Jonavos žinių naujienos

KTU psichologas: „Kai jaučiamės pailsėję, atsiranda mažiau vietos kaltės jausmui“

jonavoszinios.lt — Wed, 23 Jul 2025 17:19:43 +0300

Kodėl net ilsintis jaučiamės kalti? Atostogos suplanuotos, kompiuteris išjungtas, bet galvoje – nebaigti darbai, neatsakyti laiškai ir mintys, kad „gal reikėtų vis tiek kažką padaryti“. Poilsis vis dažniau tampa ne atsipalaidavimu, o dar viena užduotimi, kurios, atrodo, reikia nusipelnyti. Ir vis dėlto – ilsėtis galima ir reikia be kaltės jausmo.

KTU psichologas Eimantas Lukoševičius pastebi, kad žmonėms gali būti sunku atsijungti nuo darbo dėl kelių priežasčių. Visų pirma – dėl darbo kultūros, kurioje vyrauja požiūris, kad per atostogas nedirbti yra nepriimtina, kad visada turi būti pasiekiamas, o poilsis nelaikomas svarbiu produktyvumui.

Tam įtakos turi ir asmeniniai įsitikinimai, susiję su produktyvumu, pavyzdžiui, mintys: „Visada turiu būti produktyvus, kitaip būsiu nenaudingas, nevertingas“, „Jei nedirbsiu, manęs nemėgs aplinkiniai, kolegos“, „Poilsio reikia nusipelnyti“, „Darbštūs žmonės yra įdomūs ir mėgiami“.

„Tokie įsitikinimai yra plačiai paplitę mūsų kultūroje, todėl nenuostabu, kad vaikai nuo mažens mokomi, jog produktyvumas yra vertybė, o poilsis – ne toks svarbus. Turint tokius giluminius įsitikinimus ir lūkesčius, visiškai natūralu, kad per atostogas jaučiame kaltę dėl sustojusio darbo ir sunkiai gebame atsijungti poilsiui“, – sako jis.

E. Lukoševičiaus teigimu, nesugebėjimas ilsėtis ir atsipalaiduoti gali būti vienas iš perdegimo simptomų.
„Patiriant perdegimą, žmonės dažnai susiduria su miego sutrikimais: sunkumais užmiegant, dažnais prabudimais naktį ar suprastėjusia miego kokybe. Dėl to gali būti jaučiamas nuolatinis nuovargis net ir tuomet, kai miegui skiriama pakankamai valandų. Kita svarbi detalė – perdegimą patiriantis žmogus gali jausti nuolatinį nerimą net ir tada, kai nedirba. Dėl to pailsėti po darbo tampa labai sudėtinga“, – pažymi jis.

Sveika atsakomybė ir žalingas kaltės jausmas

KTU psichologas svarsto, kad sveika atsakomybė reiškia tai, jog žmogus darbe prisiima atsakomybę ir atlieka darbus pagal savo galimybes, suvokdamas, kad negali ir neprivalo visko padaryti vienas.
„Tuo tarpu žalingas kaltės jausmas kyla tuomet, kai žmogus prisiima pernelyg didelę atsakomybę sau. Stengiamasi viską atlikti pačiam, imtis kuo daugiau darbų, o nepavykus visko suspėti ar prireikus pagalbos – jaučiamas kaltės jausmas. Žmogus jaučiasi kaltas dėl to, ko nespėjo ar nepadarė, o apie darbą galvoja net ir po darbo valandų ar per atostogas“, – aiškina jis.

Pasak E. Lukoševičiaus, kaltės jausmą gali skatinti tokie veiksniai kaip prašymai atlikti darbus atostogų metu, žinutės ar skambučiai, primenantys apie darbą, bei nuolatinis spaudimas neatsiriboti nuo darbo net ir poilsio laikotarpiu. Darbuotojas gali jaustis kaltas, jei jam priekaištaujama dėl atostogų. Jei nėra, kas galėtų pavaduoti žmogų jo atostogų metu, gali kilti nerimas, kad darbai sustos, o grįžus teks dirbti dvigubai – tai taip pat stiprina kaltės jausmą.

„Kaltės jausmą gali padėti mažinti aiškiai darbdavio iškomunikuota žinutė, kad per atostogas darbuotojas neturi dirbti, kad jo poilsis yra svarbus ir kad darbdavys tuo laikotarpiu jo netrukdys. Sveika įmonės kultūra turėtų skatinti atostogas kaip produktyvumo dalį, nes poilsis prisideda prie geresnės emocinės ir fizinės savijautos, padeda išlaikyti darbo kokybę, produktyvumą bei pasitenkinimą darbu“, – teigia jis.
Per atostogas neprivalai būti produktyvus

KTU psichologo manymu, atostogoms verta pasiruošti iš anksto, nes iki jų dažnai susikaupia nemažai darbų. Jei iš anksto susidėliosime, ką turime perduoti kolegoms, kokią informaciją pateikti vadovams, ir visa tai aptarsime ne paskutinę dieną, galėsime išvengti nesusipratimų, neatsakytų klausimų ar skubėjimo.

„Informavę kolegas bei kitus svarbius asmenis, kad būsime nepasiekiami, ir nurodę, kada jie galės su mumis susisiekti, sumažinsime tikimybę, jog būsime trukdomi per atostogas. Taip pat, susidėlioję, kokius darbus pasiliekame po atostogų ir nuo ko pradėsime sugrįžę, į poilsį išeisime ramesni“, – sako jis.

Asmeniniame gyvenime svarbu apgalvoti, ką norėtume nuveikti per atostogas. Jei planuojama kelionė – verta ją susiorganizuoti iš anksto, kad vėliau nekiltų streso dėl paskutinės minutės sprendimų. Vis dėlto naudinga palikti erdvės ir spontaniškumui, kad turėtume galimybę veikti tai, kas tą dieną džiugina.
„Taip pat svarbu nusibrėžti ribas sau, o prireikus – ir namiškiams: per atostogas neprivalau būti produktyvus ar nuveikti kažką prasmingo. Poilsis pats savaime yra pakankamas ir vertingas“, – pažymi E. Lukoševičius.

Pasak jo, tinkamas poilsio būdas dažnai priklauso nuo žmogaus gyvenimo sąlygų ir darbo pobūdžio. Jei žmogus dirba sėdimą darbą ir laisvalaikiu nėra labai aktyvus, jam gali būti naudingesnės aktyvios atostogos. Priešingai – jei žmogus dirba fiziškai aktyvų darbą, jo poilsiui labiau tiks ramesnis, pasyvesnis atostogų laikas.

Panašiai ir su socialiniu krūviu: jei darbas ir laisvalaikis yra labiau individualūs, gali prireikti atostogų, kurios suteikia daugiau bendravimo. O jei kasdienybėje vyrauja intensyvus socialinis kontaktas, žmogui gali būti reikalingesnės ramesnės, vienišesnės atostogos.

Rytojaus užduotys – ne šios dienos rūpestis

KTU psichologas pastebi, kad po darbo verta išjungti visas platformas, per kurias mus gali pasiekti su darbu susijusi informacija. Kuo mažiau kontaktų po darbo, tuo mažiau apie jį galvojame.
„Darbo dienos pabaigoje verta užsirašyti, ką šiandien nuveikėme, padėkoti sau už pastangas ir pasidžiaugti pasiektu progresu. Taip pat galima pasižymėti, ką paliekame rytojui, tačiau svarbu prisiminti, kad tai – rytojaus užduotys, o ne šios dienos rūpestis. Svarbu pabrėžti sau, kad rytoj būsime labiau pailsėję, produktyvesni ir šias užduotis įveiksime kur kas efektyviau nei po pilnos darbo dienos“, – sako jis.

Vienas paprasčiausių būdų atsiriboti nuo darbinių minčių – išrašyti jas ant popieriaus. Dažnai, pamatę savo mintis juodu ant balto, žmonės supranta, kad situacija nėra tokia baisi ar nevaldoma, kaip atrodė mintyse.
„Jeigu mintys ir toliau sukasi apie nepadarytus darbus ar iškilusias problemas, jas galima užsirašyti, tačiau svarbu aiškiai nusistatyti laiką, kada tuo užsiimsite – šiuo atveju tai bus po atostogų. Tokiu būdu protui lengviau paleisti rūpestį dabar, nes žinome, kad juo bus pasirūpinta vėliau“, – aiškina jis.

Tiems, kurie jaučia baimę – „Kas bus, jei neatsakysiu į laiškus, neatsiliepsiu į skambučius, visiškai atsijungsiu nuo darbo?“ – verta tiesiog pabandyti tai padaryti: neatidaryti el. pašto, neatsakinėti į skambučius ir visiškai nesikišti į darbą atostogų metu.
„Jei tai baimė – geriausias būdas ją įveikti yra susidurti su ja. Dažnai patys prisikuriame katastrofiškų scenarijų: „Jei nedirbsiu, viskas sugrius“, „Be manęs niekas nesusitvarkys“ ir pan. Tačiau realybėje dažniausiai nieko blogo nenutinka, jei per atostogas nedirbame – kolegos susitvarko, atsiranda nauji sprendimai, o gyvenimas nesustoja“, – dalijasi E. Lukoševičius.

Palaipsniui grįžti į ritmą

KTU psichologo teigimu, dieną prieš grįžtant į darbą verta vengti nuovargio – neapsikrauti paskutinės atostogų dienos dideliu kiekiu veiklų, skirti laiko ramesniam poilsiui ir eiti miegoti anksčiau. Tai padės sugrįžti į darbą su daugiau jėgų ir energijos.
Taip pat pravartu iš vakaro lengvai peržvelgti laukiančius darbus, šiek tiek pasiplanuoti pirmą darbo dieną, tačiau nesistengti jos apkrauti pernelyg dideliu krūviu. Svarbu išsiskirti prioritetinius uždavinius ir aiškiai nusimatyti, ką būtina padaryti pirmiausia.

„Galiausiai, naudinga nesikelti sau per didelių lūkesčių – nereikia tikėtis, kad jau pirmą dieną dirbsite visu 100 proc. pajėgumu. Leiskite sau palaipsniui grįžti į įprastą ritmą“, – pabrėžia jis.
Svarbu nepamiršti poilsio net ir po atostogų – nepaisant to, kad jaučiamės energingi ir motyvuoti, psichikai bei kūnui vis tiek reikia laiko persiorientuoti ir priprasti prie krūvio.

„Todėl nedirbkite per pietų pertraukas, nesineškite darbo namo, o laisvą laiką skirkite savo pomėgiams, artimiesiems ir draugams. Tokiu būdu ilgiau išlaikysite ramybę, kurią susikūrėte atostogų metu“, – dalijasi E. Lukoševičius.

Jo teigimu, poilsis gali ir turi būti kasdienybės dalis, o ne tik atostogų privilegija. Poilsis, visų pirma, padeda išlaikyti gerą emocinę ir fizinę savijautą, o tai savaime prisideda prie didesnio produktyvumo. Kai didžiąją laiko dalį jaučiamės pailsėję, natūraliai išlaikome įprastą darbo ritmą, todėl atsiranda mažiau vietos kaltės jausmui – ypač tuomet, kai mūsų lūkesčiai darbui ir produktyvumui yra realistiški ir neperdėti.

O štai tinginiavimas gali būti naudingas ir vertingas, jei jį suprantame kaip sąmoningai pasirinktą neveiklumą, kuris leidžia pailsėti ir atsigauti protui bei kūnui. Tai skiriasi nuo neveiklumo, kuriuo siekiama pabėgti nuo atsakomybių ir kuris neatlieka tikrojo poilsio ar atsigavimo funkcijos.

KTU pranešimas spaudai

Specialistas Arūnas: „Traktoriaus galingumas ne visada yra svarbiausias“

jonavoszinios.lt — Wed, 23 Jul 2025 14:30:26 +0300

Kaip sako ūkininkų technikos konsultantas Arūnas: „Traktoriaus galingumas ne visada yra svarbiausias. Reikia žiūrėti, ką tu su juo veiksi, kokiame ūkyje dirbsi. Didelė galia – didesnės sąnaudos, o naudos ne visada daugiau“.

Žemės ūkis Lietuvoje

Lietuva išlieka viena agrariškiausių Europos šalių, kur žemės ūkis ne tik formuoja kaimo kraštovaizdį, bet ir realiai prisideda prie ekonomikos augimo. Natūralu, kad traktoriai čia itin paklausūs. 2023 m. žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė sudarė 3,5 % šalies BVP, o tai reikšminga dalis, turint omenyje spartų paslaugų sektoriaus augimą.

Šalyje veikia daugiau nei 120 tūkstančių ūkininkų ūkių, tačiau net 81 % jų – tai nedideli, iki 30 hektarų valdantys šeimos ūkiai. Būtent šie ūkiai yra tikroji žemės ūkio sistemos šerdis, kur sprendimai priimami greitai, technika dalijasi broliai, o dirva pažįstama iki smulkiausios akmens dulkės.

Pasiūla yra didelė

Įdomu tai, kad nors Lietuvoje registruota daugiau nei 150 tūkstančių traktorių, naujų įsigijimų skaičius pastaraisiais metais mažėja. Pagrindinė priežastis – augančios kainos. Vietoje galingų ir brangių modelių ūkininkai vis dažniau renkasi naudotus arba mažesnio galingumo, bet ekonomiškai efektyvius traktorius.

Ši tendencija aiškiai rodo, kad rinkoje dominuoja mažieji ir vidutiniai ūkiai, kuriems svarbiau universalumas, paprastas aptarnavimas ir nedidelės eksploatavimo sąnaudos nei maksimalus našumas. Štai todėl būtent kompaktiškų traktorių klasė šiandien tampa svarbiausia. Tai ne prestižas, o realus, kasdienis „darbo arklys“.

Ką reiškia „galingas traktorius“?

Technikos gamintojai dažnai reklamuoja traktoriaus variklio galią, nurodydami arklio galias (AG), tačiau tai tėra tik vienas iš daugelio techninių parametrų. Realiame darbe kur kas svarbesnis yra traktoriaus svorio ir galios santykis – jis nulemia traukos efektyvumą ir darbo našumą. Ne mažiau svarbi ir pati traukos jėga arba sukimo momentas (torque), kuris dažnai lemia, kaip efektyviai traktorius gali judėti su apkrova ar dirbti sunkiomis sąlygomis.

Pavarų perdavimų sistema, ar tai būtų mechaninė, CVT ar powershift, taip pat daro didelę įtaką tiek degalų sąnaudoms, tiek patogumui. Kalbant apie kuro sąnaudas, ne mažiau svarbu žinoti ne teorinius skaičius, o realius rodiklius lauko sąlygomis. Ir galiausiai, nevalia pamiršti kabinos ergonomiko, nes vairuotojo patogumas darbo metu tiesiogiai lemia produktyvumą, nuovargio lygį ir net saugumą.

Kaip sako specialistas Arūnas: „Du traktoriai su tomis pačiomis arklio galiomis dirbs labai skirtingai, jei vienas sveria dvi tonas daugiau arba turi kitokią transmisiją. Neretai silpnesnis traktorius efektyviau atlieka darbą vien dėl savo suderinamumo su padargais ir lauko sąlygomis“.

Kada mažesnė galia – privalumas?

Mažesnio galingumo traktoriai (nuo 40 iki 90 AG) yra idealūs šiose situacijose:

Mažuose ūkiuose, kur dirbama ribotuose laukuose ar šiltnamiuose.
Gyvulininkystės ūkiuose, kur traktorius daugiausia naudojamas fermose, pašarų maišymui, mėšlo tvarkymui.
Transportavimui mažais atstumais.
Miesto ar kraštovaizdžio priežiūros darbuose – savivaldybėms, aplinkotvarkai.
Kai ieškoma mažesnių kuro sąnaudų ir eksploatacinių kaštų.

Pagal „Eurostat“ duomenis 2023 m. Europoje registruotų žemės ūkio traktorių galingumas vidutiniškai didėjo (tai rodo tendenciją link galingesnių mašinų), tuo tarpu Lietuvoje ūkininkai linkę rinktis kuklesnius, ekonomiškesnius modelius. Maždaug 60 traktorių registrų tenka 1 000 gyventojų, tuo tarpu ES vidurkis siekia apie 78 traktorius. Tai rodo, kad mūsų šalies ūkininkai dažniau renkasi mažesnės galios traktorius, tinkamus kasdieniams darbams.

Ar galingas traktorius visada apsimoka?

Ne. Galingesni traktoriai yra ne tik brangesni, bet ir kur kas brangiau išlaikomi. Pirmiausia – kuro sąnaudos. Pavyzdžiui, 150 arklio galių traktorius dirbdamas gali sunaudoti net iki 15–20 litrų per valandą, kai tuo tarpu 90 AG traktorius apsiriboja 6–9 litrais. Techninis aptarnavimas taip pat atsieina daugiau – didesni agregatai, sudėtingesni techniniai mazgai reiškia daugiau darbo ir brangesnes detales.

Be to, su galingesniu traktoriumi reikalingi ir didesni, brangesni padargai, o tai dar labiau didina bendrą eksploatacijos kainą. Net tokie elementai kaip draudimas, techninė priežiūra ar registracija išauga proporcingai traktoriaus galiai. 2023 m. „Agrokoncerno technikos“ duomenys rodo, kad mažesni nei 100 AG traktoriai sudarė beveik pusę visų naujų pirkimų Lietuvoje, o jų paklausa nuosekliai auga jau ketvirtus metus. Tai aiškiai rodo – ne visada daugiau reiškia geriau.

Ką renkasi šiuolaikinis ūkininkas?

Vis daugiau ūkininkų žiūri ne į traktoriaus „raumenis“, o į jo atsiperkamumą. Kaip rodo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos apklausa, net 72 % smulkiųjų ūkininkų teigia, kad pirmenybę teikia degalų sąnaudoms ir universalumui, o ne galiai.

Be to, populiarėja moduliniai sprendimai, kai prie mažesnio traktoriaus pritaikomi įvairūs padargai, taupant išlaidas ir užtikrinant didesnį sezonišką panaudojimą.

Specialistas Arūnas apibendrina: „Kartais geriau turėti du mažesnius traktorius skirtingoms funkcijoms nei vieną didelį – brangų, sunkų ir dažnai stovintį. Šiuolaikinis ūkininkas skaičiuoja, o ne demonstruoja“.

Mažesnis, bet išmanesnis

Šiuolaikiniai kompaktiški traktoriai jau turi tai, kas prieš 10 metų buvo tik didžiųjų modelių privalumas:

GPS navigacija.
Autonominis vairavimas.
ISOBUS suderinamumas su padargais.
Telemetrijos sistemos – degalų kontrolė, darbinio laiko sekimas.

Tai reiškia, kad net mažesnio galingumo traktorius gali būti itin pažangus ir taupus, ypač jei dirbama tiksliąja žemdirbyste.

Galingumas traktoriuje – ne visada laimėjimo formulė. Daug svarbiau, kaip tas traktorius atlieka konkrečius darbus, kiek kainuoja jo išlaikymas ir ar jis tinka ūkiui realiomis sąlygomis.

Kaip sako specialistas Arūnas: „Technika turi dirbti, o ne stovėti. Jei traktorius per didelis ir per galingas tavo laukams – tai ne investicija, o išlaidos“.

Lietuvoje, kur dominuoja smulkieji ir vidutiniai ūkiai, mažesni, universalesni traktoriai dažnai yra protingiausias pasirinkimas.

IT specialistas Tomas: „90 % klientų negrįžta prie Excel’io“. Apie verslo valdymo sistemas

jonavoszinios.lt — Wed, 23 Jul 2025 13:34:57 +0300

IT sistemų diegimo specialistas Tomas Ruževičius sako – ne. Daugiau nei 10 metų diegęs verslo valdymo sistemas įvairaus dydžio įmonėms, jis pastebi dėsningą tendenciją: „Net ir tie klientai, kurie labai bijojo pokyčių, po kelių mėnesių sako – neįsivaizduoju, kaip anksčiau gyvenome be ERP (verslo valdymo) sistemos. Ir svarbiausia – 90 % jų nebegrįžta prie Excel’io“, – tvirtina Tomas.

Kodėl verslai vis dar renkasi Excel’į?

Excel – patogus, visiems pažįstamas ir greitai pasiekiamas įrankis. Dėl to jis tapęs de facto standartu smulkiajam verslui, ypač kai reikia greitai suskaičiuoti sąnaudas, sukurti paprastą grafiką ar sekti atsargas. Visgi, bėda ta, kad Excel turi ir labai aiškias ribas.

Dažniausiai pasitaikančios problemos:

Prarandami arba pasikartojantys duomenys.
Viskas priklauso nuo vieno žmogaus. Jei jis išeina, sistema žlunga.
Nėra integracijos su buhalterija, el. prekyba, sandėliu.
Kiekvienas naujas procesas reikalauja dar vienos lentelės – o tai painioja.
Labai ribotas komandinis darbas realiu laiku.

„Excel labai geras įrankis, kol darai vieną dalyką. Bet verslas – tai ne vienas veiksmas, o šimtai procesų. Čia ir prasideda problemos“, – aiškina Tomas.

Ką keičia verslo valdymo sistema?

Verslo valdymo sistema (VVS) – tai universali programinė įranga, kuri apjungia svarbiausias įmonės veiklos sritis į vieną bendrą platformą. Ji leidžia valdyti pardavimus, sąskaitas, sandėlio atsargas, klientų informaciją, personalo apskaitą, projektų eigą ir kitus procesus iš vienos vietos, realiuoju laiku. Toks centralizuotas sprendimas leidžia įmonei ne tik veikti efektyviau, bet ir greičiau reaguoti į pokyčius, išvengti pasikartojančių klaidų bei sumažinti rankinio darbo kiekį.

Pavyzdžiui, jei įmonė turi el. parduotuvę, VVS tampa nepakeičiamu pagalbininku kasdienėje veikloje.

Klientų užsakymai automatiškai matomi sistemoje – jiems nebereikia būti perrašinėjami iš el. pašto ar interneto platformų, mažėja žmogiškų klaidų rizika.
Sąskaitos išrašomos automatiškai – kai tik patvirtinamas užsakymas, sistema sugeneruoja visus reikiamus dokumentus be papildomų veiksmų.
Atsargos sandėlyje atnaujinamos realiuoju laiku – kiekvienas pardavimas iškart sumažina likutį, o tai padeda išvengti nepatogumų dėl prekių, kurių jau nėra.
Informacija perduodama buhalterijai – visi duomenys susiejami, tad buhalteris ar apskaitos sistema gauna viską, ko reikia be papildomo „duomenų rankiojimo“.

Kaip pažymi verslo skaitmenizavimo specialistas Tomas: „Vienintelis duomenų šaltinis ir automatinė integracija taupo dešimtis valandų per mėnesį. Ir dar daugiau – sumažina klaidų skaičių“. Tai reiškia, kad vietoje to, jog darbuotojai gaištų laiką pildydami lenteles, ieškodami informacijos ar tikrindami duomenų tikslumą, jie gali skirti dėmesį tam, kas kuria vertę – klientų aptarnavimui, pardavimų plėtrai, produkto tobulinimui.

Trumpai tariant, VVS ne tik supaprastina procesus, bet ir leidžia verslui augti tvariai – su mažiau chaoso, daugiau kontrolės ir aiškesne informacijos tėkme. Tai sprendimas, kuris tinka ne tik didelėms įmonėms, bet ir kiekvienam verslui, kuris nori dirbti ne daugiau, o protingiau.

Pasak specialisto, dauguma įmonių po VVS diegimo pirmiausia pajunta laiko valdymo pokyčius. „Klientai dažnai sako: aš nenoriu būti administratorius, aš noriu dirbti. VVS tai ir leidžia – dirbti, o ne administruoti“, – sako Tomas.

Ar kiekvienam verslui reikia VVS?

Specialistas teigia, kad verslo valdymo sistema (VVS) gali būti naudinga bet kokio dydžio verslui, tačiau svarbiausia pasirinkti tinkamą sistemą pagal įmonės veiklos lygį ir konkrečius poreikius. Nėra vienos „universalios“ sistemos, kuri vienodai tiktų tiek smulkiam verslui, tiek stambiausiai gamybos įmonei. Pritaikomumas ir galimybė eskaluoti funkcionalumą atsižvelgiant į augimo poreikius, o tai esminiai faktoriai, lemiančius, ar VVS taps vertingu įrankiu, ar brangia našta.

Kokie Jūsų poreikiai?

Pradedančiam verslui dažnai visiškai pakanka paprasto sprendimo, kuris leidžia išrašyti sąskaitas, matyti klientų duomenis ir fiksuoti pagrindinius užsakymus. Toks modulis kainuoja nedaug, lengvai įsisavinamas ir padeda įvesti pirmąją tvarką dar be didelių procesų.

Kai verslas pradeda augti – atsiranda daugiau klientų, užsakymų, darbuotojų, o kartu ir daugiau rizikos kažką pamiršti ar prarasti efektyvumą. Tada tampa būtina integracija su sandėliu, el. parduotuve, darbuotojų grafiku, kad visi veiksmai būtų susieti ir informacija sklandžiai tekėtų tarp skirtingų padalinių ar funkcijų.

O kai verslas pasiekia dar aukštesnį lygį – išauga poreikis matyti ne tik, kas vyksta, bet ir kodėl tai vyksta. Tuomet reikalingi gilesni analizės įrankiai, procesų automatizavimas, savikainos ir pelningumo skaičiavimas realiuoju laiku. Tik tokios funkcijos leidžia priimti duomenimis grįstus sprendimus ir valdyti verslą strategiškai.

Ko reikia Jūsų verslui?

VVS neturėtų būti vertinama kaip viena didelė sistema, kurią reikia „turėti iš karto“, o kaip įrankių rinkinys, kuris auga kartu su įmone. Pradedama nuo paprastų dalykų, o toliau – plečiama tiek, kiek reikia. Toks požiūris leidžia išvengti nereikalingų kaštų ir kartu sukuria pagrindą efektyviam, struktūruotam augimui.

„Net vienas žmogus, dirbantis individualia veikla, gali turėti VVS. Tai ne „didelių verslų žaislas“. Tai darbo įrankis, kuris duoda laisvę augti“, – sako Tomas.

Excel – geras pradžiai, bet verslo augimui reikia stipresnių sprendimų. Verslo valdymo sistema leidžia išvengti chaoso, taupyti laiką, išvengti klaidų ir žinoti realius skaičius. Kai sistema veikia – verslas auga. Kai viskas daroma rankomis – auga tik nuovargis. „Kiekviena nauja įmonė ateina su klausimu „ar man to reikia?“ Po pusmečio jie klausia – kodėl mes to nepadarėm anksčiau“, – šypsosi Tomas.

Globos centro vadovas: „Vaikai gyvenantys globoje, nebegyvena atskirtame pasaulyje“

jonavoszinios.lt — Sun, 20 Jul 2025 11:49:52 +0300

Per dešimtmetį vaikų globos sistema Lietuvoje išgyveno esminius pokyčius, – institucinis vaikų apgyvendinimas, keitėsi į aplinką artimą šeimai. Siekiant, jog kuo daugiau be tėvų globos likusių vaikų, augtų šeimose, prieš metus buvo įteisintas nuolatinio globotojo institutas. Šiuo metu, Lietuvoje 25 savivaldybėse, yra 42 nuolatiniai globotojai, kurie į savo šeimas priėmė 38 tėvų globos netekusius vaikus. Dalis nuolatinių globotojų dar tik laukia į šeimą atkeliaujančio vaiko, kuriam galės užtikrinti vaikystę.

Nuo 2018 metų Lietuva atsisakė institucinių globos namų, kuriuose gyvendavo didelės grupės vaikų. Šiai dienai, nuolatinio globotojo institutas, greta kitų globos formų, leidžia užtikrinti geresnes sąlygas be tėvų globos likusiems vaikams.

Pasak SOS vaikų kaimai Lietuva, globos centro vadovo Dovydo Španagelio, vaikui globa dažniausiai tampa reikalinga dėl patirto smurto artimoje aplinkoje, nuolatinės nepriežiūros, tėvų priklausomybių nuo alkoholio ar psichoaktyvių medžiagų.

„Globa yra pagalba vaikui užaugti, kai vaikas yra netekęs tėvų globos. Vaikai į globą dažniausiai atkeliauja iš labai sudėtingų sąlygų ir pilni skaudžių patirčių. Jie būna patyrę smurtą, nepriežiūrą, matę tėvų priklausomybes.
Šiandien nebeturime nei vienų vaikų globos namų. Tai milžiniškas pokytis. Pasikeitė ne tik vaikų gyvenimo sąlygos, bet ir visuomenės požiūris. Dabar visi vaikai gyvena šeimos aplinkoje kaip ir kiti jų bendraamžiai“, – pasakojo D. Španagelis.

Anot globos centro vadovo, ypatingas globėjų trūkumas jaučiamas su vaikais turinčiais negalią ir broliais seserimis. Globėjai jaučia didelį nerimą įsipareigoti rūpintis vaikais, kurie turi specializuotų poreikių arba globoti, kartais po 2 ar net 6 vaikus, nes brolių ir seserų negalima iššskirti ar apgyvendinti skirtinguose miestuose. D. Španagelis teigia, jog gausių šeimų vaikai, patenka į Šeiminius namus, dėl globėjų trūkumo ir ten gauna visą reikiamą pagalbą.

„Šiai dienai, šeiminiuose namuose gyvena 900 vaikų, kuriems trūksta globėjų. Priežasčių kodėl taip yra daug – vieni bijo įsipareigoti, atsakomybės, kiti jaučia stigmas, jog globojamas vaikas bus kitoks. Didžioji dalis vaikų, kuriems trūksta globėjų yra vaikai su negalia, specialiaisiais poreikiais, delinkventiniu elgesiu, taip pat didelės grupės brolių sesių ir paaugliai.

Kartais vaikai atkeliauja su protinėmis arba fizinėmis negaliomis, būna vaikų su specialiaisiais poreikiais, raidos sutrikimais. Globėjams tai yra didžiulis iššūkis, nes tam reikia specialios pagalbos ir žinių. Vaikams turintiems negalią, ypatingai sunku rasti globėjų šeimą, todėl neretai jie yra globojami šeiminiuose namuose“, – sako globos centro vadovas.

Dėl įvairių priežasčių be šeimos likę vaikai keliauja pas budinčius globotojus, kurie laikinai užtikrina vaikams saugią ir mylinčią aplinką bei visą reikiamą pagalbą, – priima vaiką į savo namus tam laikotarpiui, kol tėvai kartu su specialistų pagalba įveiks iškilusią krizę arba kraštutiniu atveju teismui priėmus sprendimą dėl tėvų valdžios ribojimo, – bus surasti nuolatiniai globėjai. Anot pašnekovo, pasitaiko atvejų, kai vos gimę kūdikiai yra paliekami ligoninėse.

„Ligoninėje kūdikiai, kartais yra paliekami dėl pogimdyvinės depresijos, kartais dėl neplanuoto nėštumo ar išprievartavimo. Dažniausiai moterys nežino kur kreiptis pagalbos, tačiau ją galima rasti krizinio neštumo centre, taip pat kiekvienoje poliklinikos psichikos sveikatos centre. Visi vaikai, jeigu jų artimoje aplinkoje nėra asmenų galinčių jais pasirūpinti ir suteikti namus, keliauja pas budinčius globotojus“, – teigė jis.

Pasak SOS vaikų kaimo Lietuva globos centro vadovo, natūralu, kad gyvenant kartu, vaikas tampa budinčio globotojo šeimos dalimi. Budintys globotojai patiria daugybę įvairių jausmų, kai tenka jį perduoti kitiems globėjams ar įtėviams, išgyvenimai būna itin sunkūs ne tik vaikams, bet ir globėjams.

„Globėjas absoliučiai daro viską ką daro tėvai – nuo pusryčių ruošimo, drabužių pirkimo, būrelių lankymo iki pasakų sekimo vakare. Todėl kai globoji kūdikį nuo kelių mėnesių ar vaiką nuo trejų, – jis tampa tavo vaiku. Ir kai ateina laikas jį perduoti kitai globėjų šeimai, jausmas toks, lyg paliktum savo vaiką. Tiek vaikams, tiek globėjams tai yra labai sunkūs potyriai“, – sako D. Španagelis.

SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos inf.

Kai atostogos tampa prabanga: šeimos su autistiškais vaikais realybė

jonavoszinios.lt — Fri, 18 Jul 2025 15:45:56 +0300

Įsibėgėjusi vasara ne vienam tampa ilgai laukto poilsio ir nuotykių metas – socialiniai tinklai mirga nuo pajūrio saulėlydžių, kalnų žygių ar šeimos išvykų vaizdų. Vis dėlto šis metų laikas ne visiems atneša atokvėpį. Šeimoms, auginančioms autistiškus vaikus, mintis apie bendras atostogas dažnai išlieka nepasiekiama. Net trumpa išvyka gali kelti įtampą, o ne poilsį, todėl tokios šeimos dažnai lieka nuošalyje nuo vasaros džiaugsmų. Būtent taip jautėsi ir Inga Ambrasienė – mama, šiuo metu su šeima gyvenanti Belgijoje. Jos 11-metis sūnus Jonas turi įvairiapusį raidos sutrikimą, tad ilgą laiką atostogos buvo tik tolima svajonė, apie kurią ji nedrįso net pagalvoti.

Pirmosios užuominos ir kitokia kasdienybė

Pirmasis, pastebėjęs, kad sūnaus raida skiriasi nuo įprastos, buvo tėtis. Ingos vyras Mindaugas lygino Jonuko vystymosi raidą su draugų vaikais, berniuko bendraamžiais, ir pastebėjo, kad jo sūnus visiškai nereaguoja į savo vardą, nerodo jokių ženklų, kad norėtų pradėti kalbėti, nesidomėjo daiktais, galėdavo tiesiog sėdėti ir ratu sukti mašinėles.

„Kai sūnui buvo 1,5 metų, iš medikų išgirdome diagnozės patvirtinimą: F84 kodas – tai yra įvairiapusis raidos sutrikimas. Mums nebuvo įvardinta, kad tai yra autizmas. Tų kodų buvo ir daugiau – pavyzdžiui, valgymo sutrikimas. Berniukas pasirinkdavo vieną ar du produktus ir vien tik juos valgydavo net keletą metų. Mums labai padėjo bendruomenė „Lietaus vaikai“ – ten radau atsakymus, kurių nepavyko gauti iš specialistų. Ši bendruomenė man tapo pirmu tikru informacijos šaltiniu ir emocine atrama“, – prisimena Inga.

„Nuo pat gimimo iki dabar, kai Jonui jau 11 metų, jis negali būti paliktas vienas nė akimirkai – jam reikalinga nuolatinė priežiūra, jis vis dar dėvi sauskelnes, o didžiausias iššūkis mums – stiprus polinkis žalotis. Jonas iki kraujo nusikandžioja pirštus, jie jau dvigubai storesni. Auginant vaiką su tokia diagnoze galėjo dirbti tik vienas iš mūsų. Dar mėginau dirbti vienoje nevyriausybinėje organizacijoje, tačiau nuolatiniai skambučiai iš darželio, kad nesusitvarko, kad turiu pasiimti vaiką, privertė mane palikti darbą. Dirbti net iš namų buvo neįmanoma – Jonas nuolat rėkdavo, žviegdavo, neleisdavo prisėsti prie kompiuterio“, – dalijasi Inga.

Belgiškas išsigelbėjimas

Todėl moters šeima gyveno nepatirdama, kas yra šeimos atostogos, su vyru atostogaudavo atskirai. Kai šeima apsigyveno Belgijoje ir Jonas, po dviejų metų laukimo, pradėjo lankyti savaitinį Vaikų psichiatrijos centrą „Les Goélands“ (pranc. Le centre de Psychiatrie Infantile, les Goélands), kur jis retsykiais gali pasilikti net ir savaitgalį, Inga su vyru pagaliau gali nustebinti artimuosius ir draugus atskrisdami į Lietuvą. Tai anksčiau buvo net neįsivaizduojamas dalykas. Inga pripažįsta, kad jiems dar reikia mokytis gyventi be Jono šalia, nes vakarais neretai patys nustemba nuo minties, kad gali tiesiog imti ir išeiti pasivaikščioti dviese ar su dukra.

„Į centrą nuvežu jį pirmadienį ryte, pasiimu penktadienio popietę. Jam ten labai patinka – visą laiką užimtas, vežiojamas į įvairias terapijas, į mokyklą. Prie jo visą parą budi medikas, dirba psichologas, vaikai gyvena po vieną kambaryje, kiekvienas turi savo prižiūrėtoją ir naktimis. Ir įvyko mažas stebuklas – Jonas, kuris nekalba, jau geba parašyti keletą žodžių prancūziškai. Taip pat pradėjo normaliai valgyti – trapučius, sausainius ir užkandėles pagaliau pakeitė sveiki patiekalai“, – pasakoja Inga.

Pasak mamos, nekalbantis berniukas supranta net trijų kalbų žodžius: „Pati dariau eksperimentą: paprašiau Jono atnešti batus angliškai, prancūziškai ir lietuviškai ir vaikas suprato, ką turi padaryti. Šiuo metu sūnus itin domisi abėcėlėmis. Buvome nustebinti, kad jo planšetėje galima rasti tiek kirilica parašytų raidžių, tiek japoniškų hieroglifų.“

„Jonas nekelia pavojaus aplinkiniams žmonėms, jo iššūkių keliantis elgesys nukreiptas prieš jį patį. Kol kas net specialistams sudėtinga paaiškinti, kodėl taip staiga ir netikėtai jam prasideda savęs žalojimo epizodai. Kitų autistiškų asmenų toks elgesys būna kaip ir logiškai paaiškinamas: netikėti garsai, užgrojo garsi muzika, burgzdamas pravažiavo automobilis, per daug šviesos ir pan. O Jonas gali ramiai sau valgyti ir nei iš šio, nei iš to staiga pradeda save mušti. Nors tenka gerti nuotaiką reguliuojančius vaistus, tačiau ir jie nelabai padeda“, – dalijasi Inga.

Iš kur semiasi stiprybės?

Inga dažnai apie tai pasikalba su savo vyru Mindaugu ir abu mano, kad jiems padeda tai, kad abu jaučiasi kaip komanda. Kai Joną ištinka krizė, su juo pasilieka tėtis, o Ingai pasako: „Išeik ramiai pakvėpuoti“. Kitą kartą apsikeičia rolėmis. „Manau, kad labai svarbu darnūs santykiai šeimoje, viena tokio gyvenimo tikrai neištverčiau. Labai svarbus ir visų artimųjų, draugų palaikymas, o artimiausių draugų rate ne viena panaši šeima, kuri irgi augina autistišką vaiką. Esu dėkinga savo mamai, kuri gyvena netoli, Vokietijoje, ir prireikus visada atskuba į pagalbą. Taip pat lankausi pas psichoterapeutą, mokausi prancūzų kalbos“, – pasakoja pašnekovė.

Pasak Ingos, galvodami apie sūnaus ateitį, jau seniai paleidi įprastus lūkesčius: Nebesvajojame, kad jis kalbės, sukurs šeimą, turės vaikų, svarbiausia, kad nustotų save žaloti. Galvojame realistiškai, tas centras, kurį jis lanko, yra iki tam tikro amžiaus. Ką reikės daryti po to? Norime, kad jis išmoktų būti kuo savarankiškesnis. Centre jis mokomas savarankiškumo ir namie mes stengiamės to mokyti. O ateitis su mūsų vaikais yra tarsi loterija, niekada nežinosi, kaip jis vystysis toliau.“

Nors kasdienybė kupina iššūkių, Inga sako, kad didžiausias atlygis – nuoširdus sūnaus prisirišimas: „Kai grįžta savaitgaliais, Jonas tiesiog nori, kad būčiau šalia – bučiuoja, glaudžiasi, rodo, ko išmoko. Tokios akimirkos mums su vyru – laimės viršūnė.“

Parengta pagal Auksės Kontrimienės straipsnį „Lietaus vaikai“ žurnale

Pagalba vaikui – ne tik psichologas

jonavoszinios.lt — Sat, 12 Jul 2025 11:00:00 +0300

Diskusijoje dalyvaujantys ekspertai pabrėžia – emocinis ryšys gydo. Tai labai svarbu, nes emocinė sveikata yra svarbiausia paauglių gerovės dalis. Paauglys, žinantis, kad šalia jo yra žmogus, kuris jį išklausys ir padės, jaučiasi saugesnis ir yra labiau pasirengęs įveikti kylančius sunkumus.

„Šiandien vis daugiau dėmesio skiriame tam, kad vaikų pasaulis būtų ne tik saugus, bet ir šviesus – kupinas ryšių, kurie šildo, žodžių, kurie padrąsina, ir žmonių, kurie iš tikrųjų mato ir girdi. Kuriame erdves, kuriose vaikas galėtų augti kaip asmenybė: jaustis svarbus, reikalingas, dalyvauti bendrystėje. Siekiame, kad tai būtų ne tik saugi erdvė, bet ir vieta, kur mezgasi nuoširdūs ryšiai, kur vaikai drąsiai kalba apie tai, ką jaučia, o šalia esantys suaugusieji geba išgirsti ir palaikyti. Kai emocinė gerovė tampa mūsų visų bendru rūpesčiu, vaikai auga stipresni, labiau pasitikintys savimi ir kitais“, – pastebi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė I. Skuodienė.

Pasak I. Skuodienės, labai svarbu, kad vaiko ar paauglio gyvenime būtų bent vienas suaugęs žmogus, kuriuo jis galėtų pasitikėti, megzti ryšį ir kuris jį palaikytų, kai to labiausiai reikia. Tad tiek šeimoje, tiek už jos ribų svarbu susitarti, kas sudėtingu etapu vaikui galėtų tapti patikimu suaugusiuoju – ar močiutė, senelis, ar pusbrolis, pusseserė, gal net kaimynas, kuris geba išklausyti, nuturėti išankstinių nuostatų ir vertinimo bei būti šalia.

„Pagrindinis saugumo ir pasitikėjimo šaltinis vaikui – šeima. Būtent joje formuojasi pirmieji emociniai ryšiai, pasaulio suvokimas, savęs ir kitų žmonių vertinimas. Tačiau kartais nutinka taip, kad vaiko artimiausioje aplinkoje visgi nėra tokio žmogaus, kuris jį besąlygiškai priimtų. Tokiu atveju vaikas gali pasirinkti „saugų“ suaugusįjį kitoje jam svarbioje erdvėje, pavyzdžiui, mokykloje – ir tai nebūtinai turi būti klasės auklėtojas ar mokyklos psichologas – juo gali tapti kūno kultūros mokytojas, bibliotekininkas ar net mokyklos budėtojas. Vaikui svarbu jausti, kad jis turi su kuo pasitarti, kai pasaulis atrodo priešiškas“, – sako I. Skuodienė.

Paaugliams ryšys – būtinas

Diskusijos dalyviai sutaria, kad vaikams ir paaugliams ryšys su šeima, bendraamžiais ir bendruomene yra būtinas, nes jis padeda formuoti tapatybę, ugdo pasitikėjimą savimi ir suteikia emocinį saugumą.

„Vaikas gyja per santykį. Jam nebūtinai reikia psichologo – dažnai pakanka žmogaus, kuris išklausytų, padrąsintų ir parodytų, kad jis nėra vienas. Kartais jam užtenka žmogaus, kuris pasakytų: aš matau tave, tu man rūpi. Mentorystės programos padeda vaikams patirti sėkmę, net jei kartą nepasisekė – savanoris šalia visada palaiko“, – tikina psichologė, Paramos vaikams centro programos „Big Brothers, Big Sisters“ vadovė Vaida Gabė.

Tokie mentorystės modeliai leidžia vaikui jaustis labiau matomam, girdimam ir priimtam.

Alternatyvi pagalba: terapinis ūkis ir patyriminiai žygiai

Pasak diskusijoje dalyvaujančio programos „Renkuosi Mokyti“ alumno, istorijos ir filosofijos mokytojo, socialinio pedagogo Gyčio Valatkos, pandemija ir socialiniai tinklai padarė didžiulį pokytį vaikų gyvenime, prarasta dalis socialinių įgūdžių. Nors daug kas apie tai kalba, vis dar stinga tam tikros informacijos ir supratimo, kaip tinkamai reaguoti į emocines vaikų problemas. „Tačiau džiugu, kad daugėja iniciatyvų, kurios padeda paaugliams jaustis labiau išgirstiems ir suprastiems“, – kalba G. Valatka.

Jis siūlo alternatyvias pagalbos sunkumus patiriantiems paaugliams formas.

„Pagalba gali vykti ne tik kabinete, bet ir netradicinėje aplinkoje: patyriminiuose žygiuose, terapiniame ūkyje, per kūrybinę veiklą ar net sportą. Ryšys su paaugliu kuriamas per bendrą patirtį. Kai nėra spaudimo, o yra buvimas kartu, tada atsiranda vietos nuoširdžiam pokalbiui“, – dalijasi patirtimi socialinis pedagogas, organizuojantis tokias veiklas. „Fiziškai aktyvios veiklos – tai ne tik kūno, bet ir psichikos išlaisvinimas, padedantis atsikratyti streso, gerinantis savijautą ir emocinę būklę“, – priduria G. Valatka.

Svarbu būti ne tik išklausytam, bet ir išgirstam

Lietuvos moksleivių sąjungos kandidatė į valdybos narius Kamilė Draudvilaitė akcentuoja, kad paaugliams ypač svarbus supratimas ir pripažinimas – jiems reikia erdvės pažinti save, išreikšti jausmus, spręsti kylančius santykių iššūkius. Tačiau, anot jos, to neįmanoma padaryti be saugios aplinkos, kurioje jie jaustųsi laukiami, svarbūs ir reikalingi.

„Mokyklose dažniausiai būna tik vienas psichologas, kuris negali užtikrinti prieinamumo visiems moksleiviams. Tad vaikams kartais patikimu žmogumi tampa bibliotekininkas ar kitas mokyklos bendruomenės narys. Svarbiausia, kad šis žmogus būtų nuoširdus, gebėtų ne tik išklausyti, bet ir girdėti bei užtikrintų konfidencialumą“, – sako K. Draudvilaitė.

Diskusijos metu taip pat teigiama, kad patikimi suaugusieji turi patys rodyti pavyzdį – gerbti vaiką, nenaudoti smurto, aktyviai reaguoti į patyčias, kurti saugią aplinką. Taip pat ekspertai vieningai sutaria, kad reikalinga didinti pagalbos įvairovę, skatinti nevyriausybinių organizacijų veiklą, užtikrinti, kad kiekvienoje mokykloje būtų aiški saugios aplinkos politika.

Tad tam, kad vaikai augtų emociškai stiprūs, drąsūs ir matytų savo ateitį su viltimi, svarbus visų – šeimos, mokyklos, bendruomenės ir valstybės – rūpestis ir bendradarbiavimas. Tik taip galima padėti vaikams ne tik įgyti žinių, bet ir atrasti vidinę stiprybę kurti gyvenimą be baimės ir vienatvės.

Kilus klausimų, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Specialistė apie 15-mečio mirtį nuo elektroninių cigarečių: tėvai patys nuperka dovanų, manydami, jog taip apsaugos vaiką nuo cigarečių rūkymo

jonavoszinios.lt — Fri, 11 Jul 2025 07:00:00 +0300

Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas patvirtino, kad šalia 15-mečio buvo rastas garinimo įrenginys. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį: didžiausia grėsmė dažnai slypi ne pačiuose įrenginiuose, o jų turinyje.

„Elektroninė cigaretė pati savaime nėra pagrindinis blogis. Pavojingiausia – tai, kas pilama į jos vidų, ypač jei skystis perkamas nelegaliai ar maišomas pačių vaikų“, – sako Roberta Avramenko, SOS vaikų kaimai Lietuva Multidimensinės šeimos terapijos (MDFT) programos vadovė.

Anot jos, paaugliai eksperimentuoja – tai natūrali jų raidos dalis. Tačiau būtent šis smalsumas, derinamas su lengva prieiga prie nežinomų cheminių medžiagų, gali baigtis tragiškai.

„Jaunuoliai dažnai net nesupranta, ką garina. Jie nori stipresnio efekto, todėl maišo skysčius savarankiškai. Labiausiai neramina tai, kad tokių atvejų daugėja tarp labai jaunų – vos 12–14 metų vaikų“, – priduria R. Avramenko.

Prevencija – ne moralizavimas, o pokalbis

Specialistė pabrėžia, kad tėvai turi kuo anksčiau pradėti kalbėtis su vaikais apie žalingų medžiagų poveikį – nebaudžiant, o klausiant. Būtent nuo to prasideda prevencija.

„Svarbiausia – ne moralizuoti, o domėtis: ką vaikas žino, ką girdėjo, ar yra bandęs. Jeigu tėvai reaguoja su pykčiu, jie išmoko vaiką meluoti ir slėptis. Reikia parodyti, kad vaikas gali saugiai kalbėti apie tai, ką išgyvena“, – tvirtina ji.

Pasak jos, daugelis jaunuolių, atvykstančių į terapiją, jau yra bent kartą vartoję psichoaktyvių medžiagų. Elektroninės cigaretės – kone kiekvienas.

„Jeigu kalbėti iš savo asmeninės patirties darbe, elektronines cigaretes, turbūt vartoja kas antras į terapiją atėjęs jaunuolis, o išbandęs yra kone kiekvienas. Jaunuoliai teigia, kad perka per internetines parduotuves, bet skysčius gali pirkti nelegaliai ar net gamintis patys. Čia ir atsiranda didžiausias pavojus – perkant iš neaiškių šaltinių. Pas mus jaunuoliai ateina su įvairiais iššūkiais – žalingas vartojimas vienas iš jų“, – teigė SOS vaikų kaimų (MDFT) programos vadovė.

Pasak R. Avramenko, jaunimo priklausomybės dažniausiai kyla ne dėl pačių žalingų įpročių patrauklumo, bet dėl gilesnių priežasčių – noro pritapti, būti suaugusiais ar pabėgti nuo sudėtingos realybės. Darbo su priklausomais paaugliais praktikoje, specialistė teigia, pirmiausia siekianti užmegzti pasitikėjimu grįstą santykį – pradėti nuo kalbų apie tai, kas jaunuoliui malonu, ir tik vėliau gilintis į priklausomybių problematiką.

Didelį vaidmenį, anot jos, turi ir tėvų įsitraukimas. Avramenko atkreipia dėmesį, kad dalis tėvų, siekdami apsaugoti vaikus, pasirenka netinkamus būdus – pavyzdžiui, dovanoja elektronines cigaretes arba netgi rūko kartu su paaugliu.

„Vartojimas yra pasekmė, o ne priežastis. Priežastys gali būti įvairios, nuo norėjimo tapti suaugusiu iki draugų spaudimo ar sunkaus gyvenimo. Pradžioje mes visada kuriame santykį, kalbame apie jaunuoliui malonius dalykus, o vėliau pradedame dirbti priklausomybėmis.

Labai svarbu įtraukti tėvus ir suprasti jų požiūrį ir vertybes. Esu ne karta susidūrusi su tėvais, kurie nuperka dovanų elektroninę cigaretę, manydami, jog taip apsaugos vaiką nuo paprastų cigarečių rūkymo. Esu dirbusi su tėvais, kurie ruko kartu su paaugliu. Tokių tėvų nereikia pulti ir moralizuoti, abu atvejai rodo rūpestį, tik pasirenkamos netinkamos priemonės“, – sako MDFT programos vadovė.

Šiuo metu policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo nepilnamečiams. Tas, kas platino narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiams, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų.

SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija

Kiek kainuoja kokybiškas įrankių vežimėlis?

jonavoszinios.lt — Fri, 04 Jul 2025 21:38:47 +0300

Dirbant su įrankiais kasdien – efektyvumas priklauso nuo to, ar darbuotojas gali iškart rasti, ko ieško. O kai įrankiai nuolat maišosi po stalą, spinteles ar grindis – kyla ne tik chaosas, bet ir reali rizika pažeisti brangią įrangą, veltui sugaišti laiką ar net susižeisti. Dėl to vis daugiau specialistų renkasi investuoti į patikimus, modulius turinčius, stabiliai riedančius vežimėlius su tvirtomis stalčių sistemomis ir saugiais užraktais.

Kiek kainuoja kokybiškas vežimėlis šiemet?

2025 metais kainų rėžiai išliko labai platūs ir tai priklauso nuo vežimėlio paskirties, dydžio, komplektacijos bei gamintojo. Paprasčiausi modeliai, kurie yra skirti nedidelėms dirbtuvėms ar buičiai, kainuoja nuo 100–200 eurų. Tokie variantai dažniausiai turi kelis stalčius, silpnesnę konstrukciją ir netinka dideliam svoriui.

Vidutinės klasės įrankių vežimėliai su 5–7 stalčiais, ratukais su stabdžiais, metaliniu korpusu ir kartais jau sukomplektuoti su pagrindiniais įrankiais – kainuoja apie 400–800 eurų. Tai populiariausias pasirinkimas autoservisams ar profesionaliems meistrams.

Aukščiausios klasės įrankių vežimėliai, kurie yra pagaminti iš tvirto plieno, su papildomomis funkcijomis (pvz., stalčių užraktai, amortizuojantys bėgeliai, modulinių įrankių sistema) – gali kainuoti 1000–3000 eurų. Jie naudojami profesionaliose autosporto komandose, didelėse serviso bazėse arba ten, kur darbas vyksta intensyviai ir įrankiai „nuolat juda“.

Kodėl svarbu rinktis kokybę, o ne tik kainą?

Pirmiausia – dėl ilgaamžiškumo. Pigus plastikinis ar plonametalis vežimėlis gali deformuotis vos po kelių mėnesių naudojimo, ypač jei į jį dedami sunkūs raktai ar elektriniai įrankiai. Dažniausiai tokie modeliai neturi fiksuojamų stalčių, kurie užsidaro tvarkingai, todėl dirbtuvėje kyla netvarka, o stalčiai atsiveria net riedant.

Antra – mobilumas. Geri ratukai, stabdžių sistema ir ergonomiškos rankenos leidžia vežimėlį lengvai perstumti, svarbiausia, nepažeidžiant grindų ir neapkraunant nugaros. Kai vežimėlis naudojamas kiekvieną dieną – tokios smulkmenos tampa labai svarbios.

Trečia – saugumas. Aukštesnės klasės modeliai turi centrinius užraktus, kurie padeda užrakinti visus stalčius vienu judesiu. Tai ypač aktualu dirbant su brangiais įrankiais, kuriuos reikia apsaugoti nuo dingimo ar netyčinio sugadinimo.

Ir galiausiai – tvarka. Kokybiškai sukomplektuoti vežimėliai su aiškiai išdėstytais įrankių lizdais taupo laiką ir net mažina streso lygį darbe. Vienas žvilgsnis – ir viskas savo vietoje.

Ką pasirinkti 2025-aisiais?

Šiemet vis populiaresni tampa moduliai vežimėliai, tokie, kuriuos galima derinti su papildomais priedais, pritaikyti prie individualių poreikių. Gaminamos specialios įrankių formos pagal stalčiaus dydį, o kai kurios įmonės leidžia net užsisakyti individualų išdėstymą. Tai leidžia susikurti darbo sistemą, kuri tinka būtent konkrečiam meistrui ar komandai.

Vertinant kainą – geras vežimėlis dažnai kainuoja tiek pat, kiek pora kokybiškų elektrinių įrankių, tačiau jo naudą galima pajusti kiekvieną darbo dieną – nuo darbo pradžios iki pabaigos. Dėl to taupyti šioje vietoje neapsimoka.

Atminkite, kad įrankių vežimėlis – tai ne priedas, o investicija į darbo efektyvumą, tvarką ir saugumą. 2025 metais „geras sprendimas“ kainuoja nuo 400 eurų, tačiau tai suma, kuri atsiperka labai greitai. Tinkamai pasirinktas vežimėlis ne tik palengvina kasdienybę, bet ir leidžia dirbti greičiau, saugiau ir su mažiau streso. O tai – jau ne tik piniginė, bet ir žmogiška vertė.

Ar verta diegti auto krovimo stotelę su saulės elektrine?

jonavoszinios.lt — Fri, 04 Jul 2025 16:33:38 +0300

Jeigu šiandien turite arba planuojate įsigyti elektromobilį, natūralu, kad anksčiau ar vėliau teks spręsti klausimą, kur jį krausite. Krovimo prie namų patogumas – neįkainojamas. Nereikia važiuoti į viešą stotelę, nereikia mokėti už kilovatvalandę brangiau nei namų kaina, o svarbiausia – galima įkrauti naktį, kol automobilis stovi.

Kaip veikia ši sąveika?

Įrengus saulės elektrinę ant namo stogo – dienos metu gaminama elektra gali būti naudojama ne tik šaldytuvui ar skalbimo mašinai, bet ir elektromobilio baterijai. Kai kuriuose išmaniuose sprendimuose, ypač naudojant hibridinius inverterius, galima netgi automatiškai nukreipti perteklinę saulės energiją tiesiai į automobilį, kai jis prijungtas prie stotelės. Tokiu atveju elektra net nebepatenka į tinklą – ji sunaudojama čia ir dabar. Tai vadinama maksimaliu savivartos padidinimu.

Jeigu jūsų automobilis dažniausiai stovi prie namų dieną, pavyzdžiui, dirbate nuotoliniu būdu – sistema atsiperka dar greičiau, nes krovimas vyksta tiesiogiai iš saulės. Tuo tarpu jei automobilis kraunamas vakare arba naktį – verta svarstyti saulės baterijos (kaupiklio) įrengimą. Tokiu atveju perteklinė energija, sukaupta dieną, gali būti perduodama elektromobiliui tada, kai labiausiai reikia.

O kaip dėl kainos?

Pačios elektromobilių krovimo stotelės šiandien kainuoja apie 700–1500 €. Priklausomai nuo galingumo, gamintojo ir funkcijų. Įrengimas – dar apie 300–600 €, jei yra paruošta infrastruktūra. Tai reiškia, kad bendra investicija dažniausiai siekia 1000–2000 €. Kai kurių gamintojų stotelės jau turi integruotą „solar charging“ funkciją, kuri padeda dinamiškai valdyti, kada ir kiek krauti pagal saulės elektrinės generaciją.

Pridėkime saulės elektrinės kainą, pavyzdžiui, 5–10 kW galingumo sistema atsieina apie 6000–9000 €, bet su APVA parama ši suma sumažėja net iki 30 %. Tad kartu su parama ir tikslingai pasirinkta sistema – elektromobilio krovimas namuose su savo elektra tampa ne tik logiškas, bet ir ekonomiškai pagrįstas pasirinkimas.

Ką rodo skaičiavimai?

Jeigu elektromobilio baterijos talpa – 60 kWh, o jūsų automobilis per savaitę nuvažiuoja apie 300 km, jums reikia apie 40 kWh energijos per 7 dienas. Jei saulės elektrinė kasdien pagamina apie 20–25 kWh – vidutinį vasaros mėnesį jūs teoriškai galite beveik visą elektromobilio energiją padengti savo elektrine. Net jei tik 50 % šios energijos bus tiesiogiai panaudota automobiliui, tai vis tiek leis per mėnesį sutaupyti 30–50 € kuro ar viešo krovimo išlaidų. Per metus – daugiau nei 500 €.

Be to, elektra iš tinklo brangsta, o akivaizdžiausias efektas matomas tada, kai sistema veikia kaip visuma – saulės elektrinė, baterija, krovimo stotelė ir išmanus valdymas. Tokiu būdu jūs ne tik taupote, bet ir išvengiate didžiųjų tinklo apkrovų, dirbate sinchroniškai su gamta ir įgyjate energetinį savarankiškumą.

Ar tai ateities standartas?

Vakarų Europoje jau dabar nauji gyvenamieji kvartalai statomi taip, kad kiekvienas namas turėtų saulės elektrinę ir elektromobilio krovimo stotelę. Tai nebe prabanga ar išskirtinumas – tai planavimo norma. Lietuvoje šios tendencijos taip pat stiprėja. Vis daugiau gyventojų, net jei šiuo metu dar neturi elektromobilio, montuoja stotelę jau dabar, kad ateityje nereikėtų permontuoti laidų ar keisti elektros skydelio.

Taigi, atsakymas paprastas. Jeigu svarstote saulės elektrinę ir turite ar planuojate elektromobilį – stotelės įrengimas yra vienas iš protingiausių sprendimų, kurį galima priimti. Net jei stotelė bus nenaudojama metus ar du – ji taps neatsiejama jūsų energijos ekosistemos dalimi, kai to labiausiai prireiks.

XIII Tarptautinio M. K. Čiurlionio muzikos festivalio vadovė Aleksandra Žvirblytė: jokio kito autoriaus temomis man nėra taip gera improvizuoti

jonavoszinios.lt — Fri, 04 Jul 2025 15:00:00 +0300

„Yra žmonių, siekiančių tobulėti, o yra tiesiog genijų, kuriems Dievo duota palikti žinią pasauliui. Jie nesiekia tobulėti, jie vykdo misiją klausydami savo vidinio balso“, – sako jau rytoj Palangoje prasidėsiančio XIII tarptautinio M. K. Čiurlionio muzikos festivalio direktorė, pianistė Aleksandra Žvirblytė, paklausta apie jos, kaip atlikėjos, santykį su Čiurlionio kūryba.

Antrąjį gyvavimo dešimtmetį skaičiuojantis, rytoj Mūzos Rubackytės koncertu „Nuo Baltijos iki Adrijos“ prasidedantis, festivalis nesiliauja džiuginti klausytojų profesionaliomis programomis. Per 13 Čiurlionį pagerbiančio festivalio metų jau pristatyta daugiau nei 150 įsimintinų projektų, kuriuose dalyvavo pasaulinio garso atlikėjai iš Lietuvos ir daugiau kaip 10 užsienio valstybių. Duodama interviu festivalio vadovė dalinasi planais apsilankyti programos „Čiurlioniui 150“ renginiuose, pasakoja apie jos vadovaujamo festivalio programą ir teigia, kad šiemet, švenčiant 150-ąjį Čiurlionio jubiliejų, susidomėjimas festivaliu – itin didelis.

2025-aisiais švenčiame 150-ąjį Čiurlionio jubiliejų – visa Lietuva ir pasaulis pilnas menininko kūrybos ir idėjų įkvėptų iniciatyvų. Gal šiais metais susidomėjimas Jūsų organizuojamu XIII Tarptautiniu M. K. Čiurlionio muzikos festivaliu didesnis? Kokie klausytojai dažniausiai lankosi festivalio koncertuose?

Taip, jaučiame tikrai didelį susidomėjimą šių metų festivaliu. Visuomet stengiamės pristatyti klausytojams įdomias ir kokybiškas programas, o šiemet, švenčiant M. K. Čiurlionio jubiliejų, programą sudarinėjome ypač atsakingai. Norėjome pritraukti kuo platesnę publiką, taigi pasiūlysime tikrai didelę programos įvairovę.

Čiurlionio kūrinius girdėsime absoliučiai visuose festivalio koncertuose, ir paletė bus pati įvairiausia: nuo originalių M. K. Čiurlionio kūrinių vakaro, kurį pristatys mūsų genijaus proanūkis Rokas Zubovas, iki aranžuočių bei improvizacijų Čiurlionio kūrinių motyvais.

Pati savo repertuare turite Čiurlionio kūrinių. Koks jausmas juos atliekant? Gal apibūdintumėte, kuo skiriasi (jei skirtumas yra) groti Čiurlionio ir kokio nors kito Lietuvos ar užsienio klasiko kūrybą?

Čiurlionio kūrinius groju nuo pat vaikystės, visuomet įtraukiu į savo koncertų programas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Groju ne tik originalius Čiurlionio kūrinius, bet ir improvizuojame drauge su Petru Vyšniausku mūsų projekte „Kosminis Čiurlionis“.

Manau, Čiurlionio muzikoje yra ypatingi kodai, kurie palieka daug erdvės atlikėjo fantazijai: kiekvieną kartą grodama Čiurlionį atrandu jame vis ką nors naujo. Jo muzika kaip reta puikiai pasiduoda transformacijai bei inspiruoja naujų idėjų, formų gimimą – jokio kito autoriaus temomis man nėra taip gera improvizuoti.

Čiurlionis paliko tiek nebaigtų muzikos kūrinių, ir piešė, ir rašė, ir domėjosi mokslu... Atrodo, daugelyje sričių paliko ryškų pėdsaką. Kaip tą pėdsaką vertinti? Juk paprastai išsklaidydamas savo pastangas į kelias sritis žmogus niekur negali pasiekti tobulybės. Ką manote apie Čiurlionio palikimą, kiek jame siekio būti geriausiu, tobulėti?

Yra žmonių, siekiančių tobulėti, o yra tiesiog genijų, kuriems Dievo duota palikti žinią pasauliui. Jie nesiekia tobulėti, jie vykdo misiją, klausydami savo vidinio balso. Kai kurie koncentruojasi tik į vieną sritį, kiti turi poreikį aprėpti platesnį lauką. Čiurlionis – kompozitorius, girdėjęs spalvomis ir tapęs garsais – tai unikalu ir nepakartojama!

Ką manote apie šių metų jubiliejinę programą „Čiurlioniui 150“? Ar jaučiate didesnę Čiurlioniui dedikuotų renginių gausą? Lankotės juose? Gal pasidalintumėte savo įspūdžiais ar rekomendacijomis, ką vertėtų išgirsti ar pamatyti iš Jūsų jau lankytų renginių? O gal kur nors dar planuojate eiti?

Džiaugiuosi, kad Čiurlionis skamba itin plačiai, tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, keliauja po miestus ir miestelius. Renginių tikrai daug, jie įdomūs ir kokybiški. Jei galėčiau, keliaučiau po Lietuvą ir klausyčiau Čiurlionio pačiose įvairiausiose erdvėse...

Nemažai tenka skambinti pačiai ir Lietuvoje, ir užsienyje: šiemet pristačiau Čiurlionio muziką Lenkijoje, Taivane. O kaip klausytoja esu nusimačiusi apsilankyti ciklo „Pasaulio fortepijono žvaigždės sveikina Čiurlionį“ renginiuose – laukiu susitikimo su puikiais muzikais, be galo įdomu, kaip jie perskaitys Čiurlionį.

Kaip Čiurlionį priėmė Lenkijos ar tolimojo Taivano auditorijos? Galima numanyti, kad Lenkijoje Čiurlionis plačiau žinomas nei Taivane, tad įdomu, ar pastebėjote kokių nors skirtumų.

Lenkijoje buvo koncertas LR Ambasadoje, ten visi susirinkusieji puikiai žinojo, kas yra Čiurlionis. O Taivane situacija buvo kitokia: tenykštei publikai Čiurlionis dar tebėra neatrasta žemė. Tiesa, ten vykęs koncertas nebuvo skirtas Čiurlioniui – aš tiesiog pridėjau jo kūrinius prie programos. Po koncerto sulaukiau nemažai kausimų apie Čiurlionį, norėčiau ateityje jiems Čiurlionio kūrybą pristatyti plačiau.

Ką manote apie Čiurlionio kūrybos sklaidą užsienyje šiemet ir neproginiais metais? Ar ji pakankama?

Mūsų menininkų kūrybos sklaida užsienyje turėtų būti vienas prioritetų – per juos esame identifikuojami kaip tauta. Menininkai neretai vadinami kultūros Ambasadoriais, nešančiais pasauliui žinią apie Lietuvą. Manau, mūsų visų tikslas ir yra parodyti pasauliui, kad esame maža tauta, tačiau turinti stiprią ir turtingą dvasią.

Grįžkime prie festivalio. Susidomėjusiems skaitytojams plačiau papasakokite apie šių metų festivalį, kokius renginius būtinai rekomenduotumėte aplankyti?

Čiurlionis skambės duetų, trio, kvarterų repertuare. Pastarieji bus net trys: styginių kvartetai „Mettis“, „Nota Bene“ (Ukraina) bei Baltijos gitarų kvartetas. Publika turės progos pasimėgauti ir dviem improvizuojančiais duetais – Liudo Mockūno ir Petro Geniušo bei Petro Vyšniausko ir mano muzikinėmis fantazijomis, inspiruotomis Čiurlionio kūrybos bei jo asmenybės.

Džiugu, kad ryškiausio mūsų menininko kūrinius atliks ir Ukrainos, Lenkijos, Estijos muzikai, o greta skambės ir kitų didžiųjų to laikmečio, Čiurlionio pirmtakų bei jo kūrybos inspiruotų kompozitorių kūriniai.

Didžiausias šių metų festivalio akcentas – Jono Jurkūno šokio operos „Pasaulio sutvėrimas“ premjera, kuriai savo pajėgas suvienys legendinis saksofonininkas Petras Vyšniauskas, sopranas Gunta Gelgotė ir mecosopranas Nora Petročenko, multiinstrumentalistas Saulius Petreikis, aš, Aleksandra Žvirblytė, taip pat – Lietuvos kamerinis orkestras, baleto artistai ir choreografas bei režisierius Martynas Rimeikis. Tai kūrinys, kuriame susilies muzika, inspiruota Čiurlionio paveikslų, šokis ir „Angelų takų“ komandos kurtos vizualizacijos.

2025 metais švenčiame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį jubiliejų, UNESCO paskelbtą minima sukaktimi. Jubiliejinę metų programą „Čiurlioniui 150“ (šokio spektaklis „Jūra“ – šios programos dalis) kuruojanti Vyriausybės kanceliarija kviečia pasinerti į Čiurlionio kūrybą su šūkiu „Giliau, nei siekia žvilgsnis“ – nes žymiausio visų laikų lietuvių menininko darbai nėra tik paviršiuje matomi vaizdai ar garsai, bet ir kodai, kuriuos smalsus žiūrovas gali tyrinėti. Daugiau informacijos rasite svetainėje ciurlioniui150.lt.

lrv.lt inf.

TOP 3 vasaros malonumai poroms: kai norisi daugiau nei saulės ir ledų

jonavoszinios.lt — Thu, 26 Jun 2025 16:09:29 +0300

Saulė teigiamai veikia nuotaiką, emocijas, savijautą, o vasarą saulės spindulių gauname išties nemažai. Tikriausiai daugelis sutiks, kad šiuo metų laiku norime puoštis ir atrodyti žavingai, keliauti, leisti laiką pajūryje, piknikauti gamtoje bei mėgautis geru oru ir laiku su antrąja puse. Juk puikiai mus veikianti saulė kaitina ne tik odą, bet ir jausmus.

Išvyka į gamta – daugiau nei piknikas

Vasarą išties dažnai išvykstame pasimėgauti grynu oru, gamtos teikiama ramybe. Tai tobula vieta ne tik bičiulių kompanijoms, bet ir poroms. Kai kuriems išvyka prie ežero, laikas miško stovyklavietėje ar kempinge gali pasirodyti gana banali idėja, tačiau viskas priklauso nuo jūsų fantazijos ir noro paįvairinti laiką drauge.

Pasiimkite stalo žaidimų, garso kolonėlę, jei liksite nakvoti nepamirškite ir planšetės ar kompiuterio vakaro filmui bei palapinės, kurioje tilps ne tik gardūs užkandžiai, miegmaišiai, bet ir šiek tiek artumo. Paprastai gamta veikia itin atpalaiduojančiai, tad tai gali būti puiki proga pokalbiams, dar geresniam vienas kito pažinimui, meilės žaidimams. Todėl planuodami tokią išvyką pasirūpinkite ir naujais žaisliukais jūsų intymiems nuotykiams. Puikus pasirinkimas skirtingiems poreikiams laukia www.fantazijos.lt.

Keturios namų sienos – ne visada nuobodu

Jei nenorite į gamtą ir mieliau renkatės likti namuose, laikas čia irgi gali būti nenuobodus, toli gražu. Štai kelios idėjos jaukiems ir romantiškiems vasaros vakarams:

išbandykite drauge naują receptą;
žaiskite stalo žaidimus balkone ir palydėkite saulę;
pažiūrėkite savo vaikystės filmą;
parašykite vienas kitam po meilės laišką;
žaiskite kortelių žaidimus, skirtus poroms;
pasidarykite kokteilių vakarą;
suorganizuokite SPA namuose.

Neabejojame, kad šį sąrašą papildysite ir patys, atsižvelgdami į savo pomėgius.

Pajūris – romantika ir artumas

Pajūris visada turi kažką magiško, tiesa? Būnant čia apgaubia nenusakoma ramybė, noras prisiglausti prie brangaus žmogaus, drauge stebėti lūžtančias bangas ir palydėti saulę. Tad laikas pajūryje turėtų būti įtrauktas į jūsų poros vasaros planus.

O pajūris žada tiek daug smagių veiklų ir nepamirštamo laiko judviem!.. Ragaukite vaikystę primenančius ledus, leiskitės į žvejybą, važiuokite dviračiais, išbandykite vandens pramogas, palydėkite saulę, surenkite pikniką pajūryje.

Vasara – atostogų, gero laiko metas. Naujos patirtys, naujos vietos, vienas kitas intymus aksesuaras gali padėti susigrąžinti ar atrasti tai, kas pradingo rutinoje.

Smagios, atradimų ir intymumo kupinos vasaros!

Tavo vasaros poilsio zona: kaip išsirinkti terasos baldus, kurie kviečia pasilikti ilgiau

jonavoszinios.lt — Thu, 26 Jun 2025 15:53:14 +0300

Vos atšilus orams skubame tvarkyti terasas ir balkonu – erdves, kuriose galime mėgautis komfortu ir grynu oru. Jos tampa tobulu pasirinkimu lėtiems rytams su kavos puodeliu, šeimos pietums, jaukioms vakarienėms, bičiulių susibūrimams, filmų ar žaidimų vakarams. O kad erdvės būtų komfortiškos, labai svarbu pasirinkti tinkamus baldus. Pastarieji turėtų būti dailūs, patogūs, tinkami naudoti lauko sąlygomis ir atitikti jūsų laisvalaikio poreikius. Tad į ką atsižvelgti renkantis?

Gyvenimo būdas

Įvertinkite, kaip mėgstate leisti laiką terasoje, nes baldai turi atitikti jūsų gyvenimo būdą ir laisvalaikio pomėgius. Pavyzdžiui, jei dievinate grilinimą, reikės didelio stalo, prie kurio tilps visa šeima. Jei mėgstate ramų laiką su knyga – susikurkite jaukumu alsuojantį kampelį. Mėgstate terasoje atsipalaiduoti? Rinkitės patogius baldus, ant kurių galėsite ir sėdėti, ir prigulti, patogiai ištiesti kojas.

Kiek ploto turite

Nepriklausomai nuo to, ar baldus renkate terasai, ar balkonui, svarbu tiksliai išmatuoti turimą plotą. Kiek paprasčiau tiems, kurie turi erdvias terasas – čia tilps ir poilsio zona, ir valgomojo stalas, užteks vietos ir gultui. Tačiau jei plotas ribotas, įvertinkite, kas jums svarbiausia, kiek asmenų paprastai ilsisi terasoje. Baldai turi tilpti palikdami pakankamai vietos patogiam judėjimui.

Iš ko pagaminti?

Nuo lauko baldų medžiagų priklauso ne tik jų išvaizda, bet ir priežiūros ypatumai, ilgaamžiškumas. Populiariausių medžiagų privalumai ir trūkumai:

baldai iš sintetinio ratano – ilgaamžiai, lengvai prižiūrimi, atrodo estetiškai, atsparūs išorės poveikiui;
plastikiniai baldai – žema kaina, lengva priežiūra, tačiau tokie baldai imlūs išorės poveikiui;
mediniai lauko baldai – estetiški, labai tvirti, ilgaamžiai, tačiau reikalauja priežiūros ir apsaugos nuo lietaus, sniego, saulės;
baldai iš aliuminio – lengvi, atsparūs išorės poveikiui, tačiau šalti, todėl reikia minkštųjų dalių.

Lengva priežiūra – daugiau laiko poilsiui

Prioritetą teikite tiems lauko baldams, kurie nereikalaus ypatingos priežiūros. Juk nenorite visą šiltąjį sezoną tarnauti baldams, nuolat juos valyti ir saugoti? Svarbiausia – kuo daugiau komforto ir malonaus laiko šioje poilsio zonoje. Daugiau dėmesio reikalaus mediniai baltai, o mažai priežiūros reikės aliumininiams, taip pat baldams iš sintetinio ratano. Jei lauko baldai turės minkštas dalis, įvertinkite, kad audinys būtų atsparus išorės poveikiui, lengvai valomas, nuimamas ir skalbiamas.

Estetikos ir praktiškumo dermė

Galite rasti labai gražius lauko baldus, tačiau jei jie bus nepatogūs ar neatitiks jūsų poreikių, ilgalaikėje perspektyvoje jais tikrai nesidžiaugsite. Todėl derinkite estetiką ir praktinius aspektus.

Mažai erdvei, pavyzdžiui, balkonui, rinkitės sulankstomus baldus – nenaudojami jie beveik neužims vietos, o prireikus išskleisite ir turėsite patogius krėslus, staliuką.

Papildomo jaukumo poilsio zonai gali suteikti supamasis krėslas, hamakas. Pastarieji papildys terasą romantika, jaukumu, suteiks žavesio. Jei norite spalvų, rinkitės klasikinių, visada madingų spalvų baldus, jų minkštąsias dalis (rudus, pilkus, kreminės, smėlio spalvos), o kaip kontrastą jiems naudokite ryškias pledus, pagalvėles, kilimėlius.

Svarbus ir bendras erdvės dizainas

Kad ir kokie balkone ar terasoje svarbūs yra lauko baldai, vis tik ne mažiau reikšmės reikėtų skirti ir bendram erdvės įvaizdžiui. Tad verta pasirūpinti mielais, stilingais aksesuarais, poilsio zonai suteikiančiais romantikos, elegancijos, bohemiškumo, estetikos. O aksesuarų pasirinkimas labai platus: kilimai, pledai, pagalvėlės, dirbtiniai ar gyvi augalai, žvakės, lemputės, tiulio užuolaidos, sėdmaišiai, stalo padėkliukai, sodo lempos, kėdžių pagalvėlės ir dar daug visko. Pasisemkite minčių ir išsirinkite kokybiškus aksesuarus savo terasai www.formadore.lt. Beje, terasa yra tobula erdvė įgyvendinti ir DIY projektus.

„Regitra“: kelyje padės – penkios etiško vairavimo taisyklės

jonavoszinios.lt — Sun, 22 Jun 2025 13:00:00 +0300

Kiekvienas vairuotojas priklauso bendruomenei, o bendruomenėse galioja įvairūs rašytiniai ir nerašytiniai susitarimai. Vienas jų – etiško vairavimo principai. „Regitros“ vairuotojų egzaminavimo komandos vadovas Tautvydas Damašauskas įsitikinęs – eismo kultūra atsiskleidžia ne tik taisyklėse, bet ir mažose kasdienėse detalėse, kurios gali lemti eismo dalyvių saugumą.

„Labai svarbu vairuojant, o ypač, kelyje pasitaikius netipinei situacijai, išlaikyti ramybę ir būti mandagiam, atlaidžiam. Visuomet galite padėkoti kitam vairuotojui ir nusišypsoti ar pakelti ranką, galime užleisti vietą besirikiuojančiam vairuotojui. Mandagus elgesys padeda išvengti pavojingų situacijų, o taip pat formuoja teigiamą kultūrą keliuose”, – teigia T. Damašauskas ir dalinasi 5 patarimais, kaip geranoriškumo dėka galima išvengti net ir konfliktinių situacijų.

1. Laikykitės atstumo

T. Damašauskas pabrėžia, kad, nepriklausomai nuo to ar esi prie vairo, dalyvauji eisme kaip dviratininkas ar pėsčiasis, taisyklė galioja ta pati – pagarba asmeninei erdvei. Juk tikrai nebus malonu, jei, pavyzdžiui, parduotuvės eilėje už nugaros stovintis pirkėjas lips ant kojos arba prisiartins per daug arti. Tai galioja ir eisme, tik čia prisideda pats svarbiausias – saugumo – aspektas.

Statant automobilį aikštelėje reikėtų laikytis atstumo – leisti žmonėms ramiai ir be streso atlikti pradėtą manevrą ir tik tada judėti. Važiuojant gatve patariama laikytis saugaus atstumo ne tik dėl to, kad spėtumėte sustabdyti automobilį, kai priekyje esanti transporto priemonė staigiai stabdo, bet ir tam, kad kitas vairuotojai nesijaustų įspraustas į kampą ir galėtų lengvai manevruoti.

2. Saugumas – pirmiausia

Pasitaiko tokių situacijų, kai net ir turint pirmumo teisę, kartais mandagiau ir saugiau praleisti kitą eismo dalyvį. Anot T. Damašausko, tai rodo vairuotojo brandą ir atsakomybę. Kelyje būna daug situacijų, kurios nėra aprašytos teoriškai, kur reikia priimti sprendimą, geriausią būtent tą akimirką. Pavyzdžiui, užleisti kitą vairuotoją, kuris jau pradėjo manevrą. Tokios situacijos dažnai pasitaiko miegamųjų miesto rajonų kiemuose, kai susikerta vienodos reikšmės keliai arba kai kelyje vyksta remontas.

„Patyrę vairuotojai taip pat dažniau nei kiti judrioje gatvėje pristabdo ir leidžia iš šalutinės gatvės išvažiuoti kitiems eismo dalyviams, praleidžia autobusų, troleibusų vairuotojus. Jei visi eisme vadovautumėmės sąmoningumu ir mandagumu tikrai turėtume mažesnes spūstis ir mažiau incidentų“, – pabrėžia ekspertas.

3. Užtrauktuko principas

Atrodytų, visi vairuotojai žino, kad siaurėjant keliui iš dviejų eismo juostų į vieną, reikia vienas kitą įleisti vadovaujantis vadinamu „užtrauktuko principu“ – po vieną automobilį iš kiekvienos juostos. Tokios situacijos susidaro miestuose piko metu arba net ir greitkelyje, vykstant kelio remonto darbams. Deja, vis dar pasitaiko arba nežinančių šio principo, arba labai skubančių ir nepaisančių šios taisyklės.

„Kadangi kelyje „kamštis“, vis tiek niekur nenuskubėsite, tad visada geriau rinkitės mandagumą. Šitaip ir sau nesugadinsite nuotaikos, ir kitą vairuotoją gerbsite. Juk rami ir gera nuotaika prie vairo yra saugumo garantas“, – įsitikinęs „Regitros“ atstovas.

4. Platesnė parkavimo vieta yra būtinybė, o ne privilegija

„Labai gaila, bet vis dar reikia priminti vairuotojams, kad statydami automobilį neužimtų vietų, skirtų žmonėms su negalia ar šeimoms su mažais vaikais. Be to, atminkime, kad ne kiekviena negalia yra matoma. Reikėtų susilaikyti nuo vertinimo ir kritikos pamačius, kaip kažkas iš pirmo žvilgsnio užima neįgaliojo vietą be reikalo“, – teigia T. Damašauskas.

Šios stovėjimo vietos specialiai padarytos platesnės ir arčiau objekto įėjimo, tam kad palengvintų tam tikrų žmonių logistiką. Papildoma erdvė reikalinga iš automobilio iškeliant vaikišką kėdutę ar neįgaliojo vežimėlį.

5. Ugdykite kantrybę

Pasak T. Damašausko, teisė vairuoti – dar ne viskas. Kelyje svarbi patirtis, o ji atsiranda bėgant laikui, daug kartų atliekant tam tikrus veiksmus. Štai, kad ir parkavimas. Gali atrodyti – paprasta, bet netinkamai pastatytas automobilis trukdys kitų transporto priemonių judėjimui, mažins matomumą ir net kels pavojų.

„Manevruodami neskubėkite, įvertinkite ar tilpsite, ar jums pavyks lengvai išlipti iš automobilio, ar neužstatėte kito vairuotojo durelių bei pravažiavimo. Palikite tiek vietos, kad atstumas iki šone stovinčios transporto priemonės būtų 50 centimetrų, bet ne daugiau nei 1 metras“, – dalija patarimus T. Damašauskas.

O svarbiausia – ekspertas pataria būti kantriems. Tyrimai rodo, jog žmonės, linkę į impulsyvumą ir nekantrumą, dažniau patenka į eismo įvykius. Kantrybė padeda išvengti nereikalingo streso, sumažina avarijų riziką ir kuria draugiškesnę eismo kultūrą.

,,Regitra"

Vasaros stovykla – iššūkis ar nuotykis? Psichologės patarimai tėvams

jonavoszinios.lt — Sat, 21 Jun 2025 12:00:00 +0300

Išleisti vaiką į vasaros stovyklą – ypač jei tai pirmas kartas – gali kelti daug klausimų: ar jam ten gerai seksis, ar nesijaus vieniša/s, ar ras draugų, ar bus saugus / saugi.

Kad padėtume pasiruošti stovyklų sezonui ramiau, drauge su Vaikų linijos psichologe dr. Jurgita Smilte Jasiulione atsakome į dažniausiai tėvų užduodamus klausimus. Šis pokalbis apie pasitikėjimą vaikais, dėmesį jų jausmams, taip pat apie tėvų nerimą ir kaip padėti sau ir vaikui gerai išgyventi šią svarbią patirtį.

Kaip išsirinkti tinkamą stovyklą vaikui?

Pradedant planuoti vaiko laisvalaikį vasarą yra labai svarbu atsižvelgti į keletą dalykų. Pirma – įsivardyti, kam mano vaikas yra pajėgus, kokios yra jo raidos galimybės. Juk vienokią stovyklą rinksimės antraklasiui, pirmą kartą keliaujančiam stovyklauti, dar kitokią – paaugliui, jau turinčiam daug stovyklavimo patirčių. Svarbu apgalvoti, ar vaikui bus jauku likti visą savaitę be tėvų, kiek jis yra savarankiškas, o kokios pagalbos jam / jai reikia.

Antra, kas patiktų mano vaikui? Ir čia jau labai svarbu, kad ne vieni suaugusieji spręstų, bet būtinai į sprendimą įtrauktų ir patį vaiką.

Trečia – įvertinti, ar išsirinktos stovyklos yra saugios mano vaikui ir ar jų vertybės mūsų šeimai tinkamos. Prieš apsisprendžiant leisti vaiką į stovyklą, yra svarbu išsiaiškinti, kokie suaugę žmonės ten bus, kaip jie yra paruošti bendrauti su vaikais, kokios yra stovyklos taisyklės ir kaip bus sprendžiamos sudėtingos situacijos (pavyzdžiui, patyčios tarp vaikų). Atsižvelgus į visus šiuo dalykus galite tikėtis, kad stovyklos patirtis vaikui bus ir smagi, ir vertinga, ir saugi.

Kaip paruošti vaiką pirmai stovyklai, kad jis jaustųsi saugiai ir drąsiai?

Nepriklausomai nuo to, ar vaikas važiuoja pirmą kartą į stovyklą, ar penktą – visuomet svarbu padėti vaikui pasiruošti ir nusiteikti stovyklai. Žinoma, jei vaikas jau penktą kartą važiuoja į tą pačią vietą pas tuos pačius stovyklos organizatorius – gali būti, kad didelio pasiruošimo jam nereikės. Juk jis jau pažįsta vietą ir žino, ko ten galima tikėtis. Tai, kas padeda vaikai pasiruošti stovyklavimui, yra:

Pokalbiai su vaiku, kaip jis jaučiasi artėjant stovyklai, kokių klausimų ar jausmų jam / jai kyla.
Kartu su tėvais pažiūrėjimas stovyklos programos, taisyklių, galbūt nuotraukų iš ankstesnių stovyklų ir aptarimas, kas programoje atrodo įdomiausia, kokios veiklos vaikas labiausiai laukia ir pan.
Pagalba susiruošiant daiktus stovyklavimui – tik svarbu nesudėti visų daiktų už vaikui, bet padėti jam / jai susiplanuoti ir susipakuoti daiktus. Labai svarbu, kad vaikas pats susidėtų tai, ko jam reikia – tai padės jam labiau jausti kontrolę, aiškiau žinoti, ką jis turi. Tėvai gali padėti susidaryti reikalingų daiktų sąrašą, kartu su vaiku pasižiūrėti, ką atsivežti prašo organizatoriai, ar kaip tik – kokių daiktų negalima vežtis.
Aptarimas įvairių situacijų, kurios gali kelti iššūkių vaikui. Žinoma, svarbu neužversti vaiko bauginančia informacija ar scenarijais, kurie kartais sukasi ir tėvų galvoje (o jei mano vaikas ten nesusiras draugų? o kas jį paguos, kai jam bus liūdna?), tačiau paprastai tėvai yra pastebėję, kokių iššūkių vaikui gali kilti nepažįstamoje aplinkoje (pvz. nedrąsu paprašyti pagalbos). Tad verta ir įvardyti tas situacijas, su kuriomis paprastai vaikui kyla iššūkių ir aptarti, kaip galima jose elgtis.
Susitarimas, kiek dažnai ir kaip bendrausite. Kartais tai yra numatyta stovyklos taisyklėse (pvz., kad telefonai vaikams duodami tik vakarais tam tikru laiku), o kartais galite susitarti, kaip dažnai vaikas jums turėtų ir galėtų su jumis susisiekti.

Kaip tėvams susitvarkyti su savo nerimu, kai vaikas išvyksta į stovyklą?

Kartais gali kilti pagunda išleisti vaiką su žinute „Jei tik kas – skambink man, iškart atlėksiu tavęs pasiimti!”. Gali skambėti rūpestingai, bet kartu vaikui siunčiate žinutę – „Oi oi, stovykla pavojinga vieta ir be manęs ten neišsiversi”.

Neretai toks pažadas slepia tėvų nerimą ir baimę, kad vaikui iškils neįveikiamų sunkumų. Todėl pirmiausia svarbu būti atidiems savo jausmams ir jei nerimaujame – apie savo nerimą kalbėtis su kitu suaugusiu žmogumi: sutuoktiniu, partneriu, draugu.

Labai svarbu atminti, kad jei apie savo nerimą transliuosime vaikui – jam tai bus papildoma našta ir, aišku, tai nepadės jam sklandžiai dalyvauti stovyklos veiklose. Jei žinote apie savo polinkį nerimauti, pagalvokite, kas jums pačiam / pačiai padėtų jaustis ramiau. Pavyzdžiui, gali būti verta prieš išleidžiant vaiką susisiekti su stovyklos vadovais ir trumpai aptarti, kaip stovykloje reaguojama į vienas ar kitas situacijas?

Ką daryti, kai vaikas skambina pirmą vakarą iš stovyklos ir prašo parsivežti namo?

Natūralu, kad pirmos dienos stovykloje vaikui gali būti itin sunkios – nauja aplinka, nauji žmonės, įspūdžių gausa, o paskambinus tėvams – dar ir ilgesys sukyla. Kai vaikas jau pirmą vakarą paskambinęs prašo parsivežti namo, svarbu neskubėti to daryti: pirmiausia reikia nuraminti savo nerimą (nes tėvams tikrai būna neramu išgirdus stovykloje verkiantį savo vaiką) ir pokalbio metu suprasti, ką jaučia vaikas.

Patyrinėkit, iš kur kyla noras važiuoti namo – ar iš ilgesio, ar iš jausmo, kad čia dar neturiu draugų, o gal iš didelio nuovargio, ir tada ieškokit būdų, kaip vaikas gali nusiraminti bei įveikti pirmąją dieną kilusius iššūkius.

Svarbu tėvams atminti, kad kai vaikas, gavęs emocinės paramos ir palaikymo, įveikia pirmųjų dienų stovyklos iššūkius – jis įgauna naujų įgūdžių dorotis su nežinomybe, ilgesiu, nuovargiu, kurie jam pravers ir ateityje. Ir svarbiausia – į tolesnį gyvenimą nešis žinutę „aš galiu įveikti kilusius iššūkius“, kad įvairūs sunkūs jausmai praeina, tik svarbu, kad šalia esantys suaugusieji palaikytų ir išklausytų.

Tačiau jei vaikas pokalbio metu pasakoja apie skriaudą, žeminantį elgesį – svarbu kuo išsamiau išsiaiškinti, kas tiksliai įvyko ir būtinai susisiekti su stovyklos vadovais. Natūralu, kad stovykloje vaikams užtrunka laiko užmegzti pažintis, susidraugauti, priprasti prie stovyklos rutinos ir veiklų, tačiau agresyvaus ar žeminančio kitų žmonių elgesio vaikas turi nepatirti, tad tokioje situacijoje svarbus suaugusiųjų dėmesys ir pagalba tokį elgesį sustabdant.

Kaip pasikeičia vaikų elgesys po stovyklos ir ką tai reiškia?

Natūralu, kad po intensyvios stovyklos patirties vaikas gali grįžti pasikeitęs – ir ne visada iškart švytintis nuo įspūdžių. Dažnai grįžta pavargęs, jautresnis, tylus ar net kiek uždaras – tai visiškai normalu. Stovykla yra labai intensyvi aplinka: daug naujų žmonių, veiklų, emocijų. Net jeigu vaikas puikiai praleido laiką, jo nervų sistemai reikės laiko „perdirbti“ visą patirtį.

Tad jei vaikas pirmą vakarą grįžęs tiesiog nori būti vienas / viena, nenori daug kalbėti ar greitai suirzta – tai nebūtinai ženklas, kad stovykla buvo nesėkminga. Kartais vaikams tiesiog reikia ramybės, artimųjų apkabinimo, žinomo maisto, savo lovos.

Tačiau verta atkreipti dėmesį, jei tokie elgesio pokyčiai užsitęsia – pavyzdžiui, vaikas ilgą laiką liūdnas, užsidaręs, nenori grįžti į įprastas veiklas, vengia kalbėti apie stovyklą ar net sako, kad nebenori niekur važiuoti. Tokiu atveju, svarbu kantriai ir švelniai pasikalbėti – ne iškart spaudžiant „papasakok, kas nutiko“, bet labiau kuriant saugią erdvę, kur vaikas galėtų pasidalinti tuo, kas jam liko sunku.

Jei iš pokalbio išryškėja, kad vaikas stovykloje patyrė nesaugių ar žeminančių situacijų – verta apie tai pranešti stovyklos organizatoriams, o jei reikia – pasitarti su psichologu. Tačiau dažniausiai – net jei buvo sunkumų – stovykla tampa augimo erdve. Ir vaikas gali iš jos grįžti ne tik pavargęs, bet ir… truputį paaugęs. Tėvams svarbu tai pastebėti, įvertinti ir sustiprinti – parodyti vaikui, kad pastebėjome jo drąsą, savarankiškumą, gebėjimą būti be mūsų.

Tai padeda vaikui ne tik prisiminti stovyklą su šiluma, bet ir patikėti – „aš galiu daugiau, nei man kartais atrodo“.

VšĮ Vaikų linija

Audrius Kabašinskas. Pensijų sistemos reforma – trumpalaikė laimė, ilgametės problemos

jonavoszinios.lt — Sat, 21 Jun 2025 11:00:00 +0300

Naujausi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymai keisti pensijų kaupimo sistemą kelia nerimą tiek dėl pačios sistemos tvarumo, tiek dėl jos dalyvių ateities. Mano nuomone, jie ne tik prieštarauja tarptautiniams, laiko patikrintiems gerosios praktikos standartams, bet ir potencialiai pažeidžia šalies konstitucinius principus.

Visų pirma, siūloma galimybė lėšas iš antrosios pakopos atsiimti be gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pritaikymo kelia klausimų dėl mokestinio teisingumo – kodėl iš valstybės subsidijuotų įmokų gauta investicinė grąža neturėtų būti apmokestinama, kai kiti piliečiai už savo investicijas GPM sumoka? Šio siūlymo įteisinimas įteisintų ir mokestinę nelygybę, iškraipytų mokesčių sistemą bei sukurtų pavojingą precedentą.

Mūsų universiteto mokslininkai taip pat daro logišką prielaidą, kad dėl siūlomų pakeitimų iš pensijų kaupimo sistemos daugiausiai pasitrauks tie jos dalyviai, kurie gauna mažesnes nei vidutines pajamas. Paradoksalu, bet būtent šiai grupei dalyvavimas papildomo kaupimo sistemoje yra finansiškai naudingiausias, nes dėl valstybės subsidijų jie gauna daugiau nei sumoka patys.

Ilgalaikės tokio gausaus pasitraukimo pasekmės būtų labai rimtos. Sumažėtų ne tik pačių pasitraukusiųjų būsimos pensijos (kai kuriais atvejais pensijos pakeitimo norma gali kristi net iki 15–20 proc.), bet ir didėtų grėsmė visos valstybinės socialinio draudimo sistemos tvarumui – ypač turint omenyje demografines tendencijas.

Jau šiandien žinome, kad nuo 2032 m. pirmajai „Sodros“ pakopai reikės daugiau lėšų, nei bus surenkama įmokų. Jei dabartiniai siūlymai bus priimti, jų poveikis jau po nepilno dešimtmečio bus triuškinantis, nes virš 50 proc. pensijos sistemos dalyvių tikėsis palankesnės pakeitimo normos – bent jau siekiančios 58 proc. ES vidurkį – o „Sodra“ daugiausiai galės užtikrinti vos 30 proc. Norint bent jau palaikyti dabartinį lygmenį, teks stipriai didinti įmokas, mažinti pensijas arba imtis skolinimosi, o tai lems dar didesnę fiskalinę naštą ateities kartoms.

Antroje pakopoje vietoje automatinio įtraukimo perėjus prie kvietimo modelio, ji iš esmės nebesiskirtų nuo trečiosios pakopos. Stebint ir analizuojant šiuo metu trečioje pakopoje dalyvaujančių gyventojų statistiką, skaičiai, švelniai tariant, nedžiugina. Išvada – kad turėdami pasirinkimo laisvę, gyventojai savarankiškai atsidėti lėšų pensijai neprisiverčia. O tai reiškia, kad patvirtinus dabartinius pakeitimus, socialiai pažeidžiamų gyventojų skaičius augtų – potencialiai nuo dabartinių 20-ies proc. iki 35-40 proc.

Tokios tendencijos neigiamai veiktų ne tik pensininkų, bet ir visų dirbančiųjų nuotaikas, nes mokant vienus didesnių mokesčių visoje ES, šalies piliečiai tikisi būti socialiai saugūs – ypač vyresniame amžiuje.

Nemažą žalą padarytų ir perėjimas prie kvietimo (angl. „opt-in“) modelio bei leidimas dalyviams bet kada pasitraukti iš antrosios pakopos, įskaitant galimybę atsiimti sukauptas lėšas ir visą investicinę grąžą. Tai reikštų, kad pensijų kaupimo sistema iš privalomo dalyvavimo modelio virstų visiškai savanorišku, panaikindama esminę šiuolaikinės pensijų sistemos prielaidą – automatizmą, paremtą elgsenos ekonomikos principais, padedančiais piliečiams priimti ilguoju laikotarpiu naudingus sprendimus.

Istoriniai Estijos ar Čekijos pavyzdžiai rodo, kad įteisinus panašų pensijų sistemos „lankstumą“, šalyse didėjo trumpalaikis vartojimas, augo infliacija, mažėjo perkamoji galia bei didėjo socialinė atskirtis – ypač tarp žmonių, gaunančių mažesnes pajamas. Lietuvoje tai taip pat gilintų nelygybę ir blogintų pažeidžiamiausių gyventojų grupių padėtį. Dar labiau mažės pasitikėjimas pensijų sistema, kurį vėl atkurti užtruks dešimtmečius.

Dabartiniai SADM siūlymai ne tik stipriai lenkia Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. išaiškinimą dėl galimybės nutraukti dalyvavimą antrojoje pensijų sistemos pakopoje, bet ir gerokai peržengia adekvataus proporcingumo ribas. Jei bus priimti, jie iš esmės pakeis pačią pensijų sistemos prigimtį, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti pakankamą finansinę apsaugą senatvėje. O tai jau kertasi su Konstitucijos 52 straipsnio dvasia ir konstituciniu socialinės darnos principu.

Galiausiai, siūlomi pokyčiai neatitinka ir tarptautinių organizacijų bei ekspertų rekomendacijų. Papildomas kaupimas visoje Europoje yra stiprinamas, grindžiamas automatinio dalyvavimo principais ir orientuotas į ilgalaikį gyventojų finansinį saugumą. Lietuva tuo metu rizikuoja tapti ryškiu neigiamu pavyzdžiu, kaip destabilizuoti vieną svarbiausių socialinės apsaugos sistemų per trumpalaikius, neapskaičiuotus sprendimus.

Todėl, vertinant tiek iš ekspertinės, tiek iš konstitucinės, tiek iš socialinės perspektyvos, dabartiniai siūlymai reformuoti pensijų kaupimo sistemą yra žalingi, neproporcingi ir keliantys pavojų tiek valstybės finansams, tiek kiekvieno gyventojo saugumui senatvėje. Deja, viešojoje erdvėje formuojama nuomonė dažnai paremta emocijomis, socialinių tinklų burbulais ir tikslingai nukreipta dezinformacija, o ne objektyvia analize ar patikimais tyrimais.

Prof. dr. Audrius Kabašinskas, KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto profesorius, KTU Taikomosios matematikos magistrantūros studijų programos vadovas bei Europos Industrines Matematikos Konsorciumo tarybos narys

Ukrainiečių šeima Jonavoje rado saugumą ir naują pradžią: „Čia mūsų vaikai vėl gali svajoti“

jonavoszinios.lt — Fri, 20 Jun 2025 16:00:00 +0300

Bėgdama nuo karo ir ieškodama saugumo, prieš metus į Lietuvą atvykusi ukrainiečių šeima, šiandien džiaugiasi sėkmingai įsiliejusi į šalies gyvenimą. Mama Alisa su trimis vaikais – Zlata (13 m.), Milana (11 m.) ir Bohdanu (3 m.), paliko Ukrainą, kuomet šalyje vis stipriau griaudėjo sprogimai, o fronto linija sparčiai artėjo prie jų namų.

Alisa su trimis vaikais, bėgdama nuo karo siaubų, į Priėmimo ir integracijos agentūrai priklausantį Ruklos priėmimo centrą, atvyko daugiau nei prieš metus laiko. Centro darbuotojai negaili liaupsių šiai moteriai. „Moteris labai atsakinga, organizuota, nelaukia kol kas nors ja pasirūpins. Vos atvykusi į Lietuvą, netrukus įsidarbino. Pradžioje už minimalų atlyginimą. Šiuo metu moteris dirba medienos produktų gamybos įmonėje tiek dieninėmis, tiek naktinėmis pamainomis“, – pasakojo Ruklos priėmimo centro socialinė darbuotoja Dalia Januškevičienė.

Darbas, mokslai ir integracija – žingsnis po žingsnio link naujos ateities

Nors pradžia buvo itin sudėtinga, šiandien Alisa neslepia džiaugsmo, jog pavyko rasti ne tik saugią užuovėją, tačiau ir susikurti stabilų gyvenimą: „Šiuo metu dirbu medienos produktų gamybos įmonėje, ruošiuosi vairavimo praktikos egzaminui, o vyresnės dukros sėkmingai mokosi“, – pasakojo Alisa.

Pašnekovė pasidžiaugė, jog Jonavos „Lietavos“ pagrindinėje mokykloje tiek mokytojai, tiek vaikai labai šiltai priėmė jos dukras. „Mokytojai, pasitelkę geriausias kompetencijas, pasirūpino sklandžiu įsiliejimu į švietimo sistemą. Taip pat, mergaitėms nebuvo sunku prisitaikyti ir rasti draugų. Sūnus šiuo metu lanko Ruklos vaikų lopšelį-darželį „Pušaitė“ į kurį eina labai noriai“, – įspūdžiais dalinosi mama.

Pasak Alisos, sunkiausiai buvo įveikti kalbos barjerą: „Kalbos barjerą įveikėme palaipsniui. Nors lietuvių kalba nelengva, šeima stengiasi mokytis. Net patys lietuviai sako, kad kalba sunki. Bet žingsnis po žingsnio ir viskas įmanoma“, – šypsosi moteris.

Kalbinama Alisa pasidžiaugė, kad dirba kartu su lietuviais. Pasak jos, taip yra lengviau išmokti lietuvių kalbos, nes dirbant pamainomis labai sudėtinga išklausyti lietuvių kursus internetu.

Rukla – naujo gyvenimo pradžia

Pasak moters, atvykus į Lietuvą, šeimos finansinė ir emocinė padėtis buvo labai sudėtinga, tačiau čia sulaukė visapusės pagalbos. „Pirmiausiai mus pasitiko Raudonasis Kryžius, o Priėmimo ir integracijos agentūra suteikė visą reikiamą pagalbą. Organizacija pasirūpino apgyvendinimu, maistu, higiena, migracijos dokumentais ir kita būtina pagalba. Taip pat rūpestingai buvo pasitikta jaunesnioji sesuo su vaiku ir mano teta, kuri šiuo metu padeda prižiūrėti vaikus, kuomet dirbu naktinėje pamainoje”, – pasakojo Alisa, dėkodama Ruklos priėmimo centro darbuotojams, o ypač Daliai Januškevičienei, kuri pasak jos, rūpinosi tarsi būtume jos šeima.

„Moteris labai stengiasi sau ir savo vaikams sukurti geresnes gyvenimo sąlygas, dirba ir stengiasi tam, kad galėtų išsinuomoti būstą. Vaikais visada pasirūpina, aktyviai dalyvauja Centro veiklose ir ekskursijose”, – pasakojo Ruklos priėmimo centro socialinė darbuotoja Dalia Januškevičienė.

Lietuva – žinomas uostas nepažįstamoje audroje

Lietuva šeimai nebuvo svetima. Dar 2022 m. karo pradžioje Alisa su vaikais trumpam jau buvo atvykusi čia per Raudonojo Kryžiaus organizuotą programą. Tuomet juos itin šiltai priėmė Taujėnų miestelyje. „Vida Stackevičienė ir jos šeima mus priėmė kaip savus. Iki šiol artimai bendraujame“, – pasakojo moteris.

Vis dėlto dėl vyrui patyrus kontuziją nuo sprogimų fronte, šeima turėjo grįžti į Ukrainą. Tačiau pablogėjusi saugumo situacija privertė juos dar kartą palikti šalį – šįkart visam laikui.

„Nuolatos girdint šalia griaudinčius sprogimus supranti, kad turi imtis veiksmų. Labiausiai buvo baisu dėl vaikų saugumo“, – išgyventą košmarą prisiminė mama.

Padėka šaliai, kuri atvėrė duris

„Kuomet turi vaikų, labai sunku priimti radikalius pokyčius, tačiau Lietuva tapo mūsų viltimi ir saugia užuovėja. Nežinau, kaip yra kitose šalyse, bet Lietuvoje sutikau daug malonių žmonių, kurie neleido man pasiduoti. Čia mes vėl galime planuoti ateitį, čia mūsų vaikai vėl gali svajoti. Noriu išreikšti didžiulę padėką šiai mažai, bet didžiadvasiškai šaliai ir visiems jos žmonėms už paramą ir galimybę Lietuvoje nesijausti svetimiems. Ateityje planuojame likti nuolat gyventi Lietuvoje, nes jau esame pripratę čia gyventi ir nenorėtume iškeldinti vaikų“, – pasakojo moteris, dėkodama visiems, kurie padėjo sunkiausiomis akimirkomis.

Nuo karo pradžios Lietuva priėmė daugiau nei 91 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos, o šiuo metu šalis tebesirūpina daugiau nei 47 tūkst. ukrainiečių.

Šiuo metu Priėmimo ir integracijos agentūra yra apgyvendinusi apie 400 asmenų iš 26 šalių. Didžiausią dalį apgyvendintų asmenų sudaro pažeidžiamiausi karo pabėgėliai iš Ukrainos t.y., 254 laikinosios apsaugos gavėjai. Agentūra iš viso apgyvendino 545 karo pabėgėlius nuo karo pradžios Ukrainoje.

Priėmimo ir integracijos agentūra

Alimentai – ne skola, o vaiko teisė: kodėl „skolų atostogos“ neturi būti taikomos vaikų sąskaita

jonavoszinios.lt — Thu, 19 Jun 2025 15:00:00 +0300

Pasak LAR revizijos komisijos pirmininkės, antstolės Svetlanos Kastanauskienės, tokia teisinė galimybė faktiškai prieštarauja Konstitucijos 38 straipsniui, kuris skelbia, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o abu tėvai turi teisę ir pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės.

„Nežinau, kokiu būdu valstybė saugo šeimą, motinystę ir vaikystę, jei lengva ranka dalina „pateisinimo lapelius“ alimentų skolininkams. Kol tėtis „atostogauja“, vaikui gali tekti apsieiti be bandelės. O juk vaiką reikia ne tik pamaitinti, bet ir aprengti, lavinti, gydyti, kai serga“, – sako ji.

Daugiau nei 46 tūkst. alimentų išieškojimo procesų

Šiuo metu Lietuvoje vykdoma per 46 tūkst. alimentų išieškojimo procesų, kurie pradėti dėl daugiau nei 35 tūkst. skolingų asmenų. Toks skaičius gyventojų nevykdo savo prievolės išlaikyti vaikus. Iš jų 67 skolininkas naudojasi ar jau pasinaudojo „skolų atostogomis“.

„Vienam išlaikymo skolininkui vidutiniškai tenka beveik 7 skolų išieškojimo bylos. Tai reiškia, kad daugelis piktavališkai nemoka ne tik alimentų, bet ir administracinių baudų ar kitų skolų“, – akcentuoja S. Kastanauskienė.

Antstolė pastebi, kad mamos pajamos išlaikymo mokėtojui išėjus „atostogauti“ nepadidėja. Tai reiškia, kad moteriai tampa dar sunkiau išlaikyti vaiką. Kai nepakanka lėšų, ji gali pati pradėti skolintis, nes neįmanoma susimokėti už komunalines paslaugas, vaiko ugdymą ar gydymą.

„Negaunant viso ar dalies vaikui priteisto išlaikymo, išmokas pradeda skirti valstybė. Vadinasi, tėvų „gegučių“ paliktus vaikus iš dalies išlaikome mes visi, mokesčių mokėtojai. Sodros duomenimis, vaikų neišlaikantys tėvai valstybei yra įsiskolinę 180 mln. eurų“, – tvirtina S. Kastanauskienė.

Oficialių pajamų – tik ketvirtadalis

Dar viena problema – kad oficialios pajamos tampa kone išimtimi. Tik 24 proc. išlaikymo skolininkų dirba ir gauna oficialių pajamas. Daugiau nei pusė jų – net 55 proc. – negauna nei atlyginimo, nei bedarbio išmokos, nei pensijos, nei socialinių išmokų. Vis dėlto tai nereiškia, kad visi šie žmonės iš tiesų gyvena skurde.

„Dalis skolininkų, žinoma, turi sunkumų. Tačiau kita dalis vengia mokėti skolas. Jie vairuoja automobilius, keliauja, turi nekilnojamojo turto. Net ir finansiškai pajėgūs asmenys gali išvengti prievolių, jeigu oficialiai niekur nedirba, tačiau faktiškai gauna pajamas grynaisiais arba į užsienio bankų sąskaitas, iš kurių išieškoti skolas labai sudėtinga“, – pastebi antstolė.

Be to, pasitaiko atvejų, kai alimentų nemokėjimas tampa sąmoninga keršto priemone buvusiai partnerei – išlaikymas vertinamas ne kaip pareiga vaikui, o kaip būdas atkeršyti.

„Daroma ne tik finansinė, bet ir emocinė skriauda. Mano praktikoje buvo atvejis, kai tėvas ilgai nemokėjo alimentų ir vaikas nuolat matė, kaip mamai sunku. Nuolatinis nepriteklius suformavo labai gilią nuoskaudą ir tas vaikas iki šiol nenori bendrauti su tėvu. Taigi, pasekmės gali būti skaudžios ir negrįžtamos, vaiko ir tėvo ryšys gali nutrūkti visam laikui“, – įsitikinusi antstolė.

Motinų emocinė kaina – išsekimas ir bejėgiškumas

Pasak organizacijos „Mama mums rūpi“ vadovės Astos Petraitienės, sprendimai, kuriais palengvinama skolų našta, visuomenei siunčia dviprasmę žinią.

„Viena vertus, jie padeda turintiems įsipareigojimų. Tačiau kita vertus – stipriai silpnina paramos jausmą toms moterims, kurios kasdien realiai neša visą vaiko priežiūros ir išlaikymo naštą. Tokiais atvejais prioritetu tampa skolininko padėtis, o ne vaiko gerovė ar motinos situacija, kuri dažnai yra itin jautri ir pažeidžiama“, – teigia ji.

Moteris, neseniai išgyvenusi nėštumą, gimdymą ir visą parą besirūpinanti kūdikiu, dažnai neturi nei fizinių, nei emocinių resursų grįžti į darbą ar užsitikrinti stabilių pajamų. Ji atsiduria beviltiškoje padėtyje – viena, be jokio buvusio partnerio indėlio, tiek finansinio, tiek emocinio. Vis dėlto dėl vaiko ji stengiasi iš paskutiniųjų, tačiau tai neretai vyksta pačios mamos sveikatos sąskaita – ignoruojant nuovargį, emocinį skausmą ir asmeninius poreikius.

„Tokia nuolatinė įtampa, kai pagalbos nėra, veda į perdegimą, emocinį išsekimą, o kai kuriais atvejais – net į tragiškas pasekmes. Sprendimai, kurie dar labiau nutolina tėvą nuo atsakomybės, neišvengiamai silpnina motinų tikėjimą, kad valstybė ar sistema yra jų pusėje. Ir tai – labai pavojinga žinia visai visuomenei“, – pabrėžia A. Petraitienė.

Tyrimai rodo, kad partnerio palaikymas ir įsitraukimas į vaiko auginimą yra vienas svarbiausių moters emocinės gerovės veiksnių. Kai pora išsiskiria, emocinis ir fizinis krūvis dažnai tenka vienai mamai. Sudėtingi, konfliktiški ar atšalę santykiai su buvusiu partneriu – vienas reikšmingų pogimdyminės depresijos rizikos veiksnių.

Įstatymą siūloma keisti

LAR požiūriu, racionalus ir sąžiningas problemos sprendimo kelias – įstatyme numatyti „skolų atostogų“ taikymo išimtis, tarp kurių turėtų patekti ir alimentų nemokėjimo atvejai.

Tokios pat pozicijos laikosi ir Teisingumo ministerija, pripažindama, kad esamas teisinis reguliavimas, leidžiantis vienam iš tėvų nevykdyti savo konstitucinės pareigos išlaikyti vaikus, neatitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų. Ministerijos parengtu ir šių metų balandį oficialiai įregistruotu Civilinio proceso kodekso 626 str. pakeitimo projektu siūloma, kad dirbti pradėję skolininkai, iš kurių yra išieškomas išlaikymas, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat žalos, atsiradusios dėl maitintojo netekimo, atlyginimas, negalėtų pasinaudoti „skolų atostogų“ teise.

„Skolų atostogos“ turėtų būti suteikiamos ne lygiavos principu, bet tik individualiai įvertinus kiekvieną konkrečią situaciją ir tik tada, kai būtinai reikia. Teisė vertinti reikšmingas aplinkybes pagal aiškiai apibrėžtas taisykles galėtų būti suteikiama antstoliui. Būtent antstolis yra arčiausiai skolininko, geriausiai žino jo finansinę padėtį ir taip pat gali palyginti, ar kreditoriaus finansinė padėtis nėra prastesnė už skolininko, kaip neretai būna“, – užbaigia S. Kastanauskienė.

LAR inf.

Vadovė Jonavoje kuria gimnaziją, kurioje gimsta gyvenimą keičiančios inovacijos

jonavoszinios.lt — Thu, 19 Jun 2025 11:58:15 +0300

Švietimo lyderystė tampa vis svarbesnė ugdant sėkmingas ateities kartas, nuo kurių priklausys visos Lietuvos gerovė. Nuolat pati besimokanti Z. Gudonavičienė – puikus pavyzdys, kaip aiški vizija ir atkaklumas keičia mokyklos ir bendruomenės gyvenimą.

Pašaukimas nuo vaikystės

„Visada žinojau, kad būsiu mokytoja. Mokiau lėles, draugus ir visus, kurie manęs klausė. Svajonė tapti istorijos mokytoja išsipildė, tačiau gyvenimas pasisuko dar ir taip, kad 2020 m. tapau Jeronimo Ralio gimnazijos vadove“, – pasakoja Z. Gudonavičienė.

Vadovė teigia ilgą laiką turėjusi viziją, kokią mokyklą norėtų sukurti ir kokioje norėtų pati mokytis.

„Tai mokykla, kurioje vyrauja geras mikroklimatas, mokiniai yra žingeidūs, mokytojai nori tobulėti, dalintis savo žiniomis bei patirtimi ir kur visi moka prisiimti atsakomybę. Džiaugiuosi, kad šia mano vizija patikėjo bendruomenė – mokiniai, tėvai ir mokytojai. Su tokia parama keliauti tikslo link nebuvo itin sudėtinga“, – pasakoja vadovė.

Gimnazistus ugdyti padeda universitetai

Vienas reikšmingiausių Z. Gudonavičienės pasiekimų – unikalios galimybės atsiskleisti talentams. Pavyzdžiui, bendradarbiaujant su didžiausiais Lietuvos universitetais, mokiniai gali nuo pirmos gimnazijos klasės gilintis į juos dominančias sritis.

„Kartu su universitetais rengiame praktinius užsiėmimus, vykstame į universitetų laboratorijas, susipažįstame su dėstytojais. Tokiu būdu mokiniai gauna pirmąją pažintį su tuo, kas jų laukia baigus mokyklą“, – pasakoja vadovė.

Inžinerijos paslaptis Jonavos Ralio gimnazijos mokiniams padeda atrasti „Vilnius Tech“, biomediciną – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, o fizinio aktyvumo ir sporto pasaulį – Lietuvos sporto universitetas.

Padeda treniruoti verslo ir inžinerijos gyslelę

Į verslumo ugdymą Jeronimo Ralio gimnazijoje įsitraukę net keturi Lietuvos universitetai ir VšĮ „Lietuvos Junior Achievement“. Gimnazijoje pernai įkurta ir pirmoji Lietuvoje antreprenerystės klasė. Plačiau apie tai ČIA.

„Čia mokiniai mokosi realioje aplinkoje: planuoja biudžetus, dirba su mentoriais, diskutuoja apie sprendimų vertę, žengia nuo eskizo iki produkto. Ir svarbiausia – visa tai daro tikėdami tuo, ką kuria“, – pažymi Z. Gudonavičienė.

Gimnazijoje esanti inžinerinė klasė – taip pat tapo gyva erdve, kur mokiniai eksperimentuoja, konstruoja, jungia žinias su kūrybiškumu.

„Noriu padėti mokiniams – mokykloje ar už jos ribų – įsisavinti šių dienų aktualiausias technologijas, pavyzdžiui, dronų konstravimą ir valdymą ar plačiau panaudoti robotikos galimybes. Siekiu padėti atskleisti jiems savo talentus ir mene bei sporte. Visa tai ypač svarbu, norint, kad mūsų mokiniai būtų konkurencingi su didmiesčių moksleiviais“, – sako gimnazijos direktorė.

Mokinių kūryba keičia gyvenimus

Vadovės pastangos jau prisideda prie mokinių laimėjimų – jų darbai sulaukia pripažinimo už gimnazijos ribų bei padeda burti platesnę bendruomenę.

„Turime aktyvią mokinių tarybą, kuri inicijuoja visame rajone žinomus projektus, kaip „Ralio naktis“ ir „Šlovės olimpas“. Taip pat net dvi mūsų mokinių inovacijos – programėlė, kuri leidžia palyginti prekių kainas, bei išmanioji neregio lazdelė „LukGo“ – sulaukė įvertinimo ir prizų įvairiuose konkursuose. Tai ne tik laimėjimas – tai žinutė, kad regioninė mokykla kuria sprendimus, kurie keičia gyvenimus“, – sako vadovė.

Vadovė, kuri pati vis dar mokosi

Pati Z. Gudonavičienė nuolat stengiasi tobulėti. Viena iš programų, kurioje ji dalyvauja, – Švietimo vadovų klubas, kurį subūrė ne pelno siekiančios organizacijos „Švietimas #1“ ir „Lietuvos Junior Achievement“. Jame 16 pažangių švietimo vadovų tarpusavyje dalijasi patirtimi ir turi galimybę gauti gerųjų vadybos praktikų žinių iš verslo, specialistų ar lektorių.

„Šiuolaikiniam vadovui tai yra fantastiška pagalba. Kiekvienas susitikimas su klubu praturtina: verslo atstovų patirtys, personalo valdymo subtilybės, dirbtinis intelektas, rinkodara, asmeninio prekės ženklo svarba mokyklai, organizacijos kultūra ir komunikacija. Būtent to reikia kasdieniame mokyklos vadovo darbe. Grįžusi po klubo susitikimo visada dalinuosi patirtimi su savo bendruomene ir pritaikau išgirstas patirtis“, – sako Z. Gudonavičienė.

Jei norite keisti pasaulį – pradėkite nuo švietimo

Jei širdyje kirba mintis, kad norite keisti pasaulį – pradėkite nuo švietimo, pataria Z. Gudonavičienė.

„Tai nebus lengvas kelias. Bus dienų, kai jausitės pavargę, nesuprasti ar abejojantys. Bet kai matysite, kaip auga žmogus, kaip dega akys, kaip įkvepia buvę mokiniai – suprasite, kad verta, – tikina vadovė. – Svarbiausia – būti savimi. Mokiniai labai greitai pajunta, ar žmogus tikras. Ir jiems reikia ne tobulų, o nuoširdžių, motyvuotų, tikinčių tuo, ką daro, suaugusiųjų. Jei jaučiate pašaukimą – nesustokite. Švietimui labai reikia tokių žmonių.“

Apie „Švietimas #1”

VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – tai ne pelno siekianti, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija, vienijanti verslo lyderius, kurie siekia kurti pažangią, pasaulyje lyderiaujančią švietimo sistemą.

Atsakingas sprendimas: Kaip pasirinkti tinkamą studijų kryptį ir planuoti karjerą?

jonavoszinios.lt — Tue, 17 Jun 2025 13:50:33 +0300

Birželio 1-ąją prasidėjo prašymų teikimas į aukštąsias mokyklas. Tai vienas svarbiausių gyvenimo etapų, reikalaujantis aiškaus plano ir tinkamo pasiruošimo. 

Apsispręsti, kur stoti, šiandien gali būti itin sudėtinga. Ne todėl, kad trūktų galimybių, o atvirkščiai – dėl studijų programų įvairovės, sprendimą priimti gali būti nelengva.

Kaip pasirinkti tinkamą studijų programą?

Renkantis studijų programą, aplinkiniai skuba dalinti patarimus apie profesijos perspektyvumą, prestižą ir galimybę užsidirbti.

Aukštųjų mokyklų specialistai pabrėžia, kad pirmiausia, jaunam žmogui būtina skirti laiko pažinti save. Naudingi klausimai, kuriuos vertėtų užduoti sau: kokie yra mano talentai? Ką visuomet dariau geriau nei kiti? Kas man gaunasi lengvai, tarsi be pastangų? Ką darydamas į veiklą panyru visa galva ir netenku laiko pojūčio?

Verta prisiminti apie turimą patirtį – ką sekėsi daryti, kas kėlė įtampą, už ką gavote komplimentų. Kitų komplimentai gali pasufleruoti, kokia veikla užsiimti ir kur gilinti savo žinias, nes dažnai to, kas mums gerai sekasi, patys nepastebime, priimame lyg savaime suprantamą dalyką. 

Profesinio orientavimo paslaugos

Naudinga pasinaudoti profesinio orientavimo paslaugomis, kurio procese suteikiama išskirtinė galimybė pasimatuoti ir išbandyti dominančią profesiją.

Jonavoje tokią paslaugą siūlo Užimtumo tarnybos regioninis karjeros centras „Karjeras“. Tai jau 9-asis toks centras Lietuvoje, kurio tikslas - padėti gyventojams pasirinkti profesiją, kuri būtų paklausi, atlieptų pagrindines šalies raidos kryptis, skatintų skaitmenizacijos, žaliosios ir žiedinės ekonomikos vystymąsi bei skatintų rinktis inžinerinės srities specialybes.

Čia vyksta individualios ir grupinės konsultacijos, teikiamos nuotoliu ar centro erdvėse. Specialistai veda užsiėmimus mokyklose, dalyvauja renginiuose, parodose.

Ateities profesijos

Technologijos bei dirbtinis intelektas atveria vis naujas profesines perspektyvas. Duomenų analitikai, programuotojai, elektronikos specialistai, atsinaujinančios energetikos ekspertai, dirbtinio intelekto kūrėjai, tvaraus dizaino profesionalai bei edukacinių sistemų žinovai jau dabar yra itin paklausūs, o jų poreikis tik augs.

Nuolat reikalingos specialybės

Yra profesijų, kurių aktualumas išlieka nepakitęs jau ilgus dešimtmečius, ir kurių svarba nemažės ateityje. Pagal Užimtumo tarnybos 2025 m. duomenis, gegužės mėnesį didžiausia paklausa buvo šiems specialistams: sandėliavimo tarnautojai, reklamos, rinkodaros ir pardavimo specialistai, ikimokyklinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, individualios priežiūros darbuotojai, administratoriai, apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, slaugos specialistai, socialiniai darbuotojai.

„Gap Year”

„Gap Year” – vadinami laisvieji metai po mokyklos. Dažnai tai gali būti priverstinis ar netikėtas posūkis. Kartais moksleiviai neįstoja į norimas studijas, todėl dėl finansinių ar kitų sumetimų privalo atidėti mokslų tęsimą ir renkasi darbą. 

„Gap Year” taip pat yra naudingas tiems, kurie niekaip negali atsikratyti abejonių dėl savo sprendimo, ką po mokyklos baigimo veikti gyvenime. Laisvieji metai gali būti prasmingai išnaudoti savęs ir gyvenimo būdo pažinimui.

Teksto autorė Miglė Sadauskaitė

Ką keratinas iš tiesų daro plaukams: o gal tai tik marketingas?

jonavoszinios.lt — Mon, 16 Jun 2025 12:14:43 +0300

Purškiamas keratinas plaukams vis dažniau atsiduria plaukų priežiūros rutinose – tai tampa vienu iš mėgstamiausių pasirinkimų dėl savo patogumo. Jis greitai pasisavinamas ir tinka tiems, kurie neturi daug laiko ilgiems grožio ritualams.

Kas iš tiesų yra keratinas ir kodėl jis svarbus plaukams

Keratinas – tai natūralus baltymas, kuris sudaro net 95% plauko struktūros. Jis veikia kaip natūralus „statybinių medžiagų" tiekėjas mūsų plaukams, suteikdamas jiems tvirtumo ir atsparumo. Tačiau kasdienio šukavimo, tempimo, šilimos poveikio ir cheminių medžiagų dėka šis baltymas palaipsniui nyksta. Grožio industrija šią problemą sprendžia siūlydama keratininius produktus.

Išorinis efektas: glotnumas, blizgesys ir apsauga

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės renkasi keratiną – tai akivaizdus vizualinis pokytis. Plaukai atrodo tiesesni, glotnesni ir kur kas mažiau šiaušiasi. Tai ypač naudinga tiems, kurių plaukai linkę „gyventi savo gyvenimą“ – garbanotis ar pūstis net ir nuo menkiausios drėgmės.

Keratinas tarsi padengia plauką apsaugine plėvele. Ji ne tik sulaiko drėgmę viduje, bet ir saugo nuo išorės poveikio – vėjo, saulės ar net miesto taršos. Keratinu padengti plaukai tampa atsparesni pažeidimams, rečiau lūžinėja ar šakojasi. Dėl to jų paviršius išlieka tolygesnis, o išvaizda – sveikesnė, švelnesnė ir spindinti. Galutinis efektas – plaukai įgauna švelnumo, tampa glotnūs, spindi ir atrodo vizualiai stipresni. Ir visai nesvarbu, ar juos tiesinate, ar paliekate natūralius.

Ar keratinas iš tiesų gydo plaukus iš vidaus

Štai čia verta šiek tiek sustoti. Nors keratinas dažnai pristatomas kaip „gydomasis“, svarbu suprasti, kad tai nėra stebuklingas plaukų gaivintojas. Jis neatkuria plaukų struktūros iš vidaus taip, kaip tai daro, pavyzdžiui, baltyminės procedūros salone. Tačiau jis užpildo pažeistas vietas plauko paviršiuje, dėl ko šie atrodo ir jaučiasi sveikesni.

Kai kurios procedūros, ypač atliekamos salone, leidžia keratinui prasiskverbti giliau į plauką. Visgi, efektas vis tiek yra laikinas – dažniausiai kelioms savaitėms ar mėnesiams. Tačiau tai nereiškia, kad keratinas nenaudingas. Išorinis apsauginis sluoksnis realiai padeda išsaugoti plauko natūralią drėgmę ir sumažinti tolesnį pažeidimų riziką.

Keratininiai produktai: kaip pasirinkti tai, kas tinka jūsų plaukų tipui

Keratino produktų spektras platus – nuo lengvų serumų iki intensyvių saloninių procedūrų.

Ploniems plaukams geriau tinka lengvesni produktai. Storiems, šiurkštiems plaukams tiks intensyvesnės priemonės.

Kasdienai puikiai tinka šampūnai su keratinu – jie valo nepažeisdami plauko struktūros ir padeda išsaugoti apsauginį baltymo sluoksnį. Kaukės veikia intensyviau, bet naudoti jas reikia 1-2 kartus per savaitę. Purškiamieji serumui greitas ir patogus būdas kasdieninei priežiūrai.

Saloninės procedūros duoda ilgiausią efektą – iki 3-4 mėnesių. Tačiau jos brangiausios ir reikalauja specifinės priežiūros po procedūros.

Kada geriau vengti keratino? Saugumo niuansai ir sudėtyje slypinčios medžiagos

Ne visi keratino produktai yra vienodai saugūs. Kai kuriuose, ypač profesionaliuose, gali būti formaldehido ar jo darinių. Šios medžiagos garuojant gali sukelti odos dirginimą, akių ašarojimą ar kvėpavimo takų problemas.

Nėščioms ir žindančioms moterims geriau pasirinkti formaldehido neturinčius produktus. Jei turite jautrią odą ar alergijų, būtinai prieš procedūrą atlikite alergijos testą.

Plaukų gelbėtojas, ar tik trumpalaikis efektas

Ši medžiaga iš tiesų daro įtaką plaukų būklei – jie tampa lygesni, švytintys ir lengviau valdomi. Tai ne tik reklaminis pažadas, o realiai matomas rezultatas. Tačiau svarbu turėti realius lūkesčius, nes tai nėra stebuklinga priemonė. Tai laikina pagalba, kuri veikia geriausiai tada, kai plaukai yra tik šiek tiek pažeisti. Keratinas nepakeičia plauko struktūros, neišgydo pažeidimų ir neatstato natūralaus keratino kiekio. Tai kosmetinė priemonė, kuri padeda plaukams atrodyti ir jaustis geriau.

Jeigu tikitės ilgalaikio gydomojo efekto – gali prireikti daugiau nei tik keratino procedūrų. Kaip ir bet kuri grožio procedūra, keratinas veiks geriausiai, kai bus derinamas su tinkama kasdiena priežiūra ir sveikais plaukų priežiūros įpročiais.

Aplinkosaugininkai primena kokių taisyklių reikia laikytis vasaros festivaliuose

jonavoszinios.lt — Sat, 14 Jun 2025 10:00:00 +0300

Vasaros festivaliai dažnai vyksta gamtoje, festivalių teritorijose statomos scenos, įrengiamos maitinimo vietos, kempingo zonos ir sanitariniai taškai. Festivalių organizatorius ir lankytojus aplinkosaugininkai ragina pramogauti atsakingai – nežaloti augalų, neteršti aplinkos, netrikdyti gyvūnų.

Svarbios organizatorių ir dalyvių aplinkosaugos atsakomybės

Organizuojant festivalius reikėtų atkreipti dėmesį į konkrečios vietos gamtinę aplinką ir festivalio laiku vykstančius procesus gamtoje, pvz. paukščių perėjimo metu vengti triukšmingų renginių, veiklas pritaikyti prie tai vietai (nacionaliniam ar regioniniam parkui, rezervatui, draustiniui ar kt.) keliamų reikalavimų. Reikėtų pasirūpinti tinkamu automobilių parkavimu, kempingo zonų įrengimu nežalojant augalijos. Džiugina, kad vis daugiau festivalių organizatorių propaguoja aplinkai draugiškas priemones, atsisako perteklinių, vėliau atliekomis tampančių atributų. Patogi rūšiavimo infrastruktūra ir aiškus informacijos apie aplinkosaugos reikalavimus pateikimas dalyviams padeda festivalio vietą palikti tokią, kokia ji buvo iki renginio.

Važinėjimas transporto priemonėmis ir jų statymas nežalojant augalijos

Automobilius reikėtų parkuoti tik tam skirtose aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinus galimybę keliu pravažiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, patariama neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų. Automobilius galima statyti ne arčiau nei 25 m nuo vandens telkinio kranto. Važinėjimas automobiliais ir kitomis motorinėmis transporto priemonėmis jiems nepritaikytais keliais bei jų statymas neleistinose vietose žaloja ir naikina žolinę dangą, natūralią miško paklotę, teršia šalia esančius vandens telkinius.

Stovyklavimas tik tam pritaikytose vietose

Apsistoti poilsiui miškuose galima tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose: poilsiavietėse, atokvėpio vietose, stovyklavietėse, kempinguose, kituose rekreacinės paskirties inžineriniuose statiniuose.

Festivalio vietoje reikia palaikyti tvarką, nešiukšlinti, šiukšles mesti tik tam skirtose vietose. Šiukšlinant teršiamos gyvūnų ir augalų buveinės. Raginama išmetamas šiukšles rūšiuoti.

Kurti laužus ir naudoti atvirą ugnį galima tik viešojo naudojimo poilsio objektuose įrengtose ir atitinkamai pažymėtose laužavietėse. Neatsakingai mėtomi neužgesinti degtukai ir nuorūkos gali sukelti gaisrą. Be to, nuorūka – viena dažniausiai randamų šiukšlių gamtoje, jos yra toksiškos, ilgai nesuyra, todėl mesti nuorūkų bet kur nereikėtų.

Jeigu festivalis yra draugiškas augintiniams – gyvūnai yra laukiami juose, tačiau šeimininkai turi pasirūpinti gyvūnų priežiūra. Gyvūnai neturi kelti jokio pavojaus ar nepatogumų kitiems renginio lankytojams. Šunis reikėtų vedžioti su pavadėliu, o palaidiems keturkojams turi būti uždėtas antsnukis. Augintinių šeimininkai raginami pasirūpinti higiena – nemaudyti bendrose maudyklose, surinkti gyvūnų paliekamas išmatas.

Kaip ir visose stovyklavietėse, taip ir festivaliuose draudžiama gadinti želdinių apsaugos priemones, poilsiaviečių ir kitą rekreacinę įrangą, informacinius (įspėjamuosius) ženklus, kvartalinių linijų stulpus, geodezinius ženklus, riboženklius ar kitus įrenginius.

Aplinkosaugininkai ragina tausoti augalus, ypač – saugomų rūšių.

Pirotechniką ir degias ar sprogstamas medžiagas festivalių organizatoriai gali naudoti tik turėdami konkrečios savivaldybės, kurios teritorijoje vyksta renginys, leidimą, tačiau aplinkosaugininkai siūlo vengti jų naudojimo dėl poveikio aplinkai. Taip pat patariame vengti oro balionų ir dangaus žibintų. Alternatyvos – dronai ar lazeriai, šviesos sprendimai gali padaryti festivalį ne mažiau įspūdingą ir saugesnį aplinkai.

Reikia vengti vienkartinių tarų

Į festivalius nereikėtų vežtis vienkartinės taros, kuri po panaudojimo iš karto tampa atlieka, o stengtis naudoti draugiškesnes aplinkai daugkartinio naudojimo taras. Festivaliuose dalyvaujantys prekiautojai turi prisiminti, kad draudžiama pateikti rinkai visus iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus gaminius, bei vienkartinius plastikinius gaminius: stalo įrankius (šakutes, peilius, šaukštus, lazdeles), lėkštes, šiaudelius, gėrimų maišiklius, prie oro balionėlių tvirtinamas ir jiems laikyti skirtas lazdeles, jų detales, iš polistireninio putplasčio, gaunamo išputintus polistireno rutuliukus sulydant karštais vandens garais veikiant slėgiui, pagamintus gėrimų indelius, jų kamštelius ir dangtelius, taip pagamintą gėrimų tarą, jos kamštelius ir dangtelius bei taip pagamintą maisto tarą, t. y. talpyklas, pavyzdžiui, dėžutes su dangteliais arba be jų, kuriose laikomas maistas, skirtas nedelsiant suvartoti vietoje arba išsinešti.

Nuo gegužės 1-osios viešojo maitinimo įstaigos nebegali nemokamai dalinti plastikinių maisto ir gėrimų pakuočių

Nuo 2025 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauji vienkartinių plastikinių gaminių naudojimo mažinimo reikalavimai, todėl viešojo maitinimo paslaugas teikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama masiniuose renginiuose ir paplūdimiuose įrengtose viešojo maitinimo vietose vartotojams neatlygintinai dalyti ir (ar) parduoti vienkartinius plastikinius gaminius: maisto tarą bei gėrimų indelius, įskaitant jų kamštelius ir dangtelius, kurie teikiant viešojo maitinimo paslaugą pripildomi maisto produktų ar gėrimų. Draudimas netaikomas, tik tuo atveju, jeigu viešojo maitinimo paslaugas teikiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, pripildydami maisto produktų ar gėrimų nurodytus vienkartinius plastikinius gaminius, už juos taiko užstatą, kuris skatintų grąžinti vienkartinių pakuočių atliekas. Atkreipiame dėmesį į tai, kad naujieji reikalavimai taikomi ir vienkartiniams gaminiams, kurie gali būti pagaminti iš kitos medžiagos, tačiau savo sudėtyje turi plastiko.

Vandens telkiniai ir aplinkosauga

Net ir vykstant festivaliui, turi būti užtikrintas gyventojams, ne festivalio dalyviams, priėjimas prie vandens. Kartais festivaliai organizuojami salose ar panašiose, vandens telkinių atskirtose, vietose. Tokiais atvejais, norint išvengti pašalinių asmenų patekimo, gali būti užtvertas praėjimas prie vandens gavus leidimą iš savivaldybės viešiesiems renginiams rengti (daugiau informacijos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme).

Nesaikingas cheminių ploviklių ir kitų priemonių (pvz., indų ploviklio, šampūno, dantų pastos ir pan.) naudojimas ežeruose ar upėse teršia vandenį, kenkia augalams, gyvūnams ir daro neigiamą įtaką žmonių sveikatai. Siūloma įrengti festivaliuose lauko dušus, vietas indams plauti.

Sumanius plaukioti ežeruose ar upėse festivalių metu būtina atsižvelgti į vandens plaukiojimo priemonėmis taikomus reikalavimus (išsamiau: plaukiojimo priemonių atmintinėje), nes jų nesilaikant gąsdinami paukščiai, keliamas stresas žuvims ir kitiems vandens gyvūnams. Į vandenį gali patekti kuro, tepalų, korpuso dažų, degimo ar kitų aplinkai kenksmingų produktų.

Daugiau aplinkosaugos patarimų ir reikalavimų galima rasti Aplinkos apsaugos departamento parengtoje „Poilsiauk atsakingai“ atmintinėje.

Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.

AAD inf.

Andrijaus Matiuchos fondas parėmė iniciatyvą rinkti lėšas sporto aikštelei našlaičiams

jonavoszinios.lt — Mon, 09 Jun 2025 16:43:25 +0300

Gegužę Valerijaus Lobanovskio vardo „Dinamo“ stadione vyko labdaros aukcionas, kurio tikslas – surinkti lėšų futbolo aikštės ir įtraukios vaikų žaidimų aikštelės statybai Žytomyre. Dėmesio centre buvo našlaičių, gyvenančių vietiniame medicininės reabilitacijos ir paliatyviosios pagalbos centre, poreikiai.

Aukcioną organizavo FK „Dinamo“, Ukrainos žurnalistų rinktinė ir agentūra „Naujienų centras“, padedant Andrijaus Matiuchos fondui. Naujoji aikštelė leis sportuoti ne tik centro auklėtiniams, bet ir tūkstančiams vaikų iš viso regiono. Tikimasi, kad būsimasis objektas taps svarbia socialinės infrastruktūros dalimi regione.

Filantropų dalyvavimas ir sporto lotai

Projekto rėmuose buvo paruošti unikalūs sporto lotai, taip pat organizuota tiesioginė transliacija mecenatams, kurie negalėjo dalyvauti renginyje gyvai. Tarp lotų buvo Ukrainos rinktinės žaidėjų pasirašyti marškinėliai, žvaigždžių autografais papuošti kamuoliai, bokso čempionų pirštinės ir garsių sportininkų asmeniniai daiktai. Visi jie turėjo simbolinę vertę ir padėjo atkreipti dėmesį į renginio tikslą.

„Parėmėme šią iniciatyvą, nes esame įsitikinę, kad kiekvienas vaikas Ukrainoje turi teisę į tobulėjimą, paramą ir naujas galimybes“, – komentavo Andrijus Matiucha.

Andrijaus Matiuchos fondas toliau remia visuomenei svarbius projektus. Tarp veiklos krypčių – sporto, švietimo, medicinos plėtra, pagalba veteranams ir šalies gynybinio pajėgumo stiprinimas. Šios iniciatyvos tapo ilgalaikės Ukrainos bendruomenių paramos dalimi.

Kaip išsirinkti grandininį pjūklą kiemo darbams?

jonavoszinios.lt — Fri, 06 Jun 2025 11:45:41 +0300

Tvarkingas kiemas – kiekvieno namų savininko siekiamybė. Tačiau norint lengvai susitvarkyti su krūmais, nuvirtusiomis šakomis ar malkomis, svarbu pasirinkti tinkamą įrankį. Grandininis pjūklas – bene patogiausias iš jų. Visgi jo pasirinkimas gali kelti ne vieną klausimą: kokio tipo įrankį rinktis, kiek svarbi jo galia, kokio ilgio juostos reikia? Šiame straipsnyje aptarsime, į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis pjūklą kasdieniams kiemo darbams.

Darbo pobūdis ir dažnumas – pagrindinis kriterijus

Prieš perkant grandininį pjūklą, svarbiausia tiksliai įvertinti, kokiems darbams jis bus naudojamas. Jei pjūklo prireiks tik šakoms genėti, tiks ir paprastesnis elektrinis arba akumuliatorinis įrankis. Intensyviems, dažniems darbams ar storesnei medienai geriau rinktis galingesnį, pavyzdžiui, benzininį, pjūklą. Jei jus domina įvairiems poreikiams pritaikyti grandininiai pjūklai, platų jų asortimentą rasite spustelėję ant pateiktos nuorodos.

Pjūklo galia ir svoris – komfortas bei efektyvumas

Dar vienas svarbus pasirinkimo kriterijus – įrenginio galia ir svoris. Didesnė galia pravers pjaunant kietesnę medieną, tačiau sunkesnis įrankis gali greičiau nuvarginti, ypač jei neturite daug patirties. Svarbu rasti balansą: kiemo darbams paprastai pakanka 1,5–2,5 kW galios ir 3–5 kg svorio pjūklo. Nepamirškite įvertinti ir rankenos ergonomikos – patogus įrankio laikymas sumažina nuovargį ir traumų riziką.

Papildomos funkcijos ir priežiūra

Nemažai šiuolaikinių grandininių pjūklų turi tokias funkcijas / savybes kaip greitas grandinės įtempimas, automatinis tepimas ar vibracijos slopinimas. Jos ne tik pagreitina darbą, bet ir padeda išvengti dažniausiai pasitaikančių pjūklo gedimų. Atkreipkite dėmesį, ar pasirinkto modelio priedai yra lengvai prieinami, nes ilgainiui tai gali sutaupyti daug laiko ir pinigų.

Tvarkyti kiemą – kur kas paprasčiau, kai įrankiai ne tik palengvina darbą, bet ir įkvepia jo darbo. Kartais geriausias sprendimas – ne pats galingiausias ar brangiausias pjūklas, o toks, kuris tinka jūsų poreikiams ir leidžia jaustis užtikrintai kiekviename žingsnyje. Pagalvokite, kokią patirtį norėtumėte turėti kasdien dirbdami savo kieme – nuo to priklausys ne tik darbo rezultatas, bet ir malonumas jį atlikti.

Didžiausias patyčių židinys – mokykla

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Jun 2025 17:00:00 +0300

„Patyčiomis vadiname tokią situaciją, kur jėgos yra nelygios. Tai nereiškia, kad taikiniu tapęs vaikas ko nors nesugeba ar yra silpnesnis – tiesiog situacija sudėliota taip, jog vaikas negalėtų pasipriešinti, kad ir kaip stengtųsi“, – sako kampanijos BE PATYČIŲ koordinatorė Eglė Tamulionytė. Nepaisant daugėjančios informacijos apie patyčias, skaičiai liūdina: su tuo susiduria bei pagalbos kreipiasi vis daugiau vaikų ir paauglių.

Skaičiai auga

„„Vaikų linija“ kasdien konsultuoja vaikus telefonu ir tiesioginiais pokalbiais internetu (chat). Pernai konsultantai apie patyčias išgirsdavo vidutiniškai septynis kartus per dieną, chat‘u – kiek mažiau nei telefonu. Taip pat pastebėta, kad vaikai apie tai norėjo kalbėti gerokai dažniau nei ankstesniais metais. 2023 metais apie patyčias mums pasakojo penkis kartus per dieną“, – kalbėjo E.Tamulionytė.

Pasak jos, didžiausias patyčių židinys vis dar išlieka mokykla. Tačiau nereikia galvoti, kad tokios situacijos formuojasi tik mokymosi įstaigose – nuo jų pasprukti vaikui nepaprastai sunku.

„Apie mokyklą kalbame dažniausiai, nes vaikai ten praleidžia daugiausiai laiko. Patyčios fizine mokyklos erdve tikrai neapsiriboja, jos gali vykti būrelyje, stadione, gatvėje, namo kieme – visur, kur būna vaikų ir mažiau stebi suaugusieji, – aiškino koordinatorė. – O kur dar virtualus pasaulis su socialiniais tinklais, žinučių kambariais, žaidimų bendruomenėmis, vaizdo turiniu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad didesnė dalis patyčių fizinėje ir virtualioje realybėje vyksta tarp pažįstamų, kuo nors susijusių vaikų.“

Pasak E.Tamulionytės, patyčių iniciatoriai yra labiau linkę pulti kūrybiškesnius ir ekspresyvesnius vaikus, tačiau tai nereiškia, kad kiti vaikai išvengia netikėtų atakų.

„Gali atrodyti, kad patyčių iniciatoriai taikosi į kuo nors ypatingus, išsiskiriančius vaikus. Dažnai kabinėjamasi, pavyzdžiui, prie išvaizdos, aprangos, socialinės padėties. Tačiau ne vaiko išskirtinumai sukelia patyčias, o noras tyčiotis. Patyčios labiau „limpa“ tada, kai nėra užnugario: galbūt vaikas neturi stiprios draugų grupės, palaikymo šeimoje. Gal ir mokyklos suaugusių mažiau pastebimas, todėl nedrįsta atsikirsti, pasipriešinti užgauliojimams, kreiptis pagalbos. Tai ir sudaro palankias sąlygas patyčioms įsigalėti“, – sakė kampanijos BE PATYČIŲ koordinatorė Eglė Tamulionytė.

Specialistė pastebėjo, kad patyčių paplitimas yra šiek tiek didesnis tarp 1-8 klasių vaikų. Agresyvi žodinė ataka dažnai yra dangstoma „juokais“.

„Tarptautinio Moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimo 2022 metų duomenimis, tarp penktokų ir septintokų patyčias patyrusių vaikų daugiau nei tarp devintokų, – sakė pašnekovė. – Skirtumas ypač žymus kalbant apie elektronines patyčias. Besityčiojantys dažnai naudojasi situaciją gaubiančiu rūku. Nežinantiems konteksto sakoma, kad tai – tik juokai, nors juokinga tik vienai pusei.“

Ryškūs lyčių skirtumai

„Berniukai ir mergaitės patyčias gali patirti kiek skirtingai: tarp berniukų dažnesnės fizinės jų išraiškos, tarp mergaičių – netiesioginės formos, pavyzdžiui, reputacinę žalą sukeliantys gandai. Tačiau šie netolygumai nėra būdingi tik tam tikrai lyčiai. Vaikų linijoje apie fizines ir psichologines patyčių patirtis su mumis nori bendrauti abiejų lyčių vaikai“, – aiškino koordinatorė.
Kita vertus, labiau pažeidžiamus vaikus, pavyzdžiui, skaudžios patyčių, atstūmimo patirties turinčius berniukus, socialiniai tinklai lengvai gali įtraukti į radikalias grupes, kurios tik didina atotrūkį tarp lyčių ir skatina antisocialų elgesį.

Pasak E.Tamulionytės, dėl šios priežasties itin svarbu, kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, socialinės padėties ar gebėjimo pritapti bei pateisinti aplinkinių lūkesčius, būtų pastebėtas.

„Mergaitės gali būti labiau linkusios kreiptis pagalbos, išsipasakoti ir sulaukti palaikymo. O berniukai iš aplinkos dažnai gauna žinutę, kad kreiptis pagalbos yra nevyriška, turi susitvarkyti pats, išspręsti situaciją agresyviais būdais. Nekeista, kad jie savo elgesiu mėgins pateisinti tokius visuomenės lūkesčius“, – teigė E.Tamulionytė.

Kaip berniukai ir mergaitės elgsis, kai prireikia pagalbos, priklauso nuo to, ko jie bus išmokyti šeimose ar kitoje artimoje aplinkoje.

„Koks bebūtų patyčių paplitimas, pasaulinė patyčių prevencijos praktika rodo, kad dalis vaikų, patyčias patiriančių ilgą laiką, nesikreipia pagalbos ir niekam apie patirtis nepasakoja. Ypač tada, kai vaikai ar paaugliai neturi gero santykio su šalia esančiais suaugusiais – galbūt nepatiria pakankamai rūpesčio namuose, mokykloje turi netinkamo elgesio šleifą“, – komentavo koordinatorė.

Nepaisant to, specialistė patikino, kad dėmesys psichikos sveikatai Lietuvoje auga, atsiranda įvairesnių pagalbos galimybių, viešoje erdvėje daugiau įvairių žmonių reprezentacijų, atsiveria galimybės pamatyti alternatyvas ir kvestionuoti stereotipus, kurie trukdo gauti pagalbą.

Be pagalbos – neišgyvens

Svarbiausias apsauginis veiksnys, kurį išskiria mokslininkai, – tvirti socialiniai ryšiai. Svarbu tiek socialiniai įgūdžiai, gebėjimas sutarti su bendraamžiais, tiek palaikymas šeimoje – dažnai būtent jie padeda atrasti išeitį, kai kelias pradeda atrodyti labai tamsus.

„Primenu visiems: ieškok palaikymo. Priešintis spaudimui sunku ir ne visada įmanoma tą padaryti be papildomos pagalbos. Tačiau net ir vienas žmogus šalia gali padėti jaustis drąsiau. Taip pat reikėtų nesigėdyti pasakyti suaugusiems. Tai – ne „skundimas“, o rūpestis savo saugumu. Patyčios klesti tyliai – kai apie jas kalbama garsiai, jos silpnėja“, – kalbėjo E.Tamulionytė.

O jei vaikas nori pats atsilaikyti prieš patyčių iniciatorius, galima pamėginti pradėti nuo mažų žingsnelių – įrodyti savo vertę ir kūno kalba pabrėžti, kad atakuotojas jo negąsdina.

„Pirmiausia – stengtis prisiminti, kad reikia pasipriešinti tam, kas tau nepriimtina, nemalonu. Būtina laikykis tiesiai, ramiai, žiūrėti į akis. Tvirta kūno kalba gali perduoti žinutę: „Aš nesu auka.“ Net jei viduje jauti įtampą, tvirta laikysena dažnai atbaido skriaudėją, jų veiksmai netenka prasmės. Žmogus neprivalo teisintis, aiškintis ar veltis į ginčus, o gali sakyti: „Man tai nejuokinga“, „Baik“, „Nemanau, kad tai gerai“. Kai kurie skriaudėjai išties nustoja, kai pamato, kad jų žodžiai neveikia“, - kaip kovoti su patyčiomis, patarė koordinatorė.

Tarp kitko

Vaiko teisių gynėjai atkreipė dėmesį, kad dar viena auganti problema – su skaitmenine erdve susiję vaiko teisių pažeidimai. Sulaukiama nemažai pranešimų apie tai, jog be tėvų sutikimo yra viešinamas vaiko atvaizdas, apie patyčias elektroninėje erdvėje (vaizdo įrašų su patyčių, įvairių formų smurto vaizdais). Pasitaiko atvejų, kai gaunama pranešimų apie socialiniuose tinkluose vykstančių transliacijų metu vaikų išsakomas suicidines mintis, savižalos atvejus.

,,Lietuvos sveikata" inf.

Minimalizmas: stiliaus tendencija ar gyvenimo būdo pasirinkimas?

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Jun 2025 16:15:58 +0300

Minimalizmas – tai ne tik madingas žodis ar naujausia interjero dizaino tendencija. Vis dažniau jis tampa sąmoningu pasirinkimu, padedančiu atsikratyti pertekliaus ir gyventi paprasčiau. Tačiau kyla klausimas – ar minimalizmas išlieka tik stiliaus tendencija, ar vis dėlto tai gilus gyvenimo būdo pokytis? Pasidomėkime plačiau.

Minimalizmas kasdienybėje

Minimalizmas kasdienybėje atsispindi įvairiose gyvenimo srityse – nuo namų interjero iki aprangos ir net laiko planavimo. Interjere vyrauja švarios linijos, neutralios spalvos ir mažai nereikalingų detalių, kurios neapkrauna erdvės. Aprangoje minimalizmas reiškia kokybiškų, patvarių drabužių pasirinkimą vietoje daugybės sezoninių pirkinių. Taip pat minimalizmas skatina sąmoningą laiko valdymą – atsisakant nereikalingų veiklų, suteikiant daugiau erdvės poilsiui ir svarbiems dalykams. Tokiu būdu gyvenimas tampa paprastesnis, o kasdienybė – ramesnė ir ir labiau pilnavertiška.

Daiktų valdymas ir saugojimas

Vienas iš didžiausių minimalizmo iššūkių – atsisakyti perteklinių daiktų, bet neprarasti to, kas išties svarbu ir vertinga. Daugeliui sunku išmesti sentimentaliai reikšmingus ar retkarčiais naudojamus daiktus, o namuose erdvės ir taip dažnai trūksta. Čia į pagalbą ateina tokios paslaugos kaip SPACE24 – daiktų saugyklos, kuriose galima saugiai ir patogiai laikyti daiktus, nereikalingus kasdien, bet vis dar vertingus. Tai puikus sprendimas tiems, kas siekia išvengti namų netvarkos ir daiktų pertekliaus, bet nenori atsisakyti sentimentaliai ar kitaip brangių daiktų. Tokiu būdu palaikomas tvarkingas gyvenamosios erdvės minimalizmas, o daiktai visada yra pasiekiami, kai jų prireikia. Tai tarsi kompromisas tarp daiktų pasilikimo ir tvarkos, kuris padeda išlaikyti ramybę ir harmoniją namuose.

Stiliaus tendencija ar gilesnis pokytis?

Minimalizmas šiuolaikinėje kultūroje dažnai pasirodo kaip madinga estetika – švarių linijų interjerai, neutralių spalvų apranga ir „mažiau yra daugiau“ filosofija „Instagram“ nuotraukose. Tačiau kyla klausimas, ar minimalizmas išliks ilgalaike vertybe, ar tik laikina mados banga?

Tikras minimalizmas nėra vien tik išorinis stilius, bet gilus požiūris į gyvenimą ir vartojimą. Tai sąmoningas pasirinkimas mažinti perteklinį vartojimą, siekiant daugiau kokybės, o ne kiekybės, bei sutelkti dėmesį į tai, kas iš tiesų svarbu. Toks požiūris reikalauja nuolatinio darbo su savimi ir vertybių permąstymo, o ne tik paviršutiniško ar net aklo madų vaikymosi.

Visuomenėje pastebima vis didesnė kritika masinei vartotojiškai kultūrai. Daugėja žmonių, kurie renkasi tvaresnį gyvenimo būdą, atsisako greitos mados ir ieško prasmingesnio santykio su daiktais. Tai rodo, kad minimalizmas gali tapti ne tik trumpalaike tendencija, bet ir gilesniu pokyčiu, vedančiu link tvaresnio ir sąmoningesnio gyvenimo.

Minimalizmas – kelias į paprastumą ir aiškumą

Taigi, minimalizmas gali būti tiek estetinė kryptis, tiek sąmoningas gyvenimo būdas, atveriantis kelią į paprastesnį ir ramesnį gyvenimą. Kiekvienas renkasi savo minimalizmo formą, bet svarbiausia, kad šis pasirinkimas padėtų kurti daugiau aiškumo, lengvumo ir tikslingumo kasdienybėje, leidžiant gyventi pilnavertiškai ir be perteklinės įtampos.

„Niekieno vaikai“ vadovė: vieniši kūdikiai verkdavo taip ilgai, kad galų gale nustodavo, nes suprasdavo, kad niekas prie jų neprieis

jonavoszinios.lt — Tue, 03 Jun 2025 09:00:00 +0300

„Tyrimais įrodyta, kad vaikai būdami ligoninėje net ir su tėvais patiria didžiulį stresą, ar potencialią traumą, o ką jau kalbėti apie tuos, kurie yra visiškai vieni“, – sako organizacijos „Savanoriai vaikams“, vykdančios iniciatyvą „Niekieno vaikai“ vadovė Ieva Šuipė. Anot jos, net ir kelios dienos teigiamo ryšio prisideda prie vaiko raidos gerinimo – būtent tą ir stengiasi daryti iniciatyvos savanoriai: jie rūpinasi tiek fiziologiniais, tiek emociniais vienišų vaikų esančių ligoninėje poreikiais. Su jais kalbasi, žaidžia, ramina, padeda išbūti su sunkiais jausmais, neviltimi, skausmu ar išgąsčiu.

Ligoninės personalas neturi išteklių

I. Šuipė pasakoja, kad vaikai, kurie ligoninėje dienas leidžia vieni anksčiau dažniausiai būdavo iš globos namų ar globėjų šeimų, iš sudėtingų situacijų šeimose. Šiuo metu, daugiausia tokių, kurie turi tėvus ar globėjus, bet dėl tam tikrų priežasčių jie negali būti su savo vaiku ligoninėje. Pavyzdžiui, tai gali būti daugiavaikė mama, kuri gyvena užmiestyje ir turi pasirūpinti kitais savo vaikais esančiais namuose.

„Žinoma, vaikai yra prižiūrimi ligoninės personalo, tačiau reikia suprasti, kad jie neturi galimybių nei techniškai, nei emociškai su vaikučiais būti visą parą: žaisti su jais, atliepti visus jų poreikius, pasirūpinti kuomet jie verkia. Gali būti, kad vaikai valandų valandas lauks, kol kažkas prie jų prieis arba kažkas iš ligoninės darbuotojų atsilaisvins. Yra buvę, kad kūdikiai verkdavo taip ilgai, kad galų gale – nustodavo, nes suprasdavo, kad niekas prie jų neprieis“, – pasakoja organizacijos vadovė.

Organizacijoje veikia per 300 savanorių

Anot I. Šuipės, šių metų birželį iniciatyvai „Niekieno vaikai“ sueina septyneri metai. Organizacija veiklą šiuo metu vykdo visuose penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, o ją sudaro 22 darbuotojai ir per 300 savanorių, kurie yra kritiškai svarbi pagalbos teikiamos vaikams dalis.

„Yra dalis savanorių, kurie su mumis dirba nuo pat iniciatyvos įkūrimo pradžios. Vis tik, dauguma pas mus savanoriauja metus, du, tris. Normalu, kad žmonės keičiasi, juk bėgant laikui keičiasi ir jų gyvenimo aplinkybės“, – pasakoja I. Šuipė.

Anot jos, prisijungti prie savanorių komandos nėra taip jau paprasta. Ji pasakoja, kad žmonės, kurie nėra susidūrę su savanoryste arba organizacijos veikla dažnai rašo žinutes, kad šiuo metu turi laiko ir galėtų ateiti pabudėti į ligoninę, tačiau visi „Niekieno vaikai“ savanoriai turi būti specifiškai parengti, praeiti atrankas, mokymus, kurie trunka 6 savaites. Praėjus šiuos žingsnius su savanoriais yra pasirašoma savanorystės sutartis ir tik tuomet galima pradėti budėjimus.

„Visą savanorių veiklą koordinuoja koordinatorės, iš esmės, dirbančios nuo ankstaus ryto iki nakties, keičiančios viena kitą, yra sudaromi savanorių budėjimo grafikai. Kuomet ligoninėje atsiranda vienišas vaikas, kuriam reikia mūsų pagalbos, koordinatoriai kreipiasi į tuos, kurie gali budėti ir iš jų sudaro, kuo mažesnę komandą, kad jie besikeisdami tarpusavyje galėtų užtikrinti visą budėjimo prie vaiko poreikį.

Poreikis, vėlgi, yra nustatomas priklausomai nuo vaiko amžiaus, būklės, situacijos. Prie vienų vaikų, pavyzdžiui, pačių mažiausių arba stipriausiai sergančių reikės budėti visą parą, prie vyresnių vaikų užteks budėti dalį dienos, prie paauglių – užteks užsukti vakare arba savaitgaliais, kuomet jiems yra labiausiai vieniša“, – pasakoja I. Šuipė.

Stengiasi, kad prie vieno vaiko budėtų tie patys žmonės

„Niekieno vaikai“ vadovė pasakoja, kad tipinė savanorių budėjimo pamaina yra penkios valandos, tačiau ji gali būti ir ilgesnė. Pavyzdžiui, visa naktis. Tokia pamaina prasideda vakare, dar prieš vaikui užmiegant ir budint iki ryto.

„Stengiamės, kad prie vieno vaiko ateitų kiek įmanoma tie patys žmonės. Aišku, to neįmanoma padaryti jeigu budėjimas yra ilgas, trunkantis daugiau nei keletą savaičių ar mėnesį. Tuomet savanorių komanda prasiplečia. Vis tik, įdedama labai daug jėgų, kad vaikas tuos savanorius pažintų, užmegztų su jais ryšį.

Savanoriai budėjimo metu paprastai daro viską, ką įprastai darytų rūpestingi tėvai arba globėjai. Jie padeda pasirūpinti vaiko fiziologiniais ir emociniais poreikiais: padeda jiems pavalgyti, nusiprausti, persirengti, palydi juos į procedūrą. kalbasi su jais, žaidžia, ramina“, – kalba I. Šuipė.

Didžioji dalis lėšų – iš GPM paramos

Ji pasakoja, kad svarbiausias organizacijos pajamų šaltis – fizinių asmenų teikiama finansinė parama. Didžiausią jų dalį „Niekieno vaikai“ gauna gaudami 1,2 proc. GPM paramą.

„Visuomenė mus tikrai remia ir palaiko. Praėjusiais metais buvome ketvirti tarp NVO, kurios surinko didžiausią GPM paramos dalį. Kita svarbi dalis – fiziniai ir juridiniai asmenys. Sulaukiame ir vienkartinių aukų, tačiau turime ir periodinių aukotojų. Finansinė parama mums reikalinga tam, kad galėtume kokybiškai vykdyti atrankas, mokymus ir teikti palaikymą savanoriams, išlaikyti darbuotojus.

Be to, dalį surenkamos paramos skiriame visuomenės edukacijai, švietimui, šios problemos išryškinimui. Net ir patys rėmėjai sako, kad jiems ši tema artima, jautri, ne visi jie turi laiko savanoriauti, tad renkasi prisidėti finansiškai“, – sako I. Šuipė.

Mažesniuose miestuose susiduria su ligoninių uždarumu

Kalbėdama apie didžiausius iššūkius su kuriais šiuo metu susiduria organizacija I. Šuipė sako, kad vienas jų – organizacijos plėtra, kuri yra susijusi su ligoninių uždarumu mažesniuose miestuose, kita – savanorių ir darbuotojų entuziazmas ir šalia lydinti nuolatinė perdegimo rizika. Kalbėdama apie plėtrą ir tai, kiek organizacija galės užtikrinti, kad nė vienas vaikas neliktų vienišas priklauso ne tik nuo savanorių, bet ir nuo to, kiek tokią veiklą palaiko pati ligoninė ir jos personalas.

„Mažesniuose miestuose kartais pasitaiko atvejų, jog apie vienišus vaikus taip ir nesužinome. Kartais taip nutinka dėl personalo nesupratimo prie kokių vaikų mus kviesti, kartais, galbūt, dėl kažkokių kitokių priežasčių. . Vis tik, mūsų savanoriai yra tik tam, kad teiktų emocinį palaikymą, jie neturi medicininio išsilavinimo, mes neatliekame ir nepretenduojame į gydytojų ar slaugos personalo darbą Esame vietoje tėvų ar kitų artimųjų, kurių šalia nėra ir tik laikina stotelė vaiko gyvenime, suprantame savo vaidmens ribas“, – sako I. Šuipė.

Paklausta apie tai ar pastebi, jog Lietuvoje keičiasi požiūris į savanorystę, filantropijos kultūrą I. Šuipė teigia, kad tokioje neatlygintoje veikloje vis daugiau žmonių mato prasmę, filantropijos kultūra Lietuvoje taip pat keičiasi į gerą – prie to prisideda ir Kultūros ministerija.

„Pradžioje dar girdėdavome pasipiktinimą, kaip mes galime vaikus vadinti „niekieno“, juk jie yra valstybės, mūsų visų. Dabar tokių klausimų kyla vis mažiau. Juk mūsų toks tikslas ir yra – padaryti, kad tais vaikais būtų pasirūpinta, būtent dėl to, kad jie yra mūsų visų”, – teigia I. Šuipė.

Verslas po 50-ies: kodėl geriausia pradėti dabar?

jonavoszinios.lt — Sun, 01 Jun 2025 13:30:00 +0300

Inovacijų agentūra ketvirtus metus iš eilės kviečia dalyvauti verslumo ugdymo programoje „Startuok nuo 50+“. Ji skirta vyresniems nei 50 metų žmonėms, kurie nori pradėti arba stiprinti jau turimą verslą. Programos dalyviai gaus išskirtinį naudos paketą – ne tik teorines žinias verslo pradžios ar plėtros klausimais, bet ir praktinių patarimų, individualias konsultacijas ir galimybę užmegzti svarbius verslo kontaktus.

„Vyresnio amžiaus žmonės turi daug profesinės patirties, tačiau kliūtimi pradėti savo verslą dažnai tampa nepasitikėjimas ir žinių trūkumas. Mūsų tyrimai rodo, kad beveik trims ketvirtadaliams planuojančių verslą žmonių trūksta konsultacijų verslo pradžios ir idėjų klausimais, o daugiau nei 40 proc. pasigenda mokymų apie verslo vystymą. Be tinkamo palaikymo iš tiesų sunku žengti pirmą žingsnį“, – teigia Indrė Gendroliūtė-Gerulienė, Inovacijų agentūros Pažangos departamento Regioninės verslo transformacijos skyriaus vadovė.

Prisidėdama prie verslumo skatinimo ir padėdama įveikti tokias kliūtis kaip skaitmeninių įgūdžių stoka, finansiniai iššūkiai ar rizikos baimė, Inovacijų agentūra siūlo praktinę pagalbą ir įrankius – programą „Startuok nuo 50+“. Šiemet ji vyks 6 Lietuvos miestuose: Plungėje, Gargžduose, Tauragėje, Birštone, Ukmergėje ir Utenoje. Bus renkama ir nuotolinė grupė, suteikianti galimybę programoje dalyvauti žmonėms iš visos Lietuvos.

„Tokios programos, skatinančios vyresnio amžiaus žmonių verslumą, aktyvumą darbo rinkoje ir ekonominį savarankiškumą prisideda prie sprendimų, susijusių su demografiniais pokyčiais. Apie tai, kad Lietuva susidurs su „demografiniu šoku“, kuriam reikės atsako įvairiose srityse, įskaitant darbo rinką, pensijas ir sveikatą, kalbama ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2025 m. Ekonomikos apžvalgoje. Senjorų verslumo skatinimas galėtų būti viena iš strategijų, padedančių prisitaikyti prie šių demografinių pokyčių, mažinti socialinę atskirtį ir efektyviau paskirstyti su senėjimu susijusias išlaidas“, – pasakoja I. Gendroliūtė-Gerulienė.

Valstybės dėmesys sidabrinei ekonomikai

„Pasaulyje matome tendenciją, kad sėkmingiausių verslų įkūrėjų amžiaus vidurkis yra apie 40 metų. Reed Hastings, žinomos platformos „Netflix“ įkūrėjas, pradėjo plėsti šią kompaniją būdamas beveik 50-ties. Nenuostabu, nes šiame amžiuje žmonės turi sukaupę pakankamai gyvenimiškos ir profesinės patirties, jų gyvenimo sąlygos stabilesnės, vaikai – savarankiški”, – sako dr. Silva Lengvinienė, Ekonomikos ir inovacijų ministro patarėja, kuruojanti sidabrinės ekonomikos sritį.

S. Lengvinienės teigimu, būtent šiame amžiuje žmonės pradeda ieškoti galimybių persikvalifikuoti, dirbti sau palankesnėmis sąlygomis, išnaudoti savo sukauptą darbo patirtį, tuo pačiu šis amžiaus tarpsnis atveria daugiau galimybių skirti laiko ir energijos savo idėjoms, o programa „Startuok 50+“ sukurta būtent tam, kad padėtų šias idėjas paversti realybe.

Jos teigimu, savarankiškas verslas ne tik užtikrina papildomas pajamas, bet ir skatina bendruomeniškumą bei suteikia daugiau galimybių išlikti socialiai aktyviems. Bendra veikla, idėjų dalijimasis ir bendraminčių palaikymas padeda ne tik plėtoti verslą, bet ir kurti tvirtus ryšius su aplinkiniais. Tereikia pasinaudoti teikiamomis galimybėmis ir drąsiai žengti pirmąjį žingsnį.

Tyrimai rodo, kad vyresni žmonės dažniau nei jaunimas dirba savarankiškai – individualią veiklą vykdo 18 proc. šios amžiaus grupės žmonių. Jie taip pat dažniau įdarbina kitus – 33 proc. savarankiškai dirbančių vyresnio amžiaus žmonių kuria darbo vietas, palyginti su 29 proc. visų ES savarankiškai dirbančių žmonių.

„Tai rodo, kad vyresnių žmonių verslai turi didelę ekonominę reikšmę. Jie ne tik užtikrina pajamas sau, bet ir prisideda prie darbo vietų kūrimo, stiprina regionų ekonomiką. Lietuva turi neišnaudotą potencialą šiame sektoriuje“, – pabrėžia I. Gendroliūtė-Gerulienė.

Sidabrinė ekonomika Europoje kasmet auga 5 proc. ir 2025 m. pasieks 5,7 trilijono eurų.

Atgaivino seną svajonę

Kone 70 proc. vyresnių žmonių Lietuvoje nedalyvauja bendruomeninėse veiklose, tai prisideda prie to, kad vyresni žmonės nemato galimybių per bendruomenes atrasti verslo partnerių ar reklamuoti savo veiklą. Praėjusių metų „Startuok nuo 50+“ programos dalyvis Rimantas Varanauskas savo pavyzdžiu rodo, kad situaciją galima keisti iš esmės.

Programos metu jis atgaivino seniai brandintą idėją – platformą „Vyresnių žmonių Idėjos, Iniciatyvos, Inovacijos“. Per paskutinį programos susitikimą jis pasidalijo šiuo sumanymu su kitais dalyviais ir netrukus sulaukė skambučio iš Klaipėdos – kita programos dalyvė pasiūlė bendradarbiauti.

„Ši idėja išties įdomi, gal pabandom aptarti bendradarbiavimo galimybes?“ – skambėjo netikėtas pasiūlymas. Taip gimė „Eightworking“ – tarptautinių komandų tinklas, skirtas aktyviems žmonėms, norintiems kurti, dalintis idėjomis ir įsitraukti į inovatyvias veiklas. Didžiausiomis „Startuok nuo 50+“ programos vertybėmis laikau suteiktą judėjimo impulsą ir programos dalyvius bei lektorius, su kuriais teko susitikti šiame kelyje“, – sako buvęs programos dalyvis.

Pasak R. Varanausko, daugelis vyresnių žmonių verslą vis dar supranta kaip varginantį darbą, o ne kaip malonų gyvenimo iššūkį atrasti įtraukiančias idėjas, tam galima pasitelkti bendraminčius ir dirbtinį intelektą, bei papildyti savo gyvenimą naudinga, džiaugsminga ir pajamas generuojančia veikla.

„Svarbiausia – suvokti, kad kiekvienas amžiaus tarpsnis savęs keitimui ir naujam startui yra tinkamas, tereikia šiek tiek drąsos“ – teigia jis.

Rimanto istorija – įrodymas, kad naujos idėjos gali gimti bet kuriame gyvenimo etape, o tinkama aplinka ir palaikymas gali padėti jas paversti realybe. Norintieji tokią realybę sukurti tai gali įgyvendinti programoje „Startuok nuo 50+“.

Registracija į programą: https://tinyurl.com/2s3vy7ea

Plačiau apie „Startuok nuo 50+“ programą: https://tinyurl.com/yc4aztha

Inovacijų agentūros inf.

Seksualinis priekabiavimas darbe – kodėl moterys linkusios nutylėti?

jonavoszinios.lt — Wed, 28 May 2025 14:00:00 +0300

Apklausos rodo, kad kas penkta moteris Lietuvoje yra patyrusi seksualinį priekabiavimą darbe. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė Renata Vanagėlienė sako, kad apie daugelį tokių atvejų niekas nesužino, nes moterys baiminasi neigiamos koleg(i)ų, vadov(i)ų reakcijos. Tarnyboje sulaukiama daug moterų kreipimųsi, bet oficialių skundų – vienetai. Ekspertė primena, kad dėl seksualinio priekabiavimo darbe atsakomybė pirmiausiai tenka darbdaviams, kurie turėtų pasirūpinti saugia aplinka ir veiksminga prevencija.

2024 metų Europos lyčių lygybės instituto, Pagrindinių teisių agentūros ir Eurostat duomenimis, 19 proc. moterų Lietuvoje bent kartą yra patyrusios seksualinį priekabiavimą darbe. „Problemos mastas atsispindi ir Tarnybos veikloje, tačiau skundais tokie atvejai pavirsta itin retai. Nors seksualinį priekabiavimą darbe patiria ir vyrai, absoliuti dauguma dėl to besikreipiančiųjų – moterys. Jos mums skambina norėdamos pasikonsultuoti, o paskatintos teikti skundą atsako, kad baiminasi dėl savo darbo vietos ir bendradarbių vertinimų. Dalis jų nusprendžia problemos neviešinti, kitos pasirenka išeiti iš darbo“, – teigia R. Vanagėlienė. Teisininkė primena, kad seksualinis priekabiavimas – tai ne asmeninė jį patyrusio žmogaus problema. „Visų pirma tai yra darbdavių pareiga – užtikrinti saugias darbo sąlygas, kuriomis nepasireikštų joks priekabiavimas“, – pabrėžia ji.

Nuo priekabiavimo saugo ne vienas įstatymas

Seksualiniu priekabiavimu laikomas nepageidaujamas ir užgaulus seksualinio pobūdžio elgesys, kuriuo sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka. Jis gali būti išreiškiamas žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu. Tai yra viena iš diskriminacijos formų.

Pagal Darbo kodeksą, būtent darbdaviui (-ei) nustatyta pareiga imtis priemonių, kad darbuotoja(s) darbo vietoje nepatirtų jokio priekabiavimo ar diskriminacijos. Panašias darbdavių pareigas įtvirtina ir Lygių galimybių bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymai.

„Vienos stebuklingos priemonės, kuri apsaugotų nuo seksualinio priekabiavimo darbe apraiškų, deja, nėra. Patvirtintos priekabiavimo tvarkos gali būti puikios ir išsamios, bet jei darbuotojai ir darbuotojos su jomis tinkamai nesupažindinami, savaime jos neveiks“, – pastebi lygių galimybių integravimo ekspertas Mažvydas Karalius.

Anot jo, tinkamai prevencijai svarbus ir tęstinumas – būtina laikas nuo laiko organizuoti mokymus, seminarus, grįžti prie seksualinio priekabiavimo nepriimtinumo temos.

„Ypatingą dėmesį reikėtų skirti tam, kad darbovietėje būtų saugus būdas pranešti apie priekabiavimą. Juk dalis darbuotojų niekam nepraneša būtent dėl to, kad neužtikrinama galimybė to padaryti saugiai, jautriems duomenims nepasklindant po visą darbovietę“, – apie seksualinio priekabiavimo prevenciją darbovietėje kalba M. Karalius.

Mažvydas Karalius, M. Morkevičiaus nuotr.

Yra daug būdų laiku pastebėti priekabiavimą

Tarnyboje gavus skundą apie žmogaus patirtą seksualinį priekabiavimą darbe, pirmiausia kreipiamasi į darbdavį (-ę) ir prašoma pateikti informaciją apie tai, kaip darbovietėje užtikrinama seksualinio priekabiavimo prevencija ir kokių veiksmų imtasi konkrečiu atveju.

„Yra daug būdų, kaip galima laiku pastebėti seksualinio priekabiavimo darbe apraiškas ir užkirsti joms kelią nelaukiant jį patyrusių darbuotojų skundų. Pavyzdžiui, rizikas gali indikuoti kokybiškai ir reguliariai atliekamas psichosocialinių rizikų darbovietėje vertinimas, anoniminės darbuotojų apklausos, asmeniniai darbuotojų pokalbiai su vadovėmis ir vadovais. Žinoma, svarbu, kad gaunami rezultatai ne gąsdintų, bet paskatintų veikti ir užkirsti kelią seksualiniam priekabiavimui darbe“, – apie būdus pastebėti galimas rizikas pasakoja Tarnybos ekspertė R. Vanagėlienė.

Ekspertė pastebi, jog labai svarbu, kad darbovietėje veiktų ir darbuotojoms (-ams) būtų žinomas saugus kanalas pranešti apie patirtą nepageidaujamą elgesį, kad darbuotojai būtų skatinami reaguoti į menkiausius įtarimus, o darbo aplinkoje nebūtų toleruojami nepagarbūs juokeliai, stereotipinė kalba ir pan.

Ką daryti, jei darbe patyrėte seksualinį priekabiavimą?

Anot R. Vanagėlienės, susidūrus su seksualiniu priekabiavimu reikėtų aiškiai priekabiautojui pasakyti, kad toks elgesys yra nepriimtinas. Lygiagrečiai svarbu rinkti įrodymus: išsaugoti žinutes, laiškus, skambučių įrašus ir pan. Jei priekabiavimas vyko bendradarbių akivaizdoje – aptarkite tai ir paprašykite jų prireikus paliudyti.

Apie tai, kad patyrėte seksualinį priekabiavimą, pirmiausia praneškite darbdaviui (-ei) tokia tvarka, kokia numatyta darbovietėje. Jeigu priekabiauja vadovas arba vadovė, apie elgesį būtina pranešti atsakingoms institucijoms. Pavyzdžiui, jei priekabiauja mokyklos direktorius, apie jo elgesį praneškite savivaldybės administracijai.

Renata Vanagėlienė. M. Ambrazo nuotr.

„Jei po šių žingsnių nesulaukiate pagalbos, kviečiame kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Konstitucinio Teismo aiškinimu, tiriant seksualinio priekabiavimo atvejus svarbiausia tai, kaip jautėsi ir šį elgesį suvokė pats jį patyręs žmogus. Net jei priekabiautojas galbūt neturėjo tikslo priekabiauti. Taip pat svarbu paminėti, kad Tarnyboje tiriant skundą, įrodyti, kad nebuvo priekabiauta, turi tokiu elgesiu skundžiamas asmuo“, – pabrėžia Tarnybos teisės ekspertė R. Vanagėlienė.

Pateikiant skundą svarbu kartu pridėti visą medžiagą, kuri gali būti naudinga: surinktus įrodymus, nurodyti liudytojus ir, jei įmanoma, pateikti jų pasakojimus, pristatyti informaciją apie darbovietės atliktus veiksmus. „Gavę duomenų, kurių pakanka įtarti, kad seksualinis priekabiavimas vyko, galime iš karto pradėti tyrimą. Gautą medžiagą dėliojame į bendrą paveikslą, vertiname surinktų duomenų visumą – pareiškėjų ir liudytojų pasakojimus, jų nuoseklumą, surinktus įrodymus, apskųstųjų ir darboviečių pozicijas, jeigu reikia, prašome pateikti papildomus duomenis“, – apie skundų dėl seksualinio priekabiavimo tyrimus pasakoja Tarnybos ekspertė.

Daugiau informacijos apie seksualinį priekabiavimą, taip pat aiškinamąjį filmuką galima rasti paspaudus šią nuorodą.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

Dirbtinis intelektas teisėje – ne tik galimybės, bet ir grėsmės

jonavoszinios.lt — Tue, 27 May 2025 10:21:17 +0300

Dirbtinis intelektas (DI) vis sparčiau skverbiasi į įvairias verslo ir viešojo sektoriaus sritis, ne išimtis ir teisė. Nuo sutarčių analizės iki teismo sprendimų prognozavimo – DI įrankiai žada didesnį efektyvumą, greitį ir mažesnes klaidų rizikas. Tačiau šie pažadai kartu kelia ir rimtų klausimų: ar galima DI sprendimais pasitikėti tiek pat, kiek žmogaus? Ką reiškia teisinė atsakomybė, kai sprendimą lemia algoritmas, o ne teisės specialistas? Plačiau ne tik apie DI teikiamas galimybes teisinėje praktikoje, bet ir apie rizikas, kurios neturėtų būti nuvertintos, – šiame straipsnyje.

Dirbtinis intelektas ir verslo teisė: nauji įrankiai – nauji klausimai

DI technologijos vis dažniau pasitelkiamos teisiniame darbe, ypač dokumentų analizėje, sutarčių peržiūroje ar ginčų sprendimų prognozavime. Verslo teisėje tai padeda sutaupyti laiko ir sumažinti klaidų tikimybę, atliekant pasikartojančias užduotis, tokias kaip dokumentų analizė ar sutarčių peržiūra. Tačiau kartu didėja ir poreikis specialistų, kurie gebėtų kritiškai vertinti DI siūlomus rezultatus.

Teisininkų praktika keičiasi, todėl įmonės, norinčios integruoti DI sprendimus, turėtų dirbti su ekspertais, kurie ne tik išmano technologijas, bet ir geba įvertinti jų teisines pasekmes. Tokią kompetenciją gali užtikrinti tik patikima advokatų kontora verslui, turinti žinių tiek verslo teisėje, tiek duomenų apsaugos ir sutarčių srityse.

Kokias rizikas kelia DI taikymas teisinėje sistemoje?

Didžiausias pavojus – per didelis pasitikėjimas algoritmų objektyvumu. Nors DI veikia remdamasis dideliais duomenų kiekiais, tai nereiškia, kad jo sprendimai visada yra nešališki ar teisingi. Priešingai – algoritmuose gali būti užprogramuotas sisteminis šališkumas, atsiradęs iš mokymosi duomenų, o tai gali lemti diskriminacinius ar neteisingus sprendimus.

Kita rizika – atsakomybės ribos. Kas atsako, jei DI sprendimas pakenkia kliento interesams? Ar tai bus paslaugą teikianti technologijų įmonė, ar ją pasitelkęs asmuo? Šie klausimai gali sukelti teisinius ginčus ir precedento neturinčias situacijas.

Taip pat būtina atsižvelgti į duomenų apsaugą – teisės sektoriuje tvarkomi itin jautrūs duomenys, todėl bet kokia technologija turi būti atidžiai įvertinta pagal BDAR reikalavimus.

Kaip teisininkams išlikti aktualiems DI eroje?

DI nesunaikina teisininko vaidmens – jis jį transformuoja. Teisininkai turi tapti ne tik taisyklių aiškintojais, bet ir DI vertintojais, gebančiais suprasti technologijų prigimtį bei pasekmes. Naujasis profesionalo vaidmuo – tai gebėjimas sujungti teisės principus su technologiniu supratimu.

Tiek teisinių paslaugų teikėjai, tiek klientai turės prisitaikyti prie naujos realybės, kurioje DI taps įprastu įrankiu, bet ne nepajudinama autoriteto figūra.

Teisė – tai ne tik taisyklės, bet ir vertybės, atsakomybė bei žmogiškas sprendimas. Todėl verta susimąstyti: ar visus sprendimus galime perleisti algoritmui, kuris neturi sąžinės, empatijos ar moralės kompaso? Galbūt DI gali būti puikus pagalbininkas, bet teisingumo vykdymas turėtų likti žmogaus rankose.

Andrijus Matiucha apie skaitmeninius pokyčius: kaip „Favbet Tech“ diegia dirbtinį intelektą, kuris keičia pramogų industriją — ir ne tik ją

jonavoszinios.lt — Mon, 26 May 2025 22:05:03 +0300

„Favbet Tech“ prasidėjo iGaming srityje, tačiau šiandien įmonė gerokai išplėtė savo veiklos ribas. Tai jau visavertis MTEP centras, kurio pagrindinis biuras yra Ukrainoje ir kuris specializuojasi didžiųjų duomenų, personalizacijos, dirbtinio intelekto ir kibernetinio saugumo srityse.

Įmonė priklauso FAVBET grupei, kurią įkūrė Ukrainos verslininkas Andrijus Matiucha. Šiame straipsnyje jis pasakoja, kaip „Favbet Tech“ kuria technologijas šiuolaikinėms didelio apkrovimo platformoms.

Infrastruktūra, atlaikanti apkrovas

„Favbet Tech“ platformos kasdien apdoroja milijonus operacijų, todėl sistemos stabilumas — pagrindinis prioritetas. Kintančių rinkų ir reguliacinių reikalavimų sąlygomis įmonė sukūrė architektūrą, gebančią prisitaikyti prie bet kokio scenarijaus.

„Dirbame nuolatinio srauto sąlygomis, todėl technologijos turi užtikrinti nenutrūkstamą sistemos veikimą“, — aiškina Andrijus Matiucha.

Architektūra paremta įvykių pagrindu: kiekvienas naudotojo veiksmas nedelsiant užfiksuojamas ir apdorojamas, todėl platforma gali realiuoju laiku keisti turinį, prognozuoti naudotojo elgseną ir teikti suasmenintas rekomendacijas.

DI personalizacijai ir analitikai

Pasak Andrijaus Matiuchos, dirbtinis intelektas „Favbet Tech“ nėra mada, o įrankis, kuris yra giliai integruotas į verslo procesus. Jo algoritmai analizuoja naudotojo elgesį, aktyvumą, pomėgius ir sąveikos istoriją, kad parodytų aktualiausią turinį.

Tuo pat metu DI naudojamas ir backend‘e — prognozuoti naudotojo gyvavimo ciklą (LTV), nustatyti galimą nutraukimo riziką, analizuoti kampanijų efektyvumą.

„DI nepakeičia žmonių, bet leidžia priimti tikslesnius sprendimus ir dirbti greičiau“, — pabrėžia Matiucha. Didelis dėmesys skiriamas duomenų kokybei: nuo jų struktūros priklauso visų modelių veiksmingumas.

Andrijus Matiucha: „Mūsų prioritetai — personalizacija, saugumas, žaidybinimas“

„Favbet Tech“ sistemingai investuoja į technologijas, kurios lems būsimą naudotojo patirtį. Pasak Andrijaus Matiuchos, įmonė koncentruojasi į keturias pagrindines kryptis:

Personalizacija. Kiekvienas naudotojas turi unikalią patirtį. Platforma prisitaiko prie jo veiksmų, skonio ir istorijos: sąsaja, pasiūlymai, pranešimai, siuntimo laikas — viskas pritaikoma individualiai.
Žaidybinimas. Žaidimo elementai integruoti į platformą ne tik pramogai, bet ir siekiant išlaikyti susidomėjimą. Misijos, apdovanojimai, progreso juostos, vidinė valiuta skatina pakartotinį įsitraukimą.
Kibernetinis saugumas. Saugumas — tai naudotojo patirties dalis. „Favbet Tech“ taiko apsaugą kiekviename lygyje — nuo autorizacijos iki sandorių. DI modeliai aptinka anomalijas, automatizuoja patikras ir saugo duomenis.
Dirbtinis intelektas. DI sujungia visas kryptis, užtikrindamas lanksčią naujų sprendimų integraciją. Platforma mokosi prognozuoti naudotojo poreikius dar prieš jam juos išsakant.

Bendruomenės palaikymas ir DI plėtra Ukrainoje

„Favbet Tech“ aktyviai dalijasi savo patirtimi su technologijų bendruomene, dirba su atvirojo kodo sprendimais, dalyvauja renginiuose ir remia švietimo iniciatyvas.

2025 metais įmonė tapo AI komiteto Ukrainos IT asociacijoje bendraįkūrėja. „Favbet Tech“ prisideda prie etinių standartų kūrimo, teikia ekspertines žinias dėl DI diegimo įvairiose srityse ir skatina atsakingo technologijų naudojimo idėją.

Andrijus Matiucha pabrėžia: „Technologijų plėtra — mūsų atsakomybė. Mes ne tik kuriame produktus — mes kuriame skaitmeninės ateities ekosistemą.“

DI kūrime: įrankiai inžinieriams

Vienas iš vidinių įmonės projektų — AI Code Assistant. Tai įrankis programuotojams, veikiantis saugioje aplinkoje be ryšio su išoriniais LLM servisais. Jis padeda analizuoti architektūrą, aptikti logines klaidas, spartinti kodo peržiūras.

Šis požiūris — bendros vidinių procesų intelektualizavimo strategijos dalis. „Favbet Tech“ DI taikomas ne tik frontende, bet ir komandų darbe, efektyvumo analizėje, sąnaudų optimizavime.

Pasak Matiuchos, įmonė renkasi apgalvotą taktiką: neskubėti diegti hibridinių ar generatyvinių modelių į kritinius procesus, kad nebūtų keliama grėsmė stabilumui ir saugumui.

Andrijus Matiucha ir „Favbet Tech“: nuo iGaming — į ateitį

Nepaisant technologinės transformacijos, iGaming išlieka svarbia „Favbet Tech“ ekosistemos dalimi. Tačiau įmonė aktyviai plėtoja kryptis, kurios gali būti išplėstos į gretimas sritis — nuo fintech iki švietimo.

Kaip teigia Andrijus Matiucha, „Favbet Tech“ jam — ne tik sėkminga technologijų įmonė. Tai pavyzdys, kaip Ukrainos inžinieriai kuria pasaulinio lygio produktus, galinčius nulemti skaitmeninių paslaugų ateitį.

Naujos priklausomybės: pirmas žingsnis – pripažinti, kad problema egzistuoja

jonavoszinios.lt — Fri, 23 May 2025 16:00:00 +0300

Kalbant apie priklausomybes, pirmiausia į galvą ateina alkoholis, tabakas arba lošimas, tačiau, pasak specialistų, galima tapti priklausomam nuo bet kokios veiklos, besibaigiančios palengvėjimu ar malonumu.

„Priklausomybės mechanizmas veikia taip, kad pirmiausia patiriame kokį nors diskomfortą, o po to – staigų palengvėjimą. Nesvarbu, kas jį sukelia – cheminė medžiaga, mūsų sprendimas ar tiesiog sėkmė, kaip, pavyzdžiui, lošiant. Noras tai pakartoti tampa labai stiprus, todėl formuojasi stiprus neurologinis pagrindas vėl norėti tokio pat elgesio“, – kalba psichologė, „Šaukštas proto“ įkūrėja Monika Kuzminskaitė.

Jos teigimu, priklausomybės pagrindu gali tapti bet kas, kas sukelia palengvėjimą, jeigu tai naudojame per daug, per dažnai, netinkamai, neatsižvelgdami į aplinkybes ir rezultatus.

„Gali atsirasti priklausomybė nuo maisto, priklausomybė nuo bet kokių žaidimų, ne tik kompiuterinių. Egzistuoja priklausomybė nuo darbo, dėl kurios galima stipriai persidirbti, pervargti. Ir, žinoma, priklausomybė nuo socialinių tinklų, arba nuo teigiamo įvertinimo bei problemų perkėlimo kitiems žmonėms“, – pažymi psichologė.

Mokestis už naršymą internete?

Įvertinti naujųjų priklausomybių žalą nėra paprasta. Pavyzdžiui, alkoholio priklausomybės žala apskaičiuojama pagal susirgimų tam tikromis ligomis skaičių, tuo tarpu priklausomybės nuo socialinių tinklų žala kiekvienam žmogui – vis kitokia.

„Negalime pamatuoti, ką kiekvienam žmogui reiškia 5 valandos, kurių jis neskiria knygų skaitymui, sportui, miegui, vaikams“, – sako M. Kuzminskaitė.

Alkoholio ar tabako pramonę valstybės stengiasi reguliuoti akcizo mokesčiais. Už naujųjų priklausomybių, tokių kaip socialiniai tinklai ar maistas, taip pat stovi galingos industrijos, tačiau psichologė yra skeptiška. Jos teigimu, mokesčiais priklausomybių kontroliuoti neįmanoma ne todėl, kad neįmanoma gauti akcizo mokesčio sąskaitos už ilgesnį naršymą internete.

„Kovojant su bet kokia priklausomybe, bausmė produktyvi tik tada, kai ji įvyksta akimirksniu. Jeigu norime keisti elgesį, reakcija į veiksmą turi būti momentinė, be laiko tarpo. Tuomet prisiminimas būna stiprus, o elgesio pokyčio tikimybė – žymiai didesnė.

Jeigu už neteisingą parkavimą mane nubaus po metų, tai manęs nesudrausmins. Sąskaitos, kurios ateis stipriai per vėlai, nebeturi poveikio. Jos kelia bendrą nepasitenkinimą, bet nesuveikia kaip elgesio keitimo priemonė“, – teigia M. Kuzminskaitė.

Priklausomybės naujos – kontrolės principai tie patys

Visos priklausomybės, nepriklausomai nuo formos, kontroliuojamos pagal tuos pačius principus. Pirmas žingsnis yra pripažinimas, kad egzistuoja problema, daranti žalą pačiam žmogui arba visuomenei.

„Savisaugos mechanizmai labai ilgai ir patikimai saugos nuo šio pirmo žingsnio ir sakys, kad viskas gerai, kad reikia atsipalaiduoti, užsimiršti, ir bus tvarka. Tuos savisaugos mechanizmus reikia peržengti ir racionaliai, objektyviai sau pripažinti, kad jau yra nebegerai“, – sako M. Kuzminskaitė.

Antras žingsnis yra riboti galimybę naudotis arba pasiekti priklausomybės šaltinį – cheminę medžiagą, situaciją, draugus arba socialinius tinklus.

„Atsiriboti reikia nuo bet ko, kas kelia priklausomybę. Tokio sprendimo pavyzdys yra galimybė uždrausti sau eiti į lošimo namus. Tai barjeras, stabdantis nuo tolesnės priklausomybę keliančios veiklos“, – kalba psichologė.

Pasak jos, vadinamiesiems darboholikams riboti reikia ir savo darbo valandas. „Ne būtinai nuo aštuonių iki penkių, bet būtinai – tik nuo aštuonių iki penkių. Ir po to – atsijungti, nebeturėti ryšio“, – pažymi ji.

M. Kuzminskaitės teigimu, žengiant šiuos žingsnius, reikia būti pasiruošus pakelti diskomfortą. Tam, kad nustotume būti priklausomi, turi įvykti cheminė, fiziologinė arba psichologinė detoksikacija.

„Atėmus išmanųjį telefoną, žmogus gali jausti tokį patį psichologinį diskomfortą kaip ir negavęs taurės vyno. Tačiau pokyčiai būtini. Jei išliks įprotis grįžti namo ir naršyti visą vakarą, niekas nesikeis“, – pažymi ji.

Tekstas parengtas pagal tinklalaidės „Blind spot“ epizodą „Priklausomybės: senos, naujos ir dar neatpažintos“. Šį ir kitus epizodus rasite: https://arturasjonkus.substack.com/podcast

Ornitologai pataria, ką daryti radus paukščio jauniklį

jonavoszinios.lt — Thu, 22 May 2025 14:00:00 +0300

Besitęsiant aktyviam paukščių perėjimo sezonui bei paukščiams rūpinantis jaunikliais, atsiranda ne vienas žmogus, norintis „išgelbėti“ paukščiuką. Kuriais atvejais reikėtų padėti paukščio jaunikliams, o kuriais geriau ne – atsako Lietuvos ornitologų draugijos specialistai.

Svarbiausia taisyklė – jei paukštis atrodo sveikas, palikite jį ten, kur radote

Laisvėje gimęs paukštis turi gyventi laisvėje. Todėl radus paukščio jauniklį svarbu objektyviai įvertinti situaciją. Tuo pačiu svarbu atminti, kad paukščio paėmimas iš gamtos turėtų būti kraštutinė priemonė – dažniausiai jaunikliai nėra palikti likimo valiai.

Jei jauniklis apsiplunksnavęs, juda savarankiškai, bet neskrenda – jis greičiausiai išlipo ar iškrito iš lizdo mokydamasis skristi. Tokiu atveju neimkite jo su savimi – palikite toje pačioje vietoje. Tėvai būna netoliese ir rūpinasi savo jaunikliais. Kai kurių rūšių paukščiai lizdus palieka dar nemokėdami skraidyti – tai natūrali jų raidos dalis.
Jei paukščiukas rastas pavojingoje vietoje – pavyzdžiui, šalia kelio, stovėjimo aikštelėje ar vietoje, kur daug plėšrūnų (katės, šunys), perkelkite jį į artimiausią saugią vietą: tankesnius krūmus, miškelį ar užkelkite ant žemos medžio šakos.
Jei jauniklis dar visai plikas ir beveik nejuda – greičiausiai tai ką tik iškritęs iš lizdo paukštis. Apžiūrėkite aplinką ir, jei įmanoma, įdėkite jį atgal į lizdą, įsitikindami, kad tai tas pats lizdas. Jei lizdas sunaikintas – įrenkite naują, panašų ir kuo arčiau radimo vietos.
Gandrų jaunikliai – ypatingas atvejis. Jie gali atsidurti ant žemės netyčia (dėl audros, nesėkmingo bandymo skristi) arba būti tėvų išmesti (jei serga). Jei gandriukas nesužeistas – pabandykite jį įkelti atgal į lizdą. Jei po kiek laiko jis vėl bus ant žemės – tai ženklas, kad reikia kreiptis pagalbos. Kreiptis į LSMU Laukinių gyvūnų globos centrą, tel. nr. +370 605 72837

Ką daryti radus sužeistą paukštį?

Suradus sužeistą paukštį svarbu greitai ir atsakingai reaguoti:

Paukštį nedelsiant nuneškite veterinarui arba kreipkitės į LSMU Laukinių gyvūnų globos centrą, tel. nr. +370 605 72837
Negydykite patys, neduokite maisto ar vandens nepasitarę su specialistu – netinkamas gydymas ar maistas gali dar labiau pakenkti.
Laikykite paukštį šiltai ir ramiai – tam tinka minkštu popieriumi ar audiniu išklota dėžutė, uždengta orui pralaidžia medžiaga.
Venkite triukšmo ir šviesos – ramybė padės paukščiui atsigauti nuo streso.

Sužeisto paukščio globai reikalingos specialios sąlygos, patirtis ir kantrybė. Patikėkite šią užduotį specialistams.

Lietuvos ornitologų draugijos inf.

Palankus metas seną katilą keisti nauju šilumos siurbliu. Pasinaudojus skiriamomis dotacijomis galima sutaupyti net iki 90 proc. šilumos siurblio kainos

jonavoszinios.lt — Thu, 22 May 2025 13:10:28 +0300

Šildymo sistema oras–vanduo yra modernus ir efektyvus šildymo būdas. Gyventojus naudoti šių šilumos siurblių sistemą skatina jų paprastas įrengimas, valdymas ir priežiūra. Šilumos siurblio darbo principas „trys viename“ leidžia šildyti grindis, radiatorius ir tiekti karštą vandenį. Įrangą galima reguliuoti nuotoliu, kas labai patogu dažnai išvykstantiems, skubantiems. Ši šildymo sistema namus šildo pagal nustatytą pastovią temperatūrą, taigi nereikia niekuo rūpintis.

Naujausios kartos šilumos siurbliai pasižymi ypač aukštu energijos efektyvumu ir gali užtikrinti karšto vandens ruošimą net iki +75°C, kas labai tinka net ir tiems, kurie šildosi tik radiatoriais. Taigi, šilumos siurbliai tampa itin efektyvūs ir populiarūs ne tik naujos, bet ir senesnės statybos namuose ar renovuotose patalpose.

Viskuo pasirūpina Ecoenergija.lt komanda

„Daugelis mūsų klientų sako, jog net nepagalvoję, kad šildytis gali būti taip paprasta, – teigia Ecoenergija.lt vadovė Živilė Lapkuvienė. – Jie džiaugiasi, kad vasarą nereikia rūpintis malkomis, valyti kaminų, o šildantis nėra pelenų, malkų ar briketų įkrovų, temperatūrų šuolių, vos keliais mygtukais galima įjungti ir išjungti šildymą ar reguliuoti norimą temperatūrą, nustatyti pastovią šilumą. Ypač džiaugiasi klientai įrangą įsigiję išsimokėtinai, nes moka nedideles įmokas, o naudojasi moderniu šildymu jau kelis sezonus“.

Anot jos, įmonė stengiasi, kad išmanus šildymas būtų prieinamas visiems, tad nuolat derina sąlygas su savo lizingo partneriais, kurie padeda įsigyti prekes geriausiomis išsimokėjimo sąlygomis. Naujas išsimokėjimo būdas leidžia 1000 eurų sumokėti dalimis per 10 mėnesių po 100 eurų be jokio pabrangimo. Klientui nereikia rūpintis, nes Ecoenergija.lt komanda padeda atlikti vertinimą ir lydi klientą viso proceso metu iki pat kompensacijos išmokos gavimo.

„Primename, kad paraiškas kompensacijai gauti gali teikti fiziniai asmenys, norintys keisti katilus, kurie naudoja malkas, granules, durpių ar pjuvenų briketus, gamtines dujas, dyzelinį krosnių kurą, akmens anglį ar kitą taršų kurą, į šilumos siurblius oras–vanduo. Paramą šilumos siurbliams gali gauti nuosavybės teise valdantys gyvenamąjį namą, sodo namą ar gyvenamosios paskirties butą dviejų butų name. Naujas privalumas, kad nėra privaloma atsisakyti savo senojo katilo. Tokiu būdu galima turėti alternatyvų šildymą ir derinti su šildymu oras-vanduo“, – atkreipia dėmesį Ecoenergija.lt vadovė.

Kaip ir kodėl rinktis šilumos siurblius oras-vanduo?

Renkantis šilumos siurblį reikia atkreipti dėmesį į jo savybes, pvz., našumą vertinant tam tikrus rodiklius, kurie rodo, kiek šilumos perduoda įrenginys naudodamas tą patį elektros energijos kiekį.

Norint pasiekti maksimalų šilumos siurblio efektyvumą, svarbi pastato izoliacija – gerai apšiltintas būstas padidins šildymo efektyvumą. Taip pat patartina naudoti išmaniąsias valdymo sistemas, kurios leis tiksliai

reguliuoti temperatūrą. Svarbus ir techninis aptarnavimas – reikalinga periodiškai valyti filtrus ir tikrinti sistemą, geriausiai tai patikėti tik specialistams.

„Verta ir labai svarbu rinktis įmonę, kuri suteikia pilną paslaugų paketą: nuo konsultacijos iki šilumos siurblio montavimo ir dokumentų sutvarkymo bei garantinio ir pogarantinio aptarnavimo“, – priduria Ecoenergija.lt vadovė.“

Kur kreiptis?

„Ilgametė patirtis rodo, kad gyventojams kyla daug klausimų, susijusių su šilumos siurblių oras- vanduo įsigijimu ir paramos įsisavinimu. Todėl norintiems laiku pasiruošti šildymo sezonui jau dabar kviečiame registruotis konsultacijai telefonu +370 670 26903 arba el. paštu ecoenergija.lt@gmail.com, kad gyvos konsultacijos metu individualiai galėtume suteikti patarimų pasirenkant šilumos siurblį ir padėtume susitvarkyti reikalingus dokumentus kompensacijai gauti“, – pataria „Ecoenergija.lt“ vadovė Živilė Lapkuvienė.

Argentinos didybė ir Patagonijos ledynai: „Travel Planet" maršruto apžvalga

jonavoszinios.lt — Thu, 22 May 2025 11:06:22 +0300

Įsivaizduokite kelionę, kurioje per vos 18 dienų galite patirti visas Argentinos spalvas, skonius ir nuotykius – nuo metropolio šurmulio iki vienos didžiausių pasaulyje druskų dykumų, nuo tango ritmų iki galingų krioklių griausmo, nuo vyno degustacijų iki žygių ledynų apsuptyje. „Travel Planet" siūlomas maršrutas apjungia tai, kas geriausia šioje Pietų Amerikos šalyje. Šiaurėje jūsų laukia aistringas tango, minkščiausi kepsniai ir gaučų tradicijos, o pietuose – atšiauriai graži Patagonija su milžiniškais ledynais ir snieguotomis viršukalnėmis. Ši kelionė su maža grupe iki 12 keliautojų suteikia unikalią galimybę pamatyti dvi Argentinos puses, kurios viena nuo kitos skiriasi labiau nei skirtingos šalys.

Buenos Airės: Europos dvelksmas Pietų Amerikoje

Kelionė prasideda šarmingame Buenos Airių mieste, kurį puošia elegantiška europietiška architektūra, o gyvybės įkvepia jausmingas argentinietiškas charakteris. Lankysitės senajame San Telmo rajone, spalvingoje Kaminito gatvėje (muziejus po atviru dangumi) ir pagrindinėje „Plaza de Mayo" aikštėje, iš kurios balkono garsioji Evita mojavo tūkstančiams gerbėjų. Įspūdį paliks ir garsusis Kolumbo teatras – vienas iš 10 geriausių operos teatrų pasaulyje. Rekoletos kapinės, įtrauktos į gražiausių pasaulio kapinių dešimtuką, užima beveik 6 hektarų plotą ir išsiskiria įmantriomis skulptūromis. Vakare galima pasirinkti profesionalių šokėjų tango šou arba apsilankyti autentiškoje „milongoje" – kavinėje-klube, kur tango šoka vietiniai gyventojai.

Šiaurės Argentina: Spalvų ir kultūrų mozaika

Salta – kolonijinis miestelis Andų kalnų papėdėje – garsėja ne tik architektūra ir folklorine muzika, bet ir, anot argentiniečių, skaniausiomis šalyje „empanadas" (tradiciniais pyragėliais). Būtent šiaurinėje Argentinoje išlikusi didžiausia senųjų gyventojų indėniškos kilmės bendruomenė, tad čia galima įsigyti autentiškų suvenyrų. Keliaujant kaktusais apaugusiu Kalčiakės slėniu į Kafajatę, aplankysite kaimelius, kur kaktusai „cardones" siekia net 10 metrų aukštį. Šie kaktusai auga vos po 1-5 cm per metus, tad skaičiuoja ne vieną gyvavimo šimtmetį. Kafajatėje lankomi vynuogynai, garsėjantys torrontes vynuogėmis, iš kurių gaminamas aromatingas baltasis vynas. Ornokalio kalnų grandinė, nusidažiusi net 14 skirtingų spalvų, ir Salinas Grandes – trečia pagal dydį druskos lyguma pasaulyje – užbaigia šio regiono spalvingą mozaiką.

Iguazu: Vandens galia džiunglėse

Iguazu kriokliuose maudysitės vandens pursluose ir stovėsite prie „Velnio gerklės" krašto, kur atrodo, kad srovė tuoj tuoj nusineš jus su savimi. Tai nėra aukščiausi ar didžiausi kriokliai Žemėje, bet neabejotinai vieni įspūdingiausių. Visa krioklių sistema driekiasi apie 2,5-3 km pločiu, ją sudaro 200-300 atskirų krioklių. Aplinkui – tropinė džiunglių augmenija, kurioje galima pamatyti tukanus ir kitus egzotinius paukščius, o žeme šmirinėja vietiniai meškėnai. Lankantis abiejose – Argentinos ir Brazilijos – pusėse, kriokliai atsiskleidžia iš skirtingų, bet vienodai įspūdingų perspektyvų.

Patagonija: Ledynų ir vėjo karalystė

Atšiaurioje Patagonijoje laukia El Čaltenas – miestelis, iš kurio driekiasi takai į nuostabias vietas, įskaitant ežerą Torre ir Fitz Roy kalnų grandinę. Dienos žygiai atveria vaizdus į atšiaurias kalnų viršūnes ir nuo jų slenkančius ledynus. Patagonijos pasididžiavimas – Perito Moreno ledynas, kuris, skirtingai nei dauguma pasaulio ledynų, nemažėja (jei būtume tikslūs, jis atsitraukia, bet tai natūralaus ciklo dalis). Šis 30 km ilgio, 5 km pločio ir 60 m aukščio gamtos stebuklas prikaustys dėmesį savo skilinėjimo garsais ir į ežerą krentančiais ledo gabalais. Galima užsisakyti kopimo ant ledyno turą, plaukti laivu arba aplankyti ledo muziejų, kur sužinosite apie šių žydrų ledynų formavimosi procesus.

Kodėl rinktis šią kelionę?

„Travel Planet" Argentina maršrutas suteikia unikalią galimybę vienos kelionės metu pažinti dvi visiškai skirtingas, bet vienodai žavias Argentinas. Nuo šokančių tango porų Buenos Airėse iki galingų Iguazu krioklių ir sustingusių ledynų upių Patagonijoje – kiekviena diena atneša naujus įspūdžius ir atskleidžia vis kitokį šios nuostabios šalies veidą.

Nuo pirmų žingsnių iki džiugios naujienos: ,,Jonavos vandenų” kelias iki nuotekų tyrimų laboratorijos akreditacijos

jonavoszinios.lt — Wed, 21 May 2025 16:42:00 +0300

Privalomas reikalavimas, tapęs galimybe

Pasak UAB „Jonavos vandenys“ vadovės Jolitos Gumaniukienės, kelionė link akreditacijos prasidėjo nuo „viršaus“ - nustatyto reikalavimo, kuris, nors ir buvo du kartus atidėtas, taps privalomas nuo 2026 metų.

„Nuo tų metų nė viena nuotekų laboratorija neturės teisės imti nuotekų ėminių ir atlikti nuotekų tyrimų, jeigu neturės akreditacijos. Akreditacija pagal ISO standartą teisės aktuose yra nustatyta kaip privalomas dalykas norint tęsti veiklą“, - pabrėžia direktorė.

Nemažai vandentvarkos įmonių Lietuvoje nusprendė neakredituoti savo laboratorijų, atsižvelgiant į sudėtingą ir ilgą procesą.

„Mums jis truko ilgiau nei metus. Reikėjo paruošti naujus dokumentų rinkinius, įdiegti kontrolės sistemą, atlikti daugybę mėginių ir bandymų. Buvo tikrinama darbuotojų kvalifikacija tiek imant ėminius, tiek atliekant tyrimus. Tai labai panašu į egzaminus, kur gaunami nežinomos koncentracijos mėginiai, ir darbuotojai turi patys nustatyti taršos tipą ir koncentraciją, o rezultatai siunčiami patvirtinimui“, - pasakoja J. Gumaniukienė.

Akreditacija – finansinė nauda ir paslaugų plėtra

Nepaisant proceso sudėtingumo, „Jonavos vandenys“ vadovė pabrėžia, kad sprendimas akredituotis buvo teisingas.

„Kolegos susiduria su sunkumais perkant nuotekų tyrimo paslaugas kitose laboratorijose. Nors su pačiomis laboratorijomis problemų mažiau, didžiausias iššūkis - ėminių paėmimas, kuriam taip pat reikalingi akredituoti darbuotojai. Tokių paslaugų kaina rinkoje siekia iki 70 eurų už ėminį“, - atskleidžia J. Gumaniukienė.

Įmonė paruošė penkis ėminių ėmėjus ir, nors kol kas jų etatai nedideli, tikisi užimti didesnę rinkos dalį.

„Tikimės, kad šių paslaugų prireiks ir regiono kolegoms, ir kitoms pramonės įmonėms, kurios privalomai vykdo savo nuotekų monitoringą“, - teigia vadovė.

Šiuo metu laboratorija akredituota baziniams teršalams (skendinčiosios medžiagos, biocheminis deguonies suvartojimas, azotas, fosforas (viso 13 parametrų)), tačiau ateityje planuojama plėsti galimybes ir į specifinių teršalų, tokių kaip mikroplastikas, ftalatai, sunkieji metalai, tyrimus.

Iššūkiai ir komandinis darbas

Laboratorijos skyriaus vadovė Vida Morkūnienė atvirauja apie akreditacijos proceso niuansus.

„Laboratorija dirba jau seniai ir turi leidimą, bet akreditacija reikalavo žengti gilesnį žingsnį. Tai kainavo ir pinigus, ir mokymus, ir daugybę dokumentų ruošimo“, – pasakojimą pradeda V. Morkūnienė.

Kai mėginys pristatomas į laboratoriją

Atvažiuojantys mėginiai reikalauja specializuotų patalpų, kur fiksuojama temperatūra ir drėgmė. Visi įrenginiai ir cheminės medžiagos turi būti patikrinti, kalibruoti ir atitikti griežtus standartus.

Pirmieji žingsniai atliekami Mėginių priėmimo į laboratoriją patalpose. Čia prasideda mėginių registracija, kur jiems suteikiamas numeris.

,,Kad nesupainiotume, identifikacija prasideda nuo mėginio atvykimo į laboratoriją, ir pirmas etapas yra priėmimas ir mėginio patalpinimas. Ir čia prasideda jo kelionė link tyrimo ir rezultato gavimo. Tam turi būti patalpos, kuriose matuojama temperatūra ir drėgmė, ir tai turi būti palaikoma. Tam, aišku, turi būti kondicionieriai, kad atitiktų reikalavimus, nes bet kokios patalpos negali būti.

Toliau mėginys keliauja į laboratoriją. Kad mėginys būtų ištirtas, visa įranga turi būti patikrinta, kalibruota. Turi būti cheminės medžiagos, kurios padės ištirti mėginį. Vėlgi, visos medžiagos turi būti tinkamo galiojimo ir tam tikro grynumo, kas yra būtina. Visus šiuos dalykus tiria ir reikalauja mūsų standartai, kur irgi yra reikalavimai. Mes dirbame pagal nustatytą teisinį reguliavimą – rengiame vidaus normatyvinius dokumentus, apsirašome metodus ir atliekamus tyrimus”, - pasakoja laboratorijos skyriaus vedėja.

Kaip žinoti, kad tyrimas atliktas gerai?

Pasak laboratorijos skyriaus vadovės V. Morkūnienės, ypač svarbi yra kokybės kontrolė.

,,Darbuotojai vykdo savikontrolę, taip pat vykdoma laboratorijos vidinė kontrolė. Gaminame žinomos koncentracijos tirpalus ir tikriname, ar mūsų metodais gauname teisingą rezultatą. Vidinė kontrolė prasideda su X, R, D diagramomis, o paskui metų gale vertiname, ką dar galime geriau padaryti. Tai užkerta kelią blogiems rezultatams”, sako V. Morkūnienė.

Pasak vedėjos V. Morkūnienės, tokia kontrolė itin svarbi.

,,Nė viena laboratorija negaus akreditacijos, jeigu nedalyvaus palyginamuosiuose bandymuose (Proficiency Testing), kuriuos perkame net iš JAV ir Jungtinės Karalystės. Visa tai skamba išties sudėtingai, bet turėdami gerą kolektyvą, kompetentingus darbuotojus ir konsultantų pagalbą, mes pasiekėme šį rezultatą. Akreditavomės 13-ai tyrimų, plius mėginių paėmimas iš paviršinio ir nuotekų vandens. Tai gana plati sritis, ir mes stipriai padirbėjome, kad ją pasiektume“, – džiaugiasi laboratorijos vadovė.

Akreditacijos nauda Jonavos gyventojams

UAB ,,Jonavos vandenys” direktorė Jolita Gumaniukienė pabrėžia, kad akreditacija naudinga ne tik verslui, bet ir Jonavos gyventojams.

„Jie galės pasidaryti nuotekų tyrimus arčiausiai savo namų. Tai ypač aktualu turintiems individualius nuotekų tvarkymo įrenginius, nes jau dabar galioja prievolė gyventojams registruotis Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje ir kartą per metus teikti duomenis apie atliktus nuotekų tyrimus.

Jeigu mes nebūtume akreditavęsi, gyventojams tektų kviestis mėginių ėmėjus iš Kauno ar Vilniaus ir vežti ten daryti tyrimus. Dabar mes galėsime teikti šią paslaugą vietoje: atvažiuoti, paimti mėginį, ištirti ir netgi sukelti rezultatus į informacinę sistemą“, – aiškina J. Gumaniukienė.

Bendrovė, bendradarbiaudama su savivaldybe, jau dalija lankstinukus ir informuoja gyventojus apie naujus individualiai tvarkomų nuotekų reikalavimus ir bendrovės teikiamas paslaugas.

,,Jonavos vandenys” direktorė Jolita Gumaniukienė patikina, kad akreditacija neturės įtakos centralizuotai nuotekas atiduodančių gyventojų mokesčiams už nuotekų tvarkymą.

„Laboratorijos veikla nėra tiesiogiai susijusi su geriamojo vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu. Mums laboratorijos turėjimas yra pigesnė alternatyva, nei mokėti už tyrimus kitoms įmonėms. O komercinės paslaugos, skirtos individualiems vartotojams ir verslo objektams, padengia savo sąnaudas“, – apibendrina J. Gumaniukienė.

Ši akreditacija atveria naujas galimybes „Jonavos vandenims“ tapti regiono lyderiais nuotekų tyrimų srityje, užtikrinant aukštą kokybę ir patogumą tiek verslui, tiek gyventojams.

Unikali galimybė gyventi centriniame Jonavos miesto parke!

jonavoszinios.lt — Tue, 20 May 2025 17:00:00 +0300

Unikali vieta – centrinio parko apsuptyje

„Skvero alėja“ – gyvenamųjų namų kvartalas įsikūręs pačiame Jonavos miesto centriniame parke, Kalnų gatvėje – tai viena žaliausių ir ramiausių miesto vietų. Šis projektas išsiskiria tuo, jog gyventojai gyvens atnaujinto Ramybės skvero teritorijoje – erdvėje, kuri buvo kruopščiai pertvarkyta siekiant sukurti harmoningą aplinką visiems gyvenantiems Jonavoje. Skvere įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, pusiau įgilintas amfiteatras, fontanas ir kitos erdvės miestiečiams.

Architektūra, atliepianti šiuolaikinius poreikius

„Skvero alėja“ projektas pasižymi ne tik modernia architektūra ir aukšta kokybe, bet ir unikalia vieta. Vienas iš šio projekto vystytojų O. Karalius teigia, jog pamatę šią lokaciją Jonavoje iš karto joje įžvelgė potencialą puikiam projektui: „Su partneriai gavę galimybę įsigyti šį sklypą nė minutės nesudvejojome – galimybė gyventi vidury parko miesto centre, Kaune tai prilygtų statyboms vidury ąžuolyno parko, mano nuomone ši lokacija yra vienareikšmiškai geriausia Jonavos mieste”. Projekto vystytojai įkvėpti Kauno miesto plėtros ir naujos architektūros nusprendė sukurti galimybę tokį kvartalą pasiūlyti ir Jonavos miesto gyventojams.

Vienintelis naujas projektas miesto centre

Kalbant apie projekto unikalumą būtina paminėti, jog tai vienintelis naujas gyvenamosios paskirties projektas Jonavos miesto centre. Nors Jonava plečiasi ir atsiranda vystytojų statančių naujas gyvenvietes - visos jos yra toliau nuo miesto centro arba Jonavos rajone, o būtent Skvero alėjos gyventojai gaus unikalią galimybę gyventi pačiame miesto centre gamtos apsuptyje! Gyventojai čia galės mėgautis ramybe, gamta ir tuo pačiu turėti visus miesto patogumus pasiekiamus ranka. Projekto vieta užtikrina patogų susisiekimą su miesto centru, švietimo įstaigomis, prekybos centrais. Įsikūrę čia vos išėję iš namų atsidursite puikiai išvystytame ir prižiūrimame parke, o rytais gerdami kavą terasoje galėsite matyti savo vaikus žaidžiančius parko aikštelėje!

Kokybė ir inovatyvūs sprendiniai

Skvero alėjos projektas pasižymi ne tik aukščiausia kokybe ir A++ standartu, klinkerio fasadu, bet ir inovatyviais sprendimais. Didelės erdvės jausmą namuose sukurs 3-5 metrų lubos, o išmanios spynos su pirštų antspaudais bei durų akutės su vaizdu ir skambučio funkcija užtikrins, jog visuomet matytumėte kas vyksta už Jūsų namų durų. Generalinis projekto rangovas „Genranga“ užtikrina darbų kokybę ir laiku atliktus darbus ,o kaip pats rangos darbus vykdančios įmonės direktorius N. Murauskas teigia “Esu įsitikinęs, kad žmonės, kurie gyvena tokiame mieste kaip Kaunas, atvykę apžiūrėti šio projekto tikrai liks nustebę, kaip skiriasi vertė, apimanti lokaciją ir projekto sprendinius, kurią už tokią sumą gautų didmiestyje, lyginant su Skvero alėjos projektu.“

Ką verta žinoti apie investicinio gyvybės draudimo fondus?

jonavoszinios.lt — Thu, 15 May 2025 12:44:40 +0300

Jaunas, gabus ir jau pavargęs. Ar tai – nauja abiturientų norma?

jonavoszinios.lt — Thu, 15 May 2025 12:00:00 +0300

Paaugliams neretai primetama atsakomybė už švietimo sistemos spragas. Tai didelė našta jautriame gyvenimo tarpsnyje“, – pastebi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Jaunimo psichologinė sveikata kelia nerimą

Praeitų metų Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad trečdalis medicinos studentų patenka į depresijos rizikos zoną. Beveik penktadalis nurodė kada nors gyvenime save žaloję. Tad Vilniaus universitetas stiprina psichologinių konsultacijų galimybes.

„Ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje stebime išaugusių psichologinių konsultacijų poreikį. Viena vertus, sakyčiau, kad tai yra ir šios kartos jaunimo bruožas. Jaunimas tiesiog atviriau kalba apie savo problemas. Psichologinė konsultacija nėra tabu tema. Todėl iš dalies atvirumas visuomenėje skatina psichologinių konsultacijų paslaugų populiarumą. Kita vertus, mes gyvename post-krizinėje kasdienybėje. Visa ši karta išgyveno pandemiją, geopolitinė situacija taip pat sukelia nerimą. Todėl natūralu, kad kiekviena institucija turi ieškoti pagalbos būdų, bandyti suvaldyti jaunimui kylantį nerimą“, – universiteto patirtimis dalinasi Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas.

Anot vaiko teisių gynėjų vadovės I. Skuodienės, stresą prieš lemiamus egzaminus išgyvena ne vienas abiturientas ir šis stresas – visiškai natūralus. Vis dėlto spaudimo ir kartais pernelyg didelių lūkesčių, krentančių ant jaunimo pečių, galima ir išvengti: „Kalbėdami su vaikais, vaiko teisių gynėjai labai dažnai išgirsta, kiek jiems dabar yra daug streso, kokie jiems keliami aukšti reikalavimai, kad jie išgyvena mokytojų, tėvų ir apskritai visuomenės nuolatinį spaudimą, o neretai ir nuvertinimą.“

Tėvų ir visuomenės vaidmuo – esminis

Pagalbininkais vaikui nurimti gali tapti pirmiausia šeima, o anot vaiko teisių gynėjų, iškart su 18-uoju gimtadieniu jaunuoliui poreikis sulaukti pagalbos ir palaikymo iš artimiausių žmonių nesumažėja.

„Tėvai neretai pasidalina patirtimis, kaip augina paauglius. Sako, kad augina laisvą, kūrybingą kartą, suteikia jiems daugiau laisvių patiems priimti sprendimus. Tačiau vis tiek vaikams saugumo labiausiai sukuria aiški disciplina ir aiškios taisyklės. Tai svarbu nuo vaikystės, tačiau ir paskutiniais metais mokykloje tėvai savo vaikui geriausiai gali padėti patardami, kaip susidėlioti savo dienotvarkę, kaip palaikyti miego, sveikos mitybos režimą. Jaunuoliui svarbu susidėlioti ne tik mokslų, bet ir poilsio, laisvalaikio laiką, nepamiršti fizinio aktyvumo“, – pastebi I. Skuodienė.

Tiesa, Vilniaus universiteto rektorius tikina, kad ne ką mažiau svarbus ir bendruomenės vaidmuo. Ypač jau po mokyklos baigimo, kai jaunuolis įstoja į universitetą, kolegiją ar profesinę mokyklą: „Universitetas visų pirma yra bendruomenė. Ir persilaužti, priprasti prie naujos tvarkos, naujų atsakomybių, gal net pasikeitusios gyvenamosios vietos lengviausia tiems, kurie atranda bendraminčių. Vieni prisijungia prie sportinių veiklų, kiti užsiima kūryba, treti – sielovada. Žinoma, atsiranda nemaža dalis studentų, kurie aktyviai užsiima akademine veikla. Nauji žmonės, erdvės, bendraminčiai, kartais ir aplinkos pakeitimas gali tapti tuo nauju įkvėpimo šaltiniu ir nauja motyvacija.“

Kada nuovargis, o kada perdegimas?

Vaiko teisių gynėjai abiturientams primena, kad prašyti pagalbos, o labai pervargus sustoti ir pailsėti – normalu ir ne gėdinga. O tėvams, globėjams I. Skuodienė pataria kasdienybėje rasti laiko tarpusavio ryšio stiprinimui: „Pabendraukite su vaiku, kaip jis jaučiasi, ar nepervargo, kokie iššūkiai jam kasdien kyla. Kartais jaunam žmogui reikia tiesiog būti išgirstam, suprastam. Neskubėkite dalinti patarimų, tiesiog girdėkite vaiką ir leiskite jam jausti palaikymą, norą padėti.“

Signalai, kad paaugliui pagalba reikalinga – tai jaunuolio elgesio pokyčiai. Pavyzdžiui, jeigu paauglys buvo pakankamai aktyvus, gerai mokėsi, lankė būrelius, bet staiga pradėjo izoliuotis, atsirado bendravimo sunkumų, nebenori lankyti būrelių, suprastėjo mokslo rezultatai ar netgi pradėjo praleisti pamokas, pasireiškė miego sutrikimai.

Vienas pagalbos būdų – emocinės paramos linijos, skirtos tiek jaunimui, tiek tėvams – tai gali padėti atrasti naujų įžvalgų dėl esamos situacijos. Ši greita pagalba tinkama tais atvejais, kai reikia išklausymo, pasikalbėjimo apie sunkumus „čia ir dabar“.

Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Tikri dalykai, kuriuos pajunti tik sėdęs už vairo

jonavoszinios.lt — Tue, 13 May 2025 09:30:30 +0300

Kai kurie automobiliai važiuoja. Kiti – plaukia. Kol nepatiri šio skirtumo, atrodo, kad viskas čia tas pats: ratai sukasi, kelias eina po apačia, gal tik garsas ir greitis skiriasi. Bet yra smulkmenų, kurios iš tikrųjų keičia viską – nuo to, kaip jautiesi už vairo, iki to, kaip atsikeli išlipęs po ilgesnės kelionės.

Tai ne apie arklio galias ir ne apie ekranų skaičių. Tai – apie pojūtį, kurį automobilis sukuria. Ir apie tai verta kalbėti garsiai.

Jausmas, kurio nesinori atsisakyti

Jeigu kada esi važiavęs automobiliu su gera pakaba, tikrai pameni, kaip jis sugeria duobes, kaip rieda per nelygumus be garso, be smūgio į stuburą. Ir kai tai tampa įprasta, atsisėdus į kitą mašiną iškart pajunti – kažkas čia ne taip.

Pavyzdžiui, pneumatinė pakaba. Jei niekada nebandei, gali būti sunku įsivaizduoti, ką ji keičia. Bet pabandžius – grįžti prie įprastos važiuoklės jau nebesinori. Ji leidžia automobiliui prisitaikyti prie kelio dangos, amortizuoja nelygumus kitaip, švelniau, tyliau. Kelionė tampa ne tik patogesnė, bet ir tylesnė. Ir nesvarbu, ar važiuoji mieste, ar keliais, kurių asfaltas primena mėnulio paviršių.

Komfortas – ne tik technologija, bet ir kūnas

Dar viena detalė, kuri atrodo smulkmena, bet keičia viską – porankis. Kai jis patogioje vietoje, kai nėra kietas, kai nesilanksto ir nekliba – atrodo, kad ranka pati ant jo gula. Tai ypač svarbu ilgesnėse kelionėse, kai net mažas diskomfortas pradeda erzinti. Iš pradžių – vos vos. Po valandos – jau ima skaudėti pečius ar nugarą. Tokios smulkmenos nėra tik komforto reikalas – jos tiesiogiai veikia ir tavo savijautą, ir dėmesį kelyje.

Ką galima padaryti, jei automobilis „netoks“?

Ne visi važinėja prabangiais modeliais, kurie iš gamyklos išrieda su aukščiausio lygio sprendimais. Bet ir senesni automobiliai gali būti patobulinti. Kartais net nedidelis atnaujinimas gali duoti efektą – galbūt reikia tik naujo porankio ar pakabos elementų, kurie geriau reaguotų į kelio dangą.

Svarbiausia – nežinoti, o pasidomėti. Kartais žmonės važinėja su prastai veikiančia pakaba, nes tiesiog mano, kad „taip ir turi būti“. Bet vos tik sutvarkius arba pagerinus sistemą – skirtumas jaučiamas tą pačią dieną. Tas pats ir su salono elementais – pakeitus apmušalą, paminkštinimą ar net paprastą laikiklį, atrodo, kad mašina tapo visai kita.

Besiformuojantys įpročiai

Kai kuriais dalykais gyvenime pripranti labai greitai. Geras garsas. Tyla. Tiksli vairo reakcija. Patogi rankos padėtis. Ir kai tai tampa norma, nebesinori grįžti prie to, kas buvo prieš tai. Todėl verta ne tik remontuoti, kai kažkas lūžta. Verta pasirūpinti tuo, kas padaro kiekvieną kelionę malonesne – net jeigu ji tęsiasi tik iki darbo ar parduotuvės.

Įdomu tai, kad net patobulinti automobilį šiandien galima patogiai – neišeinant iš namų. Prieš dešimtmetį, norint rasti tinkamą dalį, reikėjo važinėti po parduotuves ar laukti eilėje servise, o dabar – užtenka kelių mygtukų telefone. Nemažai vairuotojų jau suprato, kad autodalys internetu – tai ne tik greitesnis, bet ir protingesnis būdas apsipirkti.

Pasirinkimas dažnai platesnis nei fizinėje parduotuvėje, kainos aiškios, o prekes galima filtruoti pagal modelį, metus ar net važiuoklės kodą. Tai ypač naudinga ieškant salono elementų ar pakabos dalių, kurių specifika priklauso nuo konkretaus automobilio komplektacijos. Ir svarbiausia – tokiu būdu galima išvengti nereikalingų išlaidų už detales, kurios netinka arba neatitinka jūsų poreikių.

Implantologija šiandien: tarp mokslo pažangos ir paciento lūkesčių

jonavoszinios.lt — Tue, 06 May 2025 16:01:57 +0300

Šiuolaikinė odontologija žengia koja kojon su medicinos naujovėmis, o viena iš ryškiausių pastarųjų dešimtmečių inovacijų – dantų implantacija – tapo aukso standartu atkuriant prarastus dantis. Skirtingai nei tradiciniai protezai ar tiltai, implantai integruojami į žandikaulį ir leidžia pasiekti ne tik estetinį, bet ir funkcinį natūralių dantų atitikmenį. Toks gydymo būdas ne tik maksimaliai atkuria kramtymo funkciją, bet ir padeda išvengti žandikaulio kaulo tirpimo (rezorbcijos), išsaugo sveikus gretimus dantis bei užtikrina ilgalaikį komfortą.

Kas nutinka, jei po danties netekimo nieko nedaroma?

Kaulas nyksta. Netekus danties, žandikaulio kaulas toje vietoje negauna apkrovos ir pradeda tirpti (rezorbuotis). Delsiant ilgiau, šie pakitimai gali apsunkinti vėlesnę implantaciją, dažnai prireikia atlikti ir kaulo augmentacijos operaciją - gydymas sunkėja bei, žinoma, išbrangsta
Dantys ima judėti. Gretimi dantys neturi „atramos“, todėl pasislenka, pasvyra, išsikraipo sąkandis. Dažnai tai lemia gretimų bei antagonistinių (kramtymo funkcijoje kartu dalyvaujančių) dantų pažeidimus ar net sąnarių skausmus.
Kramtymo sutrikimai. Net vieno danties netekimas išbalansuoja kramtymą – tai didina krūvį likusiems dantims, skatina jų dilimą, kartais – net lūžius.
Virškinimo problemos. Prastai sukramtomas maistas blogai virškinamas – tai veikia visą virškinimo sistemą.
Psichologinis diskomfortas. Net jei prarastas dantis „nematomas“, daugelis pacientų pradeda vengti šypsotis, kalbėti, juoktis – ima slėpti veidą, užsidaryti.

Šypsena, kuri grįžta ilgam: ką gali dantų implantai?

Dantų implantai – tai pažangus ir ilgalaikis būdas atkurti prarastus dantis. Implantacija – tai chirurginė procedūra, kurios metu į žandikaulio kaulą įsriegiamas titano arba titano lydinio implantas, imituojantis natūralios danties šaknies funkciją. Po oseointegracijos (kai implantas suauga su kaulu), ant jo tvirtinamas protezinis elementas – vainikėlis, tiltas ar viso žandikaulio protezas.

Implantai gali būti taikomi tiek pavienių dantų atstatymui, tiek kelių ar viso dantų lanko atkūrimui. Pavyzdžiui, „All-on-4“ ar „All-on-6“ metodikos leidžia vieno žandikaulio dantis atkurti tik keturiais ar šešiais implantais. Tai ypač aktualu pacientams, netekusiems daugumos ar visų dantų.

Šiuolaikinė implantologija taip pat leidžia taikyti kaulo augmentacijos (kaulo priauginimo) ir sinuso pakėlimo procedūras, kai natūralaus kaulo tūris yra nepakankamas implantui įsriegti. Naudojant 3D kompiuterinę tomografiją (CBCT) ir skaitmeninį gydymo planavimą, procedūros tikslumas bei sėkmės prognozė žymiai padidėja.

Implantacija šiandien – tai greita, saugi ir praktiškai neskausminga procedūra, atliekama naudojant vietinę nejautrą bei modernią įrangą. Klinikoje „Šypsenos oazė“ viskas vyksta vienoje vietoje – nuo konsultacijos iki galutinio rezultato.

Sprendimas bedančiam žandikauliui – All-on-4: šypsena per vieną dieną

„All-on-4“ – tai inovatyvi dantų implantavimo metodika, leidžianti atkurti visą dantų lanką vos keturiais implantais. Du priekiniai implantai sriegami statmenai, o du šoniniai – palinkusiu kampu, kad būtų maksimaliai išnaudotas esamas kaulo tūris ir dažnai išvengta sudėtingų kaulo priauginimo procedūrų. Ant implantų tvirtinamas stabilus, neišimamas dantų protezas, kuris užtikrina natūralią estetiką, gerą kramtymo funkciją ir ilgalaikį komfortą. Ši metodika ypač tinkama pacientams, netekusiems visų dantų viename žandikaulyje, taip pat tiems, kuriems tradicinis protezavimas yra nepatogus ar neefektyvus. „All-on-4“ sprendimas dažnai leidžia pacientui išeiti iš klinikos su laikinais, bet estetiškais ir funkciniais dantimis jau tą pačią dieną.

Ši sistema:
- Tinka net tada, kai žandikaulio kaulo kiekis yra ribotas.
- Leidžia išvengti sudėtingų kaulo priauginimo procedūrų.
- Yra ekonomiškesnė už kiekvieno danties implantavimą atskirai.

-Yra nepalyginamai patogesnis protezavimo būdas pacientui nei išimamos pilnos plokštelės.
- Atkuria kramtymo funkciją ir estetiką vos per kelias valandas.

Klinikoje „Šypsenos oazė“ All-on-4 sistema atliekama su kruopščia diagnostika, planavimu ir naudojant kokybiškas implantų sistemas – įskaitant ir Straumann.

Kodėl dažnai rekomenduojame Straumann implantus?

Mūsų klinikoje dirbame su keliomis patikimomis implantų sistemomis, todėl kiekvienam pacientui galime parinkti tinkamiausią sprendimą pagal individualią situaciją. Tačiau Straumann dažnai rekomenduojame tiems, kurie ieško maksimalaus patikimumo, estetikos ir ilgaamžiškumo.

Tai ypač aktualu, kai svarbi greitesnė kaulo integracija, sudėtingesnės klinikinės situacijos arba kai atkuriamas dantis estetinėje zonoje – Straumann technologijos leidžia pasiekti puikių rezultatų tiek funkcine, tiek estetine prasme.

Aukščiausios klasės titano lydinys Roxolid™ – leidžia naudoti plonesnius implantus ten, kur kaulo mažai, bet išlaikyti maksimalų tvirtumą.
SLActive® paviršius – itin biologiškai aktyvus, skatinantis greitą ir stabilų implanto prigijimą (kartais – perpus greitesnis gijimo laikas).
Mokslinis pagrindas. Straumann remiasi daugiau nei 40 metų tyrimų ir klinikinių rezultatų – tai ne eksperimentas, o saugus, patikrintas sprendimas.
Ilgalaikis rezultatas. Dėl tikslumo, kokybės ir gamybos standartų – mažesnė komplikacijų, uždegimų ar atmetimo rizika.
Šiuolaikiniai Straumann sprendimai leidžia išsaugoti natūralią dantenų formą ir užtikrinti estetinį rezultatą net priekinėje srityje.

Kviečiame konsultacijai

Jeigu netekote vieno ar kelių dantų – nesvarbu, prieš savaitę ar prieš penkerius metus – kviečiame pasikonsultuoti su mūsų specialistais. Įvertinsime Jūsų situaciją, paruošime individualų gydymo planą ir padėsime sugrąžinti tai, kas svarbiausia – pasitikėjimą savimi ir natūralią šypseną.

Odontologijos klinikoje “Šypsenos oazė” kiekvienas pacientas išsamiai konsultuojamas, sudaromas individualus gydymo planas, dažnai pacientą konsultuoja ne vienas gydytojas, o visa čia dirbanti gydytojų komanda - gydytoja odontologė Eglė Simonavičienė, gydytoja odontologė, kuri specializuojasi dantų estetiniame - funkciniame atstatyme Asta Jonaitienė, protezuotojas Nerijus Patamsa bei burnos chirurgas Rokas Aukštakalnis. Visą komandą jungia vienas tikslas - sveika ir graži šypsena, laimingas pacientas bei beskausmis gydymas. Taip pat klinikoje atliekamos skaitmeninės (iki minumumo sumažinama apšvita) dentalinės rentgeno nuotraukos bei ortopantomogramos (panoraminės rentgeno nuotraukos). “Šypsenos oazė” - visos odontologijos paslaugos vienoje vietoje.

📍 Klinika „Šypsenos oazė“ – Kauno g. 40, Jonava
📞 Tel. +37060898424

🌐 www.sypsenosoaze.lt

Vyrų šlapimo nelaikymas. Šiuolaikinis požiūris į vyrų higieną

jonavoszinios.lt — Mon, 05 May 2025 10:51:16 +0300

Kada gali padėti SENI Man įklotai?

SENI Man įklotai skirti vyrams, patiriantiems lengvą ar vidutinio lygio šlapimo nelaikymą. Jie padeda tokiais atvejais:

Po prostatos operacijų – laikinas šlapimo nelaikymas po prostatektomijos ar kitų intervencijų.
Padidėjusi prostata (GPH) – dažnas šlapinimasis, lašėjimas, silpna srovė.
Neurologinės ligos – sutrikusi šlapimo pūslės kontrolė sergant Parkinsono liga, po insulto ir pan.
Fizinio krūvio (streso) nelaikymas – kosint, čiaudint ar sportuojant.
Naktinis nelaikymas – nevalingas šlapimo ištekėjimas miegant.
Lašėjimas po šlapinimosi – pavieniai lašai po apsilankymo tualete.
Amžiniai pokyčiai – natūralus raumenų silpnėjimas ar prostatos pokyčiai.

Patogu dėvėti darbe ar aktyvaus laisvalaikio metu

SENI Man įklotai yra diskretiški, pritaikyti vyrų anatomijai, todėl puikiai tinka dėvėti su įprastais apatiniais. Jų nesimato po drabužiais, jie nesukelia diskomforto net ir ilgai sėdint ar judant. Šie įklotai užtikrina sausumo jausmą, apsaugą nuo nemalonaus kvapo ir odos dirginimo. Net ir nevalingai ištekėjusį šlapimą įklotai greitai sugeria ir neleidžia jam pratekėti, dėl to šiuos įklotus ypač patogu naudoti einant į darbą, susitikimus ar keliaujant – nereikia nerimauti dėl galimų nemalonių situacijų.

Dviejų formų įklotai – kiekvieno poreikiams

SENI Man siūlo net penkių sugėrimo lygių ir dviejų skirtingų formų įklotus, kad kiekvienas vyras rastų sau tinkamiausią variantą:

Gaubto formos įklotai: SENI Man Light Level 1, SENI Man Normal Level 2, SENI Man Extra Level 3 ir SENI Man Extra Plus Level 4. Šio modelio įklotai ypač gerai prisitaiko prie apatinių, gerai priglunda prie kūno, labai greitai sugeria šlapimą ir sulaiko jį įkloto viduje. Tai puikus pasirinkimas aktyviems vyrams, kurie vertina komfortą ir saugumą dienos metu.
Laivelio formos įklotai – SENI Man Super (Level 5). Jie yra platesni, sugeria daugiau, tad tinka esant vidutinio lygio šlapimo nelaikymui. Šis modelis rekomenduojamas tiems, kuriems reikia didesnio sugeriamumo, pavyzdžiui, ilgesnių kelionių ar darbo metu.

Abiejų formų įklotai yra itin švelnūs odai, turi kvapą neutralizuojantį sluoksnį, leidžia odai kvėpuoti, todėl yra patikimi ir labai patogūs.

Svarbiausia, kad SENI Man įklotai padeda vyrams neatsisakyti gyvenimo džiaugsmo – būti aktyviems, dirbti, sportuoti ar keliauti be diskomforto ir gėdos jausmo. Jie suteikia reikiamą apsaugą ir padeda susigrąžinti pasitikėjimą savimi. Šlapimo nelaikymas neturi tapti kliūtimi jūsų gyvenime.

Daugiau informacijos galite sužinoti paskambinę į slaugos konsultacijų centrą SIDABRA, nemokama linija 0 800 00 226 arba https://sidabra.lt/. Konsultuojame įvairiais slaugos klausimais.

Tekstilės gaminių naudojama vis daugiau, surenkama ir perdirbama – per mažai

jonavoszinios.lt — Tue, 29 Apr 2025 16:00:00 +0300

Ataskaitos duomenys rodo, kad 2022 metais vidutinis ES pilietis nupirko 19 kg drabužių, avalynės ir namų apyvokos tekstilės gaminių, tuo tarpu 2019 metų duomenimis - 17 kg,

Pažymima, kad greitosios mados augimą lemia padidėjęs patogus ir greitas apsipirkimas internetu, mažos sintetinės tekstilės gamybos sąnaudos ir ypač mažos tekstilės gaminių kainos.

ES tekstilės gaminių gamybos ir vartojimo keliamas spaudimas aplinkai ir klimatui išlieka didelis. Europos aplinkos agentūros duomenimis iš 12 Europos namų ūkių vartojimo kategorijų, tokių kaip maistas, judumas, būstas, sveikata ir švietimas, tekstilės vartojimas yra vidutiniškai penktoje vietoje pagal poveikį aplinkai ir klimatui. EAA šį poveikį vertino pagal žaliavų naudojimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo, vandens ir žemės naudojimo rodiklius.

Tekstilės gamyba ir vartojimas taip pat prisideda prie kitokio spaudimo aplinkai, įskaitant oro taršą, cheminių medžiagų naudojimą ir taršą, mikroplastiko taršą, atsirandančią gaminant, naudojant ir skalbiant tekstilės gaminius, taip pat spaudimą, atsirandantį tvarkant tekstilės gaminius, kurie galiausiai tampa atliekomis.

2022 m. ES valstybėse narėse susidarė apie 6,94 mln. tonų tekstilės atliekų, t. y. apie 16 kg vienam asmeniui. Nuo 2016 m. bendras susidarančių tekstilės atliekų kiekis išliko palyginti stabilus.

Vidutinis tekstilės atliekų surinkimo ES rodiklis nuo 2016 m. padidėjo 4,3 %, tačiau apskritai šių atliekų vis dar surenkama mažai. 2022 m. 85 % visų namų ūkiuose susidarančių tekstilės atliekų nebuvo surenkamos atskirai ir vietoj to atsidūrė kaip mišrios buitinės atliekos, kurios patekdavo į sąvartynus arba buvo deginamos, o iš jų negalėjo būti pakartotinai panaudotos ar perdirbtos.

Europoje į sąvartynus šalinamų tekstilės atliekų kiekis ir dalis sumažėjo nuo 21 % 2010 m. iki 12 % 2022 m. Deginimui (su energijos panaudojimu ir be jo) siunčiamų tekstilės gaminių kiekis Europoje padidėjo nuo 10 % 2010 m. iki 14 % 2022 m.

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis 2023 ir 2024 m. per metus Lietuvoje susidarė ~50 tūkst. tonų tekstilės atliekų. Iš šio kiekio ~40 tūkst. t (78%) su mišriomis komunalinėmis atliekomis pateko į MBA įrenginius, iš kurių maždaug 90% toliau keliavo į atliekų deginimo įrenginius, o likusi, tikėtina, kaip netinkama deginimui – į sąvartynus.

Mišrių komunalinių atliekų sudėtyje tekstilės dalis per paskutinius penkerius metus beveik nekinta ir vidutiniškai sudaro apie 6-7%. Vis dėl to ši procentinė dalis labai skiriasi tarp savivaldybių ir svyruoja nuo 3 iki 15%. Viena pagrindinių priežasčių - skirtingas tekstilės atliekų surinkimo sistemos išplėtojimas konkrečioje savivaldybėje. Tarkim, Vilniaus mieste, kuriame tekstilės atliekų surinkimo sistema išvystyta (konteineriai tekstilės atliekoms, nemokamas atliekų, įskaitant tekstilės atliekas, išvežimas iš namų ir t.t.), tekstilės atliekos mišriose komunalinėse atliekose tesudaro kiek daugiau nei 3%.

Lietuvoje ~22% tekstilės yra surenkama atskirai. Po išrūšiavimo 88% drabužių ir 32% kitų tekstilės gaminių atliekų keliauja į pakartotinį naudojimą, o likusi dalis – į atliekų deginimo įrenginius (apie 90%) arba sąvartynus (apie 10%).

AAA inf.

Pavasarinis namų tvarkymas: ar verta įsigyti langų valymo prietaisą?

jonavoszinios.lt — Tue, 29 Apr 2025 15:28:18 +0300

Pavasaris – tai ne tik gamtos atgimimo laikotarpis, bet ir puikus metas naujai pradžiai mūsų namuose. Kai vis dažniau pradeda džiuginti pirmieji saulės spinduliai, daugelį iš mūsų aplanko noras susitvarkyti aplinką, išvėdinti kambarius, atsikratyti per žiemą susikaupusių daiktų ir susigrąžinti gaivos bei švaros pojūtį į savo gyvenamąją erdvę. Pavasarinis namų tvarkymas tampa tarsi mažas ritualas, padedantis ne tik fiziškai, bet ir emociškai pasiruošti naujam sezonui. Visgi, tarp visų darbų, vienas dažniausiai keliančių galvos skausmą yra langų valymas. Nors švarūs langai suteikia namams jaukumo, daugiau šviesos ir estetikos, pats jų valymas neretai reikalauja daug pastangų. Laimei, šiuolaikinės technologijos keičia mūsų požiūrį į namų ruošą.

Vis didesnio populiarumo sulaukia išmanūs sprendimai, leidžiantys palengvinti kasdienius darbus. Vienas iš tokių – langų valymo prietaisai. Tai yra inovatyvūs įrankiai, kurie padeda langus valyti greičiau, lengviau ir švariau, bet ar iš tiesų verta investuoti į langų valymo prietaisą pavasarinio tvarkymosi metu? Kuo šie prietaisai skiriasi nuo tradicinių metodų ir kodėl verta apsvarstyti galimybę įsigyti langų valymo prietaisų internetu?

Kodėl langų valymas toks svarbus pavasarį?

Pavasarį, kai dienos tampa ilgesnės, o apsiniaukusių dienų vis mažiau, natūrali šviesa tampa svarbiu veiksniu ne tik namų atmosferai, bet ir mūsų savijautai. Švarūs langai leidžia šviesai laisvai patekti į namus, apšviesdami erdvę ir sukurdami jaukią, pakilią nuotaiką. Priešingai – nešvarūs dulkių ir dėmių nusėti langai užtamsina patalpas, slopina dienos šviesą ir netgi gali neigiamai paveikti nuotaiką.

Žiemos metu kaupiasi nešvarumai

Po žiemos langai dažnai atrodo praradę savo skaidrumą. Tai visai nenuostabu – žiemos metu langai nuolat susiduria su atšiauriomis oro sąlygomis: vėjas, lietus, sniegas, miesto dulkės ir kelio druska palieka pėdsakus ant stiklo. Ant langų nusėda ne tik purvas, bet ir riebalinės dalelės, kurios sunkiai nusivalo naudojant vien tik vandenį ir įprastas šluostes.

Tradiciniai valymo būdai – daug laiko ir pastangų

Nors daugelis vis dar naudoja klasikinius langų valymo būdus – šluostes ir stiklo valiklius – šie metodai dažnai būna ne tik neefektyvūs, bet ir reikalauja nemažai laiko bei jėgų. Ypač tada, kai langai dideli ir visas jų plotas sunkiai pasiekiamas. Būtent tokiais atvejais praverčia langų valymo prietaisas.

Langų valymo prietaisai – praktiškas sprendimas

Elektriniai langų valymo prietaisai naudoja vakuuminę technologiją, kuri iš karto surenka perteklinį skystį, taip išvengiant nepageidaujamų dryžių, kurie neretai lieka valant tradiciniu būdu. Kai kurie modeliai yra automatizuoti ir gali savarankiškai „važiuoti“ stiklo paviršiumi – tai ypač naudinga dideliems ar sunkiai aprėpiamiems langams. Šiuolaikiniai langų valymo prietaisai taip pat gali turėti keičiamus purkštukus, integruotas šluostes ir kitus patogius sprendimus, kurie paverčia valymo procesą itin lengvu.

Kaip išsirinkti tinkamiausią prietaisą?

Rinkoje yra daugybė skirtingų variantų, todėl verta skirti šiek tiek laiko ir atsakingai įvertinti, koks langų valymo prietaisas labiausiai tinka jūsų namams.

Langų dydis ir skaičius namuose

Jeigu namuose yra dideli vitrininiai langai ar stiklinis balkonas, verta investuoti į galingesnį, automatinį ar net robotinį valymo prietaisą, kuris galėtų savarankiškai judėti stiklu ir išvalyti didelį plotą be papildomų pastangų.

Ar langai turi sunkiai pasiekiamų vietų?

Jeigu langai yra aukštai arba jų neįmanoma atidaryti iš vidaus, tokiu atveju gali praversti robotinis langų valytuvas, kuris gali veikti ant vertikalių ir net horizontaliai pasvirusių langų paviršiaus.

Pagalbininkas kiekvienuose namuose

Langų valymo prietaisai šiandien vis rečiau laikomi prabangos preke – jie tampa praktišku ir labai reikalingu pagalbininku kiekvienuose namuose. Augant gyvenimo tempui, vis daugiau žmonių vertina laiką, patogumą ir kokybę, todėl tokie prietaisai – puiki galimybė sutaupyti laiko ir užtikrinti, kad langai būtų iš tiesų švarūs, be dryžių, o jiems nuvalyti nereikėtų didelių pastangų. Taigi, pavasaris – puikus metas keisti senus įpročius ir investuoti į išmaniuosius sprendimus.

Jautriausiose situacijose paauglių tėvams padės atvirumas ir pagarba

jonavoszinios.lt — Mon, 28 Apr 2025 14:00:00 +0300

Vaiko teisių gynėja Ugnė Klingerė atkreipia dėmesį, kad griežtas „ne“ be paaiškinimų gali tik pabloginti situaciją – paauglys gali pradėti slapukauti ar net meluoti. Tad vaiko teisių gynėjai tėvams visuomet pataria kalbėtis atvirai ir tokiu būdu auginti tarpusavio pasitikėjimą. Juk tikslas – parodyti paaugliui, kad tėvų brėžiamos ribos kyla iš rūpesčio, o ne kontrolės. Svarbu, kad paauglys jaustųsi išklausytas ir suprastas.

Sprendimas priklauso nuo šeimos

Kadangi paauglystė – ypatingas laikas, kai formuojasi jaunuolio savarankiškumas, atsakomybė ir gebėjimas nustatyti ribas, tėvams patariama vertinti ne tik vaiko amžių, bet ir jo brandą. Taip pat, kai sprendžiama, leisti nakvoti pas antrąją pusę, ar ne, svarbu įvertinti ir santykių trukmę, pobūdį: „Kalbant apie nakvynę pas antrąją pusę, svarbu aptarti lūkesčius, galimas rizikas, atsakomybes bei įsitikinti, ar aplinka, kurioje bus paauglys, tikrai saugi.“

Anot vaiko teisių gynėjos U. Klingerės, nėra vieno teisingo atsakymo, ar leisti paaugliui nakvoti pas antrąją pusę. Sprendimas turėtų būti pagrįstas šeimos vertybėmis, pasitikėjimu ir nuoširdžiu pokalbiu.

Ieškoti bendro sprendimo – verta visada

Tėvai visuomet atsakingi už savo vaiko gerovę ir saugumą. Tačiau bręsdamas vaikas vis dažniau nori būti nepriklausomas, išsaugoti privatumą. Anot vaiko teisių gynėjų, tai – visiškai normalu. Tačiau svarbu paaugliui paaiškinti, kad su teise į privatumą, nepriklausomybę ateina ir tam tikros atsakomybės. Pokalbis apie šias teises bei su jomis susijusią atsakomybę – puiki proga stiprinti šeimos ryšį.

„Svarbiausia šioje situacijoje tėvams neskubėti drausti arba leisti. Pirmiausia reikia tiesiog išgirsti savo vaiką. Tai yra puiki proga aptarti situaciją, paklausti vaiko apie santykius su antrąją puse, kiek laiko jie trunka, ar jų pačių vaikas tuose santykiuose jaučiasi gerai, jaučiasi saugus. Lygiai taip pat tai yra proga aptarti ir visus kitus klausimus, susijusius su tuo, kad paauglystėje vaikas žengia į savarankiškesnį gyvenimo etapą. Jame yra daugiau laisvės, bet taip pat ir atsakomybių. Ir šitas klausimas yra puiki erdvė tėvams su savo vaiku pasikalbėti, ką reiškia ta atsakomybė“, – tikina vaiko teisių gynėja.

Jei šeimoje nusprendžiama paaugliui nakvoti pas antrąją pusę neleisti, svarbu tai paaiškinti, pagrįsti savo sprendimą. Taip pat, pašnekovė U. Klingerė pataria tokiu atveju ieškoti ir alternatyvių būdų, kaip paaugliams praleisti laiką kartu: „Tai gali būti pasiūlymas pasikviesti antrąją pusę į svečius, galbūt ir tėvai nori susipažinti su antrąja puse, kad patys jaustųsi saugiau. Lygiai taip pat tai gali būti pasiūlymai kažką kito nuveikti: nueiti į kavinę, į kiną. Kad ir tėvai jaustųsi saugiai, išleisdami vaiką, ir vaikui nebūtų nubrėžiama pernelyg griežta riba.“

Galiausiai, juk esminis tėvų tikslas – ne tik nustatyti ribas, bet ir sukurti aplinką, kurioje vaikas jaustųsi saugus, gerbiamas ir suprastas.

Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Stereotipai negalią turinčius žmones neretai paskatina pasitraukti į šešėlį: nori ne užuojautos, o galimybės patiems priimti sprendimus

jonavoszinios.lt — Sat, 26 Apr 2025 09:26:25 +0300

Žmonės su negalia yra labai didelė ir svarbi visuomenės dalis, tačiau kasdienės jų problemos neretai lieka nepastebimos, neįsigilinama į tikruosius jų patiriamus iššūkius kasdieniame gyvenime, sako Lietuvos asmenų su negalia draugijos teisininkė Agnė Klemanskienė.

„Žmogus gali tapti nematomas dėl savo paties pasirinkimo neviešinti savo negalios, taip pat ir dėl visuomenės požiūrio ar galimo teisinio reglamentavimo spragų, nes negalia nėra atributas, kuriuo dažnas norėtų didžiuotis ar jį akcentuoti, todėl kai kurie žmonės sąmoningai siekia nutylėti faktą apie turimą negalią. Kalbant apie finansinę paramą, šiems asmenims dažnai yra reikalinga valstybės pagalba ir jie ją gauna, tačiau neretai susiklosto paradoksali situacija, kuomet žmogaus gaunamos pajamos nežymiai viršija valstybės nustatytų remiamų pajamų ribą ir dėl šios priežasties į finansinę paramą jis pretenduoti nebegali, tenka ieškoti alternatyvių pagalbos šaltinių, o tai gali šiems žmonėms sukelti sunkumų ir tam tikra prasme paskatinti tapti „nematomais“, – sako A. Klemanskienė.

Lietuvos asmenų su negalia draugija, viena iš didžiausių nevyriausybinių organizacijų šalyje, šiuo metu vienijanti daugiau kaip 13 tūkst. asmenų su fizine negalia ir jų artimųjų. Organizacija, siekdama atstovauti ir ginti asmenų su negalia pilietines, socialines ir ekonomines teises, skatinti lygias galimybes, suteikti reikalingą informaciją, savo kasdieniame darbe susiduria su įvairiomis, deja, kaip sako pašnekovė, ne visuomet sėkmės istorijų vertomis situacijomis.

Požiūris į asmenis su negalia vis dar stereotipiškas

Pašnekovė pasakoja, kad visuomenė vis dar yra linkusi už pačius asmenis su negalia spręsti, kas jiems geriausia ar tinkamiausia, kokios pagalbos reikia, kokius darbus dirbti jie gali ar negali. Pastebėtina, kad kai pati socialinė grupė neįtraukiama į dialogą ir atitinkamų problemų aktualizavimą, priimami mažai teigiamų pokyčių atnešantys sprendimai.

„Žmonės dažnai bijo to, ko nepažįsta, nežino. Dažnai nepagalvojama, kad viena ar kita vartojama sąvoka, pavyzdžiui, „invalidas“, „daunas“ ar kt. gali skambėti nepagarbiai ar įžeidžiai. Be to, stereotipiškai vis dar manoma, kad į negalią turinčius žmones reikia žvelgti globėjiškai, juos užjaučiant, tačiau būtent toks požiūris neretai šiai socialinei grupei daro didžiausią „meškos“ paslaugą, slopinančią jų motyvaciją aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Kiekviena negalia yra savita, todėl siektina ir gerbtina paties žmogaus nuomonė bei teisė spręsti apie tai, kokio santykio jis norėtų“, – sako Lietuvos asmenų su negalia draugijos atstovė.

Negalios yra skirtingos, pasižyminčios daugiau ar mažiau išreikštais požymiais – fiziškai matomos ir nematomos. Pašnekovė pastebi ydingą visuomenės požiūrį, kuomet apie negalios svarbą sprendžiama pagal tai, ar konkreti negalia akivaizdžiai matoma.

„Dažnai tokio diskriminavimo atvejų pasitaiko paslaugų sferoje, kai specialistai ar darbuotojai nematydami asmens išorinių negalios požymių nusprendžia, kad pagalba žmogui nėra reikalinga“, – pažymi A. Klemanskienė.

Vienas tokių iliustruojančių pavyzdžių – prekybos centrų kasos, skirtos asmenims su negalia, tėvams su mažais vaikais ir besilaukiančioms moterims.

„Esame ne kartą sulaukę nusiskundimų, kad asmeniui dėl Parkinsono ligos, raidos sutrikimų ir kitų negalių pobūdžio nebuvo suteikta pirmenybė laukimo eilėje, kadangi, kasininko vertinimu, toks asmuo nėra negalią turintysis, nes nesinaudojo asmeniui su negalia skirtu vežimėliu“, – pabrėžia pašnekovė.

Anot jos, labai svarbu žinoti ir priimti negalios įvairovę, bet kartu ir suprasti, kad terminas „negalia“ yra labai platus, o kiekvienas šį ypatumą turintis asmuo – savitas, todėl negaliai jautrios kalbos vartojimas kasdieniame gyvenime bei oficialiuose dokumentuose, teisės aktuose yra ypač reikšmingas. Nuo 2024 m. sausio 1 dienos įsigaliojo Asmens su negalia apsaugos pagrindų įstatymas, kuriame eliminuota anksčiau galiojusi sąvoka „neįgalusis“, vietoje jos įtraukta nauja sąvoka – asmuo su negalia.

Tikimasi, kad šie pokyčiai skatins atsakingą ir pagarbų požiūrį į asmenis, turinčius negalią, nes tai vienas svarbiausių sąmoningos ir empatiškos visuomenės bruožų, sako A. Klemanskienė.

Asmenys su negalia nori studijuoti, dirbti, ieško pagalbos

A. Klemanskienė sako, jog asmenys su negalia, ypač jauno ir darbingo amžiaus, vis aktyviau kreipiasi pagalbos, jos dažnai ieško ir nevyriausybinėse organizacijose. Jie ne tik domisi darbo, studijų galimybėmis, bet ir aktyviai teiraujasi dėl nevyriausybinių organizacijų teikiamų socialinių paslaugų ir kitos galimos pagalbos. Tokie atvejai rodo augantį visuomenės pasitikėjimą nevyriausybiniu sektoriumi.

„Vis dar tenka išgirsti nuomonių, kad žmonės, turintys negalią, turėtų būti ugdomi specialiose ugdymo įstaigose, o ir iš esmės būtent dėl negalios jie yra mažiau išsilavinę. Analogiškas požiūris vis dar vyrauja ir dėl šių asmenų dalyvavimo darbo rinkoje. Svarbu paminėti, kad išsilavinimas, kaip ir asmens įdarbinimas, yra daugialypis procesas, sąlygojamas įvairių veiksnių bei aplinkybių, ne visuomet priklausančių nuo paties žmogaus. Taip, valstybė finansiškai remia studijuojančius asmenis su negalia, teikia pagalbą siekiantiems įsidarbinti, tačiau abiem atvejais išlieka tas pats svarbus klausimas: aplinkos prieinamumas – tiek fizinės, tiek ir informacinės“, – sako ji.

Nemaža dalis aukštųjų mokyklų, kitų ugdymo įstaigų bei darbo vietų vis dar yra nepritaikytos asmenims su negalia. Pastato prieigose ar jo viduje esantys laiptai ir keltuvų/liftų trūkumas yra dažniausios kliūtys asmenims su negalia ne tik patekti į patį pastatą arba atskiras jo patalpas bet ir išeiti iš jų, pavyzdžiui, gaisro ar kitais būtinais atvejais.

„Kita kliūtis – pačios paslaugos lankstumas. Ne visos studijos ar konkretus darbas gali būti organizuojami nuotoliniu būdu, dėl šios priežasties studijuoti bei dirbti ryžtasi ne visi“, – nurodo A. Klemanskienė.

Šių klausimų sprendimai neretai apsiriboja pastatų savininkų bei jų administratorių išsakomu žmogiškųjų išteklių ar finansinių lėšų stygiumi, kas lėtina pokyčius ne tik aplinkos pritaikymo srityje, bet akivaizdžiai mažina ir pačių asmenų su negalia motyvaciją, jų savarankiškumą bei mobilumą.

„Visgi turime ir gerosios praktikos pavyzdžių, štai Vytauto Didžiojo universitetas, tęsdamas Negalios ir įtraukių galimybių politiką, parengė rekomendacijas dėstytojams, kaip pritaikyti studijų sąlygas autistiškiems studentams. Verta pasidžiaugti tokiomis iniciatyvomis“, – sako A. Klemanskienė.

Gamtosaugos ekspertas: nesaugodami biologinės įvairovės, kuriame problemas

jonavoszinios.lt — Fri, 25 Apr 2025 13:00:00 +0300

Pasak jo, biologinė įvairovė užtikrina ekosistemų stabilumą ir mums teikiamas paslaugas. Be jos prarandama maisto ir vaistinės žaliavos įvairovė bei kokybė, o kenkėjų reguliavimo, augalų apdulkinimo, vandens filtravimo ir kitas paslaugas tenka keisti dirbtinėmis priemonėmis, kurios kelia naujas problemas sveikatai, didina papildomų resursų poreikius.

Be to, kiekviena atskira rūšis yra gamtos sukurta unikali biocheminė laboratorija, kurios panaudojimo galimybės dar menkai atskleistos. Tad su kiekviena išnykusia rūšimi minėtos galimybės prarandamos negrįžtamai.

„Biologinė įvairovė svarbi ir kultūrine pažintine prasme, kaip išsaugojimo vertas gamtos paveldas, kuris teikia kūrybinių idėjų, kas itin svarbu bendram visuomenės vystymuisi. Tačiau jei žmonės nusiteikia, kad jų ateitis yra virsmas į nuo gamtos visiškai nepriklausomus kibernetinius organizmus, tai juos sunku įtikinti bioįvairovės išsaugojimo svarba“, – pažymi V. Uselis.

Luko Kačerausko videomedžiagos kadras

Nebe tolima prognozė, o šiandienos realybė

Gamtosaugos eksperto teigimu, neigiamos nepakankamo biologinės įvairovės saugojimo pasekmės matomos jau dabar. Pavyzdžiui, kai kurie regionai jau dabar susiduria su žemės ūkio kultūras apdulkinančių vabzdžių įvairovės ir gausos sumažėjimo pasekmėmis: „Tai lemia mažėjantį derlių, apdulkinimui dažniau tenka pasitelkti namines bites, o šios savo ruožtu dėl medingųjų augalų įvairovės trūkumo ir pesticidų poveikio tampa pažeidžiamesnės ligoms ir kenkėjams, vyksta masiniai žuvimai.“

Jis pasakoja, kad dėl natūralių buveinių ir jose gyvenančių vabzdžių nykimo daugelyje šalių labai sumažėjo ir jais mintančių paukščių populiacijos, o tai sudaro palankias sąlygas išplisti žemės ūkio kenkėjams, prieš kuriuos tenka vis daugiau naudoti cheminių preparatų, kurie brangina gamybos sąnaudas ir blogina maisto kokybę.

Kaip dar vieną neigiamą pasekmę, su kuria turi dorotis tropinės šalys, V. Uselis įvardino koralų nykimą ir introdukuotų rūšių veisimą. Pasak jo, tai „neigiamai paveikė vietinių žuvų įvairovę ir gausumą, todėl labai suprastėjo nuo žvejybos priklausomų vietinių gyventojų mityba ir pragyvenimas. Daugelio pietinių šalių ekonomikoje reikšmingą indėlį turi pajamos iš gamtinio turizmo. Šalys, kuriose natūralūs gamtiniai plotai yra sunykę, o kitų reikšmingų gamtos išteklių nėra, tiesiog skursta“.

Mokslininkas pastebėjo, kad neigiamų bioįvairovės nykimo padarinių galima aptikti ir Lietuvoje. Vienas jų – masinis kraujasiurbių erkių išplitimas. „Natūraliomis sąlygomis erkės turi daug priešų, kurie reguliuoja jų gausą. Nelikus galvijų, dideli pievų ir pamiškių plotai virto apleistais rūšių skurdžiais žolynais. Juose bendrai sumažėjo bestuburių, įskaitant medžiojančių erkes, įvairovė. Susidarė palankios sąlygos peliniams graužikams, kurie, kaip svarbiausi erkių maitintojai, padėjo suklestėti žmogaus sveikatai pavojingų kraujasiurbių populiacijai“, – pasakojo jis.

Kosto Kajėno videomedžiagos kadras

Ar verta nerimauti dėl ateities?

Paklaustas, ar galima nuspėti, kokie pokyčiai lauktų artimiausiu metu, jeigu būtų nuspręsta rūšių nebesaugoti, V. Uselis tikino, kad situaciją nesunku apytikriai nuspėti: „Pokyčiai jau vyksta, nes gamtos apsauga nėra pakankama. Tik jie vyksta gana lėtai, todėl atrodo kaip neišvengiama žmogaus sambūvio su gamta dalis“.

Anot pašnekovo, visuomenė vis labiau susidurs su vis didėjančiomis sąnaudomis, kurios bus reikalingos sprendžiant apdulkintojų trūkumo, kovos su kenkėjais, įkyriais vabzdžiais ir ligų pernešėjais problemas. Tai lemtų riboto skaičiaus ekspansyvių ar net sveikatai pavojingų rūšių įsivyravimą.

„Turėtume vis labiau izoliuotis nuo gamtos savo susikurtose dirbtinėse erdvėse, vartoti vis daugiau vaistinių preparatų nuo depresijos, alergijų ir kitų negalavimų dėl vartojamo maisto bei kitų produktų kokybės, kurių gamybai vis plačiau naudosime chemines medžiagas“, – sakė jis. Drastiškai sumažėjus gamtos apsaugai, visuomenę neabejotinai paliestų ir didžiulis kultūrinis poveikis, kuris ją neatpažįstamai pakeistų.

„Visgi daugeliu atvejų žmogus, rūpindamasis aplinkos kokybe ir besistengdamas, kad ji neturėtų kenksmingo poveikio sveikatai, pasirūpina ir bioįvairove. Turbūt dar ilgai išliks poreikis turėti gamtoje natūralių maudymosi vietų, maistui tinkamų mėgėjiškos žvejybos laimikių ir pan. Aišku, bioįvairovei išsaugoti pastangų reikia daugiau“, – tikino V. Uselis.

Luko Kačerausko videomedžiagos kadras

Prisidėti prie gamtos saugojimo gali kiekvienas

Geriau suprantant gamtos Lietuvoje situaciją, neišvengiamai kyla klausimas, ar prie retų ir nykstančių rūšių išsaugojimo gali prisidėti pavieniai žmonės? „Šiuo metu aktualiausia visokiais būdais prisidėti prie to, kad kuo daugiau būtų ekstensyviai ganoma ar bent šienaujama. Jei to daryti neišeina patiems, galima tą veiklą palaikyti perkant iš atitinkamų ūkininkų mėsos ir pieno produktus“, – pažymėjo gamtosaugos ekspertas.

„Kita, aktyvesnė prisidėjimo kryptis – domėtis savo apylinkėse esančiomis vertybėmis: natūraliomis buveinėmis, saugomų rūšių radavietėmis, plotais, kuriuose veikia specialiosios žemės naudojimo sąlygos dėl natūralių pievų ir pelkių, teritorijoje veikiančiu apsaugos režimu“.

Mokslininko teigimu, taip pat vertinga ieškoti naujų saugomų rūšių radaviečių, o jas atradus, įvesti duomenis į saugomų rūšių informacinę sistemą. O pastebėjus pažeidimus dėl netinkamos ar neteisėtos veiklos saugomų vertybių atžvilgiu, reikėtų pranešti atsakingoms institucijoms.

„Taip pat galima prisidėti dalyvaujant įvairiose akcijose ir talkose saugant ir tvarkant vertingas teritorijas. Galima paremti gamtosauga besirūpinančias organizacijas, kurios vykdo reikalingus darbus ar net patiems aktyviai įsijungti į tokių organizacijų veiklą“, – sakė jis.

Galiausiai pašnekovas priminė, kad gamta rūpintis galima ir prižiūrint nuosavas erdves – kiemus, gėlynus: „Joms taip pat reikalingas dėmesys natūraliai bioįvairovei, kad jos nebūtų pernelyg sterilios, kad nebūtų auginamos invazinės rūšys ar augalai galintys tokiais tapti. Galima rasti daug patarimų, kaip draugiškiau gamtai prižiūrėti žolynus ir želdinius, kad būtų vietos įvairesniems vietiniams augalams, laukinėms bitėms, drugiams.

O sodo atliekas būtina stengtis utilizuoti taip, kad egzotinės rūšys negalėtų pabėgti į natūralią aplinką. Pastebėjus tokių augalų židinius aplink gyvenvietes, sodus ar kapines, juos reikia sutvarkyti, kad nekeltų grėsmės vietinių rūšių įvairovei“.

Naturalit.lt inf.

Kas yra Ankstukai ir kaip jiems padėti?

jonavoszinios.lt — Thu, 24 Apr 2025 12:46:25 +0300

Ankstukas – tai netikėtai anksčiau į šį pasaulį atkeliavęs mažylis, galintis sverti vos 500 gramų. Neišnešiotu naujagimiu vadinamas kūdikis įprastai gimsta nuo 22 iki 37 nėštumo savaitės. Kadangi didelė dalis anksčiau nei planuota gimusio mažylio organizmo sistemų dar yra nesubrendusios, ankstukai pirmąsias savo dienas, savaites ar net mėnesius dažnai praleidžia intensyvios terapijos skyriuje.

Nuo kitų kūdikių ankstukai skiriasi itin plona ir sausa odele bei mažu kūno svoriu. Anksčiau nei planuota gimusiems mažyliams taip pat sunku reguliuoti savo kūno temperatūrą, todėl gyvybinių funkcijų užtikrinimui jie guldomi į inkubatorius. Ankstukai yra labai jautrūs infekcijoms, kurios jiems kelia gerokai didesnį pavojų nei laiku gimusiems vaikams. Dėl nepakankamai išsivysčiusių ir susiformavusių plaučių mažyliai taip pat susiduria su kvėpavimo sutrikimais. Be to, dažniausiai ankstukai negali valgyti patys, todėl jiems reikalinga medicinos personalo pagalba.

Su priešlaikiniu gimdymu susidurti gali bet kuri mama

Gimus ankstukui, tėveliai dažnai susiduria su kaltės jausmu, manydami, kad kažką padarė ne taip. Tiesa ta, kad priešlaikinis gimdymas gali ištikti bet kurią mamą. Dažnu atveju gydytojai net negali nustatyti, kas nulėmė ankstyvą kūdikio pasirodymą pasaulyje. Kartais priešlaikiniu gimdymu virsta visiškai normaliai besivystęs nėštumas.

Vis dėlto egzistuoja tam tikri veiksniai, galintys lemti priešlaikinį gimdymą:

Vaisiaus raidos anomalijos;
Mamos sveikatos sutrikimai nėštumo metu, pvz., infekcinės ligos, inkstų pažeidimai ir kt.;
Praeityje gimęs neišnešiotas naujagimis;
Gimdos pakitimai po aborto ar gimdos operacijų;
Įvairios traumos, nudegimai;
Lyties organų patologijos;
Nuolatinis stresas, įtempti santykiai šeimoje, depresija;
Motinai ir vaisiaus sveikatai žalingas gyvenimo būdas;
Sunkios mamos ligos, buvusios iki nėštumo, pvz., cukrinis diabetas.

Kaip padėti ankstukams?

„Ankstukai“ – tai pirmasis projektas Lietuvoje, teikiantis visapusišką pagalbą ir paramą anksčiau nei planuota gimusiems kūdikiams. Iniciatyva siekia suteikti gyvybiškai svarbią medicininę įrangą ligoninėms, užtikrina paramą daiktais, šviečia visuomenę apie iššūkius, su kuriais susiduria ankstukai, organizuoja psichologinę pagalbą tėveliams ir kitais būdais prisideda prie mažylių kovos už gyvenimą.

Padėti ankstukams gali kiekvienas iš mūsų:

Skirdami 1,2% gyventojų pajamų mokesčio;
Aukodami ankstukams reikalingus daiktus;
Pirkdami specialiais akcijos lipdukais pažymėtas prekes;
Vienkartiniais arba periodiniais mokėjimais (paremkite vaikus PER ŠIĄ NUORODĄ);
Aukodami į specialias dėžutes, esančias „MAXIMA“ kasose;
Savanoriaudami.

Bet kokia parama gali padėti išgelbėti dar vieno ankstuko gyvybę ir palengvinti nerimą keliančią kasdienybę tėveliams. „Ankstukų“ paramos fondas taip pat nuolat ieško savanorių, kurie padėtų rasti rėmėjus, rūpintųsi projektų komunikacija, organizuotų renginius ir pan. Be to, mamos, užauginusios anksčiau nei planuota gimusius mažylius, gali prisijungti prie savanorių Ankstukų pagalbos linijoje ir pasidalinti savo patirtimi su šį neramų laikotarpį išgyvenančiomis šeimomis.

Rūtos žinutė Jonavos vairuotojams: kada paskutinį kartą ant rankų nešėte moterį?

jonavoszinios.lt — Thu, 24 Apr 2025 09:30:00 +0300

Rūta ir Tadas yra įkūrę bendriją „Spanguolės dirbtuvėlės“, kurios viena iš veiklų – visuomenės švietimas, seminarai įstaigoms bei organizacijoms. UAB „Jonavos autobusai“ surengtuose mokymuose pora ne tik papasakojo, su kokiomis kliūtimis susiduria viešuoju transportu keliaujantys žmonės su negalia, tačiau į neįgaliojo vežimėlį pasiūlė atsisėsti vairuotojams bei galimybę iš stotelės įvažiuoti į autobusą išbandyti patiems.

Pagreičio dar trūksta

Pasak Tado, kalbant apie erdvių pritaikymą žmonėms su negalia neužtenka to padaryti tik daugiausiai lankomiausiose vietose – pritaikymas turėtų būti visur. Nors pastaraisiais metais apie tai kalbama vis garsiau, tačiau pagreičio dar trūksta.

Rūta su Tadu pastebi, kad vis dar pasitaiko atvejų, kada vietos pritaikomos nepasitarus su negalią turinčiais žmonėmis, neatsižvelgiant į tai, ko iš tikrųjų reikia.

„Mes esame linkę kalbėti apie neįgaliuosius be pačių neįgaliųjų. Tarkime, sugalvojamas įstatymas, jo pataisa, tačiau tai priimama neįtraukiant žmonių, kurie turi negalią, tačiau juk jiems tai ir skirta, jie – vartotojai“, – kalbėjo Rūta.

Vienas iš pavyzdžių – kartais padaromas specialus įvažiavimas, tačiau dėl statumo juo užvažiuoti neįmanoma. Lygiai tas pats – su autobuso stotelėmis, kuomet patekimą į transporto priemonę riboja per aukšti borteliai.

Svečiai taip pat atkreipė dėmesį, jog negalia yra ne tik judėjimo – su kliūtimis ir nepritaikyta aplinka susiduria neregiai, žmonės, turintys intelekto negalią.

Svarbi ir kalbos bei bendravimo kultūra

Rūta pasidalino savo patirtimis, kuomet studijų metais važiuojant iš Kauno į Vilnių buvo išvadinta „klipata“ arba kai tarpmiestinių autobusų vairuotojai ketino ją su ratukais vežti bagažo skyriuje.

Tokios situacijos, sako Rūta, žeidžia žmogaus orumą, o iš aptarnaujančio personalo stinga empatijos, paprasto žmogiško ryšio.

Kartais, kuomet į autobusą negalią turintis žmogus negali įvažiuoti ratukais, jį reikia įkelti. „Tačiau ne kaip katę įtempti už pažastų, nes man taip yra buvę. Yra kitų – oresnių – būdų. Kada paskutinį kartą ant rankų nešėte moterį?“ – kalbėdama su Jonavos vairuotojais juokavo R. Kupčinskaitė.

„Teoriją mes galime girdėti daug kartų, bet ji neužsilieka ilgam, todėl siūlome praktines situacijas – tada vairuotojams tampa labai aišku, apie ką kalbame, kokias problemas įvardijame.

Yra reikalų su stotelėmis, kur aukštesni nuvažiavimai, kelio susiaurėjimas – kaip teisingai sustoti, kaip žmogui padėti, kaip komunikuoti, neįžeisti keleivio. Per praktiką lengviau įsisavinti dalykus, išbandyti juos patiems. Autobuse saugiai turi jaustis bet kuris keleivis“, – kalbėjo T. Bartaševičius.

Tiesa, atsisėsti į neįgaliojo vežimėlį išdrįsta ne visi – emociškai tai nėra lengva, nors, kaip juokavo Rūta, neįgalumas tikrai nėra užkrečiamas.

Išbandyti judėjimą neįgaliojo vežimėliu sutiko keli vairuotojai, viena iš jų – Lina Beleišytė.

„Tokioje situacijoje buvau pirmą kartą ir tai, manau, yra vertinga patirtis, naudingi mokymai. Daug naujo sužinojau, net ir kalbant apie tokius dalykus, kaip su žmogumi reikia bendrauti, kalbėtis, kad jam reikia sakyti kiekvieną savo veiksmą, ką, padėdamas jam, darai“, – kalbėjo vairuotoja.

Lina sako, kad kasdieniniame darbe jai teko vos kartą susidurti su negalią turinčiu keleiviu, tačiau jis buvo su lydinčiu asmeniu. Tuo tarpu mokymai yra svarbūs tuo, jog kalbama apie pavieniui keliaujančius žmones, turinčius negalią.

Vairuotojai patys ieškojo sprendimų

Mokymai UAB „Jonavos autobusai“ vyko dvi dienas, taip suteikiant galimybę juose apsilankyti visiems darbuotojams. Kaip sakė R. Kupčinskaitė, po dviejų dienų iš Jonavos jie išvyko su geromis emocijomis.

„Retai kada pasitaiko vairuotojai, su kuriais taip smagu dirbti. Matome, kad jiems padarė didelį įspūdį aplinkos prieinamumas, jie sužinojo naujų dalykų, pavyzdžiui, apie taktilinius takus, kaip neregiai gali suprasti, koks yra autobuso numeris ir kai kurie nustebo sužinoję, kad naudojantis technologijomis neregiai gali keliauti savarankiškai.

Pradidėjo diskusijos, vairuotojai patys ėmė kalbėtis ir ieškoti sprendimų, kaip palengvinti žmonių, turinčių negalią keliones viešuoju transportu.

Buvo ir nejaukių akimirkų, kuomet jie suprato kliūčių esmę – tam pasitarnavo praktinė mokymų dalis. Džiaugiuosi, kad netrūko ir humoro.

Manau, kad apie tai reikia kalbėtis ne tik su vairuotojais – svarbus ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Jonavoje pastebėjome, kad prie autobusų stotelių vairuotojai pastato savo automobilius, kartais gal ir trumpam. Tačiau tai truko tinkamai privažiuoti autobuso vairuotojui.

Kitaip tariant – svarbus visos visuomenės požiūris, geranoriškumas, empatija.

Apibendrinus: tikiu, kad po šių mokymų vairuotojai labiau supras ir daugiau draugaus su neįgaliaisiais. Labai džiaugiamės mokymais ir jei bent keli žmonės pakeis savo požiūrį – bus puiku“, – kalbėjo Rūta.

Žinias reikia atnaujinti

Pasak bendrovės „Jonavos autobusai“ vadovo Otaro Urbano, panašūs mokymai bendrovėje rengiami jau ne pirmą ir tikrai ne paskutinį kartą. Visų pirma, žinias svarbu kaskart atnaujinti, o kuomet į susitikimą atvyksta žmonės, turintys negalią, kurie pasiūlo kasdienybę pamatyti jų akimis – tai vertingiau už teorinius mokymus.

„Ne pirmus metus atnaujiname autobusų parką, tačiau ne visi mūsų autobusai yra žemagrindžiai, į kuriuos patogu įvažiuoti neįgaliojo vežimėliu.

Natūralu, kad į senesnius autobusus vienas pats keliaujantis judėjimo negalią turintis žmogus patekti negali – jam reikia vairuotojo pagalbos, kurie ją suteikti turi tinkamai, taip pat deramai komunikuoti, neįžeisti keleivio.

Be abejo, kalbame ne tik apie judėjimą, bet ir apie žmones, turinčius kitą negalią. Manau, kad mes visi, ne tik kaip atskirų sričių ar įmonių darbuotojai, tačiau kaip visuomenė dar turime kur tobulėti, mokytis, keistis“, – sakė O. Urbanas.

UAB „Jonavos autobusai“ inf.

SEO paslaugos 2025 metais: kodėl jos vis dar būtinos verslui?

jonavoszinios.lt — Fri, 18 Apr 2025 10:52:20 +0300

Kodėl SEO paslaugos vis dar tokios svarbios?

Dauguma žmonių informacijos ieško internete

Pagalvokite – ką darote, kai reikia rasti restoraną, meistrą ar dovaną draugui? Tikėtina, kad atsidarote Google ir įvedate užklausą. Taip daro ir jūsų potencialūs klientai. Būtent todėl matomumas paieškoje – tai raktas į daugiau tinklalapio lankytojų, o galiausiai ir klientų.

Google kiekvieną sekundę apdoroja apie 99 000 užklausų. Per dieną – daugiau nei 8,5 milijardo. Jei jūsų svetainės tarp paieškos rezultatų nėra, jūs prarandate daugybę galimų užsakymų.

Turinys be SEO yra nematomas

Net ir kokybiškiausias straipsnis ar produktų aprašymas bus bevertis, jei niekas jo nesuras. SEO paslaugos padeda turiniui pasiekti žmones, kurie ieško būtent to, ką siūlote.

Pavyzdžiui, galite parašyti puikų straipsnį apie dantų balinimą, bet jei jis nėra optimizuotas tinkamais raktažodžiais, Google jo tiesiog neparodys.

Kas sudaro SEO paslaugas?

SEO nėra vien tik raktinių žodžių dėliojimas. Tai daugiasluoksnė strategija, kurią sudaro:

Raktažodžių tyrimas

Tai procesas, kurio metu nustatoma, ką žmonės įveda į paiešką ieškodami jūsų siūlomų prekių ar paslaugų. Pavyzdžiui, odontologijos klinikai aktualūs raktažodžiai gali būti „dantų balinimas Vilniuje“, „dantų implantai kaina“ ir pan.

Naudojant įrankius tokius kaip SEMrush ar Google Keyword Planner, SEO specialistai atrenka efektyviausius raktažodžius, su kuriais jūsų svetainė pritrauktų daugiau tikslinių lankytojų.

Turinio optimizavimas

Geri SEO tekstai – tai ne vien raktažodžių kratinys. Jie turi būti įdomūs, naudingi ir lengvai skaitomi. SEO specialistas pasirūpina, kad kiekvienas puslapis turėtų aiškų pavadinimą (title), meta aprašymą, struktūrizuotą tekstą su antraštėmis ir aiškiai pateiktą informaciją.

Nuorodų kūrimas (angl. link building)

Kuo daugiau patikimų svetainių nuorodų veda į jūsų puslapį, tuo daugiau pasitikėjimo jis sulaukia iš Google. Kokybiškos nuorodos – vienas stipriausių signalų paieškos sistemoms, kad jūsų turinys yra vertingas. Tik nereikia persistengti – nenatūralios nuorodos ar jų kiekis gali pakenkti.

Techninis SEO

Svetainės greitis, mobilus pritaikymas, saugumas (HTTPS) – visa tai taip pat įeina į SEO paslaugų spektrą. Net ir puikus turinys gali būti nustumtas žemyn paieškos rezultatuose, jei jūsų puslapis kraunasi per lėtai ar neveikia telefone.

SEO 2025 metais: ką verta žinoti?

Ilgi raktažodžiai – jūsų draugai

Vietoj bendrinių žodžių, pavyzdžiui, „baldai“, verta naudoti konkretesnius: „skandinaviško stiliaus svetainės baldai Kaune“. Tokie ilgesni raktažodžiai dažnai turi mažesnę konkurenciją ir pritraukia žmones, jau pasirengusius pirkti.

Dirbtinis intelektas ir turinio kokybė

Google vis dažniau analizuoja turinio kokybę ir vartotojų patirtį, naudodama dirbtinį intelektą. Todėl SEO neapsiriboja tik techniniais dalykais – autentiškas, gerai parašytas turinys tampa vienu svarbiausių faktorių.

Ar verta samdyti SEO specialistą?

SEO galima daryti ir savarankiškai, tačiau rezultatai bus greitesni ir efektyvesni, jei dirbate su patyrusiais specialistais. Profesionalios SEO paslaugos padeda:

Sutaupyti laiko ir pinigų;
Vengti dažnų klaidų, kurios gali pakenkti svetainei;
Pasiekti aukštesnių rezultatų paieškoje.

Be to, SEO reikalauja nuolatinės priežiūros – stebėti rezultatus, prisitaikyti prie naujų algoritmų, atnaujinti turinį. SEO agentūros ar laisvai samdomi specialistai dažniausiai turi tam reikalingus įrankius ir patirtį.

SEO paslaugos – ilgalaikė investicija

Nors SEO rezultatai neatsiranda per naktį, tai viena efektyviausių ilgalaikių investicijų į jūsų verslo augimą internete. Gerai atliktas SEO leidžia:

Pritraukti daugiau lankytojų;
Padidinti prekės ženklo žinomumą;
Konvertuoti lankytojus į klientus;
Gauti nemokamą (organinį) srautą ilgą laiką.

SEO paslaugos – tai ne tik technika, bet ir strategija. Tai jūsų verslo galimybė būti matomam tarp konkurentų. 2025 metais, kai konkurencija internete vis didėja, SEO svarba tik auga. Tad jei dar nesate investavę į šią sritį – dabar yra pats laikas.

Vaistininkė iš Jonavos stengiasi išlikti kuo arčiau žmogaus: teorinės žinios – tik pradžia

jonavoszinios.lt — Wed, 16 Apr 2025 17:00:00 +0300

Pasakodama apie tai, kaip vaistininkystė atsirado jos gyvenime, Viktorija prisipažįsta, kad dar darželyje įsivaizduodavo save vilkinčią baltą chalatą ir dirbančią gydytoja. Vaikystėje vaistinėse jai lankytis neteko, artimųjų rate vaistininkų taip pat nebuvo, tad ši profesija tuomet jai atrodė tolima ir nepažįstama. Po kurio laiko svajonė tapti gydytoja prigeso, tačiau gabumai tiksliesiems mokslams išryškėjo vyresnėse mokyklos klasėse.

„Mokykloje geriausiai sekėsi būtent tikslieji mokslai, todėl pasirinkau sustiprintas matematikos, chemijos ir biologijos mokymosi programas. Visgi tikrasis apsisprendimas dėl karjeros krypties atėjo visai netikėtai – jau buvau užpildžiusi stojimo paraišką į aukštąsias mokyklas, kai paskutinę dieną, dar turėdama galimybę nemokamai pakeisti prioritetų sąrašą, sukeičiau vietomis medicinos ir farmacijos studijas. Taip vaistininkystė tapo mano spontanišku pasirinkimu, kurio niekada nesigailėjau“, – sako V. Rimkuvienė.

Iniciatyvos ėmėsi pati

Vaistininkė pamena, kad besibaigiant antram kursui, ji jau kibo į darbus – įsidarbino konsultante vaistinėje, kadangi vaistininko licencijos dar neturėjo. Vėliau, trečiame kurse, ne tik mokantis, bet ir dirbant visą darbo dieną, mergina pajuto, kad poilsio trūkumas visgi nugalėjo, tad paskutinius du likusius metus ji susitelkė tik į studijas. Atėjus laikui pasirinkti praktiką, Viktorija išbandė savo jėgas gamybinėje vaistinėje, kur prižiūrima specialistų, gamino vaistus pagal gydytojų išrašytus receptus. Kurį laiką ten ir liko darbuotis.

„Prie „Camelia“ komandos prisijungiau daugiau nei prieš dešimtmetį. Tiesą sakant, pati paskambinau – tuo metu labai norėjosi pokyčių, kurių ankstesnė darbovietė negalėjo pasiūlyti. Ir ši iniciatyva pasiteisino su kaupu – tai buvo vienas geriausių mano sprendimų, jaučiuosi čia atradusi savo vietą.

Kai įsivažiavau į darbą ir subūrėme pilną, motyvuotą kolektyvą, mūsų vaistinei sekėsi tikrai puikiai. Be savo tiesioginio darbo dar nuvykdavau padėti ir kitoms vaistinėms – tuo metu tai nebuvo oficiali pareigybė, bet norėjosi padėti. Net per savo mergvakarį ryte nuvažiavau padėti filialui, kuriam ištiko bėda“, – pasakoja V. Rimkuvienė.

Vaistininkės iniciatyvumas, užsidegimas ir motyvacija neliko nepastebėti, mat kolegos ją paskatino tapti ir vaistinių tinklo ambasadore. Taip Viktorija gali dalyvauti daugybės procesų kūrime iš vidaus, prisidėti prie pokyčių, tobulinimų, programų atnaujinimo, mokymų organizavimo ir pan. Anot jos, tai buvo vienas svarbiausių žingsnių jos karjeroje, leidžiančių augti tiek asmeniškai, tiek profesiškai ir tobulėti kartu su įmone.

Pamokos, iššūkiai ir motyvacija

Viktorija paaiškina, kad nepaisant to, jog ji jaučiasi esanti jai skirtame karjeros kelyje, įvairūs iššūkiai vis tiek neaplenkia. Pasak jos, šiuolaikinis vaistininkas turi daug daugiau atsakomybių, nei dalis visuomenės įsivaizduoja – vaistininkas ne tik išduoda vaistus pagal gydytojo išrašytus receptus, bet taip pat yra visavertė visuomenės sveikatos dalis: dalyvauja visuomenės švietime, profilaktikoje, nuolat kelia savo kompetenciją, seka naujoves ir geba jas pritaikyti praktikoje.

„Baigus studijas ir pradėjus dirbti vaistinėje greitai supranti, kad teorinės žinios – tik pradžia ir jų tikrai neužteks. Karjeros pradžioje jautiesi neužtikrintai, todėl be galo svarbiu aspektu tampa geras mentorius – tas, kuris padės tvirtus profesinius pamatus ir padės įgauti daugiau pasitikėjimo savimi ir turimomis žiniomis.

Kitas, ne mažiau svarbus iššūkis – emocinis. Vaistininkas nuolat susiduria su žmonių problemomis, ligomis, kartais net skaudžiomis gyvenimo istorijomis. Pradžioje šias patirtis nešdavausi namo – jos tikrai neleido ramiai miegoti. Laimei, „Camelia“ suteikia galimybę pasinaudoti psichologo pagalba, ir tai – didelis žingsnis, rūpinantis darbuotojų emocine sveikata“, – sako vaistininkė V. Rimkuvienė.

Ji paaiškina, kad vaistininko darbas taip pat jai leidžia jaustis arti žmogaus: išgirsti problemas, padrąsinti, patarti ar, jei reikia, nukreipti pas gydytoją. Anot Viktorijos, dažnai būtent vaistininkas tampa tuo šviesuliu, kuris suteikia pacientui vilties – kartais pakanka tik šilto, nuoširdaus žodžio ir liga nebeatrodo tokia sunki.

„Taip pat mane labai žavi stipri komanda ir glaudus bendradarbiavimas tarp vaistininkų, vaistinių ir centrinio biuro. Jaučiasi nuoširdus palaikymas, pasitikėjimas ir susikoncentravimas į vaistininkystės misiją – tai labai motyvuoja. Jauti, kad tavo nuomonė svarbi ir turi įtakos. Džiugina ir tai, kad galiu išlikti objektyvi ir dirbti pagal savo profesines ir asmenines vertybes – būti tikru vaistininku šiuolaikinėje vaistinėje“, – priduria vaistininkė.

„Camelia“ pranešimas spaudai