bus išeinama kur kas dažniau, o pailsima – kokybiškiau.

Lietuvių gretose rungtynes starto penkete pradėjo Dominykas Stenionis, Kristupas Leščiauskas, Matas Repšys, Matas Mačijauskas ir Ignas Urbonas. Pastarasis ir pelnė pirmuosius mačo taškus dviem taikliais baudos metimais.

Svečių komandoje starto penkete ant parketo žengęs Motiejus Krivas iškart atsakė efektingu dėjimu ir tuoj pat pridėjo dar du taškus. Netrukus taškų sąskaitą atsidarė ir kitas „Wildcats“ lietuvis Ugnius Jaruševičius. Bryce‘as Jamesas aikštėje pasirodė įpusėjus pirmajam kėliniui. Didelį tempą palaikę lietuviai apibėgo varžovus ir pirmąjį kėlinį laimėjo dviženkle persvara – 30:19. M. Repšys pelnė 8 taškus, N. Radžius 7.

Antrajame ketvirtyje lietuviai nemažino apsukų. D. Stenionio organizuojamas greitasis puolimas ir toliašaudė artilerija užtikrino įtikinamą atstumą – 54:37. Šeimininkai iki ilgosios pertraukos pataikė 6 tritaškius iš 13 (46 proc.), tuo tarpu amerikiečiai visus 7 kartus šovė pro šalį. Dominavo mūsiškiai ir rinkdami atšokusius kamuolius – 29 prieš 16. Jonavos klube LKL žaidžiantis M. Repšys savoje arenoje iki pertraukos pelnė 14, Modestas Kancleris 8. Svečių gretose išsiskyrė Ivanas Charčenkovas – 11 taškų ir Motiejus Krivas – 8.

23 min. po D. Stenionio baudos metimų skirtumas pasiekė triuškinamą – 61:41. Vis dėlto pasipylusi klaidų virtinė padėjo svečiams laimėti minutės atkarpą 6:0 ir privertė M. Lukošių prašyti minutės pertraukėlės. Ji nenutraukė amerikiečių spurto ir po buvusio Kauno „Žalgirio“ dublerių aukštaūgio Maksimo Brnovičiaus baudos metimų ekipas skyrė vos 8 taškai – 63:55. M. Mačijauskas gražiai sužaidė po krepšiu, M. Repšys švystelėjo tritaškį ir prieš paskutinį ketvirtį lietuviai turėjo saugesnę 14 taškų persvarą – 75:61.

Paskutiniame kėlinyje Arizonos ekipa po 12 netaiklių bandymų pataikė pirmąjį tritaškį. I. Chačenkovas pataikė dvitaškį iš po krepšio, netrukus išplėšė kamuolį iš Tito Januševičiaus rankų ir užbaigė išpuolį metimu iš po krepšio – 86:78. T. Januševičius atsakė dvitaškiu su bauda. M. Repšys įkrovė per rankas su varžovo pražanga – 94:78 ir likus mažiau nei 3 min. tapo aišku, kad amerikiečiams prireiks stebuklo. Jo neįvyko ir lietuviai šventė pelnytą pergalę – 99:88.

Lietuvos rezervinei rinktinei taškų pelnė: Matas Repšys 24, Titas Januševičius ir Ignas Urbonas po 13, Dominykas Stenionis 11, Modestas Kancleris 10, Mintautas Mockus 9, Nojus Radžius 7, Gabrielius Čelka, Matas Mačijauskas ir Tadas Budrys po 4.

Arizonai daugiausia taškų pelnė: I. Charčenkovas 25, … M. Krivas 10, U. Jaruševičius 8.

Kitas rungtynes su Arizonos universiteto komanda žais jau ketvirtadienį, rugpjūčio 20-ąją, Kėdainiuose su Ukrainos rinktine. Lietuvos vyrų pagrindinė rinktinė tądien Kaune pasigalynės su Estijos rinktine. Su Arizonos universitetu lietuviai dar sykį susitiks rugpjūčio 22 d. Alytuje, tiesa, ten jau amerikiečiams teks atlaikyti ekipos, sustiprintos pagrindinės rinktinės nariais, spaudimą.

Lietuvos krepšinio inf.

Lenkijos atsakingos institucijos pranešė apie dviejuose kūdikių pieno mišinių „NESTLÉ NAN OPTIPRO 1“ partijose nustatytą cereulido toksiną.  

Gauta informacija, kad galimai nesaugus produktas pateko ir į Lietuvos rinką. VMVT pradėjo procesinius veiksmus: produkto tiekimas sustabdytas, surenkamas rinkoje ir iš vartotojų. Dėl galimų kūdikių sveikatos sutrikimų (vėmimo, viduriavimo) raginame žemiau nurodytų partijų produktų nevartoti ir grąžinti į prekybos vietas. 

Atšaukiamas šis produktas: 

NESTLÉ NAN OPTIPRO 1, 650 g 

• Gamintojas Nestlé, Nyderlandai 
• Partijos Nr.: 53430346BA ir 53440346BA 
• Geriausias iki 06/2027. 

Suprantame, kad pareikštas kaltinimas dar nėra teismo nuosprendis, o galutinį teisinį aplinkybių vertinimą turi pateikti kompetentingos institucijos. Tačiau jau pats faktas, kad tokie kaltinimai yra pareikšti ir tiriami, įpareigoja mus klausti, kodėl taip atsitinka, ką daryti toliau – ką ši tikrovė mums atskleidžia apie mūsų atsakomybę? Kas daroma ir ar darome viską, kad apsaugotume pažeidžiamiausius? Ką turime keisti, kad mūsų Bažnyčios bendruomenės būtų iš tiesų saugios? 

Bažnyčia negali būti abejinga žmogaus skausmui. Ypač tada, kai kalbame apie vaiką ar pažeidžiamą žmogų, kuris pats negali apsiginti. Joks autoritetas, jokia tarnystė ir jokia institucijos reputacija negali būti svarbesni už žmogaus orumą ir saugumą. 

Todėl šiandien norime nuoširdžiai atsiprašyti visų, kurie Bažnyčios aplinkoje patyrė smurtą, išnaudojimą, pažeminimą ar kitokią skriaudą. Atsiprašome ir tų, kurių skausmas nebuvo išgirstas, kuriems pritrūko dėmesio, jautrumo ar tinkamo atsako. Žinome, kad vien atsiprašymo nepakanka. Atsiprašymas turi virsti atsakomybe ir konkrečiais sprendimais, atvirumu ir nuolatiniu bendradarbiavimu, kad tokios patirtys nesikartotų. 

Pirmiausia turime galvoti apie tuos, kurie buvo sužeisti. Turime visi suprasti, kad vaikų ir pažeidžiamųjų asmenų apsauga nėra antraeilis dalykas, tai mūsų tikėjimo ir mūsų žmogiškumo išbandymas. Čia Bažnyčia aiškiai sako: joks dvasinis autoritetas, jokia institucijos reputacija niekada negali būti svarbesnė už žmogų, kuris buvo sužeistas. Jeigu vaikas buvo išnaudotas, pirmiausia turime matyti vaiką. Jeigu žmogus buvo sužeistas, pirmiausia turime išgirsti jo skausmą. Jeigu buvo nusikaltimas, pirmiausia turi būti išaiškinta tiesa, jis turi būti ištirtas; jeigu buvo padaryta klaida, ją reikia pripažinti. Ir jeigu nusikaltimą padarė kunigas, tai jo kunigystė nėra skydas nuo atsakomybės. Jeigu kyla pagrįstų įtarimų dėl nusikalstamos veikos, turime siekti tiesos ir bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis.  

Tiesa yra kelias į gijimą, teisingumą ir pasitikėjimą. Todėl šių dienų akivaizdoje norime dar kartą kreiptis į visus: netylėkime matydami blogį. Netylėkime, kai kyla pagrįstas nerimas dėl vaiko ar pažeidžiamo žmogaus saugumo. Nebijokime pranešti, kreiptis pagalbos ir ieškoti atsakingų sprendimų. Tyla, kylanti iš baimės, abejingumo ar noro apsaugoti institucijos vardą, negali būti stipresnė už pareigą apsaugoti žmogų. 

Saugios aplinkos kūrimas Kauno arkivyskupijoje nėra prasidėjęs šiandien, reaguojant į pastarųjų dienų įvykius. Tai jau kelerius metus nuosekliai kuriamas procesas, kurio tikslas – ne tik tinkamai reaguoti į galimus pažeidimus, bet pirmiausia kurti tokią Bažnyčios kultūrą, kurioje smurtui, išnaudojimui, priekabiavimui ir nepagarbiam elgesiui nebūtų vietos. 

2025 m. lapkričio 21 d. Kauno arkivyskupijoje buvo įsteigtas Saugios aplinkos komitetas. Komiteto uždavinys – sistemingai kurti, įgyvendinti ir koordinuoti saugios aplinkos priemones visose arkivyskupijos bendruomenėse, institucijose ir pastoracijos srityse. 

Komitetas padeda įgyvendinti Bažnyčios mokymą ir teisės normas, kad nepilnamečiai ir pažeidžiami asmenys būtų apsaugoti nuo smurto, išnaudojimo ir nepagarbaus elgesio. Jo darbas apima prevenciją, saugios aplinkos politikos ir procedūrų kūrimą, mokymus, pagalbą bendruomenėms ir atsakingą reagavimą į pranešimus apie galimus pažeidimus. 

Komiteto veikla grindžiama skaidrumo, atsakomybės ir bendradarbiavimo principais. Komiteto nariai renkasi reguliariai, kad šis darbas būtų tęstinis, o ne vienkartinė reakcija į iškilusias problemas. Kauno arkivyskupijos Saugios aplinkos komitetą sudaro Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė, Giedrė Aukščiūnienė, Gerda Laurinavičienė, Gedas Malinauskas, Goda Tikniūtė, Kęstutis Žižys, mons. Artūras Jagelavičius ir mons. Augustinas Paulauskas. Komitete susitinka skirtingos profesinės patirtys – socialinio darbo ir vaiko teisių apsaugos specialistai, psichologė-psichoterapeutė, pedagogė ir Bažnyčios atstovai. Toks skirtingų kompetencijų susitelkimas padeda į saugios aplinkos klausimus žvelgti iš įvairių perspektyvų, jautriai išgirsti žmogų ir atsakingai ieškoti geriausių sprendimų. 

Dar prieš įsteigiant Komitetą Kauno arkivyskupijoje veikė specialistų ir savanorių darbo grupė, ieškojusi geriausių saugios aplinkos užtikrinimo sprendimų ir jų pritaikymo bažnyčios aplinkai. Buvo bendradarbiaujama su Maltos Bažnyčios specialistais, kurių patirtis saugios aplinkos srityje yra įvertinta Vatikano  tarptautiniu mastu. 

2025 m. rudenį Kauno arkivyskupijos atstovai dalyvavo mokymuose Maltoje, o 2026 m. sausio 20–21 d. Maltos ekspertai atvyko į Kauną ir Kauno arkivyskupijos kurijoje vedė mokymus. Juose dalyvavo arkivyskupijos kunigai, institucijų ir parapijų darbuotojai, savanoriai, vyskupai bei Saugios aplinkos komiteto nariai. Buvo kalbama apie nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusiųjų apsaugą, prevenciją, reagavimą į galimus pažeidimus, pagalbą nukentėjusiems ir saugios aplinkos kultūros kūrimą. 2026 m. birželį Kauno arkivyskupijos Saugios aplinkos komiteto atstovai taip pat dalyvavo Romoje vykusioje pasaulinėje konferencijoje, skirtoje saugios aplinkos kūrimui ir nepilnamečių apsaugai. Šiuo metu remiantis Maltos Bažnyčios Saugios aplinkos komisijos (Safeguarding Commission) patirtimi baigiamas rengti dokumentas, kuris taps svarbia Kauno arkivyskupijos saugios aplinkos politikos dalimi. Vatikano Popiežiškoji mažamečių apsaugos komisija (Pontifical Commission for the Protection of Minors, dar vadinama Tutela Minorum) savo metinėje ataskaitoje oficialiai pripažino ir gerai įvertino Maltos Bažnyčios Saugios aplinkos komisiją (Safeguarding Commission). Jos gairės bei vykdoma veikla buvo pavadintos pavyzdinėmis ir rekomenduotos taikyti kitoms pasaulio Vyskupų konferencijoms.  

Tačiau norime aiškiai pasakyti: saugi aplinka nėra vien dokumentas, Komitetas ar procedūra. Tai visų mūsų kuriama kultūra. Ji prasideda nuo gebėjimo pastebėti, išgirsti, neabejingai reaguoti ir prisiimti atsakomybę. 

Todėl kviečiame ne tik laukti pokyčių, bet juos kurti kartu. Kviečiame kunigus, pastoracijos darbuotojus, savanorius, tėvus ir visus bendruomenės narius būti budrius, kalbėti apie tai, kas kelia nerimą, ir netylėti matant galimą blogį. 

Jeigu turite informacijos apie galimą nepilnamečių ar pažeidžiamų asmenų išnaudojimą, smurtą ar kitą rimtą pažeidimą bažnyčios aplinkoje, kviečiame kreiptis į Kauno arkivyskupijos Saugios aplinkos komitetą el. paštu saugiaplinka@kaunoarkivyskupija.lt. 

Tačiau norime aiškiai pasakyti ir tai, kad žmogus visada turi teisę pasirinkti jam saugiausią pagalbos kelią. Jeigu dėl kokių nors priežasčių jis nenori ar negali kreiptis į Bažnyčios atsakingus asmenis, raginame kreiptis tiesiai į policiją ar kitas kompetentingas valstybės institucijas. Ypač tais atvejais, kai kyla grėsmė žmogaus saugumui ar įtariama nusikalstama veika, kreipimasis į teisėsaugą yra atsakingas ir visiškai suprantamas žingsnis. Bažnyčia gerbia žmogaus teisę ieškoti pagalbos ten, kur jis jaučiasi saugiausiai. 

Kreiptis ir kalbėti apie tai nėra puolimas prieš Bažnyčią. Priešingai – tai rūpinimasis jos žmonėmis ir jos misija. Šiandien mums reikia daugiau budrumo ir jautrumo žmogaus skausmui. Turime būti ryžtingi pripažįstant tai, kas yra blogis, ir keisti tai, ką privalome pakeisti. 

Tikėjimas kviečia ieškoti tiesos, ginti silpniausiąjį ir prisiimti atsakomybę. Todėl norime eiti šiuo keliu kartu – drauge kurti saugios aplinkos kultūrą mūsų bendruomenėse. 

Tegu mūsų Bažnyčios bendruomenės tampa vietomis, kuriose kiekvienas žmogus, ypač vaikas ir pažeidžiamasis, yra išgirstas, gerbiamas, mylimas ir saugus. 

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

Visų vandens telkinių vandens kokybė atitiko higienos reikalavimus, nurodytus Lietuvos higienos normoje HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“. 

Jonavos r. savivaldybės inf. 

„Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo valstybė įpareigota taikyti lygtinį paleidimą ir nuteistiems už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus, pastato mus visus į sudėtingą situaciją. Gerai žinoma, kad didžioji dalis tokių nusikaltimų padaroma dėl sutrikusio seksualinio potraukio, kurio bausmės atlikimas nepašalina ir grėsmės visuomenei nesprendžia. Paleisti į laisvę tokie asmenys kelia rizikas nepilnamečiams. Europos Sąjungoje ir už jos ribų taikoma praktika – tokių asmenų cheminė kastracija, pašalinanti grėsmingą potraukį ir prielaidas naujiems nusikaltimams. Skirtinga tvarka taikoma Lenkijoje, Estijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse. Tokia praktika leistų padidinti saugumą ir teisingumo jausmą visuomenėje“, – siūlymą komentavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys.

Parlamentaras siūlo Bausmių vykdymo kodekso 83 straipsnio 3 punktą papildyti medikamentinės kastracijos sąlyga ir jį suformuluoti taip (nauja dalis pajuodinta): „Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikomas asmenims, atliekantiems bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys atlieka savanorišką cheminę kastraciją (medikamentinį lytinio potraukio slopinimą). Šiame punkte nurodytos savanoriškos cheminės kastracijos (medikamentinio lytinio potraukio slopinimo) atlikimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras savo įsakymu.“

2026 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, kad aptariama BVK 83 str. 3 punkto nuostata prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, kadangi nesudaro galimybės lygtinio paleidimo atžvilgiu vertinti kiekvieno už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui nuteisto asmens atvejį individualiai. Taip pat Konstitucinis Teismas savo nutarime nurodė, kad yra labai svarbu apsaugoti nepilnamečių asmenų teises bei jų seksualinio apsisprendimo laisvės ir / arba neliečiamybės reikiamą apsaugą nuo asmenų, kurie jau anksčiau buvo bausti už analogiško ar panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. 

„Akivaizdu, kad seksualiniai nusikaltimai yra jautri, baisi ir įvairias grėsmes kelianti problema tiek mūsų, tiek kitose Europos visuomenėse. Jų aktualumas didėja daugėjant migrantų iš svetimų kultūrų, kuo įsitikino ne viena Europos šalis. Praktika rodo, kad per švelnios bausmės ar per lengvas tokių asmenų paleidimas į laisvę veda prie pakartotinių nusikaltimų. Todėl Konstitucinio Teismo sprendimas yra nemenkas iššūkis, reikalaujantis kūrybiškų kelių jo saugiam įgyvendinimui“, – teigia Vytautas Sinica. 

lrs.lt inf.

Ergonomiški baldai moksleivio kambariui: į ką atkreipti dėmesį?

Teisinga laikysena ruošiant namų darbus turi tiesioginę įtaką vaiko sveikatai, stuburo vystymuisi, koncentracijai bei bendram darbingumui. Dėl šios priežasties rašomojo stalo ir kėdės pasirinkimas yra svarbiausia investicija prieš rugsėjo 1-ąją. Rinkdamiesi stalą, atkreipkite dėmesį į modelius su reguliuojamu aukščiu bei stalviršio kintamu kampu – tokie baldai lengvai prisitaiko prie augančio vaiko ūgio ir patikimai tarnauja ne vienerius metus. Ergonomiška kėdė taip pat privalo turėti reguliuojamą atlošą, juosmens atramą ir moksleivio grindų dangai saugius ratukus.

Rugpjūčio mėnesį statybos ir namų apyvokos tinklai rengia masinius pasirengimo mokslo metams išpardavimus. Šiuo laikotarpiu taikomos solidžios akcijos vaikų kambario baldų komplektams, biuro kėdėms su atrama stuburui, spintelėms ant ratukų bei pakabinamoms lentynoms. Pirkdami baldus iš anksto, išvengsite paskutinių dienų chaoso bei eilių, taip pat turėsite pakankamai laiko ramiai surinkti baldus bei įrengti vaiko mokymosi kampelį dar prieš pasigirstant pirmajam skambučiui.

Tinkamas apšvietimas ir tvarkos palaikymo priemonės

Net ir pats patogiausias stalas nebus funkcionalus be kokybiško ir taisyklingai nukreipto apšvietimo. Tinkamai parinkta stalinė LED lempa sumažina akių įtampą, apsaugo nuo regėjimo silpnėjimo ir padeda išlaikyti budrumą vėlyvais rudenio vakarais. Verta rinktis šviestuvus su reguliuojamu šviesos intensyvumu, be matomo mirgėjimo efekto bei su galimybe keisti spalvinę temperatūrą iš šiltos į šaltą dienos šviesą. Išmanieji modeliai dažnai turi ir integruotas USB jungtis, kurios leidžia patogiai įkrauti išmaniuosius įrenginius ar planšetes tiesiog ant stalo.

Be to, kad moksleivio stalas netaptų chaotiška daiktų krūva, kartu verta pasirūpinti organizavimo priemonėmis. Plastikinės ar kartoninės dėžės, stalčių skirtukai, dokumentų dėklai ir magnetinės lentos padeda palaikyti tvarką ir taupo laiką ieškant reikalingų užrašų ar vadovėlių. Parduotuvių kataloguose šioms smulkmenoms rugpjūtį dažnai taikomi rinkinio pasiūlymai, leidžiantys įsigyti kelis organizatorius už vieno kainą.

Kambario kosmetinis remontas ir saugios medžiagos

Prieš naujus mokslo metus dažnai norisi atnaujinti ir pačią kambario erdvę – perdažyti sienas šviesesnėmis spalvomis, pakeisti susidėvėjusią grindų dangą ar tiesiog pakabinti naujas užuolaidas. Lengvas kosmetinis remontas padeda vaikui psichologiškai nusiteikti naujam etapui ir sukurti švarią, darbingą atmosferą.

Rinkdamiesi medžiagas vaikų kambariui, pirmenybę teikite ekologiškiems, vandens pagrindo dažams be lakiojo organinio junginio (LOJ), kurie neturi aštraus kvapo ir yra saugūs sveikatai. Statybinių ir apdailos prekių parduotuvės rugpjūčio pabaigoje siūlo itin geras kainas vidaus dažams, tapetams, laminatui bei kiliminėms dangoms, kurios papildomai suteikia garso izoliaciją ir leidžia vaikui patogiai žaisti ant grindų.

Laiko planavimas ir motyvuojanti erdvė

Kad moksleivis išmoktų savarankiškai planuoti savo laiką ir ruošti namų darbus be streso, kambaryje verta įrengti vizualias planavimo priemones. Kamštinės arba magnetinės lentos, pakabintos tiesiai virš rašomojo stalo, leidžia lengvai prisegti pamokų tvarkaraštį, svarbių atsiskaitymų datas ar motyvuojančius užrašus.

Nuoseklus kainų sekimas skaitmeniniuose leidiniuose, atidumas parduotuvių akcijoms ir ankstyvas pirkinių planavimas užtikrina, kad pasiruošimas mokyklai praeis be jokio finansinio streso. Laiku atnaujintas moksleivio kambarys taps ta vieta, kurioje vaikas noriai leis laiką, sieks geriausių mokslo rezultatų ir jausis jaukiai bei saugiai visus ateinančius mokslo metus.

Trys rungtynės – 2 pergalės ir 1 pralaimėjimas. Įveikti Lenkijos TPPK Oldboys „Ros Pisz“ ir Latvijos „Ķekava SBK 40+“, o nusileista būsimiems čempionams – šeimininkams „Saldus Kailie Brieži“. Rezultatas – garbinga 2-oji vieta.

O Rygoje tuo metu virė šventinis gyvenimas – miestas minėjo net 825-ąjį gimtadienį! Komanda, kiek spėjo, prisijungė prie šventės, o turnyro apdovanojimų vakaras buvo tikras desertas – „Mississippi“ laive, plaukiant Dauguva, su vakariene, muzika ir šokiais iki paryčių! 

Krepšinis, draugystė ir gera nuotaika – puikus savaitgalis Rygoje!

Sporto klubo "Achespo" inf. 

Projekto dalyvėms ministras M. Katelynas pristatė Vidaus reikalų ministerijos veiklos iššūkius ir kompetencijų sritis, susijusias su viešuoju saugumu, migracijos procesų valdymu, valstybės sienos apsauga, taip pat valstybės tarnybos bei vietos savivaldos politikos formavimo principais.

„Džiaugiuosi matydamas jus čia, ministerijoje. Jūsų energija, veržlumas ir drąsios idėjos yra būtent tai, ko reikia šiuolaikinei vidaus reikalų sistemai. Kviečiu jus ne tik stebėti, kaip mes dirbame, bet ir aktyviai klausti bei siūlyti – jūs esate mūsų valstybės ateitis, kurios balsas yra svarbus ir laukiamas“, – moksleivėms sakė vidaus reikalų ministras.

Dalyvės susipažino su pasieniečių darbu 

Patikrinimo metu nustatyta, kad maisto tvarkymo patalpų ir gamybos sąlygų būklė buvo itin prasta. Inspektoriai fiksavo, kad šaldymo įrenginiuose pusgaminiai laikomi neapsaugoti nuo taršos, o dalis žaliavų laikomos tiesiogiai ant grindų. Šaldymo įrenginiuose susidaręs ledo sluoksnis, produkcija pasidengusi šerkšnu. Žaliavų laikymo patalpose gausiai aptikta kenkėjų pėdsakų – pelių išmatų bei kandžių.  

Gamybinėje zonoje nustatyta daugybė įrangos ir inventoriaus pažeidimų: ventiliacijos sistemos nevalytos, su voratinkliais, gamybinis inventorius laikytas po nutekamųjų vandenų vamzdynu, o visa gamybinė įranga buvo susidėvėjusi ir nešvari. Kritinės būklės buvo ir pačios patalpos, kuriose vietomis iškritusi lubų danga, sienų ertmės užkimštos plastikiniais maišais, o visose patalpose grindys nešvarios su įsisenėjusiu purvu. Nutekamųjų vandenų trapai taip pat buvo nesandarūs ir atviri.

Trūkumų rasta ir įmonės savikontrolės sistemoje. Geriamojo vandens mikrobiologinis tyrimas ir kiti savikontrolės tyrimai nebuvo atliekami nustatytais terminais, nepateikti priėmimo kontrolės ir valymo darbų registracijos žurnalai. Įmonė taip pat neturėjo kontrolinio termometro su galiojančia metrologine patikra, o kiti termometrai nebuvo kalibruoti.

Kai kurie tiesiogiai su maistu dirbę darbuotojai neturėjo galiojančios sveikatos patikros ir nebuvo išklausę privalomų higienos įgūdžių mokymų. Taip pat nebuvo galima nustatyti, kada pagaminti pusgaminiai, kada užšaldyti ir iki kada tinkami vartoti šaldymo kameroje laikyti produktai, o mėsa laikyta be jokios ženklinimo informacijos.

Nustačiusi šiurkščius maisto saugos, higienos ir savikontrolės pažeidimus, VMVT sustabdė UAB „Kakela“ konditerijos cecho „Alkava“ veiklą – gamybą įmonė galės atnaujinti tik pašalinusi pažeidimus ir VMVT inspektoriams per pakartotinį patikrinimą įsitikinus, kad ceche laikomasi maisto saugos, higienos ir savikontrolės reikalavimų.

VMVT inf. 

Svarbus šio projekto etapas – patvirtintos klientams skirtų raštų rengimo paprastos kalbos gairės. Jose apibrėžiami principai, kaip oficialią informaciją pateikti paprastai, aiškiai ir pagarbiai, išlaikant tikslumą. 

Iki šiol daugiau kaip 1900 „Sodros“ specialistų dalyvavo mokymuose apie paprastos kalbos taikymą raštuose. Taip pat parengta daugiau nei 100 pavyzdinių raštų ir šablonų, kurie kasdien naudojami darbuotojų, sukurta atmintinė su suderintomis sąvokomis ir terminais, padedanti užtikrinti vienodą komunikaciją visoje įstaigoje. 

Paprasta kalba nėra vien teksto supaprastinimas ar jo išskaidymas į trumpesnes pastraipas. Ne mažiau svarbu mintis, sakinius ir formuluotes pateikti taip, kad klientas jas suprastų iš pirmo karto. „Sodros“ darbuotojai rengdami raštus stengiasi vengti perteklinės informacijos, sudėtingų paaiškinimų, teisinių konstrukcijų, skaičiavimų ar formulių, jei klientas jų neprašo ir jie nėra būtini situacijai suprasti. 

„Rengdami raštą visada užduodame sau tris klausimus: ar klientui aišku, kas nuspręsta, kodėl taip nuspręsta ir ką jis dabar turi daryti. Jei į bent vieną iš šių klausimų atsakyti nėra paprasta, vadinasi, tekstą dar reikia tobulinti. Tikime, kad aiškesni raštai naudingi visiems – klientai greičiau randa atsakymus į savo klausimus, o darbuotojams tenka mažiau papildomų skambučių ir prašymų paaiškinti informaciją“, – sako projekto „Rašykime klientams paprastai“ vadovė Vaiva Vasiliauskienė. 

Neatskiriama projekto dalis – darbuotojų iniciatyvos. Skirtinguose „Sodros“ skyriuose kolegos dalijasi gerąja praktika, konsultuoja vieni kitus ir padeda paprastos kalbos principus taikyti praktiškai. Vienas tokių pavyzdžių – Panevėžio teritorinis skyrius, kuriame darbuotojos Justė ir Evelina savo iniciatyva peržiūrėjo kolegų parengtus raštus, pateikė individualias rekomendacijas ir visam skyriui pristatė bendras įžvalgas apie tai, kaip klientams skirtus tekstus padaryti aiškesnius. 

„Paprastai ir suprantamai paaiškinti sudėtingus teisinius ir administracinius procesus – tai didelis iššūkis. Džiaugiuosi, kad „Sodros“ darbuotojai šį iššūkį priėmė. Ir su juo puikiai susidorojo. Kaip mokymų lektorę ir konsultantę mane nuoširdžiai džiugino projekto komandos motyvacija, profesinė branda ir pasiryžimas ieškoti klientams palankių sprendimų. 

Manau, kad pokyčiai akivaizdūs. Tačiau tai tik pradžia. Pradžia tiek „Sodros“ viduje, tiek mūsų šalyje. Tikiuosi, kad „Sodros“ pavyzdys paskatins keistis ir kitas Lietuvos institucijas“, – sako Justina Bružaitė-Liseckienė, Vilniaus universiteto mokslininkė ir paprastos kalbos lektorė. 

Pokyčiai jau pastebimi ir klientų. „Sodra“ sulaukia atsiliepimų, kad naujieji raštai yra aiškesni ir juos „norisi skaityti“. 

Artimiausiu metu didžiausias dėmesys bus skiriamas tam, kad paprastos kalbos principai taptų kasdiene darbuotojų praktika. Ir toliau bus organizuojami mokymai, dalijamasi gerąja patirtimi bei teikiamos rekomendacijos darbuotojams. Daugeliui žmonių „Sodros“ siunčiami raštai tai pagrindinis ar net vienintelis kontaktas su įstaiga, todėl svarbu, kad pateikta informacija būtų aiški ir lengvai suprantama. 

„Sodra“ pranešimas žiniasklaidai 

Įmonėms pritaikius tarptautines sankcijas, darbuotojai gali atsidurti labai skirtingose situacijose. Vienais atvejais įmonės atstovai komunikuoja su darbuotojais ir sprendžia susidariusią situaciją, tačiau girdime ir atvejų, kai darbuotojas darbo negauna, nėra įforminama prastova, su darbdavio atstovais nepavyksta susisiekti ar darbuotojui nėra aišku, kada ir kaip bus atsiskaityta bei kas vyks toliau.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, kad vieno sprendimo visoms dėl sankcijų susidariusioms situacijoms nėra, todėl darbuotojams svarbu įsivertinti savo konkrečią situaciją ir žinoti, kokių veiksmų galima imtis. VDI siekia informuoti darbuotojus apie jų turimas teises ir paraginti, kilus klausimų ar susidūrus su galimais pažeidimais, kreiptis konsultacijos ar ginti savo teises teisės aktų nustatyta tvarka.

Jeigu darbdavys dėl taikomų sankcijų negali suteikti darbo

Bendruoju atveju, jeigu darbdavys dėl objektyvių priežasčių, ne dėl darbuotojo kaltės, negali suteikti jam darbo sutartyje sulygto darbo, o darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo (kai egzistuoja galimybė tokį darbą pasiūlyti), darbuotojui turėtų būti skelbiama prastova.

Prastovos paskelbimas visais atvejais turi būti susijęs su objektyviomis priežastimis (prieš skelbiant prastovą turi būti įvertinama, ar jos nenulėmė šalių kaltė, ar šalys gali kontroliuoti aplinkybes, ar šios aplinkybės gali priklausyti nuo darbdavio valios, ar darbdavys gali daryti įtaką ir pan.[1]). Objektyvi priežastis – vertinamojo pobūdžio aplinkybė. Objektyvumą vertina DGK ar teismas.

Prastova turi būti tinkamai įforminta, o darbuotojui už ją mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka. Todėl darbuotojas neturėtų būti tiesiog paliekamas situacijoje, kai darbo nėra, tačiau nėra aišku, ar jis dirba, ar jam paskelbta prastova ir kaip už šį laikotarpį bus atsiskaitoma.

Taigi darbdavys privalo arba suteikti darbuotojui darbą pagal sulygtą darbo režimą ir darbo laiko normą (užtikrinti, kad būtų suteikta tiek darbo, kiek susitarta, jį organizuojant pagal nustatytą režimą), arba dėl objektyvių, nuo darbdavio nepriklausančių priežasčių negalėdamas suteikti darbo, tinkamai ir laiku priimti kitus teisės aktams neprieštaraujančius sprendimus: skelbti prastovą, siūlyti darbuotojui jo sutikimu pakeisti darbo funkciją (kuriai galėtų užtikrinti darbą), siūlyti darbuotojo sutikimu pakeisti darbo laiko normą ar kt.

„Darbuotojo negalima tiesiog palikti be darbo, nepaaiškinus jo teisinės padėties, – pažymi I. Piličiauskaitė-Dulkė. – Jeigu darbo suteikti nėra galimybės, darbdavys turi priimti konkretų ir teisės aktus atitinkantį sprendimą. Prastova yra vienas iš tokių sprendimų, tačiau jos pagrindas visais atvejais turi būti realus ir objektyvus.“

Jeigu darbo nėra, tačiau prastova neskelbiama

Jeigu darbdavys darbuotojui darbo nesuteikia, tačiau prastovos neįformina ir už laikotarpį nemoka, darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją (DGK).

Darbo ginčų komisijos galima prašyti įvertinti konkrečią situaciją, įskaitant tai, ar laikotarpis, kai darbuotojui dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių nebuvo suteiktas darbas, turėtų būti pripažintas prastova, taip pat priteisti už šį laikotarpį priklausantį darbo užmokestį ir kitas darbuotojui priklausančias sumas.

Darbo ginčų komisijos nagrinėja individualius darbo ginčus dėl darbo sutarties sudarymo, vykdymo ir nutraukimo, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. DGK gali įpareigoti darbdavį atkurti pažeistas darbuotojo teises, priteisti darbuotojui priklausančias sumas, turtinę ar neturtinę žalą, o teisės aktuose nustatytais atvejais – ir delspinigius ar netesybas.

Tai reiškia, kad net ir tuo atveju, kai darbdavys pats neįformino prastovos, darbuotojas nėra bejėgis – savo teises jis gali ginti kreipdamasis į DGK.

Jeigu darbdavys nori atleisti darbuotoją, nes darbo funkcija jam nereikalinga

Jeigu dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų su darbdavio veikla susijusių realių priežasčių darbuotojo atliekama darbo funkcija tampa perteklinė, darbdavys gali nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 57 straipsnį.

Tokiu atveju darbuotojas turi būti tinkamai įspėtas. Bendrasis įspėjimo terminas – 1 mėnuo, o jeigu darbo santykiai trunka trumpiau nei vienus metus – 2 savaitės. Tam tikroms darbuotojų grupėms taikomi ilgesni įspėjimo terminai.

Nutraukiant darbo sutartį pagal šį straipsnį darbuotojui priklauso 2 jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbuotojas dirbo trumpiau nei vienus metus – 0,5 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Todėl vien darbuotojui pasakyti, kad dėl sankcijų darbo įmonėje nebeliko, nepakanka: darbo sutarties nutraukimas turi būti tinkamai įformintas ir darbuotojui turi būti užtikrintos Darbo kodekse nustatytos garantijos.

Be to, darbuotojui įspėjimo metu gali būti neleidžiama dirbti, tačiau sumokamas visas darbuotojui priklausantis užmokestis už šį laikotarpį.

Jeigu darbuotojas pats nori nutraukti darbo sutartį

Darbuotojas taip pat gali pats nuspręsti nutraukti darbo santykius. Tačiau svarbu žinoti, kad nuo pasirinkto darbo sutarties nutraukimo pagrindo priklauso darbuotojui priklausančios garantijos ir išeitinė išmoka.

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui paskelbta prastova ir ji tęsiasi ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės, darbuotojas gali turėti teisę nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, apie tai įspėjęs darbdavį prieš 5 darbo dienas.

Tokiu atveju darbuotojui priklauso 2 jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu jis dirbo trumpiau nei vienus metus – 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Todėl darbuotojams, kurie nori kuo greičiau nutraukti darbo santykius ir kuo greičiau registruotis Užimtumo tarnyboje, rekomenduojama pirmiausia įsivertinti, kokiu pagrindu darbo sutartis bus nutraukiama ir kokios garantijos tokiu atveju priklauso.

Jeigu darbuotojas darbo sutartį nutraukia savo iniciatyva be svarbių priežasčių pagal Darbo kodekso 55 straipsnį, išeitinė išmoka jam nepriklauso.

„Skubant kuo greičiau užbaigti darbo santykius labai svarbu nepasirinkti darbuotojui mažiau palankaus pagrindo vien todėl, kad jis atrodo paprasčiausias. Skirtingi darbo sutarties nutraukimo pagrindai lemia skirtingas garantijas, todėl prieš priimant sprendimą verta įvertinti visas konkrečios situacijos aplinkybes“, – atkreipia dėmesį I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Jeigu su darbdaviu nepavyksta susisiekti ir norima nutraukti darbo sutartį

Jeigu darbdavio ar jo atstovo buvimo vietos nepavyksta nustatyti, darbuotojas gali kreiptis į VDI – pateikti rašytinį prašymą dėl darbo sutarties pasibaigimo. Prašymo pavyzdį galima rasti VDI interneto svetainėje.

Jeigu per nustatytą terminą darbdavio ar jo atstovo buvimo vietos nustatyti nepavyksta, VDI išduoda pažymą, kurioje konstatuojamas darbo sutarties pasibaigimas.

Svarbu žinoti: nutraukus darbo sutartį šiuo pagrindu, kai darbdavio buvimo vietos nustatyti nepavyksta, darbuotojui išeitinė išmoka nemokama.

Todėl tai gali būti vienas iš būdų greičiau užbaigti faktiškai nevykstančius darbo santykius, tačiau darbuotojas turėtų įsivertinti, kad tokiu atveju jis negaus išeitinės išmokos, kuri galėtų priklausyti nutraukiant darbo sutartį kitu Darbo kodekse nustatytu pagrindu.

Jeigu darbdavys nemoka darbo užmokesčio

Jeigu darbuotojui laiku nemokamas darbo užmokestis, jis turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl nesumokėto darbo užmokesčio, delspinigių ir kitų priklausančių sumų.

Jeigu darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis, darbuotojas gali turėti teisę nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apie tai įspėjęs darbdavį prieš 5 darbo dienas. Tokiu atveju darbuotojui taip pat priklauso įstatyme nustatyta išeitinė išmoka.

Kai darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos pavėluotai mokamos dėl darbdavio kaltės, darbuotojui, kuris dar nėra atleistas, kartu su pavėluotai išmokama suma turi būti mokami ir delspinigiai. Šiuo metu nustatytas delspinigių dydis yra 0,1 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną.

Jeigu darbo santykiai jau pasibaigę, o darbdavys ne dėl darbuotojo kaltės laiku neatsiskaito, darbuotojas gali turėti teisę į netesybas, kurių dydis pagal Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalį siejamas su darbuotojo vidutiniu darbo užmokesčiu ir uždelstu atsiskaitymo laikotarpiu.

Todėl net ir tais atvejais, kai dėl įmonei pritaikytų sankcijų darbuotojui neišmokamas darbo užmokestis ar kitos priklausančios sumos, darbuotojas gali kreiptis į DGK ir reikalauti, kad būtų įvertintos jo teisės bei priteistos jam priklausančios sumos, įskaitant įstatyme numatytus delspinigius ar netesybas.

Jeigu darbuotojui priklauso išmokos, tačiau įmonės lėšos įšaldytos

Darbuotojo teisė į jam priklausančias darbo užmokesčio, išeitinės ar kitas išmokas ir galimybė faktiškai atlikti mokėjimą dėl taikomų finansinių sankcijų yra du skirtingi klausimai. Darbuotojo teisė į tam tikras pinigines sumas pripažįstama DGK (arba teismo) sprendimu.

Jeigu darbuotojui priklausantis mokėjimas negali būti atliktas dėl įmonei pritaikytų finansinių sankcijų ar įšaldytų lėšų, svarbu išsiaiškinti, ar konkrečiu atveju galima taikyti tarptautinių sankcijų teisės aktuose numatytą išimtį arba gauti leidimą atlikti mokėjimą.

Svarbu žinoti: dėl galimybės taikyti finansinių sankcijų išimtį ar gauti leidimą atlikti mokėjimą darbuotojai gali kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT).

FNTT koordinuoja, prižiūri ir užtikrina finansinių sankcijų, įskaitant lėšų ir ekonominių išteklių disponavimo apribojimus, įgyvendinimą Lietuvoje. FNTT nurodo, kad subjektai, kuriems taikomos finansinės sankcijos, ir kiti suinteresuoti asmenys dėl išimčių ar leidimų gali kreiptis į FNTT. Prašymas turi būti motyvuotas ir pagrįstas konkrečiomis faktinėmis bei teisinėmis aplinkybėmis.

Svarbu suprasti, kad FNTT sprendžia ne darbo ginčą dėl darbuotojui priklausančios sumos, o klausimą dėl galimybės atlikti mokėjimą, kai tam gali būti taikomi finansinių sankcijų apribojimai. Tad į FNTT turėtų būti kreipiamasi su DGK sprendimais ir priteistomis sumomis. 

VDI: darbuotojai neturėtų likti nežinioje

„Suprantame, kad dėl įmonėms pritaikytų tarptautinių sankcijų darbuotojų situacijos gali būti labai skirtingos. Vieniems skelbiama prastova, kiti ir toliau dirba, o dar kiti darbo negauna ir kartu negauna aiškios informacijos iš darbdavio“, – akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja ir pabrėžia, kad šiuo atveju ypač svarbu ne tik žinoti savo teises, bet ir nelikti nežinioje.

VDI primena, kad jeigu darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo, bendruoju atveju turėtų būti sprendžiamas prastovos klausimas. Jeigu darbo funkcija dėl pasikeitusių aplinkybių tampa nereikalinga, darbo sutartis gali būti nutraukiama laikantis Darbo kodekse nustatytų įspėjimo terminų ir mokant darbuotojui priklausančią išeitinę išmoką.

Tuo pačiu darbuotojas, norėdamas pats greičiau nutraukti darbo santykius, gali pasirinkti kitą Darbo kodekse numatytą darbo sutarties nutraukimo pagrindą, tačiau tokiu atveju svarbu įsivertinti, kokios garantijos jam priklausys.

Svarbu žinoti: svarbiausia – darbuotojas neturėtų būti paliktas situacijoje, kai nežino, ar jis turi eiti į darbą, ar jam paskelbta prastova, ar darbo sutartis galioja ir kada jam bus sumokėta.

Net ir tais atvejais, kai darbdavys dėl sankcijų neįformino prastovos, nemoka darbo užmokesčio ar kitų priklausančių sumų, darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją. DGK gali įvertinti konkrečią situaciją, spręsti dėl prastovos, darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio ir kitų išmokų, taip pat įstatyme nustatytais atvejais dėl delspinigių, netesybų ar žalos atlyginimo. Informaciją apie DGK galite rasti VDI interneto svetainėje ir šioje atmintinėje. 

Primintina, kad jei problema susijusi su įšaldytomis lėšomis ir galimybe atlikti mokėjimą dėl finansinių sankcijų, darbuotojai dėl galimų sankcijų išimčių ar leidimų turėtų kreiptis į FNTT.

Ką darbuotojui svarbu įsivertinti?

·       Ar darbo sutartis vis dar galioja?

·       Ar darbdavys suteikia darbą?

·       Jeigu darbo nėra – ar tinkamai paskelbta prastova?

·       Ar už prastovą mokama pagal Darbo kodekso reikalavimus?

·       Ar darbdavys tinkamai komunikuoja apie susidariusią situaciją?

·       Ar darbuotojas nori pats nutraukti darbo sutartį?

·       Jeigu darbuotojas nori pats nutraukti darbo sutartį – kokiu pagrindu tai bus daroma ir ar priklausys išeitinė?

·       Jeigu darbo užmokestis ar kitos priklausančios sumos nemokamos – ar reikia kreiptis į Darbo ginčų komisiją?

·       Jeigu darbuotojui priklausančios sumos negali būti išmokėtos dėl įšaldytų lėšų – ar reikia kreiptis į FNTT dėl galimos sankcijų išimties ar leidimo?

Svarbu žinoti: tarptautinės sankcijos nepanaikina darbuotojų teisių ir garantijų, tačiau konkreti situacija turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant tiek į darbo teisės, tiek į sankcijų reikalavimus.

Informacija parengta pagal šiuo metu žinomas aplinkybes ir yra rekomendacinio pobūdžio, todėl kiekviena konkreti situacija turėtų būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reglamentavimą.

Jeigu kyla klausimų dėl savo situacijos ar darbuotojo teisių, pasikonsultuoti galima su VDI. Konsultacijos darbo teisės klausimais teikiamos telefonu +370 5  213 9772, taip pat galima pateikti paklausimą raštu. Daugiau informacijos apie konsultavimosi būdus ir VDI teikiamas paslaugas rasite VDI interneto svetainėje.

Kontaktams:

mob. +370 698  73 025, el. p. komunikacija@vdi.lt

[1] Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika Nr. e3K-3-286-943/2021, Nr. e3K-3-188-684/2024, Nr. e3K-3-133-684/2023

Valstybinė darbo inspekcija

Teismo sprendimu iš dviejų atsakovų solidariai priteista 139 424,86 Eur draudimo išmoka, 5 procentų metinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos. Ši suma bus išieškota iš automobilio vairuotojo, sukėlusio eismo įvykį, ir transporto priemonės savininko, neįvykdžiusio pareigos apdrausti automobilį privalomuoju draudimu.

Toks sprendimas priimtas po eismo įvykio Vokietijoje, kurio metu Lietuvoje įregistruotas automobilis BMW nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į aukštos įtampos elektros linijos atramą. Smūgio metu buvo stipriai pažeista 110 kW elektros perdavimo linijos konstrukcija, o jos remonto darbai įvertinti daugiau nei 135 tūkst. eurų.

Po įvykio paaiškėjo, kad transporto priemonė avarijos metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Kadangi automobilio vairuotojas ir savininkas padarytos žalos neatlygino, nuostolius nukentėjusiai energetikos įmonei padengė Vokietijos nacionalinis draudikų biuras.

Vadovaujantis tarptautiniais susitarimais, Vokietijos biuras kreipėsi į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą, kuris kompensavo patirtas išlaidas, o vėliau kreipėsi į teismą, siekdamas susigrąžinti lėšas iš atsakingų asmenų.

Teismas konstatavo, kad atsakomybė kyla abiem asmenims: vairuotojui – kaip tiesioginiam žalos sukėlėjui, o automobilio savininkui – už tai, kad nepaisė įstatymų reikalavimo apdrausti transporto priemonę ir leido ja naudotis kitiems.

Teismas atmetė įvykį sukėlusio vairuotojo prašymą sumažinti priteistiną sumą dėl sunkios finansinės padėties, nusprendęs, kad pateikti duomenys apie pajamas nėra pakankami ir įtikinami.

Vertindamas automobilio savininko elgesį, teismas pabrėžė kad šis nesiėmė jokių veiksmų, jog neapdrausta transporto priemone nebūtų naudojamasi, paliko jos raktelius bei dokumentus kitam asmeniui ir nepranešė teisėsaugai apie galimą neteisėtą valdymo perėmimą.

„Tokiu neteisėtu neveikimu automobilio savininkas sudarė sąlygas žalai kilti, todėl jis pripažintinas kartu solidariai atsakingu už eismo įvykiu padarytos žalos atlyginimą,“ – pažymėjo bylą išnagrinėjęs teisėjas Laimantas Misiūnas.

Panevėžio apygardos teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Panevėžio apygardos teismo pranešimas

Motiejus Krivas, kuriam prognozuojamas aukštas šaukimas kitų metų NBA naujokų biržoje. Perspektyvus aukštaūgis Ugnius Jaruševičius, LeBrono Jameso sunūs Brice‘as ir kito Arizonos universiteto krepšininkai šį trečiadienį, 19.30 val. Jonavos arenoje mes iššūkį Lietuvos rezervinei rinktinei. Kitą dieną, ketvirtadienį Arizonos krepšininkai Kėdainių arenoje 17 val. susigrums su Ukrainos rinktine, vadovaujama Ainaro Bagatskio.  

Bilietus į šiuos mačus galite įsigyti čia: https://lietuva.basketball/bilietai/  

Rungtynių išvakarėse svetainė Lietuva.basketball pakalbino Lietuvos vyrų krepšinio rezervinės rinktinės trenerį Mindaugą Lukošių.  

Treneri, iki pirmųjų jūsų komandos rungtynių lieka suskaičiuotos valandos. Kaip pavyko joms pasiruošti? Ar netrūksta laiko? 

Laiko pasiruošimui visada norisi daugiau, bet prisitaikome prie situacijos ir jau nekantraujame pradėti rungtynes. Šiais metais neturime oficialių čempionatų, todėl mūsų pagrindinis vaidmuo – padėti pagrindinei rinktinei bei įgyti vertingos žaidybinės patirties ir pasitikrinant vaikinų jėgas su aukšto lygio varžovais.  

Ar ruošdamiesi akcentavote vien savo auklėtinių žaidimą, ar galbūt analizavote ir Arizonos universiteto praėjusio sezono rungtynes?  

Šiuo metu labiau koncentruojamės į savo žaidimą ir žaidėjus, o ne į priešininkus. Matėme praėjusio sezono rungtynes ir žinome varžovų sudėtį, tačiau universitetų komandose sudėties kaita yra didelė – keli pagrindiniai žaidėjai baigė universitetą ir tęsia karjerą kitur. Varžovai pasipildė perspektyviais jaunuoliais, todėl išsamesnė žvalgyba vyks tiesiog rungtynių metu.  

Gal bendravote su Motiejumi Krivu ir Ugniumi Jaruševičiumi? Gal pasikalbėjote apie jų planus kitam sezonui, bandėte išgauti Arizonos komandos žaidimo paslapčių? 

Kol kas tokio pokalbio nebuvo. Nemanau, kad jie daug ką papasakotų apie savo komandos taktiką ar panašiai.  

Kokios nuotaikos jūsų komandoje? Ar visi sveiki ir pasiruošę kovai?  

Visi žaidėjai yra sveiki ir nekantriai laukia rytojaus rungtynių. Tai bus rimtas išbandymas ne tik mūsų komandai, bet ir puiki galimybė įvertinti NCAA lygį. Šiuo metu ten rungtyniauja daugybė talentų, o stipriausi pasaulio krepšininkai siekia patekti į pirmaujančias programas. Žaisti prieš tokio lygio varžovus – didelė garbė ir atsakomybė.  

Kokius tikslus keliate vaikinams akistatose trečiadienį Jonavoje su Arizonos ekipa ir 24-ąją dieną Utenoje su NCAA čempionu Mičiganu?  

Mūsų tikslas – pirmiausia susitelkti į savo žaidimą. Nors praėjusiais metais dauguma mūsų rinktinės krepšininkų atstovavo Lietuvai pasaulinėje universiadoje, šiemet prie komandos prisijungė ir jaunesnių žaidėjų. Šios rungtynės bus puikus indikatorius, parodantis, ką reiškia rungtyniauti aukštame lygyje. Turėjome nepilną savaitę pasiruošimui ir vos kelias treniruotes, tačiau komanda atrodo brandžiai, dirba su dideliu entuziazmu. Susitinka bendraamžių ekipos, todėl tikimės greito ir akiai patrauklaus krepšinio.  

Ketvirtadienį Kėdainiuose Arizonos ekipa tarpusavyje pasigalynės su Ukrainos rinktine, kuriai kontroliniame susitikime neseniai pralaimėjo mūsų pagrindinė rinktinė su trimis NBA žaidėjais. Kaip manote, kuo šios rungtynės gali būti įdomios mūsų publikai?   

Susitikimas Kėdainiuose taip pat bus labai įdomus, nes laukia dviejų skirtingų filosofijų komandos. Arizonos universitetas – tai jaunatviškas, tipinį amerikietišką krepšinį propaguojantis kolektyvas, pasižymintis agresyvia gynyba ir greitu puolimu. Tuo tarpu Ukrainos rinktinė siekia savų tikslų bei ruošiasi FIBA atrankos langams. Tai - patyrę krepšininkai, gebantys puikiai išanalizuoti varžovus, todėl išvysime ryškią patirties ir jaunatviško veržlumo akistatą. 

Lietuvos krepšinio inf. 

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vertinimu, tai jau ne vien žemės ūkio problema. Turime atsakyti į platesnį klausimą – kas po dešimties ar dvidešimties metų dirbs Lietuvos žemę, gamins maistą, kurs darbo vietas ir išlaikys gyvybingus regionus?

Apie kartų kaitą kalbama ne vienus metus. Keitėsi Vyriausybės, ministrai ir paramos programos, tačiau jaunam žmogui pagrindinės kliūtys iš esmės liko tos pačios – žemė, finansavimas ir reali galimybė pasinaudoti parama.

Šių problemų Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga nepriskiria naujai darbą pradėjusiai Vyriausybei. Priešingai – tai galimybė pradėti jas spręsti kitaip. Sąjunga kviečia Ministrą Pirmininką susitikti su jaunaisiais ūkininkais ir kartu aptarti, kokių konkrečių sprendimų reikia Lietuvos kartų kaitos politikai.

„Nenorime naujai Vyriausybei pateikti dar vieno seniai žinomų problemų sąrašo. Norime kalbėti apie sprendimus – ką galime pakeisti, kad jaunam žmogui būtų realu pradėti ūkininkauti, įsitvirtinti ir savo ateitį kurti Lietuvoje“, – sako Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas.

Ne tik išlaikyti jaunimą, bet ir sudaryti sąlygas grįžti

Kartų kaitos negalima atskirti nuo jaunų ir darbingo amžiaus žmonių išvykimo iš Lietuvos. Valstybės tikslas turėtų būti ne tik mažinti emigraciją, bet ir sudaryti sąlygas grįžti tiems, kurie užsienyje įgijo žinių, profesinės patirties, sukaupė kapitalo ir norėtų savo ateitį kurti Lietuvoje.

Regionai ir žemės ūkis gali būti viena iš tokių galimybių. Tačiau neužtenka žmogui pasakyti – grįžk ir kurk ūkį. Jis turi matyti realią perspektyvą: galimybę įsigyti žemės, gauti finansavimą, investuoti ir iš savo darbo išlaikyti šeimą.

Tai svarbu ne tik žemės ūkiui. Jaunas žmogus, kuris lieka ar grįžta į regioną, čia kuria savo gyvenimą, verslą, darbo vietas ir ekonominę vertę.

Didžiausia problema – kaip įsigyti pirmuosius hektarus žemės

Viena pagrindinių kliūčių pradedančiajam ūkininkui yra žemės prieinamumas. Pagal dabar galiojančią tvarką pirmumo teisę pirkti parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę turi besiribojančių sklypų savininkai.

Praktiškai daugiau galimybių turi tie, kurie žemę jau valdo, o žmogus, kuris nori pradėti nuo nulio, tokio pranašumo neturi. Jeigu jaunas žmogus nepaveldi šeimos ūkio, jo galimybės įsigyti pirmuosius hektarus yra labai ribotos.

„Kalbėdami apie kartų kaitą pirmiausia turime atsakyti į labai paprastą klausimą – kaip jaunam žmogui įsigyti pirmuosius hektarus? Negalime raginti jaunimo ateiti į žemės ūkį ir kartu palikti jį sistemoje, kurioje didžiausias pranašumas atsiranda tada, kai žemės jau turi“, – sako V. Buivydas.

Norinčių ūkininkauti yra – galimybių pradėti gerokai mažiau

Per vieną iš pastarųjų jaunųjų ūkininkų įsikūrimo kvietimų buvo pateiktos 1 022 paraiškos, kuriose prašyta daugiau kaip 61 mln. eurų paramos. Finansavimas skirtas 205 paraiškoms už maždaug 12,3 mln. eurų. Kitaip tariant, paramą gavo maždaug kas penktas pareiškėjas.

Šie skaičiai rodo, kad problema nėra jaunimo nenoras ūkininkauti. Norinčių yra – klausimas, kiek jų gauna realią galimybę pradėti.

Pradedantis ūkininkas dažniausiai dar neturi ilgos veiklos istorijos, sukaupto kapitalo ar pakankamo turto banko užstatui, nors būtent pradžioje investicijų reikia daugiausia. Todėl būtinos realiai veikiančios garantijos, lengvatinės paskolos ir kitos finansavimo priemonės, pritaikytos žmogui, kuris ūkį dar tik pradeda kurti.

Biudžeto pajamas galima didinti ne tik mokesčiais

Kai kalbama apie poreikį didinti valstybės biudžeto pajamas, diskusija dažnai sukasi apie didesnius mokesčius. Tačiau yra ir kitas kelias – didinti žmonių, kurie Lietuvoje dirba, investuoja, kuria verslus ir moka mokesčius, skaičių.

Jaunas žmogus, sukūręs gyvybingą ūkį, ilgainiui nėra vien paramos gavėjas. Jis investuoja, perka techniką ir paslaugas, gamina produkciją, kuria darbo vietas ir moka mokesčius. Todėl parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui turėtų būti vertinama ne tik kaip išlaidos, bet ir kaip investicija į būsimus mokesčių mokėtojus bei regionų ekonomiką.

„Prieš svarstydami, kiek dar galima didinti mokestinę naštą jau dirbantiems žmonėms ir verslams, turėtume lygiai taip pat rimtai klausti – ką darome, kad Lietuvoje būtų daugiau dirbančių, investuojančių ir mokesčius mokančių žmonių. Jaunas ūkininkas po kelerių metų gali būti ne paramos gavėjas, o darbdavys, investuotojas ir mokesčių mokėtojas. Jeigu žmogus savo ūkį ir verslą sukuria Lietuvoje, jo kuriama ekonominė vertė taip pat lieka Lietuvoje“, – pabrėžia V. Buivydas.

Kartų kaitos neišspręs viena išmoka ar dar vienas paramos kvietimas. Reikia ilgalaikės politikos, kuri apimtų pirmųjų žemės hektarų prieinamumą, finansavimą, ūkių perdavimą jaunajai kartai ir sąlygas išvykusiems žmonėms grįžti.

Tai nėra vien klausimas, kiek jaunųjų ūkininkų turėsime. Tai klausimas, kiek Lietuvoje turėsime žmonių, kurie čia kuria savo ateitį, investuoja, augina verslus ir prisideda prie valstybės pajamų.

Sprendimai, kuriuos priimsime šiandien, lems, kas Lietuvos žemę dirbs ir kokie bus mūsų regionai po dešimties ar dvidešimties metų.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pranešimas spaudai 

Rugpjūčio 17 d. Vyriausybės rūmuose prasidėjo jau 18-ąjį kartą organizuojamas projektas „Moksleiviai – į Vyriausybę“. Į savaitę truksiančią pažintį su Lietuvos viešojo sektoriaus institucijomis susirinko 30 moksleivių, kurie šiemet baigė 11 arba 12 klases. Visą savaitę jie lankysis ministerijose ir kitose institucijose, susitiks su politikais, pareigūnais ir specialistais bei ieškos atsakymų, kaip sudėtingus valstybės gyvenimo klausimus spręstų jų karta.

Ne tik pažintys, bet ir refleksijos savo bendraamžių kalba

Šiemet dalyviai ne tik susipažins su institucijų darbu, bet ir analizuos, kaip jos bendrauja su visuomene, ją informuoja bei įtraukia. Moksleiviams teks iššūkis valstybės institucijų veiklą ir sudėtingas temas perteikti jaunimui suprantama kalba. Kaip jiems pavyks tą padaryti, bus galima tiesiogiai stebėti penktadienį (rugpjūčio 21 d.), 10 val., uždarymo renginyje, kuris bus tiesiogiai transliuojamas „Moksleiviai – į Vyriausybę“ „Facebook“ paskyroje. Be to, moksleivių veiklas visą savaitę galima sekti projekto „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.

„Šią savaitę ne tik stebėsite, kaip veikia valstybė, kokią įtaką visuomenei turi valstybinių institucijų sprendimai, bet ir patys kelsite klausimus, ieškosite atsakymų bei diskutuosite, kaip svarbiausius iššūkius spręstumėte jūs. Tikiuosi, kad ši patirtis paskatins dar aktyviau domėtis tuo, kas vyksta Lietuvoje, ir suprasti, kad valstybę kuria žmonės – kiekvienas iš mūsų “, – sako Vyriausybės kancleris Tomas Daukantas.

Dalyviai – iš visos Lietuvos ir net užsienio, idėjų spektras – itin platus

Projekte šiemet dalyvauja 18 merginų ir 12 vaikinų iš įvairių Lietuvos vietovių – Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Palangos, Šilutės, Utenos, Marijampolės, Alytaus, Šalčininkų, Telšių, Šilalės, Tauragės, Jonavos, Ukmergės, Vilkaviškio ir kitų miestų bei miestelių, o viena dalyvė į Lietuvą atvyko iš Berlyno. Šiemet net trečdalis visų paraiškų gauta iš Vilniaus gimnazijų. 11 moksleivių jau baigė gimnazijas ir studijas tęs universitetuose, o 19 dar vieneriems metams sugrįš į mokyklą.

Šie dalyviai į projektą buvo atrinkti po konkurencingos atrankos. Jos metu moksleiviai turėjo įvardyti savo aplinkoje pastebimą visuomeninę problemą ir pasiūlyti, kaip ją spręstų. Daugiausia dėmesio šiemet atrankos dalyviai skyrė jaunimo politiniam pasyvumui ir pilietiškumo stokai, taip pat savanorystei, bendruomenių gyvenimui ir jaunimo įsitraukimui į kultūrinius bei politinius renginius. Moksleiviai taip pat kėlė švietimo sistemos, dezinformacijos, jaunimo užimtumo regionuose ir aplinkosaugos klausimus.

Per savaitę pažins daugiau kaip dešimt įstaigų

Projekto savaitę dalyviai lankysis įvairiose valstybės institucijose: Prabavimo rūmuose, Lietuvos kariuomenės kariniame dalinyje, Užimtumo tarnyboje, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, Nacionalinėje švietimo agentūroje, Vilniaus oro uoste, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Ignalinos atominėje elektrinėje ir kitose įstaigose. Visi dalyviai kartu apsilankys Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Nacionaliniame krizių valdymo centre ir Generalinėje prokuratūroje.

Moksleiviai taip pat susitiks su Vyriausybės kancleriu Tomu Daukantu ir švietimo, mokslo ir sporto viceministru Jonu Petkevičiumi. Projekto uždaryme jų lauks susitikimas su Ministru Pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi.

Projekto „Moksleiviai – į Vyriausybę“  tikslas – paskatinti jaunimą aktyviau domėtis valstybės gyvenimu ir geriau pažinti valstybinės reikšmės procesus. Projektą nuo 2009 metų kasmet organizuoja Vyriausybės kanceliarija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra, Lietuvos moksleivių sąjunga ir Nacionaline moksleivių akademija, o šių metų moksleivių ministrų kabineto rėmėjas – Akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“.  

Todėl šioje srityje vystomi inovatyvūs skaitmeniniai sprendimai, padedantys ugdyti emocinį intelektą. Vienas jų – Kauno technologijos universiteto (KTU) alumno Eimanto Butkaus kartu su kolege Fausta Dambrauskaite kuriama emocinės gerovės programėlė „Gilia“.

„Pirmoji refleksija tampa startu – „Gilia“ iškart ją išanalizuoja, padeda pastebėti pasikartojančias elgsenas, suteikia galimybių mokytis, kaip reaguoti į stimulus konstruktyviau“, – sako vienas iš programėlės kūrėjų E. Butkus.

Ilgainiui naudojantis šiuo dirbtiniu intelektu (DI) pastiprintu, interaktyviu refleksijų įrankiu vartotojas gali matyti besipildantį savo asmenybės žemėlapį, išmoktas pamokas bei gerinti savo emocinio intelekto įgūdžius interaktyviose istorijose.

Būtinas noras gilintis į save

Pasak programėlės kūrėjų, „Gilia“ gali naudotis tiek jau turintys tam tikrą emocinio intelekto žinių lygį, tiek visiškai pradedantys. Svarbu, kad vartotojas norėtų gilintis į save, nes šiek tiek pastangų reikia įdėti ir pačiam besinaudojančiam šiuo įrankiu.

„Prisijungimui reikia tik „Google“ paskyros, o daugiau nėra jokių privalomų duomenų, kuriuos būtina pateikti – žmogus gali dalintis tiek informacijos, kiek jis nori, ir programėlė atitinkamai prisitaikys. Vis dėlto išsamūs pasidalinimai apie dienos įvykius, savijautą, kilusias mintis bei priimtus sprendimus padeda programėlei pažinti vartotoją ir teikti daugiau naudos – geriau pritaikytas refleksijas, gilesnes įžvalgas apie vartotojo asmenybę ir aktualesnes interaktyvias istorijas emocinio intelekto ugdymui“, – teigia E. Butkus.

Pildydami refleksijas vartotojai turi du pasirinkimus – laisva forma pateikti savo mintis arba pasirinkti refleksiją, kurioje jam bus užduodami keli klausimai.

„Esminis refleksijų pritaikymas kyla iš įžvalgų bei gilinančių klausimų, į kuriuos galima gilintis papildomai refleksijos metu (pats vartotojas nusprendžia, ar nori gilintis) bei iš interaktyvių istorijų po refleksijų ir iš jų išmokstamų pamokų. Visas šis turinys yra specifiškai generuojamas pagal tai, ką refleksijoje minėjo pats vartotojas“, – pastebi „Gilia“ bendraįkūrėja F. Dambrauskaitė.

Elgseną galinčios pakeisti įžvalgos

Interaktyviame įrankyje veikia savęs pažinimo žemėlapis, kuriame vartotojas gali matyti pačios programėlės sugeneruotus pastebėjimus, grupuojamus į išsamesnes įžvalgas apie vartotoją iš jo praeitų refleksijų.

„Veikimas nėra sudėtingas: vartotojas atlieka refleksiją, gauna pastebėjimus apie save iš šoninės perspektyvos, pastebėjimai kaupiami, o susidarius pakankamam panašių pastebėjimų skaičiui, savęs pažinimo žemėlapyje atsiranda Įžvalgos. Jos gali būti iš įvairių sričių, tokių kaip stiprybės, silpnybės, vertybės, mąstymo klaidos, įsitikinimai“, – tikina E. Butkus.

Įrankio kūrėjai tikisi, kad jis paskatins vartotojus suprasti, ką toliau su savo ugdymu asmuo norėtų daryti pats.

„Dėl šios priežasties rekomendacijos elgesiui gilia.app randamos tik po interaktyvių istorijų, kuriose galima specifiškai pastebėti daugiau socialinės naudos atnešantį elgesį“, – sako KTU alumnas.

„Gilia“ misija – ugdyti emocinį intelektą, todėl programėlė porą savaičių yra nemokama, o po jų vartotojas gali likti su šiek tiek limituota, nemokama, tačiau vis dar veiksminga programėlės versija arba įsigyti pilną versiją su įvairiomis papildomomis funkcijomis.

Sprendimas konfliktams ir nesusikalbėjimui

Programėlės kūrėjai pasakoja, kad sukurti tokį įrankį paskatino diskusijos apie neteisybę, nesusikalbėjimą ir konfliktus pasaulyje bei kaip būtų galima spręsti šias problemas.

„Po daugybės valandų diskusijų ir to auksinio rakto šioms problemoms spręsti paieškų, priėjome prie išvados – kertinis skirtumas ir įgūdis padedantis išvengti šių problemų yra gebėjimas suprasti save ir gebėti tai ištransliuoti kitam asmeniui konstruktyviu būdu“, – teigia F. Dambrauskaitė.

Sudėdami savo specialybių kryptis (DI produkto vadovo ir psichologijos), bendraįkūrėjai nusprendė kurti įrankį, apjungiantį turimas žinias bei mokslinėje literatūroje patvirtintus savęs pažinimo būdus.

„Emocinio intelekto ugdymas labai vertingas. Turint aukštesnį emocinį intelektą žmonės yra linkę apgalvoti savo sprendimus, turėti daugiau empatijos bei gyventi gyvenimus, kuriuose jaučia daugiau vidinio pasitenkinimo bei kuria gilius ir sveikus santykius su kitais“, – tikina „Gilia“ kūrėjai.

KTU inf. 

10.01 val. gautas pranešimas, kad Varnutės gatvėje reikalinga pagalba atidaryti automobilio dureles. Pranešta, kad „Toyota“ automobilyje esančiam vyrui galimai sutriko sveikata. Gelbėtojai nuleido automobilio langą ir taip atidarė dureles. Vyras buvo sąmoningas.

Netrukus, 10.45 val., pagalbos prireikė Birutės gatvėje. Čia pranešta, kad bute esančiai moteriai galimai sutriko sveikata, tačiau į patalpas nebuvo galima patekti pro duris.

Ugniagesiai gelbėtojai glaustinėmis kopėčiomis užlipo iki pirmame aukšte esančio lango ir, panaudoję laužtuvą, pateko į butą. Į vidų buvo įleisti medikai ir policijos pareigūnai.

Parengta pagal pirminius Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinės duomenis.

„Artėjantį šildymo sezoną pasitinkame ne tik sukaupę kuro atsargų, bet ir atnaujinę turimą įrangą bei įdiegę naujus sprendimus, technologijas. Pagrindinis mūsų tikslas – užtikrinti patikimą šilumos tiekimą ir kuo labiau sumažinti kuro kainų svyravimų poveikį gyventojų sąskaitoms“, – sako UAB „Jonavos šilumos tinklai“ direktorius Jonas Kaminskas. 

Nauja biokuro sandėliavimo aikštelė  

Vienas svarbiausių šių metų darbų – nauja biokuro sandėliavimo aikštelė. Ji užims apie 7200 kvadratinių metrų plotą, joje bus įrengtos specialios sienos iš tarpusavyje montuojamų elementų. 

Pasak J. Kaminsko, ši investicija padės išspręsti kelias problemas. Visų pirma, iki šiol įmonė neturėjo pakankamai vietos biokurui sandėliuoti, tad atsiradus galimybei sukaupti didesnes kuro atsargas, jį bus galima įsigyti palankesniu metu – kai biokuro kaina paprastai būna mažesnė. 

„Nusipirkę biokuro palankesne kaina, galėsime prisidėti prie gyventojams aktualios šilumos kainos stabilumo, nes tai leis išlaikyti stabilesnę šilumos kainą“, – aiškina direktorius. 

Be to, iki šiol biokuras buvo laikomas atviroje aikštelėje, kuri nebeatitiko kai kurių priešgaisrinės saugos reikalavimų. 

Naujoji aikštelė leis sukaupti ir gerokai didesnes kuro atsargas. Anksčiau „Jonavos šilumos tinklai“ galėdavo sandėliuoti apie 5000 megavatvalandžių biokuro, o įrengus naują šis kiekis išaugs iki maždaug 20 000 megavatvalandžių. Pasak direktoriaus, tokio kiekio užtektų maždaug dviejų žiemos mėnesių atsargoms nenumatytiems atvejams. 

Jonavoje biokuras sudaro didžiąją dalį šilumos gamybos 

Kas iš tiesų yra gyventojams dažnai girdimas biokuras? „Jonavoje daugiausia naudojamas biokuras – medienos skiedra. Jį perkame tik „Baltpool“ biržoje. Yra trys biokuro kokybės klasės. Įstatymo esame įpareigoti ne mažiau kaip 30 proc. biokuro pirkti SM3 kokybės. Jis pigesnis, bet turi ir minusų – susidaro daugiau pelenų, labiau kemšasi katilai. Tačiau pagrindinis pliusas – jis šiek tiek pigesnis, todėl teoriškai taupome gyventojų lėšas“, – pasakoja J. Kaminskas. 

Biokuras sudaro didžiąją dalį šilumai gaminti naudojamo kuro. Naujausiais duomenimis, iš biokuro pagaminta šiluma sudaro apie 82–86 proc. visos miestui tiekiamos šilumos energijos. 

Pasak direktoriaus, naujos aikštelės statybą paskatino ne tik priešgaisrinės saugos reikalavimai. Buvo įvertinta ir ekonominė investicijos nauda. 

„Biokuro aikštelė gali atsipirkti nuo vienerių iki penkerių metų. Jeigu biokuro kainos labai svyruoja ir turime galimybę nusipirkti pigesnės žaliavos, aikštelė gali atsipirkti net per vieną sezoną. Tačiau įprastai skaičiuojame, kad per penkis sezonus ji turėtų atsipirkti ir įmonei, ir gyventojams“, – teigia J. Kaminskas. 

Remontuojami biokuro katilai 

Pasirengimas sezonui neapsiriboja biokuro sandėliavimu. Įmonė turi du 5 megavatų ir vieną 10 megavatų biokuro katilus, kurių bendra galia siekia 20 megavatų. Šiemet vienam iš 5 megavatų katilų atliekamas kapitalinis remontas – keičiama visa pakura: naujomis keičiamos senos šamotinės plytos, atnaujinamos susidėvėjusios konstrukcijos. 

„Jam jau 15 metų, todėl turime tai daryti planingai, o ne laukti, kol viskas suges. Tai vienas didesnių kapitalinių remontų, kurį užbaigsime prieš pat naujojo sezono pradžią“, – sako J. Kaminskas. 

Kitame katile prevenciškai keičiami vamzdžiai. Kadangi juose cirkuliuoja vanduo, o iš išorės juos veikia aukšta dūmų temperatūra, dėl ilgo eksploatavimo vamzdžių būklė buvo smarkiai suprastėjusi. Nuspręsta nedelsti ir juos pakeisti. 

Magistraliniai vamzdynai atnaujinti, darbai tęsiasi tarp kvartalų 

Kalbėdamas apie šilumos trasas mieste, J. Kaminskas teigia, kad didžiausi magistraliniai vamzdynai jau atnaujinti. 

„Šiais metais užbaigiame paskutinę magistralinės trasos atkarpą. Magistraliniai, didieji vamzdynai jau visiškai atnaujinti – nauja izoliacija, nauji vamzdžiai“, – teigia J. Kaminskas. 

Vis dėlto tarp kvartalų, tarp namų ir pastatų dar yra senesnių, nepakeistų vamzdynų. Jie atnaujinami palaipsniui, atsižvelgiant į būklę. 

„Kasmet planingai atliekame hidraulinius bandymus ir ten, kur situacija prastesnė, vamzdynus keičiame, tad vasarą visi dirba išsijuosę“, – sako įmonės direktorius. 

Šių metų hidrauliniai bandymai padėjo aptikti problemą vienoje iš trasų ir nustatyti konkrečią vamzdyno nesandarumo vietą. Ji iš karto buvo sutvarkyta. 

„Žinojome, kad ten yra trūkimas, bet nežinojome, kurioje vietoje. Gyventojams vasarą teko savaitę pabūti be karšto vandens, tačiau radome tą vietą ir sutvarkėme. Apytiksliai sutaupėme nuo dešimties iki dvidešimties kubinių metrų vandens per parą. Atėjus sezonui jau bus gerai“, – pasakoja direktorius. 

Šilumos kaina gali didėti, tačiau kiek tiksliai – dar neaišku 

Vienas aktualiausių gyventojams klausimų – kokios šilumos kainos laukti šį sezoną. 

J. Kaminsko pastebėjimu, biokuras šiuo metu brangsta, tačiau „Jonavos šilumos tinklai“ dalį jo jau yra įsigiję. 

„Mes jau nusipirkome pusę viso reikalingo kiekio. Perkame iš anksto, nes biokuras brangsta. Matome minimalų 20 proc. biokuro brangimą. Ar tiek pat brangs šiluma? Manau, kad ne. Dar yra pastovioji kainos dalis, todėl manau, kad gyventojams reikėtų planuoti maždaug 10–15 proc. šilumos kainos brangimą“, – prognozuoja J. Kaminskas. 

Galutinę šilumos kainą nustato ne tik pati įmonė – ją reguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). 

Direktorius atkreipia dėmesį, kad kainų nustatymo tvarka pasikeitusi – dabar jos perskaičiuojamos kas mėnesį, atsižvelgiant į tuo metu rinkoje esančią situaciją. 

„Nebėra taip, kaip seniau, kai būdavo imami dviejų mėnesių senumo duomenys ir pagal juos nustatoma kito mėnesio kaina. Dabar reguliuojama pagal realią situaciją – kiek perkame, pagal tai ir kaina“, – aiškina J. Kaminskas. 

VERT taip pat pakeitė vidutinės biokuro kainos nustatymo tvarką. Nuo rugsėjo 1 dienos, prognozuojant biokuro kainą, bus vertinami ne tik savaitės ir mėnesio, bet ir ketvirčio bei pusmečio sandoriai. Taip siekiama, kad prognozuojama kaina geriau atspindėtų realią biokuro rinką ir šilumos tiekėjai galėtų iš anksto planuoti kuro pirkimus. 

Šilumos kainą veikia ne tik brangstantis biokuras 

J. Kaminskas pabrėžia, kad galutinius šilumos kaštus lemia ne vien biokuro kaina. Svarbų vaidmenį turi ir gamtinių dujų bei kitų energetinių išteklių kainos. 

„Pagrindinės yra gamtinės dujos, kurios reguliuoja net biokuro kainą. Dabar atrodo, kad biokuras brangsta, bet dujos yra gerokai brangesnės“, – teigia J. Kaminskas. Pasak jo, tai ypač gerai matyti vertinant, kiek kainuotų šilumos gamyba vien dujomis. 

„Jeigu dabar šildytume dujomis, o ne biokuru, vien vasarą miestui tai kainuotų daugiau kaip 200 tūkstančių eurų. Jeigu dujų kaina krenta, krenta ir biokuro kaina. Tad priklausomybė yra. Žinoma, biokuras nesvyruoja taip, kaip gamtinės dujos, jų kaina kiekvieną mėnesį taip smarkiai nesikeičia“, – aiškina Jonavos šilumos tinklų direktorius. 

Todėl, pasak J. Kaminsko, svarbu biokuro poreikį planuoti iš anksto ir dalį jo įsigyti palankesniu metu, kai rinkoje kainos yra mažesnės. 

Ruklos katilinėje montuojamas naujas biokuro katilas 

Didelis dėmesys skiriamas ir Ruklos katilinei, kurioje šiuo metu vyksta reikšmingi modernizavimo darbai – montuojamas 2,2 MW galios biokuro katilas, įrengiama papildoma infrastruktūra ir šilumos akumuliacinė talpa. 

Ruklos katilinė yra trečia pagal dydį „Jonavos šilumos tinklų“ eksploatuojama katilinė. Iki šiol šilumos gamybai joje buvo naudojami dujiniai katilai, tačiau artėjant naujam šildymo sezonui planuojama pradėti naudoti ir biokurą. 

Anot direktoriaus pavaduotojo gamybai-technikai Pauliaus Jaselskio, kartu su biokuro katilu įrengiama visa jam reikalinga infrastruktūra – biokuro sandėlis, dūmų valymo įrenginys, elektrostatinis filtras ir ekonomaizeris, kuris papildomai iš dūmų išgaus šilumą. 

Liepos mėnesį į Ruklos katilinę atvežta ir pradėta montuoti 100 kubinių metrų talpos, 14 metrų aukščio ir 3,9 metro skersmens šilumos akumuliacinė talpa. Ji leis subalansuoti šilumos gamybą ir vartojimą – pagamintos šilumos perteklius bus kaupiamas, o padidėjus poreikiui - tiekiamas gyventojams. 

„Akumuliacinėje talpoje bus kaupiama šiluma, kad būtų galima išlyginti katilo apkrovas. Rytais ar vakarais, kai gyventojai sunaudoja daugiau karšto vandens ar šilumos, sukauptą šilumą galėsime tiekti iš šios talpos. Taip biokuro katilas dirbs tolygesne, pastovia apkrova“, – aiškina P. Jaselskis. 

Numatoma, kad naujasis biokuro katilas daugiausia bus naudojamas šildymo sezono metu. Vasarą Ruklos gyventojams karštą vandenį ruošti padeda 2024 metais įrengtas šilumos siurblys, kuris šilumą išgauna iš aplinkos. 

Modernizuojama katilinė bus skirta ne tik Ruklos gyventojams. Planuojama prie šilumos tiekimo sistemos prijungti ir Rukloje įsikūrusius Krašto apsaugos ministerijos objektus. Tam numatyta nutiesti maždaug pusės kilometro ilgio naują šilumos trasą. 

„Turime pasirašę sutartis ir planuojame iki spalio mėnesio paleisti biokuro katilą. Rangovai šiek tiek lenkia numatytą darbų grafiką, todėl tikimės, kad šilumos sezoną pasitiksime jau gamindami šilumą iš biokuro“, – teigia P. Jaselskis. 

Ruklos katilinės modernizavimą vykdo UAB „Antara LT“. Projektas „Ruklos katilinės modernizavimo didinant šilumos gamybos patikimumą ir efektyvumą“ finansuojamas Europos Sąjungos ir „Jonavos šilumos tinklų“ lėšomis. 

Projektui skirta 425 tūkst. eurų Europos Sąjungos dotacija ir 935 tūkst. eurų lengvatinė paskola. „Jonavos šilumos tinklai“ projektui skiria 340 tūkst. eurų. Bendra projekto vertė – 1,7 mln. eurų.  

Prieš artėjančią dvikovą asociacijos „Lietuvos krepšinis“ svetainė pakalbino Lietuvos rezervinės rinktinės narį, 2025 metų pasaulinės vasaros studentų universiados bronzos medalio laimėtoją Matą Repšį. LKL klubo „Jonava Hipocredit“ 24 metų puolėjas pasidalino įdomiomis įžvalgomis apie atsakomybę atstovaujant savo šaliai, amerikietiško krepšinio ypatumus ir būsimą akistatą su garsiausiomis pavardėmis.

Bilietus į šias rungtynes galite įsigyti čia: https://kakava.lt/renginys/kontrolines-krepsinio-rungtynes-lietuva-arizonos-universitetas/12253/25443

Matai, kaip jautiesi sulaukęs kvietimo į rezervinę Lietuvos rinktinę?

Atstovauti savo šalies rinktinei, kad ir koks būtų jos pagrindas – studentų ar rezervinis, – visada yra didžiulė garbė. Tokie kvietimai nėra kasdienybė, jie neateina kasmet, todėl šia galimybe labai džiaugiuosi ir vertinu ją kaip svarbų įvertinimą.

Pamenu, kai 2025 metų vasarą Lietuvos studentų krepšinio rinktinė išvyko į universiadą, buvo kalbančių, kad tai ne pačios pajėgiausios sudėties rinktinė. Bet mes kantriai dirbome ir aikštėje įrodėme, kad galime laimėti. Todėl ir turime universiados bronzos medalius.

Treneris Mindaugas Lukošius universiadoje sugebėjo sutelkti komandą, atmosfera buvo puiki, tad krepšinyje svarbu viskas: ir komandos chemija, ir talentas, ir atmosfera rūbinėje, ir noras kiekviename aikštės centimetre kautis už savo komandos draugus, ir trenerius, ir savo šalies garbę.

Ar šis kvietimas tau labiau kelia džiaugsmą, ar visgi jauti ir papildomą atsakomybės naštą bei norą įrodyti savo vertę?

Yra ir to, ir to. Meluočiau, jei sakyčiau, kad tai tik džiaugsmas. Žinau, kad rungtynes stebės daugybė žmonių, sirgaliai vertins kiekvieną mūsų judesį, todėl natūraliai atsiranda noras pasirodyti kuo geriau. Atsakomybė yra didelė, bet ji kartu ir motyvuoja.

Nors tai - kontrolinės rungtynės, kurios turnyrine prasme nieko nelemia, tačiau kova už Lietuvos garbę visada turi ypatingą svorį.

Tai ne tik paprastos rungtynės, bet ir šalies prestižas. Šis susitikimas bus transliuojamas per televiziją, visi jaučiame pareigą atiduoti visas jėgas. Svarbu ne tik asmeninis pasirodymas, bet ir tai, kaip mes, kaip komanda, reprezentuosime Lietuvą kovoje prieš stiprius varžovus iš už Atlanto.

Jau trečiadienį Jonavoje susitinkate su Arizonos universiteto komanda. Kokie tavo lūkesčiai prieš šią dvikovą?

Prognozuoti sunku, bet akivaizdu, kad laukia labai rimtas iššūkis. Arizonos universitetas yra vienas iš krepšinio elitų JAV, jų sudėtyje mirga talentingos pavardės. Kiek žinau, jie intensyviai sportuoja nuo pat vasaros pradžios, tad, tikėtina, atvyko puikios sportinės formos. Tai fiziškai labai stiprūs ir techniški žaidėjai, todėl mums tai bus idealus testas pasitikrinti savo jėgas.

Ar teko giliau pasidomėti būsimais varžovais? Galbūt išskirtum konkrečius žaidėjus, kurie tau paliko didžiausią įspūdį?

Su komandos draugais analizavome jų žaidimą, domėjomės sudėtimi. Tai labai subalansuota komanda. Visas įdomumas ir pasimatys aikštelėje – pamatysime, kaip mums pavyks įgyvendinti savo planą prieš jų žaidimo stilių.

Juk šios komandos vyriausiasis treneris Tommy Lloydas praėjusią vasarą vadovavo JAV jaunimo rinktinei, kuri triumfavo FIBA 19-mečių pasaulio čempionate. Jo vadovaujami „Wildcats“ krepšininkai praėjusį sezoną per 39 rungtynes iškovojo 36 pergales ir taip užfiksavo geriausią rezultatą komandos istorijoje. Arizonos krepšininkai laimėjo „Big 12“ reguliarųjį sezoną ir konferencijos turnyrą. NCAA „Kovo beprotybėje“ „Wildcats“ pateko tarp keturių geriausių komandų. Tai daug ką pasako apie šio universiteto pajėgumą.

Tavo akimis, kuo labiausiai skiriasi amerikietiškas studentų krepšinis nuo mums įprasto europietiško?

Skirtumai akivaizdūs. Europoje, o kartu ir Lietuvoje, krepšinis yra gerokai paremtas taktika. Čia itin svarbu skaityti situacijas, žaisti protingą krepšinį, remtis schemomis. Tuo tarpu JAV studentų krepšinyje dominuoja individualus meistriškumas, žaidimas „vienas prieš vieną“, milžiniškas tempas, fiziškumas ir atletiškumas. Jie bėga, šoka, agresyviai puola – tai kur kas dinamiškesnis, tačiau galbūt mažiau taktiškai apibrėžtas krepšinis.

Šiose rungtynėse akis į akį susidursite su NBA legendos LeBrono Jameso sūnumi Bryce‘u Jamesu. Kokias mintis kelia tokia galimybė?

Tai tikrai neeilinė situacija. Pavardė „James“ krepšinio pasaulyje yra pati garsiausia, tad žaisti prieš šios legendos sūnų bus labai įdomu. Pamatyti jį gyvai, pajusti jo judėjimo greitį ir įgūdžius aikštelėje bus puiki patirtis.

Arizonos universiteto gretose pamatysime ir mums puikiai pažįstamus veidus – Motiejų Krivą bei Ugnių Jaruševičių. Motiejus jau artimiausioje NBA naujokų biržoje laikomas rimtu pretendentu patekti į NBA. Ar tai prideda papildomos motyvacijos?

Abu šiuos vyrukus gerai pažįstu, esame ne kartą žaidę kartu. Tai puikūs talentai, kurie ne veltui rungtyniauja tokiame aukšto lygio universitete. Ar tai motyvuoja papildomai? Galbūt, bet labiausiai tiesiog džiugina faktas, kad vėl susitiksime aikštelėje, tik šį kartą būsime skirtingose pusėse. Bus smagu pasigrumti.

Ko pats asmeniškai labiausiai lauki iš trečiadienio vakaro Jonavoje?

Galimybė vilkėti Lietuvos rinktinės marškinėlius, žaisti prieš elitinį NCAA universitetą, pasitikrinti savo lygį tokio masto renginyje – tai viskas viename. Manau, tai bus įsimintinas vakaras tiek mums, tiek žiūrovams.

Rungtynės vyks Jonavoje – arenoje, kuri tau yra puikiai pažįstama, čia žinai kiekvieną aikštės metrą. Ar namų sienos tau suteiks pranašumo?

Jonavos arena yra mano klubo namų salė, čia praleidžiu daug laiko, tad jaučiuosi labai komfortiškai. Tai puiki vieta krepšiniui. Labai džiaugiuosi, kad būtent čia turėsiu galimybę atstovauti Lietuvai. Savi lankai ir pažįstama aplinka visada prideda bent šiek tiek pasitikėjimo.

Matai, pabaigai – tavo žodis Jonavos krepšinio sirgaliams. Kodėl rugpjūčio 19-ąją jie turėtų užpildyti areną?

Verta ateiti vien jau dėl to, kad tai bus kitoks krepšinis. Jonavos publika yra pripratusi prie LKL kovų, o čia jie pamatys amerikietišką veržlumą, neįprastą atletiškumą ir garsių pavardžių. Tai proga pamatyti krepšinį, kuris Lietuvoje žaidžiamas retai. Manau, kad laukia puikus reginys, tad kviečiu visus palaikyti mus gyvai!

Lietuvos krepšinio inf.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) primena, kad metalo atliekų tvarkytojai negali priimti elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekų kaip metalo laužo. Tokias atliekas priimti leidžiama tik Atliekų tvarkytojų valstybės registre registruotiems atliekų tvarkytojams, turintiems teisę vykdyti šią veiklą.

Jeigu metalo laužo priėmimo metu nustatoma, kad tarp jo yra EEĮ atliekų, jos turi būti nedelsiant atskirtos nuo kitų atliekų. Priėmimo dokumentuose būtina nurodyti šių atliekų kiekį ir atliekų kodą. Buitinė technika, elektronikos prietaisai, informacinių technologijų įranga bei kita elektros ir elektroninė įranga turi būti tvarkoma laikantis jai taikomų specialių surinkimo, apdorojimo ir apskaitos reikalavimų. Šios atliekos negali būti maišomos su metalo laužu ar apskaitomos kaip metalo atliekos.

Metalo atliekų tvarkytojai privalo užtikrinti, kad:

• priimamos atliekos būtų tinkamai identifikuojamos;
• elektros ir elektroninės įrangos atliekos nebūtų priimamos kaip metalo laužas;
• atliekų turėtojams būtų suteikiama informacija apie tinkamą EEĮ atliekų perdavimą;
• supirkimo vietose būtų paskelbtas draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų sąrašas;
• netauriųjų metalų laužo ir atliekų saugojimas bei apskaita būtų vykdomi pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintas taisykles;
• supirktas netauriųjų metalų laužas ir atliekos būtų laikomi tik tam skirtose supirkimo vietose;
• netauriųjų metalų laužas ir atliekos iš fizinių asmenų būtų superkami tik supirkimo vietose;
• būtų laikomasi visų teisės aktuose nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų.

Už šių reikalavimų nesilaikymą gali būti taikoma administracinė atsakomybė teisės aktų nustatyta tvarka.

Išsamią informaciją apie tinkamą elektronikos, baterijų, akumuliatorių atliekų rūšiavimą ir pridavimą galima rasti atmintinėje „ Elektronika, baterijos ir akumuliatoriai“.

Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt. 

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) atkreipia dėmesį, kad pagal Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymą rūkyti draudžiama lauke vykstančių sporto varžybų ar kitų lauke vykstančių renginių metu, išskyrus rūkymui skirtas vietas. Už nustatyto draudimo nesilaikymą taip pat numatyta atsakomybė.

Todėl renginio organizatorius, siekdamas užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, turėtų iš anksto numatyti ir tinkamai įrengti rūkymui skirtas vietas.

„Siūlytume renginių organizatoriams būti socialiai atsakingiems ir savo renginiuose lauke visiškai uždrausti rūkymą. Juk lėktuvuose nerūkydami keleiviai ištveria kur kas ilgesnį laiką nei trunka 2 ar 3 valandas vykstantis koncertas. Tad ir lauko renginiai galėtų vykti be tabako dūmų, tokiu būdu prisidedant prie visuomenės, o ypač jaunimo, sveikatos stiprinimo, pasyvaus rūkymo rizikos mažinimo bei sveikesnės ir patrauklesnės aplinkos kūrimo,“ – pataria Darius Sadaunykas, NTAKD Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjas.

Rūkymo vietos – ne tik formalumas

Rūkymo vietų įrengimas neturėtų būti tik formalus reikalavimas. Svarbu pasirūpinti, kad jos būtų išdėstytos taip, jog tabako gaminių dūmai ir elektroninių cigarečių garai nepatektų į kitų renginio dalyvių erdves.

Taip pat rekomenduojama rūkymo vietas aiškiai pažymėti, kad lankytojams nekiltų abejonių, kur rūkyti galima, o kur – draudžiama.

NTAKD rekomenduoja renginių organizatoriams:

• iš anksto aiškiai informuoti lankytojus apie renginio teritorijoje galiojančias rūkymo taisykles;
• matomai pažymėti rūkymui skirtas vietas;
• rūkymo vietas įrengti taip, kad dūmai ir garai nepatektų į kitų lankytojų erdves;
• užtikrinti, kad renginio personalas ir apsaugos darbuotojai žinotų rūkymo taisykles ir padėtų jų laikytis;
• renginio lankytojus apie rūkymo tvarką informuoti dar prieš renginį – bilietų įsigijimo metu, renginio interneto svetainėje ar kituose informacijos kanaluose.

Svarbu informuoti lankytojus iš anksto

Aiški informacija prieš renginį padeda išvengti nesusipratimų. Lankytojai turėtų žinoti, kur renginio teritorijoje galima rūkyti ir kokios taisyklės galioja.

Tokia informacija bilietų įsigijimo metu ar renginio organizatorių interneto svetainėje leistų žmonėms iš anksto įvertinti renginio sąlygas ir priimti informuotą sprendimą.

Tai ypač aktualu žmonėms, kurie yra jautrūs tabako dūmams, taip pat šeimoms su vaikais ir tiems, kurie nenori būti veikiami tabako gaminių ar elektroninių cigarečių skleidžiamų medžiagų.

Rūkymo draudimas taikomas ne tik cigaretėms

NTAKD primena, kad rūkymo draudimas taikomas ne tik įprastinėms cigaretėms, bet ir elektroninėms cigaretėms, kaitinamojo tabako gaminiams bei kitiems su tabako gaminiais susijusiems gaminiams.

Todėl organizatoriams ir renginių lankytojams svarbu žinoti, kad elektroninės cigaretės ar kaitinamojo tabako gaminiai nėra išimtis – jų vartojimui renginių metu taip pat taikomi teisės aktuose nustatyti reikalavimai.

Atsakomybė už taisyklių nesilaikymą

Renginio organizatoriui tenka svarbus vaidmuo užtikrinant, kad renginio teritorijoje būtų laikomasi nustatytų rūkymo taisyklių. Tinkamai suplanuotos rūkymo vietos, aiškus jų ženklinimas, lankytojų informavimas ir personalo pasirengimas gali padėti išvengti situacijų, kai vienų lankytojų pasirinkimas rūkyti neigiamai veikia kitų žmonių patirtį.

NTAKD kviečia renginių organizatorius planuojant lauko renginius iš anksto įvertinti rūkymo organizavimo klausimus. Tinkamai organizuotos erdvės ir aiškios taisyklės padeda užtikrinti, kad koncertai, festivaliai ir kiti renginiai būtų maloni patirtis visiems – tiek rūkantiems, tiek nerūkantiems lankytojams.

Primename: jei norite atsikratyti priklausomybės nuo nikotino – skambinkite nemokama linija 1819.

NTAKD inf. 

Pirmadienį premjero sušauktame pasitarime aptarti galimi sisteminiai sprendimai, nuo teisės aktų tobulinimo iki efektyvesnio jų įgyvendinimo priemonių. Pasitarime dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto, Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijų vadovai, taip pat Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovės.

„Pritariu idėjai Seimui grįžti prie iniciatyvos dėl seksualinius nusikaltimus prieš vaikus padariusių asmenų registro sukūrimo. Pastarosios prokuratūrai perduotos bylos dėl įtariamų seksualinių nusikaltimų prieš vaikus verčia iš naujo įsivertinti, ar šiandien apsaugome mūsų vaikus geriausiai, kaip galime. Apie galimus ilgai vykdytus nusikaltimus skaudu girdėti kaip tėvui. Negali būti jokių kompromisų ir pilkųjų zonų, kai kalbame apie vaikų saugumą“, – sako premjeras M. Sinkevičius.

Pasitarime sutarta, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atnaujins programas, mokant vaikus ne tik kuo anksčiau atpažinti nederamą elgesį, bet ir žinoti, kur apie tai pranešti. Planuojama atnaujinti mokymus pedagogams, į mokymus įtraukti ir kuo daugiau tėvų.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba inicijuos mokymus religinėse bendruomenėse – kaip atpažinti seksualinį smurtą ar nederamą seksualinį elgesį. Taip pat siūloma griežtinti atsakomybę asmenims, kurie žino, bet nepraneša apie prieš vaiką galimai naudojamą seksualinį smurtą.

Ministras Pirmininkas pavedė ministerijoms išgryninti sprendinius, kurie leistų sustiprinti seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius prevenciją ir išaiškinamumą, patobulinti leidimų dirbti su vaikais tvarkos reglamentavimą bei tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

Ministras Pirmininkas taip pat ragina visus, patyrusius prievartą, netylėti, pranešti ir gauti pagalbą. 

lrv.lt inf. 

„Stojančiųjų pasirinkimai išlieka panašūs. Kaip ir pastaraisiais metais, daugiausia naujų mokinių, per 4 tūkst., pritraukė inžinerinių profesijų programos – šių specialistų poreikis yra vienas didžiausių. Džiugu, kad stojantieji kryptingai renkasi šias valstybei svarbias programas, jose šiemet gerokai didinome ir valstybės finansuojamų vietų skaičių“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza.

Be inžinerinių profesijų tarp stojančiųjų populiariausiomis išlieka ir paslaugų sektoriaus, architektūros ir statybos, sveikatos priežiūros, socialinės gerovės profesijos.

Daugiausia stojančiųjų kviečiama mokytis transporto priemonių remontininko, elektriko, apdailininko, virėjo, suvirintojo, individualios priežiūros darbuotojo, apskaitininko, kirpėjo, paramediko, gydomojo masažo specialisto profesinio mokymo programose.

Tarp gimnazistų, kurie mokydamiesi bendrojo ugdymo mokykloje tuo pačiu metu mokysis profesijos modulių profesinio mokymo įstaigose, šiemet populiariausi saldžiųjų patiekalų gaminimo, traktorių vairavimo, kavos, picų gaminimo, baro paruošimo ir klientų aptarnavimo moduliai.

Didžiausio stojančiųjų būrio sulaukė Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, Kauno technologijų mokymo centras,  Šiaulių technologijų mokymo centras, Panevėžio mokymo centras, Marijampolės profesinio rengimo centras.

Priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vyksta ne tik vasarą, bet ir žiemą. Šį vasarį mokslus profesinio mokymo įstaigose jau pradėjo rekordiškai daug – 1,8 tūkst. – naujų mokinių. Į valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas šiemet numatyta priimti iš viso 20,6 tūkst. mokinių – tiek pat, kiek pastaraisiais metais.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf. 

Į redakciją kreipėsi Gulbiniškių bendruomenės gyventojas, atkreipęs dėmesį į, jo teigimu, kasdienybėje nepatogumų sukeliančią situaciją. Pasak jo, dėl naujos eismo organizavimo tvarkos vietos gyventojai, norėdami patekti į savo namus arba iš jų išvažiuoti, yra priversti važiuoti papildomą atstumą ir apsisukti prie šviesoforo.

„Nesenai pakeista eismo organizavimo schema A6 kelyje atrodo visiškai nelogiška ir nepalanki čia gyvenantiems žmonėms, tačiau labiausiai piktina dvigubi standartai. Kasdien šimtai vietos gyventojų, norėdami patekti į savo namus ar išvažiuoti iš jų, yra priversti atlikti papildomus manevrus ir nuolat apsisukinėti prie šviesoforo tolimiausio esančio už 3 km. Tai sudaro spūstis, degina kuro atsargas ir eikvoja laiką, brangų laiką“, - rašė gyventojas.

Jo teigimu, ne mažiau klausimų kelia ir tai, kaip laikomasi laikinosios eismo organizavimo schemos.

„Ypač piktina tai, kad patiems darbų vykdytojams ir kelininkams pačių nubraižytos taisyklės, panašu, negalioja. Gyventojai kasdien stebi, kaip darbininkų transportas drąsiai kerta pačių nubraižytas geltonas ištisines linijas, o paprastiems vairuotojams už tokius veiksmus grėstų baudos“, - teigė gyventojas.

Redakcija dėl situacijos kreipėsi į „Rail Baltica“ projekto vykdytojus, klausdama, ar jiems žinoma apie gyventojų keliamas problemas, kaip vertinamas eismo organizavimas šiame A6 kelio ruože ir ar dėl galimų pažeidimų ketinama imtis veiksmų.

„Gyventojų ir bendruomenės keliamą klausimą vertiname rimtai ir tiksliname aplinkybes dėl eismo organizavimo sprendinių šiame A6 kelio ruože. A6 rekonstrukcijos metu vykdomi viaduko ir pėsčiųjų tunelio statybos darbai, todėl numatyti laikini eismo organizavimo pakeitimai. Eismo organizavimas vyksta pagal su „Via Lietuva“ suderintas eismo organizavimo schemas“, - komentavo „Rail Baltica“ projekto komunikacijos partnerė Gintarė Urniežė.

Ji taip pat pažymėjo, kad galiojančių eismo organizavimo reikalavimų privalo laikytis ir statybvietėje dirbantys darbuotojai bei rangovai.

„Dėl skaitytojo minimų galimų eismo taisyklių pažeidimų pažymime, kad visi projekte dirbantys darbuotojai ir rangovai privalo laikytis galiojančių eismo organizavimo reikalavimų bei Kelių eismo taisyklių. Bet kokie galimi pažeidimai yra vertinami ir, esant pagrindui, nagrinėjami kompetentingų institucijų nustatyta tvarka. Papildomai dėl gyventojo iškeltų aplinkybių „LTG Infra“ kreipsis į rangovą, siekdama atkreipti dėmesį į išsakytas pastabas ir užtikrinti, kad darbai būtų vykdomi laikantis visų nustatytų reikalavimų“, - teigė G. Urniežė.

„Rail Baltica“ atstovė pabrėžė, kad tokio masto infrastruktūros projektų metu laikini eismo organizavimo pakeitimai yra neišvengiami, tačiau jų tikslas - užtikrinti galimybę vykdyti statybos darbus ir kartu ateityje pagerinti susisiekimo infrastruktūrą.

„Vykdant tokio masto infrastruktūros projektus laikini eismo organizavimo pakeitimai yra neišvengiami, tačiau jų nauda yra ilgalaikė, todėl siekiama, kad laikinai vykdomi darbai sukeltų kuo mažiau nepatogumų vietos gyventojams ir eismo dalyviams. Įgyvendinant „Rail Baltica“ gerinama ne tik geležinkelio infrastruktūra, bet ir atnaujinami bei pertvarkomi keliai, kelių tinklo elementai, sankryžos, viadukai ir jungtys. Tai investicija į geresnį, patogesnį ir saugesnį susisiekimą tiek vietos gyventojams, tiek visam regionui“, - sako G. Urniežė.

Pasak „Rail Baltica“ atstovės, A6 kelio ruožo rekonstrukcijos darbai turėtų būti baigti 2027 metų ketvirtąjį ketvirtį.

Iki tol Gulbiniškių ir aplinkinių teritorijų gyventojams teks prisitaikyti prie laikinai pakeistos eismo organizavimo tvarkos. Tuo metu „LTG Infra“ žada papildomai atkreipti rangovo dėmesį į gyventojo nurodytas aplinkybes dėl galimų eismo taisyklių pažeidimų.

***

Turite pastabų, komentarų, klausimų? Susisiekite su mumis ir padėsime rasti atsakymus. Rašykite el.p. redakcija@jonavoszinios.lt, palikite žinutę www.jonavoszinios.lt skiltyje ,,Pranešk” arba Facebook'e.

Vilkai yra saugomi laukiniai gyvūnai ir svarbi Lietuvos ekosistemos dalis. Paprastai jie žmonių vengia, tačiau lengvai pasiekiamas grobis gali paskatinti juos priartėti prie ūkių ar sodybų. Didžiausia rizika kyla tuomet, kai gyvūnai ganomi be priežiūros, nakčiai paliekami atvirose ganyklose arba nėra tinkamai apsaugoti.

Didžiausia rizika – naktį

Didžiausią pavojų patiria avys, ožkos, veršeliai ir kiti smulkesni ūkiniai gyvūnai. Siekiant sumažinti užpuolimo riziką, naktį juos rekomenduojama laikyti tvartuose arba gerai apsaugotuose aptvaruose.

Svarbu ne tik įrengti apsaugos priemones, bet ir nuolat įsitikinti, kad jos iš tiesų atlieka savo funkciją. Aptvarus, tvoras ir vartus reikėtų reguliariai tikrinti, o pastebėtus pažeidimus – nedelsiant pašalinti. Viena iš veiksmingų priemonių gali būti tinkamai įrengti elektriniai aptvarai.

Papildomai galima pasitelkti judesio davikliais valdomą apšvietimą, garsines ar šviesos baidymo priemones. Vis dėlto jos turėtų būti naudojamos kartu su patikimais aptvarais, o ne tapti vienintele gyvūnų apsauga.

Pririštas šuo – lengvas grobis

VMVT atkreipia dėmesį, kad artėjant šiam laikotarpiui svarbu nepamiršti ir sodybose bei ūkiuose laikomų šunų. Ypač pažeidžiami yra tie, kurie nakčiai paliekami lauke pririšti.

Nors kartais manoma, kad lojantis šuo gali atbaidyti vilką, gali nutikti ir priešingai – lojimas gali atkreipti plėšrūnų dėmesį ir paskatinti juos priartėti prie sodybos ar ūkinių pastatų. Pririštas šuo tokiu atveju neturi galimybės pabėgti, pasitraukti į saugią vietą ar išvengti susidūrimo. Susidūręs su vienu ar keliais vilkais jis dažniausiai neturi realių galimybių apsiginti. Todėl saugiausia šunis naktį laikyti namuose, uždarame voljere arba kitoje nuo laukinių gyvūnų apsaugotoje vietoje.

Plėšrūnus gali privilioti ir tai, ką paliekame ūkyje

Rūpinantis gyvūnų saugumu, svarbu įvertinti ir pačią ūkio ar sodybos aplinką. Teritorijoje nereikėtų palikti maisto atliekų, kurios gali privilioti plėšrūnus. Taip pat svarbu tinkamai tvarkyti ūkinių gyvūnų gaišenas bei skerdimo metu susidarančias atliekas, kad jos netaptų vilkus prie ūkio traukiančiu lengvai pasiekiamu maisto šaltiniu.

Jei vilkas jau apsilankė, gali sugrįžti

Jeigu vilkų išpuolis jau įvyko, svarbu nedelsti ir kuo greičiau sustiprinti gyvūnų apsaugą. Vilkai gali sugrįžti į vietas, kuriose anksčiau rado lengvai pasiekiamo grobio, todėl po išpuolio reikėtų iš karto įvertinti, kur apsauga buvo nepakankama, ir imtis papildomų priemonių.

Svarbiausia – nelaukti vilkų apsilankymo. Artėjant laikotarpiui, kai vilkų išpuolių rizika išauga, iš anksto pasirūpinus tinkamais aptvarais, gyvūnų laikymu naktį ir saugia ūkio aplinka galima gerokai sumažinti išpuolių tikimybę ir apsaugoti tiek ūkinius gyvūnus, tiek ir augintinius.

VMVT inf. 

Nuo rugsėjo 7 d. rūkyti bus draudžiama A. Kulviečio g. 3 namo balkonuose. 

Iki šiol „Nerūkymo zonos“ daugiabučiais paskelbti:  

Birutės g. 6.  

Chemikų g. 4; 13; 14; 19; 23; 27; 30; 36; 39; 45; 53; 60; 66; 80; 100. 

A. Kulviečio g. 2; 4; 5; 6; 7 (nuo rugpjūčio 28 d.); 15; 17; 23. 

Kauno g. 5; 6; 68; 93. 

Klaipėdos g. 3. 

Kosmonautų g. 6; 11; 18; 44. 

Kęstučio g. 16A.  

Lietavos g. 1; 11; 17; 25; 31; 37; 45; 51. 

P. Vaičiūno g. 2B; 24. 

Panerių g. 19; 21. 

Parko g. 1; 7.  

Sodų g. 31; 37A; 40; 43; 65; 91.  

Vasario 16-osios g. 13. 

Vilniaus g. 31. 

Vytauto g. 4.  

Vilties g. 26; 28. 

Žeimių takas 1; 3; 4A; 6; 9.  

Žemaitės g. 8; 11; 12; 20. 

Rukla, Rupeikio g. 1; 3. 

Rukla, Ruklio g. 2; 4; 5; 7. 

Šviesos g. 2, Šveicarija.  

Nuo 2025 m. balandžio 10 d. atšauktas draudimas rūkyti balkonuose Prezidento g. 19A ir Žaliosios g. 10. Pats pirmasis draudimą atšaukęs daugiabutis buvo Kosmonautų gatvės 48 namas, kuris 2021 metų gruodį pasitraukė iš ,,Nerūkymo zonos" daugiabučių.

Kaip įvykių suvestinėje registruoja Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,66 prom. 

Ugniagesiai budėjo, kol į vietą atvyko išminuotojai. Sprogmuo buvo palydėtas į Gaižiūnų poligoną, kur jį planuota sunaikinti.

Tą pačią dieną, apie 14.25 val. gautas pranešimas, kad Jonavoje, Žeimių gatvėje, iš automobilio rūksta dūmai. Atvykus ugniagesiams, degimo požymių nenustatyta. Dėl saugumo nuo elektros sistemos buvo atjungtas automobilio „Kia EV9“ akumuliatorius.

Informacija parengta pagal pirminius Kauno PGV įvykių suvestinės duomenis.

Rugpjūčio 16-ąją, apie 13 val. Jonavos rajone, Naujasodžio kaime, namuose, neblaivus (2.06 prom.) vyras (gimęs 1979 m.) ginčo metu peiliu sužalojo neblaivią (1.44 prom.) moterį (gimusią 1969 m.).

Nukentėjusioji, suteikus med. pagalbą, gydoma ambulatoriškai.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d. (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui).

Apie 9.14 val. gautas pranešimas, kad Šveicarijos seniūnijoje, Gumbiškių kaime, A6 kelyje, reikalinga pagalba nuvalyti kelio dangą. Maždaug 100 metrų ilgio ir 1,5 metro pločio ruože buvo išsiliejęs dyzelinis kuras.

Į įvykio vietą atvykę UAB „Fegda“ darbuotojai atvežė smėlio, kuriuo buvo barstoma teršalais užteršta kelio danga. Vėliau dyzelinu permirkęs smėlis buvo surinktas ir pakrautas į įmonės transportą.

Tą pačią dieną, apie 13.21 val., pranešta apie Kulvos seniūnijoje, Gineikių kaime, degantį lauką. Atvykus ugniagesiams nustatyta, kad degė ražienos. Gaisro metu išdegė apie 35 hektarai ražienų ir pasėlių. Įvykis tiriamas.

Dar vienas pranešimas gautas iš Užusalių seniūnijos, Išorų kaimo. Apie 13.39 val. pranešta, kad už miško kažkas dega, tačiau ugniagesiai gaisro ar kitų degimo požymių nerado.

Vakare, 17.17 val., ugniagesių pagalbos prireikė Panerių gatvėje. Policijos pareigūnai pranešė, kad reikalinga pagalba patekti į butą. Atidarius duris, į patalpas buvo įleisti policijos pareigūnai.

Parengta pagal pirminius Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinės duomenis.

Apie 14.56 val. patikrinimui sustabdytą automobilį „Renault Scenic“ vairavo 1979 metais gimęs vyras. Jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis - 2,78 promilės.

Kiek vėliau, apie 15.45 val., toje pačioje Vasario 16-osios gatvėje sustabdytas „Seat Altea“. Jo vairuotojui, 1990 metais gimusiam vyrui, nustatytas 1,74 promilės girtumas, atitinkantis vidutinį girtumo laipsnį.

Abu atvejai užregistruoti policijos įvykių suvestinėje.

Parengta pagal pirminius Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinės duomenis.

Žemis atsakymų ieško NŽT pateiktuose ir patvirtintuose informacijos šaltiniuose, todėl reikalingą informaciją galima rasti vienoje vietoje, neieškant jos skirtinguose svetainės puslapiuose. Asistentas veikia visą parą, supranta lietuvių, anglų ir lenkų kalbas. Jei Žemis atsakymo neranda, klausimas užregistruojamas ir vėliau naudojamas Žemio žinių bazei tobulinti. NŽT yra pirmoji Aplinkos ministerijai pavaldi įstaiga, savo interneto svetainėje įdiegusi virtualų asistentą. 

„Mums svarbu, kad NŽT paslaugomis būtų paprasta naudotis, o reikalingą informaciją žmogus galėtų rasti greitai ir jam patogiu būdu. Todėl nuosekliai atnaujiname savo sistemas ir ieškome sprendimų, kurie palengvintų bendravimą su Tarnyba. NŽT yra pirmoji Aplinkos ministerijai pavaldi įstaiga, savo svetainėje įdiegusi virtualų asistentą. Tai tik vienas iš sprendimų, kuriuos pasitelkiame gerindami paslaugų kokybę. Tikiu, kad ateityje skaitmeninių įrankių, padedančių klientams greičiau ir patogiau gauti NŽT paslaugas, turėsime dar daugiau“, – sako laikinai NŽT direktoriaus pareigas einantis Dovydas Petraška. 

Daugumą NŽT paslaugų galima gauti nuotoliniu būdu. Prašymus ir dokumentus klientai gali pateikti per Žemės informacinę sistemą (ŽIS), Elektroninius valdžios vartus, e. pristatymo sistemą arba elektroniniu paštu nzt@nzt.lt. 

Konsultacijos teikiamos telefonu +370 660 72 660. Sudėtingesniais klausimais klientai nukreipiami atitinkamos srities specialistams. 

Norintys atvykti gyvai gali kreiptis į NŽT klientų aptarnavimo skyrius Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Marijampolėje, Panevėžyje, Utenoje ir Gargžduose. Jų adresus ir darbo laiką galima rasti NŽT interneto svetainėje. 

Virtualų asistentą Žemį rasite NŽT interneto svetainėje www.nzt.lrv.lt. 

Nacionalinės žemės tarnybos inf. 

Šiltuoju metų laiku vaisinėms muselėms daugintis susidaro itin palankios sąlygos. Jas vilioja nokstantys, pernokę ar pradėję gesti vaisiai ir uogos, ypač turintys daugiau cukraus, taip pat sultys, fermentuojantys skysčiai bei maisto likučiai. Į namus muselės gali patekti kartu su parsineštu derliumi arba įskristi pro atvirus langus, duris ar ventiliacijos angas. 

Esant palankioms sąlygoms jos dauginasi itin sparčiai - nuo kiaušinėlio iki suaugusio vabzdžio gali išsivystyti vos per 8-10 dienų. Todėl iš pradžių virtuvėje ar kitose vietose pastebėtos vos kelios muselės netrukus gali virsti gerokai didesniu jų būriu. 

Pastebėjote muselių? Pirmiausia ieškokite, kas jas priviliojo 

Vien išgaudyti skraidančias museles nepakaks - svarbiausia pašalinti šių vabzdžių maisto šaltinį ir  ir dauginimosi vietas. Todėl vertėtų pirmiausia atidžiai peržiūrėti  namuose laikomas uogas, vaisius ir daržoves, o pažeistus, pernokusius ar pradėjusius gesti produktus nedelsiant pašalinti. 

Šiuo metų laiku ir rudens pradžioje tai ypač aktualu parsivežus didesnį kiekį derliaus iš sodo ar daržo. Vaisių ir uogų nereikėtų ilgai laikyti šiltose patalpose ar palikti atvirai, nes tokiomis sąlygomis spartėja jų nokimas ir greitėja fermentacijos procesai, kurie ypač vilioja vaisines museles. Produktus, kuriuos galima laikyti žemoje temperatūroje, rekomenduojama dėti į šaldytuvą, o  kitus laikyti vėsioje, sausoje ir švarioje vietoje ar uždengtoje talpose. Žemesnė temperatūra sulėtina vaisių nokimo procesą ir padeda ilgiau išsaugoti produktų šviežumą. 

Taip pat svarbu pasirūpinti bendra virtuvės higiena. Reikėtų reguliariai ištuštinti maisto atliekų dėžę, nepalikti nešvarių indų,  atvirų sulčių, vaisių likučių bei kitų saldžių produktų. Maisto ruošimo paviršius rekomenduojama dažnai valyti. Svarbu pasirūpinti ir plautuve ir jos nutekėjimo sistema: jose  besikaupiantys maisto likučiai, apnašose bei drėgmė gali sudaryti palankią terpę vaisinėms muselėms maitintis bei daugintis.  Dėl šios priežasties tokių vietų valymas yra viena svarbiausių prevencinių priemonių.  

Kas dar gali padėti? 

Papildomai galima pasitelkti ir natūralius vaisinių muselių atbaidymo būdus. Jas gali atbaidyti  kai kurių aromatingų augalų kvapai - bazilikų, citrininių aloyzijų (verbenų) ar citrinžolių. Šiuos augalus galima laikyti virtuvėje ar šalia vaisių laikymo vietoje. Tiesa, jų augalų kvapas museles gali atbaidyti, tačiau nepašalina pagrindinės problemos priežasties, jei patalpoje jau yra vaisines museles viliojančių šaltinių ar veisimosi vietų. Padėti gali ir reguliarus patalpų vėdinimas. 

Vaisinės muselės žmogui tiesioginio pavojaus nekelia, tačiau jų pagausėjimo virtuvėje nereikėtų ignoruoti. Ypač dabar, kai namuose laikome daugiau šviežio vasaros derliaus, tai gali būti pirmas signalas patikrinti, ar tarp uogų ir vaisių nėra pernokusių ar pradėjusių gesti. 

Svarbiausia taisyklė išlieka paprasta: kuo mažiau atvirai laikomo maisto, maisto likučių ir kuo švaresnė aplinka, tuo mažiau palankių sąlygų vaisinėms muselėms įsikurti ir daugintis namuose.