Pirmuoju projektu siūloma Kultūros paso paslaugas teikti ne tik bendrajame ugdyme dalyvaujantiems mokiniams, bet ir senjorams.

Kaip teigia pasiūlymo iniciatoriai, kultūros pasas padeda didinti kultūros įstaigų, organizacijų lankomumą, skatina juos kurti naujas edukacines programas, palaikyti kultūros ir švietimo partnerystę. „Ši programa leidžia tūkstančiams Lietuvos mokinių dalyvauti kultūros renginiuose ir ugdyti savo meninius bei kūrybinius gebėjimus. Ji prisideda prie regionų kultūrinio prieinamumo gerinimo, stiprina mokinių ryšį su nacionaliniu paveldu ir skatina jaunąją kartą aktyviai dalyvauti kultūros gyvenime. Kultūros pasas Lietuvoje jau veikia daugiau nei 7 metus, tačiau jis nėra apibrėžtas įstatymiškai, ir nuolat kyla tikimybė, jog jo gali nebelikti“, – teigia projekto autoriai aiškinamajame rašte.

Antruoju projektu siūloma sudaryti galimybę Kultūros pasu pasinaudoti ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo programose dalyvaujantiems vaikams.

„Tyrimai rodo, kad ankstyvosios kultūrinės patirtys daro didelę įtaką vaikų pilietiškumo, savanorystės nuostatų ir asmenybės ugdymui. Taip pat svarbu puoselėti užsienio lietuvių vaikų, besimokančių lituanistinio švietimo įstaigose, Lietuvos kultūros pažinimą, todėl turime užtikrinti, kad Kultūros pasu galėtų naudotis ir bent jau formaliojo lituanistinio švietimo mokyklose besimokantys vaikai“, – pažymi projekto autoriai.

Šiuo metu Kultūros paso priemonės įgyvendinimas reglamentuojamas kultūros ministro ir švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais.

Savo pasiūlymus dėl pirmojo projekto piliečiai ir kiti suinteresuoti asmenys gali siųsti el. paštu priim@lrs.lt arba atidarant šią nuorodą – Siųsti pasiūlymą. Susipažinti su įstatymo projektu ir su juo susijusia informacija galima čia.

Dėl antrojo projekto pasiūlymus galima siųsti tuo pačiu el. paštu priim@lrs.lt arba atidarant šią nuorodą – Siųsti pasiūlymą. Susipažinti su įstatymo projektu ir su juo susijusia informacija galima čia. 

Kultūros pasas – tai priemonė, leidžianti moksleiviams valstybės lėšomis lankytis įvairiuose kultūros ir meno renginiuose, tokiuose kaip spektakliai, koncertai, parodos ir kitos pažintinės bei edukacinės veiklos. Moksleiviai gali naudotis kultūros ir meno paslaugomis priklausomai nuo amžiaus grupės: jie gali dalyvauti renginiuose kartu su klase ar grupe, o sulaukę 16 metų – ir individualiai. Moksleiviai kartu su mokytojais ar individualiai gali pasirinkti edukacinius renginius, atsižvelgdami į jiems skiriamas lėšas, ir savarankiškai nuspręsti, kokios srities paslaugas užsisakyti.

Šiuo metu Kultūros pasas siūlo per 5 000 įvairiausių kultūros renginių ir edukacinių užsiėmimų. 2024 m. programoje dalyvavo daugiau nei 300 000 mokinių, t. y. 87 proc. moksleivių, kuriems skiriamos Kultūros paso lėšos. Kultūros paso finansavimas šiemet, kaip ir pernai, siekia 4 mln. eurų, kurie yra paskirstomi į virtualias moksleivių pinigines po 11 eurų kiekvienai.

Kultūros paso paslaugų rinkinys, kuris sudarytas iš nustatytus kriterijus atitinkančių kultūros ir meno paslaugų, skirtų kultūros paso tikslams įgyvendinti, mokykloms, mokytojams ir mokiniams skelbiamas Kultūrinės edukacijos sistemos portale.

Visus teisės aktų projektus, dėl kurių šiuo metu laukiama piliečių pasiūlymų, galima rasti Seimo svetainėje.

Seimo Spaudos biuro inf. 

Statytojas – UAB „Rusnės žuvis“ – numato plėtoti gamybos ir sandėliavimo veiklą. Projektas rengiamas sklype, kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Lestena“, o pagal sudarytą nuomos sutartį jį valdo „Rusnės žuvis“.

Kas bus statoma?

Planuojama pastatyti vieno aukšto su antresole gamybos ir pramonės paskirties pastatą bei pagalbinį statinį. Pagrindinis gamybinis pastatas sieks beveik 3,6 tūkst. kv. m ploto, bus iki 11,7 m aukščio ir priskiriamas ypatingųjų statinių kategorijai dėl konstrukcijų sudėtingumo. Greta jo projektuojamas 99 kv. m pagalbinis pastatas.

Paskirtis ir veikla

Objekte numatyta įvairi pramoninė veikla – nuo produkcijos perdirbimo, dirbtuvių iki gamybinės laboratorijos ar įrangos, skirtos vandens organizmų auginimui ir perdirbimui. Tai reiškia, kad naujoji įmonės bazė taps vieta tiek gamybai, tiek sandėliavimui.

Viešas svarstymas

Pranešimas

Projektiniai pasiūlymai (BD)

Projektiniai pasiūlymai (SP)

Projektiniai pasiūlymai (SA)

Vizualizacijos

Viešasis susirinkimas įvyks 2025-10-20 15:00 val.

Viešasis susirinkimas vyks nuotoliniu būdu, prisijungiant per šią nuorodą ČIA. 

Tie klientai, kurie šią paslaugą užsisakė iki spalio 1 d., jau pagamintus jiems priklausančius dokumentus pasirinktu adresu gaus per kurjerį.

Migracijos departamento inf. 

Šiuo metu tokia teisė priklauso tik darbuotojams, kurių darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės pagal Darbo kodekso 57 straipsnį arba darbdavio bankroto atveju pagal Darbo kodekso 62 straipsnį.

Pagal galiojančią tvarką, teisę į ilgalaikio darbo išmoką įgyja darbuotojai, kurie atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai yra išdirbę pas tą patį darbdavį daugiau kaip 5 metus. Ši sąlyga išliktų nepakitusi.

Siūlymas praplėsti teisę į ilgalaikio darbo išmoką darbdavio mirties atveju, iš esmės prilyginamas atvejui, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Kadangi darbuotojai tokioje situacijoje netenka darbo dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių, siekiama jiems užtikrinti didesnes socialines garantijas bei apsaugą. 

Įstatymo pakeitimui dar turės pritarti Seimas. Numatoma, kad jis įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d. 

Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuras

Nauji ribojimai ir asfalto klojimo planai

Pavasario ir Tvenkinio gatvėse vykdomi darbai apima ne tik kelio dangos remontą, bet ir šaligatvių įrengimą. Iki spalio 7 d. galios laikina eismo organizavimo schema. Eismo ribojimai bus taikomi tik šviesiu paros metu – darbo dienomis nuo 7:00 iki 18:00 val. Rangovas įsipareigoja užtikrinti pravažiavimą avarinėms tarnyboms.

Svarbiausias pokytis numatomas nuo 2025 m. spalio 3 d. iki spalio 7 d., kai bus planuojami asfalto dangos įrengimo darbai Pavasario gatvėje. Šiuo laikotarpiu gali kilti papildomų nepatogumų transporto eismui, tačiau statybų metu užtikrinamas pravažiavimas avarinėms tarnyboms.

Gyventojų nuoskaudos dėl lėto tempo ir pavojų kelyje

Kelio tvarkymo darbai Šveicarijos seniūnijoje buvo pradėti dar rugsėjo pradžioje, o apie pirmuosius eismo ribojimus skelbta rugsėjo 3-iąją. Tuomet buvo numatyta, kad eismas bus ribojamas nuo rugsėjo 5 d. iki 19 d. Tačiau, kaip rodo ir gyventojų rugsėjo 5-ąją publikuotas laiškas „Kiek dar Šveicarijos gyvenvietėje lauksime (ne)laimės?“, darbai vyko lėtai, o prasidėjus rudeniui, anot gyventojų, apskritai sustojo.

„Šią vasarą Šveicarijos gyvenvietėje <...> buvo pradėti ilgai laukti kelio darbai, susiję su šaligatvio pėstiesiems įrengimu. Deja, net ir esant palankioms orų sąlygoms darbai buvo vykdomi labai lėtai, o prasidėjus rudeniui išvis sustojo, priverčiant gyventojus ir poilsiautojus keliauti pavojingai tarsi veiksmo trileryje“, – rašė Šveicarijos seniūnijos gyventojai.

Laiške buvo pabrėžiama, kad dėl lėto darbų tempo susidarė pavojingos eismo sąlygos Pavasario ir Tvenkinio gatvėse, kurios yra intensyviai naudojamos tiek transporto priemonių, tiek pėsčiųjų ir dviratininkų. Gyventojai kritikavo tai, kad nebuvo įrengtas tinkamas, tamsiuoju paros metu šviečiantis ženklinimas, informuojantis apie kelio remontą ir eismo organizavimą, o gyvenvietėje neužtikrintos efektyvios greičio ribojimo priemonės. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad prasidėjus rugsėjui šiomis gatvėmis į mokyklas didelį atstumą tiesiog važiuojamąja dalimi eina vaikai, o sunkiasvorė technika ir leistiną greitį viršijantys poilsiautojai kelia dar didesnį pavojų. Išjungus gatvės apšvietimą ir apaugus pakeles medžiais bei krūmais, matomumas tampa prastas. Visą laišką skaitykite ČIA. 

Apšvietimas, suoliukai 

Šių kelio remonto darbų metu numatyta ne tik atnaujinti dangą ir įrengti šaligatvius, bet ir pasirūpinti infrastruktūra – įrengti apšvietimą (atramas ir šviestuvus), suoliukus, šiukšlių dėžes ir apsaugines pėsčiųjų tvoreles. Tai turėtų iš esmės pagerinti gyvenvietės estetiką ir gyventojų saugumą.

Gyventojų laiške taip pat buvo keliamas klausimas dėl viešojo transporto susisiekimo galimybių ne tik iki Šveicarijos gyvenvietės centro, bet ir tolimesnių seniūnijos vietovių, atsižvelgiant į nuolat augantį gyventojų skaičių ir kasdienį keliavimą į mokyklas ir darbus.

Nors darbai Šveicarijoje sukelia daug nepatogumų, tikimasi, kad galutinis rezultatas atpirks laikiną diskomfortą ir užtikrins saugesnes bei patogesnes susisiekimo sąlygas.

Paprastesnis procesas – mažiau rūpesčių  

Iki šiol, perdavus eksploatuoti netinkamą transporto priemonę, ją išregistruoti reikėjo papildomai – atvykus į „Regitros“ padalinį arba internetu. Nuo šiol procesas tampa itin paprastas – užteks perduoti nebenaudojamą transporto priemonę atliekų tvarkytojui, kuris panaikins transporto priemonės SDK ir ji bus automatiškai išregistruota.  

„Šis pokytis reiškia, kad transporto priemonių naudotojams nebereikės rūpintis, kaip ir kada pateikti sunaikinimo deklaraciją – viską už juos atliks utilizavimo įmonė. Procesas tampa patogesnis, aiškesnis ir sklandesnis, o tai ne tik mažina biurokratinę naštą, bet ir padeda užtikrinti tikslesnius duomenis apie utilizuojamas transporto priemones. Be to, tikimės, kad tai paskatins daugiau žmonių utilizuoti nebenaudojamus automobilius ir skatins tvarumą“, – sako „Regitros“ Transporto priemonių registracijos paslaugų skyriaus vadovė Renata Šostakienė.

Gerės duomenų kokybė ir skaidrumas  

Pasak specialistų, naujoji tvarka padės užtikrinti didesnį perduodamų transporto priemonių apskaitos tikslumą ir sumažins piktnaudžiavimo rizikas. Dėl aiškiai apibrėžto proceso didės tvarkytojų atsakomybė, o duomenys apie sunaikintas transporto priemones bus patikimesni.

„Anksčiau pasitaikydavo atvejų, kad klientai pamiršdavo pateikti sunaikinimo deklaracijas arba nežinodavo, kad turi gauti tokį dokumentą. Dabar tokių situacijų išvengsime, nes „Regitra“, gavusi reikiamą informaciją, automatiškai išregistruos utilizuoti atiduotas transporto priemones. Tokiu būdu paprastės procedūros tiek klientui, tiek utilizavimo įmonei, o kartu turėsime patikimesnius duomenis“, – priduria R. Šostakienė.

Svarbu pasirinkti licencijuotą tvarkytoją

„Regitra“ primena, kad norint pasinaudoti šiuo supaprastintu procesu, transporto priemonę būtina perduoti licencijuotai atliekų tvarkymo įmonei. Tik tokiu atveju galima būti tikram, kad visi žingsniai – nuo priėmimo iki duomenų suvedimo, bus atlikti tinkamai, o transporto priemonė bus išregistruota be papildomų veiksmų iš savininko pusės.

Nutarimu 5,5 hektaro valstybinės miško žemės plotas bus pritaikytas karinės infrastruktūros plėtrai. Šiame žemės sklype numatoma karinė infrastruktūra Lietuvos kariuomenės ir Vokietijos brigados poreikiams užtikrinti. Planuojama vystyti administracinę, logistinę ir operacinę infrastruktūrą – štabus, kareivines bei kitus logistinius objektus.

Nutarimas suteikia teisinį pagrindą statyti pastatus, tiesti kelius, įrengti karinius objektus bei plėtoti kitus krašto apsaugos reikmėms reikalingus objektus.

KAM inf. 

Lietuvos mokyklos ir darželiai ir šiais mokslo metais kviečiami jungtis prie „Maisto banko“ iniciatyvos „Pasirašyk geriems darbams“ ir padovanoti gerumą tiems, kuriems jo labiausiai reikia. Spalio 13–17 d. vyksiančios mokyklų akcijos metu kiekviena ugdymo įstaiga galės prisidėti rinkdama ilgo galiojimo maisto produktus savo bendruomenėje, o visi surinkti produktai pasieks stokojančius žmones visoje Lietuvoje.

Pavasarį vykusioje pirmojoje „Pasirašyk geriems darbams“ mokyklų akcijoje dalyvavo net 274 mokyklos, kurios kartu paaukojo 54850 vienetų ilgo galiojimo maisto. Šįkart tikimasi dar didesnio įsitraukimo – organizatoriai pabrėžia, kad prie akcijos kviečiamos prisijungti ne tik mokyklos, ar darželiai, bet ir kitos švietimo bendruomenės.

„Pavasarį pamatėme, kiek daug gali ir kaip stipriai prisidėti prie socialinių problemų spendimo nori mokyklų bendruomenės, už jų gerumą esame be galo dėkingi. Lygiai taip pat, būtent iš švietimo įstaigų išgirdome, jog tokių akcijų norėtųsi daugiau ir dažniau. Padarę pirmą žingsnį mokykloje, vaikai drąsiau įsitraukia ir į kitas pilietines ar socialines veiklas, tad šis projektas tampa nepaprastai svarbiu ne tik „Maisto banko“ globojamiems žmonėms, bet ir visai Lietuvai,“ – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Skurdas – vis dar šalia mūsų

Lietuvoje su skurdo rizika susiduria kas penktas šalies gyventojas. Tarp jų senjorai, vieniši tėvai, negalią turintys žmonės, daugiavaikės šeimos. Daugeliui šių žmonių net pagrindinių maisto produktų įsigijimas tampa iššūkiu. Ilgo galiojimo produktai tampa saugumo garantu, leidžiančiu užtikrinti, kad rytoj bus ką padėti ant stalo.

„Kasdien mūsų atiduotuvėse žmonės pasiima paskutinę dieną galiojančių produktų, tačiau ilgo galiojimo maisto nuolat trūksta. Ypač tose vietovėse, kur parduotuvė sunkiai pasiekiama ir kur mums perteklinį maistą sekasi surinkti sunkiau. Tai dažniausiai regionai. Tad ši akcija išties padeda užpildyti lentynas ir suteikia žmonėms daugiau ramybės“, – sako S. Gurevičius.

Kaip prisijungti prie akcijos „Pasirašyk geriems darbams“?

Registracija: nuo spalio 1 d. iki spalio 13 d.m „Maisto banko“ svetainėje - Pasirašyk geriems darbams - „Maisto banko“ akcija tavo MOKYKLOJE! - „Maisto bankas“.

Akcija: spalio 13–17 d. kiekvienoje užsiregistravusioje mokykloje ar darželyje.

Rekomenduojama rinkti: aliejų, kruopas, makaronus, konservus, miltus, arbatą, sausus pusryčius, konservuotas ar užpilamas sriubas ir kitus ilgo galiojimo produktus. Priimti namuose ruošto maisto organizacija negali.

Visoms dalyvaujančioms įstaigoms bus pateikta vizualinė medžiaga bei instrukcijos.

Kviečiame prisijungti prie gerumo bangos ir parodyti, kad rūpestis kitu tai vertybė, kurią galima ugdyti kartu.

Daugiau informacijos ir registracija - www.maistobankas.lt

Tačiau tai puikus priminimas gyventojams, gyvenantiems 100 km nuo Astravo ir dar neatsiėmusiems jiems priklausančio kalio jodido, nebeatidėlioti ir jį pasiimti, kadangi apie pusė vis dar to nepadarę.  

„Mus pasiekia informacija, kad gyventojai sunerimo ir suskubo į vaistines pasirodžius klaidinančiai informacijai dėl esą galimo pavojaus Lietuvos gyventojams dėl situacijos Zaporižioje.  Tad norime nuraminti, kad jokio radiacinio pavojaus dėl šios situacijos mūsų šalyje nėra ir negali būti, tad ir kalio jodido tablečių pirkti nebūtina“, - sako sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.  

Nėra priežasčių nuogąstauti 

 Kaip jau šią savaitę paaiškino Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) ekspertai, visi Ukrainos branduoliniai objektai nuo Lietuvos yra nutolę dideliu atstumu, todėl net ir incidento ar branduolinės avarijos atveju nebūtų reikšmingo radiologinio poveikio Lietuvos gyventojams.  

Inspekcijai antrina Radiacinės saugos centro specialistai: dėl didelio atstumo, aplinkoje pasklidusios radioaktyviosios medžiagos išsisklaido ir mažėja jų koncentracija, atitinkamai ir galimas aplinkos radioaktyvusis užterštumas bei poveikis gyventojams.  

Kaip papildo VATESI atstovai, net jei ir įvyktų incidentas būtent Zaporižios atominėje elektrinėje, jis būtų tik lokalaus pobūdžio.  

SAM atkreipia dėmesį, kad kalio jodidas skydliaukės apsaugai vartotinas tik 100 km atstumu nuo įvykio vietos, o visi Ukrainos branduoliniai objektai nutolę gerokai toliau.  

Proga atsiimti, kam iš tiesų aktualu  

Viceministras primena, kad Lietuvos gyventojai, gyvenantys 100 km spinduliu nuo artimiausios mums, Baltarusijos atominės elektrinės, yra aprūpinti kalio jodidu. Tačiau apie pusė jų vis dar neatsiėmė jiems priklausančio preparato: „Dar neatsiėmusieji kalio jodido – neatidėliokite, neprisirišant prie šių dienų įvykių. O visiems kitiems turėti su savimi kalio jodido nereikia.“ Kur atsiimti ir kaip jis vartojamas, galima skaityti čia.  

SAM atkreipia gyventojų dėmesį, kad skydliaukės apsaugai branduolinės avarijos atveju netinkami vartoti vaistinėse parduodami spiritiniai jodo tirpalai ar jodo purškalai, taip pat maisto papildai su jodu, nes jie neapsaugotų skydliaukės. O spiritinis jodo tirpalas apskritai yra skirtas tik išoriniam vartojimui – tepti ant odos, jodo burnos gleivinės purškalai skirti gerklės ligoms gydyti. Šių preparatų veiklioji medžiaga yra ne kalio jodidas, o tiesiog jodas, kuris yra stipriai oksiduojančiai ir toksiškai veikianti medžiaga, galinti sukelti cheminių audinių nudegimų ir apsinuodijimą, todėl jokiais būdais jo negalima gerti, net ir skiedžiant vandeniu.  

Kalio jodido tabletės vartojamos tik Sveikatos apsaugos ministerijai rekomendavus, jei įvyksta branduolinė avarija veikiančioje atominėje elektrinėje. Per anksti arba per vėlai suvartotos tabletės neužtikrintų reikiamos skydliaukės apsaugos, o pavartojus kitu nei rekomenduojama laiku gali būti net ir žalinga.  

Radiacinės saugos centro specialistai nuolat (24/7) stebi radiacinį foną Lietuvoje. Jis nepakitęs.  

Gyventojai foninės gamtinės jonizuojančiosios spinduliuotės matavimų duomenis gali stebėti RSC interneto svetainėje, pasirinkę aktyvią nuorodą „Radiacinis fonas Lietuvoje“. 

SAM Komunikacijos skyrius 

2024 m. Lietuvoje oficialiai nustatyta ir užregistruota 516 profesinių ligos atvejų (2023 m. – 469). Moterims nustatytų profesinių ligų skaičius išaugo 45,8 proc. – nuo 118 iki 172, o vyrų atvejų sumažėjo 1,9 proc. – nuo 351 iki 344. 

(2024 m. profesinių ligų atvejai tik moterims nustatyti 6–iose iš 40 savivaldybių: Jonavos r. (12 atvejų), Vilniaus r. (9 atvejai), Prienų r. (5 atvejai) Klaipėdos m. (2 atvejai) savivaldybėse, bei Ukmergės r. ir Panevėžio r. savivaldybėse – po vieną atvejį.)

„Profesinės ligos yra viena svarbiausių darbuotojų sveikatos problemų, ypač apdirbamosios gamybos, žemės ūkio ir statybos sektoriuose, kur biomechaniniai ir fizikiniai veiksniai labiausiai lemia ligų atsiradimą, – sako Higienos instituto Profesinės ir aplinkos sveikatos centro patarėja, laikinai einanti centro vadovo pareigas, Olita Kriukovienė. – Tiksli statistika leidžia identifikuoti rizikingiausias profesijas ir amžiaus grupes, stebėti ligų dinamiką savivaldybėse ir visoje šalyje, bei planuoti prevencijos priemones, tokias kaip darbo vietos ergonomikos gerinimas, fizinio krūvio reguliavimas ir pakartotinių judesių mažinimas, siekiant sumažinti profesinių ligų paplitimą.“  

Profesinių ligų registro duomenimis, 2024 m. didžiausia dalis profesinių ligų atvejų nustatyta apdirbamosios gamybos (22,9 proc.), žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (15,3 proc.), statybos (14,3 proc.) sektoriuose, transporto ir saugojimo srityje atvejų skaičius sudarė 11,8 proc. 

(Paslaugų sektoriaus darbuotojams ir pardavėjams daugiausia profesinių ligų atvejų nustatyta Telšių r. (15 atvejų, 26 proc. visų šioje grupėje nustatytų atvejų), Kauno m. ir Jonavos r. savivaldybėse, atitinkamai 14 atvejų (25 proc.) ir 12 atvejų (21 proc.) 

2024 m. daugiausiai profesinių ligų atvejų (324 atvejai, 62,8 proc. visų nustatytų atvejų) sukėlė biomechaniniai (ergonominiai) veiksniai, tokie kaip darbo poza, reikalaujanti nuolatinės raumenų įtampos, krovinių pernešimas ir kėlimas, ir kiti įtampos veiksniai. Antra pagal dažnumą profesinių ligų priežasčių grupė – fizikiniai veiksniai (mechaniniai virpesiai, girdimi ir negirdimi garso impulsai, triukšmas), kurie sudarė 36,2 proc. visų nustatytų atvejų. Biologiniai ir pramoniniai veiksniai bendrai tesudarė 1 proc. visų nustatytų profesinių ligų atvejų, atitinkamai 0,6 proc. ir 0,4 proc. Profesinių ligų dėl cheminių veiksnių nustatyta nebuvo.   

2024 m. profesinių ligų atvejai nustatyti 40-yje Lietuvos savivaldybių. Didžiausias profesinių ligų atvejų skaičius kaip ir 2023 m., nustatytas Telšių r. sav. – šioje savivaldybėje rodiklis per metus padidėjo nuo 423,3 iki 561,4 atvejo 100 tūkst. užimtų gyventojų. Antroje vietoje – Pakruojo r. sav., kurioje per metus rodiklis padidėjo beveik dvigubai, t. y. nuo 214,3 iki 432,1 atvejų 100 tūkst. užimtų šios savivaldybės gyventojų. Mažiausias atvejų skaičius nustatytas Klaipėdos m. (2,4 atvejai 100 tūkst. užimtų gyventojų), Vilniaus m. (2,9 atvejai 100 tūkst. užimtų gyventojų), Ukmergės r. ir Panevėžio r. (po 6,3 atvejo 100 tūkst. užimtų gyventojų) savivaldybių gyventojams.   

Apžvelgus profesinių ligų atvejų pasiskirstymą pagal amžiaus grupes, daugiausia atvejų (81 proc. visų nustatytų atvejų) nustatyta 55 m. ir vyresniems asmenims: 55–59 m. amžiaus grupei priklausiantiems asmenims nustatyta 110 atvejų (21,3 proc. visų nustatytų atvejų); 60–64 m. amžiaus grupei priklausantiems – 235 atvejai (45,5 proc. visų nustatytų atvejų).  

Platesnė apžvalga pateikiama Higienos instituto naujausiame leidinyje „Profesinės ligos Lietuvoje 2024 m.“ (atsisiųsti leidinį čia), kuriame pateikiami duomenys apie profesinių ligų paplitimą, jų priežastis ir pokyčius, lyginant su ankstesniais metais šalies bei savivaldybių mastu. 

Higienos instituto inf. 

Šių metų birželį Lietuvos Respublikos Seimui priėmus pensijų sistemos pakeitimus, nuo 2026 m. ji taps lankstesnė – bus galima atsiimti dalį lėšų ar ilgesniam laikotarpiui sustabdyti įmokas. Kartu su didesnėmis galimybėmis ateina ir didesnė atsakomybė – galvojant apie finansinę ateitį, stabilesnes pajamas senatvėje užtikrina ne tik „Sodra“, bet ir papildomi finansiniai sprendimai.  

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu atlikta kompanijos „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad didžioji dalis dabar II pakopoje papildomai kaupiančių lietuvių šią atsakomybę puikiai supranta.   

„Apklausos rodo, kad daugiau nei trečdalis (36 proc.) žmonių tvirtai apsisprendę nieko nekeisti – kaip kaupė II pakopoje, taip ir toliau kaups. Tačiau ne mažiau svarbu, kad penktadalis respondentų (20 proc.) dar nėra priėmę sprendimo, o tai reiškia, jog reformos rezultatai dar gali kisti“, – situaciją apžvelgia LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.   

Patogumas pirmoje vietoje   

Apklausos rezultatai atskleidė, kad svarbiausia priežastis, dėl kurios žmonės nusprendę tęsti kaupimą II pakopoje, yra patogumas. Net 55 proc. respondentų pabrėžė, jog labiausiai juos motyvuoja tai, kad lėšos būsimai pensijai auga automatiškai, nereikalaujant jokio papildomo įsitraukimo ar sudėtingų sprendimų.  

„Tai, kad daugiausia žmonių kaip svarbiausią priežastį išskiria patogumą, nėra atsitiktinumas – žmonės vertina paprastumą. II pakopa sukurta taip, kad žmogui nereikėtų kasdien rūpintis finansų rinkomis ar priimti sudėtingų investicinių sprendimų – už jį tai daro profesionalūs fondų valdytojai. Toks mechanizmas suteikia ramybės – žmogus žino, kad kaupimas vyksta nuolat ir nuosekliai, todėl ateities finansinis pagrindas formuojasi tarsi savaime. Kitaip tariant, žmogus gali susitelkti į savo darbą, šeimą, gyvenimą čia ir dabar, o kaupimo procesas vyksta fone prižiūrint ekspertams“, – pabrėžia T. Gudaitis.  

Valstybės indėlis – svarbus motyvas   

Antroje vietoje tarp motyvų, skatinančių gyventojus tęsti kaupimą II pakopoje, yra 1,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio siekianti valstybės paskata, kuri 2025 metais sieks 364 eurus. Net 41 proc. respondentų pabrėžė, kad jiems itin svarbi galimybė prie asmeninių įmokų gauti valstybės indėlį. Tai rodo, kad žmonės tikrai vertina ir papildomą finansinę naudą, kuri tiesiogiai didina jų būsimą pensiją.  

„Kai žmogus mato, kad prie jo asmeninių įmokų, skirtų būsimai pensijai, prisideda ir valstybė, tai tampa stipriu paskatinimu kaupti nuosekliai. Iš esmės tai reiškia, kad už kiekvieną žmogaus finansiškai saugesnei senatvei atidėtą eurą jis gauna papildomą naudą iš valstybės, o tai tiesiogiai virsta didesne pensija ateityje“, – sako LIPFA vadovas.  

Pasak jo, tai labai svarbu, nes be papildomo kaupimo būtų sunku pasiekti ir valdžios atstovų įvardintą tikslą – kad ateityje Lietuvos gyventojo pensija sudarytų ne mažiau kaip 70 proc. jo gaunamo atlyginimo.  

Finansinį saugumą labiau vertina moterys   

Be patogumo ir valstybės paskatos, nemažai žmonių II pakopoje apsisprendę kaupti toliau dėl to, kad jie kaupimą suvokia kaip būdą užsitikrinti finansinį saugumą ateityje. Net trečdalis apklaustųjų (33 proc.) teigė, jog juos labiausiai motyvuoja didesnių pajamų senatvėje perspektyva. O 27 proc. respondentų pabrėžė, kad jiems svarbu tai, kad kaupiant II pakopoje nereikia turėti specifinių žinių apie investavimą ar finansų rinkas. Taip pat dalis respondentų vertina ir papildomus mechanizmus, pavyzdžiui, pagal amžių automatiškai keičiamą investavimo strategiją (20 proc.) bei galimybę gauti didesnę grąžą nei indėliuose (21 proc.).   

II pakopos patogumą, kai pensijos kaupimu nebereikia rūpintis papildomai, apklausoje dažniau pabrėžė moterys (59 proc.), palyginti su 52 proc. vyrų. Pastarieji dažniau įžvelgia privalumą, kad, kaupiant II pakopoje, nereikia turėti specifinių žinių apie investavimą – šį aspektą minėjo trečdalis vyrų ir vos 18 proc. moterų. 1,5 proc. valstybės prisidėjimas svarbesnis aukštesnį išsilavinimą turintiems ir didesnes pajamas gaunantiems gyventojams.   

Valstybės paskatos aktualumas nežymiai buvo svarbesnis vyrams: 43 proc., palyginti su 39 proc. moterų. Tuo tarpu finansinį saugumą ir didesnių pajamų užtikrinimą senatvėje šiek tiek labiau vertina moterys – 36,5 proc., lyginant su 30 proc. vyrų.   

Šiuo metu II pensijų sistemos pakopoje yra apie 1,403 mln. Lietuvos gyventojų. Bendras jų sukauptas turtas rugpjūčio pabaigoje siekė apie 9,79 mlrd. eurų.   

Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojus apie jų dalyvavimą II pensijų sistemos pakopoje ir apie priežastis, labiausiai skatinančias joje likti, apklausė liepos 18-25 dienomis. Apklausoje dalyvavo 1009 respondentai iš visos Lietuvos, nuo 18 iki 75 metų amžiaus.  

 LIPFA inf. 

Tabako gaminiai buvo naikinami pasitelkiant smulkinimo aparatą — specialistų teigimu, tai vienas efektyviausių ir saugiausių būdų sunaikinti konfiskuotą tabako produkciją. Visos naikinimo procedūros vyko laikantis saugos reikalavimų. Prieš pradedant naikinimą muitinės pareigūnai patikrino plombas ir įsitikino, kad jos nepažeistos. Po to krovinys buvo iškrautas ir atliktas vizualinis patikrinimas, siekiant užtikrinti, kad visi gaminiai būtų iškrauti. Atsakingi darbuotojai suskaičiavo pakuotes; patvirtinus jų kiekį, buvo duotas leidimas pradėti naikinimo procedūrą. 

Tabako gaminiai naikinami taikant organizacinių ir technologinių priemonių visumą: jie susmulkinami, supjaustomi, sulaužomi, sumaigomi ar kitaip padaromi visiškai netinkamais vartoti pagal tiesioginę paskirtį. Po sunaikinimo susidariusios atliekos sumaišomos su kitų biologinių ar cheminių medžiagų atliekomis arba sudeginamos. Paslaugos teikėjai įsipareigoja negrįžtamai padaryti tabako gaminius netinkamais vartoti, o galutinį produktą panaudoti aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu. 

Svarbu pažymėti, kad sulaikytos kontrabandinės prekės Lietuvos muitinėje naikinamos tik teismui baudžiamojoje ar administracinėje byloje priėmus atitinkamą sprendimą. Tai užtikrina teisinį proceso skaidrumą ir teisėtumą. 

Kviečiame prisidėti prie kovos su kontrabanda 

Lietuvos muitinės pareigūnai kviečia prie kovos su kontrabanda ir visuomenės saugumo užtikrinimo prisijungti visus neabejingus piliečius. Informaciją apie nusikalstamas veikas galima pranešti visą parą, taip pat poilsio ir švenčių dienomis nemokamu Muitinės departamento pasitikėjimo telefonu 0 800 555 44 arba elektroniniu paštu pasitikek@lrmuitine.lt. 

Jūsų indėlis yra neįkainojamas siekiant kurti saugesnę ir skaidresnę visuomenę. 

Muitinės departamento inf. 

Pasaulinė ir Lietuvos statistika rodo, kad namų ūkiuose susidaro apie 60 proc. visų maisto atliekų ir šie skaičiai auga. Todėl ne tik šiandien, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos paskelbtą Tarptautinę informuotumo apie maisto švaistymą ir jo praradimus dieną, bet ir kasdien turime ieškoti būdų, kaip sumažinti maisto švaistymą.

Europos Sąjungos 2022 m. duomenimis,  vienam ES gyventojui per metus vidutiniškai tenka po 132 kg maisto atliekų, o Lietuvos gyventojui dar daugiau – 140, iš jų maždaug 86 kg kiekvienas mūsų išmetame namų ūkyje.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2023 m. Lietuvoje susidarė apie 414 tūkst. tonų maisto atliekų ir, palyginti su 2022 m., šis skaičius išaugo maždaug 17 tūkst. tonų arba 4,2 proc. Namų ūkiuose 2023 m. susidarė apie 247 tūkst. tonų maisto atliekų, pirminės gamybos sektoriuje – 82 tūkst., perdirbimo ir gamybos – 54 tūkst., mažmeninės prekybos ir kituose maisto paskirstymo sektoriuose – 27 tūkst., o viešojo maitinimo sektoriuje – apie 4 tūkst. tonų maisto atliekų.

Maisto švaistymo problema aktuali ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Jungtinių Tautų Aplinkos programos (UNEP) vertinimu, 2022 m. buvo iššvaistyta apie 19 proc. viso pagaminto maisto – tai prilygsta 1,05 mlrd. tonų maisto atliekų. Tai įspūdingi maisto švaistymo kiekiai, nes net 28,9 proc. pasaulio gyventojų – 2,33 mlrd. žmonių – susiduria su maisto trūkumu.

Maisto išmetimas – ir didžiulė aplinkosauginė problema. Maisto nuostoliai ir atliekos sudaro 8–10 proc. visų pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų.

Kovodamas su maisto švaistymu, šiemet Europos Parlamentas pritarė Atliekų direktyvos pataisoms. Jos įpareigos ES valstybes iki 2030 m. 10 proc. sumažinti maisto atliekų kiekį perdirbimo ir gamybos sektoriuje ir 30 proc. – vienam gyventojui tenkantį maisto atliekų kiekį mažmeninės prekybos ir namų ūkio sektoriuose, palyginti su 2021–2023 m. vidurkiu.

Lietuvoje irgi imamasi priemonių kovojant su maisto švaistymu. Šiandien maisto prekių parduotuvėse jau galima pigiau įsigyti produktų, kurių etiketėse minimalus tinkamumo vartoti terminas „Geriausias iki...“ jau yra pasibaigęs. Taip pat pigiau parduodami ir specialiai paženklinti produktai, kurių vartojimo terminas „Tinka vartoti iki...“ baigiasi šiandien ar po kelių dienų.

Visada reikia skaityti produktų etiketes, nes 10 proc. maisto švaistymo yra susiję būtent su maisto ženklinimu. „Geriausias iki...“ galiojimo terminas nurodo iki kada produktas išlaiko savo geriausias kokybines savybes ir jeigu jis neturi pelėsio ar pašalinio kvapo, jo pakuotė be defektų, dar yra tinkamas vartoti ir po šio termino pasibaigimo.

Namų virtuvėje taip pat galima taupiai elgtis su maisto likučiais – internete gausu patarimų, kaip panaudoti produktus iki galo, ir iš jų paruošti gardžius patiekalus. Kai kuriuos maisto produktus galima užšaldyti, jų galiojimas bus ilgesnis. Į parduotuves reikėtų eiti su išankstiniu prekių sąrašu ir nepirkti naujų ir trumpo galiojimo produktų impulsyviai, pamačius jų patrauklią kainą.

Tokie įpročiai padeda ne tik tausoti gamtą, bet ir sumažinti kasdienes išlaidas. Be to, daugelyje Lietuvos savivaldybių sudarytos galimybės rūšiuoti virtuvės atliekas, todėl maisto likučiai turi būti tvarkomi tvariai.

Pasak projektui vadovavusios ilgametės sveikatos sistemos duomenų analitikės Vaidos Morkvėnienės, tai buvo pirmas Valstybinės ligonių kasos projektas, kuriame kartu dirbo kompetentingi Valstybės duomenų agentūros, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), Valstybinės ligonių kasos (VLK) ir Higienos instituto specialistai. Projekto metu buvo sujungti įvairūs duomenys iš skirtingų informacinių sistemų bei pateikti vienoje platformoje.

Pacientai, naudodamiesi švieslente, gali palyginti gydymo įstaigų teikiamų paslaugų kokybę, pavyzdžiui, mirties riziką susirgus insultu arba plaučių uždegimu konkrečioje įstaigoje, matyti kitų pacientų atsiliepimus. Gydymo įstaigos švieslentėje savo veiklos rezultatus gali palyginti su kitomis įstaigomis savivaldybės, regiono ar visos šalies mastu.

Pasak sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės, „rodiklių švieslentė yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos veidrodis, atspindintis viešųjų įstaigų veiklos rezultatus, ir sveikatos priežiūros kokybės vertinimo įrankis, skirtas kokybei gerinti bei sistemai valdyti“.

Jau veikia sukurta centralizuota platforma, kurioje šiandien yra net 95 rodikliai, kurie buvo atrinkti iš kelių šimtų sveikatos sistemoje skaičiuojamų rodiklių. Rodiklių gausoje atsirinkti svarbiausius ir reikšmingiausius padėjo SAM Strategijos departamento direktorė švieslentės pradininkė Raimonda Janonienė. 

Šiandien švieslentė pasiekiama visiems vartotojams interneto adresu https://rodikliai.vlk.lt

Dar balandį surengtos švieslentės demonstracinės versijos testavimo dirbtuvės subūrė gydymo įstaigų atstovus, institucijų ekspertus ir duomenų analitikus. Jie pateikė siūlymų, padėjusių patobulinti sistemą.

Švieslentę išbandė didžiųjų gydymo įstaigų VUL Santaros klinikų, LSMU Kauno klinikų, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, Nacionalinio vėžio centro, Utenos ligoninės, Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės, Vilniaus rajono ir Alytaus poliklinikos, Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro ir kitų įstaigų atstovai.

Valstybinės ligonių kasos kartu su partneriu Valstybės duomenų agentūra įgyvendintas 2,2 metus trukęs projektas yra dalis 2022–2030 m. plėtros programos, kurią administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pagal pažangos priemonę Nr. 11-002-02-11-01 „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“. Projektas buvo finansuojamas 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bei Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis. Jam buvo skirta 408 253,79 Eur.

VLK inf. 

Nuo 2020 m. šis keliautojų maratonas įtraukė šimtus šeimų, draugų kompanijų, pavienių entuziastų. Šį iššūkį yra įveikusi ir JAV ambasados komanda Lietuvoje, parodydama gražų tarptautinį pavyzdį, kaip galima pažinti šalį per jos saugomas gamtos vertybes. Beje, Jungtinėse Amerikos Valstijose yra labai populiarus jų nacionalinių parkų pasas.

Kelionė su tikslu: surink antspaudus, laimėk dovanas

Keliautojai ir šiais metais kviečiami aplankyti 5 nacionalinius ir 30 regioninių parkų, kuriuose galima gauti specialų parkų antspaudą į Saugomų teritorijų pasą – mažą, bet prasmingą žymę apie apsilankymą. Tiems, kas surinks visus 35 antspaudus, beliks atvykti į Nacionalinį saugomų teritorijų lankytojų centrą Vilniuje ir pasiimti prizą  – knygą apie saugomas teritorijas. O įsigijusiems ir savanorišką metinį lankytojo bilietą – dar ir suvenyrą.

Primenama, kad jeigu atvykstate į lankytojų centrą ne darbo metu, tuomet antspaudėlį ar QR kodą rasite šalia lankytojų centro. 

Pasas – popierinis ar skaitmeninis? Rinkis, kas patogiau!

Nors daugelis keliautojų pamėgę klasikinį popierinį Saugomų teritorijų pasą, kurį galima pasiimti lankytojų centruose ar patiems atsispausdinti, šiemet laukia moderni naujiena – skaitmeninis pasas, sukurtas bendradarbiaujant su kelionių portalu PamatykLietuvoje.lt.

Prie kiekvieno nacionalinio ar regioninio parko lankytojų centro rasi QR kodą. Reiktų mobiliame telefone atsidaryti skaitmeninę paso versiją: https://bit.ly/stPasas ir prisijungti prie sistemos, naudojant savo paskyrą. Skaitmeninio paso puslapyje surask savo lankomo parko lankytojų centrą bei spausk mygtuką „Skenuoti”, esantį šalia lankomo lankytojų centro. Kartok šiuos veiksmus kiekviename aplankytame nacionaliniame ir regioniniame parke. Tai puikus pasirinkimas tiems, kas mėgsta turėti viską telefone!

Lankytojų centrai – vartai į gamtos ir kultūros pažinimą

Kelionę po saugomas teritorijas kviečiame pradėti nuo lankytojų centrų, kurie stebina modernumu ir ekspozicijų kūrybiškumu.

Didžiausia šių metų naujiena – naujai atidarytas Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centras Juodkrantėje. Ekspozicija „Sukurta vėjo, smėlio ir vandens“ kviečia susipažinti su Kuršių nerijos gamta, kultūra ir žmogaus bei gamtos sąveika – visa tai perteikta šiuolaikiškai, interaktyviai ir pritaikyta šeimoms su vaikais.

Taip pat keliautojai negali praleisti ir Žemaitijos nacionalinio parko centro Plateliuose, kur galima „nerti“ į ežero gelmes per unikalią dugno reljefo instaliaciją, ar Dzūkijos parko lankytojų centro Merkinėje, kur įdomiai pristatomas upių ir upelių kraštas.

SAUgoma ir TAU – keliauk, pažink ir išsaugok

Šių metų akcijos šūkis „SAUgoma ir TAU“ kviečia pažinti, ką reiškia saugoti – ir kodėl tai svarbu kiekvienam iš mūsų. Antspaudai ar QR žymos – tik simboliai, tačiau už jų slypi prisiminimai, žinios ir gilėjantis ryšys su savo kraštu.

Pasiruošęs iššūkiui? Pasą gali:

Pasiimti artimiausiame parko lankytojų centre

Atsisiųsti ir atsispausdinti per šią nuorodą

Naudotis skaitmenine versija per www.pamatykLietuvoje.lt

Daugiau informacijos: https://vstt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/gamtosauginiai-renginiai-ir-iniciatyvos/saugomu-teritoriju-pasas/

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė sako, kad aktyvus ir sveikas senėjimas – tai ne tik vyresnio amžiaus žmonių asmeninė gerovė, bet ir visos visuomenės pažangos požymis bei atsparumo pagrindas.

„Formuodami ir įgyvendindami vyresnio amžiaus žmonių politiką, nuosekliai siekiame, kad kiekvienas senjoras jaustųsi saugus, gerbiamas ir įtrauktas į visuomeninį gyvenimą. Skatindami vyresnio amžiaus žmonių socialinį aktyvumą, sveiką gyvenseną, mes ne tik prailginame jų kokybiško gyvenimo trukmę, bet ir stipriname kartų solidarumą, mažiname socialinę atskirtį ir kuriame tvarią, empatišką visuomenę, kurioje vertinamas ir palaikomas kiekvienas gyvenimo etapas“, – pabrėžia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

2025 metų pradžioje Lietuvoje gyveno apie 613 tūkst. vyresnio amžiaus (65 metų ir vyresnių žmonių). Tai sudaro daugiau nei 21 proc. visų šalies gyventojų. Ši demografinė grupė nuosekliai auga, atspindėdama visuomenės senėjimo tendencijas ir kelia vis didesnį poreikį socialinėms, sveikatos ir užimtumo politikoms. Lietuva aktyviai ruošiasi demografiniams pokyčiams, siekdama užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių gerovę.

SADM inicijuoja diskusijas apie vyresnio amžiaus žmonių socialinį aktyvumą, siekiant identifikuoti aktualiausius iššūkius, dalintis gerąja patirtimi ir kurti sprendimus, kurie leistų kiekvienam žmogui senėti oriai, aktyviai ir sveikai.

Konferencijoje „Įtraukus ir sveikas senėjimas – mūsų visų rūpestis ir vertybė“ dalyvauja mokslininkai, ekspertai, vyresnio amžiaus žmonių ir su vyresnio amžiaus žmonėmis dirbančių nevyriausybinių organizacijų atstovai, kurie dalinasi mokslinių tyrimų išvadomis ir gerąja praktiką, kaip kurti ir plėtoti įtraukiam ir sveikam senėjimui palankias iniciatyvas.

Prie Nacionalinės vyresnio amžiaus žmonių savaitės iniciatyvos prisijungė 58 Lietuvos savivaldybės, šalies muziejai, dailės galerijos, bibliotekos. Visos Lietuvos senjorai kviečiami aktyviai dalyvauti tiek savo rajono, tiek ir kitų vietovių kultūriniuose, sportiniuose, edukaciniuose ir socialiniuose renginiuose.

Nacionalinės vyresnio amžiaus žmonių savaitės renginius rasite čia:

Startuoja atranka

Nuo spalio 1 d. iki lapkričio 14 d. visos Lietuvos mokyklos kviečiamos siųsti iki dviejų minučių trukmės motyvacinį filmuką, kuriame paaiškintų, kodėl nori prisijungti prie misijos. Iš visų paraiškų bus atrinkta 10 mokyklų – po vieną iš kiekvienos apskrities.

Atrinktos mokyklos bus paskelbtos gruodžio 1 d. Jos keliaus į antrą etapą - iki 2026 m. kovo 11 d. kurs filmus, pasakojančius, kaip jų bendruomenė susijusi su visa Lietuva. Laimėtoja paaiškės balandžio 2 d. - mokyklai bus padovanota kelionė po Lietuvą 40 mokinių grupei, įskaitant pramogas, edukacijas ir vaišes.

Įrankis, kuris jungia Lietuvą

„Šiandien galime drąsiai sakyti -„Surink Lietuvą“ jau nebėra tik projektas. Tai įrankis, kuris per septynerius metus paskatino daugiau nei 500 000 kelionių po Lietuvą. Tai reiškia ne tik ekonominę naudą regionams, bet ir didesnį pasididžiavimą savo kraštu. Dabar šį įrankį norime perkelti į mokyklas, kad Lietuvos pažinimas taptų dalimi ugdymo ir jaunimo pilietiškumo stiprinimo“, – sako projekto autorė Lina Baublienė.

Atrinktas mokyklas aplankys „Surink Lietuvą“ komanda. Vaikams bus teikiamos profesionalios konsultacijos ir kūrybiniai patarimai, padėsiantys sukurti įdomius ir kokybiškus filmus.

Tyrimai rodo poveikį

Idėjos poveikį patvirtina ir oficialūs tyrimai. „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu atlikto vietinio turizmo tyrimo metu „Surink Lietuvą“ magnetėliai buvo įvardyti kaip viena iš priežasčių, kodėl jaunesni keliautojai renkasi keliauti po regionus. Žaidimo forma pateikta idėja virto realiu motyvu kelionėms, atradimams ir bendruomenių įtraukimui.

Misija, kuri sujungia

„Labai laukiame jaunųjų kūrėjų rezultatų - esame tikri, kad jie nustebins savo požiūriu ir atradimais. Ši misija padės pamatyti, kad kiekviena mokykla iš tiesų yra visa Lietuva“, -teigia L. Baublienė.

Visa informacija apie taisykles ir registracijos anketą skelbiama tinklapyje www.surinklietuva.lt.

Apie projektą „Surink Lietuvą“
„Surink Lietuvą“ startavo 2018 m. - projektas kviečia aplankyti visas 60 Lietuvos savivaldybių ir rinkti unikalius magnetėlius, kurie tampa kelionių žemėlapio dalimi. Iki šiol surinkta daugiau kaip 6 000 pilnų rinkinių, o magnetėlių dėka jau įvyko apie pusę milijono kelionių. 2023 m. idėja išplėsta į Latviją, kur pradėjo veikti seserinis projektas „Sakraj Latviju“, apimantis 43 savivaldybes.

„Vaikai visada žiūri į suaugusiųjų pavyzdį. Jei tėvai ar mokytojai patys sportuoja, vaikas mato ir perima. Tai turi būti taip pat natūralu kaip valytis dantis ar pusryčiauti – turi rūpintis savo kūnu. Vaikas turi suprasti: tai mano atsakomybė, aš privalau prižiūrėti save“, – sako treneris Dovydas Stonkus, kuris šiemet Olimpinio mėnesio dalyviams pristatys net tris mankštas.

Treneris pastebi, kad anksčiau vaikai judėdavo natūraliai, nes tiesiog neturėjo kitų veiklų – laiką leisdavo kieme ar su draugais. Šiandien situacija pasikeitė: technologijos ir įvairios pramogos sumažino vaikų aktyvumą. Todėl tėvams reikia sąmoningai stengtis skatinti vaikus sportuoti, nes savaime tai nevyksta. Judėjimas – tai sveikata, ir dėl to jis yra būtinas.

„Tėvai – vaikams artimiausias pavyzdys. Todėl vykdydami Olimpinio mėnesio veiklas į projektą siekiame įtraukti ir tėvelius. Suprantame, kad jie turi daug pareigų ir darbų, tačiau norime paskatinti atrasti laiko aktyviai veiklai ir kartu padėti vaikams patirti judėjimo džiaugsmą, – sako LTOK Olimpinio švietimo direktorius Kasparas Šileikis. – Judėjimas neturi būti sunki treniruotė. Svarbiausia, kad jis teiktų malonumą, stiprintų sveikatą ir kurtų šeimos ryšius. Būtent dėl to pirmąją Olimpinio mėnesio savaitę skelbiame fizinio raštingumo ir aktyvumo savaite – tai yra visa ko pagrindas.“

Moksliniai tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas kartu su vaiku padeda ne tik stiprinti sveikatą, bet ir artinti šeimos narius tarpusavyje. Tėvai, kurie sportuoja su vaikais, dažnai pabrėžia, jog tai yra galimybė kokybiškai praleisti laiką kartu, geriau pažinti savo vaiką ir sukurti bendrus interesus. Tokia veikla tampa ne tik sportu, bet ir bendravimo forma, stiprinančia emocinį ryšį tarp vaiko ir tėvų (Neshteruk ir kt., 2020, UNC Digital Repository).

Fizinis aktyvumas šeimoje – itin svarbi sąlyga vaikų sveikiems įpročiams formuotis. Tačiau jei jo trūksta, labai svarbų vaidmenį gali prisiimti mokytojai – jie tampa vaikams įkvėpimo šaltiniu ir motyvacija.

„Esame dėkingi beveik 3000 pedagogų iš Lietuvos ir užsienio lietuvių bendruomenių, kurie šiemet jau aštuntą kartą iš eilės prisijungia prie sveikatingumo projekto pradinukams“, – sako K. Šileikis.

Deja, kaip pastebi treneris Dovydas, vaikų fizinis aktyvumas pastaraisiais metais gerokai sumažėjo. Jo teigimu, dėl judėjimo trūkumo sveikatos problemos išryškėja jau pradinėse klasėse. Didelė dalis vaikų didžiąją dienos dalį praleidžia prie telefonų, į sportą juos dažnai atveda ne pačių noras, o tėvų liepimas. Tačiau, anot trenerio, svarbiausia, kad vaikas pats patirtų judėjimo naudą ir išsiugdytų vidinę motyvaciją būti aktyviam.

„Mokytojai taip pat gali tapti svarbiais pavyzdžiais. Jie ne tik perduoda žinias, bet ir formuoja įpročius. Jei mokytojas kartu su vaikais mankštinasi, rodo, kad fizinis aktyvumas yra svarbus, tai labai stipriai veikia. Vaikas tada supranta, kad jei jo mokytojas sportuoja, vadinasi, ir jis turi tai daryti, – sako treneris.

– Sportas turi tapti tokia pat natūralia kasdienybės dalimi kaip dantų valymas ar pusryčiai. Reikia ne tik reikalauti, kad vaikas judėtų, bet ir rodyti pavyzdį – kartu išeiti pasivaikščioti, pažaisti lauke. Fizinė veikla nėra tik sporto šaka ar treniruotė, tai sveikas ir pilnavertis gyvenimo būdas.“

Pristatome vieną iš trenerio Dovydo parengtų mankštų. Šią, pirmąją Olimpinio mėnesio fizinio aktyvumo savaitę iš viso pateiksime tris siūlomas mankštas.

2025 metais Olimpinio mėnesio projekte ir vėl dalyvauja rekordinis ikimokyklinukų skaičius – tai yra net 2 890 klasių iš visų 60 šalies savivaldybių, viso projekte sudalyvaus beveik  56 tūkst. pradinukų.

Šiemet jaunieji piliečiai bus kviečiami atkreipti dėmesį į fizinį aktyvumą, sveiką mitybą, emocinę sveikatą ir pilietiškumą – šias temas pristatys savo sričių ekspertai ir olimpiečiai.

Šiuo projektu siekiama, bendradarbiaujant su pedagogais ir tėvais, skatinti fizinio raštingumo ugdymą, padėti moksleiviams atrasti sveiką gyvenseną bei fizinį aktyvumą kaip linksmą ir naudingą veiklą, taip pat supažindinti juos su olimpinėmis vertybėmis ir principais. Prie Olimpinio mėnesio veiklų noriai jungiasi tituluoti ir plačiai žinomi Lietuvos olimpiečiai, kurie tampa įkvepiančiais pavyzdžiais vaikams.

Olimpinio mėnesio iniciatyvą globoja pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. Organizatoriai – Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.

Olimpinis mėnuo 2025 grojaraštis YouTube kanale

Olimpinio ugdymo paskyra Facebook’e

Visa projekto informacija: https://olimpinismenuo.lt/ 

LTOK inf. 

Medelių apsaugai gali būti naudojamos įvairios priemonės - repelentai, individualios mechaninės medelių apsaugos priemonės, ištisinis plotų aptvėrimas tvoromis. Konkreti priemonė parenkama atsižvelgiant į medelių apsaugai keliamą tikslą, saugotinų medelių rūšį, jų amžių, finansines sąnaudas. 

Medelių ūglių apsaugai nuo skabymo dažniausiai naudojami repelentai. Repelentai tinka tiek lapuočių, tiek ir spygliuočių medžių ūglių apsaugai nuo elninių žvėrių. Spygliuočiai repalentais gali būti apdorojami rugsėjo pabaigoje – spalio mėnesį. Naudojant repelentus lapuočių apsaugai – medeliai turėtų būti numetę lapus. Tepant ar purškiant repelentus reikia atsižvelgti ir į orų sąlygas. Svarbu, kad medeliai repelentais būtų apdorojami esant aukštesnei nei 0^oC oro temperatūrai. Apdorojimo metu medelių ūgliai turėtų būti sausi, taip pat po apdorojimo preparatas turėtų šiek tiek apdžiūti. Tinkamai atlikus darbus, galima tikėtis, kad repelentai veiksmingai apsaugos medelius nuo žvėrių pažeidimų iki pat pavasario. 

1 pav. Jaunų pušų ūglių apsauga repelentais.

Lietuvoje medelių apsaugai nuo žvėrių registruoti repelenai, kuriuos šiuo metu galima įsigyti ir naudoti: Cervacol extra, Plantskydd, Trico, Wam Extra, Trico Garden. 

Primename, kad prieš naudojant augalų apsaugos produktus, būtina susipažinti su registruotų augalų apsaugos produktų etiketėse nurodyta informacija.

Tose vietose, kur elninių žvėrių populiacijos ypač gausios, repelentai gali būti mažiau veiksmingi. Saugotinus želdinius rekomenduojame aptverti tvoromis. Ypač tvoros tinkamos didesniems taisyklingos konfigūracijos želdinių plotams apsaugoti. Įrengtas tvoras reikia periodiškai prižiūrėti. Dažniausiai tvoros būna sugadinamos (sulaužomos, pažeidžiamos) virstančių medžių ir visiškai netenka savo efektyvumo. 

2 pav. Želdiniai aptverti tvora.

Atskiriems medeliams ar medžių rūšims apsaugoti gali būti pasitelkiamos ir individualios mechaninės apsaugos priemonės. Dažniausiai naudojami plastikiniai vamzdeliai, spiralinės juostos arba specialūs tinkliniai gaubtai, kuriais apgaubiamas kiekvienas saugotinas medelis. Šios priemonės veiksmingos, nes patikimai apsaugo nuo žvėrių pažeidimų. Be to, tokios apsaugos lengvai pritaikomos ir nedideliems plotams, tačiau dažnai reikalauja kasmetinės priežiūros.  

3 pav. Medelio apsauga mechaninėmis priemonėmis.

Papildomai apie medelių apsaugą nuo žvėrių galima skaityti ČIA.

Valstybinės miškų tarnybos inf. 

Nuo 2018 m. – pozityvi bendra antikorupcinės aplinkos pažanga

Remiantis 2024 m. tyrimo duomenimis, bendras NKI įvertis siekia 63 balus (iš 100 galimų). Lyginant su 2018 m., kai indeksas siekė 59 balus, matomas nuoseklus rodiklio augimas.

Didžiausią įtaką šiam augimui turėjo trys veiksniai:

• Korupcijos patirties mažėjimas – indeksas šioje srityje per 6 metus išaugo nuo 63 iki 70 balų. Šį teigiamą pokytį lėmė mažėjanti smulkioji korupcija gyventojams gaunant viešąsias paslaugas ir retesni susidūrimai su galima korupcija valstybės tarnyboje.
• Geresnis valstybės skaidrumo vertinimas – indeksas išaugo nuo 50 iki 71 balo. Tai siejama su reikšmingu proveržiu duomenų atvėrimo srityje, elektroninės valdžios sprendimų plėtra.
• Ekonominės ir socialinės aplinkos stiprėjimas – vertinimas išaugo nuo 51 iki 56 balų. Labiausiai šiam pokyčiui įtakos turėjo bendras šalies ekonominis augimas ir gyventojų pajamų didėjimas.

„Per pastarąjį dešimtmetį, ir ypač per pastaruosius kelerius metus, Lietuva nuosekliai stiprino antikorupcinę aplinką. Vis dėlto negalime ignoruoti pastaruoju metu tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje erdvėje plačiai aptartų įvykių mūsų politinėje sistemoje. Iniciatyvos bandant švelninti atsakomybę už piktnaudžiavimą Baudžiamojo kodekso pakeitimais; politikų veikimas situacijose, kuriose akivaizdi interesų konfliktų regimybė, ryšių su verslo grupėmis išlaikymas; naujos iniciatyvos, neatitinkančios EBPO valstybės valdomų įmonių gerosios valdysenos standartų – visa tai daro žalą tiek visuomenės pasitikėjimui valstybės institucijomis, tiek valstybės skaidrumo vertinimams. Norėdami išlaikyti ir stiprinti pasiektus rezultatus, negalime sustoti. Priešingai – valstybės institucijos privalo nuosekliai tęsti darbus kuriant tvirtesnę antikorupcinę aplinką“, – sako STT direktorius Linas Pernavas.

Nepaisant pažangos, tam tikrose srityse pasigendama didesnio proveržio

Nors bendra NKI tendencija yra teigiama, kai kurių rodiklių pokyčiai išlieka minimalūs:

• Teisinės sistemos vertinimas vis dar atsilieka nuo bendro NKI rezultato – pastaruosius septynerius metus svyravo 55–59 balų ribose. Nors ekspertų nuomone Lietuvos teisinė sistema pasižymi aukšta kokybe, o visuomenėje fiksuojamas didėjantis suvokimas apie neišvengiamą atsakomybę už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, šie pozityvūs pokyčiai kol kas neturi reikšmingos įtakos bendram visuomenės pasitikėjimo teisine sistema lygiui.
• Korupcijos suvokimas visuomenėje išlieka didesnis nei reali korupcijos patirtis – 2024 m. atotrūkis tarp šių rodiklių siekė net 16 balų. Tai reiškia, kad nors dauguma žmonių tiesiogiai nesusiduria su korupcija, jie linkę ją laikyti labiau paplitusia, nei rodo faktinė patirtis. Tokį skirtumą gali lemti viešojoje erdvėje gausiai aptariami rezonansiniai atvejai, visuomenės aukšti lūkesčiai skaidrumui bei kritiškas požiūris į valdžios institucijų veiklą. Kitaip tariant, korupcijos suvokimas atspindi ne tik ir ne tiek asmeninę patirtį, bet ir platesnes visuomenės nuostatas, kurias formuoja informacinė aplinka bei bendras pasitikėjimo valstybės institucijomis lygis.
• Antikorupcinės aplinkos vertinimas išliko stabilus (60–63 balai). Auga visuomenės ir verslo atstovų  nepakantumas korupcijai, nors pranešimų apie korupciją kultūra Lietuvoje galėtų būti stipresnė.

Žiniasklaidos nepriklausomumas ir demokratijos tvarumas – aukščiausiai vertinamos sritys

Vertinant veiksnius, darančius įtaką korupcijos paplitimui, du rodikliai – žiniasklaidos atsparumas ir demokratijos tvarumas – viso laikotarpio metu išlaikė aukštus įvertinimus: atitinkamai 72–77 bei 64–67 balai. Tai rodo stebėsenos laikotarpiu išlikusį žiniasklaidos nepriklausomumą bei demokratijos tvarumą, nepaisant globalių demokratijos silpnėjimo tendencijų. Šie rodikliai yra svarbūs antikorupcinės aplinkos kūrimo pagrindai, nes nepriklausoma žiniasklaida stiprina viešąją atskaitomybę, o demokratijos tvarumas padeda užtikrinti skaidrių sprendimų priėmimą.

___

Nacionalinis korupcijos indeksas sudarytas remiantis 105 kintamaisiais iš 25 skirtingų tyrimų šaltinių – nuo gyventojų ir verslo apklausų iki tarptautinių organizacijų (Europos Komisijos, EBPO, Pasaulio Banko) duomenų. Vertinami trys aspektai: korupcijos būklė, atsparumas korupcijai ir antikorupcijai reikšmingi kontekstiniai rodikliai. Rezultatai yra indeksuojami skalėje nuo 0 iki 100, kur 0 reiškia žemiausią rodiklį, o 100 – aukščiausią galimą rezultatą.

Išsami tyrimo medžiaga viešinama STT interneto svetainės skiltyje Analitinė antikorupcinė žvalgyba > Kiti tyrimai.

STT inf. 

Lietuvoje jau kelerius metus veikiantis vietos savivaldos modelis vis dar vertinamas nevienareikšmiškai. Vienų teigimu, vykdomosios valdžios institucija tapęs meras dar niekada nebuvo toks stiprus ir neturėjo tokio plataus spektro įgaliojimų veikti. Kiti tvirtina, kad nebūdamas tarybos nariu meras daugiausiai atlieka savivaldybės administratoriaus funkcijas ir turi ribotas galimybes įgyvendinti savo politinę darbotvarkę. Tačiau koks modelis vis dėl to labiausiai sustiprintų pačią vietos savivaldą? Koks mero ir tarybos santykis efektyviausias? Ir kaip geriausiai būtų atliepti rinkėjų lūkesčiai ir pasitikėjimas?

Apie tai diskusijoje kalbėjo vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, MRU Teisės mokyklos Viešosios teisės instituto profesorė dr. Toma Birmontienė, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas ir Kauno miesto vicemeras Andrius Palionis.

Kaip planuojama tobulinti dabartinį Vietos savivaldos įstatymą (VSĮ), kalbėjo vidaus reikalų viceministrė Alicija Ščerbaitė, pristačiusi šiuo metu rengiamas ir derinamas VSĮ pataisas.

Antrojoje renginio, kurį moderavo žurnalistas Aurimas Perednis, dalyje buvo keliamas klausimas dėl vidaus sandorių išlikimo. Konstitucinio teismo sprendimas apribojo savivaldybių galimybės sudaryti vidaus sandorius. Tačiau savivaldybių požiūriu, vidaus sandoriai daugeliu atveju yra vienintelis ir efektyviausias būdas užtikrinti nepertraukiamą ir kokybišką viešųjų paslaugų tiekimą. Savivaldybės kelia klausimą, ar Vidaus reikalų ministerijos šiuo metu siūlomos pataisos visiškai atitinka Konstitucinio teismo sprendimą ir ar jomis bus užtikrintas savivaldybės sudaryta vidaus sandorio teisėtumas.

Esminius vidaus sandorių dabartinio reglamentavo ir rengiamų pokyčių aspektus merams pristatė advokatų kontoros „Walless“ partneriai Laura Ziferman bei Marius Dobilas.

LSA inf.

Pasak Kelių muziejaus vadovo Rimanto Zagrebajevo, „Kultūros paso“ programa atveria galimybę moksleiviams pažvelgti į kelių istoriją ir ateitį ne tik kaip į asfaltuotą dangą, bet ir kaip į sudėtingą inžinerinę sistemą, atspindinčią visos šalies raidą. „Norime, kad kiekvienas mokinys suprastų, jog kelias – daugiau nei jungtis tarp dviejų taškų. Tai visos visuomenės istorija, inovacijų laboratorija ir šalies gyvenimo veidrodis“, – pabrėžia jis.

Šiandien muziejaus lankytojai gali patirti tarpukario Lietuvos inžinerinę dvasią, sužinoti, kokiais įrankiais ir specialiu apavu – čempėmis – kadaise dirbo kelininkai, pamatyti kalamašką, naudotą tiesiant legendinį Žemaičių plentą, ar įsijausti į magistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda statymo laikmetį. Ne mažiau įtraukiančios yra ir šiuolaikinės interaktyvios veiklos – lankytojai gali išbandyti tikro kelininkų sunkvežimio vairavimo simuliatorių, pasimatuoti istorines kelininkų uniformas papildytos realybės veidrodyje ar net įsiamžinti Baltijos kelyje. Edukacijos, sukurtos specialiai „Kultūros paso“ programai, leidžia šią patirtį perkelti ne tik į muziejaus erdves, bet ir į klases ar nuotolines pamokas.

„Aš esu nuolatinis taromatų lankytojas. „Tarara“ dainos vaizdo klipe aiškiai matyti, kad esu tikras profesionalas ir tuščią butelį į taromatą pataikau iš pirmo karto“, – linksmai sako D. Zvonkus. Jis džiaugiasi, kad šią vasarą su Juozu Liesiu ir Viliumi Tarasovu pasitaikė galimybė nusifilmuoti smagiame vaizdo klipe, kuriame gerai pažįstama „Bavarijos“ melodija suskambo naujai – su vieninteliu žodžiu „Tarara“.  

Išgirdęs idėją, nė akimirkos nedvejojo 

Nestandartinė VšĮ „Užstato sistemos administratoriaus“ (USAD) komunikacijos kampanija įsiminė tūkstančiams Lietuvos gyventojų. USAD vadovas Gintaras Varnas tiki, kad kūrybiškas sprendimas žmonėms dar kartą priminė ir parodė, kad prie švaresnės aplinkos ir gamtos apsaugos prisidedame kiekvienas. „Tereikia ugdyti gerus įpročius ir nedaryti ilgų pertraukų, kad sandėliuke ar garaže nesusikauptų dideli kalnai tuščių butelių ir skardinių. Grąžinti verta net ir neprikaupus pilnos automobilio bagažinės ar tararolerio krovinių skyriaus“, – mano USAD vadovas.  

D. Zvonkus pasakoja, kad pirmą kartą išvydęs tararolerį negalėjo nesišypsoti. „Jis – išties reta transporto priemonė, ypač Lietuvoje. Nieko panašaus nebuvau nei regėjęs, nei vairavęs. Su tokiu aparatu netgi Vilniaus šviesoforai nebaisūs“, – dalijasi atlikėjas bei kompozitorius ir priduria, kad nė sekundės neabejojo, jog reikėtų įsitraukti į kampaniją ir priminti Lietuvos žmonėms, kad „Grąžinti verta“. 

„Visuomet labai palaikau visas žaliąsias iniciatyvas. Myliu gamtą ir ją saugau. Noriu, kad šią vertybę perimtų ir vaikai“, – dėsto D. Zvonkus.  

Vaizdo klipo filmavimas, pasak dainininko, dovanojo daug staigmenų. Pirmą kartą teko vaidinti kopūsto gūžę, įsikūnyti į butelį ir kt.  

Pailgino artimųjų gyvenimą 

Atnaujinta daina „Noriu lėkt“ autoriui sukėlė emocijų bangą. „Tokia jau kūrėjo dalia – paleisti kūrinį į pasaulį ir stebėti, kaip jis gyvena savarankiškai, įgydamas vis kitokių formų ir atspalvių. Smagu, kai kūryba atgimsta naujomis versijomis ir suranda naujas skambėjimo erdves“, – tikina D. Zvonkus.  

Kūrėjui ne mažiau smagu buvo stebėti ir savo šeimos, artimųjų reakcijas, kai šie išvydo vaizdo klipą. „Visi tiesiog raitėsi ant grindų iš juoko, susiėmę už pilvų. Manau, kad savo artimiesiems aš pailginau gyvenimus“, – šypsosi D. Zvonkus. Jis viliasi, kad daina ir klipas šią vasarą pakėlė nuotaiką daugybei žmonių. Ir dar pakels, kai į Lietuvą ateis ruduo ir geros nuotaikos dar labiau reikės. 

O kad žmonėms reikia ne tik geros nuotaikos, bet ir naujo tararolerio, rodo registracijos „Tarara“ žaidime. Svetainėje tarara.lt jau užsiregistravo tūkstančiai gyventojų, kurie grąžino tarą ir įkėlė tai patvirtinančių čekių nuotraukas.  

Žaidimo organizatoriai primena, kad registracijos dalyvauti žaidime baigsis spalio 15 dieną, o spalio 17 dieną burtų keliu bus išrinktas vienas laimingasis ar laimingoji – naujasis tararolerio savininkas. Su laimėjusiu asmeniu organizatoriai susisieks asmeniškai.  

Apie VšĮ „Užstato sistemos administratorius“:   

Užstato sistema Lietuvoje veikia nuo 2016 m. Jos veikla šalyje rūpinasi Lietuvos gėrimų gamintojų, importuotojų bei pardavėjų įsteigta ne pelno organizacija VšĮ „Užstato sistemos administratorius“. USAD kasmet surenka 9 iš 10 į rinką išleidžiamų gėrimų skardinių bei vienkartinių stiklinių ir plastikinių butelių. Iš viso per 2024 metus surinkta ir perdirbti perduota 708,58 mln. vienkartinių pakuočių. 

„Ėjau palei akmenų krūvą, net plaktuko neturėjau, tik žiūriu – dideliam akmeny lyg koks stuburas išlindęs per plyšį. Akmeniui nuskilus visi apstulbome – tai buvo milžiniškas amonitas“, – pasakojo amonitą pastebėjusi Vaclovo Into akmenų muziejaus vyr. muziejaus rinkinių kuratorė – direktoriaus pavaduotoja Valda Vaškienė.

Ekspedicija vyko žvyro ir smėlio karjere, kur muziejų darbuotojai susipažino su paleontologijos pagrindais, išmoko atpažinti dažniausiai randamas fosilijas ir patys prisidėjo prie jų paieškos. Tačiau net patyrę specialistai nesitikėjo tokio radinio.

„Vienas radinys nustebino net ir mus – tai apie 19 centimetrų skersmens amonitas. Tokių dydžių pavyzdžiai Lietuvoje ypač reti – žinomi vos keli tokie atvejai“, – pasakojo ekspedicijos vadovas geologas Simonas Saarmann.

Didžiausias iki šiol Lietuvoje rastas amonitas saugomas Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių informacijos centre Vievyje. Jo aukštis siekia 36 cm, skersmuo – 31 cm.

Amonitai – jau išnykusi galvakojų moliuskų grupė, gyvenusi jūrose prieš dešimtis milijonų metų. Jų fosilijų randama visame pasaulyje, bet Lietuvoje, ypač tokio dydžio, aptinkama itin retai. Rastas egzempliorius praturtins muziejaus kolekciją ir taps vertingu mokomuoju eksponatu.

Ekspedicijos tikslas buvo ne tik surinkti naujų eksponatų, bet ir suteikti muziejų specialistams praktinių žinių apie fosilijų paiešką ir identifikavimą. Dalis rastų pavyzdžių papildys Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus, kita – Vaclovo Into akmenų muziejaus rinkinius.

Anot ekspedicijos dalyvių, tokios išvykos ne tik stiprina bendradarbiavimą tarp mokslo ir muziejų bendruomenių, bet ir padeda visuomenei geriau pažinti Lietuvos geologinį paveldą.

Amonitai ir Amono dievas – vardas iš senovės

Įdomu tai, kad žodis „amonitas“ turi ir mitologinių šaknų. Spiralės formos kiautai priminė senovės Egipto dievo Amono (Amun, Amon-Ra) garbanotus avino ragus, todėl šie išnykę galvakojai moliuskai romėnų laikais pavadinti „Amono ragais“ (lot. cornua Ammonis).

Amonas buvo vienas svarbiausių senovės Egipto dievų – dažnai vaizduojamas su avino galva arba avino ragais ir vėliau tapatintas su saulės dievu Ra. Jo garbei buvo statomos didžiulės šventyklos, tokios kaip Karnake. Mokslininkai, pavadindami šiuos senovinius padarus amonitais, ne tik nurodė jų išvaizdą, bet ir įamžino senovės pasaulio bandymus aiškintis gamtos reiškinius per mitologiją.

Sąsaja tarp spiralinio kiauto ir dieviškojo simbolio primena, kad senovės žmonės fosilijas taip pat pastebėdavo ir mėgino savaip interpretuoti. Šiandien amonitų radiniai ne tik atskleidžia Žemės geologinę istoriją, bet ir liudija apie žmonijos kultūrinį santykį su gamta bei jos paslaptimis.

Kodėl fosilijos tokios svarbios?

Fosilijų atradimai – tarsi laiko kapsulės, saugančios milžinišką informaciją apie Žemės istoriją, senąsias ekosistemas, klimato sąlygas, evoliucijos eigą, gyvūnų bei augalų rūšių pokyčius.  

Be to, fosilijos padeda suvokti šiandienos biologiją: kodėl gyvūnai ir augalai yra tokie, kokie yra, kaip atsirado jų struktūros, kaip vyko adaptacija prie aplinkos, kokios gyvybės ribos. Fosilijų tyrimai moko ir apie didelius planetos pokyčius – masines išnykimo bangas, besikeičiančią aplinką.

Remiantis mokslininkų skaičiavimais, apie 99 % rūšių, kadaise gyvenusių Žemėje, jau išnyko. Šis skaičius atskleidžia ir milžinišką geologinio laiko, ir gyvybės kaitos mastą – nuo natūralių aplinkos pokyčių iki masinių išnykimo įvykių.

Kaip atrodė Lietuva, kai gyveno rastas amonitas

Rastas 19 cm skersmens amonitas nėra įspūdingas tik vizualiai – tai lobyno dalis, padedanti užpildyti mūsų žinių spragas. Ne veltui sakoma, kad Lietuva yra jūrinė valstybė – juk didesnę geologinio laiko dalį mūsų šalies teritorija buvo apsemta vandeniu. Amonitas dar nėra detaliai ištirtas, bet spėjama, kad jis gali priklausyti išnykusiai cosmoceras amonitų genčiai, klestėjusiai juros periodo viduryje. Tuo metų jūros apsemta Lietuvos teritorija buvo arčiau pusiaujo, klimatas čia buvo šiltesnis, drėgnesnis.

Nors amonitas rastas Jurbarko apylinkėse, jis susidarė ne čia – kaip ir kitos žvyro karjero uolienos, buvo atvilktas ledyno ir suklostytas tirpstančių vandenų. Tai reiškia, kad tikroji susidarymo vieta yra toliau į šiaurę. Dabar šį amonitą tyrinės paleontologai ir, esame tikri, atskleis daugiau įdomybių apie mūsų krašto geologinę praeitį.  

Vilniaus universitetas

Jau nuo šiandien, rugsėjo 30 d., kviečiame siūlyti kandidatus šioms nominacijoms:

Nominacija „Už novatoriškumą ir kūrybiškumą“. Kviečiame siūlyti asmenis, kurie savo idėjomis ir darbais įnešė naujų vėjų į bendruomenės gyvenimą: pasiūlė išskirtinius, originalius sprendimus, sėkmingai įgyvendino kūrybinius projektus ar iniciatyvas, skatino bendruomenę mąstyti kitaip ir drąsiai ieškoti naujų galimybių.

Nominacija „Jaunasis bendruomenės savanoris“. Kviečiame siūlyti jaunus žmones (14–29 m.), kurie ne tik aktyviai dalyvauja bendruomeninėje veikloje, bet ir tampa pavyzdžiu savo bendraamžiams: rodo iniciatyvą, siūlo naujas veiklas, įtraukia kitus jaunuolius, padeda senjorams įvairiose veiklose ir taip prisideda prie bendruomenės augimo bei pozityvios ateities kūrimo.

Nominacija „Už įkvepiančią ir telkiančią lyderystę“. Kviečiame siūlyti asmenis, kurie savo pavyzdžiu, idėjomis ir darbais geba suburti bendruomenę bendram tikslui. Tai lyderiai, kurie drąsiai prisiima atsakomybę, įkvepia kitus veikti, padeda atrasti savanorystės prasmę, skatina bendrystę ir sukuria pasitikėjimu grįstą bendruomenišką atmosferą.

Nominacija „Už ilgametę savanorystę“. Kviečiame siūlyti asmenis, kurie nuosekliai ir atsakingai 10 metų ir daugiau dalyvauja bendruomenės veiklose. Tai žmonės, savo darbais įrodę ištikimybę bendruomenės idėjoms, sukaupę didelę patirtį ir tapę savanorystės tradicijų sergėtojais bei įkvepiančiais pavyzdžiais kitoms kartoms.

Kas gali siūlyti kandidatus? 

Kandidatus nominacijai gali siūlyti bendruomeninės organizacijos, jų skėtinės organizacijos (rajoninė/krašto bendruomenių sąjunga), vietos veiklos grupės bei kiti kaimo gyventojai.

Kaip dalyvauti konkurse?

Iki spalio 20 d. užpildykite konkurso „Mūsų bendruomenės savanoris 2025“ kandidato anketą: https://forms.gle/VmAMKKqkqUZR41p17

Kandidatų vertinimas ir apdovanojimai

Komisija, sudaryta iš Žemės ūkio agentūros, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos, Vietos veiklos grupių tinklo ir VDU Žemės ūkio akademijos atstovų, vertins pateiktus kandidatus. Iš jų bus atrinkti 4 laimėtojai (po vieną kiekvienos nominacijos kategorijos) ir po 2 laureatus kiekvienoje kategorijoje.

2025 m. lapkričio 6 d. VDU Žemės ūkio akademijoje (Kauno r.) vyksiančiame šventiniame renginyje pagerbsime konkurso nugalėtojus, pasidžiaugsime jų darbais ir garsiai paminėsime kiekvieno indėlį į bendruomeninę veiklą.

Daugiau informacijos: tel. +370 698 39542, bendruomenes@zua.lt.

Žemės ūkio agentūros pranešimas spaudai 

Gyventojai, kurie jau yra pasikeitę senus, neefektyvius šilumos gamybos įrenginius į modernius ir aplinkai draugiškus šildymo sprendimus, nuo spalio 1 d. vėl galės teikti paraiškas valstybės paramai gauti. Šiam Energetikos ministerijos inicijuotam kvietimui bus skirta beveik 8,5  mln. eurų. Paramos priemonę administruos Lietuvos energetikos agentūra. 

Parama bus skiriama įsirengus naujus, nenaudotus 5-osios klasės sertifikuotus biokuro katilus arba šilumos siurblius žemė–vanduo, vanduo–vanduo, oras–vanduo ar oras–oras, jeigu tokie šilumos įrenginiai skirti šildyti būstą.  

„Skatiname kuo daugiau gyventojų pasinaudoti šia paramos priemone, nes gyventojų šildymo įrenginių atnaujinimas leidžia jiems racionaliau naudoti atsinaujinančius energijos išteklius ir taip susimažinti savo šildymo išlaidas. Supaprastinus taršių katilų keitimo finansavimo sąlygas, gyventojai, teikiantys mokėjimo prašymus nuo šių metų liepos mėn. ir teisingai užpildę duomenis, lėšas gauna per 30 dienų nuo paraiškos pateikimo“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. 

Paramą galės gauti tik tie gyventojai, kurie jau yra įsirengę naują įrenginį ir kartu su paraiška pateikia mokėjimo prašymą bei įrenginio įsirengimą patvirtinančius dokumentus. Dar labiau supaprastinus dokumentų pateikimą, pvz., šiame kvietime nelieka prievolės pridėti senų įrenginių nuotraukų, gyventojams bus lengviau ir patogiau teikti paraiškas, jos bus operatyviai įvertinamos, o lėšos greitai pasieks žmones. 

Priklausomai nuo pasirinkto įrenginio tipo ir galios, gali būti kompensuojama vidutiniškai apie 3 500 eurų išlaidų už šilumos siurblį arba apie 1 500 eurų – už 5-osios klasės biokuro katilą. Pavyzdžiui, įsirengus iki 7 kW galios šilumos siurblį oras–vanduo, galima gauti iki 4 280 eurų paramos.  

Per 2025 m. gyventojai jau pasikeitė daugiau šildymo įrenginių nei per visus 2024 metus: šiemet per devynis mėnesius pakeista daugiau kaip 6 200 įrenginių – tai 3 670 įrenginiais daugiau nei per 2024 metus. Iš viso daugiau nei 8700 gyventojų jau atsinaujino savo būsto šildymo sistemas, pasinaudoję valstybės teikiamu finansavimu. Jiems jau išmokėta daugiau kaip 28,7 mln. eurų. 

Iki 2029 m. numatytas daugiau nei 112,4 mln. eurų valstybės finansavimas neefektyvių šildymo įrenginių keitimui būstuose. Iki projekto įgyvendinimo pabaigos siekiama pakeisti 20 504 neefektyvius ir taršius šildymo įrenginius namų ūkiuose ir sukurti 166,3 MW papildomų atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumų.  

Informacija apie paskelbtas ir planuojamas investicines paramos priemones skelbiama čia. 

„Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, jie nedelsiant nušalinti nuo pareigų. Dėl šios situacijos atliekami papildomi patikrinimai“, – teigiama Lietuvos kalėjimų tarnybos pranešime.

Kaip skelbia tarnyba, vienai pareigūnei pradėtas tarnybinis patikrinimas. Tuo metu medicinos darbuotojo ir pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo elgesį svarstys Lietuvos kalėjimų tarnybos Etikos komisija.

Lietuvos kalėjimų tarnyba pabrėžia, kad tiek planiniai, tiek neplaniniai patikrinimai taikomi ne tik nuteistiesiems, bet ir visiems tarnyboje dirbantiems. „Tokie patikrinimai leidžia užtikrinti atsakingą, saugią ir patikimą darbo aplinką,“ – akcentuoja tarnyba.

Institucija primena, kad neblaivumas darbo vietoje yra vienas rimčiausių pažeidimų.

„Tai nesuderinama su tarnybos atsakomybe ir tinkamu darbo proceso vykdymu. Laikysimės aukštų skaidrumo bei atsakomybės standartų ir toliau“, – teigiama komentare.

Sveikindamas renginio dalyvius Prezidentas pabrėžė, kad sparčiai besivystančioje technologinėje aplinkoje ypač svarbu užtikrinti, jog visi žmonės, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar gyvenamosios vietovės, turėtų galimybę gyventi visavertį gyvenimą.

„Iki šiol tik 15 proc. vyresnio amžiaus žmonių yra pasiekę bazinį skaitmeninių įgūdžių lygį – beveik du kartus atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio. Tai lemia pasitikėjimo savimi trūkumą, mažesnį savarankiškumą ir didelį apgavysčių skaičių. Todėl turime susitelkti, kad technologijos taptų pagalbininkėmis, o ne kliūtimi kasdieniame gyvenime“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas taip pat akcentavo kartų solidarumo svarbą. Pasak valstybės vadovo, jaunuolių įsitraukimas į senjorų skaitmeninio raštingumo ugdymą kuria stiprų pagrindą inovatyviai visuomenei. „Kartų mokymasis drauge kuria stiprų pagrindą pažangiai ir inovatyviai visuomenei“, – pabrėžė Prezidentas.

Projektas „Nė vienas nėra pamirštas“ kasmet plečiasi – 2024 m. mokymuose dalyvavo apie 1,5 tūkst. vyresnio amžiaus žmonių, o šiemet dalyvių skaičius išaugo net dešimt kartų ir viršijo 15 tūkst. Dalyviams padeda daugiau nei 300 partnerių iš viešojo ir privataus sektorių tinklas.

Į projektą įsitraukė ir viešosios bibliotekos – kiekvienoje savivaldybėje veiks skaitmeninio raštingumo centrai, o daugiau kaip 200 bibliotekininkų taps projekto ambasadoriais. Bibliotekos tampa bendruomenių centrais, kuriuose senjorai ne tik mokosi, bet ir atranda naujų galimybių.

Iki 2027 m. projekto tikslas – apmokyti bent 176 tūkst. vyresnio amžiaus žmonių ir stiprinti mokinių skaitmeninio saugumo kompetencijas.

Baigdamas sveikinimo kalbą Prezidentas padėkojo Ryšių reguliavimo tarnybai, projekto dalyviams ir partneriams: „Džiaugiuosi, kad šis projektas taip stipriai išsiplėtė. Prasidėjęs nuo tikslo gerinti vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninius įgūdžius, dabar projektas įtraukia mokinius, mokytojus, institucijų ir socialinius darbuotojus. Dėl savo tikėjimo šiuo tikslu ir įdirbio turime išties puikius rezultatus. Telieka nesustoti ir judėti pirmyn!“, – sakė šalies vadovas.

Prezidento komunikacijos grupė

Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) medicinos psichologės-psichoterapeutės Kotrynos Mikalauskaitės teigimu, kopriklausomybė – tai situacija, kai žmogaus mintys, jausmai ir kasdieniai sprendimai ima vis labiau suktis apie artimojo, turinčio priklausomybę, elgesį. Tai nebe įprastas prisitaikymas vienas prie kito, o situacija, kai savo gyvenimą tenka derinti prie kito žmogaus problemos.

„Kopriklausomybė gali paveikti tiek suaugusiuosius, tiek vaikus. Ją galima palyginti su šokiu, kuris, deja, nėra malonus: nuolat stebėti, ką daro kitas, ir visada reaguoti prisitaikant prie jo. Toks elgesys lemia pastovią įtampą, aplinkos stebėjimą: ką šiandien rasiu grįžęs į namus, kokia bus situacija, artimasis bus pavartojęs ar blaivus, kaip reikės elgtis. Pasidalinsiu pavyzdžiu iš praktikos. Vienas paauglys, kurio tėvas žalingai vartojo alkoholį, jau iš rakinamų durų garso buvo išmokęs suprasti, ar tėvas grįžta blaivus, ar ne. Tai yra be galo sudėtingos patirtys“, – sako K. Mikalauskaitė.

Dėmesys tampa sutelktas vien į kitą žmogų

Pasak pašnekovės, apie artimojo priklausomybę sužinoję žmonės dažnai imasi įvairių veiksmų, kurie, jų manymu, yra tinkami: prisiima atsakomybę už gydymo paiešką, sprendžia susidariusias nepatogias situacijas, stengiasi nuslėpti padėtį nuo aplinkinių ir taip toliau. Kaip bereaguotų, visos pastangos neretai lemia, kad nebelieka laiko jų pačių poreikiams, interesams, veikloms – visas dėmesys skiriamas priklausomybę turinčio artimojo poreikiams.

„Dažnai tai įvyksta nejučiomis, po truputį. Klientai dalinasi, kad jie pastebi save nuolat mąstant apie tai, ką priklausomybę turintis artimasis daro, analizuojant, kas vyksta. Kai kurie nuolat artimajam skambina, klausinėja, kuo jis užsiima, siekia kontroliuoti. Taip gyvenimas tampa visiškai sutelktas į kitą žmogų, neretai apleidžiant ir ryšius su kitais. Pavyzdžiui, žmogus ima vengti draugų, nes jie susitikus klausia, kaip sekasi – o sekasi juk negerai, bet nepatogu ar gėda apie sunkumus pripažinti, todėl pasirenkama geriau atsiriboti, užsidaryti, nutraukti ryšius. Tai gana dažnas pašalinis kopriklausomybės poveikis“, – aiškina K. Mikalauskaitė.

Kopriklausomybę patiriantys žmonės taip pat gali būti linkę prisiimti perdėtą atsakomybę už artimojo veiksmus bei dangstyti jo elgesio neigiamas pasekmes.

„Pavyzdžiui, kai vartojantis žmogus nenueina į darbą ar mokslo įstaigą, artimasis skambina, teisina jį, kai žmogus dėl priklausomybės pamiršta kokius nors kasdienius įsipareigojimus – juos už jį atlieka. Su tokiu perdėtu žmogaus saugojimu nuo pasekmių susijęs dar vienas aspektas – neigimas, kuomet šeimos nariai visais būdais stengiasi sukurti normalios šeimos įvaizdį visuomenėje, kad niekas nesužinotų apie problemas“, – kalba specialistė.

Kopriklausomybė gali pasireikšti ir išaugusiu noru įtikti priklausomybę turinčiam artimajam, jo nesupykdyti, nenuliūdinti, taip pat atsiradusiu įsitikinimu, kad niekas negali padėti, todėl jokios pagalbos ir neverta ieškoti, o viską reikia daryti pačiam.

Atsisakyti perdėtos atsakomybės ir kontrolės

K. Mikalauskaitė sako, kad nuo kopriklausomybės galima pamažu išsilaisvinti – tai procesas, kai mokomasi atpažinti savo reakcijas ir kurti sveikesnius santykius. Tam svarbios sąlygos yra pripažinti, kad pernelyg įsitraukiama į kito žmogaus problemą, suvokti, jog priklausomybė nėra gėda, o liga, bei suprasti, kad artimasis yra atskiras žmogus, kurio elgesio ar gydymosi proceso negalime kontroliuoti ar prisiimti už jį atsakomybės.

„Tai nereiškia, kad reikia staiga tapti abejingiems sergančiam žmogui ir juo nebesirūpinti. Tai reiškia, kad svarbu žinoti, ką galima padaryti, o ko negalima. Tarkime, paskatinti ieškoti pagalbos galima, tačiau būti atsakingi už kito žmogaus gydymąsi ir išgijimą – ne“, – teigia ji.

Kopriklausomybę mažina ir tinkamas bendravimas su artimuoju. Patariama suteikti žmogui paramą, rodyti supratimą ir meilę, kuomet jis yra blaivus, taip pat atvirai kalbėtis, akcentuoti, kad šeimai gera leisti laiką kartu, užsiimti bendromis, su vartojimu nesusijusiomis veiklomis.

Svarbu nepriekaištauti, nes tai skatina gynybiškumą ir melavimą, taip pat vengti neįgyvendinamų grasinimų, nedaryti už artimąjį to, ką jis pats gali ir turi padaryti, pernelyg jo nekontroliuoti. Ir būti kantriems, nes priklausomybė yra liga, nuo kurios staiga nepasveikstama, todėl teigiamiems pokyčiams gali prireikti nemažai laiko.

Medicinos psichologė-psichoterapeutė pastebi, kad šiame procese nebūtina viską daryti vien savo jėgomis. Priklausomybę turinčių asmenų artimieji dažnai išgyvena stresą, įtampą, nežinią, nerimą – tai labai vargina, todėl reikia ieškoti, kas padėtų.

„Tinka ir pokalbiai su žmonėmis, kuriais pasitikima, ir dalyvavimas savitarpio pagalbos grupėse, kur renkasi turintys panašių problemų, ir konsultacijos su psichologais ar priklausomybės ligas gydančiais specialistais. Yra sukurta ir speciali CRAFT programa, skirta padėti susidūrus su artimojo priklausomybe. Jos pagrindinis tikslas – padėti artimiesiems motyvuoti priklausomybe sergantį žmogų kreiptis pagalbos, atrasti būdus, kaip skatinti tinkamą jo elgesį ir neskatinti netinkamo, kaip pagal galimybes leisti įvykti natūralioms pasekmėms. Tuo pačiu ši programa padeda kopriklausomybę patiriantiems žmonėms išmokti neprisiimti absoliučios atsakomybės už rezultatą ir patiems viduje pasijausti ramiau bei tvirčiau“, – vardija K. Mikalauskaitė.

RPLC inf. 

Iki šiol galiojusi tvarka numatė, kad prieš tokius įrenginius privaloma statyti kelio ženklus Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“. Tačiau nuo šių metų tokie ženklai įrengiami tik prieš greitį matuojančius įrenginius.  

Siekdama užtikrinti vairuotojų informuotumą apie kitus pažeidimus fiksuojančius įrenginius, „Via Lietuva“ keliuose įrengia specialius stendus su informacija apie vykdomą stebėseną ir duomenų rinkimą.   

„Mūsų tikslas – kad eismo dalyviai jaustųsi informuoti ir žinotų, kuriose kelio atkarpose vykdoma kontrolė. Tai užtikrina skaidrumą, didina pasitikėjimą ir padeda vairuotojams geriau suprasti, kokie duomenys yra renkami. Norime akcentuoti, kad šie stendai aktualūs asmenims, kurie moka kelių mokestį (įsigyja vinjetes)“, – pabrėžia „Via Lietuva“ Infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas Modestas Lukošiūnas.  

Visi stendai valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose bus įrengti iki spalio pradžios.  

„Via Lietuva“ primena, kad dar 2024 m. Lietuvos magistraliniuose keliuose buvo įrengtos 268 vaizdo kameros, skirtos kelių mokesčio kontrolei. Jos stebi keliu važiuojančias transporto priemones, automatiškai nuskaito valstybinius numerius ir duomenų bazėje patikrina, ar už transporto priemonę yra sumokėtas kelių mokestis.  

Bendrovė „Via Lietuva“ rūpinasi daugiau nei 21 000 km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2 000 km pėsčiųjų ir dviračių takų. 

„Via Lietuva“ inf.  

Siekdama užtikrinti didesnį saugumą geležinkelių aplinkoje, Susisiekimo ministerija kartu su AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG), Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) ir kitomis institucijomis parengė ir pradeda įgyvendinti Geležinkelių transporto eismo saugos didinimo 2025 m. užduočių ir priemonių planą.

„Kasdien šimtai žmonių kerta geležinkelio bėgius neleistinose vietose ar tiesiog vaikšto po geležinkelio teritoriją net nesusimąstydami apie pavojus, slypinčius už kelių žingsnių. Juk vienas neatsargus žingsnis šalia bėgių gali kainuoti gyvybę. Rūpindamiesi žmonių saugumu, kartu su partneriais parengėme veiksmų planą geležinkelių eismo saugai didinti. Mūsų tikslas – nulis žūčių geležinkeliuose“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Nors geležinkeliai yra viena saugiausių transporto rūšių, skaudžiausias nelaimes lemia ne technika, o žmogiškasis faktorius. Europos Sąjungos geležinkelių agentūros duomenimis, net 80 proc. visų eismo įvykių geležinkeliuose įvyksta dėl netinkamo pervažų naudotojų ir pašalinių asmenų elgesio.

• Per praėjusius metus geležinkeliuose Lietuvoje žuvo šeši žmonės.
• 2024–2025 m. visos šalyje įvykusios avarijos buvo susijusios su pašalinių asmenų veiksmais.
• Kasmet fiksuojama apie 2000 Kelių eismo taisyklių pažeidimų pervažose – tai vidutiniškai po penkis atvejus kasdien.

Sprendimas – kompleksinis požiūris ir investicijos

Atsižvelgiant į tai, kad vien techninių priemonių nepakanka, plane išskirtos trys veiklos kryptys: organizacinės, šviečiamosios ir fizinės pagalbinės apsaugos priemonės. Didžiausias dėmesys skiriamas visuomenės atsakomybės ir sąmoningumo ugdymui.

„LTG Infra“ vienas veiklos prioritetų – saugumas. Todėl dedame visas pastangas, kad geležinkelių aplinkoje eismo dalyviai elgtųsi atsakingai, saugotų save ir kitus. Saugumas nėra duotybė – tai bendras visų mūsų sąmoningumo, kurį ugdome švietimu ir partneryste, reikalas“, – sako „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas.

Kartu su švietimo iniciatyvomis tęsiami infrastruktūros modernizavimo projektai. Geležinkelio ruože Vilnius–Klaipėda jau atnaujinta 10 prioritetinių pervažų, o dar 14 numatyta modernizuoti kituose svarbiuose transporto koridoriuose. Bendra šių projektų vertė – 7,9 mln. eurų ES investicijų.

LTG grupės veiklos plane taip pat numatytos investicijos į infrastruktūros saugumą: pervažose diegiamos automatinės signalizacijos, vaizdo stebėjimo sistemos, žymimos pavojingos zonos, statomi tiltai ir viadukai. 24 rizikingiausias pervažas ir perėjas planuojama paženklinti informaciniais ženklais, o penkiose stotyse – įdiegti papildomas saugos priemones, užkardančias neteisėtą geležinkelio kirtimą.

Be to, tęsiant saugaus elgesio skatinimo programą „Saugūs bėgiai“, rugsėjo pradžioje surengta pabėgių dažymo akcija.

Daugiau informacijos apie saugą geležinkelyje: www.saugusbegiai.lt

Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad įstatymas yra parengtas, siekiant paprasčiau įgyvendinti nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį reikalavimą informaciją apie prekes ir paslaugas teikti lietuvių kalba.

Projekto iniciatorė D. Asanavičiūtė-Gružauskienė teigia, kad būtent po Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimo pasigirdo „Bolt“ ir kitų pavėžėjimo paslaugas teikiančių įmonių skundai, kad bus sunku reguliuoti ir prižiūrėti šio įstatymo įgyvendinimą – todėl buvo pasiūlytas Kelių transporto kodekso pakeitimas. 

„Kelių transporto kodekse yra reglamentuojami reikalavimai žmonėms, norintiems gauti leidimą teikti taksi ar pavėžėjimo paslaugas. Papildžius reikalavimų sąrašą lietuvių kalbos mokėjimu įstatymo įgyvendinimas būtų užtikrinamas jau šiame laiptelyje – tai palengvintų tiek įstatymo įgyvendinimo kokybę, tiek kontrolę “, – komentavo Seimo narė. 

„Nuo 2020 m. vien per dvejus metus tokių leidimų buvo išduota beveik 14 tūkst. Jei mes pradėtume reguliuoti lietuvių kalbos mokėjimą jau šioje vietoje, sklandžiau ir efektyviau užtikrintume įstatymo įgyvendinimą, mažiau apkrautume Valstybinės kalbos inspekciją ir užkardytume įmonėms galimybę piktnaudžiauti ir nevykdyti įstatymo tiesiog susimokant mažas baudas,“ – komentavo abiejų projektų iniciatorė D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.

Įstatymo aiškinamajame rašte atkreipiamas dėmesys, kad Valstybinė kalbos inspekcija pagal kompetenciją už valstybinės kalbos vartojimo reikalavimų pažeidimus kaip poveikio priemonę gali taikyti tik administracines nuobaudas, kurios nėra didelės (įspėjimas arba bauda nuo 90 iki 170 eurų). Kaip rodo praktika, neretai Inspekcijos sprendimai yra skundžiami, o teisminiai procesai užsitęsia iki 2 metų, todėl akivaizdu, kad būsimiems pažeidėjams yra sudarytos itin palankios sąlygos ir toliau vykdyti savo veiklą ir teikti paslaugas / pardavinėti prekes nemokant valstybinės kalbos. Priėmus šį įstatymą būtų geriau užtikrinamas Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimas.

Kodekso pakeitimą taip pat pasirašė Jurgis Razma, Arvydas Anušauskas, Rima Baškienė, Vitalijus Šeršniovas, Ligita Girskienė ir Rimas Jonas Jankūnas.

Pagal lrs.lt inf.

Ugniagesiai atidarė kambario duris ir įleido į vidų greitosios pagalbos medikus bei policijos pareigūnus.

Kauno apskrities policija patikslina, jog apie 12.50 val. kambaryje užsirakinęs rastas 1969 m. gimęs vyras. Jis, medikų sprendimu, išvežtas į gydymo įstaigą detalesnei apžiūrai.

„Lietuva tampa vis labiau patraukli keliautojams: per pirmus šių metų septynis mėnesius mūsų šalyje apsilankė 2,37 mln. turistų – 4 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš pandemiją. Ženkliai išsaugo ir vietinių turistų skaičius, šiuo laikotarpiu pasiekęs rekordą – 1,5 mln. Prie šių rezultatų neabejotinai prisidėjo turizmo sektoriaus profesionalai, kurių nuoseklų darbą skatinant turizmą šiandien įvertinome. Todėl dėkoju kiekvienam, kuris prisideda plėtojant Lietuvos turizmą, garsinant mūsų šalį ir kuriant išskirtinius turizmo produktus”, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Apdovanojimus už nuopelnus Lietuvos turizmui gavo ir jonavietės Jonavos turizmo informacijos centro vadovė Vijolė Šadauskienė ir Jonavos kultūros centro Krašto muziejaus muziejininkė Giedrė Narbutaitė-Kontrimė.

„Šie apdovanojimai yra gražus įrodymas, kad nuoseklus darbas duoda vaisių. Vijolė ir Giedrė savo veiklomis ne tik stiprina Jonavos turizmo ir kultūros įvaizdį, bet ir buria bendruomenę, įtraukia žmones. Didžiuojamės, kad jų pastangos sulaukė nacionalinio pripažinimo“, – sako Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė.

Pasaulinė turizmo diena, minima kasmet rugsėjo 27-ąją, buvo pradėta švęsti 1980 metais Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) iniciatyva. Ja siekiama atkreipti dėmesį į turizmo svarbą ekonomikai, kultūrų dialogui ir tvariai plėtrai visame pasaulyje.

EIMIN ir Jonavos r. savivaldybės inf. 

Rugsėjo 29-ąją krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė kartu su Lietuvoje viešinčiu Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu Rukloje atidarė nuolatinę NATO pajėgoms skirtą logistinę paramos aikštelę. Moderni infrastruktūra, kuriai Vokietija skyrė per 90 mln. eurų žymi naują etapą šalių strateginėje partnerystėje.

Atidarytoje aikštelėje įrengtos remonto ir aptarnavimo dirbtuvės, sandėliai, plovykla, degalinė bei visa techniniam pasirengimui būtina įranga.Objektas užtikrins, kad Lietuvoje dislokuotos NATO pajėgos būtų visada parengties būsenoje.

„Lietuva ir Vokietija juda nuo praktinio bendradarbiavimo prie gilesnės gynybos integracijos. Tai reiškia, kad mūsų kariuomenės struktūros, pajėgumai ir strategijos tampa vis labiau faktiškai susietos.

Pasirengimas priimti Vokietijos brigadą pilna apimtimi ir nuolatiniam buvimui Lietuvoje vyksta sklandžiai. Rūdninkų karinio miestelio statybos vyksta sparčiau nei planuota – iki 2027 m. turėsime visą būtinąją infrastruktūrą“, – kalbėjo krašto apsaugos ministrė.

Dvišalio gynybos ministrų susitikimo metu aptarti ir kiti svarbūs klausimai – oro gynybos stiprinimas Baltijos regione, nuosekli parama Ukrainai bei JAV pajėgų išlaikymas Europoje. D. Šakalienė akcentavo, kad Rusijos provokacijos NATO oro erdvėje aiškiai rodo būtinybę pereiti nuo oro policijos misijos prie visavertės oro gynybos.

Vokietija taip pat prisideda prie Lietuvos ir Islandijos vadovaujamos tarptautinės išminavimo koalicijos Ukrainai, kurios jau yra skyrusi 278 mln. eurų.

„Socialiniai darbuotojai yra žmonės, kurie didžiausių asmeninių iššūkių ir sunkumų metu tampa atrama bei vedliais. Jie padeda visuomenei augti, prisitaikyti ir išlikti stipriai. Jūsų profesionalumas, atsakomybė ir kasdienis darbas ne tik keičia žmonių gyvenimus, bet ir nuolat rodo kryptį, kaip turime kurti bendruomenišką ir socialiai teisingą Lietuvą. Nuoširdžiai dėkoju už Jūsų indėlį“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė J. Zailskienė.

Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Jūratė Tamašauskienė pabrėžia, kad Lietuvos socialinių darbuotojų diena yra priminimas, kokią svarbią misiją kasdien atlieka šie profesionalai – tai ne vien pagalbos ir paslaugų suteikimas, o nuolatinis žmogaus orumo gynimas, bendruomenių stiprinimas ir tikėjimas, kad kiekvienas žmogus turi teisę į visavertį gyvenimą.

„Šios profesijos stiprybė kyla ne iš galios, valdžios ar institucijų, bet, visų pirma, kyla iš mūsų pačių – iš gebėjimo išlikti autentiškiems, ištikimiems profesinėms vertybėms, net tada, kai sąlygos būna pernelyg sudėtingos, kai vilioja lengvi ir trumpalaikiai sprendimai“, – pastebi J. Tamašauskienė, linkėdama socialiniams darbuotojams drąsos augti ir kurti pokyčius savo bendruomenėse, išlaikant aukščiausius profesinės etikos standartus. Žinoma, taip pat randant laiko pasirūpinti savo vidine pusiausvyra.

„Gerumo žvaigždės“

Pasižymėjimo ženklas „Gerumo žvaigždė“ yra aukščiausias socialinės apsaugos ir darbo ministro apdovanojimas, skiriamas asmenims, ypač pasižymėjusiems socialinės apsaugos ir darbo srityje.

Šiais metais „Gerumo žvaigždes“ gavę asmenys:

1.Roma Fabijonavičiūtė-Genienė, BĮ Socialinių paslaugų centro „Klaipėdos lakštutė“ direktorės pavaduotoja socialiniams reikalams, už daugiau nei 25 metų indėlį į socialinių paslaugų plėtrą ir kokybę, metodinę veiklą, profesinės bendruomenės stiprinimą bei naujų paslaugų iniciatyvas.

2.Jolanta Grybauskienė, Pasvalio socialinių paslaugų centro darbui su šeimomis padalinio vadovė, už socialinių paslaugų šeimoms organizavimą, partnerystės telkimą bendruomenėje, tarptautinių iniciatyvų plėtrą ir aktyvų profesinės bendruomenės stiprinimą.

3.Aušra Kupčinskienė, Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų pavaduotoja socialiniams reikalams, už socialinės globos ir slaugos paslaugų plėtrą, kokybės sistemos diegimą, inovatyvių sprendimų iniciavimą bei rūpestį paslaugų gavėjų gyvenimo kokybe.

4.Nijolė Kovaliova, VšĮ Sudoku socialinė darbuotoja ir vadovė, už daugiau nei 25 metų indėlį plėtojant socialines paslaugas Pagėgių savivaldybėje, krizių namų ir vaikų dienos centrų kūrimą, tarptautinius projektus ir bendruomenės telkimą.

5.Asta Kubilienė, Skemų socialinės globos namų socialinė darbuotoja, už aktyvų dalyvavimą globos sistemos pertvarkoje, bendruomeniškumo ir savarankiškumo skatinimą, mentorystę studentams ir profesionalų ugdymą.

6.Jurgita Latakienė, Plungės socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja, už kasdienį atsidavimą dirbant su žmonėmis, kuriems reikia ne tik paslaugų, bet ir žmogiško ryšio, už šilumą, kūrybiškumą ir tikrą gerumą, telkiantį bendruomenę.

7.Dr. Roberta Motiečienė, Kauno miesto socialinių paslaugų centro direktorė, už lyderystę vadovaujant vienai didžiausių socialinių paslaugų įstaigų Lietuvoje, inovatyvius sprendimus, socialinio darbo profesijos stiprinimą ir akademinės patirties jungimą su praktika.

8.Rasa Noreikytė-Ustinavičienė, VšĮ Valakupių reabilitacijos centro Plėtros skyriaus vadovė, už reikšmingą indėlį diegiant socialinių paslaugų kokybės sistemą Lietuvoje, tyrimus, tarptautinius projektus bei pastangas gerinti paslaugų prieinamumą pažeidžiamoms grupėms.

9.Virginija Paulauskytė, Valakampių socialinių paslaugų namų direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams, už daugiau nei tris dešimtmečius trunkantį indėlį į socialinių paslaugų plėtrą, naujų paslaugų kūrimą, tarptautinės patirties sklaidą ir profesinės bendruomenės telkimą.

10.Agnė Krajašienė, Jonavos rajono socialinių paslaugų centro padalinio – Globos centro vedėja, už lyderystę telkiant komandą vaiko gerovei, globėjų ir šeimų stiprinimą, bendruomenės įtraukimą bei profesionalumo perdavimą būsimiesiems socialinio darbo specialistams. 

11.Gražina Semėnienė, Maltos ordino pagalbos tarnybos Rytų regiono vadovė, už ilgametį darbą plėtojant pagalbos paslaugas senjorams, reikšmingų projektų įgyvendinimą, bendruomenės stiprinimą bei nuoširdų įsitraukimą ekstremalių situacijų metu.

12.Daiva Vaičikauskienė, LPF Maisto bankas socialinė darbuotoja, už kasdienį rūpestį labiausiai pažeidžiamais žmonėmis, jų konsultavimą, palydėjimą ir pagalbos koordinavimą, už kūrybišką ir jautrų atsidavimą žmonių gerovei.

13.Aurelija Žvikevičienė, VšĮ SOTAS socialinė darbuotoja, už pagalbą be tėvų globos likusiems vaikams, globėjų rengimą ir palydėjimą, budinčių globotojų stiprinimą bei profesionalumo perdavimą socialinio darbo bendruomenei.

14.Prof. Laimutė Žalimienė, už reikšmingą indėlį į socialinio darbo profesijos raidą, mokslinius tyrimus, socialinės politikos formavimą ir socialinių paslaugų kokybės sistemos kūrimą Lietuvoje.

Socialinio darbo paveikslas šiandien

Praeitų metų spalio mėnesį atlikta visuomenės nuomonės agentūros „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad daugiau nei ketvirtadalis šalies gyventojų vienaip ar kitaip yra susidūrę su socialiniu darbuotoju. Žmonės supranta ir vertina socialinių darbuotojų darbo svarbą: dauguma, net 75 procentai respondentų, nurodė, kad socialinis darbas visuomenei yra naudingas arba labai naudingas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu dirba daugiau kaip 17 tūkstančių socialinių paslaugų srities darbuotojų, iš jų virš 5 tūkstančių – socialiniai darbuotojai.

Socialinių paslaugų gavėjų skaičius šalyje siekia daugiau nei 100 tūkstančių, todėl labai svarbu užtikrinti pakankamą socialinių darbuotojų skaičių socialinių paslaugų teikimui. Tuo tikslu siekiama, kad ši profesija taptų patrauklesnė atlygiu, darbo sąlygomis, augimo ir tobulėjimo galimybėmis, ir ją rinktųsi kuo daugiau jaunų žmonių.

Socialinių darbuotojų darbo užmokestis auga kasmet – vidutinis jų darbo užmokestis per paskutinius penkerius metus padidėjo 65 procentais. 2025 metais socialinių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis į rankas siekė 1411 eurus ir, tobulinant profesinę kompetenciją, yra didinamas.

Jau dvejus metus taikomas Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodeksas. Šis svarbus dokumentas numato aukštus socialinių darbuotojų veiklos standartus, elgesio normas, išryškina vertybes.

Socialiniai darbuotojai kasmet tobulina savo profesines kompetencijas, dalyvaudami mokymuose, supervizijose, intervizijose ir kt. Nuo 2022 metų spalio mėn. veikia Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimo centras, kuris yra atsakingas už nemokamų mokymų organizavimą ir (ar) vedimą, metodinės pagalbos teikimą, naujų socialinių paslaugų srities darbuotojų palydėjimą jų profesinėje veikloje. Šis centras pasiekė puikių veiklos rezultatų.

Individualumas ir autentiškas dizainas

Tradiciniai auksiniai žiedai vis dar išlieka klasika, tačiau vis daugiau porų renkasi juos suasmeninti – graviravimais, netradicinėmis tekstūromis ar nestandartinėmis formomis. Ypač populiarūs tampa rankų darbo žiedai, kuriuos galima pritaikyti pagal poros istoriją ar vertybes. Klientai ieško ne tik gražaus papuošalo, bet ir simbolinės prasmės.

Geltonasis auksas vis dar karaliauja

Nors vestuvinių žiedų madoje vis daugiau dėmesio sulaukia ir tokios medžiagos kaip baltasis auksas ar titanas, geltonasis auksas išlieka vienu populiariausių pasirinkimų. Jo šilto atspalvio elegancija ir ilgaamžiškumas vilioja poras, ieškančias klasikinio ir tuo pačiu prabangaus varianto. Geltonas auksas puikiai dera su įvairiais odos tonais, lengvai derinamas su kitais papuošalais ir gali būti pritaikytas tiek tradiciniam, tiek moderniam dizainui. Be to, jis ypač vertinamas dėl simbolinės reikšmės – tai tarsi ryšys su senosiomis vestuvių tradicijomis.

Minimalizmas ir subtilumas

Jei anksčiau būdavo populiaru rinktis žiedus su dideliais deimantais ar ryškiais akcentais, šiandien vis daugiau porų renkasi minimalistinius, švarių linijų žiedus. Subtilus blizgesys, nedidelis brangakmenis ar švelni matinė apdaila – tai detalės, kurios šiuo metu laikomos stilingomis ir laikui nepavaldžiomis.

Ką renkasi šiuolaikinės poros?

Šiuolaikinės poros ieško žiedų, kurie ne tik gražiai atrodytų, bet ir atspindėtų jų asmenybes. Štai keletas tendencijų, kurios šiuo metu ypač populiarios:

• Tvarūs sprendimai – perdirbtas auksas ir kitos aplinkai draugiškos medžiagos.
• Rankų darbo žiedai – kiekvienas žiedas tampa unikaliu meno kūriniu.
• Derantys, bet ne identiški žiedai – poros renkasi skirtingus, tačiau stilistiškai susijusius variantus.
• Žiedai be akmenų – švari forma ir minimalistinis stilius tampa vis populiaresni.

Tvarumas – ne tik mada, bet ir vertybė

Augantis susidomėjimas tvarumu vestuvinių žiedų rinkoje atspindi platesnę visuomenės tendenciją – vartoti atsakingai. Vis daugiau prekės ženklų naudoja perdirbtą metalą ar siūlo atnaujinti paveldėtus šeimos žiedus. Tai sprendimai, kurie ne tik prisideda prie aplinkos tausojimo, bet ir suteikia žiedui papildomos prasmės.

Vestuviniai žiedai – tai daugiau nei tik papuošalai. Jie pasakoja poros istoriją, vertybes ir požiūrį į gyvenimą. Populiariausi šiandien yra tie, kurie ne tik stilingi, bet ir asmeniškai svarbūs.

„Tyrimo metu kiekviename tinkle apsilankė po 10 specialiai šiai užduočiai paruoštų slaptų pirkėjų, vizito metu jie vertino degalines pagal 65 klausimus 5-iose kategorijose: nuo degalų pylimo proceso iki aptarnavimo, švaros bei patogumo. Klausimynas sudarytas remiantis ne konkrečių tinklų standartais, o realių klientų prioritetais lankantis degalinėse. 

Ši metodika leidžia itin išsamiai bei tiksliai identifikuoti konkrečias sritis, kuriose klientas jaučiasi labai gerai arba priešingai – išgyvena prastą patirtį, kuri gali lemti nenorą grįžti antrą kartą ar prastus atsiliepimus“, – sako „Dive Lietuva“ direktorė Ana Zakrevskė. 

Ekspertė pažymi, kad bendras visų šalyje veikiančių degalinių tinklų vertinimas yra gana geras – 88,53 proc., tačiau tai – prastesnis vertinimas, lyginant su 2024 m. atlikto slapto pirkėjo tyrimo rezultatu – 91,27 proc. Kai kurių kategorijų klausimuose dalis degalinių šiemet surinko vos 20 ar net 0 proc. 

Šiemet tyrimas buvo išsamesnis: platesnis klausimynas, daugiau vertintų tinklų – pernai tirti 4, šiemet – 7. 

Atskleidė prasčiausiai ir geriausiai įvertintus tinklus 

Žemiausio įvertinimo tyrime sulaukė „Jozita“ ir „Neste“ tinklai – atitinkamai 82,99 ir 84,8 proc. Žemiau bendro vidurkio taip pat liko „Baltic Petroleum“ (86,23) ir „Emsi“ (86,25) degalinės. Tuo tarpu „Orlen“ (91,46), „Circle K“ (89,6) ir „Viada“ (89,09) tinklai įvertinti geriausiai. 

Lyginant su praėjusiais metais, degalinių tinklų vertinimas krito beveik visose kategorijose: įvažiavimo ir degalinės teritorija, kuri 2024-aisiais įvertinta 97,5 proc., šiemet sulaukė vos 89,33 proc., pirmo kontakto su darbuotojais vertinimas nuo 97,5 proc. krito iki 90 proc., tuo tarpu aktyvus pardavimas, kuris pernai įvertintas vos 61,5 proc., ūgtelėjo ženkliai – iki 82,3 proc. 

Didžiausi iššūkiai: eilės, saugumas ir prieinamumas 

„Visgi svarbiausi tyrimo aspektai slypi detalėse: visuose degalinės tinkluose yra aspektų, kuriuose reikėtų gerinti teikiamų paslaugų kokybę. Pavyzdžiui, itin prastai įvertintas degalinės darbuotojų elgesys, susidarius klientų eilei – bendras visų septynių tinklų rezultatas yra vos 5,26 proc., jį nuo 0 proc. vertinimo gelbėja vos vienas degalinių tinklas, kurio įvertinimas, beje, taip pat yra prastas. 

Tai reiškia, kad klientai patiria itin prastas emocijas situacijose, kurios šiame versle yra ganėtinai dažnos. Mažmeninė prekyba yra neatsiejama nuo eilių, tačiau jos nebūtinai reiškia prastus klientų vertinimus: viskas priklauso nuo to, kaip šis klausimas yra sprendžiamas. 

Pavyzdžiui, susidarius eilei, idealiu atveju darbuotojai parodo, jog klientų laikas yra vertinamas: aptarnauja maloniai, tačiau efektyviai. Svarbu valdyti lūkesčius. 

Net jei eilė ilga, klientas turi jaustis matomas, girdimas ir vertinamas, pvz. susidarius eilei idealiu atveju klientui dar nepasiekus kasos, trumpas mandagus sveikinimasis parodo, kad jo laikas vertinamas. 

Taip pat svarbu greitai ir tiksliai atlikti operacijas, kad eilė judėtų sklandžiai”, – teigia klientų aptarnavimo ekspertė, „Mažeika ir partneriai“ partnerė Jolanta Pocienė.  

Pasak jos, kitas itin svarbus aspektas, kuriam nėra skiriamas pakankamas dėmesys – eismo saugumas degalinės teritorijoje. 

„Vos dviejuose iš septynių tinklų šis aspektas buvo įvertintas pakankamai gerai, nors ir juose dar tikrai yra kur tobulėti. Bendras vertinimas – vos 64 proc., o šis klausimas – ne vien klientų pasitenkinimo, bet ir jų sveikatos ar net gyvybės klausimas, todėl tikrai negali būti ignoruojamas“, – dalinasi J. Pocienė. 

Jautri tema: pritaikymas žmonėms su negalia 

Dar prasčiau įvertintas ir dar jautresnis klausimas: parkavimo vietos žmonėms su negalia. Šiuo atžvilgiu bendras septynių degalinių tinklų vertinimas – vos 50 proc. 

„Degalinių prieinamumas žmonėms su negalia bendrai yra tarp jautriausių šio tyrimo aspektų: visi vertinimai šioje temoje „raudonuoja“, t.y., yra tikrai prasti. Mūsų visuomenėje negalia šiandien nebeturėtų būti apribojimas gyventi pilnavertį gyvenimą, todėl natūralu, kad bet koks apsunkinimas ar nesukurtos galimybės naudotis visomis degalinių paslaugomis visiems klientams yra vertinamas itin jautriai“, – teigia „Mažeika ir partneriai“ ekspertė. 

Pasak jos, šiuo aspektu Lietuva vis dar atsilieka nuo Vakarų bei Šiaurės kaimynių – specialių poreikių turinčių klientų aptarnavimo srityje dar turime ženkliai augti. 

Slapto pirkėjo tyrimas atliktas šių metų liepos – rugpjūčio mėnesiais, jame dalyvavo 70 specialų parengimą turinčių tyrėjų, tarp jų – ir žmonės su fizine negalia. 

Šių metų spalio 1 d. pradedama kasmetinė Aplinkos apsaugos departamento akcija „Garažiukas“. Jos metu aplinkosaugininkai tikrins įmones ir asmenis, remontuojančius ir ardančius įvairias eksploatuoti netinkamas transporto priemones (ENTP). Akcija tęsis iki gruodžio 31 d.  

Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį į ENTP surinkimo ir apdorojimo veiklą bei transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdančius asmenis, o taip pat į veiklos vykdymo vietose esančius ir naudojamus kuro deginimo įrenginius, nes netinkamas ENTP tvarkymas kenkia aplinkai ir žmonių sveikatai.  

Praėjusiais metais per akciją iš viso buvo patikrinti 166 ūkio subjektai, 41-ame – nustatyti pažeidimai. Taip pat buvo patikrinti 226 fiziniai asmenys, nustatyta, kad 56 iš jų pažeidė aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. 

Akcijos „Garažiukas 2025“ tikslai  

• Šviesti, konsultuoti fizinius ir juridinius asmenis ENTP ardymo, tvarkymo bei transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos aplinkosauginiais klausimais bei daroma neigiama žala aplinkai ir žmonių sveikatai, netinkamai ar neteisėtai vykdant minėto pobūdžio ūkines veiklas, ir prevenciškai skatinti sąmoningumą, užkertant kelią aplinkos taršai bei siekiant, kad būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, reikalavimų. 

• Teikti rekomendacijas, pasiūlymus kiekvienu konkrečiu atveju dėl geriausio sprendimo ūkinės veiklos legalizavimo, įrengimo ir priežiūros, kurie atitiktų galiojančius aplinkosauginius reikalavimus. Patikrinti ar fiziniai asmenys ir ūkio subjektai turi nustatyta tvarka išduotus leidimus užsiimti šia veikla ir laikosi tokiuose leidimuose nustatytų sąlygų bei ar fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus ar vykdantys individualią veiklą, kurie atlieka transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą privačiuose garažuose, garažų bendrijose ir kitose pagalbinėse ar remonto dirbtuvių patalpose (angaruose, gamyklose, dirbtuvėse ir pan.), laikosi šią veiklą reglamentuojančių aplinkosauginių teisės aktų reikalavimų. 

• Nutraukti aplinkai ir žmonių sveikatai vykdomą kenksmingą veiklą, akcijos metu nustačius tokio pobūdžio pažeidimus, o kaltus asmenis patraukti administracinėn atsakomybėn ir įpareigoti pašalinti nustatytus trūkumus (jei tokie trūkumai yra nustatomi). 

Aplinkos apsaugos departamentas yra parengęs atmintines: „Transporto priemonių pridavimas (utilizavimas)“, „Verslams, vykdantiems transporto priemonių remontą ar techninę pagalbą“ ir „Transporto priemonės“, kuriose galima rasti visą svarbiausią informaciją, taisykles ir reikalavimus. 

SVARBU 

• Įmonės, kurių veikloje susidaro pavojingos ir nepavojingos atliekos (išskyrus tam tikras teisės aktuose numatytas išimtis), turi atliekų susidarymo apskaitą vesti Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS). 

• Užsiimant ENTP ardymo veikla neturint leidimo arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 300 iki 560 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 900 iki 1 700 eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1 150 eurų. 

• Juridiniams asmenims vykdant ENTP ardymo veiklą neturint leidimo numatyta bauda nuo 5  tūkst. iki 10  tūkst. eurų. Vykdant ENTP ardymo veiklą pažeidžiant leidimo sąlygas,  juridiniams asmenims gresia bauda nuo 1 000–2 000 eurų. 

• Už atliekų tvarkymo pažeidimus fiziniams asmenims taikoma atsakomybė nuo įspėjimo iki 4 100 eurų. 

Plačiau apie praėjusių metų akcijos „Garažiukas“ rezultatus galite rasti čia. 

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt. 

Jei kyla klausimų apie aplinkos apsaugos reikalavimus, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt. 

„Sija“ yra Pasaulio sveikatos organizacijos sukurtos streso mažinimo programos „STARS“ (angl. Sustainable Technology for Adolescents and Youth to Reduce Stress), skirtos jaunimui, lietuviška versija. Lietuvoje ją, bendradarbiaujant su Pasaulio sveikatos organizacija, išvertė ir Lietuvos kontekstui pritaikė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos institute veikiančio Psichotraumatologijos centro mokslininkų komanda, vadovaujama profesoriaus dr. Evaldo Kazlausko.

Apie iniciatyvą

„Sija“ – tai ne tik tyrimas, kurio metu jaunuoliai kviečiami anonimiškai pasidalinti savo patirtimi, bet taip pat ir pagalba, norint įgyti veiksmingų streso mažinimo įgūdžių. „Sija“ – tai penkių savaičių trukmės programa, paremta pokalbių roboto principu. Ji apima dešimt trumpų internetinių sesijų – pokalbių, kurių metu jaunuoliai mokosi atpažinti savo emocijas, praktikuoti įvairius streso įveikos būdus ir stiprinti emocinį atsparumą. Kiekviena sesija trunka apie 10–20 minučių, o naudotis programa galima bet kada ir bet kur – svarbiausia turėti prieigą prie interneto. Pokalbių robotas veikia pagal psichologų paremtą algoritmą; taigi programa yra saugi, o joje pateikiama informacija – kruopščiai atrinkta.

„Tai lengvai pasiekiamas ir interaktyvus įrankis, leidžiantis gana žaismingu būdu pasirūpinti savo emocine gerove. Svarbu pabrėžti, kad jauni žmonės savarankiškai naudojasi pokalbių robotu, tačiau lygiagrečiai jie gauna ir trumpas specialiai apmokytų savanorių konsultacijas, kurių metu gali aptarti savo patirtį, kilusius sunkumus ir pan. Taigi yra derinamas individualus darbas, pasitelkiant įdomų technologinį sprendimą, ir asmeninis kontaktas su padėti pasiruošusiu savanoriu“, – sako projekto vadovas profesorius Evaldas Kazlauskas.

Visa veikla yra nemokama, o surinkti duomenys – konfidencialūs. Iniciatyva remiasi bendradarbiavimu su jaunimo organizacijomis, švietimo įstaigomis bei žiniasklaida. Be to, atrinkti dalyviai galės gauti nemokamą individualų palaikymą – konsultacijas bei emocinę paramą.

Kodėl tai svarbu?

Remiantis paskutiniais Lietuvos ir Europos duomenimis, vis daugiau jaunų žmonių išgyvena psichologinį spaudimą, jaučiasi neužtikrinti dėl savo pasirinktų gyvenimo sprendimų, o pagalba dažnai būna pamiršta ir nesulaukiama. „Sija“ kviečia kalbėti garsiai apie tai, kas dažnai nutylima – abejones, nerimą, tapatybės paieškas, spaudimą „atrasti savo kelią“.

Programa ir tyrimu susidomėję jauni žmonės turės unikalią galimybę nemokamai pasinaudoti niekur kitur neprieinama streso mažinimo programa. Be to, dalyvaudami Vilniaus universiteto atliekamame tyrime jaunuoliai prisidės prie tarptautinio mokslinio tyrimo ir psichologinių paslaugų gerinimo Lietuvoje ir pasaulyje. Visi į tyrimą atrinkti dalyviai už skirtą laiką gaus dovanų.

Kaip prisijungti?

Jaunuoliai kviečiami pildyti dalyvio formą adresu: www.sijajaunimui.lt (registracija atvira nuo rugsėjo 8 d.)

Trumpai apie kampaniją:
Trukmė: rugsėjo 8–lapkričio 30 d.
Amžiaus grupė: 18–25 m.
Dalyvavimas: nemokamas
Tikslas: išgirsti jaunuolius, suteikti pagalbą, skatinti kalbėtis. 

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto inf.

Mauricijaus kraštovaizdis taip pat nepalieka abejingų: nuo sniego baltumo paplūdimių ir koralinių rifų iki žaliuojančių kalvų, cukranendrių laukų ir įspūdingų krioklių. Net ir prabėgus laikui, ši sala išlieka ryškiausiuose prisiminimuose kaip vieta, kurioje susipina egzotika, komfortas ir nuotykių dvasia.

Kodėl verta rinktis Mauricijų kaip kelionės kryptį?

Ši sala dažnai vadinama rojumi, ir ne be priežasties. Mauricijus traukia ne tik egzotiškais paplūdimiais. Vos per vieną kelionę galima patirti labai daug: nuo ramybės jūros pakrantėje iki aktyvių žygių gamtoje bei spalvingų festivalių. 

Be to, Mauricijus yra saugi ir draugiška kryptis poroms, šeimoms su vaikais ir pavieniams keliautojams, todėl pirmoji pažintis su sala tampa paprasta ir įsimintina. Jei jums svarbi atostogų kokybė, ši kryptis – itin patrauklus pasirinkimas.

Kad pirmoji pažintis su sala būtų išties ypatinga, dalinamės patarimais, kurie padės užtikrinti, kad kelionė į Mauricijų atskleistų pačias gražiausias savo spalvas ir ilgam išliktų atmintyje:

1. Pasiruoškite lėtam ritmui

Mauricijus – ne ta vieta, kur viskas sukasi greitai. Čia laikas teka lėčiau, o vietiniai gyventojai gyvena pagal savo ritmą. Nereikia stengtis pamatyti visko iš karto. Geriau rinkitės kelias patirtis, kurios tikrai įstrigs atmintyje: rytą su šviežių vaisių sultimis paplūdimyje, popietę tyrinėjant arbatų plantacijas ir vakarą klausantis muzikos. Toks lėtas atostogų tempas leis pasimėgauti, o ne tik pažymėti vietas kelionių sąraše.

2. Paplūdimiai – ne vienintelė vertybė

Daugelis renkasi poilsinę kelionę į Mauricijų dėl baltų paplūdimių, bet sala gali pasiūlyti kur kas daugiau. Vidinė dalis slepia krioklius, kalnus ir nuostabius nacionalinius parkus. Nepraleiskite progos pasivaikščioti po Juodosios upės tarpeklių nacionalinį parką – prieš jūsų akis atsivers beribė žalumos jūra, kurioje išgirsite paukščių giesmes, nepalyginamas su jokiais kitais garsais pasaulyje. 

O jei trokštate adrenalino – užkopkite į Lemorn Brabanto pusiasalyje esančią vaizdingą, net 556 m aukščio uolą, nuo kurios viršūnės atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai.

3. Skonių kelionė

Mauricijus – sala, kurioje susilieja indų, kinų, afrikietiškos ir prancūziškos virtuvės tradicijos. Neapsiribokite viešbučio restoranu – aplankykite vietinius turgelius ar mažas užeigas. Ten rasite aštrių daržovių troškinių, šviežios žuvies patiekalų, burnoje tirpstančių tešlos pyragėlių su įdarais, o desertams – gaivių tropinių vaisių. Juk geriausia kelionės dalis dažnai slypi paprastuose atradimuose, kurių iš anksto nesuplanuosi.

4. Kada keliauti?

Vienas iš dažniausių klausimų – kada geriausia vykti į Mauricijų. Kiekvienas sezonas turi savo žavesio. Nuo gegužės iki spalio čia vyrauja sausasis laikotarpis, puikiai tinkantis kelionėms ir aktyviems atradimams. Lapkritis–balandis – šiltesnis ir drėgnesnis, bet vis tiek puikus metas tiems, kurie nori grožėtis gamta ir mėgautis poilsiu paplūdimiuose.

5. Atostogų organizavimas

Kad kelionė būtų sklandi, verta iš anksto pasirūpinti logistika – nuo pervežimų oro uoste iki ekskursijų. Jei nemėgstate gaišti laiko detalėms, atostogų organizavimas su patikimu partneriu, pavyzdžiui, „Novaturas“, taps geriausiu sprendimu. Tuomet jums belieka tik pasinerti į patirtis: ryte nardyti su spalvingomis žuvimis, o vakare stebėti saulėlydį, dažantį dangų rožiniais atspalviais.

Papildomas patarimas: bendraukite su vietiniais!

Mauricijaus gyventojai garsėja savo svetingumu. Pasikalbėkite su taksi vairuotoju, paklauskite rekomendacijų iš vietinio pardavėjo ar pabandykite kelių kreolų kalbos žodžių. Tokios smulkmenos atveria duris į salos kasdienybę ir sukuria autentišką ryšį.

Pirmoji pažintinė ar poilsinė kelionė į Mauricijų daugeliui būna tarsi pažintis su draugu, kuris kiekvieną kartą gali nustebinti iš naujo. Svarbiausia – neskubėti, priimti salos ritmą ir leisti jai atskleisti save palaipsniui.

Statistika verčia susimąstyti

Higienos instituto duomenimis, praeitais metais kraujotakos sistemos ligomis sirgo beveik milijonas žmonių, o nuo šių ligų mirė daugiau nei 19 tūkst. mūsų šalies gyventojų.

Medikai nuolat kartoja, kad širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimas bei vystymasis labai stipriai susijęs su mūsų gyvensena: nesveika mityba, antsvoriu, rūkymu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu bei negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu, cholesterolio kiekiu ar cukriniu diabetu. Ekspertai teigia, kad net 80 proc. kraujotakos sistemos ligų galima išvengti sumažinus rizikos veiksnius ir sveikatą tikrinantis profilaktiškai – dalyvaujant širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje.

Tačiau Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė pastebi, kad šioje programoje galintys dalyvauti gyventojai nėra pakankamai aktyvūs. Net ir gavę priminimą iš gydymo įstaigos atvykti tikrintis, neskuba to daryti.

„Mūsų duomenys rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligų programoje kasmet dalyvauja mažesnė pusė į tikslinę amžiaus grupę patenkančių Lietuvos gyventojų – tik 43 proc. Pernai šioje programoje dalyvavo 338 tūkst. žmonių, nors 2023 m. – 59 tūkst. daugiau. Raginame gyventojus: neatidėliokite – kreipkitės į savo gydymo įstaigą, nemokamai pasitikrinkite pagal prevencinę programą ir laiku pažabokite ligą“, – sako J. Grigarienė.

Kaip vyksta ištyrimas?

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa Lietuvoje vykdoma jau 20 metų. Ji skirta nuo 40 iki 60 metų (imtinai) vyrams bei moterims. Programos metu šeimos gydytojas skiria atlikti įvairius tyrimus – kraujo, širdies veiklos ir kitus. Gavęs rezultatus, jis įvertina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis: nustatoma maža, vidutinė, didelė arba labai didelė rizika. Nuo to priklauso, kaip dažnai žmogui reikės tikrintis – kas ketverius, kas dvejus metus ar kasmet.

Jeigu nustatoma didelė ar labai didelė rizika, gydytojas sudaro planą, kaip ją sumažinti. Plane numatomi svarbiausi rodikliai, kuriuos reikėtų pasiekti, pavyzdžiui, kūno masės indeksas, kraujospūdis, cholesterolio kiekis, taip pat patarimai, kaip keisti gyvenimo būdą, bei kontrolės terminai.

Kai tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra labai didelė, šeimos gydytojas išduoda siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai gauti. Išrašydamas siuntimą, šeimos gydytojas turėtų rekomenduoti bent 3 gydymo įstaigas, kuriose teikiama išsami širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimo ir prevencijos paslauga. J. Grigarienė pabrėžia, kad gavus siuntimą nereikėtų delsti, o kuo greičiau užsiregistruoti pas gydytoją kardiologą.

Keli būdai užsiregistruoti

„Turėdami siuntimą gydytojo kardiologo konsultacijai, galite registruotis bet kurioje Lietuvos gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su Valstybine ligonių kasa. Nesvarbu, kuriame mieste gyvenate, kurioje gydymo įstaigoje esate prisiregistravę, – vykite ten, kur pas gydytoją kardiologą eilė trumpiausia“, – pataria VLK specialistė.

Pasak J. Grigarienės, gydytojo specialisto konsultacijai gauti galima užsiregistruoti keliais būdais:

• Vienas patogiausių ir greičiausių būdų – užsiregistruoti dar neišėjus iš šeimos gydytojo kabineto. Tokiu atveju pacientui nereikės niekuo rūpintis, jį pas gydytoją specialistą užregistruos šeimos gydytojas ar jo komandoje dirbantis slaugytojas. Pacientui beliks atvykti paskirtu laiku.
• Kitas būdas – pasirinkti gydymo įstaigą ir užsiregistruoti pačiam pacientui. Pasirinkti tinkamą apsilankymo laiką patogu Išankstinėje pacientų registracijos informacinėje sistemoje (IPR IS), kurioje skelbiama informacija apie artimiausias laisvas vietas registracijai. Registruojantis būtina atkreipti dėmesį į prierašą, kas turės apmokėti paslaugą – ligonių kasa ar pacientas. Iš savo kišenės pacientas turės mokėti apsilankęs pas gydytoją specialistą be šeimos gydytojo siuntimo arba tokioje gydymo įstaigoje, kuri nėra pasirašiusi sutarties su ligonių kasa.

Visų Lietuvos gydymo įstaigų, pasirašiusių sutartį su ligonių kasa, kontaktus, galima rasti ligonių kasos svetainės dalyje „Sveikatos priežiūros įstaigos ir paslaugos visoje Lietuvoje“. Norėdamas įsitikinti, kad pasirinkta įstaiga yra pasirašiusi sutartį su ligonių kasa, langelyje „Paslauga“ pacientas turi surinkti paieškos žodžius „Išsami širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimo ir prevencijos paslauga“. Paieškos sistema išskleis visų šią paslaugą Lietuvoje teikiančių gydymo įstaigų sąrašą, beliks tik pasirinkti, į kurią patogiausia nuvykti.

VLK inf. 

Kas yra „tennis“ apyrankė ir kodėl ji ypatinga?

Tennis apyrankė – tai elegantiškas papuošalas, sudarytas iš vienodo dydžio brangakmenių, sujungtų lanksčia aukso juosta. Iš pirmo žvilgsnio minimalistinė, tačiau iš arti – nepriekaištingo juvelyrinio kruopštumo reikalaujanti puošmena. Tradiciškai tennis apyrankės inkrustuojamos baltaisiais deimantais, tačiau šiuolaikinėje juvelyrikoje vis dažniau pasirenkami ir juodieji ar konjakiniai deimantai, spalvoti safyrai, smaragdai bei rubinai.

Savo pavadinimą ši apyrankė įgijo 1987 m., kai teniso čempionė Chris Evert pametė ją rungtynių metu – rungtynės buvo sustabdytos, kol sportininkei brangus papuošalas buvo rastas. Nuo tada ši forma įgavo naują reikšmę – stiprios, nepriklausomos moters stiliaus simbolį, derantį tiek sporto aikštelėje, tiek vakarėlyje.

5 priežastys, kodėl tai daugiau nei dovana

1. Estetinis universalumas. Dėl subtilios formos ir simetriškos struktūros tennis apyrankė dera prie bet kokios aprangos – nuo kasdienės iki vakarinės. Ji gali būti sluoksniuojama su laikrodžiu ar kitomis apyrankėmis, bet lygiai taip pat įspūdingai atrodo viena.
   
   
2. Simbolinė vertė. Brangakmenių seka – tarsi gyvenimo ar santykių istorija: akimirka po akimirkos, nuoseklumas, tęstinumas. Dovana, kuri kasdien primena apie ryšį, paremtą dėmesiu ir pagarba.
   
   
3. Emocinė sauga. Rinktis šią apyrankę kaip dovaną – saugu. Dėl minimalistinio dizaino ji patinka įvairaus amžiaus ir stiliaus asmenybėms.
   
   
4. Ilgaamžiškumas. Kokybiškai pagaminta tennis apyrankė – ne sezoninė puošmena, o ilgametė vertybė. Tinkamai prižiūrima, ji tampa ne tik brangiu aksesuaru, bet ir šeimos relikvija.
   
   
5. Dovana su charakteriu. Skirtingų brangakmenių pasirinkimas leidžia pritaikyti apyrankę pagal asmenybę – nuo klasikinio deimanto iki ugningo rubino ar paslaptingo mėlyno safyro.

Kaip išsirinkti tinkamą apyrankę?

Taurusis metalas.

• Geltonas auksas – šilta klasika, pabrėžia odos atspalvį.
• Baltas auksas – modernus, itin dera su skaidriais brangakmeniais.
• Rožinis auksas – subtilus, romantiškas tonas.
  
  

Brangakmeniai.

• Deimantai – maksimalus spindesys ir ilgaamžiškumas.
• Spalvoti brangakmeniai (safyrai, smaragdai, rubinai) – charakteriui ir individualumui pabrėžti.

Kokybės gairės: atkreipkite dėmesį į brangakmenių švarumą, spalvą, šlifavimą ir svorį.

Konstrukcija ir užsegimas.

Rinkitės lankstų segmentų sujungimą ir patikimą užsegimą – tai svarbu tiek estetikai, tiek saugumui.

Dydis.

Jei ši dovana yra staigmena – standartinis ilgis daugeliui moterų yra 16–18 cm, tačiau vertėtų pasitarti su juvelyrais dėl galimybės reguliuoti dydį.

Kada ši dovana ypač prasminga?

• Jubiliejams ir sukaktims, kai norisi pažymėti nueitą bendrą kelią.
• Asmeninėms pergalėms – studijų baigimui, naujam darbui, sėkmingam projektui.
• Dėkingumo išraiškai.

Maži patarimai priežiūrai

• Laikykite apyrankę atskirai nuo kitų papuošalų, patartina – originalioje dėžutėje.
• Kartas nuo karto apsilankykite pas juvelyrus profilaktinei patikrai – kad brangakmeniai tvirtai laikytųsi, o užsegimas išliktų saugus.

Kodėl verta rinktis meistrų kurtą juvelyriką?

Tennis apyrankė – tai techninės precizikos ir kūrybos sintezė. Todėl ją verta įsigyti ten, kur kiekvienas brangusis akmuo parenkamas atsakingai, o kiekviena detalė – išjausta. Profesionalūs juvelyrai ne tik padeda suderinti estetiką su praktiškumu, bet ir pritaiko apyrankę individualiai – tiek dydžio, tiek stilistikos prasme. Juvelyrikos meistrai „Factory by Ribas“ padės rasti sprendimą jūsų progai: apsilankykite salonuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Palangoje ir atraskite tobuliausią tennis apyrankę!

„ESPAD 2024 m. tyrimo duomenimis, tabako cigarečių vartojimas tarp jaunimo nuo 2015 m. sumažėjo 80 proc. – iki 33,6 proc. Bent kartą per mėnesį tabako gaminius rūko apie 10 proc. mokinių. Tačiau nerimą kelia išaugęs elektronines cigaretes rūkančiųjų skaičius – esame antri Europoje pagal anksti (dar nesulaukus 13 metų) bandančiųjų elektronines cigaretes skaičių, kuris siekia net 31 proc. mokinių. Lietuvoje, kaip ir Europoje, plinta ir kiti nikotino gaminiai – šiemet ypač išpopuliarėjo kramtomojo nikotino pagalvėlės, vadinamos snusu“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriaus gydytoja Gabija Mikulevičienė.

Pasak gydytojos, prevencinės priemonės turi apimti visą socialinę aplinką: „Kaip ir psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos atveju, čia galioja tie patys principai – priemonės turi būti nukreiptos teigiama kryptimi, svarbu skatinti socialinius įgūdžius: kaip atsispirti draugų spaudimui, kaip būti pripažintam, kaip pasakyti „ne“, kaip išsiskirti iš minios. Gąsdinimai neveikia, nes jaunimas dėl brandos etapo negali sau pritaikyti nemalonių pasekmių, ypač jei jos bus po 20 metų. Neveikia vienadienės akcijos ar vienkartiniai supažindinimai. Veiksmingos ir riziką mažinančios valstybinės priemonės – eliminuoti kvapiąsias medžiagas, mažinti spalvų ir dizaino patrauklumą, didinti amžiaus cenzą, riboti nikotino kiekį ir tabako gaminių reklamą“.

Siekdama kovoti su rūkymo problema, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija įrengė elektroninių cigarečių dūmus aptinkančius detektorius. Ši naujovė nebeleidžia mokiniams rūkyti mokyklos patalpose. Nepaisant to, kad būtų sumažintas rūkymas ir elektroninių cigarečių vartojimas mokykloje, gimnazijos direktorė Jolanta Martyncevienė siūlo griežtesnę kontrolę ir priežiūros priemones.

„Mokyklos aptvėrimas, teritorijos stebėjimas vaizdo kameromis ir elektroninių cigarečių išėmimas iš rinkos galėtų sumažinti jų patekimą mokiniams, tačiau tai gali sukelti ir neigiamų pasekmių – nelegalią prekybą, alternatyvų paiešką, vagystes ar pamokų nelankymą“, – pabrėžia direktorė.

Jos teigimu, mokiniai pradeda rūkyti norėdami pritapti ir siekdami būti priimti tarp bendraamžių.

„Mokinius pradėti rūkyti taip pat paskatina mada, nenoras išsiskirti iš visų, statusas klasėje, bendruomenėje. Prevencinės programos egzistuoja, tačiau sudėtinga į jas įtraukti mokinius, dar sudėtingiau pakeisti jų mąstymą. Šį programų veiksmingumą sunku įvertinti, bet žinome, kad jos labiau padeda tiems, kurie dar nėra pradėję rūkyti“, – teigia J. Martyncevienė.

Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) atstovės Elžbietos Motūzaitės teigimu, departamentas glaudžiai bendradarbiauja su vietos institucijomis, kad sustiprintų prevenciją ir didintų visuomenės sąmoningumą, supratimą apie rūkymo žalą.

„Departamentas yra užmezgęs glaudų bendradarbiavimą su savivaldybių visuomenės sveikatos biurais ir administracijomis. Kartu siekiame stiprinti prevencines priemones – teikiame metodinę pagalbą, dalinamės informaciniais ir komunikaciniais pranešimais apie rūkymo daromą žalą sveikatai, skatindami sąmoningumą ir sveikos gyvensenos pasirinkimus visuomenėje“, – sako E. Motūzaitė.

Pasak pašnekovės, tabako ir elektroninių cigarečių prevencija yra nuoseklus, ilgalaikis procesas, paremtas mokslu pagrįsta informacija ir visuomenės švietimu.

„Nors šiuo metu inovatyvių technologinių sprendimų netaikome, daugiausia dėmesio skiriame kokybiškai prevencinei komunikacijai ir metodinei pagalbai, kuri paremta patikimais tyrimais ir tarptautine patirtimi“, – pabrėžia NTAKD atstovė.

VU inf. 

Savaitės lakstūnas užfiksuotas rugsėjo 23 d. apie 14.35 val. Automobilis BMW, vairuojamas vyro (gim. 1990 m.), magistraliniame kelyje Kaunas – Marijampolė – Suvalkai, kur maksimalus greitis siekia 90 km/val., skriejo 182 km/val. greičiu. Vairuotojui surašytas administracinio nusižengimo protokolas. 

Rugsėjo 28 d. apie 15.10 val. Kauno r., Šlienavos k., vykdant policinę priemonę sustabdytas vyro (gim. 1979 m.) vairuojamas automobilis „Audi“. Vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,75 prom. 

Praėjusią savaitę Kelių policijos pareigūnai ir toliau vykdė policines priemones, skirtas neblaiviems vairuotojams ir kitiems KET pažeidimams išaiškinti. Jų metu policijos pareigūnai Kaune, Kauno ir Jonavos rajone patikrino virš 5,5 tūkst. transporto priemonių. Išaiškinti 5 neblaivūs vairuotojai (girtumo laipsnis svyravo nuo 0,44 iki 1,75 prom.). 

Neblaivūs vairuotojai rinkosi ir kitas transporto priemones – rugsėjo 22 d. apie 12.35 val. Kauno r., Dievogalos k., dviratį vairavo neblaivus vyras (gim. 1966 m.). Dviratininkui nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,41 prom. 

Iš viso praėjusią savaitę Kauno apskrityje policijos pareigūnai nustatė 15 neblaivių vairuotojų, 24 vairuotojus, kurie transporto priemones vairavo neturėdami tam teisės, dar 196 vairuotojus, kurie vairuodami naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis. 

Pareigūnai ragina visus eismo dalyvius laikytis Kelių eismo taisyklių, būti drausmingiems  bei linki saugaus kelio! Tik kartu rūpindamiesi savo ir kitų saugumu laimingai pasieksime kiekvienos kelionės tikslą. 

Kauno apskr. VPK inf. 

Muitinės departamento Veiklos priežiūros ir netarifinių priemonių kontrolės skyriaus vyresnysis patarėjas Rolandas Jurgaitis pabrėžia, kad šis darbas yra sudėtingas ir reikalauja didelių pastangų: Europos Sąjungos sankcijomis siekiama apriboti Rusijos karo industriją nuo kritiškai reikalingų technologijų, tačiau 70 procentų kombinuotosios nomenklatūros prekių kodų rodo galimai dvejopą paskirtį, t.y. panaudojimą karinėje pramonėje. Tiek muitinei, tiek eksportuotojui reikia surinkti daug įrodymų, kad įrodytų  prekės civilinę, o ne karinę paskirtį.  

Schemos – per Vidurio Aziją ir Kaukazą 

R. Jurgaitis aiškina, kad dvejopos paskirties prekes apibrėžia jų techninės charakteristikos, jų paskirtis, o ne vien prekių kodai. Pavyzdžiui, guolis gali būti naudojamas tiek žemės ūkio technikoje (pvz.traktoriuje), tiek torpedoje, tačiau dvejopos paskirties, karinės paskirties tampa tik tuomet, jei tokio guolio veikimo savybės yra begarsės ar veikdamas nesukelia vibracijos bangų. Lygiai taip pat staklės yra dvejopos paskirties, jei yra valdomos programinės įrangos ir atlieka daugiau nei dvi operacijas vienu metu.

„Turime ne vieną tyrimą dėl dvejopos paskirties prekių galimo pažeidimo. Tiriama, ar nepažeidžiamos sankcijos ir ar nepažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys  dvejopos paskirties prekių kontrolę. Už pastarąjį nusižengimą atsakomybė kur kas griežtesnė – net iki laisvės atėmimo“, – sako R. Jurgaitis. 

Dvejopos paskirties prekėms reikalinga Ekonomikos ir inovacijų ministerijos išduodama eksporto licencija, tačiau, kaip pabrėžia specialistas, į Rusiją ir Baltarusiją dėl sankcijų net ir su licencija jų gabenti negalima, išskyrus kelias išimtis. Karinės įrangos ir amunicijos prekių sąrašo prekėms be eksporto licencijos licencijuojamas ir importas bei tranzitas. 

Atskirą problemą kelia sankcijų apėjimo schemos per Vidurio Azijos ir Pietų Kaukazo šalis. Rusijos prieš Ukrainą karo pradžioje prekių srautai į šias šalis buvo ženkliai išaugę. ES atlikta 2022-2024 m.  kiekybinė analizė parodė, kad Europos Sąjungos valstybės 99,5 procentais sumažino kritinių technologijų eksportą į Rusiją ir Baltarusiją, reaguojant į abiejų šalių veiksmus, tačiau eksportas į trečiąsias šalis (Armėniją, Azerbaidžaną, Gruziją, Kazachstaną, Kirgiziją, Turkiją, Turkmėnistaną, Tadžikistaną, Uzbekistaną) per tą patį laikotarpį išaugo 72 procentais.  Pastaruoju metu eksporto lygis iš Lietuvos į Vidurio Azijos ir Pietų Kaukazo šalis grįžo į iki karo buvusį lygį, o tai rodo muitinės kontrolės efektyvumą. 

Kodėl kontrolė yra gyvybiškai svarbi? 

Strateginių, kitaip tariant dvejopos paskirties prekių kontrolė atsirado Šaltojo karo metais, Vakarų šalims siekiant užkirsti kelią Sovietų Sąjungai įsigyti naujausias technologijas, galinčias būti panaudotomis kariniams tikslams. Nors sovietinis blokas sugriuvo, kontrolės mechanizmas išliko ir šiandien jis tarnauja kitam svarbiam tikslui: užkirsti kelią prekių patekimui į šalis, kurios siekia sukurti masinio naikinimo ginklus, remia teroristines organizacijas ar turi diktatoriškus režimus. 

Šiuo metu didžiausia problema yra aukštųjų technologijų gaminiai, kurie naudojama ne tik civilinėje, bet ir karinėje pramonėje. 

„Sankcijų misija – užkirsti kelią Rusijos karui. Tą padaryti galima siekiant, kad agresorė negautų reikalingų karo pramonei komponentų. Niekas nebekariauja durklais ir kardais, kariauja elektroninėmis priemonėmis. Jeigu lustas neturi žymėjimų, apibrėžiančių jo paskirtį, gamintoją, specifinius techninius parametrus ir panašiai, muitinė tai vertina kaip didelę riziką ir daro pagrįstą prielaidą, kad tokie lustai gali būti panaudojami karinėje technikoje, todėl muitinės sprendimas bus  neleisti  eksportuoti“, – sako R. Jurgaitis, pabrėždamas, kad atsakomybė tenka eksportuotojui, o ne gamintojui. 

Nuo pat sankcijų paskelbimo pradžios Lietuvos muitinė vysto įvairius teisinius ir techninius mechanizmus, kurių pagalba gali efektyviau įgyvendinti jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Pavyzdžiui, pastebėjus eksportuotojų mėginimus deklaruoti sankcionuotos prekes naudojant kitus prekės kodus, yra inicijuojamas elektroninės sistemos atnaujinimas, kad ši leistų automatiškai identifikuoti krovinius, deklaruojamus ant panašaus, tačiau nesankcionuoto kodo. Nauji sistemos patobulinimai leido identifikuoti potencialius piktnaudžiavimo atvejus ir platesne apimtimi taikyti sankcijų režimą.  

2023 m. birželio 8 d. taip pat pakeistas muitinės tvarkos aprašas, kuriuo įvestas reikalavimas po 40 d. nuo eksporto, reeksporto, tranzito deklaracijos pateikti trečiosios šalies muitinės patvirtintą dokumentą, liudijantį, kad gabentos prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą ar buvo atlikta kita muitinės procedūra, laikantis tarptautinių sankcijų taikymo sąlygų.  

Reaguojant į besikeičiančias prekybos tendencijas, muitinėje taip pat inicijuojamos naujos prekių kontrolės specifinės/tikslinės operacijos, kas taip pat rodo muitinės gebėjimą identifikuoti politikos įgyvendinimo spragas ir taikyti atitinkamas korekcines priemones.  

Statistika 

Vien per 2025 m. rugpjūčio mėnesį muitinė neleido atlikti 209 importo procedūras (nuo metų pradžios – 1662), sustabdė arba nustatė neatitikimus 859 eksporto procedūrose (nuo metų pradžios – 7312), neleido atlikti 444 tranzito procedūras (nuo metų pradžios – 4076). 

Rugpjūčio mėnesį dėl ribojamųjų priemonių nesilaikymo pradėtos 125 administracinio nusižengimo teisenos (nuo metų pradžios – 977). Teritorinės muitinės tą patį mėnesį pradėjo 2 tyrimus dėl galimų sankcijų pažeidimų (nuo metų pradžios – 101). 

Per 2025 m. sausio–rugpjūčio mėnesius teritorinių muitinių Ūkio subjektų patikrinimų skyriai atliko 45 įmonės veiklos patikrinimą ir tyrimą pagal LR tarptautinių sankcijų įstatymą.  

„Įmonės, kurios Lietuvoje gamina galimai dvejopos paskirties prekes (lazerius, mikroschemas), žino, ką gamina, ir vengia abejotinų kontraktų. Tačiau mūsų šalis yra tranzitinė, turime daug tranzitinių paslaugų teikiančių įmonių – joms reikėtų labai atidžiai vertinti, ar verta imtis jautrių krovinių. Atsakomybę už krovinį prisiima eksportuotojas, o sandoris gali sugrįžti bumerangu net ir po kelių metų. Ar verta dėl kelių šimtų eurų rizikuoti?“, – retoriškai klausia R. Jurgaitis. 

Lietuvos muitinės inf.    

Į šią tinklo plėtrą Lietuvos paštas investuoja apie 4,4 mln. eurų – tokio dydžio sumą paštomatų plėtrai bendrovė skiria pirmą kartą. Paštomatų populiarumą didina nuosekliai augančios e. prekybos apimtys ir gyventojų poreikis siuntas išsiųsti arba atsiimti bet kada jiems patogiu paros metu. Paštomatai jau yra tapę populiariausiu siuntų pristatymo būdu Lietuvoje – daugiau nei 6 iš 10 pašto siuntinių atsiimami juose. 

Iki šių metų pabaigos LP EXPRESS paštomatai pirmą kartą pradės veikti ir 13 vietovių, kur jų iki šiol nebuvo. Tarp jų yra  Jonučiai II, Ramučiai, Viduklė, Gelgaudiškis, Kalveliai, Senieji Trakai, Jieznas, Vydmantai, Kairiai, Kretingalė, Kvėdarna, Šveicarija ir Darbėnai. 

„Lietuvos pašto siekis – užtikrinti, kad siuntas būtų galima siųsti ir gauti lengvai ir patikimai visiems gyventojams. Sparčiai auganti e. prekyba skatina vis daugiau žmonių naudotis paštomatais, kurie leidžia siuntas atsiimti bet kuriuo paros metu. 

Investicijos į plėtrą regione ne tik padidins bendrovės paštomatų prieinamumą, bet ir suteiks naujų galimybių e. verslams. Kiekvienas naujas paštomatas prisideda prie klientų patirčių gerinimo ir stiprina Lietuvos pašto pozicijas Baltijos šalių rinkoje, užtikrinant patogią siuntų pristatymo paslaugą“, – sako Kastytis Valantinas, Lietuvos pašto generalinis direktorius.

„Paslaugas Lietuvos žmonėms priartiname arčiau namų. Paštomatai veikia nuolat, todėl tai leis žmonėms siųsti ir gauti siuntas patogiai, greitai ir saugiai – be būtinybės vykti kelias dešimtis kilometrų į kitą miestą ar taikytis prie pašto skyrių darbo valandų. Tai svarbus žingsnis stiprinant regionų infrastruktūrą ir mažinant atskirtį tarp miestų bei kaimų. Tokiu būdu kuriame socialiai teisingesnę valstybę“, – teigia susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Paštomatų tinklo plėtra svarbus žingsnis stiprinant regionų infrastruktūrą ir mažinant atskirtį tarp miesto ir kaimo. 

Po šiųmetės plėtros Lietuvos pašto tinkle Baltijos šalyse bus virš 1460 paštomatų. Per 500 jų sudarys Lietuvoje veikiantys LP EXPRESS paštomatai. 

Pirmąjį 2025 m. pusmetį Lietuvos paštas per paštomatus ir kurjerius Baltijos šalyse pristatė beveik 10 mln. siuntų – net 70 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

Įgyvendinant Susisiekimo ministerijos patvirtintus reikalavimus, jau nuo kitų metų bus plečiamas ir LP EXPRESS paštomatų tinklas mažesnėse gyvenvietėse. Tai leis gyventojams patogiai siųsti ir gauti siuntas neišvykstant toli nuo namų. Ši plėtra bus vykdoma etapais iki 2028 m. pabaigos. Lietuvos paštas taip pat testuoja naujus technologinius sprendimus, kurie, tikimasi, leis spartinti tinklo prieinamumą ir plėtrą regionuose. 

Nuo 2026 m. pirmojo ketvirčio kasmet bus skelbiamos gyvenvietės, kuriose metų eigoje atsiras LP EXPRESS paštomatai.

Susisiekimo ministerijos inf.

Rankinių tipai: kada ką rinktis?

Kiek rankinių verta turėti? Optimalus variantas – bent trejas: vieną kasdienai, vieną laisvalaikiui ir vieną ypatingoms progoms. Tokia kolekcija leidžia lengvai prisitaikyti prie skirtingų situacijų.

• Kasdienai ir darbui. Ieškant rankinės kasdienai, ypač svarbu įvertinti rankinės talpumą ir patogumą. Šiuo metu ypatingai vertinamos struktūruotos moteriškos rankinės, kuriose telpa tiek darbo dokumentai, tiek kompiuteris ar planšetė. Prigesintos, neutralios spalvos, pavyzdžiui, juoda, bordo, smėlinė ar pilka, padeda sukurti profesionalų įvaizdį.
• Laisvalaikiui ir pasimatymams. Neįpareigojančiam arba romantiškam vakarui mieste verta derinti eleganciją ir žaismingumą. Maži rankinukai moterims – puikus aprangos akcentas. Nešiojami ant peties arba per petį, jie atrodo stilingai, suteikia įvaizdžiui lengvumo, išlieka patogūs ir praktiški.
• Išskirtinėms progoms. Laukia vestuvės, prabangus gimtadienio vakarėlis ar kita ypatinga proga? Prie šventinio įvaizdžio dera elegantiškos delninės. Jos gali būti dekoruotos subtiliais metalo elementais, akmenukais ar kitais unikaliais akcentais.

Spalvų ir medžiagų tendencijos

Mėgstate neutralius tonus ar ryškesnius atspalvius? Šį sezoną galite atrodyti stilingai pasirinkę tiek vieną, tiek kitą variantą. Štai ką verta žinoti:

Neutralūs tonai – visada madingi. Juoda, smėlio, pilka ir balta visada išlieka saugus pasirinkimas. Tokios rankinės moterims dera su visomis spintos spalvomis ir tampa pagrindiniu aksesuaru, kurį galima derinti ištisus metus.

Ryškesnės spalvos – norinčioms išsiskirti. Jei norite savo rudens-žiemos stiliui suteikti daugiau spalvų, verta rinktis burgundišką raudonumą, sodriai žalią ar mėlyną atspalvius. Šios spalvos padeda kurti drąsesnį įvaizdį, bet kartu išlieka elegantiškos.

Medžiagų įvairovė. Nors klasikinės moteriškos odinės rankinės visada populiarios (tai –  investicija, kuri pasižymi ilgaamžiškumu), mados ekspertai siūlo atkreipti dėmesį ir į kitus audinius. Tarp jų – veliūras, dirbtinis kailis bei kiti veganiški audiniai. Tvarumo aspektas pastaraisiais metais tapo itin svarbus – moterys ieško ne tik gražių, bet ir atsakingai pagamintų aksesuarų.

Top-5 mados tendencijos rudens–žiemos sezonui

Šių metų rudens–žiemos sezonas žada daug įdomių akcentų.

1. Oversized rankinės. Didelės, talpios ir itin patogios – jos madingos jau ne vieną sezoną. Šio tipo moteriškos rankinės leidžia turėti viską po ranka, todėl jas ypač mėgsta aktyvų gyvenimo būdą gyvenančios moterys.
2. Delninės. Maži, elegantiški rankinukai idealiai dera tiek vakarėliams, tiek oficialioms progoms.
3. Struktūruotos formos ir geometrija. Nesuklysite rankinės dizainui pasirinkę aiškias linijas ir minimalizmą: atrodo solidžiai ir puikiai dera prie šiuolaikinio miesto įvaizdžio.
4. Retro ir vintage įkvėpimas. Pastaruoju metu grįžta 7-ojo ir 9-ojo dešimtmečio siluetai – nuo mini rankinukų iki klasikinio „doctor bag“ tipo. Jei norite rinktis iš itin plačios rankinių dydžių ir stilių pasiūlos, rekomenduojame pasidairyti „Soulz“ asortimente.
5. Gyvūnų rašto imitacija. Šį sezoną madingos rankinės su gyvatės odos bei krokodilo odos rašto imitacija. Jos tinka kasdieniam ir šventiniam įvaizdžiui, o tokią rankinę galite derinti prie modernaus ir klasikinio stiliaus.

Praktiniai patarimai rankinių ilgaamžiškumui

Kokybiška rankinė – tai investicija, kuria svarbu rūpintis.

Kaip prižiūrėti rankines? Odinius modelius reikėtų reguliariai valyti specialiomis priemonėmis ir saugoti nuo drėgmės. Tekstilines ar veliūro rankines verta laikyti specialiuose maišeliuose, kad nesusidarytų dulkių.

Investicija į klasikinį modelį ar mados eksperimentai? Geriausia derinti abu variantus. Viena kokybiška klasikinė rankinė (pvz., klasikinio stiliaus, odinė juodos spalvos) tarnaus daugelį metų, tačiau šalia jos verta turėti ir keletą madingų modelių, kurie atnaujins įvaizdį.