Tomo Masiulio kariauna svečiuose 90:75 (32:14, 25:18, 15:26, 18:17) nepasigailėjo „Jonavos Hipocredit“ ir seriją laimėjo 2:0.

Pirmoji kova buvo pasibaigusi žalgiriečių pergale 102:82.

Pusfinalyje „Žalgiris“ kausis su Panevėžio „Lietkabeliu“, kuris eliminavo „Šiaulius“ taip pat 2:0.

Sylvaino Francisco ir Lauryno Biručio gera atkarpa leido „Žalgiriui“ atitrūkti 11:5. Dar dvi atakas paeiliui realizavo Ąžuolas Tubelis, taip kauniečių persvara tapo dviženklė net neįpusėjus kėliniui – 15:5. Legionieriai bandė išjudinti „Jonavos Hipocredit“ puolimą (12:20), tačiau vėl apie save priminė prancūzas, pataikė ir Deividas Sirvydis – 25:12. Po pirmo kėlinio Kauno klubas dominavo – 32:14.

Ą.Tubelis ir Nigelas Williamsas-Gossas turėjo atsaką į Makai‘aus Ashtono-Langfordo tritaškius – 43:22. Aukštą pavarą žalgiriečiai išlaikė, minėtas tandemas toliau buvo aktyvus puolime ir spraudė į kampą šeimininkus – 51:22. Po pirmosios mačo dalies Tomo Masiulio kariauna atrodė užtikrintai – 57:32.

Thomasas Rutherfordas ir Lukas Kreišmontas truktelėjo priekin saviškius (40:64), tačiau Ignas Brazdeikis ir L.Birutis neleido šeimininkams galvoti apie rimtesnį priartėjimą. Kontrolę savo rankose žalgiriečiai saugojo, nors „Jonava Hipocredit“ ir žaidė geriausią savo kėlinį puolime – 72:50. Likus paskutiniam ketvirčiui „Žalgiris“ pirmavo 72:58.

Paskutinis ketvirtis buvo formalumas: Ignas Brazdeikis ir D.Sirvydis buvo taiklūs, Dovydas Giedraitis pataikė iš toli ir „Žalgiris“ vėl triuškino oponentus – 81:58. Geresnę atkarpą šeimininkai dar surengė (66:81), tačiau galiausiai 4 paskutinės minutės nieko nekeitė.

„Jonavoje Hipocredit“ ryškiausiai sužibėjo M.Ashtonas-Langfordas, kuris pelnė 28 taškus, atliko 9 perdavimus, rinko 32 naudingumo balus.

„Žalgirio“ gretose išsiskyrusių žaidėjų nebuvo, o daugiau 20 minučių žaidė tik Arnas Butkevičius (20 min.), D.Giedraitis (21 min.) ir D.Sirvydis (25 min.).

Pastarasis tęsė savo gerą atkarpą LKL, kurią remia „Betsson“, įmetęs 16 taškų (7/7 dvit.).

„Jonava Hipocredit“: Makai‘us Ashtonas-Langfordas 28 (9 rez. perd., 4/8 trit., 32 n.b.), Benjaminas Krikke 13 (5 atk. kam.), Lukas Kreišmontas 12, Thomasas Rutherfordas 10 (10 atk. kam.).

„Žalgiris“: Deividas Sirvydis 16 (7/7 dvit.), Sylvainas Francisco 14 (4/6 trit.), Laurynas Birutis 12, Ąžuolas Tubelis 11 (5 atk. kam.), Nigelas Williamsas-Gossas 9.

Rungtynių apžvalga ČIA.

Rungtynių komentarai ČIA.

Autorius: LKL.lt

Netrukus įsigalios svarbūs pokyčiai, reikšmingai paveiksiantys verslininkų pareigas bei vartotojų galimybes prekių taisymo srityje. Nuo 2026 m. liepos 31 d. pradedama taikyti Direktyva dėl teisės į taisymą (Direktyva (ES) 2024/1799), kuria siekiama skatinti ilgesnį prekių naudojimą, sudaryti palankesnes sąlygas jų taisymui ir užtikrinti tvaresnį vartojimą.

Nauji įpareigojimai verslui

Naujoji tvarka įtvirtina aiškesnes gamintojų atsakomybes elektrotechnikos prekių srityje. Gamintojai, kurių gaminiams taikomi taisomumo reikalavimai, privalės užtikrinti šių gaminių taisymą per pagrįstą laikotarpį ir už pagrįstą kainą. Draudžiama naudoti sutarčių sąlygas, aparatinės ar programinės įrangos metodus, kurie trukdytų taisyti prekes. Gamintojai turės užtikrinti nustatytų prekių atsarginių dalių prieinamumą už pagrįstą kainą bei aiškiai pateikti informaciją apie taisymo paslaugas. Be to, gamintojai turės viešai skelbti orientacines tipinio taisymo kainas, informaciją apie atsargines dalis ir jų prieinamumą.

Patogesnės sąlygos vartotojams

Vienas reikšmingiausių pokyčių – įstatyminės garantijos pratęsimas. Jei garantiniu laikotarpiu sugedus prekei vartotojas pasirinks prekės taisymą vietoj keitimo, įstatyminės garantijos terminas bus pratęstas dar vieneriems metams.

Be to, vartotojams bus lengviau palyginti taisymo paslaugų pasiūlymus. Gamintojai ir taisymo paslaugų teikėjai galės naudoti standartizuotą Europos taisymo informacijos formą, kurioje aiškiai ir vienodai bus pateikiama svarbiausia informacija apie taisymo sąlygas, terminus bei kainas.

ES platforma padės lengviau rasti taisymo paslaugas

Nuo 2027 m. vasaros pradės veikti ES internetinė prekių taisymo platforma, kuri padės vartotojams paprasčiau rasti taisymo paslaugų teikėjus, atnaujintų prekių pardavėjus bei įvairias taisymo iniciatyvas. Platformoje veiks paslaugų paieška pagal prekių kategorijas ir geografines vietoves.

Visa aktualiausia informacija – vienoje vietoje

Visą informaciją apie pagrindinius pokyčius, o taip pat dažniausiai užduodamus klausimus rasite VVTAT sukurtoje skiltyje „Teisė į taisymą“: https://vvtat.lrv.lt/lt/teise-i-taisyma/

Ikiteisminį tyrimą atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Tyrimo metu bendradarbiaujama su Vidaus reikalų, Teisingumo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis, kitomis įstaigomis, Valstybės saugumo departamentu.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus pranešimą apie valstybės institucijų fiksuotus galimai neteisėtus trečiųjų asmenų veiksmus, susijusius su valstybės valdomais duomenų registrais.

Šiuo metu ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad keletas neteisėtų prisijungimų bei bandymų prisijungti prie VĮ „Registrų centras“ valdomų duomenų registrų buvo vykdyti iš užsienio valstybės ir per kitų institucijų administruojamas sistemas. Įtariama, kad iš viso galėjo būti neteisėtai nukopijuota daugiau nei 600 tūkstančių registrų įrašų.

Turimi duomenys taip pat leidžia manyti, kad pagrindinis šių nusikalstamų veikų taikinys buvo Nekilnojamojo turto, Juridinių asmenų registrų duomenys, kurie nustatyta tvarka suinteresuotiems asmenims yra teikiami kaip mokama paslauga. Nustačius visas būtinas vertinimui faktines aplinkybes, bus įvertinta ir duomenų valdytojo patirta žala, kuri, pradiniais duomenimis, yra ne mažiau kaip 111 tūkstančių eurų.

Reaguojant į incidentą institucijos nedelsiant įgyvendino papildomas kibernetinio saugumo priemones – užblokuotos įtariamos duomenų naudotojų paskyros ir apribotos prieigos su reikalavimu atnaujinti duomenis. Specialistų vertinimu, atsižvelgiant į duomenų pobūdį, jokių fiziniams ar juridiniams asmenims skirtų skaitmeninio saugumo srities rekomendacijų šiuo metu nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu bet kokios detalesnės informacijos pateikimas gali pažeisti nacionalinio saugumo interesus bei ikiteisminio tyrimo siekius, esminiai tyrimo metu nustatyti faktai bei rezultatai bus pateikti visuomenei kai tik tai bus leistina.

LR prokuratūros inf.

Siūloma nustatyti šildymo sezono laikotarpį nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d., kurio metu šilumos tiekėjai turėtų būti pasirengę tiekti šilumą ir užtikrinti higienos normas atitinkančią vidaus temperatūrą. Aiškaus šildymo laikotarpio nustatymas leistų sumažinti administracinę naštą, operatyviau reaguoti į oro temperatūros svyravimus ir gyventojams užtikrintų kokybišką šildymą nedidinant sąskaitų.

Svarbu pažymėti, kad savivaldybių institucijoms, kaip ir šiuo metu galiojančiame teisiniame reguliavime, paliekama teisė nustatyti šildymo sezono pradžią ir pabaigą savivaldybių įstaigoms bei šilumos vartotojams, kurių šilumos punktai nėra modernizuoti (automatizuoti).

Modernizuoti ir automatizuoti šilumos punktai gali pradėti ar sustabdyti pastato šildymą atsižvelgiant į oro sąlygas nelaukiant savivaldybės institucijos administracinių sprendimų.

„Šilumos ūkio sistema turi būti pritaikyta prie besikeičiančių klimato sąlygų ir šiuolaikinių technologinių galimybių. Todėl siūlome aiškesnį ir lankstesnį reguliavimą, kuris leistų tiekti šilumą gyventojams pagal realų poreikį, užtikrintų pastato šildymo kokybę bei mažesnes šildymo sąskaitas šilumos vartotojams. Kartu sudarome prielaidas plačiau naudoti elektros energiją šilumos gamybai – tai padėtų efektyviau išnaudoti atsinaujinančių energijos išteklių generuojamą elektros energijos perteklių, didintų sistemos lankstumą ir stiprintų šalies energetinį savarankiškumą“, – teigia energetikos viceministrė Edita Gudauskienė.

Įstatymo projektu taip pat siekiama modernizuoti šilumos ūkį ir skatinti šilumos gamybą iš elektros energijos – siūloma plėsti technologijas, kurios leidžia elektros energiją paversti šiluma (pvz., šilumos siurbliai ar elektriniai katilai). Tai leistų panaudoti perteklinę elektros energiją, mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro ir didinti energetikos sistemos lankstumą.

Ministerijos duomenimis, dalis daugiabučių šildymo ir karšto vandens sistemų Lietuvoje vis dar neatitinka privalomų techninių reikalavimų, o šilumos punktų modernizavimas yra efektyviausia priemonė mažinti gyventojų šildymo sąskaitas ir gerinti šildymo kokybę. Siūlomas reguliavimas sudaro prielaidas spartesniam šilumos punktų modernizavimui.

Todėl projektu numatoma, kad šilumos tiekėjas, nustatęs šilumos punkto neatitikimus, informuotų gyventojus ir pastato administratorių apie būtinybę atlikti remontą ar modernizavimą, o jei per 12 mėnesių darbai nebūtų atlikti, tiekėjas galėtų pats organizuoti būtinus darbus. Kartu numatomi vartotojų apsaugos saugikliai: išlaidos galėtų būti dengiamos kaupiamosiomis lėšomis, valstybės parama arba kompensuojamos savininkų lėšomis, jas išdėstant ne trumpesniam kaip 24 mėnesių laikotarpiui ir aiškiai nurodant sąskaitose.

Taip pat siūloma sudaryti sąlygas šilumos tiekėjams gauti techninius duomenis apie šilumos punktų veikimą – tai padėtų greičiau pastebėti gedimus, efektyviau valdyti šilumos tinklą ir mažinti energijos nuostolius.

Taip pat įstatymo projektu siūloma, kad nuo 2027 m. gegužės 1 d. šilumos vartotojams sąskaitos už šilumą ir karštą vandenį būtų teikiamos elektroniniu būdu. Kartu būtų išlaikyta galimybė šilumos vartotojams nemokamai gauti ir popierines sąskaitas, jeigu jie to pageidauja. Toks sprendimas padės mažinti administracines bei bendras šilumos tiekimo sąnaudas.

Didžioji dalis įstatymo pakeitimų įsigaliotų 2026 m. spalio 1 d.

Siūlomiems Šilumos ūkio įstatymo pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, maždaug trečdalis vaikų Europoje yra jautrūs kvapikliams ir kitiems valiklių ingredientams, o nemaža dalis suaugusiųjų patiria kosulį, dusulį ar kitus kvėpavimo takų simptomus, tiesiogiai susijusius su namuose naudojamais buitinės chemijos valikliais.

„Buitinė chemija – neatsiejama kasdienybės dalis, tačiau jos pasirinkimas dažnai grindžiamas įpročiais, reklama ar paviršutiniškais teiginiais ant pakuotės, o ne realiu poveikio sveikatai ir aplinkai vertinimu“, – pastebi Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto (CTF) profesorė dr. Violeta Kaunelienė.

Pasak jos, atsakingas požiūris į valymo priemones šiandien yra ne tik rekomendacija, bet ir būtinybė, ypač turint omenyje didėjantį jautrumą cheminėms medžiagoms, alergijų paplitimą ir aplinkosauginius iššūkius.

Ragina atkreipti dėmesį į ženklinimą

Buitinė chemija tiesiogiai veikia žmogų – per odą, kvėpavimo takus, o naudojimo metu patenka ir į patalpų orą. Vėliau dalis šių medžiagų per nuotekas patenka į aplinką, kur gali kauptis ir daryti ilgalaikį poveikį ekosistemoms.

„Nors pavienis produktas gali atrodyti nereikšmingas, bendras vartojimo mastas yra didelis, todėl net nedideli vartotojų pasirinkimų pokyčiai turi realią reikšmę“, – tikina V. Kaunelienė.

Kalbant apie „ekologišką“ buitinę chemiją, būtina atskirti rinkodaros teiginius nuo realiai pagrįstų standartų.

„Tokie žodžiai kaip „eko“, „bio“, „natūralus“ ar „organinis“ ant pakuotės savaime neturi aiškios teisinės ar mokslinės reikšmės buitinės chemijos kontekste. Jie gali būti naudojami kaip rinkodaros priemonė, ne visada atspindinti produkto sudėties ar poveikio skirtumus“, – sako KTU profesorė.

Dėl šios priežasties, pašnekovės teigimu, daug patikimesnis orientyras vartotojui – nepriklausomas ekologinis ženklinimas. „Tokie ženklai (pavyzdžiui, ES ekologinis ženklas ar kiti tarptautiniai sertifikatai – EU Ecolabel ir Nordic Swan Ecolabel) reiškia, kad produktas buvo įvertintas pagal aiškius kriterijus: nuo žaliavų kilmės ir biologinio skaidumo iki toksiškumo vandens organizmams ir pakuotės poveikio aplinkai. Svarbu suprasti, kad net ir sertifikuoti produktai nėra visiškai „nekalti“, tačiau jie paprastai daro mažesnį neigiamą poveikį nei įprasti analogai“, – pažymi V. Kaunelienė.

Būtina laikytis instrukcijų

Dažnai manoma, kad ekologiškos ar „natūralios“ priemonės yra mažiau veiksmingos, tačiau šiandien tai vis rečiau atitinka realybę. Pasak KTU profesorės, technologijos leidžia sukurti efektyvias, bet švelnesnio poveikio formules.

„Vis dėlto kai kuriais atvejais gali prireikti daugiau laiko ar tinkamo naudojimo, todėl būtina laikytis instrukcijų ir neperdozuoti produkto tikintis geresnio rezultato“, – sako V. Kaunelienė.

Ji pabrėžia, kad ekologiniu ženklu pažymėti buitinės chemijos produktai nebūtinai yra ženkliai brangesni už įprastus – praktikoje dažnai galima rasti panašios kainos alternatyvų toje pačioje kategorijoje, todėl tvaresnis pasirinkimas nebūtinai reiškia didesnes išlaidas.

„Dar vienas paplitęs mitas – kad natūralūs ingredientai visada yra saugesni už sintetinius. Iš tikrųjų saugumas priklauso ne nuo kilmės, o nuo medžiagos savybių ir koncentracijos. Pavyzdžiui, eteriniai aliejai ar stiprios natūralios rūgštys gali dirginti odą ar sukelti alergines reakcijas. Namų gamybos priemonės, tokios kaip actas ar soda, gali būti tinkamos paprastam valymui, tačiau jos ne visada užtikrina pakankamą higieną ar dezinfekciją“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.

Priemonių negalima padauginti ir maišyti

Ypatingą dėmesį, KTU profesorės nuomone, verta skirti kvapikliams. Daugelis vartotojų malonų kvapą sieja su švara, tačiau būtent kvapiosios medžiagos yra viena dažniausių jautrumo ir alergijų priežasčių.

„Kvapikliai gali sudaryti sudėtingus cheminių junginių mišinius, kurie ne visada pilnai atskleidžiami etiketėje, nes gali būti žymimi bendriniu terminu, pavyzdžiui, „parfum“ ar „fragrance“. Kai kurios iš šių medžiagų gali dirginti kvėpavimo takus, sukelti galvos skausmus ar paūminti astmos simptomus“, – teigia V. Kaunelienė.

Anot jos, rekomenduojama rinktis bekvapes arba aiškiai deklaruotas sudėties priemones, ypač jautresniems žmonėms, šeimoms su mažais vaikais ar alergiškiems asmenims.

„Ne mažiau svarbus yra ir saugus naudojimas. Viena didžiausių klaidų – skirtingų valymo priemonių maišymas. Tam tikrų medžiagų deriniai gali išskirti pavojingas dujas, kurios dirgina kvėpavimo takus ar net kelia rimtą pavojų sveikatai. Taip pat dažnai naudojama per didelė produkto dozė, tikintis geresnio efekto, nors tai ne tik nepadidina veiksmingumo, bet ir sustiprina neigiamą poveikį sveikatai bei aplinkai“, – tikina KTU profesorė.

V. Kaunelienė pabrėžia, kad renkantis buitinę chemiją, svarbiausia vadovautis ne emociniu įspūdžiu, o informacija.

„Etiketė yra pagrindinis informacijos šaltinis, kuriame nurodoma sudėtis, pavojingumo ženklai ir naudojimo rekomendacijos. Reikėtų vengti produktų su intensyviais kvapais, pertekliniais dažikliais ar neaiškiai įvardytomis sudedamosiomis dalimis, ypač jei produktas bus naudojamas dažnai ar uždarose patalpose. Būtent vartotojų pasirinkimai formuoja rinką, todėl sąmoningesnis požiūris skatina ir saugesnių, tvaresnių produktų kūrimą“, – sako KTU CTF profesorė.

KTU pranešimas spaudai 

Darbo užmokestis taps skaidresnis, darbuotojų teisė gauti informacija apie atlygį – sustiprinta, daugiau galimybių mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus už tokį patį ar vienodos vertės darbą. Tai numato ketvirtadienį Seime priimtos Darbo kodekso pataisos, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Europos Sąjungos darbo užmokesčio skaidrumo direktyva.

Įstatymuose įtvirtinami aiškūs darbo užmokesčio nustatymo kriterijai, darbdavių pareiga darbuotojams ir institucijoms teikti informaciją apie atlyginimus, o didesnėms organizacijoms – viešai skelbti informaciją apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus. Taip pat numatyta pareiga, esant nustatytam atlyginimų atotrūkiui, kartu su darbuotojų atstovais atlikti darbo užmokesčio vertinimą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pabrėžia, kad pagrindinis pakeitimų tikslas – mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus, nes jie išlieka reikšmingi.

„Algų skirtumai tarp vyrų ir moterų, dirbančių tą patį darbą, šalyje mažėja, tačiau nepakankamai. O senatvėje moterys patiria ir didesnę skurdo riziką dėl mažesnių atlyginimų, egzistuoja vyrų bei moterų pensijų skirtumai, nors atotrūkio tarp vyrų ir moterų užimtumo – nėra. Nauja tvarka prisidės prie sąžiningesnės ir teisingesnės atlygio sistemos kūrimo, mažins galimybes moterims už tą patį darbą  mokėti mažesnę algą“, - akcentuoja J. Zailskienė.

KAS KEIČIASI?  

Informacijos teikimas

Įsigaliojus teisės aktų pakeitimams, darbdaviai nuo 2027 m. sausio 1 d. privalės kiekvieną mėnesį Sodrai“ teikti duomenis apie darbuotojų darbo užmokestį, darbo laiką, bei vieną kartą (bei atnaujinti jiems pasikeitus) pateikti šiuos duomenis: darbuotojo pareigybių grupę, darbo laiko normą ir darbo laiko režimą.

Remdamasi pateiktais duomenimis, „Sodra“ apskaičiuos kiekvieno darbuotojo vidutinį valandinį darbo užmokestį (VDU), taip pat darbuotojų VDU pagal lytį toje pačioje pareigybių grupėje, ir kas mėnesį šią informaciją perduos atitinkamam darbdaviui, Valstybinei darbo inspekcijai, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Be to, viešai kiekvieną mėnesį bus skelbiami darbdavių, turinčių ne mažiau kaip 8 darbuotojus, vyrams ir moterims mokamo valandinio VDU duomenys.

Darbdaviams, kurių darbuotojų skaičius siekia 100 ar daugiau, papildomai iš „Sodros“ bus teikiami išsamesni duomenys, įskaitant vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkio rodiklius. Šie duomenys bus teikiami rečiau – kas vienus arba kas trejus metus, atsižvelgiant į įmonės dydį. Mažesni darbdaviai taip pat turės teisę gauti papildomus duomenis savo iniciatyva, pateikę atitinkamą prašymą.

Darbdaviai privalės pagrįsti darbo užmokesčio skirtumus objektyviais, lyčiai neutraliais kriterijais, jei skirtumo nebus galima pagrįsti objektyviais kriterijais ar jo pašalinti, darbdaviai bendradarbiaudami su darbuotojų atstovais turės atlikti bendrą darbo užmokesčio vertinimą.  

Darbuotojo teisė gauti informaciją

Darbuotojai nuo 2027 m. sausio 1 d. turės teisę bet kuriuo metu raštu kreiptis į darbdavį ir gauti informaciją apie:

• savo darbo užmokestį;
• vidutinį (valandinį ir metinį) darbo užmokestį (VDU) pagal lytį toje pačioje pareigybių grupėje.

Ši teisė, jei pateikus duomenis būtų galima identifikuoti konkretaus asmens atlyginimą, galės būti įgyvendinama pateikiant prašymą darbuotojų atstovams, Valstybinei darbo inspekcijai arba Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Šios institucijos darbuotoją informuos apie tai, ar VDU skirtumas pareigybių grupėje viršija 5 procentus.

Darbdaviai taip pat turės pareigą kasmet informuoti darbuotojus apie jų teisę gauti tokią informaciją ir apie šios teisės įgyvendinimo tvarką.

Darbo užmokesčio konfidencialumas

Įsigaliojus Darbo kodekso pakeitimams, informacija apie darbuotojo darbo užmokestį negalės būti laikoma konfidencialia tais atvejais, kai pats darbuotojas ją atskleidžia siekdamas apginti teisę į vienodą darbo užmokestį už tokį patį ar vienodos vertės darbą.

Darbdaviai negalės klausti darbuotojo duomenų apie jo anksčiau gautą darbo užmokestį, taip pat atsiras papildoma pareiga supažindinti darbuotoją su kolektyvinės sutarties nuostatomis taikomos tai pareigybei, sudarant sąlygas skaidresnėms deryboms dėl atlygio.

Darbo apmokėjimo sistemos pakeitimai

Numatoma, kad darbo apmokėjimo sistema taps privaloma visiems darbdaviams, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus.

Priėmus siūlomus pakeitimus, darbdaviai iki einamųjų metų gruodžio 31d. turės patvirtinti arba atnaujinti darbo apmokėjimo sistemas. Atnaujintose sistemose turės būti išsamiai reglamentuota:

• pareigybių grupavimo tvarka pagal objektyvius, lyčiai neutralius kriterijus (įgūdžiai, kvalifikacija, atsakomybė, darbo sąlygos ir kt.);
• taikomos darbo apmokėjimo formos pagal pareigybių grupes ar konkrečias pareigybes;
• nustatyti darbo užmokesčio dydžiai arba jų intervalai;
• papildomo apmokėjimo ir premijų skyrimo pagrindai, dydžiai bei mokėjimo tvarka;
• darbo užmokesčio didinimo mechanizmas (nuo šios pareigos atleidžiami darbdaviai turintys iki 50 darbuotojų).

Lietuvoje vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis 2024 m. siekė 9,4 procentų ir per devynerius metus (nuo 2015 m., kuriais atotrūkis buvo 13 procentų) sumažėjo 3,6 procentinio punkto.

Susisiekimo ministerija pastarosiomis dienomis sulaukia nemažai piliečių užklausų dėl gautų melagingų SMS žinučių apie nesumokėtą baudą ir gresiantį privalomosios techninės apžiūros galiojimo panaikinimą.

Žinutės siuntėjų nurodoma neegzistuojanti Lietuvos informacinių technologijų ir ryšių agentūra, kuri ir praneša apie administracinės nuobaudos skyrimą. Nei Susisiekimo ministerija, nei sektoriaus įmonės jokių žinučių nesiunčia, o piliečius, gavusius tokius pranešimus, ragina nespausti jokių žinučių turinyje esančių nuorodų.

Apie žinutes prašome pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui:

https://www.nksc.lt/pranesti.html?fbclid=IwY2xjawR71sZleHRuA2FlbQIxMABicmlkETB3eGJRcmVWVHRWRHZkM05G…

Daugelį metų viešojoje erdvėje mokytojų atlyginimai buvo laikomi kone pagrindiniu atsakymu į didžiąją dalį švietimo problemų. Ir tam buvo priežasčių – Lietuvos pedagogų atlygis ilgą laiką atsiliko nuo kitų aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų pajamų, profesija prarado patrauklumą, o naujų žmonių pritraukti tapo sudėtinga. Tačiau šiandien situacija atrodo kitaip.

Vidutinė mokytojo alga vien 2022–2025 m. paaugo beveik 50 proc. Šiais mokslo metais, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, mokytojai vidutiniškai uždirba apie 1878 eurus „į rankas“. Tai yra apie 25 proc. daugiau už vidutinį atlyginimą šalyje, tačiau Lietuva yra įsipareigojusi pasiekti, kad pedagogų vidutinis atlygis būtų 30 proc. didesnis už šalies vidutinį darbo užmokestį.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) taip pat palygino, kiek mokytojai skirtingose šalyse uždirba palyginti ne su bendru šalies vidurkiu, bet tik su tais gyventojais, kurie turi aukštąjį išsilavinimą. Pagal šį palyginimą Lietuvos rodikliai buvo vieni geriausių tarp tirtų šalių.

Naujausiais EBPO duomenimis, Lietuvos mokytojų atlyginimai 2022 m. sudarė apie 89 proc. kitų aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų pajamų. Tai yra tiek pat, kiek, pavyzdžiui, Suomijoje ir Lenkijoje, tačiau daugiau nei Nyderlanduose (apie 85 proc.), Prancūzijoje (82 proc.), Austrijoje (82 proc.)

Šio rodiklio EBPO šalių vidurkis yra taip pat mažesnis už Lietuvos ir siekia 86 proc. Mažesnį sąlyginį atlygį gauna ir mūsų kaimynių pedagogai. Estijoje vidutiniškai mokytojai uždirba 87 proc. vidutinio aukštąjį išsilavinimą turinčio darbuotojo dydžio algą, o Latvijoje – 77 proc.

Mokytojų trūkumo problema nemažėja

Nors mokytojų atlyginimai pastaraisiais metais augo sparčiai ir netgi pagal santykinį dydį lenkia daugelį šalių, mokykloms vis dar sudėtinga pritraukti naujų specialistų, ypač matematikos, fizikos, chemijos, informatikos ir kitų tiksliųjų mokslų mokytojų. Be to, reikšminga dalis jaunų pedagogų profesiją palieka vos po kelerių darbo metų.

EBPO TALIS 2024 m. tyrimo duomenimis, beveik pusė jaunesnių nei 30 metų Lietuvos mokytojų svarsto galimybę palikti profesiją per artimiausius penkerius metus. Tai vienas prasčiausių rodiklių tarp tyrime dalyvavusių šalių.

„Nenuostabu, kad nepavykstant pritraukti ir išlaikyti į sektorių naujų talentingų mokytojų, sudėtinga pasiekti proveržį ir vaikų gebėjimuose. PISA tyrimai rodo, kad nuo 2006 iki 2022 metų Lietuvos penkiolikmečių matematikos, skaitymo ir gamtos mokslų rezultatai reikšmingai negerėjo. Tuo metu kitos šalys – nepaisant panašaus ar net mažesnio algų dydžio – demonstruoja žymiai geresnius rezultatus. Estija tapo stipriausia Europos švietimo sistema, Suomija išliko tarp lyderių, o Lenkija ir Latvija taip pat lenkia Lietuvą pagal mokinių gebėjimus“, – atkreipia dėmesį Laura Masiliauskaitė, organizacijos „Švietimas #1“ vadovė.

Kylant karjeros laiptais atlyginimas auga nuosaikiai

Statistika rodo, kad vien bazinio atlyginimo didinimas savaime nesukuria stipresnės švietimo sistemos, į kurią norėtų ateiti nauji specialistai. Itin svarbu ir mokytojų karjeros modelis.

Remiantis EBPO duomenimis, Lietuvoje mokytojų atlyginimo augimas kylant karjeros laiptais yra santykinai mažas. 2022 m. duomenimis, mokytojo atlyginimas nuo karjeros pradžios iki aukščiausios pakopos Lietuvoje padidėja maždaug 31 proc. Tuo metu EBPO šalyse šis augimas vidutiniškai siekia apie 67–68 proc., o kai kuriose Europos Sąjungos šalyse viršija 70 proc.

„Viena vertus, geras startinis atlyginimas yra svarbu. Kita vertus, dėl tokios sistemos naujas mokytojas šiandien dažnai nemato aiškios perspektyvos, kad jo profesinis augimas, priešingai nei daugelyje kitų sektorių, vėliau reikšmingai keistų jo atlyginimą“, – sako L. Masiliauskaitė.

Be to, šiuo metu atlyginimo augimas daugiausia priklauso nuo stažo, darbo krūvio ir kvalifikacinių kategorijų, o ne nuo individualios iniciatyvos ar pasiektų rezultatų.

„Tai prieštarauja kitose srityse vyraujančiai logikai, kai atlyginama ne tik už atidirbtus metus, bet ir už pasiektus rezultatus ar parodytą iniciatyvumą“, – pastebi L. Masiliauskaitė.

Atlygio sistema nepakankamai reaguoja į mokytojų trūkumą

Įdomu tai, kad atlygio sistema Lietuvoje per menkai atspindi skirtingus mokytojų darbo profilius, specializacijas ir darbo rinkos poreikius. Lietuvoje mokytojo bazinis atlygis iš esmės mažai priklauso nuo to, kokioje ugdymo pakopoje jis dirba, kokios specializacijos reikalauja jo dalykas ar kiek sudėtinga pritraukti konkrečios srities mokytojų. Todėl situacijose, kai tam tikrų dalykų mokytojų itin trūksta, atlygio sistema ne visada tampa veiksmingu įrankiu juos pritraukti ir išlaikyti.

EBPO duomenimis, daugelyje šalių mokytojų atlyginimai dažnai didėja kylant ugdymo pakopai, nes keliami aukštesni mokytojų išsilavinimo reikalavimai, o kai kurių dalykų mokytojai – IT specialistai, fizikai, chemikai – turi daug alternatyvų dirbti privačiame sektoriuje.

„Be abejo, kiekviena ugdymo pakopa reikalauja specifinių žinių, įgūdžių ir atsakomybės. Tačiau kai tam tikrų specializacijų mokytojų itin trūksta, mokyklų vadovai galėtų turėti daugiau laisvės nustatyti atlyginimą priklausomai nuo specialistų trūkumo ar darbuotojo kompetencijų“, – sako L. Masiliauskaitė.

Šių metų vasarį Nacionalinės švietimo agentūros užsakymu paskelbta analizė rodo, kad per penkerius metus Lietuvai gali trūkti daugiau nei 4000 dalyko mokytojų, tuo metu priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų bus parengta daugiau nei reikia.

Reikia daugiau personalo valdymo

Svarbų vaidmenį pritraukiant mokytojus atlieka ir darbo sąlygos mokyklose. Tyrimai rodo, kad jaunų mokytojų sprendimą likti profesijoje lemia ne vien atlyginimas, bet ir tai, kokioje aplinkoje jie pradeda dirbti – ar gauna mentorių, ar turi pakankamai laiko pasiruošti pamokoms, ar mokykloje pakanka švietimo pagalbos specialistų, ar vadovai geba spręsti konfliktus ir kurti stabilią darbo aplinką.

„Lietuvoje, mūsų žiniomis, yra vienetai mokyklų, kurios turi žmones, atsakingus už personalo valdymą, motyvaciją ir emocinę aplinką. Tik pastaruoju metu garsiau kalbama, ar naujas mokytojas gauna mentorių, ar turi laiko pasiruošti pamokoms, kaip jis jaučiasi mokykloje, ar užtikrinama tinkama vidinė komunikacija ir t. t.“, – atkreipia dėmesį L. Masiliauskaitė.

Įtakos turi prasta reputacija

Neigiamos įtakos mokytojų pritraukimui ir išlaikymui mokyklose turi ir visuomenės nuostatos apie švietimo sektorių. Lietuvos reputacijos indeksas rodo, kad vos 10 proc. visuomenės mano, kad Lietuvos švietimo reputacija yra gera. Rekomenduojančių savo artimiesiems dirbti švietimo sektoriuje yra 29 proc.

„Taip yra todėl, kad žiniasklaidoje apie švietimą labai dažnai kalbama tik politinių įvykių kontekste. Per mažai matome mokytojus kaip savo srities ekspertus, girdime ir daug mitų apie mokytojo profesiją. Dažnai kalbama apie senstančią mokytojų bendruomenę, tačiau per mažai – apie jaunus mokytojus, mokyklas, kuriose gera dirbti, ir mokytojus, kurie turi galimybių inovuoti, keliauti, tobulėti savo srityje bei būti gerbiamais profesionalais“, – sako L. Masiliauskaitė.

Ką Lietuva galėtų daryti kitaip?

Siekiant, kad augantys atlyginimai padėtų pritraukti naujų specialistų, svarbu daugiau dėmesio skirti ir mokyklų vadybai, mokytojų profesinei pagalbai, lankstesnei pedagogų karjeros sistemai.

„Visų pirma, reikėtų daug atidžiau rinkti ir analizuoti duomenis, kad matytume, kurios mokyklos geriau geba išlaikyti gerą mokytojų emocinę būklę, motyvaciją ir jaunus mokytojus. Tokias praktikas reikėtų identifikuoti ir plėsti“, – siūlo L. Masiliauskaitė.

Tarptautinė praktika rodo, kad stipriausios švietimo sistemos išsiskiria ne tik finansavimu, bet ir gebėjimu kurti stiprią profesinę aplinką mokytojams. Estijoje mokyklų vadovai gali lanksčiau priimti sprendimus dėl papildomų atsakomybių ir atlygio, Suomijoje didelis dėmesys skiriamas mokytojų atrankai ir pasirengimui profesijai, o Airijoje – jaunų pedagogų įvedimui į darbą ir pagalbai pirmaisiais darbo metais.

„Daugeliui šių dalykų įgyvendinti nėra būtini nacionaliniai sprendimai. Iniciatyvos gali imtis pačios mokyklos, savivaldybės ir jų merai. Pastarieji skirsto švietimo biudžetą, skiria mokyklų vadovus ir kelia jiems tikslus. Merai taip pat gali nustatyti papildomas paskatas mokytojams bei rinkti duomenis apie emocinę atmosferą mokyklose“, – vardija L. Masiliauskaitė.

Galiausiai, teigia ji, būtina nuosekliai stiprinti ir bendrojo ugdymo sektoriaus bei mokytojo profesijos reputaciją.

„Svarbu viešai rodyti ne tik sistemos problemas, bet ir tai, kas joje veikia: stiprius mokytojus, sėkmingas mokyklas, jaunų pedagogų karjeros istorijas. Kitaip tariant, švietimo sektoriui reikia ne reklaminės kampanijos, o nuoseklaus, faktais ir realiais pavyzdžiais grįsto kalbėjimo apie mokytoją kaip aukštos kompetencijos profesionalą, o mokyklą – kaip modernią ir ambicingą darbo vietą“, – sako „Švietimas #1“ vadovė.

Apie „Švietimas #1“

VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – tai ne pelno siekianti, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija, vienijanti lyderius, kurie siekia kurti pažangią, pasaulyje pirmaujančią švietimo sistemą.

„Ačiū, vaizdelis puikus“, „Fainuolis“, „Koks švaruolis“, „Kaip gražu!“ - rašė gyventojai.

Kiti juokavo, kad „kur Jonas, ten ir Jonienė bus“, o dar kiti svarstė, ar tvenkinyje apsigyveno tik vienas bebras: „Negi tik vienas gyvena? Koks mielas! Kaip gražu, kad tvenkinyje yra gyvybė!“

Netrūko ir šmaikščių pastebėjimų apie galimą naujojo gyventojo veiklą: „Tuoj pradės tvarką daryt“, - komentavo grupės nariai.

Tuo metu Jonavos kultūros centras (JKC), aktyviai besiruošiantis vienam didžiausių vasaros renginių - Joninėms Jonavoje - taip pat „pagavo kampą“ su naujuoju tvenkinio gyventoju.

„Panašu, kad Joninių stebuklai jau pamažu bunda!“ - dalindamasis vaizdo įrašu skelbė JKC kolektyvas.

Ir nenuostabu -  Joninėms būtina stipri bei magiška pasiruošimo komanda: nuo Jonvabalio Liucijono iki naujojo tvenkinio gyventojo - bebro Jono.

,,Mūsų Jonvabalio Liucijono komandą papildė darbštusis pagalbininkas bebras Jonas! Kol Jonas rūpinasi šakomis didžiajam Joninių laužui, Liucijonas jau pina vainikus trumpiausiai metų nakčiai. Atrodo, Joninės šiemet bus kupinos šviesos, juoko ir tikrų stebuklų. Niekada negali žinoti, gal mūsų miško bičiulių gretose dar laukia netikėtų pažinčių!?“, - paslaptingai akcentavo JKC kolektyvas.

Video su bebru Jonu rasite ČIA 

Šiuos mokslo metus baigia 22 tūkst. abiturientų. Paskutinio skambučio proga juos sveikina švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

„Paskutinis skambutis – tai ne tik mokyklos durų užvėrimas. Tai akimirka, kai verta atsisukti atgal ir pamatyti, kiek daug jau nuėjote. Už jūsų – metai mokymosi, draugysčių, iššūkių, abejonių ir pergalių. Priekyje – pasirinkimai, kuriuos darysite patys.

Linkiu drąsos ieškoti savo kelio – net jei jis nebus tiesus ar greitas. Nesvarbu, ar atsakymus rasite iškart po mokyklos, ar po kelerių metų bandymo – kiekviena patirtis jus augina, stiprina ir padeda vis labiau pasitikėti savo jėgomis.

Nuoširdžiai dėkoju jūsų mokytojams ir tėvams, kurie buvo šalia, tikėjo jumis ir kartais matė daugiau, nei patys tuo metu matėte jūs.

Linkiu sėkmingos egzaminų sesijos, drąsių sprendimų, ramybės ir kelio, kuriame jaustumėtės savimi“, – sakoma ministrės sveikinime.

Gegužės 21-ąją, apie 21.10 val. Jonavos rajone, Mimainių kaime, automobilį „Volkswagen“ vairavo neblaivus vyras, gimęs 1992 metais.

Vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis - 2,39 prom.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atkreipia maisto gamintojų, prekybininkų ir vartotojų dėmesį į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) patvirtintas Žaliųjų teiginių reklamoje gaires. Šis dokumentas parengtas siekiant padėti verslui užtikrinti skaidrią komunikaciją, įskaitant ir apie maisto produktus, tinkamai taikyti teisės aktų reikalavimus, susijusius su tvarumu, ir išvengti vartotojų klaidinimo, vadinamu „žaliuoju smegenų plovimu“ (angl. greenwashing).

Pagrindiniai ekologiškumo teiginių principai

Naudojant teiginius apie tvarumą ženklinant ir reklamuojant maisto produktus, būtina laikytis šių taisyklių:

• Konkretumas ir pagrindimas: bendro pobūdžio teiginiai (pvz., „tvarus“, „žalias“) negali būti naudojami be tai įrodančių dokumentų.
• Draudžiama kaip išskirtinį produkto pranašumą pateikti tai, kas jau yra privaloma pagal galiojančius teisės aktus.
• Akcentuojant vieną teigiamą aspektą (pvz., perdirbamą pakuotę), negalima nutylėti kito reikšmingo neigiamo produkto poveikio aplinkai.
• Žalia spalva ir (ar) lapų simboliai bei perdirbimo ženklai neturi sukurti klaidingo įspūdžio. Vertinamas bendras pakuotės ar reklamos sukeliamas įspūdis.
• Sertifikatai ir ženklinimas turi būti pagrįsti nepriklausoma, patikima ir skaidria sertifikavimo sistema.

Taip pat pabrėžiama, kad įmonės, naudojančios „žaliuosius“ teiginius, privalo turėti juos pagrindžiančius dokumentus ir prireikus pateikti juos priežiūros institucijai.

Privalomasis ženklinimas prekiaujantiems maisto produktais

Nepriklausomai nuo naudojamų „žaliųjų“ ar kitokių reklamos teiginių, verslo pareiga yra teisingai pateikti privalomą informaciją apie maistą valstybine kalba.

Fasuoti maisto produktai: visa privaloma informacija privalo būti pateikiama tiesiai ant pakuotės arba pritvirtintoje etiketėje. Verslui rekomenduojama vadovautis VMVT parengtomis gairėmis dėl fasuotų maisto produktų ženklinimo.

Nefasuoti maisto produktai

• Prekyvietėse: kainų etiketėse nurodomi pagrindiniai duomenys – tai produkto pavadinimas, minimalus tinkamumo vartoti terminas, gamintojas ir, prireikus, kilmės šalis, o kita informacija (alergiją ar netoleravimą sukeliančios sudedamosios dalys, sudėtis ir kt.) gali būti pateikiama laisvai prieinamuose kataloguose ar stenduose.
• Viešojo maitinimo vietose: informacija apie patiekaluose esančias alergiją ar netoleravimą sukeliančias sudedamąsias dalis ir, prireikus, GMO turi būti pateikiama skelbiamame meniu raštu arba elektroninėmis priemonėmis prieš vartotojui maistą įsigyjant.
• Prekyba internete: privaloma informacija (išskyrus minimalų tinkamumo vartoti terminą) vartotojui turi būti pateikiama: aprašant prekę interneto puslapyje iki vartotojui įsigyjant, o produkto pristatymo metu – ir pakuotės etiketėje, įskaitant ir minimalų tinkamumo vartoti terminą.

Maisto gamintojai ir platintojai kviečiami susipažinti su gairėmis bei užtikrinti aukščiausius vartotojų informavimo standartus.

VVTAT Žaliųjų teiginių gairės.

VMVT Fasuotų maisto produktų ženklinimo gairės.

Parengta remiantis VVTAT Žaliųjų teiginių gairėmis ir VMVT Fasuotų produktų ženklinimo gairėmis.

Įvykio vietoje buvo įvestas planas „Skydas“. Ugniagesiai gelbėtojai budėjo, kol atvyko išminuotojai. Vėliau sprogmuo buvo palydėtas į Gaižiūnų poligoną ir ten sunaikintas.

Pranešimas parengtas pagal pirminius Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinės duomenis.

Į portalo redakciją ketvirtadienio vakarą kreipusis moteris neslėpė pasipiktinimo dėl, jos teigimu, nuolat pasitaikančių neatsakingų gyvūnų augintojų veiksmų.

„Sveiki, noriu kreiptis viešai jau į šunų augintojus, kurie aplaidžiai šunis vedžioja be pavadėlių - nuo mažiausio iki didžiausio, kad turėtų atsakomybę. Vaiką, einantį namo, pasivijo palaidas šuo be pavadėlio, užšoko ant nugaros ir įkando. Man vaikščiojant taip pat šuo įkando. Nebežinau - negalima saugiai vaikščioti dėl šunų, kurių šeimininkai vedžioja neatsakingai“, - rašė jonavietė.

Kur kas emocingesnį įrašą moteris paskelbė ir socialiniame tinkle. Nors dalis internautų kritikavo aštrų toną, moteris akcentavo, kad tokia reakcija kilo iš baimės ir pykčio dėl vaiko saugumo.

„Klausykit jūs, šunų augintojai, kurie šunų neprižiūri - kada jūs tuos savo šunis susirinksit ir vedžiosite su pavadėliais? Kiek gali kandžioti žmones? Vaikas eidamas namo - didelis šuo be pavadėlio pribėgo ir įkando į nugarą. Rimtai, kiek galima taip aplaidžiai savo gyvūnus vedžioti? Jeigu jums jie geri, nereiškia, kad ir kitiems bus geri“, - rašė moteris.

Ji taip pat pabrėžė, kad problema dažnai nuvertinama tol, kol su ja nesusiduriama asmeniškai.

„Kol pats nesusiduri, gal juokinga ar nesvarbu. Man svarbu, nes nutinka ir baisesnių situacijų. Ir ne šunys kalti, nors jie kanda, bet šeimininkų aplaidumas ir nepagalvojimas apie kitus. Kažkam po to įvaromos ir baimės šunims“, - teigė jonavietė.

Po įrašu netrūko ir kritikos, ir patarimų. Vieni ragino kuo skubiau fiksuoti incidentą oficialiai.

„Kvieti policiją ir fiksuoji įvykį, o ne internete pykstiesi. Tiek visokių neadekvačių be šunų, tiek ir su šunimis“, - komentavo vienas internautas.

Į tai moteris atsakė, kad pati įvykio nematė.

„Būčiau buvusi šalia, tai ir kviesčiau policiją, bet vaikas parėjo namo ir pasakė. Tai kam tą policiją kviesti, jeigu net nežinau kam?“ - atsakė ji.

Kiti komentatoriai atkreipė dėmesį ir į sveikatos pavojus.

„Kaip tai nežinot kam? Dėl to, kad įkando. Be to, būtina pasiskiepyti nuo stabligės, jei tikrai įkando. O viešas dergimasis problemos neišspręs“, - rašė internautas.

Tačiau jonavietė laikėsi savo pozicijos ir teigė, kad viešumas taip pat svarbus.

„Viešas kalbėjimas bent priverčia susimąstyti, kad savo augintinius reikia vedžioti taip, kaip priklauso, nes tai miestas, kur vaikšto žmonės“, - pabrėžė jonavietė.

Pasak moters, problema Jonavoje nėra pavienė.

„Tokiems šeimininkams pasakyk, kad šunį vestų su pavadėliu, tai akis iškabins“, - pridūrė nukentėjusio vaiko mama..

Net ir sulaukusi kaltinimų esą nemėgsta šunų, moteris savo nuomonės nepakeitė.

„Prie ko čia šunų nemylėtojai? Tai reiškia, šunys gali pulti žmones ir čia viskas gerai? Visi mandrūs, kol patys nesusiduria ir nepamato, kaip „faina“, kai šuo įkanda. Jeigu jūsų vaiką užpultų rimčiau, pažiūrėčiau, ką tada kalbėtumėt. Šunų šeimininkams reikia pagalvoti ir apie kitus, ne tik apie save“, - rašė moteris.

Diskusijoje netrūko ir kitų gyventojų pasidalijimų apie neatsakingą elgesį su augintiniais viešose vietose.

„Taip, bet daugiausia maži šunys kabinėjasi į kulnus. Šeimininkai kažkur toli atsilikę ir dar apsimeta, kad nemato nei lojimo, nei savo augintinių paliekamų ekskrementų“, - piktinosi viena komentatorė.

Kiti abejojo pačia istorija.

„Kažkas ne visai čia taip… Kad pribėgtų šuo ir kąstų į nugarą, skamba neįtikėtinai. Iš niekur nieko šunys taip nesielgia“, - svarstė internautas.

Tačiau dalis gyventojų atkreipė dėmesį, kad panašių situacijų Jonavoje pasitaiko ir daugiau.

„Rimkų naujoje žaidimų aikštelėje ateina treniruoti didelį šunį - be antsnukio ir paleistą lakstyti laisvai. Tuo metu vaikų pilna aikštelė“, - komentavo kita jonavietė.

Specialistai primena, kad įkandus šuniui svarbiausia nedelsti. Žaizdą būtina kruopščiai plauti vandeniu su muilu, rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą, ypač jei šuo buvo nepažįstamas. Medikai perspėja, kad šunų seilėse gausu bakterijų, todėl net ir nedidelis įkandimas gali sukelti rimtų infekcijų.

Taip pat rekomenduojama užfiksuoti kuo daugiau informacijos apie šunį ir jo šeimininką, o jei gyvūnas buvo palaidas - apie incidentą pranešti policijai arba Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

Pagal galiojančius teisės aktus, jei palaidas šuo užpuola žmogų, jo šeimininkui gali grėsti administracinė, civilinė ar net baudžiamoji atsakomybė. Sankcijos priklauso nuo sužalojimų sunkumo ir kitų aplinkybių. Įstatymai numato, kad gyvūno savininkas privalo užtikrinti aplinkinių saugumą, todėl argumentai, jog šuo „niekada nekanda“ ar „tiesiog pabėgo“, nuo atsakomybės neatleidžia.

Papildomų problemų kyla tais atvejais, kai įkandusio šuns šeimininko nustatyti nepavyksta. Tokiose situacijose medikai ypatingą dėmesį skiria galimai pasiutligės rizikai, todėl nukentėjusiajam gali būti reikalingi papildomi tyrimai ar skiepai. Be to, nesuradus šeimininko tampa itin sudėtinga išsireikalauti žalos atlyginimą už gydymą, patirtą išgąstį ar kitas pasekmes.

Specialistai tokiais atvejais ragina, jei tik įmanoma ir tai saugu, nufotografuoti šunį, įsiminti vietą bei laiką ir nedelsiant apie incidentą pranešti policijai ar Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Pasak specialistų, kuo greičiau užfiksuojamas įvykis, tuo didesnė tikimybė nustatyti gyvūno šeimininką ir užkirsti kelią galimiems kitiems išpuoliams.

***

Turite pastabų, komentarų, klausimų? Rašykite el. p. redakcija@jonavoszinios.lt, palikite žinutę www.jonavoszinios.lt skiltyje ,,Pranešk” arba Facebook'e.

„Išgirsti pačią slapčiausią gamtos kalbą“ – taip vadinasi tarptautinis vaikų piešinių konkursas.

Jau šešis dešimtmečius Panevėžio gamtos mokykla ugdo pagarbą gamtai, skatina ją pažinti, išgirsti ir pajausti. Prieš 35 metus gimęs Tarptautinis piešinių konkursas „Išgirsti pačią slapčiausią gamtos kalbą“ tapo prasminga tradicija, suburiančia jaunuosius kūrėjus iš Lietuvos ir užsienio. 2026 metais šis konkursas organizuojamas ypatingu metu – minint Panevėžio gamtos mokyklos 60-ties metų veiklos jubiliejų ir 35-ąsias konkurso gyvavimo metines.

Konkurso tikslas – ugdyti atvirą, dėmesingą žmogui ir aplinkai vaiką, siekiantį per kūrybą išreikšti savo požiūrį, nuostatas į gamtą ir meną. Konkurse gali dalyvauti 5-19 metų vaikai ir jaunuoliai iš Lietuvos ir užsienio šalių.

Šiais metais konkursui pristatyta 3070 kūrybinių darbų iš Lietuvos, Kinijos, Lenkijos, Italijos, Sakartvelo, Latvijos, Ispanijos, Švedijos, Airijos. Kūrybinių darbų sulaukta iš 408 skirtingų ugdymo įstaigų, iš jų 699 mokytojai parengė ir paskatino mokinius piešti ir dalyvauti Panevėžio gamtos mokyklos organizuotame konkurse. Kūrybinius darbus vertinimo komisija, sudaryta iš dailės mokytojų ir dailininkų.

Tarptautiniame vaikų piešinių konkurse ,,Išgirsti pačią slapčiausią gamtos kalbą“ laureatėmis savo amžiaus grupėje tapo „Vyturiukų“ grupės ugdytinė EVA VANSEVIČIŪTĖ (paruošė mokytoja ekspertė Dijana Borisovienė) ir „Aitvarų“ grupės ugdytinė AGNIETĖ ANDRIULYTĖ (paruošė mokytoja metodininkė Milita Čelkonienė)). Tai didelis pasiekimas vaikams ir džiaugsmas jų tėveliams.

Konkurso laureatai buvo apdovanoti parodos atidarymo metu gegužės 21 d. Panevėžio gamtos mokykloje.

Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad mūsų darželio ugdytiniai nuolat „skina laurus“ ne tik respublikiniuose, bet ir tarptautiniuose konkursuose.

Vaikų lopšelio – darželio „Dobilas“ mokytoja ekspertė Dijana Borisovienė

Pasak gyventojo, kontrastas tarp Jonavos rajono savivaldybės 2025 metų veiklos ataskaitoje pateikiamų miesto vaizdų ir realios kai kurių vietų būklės - didelis.

„Pakliuvo į rankas Jonavos rajono savivaldybės 2025 metų veiklos ataskaita, kurioje ypač krenta į akis foto, kur užfiksuota Jonavos miesto aplinka, kuri atrodo nuostabiai...

Pakilus laiptais nuo savivaldybės pusės į Kosmonautų g. rajoną, ne viskas taip puiku. Eilė metų vis tvarkoma aplinka, takai lieka pamiršta atkarpa nuo Kosmonautų g. 14 namo link laiptų. Apšvietimas tragiškas, stulpai dar sovietinių laikų, kai kurie nulaužti, kiti atviri. Pridedu foto“, - redakcijai rašė jonavietis.

Gyventojas taip pat pasidalijo nuotraukomis, kuriose matyti susidėvėję apšvietimo stulpai bei prasta infrastruktūros būklė.

Dėl situacijos portalas kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybę. Ši nurodė, kad apšvietimo atnaujinimo darbai minėtoje vietoje jau yra numatyti.

„Informuojame, kad laiptų apšvietimo atnaujinimo darbai minėtoje teritorijoje jau yra suplanuoti“, - teigiama rajono savivaldybės atsakyme.

***

Turite pastabų, komentarų, klausimų? Rašykite el. p. redakcija@jonavoszinios.lt, palikite žinutę www.jonavoszinios.lt skiltyje ,,Pranešk” arba Facebook'e.

Pirmadienio pavakarę Vilniaus oro uoste Šengeno išvykimo terminale, prie įlaipinimo vartų, patruliavę VSAT Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai patikrino įtarimų sukėlusius tris svetimšalius. Jie pasieniečiams pateikė švediškus pasus bei įlaipinimo korteles, patvirtinančias jų ketinimą išskristi į Norvegijos sostinę.

Kilus įtarimui, kad pateikti dokumentai nepriklauso keliautojams, Švedijos piliečiais prisistatę jauni vyrai buvo pristatyti į antrąją kontrolės liniją išsamesnei daiktų apžiūrai ir dokumentų autentiškumui nustatyti. Po apklausos du svetimšaliai prisipažino, kad jie – Somalio piliečiai, pateikti švediški dokumentai jiems nepriklauso. Tuo tarpu tarp trečiojo svetimšalio asmeninių daiktų buvo rastas lietuviškas užsieniečio registracijos pažymėjimas.

Užsieniečiams nurodžius savo tikruosius vardus, jų asmens duomenys buvo patikrinti migracijos informacinėje sistemoje. Paaiškėjo, kad bilietus jie buvo įsigiję svetimais vardais, naudodamiesi švediškais asmens dokumentais.

Somaliečiai prisipažino, kad yra pasišalinę iš Priėmimo ir integracijos agentūros Ruklos priėmimo centro, o jų tikslas – patekti į Norvegiją pas draugus. Be to, teigė Švedijos asmens tapatybės korteles gavę dovanų.

Dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo tokiu dokumentu VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroras. Vienas somalietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms, o kiti du – nuvežti į Vilniaus pasienio rinktinę tolesniems veiksmams atlikti.

Antradienį ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras kreipėsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Tokia situacija – pasikartojanti tendencija, kai prieglobsčio prašantys neteisėti migrantai, nelaukdami sprendimų, pasirenka nelegalų kelią – pasišalina iš apgyvendinimo centrų ir bando pasiekti Vakarų Europos šalis. Lietuva ar Latvija, į kurią patenkama nelegaliai kirtus sieną iš Baltarusijos, neteisėtų migrantų planuose tėra tranzitinės valstybės.

VSAT Vilniaus pasienio rinktinės inf.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės institucijos šiuo metu vykdo tarptautinį epidemiologinį tyrimą dėl Salmonella enterica serotipas Stanley (S. Stanley) sukeltos salmoneliozės protrūkio. Pirmieji su protrūkiu susiję susirgimo atvejai buvo nustatyti Danijoje, tačiau vėliau epidemiologiškai susiję atvejai užregistruoti ir kitose šalyse – Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Čekijoje, Estijoje, Nyderlanduose bei Lietuvoje.

2026 m. sausio–balandžio mėn. Europoje užregistruoti 75 susirgimo atvejų. Didžiąją dalį susirgusiųjų sudaro vaikai ir jauno amžiaus asmenys. Šiuo metu protrūkio šaltinis dar nėra nustatytas, todėl epidemiologinis ir laboratorinis tyrimas tęsiamas, siekiant identifikuoti galimą infekcijos šaltinį ir užkirsti kelią tolesniam ligos plitimui.

Situacija Lietuvoje

Lietuvoje 2026 m. nuo sausio iki gegužės užregistruotas 21 S. Stanley sukeltos infekcijos atvejis. Taikant viso genomo sekoskaitos (WGS) metodą nustatyta, kad dalis iš klinikinių ėminių Lietuvoje išskirtų S. Stanley padermių yra genetiškai artimos bakterijoms, sukėlusioms protrūkį kitose Europos šalyse. Tai rodo galimą šių atvejų sąsają su tarptautiniu protrūkiu ir leidžia įtarti bendrą infekcijos šaltinį.

Lietuvos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai bendradarbiauja su kitų Europos šalių visuomenės sveikatos, maisto saugos ir laboratorijų institucijomis, siekdami nustatyti infekcijos šaltinį ir užkirsti kelią tolesniam ligos plitimui. Informacija apie protrūkį ir nustatytus atvejus keičiamasi per tarptautines ankstyvojo perspėjimo ir stebėsenos sistemas.

Kas yra Salmonella enterica serotipas Stanley?

S. Stanley yra viena iš daugelio Salmonella enterica bakterijos serotipų, galinti sukelti ūminę žarnyno infekciją – salmoneliozę. Dažniausi simptomai yra viduriavimas, karščiavimas, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, tačiau kai kuriems žmonėms infekcijos simptomų gali nepasireikšti. Didžiausia,  sunkių ligos formų rizika kyla mažiems vaikams, vyresnio amžiaus asmenims ir žmonėms su nusilpusia imunine sistema.

Kaip užsikrečiama salmonelioze?

Salmonelioze dažniausiai užsikrečiama per užterštą maistą. Šių bakterijų gali būti randama įvairiuose maisto produktuose, dažniausiai paukštienoje ir jos gaminiuose. Salmoneliozės riziką kelia termiškai neapdorotos ar nepakankamai apdorotos mėsos, kiaušinių, nepasterizuoto pieno ir jo gaminių, tinkamai nenuplautų vaisių ir daržovių vartojimas.

Užsikrėtimą gali lemti kryžminė tarša, kuomet bakterijos nuo užteršto maisto produkto ar paviršiaus pernešamos ant švaraus, tokiu būdu jį užteršiant. Bakterijos gali būti pernešamos per neplautas rankas, taip pat virtuvės įrankius, indus ar paviršius, kurie turėjo kontaktą su užterštu maisto produktu.

Kaip apsisaugoti?

• Vartokite tik tinkamai paruoštą paukštieną ir kitą mėsą.
• Venkite vartoti termiškai neapdorotus kiaušinius.
• Venkite vartoti nepasterizuotą pieną ar jo gaminius.
• Venkite kryžminės taršos virtuvėje.
• Plaukite rankas po žalios mėsos tvarkymo.
• Kruopščiai nuplaukite vaisius, daržoves, žoleles.   

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos informacija

Naujoji sistema leidžia atlikti įvairias vandens terapijos procedūras – sūkurinį masažą, perlines vonias bei povandeninį masažą. Procedūros parenkamos individualiai pagal kiekvieno paciento poreikius. Įrangoje galima rinktis iš 28 skirtingų masažo programų, reguliuoti vandens temperatūrą bei taikyti limfodrenažinį ar sinusoidinį masažą.

Vonioje taip pat integruota ozono terapija, naudojama dezinfekuojančiam ir regeneraciją skatinančiam poveikiui. Procedūrų metu pasitelkiami natūralūs žolelių mišiniai su levandų, pušų ar eukalipto aromatais.

Moderni sistema veikia automatiškai – po kiekvieno paciento procedūros vonia išsivalo ir pasiruošia kitam naudojimui. Viena procedūra trunka apie 15–20 minučių, o jų skaičių individualiai nustato gydytojas.

„Didžiuojamės, kad šiuolaikiškos reabilitacijos paslaugos yra prieinamos čia, Jonavoje, nes pažangi medicina neturi būti tik didžiųjų miestų privilegija“, – sakė Jonavos rajono vicemerė Birutė Gailienė.

Reabilitacijos skyriuje taip pat pradėtos naudoti dar dvi naujos hidroterapijos vonios, skirtos rankų ir kojų zonų procedūroms. Naujoji įranga Jonavos ligoninėje leis užtikrinti dar kokybiškesnes ir modernesnes reabilitacijos paslaugas pacientams.

Infrastruktūros projektavimo darbų vertė Jonavos keleivinėje stotelėje – 2,18 mln. Eur. Didesnės Panevėžio (Gustonių) keleivinės stoties infrastruktūros projektavimo darbų vertė – 7,02 mln. Eur. 

Susisiekimo ministras Juras Taminskas ne kartą pabrėžė, kad „Rail Baltica“ projektas Lietuvoje užtikrintai juda pirmyn: pradėję nuo sankasos statybų ir bėgių tiesimo, dabar pereiname prie regioninėms stotims skirtos infrastruktūros – peronų, viadukų, privažiuojamųjų kelių. 

„Naujasis europinės vėžės geležinkelis leis dar greičiau ir patogiau pasiekti Kauną, Jonavą ir Panevėžį. Kiekvienas nutiestas „Rail Baltica“ kilometras, kiekviena nauja stotis – tai investicija į mūsų šalies saugumą, atsparumą ir regionų augimą“, – sako susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas. 

Pasak LTG laikinojo vadovo Arūno Rumsko, „Rail Baltica“ projektas pritraukia partnerių iš visos Europos. 

„Regioninė infrastruktūra – ne tik geležinkelis, bet ir jungtys, keleivinės stotys bei stotelės, jungiančios su kitomis transporto modomis. Kuo infrastruktūra patogesnė ir prieinamesnė, tuo geresnis regionų pasiekiamumas. „Rail Baltica“ infrastruktūrai taikomi aukščiausi darnaus ir efektyvaus judumo standartai“, – sako A. Rumskas. 

Stotys – patogiam ir šiuolaikiškam judumui 

„Sintagma“ – Italijos inžinerijos įmonė, dirbanti su didelės apimties infrastruktūros projektais, daugiausia geležinkelių, kelių ir tiltų projektavimu. 

„Rail Baltica“ kuria ne tik transporto infrastruktūrą, bet ir ekonominę vertę visoje Europoje, nes įtraukia įmones iš skirtingų ES valstybių. Tai skatina konkurenciją, inovacijas ir žinių mainus, o Lietuvos regionams suteikia galimybę tapti aktyvia Europos ekonominių grandinių dalimi“, – sako LTG grupės Strategijos ir verslo vystymo direktorius Vytautas Radzevičius. 

„Sintagma“ teigimu, projektai yra strateginiai įmonei. „Jie žymi mūsų darbo Lietuvoje pradžią ir prisidėjimą prie aukštos kokybės infrastruktūros kūrimo ateities kartoms. Prie vizionieriškos „Rail Baltica“ iniciatyvos aktyviai prisidedame nuo 2018 m. ir šiuo metu esame viena aktyviausių Italijos inžinerinių bendrovių, turinti didžiausią sutarčių portfelį „Rail Baltica“ projekte. Sukaupę reikšmingą ir sėkmingą patirtį Latvijoje, esame tikri, kad ši kompetencija atneš apčiuopiamą naudą vietos bendruomenėms Lietuvoje“, – teigia „Sintagma“ generalinis direktorius Nando Granieris. 

„Sintagma“ suprojektuos Panevėžio (Gustonių) keleivinės stoties ir Jonavos keleivinės stotelės infrastruktūrą: inžinerinius tinklus, geležinkelio bei privažiuojamuosius kelius, viadukus, peronus. Panevėžio rajone numatyti 4 peronai, Jonavos – 2. 

Pasak LTG dukterinės bendrovės „LTG Infra“ vadovo Vyčio Žalimo, šiandien pasirašytose sutartyse numatyta, kad infrastruktūra turi atitikti šiuolaikinius funkcionalumo reikalavimus, įskaitant patogius ir saugius privažiavimus, aiškią navigaciją ir informacines sistemas. 

Projektavimo paslaugas ketinama atlikti per 24 mėn. Pabaigus projektavimą bus pasirašomos rangos sutartys, jų metu „Sintagma“ teiks projekto vykdymo priežiūros paslaugas. 

Įmonė atsakinga už geležinkelio stočių infrastruktūros projektavimą. Stočių pastatai bus projektuojami atskirais projektais. 

„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto geležinkelis, sujungsiantis Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio bei Vakarų Europa, užtikrinsiantis regiono integraciją, civilinį ir karinį mobilumą, transporto sistemos atsparumą. 

„Rail Baltica“ projekto komunikacijos partnerės inf. 

„Pastarosiomis dienomis stebėjome, kaip įtampa dėl dronų incidentų artėja prie mūsų, kol su tuo susidūrėme patys. Tokiose situacijose neturime panikuoti – reikia būti pasiruošusiems. Pamatėme, kad popieriniai planai ne visada veikia realybėje. Objektyviai įsivertinome, kas veikė sklandžiai, kur sprendimai buvo priimti laiku, o kur matome poreikį stiprinti koordinaciją, komunikaciją ar pačius veikimo algoritmus. Suprantame, kad tokių incidentų ateityje gali būti ir daugiau, todėl mūsų pareiga – visada būti pasiruošusiems“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Ministras pabrėžia, kad taikytos priemonės buvo būtinos keleivių ir darbuotojų saugumui užtikrinti, sistemos reagavo pagal numatytas procedūras, tačiau identifikuotos ir tobulintinos sritys. 

„Svarbiausias prioritetas yra žmonių saugumas, tačiau kartu matome, kad kritinėse situacijose ne mažiau svarbi ir aiški, operatyvi komunikacija. Žmonės informaciją turi gauti ne tik socialiniuose tinkluose ar interneto svetainėse, bet pirmiausia ten, kur tuo metu yra – oro uoste, stotyje ar kitoje vietoje. Oro uosto atveju, vien žinutės formulavimas užtruko tiek, kiek truko raudonas oro pavojaus perspėjimas. Buvo ir tokių situacijų, kai Transporto kompetencijų agentūroje žmonės neturėjo priedangos, nes ji paversta sandėliu. Žmonėms turi būti aiškiai ir nedelsiant pasakyta, kur eiti, kur yra priedangos, ar konkreti vieta yra saugi ir kaip elgtis toliau“, – teigia J. Taminskas.

Dėl oro uostų ir TKA veiksmų – ministras J. Taminskas inicijuoja tyrimų komisiją

Oro pavojaus metu buvo laikinai įvesti oro erdvės ribojimai virš Vilniaus oro uosto. Dėl taikytų saugumo priemonių laikinai sustabdyti skrydžiai, keleiviai ir oro uosto darbuotojai nukreipti į saugias vidaus patalpas. Du skrydžiai buvo nukreipti į Rygos oro uostą. Taip pat vertintos galimybės Kauno oro uostui priimti skrydžius. Atšaukus oro pavojų, oro erdvė virš Vilniaus buvo atidaryta, o oro uosto veikla atnaujinta. 

Bendrovė pripažįsta, kad nepavyko laiku paleisti garsinės, informacinės komunikacijos oro uoste esantiems keleiviams. Ateityje nuspręsta tokiems atvejams pasiruošti iš anksto. Dėl oro uostų ir Transporto kompetencijų agentūros veiksmų oro pavojaus metu ministras J. Taminskas inicijuoja tarpinstitucinę tyrimų komisiją.

Kitos sektoriaus įmonės ir bendrovės oro pavojaus metu reagavo sklandžiai

Laikinų veiklos ribojimų ėmėsi ir Lietuvos geležinkeliai. Paskelbus oro pavojų, iš karto buvo aktyvuotas ESOC (ekstremalių situacijų operacijų centras), informuoti darbuotojai, Vilniaus apskrityje trumpam sustabdytas keleivinių traukinių eismas, o keleiviai Vilniaus geležinkelio stotyje nukreipti į artimiausias priedangas. Traukiniai, kurie jau buvo išvykę, sustojo artimiausiose stotyse, keleivius palydint į saugias vietas. Iš viso buvo paveikta apie 700 keleivių. 

Kitos ministerijai pavaldžios įmonės susitikimo metu taip pat pristatė, kaip oro pavojaus metu buvo rūpinamasi darbuotojų saugumu, vidine komunikacija ir veiklos tęstinumu, darbuotojus nukreipiant į saugias vietas ar priedangas. Pavyzdžiui, Telecentras evakavo darbuotojus, klientus, rangovus į 3 įrengtas priedangas. Informacinių centrų veikla nesutriko, buvo užtikrintas sklandus darbų tęstinumas. Oro navigacijoje dalis darbuotojų, kurie turėjo stebėti oro erdvę, liko saugiai dirbti, o kiti darbuotojai persikėlė į saugias vietas. 

Tuo metu įmonės, kurių veiklos oro pavojus tiesiogiai nepaveikė, pavyzdžiui, Klaipėdos uostas, užtikrino, kad yra pasiruošę galimus reagavimo scenarijus ir komunikaciją, turi nusimatę saugias vietas ir priedangas, jei tokia situacija susiklostytų ateityje.

Susitikimo metu daugiausia dėmesio skirta komunikacijos tobulinimui, keleivių ir darbuotojų saugumui bei institucijų tarpusavio koordinavimui. Taip pat planuojama įvertinti, ar reikalingi papildomi organizaciniai sprendimai, kurie leistų ateityje dar sklandžiau valdyti panašias situacijas.

Susisiekimo ministerijos inf. 

„2016 metų rugpjūtį Jonavoje buvo atidaryta „Lidl“ parduotuvė, prie kurios komandos prisijungiau nuo pat pirmos dienos. Darbą pradėjau parduotuvės vadovės asistentės pozicijoje, vėliau tapau parduotuvės vadovės pavaduotoja, o po kelerių metų ir parduotuvės vadove. Mane patraukė tai, kad „Lidl“ buvo naujas prekybos tinklas Lietuvoje, apie kurį jau buvau girdėjusi nemažai gerų atsiliepimų. Iki tol maisto prekių parduotuvėje nebuvau dirbusi, tačiau nusprendžiau pabandyti kažką naujo. Nuo pat pirmųjų darbo dienų sužavėjo draugiška atmosfera ir palaikantys kolegos – tuo metu tikrai ne kiekviena šalies įmonė galėjo pasigirti tokia atmosfera“, – pasakoja parduotuvės Jonavoje vadovė. 

Ieškančius įdomaus darbo ir draugiškos komandos, Jolita kviečia prisijungti prie „Lidl“ parduotuvės Jonavoje kolegų. Prieš pradedant darbą visiems naujiems darbuotojams organizuojami išsamūs teoriniai ir praktiniai mokymai, padedantys greičiau įsilieti į komandą ir užtikrintai jaustis savo pozicijoje. 

Susipažinti su pardavėjo darbo pozicija „Lidl“ parduotuvėje Jonavoje ir užpildyti kandidatavimo formą galima čia. Su atrinktais kandidatais susisieks „Lidl Lietuva“ personalo atrankų komanda. Turintys klausimų dėl atrankos, gali kreiptis el. pašto adresu noriudirbti@lidl.lt. 

Vadovė tapo pavyzdžiu 

Jolita sako, kad vienas svarbiausių dalykų, padėjusių kilti karjeros laiptais, buvo jos buvusios parduotuvės vadovės pavyzdys. 

„Visą laiką dirbdama asistente ir vėliau pavaduotoja stebėjau, kaip dirba parduotuvės vadovė, kaip bendrauja su kolegomis ir organizuoja darbus. Man jos darbo stilius atrodė sektinas pavyzdys. Nuo pat pradžių neturėjau tikslo tapti parduotuvės vadove, tačiau laikui bėgant pradėjau prisiimti vis daugiau atsakomybių, gaudavau naujų užduočių, su kuriomis sekėsi gerai tvarkytis. Vadovė tai pastebėjo, mane palaikė, o vėliau buvau įvertinta ir paaukštinta pareigose“, – pasakoja pašnekovė. 

Motyvuoja bendras tikslas 

„Lidl“ parduotuvės Jonavoje vadovė įsitikinusi, kad darbuotojų savijauta ir motyvacija labai priklauso nuo atmosferos komandoje. 

„Kai komandos narius vienija bendras tikslas ir vertybės, žmonės jaučiasi labiau motyvuoti ir įsitraukę į darbą. Jei kažkam reikia pagalbos, kolegos visada padeda. Labai vertinu tai, kad mūsų komandoje dirba darbštūs, sąžiningi, atsakingi ir draugiški žmonės“, – sako Jolita. 

Prie draugiškos atmosferos tarp kolegų prisideda ir bendros tradicijos. Parduotuvėje minimi visų komandos narių gimtadieniai, o du kartus per metus organizuojami bendri susibūrimai. 

„Visuomet leidžiu komandos nariams patiems nuspręsti, kokių veiklų jie norėtų. Taip pat stengiamės įtraukti ir naujus darbuotojus, nes žmonės, kurie bendrauja ne tik darbe, tampa ne tik kolegomis, bet ir draugais. Tuomet formuojasi stipresnis ryšys, darbuotojai labiau pasitiki vieni kitais, drąsiau dalijasi savo mintimis, o tai vėliau atsispindi ir jų motyvacijoje atliekant kasdienes užduotis“, – pasakoja parduotuvės vadovė. 

Skatina nuolat tobulėti 

Jolita sako, kad dešimt metų „Lidl“ ją išmokė ne tik profesinių dalykų, bet ir sustiprino kaip asmenybę.  

„Per šiuos metus atsirado daugiau kantrybės ir ramybės. Anksčiau daug ką labai jautriai priimdavau, daug kartų permąstydavau, o dabar žinau, kad viskas išspręsti ir padaryti – viskas yra įveikiama. Taip pat labai pasikeitė mano bendravimas su žmonėmis – išmokau lengviau komunikuoti, geriau suprasti skirtingus žmones, aiškiau paskirstyti darbus ir paskatinti komandą. „Lidl“ nuolat atsiranda naujovių, todėl čia niekada nenustoji mokytis ir tobulėti“, – pasakoja parduotuvės Jonavoje vadovė. 

Ji priduria, kad užtikrintai jaustis darbe padeda ir palaikantys kolegos iš vadovaujančio personalo komandos, į kuriuos visuomet galima kreiptis patarimo ar pagalbos. 

„Net ir išeidama atostogų visada jaučiuosi rami, nes žinau, kad komanda puikiai susitvarkys su visomis užduotimis. Kai taip pasitiki kolegomis, daug lengviau atsipalaiduoti ir po darbo, daugiau laiko skirti šeimai, draugams ir tikram poilsiui“, – sako Jolita. 

Šiuo metu „Lidl Lietuva“ dirba daugiau nei 2,8 tūkst. darbuotojų. Iš viso Lietuvoje veikia 86 „Lidl“ parduotuvės, viena jų - Jonavoje. Šalyje taip pat veikia du „Lidl Lietuva“ logistikos centrai – vienas Kaune, Ramučiuose, o kitas Vilniuje, netoli Lentvario. 

„Lidl Lietuva“  pranešimas spaudai 

Avarijos vietos nuotrauka greitai išplito socialiniuose tinkluose ir sukėlė nemenką reakciją.

Gyventojai neslėpė pasipiktinimo vairuotojo elgesiu: „Vėl arkliai pasibaidė“, „Kol girti važinės - tol tokios avarijos ir bus“, „Nemanau, kad čia buvo girti. Pagal tai, ką mačiau, tai vienas iššoko lenkti. Va ir pasitikėjimo pasekmės...“.

Šis atvejis susijęs su įmone Nyderlanduose, dėl kurios jautienos žaliavos, Nyderlandų kompetentingos institucijos š. m. gegužės 4 d. pateikė pranešimą per nesaugių maisto produktus ir pašarų sistemą (RASFF). Minimos įmonės produkcija pripažinta nesaugia, kadangi vykdant Nyderlandų įmonės-skerdyklos kontrolę buvo nustatyta, kad joje nebuvo laikomasi skerdimo higienos reikalavimų, neužtikrintas produkcijos atsekamumas. 

Nyderlandų institucijos, taikydamos prevencinį atsargumo principą, pradiniame pranešime galvijų spongiforminę encefalopatiją (kempinligę) įvardino kaip vieną iš galimų rizikų. Vis dėlto šios ligos sukelėjas nebuvo nustatytas.  

VMVT, atlikusi tyrimą ir produktų atsekamumą Lietuvoje, prevenciniais tikslais uždraudė tiekti rinkai nesaugią produkciją, kuriai gaminti buvo naudojama Nyderlandų įmonės žaliava.

VMVT inf.

Naujoji konsultavimo linija skirta gyventojams, mokymo įstaigų, įmonių vadovams, kurie nori daugiau sužinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, saugų elgesį nelaimių metu ar prevencines priemones kasdienėje aplinkoje.

„Gyventojų pasirengimas prasideda nuo aiškios, lengvai pasiekiamos ir patikimos informacijos. Šiandien matėme, kad net ir gavus perspėjimo pranešimus žmonėms kyla natūralių klausimų – ką daryti, kur ieškoti informacijos, kaip reaguoti. Mūsų tikslas – kad gyventojai savo veiksmus žinotų dar iki realios situacijos ar perspėjimo. Kuo daugiau aiškumo ir žinių žmonės turės iš anksto, tuo ramiau ir užtikrinčiau galės veikti“, – sako PAGD direktorius Renatas Požėla.

Konsultavimo linija veiks 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Gyventojai taip pat galės išklausyti informaciją anglų kalba bei palikti balso pranešimą – konsultantai, perklausę įrašą, kaip įmanoma greičiau susisieks su besikreipusiuoju.

Artimiausiu metu Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms platformoje LT72 taip pat bus įdiegtas pokalbių robotas, kuriam gyventojai galės užduoti klausimus civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos temomis. Tikimasi, kad tai leis dar greičiau ir patogiau rasti aktualią informaciją.

Konsultantų tikslas – ne tik atsakyti į gyventojų klausimus, bet ir padėti žmonėms patiems lengviau rasti patikimus informacijos šaltinius, geriau suprasti galimas grėsmes bei stiprinti visuomenės pasirengimą.

„Siekiame, kad pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms taptų natūralia kasdienio saugumo dalimi. Žinojimas, ką daryti, mažina chaosą, nerimą ir padeda žmonėms priimti teisingus sprendimus tada, kai to labiausiai reikia“, – pabrėžia departamento direktorius.

Primename, kad gyventojai rūpimus civilinės ir priešgaisrinės saugos klausimus taip pat gali pateikti elektroniniu paštu konsultacijos@vpgt.lt.

Gyventojams rekomenduojama parsisiųsti ir mobiliąją programėlę LT72. Joje pateikiama aktuali informacija apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms – nuo stichinių nelaimių iki branduolinės avarijos ar karinių grėsmių.

Programėlėje galima rasti praktinių rekomendacijų, atlikti žinių testą bei naudotis interaktyviu Lietuvos žemėlapiu, kuriame pažymėtos perspėjimo sirenos, kolektyvinės apsaugos statiniai, priedangos ir gyventojų evakuacijos punktai. Programėlė pritaikyta ir žmonėms su negalia bei veikia ir be interneto ryšio.

PAGD inf.

Tomo Masiulio auklėtiniai namuose 102:82 (22:17, 31:18, 24:17, 25:30) pranoko „Jonavą Hipocredit“ ir ketvirtfinalio serijoje iki dviejų pergalių išsiveržė į priekį 1:0.

Vietą pusfinalyje Lietuvos čempionai galės užsitikrinti jau penktadienį, kuomet sieks pergalės jau svečių teritorijoje.

Žalgiriečiai pirmajame serijos mače turėjo vargo tik pusantro kėlinio. Įsibėgėjus antrajam ketvirčiui Thomaso Rutherfordo dvitaškis lygino rezultatą (29:29). Po to sekė kauniečių atkarpa 24:4, leidusi puikiai pasijusti prieš pat pertrauką (53:33). Skirtumą dar spėjo sušvelninti Olinas Carteris – 35:53.

Po pertraukos vaizdas ant parketo kardinaliai nesikeitė. Kauniečiai sugebėjo dar ir padidinti atotrūkį ir paskutiniąsias dešimt minučių pasitiko su triuškinančia persvara – 77:52. Nors jonaviečiai dar nesudėjo ginklų ir nubraukė dalį deficito (64:81), apie stebuklo sukūrimą kalba nepasisuko. Laisva pavara finišavę šeimininkai dar pelnė 100-ąjį tašką ir galiausiai įsirašė pirmąją pergalę atkrintamosiose.

Svariausiai prie pergalės prisidėjo Mosesas Wrightas. Amerikiečio sąskaitoje – 18 taškų, 6 atkovoti kamuoliai ir 25 naudingumo balai.

Jonaviečių negelbėjo Luko Kreišmonto ir Th. Rutherfordo duetas. Lietuvis pelnė 12 taškų, atkovojo 7 kamuolius ir surinko 16 naudingumo balų, o legionierius užfiksavo dvigubą dublį (12 tšk., 10 atk. kam.) ir sukaupė 17 naudingumo balų.

Stiliagos, hipiai, pankai savo išvaizda skaidrino niūrias sovietų Lietuvos miestų gatves, stebino praeivius ir buvo nemenkas „galvos skausmas“ visuomenę akylai stebėjusiems sovietų saugumo darbuotojams. „Ideologiškai kenksmingi“ jaunuoliai už „netvarkingą“ išvaizdą, žavėjimąsi gyvenimu Vakaruose, vakarietiškos muzikos grojimą ir klausymąsi buvo persekiojami, verčiami dalyvauti profilaktinio pobūdžio pokalbiuose su kagėbistais, kai kurie net patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Maištaujantys jaunieji komunistinės moralės normų ignoruotajai, ilgaplaukiai rokenrolo vėjavaikiai, naivūs padaužos pankai įnešė savo indelį į lietuvių pasipriešinimą sovietiniam režimui, aktyviai dalyvavo Sąjūdžio mitinguose.

Lietuvos ypatingajame archyve saugoma nemažai Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) dokumentų apie neformalaus jaunimo atstovų  sekimą ir persekiojimą. Itin įdomios išlikusios neformalaus jaunimo nuotraukos, kurios kagėbistų buvo atimtos iš sulaikytų jaunuolių arba slapta darytos gatvėse civiliais drabužiais apsirengusių KGB darbuotojų. Dalis šių dokumentų ir nuotraukų pristatoma Lietuvos ypatingojo archyvo pasakojime apie 1960–1990 m. egzistavusias jaunimo subkultūras, kuri paskaityti ir pažiūrėti iliustracijas galima Lietuvos archyvų virtualių parodų svetainėje.

Pasakojimą perengė Povilas Girdenis (Lietuvos ypatingasis archyvas)

Lietuvos ypatingojo archyvo inf. 

„Teleoftalmologija leis pacientams reikalingus tyrimus atlikti arčiau namų – šeimos gydytojo kabinete, o gydytojams oftalmologams padės greičiau įvertinti rizikas ir nukreipti pacientus tolimesniam gydymui. Tai svarbus žingsnis stiprinant prevenciją ir ankstyvą diagnostiką“, – teigia sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.

Nuo lapkričio 1 d. gydymo įstaigos galės teikti pirminės teleoftalmologijos paslaugas cukriniu diabetu sergantiems suaugusiems pacientams, kurie per pastaruosius metus nebuvo konsultuoti gydytojo oftalmologo dėl diabetinės retinopatijos. Paslaugą pacientas galės gauti apsilankęs pas savo šeimos gydytoją, kuris atliks akies dugno nuotrauką ir nuotoliniu būdu ją perduos gydytojui oftalmologui įvertinti. Laiku nustačius ligą ir paskyrus gydymą, ženkliai sumažės komplikacijų rizika, tarp jų – ir regėjimo netekimo.

SAM duomenimis, Lietuvoje 2024 m. cukriniu diabetu sirgo beveik 168 tūkst. žmonių, tačiau tik trečdalis jų buvo konsultuoti gydytojo oftalmologo. Nors diabetu sergantiems pacientams akių patikra rekomenduojama bent kartą per metus, dalis žmonių į akių ligų gydytojus nesikreipia, nes komplikacijos ilgą laiką gali nepasireikšti jokiais simptomais.

Tyrimai rodo, kad vertinant diabetinės retinopatijos riziką teleoftalmologija yra tokia pat efektyvi kaip tiesioginės konsultacijos su gydytoju oftalmologu. Tikimasi, kad naujoji paslauga bus ypač naudinga regionuose gyvenantiems pacientams – ji padės sumažinti kelionių poreikį ir leis greičiau gauti reikalingą įvertinimą.

Paslauga bus vykdoma centralizuotai per E. sveikatos sistemą, kurioje diegiami reikalingi skaitmeniniai sprendimai. Kad teleoftalmologijos konsultacijos vyktų sklandžiau ir greičiau, šioms paslaugoms teikti buvo sukurti skaitmenizuoti standartizuoti klausimynai, kurie bus pridedami prie elektroninio siuntimo.

Tai reiškia, kad valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją galės gauti daugiau žmonių, kurie prašymus pateikė gegužės 19 dieną.

Iš pradžių šiai paramos priemonei buvo numatyta apie 5,6 mln. eurų, tačiau po papildomo finansavimo bendra suma išauga iki 10,6 mln. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė teigia, kad sprendimas priimtas įvertinus itin didelį gyventojų aktyvumą ir akivaizdų paramos poreikį.

„Matome, kad valstybės parama pirmajam būstui žmonėms yra labai reikalinga. Gyventojų aktyvumas parodė, kad poreikis yra didelis, todėl priėmėme sprendimą skirti papildomų lėšų, kad daugiau šeimų galėtų pasinaudoti šia galimybe“, - sako ministrė.

Ministerija informuoja, kad savivaldybės artimiausiu metu galės pradėti nagrinėti jau pateiktus prašymus. Gyventojai apie prašymų nagrinėjimo eigą bei rezultatus bus informuojami savivaldybių pranešimais.

Primename, kad gegužės 19-osios rytą prasidėjęs paramos būstui paraiškų priėmimas sukėlė didžiulį chaosą. Rašėme čia.  Daugybė gyventojų skundėsi neveikiančia SPIS sistema, techninėmis klaidomis ir dingusiomis paraiškų formomis. Finansavimas tuomet buvo išnaudotas vos per dešimt minučių, o socialiniuose tinkluose pasipylė gyventojų kaltinimai dėl galimai neskaidraus proceso bei nepakankamai pasirengusios sistemos.

Savivaldybė socialiniame tinkle paskelbė, kad naujausiais duomenimis oro atakos pavojus Vilniaus apskrityje jau yra atšauktas. Gyventojai paraginti išlikti ramūs bei sekti oficialią informaciją svetainėje LT72 ir nacionalinio transliuotojo kanalais.

Jonavos rajono savivaldybės civilinės saugos specialistas Vytautas Kaminskas aiškino, kad kai kurie Jonavos rajono gyventojai perspėjimus galėjo gauti dėl mobiliojo ryšio operatorių bokštų aprėpties.

„Pavojus buvo paskelbtas Vilniaus apskričiai - kaimyniniams rajonams, tokiems kaip Širvintos ar Ukmergė. Jonavos rajone oro pavojus paskelbtas nebuvo“, - komentavo specialistas.

Anot jo, panašių pranešimų sulaukė ir kitų rajonų gyventojai, nors jų teritorijose perspėjimas nebuvo paskelbtas.

Tuo metu komentaruose gyventojai dalijosi skirtinga patirtimi. Vieni teigė gavę po kelis perspėjimo pranešimus į skirtingus telefonus, kiti - kad pranešimų negavo nė vienas šeimos narys.

„Gavome žinutes nedelsiant keliauti į priedangą“, - rašė viena komentatorė.

Kiti gyventojai stebėjosi nevienodu perspėjimų veikimu. „Vieniems pranešimai atėjo, kiti negavo nieko“,- komentavo rajono gyventojai.

Dalis žmonių atkreipė dėmesį ir į informacijos atnaujinimą oficialioje svetainėje. Pasak komentatorių, net ir gavus perspėjimą, tuo metu svetainėje dar buvo rodoma sena informacija.

Tarp komentarų pasirodė ir žinučių apie sustiprintas saugumo priemones gydymo įstaigose. Vienas gyventojas teigė, kad Santaros klinikose per garsiakalbius pacientai buvo paraginti pasitraukti nuo langų ir likti koridoriuose.

***

Apie 9 valandą ryto Lietuvos kariuomenė pranešė, kad Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas gyventojų oro pavojaus įspėjimas „Geltona“. Nurodyta, jog Baltarusijos teritorijoje netoli Lietuvos sienos buvo stebima radaro atžyma, turinti bepiločiams orlaiviams būdingų požymių. Taip pat informuota, kad iš Lietuvos pusės aktyvuoti NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai.

Kaip aiškinta, statusas „Geltona“ reiškia, kad ataka yra tikėtina, tačiau dar nevyksta. Gyventojams rekomenduota nusimatyti priedangas ir sekti oficialią informaciją.

Kiek vėliau oro atakos perspėjimas išsiųstas ir Vilniaus apskrities gyventojams, o situacijai paaštrėjus paskelbtas signalas „Raudona“. Tai reiškia, kad gyventojai turėtų eiti į priedangas ir laukti tolimesnių nurodymų bei signalo atšaukimo.

Apie 11.40 valandą oro atakos įspėjimas visoje Lietuvos teritorijoje buvo atšauktas.

Bėgikams teko išbandyti visiškai naują 7,3 km nuotolio trasą. Trasa buvo smagi, bet tuo pačiu ir labai įvairi: bėgikai bėgo tiek asfaltu tiek pievomis ir laukų takeliais.

Viso I-ame bėgimo etape bėgo 114 dalyvių. Kiekvienos amžiaus grupės nugalėtojai ir prizininkai bei absoliučiai greičiausi vyrai ir moterys buvo apdovanoti Jonavos sporto centro įsteigtais medaliais ir  specialiais prizais.

Pagrindinius apdovanojimus įteikinėjo Jonavos sporto centro direktorė J. Stanislovaitienė kartu su Šilų seniūnu V. Mikalausku.   

Greičiausi vyrai: 

1. Gediminas Gaulius – Kaunas – 24:52 
2. Tomas Krivickas – 25:16 
3. Vitas Gapševičius – Kauno BMK – 25:32 

Greičiausios moterys: 

1. Milda Eimontė – Sesės bėga- 25:41 
2. Sandra Kisieliauskienė - Born2Move LTU– 31:40 
3. Eglė Galimovienė – Sesės bėga – 32:14   

Sekantis etapas vyks birželio 16 d. 

Bendrai visi amžiaus grupių rezultatai:   https://www.lbma.lt/results/rezultatai.php?race=570  

Jonavos sporto centro inf. 

Lietuvoje diegiamos elektroninės kelių rinkliavos sistemos projektas įgauna pagreitį – sistema oficialiai vadinsis „Via Toll“. Šio pavadinimo įregistravimo paraiška pateikta Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure. Projektą įgyvendinanti „Via Lietuva“ taip pat atskleidžia daugiau informacijos, kaip veiks nuo 2027 m. sausio 1 d. startuosianti pažangi sistema, pakeisianti šiuo metu naudojamą elektroninių vinječių sistemą. 

„Įgyvendindami elektroninės kelių rinkliavos sistemos diegimo darbus vykdome viešąsias konsultacijas su paslaugų teikėjais, įrangos gamintojais, organizuojame viešųjų pirkimų procedūras. Praėjusią savaitę pasirašėme sutartį su „Telecentru“ dėl valstybės duomenų centro paslaugų teikimo. Be to, jau galime paskelbti, kad sistemai suteiktas pavadinimas „Via Toll“, kuris yra lengvai įsimenamas ir perprantamas, o paprastumo ir draugiškumo vartotojui principais bus paremta visa platforma. Kartu su projektą įgyvendinančiais partneriais skiriame ypatingą dėmesį tam, kad kasdienis naudojimasis šia sistema būtų kuo intuityvesnis, o sistema leistų administruoti rinkliavą patogiai, efektyviai ir skaidriai“, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

Pavadinimas „Via Toll“ apims visus sistemos naudotojams skirtus sprendimus, įskaitant savitarnos portalą ir mobiliąją programėlę. 

Viena sistema – keli būdai naudotis

Nuo kitų metų pradžios pradėsianti veikti sistema automatiškai apskaičiuos kelių rinkliavos dydį atsižvelgiant į nuvažiuotą atstumą, ji bus taikoma krovininėms ir keleivinėms M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms. Lengvųjų automobilių (M1 kategorija) valdytojams niekas nesikeis – jiems kelių naudotojo mokestis ir toliau nebus taikomas.

„Via Toll“ sistema bus pritaikyta skirtingiems kelių naudotojų poreikiams. Krovininių ir keleivinių transporto priemonių valdytojai ir vairuotojai galės rinktis, kaip jiems patogiausia naudotis sistema – atsisiuntus mobiliąją programėlę, per savitarnos portalą, ar pasirinkus Europos elektroninės rinkliavos paslaugos teikėjų paslaugas ir jų siūlomus automatizuotus sprendimus. 

Siekiant užtikrinti kuo patogesnę naudojimosi patirtį, bus pasiūlytos vienodais veikimo principais paremti savitarnos portalas ir mobilioji programėlė. Ir vienoje, ir kitoje aplinkoje bus galima užsiregistruoti sistemoje, sukūrus paskyrą pridėti ar pašalinti transporto priemones, peržiūrėti maršrutus realiu laiku ar istorinius duomenis, rasti atliktų mokėjimų istoriją ir dokumentus.

„Via Toll“ sistemos vartotojai galės naudoti transporto priemonėse montuojamą specialią įrangą (OBU), skirtą automatizuotam rinkliavos apskaičiavimui ir atsiskaitymui.

Tarptautiniai vežėjai galės pasinaudoti bendros europinės elektroninės kelių rinkliavos (EETS) platformos privalumais – turint sutartis su šios platformos tiekėjais, jiems jokių papildomų registracijos veiksmų važiuojant mokamais keliais Lietuvoje atlikti nereikės. 

Transporto maršrutai – be jokių papildomų trikdžių

Skirtingai nei kai kuriose Europos šalyse, Lietuvoje diegiama „Via Toll“ sistema veiks be fizinių kontrolės vartų ar užtvarų – krovininių ir keleivinių transporto priemonių nuvažiuotas atstumas bus apskaitomas naudojant mobiliosios programėlės ar OBU įrenginių duomenis. Todėl užsiregistravus „Via Toll“ sistemoje, nurodžius transporto priemonės duomenis ir naudojantis programėle ar OBU įranga, vairuotojui papildomai sustoti, registruoti kelionės ar atlikti kitų veiksmų nereikės. 

Be to, sistemos naudotojų patogumui, savitarnos portale bus galimybė įsigyti ir vienkartinius kelionės bilietus, kurie bus skirti norintiems iš anksto susimokėti už planuojamą maršrutą mokamais keliais. 

„Via Toll“ sistemos kontrolę vykdys stebėjimo kameros – Lietuvos keliuose jau veikia 268 tokios e-tolling kontrolės kameros. Iki 2027 m. planuojama įrengti dar apie 230 naujų kamerų – artimiausiu metu bus paskelbtas kamerų tinklo plėtros viešasis pirkimas. Šios kameros identifikuos mokamais kelių ruožais judančias transporto priemones, informaciją perduos į sistemą, kurioje bus tikrinama, ar yra sumokėta kelių rinkliava. Užfiksavus, kad mokamu keliu važiuoja transporto priemonė, už kurią nėra sumokėta kelių rinkliava, sistemai automatiškai bus perduodama informacija apie pažeidimą. 

Svarbu pastebėti, kad „Via Toll“ sistemoje bus kaupiami ir apdorojami tik tie duomenys, kurie būtini rinkliavai už naudojimąsi keliais apskaičiuoti. Duomenys bus tvarkomi laikantis aukščiausių saugumo standartų ir duomenų apsaugos reikalavimų. Jie bus saugomi Lietuvoje naudojantis „Telecentro“ Valstybės duomenų centro infrastruktūra.

Sprendimas paremtas kitų Europos šalių patirtimi

Lietuvoje „Via Toll“ sistema diegiama kartu su partneriais iš Austrijos, bendrove „Kapsch TrafficCom“, kurios elektroninės kelių rinkliavos sprendimai jau naudojami daugelyje Europos šalių.

Šios įmonės sukurtos sistemos veikia Austrijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Bulgarijoje bei Skandinavijos šalyse. Bendrovė taip pat kuria pažangias transporto ir eismo valdymo sistemas Vokietijoje, JAV ir kitose valstybėse.

Lietuvoje diegiama sistema bus pritaikyta vietos poreikiams, tačiau kartu paremta kitose rinkose pasiteisinusiais technologiniais sprendimais – vieninga naudotojo sąsaja tiek svetainėje, tiek mobiliojoje programėlėje, skirtingų atsiskaitymo būdų integracija ir 24/7 sistemos prieinamumu.

Apie „Via Toll“ sistemą

Elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ pakeis dabar Lietuvoje veikiančią vinječių sistemą ir leis apmokestinti kelių naudotojus pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą taip užtikrinant sąžiningą kelių apmokestinimą.

Daugelyje ES šalių šiuo metu jau naudojama e-tolling sistema bus taikoma mokamus kelius naudojančiam krovininiam ir keleiviniam M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transportui, kuris reikšmingai prisideda prie šalies kelių apkrovos ir emisijų. Atstuminio apmokestinimo modelis svariai prisidės prie Valstybinio kelių fondo formavimo.

 „Via Lietuva“  inf.

„Lietuva – tarp pirmųjų Europoje, kur automobiliai nuo šiol gali vairuoti patys. Šios technologijos jau dabar gali realiai prisidėti prie saugesnio ir patogesnio vairavimo, ypač ilgesnėse kelionėse ar monotoniškame eisme“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Ministras taip pat pabrėžia, kad tai dar nėra autonominis vairavimas – vairuotojo atsakomybė išlieka esminė. Vairuotojas turi nuolat stebėti eismo situaciją ir būti pasirengęs bet kuriuo metu perimti transporto priemonės valdymą. „Mūsų užduotis – užtikrinti, kad reguliavimas neatsiliktų nuo technologijų raidos, o šios sistemos Lietuvoje būtų diegiamos saugiai, atsakingai ir, tikimės, nuosekliai tobulinant jų veikimą“, – teigia J. Taminskas.

Sprendimas priimtas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/858 nuostatomis, kurios numato galimybę valstybėms narėms pripažinti kitų ES šalių išduotus laikinus tipo patvirtinimus naujoms transporto technologijoms. Tai leidžia Lietuvai remtis Nyderlanduose atliktu vertinimu ir taikyti 2 lygio (SAE Level 2) sistemas nacionaliniu lygmeniu.

Tokios sistemos gali padėti vairuotojui automatizuotai atlikti tam tikras funkcijas – pavyzdžiui, išlaikyti važiavimo juostą, reguliuoti greitį ar padėti važiuojant intensyvaus eismo sąlygomis, tačiau jos nepakeičia vairuotojo ir nepanaikina jo atsakomybės.

Šių technologijų taikymas pradedamas remiantis Nyderlandų patirtimi, kur tokios vairavimo pagalbos sistemos jau yra taikomos realiomis eismo sąlygomis. Tai laikoma žingsniu link modernesnio, saugesnio ir efektyvesnio kelių transporto, išlaikant aiškų vairuotojo atsakomybės principą.

Lietuva siekia būti tarp pirmųjų Europos Sąjungos valstybių, kurios ne tik sudaro sąlygas naudoti pažangias vairavimo pagalbos sistemas, bet ir kuria aiškų, saugų ir inovacijoms palankų jų taikymo reguliavimo modelį.

Susisiekimo ministras J. Taminskas kartu su Latvijos ir Estijos kolegomis Taline pasirašė memorandumą, kuriuo sutarė stiprinti šalių bendradarbiavimą autonominio transporto plėtros srityje. 

LR Susisiekimo ministerija

Gegužės 19-ąją, apie 13.05 val. Kosmonautų gatvėje, automobilį „Volkswagen“ vairavo neblaivi moteris, gimusi 1972 metais. 

Jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,17 prom.

Tai finalinis valstybinės žemės valdymo reformos etapas. Pirmasis etapas įgyvendintas 2024 m. sausio 1 d., kai savivaldybėms buvo perduotas valstybinės žemės administravimas miestų ir miestelių teritorijose. Tuomet savivaldybėms perduota daugiau kaip 112 tūkst. hektarų valstybinės žemės.

„Tai vienas svarbiausių žemės valdymo pertvarkos etapų, kuris leis sprendimus dėl valstybinės žemės priimti arčiau žmonių ir vietos bendruomenių poreikių. Siekiame, kad savivaldybės būtų pasirengusios sklandžiai perimti naujas funkcijas iš Nacionalinės žemės tarnybos, o gyventojai ir verslas pokyčius pajustų kaip greitesnes ir patogesnes paslaugas. Šią reformą įgyvendiname glaudžiai bendradarbiaudami su savivalda ir Nacionaline žemės tarnyba“, – sako aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

Įgyvendinus antrąjį reformos etapą savivaldybėms bus perduota daugiau kaip 800 tūkst. hektarų valstybinės žemės kaimiškosiose teritorijose.

„Nacionalinė žemės tarnyba kartu su Aplinkos ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija aktyviai planuoja šį reformos etapą, nes mūsų bendras tikslas yra užtikrinti, kad savivaldybės būtų tinkamai pasirengusios perimti naujas funkcijas, o gyventojai ir verslas po reformos nepatirtų jokių trikdžių. Nors dalis funkcijų perduodama savivaldai, Nacionalinė žemės tarnyba ir toliau išliks centrine žemėtvarkos institucija, vykdys valstybinės žemės pardavimus bei prižiūrės valstybinės žemės patikėtinių veiklą. Taip pat mums svarbu, kad pertvarkos procesas būtų aiškus mūsų darbuotojams, todėl apie priimamus sprendimus ir reformos eigą su darbuotojų bendruomene atvirai dalinamės viso proceso metu. Siekiame užtikrinti, kad darbuotojai, kuriuos palies reforma, iš anksto gautų visą reikalingą informaciją ir konkrečius pasiūlymus dėl tolimesnio darbo Nacionalinėje žemės tarnyboje arba savivaldoje“, – sako Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pareigas laikinai einantis Dovydas Petraška.

Reformai įgyvendinti sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kuri sprendžia funkcijų, darbuotojų, turto ir procesų perdavimo klausimus. Joje dalyvauja Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos bei NŽT profesinės sąjungos atstovai.

Šiuo metu preliminariai sutarta dėl savivaldybėms perduodamų etatų skaičiaus. Planuojama perduoti 166 etatus, skirtus perduodamoms funkcijoms vykdyti. Šis skaičius apskaičiuotas vertinant faktinį darbo krūvį ir pagal perduodamų funkcijų apimtį, valstybinės žemės plotus ir žemės sklypų skaičių.

Taip pat sprendžiami darbo užmokesčio fondo paskirstymo, materialaus turto perdavimo, IT sistemų suderinamumo bei darbo vietų įrengimo klausimai. Kartu su funkcijomis savivaldybėms planuojama perduoti dalį techninės įrangos, telefonų, baldų ir kitų darbui reikalingų priemonių. Konkrečios perduodamo turto apimtys bus derinamos individualiai su kiekviena savivaldybe.

Didelis dėmesys skiriamas tam, kad pereinamuoju laikotarpiu nesustotų žemėtvarkos procesai. Šiuo metu ieškoma sprendimų, kurie leistų užtikrinti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo sutarčių tęstinumą, kol savivaldybės atliks viešųjų pirkimų procedūras ir perims funkcijas. Savivaldybėms taip pat bus perduotos naujos funkcijos, tarp jų žemės reformos žemėtvarkos projektų organizavimas bei valstybinės žemės nuomos aukcionų vykdymas.

Atskiras dėmesys skiriamas žemėtvarkos dokumentų archyvų klausimui. Šiuo metu svarstomos galimybės dalį arba visus šalies žemėtvarkos dokumentus skaitmenizuoti, tačiau planuojama, kad archyvai ir toliau liks Nacionalinės žemės tarnybos atsakomybėje ir savivaldybėms perduodami nebus.

Iki reformos įsigaliojimo likus daugiau nei pusmečiui, Aplinkos ministerija, Nacionalinė žemės tarnyba ir savivaldybės toliau derins praktinius funkcijų perdavimo klausimus, kad po reformos žemėtvarkos procesai sklandžiai veiktų visoje šalyje.

Nacionalinės žemės tarnybos inf. 

Numatoma „Skolų atostogų“ netaikyti tais atvejais, kai būtų vykdomas išieškojimas dėl išlaikymo, taip pat dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, bei maitintojo gyvybės atėmimu atlyginimo.

„Turime ginti pačią pažeidžiamiausią visuomenės grupę – vaikus. Įstatymai aiškiai nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, ir ji turi būti vykdoma nenutrūkstamai. Negalime sudaryti teisinių spragų, leidžiančių tėvams išvengti alimentų mokėjimo“, – akcentuoja teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.

Pasak Civilinio proceso kodekso pakeitimo projektą Seime pristačiusios teisingumo viceministrės Barbaros Aliaševičienės, nors šiuo metu nepilnamečių vaikų interesai taip pat užtikrinami valstybės lėšomis mokant išmokas tais atvejais, kai vaikas negauna viso ar dalies priteisto išlaikymo, tačiau skolininkų interesai negali būti aukščiau vaikų interesų ir tėvai nenutrūkstamai privalo vykdyti savo konstitucinę pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus.

Nuo 2024 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusios „skolų atostogos“ suteikė galimybę tam tikras sąlygas atitinkantiems skolininkams, pateikus prašymą antstoliui, 6 mėnesiams sustabdyti išieškojimą iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų. Ši priemonė buvo skirta paskatinti ilgą laiką nedirbusius asmenis grįžti į darbo rinką.

Antstolių informacinės sistemos 2026 m. balandžio 1 d. duomenimis, nuo šios priemonės įsigaliojimo „skolų atostogos“ buvo taikytos 559 skolininkams 4192 vykdomosiose bylose.

2025 m. gruodžio 4 d. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Civilinio proceso kodekso 626 straipsnio 4 dalies nuostatos tiek, kiek jos leidžia sustabdyti nepilnamečių vaikų išlaikymo išieškojimą, prieštarauja Konstitucijos 38 straipsniui. 

Teisingumo ministerija taip pat primena, kad už tyčinį piktybinį vengimą išlaikyti vaiką, taikoma baudžiamoji atsakomybė – už tokią veiką gali grėsti laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Į portalą kreipėsi jonavietė Agnė, kuri ministerijai išsiuntė oficialų skundą dėl, jos vertinimu, galimai neskaidraus paramos administravimo proceso. Moteris teigia, kad prie sistemos buvo prisijungusi nuo pat pirmųjų minučių, tačiau paraiškos pateikti taip ir nepavyko.

„2026-05-19 nuo 09:00 val. prasidėjus paraiškų teikimui sistema praktiškai neveikė – strigo, mėtė klaidas, dingo paraiškų formos. Daug žmonių negalėjo pateikti prašymų“, - rašo Agnė.

Pasak jos, atvykus į savivaldybę apie 9 val. 8 min., jau buvo pranešta, kad finansavimo lėšų nebeliko.

„Socialiniuose tinkluose šimtai žmonių dalijasi analogiška patirtimi – sistema neveikė jau 09:01, žmonės negalėjo pateikti prašymų, o finansavimas „dingo“ per kelias minutes“, - teigiama laiške redakcijai.

Skunde - klausimai dėl skaidrumo ir lygiateisiškumo

Savo oficialiame kreipimesi į SADM Agnė nurodo mananti, kad galėjo būti pažeisti skaidrumo, lygiateisiškumo, gero viešojo administravimo bei teisėtų lūkesčių principai.

„Dėl techninių sutrikimų objektyviai neturėjau galimybės pateikti prašymo, nors prie sistemos buvau prisijungusi nuo pirmųjų minučių“, - teigia pareiškėja.

Skunde detaliai aprašoma, kad sistema:

neveikė nuo pirmųjų minučių;
nuolat persikraudavo;
rodė technines klaidas;
vėliau apskritai dingo prašymo forma.

Moteris ministerijos prašo pateikti informaciją apie jos prisijungimo laiką, sistemos logus, techninius sutrikimus, serverių apkrovas bei paaiškinti, kaip buvo užtikrintas paraiškų eiliškumo skaidrumas.

Taip pat prašoma atsakyti, ar prieš paleidžiant sistemą buvo atliktas apkrovos testavimas, ar buvo fiksuoti serverių perkrovimai bei kokių veiksmų ketinama imtis gyventojų, kurie dėl sistemos sutrikimų neteko galimybės pateikti prašymus, atžvilgiu.

„Susidaro pagrįstas įspūdis, kad reali galimybė gauti valstybės paramą priklausė ne nuo asmens teisės ar tinkamo veikimo, bet nuo techninių aplinkybių - sistemos stabilumo, serverių apkrovos ar net atsitiktinio funkcionalumo konkrečiu momentu“, - skunde rašo Agnė.

Dalijasi ekrano nuotraukomis

Prie skundo pridėtos ir ekrano nuotraukos, kuriose matoma „502 Bad Gateway“ klaida jau 9 val. 1 min. Taip pat - daugybė gyventojų komentarų apie neveikiančią sistemą.

„Komentarų turinys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad problema buvo ne pavienė ar individuali, bet sisteminė ir masinė“, - teigiama skunde.

Anot pareiškėjos, visuomenėje kilo rimtas nepasitikėjimas proceso skaidrumu, todėl būtinas nepriklausomas techninis ir administracinis vertinimas.

Parama išdalyta per 10 minučių

Primename, kad paramos būstui paraiškų teikimas buvo aktyviai reklamuojamas beveik dvi savaites, tačiau realiai baigėsi vos prasidėjęs.

Kaip anksčiau skelbė SADM, šiemet subsidijoms būsto kredito daliai apmokėti buvo skirta 5,6 mln. eurų. Ministerijos duomenimis, preliminariai planuojama patenkinti daugiau kaip 300 iš beveik 1000 pateiktų prašymų.

Ministerija informavo, kad 9 val. 10 min. sustabdžius kvietimą, SPIS sistemoje prašymo forma tapo neaktyvi, o nauji prašymai nebebuvo registruojami.

„Prašymai pateikti po 9 val. 10 min. SPIS neregistruojami, pareiškėjams nurodant jų nenagrinėjimo priežastis“, - skelbia ministerija.

Taip pat pažymima, kad vien tinkamas prašymo pateikimas dar negarantuoja pažymos išdavimo. Laukiančiųjų eilės nesudaromos, todėl gyventojai, kuriems finansavimo neužteks, ateityje turės iš naujo dalyvauti naujame kvietime.

Tuo metu gyventojai bei kai kurie politikai kelia klausimą - ar valstybė užtikrino realią galimybę visiems vienodomis sąlygomis pretenduoti į paramą, jei sistema, anot daugelio pareiškėjų, neveikė nuo pat pirmųjų minučių.

Per metus nuo atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo pradžios į Lietuvos banką grįžo apie 40 mln. vienetų  1 ir 2 ct monetų. Tai daugiau kaip tris kartus viršija iki apvalinimo buvusį srautą – anksčiau per metus grįždavo apie 12 mln. šių monetų.

Grįžusių monetų svoris viršija 100 tonų – tai prilygsta mėlynojo banginio svoriui. Toks kiekis monetų užimtų apie du traukinio krovininius vagonus, jų nominalioji vertė – apie 600 tūkst. eurų.

 „Rezultatai aiškiai rodo, kad apvalinimas veikia – žmonėms atsiskaityti yra paprasčiau, o smulkiųjų monetų poreikis nuosekliai mažėja. Matome ir platesnį poveikį: nebereikia kaldinti naujų smulkių monetų, efektyviau valdomas jų ciklas, mažėja poveikis aplinkai“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Iki apvalinimo smulkiosios monetos dažnai būdavo panaudojamos tik vieną kartą – gavus grąžą, jos nuguldavo taupyklėse ar būdavo pametamos. Gyventojai kasmet prarasdavo reikšmingą jų dalį, o nuolatinė monetų gamyba, transportavimas ir tvarkymas reikalavo papildomų išteklių ir didino poveikį aplinkai.

Apvalinimo tikslas – mažinti neefektyvų smulkiųjų monetų naudojimą, supaprastinti atsiskaitymus ir prisidėti prie tvaresnės grynųjų pinigų apyvartos. Rezultatai rodo, kad šie pokyčiai duoda apčiuopiamą naudą.

Monetos naudojamos efektyviau

Grįžusios monetos saugomos Lietuvos banko saugyklose ir gali būti  perduotos kitoms šalims.

Dalis į Lietuvos banką grįžusių monetų bus panaudota mainams su kitų šalių centriniais bankais – pavyzdžiui, dalimi jų apsikeista su Latvijos centriniu banku.

Monetų apsikeitimas tarp centrinių bankų yra įprasta praktika, leidžianti sumažinti naujų monetų kaldinimo poreikį ir efektyviau valdyti grynųjų pinigų ciklą. Šiuo metu vertinamos galimybės keistis monetomis su kitų valstybių centriniais bankais.

Smulkiosiomis monetomis vis dar galima atsiskaityti

Nepaisant apvalinimo, 1 ir 2 ct monetos išlieka teisėta atsiskaitymo priemone – jomis ir toliau galima atsiskaityti už prekes ir paslaugas. Gyventojai taip pat gali šias monetas nemokamai išsikeisti Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune.

Primename, kad atsiskaitant grynaisiais pinigais galutinė pirkinių suma apvalinama iki artimiausių 0, 5 arba 10 euro ct, o atsiskaitant negrynaisiais pinigais apvalinimas netaikomas.

Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimas taip pat taikomas šiose euro zonos valstybėse: Airijoje, Belgijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Slovakijoje ir Estijoje.

Lietuvos banko inf. 

Ieškome atsakingo, organizuoto ir iniciatyvaus komandos nario, gebančio koordinuoti sporto infrastruktūros ir sporto bazių priežiūros darbus.

Reikalavimai kandidatui:

aukštasis universitetinis arba koleginis išsilavinimas;

Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių sporto įstaigų veiklą, darbuotojų saugą ir sveikatą, priešgaisrinę saugą, viešuosius pirkimus bei turto administravimą, išmanymas;

gebėjimas organizuoti sporto infrastruktūros ir sporto bazių priežiūrą;

geri darbo kompiuteriu įgūdžiai ir dokumentų rengimo taisyklių išmanymas;

gebėjimas planuoti, organizuoti ir koordinuoti darbuotojų veiklą;

geri bendravimo, komandinio darbo ir problemų sprendimo įgūdžiai.

Privalumai:

darbo patirtis sporto infrastruktūros, ūkio administravimo ar techninės priežiūros srityje;

viešųjų pirkimų išmanymas;

techninių įrenginių priežiūros patirtis;

B kategorijos vairuotojo pažymėjimas.

Išsami informacija ir kandidatavimas: https://dirbuvalstybei.vva.lt/job/1522

Kandidatavimas vykdomas per Viešojo valdymo agentūros portalą „Dirbu valstybei“.

Paraiškų per sistemą laukiama iki 2026 m. birželio 1 d. imtinai.

Jonavos sporto centro inf.

Gegužės 15 dieną į areną rinkosi vaikų ir jaunių grupės, o gegužės 16 dieną stalo teniso kovos vyko tarp suaugusiųjų. Turnyro dalyvius ir svečius sveikino Jonavos sporto centro direktorė J. Stanislovaitienė, LR Seimo narys E. Sabutis bei šviesaus atminimo trenerių V. Moskovkos ir V. Šimanskienės artimieji.

Džiaugiamės, jog šis tradicinis Jonavos sporto centro turnyras kasmet sukviečia didelį skaičių stalo teniso mylėtojų ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų užsienio šalių, kaip Latvijos, Estijos ir Vokietijos. Viso  turnyre sudalyvavo 198 dalyviai.

REZULTATAI:

2012 m g. ir j. berniukų grupė:

Kajus Paplauskas (Vilkaviškis) 

Matas Kušeliauskis (Kelmė)

Karolis Andruškevičius 

Dominykas Grybauskas 

Alanas Mižigurskis (Vilnius)

2016 m. g. ir j. berniukų grupė:

Matas Vaikėnas (Šiauliai)

Tauras Adamonis (Vilnius)

Kipras Miliauskas (Alytus)

Emilis Varnas (Panevėžys)

Mantas Vaitulevičius (Vilnius)

2013 m. g. ir j. mergaičių grupė:

Eva Chalkovskytė 

Emilė Vavulo (Jonava)

Martyna Repšytė (Šiauliai)

Alisa Mižigurskaja (Vilnius)

Le Ngoc BaoHan 

2009 m. g. ir j. mergaičių grupė:

Aida Kaveckytė (Šiauliai)

Otilija Rotomskytė (Panevėžys)

Elzė Kaminskaitė (Vilnius)

Saulė Bernikaitė (Šiauliai)

Monta Milzere 

Geriausiais jonaviečiais savo amžiaus grupėse pripažinti Lukrecija Klibavičiūtė, Rusnė Litvinavičiūtė, Nikita Kryvdenko ir Edgaras Liepys.

Moterų grupė:

Ingrida Maknevičienė (Jonava)

Ramutė Tervydytė 

Ingrida Teisiūnaitė 

Vyrų grupė (LSTA reitingas 1-200):

Edvinas Tamošiūnas 

Rimas Lesiv (Jonava)

Rimvydas Martinka

Vyrų grupė (LSTA reitingas 201-500):

Serhii Kopylov (Ukraina)

Alanas Mižigurskis (Vilnius)

Feliksas Žemgulys 

Vyrų grupė (LSTA reitingas 500 ir žemesn.):

Daumantas Krugliakovas 

Kamilis Tunkulas (Vilkaviškis)

Dominykas Bieliauskas (Jonava)

Su visais varžybų protokolais galite susipažinti: https://rezultatai.stalotenisas.lt/competitions/625?tab=events

Vienas jų – III pakopa, veikianti jau daugiau kaip 20 metų. Per šį laiką gyventojų lėšos joje buvo kasdien stabiliai ir pelningai investuojamos, o dalyviai jas galėjo išsiimti, pakeisti fondą ar net bendrovę. Tačiau būtent šiemet III pakopa sulaukia gerokai daugiau dėmesio: sausį–balandį joje kaupti pradėjo 13 861 naujas dalyvis. 

„Tai – pozityvus pokytis, nes žmonės renkasi ne vartoti šiandien, o toliau investuoti į savo ateitį. Matome, kad dalis gyventojų ne tik grįžta į II pakopą ar sudaro naujas sutartis, bet ir aktyviau renkasi III pakopą kaip papildomą ilgalaikio kaupimo priemonę. Prie šio augimo prisideda ir darbdaviai – vis daugiau jų periodiškai perveda įmokas nuo darbo užmokesčio, o patys darbuotojai premijas ar dalį pajamų augimo nukreipia kaupimui“, – sako V. Rūkas. 

Ne viena pakopa, o visa sistema: kodėl svarbios visos trys 

LIPFA vadovas pažymi, kad po reformos žmonės ir toliau aktyviai kaupia pensijai, tik šiandien turi daugiau pasirinkimų ir sprendimus priima pagal savo situaciją. Vieni pasinaudojo galimybe atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, bet liko sistemoje ir kaupimą tęsia. Kiti grįžta kaupti iš naujo – vien balandį tą padarė virš 13 tūkst. žmonių. O absoliuti dauguma – 875 tūkst. – kaupimą tęsia iki šiol. 

„Žmonės vis aiškiau supranta, kad pensijai kaupia ne kažkam kitam, o sau, todėl aktyviau ieško jiems tinkamiausio būdo. Nors III pakopa sparčiai auga, o dalis gyventojų iš II pakopos atsiėmė dalį lėšų, II pakopoje sukauptas turtas vis dar yra apie 10 kartų didesnis. Todėl svarbu matyti ne vieną atskirą pakopą, o visą pensijų sistemą: „Sodros“ pensija suteikia pagrindą, II-oji didina finansinį stabilumą ateičiai, o III pakopa leidžia kaupti pagal individualius poreikius. Visos trys pakopos yra reikalingos ir gali viena kitą papildyti“, – teigia V. Rūkas. 

Pasak jo, II ir III pakopų nereikėtų supriešinti. II pakopa suteikia daugiau paskatų kaupti, nes prie kaupimo prisideda valstybė, kurios įmoka šiemet sudaro apie 402 eurus per metus. Kartu ši sistema turi daugiau taisyklių: ryškesnė disciplina, lėšų išmokėjimo tvarka – labiau apibrėžta. 

Tuo metu III pakopa suteikia daugiau lankstumo: žmogus pats sprendžia, kokią įmoką ir kaip dažnai mokėti, kokį fondą bei rizikos lygį pasirinkti. Tai leidžia kaupti pagal individualius tikslus, priimtiną riziką ar amžių ir įdarbinti pinigus ateičiai, užuot leidus jiems nuvertėti. 

III pakopa – lankstesnis kelias kaupti papildomai 

III pakopos augimą rodo ir bendras dalyvių skaičius: balandžio 30 d. duomenimis, joje kaupė  191 760 gyventojų – 13 861 daugiau nei 2025 m. pabaigoje. Bendras jų sukauptas turtas šiuo metu siekia 599,34 mln. eurų. III pakopos fondų investicinė grąža taip pat išlieka teigiama – metinė grąža nuo 2025 m. I ketv. pabaigos iki šių metų I ketv. pabaigos sudaro +8,6 proc., o penkerių metų laikotarpiu siekia +28,8 proc. 

V. Rūko teigimu, III pakopa suteikia daugiau lankstumo, bet kartu reikalauja ir daugiau atsakomybės: žmogus pats sprendžia dėl fondo, įmokos dydžio ir kaupimo tempo, todėl turi įsivertinti fondo investavimo strategiją, riziką, mokesčius ir periodiškai pasitikrinti, ar pasirinkimas vis dar atitinka jo poreikius. 

LIPFA vadovas nurodo, kad III pakopoje yra obligacijų fondai, kurie yra atsargesni, akcijų – rizikingesni, ilguoju laikotarpiu turintys didesnį augimo potencialą, o mišrūs fondai derina abi kryptis. 

„Svarbus skirtumas nuo II pakopos – III pakopoje žmogus nėra automatiškai priskiriamas prie Gyvenimo ciklo fondo pagal gimimo metus. II pakopoje investavimo rizika mažinama automatiškai artėjant pensijai, o III pakopoje rizikos lygį žmogus pasirenka pats. Todėl laikui bėgant verta pasitikrinti, ar pasirinktas fondas vis dar tinka pagal amžių, tikslą ir norimą riziką“, – akcentuoja V. Rūkas. 

III pakopos dalyvis, sulaukęs pensinio amžiaus, pats renkasi, kaip gauti III pakopoje sukauptas lėšas – vienu kartu ar periodinėmis išmokomis. Nors ši sistema leidžia lėšas atsiimti anksčiau, V. Rūkas pabrėžia, kad tokia galimybė turėtų būti vertinama kaip papildomas saugiklis, o ne pagrindinis tikslas. Sprendimas lėšas atsiimti anksčiau turėtų būti labai gerai apgalvotas, nes gali turėti mokestinių pasekmių. 

„Svarbu suprasti, kad tai vis tiek yra ilgalaikio kaupimo priemonė – kuo ilgiau pinigai investuojami, tuo didesnis yra sudėtinių palūkanų efektas ir grąža. Todėl III pakopa yra patrauklus papildomas instrumentas tiems, kurie nori daugiau lankstumo ir kartu siekia įdarbinti pinigus ateičiai, kad šie, laikomi sąskaitoje, nenuvertėtų“, – sako LIPFA vadovas. 

Jis priduria, kad tam tikrais atvejais III pakopoje taikomi ir mokestiniai privalumai: sudarius sutartis iki 2024 m. pabaigos, už įmokas galima susigrąžinti dalį GPM, o kaupiant ilgai ir lėšas atsiimant tik artėjant pensiniam amžiui, investicinė grąža gali būti neapmokestinama GPM. Tai ypač svarbu kaupiant ilgai, nes investicinė grąža per laiką sudaro vis didesnę sukaupto turto dalį. 

V. Rūko teigimu, šiemet maždaug 8 proc. nei pernai didesnis kaupiančiųjų skaičius III pakopoje rodo, kad savanoriškas papildomas kaupimas pensijai nebėra niša – tai tampa vis įprastesniu pasirinkimu. Augantis susidomėjimas III pakopa leidžia manyti, kad gyventojai ją vis dažniau mato kaip vieną iš savaime suprantamų būdų nuosekliai kaupti senatvei. 

LIPFA inf. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Krašto apsaugos ministerija pristato naują iniciatyvą–projektą „Pilietiškumo savaitė“. Pilotinis projektas birželio 15–19 dienomis kviečia 5–8 klasių mokinius įsitraukti į aktyvias veiklas, kurios leis pažinti ir tyrinėti savo kraštą, šiuolaikinius iššūkius bei ugdys bendruomeniškumą. Šios veiklos mokiniams galės būti užskaitytos kaip privalomosios socialinės-pilietinės valandos.

Šių metų projektas – pilotinis, juo siekiama populiarinti visuomeniškumo idėjas, krašto pažinimą, o sykiu suteikti mokiniams galimybių turiningai leisti laiką pirmąją vasaros atostogų savaitę. 

„Pilietiškumas nėra tik teorinės žinios, tai – gyva patirtis, įgyjama veikiant kartu. Šia iniciatyva kviečiame vaikus vasarą pasitikti prasmingai, kartu tai ir pasiūlymas šeimoms, ieškančioms kokybiško vaikų užimtumo savaite sutrumpinus mokslo metus“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

„Stiprinti visuomenės atsparumą ir pilietiškumą – ne tik Krašto apsaugos ministerijos, bet visos valstybės prioritetas. Ši bendra iniciatyva suteiks 5–8 klasių mokiniams galimybę pirmąją vasaros atostogų savaitę prasmingai pažinti savo kraštą ir tapti dar labiau pilietiškais. Dabartiniai moksleiviai netrukus patys kurs saugią Lietuvą, todėl investicijos į jų ugdymą ir pilietiškumą yra itin svarbios“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Nuo pažinties su partizanais iki orientavimosi sporto

Projekto platformoje www.pilietiskumosavaite.lt mokyklos gali rinktis iš įvairių edukacijų, suskirstytų į tam tikras pilietiškumo ir valstybingumo temas. 

Pavyzdžiui, pasirinkę Atsparumo temos veiklas mokiniai gali dalyvauti interaktyvioje edukacijoje „Nepasimauk: žaidimu pagrįstas mokymasis apie melagienas ir manipuliacijas“, kuri skirta informacinio raštingumo ugdymui, kritinio mąstymo ir atsparumo dezinformacijai stiprinimui. 

Tarp siūlomų Aktyvumo temos veiklų – užsiėmimai su Lietuvos kariuomenėje tarnaujančiais aukšto meistriškumo sportininkais, galimybė susipažinti su dronų pilotavimu. Taip pat mokiniai bus kviečiami susipažinti su orientavimosi sportu, topografija, maršruto planavimu aktyviai dalyvauti praktinėse veiklose gamtoje.

Istorijos bei pilietiškumo temų veiklos leis susipažinti su baltais, partizanais, šiuolaikinių karių kasdienybe. Lietuvos nacionalinis muziejus kvies mokinius interaktyviai susipažinti su Lietuva bei iš paukščio skrydžio pamatyti Lietuvos girias, kopas, jūras ir piliakalnius. Krašto apsaugos ministerija suteikia unikalią galimybę pirmiesiems išbandyti kuriamą testinį stalo žaidimą visuotinės gynybos tema, skirtą 5–6 klasių mokiniams. Kurdama šį žaidimą, ministerija ypatingą dėmesį skiria jaunimo pilietiškumo ugdymui, komandinio darbo įgūdžių stiprinimui bei praktiniam supratimui apie valstybės gynybos principus. Žaidimo metu mokiniai bus kviečiami spręsti įvairias situacijas, priimti sprendimus ir bendradarbiauti siekiant bendros pergalės, taip ugdant atsakomybės, kritinio mąstymo ir pilietinio sąmoningumo kompetencijas.

Mokyklų atstovai platformoje www.pilietiskumosavaite.lt ras edukacijų teikėjų kontaktus ir patys galės planuoti užsiėmimus. Veiklos gali vykti tiek mokyklų erdvėse, tiek išvykose. Veiklos yra skirtos grupėms – mokytojai gali į edukacijas kviesti įvairių klasių vaikus, norinčius pirmąją atostogų savaitę dalyvauti siūlomose turininguose veiklose. 

Kvietimas organizacijoms

Siekdami vaikams pasiūlyti kuo didesnę veiklų įvairovę visoje Lietuvoje, kviečiame prie iniciatyvos jungtis organizacijas, norinčias ir galinčias supažindinti jaunąją kartą su savo veikla ir suteikti jiems naudingų žinių ar įdomių patirčių. Tai puiki galimybė nevyriausybiniam sektoriui bei valstybės įstaigoms tapti prasmingos iniciatyvos dalimi. Norintieji prisijungti ir pasiūlyti nemokamų veiklų mokiniams turėtų kreiptis Julius.Sarapinas@smsm.lt.

LINEŠA/Pilietiškumo savaitė nuotr. 

„Sulaukėme tiekėjo „Liūtukas ir Ko“, UAB pranešimo, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) jautienos žaliavoje, iš kurios buvo pagamintas šis šaldytas produktas, nustatė biologinės kilmės taršą. Tiekėjo teigimu, žaliavoje buvo galimai aptiktas galvijų spongiforminės encefalopatijos (GSE), dar kitaip vadinamos kempinlige arba galvijų pasiutlige, atvejis. Užterštas šio produkto partijas, vadovaudamiesi VMVT nurodymais, nedelsiant pašalinome iš prekybos, parduotuvėse iškabinome informacinius plakatus ir iki gegužės 31 dienos vykdome susigrąžinimą iš vartotojų. Pirkėjų, įsigijusių žemiau lentelėje pateiktos partijos produktą, prašome jo nevartoti ar nešerti gyvūnų. Nors rizika užsikrėsti yra maža, tačiau net ir termiškai apdorojus, produktas lieka rizikingas sveikatai“, – informuoja „Maximos“ atstovas ryšiams su žiniasklaida Titas Atraškevičius. 

Pirkėjams bus grąžinami pinigai 

Prekybos tinklas „Maxima“ atsakingai ir rimtai žiūri į maisto kokybės ir saugos kontrolę, investuoja į papildomus periodinius produktų savikontrolės tyrimus nepriklausomose laboratorijose, periodiškai vykdo tiekėjų vizitus ir nedaro jokių išlygų maisto saugai. Ne išimtis ir šis atvejis – laikinai stabdoma prekyba šia preke. 

„Pirkėjų prašome įsigytą nurodyto galiojimo termino, nesaugią vartoti prekę grąžinti į bet kurią mūsų tinklo parduotuvę, kur atvykus su pirkimo kasos kvitu arba kitu prekės pirkimą–pardavimą patvirtinančiu dokumentu, pavyzdžiui, mokėjimo kortelės ar „Ačiū“ lojalumo kortelės sąskaitos išrašu arba PVM sąskaita faktūra, bus grąžinti pinigai. Pinigus grąžinsime net ir tuo atveju, jei įsigytos partijos prekei neturite jos įsigijimą patvirtinančio dokumento“, – sako T. Atraškevičius. 

Grąžinti prekę ir atgauti pinigus taip pat galima kreipiantis į klientų aptarnavimo skyrių nemokamu telefonu +370 800 200 50, interneto svetainėje www.maxima.lt/pagalba arba el. paštu klientai@maxima.lt.  

Iki gegužės 31 dienos vykdomas šių nesaugių produktų atšaukimas iš rinkos ir susigrąžinimas iš pirkėjų: 

Maxima inf. 

Diagnozuojama, kai liga jau pažengusi

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, didelė dalis žmonių, gyvenančių su virusiniais hepatitais B ir C, nežino apie savo infekciją. PSO pabrėžia, kad nepakankamas ištyrimas ir vėlyva diagnostika išlieka viena svarbiausių kliūčių veiksmingai šių infekcijų kontrolei. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) 2024 m. duomenimis, pusė ŽIV infekcijos atvejų Europos regione nustatomi pavėluotai, kai imuninė sistema jau būna pažeista. Vertinama, kad 65 proc. hepatito B ir 59 proc. hepatito C atvejų vis dar lieka nediagnozuoti. Tuo pačiu metu stebimas ryškus lytiškai plintančių infekcijų augimas: 2015 – 2023 m. sifilio atvejų skaičius padidėjo 86 proc., o gonorėjos atvejų skaičius išaugo 300 proc. 

ŽIV infekcijai, lytiškai plintančioms infekcijoms bei virusiniams hepatitams B ir C būdinga besimptomė ligos eiga. Todėl užsikrėtus ir laiku nenustačius šių infekcijų, ligos gali progresuoti, išsivystyti komplikacijos, o infekcijos perdavimo rizika kitiems išlieka net žmogui apie tai nežinant. Dėl šios priežasties reguliarus profilaktinis pasitikrinimas yra svarbus tiek ankstyvai diagnostikai, tiek infekcijų plitimo prevencijai. Gyventojams, įvertinus galimą užsikrėtimo riziką, rekomenduojama profilaktiškai pasitikrinti, o nustačius infekciją – konsultuotis su gydytojais specialistais dėl tinkamo gydymo.

Nors ŽIV infekcija šiuo metu nėra išgydoma, nuoseklus antiretrovirusinių vaistų vartojimas leidžia veiksmingai kontroliuoti ligą: sulėtina jos progresavimą, padeda išvengti AIDS stadijos, išsaugoti gerą savijautą ir darbingumą. Be to, veiksmingas gydymas sumažina infekcijos perdavimo riziką kitiems asmenims. Lietuvoje ŽIV gydymas kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Nuo virusinio hepatito B galima apsisaugoti skiepais – vaikai Lietuvoje skiepijami pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Nors vakcinos nuo hepatito C nėra, šiuolaikinis gydymas, kompensuojamas PSDF lėšomis, leidžia visiškai pasveikti nuo šios ligos. Ištyrimas dėl hepatito C pradedamas atrankiniu laboratoriniu kraujo tyrimu (anti-HCV testu), o prireikus atliekami papildomi patvirtinamieji tyrimai.

Primename, kad nemokamai pasitikrinti dėl hepatito C gali visi Lietuvos gyventojai, gimę 1945–1994 m. ir nepriskiriami rizikos grupėms, taip pat rizikos grupėms priskiriami asmenys. Dėl išsamesnės informacijos apie nemokamą hepatito C tyrimą rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Kur ir kaip galima pasitikrinti?

Pasitikrinti dėl ŽIV, LPI, hepatito B ir C galima sveikatos priežiūros įstaigose arba atliekant savikontrolės testus namuose. Anonimiškai ir nemokamai atlikti atrankinius greituosius testus bei pasikonsultuoti galima nevyriausybinėse organizacijose.  Išsamią informaciją apie ištyrimą ir vietas, kur galima pasitikrinti dėl ŽIV rasite čia:  https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/pasauline/istyrimas-del-ziv/ arba https://www.testfinder.info/?country=Lithuania&city=

NVSC specialistai pažymi, kad greituoju atrankiniu ar savikontrolės testu gautą teigiamą rezultatą privaloma patvirtinti laboratoriškai, todėl būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. 

Daugiau apie ŽIV, LPI, hepatitus B ir C galite sužinoti apsilankę NVSC svetainėje adresu  https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/ligu-aprasai-pagal-abecele/

„Europos testavimo savaitę“ inicijuoja Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras kartu su kitomis šalimis nuo 2013 metų du kartus per metus – pavasarį ir rudenį.

Daugiau informacijos apie Europos testavimo savaitę rasite čia: https://www.testingweek.eu/

NVSC inf. 

Vienas iš esminių siūlymų – kad jaunu žmogumi būtų laikomas asmuo nuo 11 iki 29 metų (imtinai), vietoje šiuo metu galiojančios 14–29 metų ribos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės teigimu, siūlomi pokyčiai atspindi šiandienos socialinę realybę ir poreikį jaunimo politikos priemones taikyti anksčiau – dar prieš paauglystėje išryškėjant socialiniams, emociniams ar ugdymosi sunkumams.

„Jaunų žmonių emociniai ir socialiniai iššūkiai prasideda vis anksčiau, todėl valstybės parama, darbas su jaunimu ir pozityvus laisvalaikio užimtumas taip pat turi pasiekti jauną žmogų anksčiau. Ankstyvoji prevencija ir saugus santykis su jaunimo darbuotoju gali padėti laiku pastebėti sunkumus, stiprinti pasitikėjimą savimi ir užkirsti kelią rimtesnėms problemoms ateityje“, – sako ministrė J. Zailskienė.

Jaunimo darbuotojų praktika rodo, kad pradėjus dirbti tik su 14 metų sulaukusiais jaunuoliais, dažnai jau tenka spręsti įsisenėjusias problemas. Tuo metu 11–13 metų amžius laikomas itin svarbiu raidos etapu – formuojasi asmens tapatybė, stiprėja bendraamžių įtaka, ryškėja emociniai bei socialiniai iššūkiai.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paauglystę apibrėžia kaip 10–19 metų laikotarpį, o ankstyvoji paauglystė prasideda jau apie 10–11 metus. Dalis Europos valstybių jaunimo politikos priemones taip pat taiko jaunesniems vaikams – Airijoje jaunimo politika apima asmenis nuo 10 metų, Jungtinėje Karalystėje – nuo 11 metų, Estijoje – nuo 7 metų.

Svarbu ir tai, kad 11 metų vaikai pereina iš pradinio į pagrindinį ugdymą, susiduria su nauja aplinka, didesniais socialiniais iššūkiais, vyresnių mokinių įtaka, didesne patyčių bei rizikingo elgesio tikimybe. Todėl šiame etape ypač svarbu užtikrinti prieigą prie jaunimo politikos priemonių, jaunimo darbuotojų palaikymo ir saugios aplinkos.

Įstatymo projekte taip pat siūloma:

• įteisinti neformalios jaunimo grupės sąvoką – tai leistų pripažinti jaunų žmonių grupes, neturinčias oficialaus statuso bei sudarytų daugiau galimybių joms įsitraukti į jaunimo politiką.

• stiprinti savivaldybių jaunimo reikalų tarybų vaidmenį – siūloma į jų veiklą įtraukti neformalias jaunimo grupes, kad daugiau jaunų žmonių galėtų dalyvauti priimant sprendimus vietos lygmeniu.

• steigti Tarpžinybinę jaunimo politikos įgyvendinimo grupę – ji užtikrintų geresnį ministerijų bendradarbiavimą ir padėtų nuosekliau koordinuoti jaunimo politikos priemones nacionaliniu mastu.

• stiprinti Jaunimo reikalų tarybą, ją perkeliant prie Vyriausybės – taryba taptų Nacionaline jaunimo reikalų taryba veikiančia prie Vyriausybės, todėl jaunimo politikos klausimai įgytų daugiau svarbos ir matomumo valstybės lygmeniu.

• aiškiau apibrėžti jaunimo politiką įgyvendinančių institucijų funkcijas – siekiant aiškesnio atsakomybių pasiskirstymo, efektyvesnio bendradarbiavimo tarp institucijų ir nuoseklesnio jaunimo politikos įgyvendinimo visoje Lietuvoje.

Su projektu galima susipažinti Lietuvos Respublikos teisės aktų informacinėje sistemoje: Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pakeitimo projektas.

Ministerija kviečia suinteresuotas institucijas, organizacijas, jaunimo atstovus ir visuomenės narius teikti pastabas bei pasiūlymus.

Sustabdžius kvietimą, prašymo forma  „Prašymas suteikti paramą būstui įsigyti (gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją) (BP-1)“ išoriniame SPIS portale yra neaktyvi. Pareiškėjai nebegali teikti prašymų.

Savivaldybės iki kvietimo sustabdymo, t. y. iki 9 val. 10 min., gautus prašymus, pateiktus kitais būdais nei per SPIS, juos suveda į SPIS.

Prašymai pateikti po 9 val. 10 min. SPIS neregistruojami, pareiškėjams nurodant jų nenagrinėjimo priežastis.

Ministerija, įvertinusi paramai būstui įsigyti skirtas lėšas bei jų poreikį pagal SPIS registruotus prašymus, atskiru raštu informuos savivaldybių administracijas apie prašymų nagrinėjimą ir pažymų apie teisę į paramą būstui įsigyti išdavimą.

Atkreipiame dėmesį, kad tinkamas kvietimo laikotarpiu prašymo pateikimas neužtikrina pažymos išdavimo. Paramos būstui įsigyti laukiančiųjų sąrašai nesudaromi. Asmenys (šeimos), kurių prašymams patenkinti lėšų neužteks, norėdami pretenduoti į paramą būstui įsigyti, turės, ministerijai paskelbus kitą kvietimą, iš naujo teikti prašymus.

KVIETIMO INFORMACIJA

Kvietimo laikotarpis: 2026 m. gegužės 19 d. nuo 9.00 val. iki 16.00 val. arba kol pasibaigia kvietimui skirtų lėšų suma.
Kvietimas sustabdytas 9 val. 10 min.

Šio kvietimo metu paramai įsigyti būstą numatoma skirti apie 5,6 mln. eurų.

Kvietimo laikotarpis
Kas gali teikti prašymus
Prašymų teikimo tvarka
Papildomi dokumentai / duomenys
Kredito suma ir subsidijos dydis
Pagrindiniai paramos būstui įsigyti žingsniai
Bendra informacija apie paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti
 

„Nealkoholiniai gėrimai, tiksliau sakant, alkoholinių gėrimų imitacija, pratina jaunimą ateityje vartoti alkoholio tūrio turinčius gėrimus, nes jie ir savo skoniu, ir kvapu, ir išvaizda primena alkoholinį gėrimą, formuoja kultūrą, kad kiekvienoje šventėje būtinai turime turėti kokį tai skystį, įsipilti į taureles, susidaužti“, – sakė pataisų iniciatorius Seimo narys  Darius Razmislevičius.

Numatoma, kad pakeitimas įsigaliotų lapkričio 1 d.

Maisto įstatymo pataisų projektui Nr. XVP-893(3) po svarstymo pritarė 66, prieš balsavo 7, susilaikė 26 Seimo nariai.

Spaudos biuro inf. 

Nustatyta, kad bendrovė neužtikrino garantuotų palūkanų gyvybės draudimo produkto priežiūros ir valdymo reikalavimų, netinkamai analizavo duomenis, o bendrovės platinami investicinio gyvybės draudimo produktai dėl netinkamo vertinimo tam tikrais atvejais neatitiko klientų poreikių. 

Bendrovė kreipėsi į Lietuvos banką dėl galimybės sudaryti administracinį susitarimą. Ji įsipareigojo tobulinti platinamus draudimo produktus orientuodamasi į vertę klientams, atlikti produktų priežiūros ir valdymo vidaus auditą bei daliai klientų iki 2026 m. gegužės 31 d. pritaikyti individualiais nuolaidas, apie kurias informuos asmeniškai. 

Įvertinęs visą informaciją, Lietuvos bankas nusprendė sudaryti administracinį susitarimą su Compensa Life Vienna Insurance Group SE, veikiančia per filialą Lietuvos Respublikoje, o už Draudimo įstatymo pažeidimus skyrė jai 250 tūkst. Eur poveikio priemonę.

Lietuvos banko inf.