Lietuvoje krūties vėžys išlieka dažniausia onkologinė moterų liga. Kiekvienais metais nustatoma apie 1 700 naujų atvejų, o pernai šalyje gyveno daugiau kaip 21 tūkst. moterų, turinčių šią diagnozę. Vis dar per daug nustatoma vėlyvos stadijos atvejų, todėl liga kasmet nusineša šimtus gyvybių. Vien praėjusiais metais dėl krūties vėžio netekome daugiau nei pusės tūkstančio moterų.

„Nors skaičiai atrodo niūrūs, medikai pabrėžia, kad ligos baigtis labai priklauso nuo to, kada ji nustatoma – kuo anksčiau diagnozuojama, tuo daugiau galimybių pasveikti ir sugrįžti į įprastą gyvenimą. Tam ir skirta jau dvidešimt metų vykdoma krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė.

Nuo šių metų pradžios krūties vėžio prevencinėje programoje gali dalyvauti dar daugiau moterų – išplėsta tikslinė amžiaus grupė, todėl prie programos prisidėjo apie 150 tūkst. naujų dalyvių. Dabar nemokamai pasitikrinti pagal šią prevencinę programą kas dvejus metus gali 45–74 metų (imtinai) moterys, t. y. apie 615 tūkst. mūsų šalies gyventojų.

„Nors programos finansavimui skirtos lėšos kasmet auga, ir žinomumas didelis, daug moterų vis dar neskuba tikrintis – pernai mamografiją atliko kas trečia tikslinės grupės moteris. Vienos atidėlioja vizitus arba mano, kad tyrimai nėra būtini, kol nejaučia simptomų, kitos bijo patikros rezultatų. Tačiau reguliariai pasitikrinti turi tapti kiekvienos moters įpročiu. Ankstyva diagnostika leidžia laiku pastebėti pakitimus, juos įvertinti ir, jei reikia, paskirti gydymą“, – pabrėžia J. Grigarienė.

Pasak ligonių kasos specialistės, daugeliu atvejų prevencinių patikrų metu nustatoma nepavojingų pakitimų. Pernai dėl krūties vėžio pasitikrino daugiau kaip 131 tūkst. moterų. Daugiau nei 60 tūkst. moterų mamogramų rezultatai buvo geri, daugiau nei 63 tūkst. moterų mamogramose buvo nustatyta gerybinių pakitimų. Beveik 5 tūkst. atvejų prireikė papildomo ištyrimo, siekiant patvirtinti arba atmesti diagnozę, o daugiau nei 200 moterų buvo diagnozuotas krūties vėžys.

Svarbiausia – nebijoti tirtis. Medikai pastebi, kad dažnai moterys, kurios kartą atliko mamografiją ir sulaukė gerų rezultatų, vėliau tikrinasi reguliariai, o bijančios ar atidėliojančios neretai apsisprendžia tik išgirdusios artimųjų patirtis.

Norinčios pasitikrinti privalomuoju sveikatos draudimu apdraustos moterys turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris išduoda siuntimą mamografijai atlikti. Jei tyrimo rezultatai geri, moteris kviečiama tikrintis kas dvejus metus. Nustačius pakitimų – skiriamas tolesnis ištyrimas ir, jei reikia, gydymas.

Pasaulinės krūties dienos proga ligonių kasa kviečia kiekvieną moterį stabtelėti ir pagalvoti: kada paskutinį kartą pasirūpinote savo sveikata? Galbūt būtent šiandien – tam tinkamiausia diena.

VLK inf. 

Pasak kalbintos biomedicinos mokslų daktarės, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkės dr. Gabrielės Balčiūnaitės-Murzienės, rūpinimasis psichikos sveikata prasideda nuo paprastų, kasdienių dalykų – gero miego, fizinio aktyvumo, nuoširdaus pokalbio ir net puodelio vaistažolių arbatos. „Tinkamai parinkti augalai gali būti švelni, bet veiksminga pagalba stresui mažinti ar nuotaikai gerinti“, – sako ji. 

Dr. G. Balčiūnaitė-Murzienė pasakoja, kokios vaistažolės moksliškai pagrįstai padeda mažinti įtampą, kaip saugiai jas vartoti ir kodėl verta susikurti asmeninį arbatos gėrimo ritualą – tylos, kvapo ir sąmoningo buvimo akimirką, padedančią nurimti. 

– Kodėl šiandien, minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, verta kalbėti ir apie vaistažoles? 

– Minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną svarbu prisiminti visus ganėtinai paprastus, bet labai svarbius veiksnius, galinčius padėti palaikyti psichikos sveikatą. Nervų sistemos atsistatymui itin reikšmingas kokybiškas poilsis, gebėjimas atsiriboti nuo kasdienių stresinių situacijų. Toks paprastas dalykas kaip kokybiškas miegas gali būti pirmasis atsakymas į daug psichikos sveikatos klausimų. Taip pat meditacija padeda nuraminti šiuolaikinio gyvenimo ritmo perstimuliuotą nervų sistemą, įsiklausyti į savo poreikius, susidėlioti mintis. Gali padėti ir nuoširdus pokalbis su artimu draugu ar psichoterapeutu. Priklausymas bendruomenei, galimybė būti išgirstam ir suprasti, kad nesu vienas su savo problemomis, atitolina vienišumo jausmą, kuris, kaip rodo tyrimai, stipriai neigiamai veikia psichikos sveikatą.  

Ne ką mažiau svarbi ir sveikatai palanki mityba. Naujausi tyrimai rodo, kad žarnyno mikrobiota, kurią maitiname tuo pačiu maistu kaip ir save, turi stiprų ryšį su smegenimis, vadinamą smegenų-žarnyno ašimi. Vaistiniuose augaluose sukauptos fitocheminės medžiagos gali ne tik teigiamai veikti žmogaus žarnyno mikrobiotą, bet ir prasiskverbusios į sisteminę kraujotaką pasiekti visus organus ir turėti poveikį jų veiklai. Tinkamai parinkti vaistiniai augalai ar augaliniai preparatai gali prisidėti kaip švelni psichikos sveikatos palaikymo priemonė. 

– Kurios vaistažolės yra geriausiai ištirtos ir pripažintos kaip padedančios mažinti stresą, įtampą, nerimą?  

– Mokslinių tyrimų apžvalgos patvirtina, kad raminantį ir nuotaiką gerinantį poveikį turi levandų aliejus, šafranas, paprastųjų jonažolių žolės, migdomųjų vitanijų šaknys, raudonžiedžių pasiflorų žolės ir rausvažiedžių rodiolių šaknys.  

Klinikiniai tyrimai rodo, kad šie vaistiniai augalai gali sumažinti biologinius streso žymenis, pagerinti nuotaiką ir miego kokybę, paprastai sukeldami mažiau šalutinių poveikių nei sintetinės priemonės. 

– Ar yra skirtumas tarp trumpalaikio ir ilgalaikio žolelių vartojimo psichikos sveikatai palaikyti? 

– Iš tiesų, toks skirtumas yra. Trumpalaikio vartojimo metu dažnai siekiama greitai palengvinti tokius simptomus kaip nerimas, stresas ar sunkumas užmigti. Trumpuoju laikotarpiu (nuo kelių dienų iki kelių savaičių) vartojamos vaistažolės, kaip valerijonų šaknys, pasiflorų žolė ar ramunėlės, gali turėti raminamąjį poveikį, sumažinti tiesioginę nervinę įtampą arba padėti užmigti. 

Ilgalaikio vartojimo atveju dėmesys sutelkiamas į ilgalaikį nuotaikos reguliavimą, atsparumą stresui ir nervų sistemos sveikatos palaikymą. Tokios vaistažolės, kaip paprastųjų jonažolių žolė arba migdomųjų vitanijų šaknys, turėtų būti vartojamos ilgesnį laiką. Reikia bent dvi savaites pastoviai vartoti paprastųjų jonažolių žolės standartizuotus preparatus, kad būtų pasiektas norimas efektas nervų sistemos veiklai. Tačiau labai svarbu paminėti tai, kad ilgalaikio vartojimo atveju reikalingas stebėjimas ir sveikatos priežiūros specialistų konsultacijos, siekiant išvengti sąveikų ar šalutinių poveikių. 

– Kokius vaistažolių arbatos gėrimo ritualus rekomenduotumėte? 

– Siūlyčiau visų pirma vaistažolių arbatos gėrimo laiką skirti atsiribojimui nuo išorinių dirgiklių, pabuvimui čia ir dabar, pokalbiui su kolegomis, draugais ar namiškiais. Skandinavijoje populiarus kavos ir saldumynų laikas vadinamas fika, anglai turi popiečio arbatėlės tradicijas, Azijos kraštuose puoselėjamos arbatos gėrimo ceremonijos, kurių metu ne tik ruošiama arbata, bet ir skatinama sąmoningo stebėjimo (angl. mindfulness) praktika. Skubantieji turi tikrai nemažai galimybių įsigyti jau paruoštų naudoti vaistažolių arbatų maišeliuose, bet verta arbatos pertraukos laiką skirti sąmoningam įsiklausymui į kūno siunčiamus signalus ir pagal tai į arbatos puodelį susidėti tuo metu tinkamas vaistažolės. Taip pat galite susikurti arbatos ritualų laiką, pavyzdžiui, gerti arbatą tuo pačiu metu kiekvieną dieną, kad susiformuotų raminantys įpročiai. 

– Ar esama mūsų visuomenėje populiarių vaistažolių, kurių reikėtų vengti arba jas vartoti atsargiai, ypač vartojant vaistinius preparatus? 

– Kiekvieną atvejį reikėtų vertinti individualiai, tačiau galima būtų paminėti mūsuose labai populiarius ir dažnai vartojamus vaistinius augalus – paprastąsias jonažoles ir migdomąsias vitanijas (ašvagandas). Paprastųjų jonažolių žolė yra viena geriausiai moksliškai ištyrinėtų ir žinių ne vien apie teigiamus, bet ir galimus neigiamus poveikius turime daugiausiai. Visų pirma tai yra augalas, kuris turi begalę sąveikų su lėtinių ar ūmių ligų gydymui skirtais vaistais. Šios vaistažolės, vartojamos kartu, gali slopinti kai kurių vartojamų vaistų poveikį – gydymas tampa nebeefektyvus, pavyzdžiui, peroralinių kontraceptikų, statinų, priešgrybelinių vaistų, digoksino, alergijas slopinančių ar autoimuninėms ligoms kontroliuoti skirtų vaistų poveikį. Kita vertus, kai kurių kitų vaistų poveikį jonažolės sustiprina ir gali padidinti antimigreninių vaistų triptanų, triciklių antidepresantų, SSRI (selektyvaus poveikio serotonino reabsorbcijos inhibitorių), MAOI (monoamino oksidazės inhibitorių) šalutinių poveikių pasireiškimo tikimybę. 

Migdomosios vitanijos (ašvagandos) netinkamos žmonėms, turintiems skydliaukės veiklos sutrikimų, autoimuninių ligų, ir neturėtų būti vartojamos kartu su skydliaukės veiklą veikiančiais, antihipertenziniais ir barbitūratų grupei priskiriamais vaistais.

Higienos instituto inf.

Žmones erzina politinės kovos

„Lyginant su praėjusių metų tyrimo rezultatais, pirmos dvi priežastys išlieka tos pačios. Tačiau, šiemet ypač išsiskiria politinė įtampa – ją, kaip nerimo šaltinį, įvardijo net 17 kartų daugiau tyrimo dalyvių nei pernai – rodiklis pakilo nuo 1 proc. iki 18 proc.  Ši tendencija gali reikšti, kad apklausti Lietuvos žmonės tampa jautresni ne tik pasaulinėms aktualijoms, bet ir vidinėms politinėms įtampoms. Tai gali būti susiję su pastarojo meto vidaus politikos aktualijomis, visuomenės susiskaldymu“, – komentuoja didžiausios psichologinių paslaugų platformos „Visipsichologai.lt psichologė Margarita Juodsnukytė.

Remiantis apklausos rezultatais, didžiausią politinės įtampos poveikį patiria 56 metų ir vyresni, aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys. O net 35 proc. pensinio amžiaus respondentų įvardijo politinę įtampą kaip pagrindinę prastos psichologinės savijautos priežastį.

Anot M. Juodsnukytės, kita vertus, didesnis žmonių jautrumas vidaus politikos reikalams gali rodyti ir didėjantį pilietinį įsitraukimą bei domėjimąsi šalies gyvenimu. Tai – dvipusis reiškinys: viena vertus, šis rezultatas gali rodyti, kad tyrime dalyvavusiems žmonėms labiau rūpi politinės temos, kita vertus, politinės aktualijos gali kelti nesaugumo jausmą.

Karas ir darbas – svarbiausi veiksniai

Pernai rudenį atlikta apklausa parodė, kad 30 proc. gyventojų jautė stresą dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, o šiemet šis rodiklis išaugo iki 42 proc. Tyrimo duomenimis, karo poveikis psichikos sveikatai vienodai juntamas visose amžiaus grupėse. Taip pat, išaugo streso lygis dėl asmeninio gyvenimo aplinkybių – jas nurodo 13 proc. gyventojų, kai pernai rodiklis siekė 7 proc.  

Antroje vietoje tarp dažniausiai nurodomų streso ir nerimo priežasčių išlieka su darbu susijusios problemos – jas šiemet paminėjo 19 proc. respondentų, o pernai – 16 proc.

„Pagal apklausos rezultatus, su darbu susiję sunkumai išlieka stabilus veiksnys, glaudžiai susijęs apklaustųjų psichologine savijauta. Didelis darbo krūvis, neapibrėžtumas ar profesinio saugumo stoka gali kelti ilgalaikį stresą, kuris, kartu su geopolitiniais veiksniais, gali dar labiau sustiprinti patiriamą įtampą. Remiantis šiais rezultatais, matome, augantį poreikį stiprinti psichologinės pagalbos priemones ir užtikrinti šių paslaugų prieinamumą visuomenei“, – teigė Margarita Juodsnukytė.

Didesnė dalis tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų jaučia padidėjusią psichologinę įtampą, stresą ir nerimą. Nors situacija geresnė nei 2022 m., kai Rusijai užpuolus Ukrainą, net 87 proc. apklaustųjų teigė patiriantys padidėjusį stresą, šių metų rezultatai rodo vėl padidėjusius įtampos, streso ir nerimo rodiklius lyginat su praėjusiais metais – nuo 53 proc. (2024 m.) iki 65 proc. šiemet. Tai reiškia, kad šiais metais didesnė dalis apklaustųjų patyrė daugiau streso ir įtampos nei praėjusiais metais.

Kasdienis palydovas – lėtinis nuovargis

Pasak psichologės Justinos Rybakovaitės, apklausos duomenys atskleidžia, kad žmonės gyvena informacinio ir emocinio triukšmo aplinkoje, kur neapibrėžtumas tampa kasdienybės norma.  Visuomenės emocinis fonas tampa vis labiau įtemptas, o stresas įgauna nuolatinio, lėtinio pobūdžio bruožus.  

„Šiandien daugeliui žmonių stresas nebėra vienkartinė reakcija į situaciją, o ilgalaikė, užsitęsusi būsena. Tokia emocinė įtampa veikia koncentraciją, miegą, santykius ir darbingumą. Kai įtampa tampa nuolatiniu palydovu, žmogui tampa vis sunkiau atstatyti savo protinius, emocinius ir fizinius resursus“, – pastebi specialistė.  

Tyrimas taip pat parodė, kad vis daugiau respondentų imasi aktyvių veiksmų įtampai mažinti – dažniausiai sportuoja, leidžia laiką gamtoje ar užsiima mėgstama veikla. J.Rybakovaitės teigimu, dalis žmonių vis dar nesiima jokių sąmoningų veiksmų, manydami, kad „gyvena įprastai“, nors realiai patiria nuolatinį psichologinį nuovargį.  

„Nors dalis tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų aktyviai ieško būdų mažinti stresą, nemaža dalis vis dar neturi veiksmingų strategijų – 18 proc. apklaustųjų teigė nieko nedarantys, kad sumažintų patiriamą įtampą ir stresą. Tai aiškus signalas institucijoms ir darbdaviams – svarbu skatinti psichologinės gerovės iniciatyvas, lengvinti prieigą prie psichikos sveikatos specialistų ir ypač atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus gyventojus, kurie gali būti labiau pažeidžiami patiriamo streso atžvilgiu“, – teigė Margarita Juodsnukytė.  

Visipsichologai.lt

Spalis – krūties vėžio žinomumo mėnuo. Tai metas, kai visame pasaulyje primenama: krūties vėžys – ne nuosprendis, jei liga nustatoma laiku. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų specialistai pabrėžia, kad profilaktinė patikra gali išgelbėti gyvybę, o reguliarus tikrinimasis – svarbiausias žingsnis užkertant kelią ligos progresavimui.

1 iš 10 moterų Lietuvoje serga/susirgs krūties vėžiu - tai dažniausia vėžio diagnozė, kurią išgirsta moteris Lietuvoje. Krūties vėžys aptinkamas ankstyvoje stadijoje - tai išgydoma liga: Moterys nuo 45 iki 70 metų Lietuvoje yra kviečiamos kas dvejus metus atlikti prevencines mamogramas – šis tyrimas gali išgelbėti gyvybę.

„Krūties vėžys dažnai būna klastingas, nes ne visada pasireiškia aiškiais simptomais. Dažnai moterims, pastebėjusioms pakitimus, jau būna pažengusi ligos stadija, kai gydymas tampa sudėtingesnis ir reikalauja kompleksinės terapijos. Tuo tarpu ankstyvosiose stadijose nustatytą ligą galima sėkmingai išgydyti, dažnai net be chemoterapijos, atliekant tik operaciją“, – pabrėžia Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro 1-o radiologijos skyriaus vedėja doc. dr. Raminta Lukšaitė-Lukštė.

Lietuvoje nuo 2025 m. sausio 1 d. krūties vėžio prevencinė programa praplėsta – nemokamai tikrintis kviečiamos moterys nuo 45 iki 69 metų, o ne nuo 50-ies, kaip iki šiol. Kartą per dvejus metus atliekama mamografija leidžia aptikti pakitimus dar tada, kai moteris nejaučia jokių simptomų.

„Tai labai svarbus pokytis, nes būtent 45–50 metų amžiaus grupėje pastebime augančią riziką. Ankstyvas nustatymas reiškia didesnę tikimybę pasveikti – net iki 95 procentų atvejų, kai liga diagnozuojama pirmajame etape. Vaisingo amžiaus moterims rekomenduojama krūtis apčiuopti kas mėnesį paskutinę mėnesinių dieną. Moterims, kurios neturi rizikos veiksnių, didinančių krūties vėžio tikimybę, EUSOBI (tarptautinė Europos krūtų radiologų asociacija) rekomenduoja atlikti krūtų ultragarsinį tyrimą kartą per metus/du nuo 40 metų, o nuo 50 metų mamografijos tyrimą“, – pasakoja Santaros klinikų gydytoja radiologė Indrė Lekienė.

Ultragarsinis krūtų tyrimas trunka neilgai ir yra neskausmingas

Gydytoja I.Lekienė dalijasi, jog ultragarsinis krūtų tyrimas trunka apie 15-20 minučių ir jis nėra skausmingas. Tyrimo metu naudojamas gelis ant odos, per kurį ultragarso davikliu yra apžiūrimos vidinės krūtų struktūros bei limfmazgiai pažastyse. Tyrimo metu radus pakitimus ir esant reikalui šiuo pakitimus patikslinti, gydytojas dažnu atveju paskiria papildomą ištyrimą: biopsiją – jeigu įtariam, kad pakitimai gali būti piktybiniai arba trumpalaikę kontrolę, jeigu nėra įtarimų, kad pakitimai gali būti piktybiniai. Pavyzdžiui, pirmą kartą aptikus nepiktybinį darinį krūtyje fibroadenomą, paskiriamas kontrolinis ultragarsinis tyrimas kas 6-9 mėn. iki 2 metų.

„Jeigu esate 45 metų ar vyresnė (iki 69 m. imtinai), kas dvejus metus jums priklauso nemokamas mamografijos tyrimas, dėl kurio galite kreiptis į savo šeimos gydytoją ar prevencinių programų koordinacinį centrą, kuris nukreips į sveikatos įstaigą, atliekančią prevencinės programos tyrimus. Jaunesnėms moterims, jeigu nėra jokių rizikos veiksnių, didinančių krūties vėžio išsivystymo tikimybę, prevenciniai krūtų tyrimai ligonių kasų nėra apmokami“, – aiškina Indrė Lekienė.

Baimė ir mitai gali kainuoti gyvybę

Santaros klinikų medikės dalijasi, jog dažnai moterys bijo dalyvauti prevencinėje programoje, kad neišgirstų onkologinę ligos diagnozės. Dalis jų baiminasi ir paties mamografijos tyrimo, nes šis gali sukelti skausmą.

„Šiais laikais tyrimai atliekami naujausia aparatūra, kuri naudoja mažiausią įmanomą kompresiją, siekiant moteriai suteikti kiek įmanoma didesnį komfortą. Tikrai pasitaiko moterų, kurios ateina su didele skausmo baime, tačiau pačios nustemba, kaip sklandžiai gali praeiti tyrimas. Noriu pasidžiaugti, kad mūsų centre dirba malonios, savo srities profesionalės radiologijos technologės, kurios, atlikdamos tyrimą, visada stengiasi teigiamai nuteikti moterį, kad ji jaustųsi kiek įmanoma patogiau tyrimo metu, bei atsako į visus iškylančius klausimus. Manau, kad teisinga komunikacija ir paciento bei medicinos personalo tarpusavio bendradarbiavimas – tai raktas į sėkmingai atliktą tyrimą bei teigiamą moters patirtį, kuri labai svarbi, kad moteris nebijotų sugrįžti atlikti tyrimą po dvejų metų“, – nepasiduoti baimei ragina skyriaus vedėja dr. Raminta Lukšaitė-Lukštė.

Gydytojai antrina kolegė Indrė Lekienė, kuri primena, jog krūties vėžys yra dažniausiai pasitaikanti onkologinė liga tarp moterų, todėl nepaprastai svarbu, kad moterys profilaktiškai tikrintųsi ir tai darytų sistemingai, nes ankstyva diagnostika yra labai svarbi gydymo sėkmei.

2025 m. spalio 9 d. Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro medikai surengė akciją, kurios metu kvietė moteris nemokamai atlikti ultragarsinę krūtų patikrą.

„Džiugina, kad akcija sulaukė didelio dėmesio – registracijos vietos buvo užpildytos mažiau nei per vieną dieną, o tokią akciją mes organizuojame jau trečius metus iš eilės. Iš viso akcijos metu mūsų komanda patikrino 84 moteris, 3 iš jų buvo rekomenduota kreiptis į medikus tolesnei konsultacijai,“ – apie akcijos rezultatus pasakoja dr. Raminta Lukšaitė-Lukštė. 

 VUL Santaros klinikos

Ligą diagnozavo genetinis tyrimas 

39-erių metų Audrė pasakoja, kad pirmieji akių ligos simptomai išryškėjo jai sulaukus septynerių metų. Pradėjus silpti regai ir pasikeitus žvilgsniui, tėvai greitai suprato, kad reikalinga medikų pagalba. Po pirmųjų apsilankymų gydytojai mergaitei įtarė tinklainės distrofiją, tačiau konkrečios diagnozės nepateikė.  

Regėjimui blogėjant, Audrė turėjo palikti bendrojo lavinimo mokyklą ir pereiti į aklųjų ugdymo įstaigą, kur pradėjo mokytis Brailio rašto. Nepaisant regos iššūkių, moteris sėkmingai baigė universitetą, sukūrė šeimą ir susilaukė dviejų vaikų. Visgi prieš kelerius metus dėl ženkliai suprastėjusio regėjimo Audrė pradėjo naudotis baltąja lazdele. 

Tik prieš metus genetinio tyrimo pagalba moteriai buvo patvirtintas akių tinklainės susirgimas –– paveldima Stargardto liga. 

„Prasidėjus stipriam žaibavimui akyse, kreipiausi į Santaros klinikas, kur neplanuotai buvau pakviesta dalyvauti genetinių tyrimų programoje. Po kelių etapų atliktų tyrimų paaiškėjo tikroji regėjimo sutrikimo priežastis. Diagnozė tapo svarbiu lūžio tašku mano gyvenime – ji ne tik suteikė aiškumo, bet ir padėjo suprasti, kaip tinkamai gyventi su šia liga“, – teigia Audrė. 

Lietuvos akių gydytojų draugijos (LAGD) pirmininkė, gydytoja oftalmologė prof. V. J. Balčiūnienė, komentuodama Audrei diagnozuotą ligą, teigia, kad nors šiuo metu nėra patvirtinto medikamentinio gydymo, klinikiniuose tyrimuose tiriami keli genų terapijos vaistai. Tikimasi, kad netolimoje ateityje įvyks proveržis tinklainės ligų gydyme, kuris padėtų sulėtinti jų progresavimą ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę. 

Tinklainės ligos diagnozuojamos įvairaus amžiaus žmonėms 

Kaip pasakoja prof. V. J. Balčiūnienė, tinklainės ligos – tai įvairūs sutrikimai ar degeneraciniai procesai, pažeidžiantys šviesai jautrų akies audinį, atsakingą už regėjimo signalų perdavimą į smegenis.  

Profesorės teigimu, pagrindinės tinklainės ligos, lemiančios regos pablogėjimą ar net jos praradimą, yra neovaskulinė amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD), diabetinė geltonosios dėmės edema (DGDE) ir geltonosios dėmės edema, atsirandanti dėl tinklainės venos nepraeinamumo. Šios ligos dažniausiai diagnozuojamos vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau pasitaiko ir jaunesnio amžiaus pacientų.  

Anot gydytojos oftalmologės, gydant tinklainės ligas, taikomas pažangus gydymo metodas – į akies stiklakūnį leidžiami kraujagyslių endotelio augimo faktoriaus (KEAF) inhibitoriai. Šie vaistai padeda sustabdyti ligos progresavimą ir daugeliu atvejų pagerina regėjimo funkciją. 

„Šios tinklainės ligos yra lėtinės ir progresuojančios, todėl joms reikalingas ilgalaikis gydymas daugkartinėmis injekcijomis. Gydymo intervalai gali svyruoti kasmėnesinių injekcijų iki ilgesnių tarpų, pavyzdžiui, 4 mėnesių, jei liga stabilizuojama. Naujausi tyrimai rodo, kad taikant gydymą moderniais KEAF inhibitoriais pasiekiama ne vien geresnių gydymo rezultatų, bet ir sumažinamas injekcijų skaičius vienam pacientui, ilgėja intervalai tarp apsilankymų“, – pasakoja ​​prof. V. J. Balčiūnienė. 

Inovatyvaus gydymo svarba 

Gydytojos teigimu, šiuolaikinis tinklainės ligų gydymas KEAF inhibitoriais yra laikomas standartu ir taikomas daugelyje Europos šalių. Mūsų šalyje privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojamas tik vienas preparatas, todėl specialistai kol kas neturi galimybės nesant efekto keisti gydymą į kitą.  

Prof. V. J. Balčiūnienė akcentuoja, kad tinklainės ligos yra lėtinės ir reikalauja ilgalaikės priežiūros, todėl inovatyvūs diagnostikos ir gydymo būdai, retinantys procedūras ir vizitus į gydymo įstaigas, leidžia optimizuoti gydymo procesą ir pagerinti bendrą gydymo patirtį.  

Ji priduria, kad praėjusią savaitę vykusios LAGD metinės konferencijos metu buvo atkreiptas dėmesys į prastėjančią regos sveikatą Lietuvoje ir būtinybę imtis veiksmų. Taip pat buvo priimta rezoliucija, kuria raginta regėjimo sveikatą pripažinti nacionaliniu prioritetu. 

Pasak Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorės Jūros Smilgaitės, pažangus gydymas atlieka esminį vaidmenį užkertant kelią aklumui, nes leidžia anksti sustabdyti ar sulėtinti regėjimą silpninančių ligų eigą. Naujos kartos biologiniai preparatai, genų terapijos ir tikslinės molekulės suteikia galimybę gydyti anksčiau nepagydomas akių ligas – tokias kaip amžinė geltonosios dėmės degeneracija, diabetinė retinopatija ar paveldimi tinklainės sutrikimai. 

„Regos sutrikimų gydymas šiandien jau nėra vien tik medicininė pagalba – tai investicija į žmogaus savarankiškumą, sveikatos sistemos efektyvumą ir visuomenės gerovę. Inovatyvūs gydymo būdai leidžia sumažinti gydymo naštą pacientui ir sveikatos priežiūros sistemai, o retesnės injekcijos sutaupo laiką ir sumažina kaštus. Jie padeda išsaugoti pacientų regėjimą, išlaikyti savarankiškumą ir gyvenimo kokybę, kartu mažindami aklumo naštą visuomenei“, – sako J. Smilgaitė. 

Pirmiausia – profilaktika

Geras regėjimas – tai ne tik gebėjimas aiškiai matyti, bet ir gyvenimo kokybė, todėl juo svarbu rūpintis ir tada, kai nejuntame regėjimo sutrikimų. Ligonių kasa apdraustiems gyventojams Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmoka akių profilaktinę patikrą. Ji prasideda pas šeimos gydytoją, o prireikus jis pacientą siunčia pas gydytoją oftalmologą.

Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai regėjimą profilaktiškai turi tikrintis kasmet. 19–40 metų žmonės kartą per dvejus metus  turėtų pasitikrinti regėjimo aštrumą ir akispūdį, 41–65 metų gyventojai – kas dvejus metus regėjimo aštrumą, o akispūdį – kasmet. Nuo 65 metų abu rodiklius žmonės turėtų tikrintis kiekvienais metais.

Nusilpus regėjimo aštrumui

Jeigu dėl akių nuovargio, įtampos, genetinių, aplinkos veiksnių ar kitų priežasčių atsiranda regėjimo sutrikimų, gali prireikti optinės korekcijos priemonių, pavyzdžiui, akinių. Tada tam tikrais atvejais ligonių kasa iš fondo kompensuoja akinių lęšių įsigijimo išlaidas.  

„Akinių lęšių kompensuojamoji kaina vaikams ir suaugusiems pacientams, kurių geriau matančios akies geriausiai koreguotas regėjimo aštrumas neviršija 0,5, padengiama 100 procentų. Vaikams iki 7 metų akinių lęšiai kompensuojami nepriklausomai nuo regėjimo aštrumo – 70 procentų kompensuojamosios kainos. Išimtis taikoma tiems vaikams, kurių regėjimo aštrumas neviršija 0,5 – jiems apmokama visa kompensuojamoji kaina“, – paaiškina Valstybinės ligonių kasos Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Vaikams akinių lęšiai gali būti kompensuojami kartą per metus, suaugusiems pacientams – kartą per dvejus metus. Paprastųjų lęšių kompensuojamoji suma – iki 95 eurų, sudėtingųjų – iki 148 eurų.

Siuntimą gauti ligonių kasos kompensuojamus akinių lęšius išrašo gydytojas oftalmologas, o su šiuo siuntimu reikia kreiptis į bet kurią optiką, kuri sudariusi sutartį su ligonių kasa. Šiuo metu yra 23 tokios optikos įvairiais adresais Lietuvoje.

Ligonių kasa pernai pacientams kompensavo 2 117 akinių lęšių porų beveik už 180 tūkst. eurų fondo lėšų. Per šių metų pirmą pusmetį išduotos 1 275 kompensuojamųjų akinių lęšių poros, o joms apmokėti prireikė apie 106 tūkst. eurų fondo lėšų.

Pagalba netekus regėjimo

Pasak G. Baranausko, vieną ar abi akis praradusiems gyventojams ligonių kasa kompensuoja akių protezavimą. Pirmąkart akių protezą skiria gydytojų konsiliumas tretinio lygio įstaigoje – universitetinėje ligoninėje ar klinikoje. Pakartotinai šią priemonę gali skirti oftalmologas antrinio lygio ambulatorinėje įstaigoje, pavyzdžiui, poliklinikoje. Su jų išduotu išrašu pacientas gali kreiptis į pasirinktą įmonę, sudariusią sutartį su ligonių kasa dėl akių protezų.

Vaikams iki 12 m. akies protezai gali būti skiriami ne dažniau kaip kas pusmetį, 13–18 m. – ne dažniau kaip kas metus, o suaugusiems pacientams – kas dvejus metus.

Ligonių kasa pernai kompensavo 541 akių protezą 509 pacientams už daugiau kaip 290 tūkst. eurų fondo lėšų.  Per šių metų pirmą pusmetį 255 pacientams buvo išduoti 267 kompensuojamieji akies protezai, tam iš fondo prireikė 145 tūkst. eurų.

Kai regėjimą temdo drumstumas

Apie 120 tūkst. žmonių kasmet Lietuvoje serga katarakta, kai dėl akies lęšiuko drumsties silpsta regėjimas. Ši liga yra veiksmingai gydoma operacija, kurios metu drumstas akies lęšiukas pakeičiamas dirbtiniu. Kataraktos operacijas apmoka ligonių kasa.

Tokiais atvejais pacientai su šeimos gydytojo siuntimu turi kreiptis į oftalmologą. Nustačius šią diagnozę, kataraktos operacija atliekama įstaigoje, turinčioje sutartį su ligonių kasa. Šiuo metu šią paslaugą teikia apie 20 viešųjų ir privačių šalies gydymo įstaigų įvairiais adresais Lietuvoje. Įstaigų, kurios šią operaciją atlieka dienos stacionare, sąrašas skelbiamas čia.

Pacientams svarbu žinoti, kad ligonių kasos gydymo įstaigai sumokama kataraktos operacijos kaina apima ir akies lęšiuko kainą – pacientui mokėti nereikia, nebent jis pasirinktų brangesnį gydymo įstaigoje siūlomą lęšiuką. Tada pacientas turi sumokėti kainos skirtumą tarp pasirinkto ir PSDF lėšomis apmokamo lęšiuko. Iš fondo apmokama lęšiuko kaina yra 44,02 euro.

Pernai buvo atlikta per 30 tūkst. ligonių kasos apmokamų kataraktos operacijų. Tam prireikė beveik 17 mln. eurų iš PSDF.

Kompensuojami vaistai

Fondo lėšomis taip pat kompensuojami vaistai glaukomai, akies kraujagyslių uždegimui bei biologinės terapijos vaistai akies kraujagyslių uždegimui gydyti. Šiuos vaistus skiria ir išrašo gydytojai oftalmologai, teikiantys tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas (universitetinėse ligoninėse ar specializuotose akių klinikose).

Kad paslaugos būtų apmokėtos fondo lėšomis, svarbu būti apdraustam privalomuoju sveikatos draudimu, turėti galiojantį siuntimą (jei jis reikalingas), o konsultacijas, gydymą, operacijas ar priemones gauti tik sutartis su ligonių kasa turinčiose įstaigose ir įmonėse.

Ligonių kasų inf. 

Kada nutukimu sergančių vaikų gydymo plane atsiranda medikamentinis gydymas? Ar visais atvejais pirmiausia pradedama nuo gyvenimo būdo korekcijos?

Nutukimo gydymas, kaip ir daugelio kitų lėtinių neinfekcinių uždegiminių ligų, yra pakopinis. Pirmiausia visada taikoma gyvenimo būdo korekcija – nepriklausomai nuo to, koks vėliau būtų pasirinktas gydymo metodas. Jei nutukimas nėra didelio laipsnio, galima palaukti, bandyti pakeisti vaiko įpročius ir stebėti rezultatus. Tačiau esant didelio laipsnio nutukimui, kai kūno masės indeksas vaikams yra labai aukštas – viršija apie 130 procentų viršutinės normos ribos – ir atsiranda komplikacijų (arterinė hipertenzija, angliavandenių apykaitos sutrikimai, II tipo cukrinis diabetas, kepenų suriebėjimas), jau būtina svarstyti medikamentinį gydymą.

Yra keli vaistai, kurie gali būti įtraukti į vaikų gydymo planą. Anksčiau buvo vartojami preparatai, slopinantys riebalų pasisavinimą žarnyne. Dabar turime ir naujesnių, veikiančių per žarnyno hormoninę sistemą bei smegenų centrus, atsakingus už alkio / sotumo valdymo centrus centrinėje nervų sistemoje. Visi vaistai, tirti su vaikais, yra skiriami tik nuo 12 metų amžiaus. Jaunesniems vaikams galimybės labai ribotos, neturime, ką paskirti. Jei yra ryškių gliukozės apykaitos sutrikimų, gydymą gali skirti gydytojai endokrinologai.

Kokie tai vaistai ir kada jie skiriami?

Medikamentai – į gliukagoną panašus peptidas-1 (GLP-1), sulėtina maisto iš skrandžio pasišalinimą, dėl to ilgiau jaučiamas sotumo jausmas. Veikiamos už sotumą atsakingos smegenų sritys. Dėl šių priežasčių mažėja alkio jausmas, sumažėja suvalgomo maisto kiekis. Vaistai turi greitą poveikį. Per keletą mėnesių galima matyti rezultatą – mažėjantį kūno svorį. Tačiau vaikams būtina išlaikyti pakankamą ir įvairų maitinimąsi, kad būtų užtikrintas amžių atitinkantis maistinių medžiagų poreikis, nes vaikai turi augti ir vystytis.

Turi būti užtikrinamas pakankamas baltymų kiekis racione – kad nemažėtų raumeninė masė. Paauglystė – tai laikotarpis, kai dar pakankamai intensyviai formuojasi kūnas, ypač raumeninė masė. Svarbu, kad tėvai įsitrauktų į tokių vaikų gydymo procesą, suprastų, jog ypač sumažėjęs suvalgomo maisto kiekis nėra gerai, ir padėtų vaikams užtikrinti pakankamą mitybą.

Svarbu pabrėžti, kad medikamentinis gydymas nereiškia, jog galima atsisakyti fizinio aktyvumo ar mitybos korekcijos. Tik kartu taikant visas priemones pasiekiama, kad mažėtų riebalinis audinys, o kartu ir su nutukimu susijusių ligų rizika – širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas ir kt.

Žinoma, vaistai gali turėti šalutinį poveikį, dažniausiai – virškinimo traktui: pykinimas, pilvo skausmai, viduriavimas, esant lengvai simptomatikai gydymas tęsiamas, koreguojant vaistų dozes.

Ar šie vaistai skiriami trumpam laikui, ar jie vartojami ilgai?

Reikia suprasti, kad nutukimas yra lėtinė liga, kaip ir, tarkime, arterinė hipertenzija: jeigu jau pradedame vartoti kraujospūdį mažinančius vaistus, juos vartojame ilgą laiką. Tas pats galioja ir nutukimui gydyti – vaistai skiriami ilgam laikui. Nutraukus gydymą per anksti, nesusiformavus naujiems įpročiams, kūno masė dažniausiai grįžta, o kartais netgi padidėja labiau nei prieš gydymą. Todėl reikia nusiteikti ilgalaikiam gydymui.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad vaistus vartojančių vaikų sveikatos būklę stebime labai atidžiai, nes dažni šalutiniai poveikiai, kurie išvargina pacientus, yra tekę nutraukti gydymą, atidėti pakartotinį vaisto skyrimą vėlesniam laikui ar taikyti kitokią vaistų vartojimo schemą.

Vaikams turbūt psichologiškai lengviau būtų išgerti tabletę, nei keisti gyvenimo būdą. Kaip tai atrodo praktikoje?

Dalis naujųjų vaistų nėra tabletės, o injekcijos į paodį, kurios atliekamos kartą per savaitę. Vaikams psichologiškai tai dažnai sunkiau nei išgerti tabletę. Be to, daugelis vaikų, sergančių nutukimu, būna prislėgtos nuotaikos, apatiški, jiems sunku motyvuotis judėti ar keisti įpročius. Todėl labai svarbus ir psichologinis darbas – aiškinti, kodėl reikia daugiau judėti, keisti mitybą. Tik vaistai problemos neišsprendžia, jie tik padeda.

Labai svarbus ir tėvų įsitraukimas – jie turi palaikyti vaiką, kartu keisti įpročius. Sergantiems vaikams taikomos ir reabilitacijos priemonės. Kai kūno masė pradeda mažėti, vaikai pamato rezultatą, pagerėja nuotaika, jie tampa labiau motyvuoti.

Kaip tėvai reaguoja į tai, kad jų vaikui reikės ilgai vartoti vaistus nuo 12 metų amžiaus? Ar yra daug baimių?

Taip, baimių kyla. Dažniausiai jos susijusios su injekcijų vartojimo būdu ir galimu poveikiu vaiko augimui, brendimui ar vaisingumui ateityje. Dažnai apie tai kalbamės su mergaičių tėvais. Iš tiesų pats nutukimas labai didina nevaisingumo riziką, o svorio mažinimas gali turėti teigiamos įtakos vaisingumui. Vaikų baimės dažniausiai susijusios su injekcijų, t. y. dūrių, baime.

Apie ilgalaikį vaistų poveikį dar turime mažai duomenų, bet reikia suprasti, kad šie preparatai yra hormonai, kuriuos organizmas natūraliai gamina, tik nutukimo atveju jų gamyba būna sutrikusi.

Ar daug turite vaikų pacientų, kuriems skiriamas toks gydymas?

Tokių pacientų dar nėra daug. Aš pati šiuo metu gydau penkis vaikus, kuriems taikomas medikamentinis gydymas. Vaistai yra nekompensuojami.

Paciento istorija: kai vaistai nuo nutukimo tampa ir viltimi, ir iššūkiu

Modesto iš Trakų (vardas pakeistas – aut. past.) mama sako, kad sūnus dėl gerokai per didelio svorio vargsta jau nuo vaikystės, tačiau jokios priemonės nedavė džiuginančio ilgalaikio rezultato: „Išbandėme daugybę priemonių ir veiklų – sudaryto mitybos plano, sūnus vaikščiojo į sporto klubus, važiavome į sanatorijas ir buvo periodų, kai svoris krito, – pasakoja moteris. – Tačiau tai būdavo neilgalaikė būsena. O prasidėjusi pandemija sugriovė visus pasiekimus – kai užsidarė sporto klubai, mokyklos, svoris sugrįžo. Apmaudu, bet dar ir su kaupu – sūnus priaugo net 30 kilogramų.“

Vaikino tėvai supranta, kad medikamentinis gydymas – tai pagalbinė priemonė prie gyvenimo būdo ir mitybos koregavimo. Tačiau, pasak mamos, tiesiog svyra rankos, kai matai, jog ir vaiko, ir šeimos pastangos nepadeda.

Gydytojos paskirtas vaistas iš pradžių suteikė vilties, kad viskas bus gerai – svoris krito, jaunuolis tapo aktyvesnis, su draugais sportavo, grojo gitara, džiaugėsi ir vaikinas, ir jo namiškiai: „Tačiau dėl virškinimo sistemos sutrikimo vaistą teko nutraukti – sūnus pradėjo viduriuoti, jį pykino. Dabar laukiame, ką nutars gydytojai, – pasakoja vaikino mama. – Sunku matyti, kad vaikas stengiasi, tačiau svoris vėl sugrįžta. Džiaugiamės tik tuo, kad sūnus jaučia draugų palaikymą, tai ir jam, ir mums didelė atrama.“ 

Nors Modesto kelias dar nėra lengvas, šeima tiki, kad kartu su gydytojų pagalba bus surasta tinkamiausia išeitis. Kiekviena patirtis, visos šeimos pastangos tampa žingsniu į priekį. Svarbiausia, kad vaikinas turi artimųjų ir draugų palaikymą, kuris tampa neįkainojama motyvacija. O medicina nuolat tobulėja – šiandieninės galimybės vaikų nutukimui gydyti yra gerokai platesnės nei prieš dešimtmetį.

VUL Santaros klinikos

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė ragina savivaldybes padėti moterims patogiai išsitirti dėl vėžio

NVC apsilankiusi pirmoji ponia Diana Nausėdienė šalies moteris ragino nebijoti ir tikrintis pagal krūties vėžio prevencinę programą. Taip pat skatino šalies savivaldybes prisijungti prie gerųjų pavyzdžių: sudaryti moterims sąlygas sklandžiai nuvykti į gydymo įstaigą, išsitirti prevenciškai ir grįžti namo. Šiuo metu tuo rūpinasi 15 šalies savivaldybių.

„Baimės tikrintis neturėtų būti. Pati einu tirtis kaskart, kai priklauso pagal krūties vėžio prevencinę programą. Tai labai paprastai procedūra – mielos moterys, nebijokite, ateikite, juk tai – vardan jūsų sveikatos, jūsų šeimų, vaikų gerovės. Rūpintis sveikata turi tapti paprastai rutina – kaip išgerti kavos puodelį: nueiti pas gydytoją ir įsitikinti, kad esate sveika ir stipri. Noriu palinkėti to kiekvienai – išgirsti, kad esate sveika.

Pirmą kartą, kai ėjau tikrintis ir laukiau atsakymo, jutau nerimą. Bet kai tikriniesi nuolat, atsiranda paprastas jausmas – atėjau, pasitikrinau, išėjau, ramu.

Gegužę kvietėme visų savivaldybių atstovus paremti moteris – paraginti, padėti atvykti moterims pasitikrinti dėl krūties vėžio. Juk savivalda yra arčiausiai moterų. Labai džiaugiamės – šiandien išgirdome, kad iš Vilniaus rajono savivaldybės į Nacionalinį vėžio centrą prevencinėms mamografijoms moterys autobusais atvyksta kiekvieną savaitę. Tai reiškia, kad mes šias moteris pasiekėme – juk Lietuvos miestuose ir miesteliuose šioje programoje vis dar pasitikrina mažai moterų. Regionuose ir kaimiškose vietovėse – dar mažiau. Savivaldos – paremkite moteris, kad jos galėtų pasitikrinti savo sveikatą. Juk kas gi, jei ne moterys turi žydėti,“ – linkėjo pirmoji ponia Diana Nausėdienė.

Startavo krūties vėžio prevencijai skirta NVC ir IWAV socialinė reklama „Netempk gumos“

Kad žinutė apie sveikatos puoselėjimą pasiektų dar daugiau moterų ir jų artimųjų, Nacionalinis vėžio centras ir Tarptautinė moterų asociacija Vilniuje iniciavo socialinę reklamą „Netempk gumos“, kurios tikslas – paskatinti 45-74 m. amžiaus moteris dalyvauti krūties vėžio prevencinėje programoje. NVC direktorius doc. dar. Valdas Pečeliūnas akcentuoja, kad raktas į gerą sveikatą prasideda nuo nuolatinio rūpesčio ja.

„Tam, kad turėtume gerą sveikatą, turime ir nuosekliai ja rūpintis. Kai kalbame apie krūties vėžį, jis paliečia vieną iš 7-8 moterų. Ar tai bus didelė, ar nedidelė problema priklauso nuo to, ar naviką aptiksime anksti. Kad naviką būtų galima aptikti kuo anksčiau, būtina dalyvauti krūties vėžio prevencinėje programoje. Jei vėžį diagnozuojame anksti, galime tikėtis nesudėtingo ir labai efektyvaus gydymo. Nors šiuolaikinis gydymas tobulėja, krūties vėžį diagnozavus vėlyvose stadijose, tikėtinas sudėtingas gydymas. Todėl sprendimas paprastas – nuosekliai rūpintis savo sveikata ir atlikti prevencinę mamografiją.

Prieš metus mes kalbėjome apie du pagrindinius dalykus- siekėme užtikrinti paslaugų prieinamumą ir norėjome padidinti žinomumą apie vėžio prevenciją, paskatinti moteris ateiti į krūties vėžio prevencinę programą. Labai dėkoju Nacionalinio vėžio centro komandai – pasiekėme įspūdingų rezultatų – mūsų įstaigoje atliekamų mamografijų padidėjo 30 proc. Gydome pusę Lietuvos moterų. Mūsų chirurgijos skyriuose šiemet jau gydyta dešimtadaliu daugiau moterų, nei pernai.

Labai džiaugiuosi, kad kartu su mūsų partneriais – Tarptautine moterų asociacija Vilniuje sukūrėme socialinę reklamą „Netempk gumos“, kurią šiuo metu transliuoja LRT. Manau, kad tai mažas žingsnis, kuris ves link tęstinių mūsų veiklų ir paskatins moteris tikrintis prevenciškai dėl krūties vėžio.“

Tarptautinės moterų asociacijos Vilniuje vadovė Ugnė Kukliauskaitė-Kairienė akcentavo onkologų, savanorių, savivaldos, diplomatinių bendruomenių ir verslo susitelkimą bendram tikslui – moterų sveikatai gerinti.

„Šiai dienai turime net 21 tūkstantį krūties vėžiu sergančių moterų, o kasmet dar 1700 jų išgirsta šią diagnozę, Labai gaila, kad per daug ir per dažnai jų šią diagnozę išgirsta per vėlai – jau trečioje ar ketvirtoje vėžio stadijoje. Taigi mūsų misija yra pakeisti tai! Kaip? Ogi įgyvendinant vieną iš dviejų prioritetinių tikslų – tai skleisti žinią ir didinti visuomenės informuotumą.

Ką mes darome – be to, jog bendradarbiaudami su NVC, suteikiame galimybę net 15 savivaldybių ir skirtingų miestų, miestelių bendruomenių atvykti su „rožiniais autobusiukais“ atlikti mamografines patikras, kurių nuo 2023 metų spalio per 2024 metus suorganizavome virš 1500. Džiaugiamės, jog šios gerosios praktikos sklinda ir be mūsų aktyviai įsitraukusios Kupiškio rajono savivaldybės, šiandien turime ir naujus pavyzdžius – tai Alytaus rajono soroptimisčių klubą, atvykusį pirmą kartą patikrai, bei Vilniaus rajono savivaldybės atstovus, kurie sėkmingai nuo rugsėjo mėnesio atveža po vieną-du-tris nedidelius autobusiukus per savaitę iš skirtingų rajono vietų atlikti mamografijos, kaip seka mūsų gerųjų praktikų renginio, vykusio Prezidentūroje šių metų gegužę. Už tą renginį dėkojame pirmajai poniai bei Jungtinės Karalystės ambasadorei, Nacionaliniam vėžio centrui bei visai palaikančių ligoninių ir gydytojų bendruomenei.

Kuo be galo džiaugiamės, tai naująja socialine plačios sklaidos kampanija – „Netempk gumos“ – tai pirmoji nepriklausomos Lietuvos istorijoje išleista socialinė TV, radijo ir skaitmeninė socialinė reklama, rodoma per LRT, skatinanti moteris nedelsti ir pasitikrinti. Gyvenimas ir kasdienybė kasryt, kasdien bėga pro akis, o mes vis atidėliojame – taigi neatidėliokime ir eikime pasitikrinti – skatinkime savo mamas, močiutes, seses, drauges ir pažįstamas. Juk norint kažką pakeisti – turime pradėti nuo savęs – o svarbiausias sąmoningos visuomenės pokytis – tai sveikas žmogus, sveika moteris. Taigi – Netempkite gumos, neatidėliokite, - kalbėjo U. Kukliauskaitė-Kairienė. 

IWAV įteikė krūties vėžio žymeklius Nacionaliniam vėžio centrui

Tarptautinės Vilniaus Moterų asociacijos (IWAV) narės rengiančios labdaros iniciatyvą „Sužydėjusi viltis“ kurios tikslas – pagerinti krūties vėžio diagnostikos ir gydymo rezultatus Lietuvoje, Nacionaliniame vėžio centrui perdavė šiuolaikinei krūties vėžio diagnostikai reikalingas priemones – krūtų žymeklius. Krūtų žymekliai įgyti iš minėtai organizacijai suaukotų lėšų ir NVC įteikti jau 17-ąjį kartą.

NVC Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas dr. Mantas Trakymas, sveikindamas profilaktinei patikrai iš Kupiškio, Alytaus ir Vilniaus rajono atvykusias moteris, pabrėžė, jog jūs esate visos sveikos moterys. „Jūs atvykote į pirmąją instanciją. Kodėl? Todėl, kad jūs atėjote pasitikrinti. Norint išgelbėti moteris nuo krūties vėžio, tikrai reikia tikrinti jus, kol esate sveikos. Būtina surasti tuos pakitimus, kurie yra mikroninio dydžio. Šiuos žymeklius, kuriuos gavome šiandien dovanų iš mūsų patikimo partnerio IWAVilnius, mes implantuojame būtent tada, kai randame mikroninius pakitimus. Kai nustatomas didelis navikas, jis apčiuopiamas, aiškiai matomas visais kitais tyrimo būdais. Siekdami kuo anksčiau diagnozuoti ligą, turime tikslą pamatyti mikronaviką ir pažymėti šiais žymekiais, kad navikas būtų matomas bet kada – tiriant ultragarsu, atlikus mamografiją, magnetinio rezonanso tyrime. Net tais atvejais, kai atlikus biopsiją, paties naviko nebematome, žymekliai visada padės matyti tą vietą, kur buvo navikas“, – sakė dr. Mantas Trakymas.

Jungtinės Karalystės ambasadorė Elizabeth Boyles  pabrėžė, kad kalbant apie krūties vėžio prevenciją labai svarbu dalytis gerąja patirtimi.

„Man didelė garbė būti IWAV iniciatyvos „Sužydėjusi viltis“ geros valios ambasadore 2025. Šiandien džiaugiuosi, galėdama pamatyti tokį svarbų medicinos profesionalų darbą bei IWAV vykdomos veiklos naudą, o, svarbiausia – susitikti su moterimis, kurios atvyko profilaktiškai pasitikrinti, ir su tomis, kurios šiandien gydosi. Neseniai buvau susitikusi su kolege, buvusia JK ambasadore, kuriai prieš penkerius metus buvo diagnozuotas krūties vėžys. Ji pasveiko. Kiekvienos patirtis yra labai skirtinga, tačiau kitų gerumas ir supratimas yra šiais atvejais svarbiausi. Einant gydymosi keliu labai gelbsti maži dalykai: po procedūros pasiūlomas manikiūras, krūties formos pagalvėlė ir kitos mielos smulkmenos. Svarbu dalytis patirtimi su kitomis moterimis. Noriu šiek tiek papasakoti apie šalį, kurią pažįstu geriausiai. Jungtinėje Karalystėje krūties vėžys diagnozuojamas vienai iš septynių moterų.  Vyresnėms nei 50 m. moterims siūloma patikra kas trejus metus. Plačiai vykdomose informavimo kampanijose  dalyvauja įžymios moterys, žinomos nuomonės formuotojos. Mano šalyje profilaktinėje patikroje dalyvauja 70 proc. tikslinės grupės moterų. Tačiau viena iš trijų moterų nepasinaudoja šia galimybe. Žinau, Lietuvoje pasitikrina mažiau nei pusė. Štai kodėl informavimo kampanijos, tokie renginiai, kaip šiandien, bei IWAV iniciatyva „Sužydėjusi viltis“ ir jų organizuojamas lėšų rinkimas yra  tokie svarbūs“, – pasakė Jungtinės Karalystės ambasadorė Elizabeth Boyles. 

Pirmoji ponia aplankė NVC Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriuje besigydančias moteris

Pirmoji ponia D. Nausėdienė aplankė Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriuje besigydančias moteris. Greitai sveikstančios po krūties operacijos pacientės nuoširdžiai dėkojo p. Dianai už dėmesį ir dėkodamos už profesionalumą ir žmogiškumą vardijo jas operavusių chirurgų – gydytojos Algės Leveckytės, dr. Sauliaus Bružo, dr. Mariaus Striogos pavardes, nuoširdų „ačiū“ skyrė ir visam skyriaus personalui.

Atsisveikindama su skyriaus kolektyvu p. D. Nausėdienė perdavė ir nuo Prezidento širdingiausius linkėjimus.  „Visoms slaugytojoms širdingiausi linkėjimai nuo Prezidento ir manęs, nes jūs esate arčiausiai žmonių, šalia čia besigydančių moterų. Tada, kai visi specialistai baigia savo darbą, jūs liekate prie skyriuje gulinčių moterų. Pacientėms nebelieka jokios baimės, nes jūs turite supergalių. Esate jų sielos gydytojai, o tai nepaprastai svarbu su tokia problema susidūrusiems žmonėms“, – dėkojo slaugytojoms Pirmoji ponia.

Nacionalinės krūties ligų asociacijos prezidentė Aušra Bružienė perdavė Krūtų chirurgijos ir onkologijos skyriui dovanų krūties protezų, kurie reikalingi moterims po krūties mastektomijos. Anonime panorusi likti moteris atsiuntė jos mamai nebereikalingų pagalbinių priemonių su prašymu perduoti jas toms, kurioms šių  protezų gali prireikti.

Nacionalinis vėžio institutas

Ligonių kasa šiam gripo sezonui yra nupirkusi 223 tūkst. dozių „Vaxigrip“ vakcinos už beveik 770 tūkstančių eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Vakcina jau pasiekė Lietuvą ir per spalio mėnesį turėtų būti paskirstyta daugiau kaip 540 gydymo įstaigų pagal jų iš anksto nurodytą poreikį.

„Pasiskiepijus sezoninio gripo vakcina, padidėja tikimybė išvengti sunkių ligos formų, dėl kurių kartais tenka gydytis ligoninėje. Vakcinacija padeda apsisaugoti nuo tokių komplikacijų, kaip plaučių uždegimas ar lėtinių ligų paūmėjimas, kurie gali sukelti gyvybei pavojingą būklę, o kartais – turėti lemtingų padarinių. Rizikos grupėms priskiriamiems gyventojams pasiskiepyti yra ypač svarbu, nes jiems ši liga pavojingiausia. Šių gyventojų skiepijimą nuo gripo apmoka ligonių kasa“, – sako Valstybinės ligonių kasos Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus patarėja Agnė Grušeckienė.

Gripo vakcina nemokamai skiepijami 2–7 metų vaikai, nėščiosios, 65 metų ir vyresni žmonės, globos ir slaugos įstaigų gyventojai, taip pat sergantieji lėtinėmis ligomis (onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ir kt.), sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai. Nuo šio gripo sezono nemokamai skiepijami ir sveikatos mokslų studijų krypčių grupės studentai, kurių programos praktinė dalis vyksta gydymo įstaigose.

Norėdami nemokamai pasiskiepyti nuo gripo, išvardytų rizikos grupių žmonės turėtų kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje yra prisirašę. Sergamumas gripu įprastai yra didžiausias sausio–vasario mėnesiais, todėl gydymo įstaigai gavus vakciną reikėtų pasiskiepyti ilgai nedelsiant. Pasitarus su šeimos gydytoju, kartu galima pasiskiepyti ir nuo COVID-19 infekcijos.

Lietuvoje daugėja rizikos grupėms priklausančių žmonių, kurie skiepijasi nuo sezoninio gripo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2023–2024 metų sezonu ligonių kasos apmokama vakcina nuo gripo pasiskiepijo daugiau kaip 182 tūkst., o 2024–2025 metų sezonu – per 206 tūkst. gyventojų, t. y. 13 proc. daugiau. Didžiausią jų dalį – 67 proc. – praėjusį sezoną sudarė 65 metų ir vyresni gyventojai. Vis dėlto tą sezoną dėl gripo netekome 75 žmonių, iš kurių 89 proc. nebuvo pasiskiepiję.

Ligonių kasų inf. 

Tačiau tai puikus priminimas gyventojams, gyvenantiems 100 km nuo Astravo ir dar neatsiėmusiems jiems priklausančio kalio jodido, nebeatidėlioti ir jį pasiimti, kadangi apie pusė vis dar to nepadarę.  

„Mus pasiekia informacija, kad gyventojai sunerimo ir suskubo į vaistines pasirodžius klaidinančiai informacijai dėl esą galimo pavojaus Lietuvos gyventojams dėl situacijos Zaporižioje.  Tad norime nuraminti, kad jokio radiacinio pavojaus dėl šios situacijos mūsų šalyje nėra ir negali būti, tad ir kalio jodido tablečių pirkti nebūtina“, - sako sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.  

Nėra priežasčių nuogąstauti 

 Kaip jau šią savaitę paaiškino Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) ekspertai, visi Ukrainos branduoliniai objektai nuo Lietuvos yra nutolę dideliu atstumu, todėl net ir incidento ar branduolinės avarijos atveju nebūtų reikšmingo radiologinio poveikio Lietuvos gyventojams.  

Inspekcijai antrina Radiacinės saugos centro specialistai: dėl didelio atstumo, aplinkoje pasklidusios radioaktyviosios medžiagos išsisklaido ir mažėja jų koncentracija, atitinkamai ir galimas aplinkos radioaktyvusis užterštumas bei poveikis gyventojams.  

Kaip papildo VATESI atstovai, net jei ir įvyktų incidentas būtent Zaporižios atominėje elektrinėje, jis būtų tik lokalaus pobūdžio.  

SAM atkreipia dėmesį, kad kalio jodidas skydliaukės apsaugai vartotinas tik 100 km atstumu nuo įvykio vietos, o visi Ukrainos branduoliniai objektai nutolę gerokai toliau.  

Proga atsiimti, kam iš tiesų aktualu  

Viceministras primena, kad Lietuvos gyventojai, gyvenantys 100 km spinduliu nuo artimiausios mums, Baltarusijos atominės elektrinės, yra aprūpinti kalio jodidu. Tačiau apie pusė jų vis dar neatsiėmė jiems priklausančio preparato: „Dar neatsiėmusieji kalio jodido – neatidėliokite, neprisirišant prie šių dienų įvykių. O visiems kitiems turėti su savimi kalio jodido nereikia.“ Kur atsiimti ir kaip jis vartojamas, galima skaityti čia.  

SAM atkreipia gyventojų dėmesį, kad skydliaukės apsaugai branduolinės avarijos atveju netinkami vartoti vaistinėse parduodami spiritiniai jodo tirpalai ar jodo purškalai, taip pat maisto papildai su jodu, nes jie neapsaugotų skydliaukės. O spiritinis jodo tirpalas apskritai yra skirtas tik išoriniam vartojimui – tepti ant odos, jodo burnos gleivinės purškalai skirti gerklės ligoms gydyti. Šių preparatų veiklioji medžiaga yra ne kalio jodidas, o tiesiog jodas, kuris yra stipriai oksiduojančiai ir toksiškai veikianti medžiaga, galinti sukelti cheminių audinių nudegimų ir apsinuodijimą, todėl jokiais būdais jo negalima gerti, net ir skiedžiant vandeniu.  

Kalio jodido tabletės vartojamos tik Sveikatos apsaugos ministerijai rekomendavus, jei įvyksta branduolinė avarija veikiančioje atominėje elektrinėje. Per anksti arba per vėlai suvartotos tabletės neužtikrintų reikiamos skydliaukės apsaugos, o pavartojus kitu nei rekomenduojama laiku gali būti net ir žalinga.  

Radiacinės saugos centro specialistai nuolat (24/7) stebi radiacinį foną Lietuvoje. Jis nepakitęs.  

Gyventojai foninės gamtinės jonizuojančiosios spinduliuotės matavimų duomenis gali stebėti RSC interneto svetainėje, pasirinkę aktyvią nuorodą „Radiacinis fonas Lietuvoje“. 

SAM Komunikacijos skyrius 

2024 m. Lietuvoje oficialiai nustatyta ir užregistruota 516 profesinių ligos atvejų (2023 m. – 469). Moterims nustatytų profesinių ligų skaičius išaugo 45,8 proc. – nuo 118 iki 172, o vyrų atvejų sumažėjo 1,9 proc. – nuo 351 iki 344. 

(2024 m. profesinių ligų atvejai tik moterims nustatyti 6–iose iš 40 savivaldybių: Jonavos r. (12 atvejų), Vilniaus r. (9 atvejai), Prienų r. (5 atvejai) Klaipėdos m. (2 atvejai) savivaldybėse, bei Ukmergės r. ir Panevėžio r. savivaldybėse – po vieną atvejį.)

„Profesinės ligos yra viena svarbiausių darbuotojų sveikatos problemų, ypač apdirbamosios gamybos, žemės ūkio ir statybos sektoriuose, kur biomechaniniai ir fizikiniai veiksniai labiausiai lemia ligų atsiradimą, – sako Higienos instituto Profesinės ir aplinkos sveikatos centro patarėja, laikinai einanti centro vadovo pareigas, Olita Kriukovienė. – Tiksli statistika leidžia identifikuoti rizikingiausias profesijas ir amžiaus grupes, stebėti ligų dinamiką savivaldybėse ir visoje šalyje, bei planuoti prevencijos priemones, tokias kaip darbo vietos ergonomikos gerinimas, fizinio krūvio reguliavimas ir pakartotinių judesių mažinimas, siekiant sumažinti profesinių ligų paplitimą.“  

Profesinių ligų registro duomenimis, 2024 m. didžiausia dalis profesinių ligų atvejų nustatyta apdirbamosios gamybos (22,9 proc.), žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (15,3 proc.), statybos (14,3 proc.) sektoriuose, transporto ir saugojimo srityje atvejų skaičius sudarė 11,8 proc. 

(Paslaugų sektoriaus darbuotojams ir pardavėjams daugiausia profesinių ligų atvejų nustatyta Telšių r. (15 atvejų, 26 proc. visų šioje grupėje nustatytų atvejų), Kauno m. ir Jonavos r. savivaldybėse, atitinkamai 14 atvejų (25 proc.) ir 12 atvejų (21 proc.) 

2024 m. daugiausiai profesinių ligų atvejų (324 atvejai, 62,8 proc. visų nustatytų atvejų) sukėlė biomechaniniai (ergonominiai) veiksniai, tokie kaip darbo poza, reikalaujanti nuolatinės raumenų įtampos, krovinių pernešimas ir kėlimas, ir kiti įtampos veiksniai. Antra pagal dažnumą profesinių ligų priežasčių grupė – fizikiniai veiksniai (mechaniniai virpesiai, girdimi ir negirdimi garso impulsai, triukšmas), kurie sudarė 36,2 proc. visų nustatytų atvejų. Biologiniai ir pramoniniai veiksniai bendrai tesudarė 1 proc. visų nustatytų profesinių ligų atvejų, atitinkamai 0,6 proc. ir 0,4 proc. Profesinių ligų dėl cheminių veiksnių nustatyta nebuvo.   

2024 m. profesinių ligų atvejai nustatyti 40-yje Lietuvos savivaldybių. Didžiausias profesinių ligų atvejų skaičius kaip ir 2023 m., nustatytas Telšių r. sav. – šioje savivaldybėje rodiklis per metus padidėjo nuo 423,3 iki 561,4 atvejo 100 tūkst. užimtų gyventojų. Antroje vietoje – Pakruojo r. sav., kurioje per metus rodiklis padidėjo beveik dvigubai, t. y. nuo 214,3 iki 432,1 atvejų 100 tūkst. užimtų šios savivaldybės gyventojų. Mažiausias atvejų skaičius nustatytas Klaipėdos m. (2,4 atvejai 100 tūkst. užimtų gyventojų), Vilniaus m. (2,9 atvejai 100 tūkst. užimtų gyventojų), Ukmergės r. ir Panevėžio r. (po 6,3 atvejo 100 tūkst. užimtų gyventojų) savivaldybių gyventojams.   

Apžvelgus profesinių ligų atvejų pasiskirstymą pagal amžiaus grupes, daugiausia atvejų (81 proc. visų nustatytų atvejų) nustatyta 55 m. ir vyresniems asmenims: 55–59 m. amžiaus grupei priklausiantiems asmenims nustatyta 110 atvejų (21,3 proc. visų nustatytų atvejų); 60–64 m. amžiaus grupei priklausantiems – 235 atvejai (45,5 proc. visų nustatytų atvejų).  

Platesnė apžvalga pateikiama Higienos instituto naujausiame leidinyje „Profesinės ligos Lietuvoje 2024 m.“ (atsisiųsti leidinį čia), kuriame pateikiami duomenys apie profesinių ligų paplitimą, jų priežastis ir pokyčius, lyginant su ankstesniais metais šalies bei savivaldybių mastu. 

Higienos instituto inf. 

Pasak projektui vadovavusios ilgametės sveikatos sistemos duomenų analitikės Vaidos Morkvėnienės, tai buvo pirmas Valstybinės ligonių kasos projektas, kuriame kartu dirbo kompetentingi Valstybės duomenų agentūros, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), Valstybinės ligonių kasos (VLK) ir Higienos instituto specialistai. Projekto metu buvo sujungti įvairūs duomenys iš skirtingų informacinių sistemų bei pateikti vienoje platformoje.

Pacientai, naudodamiesi švieslente, gali palyginti gydymo įstaigų teikiamų paslaugų kokybę, pavyzdžiui, mirties riziką susirgus insultu arba plaučių uždegimu konkrečioje įstaigoje, matyti kitų pacientų atsiliepimus. Gydymo įstaigos švieslentėje savo veiklos rezultatus gali palyginti su kitomis įstaigomis savivaldybės, regiono ar visos šalies mastu.

Pasak sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės, „rodiklių švieslentė yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos veidrodis, atspindintis viešųjų įstaigų veiklos rezultatus, ir sveikatos priežiūros kokybės vertinimo įrankis, skirtas kokybei gerinti bei sistemai valdyti“.

Jau veikia sukurta centralizuota platforma, kurioje šiandien yra net 95 rodikliai, kurie buvo atrinkti iš kelių šimtų sveikatos sistemoje skaičiuojamų rodiklių. Rodiklių gausoje atsirinkti svarbiausius ir reikšmingiausius padėjo SAM Strategijos departamento direktorė švieslentės pradininkė Raimonda Janonienė. 

Šiandien švieslentė pasiekiama visiems vartotojams interneto adresu https://rodikliai.vlk.lt

Dar balandį surengtos švieslentės demonstracinės versijos testavimo dirbtuvės subūrė gydymo įstaigų atstovus, institucijų ekspertus ir duomenų analitikus. Jie pateikė siūlymų, padėjusių patobulinti sistemą.

Švieslentę išbandė didžiųjų gydymo įstaigų VUL Santaros klinikų, LSMU Kauno klinikų, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, Nacionalinio vėžio centro, Utenos ligoninės, Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės, Vilniaus rajono ir Alytaus poliklinikos, Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro ir kitų įstaigų atstovai.

Valstybinės ligonių kasos kartu su partneriu Valstybės duomenų agentūra įgyvendintas 2,2 metus trukęs projektas yra dalis 2022–2030 m. plėtros programos, kurią administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pagal pažangos priemonę Nr. 11-002-02-11-01 „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“. Projektas buvo finansuojamas 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bei Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis. Jam buvo skirta 408 253,79 Eur.

VLK inf. 

Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) medicinos psichologės-psichoterapeutės Kotrynos Mikalauskaitės teigimu, kopriklausomybė – tai situacija, kai žmogaus mintys, jausmai ir kasdieniai sprendimai ima vis labiau suktis apie artimojo, turinčio priklausomybę, elgesį. Tai nebe įprastas prisitaikymas vienas prie kito, o situacija, kai savo gyvenimą tenka derinti prie kito žmogaus problemos.

„Kopriklausomybė gali paveikti tiek suaugusiuosius, tiek vaikus. Ją galima palyginti su šokiu, kuris, deja, nėra malonus: nuolat stebėti, ką daro kitas, ir visada reaguoti prisitaikant prie jo. Toks elgesys lemia pastovią įtampą, aplinkos stebėjimą: ką šiandien rasiu grįžęs į namus, kokia bus situacija, artimasis bus pavartojęs ar blaivus, kaip reikės elgtis. Pasidalinsiu pavyzdžiu iš praktikos. Vienas paauglys, kurio tėvas žalingai vartojo alkoholį, jau iš rakinamų durų garso buvo išmokęs suprasti, ar tėvas grįžta blaivus, ar ne. Tai yra be galo sudėtingos patirtys“, – sako K. Mikalauskaitė.

Dėmesys tampa sutelktas vien į kitą žmogų

Pasak pašnekovės, apie artimojo priklausomybę sužinoję žmonės dažnai imasi įvairių veiksmų, kurie, jų manymu, yra tinkami: prisiima atsakomybę už gydymo paiešką, sprendžia susidariusias nepatogias situacijas, stengiasi nuslėpti padėtį nuo aplinkinių ir taip toliau. Kaip bereaguotų, visos pastangos neretai lemia, kad nebelieka laiko jų pačių poreikiams, interesams, veikloms – visas dėmesys skiriamas priklausomybę turinčio artimojo poreikiams.

„Dažnai tai įvyksta nejučiomis, po truputį. Klientai dalinasi, kad jie pastebi save nuolat mąstant apie tai, ką priklausomybę turintis artimasis daro, analizuojant, kas vyksta. Kai kurie nuolat artimajam skambina, klausinėja, kuo jis užsiima, siekia kontroliuoti. Taip gyvenimas tampa visiškai sutelktas į kitą žmogų, neretai apleidžiant ir ryšius su kitais. Pavyzdžiui, žmogus ima vengti draugų, nes jie susitikus klausia, kaip sekasi – o sekasi juk negerai, bet nepatogu ar gėda apie sunkumus pripažinti, todėl pasirenkama geriau atsiriboti, užsidaryti, nutraukti ryšius. Tai gana dažnas pašalinis kopriklausomybės poveikis“, – aiškina K. Mikalauskaitė.

Kopriklausomybę patiriantys žmonės taip pat gali būti linkę prisiimti perdėtą atsakomybę už artimojo veiksmus bei dangstyti jo elgesio neigiamas pasekmes.

„Pavyzdžiui, kai vartojantis žmogus nenueina į darbą ar mokslo įstaigą, artimasis skambina, teisina jį, kai žmogus dėl priklausomybės pamiršta kokius nors kasdienius įsipareigojimus – juos už jį atlieka. Su tokiu perdėtu žmogaus saugojimu nuo pasekmių susijęs dar vienas aspektas – neigimas, kuomet šeimos nariai visais būdais stengiasi sukurti normalios šeimos įvaizdį visuomenėje, kad niekas nesužinotų apie problemas“, – kalba specialistė.

Kopriklausomybė gali pasireikšti ir išaugusiu noru įtikti priklausomybę turinčiam artimajam, jo nesupykdyti, nenuliūdinti, taip pat atsiradusiu įsitikinimu, kad niekas negali padėti, todėl jokios pagalbos ir neverta ieškoti, o viską reikia daryti pačiam.

Atsisakyti perdėtos atsakomybės ir kontrolės

K. Mikalauskaitė sako, kad nuo kopriklausomybės galima pamažu išsilaisvinti – tai procesas, kai mokomasi atpažinti savo reakcijas ir kurti sveikesnius santykius. Tam svarbios sąlygos yra pripažinti, kad pernelyg įsitraukiama į kito žmogaus problemą, suvokti, jog priklausomybė nėra gėda, o liga, bei suprasti, kad artimasis yra atskiras žmogus, kurio elgesio ar gydymosi proceso negalime kontroliuoti ar prisiimti už jį atsakomybės.

„Tai nereiškia, kad reikia staiga tapti abejingiems sergančiam žmogui ir juo nebesirūpinti. Tai reiškia, kad svarbu žinoti, ką galima padaryti, o ko negalima. Tarkime, paskatinti ieškoti pagalbos galima, tačiau būti atsakingi už kito žmogaus gydymąsi ir išgijimą – ne“, – teigia ji.

Kopriklausomybę mažina ir tinkamas bendravimas su artimuoju. Patariama suteikti žmogui paramą, rodyti supratimą ir meilę, kuomet jis yra blaivus, taip pat atvirai kalbėtis, akcentuoti, kad šeimai gera leisti laiką kartu, užsiimti bendromis, su vartojimu nesusijusiomis veiklomis.

Svarbu nepriekaištauti, nes tai skatina gynybiškumą ir melavimą, taip pat vengti neįgyvendinamų grasinimų, nedaryti už artimąjį to, ką jis pats gali ir turi padaryti, pernelyg jo nekontroliuoti. Ir būti kantriems, nes priklausomybė yra liga, nuo kurios staiga nepasveikstama, todėl teigiamiems pokyčiams gali prireikti nemažai laiko.

Medicinos psichologė-psichoterapeutė pastebi, kad šiame procese nebūtina viską daryti vien savo jėgomis. Priklausomybę turinčių asmenų artimieji dažnai išgyvena stresą, įtampą, nežinią, nerimą – tai labai vargina, todėl reikia ieškoti, kas padėtų.

„Tinka ir pokalbiai su žmonėmis, kuriais pasitikima, ir dalyvavimas savitarpio pagalbos grupėse, kur renkasi turintys panašių problemų, ir konsultacijos su psichologais ar priklausomybės ligas gydančiais specialistais. Yra sukurta ir speciali CRAFT programa, skirta padėti susidūrus su artimojo priklausomybe. Jos pagrindinis tikslas – padėti artimiesiems motyvuoti priklausomybe sergantį žmogų kreiptis pagalbos, atrasti būdus, kaip skatinti tinkamą jo elgesį ir neskatinti netinkamo, kaip pagal galimybes leisti įvykti natūralioms pasekmėms. Tuo pačiu ši programa padeda kopriklausomybę patiriantiems žmonėms išmokti neprisiimti absoliučios atsakomybės už rezultatą ir patiems viduje pasijausti ramiau bei tvirčiau“, – vardija K. Mikalauskaitė.

RPLC inf. 

Statistika verčia susimąstyti

Higienos instituto duomenimis, praeitais metais kraujotakos sistemos ligomis sirgo beveik milijonas žmonių, o nuo šių ligų mirė daugiau nei 19 tūkst. mūsų šalies gyventojų.

Medikai nuolat kartoja, kad širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimas bei vystymasis labai stipriai susijęs su mūsų gyvensena: nesveika mityba, antsvoriu, rūkymu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu bei negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu, cholesterolio kiekiu ar cukriniu diabetu. Ekspertai teigia, kad net 80 proc. kraujotakos sistemos ligų galima išvengti sumažinus rizikos veiksnius ir sveikatą tikrinantis profilaktiškai – dalyvaujant širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje.

Tačiau Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė pastebi, kad šioje programoje galintys dalyvauti gyventojai nėra pakankamai aktyvūs. Net ir gavę priminimą iš gydymo įstaigos atvykti tikrintis, neskuba to daryti.

„Mūsų duomenys rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligų programoje kasmet dalyvauja mažesnė pusė į tikslinę amžiaus grupę patenkančių Lietuvos gyventojų – tik 43 proc. Pernai šioje programoje dalyvavo 338 tūkst. žmonių, nors 2023 m. – 59 tūkst. daugiau. Raginame gyventojus: neatidėliokite – kreipkitės į savo gydymo įstaigą, nemokamai pasitikrinkite pagal prevencinę programą ir laiku pažabokite ligą“, – sako J. Grigarienė.

Kaip vyksta ištyrimas?

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa Lietuvoje vykdoma jau 20 metų. Ji skirta nuo 40 iki 60 metų (imtinai) vyrams bei moterims. Programos metu šeimos gydytojas skiria atlikti įvairius tyrimus – kraujo, širdies veiklos ir kitus. Gavęs rezultatus, jis įvertina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis: nustatoma maža, vidutinė, didelė arba labai didelė rizika. Nuo to priklauso, kaip dažnai žmogui reikės tikrintis – kas ketverius, kas dvejus metus ar kasmet.

Jeigu nustatoma didelė ar labai didelė rizika, gydytojas sudaro planą, kaip ją sumažinti. Plane numatomi svarbiausi rodikliai, kuriuos reikėtų pasiekti, pavyzdžiui, kūno masės indeksas, kraujospūdis, cholesterolio kiekis, taip pat patarimai, kaip keisti gyvenimo būdą, bei kontrolės terminai.

Kai tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra labai didelė, šeimos gydytojas išduoda siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai gauti. Išrašydamas siuntimą, šeimos gydytojas turėtų rekomenduoti bent 3 gydymo įstaigas, kuriose teikiama išsami širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimo ir prevencijos paslauga. J. Grigarienė pabrėžia, kad gavus siuntimą nereikėtų delsti, o kuo greičiau užsiregistruoti pas gydytoją kardiologą.

Keli būdai užsiregistruoti

„Turėdami siuntimą gydytojo kardiologo konsultacijai, galite registruotis bet kurioje Lietuvos gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su Valstybine ligonių kasa. Nesvarbu, kuriame mieste gyvenate, kurioje gydymo įstaigoje esate prisiregistravę, – vykite ten, kur pas gydytoją kardiologą eilė trumpiausia“, – pataria VLK specialistė.

Pasak J. Grigarienės, gydytojo specialisto konsultacijai gauti galima užsiregistruoti keliais būdais:

• Vienas patogiausių ir greičiausių būdų – užsiregistruoti dar neišėjus iš šeimos gydytojo kabineto. Tokiu atveju pacientui nereikės niekuo rūpintis, jį pas gydytoją specialistą užregistruos šeimos gydytojas ar jo komandoje dirbantis slaugytojas. Pacientui beliks atvykti paskirtu laiku.
• Kitas būdas – pasirinkti gydymo įstaigą ir užsiregistruoti pačiam pacientui. Pasirinkti tinkamą apsilankymo laiką patogu Išankstinėje pacientų registracijos informacinėje sistemoje (IPR IS), kurioje skelbiama informacija apie artimiausias laisvas vietas registracijai. Registruojantis būtina atkreipti dėmesį į prierašą, kas turės apmokėti paslaugą – ligonių kasa ar pacientas. Iš savo kišenės pacientas turės mokėti apsilankęs pas gydytoją specialistą be šeimos gydytojo siuntimo arba tokioje gydymo įstaigoje, kuri nėra pasirašiusi sutarties su ligonių kasa.

Visų Lietuvos gydymo įstaigų, pasirašiusių sutartį su ligonių kasa, kontaktus, galima rasti ligonių kasos svetainės dalyje „Sveikatos priežiūros įstaigos ir paslaugos visoje Lietuvoje“. Norėdamas įsitikinti, kad pasirinkta įstaiga yra pasirašiusi sutartį su ligonių kasa, langelyje „Paslauga“ pacientas turi surinkti paieškos žodžius „Išsami širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimo ir prevencijos paslauga“. Paieškos sistema išskleis visų šią paslaugą Lietuvoje teikiančių gydymo įstaigų sąrašą, beliks tik pasirinkti, į kurią patogiausia nuvykti.

VLK inf. 

„ESPAD 2024 m. tyrimo duomenimis, tabako cigarečių vartojimas tarp jaunimo nuo 2015 m. sumažėjo 80 proc. – iki 33,6 proc. Bent kartą per mėnesį tabako gaminius rūko apie 10 proc. mokinių. Tačiau nerimą kelia išaugęs elektronines cigaretes rūkančiųjų skaičius – esame antri Europoje pagal anksti (dar nesulaukus 13 metų) bandančiųjų elektronines cigaretes skaičių, kuris siekia net 31 proc. mokinių. Lietuvoje, kaip ir Europoje, plinta ir kiti nikotino gaminiai – šiemet ypač išpopuliarėjo kramtomojo nikotino pagalvėlės, vadinamos snusu“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriaus gydytoja Gabija Mikulevičienė.

Pasak gydytojos, prevencinės priemonės turi apimti visą socialinę aplinką: „Kaip ir psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos atveju, čia galioja tie patys principai – priemonės turi būti nukreiptos teigiama kryptimi, svarbu skatinti socialinius įgūdžius: kaip atsispirti draugų spaudimui, kaip būti pripažintam, kaip pasakyti „ne“, kaip išsiskirti iš minios. Gąsdinimai neveikia, nes jaunimas dėl brandos etapo negali sau pritaikyti nemalonių pasekmių, ypač jei jos bus po 20 metų. Neveikia vienadienės akcijos ar vienkartiniai supažindinimai. Veiksmingos ir riziką mažinančios valstybinės priemonės – eliminuoti kvapiąsias medžiagas, mažinti spalvų ir dizaino patrauklumą, didinti amžiaus cenzą, riboti nikotino kiekį ir tabako gaminių reklamą“.

Siekdama kovoti su rūkymo problema, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija įrengė elektroninių cigarečių dūmus aptinkančius detektorius. Ši naujovė nebeleidžia mokiniams rūkyti mokyklos patalpose. Nepaisant to, kad būtų sumažintas rūkymas ir elektroninių cigarečių vartojimas mokykloje, gimnazijos direktorė Jolanta Martyncevienė siūlo griežtesnę kontrolę ir priežiūros priemones.

„Mokyklos aptvėrimas, teritorijos stebėjimas vaizdo kameromis ir elektroninių cigarečių išėmimas iš rinkos galėtų sumažinti jų patekimą mokiniams, tačiau tai gali sukelti ir neigiamų pasekmių – nelegalią prekybą, alternatyvų paiešką, vagystes ar pamokų nelankymą“, – pabrėžia direktorė.

Jos teigimu, mokiniai pradeda rūkyti norėdami pritapti ir siekdami būti priimti tarp bendraamžių.

„Mokinius pradėti rūkyti taip pat paskatina mada, nenoras išsiskirti iš visų, statusas klasėje, bendruomenėje. Prevencinės programos egzistuoja, tačiau sudėtinga į jas įtraukti mokinius, dar sudėtingiau pakeisti jų mąstymą. Šį programų veiksmingumą sunku įvertinti, bet žinome, kad jos labiau padeda tiems, kurie dar nėra pradėję rūkyti“, – teigia J. Martyncevienė.

Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) atstovės Elžbietos Motūzaitės teigimu, departamentas glaudžiai bendradarbiauja su vietos institucijomis, kad sustiprintų prevenciją ir didintų visuomenės sąmoningumą, supratimą apie rūkymo žalą.

„Departamentas yra užmezgęs glaudų bendradarbiavimą su savivaldybių visuomenės sveikatos biurais ir administracijomis. Kartu siekiame stiprinti prevencines priemones – teikiame metodinę pagalbą, dalinamės informaciniais ir komunikaciniais pranešimais apie rūkymo daromą žalą sveikatai, skatindami sąmoningumą ir sveikos gyvensenos pasirinkimus visuomenėje“, – sako E. Motūzaitė.

Pasak pašnekovės, tabako ir elektroninių cigarečių prevencija yra nuoseklus, ilgalaikis procesas, paremtas mokslu pagrįsta informacija ir visuomenės švietimu.

„Nors šiuo metu inovatyvių technologinių sprendimų netaikome, daugiausia dėmesio skiriame kokybiškai prevencinei komunikacijai ir metodinei pagalbai, kuri paremta patikimais tyrimais ir tarptautine patirtimi“, – pabrėžia NTAKD atstovė.

VU inf. 

Prašymą ligos išmokai skirti galima pateikti bet kuriuo metu, net nelaukiant, kol susirgsite ar reikės slaugyti susirgusį šeimos narį. Neterminuotas prašymas galioja ir vienerius metus atgal. Pavyzdžiui, jei žmogus sirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą 2024 m. spalį, tačiau tuomet nepateikė prašymo ligos išmokai skirti, ligos išmoka jam negalėjo būti išmokėta. Jei žmogus pateiks prašymą šių metų rugsėjį, jam bus išmokėta ligos išmoka už praėjusį laikotarpį. Svarbu, kad nuo ligos pabaigos nebūtų praėję daugiau nei 12 mėnesių. 

Prašymą dėl ligos išmokos galima pateikti per asmeninę „Sodros” paskyrą. Asmeninėje paskyroje taip pat galima patikrinti, ar priimtas sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo. Jei nurodysite savo el. pašto adresą, visa informacija bus siunčiama ir elektroniniu paštu. 

38 tūkstančiai žmonių dar nesikreipė dėl išmokų 

Apie 38 tūkst. žmonių, turėjusių išduotus nedarbingumo pažymėjimus, dar nesikreipė į „Sodrą“ dėl ligos išmokos. Nuo pažymėjimų pabaigos dar nepraėjo 12 mėnesių, tad jie vis dar turi galimybę pateikti prašymą ir gauti ligos išmoką. 

Ne visi gyventojai, turintys nedarbingumo pažymėjimus, automatiškai gauna ligos išmoką. Ji neskiriama, jei žmogus neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo ar neatitinka kitų nustatytų sąlygų. Vis dėlto dalis žmonių netenka priklausančių išmokų tik dėl to, kad laiku nepateikia prašymo. 

Šiuo metu neišmokėtų ligos išmokų suma viršija 4 mln. eurų. 

Susirgę pirmiausia kreipkitės į gydytoją 

Pagrindas skirti ligos išmoką – gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, todėl susirgus ar slaugant sergantį vaiką pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigą.  

Nuo rugsėjo vidurio Lietuvoje prasidėjo padidėjusio sergamumo laikotarpis – gripo, peršalimo ir COVID-19 atvejų skaičius viršijo nustatytą ribą. Tai reiškia, kad susirgę šiomis ligomis gyventojai gali gauti nedarbingumo pažymėjimą neišeidami iš namų – užtenka nuotolinės konsultacijos su šeimos gydytoju. 

Jeigu žmogui pasireiškia užkrečiamos ligos simptomai, šeimos gydytojas, įvertinęs jo sveikatos būklę ir galimą užkrėtimo riziką, gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą nuotoliniu būdu. Jei prireiktų tiesioginės apžiūros, gydytojas nuspręs tai padaryti kontaktinės konsultacijos metu. 

Svarbu žinoti, kad nuotoliniu būdu nedarbingumo pažymėjimai išduodami tik dėl gripo, COVID-19 ar kitų peršalimo ligų. Dėl kitų sveikatos problemų nedarbingumo pažymėjimai išduodami įprasta tvarka. 

Padidėjusio sergamumo laikotarpiai nustatomi pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) skelbiamus duomenis. 

Ko reikia, kad būtų skirta ligos išmoka? 

Ligos išmoka gali būti skiriama, jei žmogus turi bent 3 mėnesių stažą per pastaruosius metus arba bent 6 mėnesių stažą per pastaruosius dvejus metus ir dėl jos kreipiasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo pabaigos. 

Jei žmogus yra pateikęs prašymą ligos išmokai skirti, priskaičiuota suma bus automatiškai pervedama į nurodytą asmeninę sąskaitą. 

Kokio dydžio ligos išmoką gausiu? 

Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam žmogui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo.  

Pavyzdžiui, jei žmogaus laikinasis nedarbingumas prasidėjo 2025 m. rugsėjį, vertinamos gegužės, birželio ir liepos draudžiamosios pajamos. Draudžiamosios pajamos yra žmogaus darbo pajamos, nuo kurių buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos ligos socialiniam draudimui, taip pat žmogui priskaičiuotos ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos ar nedarbo socialinio draudimo išmokos. 

Ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka darbdavys, nepriklausomai nuo darbuotojo turimo ligos socialinio draudimo stažo. Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. 

Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“. Ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ligos išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Nuo ligos išmokos „Sodra“ atskaito 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų. 

Šiuo metu vidutinė vienos dienos ligos išmoka yra 51 euras. Ligos išmoka vidutiniškai mokama beveik 10 dienų.  

Ar gausiu ligos išmoką, jei dirbu savarankiškai? 

Žmonės, vykdantys savarankišką veiklą, išskyrus dirbančius pagal verslo liudijimą, kaip ir kiti dirbantys, yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Šias socialines garantijas jiems užtikrina socialinio draudimo įmokų (VSD) mokėjimas. 

Dažnai savarankiškai dirbantys gyventojai pajamas deklaruoja ir įmokas „Sodrai“ sumoka už visus metus iki kitų metų gegužės 1-osios. Tuomet „Sodra“ gali įvertinti, ar jie teisės į išmoką dieną buvo draudžiami, ar buvo įgiję reikalingą socialinio draudimo stažą, ir apskaičiuoti išmokos dydį pagal sumokėtas įmokas. 

Pavyzdžiui, jei asmuo susirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą rugsėjį tačiau nemokėjo einamųjų VSD įmokų, ligos išmoka jam galėtų būti paskirta ir išmokėta tik po to, kai jis kitais, 2026 metais, deklaruos pajamas ir sumokės VSD įmokas už visus 2025 metus. 

Kad taip nenutiktų, patariama VSD įmokas mokėti kiekvieną mėnesį. Savarankiškai dirbantys gyventojai laikomi apdraustaisiais ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jeigu iki kalendorinio mėnesio pabaigos yra sumokėję VSD įmokas ir pateikę „Sodrai“ SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į išmoką. 

Kaip ir kiti apdraustieji, savarankiškai dirbantys turi būti įgiję stažą ligos išmokai gauti – ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius. 

Tarkime, savarankišką veiklą vykdantis žmogus susirgs ir gydytojas jam išduos nedarbingumo pažymėjimą spalio mėnesį. Tam, kad žmogus turėtų teisę gauti ligos išmoką, VSD įmoka turi būti sumokėta ir pateiktas SAV pranešimas už rugsėjį. 

Kai kuriais atvejais ligos išmoka gali būti skirta savarankiškai dirbantiems asmenims, jei jie sumokėjo ligos socialinio draudimo įmokas ir pateikė SAV pranešimą „Sodrai“ už einamąjį mėnesį. Tai galioja tiems, kurie už praėjusį mėnesį įmokų nemokėjo, nes buvo nedarbingi, gavo socialinio draudimo išmokas arba veiklą pradėjo tik tą patį mėnesį.

Lėtinės žaizdos – tai žaizdos, kurios neužgyja per įprastą laikotarpį (paprastai 4–6 savaites) ir ilgainiui tampa ilgalaikės priežiūros, infekcijų bei hospitalizacijos priežastimi. Kadangi Lietuvoje vidutinis gyventojų amžius vis auga, ši problema įgauna vis didesnę medicininę ir ekonominę svarbą, o inovatyvūs sprendimai tampa itin reikalingi.

Bioskaidžių tvarsčių technologija

Viena iš modernių priemonių, skirtų efektyvesniam lėtinių žaizdų gydymui užtikrinti – Lenkijos biotechnologijų įmonės TRICOMED S. A. gaminami bioskaidūs tvarsčiai MEDISORB R Ag ir MEDISORB R Powder, kurie Pasaulinėje medicinos inovacijų parodoje „Seoul International Invention Fair“ buvo apdovanoti aukso medaliu. Šie tvarsčiai sukurti iš chitino kopoliesterio (CCPE) – natūralaus polisacharido, išgaunamo iš vėžiagyvių. Chitino kopoliesteris (CCPE) yra biologiškai suderinamas, netoksiškas ir skatinantis audinių gijimą. Organizmas tvarsčius visiškai suskaido, todėl juos uždėjus jų nereikia pašalinti, keisti. Šie tvarsčiai uždedami arba užbarstomi ant žaizdos ir iš lėto ištirpsta. Tvarsčiui ištirpus, tereikia jo vietoje uždėti naują tvarstį ar užbarstyti naują porciją tvarčio miltelių.

Klinikiniai tyrimai ir praktinė patirtis rodo, kad MEDISORB bioskaidūs tvarsčiai išsiskiria įvairiapusiu poveikiu:

• Spartina žaizdų gijimą – chitino kopoliesteris aktyvina fibroblastų ir keratinocitų veiklą, todėl greičiau formuojasi granuliacinis audinys ir epitelis.
• Mažina kraujavimą – turi hemostatinį poveikį, skatina krešėjimą, žaizdos nekraujuoja.
• Užtikrina optimalią drėgmę – palaiko gijimo procesui palankią mikroaplinką, mažina skausmą ir randėjimo riziką.
• Nesukelia papildomos traumos – tvarsčio nereikia keisti, todėl netraumuojami naujai susidarantys kraujagyslių ir jungiamieji audiniai. Nėra skausmo, kurį sukelia tvarsčių keitimas.
• Sumažina infekcijų riziką – veikia kaip barjeras ir sugeria eksudatą.
• Gerai toleruojami – nesukelia alerginių reakcijų, tinka pacientams, kurių jautri oda.

Bendra nauda pacientams, kenčiantiems nuo lėtinių žaizdų – trumpesnis žaizdų gijimo laikas, retesnis tvarsčių keitimo poreikis, mažiau skausmo ir žaizdos traumavimo keičiant tvarstį, komfortiškesnė slauga ir mažesnė komplikacijų tikimybė.

Tokia gydymo priemonė ne tik pagerina fizinę sveikatą, bet ir teikia emocinę naudą – mažėja nerimas, didėja pasitikėjimas gydymo procesu ir atkuriamas gyvenimo komfortas. Atsižvelgiant į demografines tendencijas, inovatyvių, pacientams patogių tvarsčių naudojimas turėtų tapti prioritetu Lietuvos sveikatos sistemoje, nes jie teikia apčiuopiamą naudą tiek žmogui, tiek visuomenei.

Daugiau informacijos galite sužinoti paskambinę į slaugos konsultacijų centrą SIDABRA, nemokama linija 0 800 00 226 arba https://sidabra.lt/. Konsultuojame įvairiais slaugos klausimais.

Tai yra ne tik patogi priemonė pacientams, bet ir svarbus įrankis optimizuojant visos sveikatos sistemos darbą bei taupant laiką ne tik gyventojams, bet ir medikams.

„Besinaudojančiųjų skaičius kasmet auga, o iš naudotojų girdime daug teigiamų atsiliepimų. Ne veltui sakome, kad sveikata neturi laukti eilėje, nes sistemoje nėra jokių apribojimų – ja gali naudotis visi šalies pilietybę turintys Lietuvos gyventojai, taip pat ir pacientui atstovauti įgaliojimą turintys asmenys. Prisijungus visa svarbiausia informacija – kaip ant delno: galima registruotis vizitui pas gydytoją ar specialistą, atšaukti jį, jeigu planai pasikeičia, matyti suplanuotus ir įvykusius vizitus, peržiūrėti aktyvius, panaudotus ar pasibaigusius siuntimus, susipažinti ir, prireikus, atsisiųsti pažymas, matyti turimus ar jau panaudotus e. receptus, galima pasitikrinti, kuriam laikui užtenka išrašytų vaistų“, – pažymi sveikatos apsaugos viceministrė J. Čelutkienė.

Būtent todėl gyventojai, kurie dar neišbandė E.sveikatos sistemos, kviečiami nelaukti – ypač dabar, kai pradėta naudoti speciali mobilioji programėlė, kuri leidžia pasiekti aktualią sveikatos informaciją dar patogiau.

Plačiau apie E.sveikatos naudą, lūkesčius ir artimiausius atnaujinimus – interviu su SAM viceministre J. Čelutkiene.

- Gerb. viceministre, sakykite, kokios yra pagrindinės priežastys, jog gydymo įstaigose šiuo metu susidaro didelės eilės?

- Viena svarbiausių priežasčių – specialistų perėjimas dirbti iš viešojo sveikatos sektoriaus į privatų. Išėję į privatų sektorių, jie dažnai tik pakonsultuoja pacientus, bet neišsprendžia kiekvienos problemos išsamiai. Dėl to nemaža dalis pacientų vis tiek turi kreiptis į viešąsias gydymo įstaigas ir laukti eilėse. Be to, vizitai privačiose klinikose kainuoja, tad daug žmonių vis dar kur kas dažniau renkasi viešąjį sektorių. Kai gydytojų viešajame sektoriuje sumažėja, o pacientų skaičius išlieka panašus, gydymo įstaigos yra labai apkrautos.

- Ar eilės gydymo įstaigose būdingos tik didmiesčiams, ar taip pat ir mažesniems miestams?

- Dabartiniai duomenys rodo, kad ir mažesnėse savivaldybėse gyventojai per ilgai laukia vizito pas šeimos gydytojus – dažnai nepatenka per siektinas 7 dienas (čia mes kalbame apie situacijas, kai kreipiamasi ne dėl skubiosios (būtinosios) pagalbos). Kita vertus, dar reikia atkreipti dėmesį, kad regionuose paslaugų prieinamumas apskritai yra mažesnis nei didmiesčiuose – gydytojų ten yra gerokai mažiau nei, pavyzdžiui, Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje.

- Papasakokite plačiau apie E.sveikatą. Kokią naudą gyventojai gauna – ką gali atlikti ir ką matyti sistemoje?

- Dalis pacientų dar nėra iki galo susipažinę su E.sveikatos galimybėmis. Tad visų pirma norėčiau akcentuoti, kad nuo šiol ši sistema pasiekiama ne tik per interneto naršykles portale esveikata.lt, bet ir per šių metų pradžioje pristatytą mobiliąją programėlę „esveikata“, kurią galima nemokamai parsisiųsti iš „Google Play“ ar „App Store“ parduotuvių. Joje visa informacija pasiekiama vos keliais mygtukų paspaudimais, tad pacientams gauti visą svarbiausią informaciją yra dar paprasčiau.

Na, o kalbant apie pačią E.sveikatą, tai jos funkcionalumai suteikia galimybę turėti visą informaciją apie savo sveikatą vienoje vietoje: registruotis vizitui pas šeimos gydytoją ar specialistą, atšaukti vizitą, jeigu planai pasikeičia, matyti suplanuotus ir įvykusius vizitus, peržiūrėti aktyvius, panaudotus ar pasibaigusius siuntimus, atsisiųsti pažymas, matyti aktyvius ar jau panaudotus e. receptus.

Visa svarbiausia informacija – kaip ant delno. Dėl to nebereikia skambinti į gydymo įstaigos registratūrą ir teirautis, kada galima registruotis ar iki kada galioja receptas.

- Kokio amžiaus gyventojams daugiausia pritaikyta sistema?

- E.sveikata neturi amžiaus ribų – ja gali naudotis visi šalies gyventojai. Sistema jau dabar sėkmingai naudojasi ir vyresnio, ir jaunesnio amžiaus žmonės. Visi jie giria funkcijas ir tai, kad paprasta ja naudotis.

- Ar E.sveikata gali naudotis pacientą atstovaujantys asmenys?

- Taip, įgaliojimą kitam asmeniui galima suteikti prisijungus prie savo paskyros, o jei pacientas neturi elektroninių identifikavimo priemonių, galima kreiptis į artimiausią VĮ Registrų centro padalinį ir ten pasirašyti  įgaliojimą. Remiantis juo, Registrų centras suteikia prisijungimą paciento įgaliotam atstovui.

- Kokių atnaujinimų E.sveikatoje suplanuota ateityje?

- Pastebime, kad žmonės kartais pasimeta su siuntimais – nežino, kur konkrečiai galės apsilankyti. Tad planuojame, kad ateityje sistemoje, gavus siuntimą, automatiškai atsirastų keleto įstaigų pasiūlymai su datomis ir laikais. Tai leis pacientui greičiau priimti sprendimą ir laiku gauti reikiamą konsultaciją.

Netrukus veiks funkcija, kai atsiradus laisvam vizito laikui, laukiančiam eilėje bus iškart pranešta. Be to, pacientai gaus priminimus prieš vizitą – su užklausa, ar jie tikrai atvyks. Tai bus naujas atgalinis ryšys, kurio iki šiol nebuvo.

Taip pat planuojame atskirti pacientų srautus pagal antrinį ir tretinį lygį. Šiuo metu visi pacientai laukia bendroje eilėje, tad net ir su paprastesnėmis problemomis jie patenka į tretinio, aukščiausio lygio universitetines ar respublikines ligonines. Atskyrus registracijas pagal gydymo įstaigų profilius, pacientai bus nukreipiami į tinkamiausią gydymo lygį ir, tikėtina, kad eilės sutrumpės.

Galiausiai, jau artimiausiu metu E.sveikatoje bus matomi ir laboratorinių tyrimų rezultatai.

Žinoma, idėjų turime ir daugiau, tačiau pokyčius diegiame palaipsniui, kad sistema veiktų patikimai ir sklandžiai.

- Ar patys šalies gyventojai, turėdami minčių, ko reikėtų E.sveikatai, gali siūlyti savo idėjas, patobulinimus?

- Taip, žinoma. Visi gyventojai kviečiami ir net raginami aktyviai teikti pasiūlymus keliais būdais. Pavyzdžiui, galima kreiptis į pagrindinį sistemos tvarkytoją – valstybės įmonę Registrų centras“ e.sveikata@registrucentras.lt arba į Sveikatos apsaugos ministeriją esveikata@sam.lt. Kiekviena nuomonė mums yra svarbi. Mes tikrai girdime ir į tai atsižvelgiame.

„Esminis klausimas: jeigu sveikatos draudimo įmokų skaičiavimas minimalios mėnesinės algos pagrindu yra logiškiausias ir priimtiniausias, tai kodėl jis netaikomas dirbančiųjų įmokos apskaičiavimui? Juk taip būtų suformuota vieninga įmokų visiems Lietuvos gyventojams apskaičiavimo sistema ir vieningas įmokų dydžio apskaičiavimo modelis“, – sakė L. Šukytė-Korsakė.

Siekiant šio tikslo teikiamais pakeitimais numatoma atsisakyti valstybės lėšomis draudžiamų asmenų PSD įmokos skaičiavimo priklausomai nuo minimalios mėnesio algos (MMA), pakeičiant jį palaipsniui augančiu santykiu su dirbančiųjų Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka.

Pasak komiteto pirmininkės, projektu siūloma, kad nuo 2027 metų valstybės lėšomis draudžiama asmenų privaloma sveikatos draudimo įmoka būtų susieta su dirbančiojo įmoka ir sudarytų 50 proc. dirbančiųjų PSD įmokos dydžio, o kiekvienais vėlesniais metais būtų didinama 5 procentiniais punktais, kol susidarys ne mažiau kaip 70 proc. užpraeitų metų vieno dirbančiojo vidutinio metinio privalomos sveikatos draudimo įmokos dydžio: „Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą valstybės įmoka už biudžeto lėšomis draudžiamą asmenį 2027 metais sudarys 869 eurų arba 38,7 proc. dirbančio įmokas. Pagal teikiamą Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektą ši įmoka 2027 metais padidėtų iki 999 eurų (didėtų 15 proc.)“.

Sveikatos draudimo įstatymo pataisų projektui po pateikimo pritarė 72, prieš balsavo du, susilaikė 14 Seimo narių. Pagrindiniu svarstyti šį klausimą paskirtas Sveikatos reikalų komitetas. Projektą svarstyti Seimo posėdyje numatoma lapkričio 18 d. Šiuo klausimu nuspręsta prašyti Vyriausybės pateikti išvadą.

Seimo Spaudos biuro inf. 

Naujausia visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa atskleidė, kad beveik pusė (46 proc.) respondentų bent kartą gyvenime yra skiepijęsi nuo gripo. Kasmet tai daro 15 proc. apklaustųjų, dar 31 proc. skiepijasi nereguliariai. 2 proc. apklaustųjų kol kas nėra skiepijęsi, bet svarsto tai padaryti ateityje, tačiau net 39 proc. niekada nesiskiepijo ir neplanuoja to daryti.

Paklausti apie nesiskiepijimo priežastis, pusė respondentų atsakė manantys, kad tai nėra būtina. Trečdalis prisipažino bijantys šalutinio poveikio, 26 proc. netiki vakcinos veiksmingumu, o beveik penktadaliui (19 proc.) kliūtimi tampa kaina. Nedidelė dalis (5 proc.)  apklaustųjų nurodė nežinantys, kur būtų galima pasiskiepyti, arba mano, kad vakciną gauti sudėtinga.

Apklausa taip pat atskleidė, kad daugiau nei pusė (52 proc.) žmonių žino apie galimybę tam tikroms gyventojų grupėms pasiskiepyti nemokamai. Trečdalis apie tai yra girdėję, bet nežino detalių, o 17 proc. apie tokią galimybę nežino visai.

Dažniausiai informacija apie skiepus gyventojus pasiekia per žiniasklaidą arba šeimos gydytojus ir kitus medikus. Nemaža dalis jos gauna iš šeimos narių, draugų ar socialinių tinklų, tačiau 12 proc. apklaustųjų pripažino, kad šia tema informacijos neturi arba ja nesidomi.

Į klausimą apie planus artėjančiam gripo sezonui 22 proc. respondentų atsakė, kad tikrai ketina pasiskiepyti, 40 proc. nurodė dar neapsisprendę, o net  38 proc. tvirtai atsakė neketinantys skiepytis.

VLK Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus patarėja Agnė Grušeckienė pabrėžia, kad skiepai išlieka svarbiausia apsauga nuo gripo ir jo sukeltų komplikacijų. „Lietuvoje net 97 proc. visų registruojamų susirgimų sudaro per orą plintančios infekcijos, iš kurių dažniausios – sezoninis gripas ir ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Skiepai padeda ne tik išvengti sunkių ligos formų, bet ir sumažina antibiotikų vartojimą, apsilankymų pas gydytojus bei prarastų darbo dienų skaičių. Todėl vakcinacija yra viena efektyviausių visuomenės sveikatos priemonių,“ – sako ji.

Skiepai nuo gripo ypač aktualūs rizikos grupėms. Nemokamai jie kasmet gali būti skiriami 2–7 metų vaikams, 65 metų ir vyresniems žmonėms, nėščiosioms, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojams, sergantiesiems lėtinėmis ligomis bei sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, kurie kasdien susiduria su didesne rizika užsikrėsti. Nuo šių metų liepos nemokamai nuo gripo vakcinuojami ir sveikatos mokslų studijų krypčių grupės studentai, kurių programos praktinė dalis vyksta gydymo įstaigose.

VLK primena, kad dėl kompensuojamų skiepų gyventojai turėtų kreiptis į savo gydymo įstaigą, kurioje yra prisirašę.

VLK inf. 

Kodėl pradeda slinkti plaukai? 

Plikimo priežastys gali būti įvairios – genetika, hormonų pokyčiai, tam tikros sveikatos būklės ir netgi gyvenimo būdas. Remiantis „Kopelmanhair“ duomenimis, maždaug ketvirtadalis vyrų pirmuosius plaukų slinkimo ženklus pastebi dar iki 21-ųjų gyvenimo metų, iki 50-ųjų metų maždaug pusė vyrų jau būna pradėję plikti, o sulaukus 80-ies – maždaug 70 proc. vyrų jau neturi nemažos dalies galvos plaukų. 

Anot vaistininko, dažniausiai susiduriama su paveldimumo sukeltu plaukų slinkimu, pavyzdžiui, jei tėvas ar senelis bėgant metams susidūrė su plikimu, tikėtina, kad tai išgyventi teks ir sūnui. Atsikartoti gali netgi plaukų slinkimo trajektorija, pavyzdžiui, jei tėvui išslinko plaukai ties smilkiniais, sūnui gali nutikti taip pat. 

„Plaukų slinkimui įtakos taip pat gali turėti ir ilgalaikis, stiprus stresas, skydliaukės sutrikimai, hormonų pokyčiai, žalingi įpročiai, tokie kaip dažnas alkoholio vartojimas ar rūkymas. Savaime rūkymas nesukels plikimo, tačiau šis įprotis gali paveikti kraujotaką, maistinių medžiagų ir deguonies tiekimą į plaukų folikulus“, – sako F. Bertulis.  

Pirmieji plikimo ženklai 

Vaistininkas primena, kad plaukų gyvavimas susideda iš skirtingų fazių. Anageno fazės metu (2–6 metus) vyksta aktyvus plaukų augimas, kada plaukai per mėnesį gali ūgtelėti apie 1 centimetrą. Prasidėjus katageno fazei plaukų folikulai susitraukia, o plaukas atsiskiria nuo šaknies ir yra tarsi stumiamas lauk. Vėliau, talogeno arba ramybės fazėje plaukai iš viso nustoja augti, kadangi netenka maitinimo šaltinio. Eksogeno fazėje dalies senų plaukų netenkame, jų vietą pakeičia nauji.  

Vidutiniškai ant žmogaus galvos auga apie 100 tūkst. plaukų, iš kurių kasdien įprastai iškrenta nuo 50 iki 80 plaukų, tačiau tokio kiekio netekti yra normalu. Plaukų slinkimas tampa problema, jei per dieną iškrenta 100 ir daugiau plaukų. Tokiu atveju vizualiai gali matytis tolstanti plaukų linija, retėjantys plotai ant galvos, po nakties miego ant pagalvės liekančios sruogos. 

Kaip galime sau padėti? 

Vaistininkas paaiškina, kad nors dažnu atveju sustabdyti plikimo proceso nėra įmanoma, yra nemažai būdų, galinčių sulėtinti jo eigą. Kai kuriais atvejais gydytojai skiria vaistus, specialius šampūnus, lazerinę terapiją ar galvos masažų programas. Teigiamai plaukų augimą paveikti gali ir reikalingų medžiagų organizme užtikrinimas. 

„B grupės vitaminai, ypač biotinas, žinomas dėl savo raudonųjų kūnelių gamybą skatinančių savybių, gali prisidėti prie plaukų slinkimo lėtinimo. Biotinas taip pat kaip ir vitaminas D padeda gamintis keratinui – natūraliam baltymui, sudarančiam plauko pagrindą. Užtikrinti tinkamą mineralo cinko kiekį taip pat yra labai svarbu. Pastarasis reikalingas ląstelių funkcijoms palaikyti, o jo trūkumas siejamas su plaukų slinkimu“, – vardija F. Bertulis.  

Jis atkreipia dėmesį, kad trūkstant geležies taip pat gali slinkti ir lūžinėti plaukai. Esant geležies deficitui, organizmas gamina nepakankamai hemoglobino, todėl organai, oda ir kiti audiniai gali negauti pakankamai deguonies.  

„Nereikėtų pamiršti ir didelio streso organizmui sukeliamos žalos. Ne kartą teko susidurti su situacija, kai pacientai po emocinių traumų, netekčių ar kitų psichikos iššūkių susiduria su plaukų slinkimu. Tokiu atveju rekomenduočiau skirti laiko atsipalaidavimui, emocijų valdymui, meditacijai, jogai, nuoširdiems pokalbiams su artimaisiais ar psichikos sveikatos specialistu, taip pat pasirūpinti nervų sistemos stiprinimu vartojant B grupės vitaminų, magnio, omega-3 riebiųjų rūgščių turinčio maisto bei maisto papildų“, – sako jis. 

Plaukų priežiūros priemonės 

Vaistininkas įvardija, kad susiduriant su plaukų slinkimu, reikėtų skirti dėmesio ir tinkamai plaukų priežiūrai – rinktis švelniai veikiančias priemones, kuriose būtų rozmarinų ar levandų aliejaus, alavijo ekstrakto. Gali praversti plaukų priežiūros priemonės su kofeinu, kuris stimuliuoja kraujo cirkuliacija ir padeda prailgti anageno fazę. Vertėtų stengtis sumažinti naudojamų formavimo prietaisų dažnumą, naudoti maitinamuosius aliejus, neiti miegoti šlapiais plaukais.  

„Jei plaukų slinkimas yra stiprus, trunka ilgiau nei keletą savaičių, kartu lydi niežėjimas, galvos odos raudonis, jautrumas, lydi kiti simptomai, raginčiau kreiptis į gydytoją“, – priduria F. Bertulis. 

„Camelia“ pranešimas spaudai 

Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai atkreipia dėmesį, kad dalis receptų kompensuojamiems antibiotikams įsigyti vis dar išrašomi nesilaikant nustatytų sąlygų. Tai reiškia, jog antibakteriniai vaistai neretai skiriami net tais atvejais, kai jų vartojimas nėra pagrįstas – pavyzdžiui, virusinėms infekcijoms gydyti. Tokia praktika ne tik prieštarauja gydymo standartams, bet ir kelia grėsmę pacientų sveikatai bei skatina antimikrobinį atsparumą, kuris pripažįstamas viena didžiausių šių laikų sveikatos apsaugos problemų.

Dar 2024 m. pirmąjį pusmetį Racionalaus vaistų vartojimo skatinimo komitetas atliko tyrimą, kurio metu analizavo netinkamai išrašytų kompensuojamųjų antibiotikų receptų problemos mastą. Analizuota 10 populiariausių antibakterinių vaistų ir 10 populiariausių diagnozių, kurioms gydyti jie buvo skirti. Tyrimo rezultatai sukėlė nerimą. Pavyzdžiui, nustatyta, kad net 9 iš 10 antibiotiko cefadroksilio išrašymo atvejų neturėjo būti kompensuojami. Šis vaistas, kaip kompensuojamasis, dažniausiai skiriamas bakterijų sukeltoms šlapimo takų, minkštųjų audinių, sąnario protezo infekcijoms ar gerklų uždegimui gydyti, o buvo skiriamas, pavyzdžiui, gripo gydymui. Reaguodamas į šią situaciją, komitetas ėmėsi įvairių veiksmų – organizavo edukacinius pranešimus, bendravo su gydymo įstaigomis, raštu kreipėsi į beveik penkiasdešimt jų.

Šių metų liepos 1-ąją šią veiklą perėmė naujai įkurtas VLK Racionalaus vaistų vartojimo skyrius, kurio specialistai atliko pakartotinį antibiotikų skyrimo tyrimą ir išanalizavo pusmečio nuo 2024 m. spalio iki 2025 m. balandžio duomenis. Palyginus su ankstesnio laikotarpio rezultatais, pastebėta teigiama tendencija – netinkamai išrašytų kompensuojamųjų antibiotikų receptų skaičius Lietuvoje sumažėjo 4–22 proc., priklausomai nuo antibakterinio vaisto.

„Matome, kad gydymo įstaigos reaguoja į pastabas, o gydytojai tampa atsakingesni skirdami kompensuojamuosius antibiotikus. Tačiau dar yra ką nuveikti – vis dar pasitaiko atvejų, kai antibakteriniai vaistai skiriami diagnozėms, pagal kurias jų kompensuoti negalima. Todėl labai svarbu, kad kiekvienas gydytojas vadovautųsi ne tik klinikine patirtimi, bet ir galiojančiomis gairėmis, kurios skirtos apsaugoti pacientą bei valstybės lėšas nuo nepagrįsto naudojimo“, – pabrėžia VLK Racionalaus vaistų vartojimo skyriaus patarėja, laikinai vykdanti skyriaus vedėjo funkcijas Lina Škiudaitė.

Vis dėlto, analizuojant atskirų gydymo įstaigų duomenis, pastebėta, kad kai kuriose jų netinkamų receptų skaičius išaugo. Dėl šios priežasties VLK raštu kreipėsi į visas gydymo įstaigas, kurios netinkamai išrašė bent 50 kompensuojamųjų antibiotikų receptų. Raštuose įstaigoms primenama apie jų įsipareigojimą laikytis sutartinių sąlygų, tarp kurių – ir racionalus kompensuojamų vaistų skyrimas.

Šiuo metu VLK iš gydymo įstaigų sulaukia didelio susidomėjimo ir noro bendradarbiauti, siekiant, kad kiekvienas išrašytas receptas kompensuojamiems antimikrobiniams vaistams įsigyti būtų pagrįstas ir atitiktų nustatytas sąlygas. Tokiu būdu fondo lėšos būtų naudojamos tikslingai, o pacientai gautų saugų bei veiksmingą gydymą.

Kauno technologijos universiteto (KTU) psichologas Eimantas Lukoševičius teigia, kad žmonės neretai elgiasi priešingai savo interesams. Jie supranta tam tikrų poelgių žalą, tačiau jei ši yra nedidelė ir sukelia tik menką diskomfortą, motyvacija keisti elgesį išlieka silpna. Panašiai ir tuomet, kai neigiamos pasekmės pasireiškia tik ateityje.

„Žmogus, elgdamasis sau nepalankiai, patiria diskomfortą, jaučia nepasitenkinimą ar kaltę, bet kartu ieško pasiteisinimų: „kiti daro dar blogiau“ arba „kitą kartą taip nesielgsiu“. Jei malonumas, kurį suteikia žalingas įprotis, yra labai stiprus, vien suvokimo, kad tai kenkia, gali nepakakti, jog žmogus atsisakytų tokio elgesio“, – pastebi jis.

Svarbų vaidmenį čia atlieka ir aplinkybės: pavyzdžiui, socialinis spaudimas ar baimė būti sukritikuotam ir atstumtam grupėje gali paaiškinti, kodėl žmonės dažnai elgiasi prieš savo tikruosius interesus.

Kai nuovargis diktuoja pasirinkimus

KTU psichologas teigia, kad žmonės dažnai linkę ieškoti pasiteisinimų. Vienas iš jų – rasti pavyzdžių, kurie atrodo blogesni nei jų pačių elgesys. Kitas – įtikinėti save ar kitus, jog jų elgesys nėra toks žalingas, nes „kiti daro tą patį ir jiems nieko nenutinka“. Pavyzdžiui: „Mano senelis rūkė ir sulaukė senyvo amžiaus.“ Taip sumenkinama savo elgesio reikšmė.

„Kartais žmogus teisina save sakydamas, kad toks elgesys yra tik vienkartinis, daugiau nepasikartos arba kad bet kada bus galima jį pakeisti. Tokiu būdu jis bando įtikinti save, jog kontrolė vis dar yra jo rankose“, – aiškina E. Lukoševičius.

Dar viena dažna taktika – pabrėžti tariamą žalingo įpročio naudą. Pavyzdžiui, nors rūkymas žalingas sveikatai, jis neretai pateisinamas kaip priemonė atsipalaiduoti, pabendrauti su kolegomis ar užmegzti artimesnius santykius.

„Kuo nemalonesnis emocinis fonas žmogaus gyvenime – kuo daugiau nerimo, streso ar nuovargio – tuo labiau jis natūraliai siekia malonumo ir teigiamų emocijų, kurių kasdienybėje stinga. Nuovargis situaciją dar labiau apsunkina: žmogus mažiau apgalvoja savo veiksmus, prasčiau įvertina situacijas ir pasekmes, tampa impulsyvesnis, silpnėja jo savikontrolė“, – pažymi jis.

Visa tai dažnai skatina rinktis veiklas, kurios suteikia trumpalaikį pasitenkinimą, nors ilgainiui yra menkai naudingos ar net žalingos.

Kodėl pažadai sau virsta savigrauža?

KTU psichologo teigimu, po žalingo elgesio dažnai kyla suvokimas, kad pasielgta netinkamai, o kartu – ir kaltinimai sau. Tuomet pasižadama, jog kitą kartą bus elgiamasi kitaip. Tačiau tai neretai sukelia įtampą, nerimą ar pyktį. Šių nemalonių emocijų žmogus stengiasi kuo greičiau atsikratyti, todėl vėl grįžta prie žalingo elgesio, nes jis suteikia staigų, bet tik trumpalaikį pasitenkinimą.

„Norint nutraukti tokį ratą, pirmiausia svarbu tapti sąmoningam ir pastebėti patį procesą. Tik suvokę, kad šis ratas sukasi, galime pradėti jį keisti. Antra, vietoj kaltinimų sau verta užimti smalsaus stebėtojo poziciją – klausti savęs, kodėl taip nutiko, kas paskatino grįžti prie žalingo įpročio, kokiomis aplinkybėmis jis pasireiškė ir ką galėčiau padaryti, kad jo įtaka būtų mažesnė“, – sako jis.

Taip pat geriau kelti sau mažesnius reikalavimus ir lūkesčius. Nebūtina tikėtis, kad kitą kartą viskas pavyks tobulai – užtenka pripažinti, jog kartais dalykai klostosi ne pagal planą. Toks požiūris padeda sumažinti įtampą, nerimą ir savigraužą bei mažina tikimybę, kad įprotis kartosis.

Galiausiai labai svarbu turėti alternatyvią veiklą. Pavyzdžiui, jei įprasta su kolega eiti rūkyti ir pasikalbėti, tai galima pakeisti arbatos puodeliu bei pokalbiu.

„Dažnai žmonės tikisi greito ir ryškaus pokyčio, tačiau, nepamatę rezultatų iš karto, nustoja stengtis. Pasitaiko ir taip, kad užsibrėžto plano laikomasi tik trumpai – vieną dieną pavyksta, kitą jau ne. Vis dėlto įpročiai formuojasi tik per kartojimą. Kai mūsų smegenys nuolat mato pasikartojančią veiklą, jos pradeda ją laikyti įprasta, todėl elgesys palaipsniui įsitvirtina kasdienybėje“, – aiškina E. Lukoševičius.

Pokyčių kelyje žmones sustabdo ir perdėta savikritika. Kai nepavyksta taip, kaip norėtųsi, atsiranda nusivylimas, savęs nuvertinimas, o kartu ir abejonė, ar apskritai įmanoma ką nors pakeisti.

Pokyčių pradžia – motyvacija, tęstinumas – disciplina

KTU psichologas aiškina, kad motyvacija – tai vidinė būsena, skatinanti žmogų veikti. Ji gali kilti iš mūsų vidaus – iš smalsumo, emocijų, norų ar prasmės pojūčio – arba iš išorės: atlygio, įvertinimo, kitų žmonių lūkesčių ar net bausmių.

Disciplina, priešingai, siejama su įpročiu ir gebėjimu veikti iš pareigos jausmo – net tada, kai trūksta nuotaikos, noro ar išorinių paskatų.

„Motyvacija ypač svarbi pradžioje, kai imamės naujos veiklos ir formuojame įpročius. Tačiau ilgainiui pagrindinį vaidmenį perima rutina, padedanti išlaikyti pokyčius ir užtikrinti, kad jie nenutrūktų“, – pabrėžia jis.

Pasak E. Lukoševičiaus, jei žmogus jaučia norą keistis, svarbu judėti mažais žingsniais. Pirmasis jų – sąmoningumas: stebėti save ir savo elgesį, atkreipiant dėmesį, kokiose situacijose ir kaip dažnai jis pasireiškia. Šiame etape nebūtina nieko keisti – pakanka geriau pažinti save ir suprasti, kas, kaip ir kodėl vyksta.

„Sąmoningai pastebint žalingą elgesį, daug lengviau imtis realių veiksmų. Pavyzdžiui, vengti tam tikrų situacijų arba iš anksto pasiruošti momentams, kai gali pasireikšti nepageidaujamas elgesys“, – pažymi jis.

Toliau itin svarbu nuolat stiprinti motyvaciją pokyčiui. Tai reiškia užduoti sau klausimus: kokios naudos sulauksiu, jei elgsiuosi kitaip? Kaip atrodys mano gyvenimas, jei nieko nekeisiu? Galiausiai, kiekvieną kartą pavykus pasielgti taip, kaip norisi, ir išvengus nepalankaus elgesio, verta save pagirti. Tokia paskata stiprina tikėjimą, kad pokytis įmanomas, ir skatina toliau siekti teigiamų rezultatų.

Kauno technologijos universiteto pranešimas spaudai 

Liga, galinti palikti ilgalaikius padarinius

Erkinis encefalitas – virusinė centrinės nervų sistemos infekcija, galinti sukelti meningitą, encefalitą ar net mirtį. Maždaug trečdalis persirgusiųjų šia liga nevisiškai pasveiksta – jiems išlieka liekamųjų reiškinių: dėmesio koncentracijos ir miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai, rečiau – paralyžius. Mirštamumas nuo erkinio encefalito siekia 0,5–4 proc.

„Žmogus erkiniu encefalitu gali užsikrėsti ne tik įsisiurbus erkei, bet ir vartodamas nepasterizuotą virusu užkrėstą pieną ar jo produktus. Tai dar kartą parodo, kokia svarbi yra prevencija, t. y. skiepai nuo erkinio encefalito“, – sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.

Sergamumas Lietuvoje išlieka aukščiausias Europoje

Lietuva yra endeminė erkinio encefalito teritorija – čia sergamumo rodikliai vieni didžiausių Europoje. Viena iš sergamumo erkiniu encefalitu priežasčių – pastovūs gamtiniai infekcijos židiniai. Vis dažniau užsikrečiama ir miestų teritorijose: parkuose, priemiesčių miškuose, kolektyviniuose soduose. Sergamumui būdingas ryškus sezoniškumas – daugiausia atvejų registruojama liepos–spalio mėnesiais, šiuo laikotarpiu užregistruojama daugiau nei 7 kartus didesnis atvejų skaičius nei kitu metų laiku.

2025 m. sausio–rugpjūčio mėn. užregistruoti 438 erkinio encefalito atvejai, pernai per tą patį laikotarpį – 517. Šiemet registruoti 3 mirties nuo erkinio encefalito atvejai, pernai tuo pačiu metu – 7 (asmenys priklausė 60–80 m. amžiaus grupei).

Kaip apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų?

Pati veiksmingiausia priemonė apsisaugoti nuo erkinio encefalito – skiepai. Vakcinacija gali būti atliekama pagal dvi skiepijimo schemas: įprastinę ir pagreitintą. Įprastos schemos atveju pirmosios dvi vakcinos dozės suleidžiamos 1–3 mėnesių intervalu, o trečiosios ir vėlesnių – stiprinančiųjų – dozių laikas priklauso nuo konkretaus vakcinos gamintojo ir yra nurodomas informaciniame lapelyje. Patikima apsauga susiformuoja po trijų vakcinos dozių.

Primename, kad norint išlaikyti imunitetą, būtina nepamiršti sustiprinančių dozių, kurios skiriamos kas 3–5 metus. Svarbu prisiminti, kad 50–55 metų amžiaus žmonės turi galimybę skiepytis nemokamai – tiek pirmąja, tiek vėlesnėmis vakcinos dozėmis.

NVSC duomenimis, nuo vakcinacijos pradžios (2024 m. rugsėjo – 2025 m. rugpjūčio) nemokamai pasiskiepijo 73 290 Lietuvos gyventojų (pirma vakcinos doze – 23 378, antra – 25 587, trečia – 9 683, palaikomąja – 8 642).

Ne mažiau svarbi ir asmeninė profilaktika. „Leidžiantis į gamtą patariama rengtis šviesiais prie kūno priglundančiais drabužiais, galvą pridengti skarele, kepure ar gobtuvu, reguliariai apžiūrėti save ir savo artimuosius, bendrakeleivius bei naudoti repelentus“, – patarimais dalijasi NVSC specialistė.

Ką daryti įsisiurbus erkei?

Aptikus įsisiurbusią erkę, ją reikia kuo greičiau ištraukti, nespausti erkės kūnelio, suimti erkę kaip galima arčiau odos ir staigiu judesiu traukti į viršų. „Neretai pasitaiko  atvejų, kai visos erkės nepavyksta pašalinti, ir odoje lieka jos straubliukas, tačiau dėl to neverta jaudintis, nes organizmas pats pašalins erkės likutį lauk. Įkandimo vietos nesikasykite, o jeigu ji ištintų, pradėtų pūliuoti, atsirastų paraudimas, kuris plečiasi, ar pablogėtų savijauta – būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją“, – primena NVSC atstovė.

NVSC inf. 

Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Dienos psichiatrijos paslaugų skyriaus vedėjos, gydytojos psichiatrės Vilmos Andrejauskienės teigimu, alkoholio ar kitų medžiagų vartojimas gali paskatinti įvairias problemas darbe: klaidas ir nelaimingus atsitikimus, netinkamą elgesį, paveikti darbo našumą, sutrikdyti sprendimų priėmimą, reakcijos laiką, lemti prastesnius rezultatus.

„Apie žalą galima kalbėti, kai bet kurioje plotmėje dėl vartojimo kyla problemų: darbo, socialinėje, sveikatos, tarpusavio santykių. Pavyzdžiui, alkoholio pavartojęs darbuotojas neatliko užduoties, savo elgsena sukėlė pavojų sistemai, suvedė ne tuos duomenis – jau žala. Ir visai nesvarbu, ar vartojama darbo vietoje, ar iš vakaro namuose, jei kitą dieną būsena trukdys darbui, bendravimui. Blogiausia, ką gali daryti darbdavys, tai ignoruoti problemą. Vis tik yra ir kita medalio pusė – neretai darbo kultūroje psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas kone normalizuojamas, o tai pavojingos pinklės“, – sako V. Andrejauskienė.

Svarbu ir vykdyti teisės aktus, ir padėti žmogui

Pasak RPLC direktoriaus pavaduotojo Roberto Petraičio, teisės aktai nustato, kaip darbdaviams elgtis, įtariant, kad darbuotojas atėjo į darbą neblaivus arba alkoholį vartojo darbo vietoje ar darbo metu: darbuotojas nušalinamas, nemokant darbo užmokesčio, o nušalinimo terminui pasibaigus grąžinamas į ankstesnį darbą, jei dėl nušalinimo neatsirado pagrindo nutraukti darbo sutartį.

„Vis dėlto svarbu ne tik elgtis pagal teisės aktus, bet ir visapusiškai įvertinti situaciją, suteikiant galimybę vertinamam darbuotojui kreiptis pagalbos, jei vartojimas yra nevienkartinė problema. Įmonės ir organizacijos turi turėti politiką, kurioje būtų išdėstytos taisyklės dėl psichoaktyviųjų medžiagų darbo vietoje ir žingsniai, kas daroma nustačius vartojimo atvejus, o kiekvienas darbuotojas turi būti aiškiai supažindinamas su šia politika“, – sako jis.

Pašnekovas tikina, kad tiek darbdaviams, tiek darbuotojams psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą svarbu suvokti kaip sveikatos problemą. Sveikti norintiems darbuotojams vertėtų užtikrinti pagalbos prieinamumą, skatinti kreiptis dėl gydymo, sudaryti galimybes po gydymo grįžti į darbo vietą.

„Parama darbuotojui ir paskatinimas ieškoti pagalbos gali padidinti jo sėkmingo sveikimo galimybes. Pasirinkimas remti, o ne stigmatizuoti ar „nurašyti“, rodo, kad darbdavys vertina jį kaip komandos narį ir gali dar priduoti motyvacijos sveikti. Be to, paramos parodymas vienam darbuotojui gali turėti teigiamos įtakos viso kolektyvo pasitenkinimui darbu“, – sako R. Petraitis.

Gydytoja psichiatrė V. Andrejauskienė antrina, kad žalingas vartojimas ir priklausomybė yra ligos, kurios gali ir turi būti gydomos, tad su jomis susidūrusius žmones svarbu paskatinti kreiptis pagalbos į šeimos gydytoją arba RPLC.

„Yra atvejų, kai žmonės ateina pas mus ieškoti gydymo, nes juos paragino darbdavys, ir tai yra sektinas pavyzdys. Kartais darbdaviai gali būti linkę ignoruoti darbuotojų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, kažko baimindamiesi ar tikėdamiesi, kad tai išsispręs savaime. Vis tik tinkamas elgesys būtų identifikuoti, kad problema yra, ir ieškoti būdų ją spręsti, darbuotojui pasiūlant kreiptis pagalbos. Juo labiau, kad pagalbos būdų yra įvairių, priklausomybės centro filialuose galima gydytis ir dienos stacionare, ir anonimiškai“, – komentuoja gydytoja psichiatrė.

Vartojimo rizika gali kilti ir darbe

Neretai alkoholio ar kitų medžiagų vartojimo darbe priežastys gali būti susijusios su pačiu darbu. Anot R. Petraičio, tai gali būti sunkios ar nepatogios darbo sąlygos, tokios kaip šalta aplinka, ilgas stovėjimas, didelis fizinis krūvis, mažas pasitenkinimas darbu, sprendimų priėmimo laisvės nebuvimas, nuolatinis stresas darbe ir kitos. Dėl to tam tikrų profesijų atstovams gali kilti didesnė rizika pradėti vartoti psichoaktyviąsias medžiagas.

„Tarkime, tolimųjų reisų vairuotojai, kurie turi ilgai išlikti budrūs ir išlaikyti koncentraciją, gali būti labiau linkę vartoti stimuliuojančias medžiagas. Taip pat darbuotojai, dirbantys įmonėse, kuriose vyrauja itin greitas darbo tempas ir konkurencinga aplinka, gali pradėti vartoti įvairias medžiagas, ieškodami būdų padidinti produktyvumą, susidoroti su konkurencija, spaudimu“, – vardija RPLC direktoriaus pavaduotojas.

Pasak V. Andrejauskienės, viena vertus, žmonės supranta, jog psichoaktyviosios medžiagos nesuderinamos su darbu, kita vertus, vis dar pastebimas tam tikras jų normalizavimas mažiau formalioje darbinėje aplinkoje. Pavyzdžiui, organizacijos švenčių metu ar kolegoms susitikus po darbo visuomet vartojamas alkoholis, o vartoti atsisakantis darbuotojas laikomas atsiribojusiu ar net nelojaliu.

„Yra tekę girdėti ne vieną atvejį, kai sėkmingose įmonėse aukštas pareigas užimantys asmenys nejučia patenka į vartojimo pinkles: kažkas pasiūlo susitikti, pavartoti kokią nors medžiagą, pažada kontraktą. Ir ilgainiui tai gali imti atrodyti kaip norma, padedanti pasiekti tikslų. Kitas pavyzdys iš praktikos: žmogus gali išgerti litrą alkoholio ir po to atrodyti blaivus, kaip niekur nieko būti darbe, o aplinkiniai net neįtaria, kad jis išgėręs. Tai nėra norma, tai baisiausias dalykas, koks gali būti, nes jau kalbama apie didelius alkoholio tolerancijos pokyčius, kurie veda tiesiai į priklausomybę ir sveikatos problemas. Todėl jei vartojimas yra susijęs su neformalia įmonės kultūra, darbdaviams vertėtų ją subalansuoti, atsisakant normomis tapusių nenormų“, – pataria RPLC gydytoja psichiatrė.

RPLC pranešimas spaudai 

Sergančiųjų daugėja ir Jonavos rajone. Šiuo metu manomas sergančiųjų skaičius Jonavoje yra 110. Per vakar dieną užfiksuota 14 naujų užsikrėtimų, o savaitinis užsikrėtimų pokytis Jonavos rajono savivaldybėje, palyginti su praėjusia savaite, siekia +40 %. Per pastarąsias septynias dienas vidutiniškai fiksuojama po 8 naujus atvejus per parą.

Vaistą nuo COVID-19 bus galima įsigyti bet kurioje vaistinėje

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad nuo rugsėjo 19 d. keičiasi COVID-19 ligos gydymui skirto vaisto „Nirmatrelviras / Ritonaviras (Paxlovid)“ išrašymo ir išdavimo tvarka. Šis vaistas įtrauktas į bendrą kompensavimo sistemą, todėl pacientai galės jį įsigyti bet kurioje Lietuvos vaistinėje, turėdami gydytojo išrašytą elektroninį receptą.

Sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas teigia, kad šis pakeitimas leis pacientams paprasčiau ir patogiau gauti vaistą, o gydytojai galės jį išrašyti kaip bet kurį kitą kompensuojamąjį vaistą.

Iki šiol šis vaistas buvo platinamas tik per vienos vaistinės tinklą, o gydytojai turėjo išrašyti popierinį receptą.

Svarbu:

Receptams, išrašytiems iki rugsėjo 18 d., vaistą bus galima atsiimti iki rugsėjo 23 d. tik „Eurovaistinės“ vaistinėse.

Nuo rugsėjo 19 d. visi receptai bus išrašomi elektroniniu būdu ir galios visose vaistinėse.

Vaistas „Nirmatrelviras / Ritonaviras“ gali būti skiriamas 18 metų ir vyresniems pacientams, turintiems rizikos veiksnių, pavyzdžiui, sergantiems cukriniu diabetu, nutukusiems (KMI ≥ 35), sergantiems lėtinėmis plaučių, inkstų ar širdies ligomis, taip pat vyresniems nei 70 metų asmenims, gyvenantiems slaugos ar globos įstaigose.

Pernai 12,5 tūkst. klausos sutrikimų turinčių pacientų, apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu, ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokėjo klausos aparatus. Tam tikslui iš fondo skirta 7,7 mln. eurų, šiemet planuojama panaši suma.

Kaip gauti kompensuojamąjį klausos aparatą?

„Jeigu žmogus turi klausos sutrikimų, jis pirmiausia turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas išrašys siuntimą konsultuotis pas ausų, nosies ir gerklės gydytoją, vadinamą LOR gydytoju arba otorinolaringologu. Šis gydytojas nustatys, ar klausos aparatas pacientui yra būtinas ir, atsižvelgdamas į neprigirdėjimo laipsnį, nurodys reikiamą aparato tipą. Šiuo metu vaikams ir jaunuoliams iki 24 metų, kurie mokosi specialiosiose, profesinėse ir aukštosiose mokyklose, gali būti parenkami 4 tipų, o suaugusiems pacientams – 5 tipų klausos aparatai“, – paaiškina Valstybinės ligonių kasos Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Kai pacientui reikalingas klausos aparatas, gydytojas otorinolaringologas išrašo specialų siuntimą (medicinos dokumentų išrašą). Su šiuo siuntimu per 180 kalendorinių dienų žmogus turi kreiptis į bet kurią įmonę, kuri su ligonių kasa sudariusi sutartį dėl privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų gyventojų aprūpinimo klausos aparatais. Šių įmonių specialistai pacientams padeda pasirinkti tinkamą klausos aparato modelį. Įmonių sąrašą pacientui pateikia gydytojas, jos skelbiamos ir ligonių kasos interneto svetainėje.

Taip skirtus ir išduotus klausos aparatus ligonių kasa kompensuoja 100 procentų. Už juos sutartį su ligonių kasa turinčios įmonės negali taikyti priemokų, išskyrus priemoką dėl technologinių ypatumų. Ji yra galima, tik jeigu pacientas raštu patvirtina, kad yra informuotas apie galimybę gauti kompensuojamą priemonę, bet renkasi tą, kuri pagaminta iš brangesnių medžiagų ar taikant modernesnes technologijas.

Kas skiria klausos aparatą pirmąkart ir pakartotinai?

„Suaugusiam pacientui pirmąkart klausos sutrikimo laipsnį nustato ir klausos aparatą skiria otorinolaringologas tretinio lygio ambulatorines ar stacionarines otorinolaringologijos paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje, tai yra universitetinėje klinikoje ar ligoninėje. Pakartotinai kompensuojamąjį klausos aparatą gali skirti otorinolaringologas antrinio lygio ambulatorines otorinolaringologijos paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje, pavyzdžiui, poliklinikoje. Vaikams tiek pirmą kartą, tiek pakartotinai kompensuojamąjį klausos aparatą skiria gydytojas otorinolaringologas tretinio lygio gydymo įstaigoje“, – sako G. Baranauskas.

Kaip dažnai klausos aparatai kompensuojami?

Vaikams iki 7 metų vieną kartą per 3 metus gali būti išduodami du kompensuojamieji klausos aparatai abiem ausims. Vaikams nuo 7 metų ir suaugusiems pacientams vieną kartą per 5 metus gali būti išduodami du kompensuojamieji klausos aparatai abiem ausims.

Individualūs ausies įdėklai vaikams iki 7 metų skiriami 1 kartą per metus, o vaikams nuo 7 metų ir suaugusiems pacientams – 1 kartą per 5 metus.

Suaugusiems pacientams klausos aparatą antrai ausiai ligonių kasa kompensuoja, kai baigiasi paskutinio išduoto klausos aparato naudojimo terminas. Nebent žmogui klausa labai pablogėja arba klausos aparatą jis praranda dėl vagystės, gaisro, stichinės nelaimės ar panašiomis aplinkybėmis (reikia tai patvirtinančių dokumentų). Tada tretinio lygio gydymo įstaigos gydytojas otorinolaringologas kompensuojamąjį klausos aparatą ir ausies įdėklą gali skirti anksčiau.

Ką daryti, kai klausos aparatas nepadeda?

Kai klausos pažeidimas yra sunkus arba labai sunkus ir klausos aparato nepakanka, vaikams ir abiem ausimis klausos netekusiems suaugusiesiems gali būti skiriami kochleariniai implantai. Šiuo atveju reikalingas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų arba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojų konsiliumas. Jei šių klinikų gydytojų konsiliumas nusprendžia, kad paciento sveikatos būklė atitinka nustatytus kriterijus, dėl klausos implanto kompensavimo į ligonių kasą kreipiasi ne pats pacientas, o gydymo įstaiga.

Ligonių kasų inf. 

Dažnai klaidingai manoma, kad utėlės yra susijusios su prasta higiena, tačiau specialistai tikina, jog tai yra mitas. Dar vienas mitas, kad utėlėmis galima užsikrėsti nuo gyvūnų – jos maitinasi būtent žmogaus krauju.

„Utėlėmis užsikrėsti gali bet kokio amžiaus asmenys, tačiau tarp vaikų utėlės plinta greičiau dėl dažno artimo kontakto, įvairių daiktų dalijimosi ir didesnių susibūrimų. Pavyzdžiui, šiais parazitais užsikrėsti galima kai galvos susiliečia žaidžiant, apsikabinant ar dalijantis plaukų aksesuarais. Tad tai nutikti gali kiekvienam, nepriklausomai nuo švaros įpročių“, – aiškina vaistininkė A. Krušnienė.

Kaip atpažinti ir gydyti?

Pasak vaistininkės, svarbu reguliariai stebėti vaikų galvos odą, ypač už ausų ir pakaušio srityje. Jeigu pastebite smulkius balkšvus grūdelius, tvirtai prikibusius prie plaukų, tai gali būti glindos – utėlių kiaušinėliai. Suaugusias utėles sunkiau pastebėti, tačiau jas galima iššukuoti specialiomis tankiomis šukomis. Jei kyla įtarimų, patartina patikrinti visus šeimos narius.

„Geriausiai atpažįstamas ir žinomas simptomas, užsikrėtus utelėmis, yra niežulys, atsirandantis dėl parazitų įkandimų. Utėlių atsiradimą taip pat rodo nusikasymo žymės ant odos. Mažesnio amžiaus vaikai gali net pasikeisti savo elgesiu – tapti irzlesni, prasčiau miegoti naktimis“, – sako A. Krušnienė.

Jeigu aptikote utėlių, svarbiausia – nedelsti ir imtis gydymo visiems šeimos nariams, kurie turėjo artimą kontaktą su užsikrėtusiuoju. Taip pat vaistininkė pataria neeksperimentuoti su liaudiškomis priemonėmis, o rinktis specializuotus, efektyvius ir medicinos ekspertų patikrintus preparatus, pagamintus pagal šiuolaikiškus standartus.

„Vaistinėse galima įsigyti specialių priemonių – purškalų, šampūnų ar losjonų, kurie naikina utėles ir jų glindas. Labai svarbu laikytis naudojimo instrukcijų, o procedūrą po 7–10 dienų pakartoti. Taip pat vertėtų nepamiršti, kad visos priemonės turi savo vartojimo specifiką, todėl prieš pradedant jas naudoti, reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku“, – pabrėžia vaistininkė.

Be to, būtina išskalbti drabužius, rankšluosčius, minkštus žaislus bei patalynę ne žemesnėje kaip 60 °C temperatūroje, o daiktus, kurių skalbti neįmanoma, pavyzdžiui, šukas ar plaukų aksesuarus, rekomenduojama išplauti karštu vandeniu, išvalyti ir apie pusvalandį pamirkyti 4-5 proc. acto tirpale. Jeigu tam tikrų daiktų negalite išplauti ar išskalbti, juos rekomenduojama sudėti į sandarų maišą ir išnešti į rūsį ar balkoną, kur po kelių dienų parazitai žus iš bado.

Prevencijos priemonės

Utėlėtumas – nors ir nemaloni, tačiau gana nesudėtingai išsprendžiama problema. Svarbu gebėti atpažinti simptomus, o juos pastebėjus – kreiptis į gydytoją ar vaistininką dėl tolesnių gydymo žingsnių.  

Kad užkrato rizika būtų mažesnė, prevenciškai vaistininkė A. Krušnienė ragina:

- reguliariai tikrinti vaikų galvas, ypač grįžus iš stovyklų ar švenčių;

- vengti dalintis šukomis, plaukų segtukais ar kepurėmis;

- bent kartą per savaitę iššukuoti šlapius plaukus tankiomis šukomis;

- prevenciškai išplauti plaukus specialiu apsauginiu šampūnu, kuris naudojamas ne tik užsikrėtus utėlėmis, bet ir tada, kai yra rizika.

„Utelės – ne gėda, o dažna vaikų kolektyvuose pasitaikanti problema. Kuo greičiau ji nustatoma ir sprendžiama, tuo paprasčiau ją suvaldyti. Tačiau svarbiausia – apie šią problemą netylėti, o aptikus parazitų apie tai kuo skubiau informuoti visus šeimos narius bei tuos, su kuriais turėjote artimą kontaktą“, – akcentuoja vaistininkė.

„Camelia“ pranešimas spaudai 

Kaip teigia NKC direktorius Daumantas Gutauskas, kiekvienas naujas kraujo donoras ir jo pasiryžimas pirmą kartą tokiu tapti yra milžiniškas bei neįkainojamas gerumo gestas, kadangi šis, daug laiko nekainuojantis žmogaus veiksmas, gali tapti kito žmogaus gyvenimo šansu. Šiuo metu labai tr8ksta O + ir O - bei A+ ir A- kraujo grupių donorų, tad labai svarbu, kad prie esamų kraujo donorų prisijungtų kuo daugiau žmonių, kurie nusprendžia dovanoti kraujo pirmą kartą.

„Kiekviena donorystės akimirka primena, kiek daug toks veiksmas gali reikšti – jis gali tapti sveikata ar net gyvybe sunkiai sergančiam ligoniui. Tad visus, kurie dar tik svarsto apie kraujo donorystę ir niekada nėra buvę kraujo donorais, kviečiu nelikti abejingais. Juk ne veltui sakoma, kad jeigu padėsi tu, kitą kartą ir pats sulauksi pagalbos, kai jos reikės “, – sako D. Gutauskas.

NKC direktorius primena: kiekvienas pirmą kartą kraujo paaukoti atvykstantis gyventojas turėtų žinoti, kad aukojant kraują svarbiausia yra gera sveikata.

Pasak jo, kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys piktybinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kitomis sunkiomis lėtinėmis ar pasikartojančiomis kraujotakos bei imuninės sistemos ligomis.

„Norime dar kartą nuoširdžiai padėkoti visiems esamiems kraujo donorams ir tiems, kurie pasiryžta kraujo dovanoti pirmą kartą. Na, o norėdami, kad kraujo donorystė šalyje vyktų sklandžiai bei pirmą kartą atėję gyventojai jaustųsi ramūs ir užtikrinti, primename: donoras turi būti sveikas. Jei būtų perpiltas minėtomis ligomis sergančio žmogaus kraujas, pacientui iškiltų didelė rizika užsikrėsti. Dėl šios priežasties kiekviena donacija yra kruopščiai ištiriama, ir tik įsitikinus, kad kraują saugu naudoti, atskirti komponentai keliauja į gydymo įstaigas“, – sako D. Gutauskas.

Kraują aukoti gali 18–65 metų gyventojai. Vyrai per metus gali duoti kraujo iki šešių kartų, moterys – iki keturių. Gali būti taikomi ir laikini apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai atliktų operacijų.

Po pirmojo karto – būtina sugrįžti

Praktika rodo, kad tik nedidelė dalis pirmakarčių donorų žino, jog jų paaukotas kraujas išskirstomas į tris komponentus – eritrocitus, trombocitus ir plazmą.

Kaip pasakoja D. Gutauskas, kiekvienas iš jų turi skirtingą galiojimo terminą ir panaudojimo tvarką. Eritrocitai pacientus pasiekia per kelias savaites, trombocitai panaudojami beveik iš karto, tačiau plazma gydymo įstaigoms gali būti perduota tik atlikus papildomus tyrimus, kurie įmanomi tik donoro pakartotinės donorystės metu.

„Jeigu žmogus po pirmosios donorystės nebesugrįžta, vienas iš kraujo komponentų – plazma – lieka nepanaudotas. Vadinasi, donoro auka nepasiekia visos savo vertės, nors galėtų padėti dar daugiau pacientų. Todėl kiekvienas pirmą kartą kraujo dovanoti nusprendęs gyventojas turi žinoti: pirmasis apsilankymas kraujo donorystės centre yra tik pradžia. Ją būtina pratęsti, sugrįžtant pakartotinai. Labai kviečiame tai padaryti, kaip ir visą visuomenę nelikti abejinga šiai kilniaširdiškai veiklai. Tą pdaryti nesunku, kadangi pati procedūra užtrunka vos iki dešimties minučių“, – pabrėžia NKC direktorius.

D. Gutauskas taip pat priduria, kad kraujo donorystę rekomenduojama kartoti bent du kartus per metus. „Kiekvienas donoro vizitas yra aukso vertės – jis padeda medikams atlikti sudėtingas operacijas, gydyti onkologinius pacientus, išgelbėti gyvybes po nelaimingų atsitikimų, gimdymo komplikacijų ar kitų kritinių situacijų“, – teigia NKC vadovas.

NKC duomenimis, 2024 m. kraujo dovanojo 41,2 tūkst. donorų, iš kurių daugiau nei 7,1 tūkst. – pirmą kartą. Iš viso per metus atlikta 76,9 tūkst. donacijų. 2023 m. kraujo dovanojo 40,1 tūkst. donorų, iš jų pirmakarčių buvo daugiau nei 8,4 tūkst., o iš viso atlikta 72,3 tūkst. donacijų. Tuo tarpu per šių metų pirmąjį pusmetį kraujo dovanojo 28 tūkst. donorų, iš kurių 3.6 tūkst. – pirmą kartą

NKC inf.

Iš oro uosto VUL SK greitosios medicinos pagalbos automobiliu medikų komanda su donoriniu organu skubiai keliavo į Vilniaus universiteto Santaros klinikas. 

Šiame centre naktį  pradėta transplantacijos operacija - donorinis organas taps gyvybės dovana sunkiai sergančiam ligoniui. 

Tarptautiniai donorinių organų mainai ypatingi – jie neturi sienų ir  sujungia Europos šalių žmones ir medikus, gelbstinčius sunkiai sergančius ir dovanojančius jiems pilnavertį gyvenimą.  

„Šios nakties skrydis – tai komandinio darbo dėka įteikta donorystės dovana. Dėkojame donoro artimiesiems už ištartą TAIP, kolegoms iš užsienio šalies ligoninės bei visiems, dalyvavusiems šiame procese – Lietuvos tarnyboms ir medikams“ – sako Nacionalinio transplantacijos biuro vadovė Audronė Būziuvienė. 

Šiemet donorinių organų per tarptautinę FOEDUS platformą mainų dėka Lietuvos recipientai sulaukė 5 donorinių organų iš užsienio šalių. 

Ačiū visiems donorystės ir transplantacijos proceso dalyviams Lietuvoje ir užsienio šalyje, tarptautiniams partneriams, gydytojams, slaugytojams, laboratorijų specialistams, orlaivių pilotams, VUL SK greitosios pagalbos vairuotojams, Lietuvos policijos pareigūnams.

Ačiū, kad tiesiame tiltus  gyvenimui! 

--

Šiuo metu organų ir audinių transplantacijos laukia 428 žmonės: 118 – inksto, 59 – širdies, 6 – plaučių, 2 – širdies-plaučių komplekso, 3 – kasos-inksto komplekso, 100 – kepenų, 140 – ragenų transplantacijos. Iš jų – 23 vaikai.

Kamieninių kraujodaros ląstelių (kaulų čiulpų) transplantacijos laukia 238 sunkiai sergantys pacientai. Iš jų – 20 vaikų.

Pritarimas organų donorystei nieko nekainuoja, tačiau gali padovanoti neįkainojamą dovaną – išsaugoti gyvybę ar pagerinti sveikatą 7-iems transplantacijos laukiantiems žmonėms. 

Pasikalbėkime. Pasakyti TAIP galima užpildant sutikimą internetu https://ntb.lt, Nacionaliniame transplantacijos biure, renginiuose, kuriuose dalyvauja Biuro darbuotojai, taip pat – vaistinėse, pas šeimos gydytojus ar kraujo centre.

Nacionalinis transplantacijos biuras

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, prostatos vėžio diagnozę kasmet išgirsta apie 2 tūkst. vyrų, o bendras sergamumas nuolat didėja: pernai jis viršijo 24 tūkst. atvejų ir buvo daugiau kaip tūkstančiu didesnis nei 2023-iaisiais. Naujausia Europos Sąjungos (ES) statistika rodo, kad Lietuva išlieka tarp pirmaujančių šalių pagal sergamumą prostatos vėžiu. Mūsų šalyje vyrams šis onkologinis susirgimas nustatomas gerokai dažniau nei daugelyje kitų ES valstybių, o sergamumo rodikliai viršija tiek Europos, tiek pasaulio vidurkį.

Mirtingumas Lietuvoje nuo prostatos vėžio išlieka gana stabilus – dėl šios ligos kasmet netenkame daugiau kaip 500 vyrų. Tai ES kontekste mums užtikrina ne pirmaujančią, o vidurkio poziciją. Išgyvenamumo rodiklių pokyčiams didžiausią įtaką daro onkologinės ligos stadija: kuo ji ankstyvesnė, tuo efektyvesni gydymo rezultatai.

Nors prostatos vėžys yra viena dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų tarp vyrų, ją pastebėti patiems, neatlikus reikiamų tyrimų, yra sudėtinga. Tai lėtai progresuojanti liga, kuri ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, todėl neretai diagnozuojamos jau vėlyvosios prostatos vėžio stadijos.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistų teigimu, situaciją kardinaliai pakeisti gali paties žmogaus požiūris į savo sveikatą ir rūpestis ja. „Prevencinė prostatos vėžio programa, kuri yra apmokama fondo lėšomis, leidžia ligą nustatyti dar ankstyvos stadijos, o tai gali reikšmingai pagerinti gydymo rezultatus“, – įsitikinusi VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė.

Nuo 2006 m. vykdoma prostatos vėžio prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) bei vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai anksčiau sirgo šia onkologine liga. Pasitikrinti labai paprasta ir neskausminga. Šeimos gydytojas rekomenduoja atlikti kraujo tyrimą, parodantį prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA neviršija normos, daugiau tyrimų atlikti nereikia, pacientas kviečiamas dalyvauti programoje po 2 ar 5 metų, priklausomai nuo amžiaus bei PSA tyrimo rezultato. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas siunčia pacientą urologo konsultacijai gauti, o šis atlieka priešinės liaukos biopsiją ligos diagnozei patvirtinti arba paneigti.

Lietuvoje kompensuojamos penkios ligų prevencijos programos: gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų. Nors visos jos turi nustatytas amžiaus ribas, J. Grigarienė ragina nedelsti ir tuos, kurie į jas nepatenka: „Jeigu nerimaujate dėl savo sveikatos, nedelskite – kreipkitės į savo gydymo įstaigą. Šeimos gydytojas, įvertinęs jūsų sveikatos būklę, prireikus paskirs būtinus tyrimus, o esant indikacijoms – duos siuntimą pasikonsultuoti su gydytoju specialistu. Konsultacijos metu bus atlikti būtini tyrimai, o jei to prireiks – paskirtas gydymas.“

Ligonių kasų inf. 

„Normalus“ libido

Libido, arba kitaip seksualinis potraukis, priklauso tiems dalykams, apie kurių egzistavimą žino visi, bet iki galo paaiškinti negali niekas. Dingus libido, prasideda paieškos, kaip jį susigrąžinti. Kita vertus, kai jis per didelis, galvą kvaršina kitos problemos – kaip sustyguoti santykius su mažesnius poreikius turinčiu partneriu.

O kas yra normalus, arba, kitaip tariant, sveikas libido, ir kada jau galima manyti, kad jis sutrikęs? Urologas-seksologas M.Danilevičius šypteli, kad turės nuvilti jau pačioje pokalbio pradžioje, mat atsakymo į šį klausimą nėra – iki šiol neapibrėžta, koks turėtų būti normalus libido.

„Tai individualu, – sako urologas-seksologas Mindaugas Danilevičius. – Vienam žmogui lytinis potraukis, noras būti, gulėti šalia partnerio, geisti lytinių santykių gali būti itin stiprus, o kitam – minimalus. Ir abiem atvejais tai laikoma norma. Ji yra tol, kol esamas libido netrukdo gyventi. Kai pradeda trukdyti, kyla nuolatinės masturbacijos poreikis arba išvis dingsta noras turėti lytinių santykių, žmogus jaučiasi blogai, kreipiasi į specialistus ir pradedame ieškoti patologijos.“

Vyrų ir moterų bėdos

Pašnekovas teigia, kad rasti jo kabinetą libido problemos paskatina tikrai nemažai žmonių. Nors kreipiasi ir moterys, dažniausi klientai yra vyrai, ateinantys dėl lytinio pajėgumo sumažėjimo vyresniame amžiuje.

„Dažniausiai vyrai kreipiasi dėl sumažėjusios rytinės erekcijos, silpnesnės erekcijos lytinio akto metu. Jie skundžiasi, kad varpa nesustandėja, lytinis aktas yra trumpas. Prie visko kartais nurodo ir tai, jog pasikeitė ar sumažėjo potraukis partnerei“, – pasakojo M.Danilevičius.

O dėl ko skundžiasi moterys? M.Danilevičius teigia, kad moterys kreipiasi pagalbos dėl to, kad negali patirti orgazmo.

Gydytojas teigia, kad jei sunku patirti orgazmą, padėti gali medicininės priemonės. „Tokiais atvejais gali būti naudinga PRP terapija į G tašką makštyje. Šios procedūros metu centrifuguota kraujo plazma iš venos leidžiama į G tašką, siekiant pagerinti jo kraujotaką, nervinių ląstelių jautrumą. Tai padeda padidinti pasitenkinimą“, – pasakojo apie gydymo metodus M.Danilevičius.

Atsakymų ieško kraujyje

Pacientams, kurie skundžiasi suprastėjusia lytinio gyvenimo kokybe, atliekami įvairūs kraujo tyrimai. Išsiaiškinama, ar nesergama kitomis ligomis. Eliminuojamos psichologinės priežastys, depresija, fizinės ligos.

Urologas-seksologas teigia, kad dažniausiai fiziologinių libido sumažėjimo priežasčių ieškoma sutrikusioje hormonų pusiausviroje. „Visiems siūlome pasidaryti pagrindinių hormonų tyrimus – testosterono, estrogenų. Tai vyriški ir moteriški hormonai, kurių sumažėjimas gali lemti mažesnį lytinį potraukį. Radus priežastį ir sureguliavus hormonus, grįš ir libido“, – teigė M.Danilevičius.

„Vyrui atliekamas ir varpos kraujotakos tyrimas. Tiriamas cholesterolis, cukrinis diabetas, kuris taip pat turi daug įtakos seksualiniam gyvenimui, kaip ir rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu...“ – vardijo pašnekovas.

„Nieko naujo nepasakysiu, bet svarbų vaidmenį šioje srityje vaidina ir sveika gyvensena. Tegaliu pakartoti universalias tiesas, jog reikia sveikai maitintis, gerti pakankamai skysčių, būti fiziškai aktyviam, vengti žalingų įpročių – alkoholio, rūkalų...“ – patarė M.Danilevičius.

Tyrimai geri – libido nė ženklo

„Kas įdomiausia, kad neretu atveju paaiškėja, jog libido dingo, o visi kraujo rodikliai normalūs, – tęsė gydytojas. – Mes atliekame hormoninius kraujo tyrimus, pažiūrime testosterono, prolaktino kiekį ir dažniausiai jie būna visiškai normalūs. Tas ir įdomiausia, kad žmogus neturi vieno mygtuko, kurį paspaudus užsinorėtum mylėtis. Ir nėra vieno atsakymo, ką daryti, kad aistra sugrįžtų.“

„Tokiais atvejais, kai visi tyrimai geri, nėra jokių medikamentų, kurie padidintų potraukį. Yra preparatai, kurie gerina dubens kraujotaką, erekciją, išlaiko ilgesnį lytinį aktą nei įprastai – tai galime kontroliuoti, bet jausmų, potraukio – ne“, – tvirtina urologas-seksologas.

M.Danilevičius teigia, kad nerandant atsakymų fiziologijoje, prasideda psichologinių priežasčių paieškos. „Nes libido ne tik hormonai, bet ir santykiai, emocijos, prisirišimas, gyvenimo kokybė. Ta sritis, kuri bando atsakyti į šiuos klausimus yra psichoterapija. Porų ar vieno asmens konsultavimu užsiima seksologai-psichoterapeutai. Pasitaiko, kad moterų lytiniam potraukiui neigiamai atsiliepia patirta seksualinė prievarta. Tuomet reikalingos rimtos konsultacijos. Norint pakeisti situaciją reikia nusiteikti kantriam darbui su savimi“, – pastebėjo pašnekovas.

Skirtingos kultūros ir libido

M.Danilevičius teigia, kad skirtingų kultūrų žmonės gali atsinešti į santykius ir skirtingą lytinių santykių poreikį. „Ne mitas, kad pietiečiai karštesnis. Praktikoje tenka pastebėti, jog jų libido didesnis, o šiauriečių – mažesnis. Todėl mišriose porose, vienam gali reikėti lytinių santykių tris, penkis kartus per dieną, o kitam ir per mėnesį tų trijų penkių kartų užtenka“, – pastebi M.Danilevičius.

„Abiem atvejais – kai norisi mylėtis kelis kartus per dieną ar kelis per mėnesį – yra normalu. Problema kyla suderinant šiuos skirtumus poroje. Pavyzdžiui, moteris nori kasdien mylėtis po penkis ar septynis kartus, tačiau vyras tiek negali. Jis gali tik du tris kartus per savaitę. Tada kyla problemų. Dažniausiai poros, kuriose yra tokie skirtumai išsiskiria, nes partneris negali susitaikyti su tuo, jog sekso bus tik keli pavieniai atvejai per savaitę ar mėnesį“, – pasakojo M.Danilevičius.

Su amžiumi aistra mažėja?

Tenka konstatuoti faktą, kad libido pakerta ir natūrali fiziologinė priežastis – artėjanti senatvė. „Libido tikrai skiriasi jauname ir vyresniame amžiuje. Hormonai persiskirsto, su amžiumi atsiranda hormoninis disbalansas. Tačiau jei yra ilgalaikė partnerystė, lytiniai santykiai tampa rutininiai. Tereikia persidėlioti taškus, kad abiem būtų gerai“, – tvirtino pašnekovas.

Ar senatvėje libido visiškai išnyksta? „Sakyčiau, sumažėja. Nes libido ne tik fiziologijos diktuojamas noras mylėtis. Ši sąvoka yra platesnė, nei įsivaizduojame. Ji apima ir norą būti šalia, prieraišumą. Aišku, ta aistringa meilė blėsta, bet, kaip daugelis porų teigia, lieka pagarba“, – kalbėjo M.Danilevičius.

„Svarbu yra ne seksualinis, bet ir potraukis apskritai – ar partneris domina, traukia. Ar yra emocinis ryšys? Juk po trisdešimties keturiasdešimties metų buvimo kartu jis niekur nedingsta. Dažniausiai lieka ir potraukis, ir noras leisti laiką su žmona ar vyru, tik pradeda kamuoti kitos problemos, pavyzdžiui, vyrams nelieka erekcijos“, – pasakojo M.Danilevičius.

Lytinė sveikata senatvėje

Kalbant apie fiziologinę pusę, M.Danilevičius konstatuoja, kad menopauzės metu moterims sumažėja estrogenų, progesterono kiekis. „Plonėja makšties gleivinė, nelieka drėgnumo lytinio akto metu, jis tampa skausmingas, mažėja lytinių organų jautrumas, dėl juose susilpnėjusios kraujotakos. Tada ir noras natūraliai mažėja. Be to, keičiasi emocinė moters būklė, kyla karščio bangos, tai vėlgi lemia pablogėjusią gyvenimo kokybę“, – aiškino M.Danilevičius.

„Dėl visų šių nepatogumų, išgyvenančioms menopauzę moterims Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja du kartus per savaitę naudoti estrogenus mažomis dozėmis, kad palaikytų drėgną gleivinę, lytinį potraukį ir kokybiškesnį lytinį gyvenimą. Įrodyta, kad tai yra saugu“, – tvirtino M.Danilevičius.

Jis teigė, kad yra ir kitas variantas – ne geriami medikamentai, o išorinė estrogenų terapija į makšties sieneles. „Tai įvairios žvakutės, tepalai... Jie irgi puikiai padeda“, – kalbėjo pašnekovas.

„Vyrams dėl amžiaus atsiranda erekcijos sutrikimai, nuovargis, sumažėja testosterono, o kartu su juo ir potraukis. Tiesa, esu turėjęs devyniasdešimtmetį pacientą, kuris buvo išsaugojęs libido“, – prisimena M.Danilevičius.

„Su amžiumi vyrams atsiranda ir savivertės problemų – jie patiria baimę, kad nepatenkins moters. Vyras ima mąstyti, kad geriau nieko nedarysiu, nei apsijuoksiu. Tačiau ir jiems taikoma pakaitinė hormoninė terapija, šiuo atveju testosterono. Vakaruose tai tikrai labai populiaru, nes padeda prailginti jaunystę“, – pasakojo urologas-seksologas.

,,Lietuvos sveikata" inf. 

Autorė: Sima Kazarian

Beje, gyventojai aktyviai rūpinasi ir savikontrolės priemonėmis. COVID-19 savikontrolės testų paklausa pirmąją rugsėjo savaitę išaugo dvigubai, lyginant su paskutine rugpjūčio savaite. Tiesa, kaukių pardavimai augo nedaug, o jų vartojimas tebėra gerokai mažesnis nei prieš metus ar dvejus.  

„Tai rodo, kad žmonės susirūpina sveikata vos pajutę pirmuosius simptomus, tačiau dalis paprastų apsaugos priemonių jau primirštamos. Jei žmogus jaučia peršalimo požymius ir turi vykti į gydymo įstaigą ar vaistinę, kaukė vis dar yra veiksmingas būdas apsaugoti aplinkinius“, – primena vaistininkė. 

Net ir pasveikus, gali lydėti nemaloni savijauta  

V. Bečelytė pastebi ir kitą tendenciją – net ir pasibaigus ūmiems simptomams, tokiems kaip sloga, karščiavimas, gerklės perštėjimas, bendras silpnumas ar galvos ir raumenų skausmai, persirgę koronavirusu vis tiek nesijaučia visiškai sveiki. Pacientai skundžiasi ilgiau išliekančiu sausu kosuliu, sloga, nuovargiu, varginančiais sąnarių skausmais, prastėjančia atmintimi, negebėjimu susikaupti darbe ar moksluose. 

„Kiekviena infekcija pareikalauja daug papildomos energijos, todėl siekiant sumažinti net ir pasveikus jaučiamus negalavimus, būtina pasirūpinti tinkama pagalba organizmui. Svarbiausią vaidmenį čia atlieka sveikas gyvenimo būdas, visavertė mityba, bent lengvas fizinis aktyvumas, pakankamas vandens suvartojimas ir tikslingai parinkti vitaminai bei mineralai“, – įvardija vaistininkė. 

Imuniteto stiprinimui 

Rudenį ypač išauga imunitetą stiprinančių maisto papildų poreikis. Dažniausiai pacientai renkasi preparatus su vitaminu C ir cinku – šis derinys prisideda prie organizmo atsparumo infekcijoms ir gali greitinti sveikimo procesą. Ne mažiau svarbus ir vitaminas D, kurio trūkumas mūsų šalies gyventojams rudens ir žiemos laikotarpiu pasitaiko itin dažnai. Vitaminas D padeda palaikyti stipresnį imunitetą, kaulų sveikatą ir geresnę nuotaiką. Vaistininkė ragina nepamiršti ir omega-3 riebiųjų rūgščių, kurios slopina uždegiminius procesus organizme. 

Atminties gerinimui ir nervų sistemai 

Nervų sistemai ir smegenų veiklai itin svarbūs B grupės vitaminai, ypač B6, B12, folio rūgštis. Pastarieji gali padėti sumažinti nuovargį, palaikyti normalias psichologines funkcijas, taip pat gali turėti teigiamo įtakos susikaupimo skatinimui ir atminties gerinimui. Magnis vertinamas dėl savo poveikio įtampos mažinimui, miego kokybės gerinimui, jis pasižymi ir atmintį galinčiomis pagerinti savybėmis.  

„Taip pat galima rinktis sudėtinius maisto papildus atminties gerinimui, į kurių sudėtį įeina lecitinas, omega-3, grifonija, aminorūgštys. Naudos gali turėti ir augaliniai preparatai, tokie kaip ginkmedis ar ženšenis. Jie gali padėti palaikyti atmintį, koncentraciją bei bendrą energijos lygį, o kartu su kitais vitaminais prisidėti prie greitesnio jėgų atgavimo“, – sako vaistininkė V. Bečelytė. 

Sąnarių ir raumenų stiprinimui 

Kadangi kai kuriems pacientams, persirgusiems koronavirusu pasireiškia ir sąnarių, o kartais ir raumenų, skausmai, vertėtų atkreipti dėmesį ir į šiems audiniams reikalingas medžiagas, tokias kaip gliukozaminas, chondroitinas ar kolagenas.  

Gliukozaminas yra kaulus ir sąnarius sauganti medžiaga, galinti padėti sumažinti patiriamus skausmus, palengvinti judėjimą, sumažinti uždegiminius procesus. Gliukozaminas taip pat padeda palaikyti normalią kremzlių struktūrą. Chondroitinas taip pat prisideda prie sąnarių tvirtumo, padeda mažinti skausmą ir uždegiminius procesus.  

„Kolagenas taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį sąnarių sveikatoje, kadangi palaiko jų fizinę funkciją, stiprina bei padeda mažinti uždegimus. Siekiant sustiprinti kolageno poveikį sąnariams, verta ieškoti maisto papildų, kuriuose taip pat būtų ir vitamino C, kadangi jis padeda palaikyti normalų kolageno susidarymą“, – vardija V. Bečelytė. 

Kasdienių įpročių keitimas 

Vaistininkė primena, kad maisto papildai nepakeičia sveikos gyvensenos, tačiau jie gali reikšmingai paspartinti sveikimo procesą, jei žmogus derina juos su tinkama mityba, poilsiu ir fiziniu aktyvumu.  

„Norint greičiau atsigauti po ligos, labai svarbu pakankamai ilsėtis, gerti skysčių, laikytis subalansuotos mitybos, nepamiršti fizinio aktyvumo ir tinkamos miego higienos. Tokie įpročiai ne tik padeda greičiau atsigauti, bet ir mažina užsitęsusių simptomų intensyvumą. Jei prasta savijauta nepraeina ar stiprėja, reikėtų kreiptis į gydytoją. Svarbiausia – įsiklausyti į savo kūną. Vaistinėje galime patarti ir padėti išsirinkti tinkamas priemones, tačiau kai kuriais atvejais reikalinga ir mediko konsultacija“, – priduria vaistininkė V. Bečelytė. 

„Camelia“ pranešimas spaudai  

Nors pernai tokių apsinuodijimų nefiksuota, šiemet tai jau antras kartas, kai į ligoninę patenka mažieji pacientai dėl kukmedžio vaisių. Medikai pastebi, kad panašios situacijos dažniausiai kartojasi rudenį, kai gamtoje pasirodo uogos ar vaisiai, patraukliai atrodantys vaikų akims, tačiau galintys tapti rimta grėsme sveikatai.

Anot vaikų intensyviosios terapijos gydytojo Mariaus Mejero, mažamečiams pasireiškė pykinimas ir vėmimas. Nors šie simptomai iš pirmo žvilgsnio atrodė lengvi, situacija buvo rimta. „Vaikai buvo atvežti laiku, todėl pavyko jiems išplauti skrandį ir duoti aktyvintosios anglies, kuri padeda neutralizuoti nuodus. Nors būklė nebuvo kritinė, kiekvienas toks atvejis potencialiai gali būti pavojingas gyvybei“, – teigia gydytojas.

Kodėl kukmedžio uogos pavojingos?

Kukmedis (Taxus baccata) dažnai vadinamas klastingu augalu, yra plačiai paplitęs ir atrodo nekaltai. Jo ryškiai raudoni vaisiai vizualiai primena serbentus ar bruknes ir vilioja vaikus savo išvaizda. Tačiau šis grožis yra mirtinai apgaulingas – beveik visos augalo dalys, išskyrus vaisiaus minkštimą, yra labai nuodingos. Anot vaikų intensyviosios terapijos gydytojo Mariaus Mejero, didžiausia nuodų koncentracija slypi sėkloje, esančioje vaisiaus viduje, o daugiausiai toksinų turi spygliai.

Mūsų klimatinėmis sąlygomis kukmedžio uogos sunoksta rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, o ant šakelių gali išsilaikyti net iki pat pirmųjų šalnų. Tai reiškia, kad rudens laikotarpiu vaikai nuolat susiduria su šia grėsme parkuose, privačiuose kiemuose ir net šalia švietimo įstaigų.

Kukmedžio nuodas, diterpenas taksinas, yra stiprus ir greitai veikiantis. Jis tiesiogiai pažeidžia širdies laidžiąją sistemą ir virškinimo traktą, o tai gali sukelti gyvybei pavojingas būkles. Gydytojai pabrėžia, kad net kelios sukramtytos uogos ar lapai mažam vaikui gali sukelti rimtą grėsmę.

Simptomai ir pirmoji pagalba

Pirmieji apsinuodijimo simptomai paprastai pasireiškia po 1–3 valandų – vaikas gali pradėti vemti, jausti pykinimą ir silpnumą. Tačiau kartais jie gali pasireikšti ir vėliau, todėl budrumas yra gyvybiškai svarbus. Sunkiais atvejais gali sutrikti širdies ritmas, staiga nukristi kraujospūdis, o tai gali privesti prie širdies sustojimo ir staigios mirties.

„Specifinio priešnuodžio nuo kukmedžio nuodų nėra. Medicininė pagalba yra simptominė – ja siekiama kuo greičiau pašalinti nuodus iš organizmo ir palaikyti gyvybines funkcijas. Jei įtariate, kad vaikas ragavo kukmedžio uogų, svarbu veikti nedelsiant ir nepanikuoti. Griežtai rekomenduojame nenaudoti jokių priemonių namuose, pavyzdžiui, bandyti sukelti vėmimą, nes tai gali būti neveiksminga ar net padidinti riziką. Geriausia nedelsiant kreiptis į medikus. “, – įspėja M. Mejeras.

Kaip teigia gydytojai, net jei vaikas nejaučia jokių simptomų, jis turi būti stebimas ligoninėje mažiausiai 24 valandas, nes simptomai gali pasireikšti vėliau. Būtent tokiam stebėjimui ir profesionaliai priežiūrai yra paruoštas Vaikų intensyviosios terapijos skyrius. Tai – griežta taisyklė, kuri leidžia užtikrinti maksimalų paciento saugumą.

Kukmedžiai Lietuvoje ir prevencija

Deja, kukmedžiai Vilniuje, kaip ir kitose Lietuvos vietovėse, yra itin paplitę. Jie dažnai auga ne tik parkuose, bet ir prie vaikų darželių bei mokyklų. Kukmedis – tik vienas iš daugelio pavojingų augalų. Lietuvoje taip pat auga ricinmedis, kurio sėklos yra vienos nuodingiausių pasaulyje, taip pat oleandras, rododendrai, raganės ir kiti nuodingi augalai.

Gydytojas Marius Mejeras pabrėžia: „Tėvai turėtų būti itin budrūs ir nuolat stebėti savo vaikus. Principas toks pat, kaip ir su grybais – jei nežinai, kas tai, elgiesi kaip su nuodingu.“ Svarbu ne tik patiems prižiūrėti mažiausius, bet ir mokyti vyresnius vaikus, kad jokiais būdu neragautų nepažįstamų augalų vaisių ar lapų.

VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės inf. 

Kaip atskirti peršalimą nuo koronaviruso?

„Dažnai vaistinėse apsilankę žmonės pasakoja, kad jų artimieji, sergantys koronavirusu, karščiuoja, tačiau temperatūra dažniausiai neviršija 38 °C. Daugeliui pasireiškia stiprus gerklės skausmas, gausi sloga su čiauduliu, kartais pereinanti į sinusitą. Kitas dažnas simptomas – varginantis kosulys, kuris, negydomas ar ignoruojamas, gali komplikuotis į bronchitą ar plaučių uždegimą“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.

Pasak vaistininkės, peršalimas dažniausiai trunka iki savaitės ir pasižymi lengvesniais simptomais: silpna sloga, nedideliu gerklės perštėjimu, nestipriu kosuliu. Tuo tarpu koronaviruso simptomai paprastai būna intensyvesni, o liga gali užsitęsti ir sukelti komplikacijų.

„Svarbu pabrėžti, kad vien pagal simptomus negalima tiksliai nustatyti, kuria liga sergama. Todėl būtina atlikti testą, kurį galima pasidaryti gydymo įstaigoje arba įsigyti vaistinėje. Vis dėlto testai ne visada parodo koronaviruso infekciją, todėl rekomenduojama juos atlikti kelis kartus: pirmąją negalavimo dieną testas gali būti neigiamas, o infekciją gali atskleisti tik pakartotinis tyrimas po vienos ar dviejų parų“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.

Pagrinde – simptominis gydymas

Vaistininkė primena, kad tiek peršalimo, tiek koronaviruso gydymas yra panašus – svarbiausia poilsis, skysčiai, vitaminai ir pavienių simptomų malšinimas.

„Koronavirusas paprastai gydomas simptomiškai: ilsėtis, gerti pakankamai skysčių, vartoti nereceptinius vaistus temperatūrai, gerklės skausmui ar slogai malšinti. Jei simptomai stiprėja, esate vyresnio amžiaus ar sergate lėtinėmis ligomis, būtina kreiptis į gydytoją. Kai kuriais atvejais gali būti paskirti receptiniai vaistai“, – pasakoja E. Ramaškienė.

Labai svarbu imtis prevencijos veiksmų

Vaistininkė E. Ramaškienė pabrėžia, kad norint apsaugoti save ir aplinkinius, profilaktika yra ypač svarbi.

„Pajutus pirmuosius simptomus, rekomenduojama likti namuose ir vengti viešų vietų. Jei būtina vykti į gydymo įstaigą ar vaistinę, reikėtų dėvėti medicininę kaukę. Rankų higiena, reguliarus patalpų vėdinimas, paviršių dezinfekcija bei imunitetą stiprinantys įpročiai – subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir, žinoma, vitaminai C, D ir cinkas – tebėra efektyviausi būdai mažinti viruso plitimą“, – sako E. Ramaškienė.

„Eurovaistinės“ pranešimas spaudai 

Pastaruosius trejus metus vidutiniškai 53 tūkst. šalies gyventojų kasmet pasinaudoja ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokama ambulatorine reabilitacija. Ji ne tik padeda atsigauti turint sveikatos sutrikimų, bet ir yra patogi tuo, kad pacientui nereikia niekur išvykti ar gulėti ligoninėje, reabilitaciją galima derinti su darbu bei kita įprasta kasdiene veikla.    

Pirmiausia – pradinė reabilitacija

„Kai dėl ūmios ligos arba paūmėjus lėtinei ligai žmogaus sveikata pablogėja ir tai ima riboti judėjimo ar kitas funkcijas, bet yra tikimybė, kad reabilitacija pagerins fizinę būklę ir sumažins komplikacijų pavojų, pacientui įprastai pirmiausia gali būti skiriama pradinė ambulatorinė reabilitacija. Tokiais atvejais šeimos gydytojas išrašo siuntimą konsultuotis pas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją. Su šiuo siuntimu pacientas turi užsiregistruoti konsultacijai per 60 kalendorinių dienų – kol galioja siuntimas. Jei per šį laiką užsiregistruojama, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacija gali būti suteikiama ir baigus galioti siuntimui“, – paaiškina Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėjas Gediminas Toleikis.

Konsultacijos metu fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojas nustato, kiek turėtų trukti pradinė ambulatorinė reabilitacija, kokias procedūras apimti. Tai lemia paciento būklė, ligos sunkumas ir funkcijų sutrikimai (pavyzdžiui, judėjimo, koordinacijos, kvėpavimo), skausmo lygis ir pan.

Pasak G. Toleikio, vieno pradinės ambulatorinės reabilitacijos gydymo epizodo metu FMR gydytojas gali skirti iki 25 individualių ir (ar) grupinių ligonių kasos apmokamų kineziterapijos, ergoterapijos, fizioterapijos ir gydomojo masažo procedūrų. Dėl tos pačios ligos ligonių kasa apmoka du pradinės ambulatorinės reabilitacijos kursus suaugusiems pacientams, vaikams – du ir daugiau kursų per metus. Svarbu tai, kad pradinės ambulatorinės reabilitacijos paslaugos yra teikiamos toje pačioje įstaigoje, kurioje pacientą konsultavo FMR gydytojas.

Jeigu pradinės reabilitacijos nepakanka

„Kai po pradinės reabilitacijos lieka sutrikimų, tačiau nėra stacionarinės reabilitacijos poreikio, bet tikimasi, kad būklė gerės, FMR gydytojas gali skirti ambulatorinę reabilitaciją. Be kineziterapijos, ergoterapijos, fizioterapijos ir masažo, ambulatorinė reabilitacija gali apimti ir daugiau paslaugų, pavyzdžiui, logopedo, ortopedinės ir kompensacinės technikos pritaikymo paslaugas, kitų specialistų konsultacijas. Skiriamos vidutiniškai trys procedūros per dieną. Ligonių kasos apmokamas ambulatorinės reabilitacijos paslaugas galima gauti bet kurioje gydymo įstaigoje, kuri dėl šių paslaugų yra sudariusi sutartį su ligonių kasa“, – sako G. Toleikis.

Dėl tos pačios ligos suaugusiems pacientams gali būti skiriamas vienas ligonių kasos apmokamas ambulatorinės reabilitacijos kursas per vienus kalendorinius metus, vaikams – keli.

Baigus medicininę reabilitaciją

Baigus bet kurios rūšies medicininės reabilitacijos kursą, FMR gydytojas gali rekomenduoti, kad tokias paslaugas, kaip kineziterapija, tęstų šeimos gydytojo komandos kineziterapeutas, jeigu toks poreikis yra. Kineziterapija taip pat gali būti įtraukta į slaugos paslaugas namuose, kai jos pacientui yra reikalingos. Slaugos paslaugų namuose poreikį nustato paciento šeimos gydytojas.

Kada reabilitaciją apmoka ligonių kasa?

Reabilitacijos paslaugas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams, kai jie turi galiojantį siuntimą, fondo lėšomis apmoka ligonių kasa. Įprastai FMR gydytojo siuntimas gauti reabilitacijos paslaugas galioja 2 mėnesius. Per šį laikotarpį pacientas privalo užsiregistruoti ir pradėti reabilitaciją pasirinktoje gydymo įstaigoje, kuri dėl reikiamų reabilitacijos paslaugų yra sudariusi sutartį su ligonių kasa. Šių įstaigų sąrašas skelbiamas čia.

Ligonių kasos apmokamų ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugų skaičius auga. Pernai jų suteikta beveik 40 proc. daugiau, palyginti su 2022 metais (2022 m. – 569 tūkst., praeitais metais  – 789 tūkst. paslaugų). Privalomojo sveikatos draudimo fondo suma šioms paslaugoms apmokėti per tą laikotarpį padidėjo daugiau kaip 60 proc. Pernai tam skirta per 25 mln. eurų fondo lėšų.

Ligonių kasų inf.

Duomenys rodo, kad Lietuva susiduria su aukštu mirtingumu nuo kraujotakos sistemos ligų ir išorinių priežasčių. Efektyvi širdies ligų prevencija, ankstyva onkologinių ligų diagnostika, kepenų ligų prevencija ir saugesnė aplinka galėtų ženkliai sumažinti mirčių skaičių.   

Vyrų ir moterų skirtumai  

2024 m. vyrų dažniausios mirties priežastys buvo kraujotakos sistemos ligos (44,6 %), piktybiniai navikai (23,9 %), išorinės priežastys (9 %) ir virškinimo sistemos ligos (6,1 %). Dauguma mirčių nuo kraujotakos ligų buvo dėl išeminės širdies ligos ir smegenų kraujagyslių ligų, o nuo piktybinių navikų – dėl plaučių, priešinės liaukos ir skrandžio navikų. Išorinės mirties priežastys dažniausiai buvo nelaimingi atsitikimai (įvykus transporto įvykiui, nukritus, paskendus, sušalus, atsitiktinai apsinuodijus) ir savižudybės, o dauguma virškinimo sistemos ligų – susijusios su kepenimis.  

2024 m. moterų mirtingumas šiek tiek padidėjo – nuo 1 244,7 praėjusiais metais iki 1 259,3/100 000 moterų – tai sudaro apie 1,2 % augimą. Dažniausios mirčių priežastys buvo kraujotakos sistemos ligos (56,8 %), piktybiniai navikai (19,2 %), virškinimo sistemos ligos (5,3 %) ir išorinės priežastys (3,4 %). Dauguma mirčių nuo kraujotakos ligų buvo dėl išeminės širdies ligos ir smegenų kraujagyslių ligų, o nuo piktybinių navikų – dažniausiai krūties, kasos ir storosios žarnos navikų. Virškinimo sistemos ligos daugiausia susijusios su kepenų ligomis ir skrandžio bei dvylikapirštės žarnos problemomis, o išorinės priežastys – nelaimingi atsitikimai ir savižudybės.  

Iš visų mirusiųjų penktadalis buvo darbingo amžiaus (16–64 m.). Tai rodo, kad dalies mirčių būtų galima išvengti, jei būtų aktyvesnė prevencija ir ligos būtų nustatomos ankstesnėse stadijose.   

Vaikų ir kūdikių mirtys 

2024 m. mirė 71 vaikas (1–17 m.), dažniausios priežastys – išorinės (43,7 %), nervų sistemos ligos (15,5 %) ir piktybiniai navikai (11,3 %). Taip pat mirė 56 kūdikiai (iki 1 m. amžiaus), dažniausiai dėl įgimtų formavimosi ydų (42,9 %) ir perinatalinio laikotarpio ligų (35,7 %).  

Apibendrinti 2024 m. mirties priežasčių duomenys skelbiami Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Informacinių sistemų skyriaus specialistų parengtame leidinyje „Mirties priežastys 2024“. Šį leidinį galima atsisiųsti apsilankius Higienos instituto svetainės www.hi.lt skiltyje „Leidiniai“ -> „Sveikatos statistikos leidiniai“ ->„Mirties priežastys“. 

 Higienos instituto inf. 

Sprendimas augančio poreikio fone 

Šį sprendimą „Jaunimo linija“ priėmė atsižvelgdama į kelis svarbius veiksnius: augantį pagalbos poreikį ir jaunimo pasirinkimą bendrauti raštu. Pokalbių internetu (chat’u) poreikis nuosekliai auga – 2022 m. sulaukta apie 9 500 bandymų kreiptis, praėjusiais metais – virš 11 000, o 2025 m. pirmąjį pusmetį šis skaičius jau siekia daugiau nei 6 700. Kartu sparčiai didėja ir pokalbių internetu budėjimo valandų skaičius: nuo 7 000 val. (2022 m.) iki 14 000 val. (2024 m.). 

Emocinės pagalbos internetu plėtros įgyvendinimą remia pagrindinis projekto partneris – „Volvo Trucks Lietuva“. Prie „Jaunimo linijos“ veiklos užtikrinimo taip pat reikšmingai prisideda  ir kiti organizacijos nuolatiniai rėmėjai. 

Kodėl verta kalbėtis? 

Kalbėjimas padeda geriau suprasti save ir savo jausmus, nusiraminti, įžvelgti sprendimus. Emocinė pagalba internetu leidžia saugiai ir anonimiškai pasidalinti tuo, kas slegia. Jauni žmonės dažnai renkasi rašytinį bendravimą – kai sunku kalbėti garsiai arba pritrūksta žodžių, parašyti yra lengviau. Būtent todėl pokalbiai internetu tampa vis svarbesniu emocinės gerovės stiprinimo įrankiu – jie padeda nelikti vienam su savo jausmais ir būti išgirstam. 

Kviečiame atnaujinti informaciją 

Kreipiamės į žiniasklaidos atstovus, partnerius, švietimo įstaigas ir kitus bendruomenių lyderius – kviečiame pasikeisti skelbiamą informaciją apie „Jaunimo linijos“ teikiamą emocinę paramą. 

„Jaunimo linija“ – emocinė parama jaunimui (16-35 m.): 

• Telefonu – visą parą, nemokamu numeriu: 0 800 28888 

• Pokalbiais internetu (chat’u) – kasdien nuo 13:00 iki 01:00 val.: https://jaunimolinija.lt/pasikalbekim/ 

Nuo diagnostikos iki specialistų konsultacijų

Gera cukrinio diabeto prevencija ir priežiūra priklauso ne tik nuo šeimos gydytojo ir jo komandos paslaugų, bet ir nuo paties paciento rūpinimosi savo sveikata. Šeimos gydytojo ir jo komandos tikslas – padėti žmonėms kuo ilgiau išlikti sveikiems: skatinti sveiką gyvenseną, laiku pastebėti rizikos veiksnius, suteikti žinių apie ligą. Kadangi svarbu ligą nustatyti kuo anksčiau, gydytojas pagal tam tikrus kriterijus gali paskirti tyrimus net ir nesant cukrinio diabeto simptomų. Vykdydami ligų profilaktiką šeimos gydytojas ir slaugytojas periodiškai matuoja kraujospūdį, ūgį, svorį, atlieka kraujo, gliukozės ir cholesterolio kiekio kraujyje tyrimus.

Cukrinį diabetą diagnozuoja šeimos gydytojas, o prireikus pacientas siunčiamas pas endokrinologą. Vaikai, kuriems įtariamas arba diagnozuojamas cukrinis diabetas, siunčiami pas vaikų endokrinologą.

Pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, kuriems paskirtas gydymas kompensuojamais vaistiniais preparatais, šeimos gydytojas ar slaugytojas reguliariai (kas 3 mėnesius) atlieka glikozilinto hemoglobino tyrimą. Tinkama diabeto kontrolė saugo nuo komplikacijų, padeda išlaikyti darbingumą ir gyvenimo kokybę. Paslaugas teikia ir slaugytojas diabetologas – jis supažindina su ligos valdymu, moko kasdienės savikontrolės, atlieka diabetinės pėdos priežiūrą.

Jei nustatoma komplikacijų ar liga progresuoja, pacientas siunčiamas pasikonsultuoti pas gydytojus specialistus – oftalmologą, neurologą, nefrologą ar endokrinologą. Pavyzdžiui, kadangi cukrinis diabetas per ilgą laiką gali pažeisti akis, šia liga sergantiems suaugusiesiems 1 kartą per metus gali būti paskirtas regėjimo aštrumo, tinklainės kraujagyslių pažeidimo įvertinimo tyrimas, prireikus gali būti kompensuojami akinių lęšiai. Pacientai dėl šių gydytojų konsultacijų turi kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, sudariusią  sutartį su ligonių kasa.

Apmokama pėdų priežiūra

Sergant diabetu itin svarbi pėdų priežiūra – net menki pažeidimai gali sukelti sunkių komplikacijų.

Lietuvoje apie 80-yje gydymo įstaigų veikia kabinetai, kuriuose slaugytojos diabetologės moko tinkamos pėdų priežiūros, atlieka gydomąjį pedikiūrą ir teikia kitas būtinas sveikatos priežiūros paslaugas. Sergantiesiems cukriniu diabetu, esant nustatytiems kriterijams (pavyzdžiui, kai pacientui yra daugiau nei 65 metai), Privalomojo sveikatos draudimo fondas kompensuoja iki 4 gydomojo pedikiūro paslaugų per metus, o diagnozavus diabetinę pėdą – iki 24 pėdos priežiūros paslaugų.

Šioms paslaugoms reikalingas šeimos gydytojo arba jo komandos išplėstinės praktikos ar bendrosios praktikos slaugytojo, ar endokrinologo siuntimas. Siuntimas galioja vienerius metus nuo pirmos slaugytojo diabetologo suteiktos paslaugos dienos.

Sergančiųjų cukriniu diabetų slaugos paslaugoms pernai iš fondo išleista 1,2 mln. eurų.

Skiriamos ortopedijos priemonės

Sergantiems cukriniu diabetu liga gali komplikuotis pėdų tinimu, opomis, pėdos sąnarių deformacija (Šarko sąnarys). Tokiais atvejais pacientams du kartus per metus kompensuojama ortopedinė avalynė ir batų įdėklai, o esant Šarko sąnariui – ir kulkšnies-pėdos įtvaras.

Pirmą kartą ortopedinę avalynę skiria gydytojas ortopedas traumatologas, chirurgas, vaikų chirurgas arba fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas pagal gydytojo endokrinologo rekomendaciją. Pakartotinai avalynę ar įdėklus gali skirti gydytojas endokrinologas.

Pirmaisiais avalynės skyrimo metais pacientui skiriamos dvi ortopedinės avalynės poros, kompensuojamos 100 proc. Antraisiais metais sergantiesiems diabetu pirmoji ortopedinės avalynės pora kompensuojama 100 proc., o per 12 mėnesių pagaminta antroji – 70 proc. (jei antroji pora pagaminama po metų ar vėliau, ji taip pat kompensuojama 100 proc.). Vaikams ortopedinės avalynė yra kompensuojama 100 proc. Įmonių, gaminančių kompensuojamą ortopedinę avalynę, sąrašą rasite čia.

Jei dėl sunkių diabeto komplikacijų netenkama dalies galūnės, gydytojų konsiliumas gali skirti 100 proc. kompensuojamus blauzdos protezus su silikonine mova. Įmonių, sudariusių sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo galūnių protezais, sąrašas yra čia.

Sergančiųjų cukriniu diabetu ortopedijos priemonėms fondas pernai išleido apie  922 tūkst. eurų.

Skiriami kompensuojamieji vaistai

Cukriniu diabetu sergantiems žmonėms ligonių kasa apmoka kasdienei sveikatos priežiūrai reikalingus vaistus ir medicinos pagalbos priemones (MPP). Šiuo metu cukriniam diabetui gydyti kompensuojama 28 skirtingų vaistų veikliųjų medžiagų ar jų derinių. 2025 m. II pusmečio kompensuojamųjų vaistų kainyne įrašyti 86 vaistai cukriniam diabetui gydyti.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, šių metų pirmą pusmetį gydymą nuo cukrinio diabeto kompensuojamaisiais vaistais ir kompensuojamosiomis MPP gavo beveik 150 tūkst. pacientų.

I šių metų pusmetį šių pacientų gydymo vaistais ir MPP išlaidoms kompensuoti prireikė 29,5 mln. eurų fondo lėšų, tai sudarė beveik 5 proc. visų fondo išlaidų kompensuojamiesiems vaistams ir MPP.

Kompensuojamuosius vaistus su mažiausia priemoka įsigyjantiems pacientams kaupiasi priemokų krepšelis, kurį viršijus iš valstybės biudžeto padengiamos tolesnės pacientų išlaidos vaistams su mažiausia priemoka iki metų pabaigos. Iki šių metų galo mokėti nereikia tiems, kurių sukaupta priemokų suma pasiekusi 59,04 euro.

Diabetu sergantiems pacientams pagal šią tvarką padengta priemokų suma pernai siekė per 735 tūkst. eurų.

Nuomojamos insulino pompos

Lietuvoje vis daugiau pacientų naudoja insulino pompas, kurios visą parą užtikrina reikiamą insulino kiekį organizme.

Insulino pompos skiriamos 1-ojo tipo diabetu sergantiems pacientams: vaikams, suaugusiesiems, nėščiosioms ir planuojančioms pastoti moterims (iki vienerių  metų laikotarpiui, kai cukrinis diabetas yra nekontroliuojamas), taip pat pacientams, įtraukus juos į laukiančiųjų kasos salelių transplantacijos sąrašą, – iki transplantacijos ir po jos.

Gydymą insulino pompa skiria tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsiliumas. Pacientas dėl prietaiso nuomos turi kreiptis į įmonę, turinčią sutartį su ligonių kasa. Įmonė užtikrina pompos išdavimą, garantinę ir nuolatinę priežiūrą bei keičiamųjų dalių tiekimą.

Naudojantiems insulino pompas per mėnesį išrašomas vienas šių pompų keičiamųjų dalių komplektas.

Šiuo metu ligonių kasos apmokamas pompas naudoja arti 1 300 pacientų, iš jų beveik 600 – vaikai. Per pirmąjį šių metų pusmetį insulino pompų nuomai fondas išleido daugiau nei 2,2 mln. eurų, pernai  – apie 4,3 mln. eurų.

Kompensuojamos kitos medicinos pagalbos priemonės

Sergantiesiems 1-ojo tipo cukriniu diabetu kompensuojamos nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistemos, jeigu nepadengiamos insulino pompos su integruotais nuolatinio gliukozės kiekio matavimo jutikliais nuomos išlaidos. Šios sistemos leidžia patogiai ir tiksliai stebėti gliukozės kiekį kraujyje, naudojant jutiklius ir siųstuvus, kurie duomenis perduoda į išmanųjį įrenginį. Stebėjimo sistemą gali išrašyti gydytojas endokrinologas, gydytojas vaikų endokrinologas, vidaus ligų gydytojas, vaikų ligų gydytojas ar šeimos gydytojas. Šias sistemas galima įsigyti vaistinėse.

1-ojo tipo diabetu sergantiems vaikams ir kitiems asmenims iki 24 metų, kuriems nekompensuojamos insulino pompos su integruotais nuolatinio gliukozės kiekio matavimo jutikliais ar nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistema, per metus gali būti apmokama iki 1 800 diagnostinių juostelių gliukozei nustatyti, nuo 24 metų – iki 1 200 juostelių per metus.

Vaikams ir jaunuoliams iki 24 metų, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu ir vartojantiems insuliną, gali būti kompensuojama iki 900 juostelių per metus, o tokiems vaikams ir jaunuoliams, vartojantiems geriamuosius gliukozės kiekį kraujyje mažinančius vaistus, išskyrus insulino preparatus, – iki 450 juostelių per metus. 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems ir insuliną vartojantiems suaugusiesiems nuo 24 metų kompensuojama iki 600 juostelių per metus, o šiems suaugusiesiems, vartojantiems geriamuosius vaistus, – 150 juostelių per metus.

Nėščiosioms, sergančioms bet kurio tipo cukriniu diabetu, skiriama papildomai iki 600 juostelių nėštumo laikotarpiu. Yra ir kitų diagnostinių juostelių skyrimo atvejų.

Suaugusiems pacientams, sergantiems abiejų tipų diabetu ir naudojantiems specialų švirkštiklį insulinui suleisti, kompensuojama 1 insulino švirkštiklio adata per parą. Vaikams, sergantiems 1-ojo tipo diabetu ir naudojantiems specialų švirkštiklį, išrašoma iki 2 insulino adatų per parą.

Skiriama medicininė reabilitacija

Dėl reabilitacijos poreikio pirmiausia sprendžia šeimos ar gydantis gydytojas, kurie, jei reikia, gali siųsti pasikonsultuoti su fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju.

Esant funkcijų sutrikimams dažniausiai pradžioje skiriamos pradinės reabilitacijos paslaugos.  Vieno ambulatorinio gydymo epizodo metu pacientai gali gauti iki 25 procedūrų (individualių ir / ar grupinių), o stacionare pradinę reabilitaciją sudaro tik individualios procedūros, kurių skaičius priklauso nuo gydymo trukmės. Pagal indikacijas ambulatoriškai taikomi šie metodai: kineziterapija, ergoterapija, fizioterapija, masažas; stacionare – jei yra poreikis, papildomai gali būti skiriami psichoterapijos, klinikinio logopedo užsiėmimai ir kt. Pradinės reabilitacijos paslaugos teikiamos toje įstaigoje, kur pacientą konsultavo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.

Jei atlikus pradinės reabilitacijos procedūras funkcijų sutrikimai neišnyksta, bet tikimasi tolesnio būklės gerėjimo, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas gali skirti stacionarinę ar ambulatorinę reabilitaciją. Vaikai į stacionarinę reabilitaciją gali būti siunčiami tais atvejais, kai ilgiau nei dvi savaites išlieka glikemijos nestabilumas arba svyruoja insulino poreikis arba glikozilinto hemoglobino rodiklis viršija 6,5 procento.

Pacientai, turintys fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo siuntimą, gali kreiptis dėl ambulatorinės ar stacionarinės reabilitacijos į bet kurią gydymo įstaigą Lietuvoje, sudariusią sutartį su ligonių kasa. Reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų sąrašą rasite čia.

Higienos instituto duomenimis, pernai beveik 168 tūkst. šalies gyventojų sirgo cukriniu diabetu.

Ligonių kasų inf. 

„Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokamos šeimos gydytojo paslaugos teikiamos tik toje įstaigoje, prie kurios pacientai yra prisiregistravę. Jei studijų mieste jaunuoliai nebus prisiregistravę gydymo įstaigoje, prireikus, bus suteikta tik būtinoji pagalba. Už visas kitas sveikatos paslaugas teks susimokėti iš savo kišenės“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Diana Prochorova.

Profesinių mokyklų moksleiviai ir aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys nuolatinių studijų forma, privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) yra draudžiami valstybės lėšomis, todėl gali laisvai rinktis gydymo įstaigą ir šeimos gydytoją, kaip ir visi kiti apdraustieji.

Be abejo, jaunuoliai gali likti prisiregistravę prie gydymo įstaigos ir savo gimtajame mieste, tačiau prireikus sveikatos paslaugų neatidėliojant, jas patogiau gauti ten, kur studijuojama. Reikėtų prisiminti, kad pacientas negali vienu būti prisiregistravęs dviejose gydymo įstaigose. Todėl prisiregistravus naujoje gydymo įstaigoje, jaunuolis bus automatiškai išbraukiamas iš ankstesnės, o pasirinkus polikliniką ar medicinos centrą studijų mieste, kompensuojamos gydymo paslaugos bus suteiktos tik ten (išskyrus būtinąją pagalbą).

„Patarčiau nelaukti tos dienos, kai susirgus reikės skubiai ieškoti gydymo įstaigos bei gydytojo. Pasirūpinkite savimi iš anksto, o ne tada, kai sunegaluosite. Pravartu pagalvoti ir apie gydymo įstaigos vietą – reikėtų įsivertinti ir pasirinkti gydymo įstaigą šalia gyvenamosios ar studijų vietos, nes taip taupysite savo laiką bei galėsite greičiau nuvykti pas gydytoją“, – primena D. Prochorova.

Kaip pasirinkti gydymo įstaigą ir prisiregistruoti?

• Įvertinkite, kuri įstaiga yra arčiausiai naujos gyvenamosios vietos ar patogiausiai pasiekiama.
• Pasirinkite ir patikrinkite, ar įstaiga yra sudariusi sutartį su ligonių kasa – tik tada paslaugos bus apmokamos fondo lėšomis. Šių Lietuvos gydymo įstaigų sąrašas skelbiamas Valstybinės ligonių kasos svetainėje.  
• Atvykite į pasirinktą gydymo įstaigą, pateikite prašymą ir pasirinkite šeimos gydytoją. Turėkite asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Informacija, kaip pasirinkti šeimos gydytoją, skelbiama ligonių kasos svetainėje. 
• Prašymą galima pateikti ir nuotoliniu būdu – elektroniniu būdu (su tapatybės patvirtinimu), paštu ar per pasiuntinį (pridedant dokumento kopiją). Išsami informacija, kaip pateikti prašymą, skelbiama ligonių kasos svetainėje.

Daugiau informacijos apie gydymo įstaigas ir šeimos gydytojo pasirinkimą galima rasti ligonių kasos svetainės dalyje „Šeimos gydytojų paslaugos“.

Ligonių kasų inf. 

Tyla sargdina

Naujausi tyrimai rodo – visuomenės lūkesčiai verčia vyrus būti emociškai santūrius ir savarankiškus, o tai gali turėti rimtų pasekmių psichikos sveikatai. Kuo labiau vyras stengiasi atitikti tradicinį „tikro vyro“ įvaizdį, tuo dažniau jį kankina stresas ir depresija.

„Žalingiausia yra mintis, kad vyras neturi jausti ar rodyti silpnumo. Nes jei vyras negali būti atviras su savo skausmu, jis užsikrauna viską ant pečių vienas. Iš pradžių atrodo, kad taip reikia, kad taip „vyriška“, bet su laiku tai „išdegina“ iš vidaus – prarandama kryptis, džiaugsmas, net ryšys su artimiausiais žmonėmis“, – komentuoja psichoterapeutas Erikas Siudikas.

„Neleidžiant sau išverkti skausmo, liūdesys ir vidinis skausmas kaupiasi kaip akmenys kuprinėje – eini, bet vis sunkiau ir sunkiau, – tęsia jis. – Verksmas nėra silpnumo ženklas. Tai yra natūralus būdas išleisti įtampą, kad ji nepavirstų nerimu, depresija ar ligomis.“

„Emocijų slopinimas veikia kaip rūdys – po truputį korozija persismelkia į kūną ir mintis, – antrina vyrų linijos „Nelik vienas“ vadovas, psichoterapeutas Darius Docius. Anot jo, užgniaužti jausmai neišnyksta – jie virsta chronišku nerimu, neleidžia miegoti, kankina lėtiniais skausmais. – Vyrai dažnai nebeatpažįsta liūdesio, jį pakeičia pykčio protrūkiai arba „uždaras“ jausmų režimas.“

Diegiama nuo vaikystės

Psichologai pastebi, kad vyriškumo normos veikia jau 3-4 metų amžiaus berniukus – jie išmoksta, kad liūdesys ar baimė yra „nevyriška“.

„Stereotipai vis dar perduodami iš kartos į kartą. Dažniausiai net nesąmoningai, – sako E.Siudikas. – Vaikai stebi savo tėvus ir perima jų elgesio modelius: kaip vyras reaguoja į sunkumus, kaip rodo ar slepia jausmus, kaip bendrauja su artimaisiais. Jei tėtis vengia atvirumo, sūnus greičiausiai išmoks to paties.“

„Jeigu vyras pats neišmoko būti priimtas su savo jausmais, jam sunku tą duoti vaikui. Ypač sūnui – nes atrodo, kad jį reikia „užgrūdinti“, – tėvo įtaką sūnaus pasaulėžiūrai komentuoja E.Siudikas. – Bet stiprus sūnus auga ne iš šaltumo, o iš to, kad jaučiasi matomas, priimtas, mylimas. Ir kai tėtis leidžia sau apkabinti, paglostyti, pasakyti šiltą žodį – jis augina ne tik sūnų, bet ir savo paties vyriškumą.“

Praranda ryšį

Mokslininkai, nagrinėjantys vyriškumo normas ir socialinius ryšius, kalba, kad vyrai, kurie bando įrodyti, jog visada susitvarko patys, iš tikrųjų jaučiasi vienišiausi.

Anot psichoterapeuto Eriko Siudiko, tokia vyrų laikysena kenkia santykiams su artimaisiais. „Vyras, bijantis parodyti, kad jam sunku, tampa tarsi uždara siena, – pastebi jis. – Atstumas tarp jo ir artimųjų auga, nors išoriškai gali atrodyti, kad viskas gerai.“

„Daug vyrų tarp draugų moka juokauti, kartu sportuoja ar kalbasi apie darbus, bet ne apie savo vidų, – pastebi E.Siudikas. – „Tikro vyro“ įvaizdis tarsi uždraudžia būti pažeidžiamam net tarp artimų draugų. Todėl daug vyrų jaučiasi vieniši net turėdami daug pažįstamų – nėra erdvės, kur galėtų nusimesti kaukes ir atverti širdį. Niekas vyrų nėra to išmokęs, tad psichoterapijoje to mokome mes."

Kai vertė matuojama pinigais

Viena tų „saugių“ temų, apie kurias vyrai drįsta kalbėti, pasak specialistų, yra darbas ir finansai. Tačiau net ir šie pokalbiai slepia gilesnę problemą.

„Kai sėkmė matuojama tik pinigais, vyras lengvai pasiklysta, – sako E.Siudikas. – Net pasiekęs daug, gali jaustis tuščias, jei tai nėra jo kelias. Tada savivertė tampa priklausoma nuo aplinkos pripažinimo, o ne nuo vidinio žinojimo, kad einu teisinga kryptimi. Pinigai yra geras įrankis, bet jie neturėtų tapti vieninteliu vyriškumo matu.“

D.Dociaus teigimu, dėl spaudimo pateisinti „sėkmingo vyro“ įvaizdį į „Nelik vienas“ liniją kreipiasi dažniausiai jauni – 20–30 metų – vyrai.

„Socialinių tinklų amžiuje spaudimas būti sėkmingam tapo dar aktualesnis: Facebook, Instagram, LinkedIn kupini „idealių gyvenimų“, kurie daugeliui yra sunkiai pasiekiami“, – pastebi jis.

Psichoterapeutas pasakoja, kad žemesnių socialinių sluoksnių vyrai dažniau mini perdegimą bei skolas, tuo tarpu aukštesnių sluoksnių – „būtinybę nuolat augti“, „nenutrūkstamą konkurenciją“, „statusą prieš artimuosius“.

„Vietoje „sėkmės lenktynių“ siūlyčiau žiūrėti į save kaip į maratono, o ne sprinto dalyvį – kiekvienas turėtų atrasti savo tempą“, – pataria D.Docius.

Tyrimai rodo, kad vyrai, kurių savivertė priklauso nuo finansinės sėkmės, dažniau kenčia nuo depresijos ir nerimo sutrikimų. Ypač pažeidžiami vyrai tampa pereinamuoju laikotarpiu – praradę darbą, išėję į pensiją ar susidūrę su sveikatos problemomis, ribojančiomis galimybę uždirbti.

Pagal Higienos instituto duomenis, Lietuvoje vyrų savižudybių rodiklis tradiciškai yra apie 5-6 kartus didesnis nei moterų.

Kai seksas virsta egzaminu

Finansinis spaudimas ir nuolatinis stresas atsiliepia ne tik vyrų psichikai – keičiasi ir kūno biochemija. Mokslininkai nustatė, kad lėtinis stresas tiesiogiai pažeidžia ląsteles, gaminančias testosteroną – intensyvaus streso metu jo lygis žymiai sumažėja.

Hormonų disbalansas ir psichologinis spaudimas neišvengiamai pasiekia ir miegamąjį.

„Kai vyras gyvena spaudžiamas „būti tikru vyru“, seksas dažnai tampa ne artumo išraiška, bet dar viena vieta įrodyti, – sako E.Siudikas. – Tuomet atsiranda įtampa, baimė nepateisinti lūkesčių, mažėja natūralumas.“

„Intymumas būna tada, kai abu gali būti savimi, kai seksas nėra rezultatas, o kyla iš emocinio ryšio su partneriu. Kitaip tariant, kai lovoje susitinka ne vaidmenys, o du tikri žmonės“, – pabrėžia E.Siudikas.

Žurnale „Journal of Sexual Medicine“ publikuoti tyrimai nustatė, kad 9-25 proc. vyrų jaučia nerimą dėl savo seksualinio pasirodymo. Šis nerimas sukelia realias fizines problemas: priešlaikinę ejakuliaciją ir erekcijos sutrikimus. Problema jaunėja – vis daugiau erekcijos problemų diagnozių nustatoma vyrams iki 40 metų.

„Statistikose kas trečias vyras bent kartą patyrė seksualinių problemų per gyvenimą, tačiau tik 10 proc. ieško pagalbos dėl gėdos ar baimės“, – pastebi „Nelik vienas“ vadovas.

Pašnekovo teigimu, kai vyro viduje gausu neišsakytų emocijų, jam sunku atsiverti intymumui – seksas tampa pareiga, ne malonumu.

Kultūra pamažu keičiasi

E.Siudikas pastebi, kad standartai – nors ir pamažu, bet keičiasi. „Vis daugiau vyrų ieško pagalbos, ateina į terapiją, drįsta kalbėti apie savo vidų, abejones, pažeidžiamumą. Jie nebenori gyventi pagal primestą „tikro vyro“ scenarijų, o atrasti savo kelią – tokį, kuris dera su jų vertybėmis ir vidiniu kompasu“, – sako jis.

„Šis pokytis vyksta tyliai, bet stabiliai: kiekvienas vyras, kuris išmoksta gyventi pagal save, tampa pavyzdžiu savo vaikams, draugams, aplinkai. Taip keičiasi ir visa vyriškumo kultūra – nuo kaukių prie tikrumo.“

„Man vyriškumas yra apie vidinę žmogaus poziciją, – apibendrina E. Siudikas. – Vyras man – tai žmogus, susidėliojęs savo vertybes, žinantis savo idealus, tikslus ir jų neišduodantis – nei mintyse, nei žodžiuose, nei veiksmuose. Todėl vyriškumas man yra atvirumo sinonimas.“

,,Lietuvos sveikata“ inf. 

Anot doc. dr. V. Pečeliūno, šiuolaikinė medicina pasižymi dideliu tempu, siekia būti efektyvi, be to, turi būti užtikrintas prieinamumas. „Būtent dėl šių priežasčių pacientai mato gydytoją ne taip ilgai, kaip norėtų, o psichologinio pasitikėjimo per trumpą konsultaciją tikrai negali atsirasti. Tad iš kito gydytojo gaudamas antrą nuomonę, žmogus gauna informaciją apie savo būklę, ligą. Čia svarbus psichologinis aspektas – gavęs antrą nuomonę žmogus geriau priima blogąją žinią, gali greičiau padaryti racionalius sprendimus dėl savo ateities. Jeigu pacientas abejoja, jis dažnai blaškosi, priima sprendimus, kurie nėra jam naudingi. Tarkim, gydytojas siūlo gydymą, o pacientas neturi supratimo apie savo situaciją, nevisiškai pasitiki gydytoju, tada dalis tablečių gali keliauti į stalčių, į klozetą, žmogus gali pradėti ieškoti alternatyvių sprendimų, nuomonių“, – sako doc. dr. V. Pečeliūnas.

Antra nuomonė padeda pasiekti geresnį rezultatą vien dėl to, kad pacientui padeda priimti žinią, rasti pasitikėjimą gydytoju ir toliau dalyvauti savo gydyme. „Juk visas gydymas vyksta tik su paciento sutikimu. Labai teigiamai vertinu antros nuomonės teikimą, nes gydytojui su geriau su savo situacija susipažinusiu pacientu bus žymiai lengviau rasti bendrą kalbą ir pasiekti geresnių rezultatų.  Gydytojui nereikėtų turėti neigiamų emocijų, o priimti tą faktą, kad pacientas eina pasiklausti kitos nuomonės, kaip visiškai normalų dalyką“, – vertina antros nuomonės poreikį doc. dr. V. Pečeliūnas.

Pasitikėjimas gydytoju negali atsirasti iš karto

Anot doc. dr. V. Pečeliūno, pirmą kartą pas gydytoją ateinantys pacientai neturi jokio pagrindo juo pasitikėti. „Be abejo, žmonės būna paskaitę, matę gydytojo pavardę, bet pasitikėjimui reikia sukurti pagrindą. Žmogus turi matyti, kad gydytojas įsiklauso į jo žodžius, įsigilina į jo problemą, atsako į jo keliamus klausimus. Turi būti normalus žmogiškas kontaktas, žmogus turi matyti atjautą, ne vien mechaninį sprendimų pateikimą. Kiekviena konsultacija kuria santykį tarp gydytojo ir paciento, tačiau daugelis žmonių jaučia didelį nerimą, kai kalbame apie onkologines ligas, o stresinėje pacientui situacijoje kurti pasitikėjimą yra iš tiesų sunku. Kartais tai pavyksta natūraliai, dalis žmonių yra ramesni, tačiau daugeliu atvejų sukurti pasitikėjimą per 20 minučių sudėtinga, gal net neįmanoma. Mano vertinimu, apie 30 proc. pacientų aktyviai naudotųsi galimybe gauti antros nuomonės konsultaciją. Jeigu antra nuomonė būtų lengviau prieinama, procentas, manyčiau, būtų didesnis“, – sako doc. dr. V. Pečeliūnas.

Teigiamas gydymo efektas atsvers reliatyvų minusą

Doc. dr. V. Pečeliūnas mano, jog, pirmiausia, reikėtų antrą nuomonę normalizuoti, kad ji būtų vertinama kaip įprastas dalykas, o, antra, reikėtų institucinio reglamentavimo. „Antros nuomonės paslauga konkrečiai dar nėra įvardyta, bet jos gavimo mechanizmas veikia, pas tos pačios specialybės gydytoją žmogus gali nuvykti konsultacijos į kitą instituciją. Tam reikia siuntimo, paslaugą apmoka Valstybinė ligonių kasa. Gal šiek tiek eilės ir didėja, bet antra nuomonė padidina ir paslaugų kokybę, ir gydymo rezultatus.

Egzistuojanti tvarka yra priimtina, bet dar nėra specifinės tvarkos, kuri reguliuotų antros nuomonės gavimą. Manau, kad tvarkos aprašo atsiradimas paspartintų šį procesą, padidintų besikreipiančių žmonių mastą, gyventojų pasitikėjimą medicina, gydytojais. Net ir bendradarbiavimą tarp specialistų padidintų. Paminėjau daug pliusų, o minusas – susikuria nemažas papildomų konsultacijų poreikis. Tačiau šis minusas reliatyvus. Sklandžiai su pacientu priimami sprendimai dėl gydymo galiausiai duos daug teigiamų efektų, kurie atsvers tam tikrą padidėjusių konsultacijų kiekį. Apie tai, kokiu mastu galėtų būti įteisinama antros nuomonės konsultacija, reikėtų diskutuoti su kolegomis ir aš asmeniškai palaikyčiau teigiamą sprendimą“, – sako doc. dr. V. Pečeliūnas.

Praėjo absoliutaus pasitikėjimo gydytoju laikai: žmogus apsispręsti turi pats

Gydytojas urologas dr. Marius Kinčius atkreipia dėmesį, jog mūsų visuomenė keičiasi, o begaliniame informacijos lauke žmonės pasimeta. „Juk dažniausiai nėra vienos tiesos. Kartais, paskaitę apie gydymo variantus, žmonės nori pasitikslinti, bando ieškoti ne tik antros, bet ir trečios bei ketvirtos nuomonės. Nori pasitvirtinti, ką išgirdo pirmą kartą. Ir tai nenuostabu – juk gyvename globaliame pasaulyje.

Mūsų pacientai važiuoja kitos nuomonės į Klaipėda, Kauną ir atvirkščiai – kolegų pacientai atvažiuoja pas mus. Dar ir sostinės sindromas gyvas – galvoja, kad Vilniuje ras kažką geriau. Nuvyksta į užsienį. Tai yra mūsų realybė, o prisimenant patarlę „Septynis kartus pamatuok, aštuntą – kirpk“, kaip ir nieko naujo. Šiuolaikiniai apsišvietę žmonės ieško ir galimų kitų variantų, ir patvirtinimo pirmai nuomonei. Juk praėjo laikai, kai žmogus absoliučiai pasitikėjo gydytoju: kaip gydytojas pasakys, taip ir darysiu. Dabar pacientas susirenka visą informaciją ir pats turi padaryti sprendimą. Žinoma, yra klinikinių situacijų, kai galimas tik vienintelis kelias“, – sako dr. M. Kinčius.

Anot dr. M. Kinčiaus, žmogus turi viską smulkiai išsiaiškinti: kas jo laukia gydymo metu, kaip bus po gydymo, kokios galimos komplikacijos, ar jos lydės visą gyvenimą, ar po tam tikro laiko praeis. „Nacionalinis vėžio centras yra į pacientą orientuota gydymo įstaiga. Šiandien kalbame ne apie tai, kad paskyrus gydymą gyvenimo trukmė pailgės, tarkim, penkiais mėnesiais. Svarbesnis klausimas – kokia gyvenimo kokybė? Nustačius onkologinę ligą, konsultacija yra 20 min. Išaiškinti žmogui viską detaliai per tokį trumpą laiką yra neįmanoma. Jis turi klausimų, jį lydintys giminaičiai dažnai nori paklausti. Vakarų šalyse gydytojo konsultacija trunka 1 val., o po to specializuota bendrosios praktikos slaugytoja su pacientu bendrauja dar apie 1–1,5 valandos. 

Savo pacientams, kurie ką tik išgirdo diagnozę,  neretai pasakau: „Dabar gausite labai daug informacijos, per vieną ausį įeis, per kitą – išeis. Sprendimo šiandien nepriiminėkite ir užsiregistruokite pas mane antrai konsultacijai“. Žmogus, be abejo, naršys internete, ieškos informacijos. Rekomenduoju visus klausimus užsirašyti prieš atvykstant antrai konsultacijai ir turėti tą lapą per konsultaciją“, – sako dr. M. Kinčius.

NVC Medikamentinės onkologijos centro vadovės gydytojos onkologės chemoterapeutės doc. dr. Birutės Brasiūnienės paklausėme, ar dažnai tenka iš savo pacientų išgirsti apie antros nuomonės poreikį, o gal patys gydytojai skatina pacientus teirautis kolegų nuomonės? 

–        Visi onkologai, dirbantys universitetinėse gydymo įstaigose, turi konsultacijų, kai naujai atvykęs ligonis pasako, kad gydosi kitur, bet atvyko dėl didesnių gydymo galimybių, ieškodamas pačio geriausio ir jam efektyviausio gydymo. Pacientų noras pasveikti, ilgiau gyventi yra visiškai suprantamas, tad ir poreikis ieškoti tos įstaigos, tos medikų komandos, kuri jam pagelbėtų, irgi yra visiškai natūralus. Taip veikia visa šių dienų onkologinių ligų gydymo sistema pasaulyje. Suprantama, kad tos įstaigos, kurios turi daugiau specialistų, sukaupusios didesnę patirtį gydant sudėtingus atvejus, su gydymu susijusias komplikacijas, daugiau vykdo klinikinių tyrimų, pacientų paramos programų, gali daugiau pasiūlyti pacientui, negu mažesnės gydymo įstaigos, neturinčios tokių galimybių.

Dabartinis laikas onkologijoje yra personalizuotos medicinos era, kurioje veikia kompleksas grandžių: vėžio molekulinis genetinis ištyrimas, to tyrimo vertinimas, galutinis aptarimas genomikos daugiadalykėje komandoje, paieška gydymo galimybių dalyvaujant klinikiniuose tyrimuose ar paramos programose. Šie procesai galimi ir vykdomi  tik universitetiniuose centruose, kurie turi laboratorijas, įrangą, specialistus, reikiamas struktūras ir gydymo galimybių pasiūlą. Tad mažesnių neuniversitetinių ligoninių onkologai dėl jų gydymo įstaigose teikiamų ribotos apimties konsultacijų patys pacientams rekomenduoja dėl gydymo teirautis didesniame centre. Tai galioja ne tik tais atvejais, kai liga progresuoja, kai mažėja gydymo galimybių, bet ir retų vėžių, sudėtingų būklių gydymo klausimais, kai reikia suderinti kelių specialistų siūlomus gydymo metodus.

Kada pacientas dažniausiai ieško antros nuomonės – diagnozavus ligą, numatant gydymo planą, nesant atsako į gydymą ar progresuojant ligai?

–        Teirautis antros nuomonės yra įprasta diagnozavus vėžį, kai pirmą kartą parenkama gydymo taktika, arba kai liga progresuoja bei retais, sudėtingais atvejais. Tai yra pagrindinės indikacijos, dėl kurių pacientai vyksta į didesnius vėžio centrus. Taip yra ne tik dėl pasitikėjimo onkologu, komanda ar gydymo įstaiga. Pacientams yra prieinama moksliškai pagrįsta informacija apie gydymo įstaigą bei rekomendacijos. Svarbu žinoti, ar įstaigoje koncentruojamas retų ligų gydymas, koks atliekamų operacijų skaičius per metus bei klinikiniuose tyrimuose gydomų ligonių procentas. Tiek tarptautinėje, tiek mūsų praktikoje jau vien pavadinimas „Ekscelencijos centras“ „Vėžio centras“ daug pasako apie tokią gydymo įstaigą: tai informacija pacientui apie tai, kokios yra įstaigos patirtys ir darbo apimtys, kokios kompetencijos specialistai jose dirba.

Ar kiekvienam pacientui reikalinga antra nuomonė?

–        Tikrai ne, pagrindines indikacijas jau paminėjau. Dar vertėtų nepamiršti psichologinių aplinkybių – dėl konstruktyvios komunikacijos tarp paciento, jo artimųjų ir medicinos personalo nebuvimo, kas gali kilti dėl įvairių veiksnių, ligonis net be nurodomų priežasčių gali keisti gydymo įstaigą, gydytoją ir taip pasielgti ne vieną kartą.

Būna  pacientų, kurie apsilanko ne vienoje gydymo įstaigoje, nuvyksta užsienį, norėdami išgirsti ne vieną „antrą“ nuomonę ir sugrįžta pas savo gydytoją sakydami: „Jūs buvote teisus“.

–        Žinoma, galima į tokius pacientus žiūrėti didaktiškai, kad ir taip buvo aišku, kad gydymas vienodas visoje Lietuvoje, nereikėjo važinėti ir panašiai, tačiau po šiuo klausimu ir tokiais atvejais, kuriuos ir pati matau, man visada slypi gilesnė mintis – ar mes onkologai, medikų komanda, gydymo įstaiga aiškiai ir suprantamai iškomunikuojame apie gydymą, ligos prognozę. Žinoma, tokiais atvejais svarbus kompleksas priemonių  – gydytojo onkologo patirtis, empatija, darbo organizavimas skyriuje, konsultacijos laikas, jos formatas, pagalbinio personalo pajėgumai, įstaigos  požiūris į pacientų įtrauktį bendradarbiauti ir teikiamos žinios apie ligą. Svarbu, kad visos šios medicininės grandys veiktų.

Kitas svarbus veiksnys – paties paciento aplinka, artimieji, socialinė aplinka, kurioje ieškoma palaikymo, patarimo ar pagalbos. Juk sprendimą vykti kitos nuomonės ar ne, pacientas dažniausiai priima ne vienas ir pirmiau tariasi su savo aplinka, analizuoja gydytojo, įstaigos veiklas, patirtis. Todėl manau, kad labai prasmingas yra bendradarbiavimas su pacientų organizacijomis, kuris pastaraisiais metais aktyvėja, keičiasi ir didėja pacientų įtrauktis. Kiekvienam pacientui tai ir pagalba sau, kaip efektyviai ir tikslingai rasti gydymo įstaigą ir gydytoją ieškant pačių efektyviausių gydymo metodų.

Nacionalinis vėžio institutas

Be atsako

Kai asmuo, kurį tiesiog dieviname, nejaučia to paties ar net yra akivaizdžiai abejingas, širdį pradeda draskyti jos – vienpusės meilės kančios.

Meilė be atsako turi įvairių pavidalų – nuo elementariausio „ne“, kai žmogus akivaizdžiai parodo, kad romantinių santykių nebus, iki sunkiau atpažįstamų situacijų, kai santykiuose tarsi dalyvauja, bet ketinimai ir jausmai neaiškūs.

Meilė be atsako poroje dažnai nutinka pagal tipinį gyvenimišką scenarijų, kuriuo neretai pasinaudoja rašytojai ir režisieriai: iš pradžių lyg ir atsakęs į karštus jausmus „mylimasis“ ima tolti ir palieka vieną puselę, kuri pasiryžusi laukti, kiek reikės…

Tiek filmuose, tiek gyvenime aplinkiniai protina pamiršti tokius santykius, tačiau nepaisant nuojautos apie karčią tiesą, teberusena tikėjimas, kad meilė dar gali išsipildyti.

Kodėl kai kurie žmonės sunkiau išgyvena atstūmimą arba yra pasiryžę laukti mylimojo net tuomet, kai visiems akivaizdu, jog ši istorija pasmerkta?

Seksologas-psichoterapeutas Vitalijus Žukas teigia, kad tai, kaip reaguojame į atstūmimą, meilę be atsako, kiek laikomės įsikabinę į šiuos santykius, lemia mūsų asmenybės bruožai, kurie susiformuoja dar ankstyvoje vaikystėje. Tad nenuostabu, kad norint įveikti meilės be atsako krizę turime pradėti ne nuo antrosios pusės vilionių, o nuo darbo su savimi.

Meilės išbandymai

„Žodis meilė turi plačią reikšmę, – pasakoja seksologas-psichoterapeutas V.Žukas. – Kalbėdami apie jausmus be atsako, neapsieisime be trumpo rakurso apie tai, kas yra toji meilė apskritai. Psichologai, psichoterapeutai ją skirsto į keturias fazes.“

„Pirmoji meilės fazė – įsimylėjimas. Kaip žinoma, nuo seno egzistuoja pasakymas, kad meilė – tarsi liga. Tai aktualu kalbant būtent apie šį etapą. JAV įsimylėjimas netgi oficialiai priskiriamas prie ligų, yra jų sąrašuose ir turi savo ligos kodą.“

Tačiau įsimylėjimas negarantuoja, kad santykiai turi ateitį. Po svaiginančios pradžios santykių laukia rimti išbandymai. V.Žukas atkreipia dėmesį, kad norint meilės istorijos su laiminga pabaiga, pasibaigus įsimylėjimui teks pereiti per dar dvi gan sunkias santykių fazes – prisirišimą su paslėptais konfliktais ir prisirišimą su išreikštais konfliktais.

Tik sėkmingai įveikusi minėtus etapus pora gali pasiekti paskutiniąją – ketvirtąją – brandžios meilės fazę. „Kasdieniškai apibūdinant, brandi meilė yra tada, kai mums su partneriu yra gerai, kai man nieko iš jo nereikia, aš gerai jaučiuosi tiesiog būdamas šalia“, – apibūdina pašnekovas.

O po kiek metų poroje galima džiaugtis brandžia meile? V.Žukas teigia, kad iki jos gali tekti laukti ir penkiolika dvidešimt metų. Nors gali būti ir taip, kad jos nepatirsite niekada – tai priklauso nuo to, kiek brandžios abi porą sudarančios asmenybės.

Įstrigę pirmoje fazėje

Kuriame etape verda meilės be atsako kančios? „Vienpusė meilė ir jos kančios daugiausiai būdingos pačiai pirmajai – įsimylėjimo – fazei“, – paaiškina V.Žukas. Pirmajame etape, kai vienas žmogus įsimyli kitą, ne visada į karštus jausmus atsakoma tuo pačiu. Tuomet tenka susitaikyti, kad jausmas vienpusis. O net jei ir atsakoma – neaišku, kiek ilgai tas jausmas abipusis bus, ar abu partneriai norės tęsti santykius toliau.

Įsimylėjėlis užplūdus pirminiam svaiguliui patenka į gana pavojingą būseną, kurioje yra nekritiškas savo meilės objektui. „Įsimylėjimo fazė primena gripą – kyla temperatūra, rausta veidas, skiriasi daug dopamino, nėra kritikos. Būtent tai skiriamasis pirmosios santykių fazės – įsimylėjimo – bruožas: aš esu nekritiškas, gyvenu su rožiniais akiniais“, – pažymi seksologas-psichoterapeutas.

Jis pamini, kad įsimylėjimo sukeliami jausmai dažnai lyginami su narkotiniu apsvaigimu. „Ir tai yra teisingas palyginimas, nes įsimylėjimo metu veikia daug mediatorių: seratoninas, dopaminas, daug endorfinų... Visos šiuolaikinės meilės teorijos grindžiamos smegenų biochemija“, – kalba V.Žukas.

Jis teigia, kad būtent dėl šio fiziologijos nulemto emocinio kokteilio ir partnerio idealizavimo jį praradus tampa sunku – gali lydėti kone katastrofos jausmas.

Išgyventi nelaimingą meilę

Kaip išgyventi atstūmimą ir vienpusę meilę, nuo kurios nėra apsaugotas nė vienas? Seksologas-psichoterapeutas Vitalijus Žukas pabrėžia, kad tam daug reikšmės turi asmenybės nuostatos, savivertė: „Vėlgi, tai ateina iš vaikystės. Kalbant apie moteris, padėtį palengvina, jei jos nuo mažumės žino, jog yra vertingos ir gali išgyventi be vyro. Jei asmuo turi pakankamai savigarbos ir orumo, kur kas sklandžiau sekasi ištverti meilę be atsako net ir svaiginančioje įsimylėjimo fazėje.“

Jis pabrėžia, kad įveikiant šią gyvenimo krizę svarbu turėti vertybinį pamatą, atskirti save nuo kito žmogaus, suvokiant, kad be jo galimas visavertis gyvenimas, kad ne jo buvimas ar nebuvimas nulemia gyvenimo kokybę.

Nukentėjusiems nuo nelaimingos meilės V.Žukas pataria nebijoti kreiptis pagalbos, kad lengviau išgyventų šį sunkų gyvenimo etapą. „Tai gali būti prisijungimas prie savipagalbos grupių, psichoterapija, sublimacija, meilės energiją panaudojant kitur – kūryboje, visuomenei naudingoje veikloje“, – kelius, kaip sau padėti, siūlo specialistas.

Kalbėtis, suvokti jausmų priežastis ir pasekmes, grąžinti psichiką į vėžes svarbu ne tik išlaikant psichinę pusiausvyrą, bet ir dėl asmenybės augimo, gebėjimo kurti stabilius santykius, ištverti meilės sunkumus ateityje, jei jų pasitaikytų.

Gali prasidėti depresija

V.Žukas teigia, kad tikrai ne visi kreipiasi pagalbos ir ne visiems jos reikia – dalis žmonių su šiais sunkiais jausmais susitvarko patys. Visgi nereikia galvoti, kad jei draugas šį etapą išgyveno pats, turiu tai padaryti ir aš. Kartais meilė be atsako gali tęstis kone visą gyvenimą. „Jei aš neurotiškas, pažeistas, man bus sunkiau. Scenarijus aiškus – saugumo, vertybinio pamato nebuvimas lemia užsitęsusią vienpusę meilę, kuri galiausiai gali baigtis net ir depresija“, – iki ko gali nueiti meilė be atsako, pasakoja pašnekovas.

Anot jo, ypač sudėtinga, jei nelaiminga meilė ištinka pakartotinai – dėl to gali kilti intymaus santykio baimė, nusivylimas priešinga lytimi. „Jei mane palieka trečias vyras, kokių minčių gali kilti? Pradedant, kad visa jų giminė nieko verta, baigiant, kad gal aš pats nevertingas“, – sako pašnekovas.

Jis įspėja, kad ne išeitis susirasti kitą partnerį, kurio nemylime, bet norime užpildyti tuštumą – tai tik pagilins krizę.

Psichoterapeutas-seksologas V.Žukas primena, kad vienpusės meilės išgyvenimus reikia vertinti rimtai – apie tai byloja ir dėl to kylančios savižudybės. „Pirmiausiai seka depresinė būsena, o paskui gali atsirasti ir mintys pakelti prieš save ranką. Tačiau vėlgi, tai nutinka pažeistoms asmenybėms. Harmoninga asmenybė su šiais iššūkiais susitvarko“, – priduria pašnekovas.

„Lietuvos sveikata“ inf. 

Pakartotinis panaudojimas rūpi ne visiems  

„Transporto priemonių atliekų perdirbimas – svarbus procesas taupant gamtos ir energijos išteklius, o aplinką saugant nuo taršos. Teisėtai veikiantys atliekų tvarkytojai pasirūpina, kad kuo daugiau automobilių dalių būtų perdirbtos ar panaudotos pakartotinai. Nelegalūs automobilių ardytojai, pardavę vertingas automobilių dalis, vertės rinkoje neturinčias automobilių atliekas: plastiką, gumas, stiklą, salono apdailą, sėdynes, kilimėlius tiesiog išmeta į komunalinių atliekų konteinerius, palieka pamiškėse, nuošalesnėse vietose ar sudegina. Dėl šios priežasties ypač svarbu pasidomėti, kam patikite nebereikalingą transporto priemonę ir koks tolesnis kelias jos laukia“, – paaiškino Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė. 

Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) skaičiavimais, Lietuvoje kasmet gali būti išardoma apie 100 tūkst. tonų senų automobilių. Vidutiniškai 1,43 tonas sveriančios transporto priemonės ardymo metu susidaro 35,6 proc. vertės rinkoje neturinčių plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos ir kitų automobilių dalių, o vienos tonos tokių atliekų sutvarkymas gali kainuoti nuo maždaug 300 iki beveik 2500 eurų. Žinoma, nelegalūs ardytojai mokėti nenori, todėl šios atliekos, užuot jas pakartotinai panaudojus ar perdirbus, patenka į buitinių atliekų sąvartynus, nugula pamiškėse ir kitose atokesnėse vietose bei teršia aplinką. 

Tam, kad išardytos transporto priemonės sukurtų kuo daugiau vertės, reikia specialių žinių ir patirties. Transporto priemonių ardymo metu susidaro ganėtinai daug detalių, kurios tinka pakartotiniam naudojimui. Anot ENTPTA vadovo Vladimiro Jankoit, tarp tokių komponentų dažniausiai yra automobilių kėbulo dalys, varikliai ir jų dalys, žibintai, veidrodžiai, ratlankiai, pavarų dėžės, radiatoriai, salono ir kitos dalys. Jei pakartotiniam naudojimui šios dalys nebetinka, jos perdirbamos, kuo mažiau jų pašalinama.  

Kurias automobilių dalis galima perdirbti?  

• Metalas sudaro didelę bendros automobilio masės dalį. Tokios dalys kaip aliuminio ratlankiai, ašys, rankenos ir kitos ENTP metalinės dalys, patekusios pas atliekų tvarkytojus, yra išlydomos, o metalas pakartotinai naudojamas kitų gaminių gamyboje, taip sumažinant poreikį išgauti naujus metalus. 

• Senos padangos gali būti perdirbamos į gumos granules, iš kurių gaminama bituminė stogų danga ar automobilių statymo apsauginiai kuoleliai, sporto aikštynų, žaidimų aikštelių dangos.  

• Lietuvoje perdirbamos švino ir elektromobilių baterijos. Beveik 100 proc. jų sudedamųjų dalių, įskaitant šviną, plastiką ir rūgštį, gali būti panaudotos naujiems akumuliatoriams gaminti. 

• Plastikinės automobilių dalys, tokios kaip salono apdailos medžiagos, prietaisų skydeliai, buferiai ar bakai, gali būti susmulkinami ir naudojami kitų gaminių gamybai ar energijai išgauti.  

• Geros būklės automobilių stiklai gali būti remontuojami ir panaudojami kitose transporto priemonėse. Jei stiklas nebetinkamas naudoti, jis perdirbamas ir virsta žaliava stiklo pluošto izoliacijai, betono blokelių, stiklinių butelių ir kitų gaminių gamyboje. 

• Naudota transporto priemonių alyva dažniausiai perdirbama į bazinę alyvą, iš kurios gaminami nauji tepalai. 

• Yra daug automobilių, kurių oro kondicionavimo sistema yra užpildyta šaldymo reagentu (freonu). Netinkami naudoti freonai specialiose gamyklose suskaldomi iki aplinkai nekenksmingų cheminių jungčių. 

• Generatoriai, starteriai, elektriniai varikliai po remonto prikeliami naujam gyvenimui, o jei to padaryti neįmanoma – perdirbami. 

• Perdirbta automobilių kilimėlių guma dažnai naudojama naujų automobilių kilimėlių gamybai. 

Ardyti automobilius gali ne bet kas  

Transporto priemonių supirkimu ir ardymu gali užsiimti tik įmonės ir asmenys, turintys taršos leidimus, pavojingų atliekų tvarkymo licencijas, veiklos draudimus, baigę pavojingų atliekų tvarkymo mokymus, registruotos atliekų tvarkytojų valstybės registre ir pan. Fiziniams asmenims draudžiama savarankiškai ardyti jiems nuosavybės teise priklausančias transporto priemones. 

Informaciją, kur kreiptis dėl ENTP pridavimo, pranešti apie bendro naudojimo erdvėse paliktas ENTP bei nelegalius transporto priemonių ardytojus, galima www.autotvarkymas.lt. 

Šeimos gydytojo komandoje dirbantis slaugytojas, vadovaudamasis gydytojo rekomendacijomis, gali pratęsti gydytojo paskirtą gydymą ir išrašyti receptą kai: paciento sveikatos būklė yra stabili, gydymas pratęsiamas ne ilgiau kaip 1 metams, o išrašomi tik tie vaistai, kuriuos pacientas jau vartojo ne trumpiau kaip 3 mėnesius ir jie nepriskiriami narkotiniams, psichotropiniams, vardiniams ar neregistruotiems vaistams. 

Tačiau išlieka sąlygų, kai pacientas dėl gydymo pratęsimo turi kreiptis į šeimos gydytoją: jei pacientui paskirti vaistai, nesilaikant jų gamintojo nurodytos paskirties ir (ar) vartojimo būdo; taip pat jei diagnostikos ir gydymo tvarkose, metodikose (astmos, cukrinio diabeto, diabetinės polineuropatijos, dislipidemijos, epilepsijos, glaukomos, hipertenzijos, Krono ligos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, migrenos, opinio kolito, osteoporozės, Parkinsono ligos, antrinio parkinsonizmo, prostatos hiperplazijos, psoriazės ir šlapimo nelaikymo) ar kompensuojamųjų vaistų sąrašuose nustatyta kitokia vaistų vartojimo tvarka.

Slaugytojų teisė pratęsti gydytojo paskirtą gydymą pirmiausia įtvirtinta Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatyme, vėliau – slaugytojo medicinos normoje, dar vėliau – Ambulatorinių slaugytojo konsultacijų teikimo reikalavimų apraše. Dabar ši funkcija galutinai įteisinta konkrečiose lėtinių ligų gydymo tvarkose, kurios suteikia praktinį pagrindą jos įgyvendinimui.

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad rugpjūčio pradžioje sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo patikslinta tvarka, pagal kurią gydytojui nustačius klinikinę diagnozę ir pateikus priežiūros rekomendaciją, slaugytojai nuo š. m. lapkričio mėnesio 1 d. galės savarankiškai paskirti kompensuojamas medicinos pagalbos priemones ir išrašyti pirmą receptą joms įsigyti, taip pat ir pratęsti šių priemonių skyrimą.

Visos šios įgyvendinamos priemonės prisideda prie sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, suteikia daugiau savarankiškumo slaugytojams, gerina šios profesijos prestižą ir prisideda prie  šeimos gydytojams tenkančios administracinės naštos mažinimo.

SAM Komunikacijos skyrius

Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistų teigimu, ši liūdna statistika rodo prevencinių programų ir ankstyvosios diagnostikos svarbą – kai liga nustatoma ankstyvos stadijos, ją galima veiksmingai gydyti ir išvengti skaudžių pasekmių.

„Ankstyvajai ligų diagnostikai skiriama ypač daug dėmesio, todėl dar nuo 2005 m. Lietuvoje vykdoma krūties vėžio prevencinė programa. Tam, kad statistika pasikeistų į teigiamą pusę ir profilaktiškai dėl krūties vėžio pasitikrinti galėtų dar daugiau moterų, šiais metais buvo praplėstos ankstyvosios diagnostikos programos amžiaus ribos“, – teigia Rasa Savičiūtė, VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja.

Pasak jos, anksčiau pagal krūties vėžio prevencinę programą nemokamai buvo tikrinamos moterys nuo 50 iki 69 metų, o dabar, įgyvendinus Europos Komisijos rekomendacijas, dėl šios ligos profilaktiškai tikrintis kviečiamos moterys nuo 45 iki 74 metų (imtinai). Vykdant programą, kartą per 2 metus moterims yra atliekamas mamografijos tyrimas ir įvertinami jo rezultatai.

„Nors ligų prevencijai Lietuvoje kasmet skiriamas vis didesnis dėmesys, moterų dalyvavimas krūties vėžio prevencijos programoje vis dar nesiekia net 50 proc. Tikimės, kad šiais metais pakeistos šios programos amžiaus ribos paskatins moteris aktyviau rūpintis savo sveikata. Skaičiuojama, kad programoje galės dalyvauti beveik 150 tūkst. moterų daugiau, nei anksčiau“, – teigia R. Savičiūtė.

Moterys, norinčios dalyvauti krūties vėžio prevencinėje programoje, pirmiausia turėtų kreiptis į savo gydymo įstaigą, prie kurios yra prisirašiusios. Čia šeimos gydytojas išduos siuntimą krūtų mamografijai atlikti. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustoms pacientėms už šią patikrą mokėti nereikės tose sveikatos priežiūros įstaigose, kurios yra sudariusios sutartį su ligonių kasa.

VLK specialistė patikina, kad nepaisant to, jog prevencinėje programoje yra nustatytos tam tikros amžiaus ribos, pasitikrinti gali visos dėl savo sveikatos nerimaujančios moterys: „Pastebėjusios pakitimų krūtyse, moterys turėtų nedvejodamos kreiptis į savo gydymo įstaigą ir išsitirti. Prireikus šeimos gydytojas pacientę gali siųsti gydytojo specialisto konsultacijai gauti, o tyrimo išlaidos bus kompensuotos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.“

Šiuo metu šalyje iš viso vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių paslaugos apmokamos fondo lėšomis. Jos skirtos gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Visoms šioms programoms finansuoti šiais metais iš fondo skirta beveik 70 mln. eurų,  2,8 mln. eurų daugiau nei pernai. 

Ligonių kasų inf.

Nuo praėjusių metų balandžio įsigaliojus naujai akinių lęšių kompensavimo tvarkai, visiems  vaikams iki septynerių metų amžiaus, nepriklausomai nuo jų regos būklės, ligonių kasa gali padengti 70 proc. kompensuojamosios akinių lęšių kainos. VLK duomenimis, iki šių metų rugpjūčio ši kompensacija buvo suteikta 2 729 vaikams. Tam prireikė daugiau nei 197 tūkst. eurų fondo lėšų.

Pasikeitusi akinių lęšių kompensavimo tvarka gydytojams padeda laiku aptikti mažųjų regos sutrikimus, o tėveliams – sumažinti finansinę naštą. 

„Vaikų rega ypač intensyviai formuojasi pirmuosius kelerius gyvenimo metus, todėl ankstyvas regos sutrikimų nustatymas ir korekcija gali iš esmės nulemti tolesnę vaiko raidą. Valstybės suteikta galimybė pasirūpinti vaikų rega yra reikšminga parama šeimoms – džiaugiamės, kad vis daugiau tėvų apie ją sužino ir aktyviai naudojasi“, – sako VLK Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas. 

Vaikams, turintiems sunkių regos sutrikimų, akinių lęšiai fondo lėšomis gali būti kompensuojami visu 100 procentų. Kompensuojamoji kaina visiškai padengiama tais atvejais, kai akių gydytojas nustato, kad geriau reginčiosios akies aštrumas su visiška korekcija neviršija 0,5 regos aštrumo vienetų.

Nuo siuntimo iki optikos

Suprastėjus vaiko regai, pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Prireikus jis išrašys siuntimą akių gydytojo konsultacijai gauti. Šis specialistas, nustatęs regos sutrikimą, gali skirti kompensuojamuosius akinių lęšius ir išduoti siuntimą, su kuriuo galima kreiptis į vieną iš optikų, sudariusių sutartį su VLK. Optikų sąrašą galima rasti čia. 

Kompensuojamieji akinių lęšiai mažiesiems pacientams gali būti skiriami dėl įvairių ligų, kurios pažeidžia regėjimą. Tarp jų – glaukoma, stiklakūnio, akies obuolio ar regėjimo takų ligos, lęšiuko, regos nervo, gyslainės ir tinklainės pažeidimai, akies raumenų, akomodacijos ir refrakcijos sutrikimai, taip pat ragenos transplantato atvejai. 

Vaikams su akių gydytojo siuntimu akinių lęšių pora (be rėmelių) gali būti kompensuojama ne dažniau kaip kartą per metus.

VLK primena, kad visiems pacientams, turintiems teisę į akinių lęšių kompensavimą, paprastųjų lęšių, kurių laužiamoji galia yra mažesnė arba lygi 6.0 sferinėms dioptrijoms ir (arba) mažesnė arba lygi 2.0 cilindrinėms dioptrijoms, kompensuojamoji kaina siekia 95 eurus. Sudėtingų akinių lęšių, kurių laužiamoji galia yra didesnė kaip 6.0 sferinės dioptrijos ir (arba) didesnė kaip 2.0 cilindrinės dioptrijos, kompensuojamoji kaina yra 148 eurai. 

Ligonių kasų inf. 

Latvijos specialistai, gavę Prancūzijos institucijos informaciją apie prevenciškai atšaukiamus šio gamintojo produktus, atliko atsekamumo tyrimą. Specialistai nustatė, kad Latvijos tiekėjas šį sūrį pardavė prekybos subjektui Lietuvoje, ir apie tai šiandien informavo VMVT.  

Pirminiais duomenimis, gavėją Lietuvoje pasiekė apie 18 kg minėto gamintojo produkto – ožkos pieno sūris „Chavegrand“ Buchette Pur Chèvre, 23 % riebumo (prekės kodas 0315173, tinkamumo vartoti terminai: 01-08-2025 ir 04-08-2025). Šiuo metu VMVT atlieka tyrimą, tikrina daugiau informacijos apie produkto galimą pateikimą rinkai.  

Europos šalyse šiuo metu taip pat skelbiamas minkštojo sūrio „Chavegrand“ tam tikrų partijų atšaukimas iš prekybos dėl nustatytos Listeria monocytogenes bakterijos, kuri, kaip įtariama, keliose šalyse sukėlė žmonių listeriozės protrūkį.  

VMVT specialistai taip pat informuoja, kad šiemet nėra gavę žinių iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacijos dėl listeriozės protrūkių Lietuvoje.