Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) gavo pranešimą apie Lietuvoje patvirtintą b raupų (beždžionių raupų) atvejį. Tai pirmasis patvirtintas atvejis Lietuvoje šiais metais ir iš viso 7-tas atvejis nuo 2022 m., kai Europoje kilo šios ligos protrūkis. Atliktas epidemiologinis tyrimas, kurio metu nustatyti sąlytį turėję asmenys, jiems sudaryta galimybė pasiskiepyti ir stebima jų sveikatos būklė.

B raupai yra užkrečiamoji liga, kurią sukelia b raupų virusas. Tai nėra lengvai plintanti liga, ja užsikrėsti galima esant artimam fiziniam kontaktui su asmeniu, kuriam yra išsivystę ligos simptomai. 

Ligos simptomai
Ligos simptomai  dažniausiai yra lengvi arba vidutinio sunkumo. B  raupams būdinga:
•    veido, plaštakų, pėdų, akių, burnos ir (arba) lytinių organų ir tarpvietės  bėrimas su pūslelėmis;
•    karščiavimas;
•    padidėję limfmazgiai;
•    galvos skausmas;
•    gerklės skausmas;
•    raumenų, nugaros skausmai;
•    energijos stoka.

Kam kyla didžiausia rizika užsikrėsti ir kaip saugotis?
Didžiausia rizika užsikrėsti kyla kontaktuojant su sergančiu asmeniu. Asmenims, kurie įtaria, kad galėjo turėti kontaktą su b  raupais sergančiu asmeniu ir kuriems pasireiškė bent vienas iš simptomų,  patariama kreiptis tiesiai į dermatovenerologą arba į ligoninės, kuriame yra infekcinių ligų centras / skyrius, priėmimo skyrių.

Primename, kad siuntimas kreiptis į dermatovenerologą nereikalingas.

Užsikrečiama šiais būdais:
•    per kūno skysčius (pūlius ar kraują)  nuo odos pažeidimų;
•    per kvėpavimo takų  lašelius  ilgesnį laiką bendraujant veidas į veidą su sergančiu asmeniu;
•    per patalynę, rankšluosčius, drabužius ir kitus aplinkos daiktus, kuriais naudojasi  sergantis asmuo;
•    lytinių santykių metu. 

B  raupais sergantys asmenys kitus gali užkrėsti nuo simptomų atsiradimo pradžios iki tol, kol yra išnyks ligos simptomai, t. y. kol bėrimai visiškai užgis ir susiformuos šviežias odos sluoksnis (dažniausiai 2–4 savaites).

Kaip išvengti? 
Norint išvengti užsikrėtimo b  raupais, reikėtų vadovautis šiais  patarimais:
•    vengti tiesioginio sąlyčio (oda su oda, veidas  į veidą)  su asmenimis, kuriems pasireiškia ligos simptomai;
•    vengti nesaugių lytinių santykių;
•    laikytis tinkamos rankų higienos, ypač prieš sąlytį ir po turėto sąlyčio su simptomų turinčiu asmeniu bei jam priklausančiais reikmenimis;
•    dėvėti medicinines kaukes, vienkartines pirštines, slaugant sergantį asmenį.

Profilaktinis skiepijimas nuo b raupų 
Lietuvoje profilaktiškai nuo b  raupų gali pasiskiepyti rizikos grupei priklausantys asmenys, t. y. vyresni nei 18 metų amžiaus vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais.

Norint profilaktiškai pasiskiepyti šeimos gydytojo siuntimas nereikalingas. Pasiskiepyti galima Centro poliklinikoje, Vilniuje, skiepijimo paslaugai registruojantis per Išankstinę pacientų registracijos informacinę sistemą (sistemoje pažymėjus Vilniaus miesto savivaldybę, Centro polikliniką, ir pasirinkus „BR skiepai vyrams“ paslaugą).

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Europos Sąjungos šalyse nuo 2022 m., kuomet prasidėjo b  raupų protrūkis, iki 2026 m. kovo 12 d. iš viso užregistruoti  26 398 b  raupų atvejai. 

Daugiau informacijos apie b  raupus rasite čia.

NVSC inf.

Austrijos sveikatos ir maisto saugos agentūra (AGES) praneša apie tiriamą pavojingą incidentą, kai kūdikių maisto stiklainyje „HiPP“ morkų ir bulvių tyrelėje, 190 g buvo nustatyta žiurkių nuodų medžiaga. Kaip skelbia AGES, įtariama, kad produktas galėjo būti tyčia užterštas. 

Šiuo metu VMVT nėra  gavusi informacijos, kad galimai užteršti produktai būtų patekę į šalies rinką. Taip pat nėra gauta pranešimų apie panašius atvejus Lietuvoje. 

Vis dėlto, atsižvelgiant į situacijos pobūdį, gyventojai raginami išlikti budrūs ir prieš vartojant kūdikių maistą atidžiai įvertinti produktų būklę. Taip pat nuolat sekti informaciją VMVT esančioje pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus švieslentėje. 

Austrijos atsakinga institucija AGES rekomenduoja prieš vartojant „HiPP“ produktus stiklainiuose įsitikinti:  

• ar stiklainio dangtelis nėra pažeistas ar jau atidarytas; 

• ar atidarant girdimas įprastas „spragtelėjimas“; 

• ar nėra papildomų, neįprastų lipdukų ant pakuotės; 

• ar produktas neturi neįprasto kvapo ar išvaizdos; 

• jei kūdikiui ar vaikui suvalgius produktą pastebite neįprastus simptomus ar pablogėjusią savijautą, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. 

Tokio pobūdžio atvejai yra itin reti, tačiau atsargumas ir dėmesingumas gali padėti užtikrinti vaikų saugumą. Pastebėjus įtartinus požymius, produkto nevartokite bei nedelsiant informuokite VMVT. Paaiškėjus naujai informacijai VMVT ją atnaujins.  

VMVT inf.

Kada sveikatos priežiūros paslaugos kompensuojamos?

Pacientai turi teisę gauti kokybiškas, profesionaliai ir pagarbiai teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat pasirinkti gydymo įstaigą ir gydytoją. Svarbu žinoti ir pagrindines sąlygas: norint gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo kompensuojamas paslaugas, reikia būti apsidraudus privalomuoju sveikatos draudimu, turėti galiojantį siuntimą (kai jis reikalingas) ir kreiptis į gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su ligonių kasa. 

Apie ką pacientus turi informuoti gydymo įstaiga?

Paciento teisė pasirinkti gydymo įstaigą gali būti tinkamai įgyvendinama turint pakankamai informacijos apie teikiamas paslaugas. „Gydymo įstaigose pacientai turi sužinoti, kokios paslaugos kompensuojamos ir kokia jų teikimo tvarka, kad galėtų priimti jiems tinkamiausius sprendimus, susijusius su sveikata ir gydymu“, – primena Valstybinės ligonių kasos Įstaigų priežiūros Vilniaus skyriaus patarėja Julija Valienė.

Pacientai turi būti aiškiai informuojami apie paslaugų kainas, iš gydytojų sužinoti apie sveikatos būklę, gydymo eigą, prognozes ir galimas rizikas. Ši informacija turi būti suprantama pacientui, o jei tai riboja jo amžius ar sveikatos būklė, informaciją turi gauti paciento teisėti atstovai. 

Be to, gydymo įstaigos, sudariusios sutartį su ligonių kasa, turi pacientams matomoje vietoje ir interneto svetainėse skelbti, kokias paslaugas apmoka ligonių kasa, kokiais atvejais gali būti siūlomos gydymo priemonės su paciento priemoka.

Kas keisis artimiausiu metu?

Tai ypač aktualu šiuo metu, nes nuo gegužės 1 d. visose gydymo įstaigose – tiek valstybinėse, tiek privačiose – iš fondo apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos pacientams turės būti teikiamos be jokių priemokų. Tai reiškia, kad jei paslaugą kompensuoja ligonių kasa, pacientas už ją neturi primokėti. 

Kartu įsigalios galimų papildomų medicinos priemonių sąrašas. Jei pacientas pageidaus, jis galės iš sąrašo pasirinkti brangesnę priemonę nei ta, už kurią sumoka ligonių kasa. Tuomet žmogus mokės ne visą pasirinktos priemonės kainą, o kainų skirtumą. Gydytojas turės suprantamai paaiškinti, kokios yra kompensuojamos priemonės, už kurias nereikia mokėti, kuo jos skiriasi nuo brangesnių alternatyvų. Šią informaciją pacientas turės gauti raštu ir savo pasirinkimą patvirtinti parašu.

Į galimų brangesnių priemonių sąrašą įtraukti, pavyzdžiui, endoprotezai (kelio, klubo, peties, čiurnos, alkūnės, riešo sąnarių), intraokuliniai lęšiai, klausos implantai, artroskopinių operacijų metu naudojamos priemonės, robotinės chirurgijos priemonių komplektai, tinkleliai išvaržų operacijoms.

Ką daryti, jei kyla klausimų?

„Jei pacientams kyla klausimų dėl paslaugų teikimo ar priemonių apmokestinimo, pirmiausia rekomenduojama pasiaiškinti gydymo įstaigoje – registratūroje ar su gydančiu gydytoju. Jei to nepakanka, reikėtų raštu kreiptis į įstaigos administraciją“, – pabrėžia J. Valienė. 

Jeigu gautas paaiškinimas netenkina, galima kreiptis į konkrečius klausimus nagrinėjančias institucijas, o su privalomuoju sveikatos draudimu susijusiais klausimais – į ligonių kasą. 

Valstybinės ligonių kasos specialistai ragina gyventojus kilus abejonių pasitarti dar prieš gaunant paslaugas. Konsultacijos teikiamos telefonu, elektroniniu paštu ir socialiniais tinklais.

VLK inf.

Didėjant susirūpinimu sveika gyvensena, vis didesnę rinkos dalį užima maisto papildų pasiūlymai. Specialistai stebėdami šią tendenciją įvardija, kad šiandien vartotojas gali jaustis tarsi jūroje maisto papildų pasiūlymų - jų gausu tiek fizinėse parduotuvėse, tiek internetinėje erdvėje ir vis rečiau kritiškai vertina jį pasiekiančią informaciją.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), vykdydama rinkos kontrolę, nustato atvejus kai maisto papildai neatitinka saugos ar informacijos pateikimo vartotojams reikalavimų - juose randama neleistinų medžiagų, nustatomi sudėties ir ženklinimo neatitikimai, nelegali prekyba ar kiti pažeidimai. Didėjant  šių produktų pasirinkimui, svarbu nepamiršti, kad maisto papildai nėra paprastas ar visiškai „nekaltas“ produktas, todėl juos rinktis ir vartoti reikia atsakingai bei stebėti VMVT svetainėje esančią pranešimų apie nesaugius produktus švieslentę.

Todėl specialistai pabrėžia – svarbu ne tik atsakingai rinktis, bet ir suprasti, kas iš tiesų yra maisto papildas. Maisto papildas nėra „stebuklinga” priemonė, kuri gali atstoti įprastą maistą. Tai įprastam racionui papildyti skirtas maisto produktas, kuris yra koncentruotas vienos arba kelių maistinių arba kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Toks produktas yra skirtas tik normalioms organizmo funkcijoms palaikyti.  Nepaisant reklamoje dažnai pasitaikančių pažadų, jie negali išgydyti ligų ar užtikrinti greitų lieknėjimo rezultatų. Tokie teiginiai klaidina vartotojus ir neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Be viso to, svarbu suprasti, kad net ir įprastai vartojamos medžiagos - vitaminai ar mineralai - gali būti žalingos, jei vartojamos netinkamai. Per dideli jų kiekiai gali turėti neigiamą poveikį organizmui, todėl maisto papildus reikėtų vartoti tik įvertinus poreikį ir vadovautis gamintojo pateiktais nurodymais.

VMVT ragina vartotojus prieš įsigyjant maisto papildus:

• įvertinti, ar produktas iš tiesų yra reikalingas,
• nepasitikėti reklama, žadančia „stebuklingus“ rezultatus,
• rinktis tik patikimus pardavėjus ir vengti neaiškių internetinių svetainių,
• pasitikrinti, ar produktas yra įtrauktas į VMVT notifikuotų maisto papildų sąrašą,
• prieš vartojimą pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

VMVT primena - rūpinantis sveikata svarbiausia yra subalansuota mityba, o maisto papildai turėtų būti tik papildoma, o ne pagrindinė priemonė.

_________________________________________

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), 2026 m. balandžio 29 d. Vilniuje organizuoja tarptautinę konferenciją „Tik tiek, kiek reikia. Tik tada, kada reikia“, skirtą iš esmės persvarstyti maisto papildų vartojimo kultūrą, saugą ir teisinį reguliavimą.Tai pirmas kartas, kai už maisto saugą atsakingos institucijos, mokslininkai ir medikai susiburia bendrai, moksliškai pagrįstai diskusijai apie sritį, kurioje iki šiol viešojoje erdvėje trūko koncentruoto, gilaus ir vieningo ekspertų požiūrio. Konferencija bus transliuojama viešai.

VMVT inf.

Vienas iš didžiausių klaidingų įsivaizdavimų – kad šampūnai atlieka vieną funkciją. Iš tiesų kokybiškas produktas vienu metu turi:

• pašalinti riebalus ir nešvarumus, 
• nepažeisti galvos odos, 
• neperdžiovinti plaukų, 
• kartais net gydyti (pvz., nuo pleiskanų). 

Kaip iš tikrųjų gaminami šampūnai

Profesionalūs šampūnai plaukams kuriami laboratorijose, kur dirba chemikai ir kosmetologai. Kūrimo procesas apima kelis etapus:

• Formulės kūrimas – parenkami aktyvūs ingredientai (paviršiaus aktyvios medžiagos, drėkikliai, baltymai, aliejai). 
• Testavimas – tikrinama, kaip produktas veikia skirtingų tipų plaukus ir odą. 
• Stabilumo analizė – vertinama, ar šampūnas nesugenda laikui bėgant. 
• Saugumo vertinimas – atliekami dermatologiniai testai. 

Svarbiausia dalis – vadinamosios paviršiaus aktyvios medžiagos. Būtent jos sukuria putas ir pašalina nešvarumus, tačiau jų kiekis turi būti tiksliai subalansuotas: jei jų per daug – plaukai išsausės, jei per mažai – produktas neveiks. Be to, į šampūnus dedama:

• konservantų (kad produktas negestų), 
• pH reguliatorių (kad tiktų galvos odai), 
• kondicionuojančių ingredientų (kad plaukai būtų švelnūs). 

Vieno ingrediento pakeitimas gali destabilizuoti visą formulę – tai paaiškina, kodėl profesionalūs produktai kuriami mėnesius, o kartais ir ilgiau.

Ar galima pasigaminti šampūną namuose?

Trumpas atsakymas – namų sąlygomis neįmanoma pasiekti tokio rezultato, kokį užtikrina profesionaliai sukurtas produktas.

Internete gausu receptų su soda, actu, kiaušiniais ar aliejais. Tačiau namų sąlygomis sunku:

• tiksliai sureguliuoti pH,
• užtikrinti tinkamą konservaciją,
• patikrinti, kaip ingredientai reaguoja tarpusavyje,
• garantuoti saugumą galvos odai. 

Rezultatas dažnai būna priešingas norimam: plaukų šampūnai, pagaminti namuose, nepasiekia reikiamo efekto – plaukai tampa sausi arba riebaluojasi greičiau, atsiranda sudirgimas, ilgainiui gali būti pažeista plaukų struktūra.

Kodėl kokybė čia svarbi

Profesionalūs šampūnai plaukams – tai produktai, kuriuose kiekvienas ingredientas yra apgalvotas ir ištestuotas. Kelios pagrindinės išvados:

• šampūnai yra profesionali kosmetika, o ne virtuvės eksperimentas,
• jų kūrimas grindžiamas mokslu, o ne intuicija,
• „natūralu" nebūtinai reiškia „geriau“ ar „saugiau“.

Renkantis plaukų šampūnus verta vadovautis plaukų tipu ir sudėties kokybe, o ne vien ženklo atpažįstamumu ar kaina. Kartais noras sutaupyti gali kainuoti daugiau – ypač kai kalbama apie ilgalaikę plaukų sveikatą.

Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) sukurta inovatyvi dermakosmetikos produktų linija, pagrįsta pažangiomis dermokapsulių ir sferulitų technologijomis. Produktai išsiskiria tuo, kad veikliosios medžiagos juose išlieka stabilios ir aktyvuojamos tik naudojimo metu – kapsulėms mechaniškai suyrant ant odos.

Naująją liniją sudaro trys tarpusavyje derantys produktai, skirti kasdienei odos priežiūrai: valymui, apsaugai ir regeneracijai. Kiekviename jų naudojami moksliškai pagrįsti aktyviųjų medžiagų deriniai – nuo augalinių ekstraktų iki peptidų ir ceramidų, kurie veikia sinergiškai.

Pasak LSMU Farmacijos fakulteto profesorės Jurgos Bernatonienės, kapsuliavimo technologija leidžia išsaugoti veikliųjų medžiagų efektyvumą ir užtikrina tikslinį jų veikimą. Tokie sprendimai pasaulyje laikomi pažangiais, tačiau masinėje kosmetikoje dar nėra plačiai taikomi.

Produktų linijos idėjos autorė – penktojo kurso farmacijos studentė Urtė Bernatonytė, kuri didžiąją dalį kūrimo proceso įgyvendino kartu su LSMU mokslininkais. Galutinio produkto sukūrimas užtruko apie dvejus metus ir pareikalavo spręsti sudėtingus technologinius iššūkius.

Produktų technologija perduota LSMU vaistinei, gaminiai notifikuoti ir atitinka visus saugumo bei kokybės reikalavimus. Šiuo metu vyksta paskutiniai įvedimo į rinką etapai – artimiausiu metu naujuosius gaminius bus galima įsigyti LSMU vaistinėje.

Latvijos nacionalinės valdžios institucijos šio tymų protrūkio tolesnio plitimo riziką vertina kaip vidutinę arba didelę, ypač tarp imuniteto  tymams neturinčių asmenų ir dėl sunkumų identifikuojant visus kontaktus. Dėl šio protrūkio ELPKC prognozuoja, kad tymų atvejų Europos Sąjungos (ES) / Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ateinančiais mėnesiais toliau daugės dėl nepakankamų vakcinacijos aprėpčių MMR vakcina daugelyje ES / EEE šalių.

Rizika yra vertinama atsižvelgiant į gyventojų grupes: gyventojams, kurie turi specifinį imunitetą, rizika yra labai maža dėl didelės apsaugos, kurią suteikia dviejų dozių vakcinacijos schema; vidutinė rizika kyla kūdikiams iki 12 mėnesių, mažiems vaikams ir asmenims, kurių imuninė sistema susilpnėjusi; maža / vidutinė rizika – vyresnio amžiaus neskiepytiems asmenims.

„Tymų protrūkis kaimyninėje šalyje rodo, kad virusas lengvai kerta valstybių sienas, todėl net ir šalyse, kuriose šiuo metu tymų atvejų nefiksuojama, išlieka reali įvežtinės tymų infekcijos rizika. 2026 m. Lietuvoje tymų atvejų kol kas neužregistruota, tačiau rizika išlieka. NVSC duomenimis, 2025 m. Lietuvoje registruota mažiau tymų atvejų nei 2024 m., tačiau dauguma jų  buvo įvežtiniai ir susiję su kelionėmis“, – pažymi NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė.

Itin užkrečiama liga

Tymai yra viena užkrečiamiausių virusinių ligų pasaulyje. Virusas plinta oro lašeliniu būdu, o uždarose patalpose gali išlikti ore net kelias valandas. Neskiepytiems asmenims užsikrėtimo tikimybė po kontakto su sergančiuoju siekia apie 90 proc., o vienas ligonis gali užkrėsti net 12–18 imlių žmonių. Didžiausias sergamumas paprastai fiksuojamas žiemos pabaigoje ir ankstyvą pavasarį, dažniausiai serga vaikai iki penkerių metų amžiaus, tačiau liga gali paveikti visų amžiaus grupių žmones.

Pirmieji tymų simptomai dažnai primena peršalimą – pakyla aukšta temperatūra, atsiranda kosulys, sloga, akių gleivinės uždegimas. Vėliau burnoje pasirodo baltos dėmelės, o dar po kelių dienų išberia odą – bėrimas prasideda už ausų, plinta į veidą, kaklą ir palaipsniui apima visą kūną. Tymų infekcija gali sukelti sunkias komplikacijas, tokias kaip plaučių uždegimas, encefalitas (galvos smegenų uždegimas) ar net mirtis.

Veiksmingiausia apsauga – skiepai

Primename, kad efektyviausia apsauga nuo tymų yra skiepai. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, bent 95 proc. gyventojų turėtų būti paskiepyti dviem tymų, pideminio parotito, raudonukės (MMR) vakcinos dozėmis. Svarbu žinoti, kad specifinis imunitetas susiformuoja ne iš karto, todėl planuojant keliones į užsienį rekomenduojama iš anksto pasitikrinti savo ir vaikų skiepijimo statusą bei įsitikinti, kad vaikai paskiepyti pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Nepasiskiepijus laiku yra sudaromas individualus skiepijimo grafikas.

Valstybės lėšomis skiepijami ir sąlytį su sergančiuoju  turėję asmenys (ne vėliau kaip per 72 val. po turėto kontakto).

Pažymėtina, kad darbdavio lėšomis skiepijami visų pareigybių ir profesijų asmenys, kurių veikla susijusi su žmonių sveikatos priežiūra, taip pat su kita veikla, kurios metu yra tikimybė užsikrėsti bei susirgti šia užkrečiamąja liga.

„Kiekvienas neskiepytas žmogus yra potenciali grandis tymų virusui plisti, todėl laiku atlikta vakcinacija ne tik apsaugo patį asmenį, bet ir padeda sukurti kolektyvinį imunitetą visuomenėje“, – pabrėžia NVSC atstovė.

Didžiausia rizika susirgti kyla kūdikiams iki 12 mėnesių, mažiems vaikams ir asmenims, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi. Vyresnio amžiaus neskiepytiems asmenims taip pat išlieka padidėjusi rizika.

Daugiau informacijos apie vaikų skiepijimą rasite čia.

 NVSC inf. 

Kompensuojamųjų vaistų priemokų krepšelis nuo kiekvienų kalendorinių metų pradžios iki jų pabaigos yra nuolat kaupiamas visiems apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu. Tai reiškia, kad visus metus yra sumuojamos priemokos, kurias apdraustas žmogus moka įsigydamas kompensuojamuosius vaistus su mažiausia priemoka. Pasiekus nustatytą krepšelio ribą, iki metų pabaigos priemokos už tokius vaistus padengiamos valstybės lėšomis. Šiemet nustatyta kompensuojamųjų vaistų priemokų krepšelio riba – 70,02 euro.

„Galimybė kaupti vaistų priemokų krepšelį ir sukaupus nemokėti priemokos yra ypač svarbi pacientams, kurie turi nuolat vartoti kelis kompensuojamuosius vaistus. Pavyzdžiui tada, kai serga sunkia arba lėtine liga ir dėl to turi didesnių išlaidų vaistams. Tuomet ir keli eurai už vaistus kas mėnesį gali susidėti į reikšmingą per metus sutaupytą sumą“, – sako Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

Praėjusiais metais 105 tūkst. žmonių vaistų priemokos buvo padengtos sukaupus krepšelį. Iš viso tam prireikė apie 5,6 mln. eurų. Taigi maždaug kas dvyliktam kompensuojamuosius vaistus vartojančiam šalies gyventojui priemokų krepšelis tapo realia finansine pagalba.

Vaistų priemokų krepšelio dydis kinta. Pasibaigus kalendoriniams metams gyventojo krepšelis anuliuojamas ir pradedamas skaičiuoti iš naujo. Jame sukauptą sumą žmonės gali matyti savo e. sveikatos paskyroje, o neturint galimybių naudotis elektroninėmis priemonėmis – pasiteirauti vaistinėje arba kreiptis į ligonių kasą.

Svarbu žinoti, kad medicinos pagalbos priemonėms priemokų krepšelio kaupimo tvarka nėra taikoma. Tačiau, be priemokų krepšelio, galioja ir kita priemonė – socialiai jautrioms gyventojų grupėms valstybė padengia priemokas tiek už vaistus, tiek už medicinos pagalbos priemones.

Priemokų už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, įtrauktų į sveikatos apsaugos ministro patvirtintus sąrašus, nemoka 75 metų ir vyresni gyventojai, taip pat mažas draudžiamąsias pajamas – mažiau nei 468 eurus per mėnesį – gaunantys asmenys su negalia bei tokias pajamas gaunantys senatvės pensijos amžiaus žmonės.

Pernai tokiu pagrindu priemokos apmokėtos beveik 400 tūkst. šios grupės pacientų, o bendra priemokų suma sudarė arti 40 mln. eurų.

Ligonių kasų inf. 

„Didžioji dalis žmonių kasdien jaučia įvairias emocijas, nuotaikų svyravimus, tam tikras įtampas. Pavartojus alkoholio ar kitų, nelegalių psichoaktyviųjų medžiagų smegenyse kyla įvairios cheminės reakcijos, paveikiama jų sritis, atsakinga už sprendimų priėmimą. Tuomet sutrinka sprendimų priėmimo kelias, atsiranda atsipalaidavimas ir terpė pasireikšti tam tikroms asmenybės dalims, kyla neapsvarstyti, impulsyvūs veiksmai: vieni žmonės tampa laisvesni kalbėti, gali pasakyt kažką gero ar blogo, ko blaivūs neišdrįstų pasakyti, kiti gali susikaupusį pyktį, emocijas išlieti ant kito žmogaus ar veiksmais tam tikroje situacijoje, treti sėda už vairo ir panašiai“, – sako Respublikinio priklausomybės ligų centro gydytoja psichiatrė Paulina Kiškytė.

Gali rodyti gilesnes problemas

Kaip žmogus elgsis išgėręs alkoholio, priklauso nuo kelių aspektų – esamos emocinės būsenos, asmenybės tipo bei dabartinių jo gyvenimo aplinkybių.

„Visi esame skirtingi, buvome suformuoti mus supančios aplinkos, artimų žmonių, todėl turime skirtingų asmenybės bruožų. Esamos gyvenimo aplinkybės taip pat skiriasi ir keičiasi. Visi šie komponentai ir lemia, kokia asmenybės pusė atsiskleis pavartojus alkoholio – vieną kartą tas pats žmogus gali tapti itin linksmas, vakarėlio siela, o kitą kartą į paviršių gali iškilti pyktis ar nepasitenkinimas. Taip pat alkoholio poveikis organizmui priklauso ir nuo to, ar žmogus pavalgęs, išsimiegojęs, nuo hormonų ciklų, tad tikrai ne visada reakcija bus vienoda“, – kalba P. Kiškytė.

Jos teigimu, praėjus alkoholio poveikiui vieniems žmonėms gali būti gėda dėl to, kaip jie elgėsi pavartoję, ko prikalbėjo, o kitiems tai būna nė motais, jie ir toliau elgiasi taip pat. Pastarasis elgesys gali rodyti gilesnę problemą – kad alkoholio vartojimas jau gali būti žalingo vartojimo stadijoje.

„Yra svarbu, ar po tokių atvejų žmogus supranta, kaip alkoholis jį veikia, ir ar geba padaryti išvadas. Pavyzdžiui, vartojimo eigoje pajautus apgirtimą ir pasikeitusią būseną daugiau nebegerti bei to sprendimo laikytis. Jei taip, tuomet vartojimas laikomas mažai rizikingu. Žalingu jis tampa, kai žmogus pradeda nebekontroliuoti alkoholio kiekio ir vartojimo dažnio, nors ir žino, kad tai gali lemti jo neprognozuojamą elgesį. Jei tai kartojasi, vertėtų pasikonsultuoti su specialistais, nes ilgainiui tai gali tapti priklausomybe nuo alkoholio“, – atkreipia dėmesį gydytoja psichiatrė.

Paprastai tokios situacijos, kai alkoholio pavartojęs žmogus ima elgtis neadekvačiai, nėra malonios jo artimiesiems, tačiau gydytoja psichiatrė primena svarbią taisyklę – su neblaiviu žmogumi nereikia nieko aiškintis. Pokalbiui reikėtų susėsti kitą ar net dar kitą dieną, kai žmogus blaivus ir nebelikę jokių abstinencijos reiškinių. Vertėtų aptarti, kokia buvo situacija, kaip ją matė artimieji ir pats žmogus, pasidalinti savo emocijomis, paklausti, kaip jis ar ji jautėsi.

„Tuo visas artimųjų vaidmuo ir baigiasi – pasakymu, kad jie bus šalia, jei prireiktų pagalbos, palaikymo, patarimo. Nes priimti sprendimą, kad problema galbūt išties yra ir reikia pagalbos, gali tik pats žmogus. Artimieji gali pasiūlyti nueiti pasikalbėti pas specialistą, išgirsti nuomonę, motyvuodami, kad pats žmogus nėra specialistas. Kartais būna, kad pats žmogus „užkimba“ už šio pasiūlymo, galvodamas, kad specialistas patvirtins, jog jokios problemos nėra, bet iš esmės patys viduje norėtų suprasti, ar viskas gerai, nes jų elgesys gali kelti nerimą jiems patiems“, – sako ji.

Derybos su savimi

Žalingo alkoholio vartojimo etape būna daug neigimo – žmogus pastebi ritualus ir tendencijas, bet sau neigia, kad tai yra problema. Atsiranda pasiteisinimai „sustosiu, kada norėsiu“, „niekas manęs nesupranta“, „čia tik šįkart taip nutiko“ ir panašūs.

„Vis dėlto žmogus nėra aklas, jis mato, kad atsirado dėsningumai, kad kyla sunkumų kontroliuoti alkoholio kiekį, vartojimo dažnį ir tai kelia įvairių gyvenimiškų problemų. Tuomet paprastai prasideda vidiniai pokalbiai su savimi, pavyzdžiui, pažadai nebegerti mėnesį ar kažkiek laiko. Kai tai nepavyksta ir nesiseka pačiam susitvarkyti, gali kilti noras ignoruoti realybę, bėgti nuo jos. Jeigu visi save „pagautų“ ir kreiptųsi pagalbos dar žalingo vartojimo etape, sergančiųjų priklausomybe nuo alkoholio skaičiai būtų žymiai mažesni“, – teigia pašnekovė.

Pacientams, kuriems nustatomas žalingas vartojimas, ar tiems žmonėms, kurie įtaria esantys tokiame etape, gydytoja psichiatrė siūlo atlikti eksperimentą – pusmetį bet koks alkoholio vartojimas turi būti tik socialus, pavyzdžiui, šventėje, ir galima išgerti tik po tam tikrą nedidelį kiekį. Jokiomis aplinkybėmis alkoholio nevartoti vienam, pavyzdžiui, grįžus namo po darbo, norint atsipalaiduoti.

„Reikia žymėti alkoholio vartojimo progas bei kiekius ir stebėti, ar pavyksta išlaikyti užsibrėžtą vartojimo modelį, sau nemeluojant. Beveik visi pacientai, kuriems uždaviau šiuos namų darbus, po pusmečio nebegrįžo. Turbūt todėl, kad jiems nepavyko ir buvo sunku tai pripažinti, nes pripažinimas, kad turi problemą ir reikia ją spręsti, yra sunkioji sveikimo nuo priklausomybės dalis“, – sako P. Kiškytė.

Ilgalaikio vartojimo žalą ištaisyti sudėtinga

Pasak gydytojos psichiatrės, galvoti, kad žalingas alkoholio vartojimas praeis savaime, nėra teisinga, nes dažniausiai būna atvirkščiai – žmogus suserga priklausomybe, kuri ilgainiui daro vis didesnę žalą ir neigiamą poveikį asmenybei.

Vienas ryškiausių bruožų – žmogus ima vis dažniau meluoti, išsisukinėti, ignoruoti realybę, visada randa pasiteisinimų, kodėl jis negali kreiptis pagalbos, kad kiti žmonės bei artimieji jo nesupranta, kaltina. Bendravime gali atsirasti vis daugiau neadekvatumo, grubumo, priekabiavimo, asocialaus elgesio ir panašiai.

P. Kiškytė sako, kad ilgainiui, žmogui nesikreipiant pagalbos bei tęsiantis gausiam alkoholio vartojimui, palaipsniui vyksta asmenybės degradacija. Žmogus izoliuojasi nuo sociumo, nebejaučia poreikio save realizuoti, dirbti, kurti santykių, užsiimti bet kokia veikla, o vartojimas tampa iš esmės vieninteliu poreikiu. Žmogui tampa nebesvarbu, kaip jis atrodo, kur gyvena, ką veikia, ir jis net nesuvokia, kad galima gyventi kitaip.

„Taip paprastai nutinka po daugiau nei 10-15 metų gausaus ir kone nuolatinio alkoholio vartojimo. Esu mačiusi pacientų, kurių vienintelis tikslas buvo vartoti, ir buvo akivaizdu, kad jokiais būdais nebepavyksta pasiekti žmogaus, to asmens, kuris dar norėtų sveikti ir kažką keisti gyvenime. Retais atvejais „prisibelsti“ padeda situacijos, kai žmonėms iškyla rimtų sveikatos problemų ar jie atsiduria mirties akivaizdoje. Tačiau tokia kaina per didelė, todėl mano patarimas būtų neignoruoti galimos problemos, neleisti jai įsisenėti ir nebijoti konsultuotis su specialistais“, – apibendrina gydytoja psichiatrė.

Respublikinio priklausomybės ligų centro inf. 

Jonavoje – nė vieno gripo ar COVID atvejo

Nors praėjusią savaitę gripo, COVID-19 ligos ir ŪVKTI atvejų skaičius sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite, tačiau didžioji dalis į ligonines patekusių asmenų išlieka rizikos grupių asmenys – vyresni nei 65 m. amžiaus. Mažiausias sergamumas registruotas Tauragės apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. 

Kauno apskrityje sergamumas siekia 657.18 atv. 100 tūkst gyventojų. Jonavos rajono savivaldybėje sergamumas ženkliai sumažėjęs ir siekia 375.05 atv. 100 tūkst gyventojų: ŪVKTI iš viso sirgoa 156 jonaviečiai, nei gripo, nei Covid virusų nenustatyta.  

Epideminio sergamumo lygio nesiekė nė viena savivaldybė (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).

Onkologinių ir širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos programos Lietuvoje yra plačiai prieinamos, tačiau jomis aktyviai naudojasi tik dalis gyventojų. Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa rodo, kad reguliariai savo sveikatą pagal prevencines programas tikrinasi 36 proc. šalies gyventojų, dar tiek pat tai daro tik retkarčiais, o 13 proc. – apie šią galimybę žino, bet ja nepasinaudoja.

Net 37 proc. respondentų, nedalyvaujančių prevencijos programose, nors apie jas žinančių, taip pat besitikrinančiųjų tik retkarčiais, teigia nematantys poreikio „ieškoti ligų“, jei jaučiasi gerai. Dar 31 proc. nurodo laiko stoką, 20 proc. – motyvacijos ar paskatinimo trūkumą. Be to, 16 proc. gyventojų vengia tikrintis, nes bijo sulaukti neigiamų patikros rezultatų.

„Vis dar gajus požiūris, kad tikrintis verta tik pajutus simptomus, yra klaidingas – ankstyvosiose ligos stadijose žmogus dažniausiai nejaučia jokių požymių. Todėl labai svarbu neatidėlioti ir pasinaudoti galimybe pasitikrinti net ir jaučiantis gerai. Reguliari patikra leidžia ne tik sumažinti sudėtingo gydymo riziką, jei jo prireiks, bet ir išsaugoti gerą gyvenimo kokybę. Prevencija prasideda nuo atsakingo sprendimo rūpintis savo sveikata šiandien“, – sako Jurgita Grigarienė, VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja.

Vis dėlto tyrimas atskleidžia aiškius veiksnius, galinčius paskatinti didesnį gyventojų įsitraukimą. Didžiausią įtaką daro šeimos gydytojo rekomendacija ar priminimas – tai nurodė 57 proc. apklaustųjų, nedalyvaujančių programose bei dalyvaujančių jose nereguliariai. Taip pat svarbus asmeninis kvietimas pasitikrinti (41 proc.), artimųjų paskatinimas (18 proc.). Reikšmingu motyvu tampa ir artimųjų patirtys – liga (12 proc.) ar netektis dėl ligos (10 proc.).

„Šis tyrimas patvirtina, kad kalbant apie prevenciją, svarbiausias žmogus šalia paciento yra šeimos gydytojas. Būtent jo rekomendacija ar paprastas priminimas dažniausiai tampa tuo postūmiu, kuris paskatina žmones pasirūpinti savo sveikata. Nors įtakos turi ir kitos priemonės, šeimos gydytojo žodis išlieka patikimiausias ir veiksmingiausias. Tai rodo, kad stiprus, pasitikėjimu grįstas ryšys tarp gydytojo ir paciento yra viena svarbiausių sąlygų, skatinančių laiku tikrintis sveikatą ir dalyvauti prevencinėse programose“, – sako J. Grigarienė.

Gyventojai taip pat įvardijo sąlygas, kurios padėtų jaustis ramiau, atliekant profilaktinius tyrimus. Beveik pusė respondentų (48 proc.) pabrėžė aiškaus ir paprasto tyrimų bei galimų rezultatų paaiškinimo svarbą. 45 proc. teigia, kad juos ramina žinojimas apie ankstyvos diagnostikos naudą – galimybę išvengti ligos arba ją lengviau gydyti. Svarbūs ir praktiniai aspektai: trumpas tyrimų rezultatų laukimo laikas (31 proc.) bei medicinos personalo, ypač šeimos gydytojo ar jo komandos, palaikymas ir nuraminimas (24 proc.).

Šiuo metu Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių įgyvendinimo išlaidas kompensuoja ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Pagal šias programas privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai gali nustatytu dažnumu nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio, taip pat dėl širdies ir kraujagyslių ligų.

Norėdami pasitikrinti, gyventojai turi kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, prie kurios yra prisirašę. Kvietimo pasitikrinti žmonės gali sulaukti ir iš koordinacinio centro, kuris kviečia dalyvauti ligų prevencijos programose.

Daugiau apie visas fondo lėšomis finansuojamas prevencines programas bei dalyvavimą jose galima sužinoti ligonių kasos interneto svetainėje.

Visą VLK užsakymu atliktą tyrimą galima rasti čia.

VLK inf. 

Vitaminų trūkumas – ne tik apie mitybą

Dažnai manoma, kad vitaminų trūkumas atsiranda tik dėl netinkamos mitybos, tačiau net ir valgant „pakankamai sveikai“, organizmas ne visada pasisavina visas reikalingas medžiagas. Įtakos turi stresas, virškinimo sistemos veikla, miego kokybė, net ir gyvenimo tempas. Ilgainiui organizmas pradeda veikti su mažesniais resursais, o tai tiesiogiai veikia savijautą.

„Pacientai dažnai nustemba sužinoję, kad jų nuovargio ar silpnumo priežastis yra ne per didelis krūvis, o paprasčiausias vitaminų trūkumas“, – sako šeimos gydytoja iš „Drops Clinic“.

Nuovargis – dažniausias, bet labiausiai nuvertinamas signalas

Vienas pirmųjų simptomų, rodančių galimą vitaminų trūkumą, yra nuovargis. Jis dažnai tampa nuolatiniu palydovu, tačiau retai laikomas rimta problema. „Žmonės pripranta jaustis pavargę ir net nebesusimąsto, kad tai gali būti susiję su organizmo disbalansu. Tai vienas dažniausių, bet labiausiai ignoruojamų signalų“, – pabrėžia gydytoja.

Šis nuovargis gali būti susijęs su vitamino D, B grupės vitaminų ar geležies trūkumu, kurie tiesiogiai veikia energijos gamybą organizme.

Subtilūs simptomai, kurie dažnai lieka nepastebėti

Vitaminų trūkumas ne visada pasireiškia aiškiai. Dažnai tai būna smulkūs pokyčiai, kurie atrodo nereikšmingi. Gali atsirasti dirglumas, sunkesnė koncentracija, prastesnis miegas ar net dažnesni peršalimai. Kai kuriems žmonėms pasireiškia odos ar plaukų pokyčiai.

„Problema ta, kad šie simptomai dažnai nesiejami su sveikata. Jie tampa kasdienybės dalimi, kol savijauta pradeda ženkliai blogėti“, – aiškina „Drops Clinic“ šeimos gydytoja.

Kodėl svarbu žinoti, ko trūksta būtent jums?

Didžiausia klaida yra bandyti spręsti problemą atsitiktinai vartojant papildus. Nors tai gali atrodyti kaip paprastas sprendimas, jis ne visada yra efektyvus. Kiekvieno žmogaus organizmas yra skirtingas, todėl ir trūkumai skiriasi. Vienam gali trūkti vitamino D, kitam – magnio ar geležies.

„Svarbiausia ne vartoti daugiau, o vartoti tik tai, ko iš tikrųjų trūksta. Tam reikalingas tikslus įvertinimas“, – pabrėžia gydytoja.

Tokį įvertinimą gali atlikti šeimos gydytojas, kuris, remdamasis tyrimais ir simptomais, parenka tinkamiausią sprendimą.

Kada verta pasitikrinti?

Dažnai žmonės laukia, kol simptomai taps akivaizdūs, tačiau vitaminų trūkumas gali būti nustatytas dar ankstyvoje stadijoje, kai savijauta dar nėra stipriai pablogėjusi. Jei jaučiate nuolatinį nuovargį, sunkiau susikaupiate, dažniau sergate ar pastebite, kad organizmas lėčiau atsistato – tai jau pakankamas signalas pasitikrinti.

Ką galite padaryti jau dabar?

Pirmas žingsnis – atkreipti dėmesį į savo savijautą. Net ir nedideli pokyčiai gali būti svarbūs. Svarbu ne ignoruoti signalus, o juos suprasti. Kartais užtenka paprastų sprendimų, kad savijauta ženkliai pagerėtų.

Sveikata prasideda nuo supratimo

Vitaminų trūkumas nėra reta problema, tačiau dažniausiai jis lieka nepastebėtas, kol nepradeda stipriai veikti gyvenimo kokybės. Kuo anksčiau suprasite, kas vyksta jūsų organizme, tuo lengviau bus tai išspręsti. Ir kartais atsakymas būna paprastesnis, nei tikėjotės – organizmui tiesiog trūksta to, kas jam būtina.

Salmonella bakterija gali būti randama tiek ant kiaušinio lukšto, tiek, retais atvejais, ir jo viduje. Dėl šios priežasties itin svarbu laikytis higienos visame kiaušinio „kelyje“ – nuo įsigijimo iki patiekimo ant stalo. 

Lietuvoje salmoneliozės atvejai vis dar registruojami kasmet, o jų skaičiai rodo augimo tendenciją. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2024 metais Lietuvoje užfiksuoti 418 salmoneliozės atvejai, kai 2023 m. jų buvo 346, o 2022 m. – 240. Nors nėra tiksliai nustatoma, kiek susirgimų susiję būtent su kiaušiniais, tačiau žinoma, kad dažniausi infekcijos šaltiniai yra gyvūninės kilmės produktai, ypač kiaušiniai ir paukštiena. 

Didžiausią riziką kelia ne patys kiaušiniai, o netinkamas jų laikymas ir paruošimas. VMVT Gyvūninių produktų skyriaus vedėjas Deividas Kalinauskas teigia, kad, norint užtikrinti saugų Velykų stalą, svarbu laikytis kelių paprastų taisyklių: kiaušinius laikyti šaldytuve, vengti temperatūros svyravimų, prieš vartojimą juos gerai išvirti ar iškepti. Taip pat ypač svarbu vaikams, senjorams ir nėščiosioms vengti patiekalų su žaliais kiaušiniais. Po sąlyčio su jų lukštais plauti rankas, o pačius lukštus laikyti atokiau nuo kitų maisto produktų. 

Ne mažiau svarbi ir virtuvės higiena – siekiant išvengti kryžminės taršos, rekomenduojama naudoti atskirus įrankius ar paviršius. 

Velykų laikotarpiu ypatingas dėmesys skiriamas kiaušinių dažymui. Rekomenduojama naudoti tik maistinius arba natūralius dažus, tokius kaip svogūnų lukštai, burokėliai ar ciberžolė. Ne maistui skirti dažai gali būti pavojingi sveikatai. Prieš dažymą kiaušinius patariama nuplauti, o po dažymo – laikyti šaldytuve. Taip pat nereikėtų vartoti kiaušinių su pažeistu ar įtrūkusiu lukštu. 

Įdomu tai, kad kiaušinių lukšto spalva – balta, ruda, o kartais net melsva ar žalsva – neturi jokios įtakos jų maistinei vertei ar saugai. Spalvą lemia tik vištos veislė, todėl tai yra tik išvaizdos skirtumas, o ne kokybės rodiklis. Tuo tarpu trynio spalva gali skirtis nuo šviesiai geltonos iki sodriai oranžinės. Ji priklauso nuo vištų lesalo – kuo daugiau natūralių pigmentų (pavyzdžiui, karotinoidų), tuo trynys būna ryškesnis, tačiau spalva nebūtinai reiškia didesnę maistinę vertę ar geresnę kokybę. 

Kiaušiniai yra saugus maisto produktas, jei laikomasi pagrindinių higienos ir laikymo taisyklių. Tik atsakingai laikantis higienos bei termiškai apdorojus kiaušinius galima išvengti sveikatos sutrikimų. Pasirūpinkite, kad Velykų stalas būtų ne tik spalvingas, bet ir saugus visai šeimai. 

Epideminio sergamumo lygio praėjusią savaitę nesiekė nė viena savivaldybė (neperžengta 1500 atv. 100 tūkst. gyventojų riba). Sergamumas Kauno apskrityje siekė 869,09 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Jonavoje šis rodiklis didesnis – 1021,76 atv. 100 tūkst. gyventojų. Iš viso mūsų rajone sirgo 425 asmenys: iš jų nustatyti 3 gripo atvejai, 2 COVID-19 susirgimai ir 420 ŪVKTI.  

Anot NVSC, tai galima sieti su šiuo metu intensyviai cirkuliuojančiu respiraciniu sincitiniu virusu. 
 
Dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 20 asmenų, dėl COVID-19 ligos – 14 asmenų. Registruoti 2 mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną 86). Nuo COVID-19 ligos registruotas 1 mirties atvejis (iš viso šį sezoną 44).   

Svarbios profilaktikos priemonės

ŪVKTI vis dar aktyviai plinta, todėl raginame neprarasti budrumo ir toliau laikytis asmens higienos. 
Rankas plaukite kuo dažniau, jei tokios galimybės nėra – naudokite dezinfekavimo priemones. Stenkitės neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti virusais, reguliariai vėdinkite patalpas ir valykite jas drėgnu būdu. Taip pat nepamirškite kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo – burną ir nosį prisidenkite vienkartine servetėle. 
 
Pajutus peršalimui būdingus simptomus (gerklės ar galvos skausmą, nosies užgulimą, slogą ir kt.), rekomenduojama likti namuose, nesilankyti susibūrimo vietose, nelankyti rizikos grupei priklausančių asmenų,  dirbti nuotoliniu būdu ir kreiptis į savo šeimos gydytoją. Ankstyva gydytojo konsultacija padeda greičiau pradėti gydymą ir sumažinti komplikacijų riziką. 
 
Susirgus ar slaugant sergantį asmenį patariame dėvėti medicininę kaukę ar respiratorių – tai padeda sulaikyti kvėpavimo takų sekretą kosint ar čiaudint ir apsaugoti save bei aplinkinius. 

Situacija Europoje

Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centro (ELPKC) 12 savaitės duomenimis,  ES/EEE šalyse per pastarąsias savaites į sveikatos priežiūros įstaigas dėl ŪVKTI besikreipiančių asmenų skaičius sumažėjo ir grįžo į įprastinį lygį, o tai rodo, kad kvėpavimo takų virusų paplitimas didžiojoje ES ir EEE dalyje sumažėjo.  
 
Sergamumas COVID-19 liga ir ligoninėse gydomų asmenų skaičius visose amžiaus grupėse išlieka žemas. Sergamumas gripu ir ligoninėse gydomų asmenų skaičiai toliau mažėja visose amžiaus grupėse. Toliau vyrauja gripas A(H3) ir A(H1)pdm09. 

Respiracinio sincitinio viruso (RSV) paplitimas išlieka didelis. Didžiąją ligoninėse gydomų pacientų dalį sudaro vaikai iki 5 metų amžiaus. 

Parengta pagal NVSC duomenis 

„Pasiruošimas gripo sezonui pradedamas gerokai iš anksto, dar žiemą. Dėl tokios praktikos vakcinų gamintojai gali sklandžiau planuoti gamybą, o šalys – užsitikrinti reikiamą vakcinų kiekį ir pasiekti palankesnes įsigijimo sąlygas. Šiemet įsigytos vakcinos vienos dozės kaina, palyginti su praeitų metų pirkimu, sumažėjo beveik 14 procentų. Tai reiškia, kad dar daugiau gyventojų galės būti paskiepyti nuo gripo efektyviau naudojant fondo lėšas“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus patarėja Agnė Grušeckienė.

Kaip ir numatyta Nacionalinėje imunoprofilaktikos programoje, naujam sezonui nupirkta trivalentė gripo vakcina. Kiekvienais metais ji gaminama iš naujo pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą antigeninę sudėtį, atsižvelgiant į prognozuojamas viruso atmainas. Skiepų efektyvumas ir saugumas yra patvirtinamas vakcinos registracijos procedūrų metu.

Planuojama, kad gripo vakcinos gydymo įstaigas pasieks rudenį, prieš prasidedant aktyviam gripo sezonui. Į įstaigas kaip ir kasmet bus pristatomas toks vakcinų kiekis, kokį poreikį jos pateikė iš anksto. Tokia tvarka garantuoja sklandų vakcinų paskirstymą ir prieinamumą pacientams visoje Lietuvoje. 

A. Grušeckienė atkreipia dėmesį, kad kasmetinė vakcinacija yra svarbi ne tik individualiai apsaugai, bet ir visos visuomenės sveikatai. Lietuvoje didžiąją dalį registruojamų užkrečiamųjų ligų sudaro per orą plintančios infekcijos, tarp kurių vyrauja sezoninis gripas ir ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Skiepijimas nuo gripo išlieka viena efektyviausių priemonių, padedančių sumažinti sunkių ligos formų, komplikacijų ir hospitalizacijų skaičių.

Skiepytis rekomenduojama kasmet prieš prasidedant gripo sezonui, ypač rizikos grupių žmonėms. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis sezonine gripo vakcina nemokamai skiepijami rizikos grupėms priklausantys gyventojai: 65 metų ir vyresni žmonės, 2-7 metų vaikai, nėščiosios, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai, sergantieji lėtinėmis ligomis, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai bei sveikatos mokslų studijų krypčių grupės studentai, kurių programos praktinė dalis vyksta gydymo įstaigose. 

VLK primena, kad dėl fondo lėšomis kompensuojamų skiepų gyventojams reikia kreiptis į savo gydymo įstaigą, kurioje yra prisirašę.

Įvairios prekybos vietose siūlomos akcijos dažnai skatina pirkti daugiau nei iš tiesų reikia. Svarbu nepasiduoti spontaniškiems sprendimams ar pasiūlymo pagundai, o kritiškai įvertinti, ar tikrai produktas bus sunaudotas.

Kad išvengtumėte perteklinio apsipirkimo, pirmiausia verta suplanuoti šventinį meniu ir įvertinti, kiek maisto iš tiesų reikės. Prieš keliaujant į parduotuvę pravartu patikrinti, ką jau turite namuose ir pasiruošti trūkstamų produktų sąrašą – taip išvengsite nebūtinų pirkinių.

Ypatingą dėmesį skirkite greitai gendantiems produktams – mėsai, žuviai, pieno produktams. Juos reikėtų pirkti saikingai ir laikyti tinkamomis sąlygomis, kaip nurodo gamintojas ant pakuočių. Be to, būtina stebėti produktų galiojimo terminus. Atkreipkite dėmesį: jei pasibaigus tinkamumo vartoti terminui (pažymėtam užrašu „Geriausias iki ...“ arba „Geriausias iki ... pabaigos“) produkto pakuotė nėra pažeista, produkto išvaizda nepakitusi ir kvapas būdingas konkrečiam maisto produktui – jis dar gali būti saugiai panaudojamas ruošiant maistą namuose.

VMVT primena – atsakingas pirkimas ir vartojimas ne tik padeda išvengti maisto švaistymo, bet ir saugo sveikatą, padeda išvengti persivalgymo. Per šventes svarbu ne tik gausus, bet ir apgalvotas, saugus velykinių vaišių stalas.

Stabligės atvejai nėra dažni, kasmet jų nustatoma vidutiniškai po 1–2, tačiau liga išlieka pavojinga, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Dažniausiai rizika užsikrėsti kyla vasaros mėnesiais, tačiau Lietuvoje stabligės atvejų užfiksuojama ir šaltuoju metų laiku. Pernai šalyje neužregistruotas nė vienas atvejis, 2024 m. užregistruoti 3 atvejai, iš jų 1 mirties (asmuo priklausė vyresnių nei 80 metų amžiaus grupei). Kiti du susirgusieji priklausė 25–64 m. amžiaus grupei.

Šiemet vasario mėn. pirmas stabligės atvejis buvo užregistruotas Šakių rajone. Asmuo priklausė vyresnių nei 80 metų asmenų grupei (vakcinacijos statusas ir užsikrėtimo aplinkybės nežinomos).

Skiepus būtina periodiškai atnaujinti

Nuo šios ligos apsaugo skiepai. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių stabligės, kokliušo ir difterijos vakcina vaikai pradedami skiepyti nuo 2 mėn. (vėliau pakartotinai skiepijami 4 mėn., 6 mėn., 18 mėn., 6–7 m. ir 15–16 m.).

Kad būtų išlaikyta patikima ilgalaikė apsauga nuo šios infekcijos, suaugusiems skiepus reikia kartoti kas 10 metų. Lietuvoje 25 metų ir vyresni asmenys kas dešimtmetį skiepijami nemokamai. Suaugusiųjų skiepijimui naudojama vakcina apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo difterijos. Atkreipiame dėmesį, kad persirgus apsauginis imunitetas nesusiformuoja, todėl skiepai yra vienintelė apsisaugojimo priemonė. Visiems norintiems pasiskiepyti rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigą.

Didesnė rizika susirgti stablige yra asmenims, kurie niekada nebuvo skiepyti nuo šios ligos, taip pat tiems, kurie buvo skiepyti, bet negavo viso skiepų kurso ir sustiprinamosiomis vakcinos dozėmis nepaskiepytiems asmenims. Vakcina nuo stabligės yra saugi ir efektyvi, ja galima skiepytis bet kokio amžiaus žmonėms, tarp jų nėščiosioms ir asmenims, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi.

Pasireiškia raumenų spazmais

Stabligę sukelia per atvirą žaizdą į organizmą patekusios stabligės bakterijų sporos, kurios atsparios karščiui, šalčiui, saulės šviesai ir aplinkoje gali išgyventi keletą metų. Stabligės sporos aptinkamos daugelio žinduolių ir žmonių žarnyne. Per išmatas sporos gali patekti į dirvožemį ir plisti toliau. Patekusios per atvirą žaizdą, jos aktyvuojasi, sukeldamos ligą.

Pirmieji stabligės simptomai pasireiškia trumpalaikiais raumenų trūkčiojimais užkrato patekimo vietoje, kurie gali trukti net kelias savaites. Vėliau liga sukelia įvairaus stiprumo raumenų spazmus. Jie gali būti itin skausmingi ir trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Vėliau spazmų priepuoliai tampa dažnesni, ilgesni ir intensyvesni. Negydoma stabligė gali sukelti pavojų gyvybei. Taip pat gali pasireikšti tokios komplikacijos kaip: širdies nepakankamumas, smegenų pažeidimai, plaučių uždegimas, sunkus kvėpavimas, kaulų lūžiai ir kt.

NVSC 

Artėjant šv. Velykoms ir moksleivių pavasario atostogoms, daugelis gyventojų planuoja trumpas išvykas ar ilgesnes keliones po Europą. Valstybinės ligonių kasos specialistai primena – ruošiantis kelionei svarbu ne tik įsigyti bilietus ir susikrauti lagaminą, bet ir pasirūpinti savo sveikatos saugumu. Europos sveikatos draudimo kortelė gali tapti itin svarbia netikėtose situacijose.

Ši kortelė suteikia teisę gauti būtinąją medicinos pagalbą Europos Sąjungos šalyse, taip pat Islandijoje, Norvegijoje, Lichtenšteine, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems Lietuvos gyventojams šios paslaugos teikiamos tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos šalies gyventojams, o jų išlaidos visiškai arba iš dalies apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

„Planuodami kelionę dažniausiai daug dėmesio skiriame maršrutui, apgyvendinimui ar laisvalaikiui, tačiau ne mažiau svarbu iš anksto pasirūpinti ir savo sveikatos saugumu. Net ir trumpų išvykų metu gali nutikti nenumatytų situacijų – prireikti medikų pagalbos staiga susirgus, patyrus traumą ar paūmėjus lėtinei ligai. Tokiais atvejais Europos sveikatos draudimo kortelė garantuoja, kad būtinoji medicinos pagalba keliautojui bus suteikta sklandžiai ir be finansinių nuostolių“, – sako Dalia Miniauskienė, Valstybinės ligonių kasos (VLK) Gyventojų aptarnavimo departamento direktorė.

Pasak jos, sveikatos priežiūros paslaugų teikimas užsienyje gali skirtis priklausomai nuo šalies sveikatos sistemos. Kai kurios paslaugos, kurios Lietuvoje būtų teikiamos nemokamai, kitur gali būti apmokestintos. Europos sveikatos draudimo kortelė galioja tik kreipiantis į nacionalinei sveikatos sistemai priklausančias gydymo įstaigas. Be to, ji nepadengia planinių gydymo paslaugų, paciento priemokų ar papildomų paslaugų, tokių kaip patogesnės sąlygos gydymo įstaigoje ar maitinimas. Nekompensuojamos ir transportavimo į Lietuvą išlaidos ar kitos paslaugos, kurios konkrečioje šalyje nėra finansuojamos valstybės lėšomis. Todėl keliautojams rekomenduojama ne tik turėti galiojančią kortelę, bet ir prieš išvykstant pasidomėti, kur reikėtų kreiptis prireikus būtinosios medicinos pagalbos bei kokios taisyklės taikomos konkrečioje valstybėje.

Europos sveikatos draudimo kortelė išduodama 5 metų laikotarpiui. Tačiau ji galioja tik privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam gyventojui. Jei draudimas nutrūksta, kortelė tampa negaliojančia ir žmogus ja naudotis nebegali. Todėl labai svarbu dar prieš kelionę įsitikinti, kad esate apdraustas.

Kortelė išduodama nemokamai visiems Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Tėvai gali ją užsakyti ir savo nepilnamečiams vaikams nuo pat gimimo.

Europos sveikatos draudimo kortelę galima užsisakyti keliais būdais: internetu per VLK informacinę sistemą, el. paštu vlk@vlk.lt ar paštu atsiuntus užpildytą prašymą. Atvykus į ligonių kasos gyventojų aptarnavimo skyrių, ji išduodama iš karto, o pasirinkus pristatymą – gali būti atsiųsta į paštomatą.

Net jei kortelės prieš išvykstant nespėjote pasigaminti ar kelionės metu ją pametėte, situacija nėra be išeities. Tokiais atvejais galima greitai pasirūpinti ją pakeičiančiu dokumentu – prisijungus prie VLK informacinės sistemos į savo mobilųjį telefoną ar kitą įrenginį atsisiųsti laikinai Europos sveikatos draudimo kortelę pakeičiantį sertifikatą. Jis suteikia tokias pačias teises gauti būtinąją medicinos pagalbą užsienyje kaip ir kortelė.

Per praėjusius metus ligonių kasa gyventojams išdavė beveik 230 tūkst. Europos sveikatos draudimo kortelių ir arti 33 tūkst. sertifikatų.

Pasak sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės, nuo gegužės mėnesio įsigaliojantys įstatymo pakeitimai įtvirtina reikalavimą, kad gyventojai gaudami sveikatos paslaugas tiek viešosiose, tiek ir privačiose gydymo įstaigose, jei jos yra apmokėtos PSDF lėšomis, jos turės būti teikiamos be jokių papildomų priemokų.

„Atsižvelgdama į pacientų, gydytojų, gydymo įstaigų prašymus, ministerija kartu su Valstybine ligonių kasa, viešųjų ir privačių gydymo įstaigų atstovais parengė papildomų medicinos priemonių sąrašą, kurį ir patvirtino Vyriausybė. Tokiu būdu pacientui paliekama kelios galimybės: ar rinktis PSDF lėšomis apmokėtą priemonę ir nieko nemokėti, ar pasirinkti brangesnę priemonę iš patvirtinto sąrašo ir primokėti kainų skirtumą“, – sako sveikatos apsaugos ministrė.

Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimais įtvirtinta, kad pacientas, gaunantis PSDF lėšomis apmokėtą sveikatos priežiūros paslaugą, gali pageidauti, kad būtų naudojama brangiau kainuojanti priemonė negu priemonė, kurios išlaidos, teikiant šią paslaugą, yra kompensuojamos valstybės. Tokiu atveju jis turi sumokėti valstybės kompensuojamos ir brangiau kainuojančios priemonės kainų skirtumą. Pacientas turi raštu patvirtinti, kad atsisako valstybės kompensuojamos priemonės, ir išreikšti pageidavimą gauti brangiau kainuojančią priemonę. 

Į Vyriausybės patvirtintą priemonių, kurių kainų skirtumai gali būti apmokami pacientų lėšomis, tipų sąrašą įtraukti endoprotezai (kelio, klubo, peties, čiurnos, alkūnės, riešo sąnarių), intraokuliniai lęšiai, klausos implantai, artroskopinių operacijų metu naudojamos priemonės, robotinės chirurgijos priemonių komplektai, tinkleliai išvaržų operacijoms.

Priemonių apraše numatyta, kad prieš pacientui pasirenkant brangiau kainuojančią priemonę, gydytojas privalo pacientui aiškiai ir suprantamai paaiškinti, kad gydymo įstaiga teikia paslaugas naudodama kompensuojamas priemones, kurios pacientui yra kokybiškos ir nemokamos; nurodyti konkrečiai atliekamai paslaugai pacientui tinkamas brangiau kainuojančias priemones, jų vieneto kainas, reikalingą preliminarų kiekį; pateikti pacientui informaciją raštu ir esant paciento pageidavimui žodžiu apie brangiau kainuojančios priemonės medicininį pagrįstumą, funkcines savybes, privalumus ir galimus trūkumus, lyginant su kompensuojama priemone. Priemonių aprašas turi būti skelbiamas pacientams prieinamoje vietoje kiekvienoje paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje ir (ar) jos interneto svetainėje.

Gegužės mėnesį įsigaliosiantys įstatymo pakeitimai ir patvirtintas priemonių sąrašas suteiks naudos visiems šalies gyventojams: prisidės prie eilių mažinimo, didins paslaugų prieinamumą, nes PSDF apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų gyventojai galės kreiptis tiek į viešąsias, tiek ir į privačias gydymo įstaigas, būdami ramūs, kad nereikės mokėti papildomai.

SAM komunikacijos skyrius

Mažėjimas nebe toks ryškus

Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vaikai skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad nuo šių ligų būtų paskiepyta 90–95 proc. visuomenės. Keletą pastarųjų metų skiepijimo nuo daugelio ligų rodikliai nesiekia šio tikslo, tačiau dedamos visos pastangos, kad pokyčius pamatytume jau netolimoje ateityje.

NVSC duomenimis, 2025 m. ir toliau daugėjo vaikų, paskiepytų nuo žmogaus papilomos viruso (2024 m. paskiepyta 59,27 proc. vienuolikamečių vaikų, pernai – 60,45 proc.; skiepijant dvylikos metų vaikus antrąja doze pokytis didesnis: 2024 m. – 70,73 proc., 2025 m. – 73,66 proc.). Skiepijimo  tuberkuliozės vakcina ir difterijos, stabligės, kokliušo vakcina apimtys išliko tokios pačios kaip pernai ir, nors nesiekia rekomenduojamo lygio, tačiau išliko stabilios ir nesumažėjo.

Naujagimių skiepijimo nuo hepatito B ir 2 metų vaikų skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės lygis išliko beveik stabilus – sumažėjimas yra labai nežymus, pavyzdžiui, skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės lygis pakito nuo 86,17 proc. iki 85,79 proc.

Mažėjimas užfiksuotas skiepijant nuo pneumokokinės infekcijos – nuo 81,47 proc. (2024 m.) iki 79,46 proc. (2025 m.), rotavirusinės – infekcijos nuo 77,09 proc. (2024 m.) iki 75,8 (2025 m.) ir meningokokinės infekcijos – nuo 76,74 proc. (2024 m.) iki 75,5 proc. (2025 m.).

„Dedame daug pastangų, kad kasmet  vaikų skiepijimo apimtys didėtų, visgi sugrįžimas prie ankstesnių aukštų rodiklių, nebus greitas. Norisi tikėti, kad tendencijos, kurias užfiksavome išanalizavę 2025 m. duomenis, teikia vilčių ir netolimoje ateityje pamatysime, kaip kreivė kyla aukštyn“, – sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė.

Donorystė galima asmenims, sergantiems lengva šienlige ar kitomis lengvomis maisto ar aplinkos alergijomis, jei donorystės dieną jie jaučiasi gerai. 

Po steroidinių vaistų vartojimo (peroralinio ar injekcinio) turi būti praėjusios ne mažiau kaip 7 dienos. Tuo tarpu asmenims, kurie dėl sunkios alergijos priversti reguliariai vartoti steroidinius vaistus, donorystė nėra leidžiama. 

NKC direktorius Daumantas Gutauskas atkreipia dėmesį, kad dalis gyventojų pavasarį dėl alerginių reakcijų, tokių kaip šienligė, linkę atsisakyti donorystės vien dėl abejonių ar informacijos stokos, nors reali sveikatos būklė tai leistų ir grėsmės recipientams nekeltų.  

Būtent todėl ypač svarbu, kad žmonės žinotų, kada donorystė yra saugi, atsakingai įvertintų savo sveikatos būklę ir neatsisakytų galimybės prisidėti gelbstint gyvybes. 

„Prasidėjus pavasariui kiekvienais metais sulaukiame daugiau užklausų iš gyventojų, kurie domisi, kada alergija gali tapti kliūtimi atvykti paaukoti kraujo. Visų pirma norime padėkoti žmonėms už jų sąmoningumą – tai rodo, kad donorystė jiems yra svarbi. Lengvi sezoninės alergijos simptomai dažniausiai nėra priežastis atsisakyti donorystės.  

Visgi, esant prastesnei savijautai ar vartojant steroidinius vaistus, visuomet reikėtų pasirinkti saugesnį laiką ir donorystę atidėti. Prieš aukojant kraują ir kylant klausimams dėl vaistų vartojimo bei donorystės, rekomenduojame paskambinti į NKC ir pasikonsultuoti su mūsų gydytojais, kurie tinkamai įvertins ar galite dovanoti kraują“, – sako jis. 

D. Gutauskas taip pat priduria, kad kraujo poreikis gydymo įstaigose išlieka nuolatinis visais metų laikais, nepriklausomai nuo sezoninių ligų ar alergijų. Tad net ir nedidelis donorų aktyvumo sumažėjimas gali turėti realių pasekmių pacientams gydymo įstaigose.

„Dėkojame visiems esamiems kraujo donorams, o gyventojus, kurie dar nėra aukoję kraujo, kviečiame prisijungti prie kraujo donorų bendruomenės. Reikia tik užsukti į artimiausią Nacionalinio kraujo centro padalinį. Kraujo komponentai šalies ligoninėse reikalingi nuolat – jie padeda pacientams po sudėtingų operacijų, traumų, sergant onkologinėmis ar kitomis sunkiomis ligomis. Vieno donoro paaukotas kraujas gali padėti net trims pacientams, todėl net ir trumpalaikis donorų sumažėjimas gydymo įstaigoms visada kelia papildomų iššūkių“, – sako D. Gutauskas. 

NKC taip pat primena, kad kraują aukoti gali visi šalies gyventojai nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus kraujo gali duoti šešis kartus, moterys – keturis. Kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ar C, sifiliu, žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcija ar kitomis sunkiomis lėtinėmis arba pasikartojančiomis kraujotakos ar imuninės sistemos ligomis. 

NKC inf. 

Nors vafliai daugeliui asocijuojasi su paprastu kepiniu, jų tekstūra ir skonis priklauso nuo kelių esminių detalių. Viena svarbiausių – sviestas, kuris ne tik suteikia sodrumo, bet ir padeda išgauti traškią išorę bei minkštą vidų.

„Vafliai yra vienas universaliausių kepinių – juos galima pritaikyti tiek pusryčiams, tiek desertui ar net lengvai vakarienei. Svarbiausia – nebijoti eksperimentuoti su priedais. Be to, šią savaitę „Rimi“ parduotuvėse saldžios grietinėlės sviestą galima įsigyti net su 54% nuolaida, vos už 1,39 eur. Tai puiki proga išbandyti įvairius vaflių receptus namuose“, – sako „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė.

Pasak jos, vis daugiau žmonių ieško ne tik greitų, bet ir universalių patiekalų, kuriuos būtų galima lengvai pritaikyti skirtingoms progoms – būtent tokie yra ir vafliai.

Sūrūs vafliai su varškės kremu, sūdyta lašiša ir špinatais

Jums reikės:

Vafliams:

2 kiaušinių;

200 ml „RIMI“ pieno;

120 g miltų;

50 g sviesto;

žiupsnelio druskos.

Varškės kremui:

150 g varškės;

2–3 šaukštų graikiško jogurto;

1 skiltelės česnako;

saujos smulkintų krapų arba kitų žolelių;

druskos, pipirų;

Patiekimui:

100 g sūdytos lašišos;

saujos šviežių špinatų;

šlakelio citrinos sulčių.

Gaminame. Kiaušinius išplakite su pienu, įmaišykite ištirpintą sviestą, suberkite miltus ir druską. Išmaišykite iki vientisos tešlos. Kepkite įkaitintoje vaflinėje, kol vafliai taps auksiniai ir traškūs. Varškę sumaišykite su graikišku jogurtu, smulkintu česnaku ir žolelėmis, pagardinkite druska bei pipirais. Ant dar šiltų vaflių tepkite varškės kremą, dėkite lašišą, špinatus ir lengvai apšlakstykite citrinos sultimis.

Saldūs vafliai su braškėmis ir šokoladu

Jums reikės:

2 kiaušinių;

200 ml „RIMI“ pieno;

120 g miltų;

50 g sviesto;

2 šaukštų cukraus;

žiupsnelio vanilės;

Patiekimui:

saujos šviežių braškių;

50–70 g juodojo arba pieninio šokolado;

(nebūtina) plakamosios grietinėlės arba jogurto.

Gaminame. Kiaušinius išplakite su cukrumi ir vanile. Įpilkite pieną, įmaišykite ištirpintą sviestą, suberkite miltus ir išmaišykite iki vientisos masės. Kepkite vaflinėje, kol vafliai taps traškūs. Šokoladą ištirpinkite vandens vonelėje arba mikrobangų krosnelėje. Vaflius patiekite su šviežiomis braškėmis, apšlakstykite šokoladu ir, jei norisi, papildykite plakta grietinėle ar jogurtu.

„Rimi“ pranešimas žiniasklaidai

Kasmet kovo 24 d. minima Pasaulinė tuberkuliozės (TB) diena, kurios tikslas – didinti informuotumą apie TB ir viešinti pastangas sustabdyti pasaulinę epidemiją. Dar 2015 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) iškėlė ambicingą strateginį tikslą – sustabdyti tuberkuliozės epidemiją iki 2035 m.: 90 proc. sumažinant naujų atvejų skaičių, 95 proc. – mirčių nuo TB skaičių, lyginant su 2015 m. rodikliais.

Sergamumas TB pasaulyje ir Lietuvoje

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, TB yra pagrindinė mirties nuo infekcinių ligų priežastis ir viena iš 10 pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje. Nepaisant to, kad ligos galima išvengti ir ji yra išgydoma, pasaulyje TB kasmet suserga daugiau nei 10 mln. žmonių, daugiau nei 1 mln. žmonių miršta. Skelbiama, kad pasaulinės pastangos kovojant su TB nuo 2000 m. išgelbėjo 83 milijonus gyvybių.

NVSC duomenimis, pastarąjį dešimtmetį sergamumas tuberkulioze kasmet palengva mažėja. 2025 m. šalyje užfiksuoti 634 nauji TB atvejai (sergamumo rodiklis – 21,93 atvejo 100 tūkst. gyventojų), iš jų 20 vaikų, 2024 m. – 716 naujų atvejų (sergamumo rodiklis 24,81 atvejo 100 tūkst. gyventojų), iš jų 20 vaikų. Tuberkuliozės valstybinės informacinės sistemos (TVIS) duomenimis, nuo 2015 m. iki 2025 m. TB atvejų skaičius Lietuvoje sumažėjo 58,5 proc.

Ne visi užsikrėtę suserga

Svarbu priminti, kad kartais žmonės gali būti užsikrėtę TB mikobakterijomis, bet nesirgti. Tokiais atvejais bakterijos nėra aktyvios organizme, jos nesidaugina, asmenims nepasireiškia ligai būdingi simptomai (ilgai trunkantis kosulys, skausmas krūtinėje, gausus naktinis prakaitavimas ir kt.) ir liga nėra platinama, todėl jie  nėra pavojingi aplinkiniams. PSO teigimu, TB bakterijomis yra užsikrėtę maždaug ketvirtadalis pasaulio gyventojų. Nustatyta, kad tik 5–10 proc. asmenų, užsikrėtusių TB bakterijomis, per gyvenimą suserga TB. Svarbiausi rizikos veiksniai susirgti atvira TB yra  užsikrėtimas ŽIV, cukrinis diabetas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, lėtinis inkstų nepakankamumas, alkoholio vartojimas, rūkymas, nepilnavertė mityba, mažas kūno svoris, ir kitos įvairios kilmės imuniteto nepakankamumo būklės. 

TB profilaktika ir gydymas

Kaip jau buvo minėta, sergamumas TB Lietuvoje mažėja, vis dėlto tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje didelė problema išlieka vaistams atspari tuberkuliozė.  Tai itin sunkios formos tuberkuliozė, kai nustatoma rifampicinui (pagrindiniam tuberkuliozės gydymo vaistui) ar daugeliui vaistų atspari TB infekcija. 2025 m. tokių atvejų Lietuvoje buvo nustatyta 102, t. y. apie 16 proc. visų diagnozuotų tuberkuliozės atvejų. Ši ligos forma ypač sunkiai pagydoma ir dažniau sukelia mirtį. Todėl ypatinga reikšmę turi profilaktikos priemonės.

Pagrindinės specifinės TB prevencijos priemonės yra:

• skiepai – Lietuvoje BCG (Bacilles Calmette Guerin) vakcina skiepijami naujagimiai 2–3 dieną po gimimo. Ši vakcina skirta apsaugoti nuo susirgimo sunkiomis ligos formomis (pvz., tuberkulioziniu meningitu, miliarine tuberkulioze ir kt.) bei sumažina galimų komplikacijų riziką;
• tuberkulino mėginiai, atliekami vaikams prieš pradedant lankyti mokyklą (6 ir / ar 7 metų) ir nustatytų rizikos grupių bet kurio amžiaus vaikams;
• profilaktiniai sveikatos patikrinimai – tam tikriems darbuotojams leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinus ir vėliau kasmet besitikrinant, ar neserga TB;
• sąlytį su atvira TB sergančiuoju turėjusių asmenų ištyrimas dėl TB;
• profilaktinis gydymas, skirtas užsikrėtusiems TB.

Taip pat taikomos ir nespecifinės TB profilaktikos priemonės: patalpų  vėdinimas ir valymas; kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas (kosėjant ir čiaudint būtina prisidengti burną ir nosį); kvėpavimo takų asmens apsaugos priemonių (medicininių kaukių, respiratorių) naudojimas; pilnavertė mityba, tinkamas darbo ir poilsio rėžimas.

Daugeliu atvejų TB yra išgydoma, ypač jeigu gydymas pradedamas anksti. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo mažesnė tikimybė susirgti sunkesne forma ar užkrėsti kitus. Ypatingai svarbu, kad pacientas griežtai laikytųsi gydymo režimo ir baigtų visą gydymo kursą, priešingu atveju jis nepasveiks ir platins infekciją toliau. Be to, per anksti nutraukus paskirtą gydymą, vystosi atspari vaistams TB, kurią išgydyti ypač sunku ir gydymas trunka keletą metų.

Šiek tiek istorijos

Nors apie TB sukeliančios bakterijos Mycobacterium tuberculosis atradimą daktaras Robertas Kochas paskelbė palyginti neseniai – 1882 m. kovo 24-ąją (būtent todėl ši diena pasirinkta minėti Pasaulinę tuberkuliozės dieną), – ši liga  žmoniją vargina jau daug tūkstantmečių. Archeologai aptinka tuberkuliozei būdingų kaulų pakitimų 2400–3400 m. pr. m. e. datuojamose Egipto mumijose. Senovės Graikijos gydytojas Hipokratas (apie 400 m. pr. m. e.) aprašė ligą, vadinamą phthisis (džiova), kuri pasireikšdavo kosuliu, karščiavimu ir kūno išsekimu. XVIII amžiuje Vakarų Europoje tuberkuliozė išplito kaip epidemija, kurios mirtingumas siekė net 900 mirčių 100 000 gyventojų per metus, ypatingai daug mirdavo jaunų žmonių. Dėl šios priežasties tuberkuliozė pavadinta „jaunimo plėšiku“.

Kultivuojama mėsa – tai iš gyvūnų ląstelių laboratorijoje arba bioreaktoriuose išauginta mėsa, neauginant viso gyvūno. Šis procesas vyksta keliais etapais: pirmiausia paimamos gyvūno raumenų ląstelės, vėliau jos dauginamos maistinėje terpėje, kur jos auga ir formuoja raumeninį audinį. Galutinis produktas biologiškai atitinka gyvūnų raumenų audinį, tačiau yra pagamintas kitu būdu.

Galimybė kontroliuoti produkto maistinę vertę

KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) Maisto mokslo ir technologijos katedros vedėja, docentė dr. Dalia Čižeikienė pasakoja, kad alternatyvų mėsai tema išryškėjo dėl kelių aiškių tendencijų: didėjančio pasaulio gyventojų skaičiaus, aplinkosauginių iššūkių, poreikio efektyviau naudoti išteklius ir kintančio vartotojų požiūrio.

„Vis daugiau žmonių domisi gyvūnų gerove, tvaresniu maistu ir technologiniais maisto gamybos sprendimais. Dėl šių priežasčių daug investuojama į alternatyvių baltymų technologijas, o kartu vis labiau išryškėja maisto technologijų specialistų svarba. Ši sritis jungia biologiją, chemiją ir inžineriją, siekiant kurti inovatyvius, saugius ir tvarius maisto produktus, tokius kaip augaliniai mėsos pakaitalai, fermentacijos būdu gaminami baltymai ar kultivuota mėsa“, – sako ji.

KTU mokslininkė pastebi, kad kultivuojama mėsa laikoma perspektyvia technologija, nes teoriškai gali užtikrinti efektyvesnį išteklių naudojimą. Ji taip pat padeda spręsti gyvūnų gerovės klausimus, kadangi mėsos gamybai nereikia auginti ir skersti gyvūnų. Be to, gamyba bioreaktoriuose leidžia tiksliau kontroliuoti mikrobiologinę saugą, riebalų sudėtį ir bendrąją produkto maistinę vertę. Tokiu būdu atsiranda galimybė kurti naujus produktus, pavyzdžiui, mėsą su optimizuotu riebalų profiliu.

„Augaliniai mėsos pakaitalai gaminami iš augalinių baltymų (pavyzdžiui, sojų, žirnių ir kt.), kurie po technologinio perdirbimo imituoja mėsos skonį ir tekstūrą. Tačiau jie neturi gyvūninio audinio struktūros. Tuo tarpu kultivuojama mėsa gaminama iš gyvūninių ląstelių ir biologiniu požiūriu yra tikra mėsa, turinti raumenų ląstelių“, – pažymi ji.

Gali būti panaši į tradicinę mėsą

Pasak D. Čižeikienės, apie kultivuojamą mėsą vis dar sklando nemažai mitų. Vienas dažniausių – teiginys, kad tai dirbtinė arba sintetinė mėsa. Iš tikrųjų ji nėra sintetinė, nes gaminama iš tikrų gyvūninių ląstelių, kurios natūraliai auga, tik ne gyvūno kūne.

„Kitas mitas – kad joje yra daug chemikalų. Tačiau ląstelėms augti reikalingos tos pačios maistinės medžiagos kaip ir gyvame organizme: aminorūgštys, cukrūs ir mineralai, todėl kultivuojama mėsa nėra cheminė mėsa“, – aiškina KTU mokslininkė.

Taip pat manoma, kad ji susijusi su genetine modifikacija, tačiau kultivuojamos mėsos gamyba nebūtinai ją apima – dauguma projektų naudoja natūralias gyvūnų ląsteles.

„Dar vienas paplitęs įsitikinimas – kad tokia mėsa niekada nebus panaši į tikrą mėsą. Vis dėlto, kadangi ji sudaryta iš tų pačių raumenų ląstelių, teoriškai jos struktūra ir maistinė vertė gali būti labai panašios į tradicinę mėsą“, – pabrėžia ji.

Kultivuojama mėsa jau gali atkartoti kai kuriuos audinio struktūros elementus, tačiau visiškai identiškos natūraliai mėsai sudėtingos audinio struktūros – ypač viso gabalo mėsos, pavyzdžiui, kepsnio – atkūrimas vis dar yra vienas didžiausių technologinių iššūkių.

Auga kaip natūraliame raumenyje

KTU CTF mokslininkas dr. Darius Čiužas dalijasi, kad įgyvendinant projektą CULTIMEAT kartu su partneriais – Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centru – siekiama sukurti valgomus pluoštinius karkasus, atitinkančius maisto saugos reikalavimus. Mokslininkai siekia kontroliuoti jų struktūrą – skaidulų kryptį, porėtumą ir mechaninį tvirtumą, – kad ląstelės galėtų lengvai prisitvirtinti prie šių karkasų ir augti.

Dirbtiniai karkasai (angl. scaffold) – tai trimatės (3D) struktūros, pagamintos iš biomedžiagų, prie kurių ląstelės gali prisitvirtinti, daugintis ir formuoti audinį. Kultivuojamos mėsos kontekste tokie karkasai veikia kaip valgomos ekstraląstelinės matricos (ECM) pakaitalas: jie suteikia ląstelėms atraminį paviršių ir erdvinę struktūrą. 

„Vien tik užauginta ląstelių masė dažniausiai primena ląstelių pastą. Nors biologiškai tai gali būti raumenų ląstelės, toks produktas nebus panašus į mėsą, nes jam trūks trimatės struktūros ir kryptingo skaidulų išsidėstymo. Tikra mėsa yra organizuotas audinys, kuriame raumenų skaidulos išsidėsto tam tikra kryptimi. Pluoštiniai karkasai leidžia suformuoti skaidulų išsidėstymą, artimą natūraliai raumens struktūrai, ir padeda audiniui įgyti tūrinę formą, mechaninį tvirtumą bei struktūrinį vientisumą“, – pažymi jis.

Pasak D. Čiužo, pluoštiniai karkasai suteikia ląstelėms tinkamą mikroaplinką, panašią į tą, kurią jos natūraliai patiria organizme. Raumenų satelitinės ląstelės lengvai prisitvirtina prie paviršių, todėl jų augimui būtina tinkama atrama. Karkaso paviršiaus struktūra ir skaidulų kryptis sudaro sąlygas ląstelėms elgtis panašiai kaip natūraliame raumenyje: išlygiuotos pluoštinės struktūros skatina jas išsidėstyti viena kryptimi, susilieti į miotūbus ir formuoti raumeninį audinį.

Biologiškai aktyvūs karkasai perduoda ląstelėms signalus, kurie padeda joms geriau prisitvirtinti, augti, kryptingai išsidėstyti ir formuoti raumenų skaidulas. Projekto metu karkaso paviršius papildomai modifikuojamas RGD peptidais – molekulėmis, kurios sukuria ląstelėms specifinius prisitvirtinimo taškus ir skatina jų virtimą raumenų ląstelėmis.

Praturtina mėsą augaliniais baltymais

KTU mokslininko teigimu, kultivuojamos mėsos tyrimuose pasaulyje naudojami įvairių tipų karkasai – mikronešikliai, porėtos trimatės struktūros, hidrogeliai, pluoštiniai karkasai, nuląstelinti augaliniai audiniai ir kiti sprendimai. Tačiau kiekviena iš šių sistemų turi tam tikrų apribojimų. Pavyzdžiui, mikronešiklius vėliau reikia atskirti nuo ląstelių, o hidrogeliai dažnai būna per minkšti ir neturi pakankamai vietų ląstelėms prisitvirtinti.

Įgyvendinant šį projektą pluoštiniai karkasai iš valgomų augalinių baltymų kuriami naudojant elektroverpimo technologiją.

„Valgomas karkasas reiškia, kad tai yra maistui tinkama sudedamoji dalis, kurios po dirbtinės mėsos kultivavimo nereikia pašalinti – ji lieka galutiniame produkte kaip struktūrinė baltyminės matricos dalis. Toks karkasas ne tik suteikia mėsai būdingą struktūrą, pluoštiškumą ir vientisumą, bet ir praturtina produktą augaliniais baltymais, taip didindamas jo maistinę vertę ir formuodamas galutinę tekstūrą“, – sako jis.

Augaliniai baltymai yra valgomi, atitinka maisto saugos reikalavimus ir leidžia kurti funkcionalius, mechaniškai tvirtus pluoštinius karkasus. Žirnių, sojos, kukurūzų ar lęšių baltymai lengvai prieinami, plačiai naudojami maisto pramonėje ir technologiškai tinkami apdoroti elektroverpimo būdu.

„Jei valgomi, biologiškai aktyvūs ir didesnio masto gamybai pritaikomi pluoštiniai karkasai pasiteisintų, jie leistų kurti struktūruotą raumeninį audinį be gyvūninės ar sintetinės kilmės komponentų, pagerintų kultivuojamos mėsos tekstūrą ir bendrą produkto kokybę. Tokie sprendimai supaprastintų gamybos procesus, būtų lengviau integruojami į bioreaktorius ir padėtų greičiau atitikti Europos Sąjungos naujų maisto produktų (angl. novel food) reikalavimus“, – papildo D. Čiužas.

Kauno technologijos universitetas

Kodėl žmonėms, sergantiems demencija, svarbus „įprastumo jausmas“?

Žmogus, sirgdamas demencija, dažnai nebesupranta, kodėl jam siūloma naudoti tradicines sauskelnes. Tradicinės sauskelnės su lipukais neretai sukelia pasipriešinimą, pyktį ar net gėdos jausmą. Užmaunamosios kelnaitės, kurios atrodo kaip įprastas apatinis trikotažas, priimamos kur kas natūraliau. Specialistai pastebi, kad būtent pažįstamumo jausmas šiuo atveju yra svarbiausias. Kai priemonė primena kasdienį drabužį, žmogus jos neatmeta ir dažnai net nesupranta, kad tai yra medicininė pagalbos priemonė.

Patikima apsauga dieną ir ramybė naktį

Demencija sergantys žmonės dažnai praranda gebėjimą laiku atpažinti poreikį nueiti į tualetą. Todėl apsauga turi būti patikima tiek dieną, tiek naktį. Slaugos specialistai atkreipia dėmesį, kad naktinis pratekėjimas sukelia ne tik papildomą darbą artimiesiems, bet ir trikdo paties žmogaus miegą, gali padidinti nerimą ar dezorientaciją. Tinkamai parinktos sugeriamosios kelnaitės leidžia išvengti šių situacijų.

Galimybė įsigyti kompensuojamas sauskelnes-kelnaites su receptu

Svarbu žinoti, kad esant diagnozuotam šlapimo nelaikymui gydytojas gali išrašyti receptą kompensuojamoms sugeriamosioms priemonėms.

Su receptu SENI Active sauskelnės-kelnaitės yra iš dalies arba visiškai kompensuojamos (pagal galiojančią tvarką ir nustatytą nelaikymo laipsnį). Tai reikšminga pagalba šeimoms, kurios ilgą laiką rūpinasi artimaisiais.

Rūpestis, kuris padeda išsaugoti orumą

Demencija keičia žmogaus gyvenimą, tačiau ji neturėtų atimti orumo. Tinkamai parinktos sugeriamosios kelnaitės leidžia sumažinti stresą tiek sergančiam asmeniui, tiek artimiesiems, taip pat padeda užtikrinti švarą bei komfortą ir išlaikyti savarankiškumą.

Slaugos specialistai vieningai sutaria – kai priemonė atrodo kaip įprastas apatinis trikotažas ir yra patogi dėvėti, žmogus ją priima natūraliai. O tai yra didžiausias žingsnis ramybės link kasdienybėje. Kartais rūpestis slypi paprastuose sprendimuose. Ir būtent tokie sprendimai padeda šeimoms išlaikyti ne tik švarą, bet ir pagarbą žmogui, kuriuo rūpinamasi.Daugiau informacijos galite sužinoti paskambinę į centrą SIDABRA, ne­mokama linija 0 800 00 226 arba www.sidabra.lt. Konsultuojame įvairiais slaugos klausimais.

„Kasdieniai mitybos pasirinkimai turi didelę įtaką mūsų sveikatai, tačiau dažnai žmonėms nėra lengva įvertinti, ar jų mityba yra subalansuota. Norint formuoti sveikesnius įpročius svarbu ne tik turėti rekomendacijas, bet ir praktiškus įrankius, kurie padėtų jas pritaikyti kasdieniame gyvenime. Programėlė „Mityba365“ padeda naudotojams registruoti kasdien suvartojamą maistą, geriau suprasti suvartojamų maisto produktų maistinę vertę ir palaipsniui keisti įpročius sveikatai palankesne linkme“, – sako Higienos instituto Visuomenės sveikatos inovacijų centro Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja dr. Roma Bartkevičiūtė.  

Padės stebėti kasdienę mitybą  

Programėlėje vartotojai gali susikurti asmeninį profilį ir įvesti pagrindinius duomenis – lytį, gimimo datą, ūgį, svorį bei fizinio aktyvumo lygį. Pagal tai programėlė automatiškai apskaičiuoja kūno masės indeksą (KMI) ir rekomenduojamą paros energijos poreikį (kcal).  

Pagrindiniame programėlės lange pateikiama dienos mitybos apžvalga – suvartotų kalorijų, baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekiai. Maistas registruojamas pagal paros valgymus: pusryčius, pietus, vakarienę ir užkandžius. Kiekvienam valgymui pateikiama detali maistinių medžiagų analizė, įskaitant skaidulines medžiagas, cukrus, druską bei sočiąsias riebalų rūgštis.  

Jeigu tam tikro produkto nėra programėlės duomenų bazėje, vartotojas jį gali įvesti rankiniu būdu pagal maisto produkto etiketėje pateiktą informaciją.  

Gyventojų mityba dažnai neatitinka rekomendacijų  

Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijose nurodoma, kad kiekvieną dieną reikėtų suvartoti bent 500 g daržovių, vaisių ir uogų, iš kurių didžiąją dalį turėtų sudaryti daržovės. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad gyventojų mitybos įpročiai dažnai šių rekomendacijų neatitinka. 

2024 m. Higienos instituto atlikto suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų mitybos ir fizinio aktyvumo įpročių bei žinių apie mitybą tyrimo duomenimis, tik 40,3 proc. respondentų daržoves ir vaisius vartoja kasdien. Daugiau kaip trečdalis (34,6 proc.) juos valgo 3–5 kartus per savaitę, o kas ketvirtas (25,1 proc.) – tik 1–2 kartus per savaitę.  

Tyrimas taip pat parodė, kad tik 26,6 proc. gyventojų mano, jog jų mityba yra tinkama ir su ja gauna pakankamai maistinių medžiagų. Net pusė respondentų (50,4 proc.) nurodė, kad jų mityba nėra tinkama, o 23 proc. teigė nežinantys, ar jų mityba yra subalansuota.  

„Tyrimo rezultatai leidžia geriau suprasti realius Lietuvos gyventojų mitybos įpročius ir iššūkius. Pavyzdžiui, daržoves ir vaisius kasdien vartoja tik dalis gyventojų, žuvis valgoma gana retai, o druskos suvartojimas daugeliu atvejų išlieka per didelis. Be to, tyrimas parodė, kad gyventojų žinios apie mitybą dar nėra pakankamos – tik nedidelė dalis respondentų žino rekomenduojamą daržovių ir vaisių kiekį per dieną. Tai rodo, kad vis dar svarbu stiprinti sveikatai palankios mitybos supratimą ir skatinti sąmoningesnius kasdienius pasirinkimus“, – teigia dr. R. Bartkevičiūtė. 

Higienos instituto inf. 

,,Dantų praradimas – dažnai ne tik medicininė, bet ir emocinė bei socialinė problema. Dalis žmonių ilgus metus gyvena patirdami kramtymo funkcijos sutrikimus, vengdami šypsotis ir kasdien jausdami diskomfortą vien todėl, kad neturi finansinių galimybių protezuoti dantis. Kompensavimas fondo lėšomis didina šių paslaugų prieinamumą ir padeda mažinti sveikatos netolygumus“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja Jurgita Grigarienė. 

Dantų protezavimas fondo lėšomis kompensuojamas visiems senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems gyventojams, vaikams iki 18 metų, žmonėms su negalia ir pacientams, gydytiems dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinių ligų. Šių paslaugų išlaidas ligonių kasa padengia iki nustatytos sumos, kuri yra išmokama protezavimą atlikusiai gydymo įstaigai. 

Šiuo metu dantų protezavimo išlaidos kompensuojamos iki 670,39 euro, vaikams – iki 342,13 euro. Jei reikalingas sudėtingesnis protezavimas, kompensuojamoji suma gali siekti 2 062,70 euro – ją nustato gydytojų konsiliumas. 

Dantų protezavimo procesas prasideda gydymo įstaigoje, prie kurios žmogus yra prisirašęs, arba kitoje įstaigoje, turinčioje sutartį su ligonių kasa. Pirmojo vizito metu, gydytojas odontologas įvertina dantų būklę, patikrina, ar atliktos būtinos parengiamosios procedūros, ir nustato, ar dantų protezavimas yra pagrįstas. Apie teisę gauti šias paslaugas fondo lėšomis pacientas informuojamas iš karto – papildomų prašymų teikti nereikia. Įstaiga išduoda tai patvirtinantį pranešimą ir pacientas tą pačią dieną yra užregistruojamas Eilių ir atsargų valdymo informacinėje sistemoje.

Po to pacientui reikia pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje bus atliekamas dantų protezavimas. Svarbu, kad pasirinkta įstaiga būtų sudariusi sutartį su ligonių kasa – priešingu atveju paslaugos bus mokamos. Įstaigų, turinčių sutartis su VLK dėl dantų protezavimo paslaugų, sąrašas skelbiamas čia. 

Pasirinktoje gydymo įstaigoje sudaromas dantų protezavimo planas, kuriame nurodomos visos numatomos procedūros ir jų kainos. „Tai dokumentas, leidžiantis pacientui aiškiai suprasti, kokios paslaugos bus suteiktos, kokia suma bus kompensuojama ir už ką gali tekti primokėti. Priemokų pasitaiko tais atvejais, kai protezavimo paslaugų kaina viršija nustatytą kompensuojamą sumą, todėl labai svarbu, kad pacientas su planu būtų supažindintas ir savo sutikimą patvirtintų parašu“, – sako VLK specialistė.

Kompensuojamuoju dantų protezavimu galima pasinaudoti per 3 metus nuo registracijos sistemoje. Jei per šį laikotarpį paslaugomis nepasinaudojama, registraciją reikia atlikti iš naujo – pacientas vėl turi kreiptis į savo gydymo įstaigos odontologą. 

Ši paslauga gali būti kompensuojama ir pakartotinai, tačiau ne anksčiau nei po 3 metų nuo ankstesnio kompensavimo pirmosios dienos. Išimtys taikomos vaikams iki 18 metų ir pacientams, gydytiems dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinių ligų – jiems kompensacija gali būti skiriama ir anksčiau.

VLK inf.

Europos Komisija paskelbė 2025 m. „Safety Gate“ ataskaitą, kurioje apžvelgiamos pavojingų ne maisto produktų tendencijos, dažniausiai nustatomos rizikos ir rinkos priežiūros rezultatai Europos Sąjungoje.

2025 m. per skubių įspėjimų apie pavojingus ne maisto produktus sistemą „Safety Gate“ pateiktas 4 671 įspėjimas, iš jų 101 – iš Lietuvos.

„Safety Gate“ – tai visoje Europos Sąjungoje veikianti skubių įspėjimų sistema, per kurią nacionalinės rinkos priežiūros institucijos operatyviai keičiasi informacija apie pavojingus ne maisto produktus. Nustačius pavojingą gaminį, informacija apie jį perduodama kitoms šalims, kad būtų galima laiku imtis reikiamų veiksmų ir informuoti visuomenę apie galimą riziką.

Pavojingų produktų sąrašo viršuje – kosmetika

2025 m. Europos Sąjungoje dažniausiai pranešta apie pavojingą kosmetiką – ji sudarė 36 proc. visų įspėjimų. Toliau sekė žaislai (16 proc.) ir elektros prietaisai bei įranga (11 proc.). ES mastu pagrindinė įspėjimų priežastis buvo pavojus sveikatai dėl gaminiuose aptiktų pavojingų cheminių medžiagų – tokie atvejai sudarė 53 proc. visų pranešimų. Taip pat nustatyta sužalojimų (14 proc.) ir užspringimo (9 proc.) rizika. Tuo tarpu Lietuvos pateiktuose pranešimuose dominavo žaislai – jie sudarė 40 proc., o elektros prietaisai ir įranga – 20 proc.

VVTAT atliko daugiau kaip 2,6 tūkst. patikrinimų

VVTAT duomenimis, 2025 m. Lietuvoje atlikti 2273 patikrinimai – 788 atveju nustatyti pažeidimai, o pavojingais pripažinti ir paskelbti 104 gaminiai. Daugiausia jų sudarė žaislai (39), elektrotechniniai gaminiai (19), kosmetikos gaminiai (14) ir kiti gaminiai.

Stiprinama gaminių sauga

Europos Sąjunga modernizavo gaminių saugos teisinį reglamentavimą, kad būtų sustiprinta vartotojų apsauga ir veiksmingiau užtikrinamas pavojingų gaminių pašalinimas iš rinkos. Naujuoju Žaislų saugos reglamentu žaisluose uždrausta naudoti kenksmingas chemines medžiagas, o nacionalinėms valdžios institucijoms suteikta daugiau įgaliojimų pavojingiems žaislams aptikti ir pašalinti iš rinkos.

Internetinėje prekyboje – daugiau priežiūros galimybių

Internetinės rinkos priežiūrą stiprina ir Europos Komisijos sukurtas įrankis „eSurveillance“, kurį VVTAT naudoja savo įprastoje rinkos priežiūros veikloje. Jis padeda aptikti internete siūlomus gaminius, apie kuriuos jau buvo pranešta „Safety Gate“ sistemoje, tačiau jie vis dar parduodami arba pakartotinai atsiranda elektroninėse parduotuvėse ir internetinėse prekyvietėse. Kiekvieną dieną ši sistema analizuoja milijonus svetainių visomis oficialiomis ES ir EEE kalbomis, aptinka skelbimus apie pavojingus produktus ir automatiškai perduoda duomenis nacionalinėms priežiūros institucijoms.

2024 m. ši sistema apdorojo beveik 4 000 įspėjimų, išanalizavo 1,6 mln. svetainių ir aptiko 5 300 elektroninių parduotuvių, siūlančių potencialiai pavojingas prekes.

Daugiau informacijos apie 2025 m. „Safety Gate“ ataskaitą rasite čia:

Safety Gate 2025 – Directorate-General for Justice and Consumers (DG JUST)

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

„Pakeitimais siekiame užtikrinti, kad riboti valstybės finansiniai ištekliai būtų nukreipti tiems pacientams, kuriems pavėžėjimas yra gyvybiškai svarbus. Šiems metams paslaugai valstybės biudžete numatyta daugiau nei 9 mln. eurų, todėl aiškūs kriterijai padės užtikrinti finansinį tvarumą ir išvengti neplanuoto išlaidų augimo“, – sako sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Nutarimu nustatyti konkretūs ir objektyvūs kriterijai. Pavėžėjimas bus teikiamas pacientams, kurių funkcinis savarankiškumas pagal Bartelio skalę yra mažesnis nei 60 balų ir kurie dėl judėjimo sutrikimų negali savarankiškai pasiekti gydymo įstaigos. Paslauga išlieka prioritetine onkologiniams pacientams, ypač vykstantiems chemoterapijai ar kitam specializuotam gydymui, kai gydymo šalutinis poveikis riboja galimybes keliauti savarankiškai. Pavėžėjimas taip pat bus skiriamas pacientams, kuriuos būtina transportuoti gulint, vykstantiems dėl organų transplantacijos ar paliatyviosios pagalbos, taip pat užtikrinant grįžimą namo po gydymo stacionare ar iš skubiosios pagalbos skyriaus, kai tai mediciniškai pagrįsta.

Nutarimu papildomai įtvirtinti socialiniai ir ekonominiai kriterijai. Pavėžėjimas galės būti skiriamas asmenims, kurių dalyvumo lygis siekia 40 proc. ar mažiau, nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taip pat turintiems teisę į vaistų kompensavimą dėl mažų pajamų. Atsižvelgiama ir į vyresnio amžiaus – 80 metų ir vyresnių – asmenų situaciją, kai dėl objektyvių sveikatos apribojimų jie negali savarankiškai nuvykti į gydymo įstaigą.

Tiksliau apibrėžta tvarka padės užtikrinti gydymo tęstinumą sunkios būklės pacientams, mažinti komplikacijų ir hospitalizacijų riziką, stiprinti paslaugų prieinamumą regionuose bei mažinti socialinę atskirtį. Paslaugos teikimo sąlygos prisideda prie siekio, kad valstybės pagalba pirmiausia pasiektų pažeidžiamiausias gyventojų grupes.

Nuo 2024 m. liepos mėn. atsiradusi pacientų pavėžėjimo paslauga buvo teikiama gana plačiam pacientų ratui. Praktika parodė, kad dalis pavėžėjimų vykdavo ir tais atvejais, kai pacientai galėjo savarankiškai naudotis viešuoju ar individualiu transportu, ypač didžiuosiuose miestuose, kur susisiekimas užtikrinamas visą parą.

SAM inf.

Tikrintis reikia periodiškai

Dažniausiai storosios žarnos vėžys nustatomas vyresniems nei 50 metų žmonėms. Dėl to Lietuvoje 50–74 metų (imtinai) gyventojai kas dvejus metus kviečiami nemokamai tikrintis pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą.

Patikra paprasta – pirmiausia atliekamas slapto kraujavimo išmatose testas, kurį skiria šeimos gydytojas. Jeigu testo rezultatas teigiamas, t. y. nustatoma kraujavimo požymių, pacientas siunčiamas konsultuotis pas gydytoją specialistą. Prireikus jis atlieka kolonoskopiją, jei reikia – biopsiją.

Svarbu žinoti, kad teigiamas testo rezultatas dar nereiškia diagnozės – tai tik signalas, kad reikia išsitirti išsamiau.

Daugiau nei pusė žmonių testo neatlieka

Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja Jurgita Grigarienė pažymi, kad apie šią prevencinę programą žino nemažai žmonių, tačiau aktyvumas tikrinantis vis dar nepakankamas. Duomenys rodo, kad slapto kraujavimo testą atlieka apie 46 proc. žmonių, kuriems jis priklauso. Vadinasi, daugiau nei pusė tikrintis turinčių gyventojų tokia galimybe nepasinaudoja.

„Storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta žmonėms, kurie yra tokio amžiaus, kai atsiranda didžiausia rizika susirgti. Patikra pagal programą padeda ligą nustatyti anksti – dar tada, kai žmogus nejaučia jokių simptomų. Ji nieko nekainuoja, o testui tereikia vos kelių minučių, kurios ateityje gali būti labai reikšmingos“, – sako J. Grigarienė.

Svarbu tęsti tyrimus

Dalis gyventojų dvejoja, atideda patikrą, nes nerimauja dėl rezultatų. Tačiau laiku atlikta patikra suteikia aiškumą ir galimybę veikti, jei to prireikia. Tuos, kurie baiminasi teigiamų testo rezultatų, pasitikrinti gali paskatinti žinojimas, kad pernai slaptas kraujavimas nustatytas nedidelei daliai žmonių – apie 13 proc., o likusiems jokių papildomų tyrimų neprireikė.

Vis dėlto tik maždaug pusė programos dalyvių, kurių testo rezultatas buvo teigiamas, atliko tolesnį tyrimą – kolonoskopiją. „Prevencinės programos nauda priklauso ne tik nuo valstybės skiriamų pinigų, bet ir nuo mūsų pačių įsitraukimo. Gavus teigiamą testo rezultatą būtina, kad žmogus tęstų ištyrimą pagal gydytojų rekomendacijas. Tik iki galo atlikta patikra yra veiksminga“, – pabrėžia ligonių kasos atstovė.

VLK duomenimis, praėjusiais metais atlikus biopsijas pacientams dažniausiai buvo nustatoma nepiktybinių pakitimų, kuriuos pašalinus galima užkirsti kelią ligos vystymuisi.

Dėl nemokamos patikros – į savo polikliniką

Norint pasitikrinti pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą reikia kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje gyventojas yra prisirašęs. Jei žmogus nepatenka į programos amžiaus grupę, turėdamas negalavimų nedelsdamas turėtų kreiptis į šeimos gydytoją – apdraustiesiems reikiamus tyrimus apmoka ligonių kasa.

Lietuvoje gyventojai gali nemokamai tikrintis pagal penkias ligų prevencijos programas: dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio bei dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Šių programų finansavimas kasmet auga: 2025 m. tam prireikė daugiau nei 53 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, o 2026 m. suplanuota panaudoti daugiau nei 59 mln. eurų.

„Valstybė sudaro galimybes tikrintis nemokamai, tačiau sprendimą pasirūpinti savo sveikata priima pats žmogus. Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo geresni gydymo rezultatai. Todėl raginame gyventojus neatidėlioti patikros ir pasinaudoti prevencinių programų teikiamomis galimybėmis“, – kviečia J. Grigarienė.

Ligonių kasų inf. 

Sušiai Lietuvoje jau seniai nebėra egzotiškas patiekalas – juos galima rasti tiek restoranuose, tiek mažose užkandinėse ar net prekybos centruose. Vis dėlto, populiarėjant sušiams, daugėja ir vartotojų pranešimų apie galimus šio patiekalo kokybės bei higienos pažeidimus. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) skaičiuoja, kad per 2025 metus buvo gauti 42 vartotojų pranešimai dėl sušių kokybės, gamybos sąlygų ar kitų galimų neatitikimų. Šiemet, iki kovo mėnesio pradžios, jau gauta 19 tokių pranešimų. Pasak VMVT specialistų, sušiai yra vienas subtilesnių patiekalų maisto saugos požiūriu, nes dažnai gaminami iš termiškai neapdorotų produktų.

Sušiai – tai japoniškos kilmės patiekalas, kurio pagrindas yra saldžiu acto mišiniu pagardinti ryžiai, o įdaras dažnai yra šviežia žuvis, jūros gėrybės ir kiti ingredientai. Nors pats patiekalas atrodo paprastas, jo gamyba reikalauja griežtesnės higienos kontrolės dėl sudėtyje esančių mikrobiologiškai jautrių produktų, kurie gali būti užteršti Listeria monocytogenes bakterijomis.

Dėl šios priežasties maisto tvarkymo vietose svarbu užtikrinti tinkamas sąlygas visuose gamybos etapuose – nuo žaliavų priėmimo iki patiekalo patiekimo vartotojui. Siekiant išvengti galimų kokybės ar saugos neatitikimų, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas naudojamų žaliavų kokybei – sušių gamybai turi būti naudojami tik švieži ir saugūs produktai iš patikimų tiekėjų.

Ne mažiau svarbu užtikrinti žaliavų laikymo sąlygas ir temperatūros rėžimą, kad būtų išvengta mikroorganizmų dauginimosi. Taip pat būtina laikytis maisto produktų tinkamumo vartoti terminų ir nenaudoti žaliavų pasibaigus tinkamumo vartoti terminui. Suši gamybos metu būtina griežtai laikytis higienos reikalavimų: darbuotojai turi laikytis asmens higienos, darbo paviršiai ir įranga turi būti reguliariai valomi ir dezinfekuojami.

Be viso to, taip pat svarbu užkirsti kelią kryžminei taršai, kai žali produktai gali užteršti jau paruoštą maistą. Norint to išvengti, skirtingų rūšių produktams apdoroti rekomenduojama naudoti atskirus įrankius ir inventorių (pvz., peilius, pjaustymo lenteles), o pačius apdorojimo procesus atskirti laiko ar vietos atžvilgiu.

VMVT taip pat atkreipia dėmesį, kad maisto tvarkymo subjektai turi taikyti savikontrolės sistemas ir užtikrinti, kad sušių gamybos procesai būtų vykdomi laikantis nustatytų maisto saugos reikalavimų.  

Siekdama padėti viešojo maitinimo įmonėms užtikrinti maisto saugą VMVT yra parengusi sušių gamybos gaires. Jose pateikiamos pagrindinės rekomendacijos, kaip tinkamai organizuoti sušių gamybos procesą ir išvengti galimų rizikų. Gaires rasite čia

„Dažnai manoma, kad erkės aktyvios tik vasarą, tačiau iš tiesų jos pradeda judėti gerokai anksčiau – vos tik atšilus orams. Todėl apsauga nuo erkių turėtų tapti įprasta pavasario ir vasaros išvykų į gamtą dalimi“, – primena NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.

Erkių platinamos ligos – skirtingos

Žmogus erkių platinamomis ligomis – Laimo liga ar erkiniu encefalitu – dažniausiai užsikrečia įsisiurbus užkrėstai erkei. Taip pat svarbu žinoti, kad erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir vartojant nepasterizuotą ožkų ar karvių pieną bei jo produktus, jei jie yra užkrėsti šio viruso sukėlėju.

Erkinis encefalitas – klastinga virusinė liga su liekamaisiais reiškiniais, kartais labai sunkiais. Ji dažniausiai prasideda karščiavimu, galvos skausmu, silpnumu, šaltkrėčiu, pykinimu, retais atvejais ir viduriavimu. Šie simptomai paprastai pasireiškia praėjus 7–14 dienų nuo užsikrėtimo. Vėliau būklė gali laikinai pagerėti, tačiau dažnai pasireiškia antroji ligos banga – pakyla aukšta temperatūra, virusas pažeidžia centrinę nervų sistemą ir sukelia smegenų uždegimą. Po erkės įkandimo sveikatos būklę rekomenduojama stebėti iki 30 dienų.

NVSC duomenimis, 2025 m. Lietuvoje užregistruoti 642 erkinio encefalito atvejai,  2024 m. – 807.

Laimo ligą sukelia Borrelia rūšies bakterijos. Žmogus užsikrečia įsisiurbus užkrėstoms nimfoms arba suaugusioms erkėms. Skiriamos trys šios ligos stadijos. Pirmoji prasideda praėjus kelioms dienoms ar savaitėms (dažniausiai apie 10 dienų) po bakterijų patekimo į organizmą. Tuomet atsiranda lokalus odos uždegimas – migruojančioji raudonė (eritema). Antroji Laimo ligos stadija gali pasireikšti po kelių mėnesių ar net metų nuo eritemos atsiradimo. Šiuo laikotarpiu gali būti pažeidžiama nervų sistema, širdis, sąnariai ar oda. Vėlyvoje (lėtinėje) ligos stadijoje šie pažeidimai gali progresuoti.

„Svarbu žinoti, kad Laimo liga nėra virusinė infekcija – ją sukelia bakterijos, skiepų nuo šios ligos kol kas nėra. Be to, persirgus susidaro trumpas imunitetas, todėl žmogus gali susirgti ir pakartotinai“, – pažymi NVSC atstovė.

NVSC duomenimis, 2025 m. Lietuvoje užregistruoti 15 438 Laimo ligos atvejai,  2024 m. – 15 264.

Skiepytis nuo erkinio encefalito galima visus metus

Pasiskiepyti nuo erkinio encefalito rekomenduojama visiems Lietuvos gyventojams ir į šalį atvykstantiems turistams, ypač tiems, kurie dažnai lankosi gamtoje.

Vakcinacijos schemos gali būti dvi – įprastinė ir pagreitinta. Taikant įprastinę schemą, pirmosios dvi dozės skiepijamos 1–3 mėnesių intervalu, o trečiosios ir vėlesnių sustiprinančiųjų dozių intervalai priklauso nuo vakcinos gamintojo ir nurodomi vakcinos informaciniame lapelyje. Po pilnos vakcinacijos (trijų dozių) susidaro patikima apsauga.

Jeigu nepamenate, kada paskutinį kartą skiepijotės, informaciją galima pasitikrinti e. sveikatos portale arba kreipiantis į gydymo įstaigą, kurioje buvo skiepytasi. Po trečiosios dozės apsauga paprastai trunka 3–5 metus, todėl vėliau reikalingos palaikomosios vakcinos dozės.

Primename, kad nuo 2025 m. gruodžio 9 d. valstybės lėšomis nuo erkinio encefalito gali skiepytis 50–60 metų amžiaus asmenys.

Jeigu nepriklausote  šiai amžiaus grupei,  pasiskiepyti galite savo lėšomis – gydymo ar kitose įstaigose, kuriose skiepijama, pavyzdžiui, vaistinėse.

Kaip dar apsisaugoti?

Norint sumažinti riziką užsikrėsti erkių platinamomis ligomis, dirbant ar poilsiaujant gamtoje rekomenduojama tinkamai apsirengti: rinktis šviesius, prigludusius drabužius ilgomis rankovėmis, kelnes sukišti į kojines ar batus, užsidėti galvos apdangalą. Taip pat patariama naudoti repelentus (erkes atbaidančias chemines medžiagas) ir reguliariai apsižiūrėti, ar per drabužius neropoja erkės.

„Kuo greičiau pastebima ir pašalinama erkė, tuo mažesnė tikimybė užsikrėsti Laimo liga. Todėl po pasivaikščiojimų gamtoje svarbu atidžiai apžiūrėti visą kūną – ypač pažastis, kirkšnis, kaklą, galvos odą. Svarbu žinoti, kad net ir įsisiurbus užkrėstai erkei Laimo ligos sukėlėjas ne visada spėja būti perduotas. Susirgus ši liga gydoma antibiotikais. Tačiau užsikrėtus erkinio encefalito virusu veiksmingų prevencinių priemonių po erkės įkandimo nėra – belieka stebėti sveikatą“, – atkreipia dėmesį NVSC specialistė.

Jei po erkės įkandimo odoje atsiranda plintanti rausva dėmė, pakyla temperatūra, vargina galvos ar raumenų skausmai, bendras silpnumas, būtina kreiptis į gydytoją ir paminėti erkės įsisiurbimo faktą.

NVSC inf.

Didžiausią įtaką oro kokybei daro padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija. Per pastarąsias 24 valandas KD₁₀ koncentracija Jonavoje siekė 61,25 µg/m³, o tai atitinka aukštą užterštumo lygį. Tuo metu kitų teršalų rodikliai išlieka žemi: azoto dioksido (NO₂) vienos valandos vidurkis siekė 11,87 µg/m³, o ozono (O₃) koncentracija – 20,48 µg/m³ (8 val. vidurkis) ir 24,01 µg/m³ (1 val. vidurkis). Šie rodikliai vertinami kaip labai žemi.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai atkreipia dėmesį, kad pastarosiomis dienomis kai kuriose Lietuvos vietovėse fiksuojamas oro užterštumo padidėjimas. NVSC rekomenduoja gyventojams stebėti oro taršos rodiklius, skelbiamus Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje ČIA, ir jeigu jie viršijami, laikytis sveikatos saugos rekomendacijų. Ypač tai aktualu rizikos grupėms priklausantiems asmenims – vaikams, senjorams bei sergantiesiems kvėpavimo ar širdies ir kraujagyslių ligomis.

Kietųjų dalelių poveikis žmonių sveikatai

Kietosios dalelės (KD) – ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių ir kt. KD gali būti ir biologinių komponentų: alergenų, mikroorganizmų.

Didesnės dalelės (KD₁₀) paveikia tik viršutinius kvėpavimo takus,  sukelia kosulį ir čiaudulį, gali išprovokuoti astmos priepuolius, o smulkiosios (KD_2,5) yra įkvepiamos giliai, patenka į plaučius, iš jų – į kraują ir gali paveikti ne tik kvėpavimo, bet ir širdies-kraujagyslių  sistemos organus, apsunkinti lėtinių kvėpavimo sistemos, širdies-kraujagyslių ligų eigą. 

Rekomendacijos padidėjus oro užterštumui

• Jei nusprendžiate sportuoti ar leisti laisvalaikį lauke, tai darykite toliau nuo matomų taršos šaltinių (judrių gatvių, rūkstančių kaminų, vietų, kuriose jaučiamas specifinis kvapas).
• Jei tenka dirbti lauke, tai darykite optimaliu krūviu. Atsiminkite, kad kuo didesnis fizinis krūvis, tuo giliau kvėpuojame, todėl įkvepiame daugiau teršalų.  
• Stebėkite savo sveikatos būklę, pasijutę blogai kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

Akių ligų patikra – bet kurio amžiaus pacientams

Kad liga būtų diagnozuota anksti ir būtų paskirtas savalaikis gydymas svarbu tikrintis akis, ypač vyresniame amžiuje, net jeigu nėra jokių simptomų. Didžiausią dėmesį savo akių sveikatai turėtų skirti tie žmonės, kurių šeimoje pasitaikė glaukomos atvejų, nes jiems rizika susirgti didesnė. Padidėjęs akispūdis, kai kurios lėtinės ligos, pavyzdžiui, diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos ar arterinė hipertenzija taip pat didina riziką susirgti glaukoma.

Pacientą prižiūrintis šeimos gydytojas tam tikru periodiškumu skiria profilaktinius sveikatos patikrinimus. Jų apimtis ir dažnis priklauso nuo paciento amžiaus grupės bei indikacijų, pagal kurias atliekami konkretūs tyrimai. Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams regėjimas tikrinamas kasmet, akispūdis – esant indikacijų. 19–40 metų gyventojams regėjimo aštrumas ir akispūdis tikrinami kartą per dvejus metus. 41–65 metų – taip pat kas dvejus metus, o akispūdis – kasmet. Nuo 65 metų regėjimas ir akispūdis tikrinami kasmet.

„Net ir nejaučiant jokių regėjimo sutrikimų reikėtų, kad šeimos gydytojas reguliariai profilaktiškai patikrintų jūsų akių sveikatą. Į jį nedelsdami turėtumėte kreiptis ir tada, jei pastebėjote regėjimo pokyčių – jis ištirs pagal kompetenciją: nustatys regėjimo aštrumą, kontroliniu būdu įvertins akiplotį, išmatuos akispūdį. Esant poreikiui, galite būti siunčiamas akių ligų gydytojo konsultacijai gauti“, – sako Diana Prochorova, Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė.

Pasak jos, akių gydytojo konsultacijai pacientas gali užsiregistruoti pats arba jį gali užregistruoti siuntimą išduodantis gydytojas. Svarbu, kad pasirinkta gydymo įstaiga būtų sudariusi sutartį su VLK. Jei pacientas pageidauja pats pasirinkti gydymo įstaigą, jam gali būti pateiktas sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su ligonių kasa, sąrašas. Šių įstaigų sąrašus galima rasti ir VLK interneto svetainėje.

Kompensuojami ir vaistai, ir akinių lęšiai

Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis pacientams gali būti kompensuojami vaistai glaukomai gydyti. Jie padeda sulėtinti ligos progresavimą. Vien pernai Lietuvoje šiuos vaistus vartojo per 39 tūkst. pacientų. Jiems kompensuoti iš fondo prireikė daugiau nei 1,4 mln. eurų.

Glaukoma sergantiems pacientams, ypač ligai pažengus, dažnai prireikia akinių. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams akinių lęšiai gali būti kompensuojami.

„Pažengus glaukomai regėjimas gali silpnėti, todėl daliai pacientų prireikia papildomų regėjimo korekcijos priemonių. Tinkamai parinkti akinių lęšiai padeda geriau matyti, išlaikyti savarankiškumą ir palengvina kasdienes veiklas – skaitymą, darbą kompiuteriu ar orientavimąsi aplinkoje. Regėjimo negalią turintiems pacientams akinių lęšių kompensuojamoji suma siekia nuo 95 iki 148 eurų, priklausomai nuo lęšių stiprumo. Tai padeda sumažinti finansinę naštą žmonėms, kuriems šios priemonės yra būtinos“, – sako VLK Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus patarėja Eglė Valiulytė.

Akinių lęšiai kompensuojami vaikams ir suaugusiesiems, jei geriau reginčios akies, net ir su geriausia korekcija, regos aštrumas yra 0,5 ar mažesnis. Tokiu atveju bazinė lęšių kaina kompensuojama 100 procentų. Vaikams iki 7 metų akinių lęšiai kompensuojami neatsižvelgiant į regos aštrumą, jiems bazinė kaina kompensuojama 70 procentų.

Norint gauti kompensuojamuosius lęšius, pirmiausia reikia kreiptis į akių gydytoją, kuris įvertins regėjimą ir išrašys receptą. Su juo pacientas turi kreiptis į optiką, sudariusią sutartį su ligonių kasa. Su akių gydytojo receptu akinių lęšių pora (be rėmelių) vaikams gali būti kompensuojama ne dažniau nei kartą per metus, o suaugusiesiems – ne dažniau nei kartą per dvejus metus.

Ligonių kasų inf. 

„ŽPV vakcina – tai moksliškai pagrįsta ir ilgalaikė investicija į vaikų sveikatą. Skiepydami tiek mergaites, tiek berniukus, ne tik saugome juos pačius nuo galimų sunkių ligų ateityje, bet ir mažiname viruso plitimą visuomenėje. Kuo didesnės skiepijimo apimtys, tuo esame arčiau tikslo išvengti gimdos kaklelio ir kitų su ŽPV susijusių vėžinių susirgimų“, – sako VLK Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus patarėja Agnė Grušeckienė.

ŽPV yra dažniausiai lytiniu keliu perduodama infekcija pasaulyje. Šiuo metu žinoma daugiau kaip 200 šio viruso tipų, iš kurių dalis kelia didelę vėžio riziką. Moksliniai tyrimai rodo, kad apie 99 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų yra susiję su ŽPV infekcija. Virusas taip pat gali sukelti makšties, vulvos, išangės, varpos, burnos ar ryklės vėžį. Infekcija dažnai plinta be jokių simptomų, todėl žmogus gali net nežinoti esantis viruso nešiotojas.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva vis dar išlieka tarp Europos Sąjungos (ES) šalių, kuriose sergamumo gimdos kaklelio vėžiu rodikliai yra vieni aukščiausių. Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 400 naujų šios ligos atvejų, o daugiau nei 200 moterų miršta. Tai yra dukart daugiau už ES vidurkį. Ekspertai sutaria, kad didinant skiepijimo apimtis būtų galima iš esmės pakeisti šią statistiką. Skaičiuojama, kad paskiepijus apie 90 proc. tikslinės populiacijos, būtų galima pasiekti visuotinį imunitetą ir reikšmingai sumažinti su ŽPV susijusių ligų paplitimą.

Lietuvoje vaikai skiepijami devynvalente ŽPV vakcina, kuri suteikia apsaugą nuo devynių dažniausiai vėžį ir kitas sunkias ligas sukeliančių viruso tipų. Pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių 11 metų vaikams skiriamos dvi vakcinos dozės su ne trumpesne nei 6 mėnesių pertrauka. Jaunesniame amžiuje organizmas suformuoja stipresnį ir ilgalaikį imuninį atsaką, todėl skiepytis rekomenduojama dar iki lytinio gyvenimo pradžios.

Pasak A. Grušeckienės, svarbu, kad tėvai sprendimus dėl vaikų skiepijimo priimtų remdamiesi patikima, mokslu pagrįsta informacija. „Dažniausiai abejonės kyla dėl klaidingų įsitikinimų ir visuomenėje sklandančių mitų. Raginame tėvus ne dvejoti, o pasitarti su savo šeimos gydytoju – jis suteiks išsamią informaciją apie vakcinos saugumą, veiksmingumą ir galimą šalutinį poveikį. Sprendimai, priimami šiandien, gali turėti lemiamos reikšmės vaikų sveikatai po dešimtmečių. Nemokama vakcinacija suteikia galimybę apsaugoti jaunąją kartą nuo ligų, kurių daugeliu atvejų galima išvengti“, – pabrėžia ji.

VLK inf.

Lietuva kalba apie sveiką mitybą – bet kiek jos laikosi?

Kalbėti apie sveiką gyvenseną ir mitybą – populiaru kaip niekad. Tačiau NSI tyrimas rodo, kad tik maža dalis gyventojų (6 proc.) nuosekliai laikosi sveikos mitybos principų, o didžioji dauguma (77 proc.) balansuoja tarp pastangų ir patogumo – dažnai renkasi pagal skonį, ne rekomendacijas. Sveiką maistą kasdien vartoja vos 11 proc. tyrimo dalyvių, o trečdalis – tik prisiminę.

„NSI tyrimą atlikome tam, kad pamatytume ne tik skaičius, bet ir elgsenos modelius. Pavyzdžiui, 20 proc.gyventojų nurodo, kad jų fizinei sveikatai įtaką daro mityba – ir matome, kad tai dažniau suvokia 18–24 metų jaunuoliai bei Vilniaus gyventojai. Tai rodo, kad dalyje visuomenės formuojasi sąmoningesnis požiūris į ilgalaikę sveikatą“, – sako Eglė Laskauskaitė, „Eurovaistinės“ farmacinės veiklos vadovė.

Tačiau kartu yra ir kita pusė. Tie, kurie sako valgantys, ką nori, ir nesistengia riboti ar planuoti savo mitybos, dažniau ir nesilanko profilaktiškai pas gydytojus – kreipiasi tik tada, kai jau kas nors nutinka.

„Dar daugiau – būtent šioje grupėje bendras sveikatos indeksas dažniau siekia tik „prastos savijautos“ lygį. Tai aiški žinutė: mityba nėra izoliuotas įprotis, ji yra platesnio požiūrio į save dalis. Jei žmogus nesirūpina prevencija, dažnai nukenčia ir kasdieniai pasirinkimai, o ilgainiui – ir bendra savijauta. Todėl kai kalbame apie ilgaamžiškumą, kalbame ne tik apie produktus – bet ir apie atsakomybę už savo sveikatą šiandien, kad nereikėtų „gesinti“ pasekmių rytoj“, – sako E. Laskauskaitė.

Mityba – vienas svarbiausių veiksnių ilgaamžiškumui

Ilgaamžiškumo (angl. longevity) tyrimų srityje Lietuvoje pionierius dr. V. Dirsė pabrėžia, kad mityba yra vienas stipriausių mūsų biologinio laikrodžio reguliatorių. Pasak jo, tam tikri produktai gali lėtinti ląstelių senėjimą, o kiti – jį spartinti taip, kad organizmas „pasensta“ greičiau nei rodo kalendorius. 

„Reikia suprasti, kad mityba tiesiogiai valdo pagrindinius senėjimo mechanizmus – lėtinį uždegimą, oksidacinį stresą, ląstelių mitochondrijų veiklą. Netinkami pasirinkimai šiuos procesus spartina, o subalansuota mityba gali juos reikšmingai sulėtinti“, – sako ilgaamžiškumo ekspertas. Anot jo, didžiausi „senėjimo greitintojai“ yra:

·       Cukrus ir rafinuoti angliavandeniai. Jie gali sukelti glikaciją – procesą, dėl kurio greičiau sensta oda, standėja kraujagyslės.

·       Perdirbtas maistas. Jis gali spartinti lėtinį uždegimą, kuris yra daugelio su amžiumi susijusių ligų pagrindas.

·       Skaidulų trūkumas. Tai gali alinti žarnyno mikrobiomą. Išbalansuota ji siunčia uždegiminius signalus visam organizmui.

Madingos dietos: kas turi pagrindą, o kas – tik pažadą?

Mitybos pasaulyje kasmet atsiranda naujų krypčių, pažadų ir kone stebuklingais vadinamų sprendimų. Stebuklų tikėtis nereikia, bet dr. V. Dirsė sako, kad kai kurios kryptys turi rimtą mokslinį pagrindą. Pavyzdžiui, protarpinis badavimas gali aktyvuoti autofagiją – ląstelių „valymosi“ procesą, kai organizmas atsikrato įvairiausių toksinų ir nebenaudingų baltymų. Jo teigimu, galima tai vadinti tiesioginiu ląstelių atjauninimo mechanizmu.

Augalinė mityba siejama su mažesniu uždegimo lygiu, o ilgiausiai gyvenančiose pasaulio bendruomenėse – vadinamosiose „Mėlynosiose zonose“ – vyrauja būtent augalinės kilmės maistas.

„Viduržemio jūros regiono dieta turi daugiausiai mokslinių įrodymų ilgaamžiškumo kontekste. Ji veikia ne vienu, o keliais mechanizmais: mažina lėtinį uždegimą, saugo telomeras – ląstelių biologinio laikrodžio dalį, kuri trumpėdama spartina senėjimą. Taip pat gerina mitochondrijų funkciją, palaiko sveiką mikrobiomą ir lėtina smegenų senėjimą“, – vardija ekspertas.

Produktai, kurie siejami su ilgaamžiškumu

Dalindamasis konkrečiais rekomenduojamo maisto pavyzdžiais, dr. V. Dirsė pažymi, kad ilgaamžiškumui palankūs produktai pirmiausia yra tie, kurie mažina uždegimą ir saugo ląsteles. Prie „ilgaamžiškumo“ produktų jis priskiria šiuos:

·       Riebi žuvis. Omega-3 riebalų rūgštys padeda mažinti uždegimą ir yra siejamos su ilgesnėmis telomeromis.

·       Uogos. Jose esantys flavonoidai, ypač antocianinai, saugo ląsteles nuo pažeidimų.

·       Alyvuogių aliejus. Vienas stipriausių priešuždegiminių maistinių medžiagų šaltinių, saugantis kraujagysles.

·       Fermentuoti produktai. Jie palaiko žarnyno mikrobiomą – vieną iš ilgaamžiškumo pagrindų.

Ar egzistuoja viena dieta visiems? Pasak specialisto – yra bendri principai, tačiau detalės gali skirtis. „Pagal universalias gaires, prioritetas turėtų būti kuo daugiau augalinio maisto, kuo mažiau cukraus ir perdirbtų produktų. Ir žinoma – saikas. Ir reikia visų pirma stebėti save, nes mūsų genai ir mikrobiomas skiriasi, todėl individualizuotas požiūris tampa vis svarbesnis“, – pabrėžia genetikas.

Šiuo metu vis dažniau taikomi ir genetiniai tyrimai, mikrobiomo analizė, kurie padeda parengti individualų mitybos planą, pritaikytą būtent jūsų organizmui. 

„Pavyzdžiui, vieni žmonės dėl savo unikalios genetikos gali būti jautresni sotiesiems riebalams ar cukrui, tačiau gauti didesnę naudą iš baltyminio maisto. Kiti – sunkiau įsisavinti vienus vitaminus ar mineralus, o tam tikrus – anaiptol – labai lengvai. Pagal personalizuotus tyrimus sudarytas mitybos planas gali prisidėti prie geresnės gyvenimo kokybės ir ilgaamžiškumo. Tačiau pirmas žingsnis vis tiek išlieka paprastas – pradėti nuo spalvingesnės, natūralesnės lėkštės ir sąmoningo pasirinkimo“, – reziumuoja dr. V. Dirsė.

Apie „Nacionalinį savijautos indeksą“

Nacionalinio savijautos indekso sukūrimą inicijavo vaistinių tinklas „Eurovaistinė“, atlikęs tyrimą kartu su sveikatos ir duomenų ekspertais. Tyrimas leido skaičiais pamatuoti, kaip iš tiesų jaučiasi mūsų šalies gyventojai. Skaičiuojant NSI įvertinama, kaip žmonės vertina savo fizinę ir emocinę sveikatą bei laimę. 2025 m. pirmąkart apskaičiuotas Lietuvos nacionalinis savijautos indeksas sudaro 64,1 balo iš 100. Indeksas taps pagrindu ilgalaikei savijautos stebėsenai ir visuomenės švietimui.

Pranešimas spaudai 

Klausos sutrikimai gali atsirasti bet kuriame amžiuje dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti stiprių garsų, traumų pasekmė, tam tikrų ligų komplikacijos, natūralus organizmo senėjimo procesas, vaistų poveikis, genetinis paveldėjimas. „Klausos sutrikimas amžiaus nesirenka, ši bėda gali užklupti ir suaugusį, ir vaiką. Svarbiausia, kad pradėjus prastėti klausai, gyventojai nedelstų ir kuo greičiau kreiptųsi į medikus, kad būtų pradėtas gydymas ir, jeigu reikia, skirtas klausos aparatas“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Pablogėjus klausai – pas savo šeimos gydytoją

Pablogėjus klausai, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis apžiūrės pacientą ir nuspręs, kaip reikia gydyti, o prireikus siųs konsultuotis pas gydytoją otorinolaringologą – ausų, nosies, gerklės ligų (LOR) gydytoją specialistą, kuris ir nuspręs, ar klausos aparatas būtinas.

Jei suaugusiam pacientui klausos aparatas skiriamas pirmą kartą, klausos sutrikimo laipsnį diagnozuoja ir kompensuojamąjį klausos aparatą skiria tretinio lygio ambulatorines ir (ar) stacionarines ausų, nosies ir gerklės ligų gydymo paslaugas teikiančios gydymo įstaigos LOR gydytojas. Jei aparatas skiriamas ne pirmą kartą, jį gali skirti antrinio lygio ambulatorines paslaugas teikiančios gydymo įstaigos LOR gydytojas.

Vaikams klausos sutrikimo laipsnį nustato ir pirmą kartą bei pakartotinai kompensuojamąjį klausos aparatą skiria tretinio lygio LOR gydytojas. Kuriose gydymo įstaigose teikiamos pacientui reikalingos antrinio ar tretinio lygio LOR paslaugos, turėtų rekomenduoti šeimos gydytojas.

Ausų gydytojas sprendžia, kokio tipo klausos aparatas pacientui būtinas, paaiškina, ar jis kompensuojamas. Jeigu klausos aparatas kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, tuomet gydytojas išrašo siuntimą aparatui įsigyti. „Svarbu prisiminti, kad siuntimas galioja 180 kalendorinių dienų, per kurias reikia kreiptis į įmonę, sudariusią sutartį su ligonių kasa dėl aprūpinimo kompensuojamaisiais klausos aparatais. Siunčiantysis gydytojas pacientui privalo pateikti šių įmonių sąrašą“, – atkreipia dėmesį G. Baranauskas.

Įstaigų, su kuriomis VLK yra pasirašiusi sutartį, sąrašą galima rasti ligonių kasos interneto svetainėje, ten pat – ir išsamią informaciją apie skiriamus klausos aparatus. 

Kompensuojami 9 tipų klausos aparatai

Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams pritaikomi ir ligonių kasos kompensuojami kelių tipų klausos aparatai:

• 4 tipų skirti vaikams ir jaunuoliams iki 24 m., kurie mokosi specialiosiose, profesinėse ir aukštosiose mokyklose,
• 5 tipų – suaugusiesiems.

Aparatai pacientams parenkami pagal nustatytą klausos sutrikimo laipsnį, o jų kaina kompensuojama 100 proc.

Pakartotinai klausos aparatai gali būti išduodami: 

• vaikams iki 7 m. – kartą per 3 metus išduodami du aparatai abiem ausims;
• vyresniems vaikams ir suaugusiesiems – kartą per 5 metus;
• išimtinais atvejais (pvz., staiga pablogėjus klausai arba dėl vagystės, gaisro ar stichinės nelaimės praradus aparatą) – gali būti skiriami anksčiau.

Ligonių kasos svetainėje galima pavartyti VLK kompensuojamų klausos aparatų katalogus bei susipažinti su techniniais reikalavimais, kuriuos turi atitikit kompensuojamieji klausos aparatai.

Praėjusiais metais klausos aparatais aprūpinta 12 800 Lietuvos gyventojų, iš fondo jiems kompensuoti prireikė daugiau nei 7,4 mln. eurų. 

Sunkesniems atvejams – kompensuojami klausos implantai

Kai įprasti klausos aparatai neefektyvūs, fondo lėšomis kompensuojami klausos implantai, kurie gali būti skiriami vaikams bei suaugusiesiems, kuriems nustatytas abiejų ausų sunkus arba labai sunkus klausos sutrikimas. Jeigu reikia klausos implanto, pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris pacientą siųs tolesnėms gydytojų specialistų konsultacijoms gauti.

Ligonių kasa kompensuoja trijų tipų implantus: kochlearinius implantus, BAHA kaulinius implantus ir vidurinės ausies klausos sistemas. Iš viso vienam pacientui gali būti skiriami ne daugiau kaip 2 implantai.

Kompensuojami ir atsarginiai procesoriai, kurių išlaidas ligonių kasa apmoka kas 5 metus. Išsamią informaciją apie klausos implantų skyrimą bei juos teikiančių įmonių sąrašą galima rasti ligonių kasos interneto svetainėje.

VLK duomenimis, pernai buvo atliktos 28 klausos aparatų implantavimo operacijos ir išduoti 93 atsarginiai procesoriai, iš fondo tam skirta 1,7 mln. eurų. Lietuvoje implantaciją atlieka ir atsarginius procesorius išduoda dvi gydymo įstaigos: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.

Ligonių kasų inf. 

„Mūsų šalyje vyrams prostatos vėžys nustatomas gerokai dažniau nei daugelyje kitų Europos valstybių, sergamumo rodikliai viršija pasaulio vidurkį, todėl reikia kuo platesnio spektro gydymo priemonių, – sako sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas. – Atlikti klinikiniai tyrimai parodė, kad gydymas šiuo vaistu prailgina pacientų, kuriems liga progresavo po kitų gydymo būdų, išgyvenamumą, lėtina ligos progresavimą, mažina naviko aktyvumą, padeda sumažinti skausmą ir kitus ligos simptomus, o tai gali pagerinti gyvenimo kokybę.“

Gydymas Liutecio (177Lu) vipivotido tetraksetanu gali būti skiriamas, vaistą derinant su androgenų trūkumo terapija (ADT) su arba be androgenų receptorių (AR) inhibitoriais, suaugusiems pacientams, sergantiems progresuojančiu prostatos specifiniam membranos antigenui teigiamu metastaziniu kastracijai atspariu prostatos vėžiu (TLK-10-AM kodas C61), jei jiems anksčiau buvo skirtas gydymas AR inhibitoriais ir chemoterapija taksanų pagrindu.

Europos Sąjungos statistika rodo, kad Lietuva išlieka tarp pirmaujančių šalių pagal sergamumą prostatos vėžiu. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, prostatos vėžys kasmet diagnozuojamas apie 2 tūkst. vyrų, ir net 500 vyrų – tai tampa mirties priežastimi.

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa yra apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl vyrai nemokamai gali pasirūpinti savo sveikata. Didžioji dalis pirmose ligos stadijose diagnozuojamų atvejų yra nustatomi dalyvaujantiems šioje profilaktinėje programoje, ir tik apie 3,2 proc. naujai diagnozuotų ligos atvejų yra IV stadijos, t. y. nustatomas lokaliai išplitęs arba metastazavęs vėžys.

SAM Komunikacijos skyrius

Pasak RPLC Vilniaus filialo medicinos psichologo Ugniaus Binkausko, pasitenkinimo, džiaugsmo ar ramybės ieškojimas santykyje su išoriniu objektu ar įvykiu yra absoliučiai žmogiškas ir suprantamas, tačiau alkoholis ar kitos psichoaktyviosios medžiagos dažnai nuveda žmogų netinkamu keliu.

„Psichoaktyviosios medžiagos gali sukelti iš pirmo žvilgsnio patrauklius nuotaikos pokyčius: žmogus gali jausti pakylėjimą, gyvumą, patirti jausmą, jog yra pilnas, išbaigtas, anapus skausmo ir kančios. Tik bėda, kad psichoaktyviosios medžiagos pasižymi toksiškomis savybėmis nervų sistemos atžvilgiu. Dėl vartojimo sukeltų smegenų pokyčių greitai išmokstama automatiniu būdų patenkinti troškimus, todėl psichologinė savijauta tampa vis labiau susieta su konkrečia medžiaga, žmogus palaipsniui netenka anksčiau turėtų gebėjimų susitvarkyti su emocijomis ar būsenomis kitais būdais ir tai ilgainiui tampa spąstais, iš kurių sunku ištrūkti“, – aiškina jis.

Santykiu su medžiaga bandoma keisti santykius su žmonėmis

Pašnekovo teigimu, emocinė savijauta vaidina svarbų vaidmenį, kai kalbama apie priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų (nikotino, alkoholio, narkotikų) išsivystymą. Ne veltui vienas iš psichologinių požiūrių, siekiant suprasti priklausomybės dinamiką, ją traktuoja kaip savireguliacijos – emocijų, savivertės, rūpesčio savimi – sutrikimą.

Siekiant suprasti žmogaus emocinę reguliaciją, medicinos psichologas primena, jog nuo pat gimimo, emocijų pažinimui ir valdymas formuojasi santykyje su pirminiais globėjais. Žvelgiant iš raidos perspektyvos, vos gimusio naujagimio emocijos yra intensyvios, nefiltruotos ir jam pačiam nevaldomos, beveik visa jo emocijų reguliacija yra išorėje – tėvuose ar globėjuose. Jeigu ankstyvieji vaiko santykiai su artimiausiais žmonėmis saugūs, paremti empatija ir nuoširdžiu rūpesčiu, ilgainiui vaikas perima įgūdžius jausti, suprasti savo potyrius, juos tinkamai reguliuoti santykiuose su kitais žmonėmis. Priešingu atveju, kai santykiai nesaugūs, chaotiški, šalti ar prieštaringi, vaikui yra sunkiau atrasti tinkamų būdų nusiraminti ir suprasti, kas vyksta jame ir aplinkoje, pasitikėti kitais žmonėmis, kai patiria sunkumų.

Pasak U. Binkausko, daug epidemiologinių studijų rodo, kad žmonės, pavyzdžiui, priklausomi nuo narkotinių medžiagų, dažniau nei įprasta populiacijos grupė yra patyrę nepalankių vaikystės patirčių, tą psichologas pastebi ir praktikoje. Ankstyvas stresas turi aiškiai įrodytų neigiamų pasekmių vaiko raidai ir gyvenimo eigoje gali būti susijęs su didesniu polinkiu griebtis įvairių priklausomybę sukeliančių medžiagų kaip priemonės nusiraminti ar atsitraukti nuo neigiamų patirčių

„Iš dalies mūsų emocijos visą gyvenimą yra susijusios su kitais žmonėmis, tačiau ankstyvosios patirtys dažnai suformuoja savotiškus lęšius, per kuriuos žiūrėdami išmokstame pasitikėti arba nepasitikėti jais. Psichoaktyviosios medžiagos gali būti pasirenkamos kaip būdas kompensuoti sveiko emocinio ryšio trūkumą. Taip yra, nes santykis su medžiaga yra lengviau kontroliuojamas negu nenuspėjami žmonių santykiai – jei nepasitikima žmonėmis, nes to išmokė gyvenimo patirtis, tuomet yra linkstama sunkumų metu pasitikėti medžiaga, kurios poveikis visada nuspėjamas. Svarbu suprasti, kad tokiais atvejais esmė yra ne pati medžiaga, o santykis su ja – žmogų įtraukia tai, kaip šis santykis padeda (ar bando padėti) reguliuoti vidines būsenas ir emocijas“, – sako RPLC specialistas.

Jis atkreipia dėmesį, jog priklausomybė dažnu atveju yra neteisingai nukreiptas sveikas poreikis nusiraminti, jausti situacijos kontrolę, patirti ryšį, tad į priklausomybę žvelgiant ne kaip į ydą, o kaip į natūralių žmogaus reguliacinių procesų nukrypimą, yra atveriamos durys gydymui ir pagalbai.

Atpažinti kylančius impulsus

Paklaustas, kaip teisinga elgtis, jei susinervinus ar negalint nusiraminti kyla mintys apie cigaretę ar alkoholį, medicinos psichologas sako, jog galima išmokti atsilaikyti prieš tokius impulsus.

Dažnai žmonės bando apie kylantį impulsą negalvoti, tačiau toks elgesys norą tik sustiprina, nes smegenys greitai pavargsta blokuoti impulsus. Kur kas veiksmingiau yra pirmiausia kylančius impulsus ir emocijas pastebėti, ir ne slopinti, o suprasti, apie ką jie signalizuoja.

„Reikėtų pabandyti sau priminti, jog tai tėra iracionalus impulsas, taip smegenys siunčia netikslingus signalus, kurie neatneš jokios naudos. Verta pagalvoti, kokie dar jausmai kyla šiuo metu, koks yra kontekstas – gal susinervinote ir nežinote, kaip nusiraminti, gal esate pervargę ir norite pailsėti, o gal jaučiatės vieniši ir trūksta kontakto su kitais žmonėmis“, – pataria U. Binkauskas.

Jei, pavyzdžiui, alkoholio vartojimas yra tapęs dažnu būdu nusiraminti, tuomet žmonės turėtų pri-minti sau kylančias neigiamas pasekmes: galbūt pavartojus nesijaučiama gerai ir dėl to kyla gėdos jausmas, galbūt vartojimas blogina santykius su kitais, griauna karjerą ir panašiai.

„Naudinga ieškoti bet kokios veiklos, kuri padėtų bent akimirkai nukreipti dėmesį: galbūt tai hobis, kuriame galite išsilieti, ar kūrybinis darbas, dvasinė veikla ar praktika. Impulsai yra laikini, lyg bangos, kurios tai pakyla, tai nusileidžia, tad kartais, suteikus pakankamą pertrauką, galima išlaukti, kol impulsas susilpnės“, – sako medicinos psichologas.

Kaip stiprinti psichologinį „imunitetą“?

Pašnekovas sako, kad visi žmonės gali sustiprinti savo emocinį atsparumą ir psichologinį „imunitetą“, tačiau vieno universalaus būdo nėra, kiekvienas turi atrasti tai, kas jam tinka.

Emocinį atsparumą stiprina savo psichologinių poreikių atpažinimas ir rūpinimasis jais. Dažnai žmonėms yra svarbi jų autonomija – jausmas, kad žmogus gali daryti pasirinkimus ir veikti pagal save, kompetencija – pojūtis, kad jis moka, gali, jam pavyksta, bei susietumas su kitais – jausmas, kad žmogus yra matomas, priimamas ir rūpi kitiems.

„Taip pat svarbus gebėjimas pastebėti ir įvardyti savo emocijas, sveikas santykis su savo kūnu (judėjimas, mityba, kvėpavimas). Emocinė savireguliacija gimsta santykyje, todėl reikalingi saugūs ryšiai su artimais žmonėmis, kuriais galite pasitikėti, su kuriais galite pasikalbėti ir būti išklausyti. Padeda ir bendruomenė, terapija ar palaikymo grupės“, – vardija jis.

Nors kartais sakoma, kad vyresnio amžiaus žmonės įpročius keičia sunkiai, tačiau U. Binkauskas su tuo nesutinka ir teigia, kad emocinį atsparumą galima ugdyti nepriklausomai nuo amžiaus.

„Ir ne tik galima – tą daro daugelis. Psichologiniai poreikiai išlieka aktualūs visą žmogaus gyvenimą. Ankstyvoji patirtis mus suformuoja, bet nesuvaržo. Smegenys visą gyvenimą išlieka plastiškos, o nauji santykiai, saugūs ryšiai ir sąmoningas emocijų reguliavimas gali pakeisti giliai įsišaknijusias reakcijas. Esmė – ne amžius, o aplinka, kuri leidžia mokytis iš naujo“, – apibendrina jis.

RPLC inf. 

Labai retų ligų gydymo išlaidų kompensavimas Lietuvoje individualizuotas – pagal gydymo įstaigų teikiamus prašymus atsižvelgiama į kiekvieno paciento situaciją. Sprendimus dėl tokio gydymo finansavimo priima Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisija. Valstybinė ligonių kasa (VLK) koordinuoja šios komisijos darbą ir, remdamasi jos sprendimais, išduoda garantinius raštus gydymo įstaigoms. Šie raštai užtikrina, kad įstaigai bus apmokėtos paciento gydymo išlaidos ir jis galės gauti reikiamą pagalbą be papildomos finansinės naštos.

Praėjusiais metais labai retoms žmogaus sveikatos būklėms gydyti iš fondo skirta daugiau nei 22 mln. eurų, o gydymą gavo 469 pacientai. Tai rodo, kad gydymo prieinamumas gerėja, tačiau kartu auga ir lėšų poreikis.

„Išlaidos labai retoms būklėms didėja sparčiau nei pacientų skaičius, nes gydymui vis dažniau pasitelkiami inovatyvūs ir itin brangūs vaistai. Priimdami sprendimus, pirmiausia vertiname jų terapinę naudą, kad finansavimas būtų pagrįstas, o pacientai galėtų kuo greičiau pradėti gydytis. Kiekvienu atveju, kai prašoma kompensuoti vaistą, kurio vieno paciento metinės gydymo išlaidos viršija 100 tūkst. eurų, kreipiamės į derybų komisiją gydymo kainai sumažinti“, – sako Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos pirmininkė Irma Medžiaušaitė.

Pasak jos, šioms būklėms gydyti reikia nuoseklaus ir atsakingo sprendimų priėmimo. Pernai komisijai buvo pateikta svarstyti 311 prašymų – gerokai daugiau nei anksčiau. Per pastarąjį penkmetį gaunamų svarstyti prašymų skaičius išaugo 1,8 karto. Šis augimas atspindi tiek didesnį gydymo poreikį, tiek aktyvesnį gydymo įstaigų kreipimąsi dėl individualaus pacientų gydymo finansavimo.

Didžiausia labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymui kompensuoti skirta lėšų dalis kasmet skiriama jau pradėtam ypač brangiam gydymui tęsti – pacientams, gydomiems nuo labai retų medžiagų apykaitos, onkologinių, genetinių ar autoimuninių ligų. Tačiau daug išlaidų atitenka ir tiems pacientams, kurie dar tik pradeda gydymą ypač brangiais vaistais.

„Pernai turėjome 28 naujus pacientus, dėl kurių gydymo išlaidų sumažinimo vyko derybos. Jų vidutinė gydymo kaina buvo labai skirtinga, kai kuriems siekė net 211 tūkst. eurų. Todėl vienas iš pagrindinių uždavinių – pasirūpinti, kad fondo lėšų pakaktų visiems nuo labai retų ligų gydomiems pacientams, kuriems reikia inovatyvaus ir gyvybiškai svarbaus gydymo“, – sako I. Medžiaušaitė. 

2025-aisiais pradėta kompensuoti net 13 naujų vaistų pacientams, gydomiems nuo labai retų ligų. Tarp jų – gydymas nuo labai retos formos amiloidozės, kai dėl pakitusių baltymų kaupimosi pažeidžiami gyvybiškai svarbūs organai, taip pat nuo paroksizminės naktinės hemoglobinurijos – retos kraujo ligos, kai dėl pakitusios imuninės sistemos organizmas ardo savo raudonuosius kraujo kūnelius. Palankūs sprendimai dėl vaistų kompensavimo pernai priimti ir pacientams, gydomiems nuo sunkių išplitusių epilepsijos formų, grybelinės granulomos – retos odos limfomos formos, kai kurių paveldimų medžiagų apykaitos ligų ir kt.

„Šių ligų gydymas dažnai yra ilgalaikis ir sudėtingas, o be specifinių vaistų liga gali greitai progresuoti ir sukelti sunkią negalią ar grėsmę gyvybei. Todėl komisijos sprendimai dėl naujų vaistų kompensavimo reiškia realią galimybę pacientams pradėti gydymą ir išvengti ligos komplikacijų“, – pabrėžia I. Medžiaušaitė.

VLK primena, kad labai reta žmogaus sveikatos būkle laikoma tokia, kai per metus diagnozuojamas ne daugiau kaip vienas atvejis 200 tūkst. gyventojų. Nors kiekviena labai reta žmogaus sveikatos būklė atskirai pasitaiko itin retai, kartu šios ligos paliečia šimtus gyventojų.

Ligonių kasų inf. 

Plinta lengvai

Virusinės kilmės virškinamojo trakto infekcijos yra viena dažniausių ūminio viduriavimo priežasčių pasaulyje, ypač tarp vaikų. Infekcijos dažniausiai plinta tiesioginio sąlyčio su sergančiuoju metu, per nešvarias rankas, aplinkos paviršius bei bendro naudojimo daiktus. Rečiau užsikrečiama per fekalijomis užterštą maistą ar geriamąjį vandenį.

Virusai aplinkoje ilgai išlieka gyvybingi, o užsikrėsti pakanka labai mažo jų kiekio, todėl šeimose ar vaikų kolektyvuose infekcija gali išplisti per itin trumpą laiką.

Dažniausi virusinių žarnyno infekcijų simptomai – staiga prasidėjęs viduriavimas, vėmimas, pilvo skausmas, karščiavimas, bendras silpnumas. Ligos eiga gali būti nuo lengvos iki sunkios, o didžiausia komplikacijų rizika kyla mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims. Pavojingiausia komplikacija – dehidratacija (organizmo skysčių netekimas). „Nors dauguma susirgimų būna lengvos formos, kūdikiams, senjorams ir silpnesnio imuniteto asmenims skysčių netekimas yra kur kas pavojingesnis, todėl jiems būtina ypatinga priežiūra ir, prireikus, medikų pagalba“, – pažymi NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė.

Svarbiausia – higiena

Efektyviausia virusinių žarnyno infekcijų prevencijos priemonė – kruopšti rankų higiena. Rankas būtina plauti prieš gaminant ir valgant maistą, pasinaudojus tualetu, grįžus iš viešų vietų ar važiavus visuomeniniu transportu, taip pat po sąlyčio su sergančiu asmeniu ar galimai užterštais paviršiais. Svarbu reguliariai valyti dažnai liečiamus paviršius, laikytis saugaus maisto tvarkymo principų, tai pat  neruošti maisto turint žarnyno sutrikimo požymių.

„Atsakingas elgesys, tinkama rankų higiena ir saugus maisto tvarkymas – paprastos, tačiau itin veiksmingos priemonės, galinčios reikšmingai sumažinti virusinių žarnyno infekcijų plitimą visuomenėje“, – pabrėžia NVSC atstovė.

Slaugant sergantį asmenį rekomenduojama naudoti atskirus rankšluosčius ir indus bei dažnai valyti patalpas dezinfekcinėmis priemonėmis. Tualeto ir ligonio kambario valymui būtina naudoti atskirus valymo įrankius. Nešvarius ligonio drabužius, patalynę, rankšluosčius ar minkštus žaislus rekomenduojama iš karto išskalbti aukštoje temperatūroje, o kietus žaislus bei paviršius – nuplauti. Sergančio kūdikio sauskelnes būtina šalinti laikantis higienos reikalavimų, nedelsiant nusiplaunant rankas.

Pasireiškus vėmimui ar viduriavimui, rekomenduojama vengti lankytis kolektyvuose, neleisti vaikų į ugdymo įstaigas ar kitas susibūrimo vietas ir kreiptis į šeimos gydytoją. NVSC taip pat primena, kad, nors nuo daugumos virusinių žarnyno infekcijų vakcinų nėra, nuo rotavirusinės infekcijos kūdikiai Lietuvoje skiepijami pagal vaikų profilaktinių skiepų kalendorių. Skiepai turi būti atlikti ne vėliau kaip iki vaikui sueina 32 savaitės.

NVSC inf.

Vitaminai, padedantys skatinti plaukų augimą

Normaliam plaukų augimui organizmui ypač svarbūs biotinas, vitaminas D3, vitaminas E ir folio rūgštis. Biotinas prisideda prie keratino – pagrindinio plaukų baltymo – gamybos. Būtent keratinas lemia plauko tvirtumą, elastingumą ir atsparumą pažeidimams.

Nors šį baltymą kūnas gamina pats, papildomas jo gavimas, pavyzdžiui, hidrolizuoto keratino forma, gali padėti greičiau sustiprinti nusilpusius ar pažeistus plaukus.

Vitaminas D3 svarbus plaukų folikulų aktyvumui ir augimo ciklui, o vitaminas E bei folio rūgštis prisideda prie geresnės galvos odos kraujotakos, todėl maistinės medžiagos lengviau pasiekia plaukų šaknis. Rezultatams reikia laiko, tačiau šių medžiagų pakankamumas yra vienas iš kertinių veiksnių.

Ką daryti, jei plaukai plonėja?

Plonėjantys plaukai dažniausiai signalizuoja apie vidinius organizmo pokyčius. Tai gali būti susiję su nepilnaverte mityba, prastesniu medžiagų įsisavinimu, hormonų svyravimais ar sutrikusiu augimo ciklu.

Didelę reikšmę čia turi vitaminas D3 ir geležis. Kai jų trūksta, plauko struktūra silpnėja, jis tampa plonesnis. Geležies stygius ypač dažnai pastebimas moterims.

Svarbūs ir antioksidantai, pavyzdžiui, vitaminas C. Jis dalyvauja kolageno sintezėje bei pagerina geležies pasisavinimą, todėl netiesiogiai padeda palaikyti stipresnius plaukus.

Kurios medžiagos svarbiausios stabdant slinkimą?

Plaukų slinkimą gali paskatinti tiek maistinių medžiagų trūkumas, tiek gyvenimo būdas. Dažniausiai akcentuojamas vitaminas D3, kuris padeda palaikyti normalų augimo ciklą.

Taip pat reikšmingi antioksidantai, vitaminas C, cinkas ir selenas. Šie mikroelementai padeda apsaugoti plaukų folikulus, prisideda prie hormonų pusiausvyros ir normalaus plaukų augimo. Pastebima, kad esant cinko trūkumui, slinkimo problemos gali būti ryškesnės. Nepamirštamos ir Omega-3 riebalų rūgštys, svarbios galvos odos būklei.

Streso įtaka plaukams

Ilgalaikis ar intensyvus stresas veikia visą organizmą, todėl neišvengiamai atsiliepia ir plaukams. Tokiu metu greičiau išeikvojami B grupės vitaminai, magnis, vitaminas C, cinkas.

Kadangi kūnas prioritetą teikia nervų sistemai ir hormonų reguliavimui, plaukams šių medžiagų gali paprasčiausiai pritrūkti. Be to, stresas gali pabloginti jų pasisavinimą virškinimo sistemoje Dėl to trumpėja augimo fazė ir daugiau plaukų pereina į slinkimo stadiją.

Ar verta rinktis kompleksus plaukams, nagams ir odai?

Tokie papildai dažnai turi panašią sudėtį, nes plaukams ir nagams reikalingas keratinas, o odai – kolagenas bei elastinas. Todėl juose paprastai randama biotino, cinko, seleno, B grupės vitaminų, vitamino C, D3, kartais geležies. Matomiems rezultatams dažniausiai rekomenduojamas bent 2–3 mėnesių vartojimo laikotarpis.

Ar visada reikia papildų?

Idealiu atveju visas reikalingas medžiagas turėtume gauti su maistu. Tačiau šiuolaikinis gyvenimo tempas, stresas, įvairios dietos ar virškinimo problemos dažnai lemia, kad to nepakanka. Jeigu plaukai pradėjo slinkti, lėčiau auga ar tapo silpnesni, vitaminai plaukams gali tapti tikslinga priemone atstatyti organizmo balansą. Jie leidžia greičiau kompensuoti trūkumus ir pagerinti plaukų būklę.

Šiandien vitaminai plaukams siūlomi įvairiomis formomis – kapsulėmis, milteliais, guminukais ar skystais preparatais.

Kada verta atlikti tyrimus?

Nors visuomet naudinga žinoti tikslią organizmo situaciją, lengvesniais atvejais papildai gali būti vartojami ir profilaktiškai. Pavyzdžiui, po stipraus streso, nemigos ar perdegimo, kai tikėtina, jog dalis medžiagų jau yra išeikvotos.

Jeigu slinkimas nėra gausus, bet plaukai tapo trapesni ar lūžinėja, tai dažnai rodo bendrą disbalansą, o ne rimtą deficitą. Tačiau jei plaukai krenta intensyviai ir tai tęsiasi ilgiau nei kelis mėnesius, kartu jaučiamas nuovargis ar svaigimas, tyrimai tampa būtini.

Kodėl neužtenka tiesiog užrašo „Omega-3“?

Daugybė rinkoje siūlomų papildų tėra pigūs taukai su minimaliu naudingųjų medžiagų kiekiu, todėl net ir drausmingas jų vartojimas dažnai neturi jokio poveikio savijautai. Atsižvelgiant į tai, kad šiuolaikiniame maiste vyrauja uždegiminius procesus skatinantys omega-6 riebalai, tik itin gryni ir koncentruoti omega-3 papildai gali padėti atstatyti būtiną riebalų rūgščių pusiausvyrą.

Esminės sudedamosios dalys: EPR ir DHR

Svarbiausios žuvų taukuose yra dvi aktyviosios medžiagos:

• EPR (eikozapentaeno rūgštis) – orientuota į širdies raumens stiprinimą, kraujotakos sistemos palaikymą bei organizmo apsaugą nuo vidinių uždegimų.
• DHR (dokozaheksaeno rūgštis) – kritinis kognityvinių funkcijų, nervinių impulsų perdavimo ir kokybiško regėjimo palaikymo elementas. Svarbu suprasti: papildo kokybę nurodo būtent šių rūgščių suma, o ne bendras skysčio ar kapsulės svoris.

Sinergija: kai ingredientai veikia išvien

Efektyvumą gali dar labiau sustiprinti apgalvoti priedai. Pavyzdžiui, kakavoje esantys polifenoliai tarnauja kaip natūralūs skydai: jie apsaugo trapias omega-3 grandines nuo gedimo (oksidacijos) ir padeda širdies bei kraujagyslių sistemai atsistatyti greičiau, net jei aktyviųjų medžiagų dozė yra vidutinė.

Kodėl žaliavos kilmė yra kritinis faktorius?

Net moderniausi valymo metodai nekompensuos prastos pradinės žaliavos. Vertingiausi produktai išgaunami iš šalto vandens laukinių žuvų, kurios pasižymi natūraliu riebumu.

Laukinių žuvų pranašumas

Laukinė žuvis auga natūralioje aplinkoje ir minta tuo, kas jai skirta gamtos, todėl:

• Jos riebalų rūgščių sudėtis yra autentiška ir nepaveikta dirbtinių pašarų.
• Joje natūraliai gausu EPR ir DHR.
• Mūsų organizmas tokias medžiagas įsisavina kur kas sklandžiau nei gautas iš tvenkiniuose auginamų žuvų.

Mažų žuvų nauda

Sardinės, ančiuviai ar skumbrės yra ideali žaliava, nes:

• Dėl trumpo gyvenimo ciklo jos nespėja sukaupti sunkiųjų metalų ar kitų vandenyno teršalų.
• Būdamos maisto grandinės apačioje, jos išlieka kur kas švaresnės ir saugesnės vartoti ilgą laiką.

Kokybės garantai: IFOS ir trigliceridų forma

IFOS (International Fish Oil Standards) yra aukščiausias kokybės matas. Šis sertifikatas įrodo, kad produktas yra itin grynas, atitinka etiketę ir pasižymi itin žemu oksidacijos lygiu.

Taip pat kritiškai svarbu pasirinkti reesterifikuotų trigliceridų formą. Tai procesas, kurio metu žuvų taukai išvalomi, sustiprinami ir vėl grąžinami į natūralią formą. Tai užtikrina:

1. Maksimalų pasisavinimo greitį.
2. Didesnį produkto stabilumą.
3. Geresnį biologinį efektyvumą organizme.

Apsauga nuo oksidacijos: „PURE“ technologija

Omega-3 rūgštys yra labai neatsparios orui ir šviesai. Oksidavęsi (sugedę) taukai praranda naudą ir gali sukelti nemalonius pojūčius (atpylinėjimą žuvies skoniu). Specializuota „PURE“ technologija izoliuoja žaliavą nuo deguonies viso gamybos ciklo metu. Rezultatas – gaivaus kvapo, neutralaus skonio ir maksimalaus saugumo produktas, išlaikantis terapines savybes visą laiką.

Trumpas kontrolinis sąrašas renkantis:

Prieš pirkdami įsitikinkite, kad produktas:

• Turi didelę EPR ir DHR koncentraciją.
• Išgautas iš laukinės, smulkios žuvies.
• Paženklintas IFOS sertifikatu.
• Yra trigliceridų formos.
• Pasižymi maža oksidacija (geras skonis ir kvapas).
• Papildytas sinergiškai veikiančiomis medžiagomis (polifenoliais, vitaminu D ar augaliniais ekstraktais).

Ir vis dėlto, atmetus kitas galimas ligas, labai dažnai paaiškėja, kad keturiasdešimtmetėms moterims šių simptomų priežastis yra ne kas kita, o natūralūs perimenopauzės ir menopauzės hormoniniai pokyčiai.

Dažnai atgena svoris

Viena dažniausių priežasčių – staiga pradėjęs augti svoris. Moterys pasakoja, kad jų gyvenimo būdas nepasikeitė: jos ir toliau maitinasi sveikai, sportuoja, tačiau svoris pamažu, bet nuosekliai auga. Kartu dažnai didėja ir „blogojo“ cholesterolio (MTL) kiekis.

„Tai ne iliuzija ir ne „valios trūkumas“. Perimenopauzės ir menopauzės metu keičiasi hormonų santykis moters organizme, mažėja progesterono ir estrogeno. Estrogenas – tai hormonas, kuris dalyvauja daugybėje procesų. Jis reguliuoja apetitą ir sotumo jausmą, veikia nuotaiką ir kognityvines funkcijas (dėmesį, atmintį), taip pat dalyvauja atsinaujinant kaulams. Be to, turi ir priešuždegiminį poveikį“, – pasakoja Ramunė Valterytė, Menopauzės klinikos endokrinologė. 

Tai, kad perimenopauzės metu svoris ima didėti net nekeičiant gyvenimo būdo, patvirtina ir moksliniai tyrimai. SWAN (Study of Women’s Health Across the Nation) duomenimis, vidutiniškai 40-55 metų moterys priauga apie 1-1,5 kg per metus.

„Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nedaug. Tačiau per 10 metų, kiek vidutiniškai trunka perimenopauzė (laikotarpis iki menopauzės, kai visai nebelieka mėnesinių), susidaro 10–15 kg papildomo svorio – ir dažnai be akivaizdžios priežasties moters akimis“, – pastebi gydytoja. 

Estrogeno įtaka plati 

Pasak gydytojos, mažėjant estrogeno, organizme natūraliai išsibalansuoja daugelis mechanizmų, o kūnui reikia laiko prisitaikyti prie visiškai kitokio hormoninio fono. 

Estrogenas yra kur kas daugiau nei vaisingumo hormonas. Jis palaiko odos stangrumą ir gleivinių drėgmę, saugo mūsų kraujagysles nuo aterosklerozės, padeda kaulams ir raumenims atsinaujinti, turi priešuždegimiminių savybių. 

Taip pat estrogenai lemia moteriško tipo riebalų pasiskirstymą – klubų ir sėdmenų srityje, riebalai labiau kaupiami poodyje. Po menopauzės dominuojantis estrogenas gaminamas jau nebe kiaušidėse, o riebaliniame audinyje ir antinksčiuose. Dėl to riebalai ima kauptis pilvo srityje. 

„Ypač didėja riebalų pilvo ertmėje kiekis – skaičiuojama, kad jų čia gali padvigubėti. Tuo pat metu mažėja raumenų masė ir lėtėja bazinė medžiagų apykaita. Dėl šių priežasčių didėja atsparumas insulinui. Organizmas tarsi pereina į „taupymo režimą“ – kaupia atsargas „juodai dienai“, – pasakoja endokrinologė. 

Kai estrogeno ima trūkti, gali pasireikšti ir odos bei makšties sausumas, net ir nosies ar akių gleivinės sausumas. Itin būdingi termoreguliacijos sutrikimai, vadinamosios karščio bangos ir naktiniai prakaitavimai, didėja „blogojo“ MTL cholesterolio gamyba, mažėja kraujagyslių pralaidumas.

Simptomai sutampa su kitų ligų požymiais

Tačiau šie simptomai nėra specifiniai tik menopauzei. Daugelis jai būdingų simptomų sutampa su kitų ligų požymiais.

Nuovargis, silpnumas, slenkantys plaukai, koncentracijos stoka, smarkesnis prakaitavimas ar augantis svoris gali būti būdingi ir diabetui ar skydliaukės sutrikimams. Sąnarių skausmai – reumatologinėms ligoms.

Amenorėja (mėnesinių išnykimas) gali būti susijusi ir su hiperprolaktinemija – padidėjusiu prolaktino kiekiu. 

„Pasaulinės skydliaukės federacijos duomenimis, 1 iš 8 moterų gyvenimo eigoje išsivysto skydliaukės sutrikimas, todėl pirmasis žingsnis visada yra atmesti kitų ligų tikimybę, ypač jei mėnesinės dingo ir simptomai atsirado iki 40 metų amžiaus. 

Atliekame bendrą kraujo tyrimą, taip pat lipidogramą, tiriame skydliaukės hormonus, gliukozės ir insulino koncentraciją, kartais atliekame gliukozės tolerancijos mėginį bei glikozilinto hemoglobino tyrimus. Dėl nuovargio, silpnumo ir plaukų slinkimo itin svarbu įvertinti feritino ir vitamino D kiekį. Gali prireikti ir prolaktino tyrimo. Jei tyrimai geri, o kitos ligos nepasitvirtina, moterį siunčiame ginekologo konsultacijai – aptarti, ar simptomus gali palengvinti pakaitinė hormonų terapija“, – tyrimo kelią apžvelgia gydytoja. 

Pasak jos, endokrinologai šios terapijos nekuruoja, nes istoriškai susiformavo praktika, kad viskas, kas susiję su moters reprodukcine sistema, yra ginekologo kompetencija. Endokrinologai šią sritį išmano, konsultuoja, tačiau vaistus skiria ginekologas – jis atlieka apžiūras, koreguoja dozes ir vaisto formas, suderina su kontracepcijos poreikiais. 

Pagalba esant viršsvoriui

„Jei KMI yra 30 ar daugiau, arba yra 27, bet kartu pasireiškia gretutinės ligos (padidėjęs kraujospūdis, aukštas cholesterolis, miego apnėja, prediabetas ar cukrinis diabetas), turime saugių ir efektyvių vaistų, kurie gali būti skiriami – jie padeda sureguliuoti alkio–sotumo pusiausvyrą. Tačiau gyvenimo būdo veiksmų irgi reikia imtis, vien vaistų nebus gana“, – akcentuoja R. Valterytė. 

Didelį vaidmenį vaidina ir sveika žarnyno mikrobiota – ji tiesiogiai susijusi su alkio ir sotumo reguliacija. Įvairi, sveika mikroflora reiškia subalansuotą apetitą.

„Tam svarbu su maistu gauti pakankamą skaidulų kiekį. Skaidulos yra sudėtingieji angliavandeniai, kurių gausu vaisiuose, daržovėse, viso grūdo produktuose, sėklose ir riešutuose. Mikrobiotai labai padeda ir fermentuotas, raugintas maistas. Taip pat moterims tokiame amžiuje ypač svarbu gauti pakankamai baltymų, be kurių mūsų ląstelės ir raumenys negali atsinaujinti”, – pataria gydytoja. 

Ir, žinoma, prisiminti streso ir miego poveikį. Miego trūkumas bei stresas didina kortizolio – „kovos hormono“ – gamybą. 

„Tuomet norisi greito, riebaus, saldaus maisto, kad neva turėtume energijos tuoj pulti arba bėgti. Ir atvirkščiai, ramus pasivaikščiojimas, geras miegas atpalaiduoja nervų sistemą, tuomet alkio jausmas yra labiau subalansuotas“, – sako R. Valterytė. 

Trys patarimai moterims 

Gydytoja pirmiausia rekomenduoja susitvarkyti miego rutiną. Be poilsio neįmanoma sureguliuoti nei nuotaikos, nei apetito.

Antra – jėgos pratimai. Svarbu ne „liekninti taliją“, o auginti raumenų masę – ji pagreitina medžiagų apykaitą ir saugo kaulus.

Trečia – baltymų ir skaidulų turtingas maistas. Be jų sunku palaikyti sveiką mikrobiotą, didesnį sotumą, sveikesnę odą ir plaukus bei stiprius raumenis.

„Tyrimai rodo, kad vien gyvenimo būdo korekcijos gali sumažinti apie 40 % varginančių menopauzės simptomų ir kaulų retėjimo riziką. Todėl apie tai būtina kalbėti. Šiandien tik apie 5% moterų supranta, kas vyksta jų kūne perimenopauzės ir menopauzės metu. Trūksta ne tik moterų, bet ir sveikatos priežiūros specialistų edukacijos. Metas tai keisti“, – reziumuoja gyd. endokrinologė Ramunė Valterytė.

Kas yra sąnario endoprotezavimas?

Endoprotezavimas yra chirurginė operacija, kurios metu susidėvėjęs ar pažeistas sąnarys pakeičiamas dirbtiniu implantu. Valstybinė ligonių kasa (VLK) centralizuotai perka kelio, klubo, peties, alkūnės, čiurnos, riešinio nykščio sąnario endoprotezus, taip pat komponentus pakartotinėms (revizinėms) operacijoms, kai keičiamas anksčiau implantuotas endoprotezas.

„Ligonių kasa centralizuotai perka tik geros kokybės pasaulinio lygio gamintojų mechaninio ir cementinio tvirtinimo endoprotezus. O jeigu būtina, perka ir individualų, konkrečiam pacientui pritaikomą endoprotezą, pavyzdžiui, retų onkologinių kaulų ligų atveju“, – sako VLK Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Su kokiais sąnarių endoprotezų bei jų priedų gamintojais sutartis yra pasirašiusi ligonių kasa, galima rasti VLK interneto svetainėje.

Kokią įstaigą pasirinkti?

Pacientas, kurį vargina sąnarių skausmai, pirmiausia turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įtaręs ligą ir įvertinęs bendrą būklę, šeimos gydytojas pacientui išrašys siuntimą pas ortopedą traumatologą. Ortopedas nustatys diagnozę, paaiškins apie operacijos būtinybę, jos eigą, endoprotezo skyrimą ir kt.

G. Baranauskas primena, kad pacientas pats gali pasirinkti bet kurią gydymo įstaigą, teikiančią sąnarių endoprotezavimo paslaugas, kurioje nori konsultuotis ar operuotis. Svarbiausia įsitikinti, kad gydymo įstaiga, į kurią kreipsis, būtų pasirašiusi sutartį su ligonių kasa.

Šiuo metu Lietuvoje sąnarių endoprotezavimo paslaugas teikia 20 gydymo įstaigų įvairiuose Lietuvos miestuose. Šių gydymo įstaigų sąrašą ir visą informaciją galima rasti ligonių kasos interneto svetainėje.

Kaip įrašoma į eilę operacijai?

Jei ortopedas traumatologas nustato, kad operacija būtina, jis pats pateikia prašymą dėl kompensuojamojo endoprotezo VLK informacinėje sistemoje, pacientui tuo rūpintis papildomai nereikia.

Sužinoti savo vietą sąnarių endoprotezavimo eilėje pacientas gali prisijungęs per Elektroninius valdžios vartus arba VLK interneto svetainės Viešųjų elektroninių paslaugų asmeniniame posistemyje.

Taip pat apie endoprotezo skyrimą pacientas informuojamas vienu iš jo pasirinktu būdu – SMS, el. paštu arba laišku. Pranešime pacientui nurodomas jo eilės numeris; terminas iki kada reikia kreiptis į pasirinktą įstaigą dėl operacijos datos; laikas, per kurį privaloma susisiekti (30 dienų); informuojama, kad operacija turi būti atlikta per 120 dienų nuo endoprotezo skyrimo.

Ar galima atidėti endoprotezavimo operaciją, pakeisti eilę?

Pacientas, kuriam skirtas endoprotezas, gali vieną kartą atidėti operaciją, bet ne ilgiau nei 12 mėnesių nuo endoprotezo skyrimo dienos. Taip pat gali pakeisti gydymo įstaigą, jei joje trumpesnė eilė. Tam tereikia pateikti VLK laisvos formos prašymą bei atsiminti, kad į eilę naujoje įstaigoje jis perkeliamas pagal pirminio prašymo datą.

„Noriu priminti, kad svarbu laiku pasinaudoti paskirta arba atidėta operacijos data. Jeigu atidėjimo terminas praleidžiamas, į eilę endoprotezavimo operacijai pacientui teks registruotis iš naujo – taip prailgs laikas, kuris šiuo atveju yra labai svarbus“, – pabrėžia G. Baranauskas ir priduria, kad pacientas jokiu būdu negali perleisti savo operacijos eilės ar perduoti jam skirtą endoprotezą kitam žmogui.

Ar galima rinktis kitokį, brangesnį endoprotezą?

Pasak G. Baranausko, jei pacientas pageidauja endoprotezo, kurio ligonių kasa neperka, jis gali pasirinkti kitą gydytojo rekomenduotą endoprotezą. Bet pasirinkti galima tik tada, kai ateina paciento eilė arba operacija atliekama skubos tvarka.

Tokiu atveju pacientas gydymo įstaigai turi sumokėti kainų skirtumą tarp jo pasirinkto ir VLK kompensuojamo endoprotezo.

Ar skiriama reabilitacija po operacijos?

Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams, kuriems buvo atlikta endoprotezavimo operacija, gali būti skiriama medicininė reabilitacija, kuri padeda sugrąžinti judėjimo funkciją bei darbingumą, pagerinti gyvenimo kokybę.

Po endoprotezavimo reabilitacija skiriama prioriteto tvarka. Tai reiškia, kad reabilitacijos įstaiga tokį pacientą turi priimti pirmiausia. Atvykimo datą reabilitacijai turi suderinti ne pats pacientas, o siuntimą išdavusi įstaiga.

VLK inf. 

Jau pradedamas įgyvendinti projektas „Odontologinės pagalbos teikimo pacientams su sunkia negalia modelio sukūrimas“, kuriame šiuo metu dalyvauja 20 Lietuvos ASPĮ, o artimiausiu metu prisijungs dar 4 įstaigos. Projekto trukmė – 3 metai.

Gydytojai odontologai ir burnos higienistai asmenims, kuriems nustatytas sunkaus neįgalumo lygis ir (ar) 0–25 proc. dalyvumo lygis, ir (ar) nustatytas I-II lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, jų gyvenamojoje vietoje – namuose ar socialinės globos įstaigoje – gali teikti higienos, plombavimo, nesudėtingo dantų traukimo ir kitas paslaugas.

Dėl odontologinių paslaugų teikimo gyvenamojoje vietoje galės kreiptis tik tie asmenys su sunkia negalia, kurie sveikatos priežiūros paslaugas gauna projekte dalyvaujančiose įstaigose. Kitais atvejais odontologinių paslaugų teikimas namuose galimas tuomet, kai ASPĮ, teikianti paslaugas pacientui yra sudariusi sutartį su viena iš projekte dalyvaujančių įstaigų. 

Pacientai dėl odontologinių paslaugų gyvenamojoje vietoje registracijos ir konkrečios paslaugų teikimo datos turėtų teirautis ASPĮ, kurioje gauna sveikatos priežiūros paslaugas. Kai kurios projekte dalyvaujančios įstaigos šias paslaugas planuoja pradėti teikti jau vasario mėnesį, kitos – šiek tiek vėliau.

Sveikatos apsaugos ministerija ir toliau siekia gerinti odontologinių paslaugų prieinamumą žmonėms su negalia. Nuo š. m. gegužės mėnesio planuojama sudaryti sąlygas visoms šalies sveikatos priežiūros įstaigoms – tiek viešosioms, tiek ir privačioms – žmonėms su sunkia negalia teikti būtinąją odontologinę pagalbą jų gyvenamojoje vietoje.

SAM Komunikacijos skyrius

Gydytojai šį reiškinį stebi kasmet. Koridoriai prisipildo pacientų, kurie visą žiemą jaustųsi „pakenčiamai", o pavasarį staiga nebegali normaliai judėti. Priežastys fiziologinės, tačiau daugeliui netikėtos.

Žiemos kaina, kurią mokame pavasarį

Šaltuoju sezonu žmonės juda mažiau. Tai faktas, kurį patvirtina ir žingsniamatių statistika, ir servisų apkrovos duomenys. Trumpesnės dienos, šaltis, slidūs keliai – visa tai skatina likti namie, ant sofos, po šilta antklode.

Raumenys ir sąnariai reaguoja į neaktyvumą. Elastingumas mažėja, kraujotaka sulėtėja, audiniai praranda lankstumą. Visa tai vyksta lėtai, nepastebimai. O tada ateina pavasaris.

Staiga norime vaikščioti, bėgioti, tvarkyti sodą, žaisti su vaikais kieme. Kūnas, pripratęs prie minimalios apkrovos, gauna šoką. Ir atsako skausmu.

Pirmieji saulės spinduliai – ir pirmieji signalai

Tipinis scenarijus atrodo taip: šiltas savaitgalis, puiki nuotaika, noras pagaliau pajudėti. Kelios valandos aktyvumo – ir sekmadieno vakarą jau sunku atsisėsti ar pasilenkti.

Tai nėra trauma klasikine prasme. Tai kūno reakcija į apkrovą, kuriai jis nebuvo paruoštas. Problema ta, kad daugelis šią reakciją bando „pergulėti" arba užslopinti vaistais. Ir taip ciklas kartojasi kiekvieną savaitgalį.

Specialistai rekomenduoja kitokį požiūrį – laipsnišką grįžimą prie aktyvumo, o dar geriau – profesionalų įvertinimą prieš pradedant bet kokią fizinę veiklą.

Kaip pasiruošti aktyviam sezonui

Kineziterapija Kaune pavasarį sulaukia padidėjusio susidomėjimo – ir tai logiška. Žmonės supranta, kad geriau investuoti į prevenciją nei vėliau gydyti pasekmes.

Kineziterapeuto konsultacija leidžia įvertinti esamą būklę: kurie raumenys susilpnėję, kurie sąnariai riboto judrumo, kokios problemos gali iškilti padidinus aktyvumą. Pagal tai sudaroma individuali programa – pratimai, kuriais galima saugiai pasiruošti pavasario ir vasaros iššūkiams.

Tai aktualu ne tik vyresniems žmonėms. Jaunas žmogus, praleidęs žiemą prie kompiuterio, gali turėti ne mažiau problemų nei pensininkas. Amžius čia nėra pagrindinis faktorius – svarbus gyvenimo būdas.

Sodininkų sindromas

Atskira kategorija – sodininkai ir daržininkai. Pavasaris jiems reiškia intensyvų fizinį darbą: kasimas, lenkimasis, kilnojimas. Juosmens skausmas po pirmojo savaitgalio sode – beveik tradicija.

Problema ta, kad šis skausmas dažnai ignoruojamas. „Praeis, visada taip būna." Tačiau metai iš metų situacija blogėja. Tai, kas pradžioje buvo vienos dienos diskomfortas, virsta savaitės kančia, o vėliau – chronišku skausmu.

Prevencinis darbas su kineziterapeutu gali padėti išvengti šio scenarijaus. Keletas konsultacijų prieš sezoną – ir sodas teikia džiaugsmą, o ne skausmą.

Kada kreiptis pagalbos

Signalai, į kuriuos verta reaguoti: nuolatinis diskomfortas, kuris nepraeina per kelias dienas. Skausmas, ribojantis kasdienius judesius. Sustingimas ryte, kuris trunka ilgiau nei pusvalandį. Tirpimas ar silpnumas galūnėse.

Visa tai – priežastys apsilankyti pas specialistą. Profesionali konsultacija padeda atskirti, kas yra normali reakcija į apkrovą, o kas – požymis, reikalaujantis dėmesio.

Daugiau informacijos apie paslaugas ir specialistus galite rasti https://antalgija.lt/ – čia rasite visą reikiamą informaciją apie konsultacijas, kainas ir registracijos galimybes.

Pavasaris be skausmo

Tai įmanoma. Tačiau reikalauja sąmoningo požiūrio. Kūnas nėra mašina, kurią galima pastatyti į garažą žiemai ir pavasarį iš karto važiuoti pilnu greičiu. Jam reikia pasiruošimo, laipsniško apkrovos didinimo ir – jei problemos jau yra – profesionalios pagalbos.

Investicija į savo kūną pavasarį atsiperka visą likusį sezoną. Tai mėnesiai aktyvumo, judėjimo ir geros savijautos. Arba mėnesiai skausmo ir apribojimų. Pasirinkimas akivaizdus.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) gyventojams primena burnos sveikatos priežiūros svarbą ir odontologinių ligų profilaktikos bei gydymo paslaugas, kurias apmoka ligonių kasa.

Nuo kasdienės priežiūros iki profilaktinių paslaugų

Pirminė odontologinė pagalba padeda užtikrinti burnos sveikatą ir užkirsti kelią sudėtingoms odontologinėms būklėms. Ši sritis apima dantų ėduonies, pulpito, kai kurių rūšių periodontito gydymą, dantų akmenų nuėmimą, dantų šaknų traukimą, taip pat ikivėžinių ligų tikimybės nustatymą, vaikų dantų ėduonies profilaktiką, sąkandžio anomalijų nustatymą ir profilaktiką.

Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamos pirminės odontologinės priežiūros ir profilaktikos gyventojai turi kreiptis į gydytoją odontologą toje gydymo įstaigoje, prie kurios yra prisirašę ir kuri turi sutartį su ligonių kasa. Jei ši įstaiga pati neteikia pirminės odontologinės pagalbos paslaugų, savo pacientams ji turi užtikrinti, kad tokia kompensuojama pagalba būtų suteikta kitoje gydymo įstaigoje.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė pabrėžia, kad šios paslaugos yra ypač svarbi prevencinė priemonė, užkertanti kelią galimoms problemoms: „Tinkama burnos priežiūra, reguliarūs profilaktiniai patikrinimai ir ankstyvas dėmesys burnos higienos įgūdžiams leidžia išvengti sudėtingo ir ilgalaikio gydymo ateityje. Ypač svarbus darbas su vaikais – nuo tinkamos burnos higienos įpročių formavimo iki profilaktinių priemonių, kurios padeda išsaugoti sveikus dantis.“

Vaikų burnos sveikata: profilaktika nuo mažens

Siekiant užkirsti kelią burnos sveikatos sutrikimams ankstyvame amžiuje, nuo praėjusių metų daugiau dėmesio skiriama vaikų profilaktinių odontologinių paslaugų plėtrai. Kasmet įvertinami vaiko burnos higienos įgūdžiai, gali būti nemokamai atlikta profesionali burnos higiena, paaiškinama, kaip tinkamai prižiūrėti dantis, galima dantis padengti fluoridų preparatais.

Pernai suteikta per 400 tūkst. šių paslaugų, kurioms kompensuoti prireikė daugiau nei 2,6 mln. eurų fondo lėšų.

Dar viena svarbi vaikų dantų prevencijos dalis – dantų silantavimas. Tai visiškai neskausminga procedūra, kai specialia medžiaga padengiamos dantų vagelės ir įdubos, kad į jas nepatektų ėduonį sukeliančios bakterijos. Silantavimas reikalingas visiems vaikams nuo tada, kai išdygsta pirmasis nuolatinis krūminis dantis iki 14 metų.

Suaugusiųjų burnos patikra ir pagalbos poreikis

Daugiau dėmesio skiriama ir suaugusių pacientų dantų bei burnos sveikatai. Pernai daugiau kaip 170 tūkst. gyventojų pasinaudojo nauja specializuota pirmine suaugusiųjų burnos patikros ir profilaktikos paslauga. Jai kompensuoti panaudota per 350 tūkst. eurų fondo lėšų.

„Ši paslauga vieną kartą per metus gali būti teikiama pacientams, nepriklausomai nuo to, ar jis pas odontologą atvyksta profilaktiškai, ar dėl dantų gydymo. Gydytojas įvertina paciento burnos būklę, o jei nustato pakitimų, t. y. įtaria burnos, veido ar žandikaulių srities onkologinę ligą, siunčia tolesniam ištyrimui ir gydymui“, – paaiškina J. Grigarienė.

Kompensavimo sąlygos ir specializuota pagalba

Suaugusiems pacientams ligonių kasa padengia gydytojo darbo išlaidas, o pacientui pačiam reikia susimokėti už vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones, atsižvelgiant į sunaudotų medžiagų, priemonių kiekį ir jų įsigijimo kainas.

Vaikams ir nedirbantiems žmonėms, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, kol jiems sukanka 24 metai, ir socialinės pašalpos gavėjams nereikia mokėti nei už darbą, nei už vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, nei už vienkartines priemones.

Specialistė primena, kad į savo gydymo įstaigą reikėtų kreiptis ir prireikus skubios odontologinės pagalbos: „Jeigu atsiranda dantų skausmas, tinimas, pūliavimas ar kiti ūmūs simptomai, delsti negalima – tokiu atveju reikia būtinosios pagalbos. Jei skausmo nėra arba jis nedidelis, dažniausiai pakanka planinės odontologų priežiūros“, – sako J. Grigarienė.

Kai kuriems pacientams nepavyksta išvengti sudėtingesnių burnos ir dantų problemų, todėl prireikus tenka kreiptis į gydytoją odontologą specialistą ar kitą gydytoją specialistą. Tuomet gydytojas odontologas išrašo siuntimą. Su juo fondo lėšomis apmokamas paslaugas galima gauti visos Lietuvos gydymo įstaigose, kurios dėl šių paslaugų sudariusios sutartį su ligonių kasa.

VLK inf.