Neretai supainioja

J.Sorokinaitė sako, kad pirmiausia reikia atskirti du dažnai painiojamus dalykus – orientaciją ir laikinai dingusį geismą.

„Aseksualumas yra lytinė orientacija. Visai kas kita – geismo, intymumo, troškimo sumažėjimas ar nutrūkimas. Tai dvi skirtingos būsenos, ir jas būtina atskirti“, – pažymi psichologė.

Mokslinėje literatūroje aseksualumas apibrėžiamas kaip nuolatinis lytinio potraukio kitam žmogui nebuvimas. Tuo jis ir skiriasi nuo sumažėjusio geismo: pastarasis būna laikinas, dažnai nulemtas streso, ligos ar santykių krizės, o aseksualumas tęsiasi visą gyvenimą.

„Sumažėjęs geismas dažniausiai kyla arba kaip traumos, arba kaip gyvenimo kokybės pasekmė. Santykiuose dažniausiai taip ir būna: susikaupia įtampa, prastėja atmosfera, ir viena pusė nuolat kenčia. O aseksualumas yra lytinė orientacija – žmogus toks tiesiog yra“, – aiškina J.Sorokinaitė.

„Aseksualūs žmonės niekada gyvenime nejautė geidulio – nė vienam asmeniui. Kai geismas tiesiog sumažėjęs, jausmą žmogus vis tiek yra patyręs. Aseksualūs jo nepažįsta. Jie nežino, ką tai reiškia“, – sako psichologė.

Šį skirtumą svarbu atpažinti ne tik poroms, bet ir specialistams.

„Psichoterapeutai kartais daro klaidą – skatina porą mylėtis, manydami, kad problema tėra psichologinė. Šis klausimas ir mane privertė mintimis grįžti prie vienos klientės bei dar kartą įvertinti mūsų darbą. Galiausiai supratau, kad tai vis dėlto nebuvo aseksualumas, nes geismą moteris kažkada jautė“, – pasakoja psichologė, porų konsultantė Jolita Sorokinaitė.

Aseksualumo tyrimų pradininkas, Kanados tyrėjas Anthony Bogaertas, ištyręs daugiau nei aštuoniolika tūkstančių britų, nustatė, kad seksualinio potraukio niekada nė vienam žmogui nejuto maždaug vienas procentas apklaustųjų. Vėlesni tyrimai pateikia įvairius vertinimus – nuo mažiau nei vieno iki kelių procentų, priklausomai nuo taikytos tyrimo metodikos.

Slegia kaltė ir gėda

Kad yra aseksualus, žmogus suvokia anksti, sako J.Sorokinaitė. Dar paauglystėje jis pastebi nejaučiantis to, ką jaučia bendraamžiai, ir prisitaiko prie grupės bei visuomenės normų, o suaugęs neretai renkasi lytinius santykius iš pareigos – todėl, kad „taip reikia“, kad „šeima be sekso – ne šeima“.

„Santykiuose tokį žmogų dažniausiai kankina kaltė. Iš jos kyla ir kiti jausmai – pyktis ir ant savęs, ir ant partnerio, nes jaučiasi verčiamas ką nors daryti. Vyrauja mintis: kas su manimi negerai, ką man reikia pataisyti? Tas „defektyvumo“ jausmas gali būti itin stiprus – jį sustiprina ir partnerio reakcijos, klausimai, kodėl tu nenori, kas su tavimi negerai“, – vardija psichologė.

Sunkius jausmus gilina ir aplinka. „Filmai, televizija, socialinė aplinka vaizduoja žmones kaip itin seksualius, nuolat trokštančius sekso. Tačiau tai nėra universali patirtis – tai mitas, kuris netinka ne tik aseksualiems žmonėms, bet ir daugeliui kitų, ypač moterų“, – pažymi J.Sorokinaitė.

Įtampą didina ir baimė likti atstumtam: „Žmogus iš esmės gyvena bijodamas būti paliktas. Iš to nerimo neretai sutinka ir mylėtis – tiesiog iš reikalo.“

Jaučiasi atstumtas

Sunkumų patiria ir tas partneris, kuris jaučia lytinį potraukį.

„Jeigu tuos jausmus žmogus nukreipia į save, galvoja: manęs nenori, esu nereikalingas, nieko nesugebu, kažką darau ne taip. Tai skaudina, – aiškina ji. – Vis dėlto kai partneris supranta, kad tai – orientacija, kad ji biologiškai nulemta ir nėra susijusi su juo asmeniškai, atsiveria kelias kitokiems jausmams. O kol to nėra, lieka tik kaltė, pyktis ir jausmas, kad „manęs nemyli“,“ – pažymi ji.

Trokšta romantikos

Aseksualumas, pabrėžia J.Sorokinaitė, anaiptol nereiškia, kad žmogus šaltas ar vengia artumo.

„Aseksualūs žmonės labai trokšta romantikos – jiems miela prisiliesti, prisiglausti, glamonėtis. Nemalonius jausmus kelia tik pats lytinis aktas. O kitokio artumo jie trokšta ne mažiau nei visi kiti“, – sako ji.

Tą patvirtino ir A.Bogaerto tyrimai apie aseksualumą: žmonės gali nejausti seksualinio potraukio, bet vis tiek trokšti artumo ir santykių.

Maža to, seksualumo tyrėjos Lori Brotto darbai atskleidė, kad aseksualių moterų fiziologinis sujaudinimas niekuo nesiskiria nuo kitų – tai dar vienas argumentas, kad aseksualumas yra normali seksualinės įvairovės forma.

„Įdomu tai, kad lytinio akto metu aseksualūs žmonės pojūčius justi gali, netgi patirti orgazmą. Kūnas reaguoja kaip įprasta – tiesiog galvoje nėra geismo, o fizinis pojūtis potraukio nepažadina“, – aiškina J.Sorokinaitė.

Seksas – neprivalomas

Ar pora, kurioje vienas asmuo – aseksualus, turi ateitį?

„Atsakymas – taip, tokios šeimos gali gyventi kartu. Tiesiog joms reikia labai daug komunikacijos, sąmoningumo ir nuostatų keitimo. Pirmiausia – praplėsti paties sekso ir intymumo sąvoką. Ar intymūs santykiai – tik lytinis aktas? O jeigu miegamajame, žvakių šviesoje darau masažą – ar tai ne intymu?“ – svarsto ji.

Svarbiausia, anot pašnekovės, problemos nepriimti asmeniškai. „Užuot klausus „kodėl tu manęs nenori?“, verčiau klausti: „Mano mylimas žmogus – toks, ir aš jį priimu. Ką mes dėl to darome?“ Tai kūrybiškumo klausimas“, – tikina psichologė.

Kai kurios poros, pasak J.Sorokinaitės, ieško išeičių – nuo masturbacijos iki atvirų santykių. Pastarasis kelias, įspėja ji, tinka ne visiems.

„Apskritai, seksas nėra pamatas, ant kurio laikosi santykiai. Kai buvau labai jauna, dažnai jausdavau, kad vaikinai santykių nori vien dėl sekso. Sakydavau: ne, dabar ne seksas svarbiausia. Tos minties laikausi iki šiol. Manau, dauguma žmonių garsiai pasakytų tą patį – tik normos diktuoja priešingai“, – teigia J.Sorokinaitė.

Tyli net būdami poroje

Santykius apsunkina ne pati lytinė orientacija, o negebėjimas tinkamai komunikuoti, pabrėžia porų konsultantė.

„Apie seksualumą sunku kalbėtis net poroje ar šeimoje – žmonės mylisi, bet apie tai nekalba. Tiesa, jaunesni atviresni: dvidešimt penkerių metų amžiaus poros ateina pas mane į kabinetą, norėdami pasikalbėti apie lytinį gyvenimą, apie įvairovę. Tiems, kam per trisdešimt ir vyresniems, tai vis dar sunku“, – sako J.Sorokinaitė.

Pasiryžti atviram pokalbiui specialistė siūlo dar santykių pradžioje.

„Idealiu atveju kalbėtis reikėtų dar nesusituokus, tik ėmus pažinti vienas kitą, – sako ji. – Kalbėtis iškart po nevykusio lytinio akto, kai emocijos dar aštrios ir jautrios, nerekomenduoju. Geriau tai daryti ramioje, malonioje atmosferoje, kai abu partneriai jaučiasi saugūs.“

Anot J.Sorokinaitės, pokalbį svarbu kreipti į save, ne į partnerį – kalbėti iš „aš“, ne iš „tu“ perspektyvos: „Patarčiau sakyti maždaug taip: žinau, kad tau skauda, girdžiu tave ir man gaila, kad taip jautiesi. Bet tai, ką pasakysiu, nėra apie tave“, – aiškina ji.

„Nepatariu iškart rėžti „esu aseksualus“, nes žmogus gali net nežinoti, ką tai reiškia. „Visai nenoriu sekso“ irgi per grubu. Geriau taip: nejaučiu geismo, niekada gyvenime jo nejaučiau, ir tai ne dėl tavęs, – siūlo psichologė. – Galima pridurti: radau, kad esama tokių žmonių kaip aš, ir tai paaiškintų mūsų sunkumus. Norėčiau tai aptarti ir spręsti kartu su tavimi. Štai čia ir prasideda kelias į sprendimą.“

Žodynėlis

Aloseksualus žmogus jaučia lytinį potraukį – tai didžioji visuomenės dalis.

Aseksualus asmuo lytinio potraukio nejaučia, nors gali trokšti romantinio artumo.

Demiseksualus žmogus lytinį potraukį pajunta tik tada, kai užsimezga stiprus emocinis ryšys.

Pilkasis (angl. grey) aseksualumas – būsena kažkur per vidurį: potraukis pajuntamas itin retai ir silpnai.

Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė

UAB „Lietuvos sveikata“

Tyrimo duomenimis, pagrindinis infekcijos šaltinis - liucernos daigai, išauginti iš užterštų sėklų. Atsekamumo tyrimai rodo, kad su protrūkiu siejamos sėklos buvo importuotos į Europą ir vėliau plačiai paskirstytos įvairioms daigų gamybos įmonėms. 

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atkreipia dėmesį, kad daigai yra viena jautriausių maisto produktų grupių. Nors laikomi sveikos mitybos produktu, jų gamyba susijusi su padidėjusia mikrobiologine rizika. Daigai auginami šiltoje ir drėgnoje aplinkoje. Tokios sąlygos yra idealios ne tik sėkloms sudygti, bet ir bakterijoms daugintis. Net ir nedidelis užterštumas ant sėklų, gamybos įrangos, paviršių ar naudojamo vandens gali lemti spartų pavojingų mikroorganizmų plitimą visoje produkcijoje. 

Skirtingai nei daugelis kitų maisto produktų, daigai dažniausiai vartojami termiškai neapdoroti, todėl vartotojai negali prieš vartojimą sunaikinti galimų patogeninių mikroorganizmų terminiu būdu. Dėl šios priežasties ypatingą reikšmę įgauna prevencinės priemonės gamybos etape - nuo sėklų kilmės kontrolės iki darbuotojų higienos, patalpų švaros ir nuolatinės savikontrolės. 

Pastarųjų metų Europos patirtis rodo, kad daigai ne kartą buvo siejami su tarptautiniais salmoneliozės protrūkiais. Vien 2023-2025 m. Europoje registruota daugiau kaip 500 susirgimų salmonelioze, susijusių su daigintomis sėklomis.  

„Daigų gamyba nėra paprastas augalininkystės procesas. Tai viena iš maisto gamybos sričių, kuriose net ir nedideli higienos trūkumai gali turėti rimtų pasekmių vartotojų sveikatai. Todėl šiame sektoriuje ypač svarbu užtikrinti griežtą higienos reikalavimų laikymąsi ir nuolatinę rizikų kontrolę“, - pabrėžia VMVT maisto skyriaus vedėja Laura Ivanauskienė. 

Ką turi žinoti vartotojai? 

Siekiant sumažinti galimą su maisto sauga susijusia rizika, vartotojams rekomenduojama įsigyti daigus tik iš patvirtintų augintojų ar prekybos vietų. Juos laikyti gamintojo nurodytomis sąlygomis ir suvartoti iki tinkamumo vartoti termino pabaigos Ruošiant maistą svarbu užtikrinti tinkamą virtuvės higieną - kruopščiai plauti rankas, naudoti švarius įrankius ir vengti kryžminės taršos. Be to, prieš vartojimą rekomenduojama daigus kruopščiai nuplauti.

VMVT inf.  

Kaip užsikrečiama?

Legioneliozė – Legionella bakterijų sukeliama liga. Ji gali pasireikšti dviem formomis: legionierių liga, kuriai būdingas plaučių uždegimas, ir Pontiako karštlige – lengvesne ūmine kvėpavimo takų liga, nesukeliančia plaučių uždegimo. Europoje dažniausiai legioneliozę sukelia Legionella pneumophila bakterijos.

„Žmonės legionelioze gali užsikrėsti įkvėpę Legionella bakterijomis užteršto aerozolio – smulkių vandens lašelių, susidarančių naudojantis dušais, sūkurinėmis voniomis, fontanais, vandens purškimo įrenginiais ar kitomis vandens sistemomis. Svarbu žinoti, kad legioneliozė neplinta geriant vandenį ir nėra perduodama nuo žmogaus žmogui. Nors susirgti gali kiekvienas, didžiausia rizika kyla vyresnio amžiaus žmonėms, rūkantiems asmenims, sergantiesiems lėtinėmis ligomis ar turintiems nusilpusį imunitetą“, – sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė.

Pagrindinės legioneliozės prevencijos priemonės:

Palaikykite tinkamą vandens temperatūrą

Vandens temperatūra yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių Legionella bakterijų dauginimąsi. Daugiabučiuose namuose už karšto vandens sistemų priežiūrą, vandens temperatūrą ir saugą atsakingi pastatų administratoriai arba jų pasamdyti šildymo ir vandens sistemų specialistai. Jie turi užtikrinti, kad karšto vandens temperatūra vartotojo čiaupe, nuleidus vandenį vieną minutę, būtų ne žemesnė kaip 50 °C. Šaltas vanduo visada turi būti pakankamai šaltas (ne daugiau kaip 20 °C). Šių reikalavimų svarbu laikytis ir individualių namų gyventojams bei tiems, kurie karštą vandenį ruošia savarankiškai, naudodami elektrinius vandens šildytuvus (boilerius).

Neleiskite vandeniui užsistovėti

Karštas vanduo vandens tiekimo sistemose turi būti ne tik tinkamos temperatūros, bet ir neužsistovėti. Būtent stovinčiame netinkamos temperatūros vandenyje Legionella bakterijos dauginasi sparčiausiai.

„Po ilgesnės vandens naudojimo pertraukos, pavyzdžiui, grįžus po dviejų savaičių ar ilgiau trukusių atostogų, rekomenduojama iš visų čiaupų ir dušo galvučių bent 5 minutes stipria srove nuleisti tiek karštą, tiek šaltą vandenį ir tik tuomet juo naudotis. Tai paprasta, tačiau veiksminga priemonė, padedanti sumažinti riziką susidurti su užsistovėjusiu ir galimai užterštu vandeniu“, – primena NVSC atstovė.

Reguliariai valykite dušų galvutes ir čiaupus

Nuosėdos, rūdys ir kalkės vandens sistemose sudaro palankias sąlygas Legionella bakterijoms daugintis, todėl svarbu reguliariai prižiūrėti vandens naudojimo įrangą. Dušo galvutes ir čiaupus rekomenduojama valyti ir nukalkinti bent kartą per mėnesį. Boilerius ir kitus vandens šildymo įrenginius būtina prižiūrėti vadovaujantis gamintojo instrukcijomis. Kilus klausimų dėl įrangos priežiūros ar valymo, patariama kreiptis į prietaisų tiekėjus arba techninės priežiūros paslaugas teikiančias įmones.

Statistika

NVSC duomenimis, šių metų sausio–gegužės mėn. Lietuvoje užregistruoti 23 legioneliozės atvejai, iš jų – 2 mirties atvejai. Susirgimai legionelioze nustatyti Vilniaus apskrityje (10 atvejų), Klaipėdos apskrityje (5 atvejai), Kauno apskrityje (3 atvejai), Panevėžio ir Telšių apskrityse (po 2 atvejus) bei Utenos apskrityje (1 atvejis).  74 proc. visų susirgusiųjų sudarė vyresni nei 45 metų asmenys.

NVSC inf.

„Joninės dažnai švenčiamos gamtoje, toliau nuo namų, todėl net ir nedidelis neapdairumas gali virsti didesniu rūpesčiu. Karštyje greičiau genda maistas, vakare suaktyvėja uodai, pievose ir miškuose tyko erkės, o ilga diena lauke reiškia didesnį saulės poveikį. Todėl ruošiantis šventei verta pagalvoti ne tik apie vaišes ar pramogas, svarbu iš anksto pasirūpinti vaistinėle ir prisiminti kelias taisykles“, – sako vaistininkė I. Šulskytė. 

Anot vaistininkės, kelioninėje vaistinėlėje visada turėtų būti nuolat vartojami vaistai, preparatai nuo skausmo ir temperatūros, aktyvintoji anglis ar kitos virškinimui skirti vaistai ar maisto papildai, elektrolitų tirpalai, priešalerginiai vaistai, apsauga nuo saulės, repelentai prieš uodus ir erkes, priemonė po įkandimų, antiseptikas, pleistrai, sterilūs tvarsčiai, bintas, pincetas, vienkartinės pirštinės, žirklutės ir šaldantis kompresas. 

Vaišes gamtoje derėtų ruošti ir laikyti tinkamai 

Vaistininkė pabrėžia, kad ruošiant maistą gamtoje svarbiausia užkirsti kelią bakterijų dauginimuisi ir kryžminei taršai. Žalią mėsą, žuvį ar paukštieną būtina laikyti atskirai nuo jau paruoštų patiekalų, naudoti skirtingas pjaustymo lenteles, peilius ir indus. Jei maistas kepamas ant grilio, svarbu pasirūpinti, kad jis būtų gerai iškepęs ne tik iš išorės, bet ir viduje – iš pažiūros apskrudusi mėsa dar nebūtinai yra saugi valgyti.  

„Ne mažiau svarbi ir rankų higiena: jei šalia nėra tekančio vandens, praversti gali dezinfekcinis skystis ar drėgnos servetėlės. Paruoštą maistą karštą dieną reikėtų laikyti šaltkrepšyje, o ant stalo padėti tik tiek maisto, kiek planuojama greitai suvalgyti. Greičiausiai genda mėsa, žuvis, jūros gėrybės, pieno produktai, patiekalai su kiaušiniais, kreminiai desertai, mišrainės, padažai, supjaustyti vaisiai ir daržovės“, – sako I. Šulskytė. 

Sugedusį maistą gali išduoti pakitęs kvapas, spalva, gleivėtas ar lipnus paviršius, rūgštus skonis, pelėsis, išsipūtusi pakuotė, tačiau svarbu žinoti, kad ne visi pavojingi mikroorganizmai pakeičia maisto išvaizdą ar kvapą. Jei abejojate, ar maistas dar tinkamas valgyti, saugiausia jo nebevartoti. Karštyje ilgiau pastovėjęs ir sugedęs maistas gali sukelti pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus ir stiprų silpnumą. 

„Esant gamtoje taip pat nereikėtų ragauti nepažįstamų uogų, grybų ar žolinių augalų, nes galima apsinuodyti. Net gražiai atrodanti uoga gali būti nuodinga, o kai kurie augalai dirgina burnos gleivinę, odą ar akis net jų neprarijus. Ypač svarbu prižiūrėti vaikus – jiems ryškios uogos gali atrodyti kaip saldumynai, o mažesniam kūnui net nedidelis toksinių medžiagų kiekis gali sukelti stipresnę reakciją“, –  teigia  vaistininkė. 

Apsauga nuo saulės – vieno karto neužtenka 

Net jei neplanuojama degintis, leidžiant laiką gamtoje oda vis tiek gauna nemažai ultravioletinių spindulių. Todėl apsaugą nuo saulės reikėtų naudoti dar prieš išeinant į lauką, o priemonę tepti ant veido, kaklo, ausų, plaštakų, pečių, kojų ir kitų atvirų kūno vietų. Vasarą rekomenduojama rinktis plataus spektro SPF priemones, o daug laiko leidžiant lauke – ne mažesnį nei SPF 30, jautresnei odai ar vaikams rekomenduojama SPF 50. 

„Dažniausia klaida – kremo užtepti per mažai ir manyti, kad vieno karto užteks visai dienai. Iš tiesų apsaugą reikia atnaujinti maždaug kas dvi valandas, o po maudynių, gausesnio prakaitavimo ar nusišluosčius rankšluosčiu – dar dažniau. Jei kartu naudojami repelentai, pirmiausia tepama SPF priemonė, o tik jai susigėrus – apsauga nuo vabzdžių ir voragyvių“, – primena vaistininkė I. Šulskytė. 

Pasijutus prastai po buvimo saulėje, svarbu nedelsiant pasitraukti į pavėsį ar vėsesnę patalpą, atlaisvinti drabužius, gerti vandenį, mineralinį vandenį ar elektrolitų tirpalą mažais gurkšniais, vėsinti odą drėgnu rankšluosčiu. Jei žmogus sutrikęs, apalpsta, vemia, jo oda labai karšta, kvėpavimas ar pulsas pakitęs, būtina kviesti skubią pagalbą. Tokiais atvejais nereikėtų laukti kol pagerės, nes perkaitimas gali būti itin pavojingas. 

Pasiruošimas iš anksto padeda sumažinti įkandimų riziką 

Vaistininkė taip pat primena, kad net vaikščiojant nupjautos žolės plotuose reikšminga pasirūpinti repelentu. Jį reikia naudoti pagal gamintojo instrukciją: nepurkšti ant pažeistos odos, žaizdų, arti akių ar burnos, netepti po drabužiais ir nepamiršti atnaujinti kas tiek laiko, kiek nurodyta ant pakuotės. Vaikams skirtas priemones būtina rinktis pagal amžių, o purškiamus repelentus geriau pirmiausia užpurkšti ant suaugusiojo delno ir tik tada atsargiai patepti vaikui. 

„Taip pat veiksminga priemonė nuo įkandimų yra tinkama apranga. Geriausia rinktis šviesesnius, ilgesnius, lengvus drabužius, uždarą avalynę, kojines, galvos apdangalą. Šviesūs drabužiai padeda lengviau pastebėti ropojančią erkę, o ilgos rankovės ir kelnės sumažina atviros odos plotą. Grįžus iš gamtos reikėtų apžiūrėti kūną, ypač pažastis, kirkšnis, pakinklius, juosmenį, plaukų liniją, ausų sritį, taip pat patikrinti vaikus ir augintinius“, – sako I. Šulskytė. 

Anot jos, jeigu visgi vabzdys įgėlė, pažeistą vietą reikėtų nuplauti švariu vandeniu, galima uždėti šaltą kompresą, tepti niežėjimą ir uždegimą malšinančiu geliu ar vartoti priešalerginius vaistus, jei jie žmogui tinkami. Jeigu įsisiurbė erkė, ją reikia kuo greičiau ištraukti pincetu ar specialiu įrankiu, suimant kuo arčiau odos ir traukiant tiesiai, nespaudžiant kūnelio. 

„Nereikėtų erkės tepti aliejumi, sviestu, spiritu ar kaitinti – taip galima padidinti dirginimą ir apsunkinti pašalinimą. Įkandimo vietą reikia dezinfekuoti ir kelias savaites stebėti, ar neatsiranda plintantis paraudimas, karščiavimas, sąnarių skausmai ar į gripą panašūs simptomai. Atsiradus bet kokiems pakitimams reikėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją“, – įspėja vaistininkė. 

„Camelia“ pranešimas spaudai  

„Žema temperatūra (idealu – apie 0–4 °C) reikšmingai sulėtina fermentų veiklą, oksidacijos procesus ir mikroorganizmų dauginimąsi“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja A. Zabulionė.

Būtent taip dažnai prasideda dilgėlinė – liga, kuri, nepaisant gana nekalto pavadinimo, gali mėnesiams ar net metams sujaukti žmogaus gyvenimą.

Liga, kuri bent kartą gyvenime paliečia kas penktą žmogų

Tarptautinių alergologų ir klinikinių imunologų draugijų duomenimis, bent kartą gyvenime ūmine dilgėline suserga maždaug 20 proc. žmonių. Kitaip tariant, iš penkių pažįstamų bent vienas tikrai yra patyręs šį staiga atsirandantį, intensyviai niežtintį bėrimą.

Tačiau specialistus labiausiai neramina ne pavieniai epizodai, o lėtinė dilgėlinė – būklė, kai simptomai kartojasi ilgiau nei šešias savaites ir žmogų vargina mėnesius ar net kelerius metus. Tyrimai rodo, kad jos poveikis gyvenimo kokybei gali prilygti kai kurių varginančių lėtinių ligų poveikiui – nuolatinis niežulys trikdo miegą, mažina darbingumą, sekina emociškai ir verčia gyventi nuolatinėje laukimo būsenoje.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Alergologijos centre kasmet konsultuojami šimtai pacientų, besikreipiančių dėl pasikartojančių bėrimų, tinimų ir neaiškios kilmės alerginių reakcijų. Dalis jų pas specialistus atvyksta ieškoti atsakymų, kodėl jų oda staiga ima „degti“ be aiškios priežasties.

„Pacientai dažnai sako, kad blogiausia ne pats bėrimas, o nežinomybė – kada oda vėl ims niežėti, ar nepatins veidas, neatsiras dusulys, ar pavyks ramiai išsimiegoti ir dirbti. Dilgėlinė gali stipriai paveikti žmogaus emocinę būklę, socialinį gyvenimą ir kasdienę savijautą“, – sako Alergologijos centro gydytoja alergologė ir  klinikinė imunologė, vaikų alergologė Asta Budėnienė.

Bėrimas, kuris tarsi keliauja po kūną

Vienas išskirtiniausių dilgėlinės požymių – jos nenuspėjamumas. Pūkšlės gali būti vos kelių milimetrų arba delno dydžio ir net didesnės, o vienoje vietoje išnykę pažeidimai po kelių valandų atsiranda visai kitur.

„Pacientams dažnai atrodo, kad bėrimas plinta. Iš tiesų jis migruoja. Vieni odos pakitimai nyksta, o tuo pat metu formuojasi nauji. Tai labai būdingas dilgėlinės požymis“, – aiškina gydytoja.

Maždaug pusei pacientų kartu pasireiškia ir angioedema – gilesnių odos sluoksnių bei gleivinių paburkimas. Dažniausiai tinsta lūpos, akių vokai, veidas, rankos ar pėdos. Skirtingai nei bėrimas, šis patinimas dažniau būna skausmingas nei niežtintis ir gali išlikti net iki  dviejų-trijų parų.

Kodėl organizmas staiga „sukyla“?

Daugelis žmonių dilgėlinę automatiškai sieja su alergija maistui. Tačiau specialistai sako, kad tikrovė gerokai sudėtingesnė.

„Tikrai ne kiekviena dilgėlinė yra alergija. Kartais simptomai prasideda suvalgius tam tikrų produktų ar pavartojus vaistų, tačiau neretai priežastys slypi gerokai giliau“, – pabrėžia A. Budėnienė.

Dilgėlinę gali išprovokuoti persirgtos ar duotuoju momentu esamos virusinės ar bakterinės infekcijos, lėtiniai uždegiminiai procesai organizme, skydliaukės ligos, autoimuniniai sutrikimai, kai kurie vaistai, įvairūs fiziniai veiksniai – nuo šalčio ar šilumos iki saulės spindulių, fizinio krūvio, spaudimo ar net vandens. Kartais simptomų atsiradimą paskatina ir ilgalaikis emocinis stresas.

Moksliniai tyrimai rodo, kad nemaža dalis lėtinės dilgėlinės atvejų yra susiję su autoimuniniais procesais, kai imuninė sistema pradeda netinkamai reaguoti į paties organizmo audinius.

„Pirmoji konsultacija dažnai primena detektyvinį tyrimą. Kartais priežastis paaiškėja greitai, tačiau nemažai atvejų tenka nuosekliai ieškoti ryšių tarp simptomų, persirgtų ligų, vartojamų vaistų ir gyvenimo būdo“, – sako gydytoja.

Kai niežti ne tik oda, bet ir trinka gyvenimas

Lėtinė dilgėlinė dažnai klaidingai laikoma tik odos problema. Iš tikrųjų ji gali paveikti kone visas žmogaus gyvenimo sritis. Nuolatinis niežulys trikdo miegą, mažina darbingumą, apsunkina susikaupimą ir didina nerimą.

Ne vienas pacientas pradeda vengti kelionių, sporto, mėgstamų maisto produktų ar socialinių susitikimų, nes gyvena nuolat laukdamas kito ligos paūmėjimo.

„Kartais žmonės į konsultaciją ateina jau visiškai išsekę – išbandę įvairias dietas, atsisakę daugelio produktų, pakeitę gyvenimo būdą, tačiau bėrimai vis tiek kartojasi. Todėl labai svarbu ne tik ieškoti galimos priežasties, bet ir padėti žmogui susigrąžinti gyvenimo kokybę“, – pabrėžia A. Budėnienė.

Kodėl svarbu nenumoti ranka?

Pirmoji konsultacija dėl lėtinės dilgėlinės dažnai primena kruopštų dėlionės dėliojimą. Gydytojas kartu su pacientu aptaria šeimos ligų istoriją, persirgtas infekcijas, vartojamus vaistus, mitybos įpročius, darbo ir namų aplinką bei kitus galimus simptomų provokatorius.

Pasak gydytojos, kartais itin vertingu įrankiu tampa paprastas mitybos ir simptomų dienoraštis. Keleto savaičių užrašai gali atskleisti dėsningumus, kurių pats žmogus nė nepastebėtų.

Vis dėlto tam tikra dalis lėtinės dilgėlinės atvejų ir po išsamaus ištyrimo lieka be aiškios priežasties. Tai nereiškia, kad liga yra „neišgydoma“ ar diagnozė nepilna – šiuolaikinė medicina turi veiksmingų būdų kontroliuoti simptomus net ir tada, kai tikslios priežasties nustatyti nepavyksta.

Būtent todėl Alergologijos centre pacientams taikomas išsamus ir individualizuotas ištyrimas – vertinamos galimos alerginės reakcijos, gretutinės ligos, infekcijos, autoimuniniai procesai ir kiti veiksniai, galintys lemti pasikartojančius simptomus.

Šiandien dilgėlinė nebėra liga, su kuria reikia susitaikyti

Pagrindinis gydymo tikslas – ne tik sumažinti simptomus, bet ir sugrąžinti žmogui visavertį gyvenimą. Pirmiausia skiriami antros kartos antihistamininiai vaistai, o prireikus gydymas koreguojamas pagal tarptautines rekomendacijas.

Pastaraisiais metais ypač išsiplėtė biologinės terapijos galimybės. Pacientams, kuriems įprastinis gydymas nepadeda, šiuolaikiniai biologiniai preparatai leidžia pasiekti labai gerų rezultatų ir vėl gyventi be nuolatinio niežulio bei baimės dėl kito paūmėjimo.

„Dilgėlinė nėra liga, kurią reikėtų tiesiog iškentėti. Didžiąją dalį atvejų šiandien galima sėkmingai kontroliuoti. Svarbiausia – laiku kreiptis į specialistus“, – sako gydytoja alergologė ir  klinikinė imunologė, vaikų alergologė Asta Budėnienė.

Kartais oda iš tiesų kalba apie alergiją. Tačiau kartais ji siunčia gerokai svarbesnę žinutę – kad organizme vyksta procesai, kurių plika akimi nematyti. Todėl dilgėlinė – ne tik kelioms valandoms atsiradęs bėrimas. Kai kuriais atvejais tai gali būti pirmasis organizmo signalas, kviečiantis į savo sveikatą pažvelgti atidžiau.

VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė

„Teisės akto pakeitimai padaryti, kad būtų sumažinta administracinė našta protezavimo procedūras atliekančioms įstaigoms, taip pat tampa aiškesnis dantų protezavimo procedūrų išlaidų kompensavimo mechanizmas, o tai labai svarbu ir pacientams, kuriems priklauso šios paslaugos“, – sako sveikatos apsaugos viceministras Skirmantas Krunkaitis.

Nauja tvarka dėl dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimo iš PSDF biudžeto lėšų įsigalios lapkričio 1 d., juo yra patikslinti dantų protezavimo procedūrų išlaidų kompensavimo reikalavimai, siekiant aiškesnio, nuoseklesnio ir praktikoje lengviau taikomo teisinio reguliavimo. 

Taip pat patikslintos sąvokos, aiškiau apibrėžti atvejai, kada dantų protezavimo procedūrų išlaidos kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis, detalizuoti vaikams taikomi dantų protezavimo kriterijai ir išimtys, taip pat gydytojų konsiliumo išvados reikalingumo atvejai. 

Naujoje įsakymo redakcijoje aiškiau išdėstyta dantų protezavimo plano sudarymo, procedūrų apskaitos ir registravimo Eilių ir atsargų valdymo informacinėje sistemoje Dantų protezavimo posistemyje tvarka, atsisakoma nebeaktualių pranešimų formų. 

PSDF biudžeto lėšomis apmokamas dantų protezavimo paslaugas gali gauti gyventojai, kuriems sukako senatvės pensijos amžius, vaikai iki 18 metų, žmonės su negalia ir asmenys, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ar žandikaulių onkologinės ligos.

SAM inf.

Apie tai kalbėti svarbu

Prezervatyvai paprastai skiriasi ne tik spalva, kvapu, tekstūra ir dydžiu, bet ir medžiaga, iš kurios jie pagaminti. Ekspertai teigia, kad tinkamai parinkti prezervatyvai garantuoja ne tik komfortą, bet ir saugumo jausmą. Juk jie apsaugo mus nuo ŽIV, hepatito ir kitų lytiškai plintančių ligų. M.Stanionis sako, kad kalbėti apie tinkamos kontracepcijos, šiuo atveju prezervatyvų, pasirinkimą svarbu.

„Prezervatyvas yra vienintelė kontracepcijos priemonė, kuri vienu metu padeda apsisaugoti tiek nuo neplanuoto nėštumo, tiek nuo lytiškai plintančių infekcijų. Tačiau jo efektyvumas priklauso nuo tinkamo pasirinkimo ir naudojimo, – sako jis. – Svarbu ne tik pasirinkti tinkamą dydį, bet ir įvertinti individualų jautrumą tam tikroms medžiagoms, pavyzdžiui, lateksui ar lubrikantų sudedamosioms dalims. Todėl visuomenę svarbu šviesti ne tik apie prezervatyvų naudojimą, bet ir apie tai, kaip išsirinkti sau tinkamiausią variantą.

Viena saugiausių priemonių

Gydytojas urologas sako, kad tinkamai naudojami prezervatyvai yra viena saugiausių apsaugos priemonių nuo lytiškai plintančių infekcijų ir efektyvi apsauga nuo neplanuoto nėštumo.

Pasak M.Stanionio, tai yra ir viena prieinamiausių bei ekonomiškai naudingiausių apsisaugojimo priemonių – prezervatyvų kaina yra nepalyginamai mažesnė nei lytiškai plintančių infekcijų gydymo išlaidos ar socialinės bei finansinės pasekmės, susijusios su neplanuotu nėštumu.

„Alternatyvos gali būti svarstomos tuomet, kai pora puoselėja ilgalaikius monogaminius santykius, yra išsityrusi dėl lytiškai plintančių infekcijų ir siekia didesnio kontraceptinio efektyvumo“, – aiškina gydytojas urologas ir priduria, kad kitokių priemonių gali prireikti žmonėms, kurie yra alergiški lateksui arba nuolat susiduria su prezervatyvų naudojimo sunkumais.

Dalykai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį

Gydytojas urologas išskiria kelis dalykus, į kuriuos svarbiausia atkreipti dėmesį, renkantis šią apsaugos nuo nėštumo ir lytiškai plintančių ligų priemonę.

„Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į dydį, medžiagą, galiojimo laiką ir patikimo gamintojo ženklinimą. Taip pat svarbu įvertinti, ar reikalingi papildomi lubrikantai, ar nėra jautrumo tam tikroms sudedamosioms medžiagoms“, – sako jis.

Svarbu ir komforto jausmas, pabrėžia gydytojas specialistas. „Kuo prezervatyvas patogesnis, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus naudojamas nuosekliai“, – pažymi jis. 

Anot gydytojo urologo Martyno Stanionio, dažniausia klaida, renkantis šią apsaugos priemonę, – manyti, kad visi prezervatyvai vienodi. Jis paaiškina, kad per ankštas prezervatyvas gali spausti, kelti diskomfortą ir dažniau plyšti, o per laisvas – nuslysti. Taip pat nereikėtų vadovautis stereotipais ar noru „pasirinkti didesnį“.

„Tinkamas dydis yra tas, kuris užtikrina komfortą ir saugumą. Gamintojai dažniausiai nurodo nominalų plotį milimetrais, todėl verta išbandyti kelis variantus ir pasirinkti geriausiai tinkantį“, – pabrėžia jis. 

Renkantis prezervatyvą taip pat verta atkreipti dėmesį į jo formą. Klasikinis prezervatyvas yra tiesaus vamzdelio formos su lašo formos galiuku (rezervuaru). Anatominės formos prezervatyvas turi platesnį galiuką varpos galvutei ir gali neturėti rezervuaro (tokiu atveju, maunant prezervatyvą, reikėtų palikti šiek tiek vietos spermai). Kartais prezervatyvas apjungia visas šias savybes. Tai skirta sustiprinti pojūčius ir užtikrinti, kad prezervatyvas tvirtai laikytųsi ant varpos, neleisdamas jam nuslysti.

Iš ko jie pagaminti?

M.Stanionis sutinka, kad renkantis prezervatyvus svarbu daugiau dėmesio skirti medžiagai, iš kurios prezervatyvai pagaminti.

„Dauguma prezervatyvų gaminami iš latekso, kuris yra saugus ir efektyvus. Tačiau žmonėms, jautriems lateksui, gali būti tinkamesni poliizopreno ar poliuretano prezervatyvai. Svarbiausia rinktis sertifikuotus gaminius, atitinkančius saugumo standartus“, – pataria gydytojas urologas.

Ginekologai moterims rekomenduoja rinktis higienos priemones be kvapiklių ir dažiklių. Pasirodo, ta pati taisyklė galioja ir prezervatyvams. M.Stanionis teigia, kad ši taisyklė ypač galioja žmonėms, turintiems jautrią odą ar gleivines. Kvapikliai, dažikliai ar papildomos cheminės medžiagos kai kuriems žmonėms gali sukelti dirginimą ar alergines reakcijas. „Jei anksčiau buvo pasireiškęs diskomfortas, rekomenduojama rinktis kuo paprastesnės sudėties, bekvapius prezervatyvus“, – pataria jis.

Alergija lateksui

Didžioji dauguma prezervatyvų yra pagaminti iš latekso. Sunki alerginė reakcija, pvz., anafilaksinis šokas, gali būti pavojinga gyvybei, ypač jei yra sąlytis su latekso gaminiais. Latekso alergija yra reakcija į tam tikrus baltymus, esančius natūralaus kaučiuko latekse. Kaučiuko lateksas gaminamas iš brazilinio kaučiukmedžio (lot. k. Hevea brasiliensis) sulos. Tiems, kurie yra alergiški lateksui, rekomenduojama rinktis prezervatyvus, pagamintus iš poliizopreno (poliuretano), sensopreno ar sintetinių sakų.

„Tikroji alergija lateksui nėra dažna, tačiau ji egzistuoja“, – sako gydytojas urologas prieš išvardydamas dažniausiai pasireiškiančius simptomus: niežėjimas, paraudimas, deginimo pojūtis ar patinimas po kontakto. „Pajutus tokius simptomus reikėtų nutraukti produkto naudojimą ir pasikonsultuoti su gydytoju. Tokiais atvejais dažniausiai rekomenduojama rinktis nelateksinius prezervatyvus“, – nurodo M.Stanionis.

Ekologiškos alternatyvos

Šiais laikais nemažai žmonių siekia gyventi tvariau, stengiasi rinktis sveikesnius maisto produktus, ekologiškas higienos ir kosmetikos priemones.

Prezervatyvai tikriausiai yra vienintelė prekė, kurios suvartojimo aplinkosaugininkai nerekomenduoja mažinti. Jie yra vienkartiniai ir dažniausiai pagaminti iš biologiškai neskaidaus sintetinio latekso, poliizopreno arba poliuretano. Dauguma latekso prezervatyvų yra apdoroti kazeinu – gyvūninės kilmės šalutiniu produktu, gaunamu iš ožkų arba karvių pieno, todėl jie nebūtinai yra veganiški.

„Didėjantis dėmesys tvarumui yra sveikintinas, – sako ir M.Stanionis. – Ekologiški prezervatyvai dažniausiai gaminami iš natūralaus kaučiuko, naudojant mažiau aplinką teršiančių gamybos procesų ir perdirbamas pakuotes. Vis dėlto svarbiausias kriterijus išlieka saugumas ir kokybė – ekologiškas produktas turi atitikti tuos pačius medicininius standartus kaip ir įprastas prezervatyvas.“

„Apskritai, mano nuomone, geriausias prezervatyvas nėra ploniausias, brangiausias ar populiariausias, – sako jis. – Geriausias prezervatyvas yra tas, kurį žmogus naudoja nuosekliai, teisingai ir jaučiasi su juo patogiai. Komfortas ir tinkamas dydis dažnai lemia daugiau nei marketinginiai pažadai ant pakuotės.“

Autorė: Urtė Jarockė

UAB „Lietuvos sveikata“ inf. 

Užterštas vanduo gali sukelti infekcijas

Į vandens telkinius ligų sukėlėjai dažniausiai patenka su nuotekomis, žemės ūkio teršalais, žmonių ar gyvūnų išmatomis. Vandenyje gali būti bakterijų, virusų ir parazitų, galinčių sukelti virškinamojo trakto, odos ir kitas infekcijas.

Dažniausiai užsikrečiama prarijus užteršto vandens, tačiau kai kurie mikroorganizmai į organizmą gali patekti ir per akių, nosies ar burnos gleivines. Tokiu atveju po maudynių gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai, karščiavimas, odos bėrimai ar niežulys. Kartais  gali išsivystyti ir žaizdų infekcijos.

„Didžiausia rizika užsikrėsti kyla tuomet, kai maudantis netyčia praryjama užteršto vandens, todėl ypač svarbu prižiūrėti vaikus. Vis dėlto vien iš vandens išvaizdos neįmanoma patikimai įvertinti, ar jis saugus. Atsargiau reikėtų vertinti drumstą, nemalonaus kvapo, pakitusios spalvos ar „žydintį“ vandenį, taip pat vengti maudytis po stiprių liūčių, kai į telkinius gali būti nuplaunama įvairių teršalų“, – sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė.

Kada reikėtų sunerimti?

Net ir nedidelio kiekio užteršto vandens nurijimas gali lemti užsikrėtimą. Vis dėlto, jei maudantis netyčia gurkštelėjote vandens, dažniausiai pakanka kelias dienas stebėti savijautą. Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei po maudynių pasireiškia pykinimas, vėmimas, viduriavimas, karščiavimas, stiprūs pilvo skausmai, odos bėrimai, intensyvus niežulys ar pradeda pūliuoti žaizdos.

Ypač pažeidžiami yra maži vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, nėščiosios, lėtinėmis ligomis sergantys asmenys ir asmenys, turintys nusilpusį imunitetą, nes jiems infekcijos gali pasireikšti sunkesne forma.

Kur rasti informaciją apie vandens kokybę?

NVSC rekomenduoja rinktis tik oficialias savivaldybių prižiūrimas maudyklas, kuriose reguliariai atliekami vandens kokybės tyrimai. Naujausi duomenys apie maudyklų vandens kokybę skelbiami Higienos instituto interneto svetainėje.

NVSC inf.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, pasirašiusi įsakymo „Dėl Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą, pabrėžia, kad taip siekiama mažinti paciento laukimo laiką gauti paslaugą. 

„Kiekvienam pacientui svarbu kuo greičiau patekti pas specialistą, kuris suteiktų paslaugą: nustatytų diagnozę, skirtų gydymą. Todėl suprantama, kad reikalavimas siuntimą gauti iš šeimos gydytojo tik ilgino paciento laukimą. Dabar, suteikęs mokamą paslaugą pacientui, gydytojas galės išrašyti siuntimą pas kitą specialistą, nesiunčiant paciento atgal pas šeimos gydytoją, o tai užtikrins paslaugų tęstinumą ir geresnį pacientų srautų valdymą“, – sako M. Jakubauskienė.  

Teisės aktu nustatyta, kad išduodamas siuntimą specialistas visais atvejais turi pateikti informaciją, užpildydamas formą E027„Siuntimas konsultacijai, tyrimams, gydymui“, nepriklausomai nuo to, kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje pacientas pasirenka gauti siuntime nurodytą paslaugą. Šiuo pakeitimu siekiama gerinti duomenų kokybę ir jų atsekamumą: reikalavimas leis patikimiau vertinti siuntimų skaičių, jų pagrįstumą ir pacientų srautus. Kai siuntimas išrašomas po mokamos paslaugos suteikimo, elektroniniame medicinos dokumente būtina nurodyti, kad siuntimas išduodamas PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamoms paslaugoms gauti.  

Kad būtų užtikrintas tolygesnis pacientų srautų valdymas, pakeitimais nustatyta, kad užpildžius siuntimą būtų organizuojamas paciento registravimas paslaugai gauti toje pačioje arba paciento pasirinktoje sveikatos priežiūros įstaigoje, paliekant pacientui teisę registracijos atsisakyti ir paslaugai, nurodytai siuntime, registruotis pačiam. 

Įsakymu nustatyta, kad teikiant paslaugas galimai nuo seksualinio smurto nukentėjusiems moteriškosios lyties asmenims nebūtų būtini papildomi siuntimai, nes šiems asmenims sveikatos būklės ištyrimo metu yra atliekami įvairūs papildomi laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai, įskaitant tyrimus dėl lytiškai plintančių infekcijų, ir praktikoje kyla poreikis išduoti papildomus siuntimus atskiriems tyrimams atlikti, o tai apsunkina ir pailgina paslaugų gavimo procesą bei didina administracinę naštą tiek pacientams, tiek sveikatos priežiūros specialistams.  

SAM inf.

Gydytojo urologo doc. dr. A. Čekausko teigimu, priežasčių, kodėl vyrai vengia tikrintis sveikatą, gali būti įvairių, tačiau bene dažniausia jų – nejuntami simptomai. „Dažnai vyrai linkę nesikreipti į gydytojus, jei nejaučia jokių simptomų ar nusiskundimų, o ypač – jei šeimoje nėra buvę prostatos ar kitų onkologinių ligų atvejų“, – sako gydytojas A. Čekauskas.

Urologas priduria, kad dalis vyrų profilaktinių tyrimų nesieja su realia nauda arba turi nepagrįstų nuogąstavimų dėl galimų diagnozių. Vis dėlto prostatos vėžio prevencinis patikrinimas yra paprastas – pakanka kraujo tyrimo, o tolesnis vertinimas atliekamas individualiai.

Abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. dr. T. Poškus mato panašią tendenciją – žmonės vengia profilaktinių tyrimų, nes jaučiasi sveiki arba bijo galimos diagnozės. „Gyventojai vis dar linkę manyti, kad pas gydytoją reikia kreiptis tik tuomet, kai atsiranda simptomų, todėl profilaktiniai tyrimai neretai atidedami. Deja, profilaktinis tikrinimasis dar nėra tapęs savaime suprantamu, o nemokamos prevencinės programos nepelnytai nuvertinamos, nors būtent jos gali reikšmingai sumažinti mirties riziką“, – teigia chirurgas.

Ankstyva diagnostika gali pakeisti ligos eigą

Abdominalinės chirurgijos gydytojas pabrėžia, kad ankstyva diagnostika gali iš esmės pakeisti ligos eigą ir gydymą. Pasak jo, kuo anksčiau nustatoma pakitimų, tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus paprastesnis, mažiau vargins pacientą ir turės mažesnį poveikį gyvenimo kokybei.

„Jei ligą nustatome anksti, o kartais – dar ikivėžinės stadijos, gydymas gali apsiriboti vos viena procedūra, be pjūvio ir be sudėtingų intervencijų. Pavėlavus gali prireikti visų įmanomų gydymo priemonių, o ir jos ne visada būna tokios veiksmingos, kaip norėtųsi“, – sako prof. dr. T. Poškus.

Gydytojas urologas A. Čekauskas, kalbėdamas apie prostatos vėžį, taip pat kaip ir jo kolega pabrėžia, kad nustačius ligą ankstyvos stadijos, gydymo galimybės yra gerokai palankesnės, o kai kuriais atvejais iš karto net neprireikia aktyvaus gydymo.

„Geriausia onkologinė liga yra pirmos stadijos. Ankstyvose stadijose, net ir nustačius prostatos vėžį, neretai jis būna mažai agresyvus, todėl kai kuriais atvejais galima taikyti aktyvų stebėjimą ir ligą kontroliuoti be agresyvaus gydymo“, – pažymi A. Čekauskas.

Abu specialistai sutaria: delsiant kreiptis į medikus, gydymas dažniausiai tampa sudėtingesnis, o jo poveikis žmogaus kasdienybei – didesnis.

Ką kiekvienas vyras gali padaryti jau šiandien?

Svarbiausias žingsnis, kurį gali padaryti kiekvienas vyras, yra pasitikrinti laiku, pasinaudojant Lietuvoje veikiančiomis Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamomis prevencinėmis programomis.

Prostatos vėžio prevencija

Prostatos (priešinės liaukos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai), taip pat nuo 45 metų – jei yra didesnė rizika susirgti dėl ligos istorijos šeimoje. Programos metu atliekamas paprastas kraujo tyrimas, nustatantis prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekį. Esant pakitimų, pacientas siunčiamas išsamesniam ištyrimui atlikti.

Kaip pabrėžia gydytojas urologas A. Čekauskas, amžius išlieka vienu svarbiausių rizikos veiksnių, o paveldimumas gali dar labiau padidinti tikimybę susirgti.

„Liga dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 50 metų vyrams, tačiau jei šeimoje yra sirgusių prostatos vėžiu, rizika gali būti reikšmingai didesnė ir liga gali pasireikšti anksčiau. Tokiais atvejais profilaktinių tyrimų taip pat svarbu nenuvėlinti“, – sako doc. dr. A. Čekauskas.

Storosios žarnos vėžio prevencija

Storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų (imtinai). Kas dvejus metus atliekamas slapto kraujavimo testas leidžia laiku pastebėti galimus pakitimus. Jei rezultatas teigiamas, pacientas tiriamas išsamiau.

Prof. dr. T. Poškus pabrėžia, kad svarbu ne tik dalyvauti programoje, bet ir atkreipti dėmesį į pirmuosius simptomus.

„Kraujavimas yra vienas svarbiausių signalų, kurio negalima ignoruoti. Taip pat reikėtų sunerimti pastebėjus ilgiau trunkančius tuštinimosi pokyčius. Tai nėra simptomai, kuriuos reikėtų nurašyti ar bandyti paaiškinti patiems“, – pabrėžia profesorius.

Prof. dr. T. Poškus primena, kad prevenciniai tyrimai svarbūs ir tuomet, kai žmogus jaučiasi visiškai sveikas: „Sulaukus 50 metų reikėtų suvokti, kad atėjo laikas pasitikrinti – net jei nejaučiate jokių simptomų. Tai gali padėti užkirsti kelią sunkiai ligai dar jos pradžioje“, – sako jis.

Svarbiausias žingsnis – neatidėlioti

Gydytojai pabrėžia – profilaktiniai tyrimai nėra formalumas, o reali galimybė pasirūpinti savo sveikata ir ateitimi.

„Kiekvienas vyras turėtų žinoti savo PSA rodiklį taip, kaip žino telefono PIN kodą – tai paprastas kraujo tyrimas, galintis padėti laiku pastebėti ligos riziką ir išvengti pasekmių“, – sako gydytojas urologas doc. dr. A. Čekauskas.

Abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. dr. T. Poškus ragina neatidėlioti ir primena, kad sprendimas pasitikrinti gali turėti tiesioginės įtakos gyvenimo trukmei: „Tyrimų nereikia laukti – jie gali padėti ilgiau išlikti sveikiems ir užsitikrinti visavertį gyvenimą. Duomenys rodo, kad prevencinėse programose dalyvaujantys žmonės gyvena ilgiau, o jų mirties rizika reikšmingai mažesnė“, – pabrėžia jis.

Santaros klinikų nuotr.

Ligonių kasų inf. 

Prasidėjus vaikų vasaros atostogoms ir įsibėgėjant registracijoms į poilsio stovyklas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena stovyklų organizatoriams atsakingai pasirūpinti vaikų maitinimu, o tėvams – dar prieš priimant sprendimą pasidomėti, kaip jis bus organizuojamas. 

Vaikams tiekiamas maistas turi būti visavertis ir pritaikytas jų amžiui bei mitybos poreikiams, o jo gamyba ir tiekimas organizuojami laikantis maisto saugos ir higienos reikalavimų.

Maistą gaminti galima tik turint leidimą 

VMVT atkreipia dėmesį, kad maistą poilsio stovykloje galima gaminti tik tuomet, kai šiai veiklai yra išduotas VMVT leidimas. Leidimus šiai veiklai išduoda VMVT paslaugų skyriai. Jei stovyklos organizatorius pats maisto gaminti ir tiekti vaikams neplanuoja, vaikų maitinimas gali būti organizuojamas sudarius sutartis su įmonėmis užsiimančiomis šia veikla.

Maistas turi atitikti vaikų poreikius 

Maistas vaikams turi būti tiekiamas pagal rekomenduojamas paros energijos ir maistinių medžiagų normas, o maisto ruošimas ir patiekalų įvairovė turi atitikti vaikų fiziologinius ypatumus bei sveikos mitybos principus. Esant poreikiui, turi būti organizuojamas pritaikytas maitinimas. 

Svarbus maitinimo dažnumas 

Vaikai poilsio stovyklose, teikiančiose apgyvendinimo paslaugas, turi būti maitinami reguliariai – ne rečiau kaip kas 3,5–4 valandas. Stovyklos organizatorius privalo sudaryti higieniškas sąlygas vaikams bet kuriuo metu atsigerti geriamojo vandens. 

Jei poilsio stovykloje vaikai intensyviai sportuoja, šiems vaikams valgiaraščiai sudaromi atsižvelgiant į padidėjusį energijos poreikį. Žygio metu, vaikai turi būti aprūpinti maistu ir geriamuoju vandeniu. Į žygį draudžiama imti greitai gendančius maisto produktus (pieno produktai, mėsos, konditerijos ir kt.). 

Yra produktų, kurie draudžiami vaikų maitinime 

Tam tikri maisto produktai ir gaminiai vaikams tiekti yra draudžiami, todėl poilsio stovyklų organizatoriai privalo užtikrinti, kad šie maisto produktai nebūtų neteikiami vaikams.

Vasarą stovyklas tikrins inspektoriai 

Kaip ir kasmet, vasaros sezono metu VMVT inspektoriai tikrins vaikų poilsio stovyklas. Patikrinimų metu bus vertinama, ar maistas gaminamas ir tvarkomas laikantis higienos reikalavimų, ar naudojami saugūs maisto produktai bei tinkamai organizuojamas vaikų maitinimas. 

VMVT ragina tėvelius aktyviai domėtis vaikų maitinimu ir kilus įtarimų dėl netinkamo maitinimo organizavimo, maisto kokybės ar saugos kreiptis į VMVT.

Saugus, kokybiškas ir visavertis maitinimas – viena svarbiausių sąlygų, kad vaikų vasaros poilsis būtų ne tik smagus, bet ir saugus.

VMVT inf.

Lietuvoje šiemet tymai diagnozuoti keturioms moterims ir penkiems vyrams. Septyni susirgimai fiksuoti Kauno apskrityje, du – Panevėžio. Du tymų atvejai yra įvežtiniai – susirgusieji lankėsi Lenkijoje ir Pietų Korėjoje.

Daugiausia atvejų, trys, užregistruoti 45–49 metų vyrų grupėje. Po du susirgimus fiksuota tarp 50–54 ir 55–59 metų moterų. Dar po vieną atvejį nustatyta 40-44 metų vyrų bei 1-4 metų berniukų grupėje.

Daugumai užsikrėtusiųjų, aštuoniems, prireikė gydymo ligoninėje. Penki iš jų gydyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Infekcinių ligų klinikoje. Jos vadovė, profesorė, dr. Auksė Mickienė pasakoja, kad dviem pacientams išsivystė sunkus plaučių uždegimas, dėl ko jiems prireikė deguonies terapijos.

„Du atvejai neatrodo daug absoliučiais skaičiais, tačiau šiuo atveju procentinė dalis yra ganėtinai didelė. Jei tymais užsikrėstų tūkstantis ar keli tūkstančiai žmonių – įsivaizduokime, apie kokius skaičius tektų kalbėti tuomet ir kokios būtų pasekmės tiek medicinos įstaigų apkrovai, tiek visuomenei“, – dėmesį atkreipia profesorė, perspėjanti, kad tymai pasiekti tokius skaičius gali labai nesunkiai.

Viena užkrečiamiausių ligų pasaulyje

Tymai – ūmi virusinė infekcinė liga, plintanti oro lašeliniu būdu: virusas perduodamas sergančiam žmogui kosint, čiaudint ar netgi kvėpuojant. Užsikrėtus tymais, inkubacinio periodo metu (6–21 d.) paprastai nejaučiama jokių simptomų. Vėliau prasideda karščiavimas, sloga, kosulys, akių paraudimas. Dar vėliau – dažniausiai ant veido atsirandantis ir po visą kūną išplintantis bėrimas.

Bazinis tymų reprodukcijos rodiklis (R0) yra 12–18. Tai reiškia, kad imuniteto neturinčioje populiacijoje vienas sergantis žmogus gali užkrėsti 12–18 kitų asmenų. Palyginimui, sezoninio gripo reprodukcijos rodiklis paprastai siekia 1–2, o pirminio COVID-19 varianto prieš septynerius metus R0 buvo apie 2–3.

Dėl itin aukšto užkrečiamumo epidemiologai tymus dažnai vadina savotišku visuomenės imuniteto „streso testu“ – pradėjus sparčiau plisti tymams, tai dažniausiai reiškia pavojingai sumažėjusį vakcinacijos lygį ir bendro visuomenės imuniteto nepakankamumą.

Panikuoti dar nereikia, tačiau pasiruošti būtina

Prof. A. Mickienės teigimu, prevencinių veiksmų reikia imtis dar prieš protrūkį, nes jam prasidėjus, suvaldyti situaciją tampa gerokai sunkiau.

„Tymai plinta labai greitai. Be aukšto bazinio reprodukcijos rodiklio, ši liga pavojinga ir tuo, kad užsikrėtimui pakanka labai trumpo ir net nebūtinai tiesioginio kontakto: uždaroje patalpoje virusas gali išlikti net iki dviejų valandų“, – pabrėžia profesorė.

Svarbiausia, kad užkrėsti kitus žmogus jau gali vos prasidėjus karščiavimui, kol oda dar neišberta. Tuo metu tymų simptomai yra labai panašūs į gripo, tad pats žmogus paprastai net neįtaria sergantis tymais.

„Pamažu įsibėgėjant vasarai, kuomet nemažai žmonių keliauja atostogauti į užsienį, rizika parsivežti ne tik gerų įspūdžių, bet ir pavojingą ligą didėja: oro uostai, turistų traukos objektai, koncertai ar kitos masinio susibūrimo vietos gali tapti puikia terpe plisti ir tymų virusui“, – perspėja A. Mickienė.

Sergamumas Europoje

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių iki 2026 m. balandžio 30 d. Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse buvo užregistruoti 3 779 tymų atvejai. Dvylikoje Europos šalių daugiau nei pusė registruotų tymų atvejų buvo įvežtiniai arba susiję su įvežtiniais atvejais.

Naujausiais ECDC duomenimis, nuo šių metų pradžios iki gegužės 17 dienos daugiausiai tymų atvejų fiksuota Bulgarijoje – 277. Ispanijoje per tą patį laikotarpį nustatyta 118 susirgimų, Vokietijoje – 82. Prancūzija iki balandžio pabaigos nustatė 77 tymų atvejus.

Pavojingiausiai atrodo kaimyninė Latvija, kurioje balandžio 15 d. duomenimis oficialiai patvirtinti 49 tymų atvejai, bet nustatyta virš 800 galimų kontaktų, kurių metu virusas galėjo būti perduotas. Taip pat – Portugalija, kurioje tymais gegužės 17 d. sirgo trys asmenys, o bendras galimų kontaktų skaičius artėjo prie 500.

„Italija, Ispanija, taip pat ir kaimyninė Latvija – populiarios ir mėgstamos lietuvių vasaros atostogų kryptys. Rankų plovimas ar veido kaukė nuo užsikrėtimo tymais neapsaugos. Nesant ekstremaliai situacijai, žmonės savo noru respiratoriaus tikrai nesidės. Tad vienintelė apsauga, norint būti užtikrintiems, kad neparsivešite viruso, yra skiepai“, – pabrėžia Kauno ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovė.

Užtikrinta apsauga

Iš devynių šiemet tymais Lietuvoje užsikrėtusių žmonių penki buvo arba tikrai neskiepyti, arba jų vakcinacijos statusas nėra aiškus. Kiti keturi buvo gavę nepilną vakcinacijos kursą – t. y., tik vieną vakcinos dozę.

„Žinoma, viena dozė neabejotinai geriau negu nieko, bet pilnavertę apsaugą nuo tymų suteikia dvi vakcinos dozės, suaugusiems žmonėms suleidžiamos 28 dienų intervalu.“

Profesorė pastebi, kad iš šiemet Lietuvoje 9 susirgusiųjų tymais yra tik vienas vaikas, visi kiti – vyresni nei 40 metų amžiaus. Pasak A. Mickienės, taip yra dėl to, kad dviem MMR vakcinos (apsaugančios nuo tymų, epideminio parotito (kiaulytės) ir raudonukės) dozėmis Lietuvoje buvo pradėta skiepyti tik nuo 1988-ųjų.

„Tikėtina, kad didelei daliai tuometinių vaikų, nuo 1964 m. iki 1988 m., o ir vėliau – devyniasdešimtaisiais – skiepytų tik viena doze, ilgalaikis imunitetas nesusiformavo ir tymų virusui jie yra kur kas mažiau atsparesni“, – sako ekspertė.

Sveikata – kiekvieno iš mūsų rankose

Nustatyta, jog tam, kad tymai neplistų, imunitetą turi turėti 95 proc. bet kurios populiacijos gyventojų. Toks tikslas – pasiekti ne mažesnes kaip 95 proc. skiepijimo MMR vakcina apimtis – numatytas ir Lietuvos nacionalinėje imunoprofilaktikos 2024–2028 m. programoje.

Deja, oficialiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, praėjusių metų pabaigoje mūsų šalies 2-ejų metų amžiaus vaikų grupėje skiepijimo apimtys pirmąja MMR vakcinos doze tesiekė 85,8 proc., o 7-erių metų amžiaus grupėje, antrąja vakcinos doze – dar mažiau, 84,5 proc.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2024 m. pasaulyje nuo tymų mirė apie 95 tūkst. žmonių. Daugiausia – neskiepyti arba nepilnai paskiepyti vaikai iki penkerių metų.

Paskutiniai metai, kai tymų atvejų nebuvo užregistruota Lietuvoje, buvo 2022-ieji. O didžiausias šios ligos protrūkis pastarąjį dešimtmetį fiksuotas 2019 m., kai visoje šalyje tymais susirgo 834 žmonės.

Dėl skiepų prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.

Naujoji paslauga bus teikiama visame Jonavos rajone pacientams, prisirašiusiems prie Jonavos PSPC ir atitinkantiems projekte nustatytus kriterijus. Pacientų namuose dirbs visa specialistų komanda – gydytoja odontologė, burnos higienistė ir odontologo padėjėja.

Jonavos PSPC direktorė Asta Sivolovienė teigė, kad įstaiga pradeda teikti paslaugą, kurios rajone iki šiol nebuvo.

„Labai džiaugiamės galėdami pasiūlyti naują paslaugą Jonavos gyventojams. Įgyvendinę Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą pradedame teikti odontologijos paslaugas pacientų namuose neįgaliems asmenims. Iš projekto lėšų įsigyta mobili odontologinė kėdė ir visa reikalinga įranga, leidžianti pilnavertiškai teikti paslaugas namuose“, - sakė A. Sivolovienė.

Pasak jos, pacientams ši paslauga bus teikiama nemokamai. Specialistai namuose galės atlikti profesionalią burnos higieną, plombuoti dantis, šalinti nesudėtingus dantis, vertinti burnos būklę bei konsultuoti dėl burnos priežiūros.

„Atvažiuos visa komanda - gydytoja odontologė, burnos higienistė ir odontologo padėjėja. Namuose bus suteikiamos visos reikalingos paslaugos, kurioms nereikia stacionaro“, - pažymėjo direktorė.

Kaip teigė Jonavos PSPC direktorė, pas pacientus į namus vyks trijų specialistų komanda, tačiau paslaugoms užtikrinti suburtas didesnis darbuotojų kolektyvas. Mobilias odontologines paslaugas pakaitomis teiks gydytojos odontologės Violeta Paliukaitienė ir Radvilė Jomantaitė, burnos higienistės Giedrė Papievienė ir Miglė Ilkinė bei odontologo padėjėja Jolanta Tarnauskienė.

Burnos higienistė Giedrė Papievienė pabrėžė, kad naujoji paslauga pacientams suteiks ne tik medicininę, bet ir emocinę naudą.

„Visų pirma įvertinsime burnos ir dantų būklę, atliksime profesionalią burnos higieną, apmokysime, kaip tinkamai prižiūrėti dantis. Jei reikės, bus atliekamas ir dantų gydymas, plombavimas ar nesudėtingas dantų šalinimas“, - sakė specialistė.

Anot jos, gydymas namų aplinkoje ypač svarbus žmonėms, kuriems kelionės į gydymo įstaigas sukelia papildomų sunkumų.

„Nauda yra tikrai didžiulė - mažiau varginančių kelionių pas odontologą, mažiau streso ir baimės, nes procedūros atliekamos savoje aplinkoje. Taip pat pacientai greičiau sulaukia reikalingos pagalbos, todėl greičiau atkuriama kramtymo funkcija ir užtikrinama visavertė mityba“, - kalbėjo G. Papievienė.

Renginyje dalyvavusi Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė teigė, kad tokios paslaugos atsiradimas rajone yra itin svarbus žingsnis gerinant gyventojų gyvenimo kokybę.

„Labai džiaugiuosi, kad ši paslauga atsirado Jonavoje. Ji yra labai reikalinga. Gauti odontologinę pagalbą namuose žmogui, kuris dėl tam tikrų fizinių ar kitų aplinkybių negali atvykti į gydymo įstaigą, yra labai patogu“, - sakė vicemerė.

Pasak jos, odontologų baimė vis dar išlieka aktuali problema ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, todėl gydymas namuose gali padėti įveikti ir psichologinius barjerus.

„Žmogui, kuris dėl savo būklės negali lengvai atvykti į gydymo įstaigą, tokia paslauga yra didžiulis padrąsinimas. Manau, kad komfortas ir sveikata šioje paslaugoje labai gražiai susijungia“, - teigė B. Gailienė.

Vicemerė neabejojo, kad paslauga bus paklausi.

„Poreikis tokiai paslaugai buvo jaučiamas ir anksčiau. Žmogui, kuris negali atvykti į įstaigą, tai bus labai didelis sveikatos pagerinimas, suteiksiantis daugiau gyvenimo kokybės ir komforto“, - kalbėjo vicemerė.

Naujoji paslauga įgyvendinama vykdant projektą Nr. 09-071-P-0002 „Mobilių ambulatorinės odontologinės priežiūros paslaugų teikimas Jonavoje“. Jonavos PSPC iki šiol pirmines odontologines paslaugas galėjo suteikti tik tiems pacientams, kurie galėjo fiziškai atvykti į gydymo įstaigą. Dėl to ypač sudėtingoje situacijoje atsidurdavo sunkią negalią turintys asmenys, kurie dėl savo sveikatos būklės neturėjo galimybės pasiekti odontologijos kabineto ir faktiškai likdavo be pirminių odontologinių paslaugų.

Įstaiga pažymi, kad negydomos burnos ir dantų ligos neigiamai veikia bendrą žmogaus sveikatos būklę, mitybą, emocinę savijautą ir gyvenimo kokybę. Todėl projektu siekiama užtikrinti, kad sunkią negalią turintys pacientai reikalingą pagalbą galėtų gauti savo gyvenamojoje vietoje.

Projekto metu suformuota mobili specialistų komanda, kuri pas pacientus vyksta su specialia nešiojama odontologine įranga. Paslaugas planuojama teikti 31 mėnesį visame Jonavos rajone. Projekto tikslinė grupė - asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo lygis.

Bendra projekto vertė siekia 210 547 eurus. Iš jų 178 964,95 euro sudaro Europos Sąjungos fondų lėšos, o 31 582,05 euro - bendrojo finansavimo lėšos.

Jonavos PSPC atstovų teigimu, jei paslauga sulauks didelio gyventojų susidomėjimo, ateityje gali būti svarstoma plėsti specialistų komandą. Taip pat tikimasi, kad pasibaigus projektui ir atsiradus finansavimo mechanizmui per ligonių kasas, ši pirmą kartą Jonavos rajone pradėta teikti paslauga galėtų būti tęsiama ir ateityje.

Plačiau apie projektą ČIA.

Didžiausia rizika – vaikams

Užterštame smėlyje gali būti ne tik įvairių parazitų kiaušinėlių, bet ir ligas sukeliančių bakterijų bei virusų. Šios infekcijos dažniausiai plinta per nešvarias rankas. Smėlyje esantys mikrobai gali sukelti ūmias žarnyno infekcijas, o per gyvūnų – šunų ar kačių – išmatas į neuždengtas smėlio dėžes patenka parazitai, sukeliantys tokias ligas kaip toksokarozė ar toksoplazmozė.

NVSC duomenimis, toksokaroze ir žarnyno infekcinėmis ligomis dažniau serga vaikai nei suaugusieji. 2025 m. didžiausias sergamumas toksokaroze registruotas 4–14 metų amžiaus vaikų grupėje, o ūminėmis žarnyno infekcijomis – 0–6 metų amžiaus vaikų grupėje. Didesnis vaikų sergamumas gali būti siejamas su dažnesniu kontaktu su dirvožemiu ar smėliu, ypač žaidimų aikštelėse, bei dar nepakankamai susiformavusiais higienos įgūdžiais.

„Vaikai žaisdami smėlio dėžėse dažnai liečia veidą, kiša rankas į burną, todėl net ir plika akimi nematomi mikrobai / parazitai gali tapti infekcijų plitimo priežastimi. Dėl to labai svarbi ne tik smėlio dėžių priežiūra, bet ir nuolatinis vaikų higienos įgūdžių ugdymas“, – primena NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė.

Saugumą padeda užtikrinti reguliari priežiūra

Tinkama smėlio dėžių priežiūra yra viena paprasčiausių ir veiksmingiausių prevencinių priemonių. Siekiant sumažinti užteršimo riziką, nenaudojamas smėlio dėžes būtina uždengti, kad į jas nepatektų gyvūnai. Taip pat rekomenduojama jas įrengti saulėtose vietose, nes ultravioletiniai saulės spinduliai padeda naikinti ligų sukėlėjus.

Smėlis turi būti keičiamas užsiteršus šiukšlėmis ar kitomis priemaišomis. Net ir vizualiai švarus smėlis nebūtinai yra saugus, todėl svarbu reguliariai atlikti jo parazitologinius tyrimus.

„Smėlio dėžė gali atrodyti tvarkinga, tačiau tai negarantuoja visiško saugumo. Todėl labai svarbu prižiūrėti smėlį, neleisti į smėlio dėžes patekti gyvūnams ir nepamiršti vaikų rankų higienos“, – akcentuoja NVSC atstovė.

Primename, kad viena svarbiausių apsaugos priemonių nuo užkrečiamųjų ligų išlieka tinkama rankų higiena. Tėvai ir ugdytojai turėtų nuolat priminti vaikams po žaidimų lauke, ypač pažaidus smėlio dėžėje, kruopščiai nusiplauti rankas su muilu po tekančiu vandeniu. Taip pat rekomenduojama neleisti vaikams užkandžiauti žaidžiant smėlio dėžėse bei pasirūpinti, kad mažesni vaikai nekištų smėlio ar nešvarių pirštų į burną. Svarbu pasirūpinti ir žaislais, su kuriais vaikai žaidė lauke ar smėlio dėžėje: patartina juos naudoti tik lauko žaidimams, o parsinešus namo – kruopščiai nuplauti ir neleisti su jais žaisti kambaryje.

Atsakomybė už smėlio dėžių priežiūrą

Už smėlio dėžių priežiūrą ikimokyklinio ugdymo įstaigose atsako pačios ugdymo įstaigos, o viešosiose vaikų žaidimų aikštelėse ir prie daugiabučių esančių smėlio dėžių priežiūra tenka jų eksploatuotojams arba savininkams. Jei aikštelės prižiūrėtojas nėra paskirtas, atsakomybė už jos saugumą ir tinkamą priežiūrą tenka savininkams.

NVSC taip pat primename, kad praėjusiais metais buvo patikslinti Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimai dėl smėlio priežiūros vaikų žaidimų aikštelėse. Nurodyta, kad kiekvieną pavasarį smėlio galima nekeisti, jeigu atlikus parazitologinį tyrimą jame nenustatoma helmintų kiaušinėlių.

NVSC inf.

Vaikų chirurgai ir traumatologai atviri - pacientų padaugėjo kone dvigubai. Kartais per parą dėl traumų ir kitų chirurginių problemų į Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centrą kreipiasi arti pusšimčio pacientų.

Šį antradienį medikams teko operuoti keturis lūžius - du jauniesiems dviratininkams ir dar du - paspirtukų mėgėjams. Trečiadienį, pirmoje dienos pusėje, vos per kelias valandas į ligoninę pateko dar du vaikai, nukentėję važiuodami paspirtukais - vienas elektriniu, kitas paprastu. Abiejų kritimai baigėsi trimis lūžiais. Tos pačios dienos vakarą greitosios pagalbos automobiliu pristatyti trys paaugliai sužalojimus patyrę važiuodami vienu elektriniu paspirtuku, o netrukus medikams teko operuoti ir jaunąjį motociklininką, kuris tiesiai iš varžybų pristatytas su lūžusiu šlaunikauliu.

Tokios istorijos šiltuoju metų laiku kartojasi kone kasdien.

„Ko gero, pagrindinė bėda, kurią įžvelgiame, kad tėvai ne tik perka ir leidžia vaikams važinėti transporto priemonėmis, kurių galingumas neatitinka jų amžiaus, bet ir visiškai pamiršta apie elementarų saugumą - šalmus bei apsaugas. Kasmet su baime ir nerimu laukiame šiltojo sezono, nes, kad ir kiek edukuotume tėvus bei vaikus, traumų tik daugėja. Saugaus eismo taisyklės griežtinamos, tačiau nepanašu, kad tėvai ir vaikai jų labai paisytų“, - sako RŠL Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro vadovė Evelina Klepšytė-Janauskienė.

Pasak gydytojos, ypač neramina elektrinių paspirtukų populiarumas tarp jaunesnio amžiaus vaikų. Dėl didesnio greičio ir svorio kritimo pasekmės dažnai būna kur kas sunkesnės nei važiuojant įprastu paspirtuku ar dviračiu. Medikė įsitikinusi, kad elektriniai paspirtukai mažamečiams apskritai neturėtų būti naudojami.

Papildomą nerimą kelia tai, kad nemaža dalis traumų patiriama nesilaikant net elementariausių saugumo reikalavimų. Vaikai dažnai važiuoja be šalmų, apsaugų, veža keleivius, renkasi jų amžiaus ir gebėjimų neatitinkančias transporto priemones arba važinėja vietose, kuriose rizika susižaloti yra itin didelė.

Nuo 2026 metų įsigaliosiančios griežtesnės elektrinių paspirtukų naudojimo taisyklės numato privalomą šalmų dėvėjimą visiems vairuotojams, nepriklausomai nuo amžiaus. Taip pat numatyti aiškesni amžiaus ribojimai, didesni matomumo reikalavimai, draudimas vežti keleivius ir kitos priemonės, skirtos mažinti nelaimingų atsitikimų skaičių. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad vaikų saugumas neturėtų prasidėti tik nuo naujų teisės aktų įsigaliojimo.

Tėvams svarbu prisiminti:

-            šalmas turi būti dėvimas kiekvieną kartą sėdant ant paspirtuko ar dviračio;

-            kelių, alkūnių ir riešų apsaugos gali apsaugoti nuo sudėtingų lūžių;

-            vaikams reikėtų rinktis jų amžių ir gebėjimus atitinkančias transporto priemones;

-            elektriniai paspirtukai nėra saugus pasirinkimas mažamečiams vaikams;

-            negalima vežti keleivių ant paspirtuko; būtina laikytis saugaus greičio ir eismo taisyklių;

-            tėvų priežiūra ir domėjimasis, kur bei kaip vaikas važinėja, išlieka viena svarbiausių traumų prevencijos priemonių.

RŠL specialistai pabrėžia, kad daugumos šių traumų būtų galima išvengti. Vienas neuždėtas šalmas ar neįvertinta rizika gali baigtis ne tik lūžiu, bet ir sunkia galvos trauma, ilgalaikiu gydymu ar operacija. Prasidėjus aktyviam laisvalaikio sezonui tėvai raginami daugiau dėmesio skirti ne vaiko transporto priemonės greičiui ar galingumui, o jo saugumui. Vaikų sveikata prasideda nuo atsakingų suaugusiųjų sprendimų.

 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės inf. 

Tačiau vartotojams svarbu nepamiršti, kad reikšmingą įtaką galutiniam produkto saugumui turi ir jo paruošimo būdas. Didžiausia rizika sveikatai kyla ne dėl pačių nitritų, o dėl jų reakcijos labai aukštoje temperatūroje. Kepant mėsą ant atviros ugnies ar ją prideginant, susidaro nitrozaminai – cheminiai junginiai, kurie didina onkologinių ligų riziką. 

Nors gamintojai aktyviai ieško natūralių alternatyvų (pavyzdžiui, augalinių ekstraktų), šiuo metu nėra vieno universalaus pakaitalo, kuris garantuotų tokią pačią mikrobiologinę saugą. 

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai įspėja, kad pavojus sveikatai tiesiogiai priklauso nuo kepimo būdo. Didžiausia rizika kyla tada, kai mėsos gaminiai yra: 

stipriai prideginami ar apanglėja; 

kepami tiesioginėje liepsnoje; 

ilgai kaitinami itin aukštoje temperatūroje; 

pakartotinai šildomi. 

Atmintinė grilio mėgėjams: kaip saugiai paruošti maistą? 

Norėdami sumažinti kancerogeninių medžiagų susidarymą ir išvengti bakterijų laikykitės kelių paprastų taisyklių: 

Rinkitės tinkamus produktus: prieš kepdami atkreipkite dėmesį į gaminio sudėtį. Griliui galima rinktis „balsvas“ dešreles, kurių sudėtyje nėra konservanto natrio nitrito (E250), o kepant nitritų turinčius gaminius svarbu jų neperkepti ir neapanglinti. 

Tinkamai paruoškite ir valykite grilį: kepkite maistą virš žarijų, o ne ant atviros liepsnos. Venkite mėsos apskrudinimo iki juodumo (jei gaminys pridegė, tas vietas nupjaukite). Prieš kurdami ugnį kruopščiai nuvalykite groteles – senų sudegusių riebalų likučiai yra papildomas nešvarumų šaltinis. 

Saugokite maistą nuo dūmų: naudokite specialius padėkliukus, kad riebalai nelašėtų tiesiai ant anglių. Degant riebalams susidaro dūmai, kuriuose gali būti policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAH), kurie nusėda ant kepamo maisto. 

Saugiai atšildykite: šaldytą mėsą ar žuvį saugiai atšildykite šaldytuve arba mikrobangų krosnelėje ir kepkite iš karto. Jei maistą vežatės į gamtą, naudokite šaltkrepšius su ledo paketais, kad produktai negestų dar pakeliui. 

Griežta higiena ir kryžminė tarša: plaukite rankas prieš ir po kiekvieno žalios mėsos prisilietimo. Žaliai mėsai ir jau iškeptiems patiekalams ar daržovėms naudokite visiškai atskiras lenteles bei įrankius. Iškepto maisto niekada nedėkite į indą, kuriame prieš tai buvo žalia mėsa. 

Kontroliuokite temperatūrą: mėsos gaminiai turi būti pakankamai termiškai apdoroti  – jų vidinė temperatūra turėtų pasiekti ne mažiau kaip 75 °C. Greitai gendančius maisto produktus laikykite šaltai ir nepalikite saulėje ar aplinkos temperatūroje ilgiau kaip dvi valandas. 

Planas savaitgaliui paprastas: dešreles su E250 palikite virti puode, o kepsninei rinkitės šviežią mėsą arba specialiai griliui skirtus gaminius. Sveikesnė mityba prasideda nuo sąmoningumo – atsakingai įvertinę produkto sudėtį ir paruošimo būdą grilio sezonu mėgausitės saugiai. 

Produkto gamintojas: LLC “Euro Food Service”, Ukraina.

Atšaukiamo produkto tinkamumo vartoti terminas: 2027-04-30, partijos numeris: L0126.

Rūpindamiesi savo ir artimųjų sveikata, sekite informaciją RASFF švieslentėje. Tyrimas tęsiamas.

VMVT primena, kad Salmonella yra pavojinga bakterija, kuri gali sukelti rimtus virškinimo sutrikimus, todėl svarbu žinoti, kad ji žūva tik tada, kai maistas yra tinkamai ir pakankamai ilgai termiškai apdorojamas, t. y. kaitinamas aukštoje temperatūroje, užtikrinant, kad visas produktas būtų vienodai iškepęs ar išviręs.

VMVT inf.

Lietuvos daržovių augintojų asociacija informavo atsakingas institucijas, kad šiuo metu tik pavieniai Lietuvos ūkiai jau yra pradėję ankstyvųjų bulvių kasimą, todėl šalies ūkiuose užaugintos produkcijos kiekiai rinkoje yra labai riboti.

„Signalus, jog vartotojams gali būti siūlomos lietuviškos kilmės bulvės, vertiname labai rimtai. Vartotojai turi teisę gauti tikslią ir neklaidinančią informaciją apie maisto produktų kilmę, todėl itin svarbu užtikrinti skaidrų ir sąžiningą ženklinimą visoje tiekimo grandinėje. Turgaviečių ir kitų prekybos vietų patikrinimų metu itin didelį dėmesį telksime į ženklinimo informaciją, kilmę patvirtinančius dokumentus, atsekamumo duomenis“, – kalbėjo VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė.

VMVT primena vartotojams būti atidiems ir pirkti tik iš atsakingų pardavėjų. Tiek lauko prekybos vietose, tiek mažmeninėje prekyboje parduodamos bulvės turi būti paženklintos etiketėmis lietuvių kalba, etiketėje privalo būti nurodyta kilmės šalis.

„Bulvės prekybos centre gali būti ir lietuviškos, ir atvežtinės – tai nebūtinai turėtų kelti nerimą. Visos rinkai tiekiamos bulvės privalo būti tikrinamos dėl karantininių kenkėjų, tačiau neabejotina, vartotojas turi būti budrus ir pirkti tik iš patikimų tiekėjų – Fitosanitariniame registre registruotų ūkininkų, kitų prekiautojų bulvėmis ar prekybos tinklų. Kilus įtarimui dėl bulvių kokybės, reikalaukite etiketės“,  – sako VATŽŪM direktorius Simonas Pusvaškis.

VATŽŪM specialistai primena, kad etiketėje taip pat turi būti nurodoma bulvių paskirtis, veislė, bulvių augintojo / supirkėjo / realizuotojo registracijos Fitosanitariniame registre numeris (santrumpa etiketėje – „Fitosanitarinio registro Nr.“), bulvių siuntos numeris (suteikiamas augintojo, supirkėjo ar realizuotojo), kilmės šalies kodas, bulvių kiekis, kokybės klasė ir bulvių dydis (mažiausio ir didžiausio gumbo skersmuo frakcijoje).

Etiketė privalo būti vienkartinė, tvirtai pritvirtinta prie pakuotės. Etiketės taisymas ar pakartotinis naudojimas draudžiamas. Šie reikalavimai galioja tiek prekiaujant lietuviškomis, tiek ir iš kitų šalių atvežtomis bulvėmis.

Vartotojai, pastebėję galimai klaidinančią informaciją apie produktų kilmę ar kitokias įtartinas bulves, raginami apie tai informuoti VMVT telefonu 1879 ar užpildę anketą, arba VATŽŪM pasitikėjimo telefonu (0 5) 270 80 80. Tokie pranešimai padeda užkirsti kelią augalinės produkcijos, neatitinkančios fitosanitarinių reikalavimų, tiekimui rinkai.

VMVT inf.

Šiais metais iki gegužės 28 d. iš viso buvo gauti 29 pranešimai dėl nesaugios paukštienos ir paukštienos pusgaminių: 11 atvejų operatyviai užfiksuoti pačių įmonių savikontrolės metu, o 18 atvejų nustatyta po VMVT patikrinimų. Nesaugios paukštienos ir jos pusgaminių dažniau aptinkama tarp įvežtinių produktų: lenkiškos paukštienos nustatyta 16 atvejų, o lietuviškos – 12, – šiemet nustatytas ir 1 atvejis braziliškos kilmės paukštienoje. Palyginus, per 2025 metų tą patį laikotarpį 14 atvejų nustatyta lenkiškoje ir 4 lietuviškoje paukštienoje.  

„Tiekėjų pasirinkimas yra pačių ūkio subjektų prievolė, todėl verslas privalo vertinti savo partnerius per „padidinamąjį stiklą“, reguliariai juos audituoti ir reikalauti įrodymų, kad įsigyjama iš jų produkcija saugi, kad į rinką nepatektų užkrėstos žaliavos, – pabrėžia VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė. – Jei įmonė savikontrolės metu pati nustato problemą, ją sustabdo ir praneša Tarnybai – jokios baudos jai negresia, nes tai atsakingo verslo veikimas. Tarnyba kartu  sklaido ir pirkėjus gąsdinančius mitus – pranešimų ar realių faktų, kad į mėsą yra „leidžiamas vanduo“ tam, kad ji neva taptų „sunkesnė“ parduodant, fiksuota nebuvo, tokių indikacijų Tarnyba neturi. Natūraliai 100 g svorio mėsoje gali būti nuo 45 iki 75 g vandens. Tačiau jokio pridėtinio vandens negali būti. Jei tokie pažeidimai būtų nustatyti, tai jau traktuojama kaip klastojimas ir už tai atsakingiems subjektams grėstų tūkstantinės baudos. Vartotojai, įtarę tokius atvejus, turėtų nedelsdami pranešti Tarnybai“.  

Siekdama paskatinti skaidrumą VMVT sukūrė įrankį, skirtą padėti vartotojams identifikuoti bei vertinti pardavimo vietas ir pardavėjų atsakingumą. Naudodamiesi nuolat atnaujinama Skubių pranešimų apie saugų maistą ir pašarus sistemos (RASFF) švieslente vartotojai gali realiu laiku matyti, kuriose įmonėse ir kaip dažnai pasikartoja pažeidimai. Taip pat galima pasitikrinti, kurie produkcijos tiekėjai rinkai pateikė nesaugius produktus, ir rinktis tuos maisto subjektus, kurie nesaugių produktų švieslentėje minimi retai.   

Salmonella bakterija išlieka viena klastingiausių maistu plintančių bakterijų pasaulyje dėl savo unikalaus gebėjimo prisitaikyti. Perdirbimo įmonėse ar namų virtuvėse ji gali žaibiškai išplisti per nevalytus įrankius, konvejerius ar tiesiog darbuotojų rankas. Verslo logistikoje didžiausias galvos skausmas – nutrūkusi „šalčio grandinė“ transportavimo metu ir nešvarios, po ankstesnių krovinių nedezinfekuotos dėžės, virstančios idealia terpe daugintis bakterijoms.  

RASFF švieslentėje vartotojai taip pat pastebi, kad kai kurie nesaugūs produktai, ypač greito vartojimo (šviežia mėsa ir pan.), atsiranda jau po galiojimo laiko pabaigos. Taip atsitinka todėl, kad paimto produkto mėginio ištyrimas užtrunka kartais ilgiau nei galioja produktas. Didelė dalis tokių pranešimų apie nesaugius produktus ateina iš užsienio šalių, todėl atvejo tyrimo trukmė taip užtrunka. Vis dėl to apie nesaugius produktus vartotojai vis tiek privalo būti informuoti, nes dažnas yra linkęs nusipirkti produktų daugiau – dalį suvartoti, o kitą užšaldyti ir pan.   

VMVT primena, kad pavojaus galima visiškai išvengti namuose laikantis trijų pagrindinių taisyklių: pirmiausia, paukštiena privalo būti termiškai apdorota taip, kad jos vidinė temperatūra pasiektų bent 70 °C laipsnių temperatūrą, antra, būtina visiškai atskirti įrankius ir pjaustymo lenteles, kurios skirtos žaliai mėsai, o kurios paruoštam maistui. Galiausiai, pamatinis saugumo garantas yra kruopštus rankų plovimas po kiekvieno prisilietimo prie žalios mėsos ar kiaušinių bei reguliari paviršių dezinfekcija. 

VMVT inf. 

„Siekiame, kad pacientai reabilitacijos paslaugas gautų kuo greičiau, o sveikatos sistema veiktų efektyviau. Išplėsdami sporto medicinos gydytojų įsitraukimą į pradinę reabilitaciją, sudarome galimybes geriau išnaudoti turimus specialistus ir mažinti eiles. Tuo pačiu išlaikome aiškias kompetencijų ribas – sudėtingesnių atvejų valdymas ir toliau lieka fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų atsakomybė“, – sako sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Atnaujinta tvarka numato, kad sporto medicinos gydytojai galės skirti pradinę reabilitaciją tik aiškiai apibrėžtais atvejais – esant dažniausiai pasitaikantiems funkcinio pobūdžio judamojo-atramos aparato sutrikimams. Taip pat aiškiai apibrėžiamas komandinis darbo modelis – paslaugos bus teikiamos kartu su kineziterapeutais, ergoterapeutais, slaugytojais ir kitais specialistais.

Pokyčiais taip pat siekiama didinti sprendimų skaidrumą – nustatoma aiškesnė reabilitacijos paslaugų skyrimo, dokumentavimo ir pacientų informavimo tvarka. Numatoma, kad išimtiniais atvejais paslaugos galės būti skiriamos tik gydytojų konsiliumo sprendimu.

Pakeitimai buvo derinti su socialiniais partneriais: medikų organizacijų ir sveikatos priežiūros įstaigų atstovais, buvo atsižvelgta į jų pateiktas pastabas. Tikimasi, kad įgyvendinus pakeitimus pacientai reabilitacijos paslaugas gaus greičiau, o sistema veiks sklandžiau ir efektyviau.

SAM inf. 

Vienas svarbiausių pasiruošimo kelionei žingsnių – konsultacija su gydytoju dėl reikalingų skiepų ir kitų profilaktikos priemonių. Rekomenduojama į šeimos gydytoją ar gydytoją infektologą kreiptis bent prieš 4–6 savaites iki išvykimo. Kai kurioms vakcinoms reikalingos kelios dozės, todėl imunitetui susiformuoti reikia laiko.

Gydytojas, įvertinęs kelionės kryptį, trukmę, planuojamą veiklą ir individualius rizikos veiksnius, pagal PSO rekomendacijas sudaro individualų skiepijimo planą.

„Žmonės dažnai labai atsakingai planuoja kelionę – rūpinasi bilietais, draudimu ar apgyvendinimu, tačiau neretai pamiršta vieną svarbiausių dalykų – savo sveikatą. Kai kuriose šalyse užsikrėtimo rizika gerokai didesnė nei Europoje, todėl skiepai ir profilaktinės priemonės yra ne formalumas, o reali apsauga nuo sunkių ligų“, – primena NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė.

Jeigu keliaujama su vaikais, rekomenduojama pasitikrinti, ar jie paskiepyti pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

Kai kuriose šalyse skiepai – privalomi

Pagal PSO rekomendacijas, keliautojų skiepai skirstomi į privalomuosius, planinius ir rekomenduojamuosius.

Kai kurios valstybės reikalauja tarptautinio skiepijimo pažymėjimo, įrodančio vakcinaciją nuo tam tikrų ligų. Dažniausiai tai taikoma vykstant į kai kurias Afrikos ir Pietų Amerikos šalis, kuriose privalomas skiepas nuo geltonojo drugio. Neturint reikiamo pažymėjimo keliautojai gali būti neįleidžiami į šalį arba izoliuojami.

Tam tikrais atvejais taip pat gali būti reikalaujama skiepų nuo poliomielito ar meningokokinės infekcijos, ypač vykstant į piligrimines keliones, pavyzdžiui, į Meką.

Keliautojams dažniausiai rekomenduojama pasiskiepyti nuo hepatitų A ir B, vidurių šiltinės, erkinio encefalito, o prireikus – atnaujinti difterijos ir stabligės skiepus.

Hepatitai A ir B ypač aktualūs keliaujant į šalis, kuriose sanitarinės sąlygos gali būti prastesnės. Vidurių šiltinės rizika išlieka kai kuriuose Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos regionuose. Erkinio encefalito vakcina aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir keliaujant po kitas Europos šalis.

Maliarijos rizika

Vykstant į dalį Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos regionų būtina pasirūpinti maliarijos profilaktika – gydytojas gali skirti profilaktinius vaistus – chemoprofilaktiką. Svarbu ne tik vartoti paskirtus vaistus, bet ir saugotis uodų įkandimų – naudoti repelentus, dėvėti kūną dengiančius drabužius, miegoti po tinkleliais nuo uodų.

Aktuali epidemiologinė situacija pasaulyje

PSO 2026 m. gegužės 17 d. Ebolos ligos protrūkį Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Ugandoje paskelbė tarptautinį susirūpinimą keliančia ekstremalia visuomenės sveikatai situacija. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro vertinimu, rizika Europos Sąjungos gyventojams išlieka labai maža, tačiau keliautojams rekomenduojama prieš vykstant į paveiktus regionus pasidomėti epidemiologine situacija, laikytis sveikatos specialistų rekomendacijų ir vengti kontakto su sergančiais asmenimis (daugiau informacijos rasite čia).

Svarbios kasdienės prevencinės priemonės

Kelionėse svarbu laikytis ir bendrų higienos bei saugaus elgesio rekomendacijų – dažnai plauti rankas arba naudoti dezinfekavimo priemones, gerti tik saugų fasuotą vandenį, vengti nepakankamai termiškai apdoroto maisto bei gatvėje parduodamų produktų. Taip pat rekomenduojama nevartoti ledo kubelių, jei nėra aišku, iš kokio vandens jie pagaminti, ir su savimi turėti kelioninę vaistinėlę su pagrindiniais medikamentais bei individualiai vartojamais vaistais.

„Taip pat raginame keliautojus vengti kontakto su sergančiais asmenimis, ypač regionuose, kuriuose registruojami užkrečiamųjų ligų protrūkiai, ir nuolat sekti oficialią informaciją apie sveikatos rizikas konkrečiose šalyse“, – pataria NVSC atstovė

Daugiau informacijos apie skiepus ir rekomendacijas keliautojams galima rasti NVSC interneto svetainėje.

NVSC inf.

„Paprastai tėvų lūkestis yra, kad vaikas rūkys ar gers tik namuose „saugiai“, tačiau realybė kitokia. Paauglys vis tiek vartos už namų ribų, tik dabar tai darys be jokio vidinio stabdžio, baimės ar kaltės jausmo, nes jaučiasi turintis tėvų „palaiminimą“, – kalba Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Kauno filialo Vaikų ir paauglių psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja Žydrė Nutautienė.

Jos teigimu, kartais tėvai sako, kad grėsmės tame nemato, nes jų vaikas su priklausomybe tikrai niekada nesusidurs. Tiesa tokia, kad joks vaikas pasaulyje neturi „imuniteto“ priklausomybei.

„Kai kurie žmonės turi didesnį polinkį dėl genetinio faktoriaus, tačiau genetika yra tik viena dėlionės dalis, svarbios ir psichologinės priežastys. Net saugiausioje ir emociškai šilčiausioje šeimoje augantis vaikas gali patirti kitų išgyvenimų: bendraamžių patyčias ar spaudimą, socialinę atskirtį, nepasitikėjimą savimi, norą pritapti. Jei jis neišmoksta ar neišdrįsta apie tai kalbėtis namuose, išsigelbėjimu tampa psichoaktyviosios medžiagos ar virtualus pasaulis. Todėl tėvų teiginys „mano vaikui taip niekada nenutiks“ yra pavojingas neigimo mechanizmas, dėl kurio dažnai pirmieji vaiko elgesio pasikeitimai pastebimi per vėlai“, – sako ji.

Nuo smalsumo iki priklausomybės

Pašnekovė aiškina, kad priklausomybė yra biopsichosocialiniu požiūriu aiškinamas sutrikimas, kuris neišsivysto per dieną ir gali prasidėti nuo paprasto eksperimentavimo ir smalsumo. Paauglystėje yra natūralu išbandyti ribas ir patirti kažką naujo, be to, šiame etape paauglį veda ir stiprus noras pritapti prie draugų, baimė likti atstumtam, pasirodyti „balta varna“.

„Jei pavartotos medžiagos ar elgesio patirtis paaugliui pasirodo maloni, o aplinka ją dar ir pastiprina, pamažu pereinama į socialinį vartojimą, kur tai tampa neatsiejamu vakarėlių ar laisvalaikio ritualu. Šiame etape paauglys, tėvų paklaustas, užtikrintai pasakys, kad gali bet kada sustoti, nes viskas tik dėl pramogos. Ir jis nemeluoja, nes dar kontroliuoja situaciją, gali pasirinkti nevartoti ar nežaisti, tačiau jo smegenyse jau formuojasi stipri ir pavojinga asociacija, kad atsipalaidavimas, linksmybės ar tiesiog bendravimas įmanomas tik su papildoma „pagalba“, – sako Ž. Nutautienė.

Trečiajame, žalingo vartojimo etape psichoaktyvioji medžiaga ar ekranai iš pramogos virsta emocijų reguliavimo įrankiu, vartojimas tampa sistemingas. Vaikas dažnai tuo užsiima nebe todėl, kad jam linksma, o ieškodamas „emocinių nuskausminamųjų“ nuo kasdienio streso mokykloje, vienatvės, nepasitikėjimo savimi, konfliktų su tėvais.

RPLC atstovė perspėja, kad jei paauglys šiame etape nesustabdomas ir nesulaukia pagalbos, gali būti pasiektas ketvirtasis etapas – priklausomybės sindromas. Čia prarandama bet kokia kontrolė, o medžiaga ar ekranas tampa vieninteliu siekiu, apie tai sukasi visos mintys: kaip gauti, kaip paslėpti, kaip kuo greičiau įsijungti kompiuterį. Atsiranda tolerancija, kai organizmas pripranta ir tam pačiam efektui pasiekti reikia vis didesnių dozių arba vis daugiau valandų prie ekrano.

„Deja, dažnai tėvai neigia arba menkina problemą, sakydami, jog tai tik sunki paauglystė ir maištas, iš kurio vaikas išaugs. Tuomet aiškiname, kad paauglio smegenys, o ypač sritis, atsakinga už impulsų kontrolę, racionalių sprendimų priėmimą ir ilgalaikių pasekmių vertinimą, dar formuojasi ir bet kokios psichoaktyviosios medžiagos, net nikotinas ar alkoholis, arba paromis žaidžiami video žaidimai,

sukelia neadekvatų dopamino kiekio padidėjimą. Jaunos smegenys yra plastiškos, jos prie dirbtinio dopamino pliūpsnio prisitaiko labai greitai, tad priklausomybės sindromas paaugliui išsivysto keliskart greičiau nei suaugusiam žmogui. Tad tai nėra maištas, o struktūrinis ir funkcinis centrinės nervų sistemos perprogramavimas, kuris reikalauja sistemingo gydymo“, – tikina specialistė.

Signalai tėvams

Tėvams, kuriems kyla nerimo ir įtarimų, Ž. Nutautienė pataria stebėti vaiko būseną, jo emocinį foną ir kasdienius įpročius. Svarbiausias signalas, kad kažkas ne taip – staigus, nepaaiškinamas vaiko elgesio ir kasdienių įpročių pasikeitimas, perteklinis privatumo poreikis: be paaiškinamos priežasties krenta vaiko pažangumas mokykloje, prasideda bėgimas iš pamokų, senus ir tėvams pažįstamus draugus pakeičia nauja kompanija, apie kurią vaikas atsisako pasakoti, paauglys nuolat užsidaro kambaryje ir netinkamai reaguoja į bet kokį bandymą pasidomėti jo planais, pasiekimais, laisvalaikiu.

Kartu pradeda svyruoti ir paauglio emocinė būsena, stebimi nepaaiškinami nuotaikų šuoliai dėl menkiausios smulkmenos, sutrinka darbo ir miego režimas. Taip pat tėvai turėtų atkreipti dėmesį į neįprastus kvapus drabužiuose bei kambaryje, pinigų ar daiktų dingimą iš namų.

„Didžiausia ir dažniausiai tėvų daroma klaida – emocijų padiktuotas rėkimas, moralizavimas, tardymas, ultimatumai, bausmės. Tokia reakcija dažniausiai neduoda teigiamo rezultato, paauglys tik dar labiau izoliuojasi, bet elgesio nekeičia. Tėvai turėtų pasiruošti pokalbiui: būti nusiraminę, suvaldę šoką, baimę bei pyktį, apsvarstę būsimo pokalbio eigą. Svarbu, kad jie kalbėtų neteisdami, rodydami meilę ir remdamiesi savo jausmais, pavyzdžiui, „matau, kad tu pasikeitei, kad tau dabar yra labai sunku, man, kaip mamai ar tėčiui, tai kelia didžiulį nerimą, noriu suprasti, kas su tavimi vyksta, kaip galiu tau padėti“, – dalijasi specialistė.

Jos teigimu, kai šeimos susitarimai, taisyklės ir nuoširdūs pokalbiai nebeveikia, tai aiškus ženklas kreiptis į specialistus. Dar labiau negalima delsti, jei prasideda sistemingos vagystės, siekiant gauti pinigų psichoaktyviosioms medžiagoms ar žaidimams, bėgimas iš namų, įsitraukimas į pavojingas veiklas. Pati pavojingiausia riba pasiekiama, kai šalia žalingo vartojimo atsiranda savižala – tuomet profesionali pagalba būtina nedelsiant.

Paauglių „neremontuoja“

Vaikų ir paauglių psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja sako, kad nepilnamečiai į skyrių dažniausiai patenka pykdami ant viso pasaulio, užsidarę savyje, demonstruodami apatiją. Kad pakeistų požiūrį, specialistai bendrauja su jais kaip su lygiaverčiais, padeda jiems patiems pamatyti, ką destruktyvus elgesys, vartojimas iš jų atima.

„Kai paauglys supranta, kad mes siūlome išeitį iš jo patiriamo chaoso, pradeda megztis terapinis ryšys. Psichosocialinė reabilitacija trunka iki 30 dienų, jos tikslas – sukurti struktūrizuotą, nuo išorinių dirgiklių izoliuotą aplinką, kurioje paauglys mokosi gyventi kitaip. Kasdien vyksta individualios konsultacijos su gydytojais ir psichologais, grupinės psichoterapijos užsiėmimai, jausmų dienoraščių rašymas, užtikrinamas ugdymo procesas, laisvalaikio veiklos. Per žaidimų, meno terapiją, sportą, maisto gaminimą paaugliai mokosi patirti džiaugsmą ir pasididžiavimą savimi kasdienėje veikloje, taip pat atkurti prarastus socialinius įgūdžius: bendrauti be agresijos, valdyti emocijas, atpažinti manipuliacijas. Tai yra daug pastangų reikalaujantis darbas, kurio metu paauglys stoja akistaton su savo problemomis ir atranda sveikų įrankių jas spręsti“, – pasakoja Ž. Nutautienė.

Ji sako neretai susidurianti su tėvų ar globėjų požiūriu, kad specialistai paauglį, lyg sugedusį prietaisą, turėtų „suremontuoti“, o jie patys galės toliau gyventi, nieko nekeisdami. Iš tiesų dažnai paauglio bėgimas į žalingą elgesį yra išorinis simptomas, atsakas į šeimoje tvyrantį emocinį šaltumą,

nuolatinius tėvų konfliktus, hiperkontrolę. Jei vaikas, sveikdamas skyriuje, pasieks puikių rezultatų, bet grįš į nepakitusią aplinką, atkrytis įvyks akimirksniu. Turi keistis ir persitvarkyti visa šeima, todėl darbas su tėvais yra būtina gydymo programos dalis.

Konsultacijų metu paauglio tėvai ar globėjai mokosi keisti netinkamą bendravimo modelį: nerėkti, nekaltinti, pereiti prie konstruktyvaus dialogo, kontrolę keisti pasitikėjimu. Taip pat nebespręsti vaiko susikurtų problemų, nes jis turi pats pajusti savo elgesio pasekmes, kad atrastų motyvaciją keistis.

„Dar labiau sustiprinti šį darbą su šeimomis padės RPLC filialuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose pradedama teikti moksliniais įrodymais grįsta Multidimensinė šeimos terapija (MDFT). Tai yra elgesio keitimo programa, sukurta paaugliams, turintiems kompleksinių elgesio bei psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemą. MDFT specialistai vienu metu dirba keliomis kryptimis: su paaugliu, jo tėvais, šeima, su bendruomene – mokykla, vaiko teisių specialistais ar teisinėmis institucijomis. Tai leidžia į paauglio sveikimą pažvelgti ne kaip į individualią jo problemą, o kaip į pagalbą visai šeimai“, – sako Ž. Nutautienė.

Respublikinio priklausomybės ligų centro inf. 

Šiltuoju metų laiku daugiau laiko praleidžiant lauke, svarbu pasirūpinti tinkama odos apsauga nuo ultravioletinių (UV) spindulių. VVTAT primena, kad renkantis apsauginį kremą nuo saulės verta atkreipti dėmesį ne tik į SPF skaičių, bet ir į kitus ant pakuotės nurodomus žymėjimus. 

Kuo skiriasi UVA ir UVB spinduliai:  

• UVB spinduliai veikia odos paviršių, sukelia nudegimus. Nors jų poveikis dažnai yra akivaizdesnis, ilgainiui jie taip pat gali prisidėti prie odos pažeidimų;  
• UVA spinduliai prasiskverbia giliau į odą, skatina laisvųjų radikalų susidarymą, trikdo kolageno gamybą, skatina pigmentaciją ir odos senėjimą.  

Todėl rekomenduojama rinktis priemones, kurios saugo tiek nuo UVA, tiek nuo UVB spindulių. 

Ką reiškia SPF, PPD ir PA žymėjimai? 

SPF (Sun Protection Factor) nurodo apsaugos nuo UVB spindulių lygį. Pavyzdžiui, SPF30 reiškia, kad naudojant kremą saulėje galima būti iki 30 kartų ilgiau nei be apsaugos. Jei be apsaugos oda nudegtų per 5 minutes, su SPF30 šis laikas teoriškai pailgėtų iki 150 minučių. Svarbu žinoti, kad SPF nurodo apsaugą nuo UVB, bet ne nuo UVA spindulių. 

PPD (Persistent Pigment Darkening) – antrinės pigmentacijos trukmė. PPD rodiklis nurodo, kiek kartų sumažėja odos sugeriama UVA spinduliuotė. Pavyzdžiui, jei PPD - 15, reiškia, jog oda sugeria 15 kartų mažiau UVA spindulių. PPD, lygus ar didesnis nei 8, laikomas saugiu. Didžiausias galimas PPD rodiklis - 42. 

Kai kuriuose produktuose taip pat naudojamas PA žymėjimas, kuris nurodo UVA apsaugos lygį:  

• PA+ reiškia minimalią apsaugą; 
• PA++ vidutinę; 
• PA+++ maksimalią apsaugą.  

Į ką atkreipti dėmesį renkantis apsauginį kremą? 

Renkantis apsauginį kremą nuo saulės, pirmiausia reikėtų perskaityti etiketėje pateiktą informaciją – joje nurodoma produkto sudėtis, naudojimo būdas ir apsaugos lygis. Priemonę verta rinktis pagal savo odos tipą, jautrumą ir tai, kiek laiko planuojama būti saulėje. 

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į atidaryto indelio simbolį, pavyzdžiui, „12M“ ar „24M“. Jis nurodo, kiek laiko produktą galima naudoti po atidarymo. Apsauginius kremus rekomenduojama laikyti pagal gamintojo nurodymus, vengiant karščio ir tiesioginių saulės spindulių.  

VVTAT primena 

Naudojant apsauginį kremą nuo saulės, svarbu jį tepti pakankamu kiekiu ir reguliariai atnaujinti – ypač po maudynių ar intensyvaus prakaitavimo. Vien aukštas SPF skaičius neužtikrina visapusiškos apsaugos, todėl reikėtų įvertinti ir UVA apsaugos žymėjimus.  

Tinkamai pasirinktas ir naudojamas apsauginis kremas nuo saulės padeda apsaugoti odą nuo žalingo UV spindulių poveikio ir sumažinti ilgalaikių odos pažeidimų riziką.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, maždaug trečdalis vaikų Europoje yra jautrūs kvapikliams ir kitiems valiklių ingredientams, o nemaža dalis suaugusiųjų patiria kosulį, dusulį ar kitus kvėpavimo takų simptomus, tiesiogiai susijusius su namuose naudojamais buitinės chemijos valikliais.

„Buitinė chemija – neatsiejama kasdienybės dalis, tačiau jos pasirinkimas dažnai grindžiamas įpročiais, reklama ar paviršutiniškais teiginiais ant pakuotės, o ne realiu poveikio sveikatai ir aplinkai vertinimu“, – pastebi Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto (CTF) profesorė dr. Violeta Kaunelienė.

Pasak jos, atsakingas požiūris į valymo priemones šiandien yra ne tik rekomendacija, bet ir būtinybė, ypač turint omenyje didėjantį jautrumą cheminėms medžiagoms, alergijų paplitimą ir aplinkosauginius iššūkius.

Ragina atkreipti dėmesį į ženklinimą

Buitinė chemija tiesiogiai veikia žmogų – per odą, kvėpavimo takus, o naudojimo metu patenka ir į patalpų orą. Vėliau dalis šių medžiagų per nuotekas patenka į aplinką, kur gali kauptis ir daryti ilgalaikį poveikį ekosistemoms.

„Nors pavienis produktas gali atrodyti nereikšmingas, bendras vartojimo mastas yra didelis, todėl net nedideli vartotojų pasirinkimų pokyčiai turi realią reikšmę“, – tikina V. Kaunelienė.

Kalbant apie „ekologišką“ buitinę chemiją, būtina atskirti rinkodaros teiginius nuo realiai pagrįstų standartų.

„Tokie žodžiai kaip „eko“, „bio“, „natūralus“ ar „organinis“ ant pakuotės savaime neturi aiškios teisinės ar mokslinės reikšmės buitinės chemijos kontekste. Jie gali būti naudojami kaip rinkodaros priemonė, ne visada atspindinti produkto sudėties ar poveikio skirtumus“, – sako KTU profesorė.

Dėl šios priežasties, pašnekovės teigimu, daug patikimesnis orientyras vartotojui – nepriklausomas ekologinis ženklinimas. „Tokie ženklai (pavyzdžiui, ES ekologinis ženklas ar kiti tarptautiniai sertifikatai – EU Ecolabel ir Nordic Swan Ecolabel) reiškia, kad produktas buvo įvertintas pagal aiškius kriterijus: nuo žaliavų kilmės ir biologinio skaidumo iki toksiškumo vandens organizmams ir pakuotės poveikio aplinkai. Svarbu suprasti, kad net ir sertifikuoti produktai nėra visiškai „nekalti“, tačiau jie paprastai daro mažesnį neigiamą poveikį nei įprasti analogai“, – pažymi V. Kaunelienė.

Būtina laikytis instrukcijų

Dažnai manoma, kad ekologiškos ar „natūralios“ priemonės yra mažiau veiksmingos, tačiau šiandien tai vis rečiau atitinka realybę. Pasak KTU profesorės, technologijos leidžia sukurti efektyvias, bet švelnesnio poveikio formules.

„Vis dėlto kai kuriais atvejais gali prireikti daugiau laiko ar tinkamo naudojimo, todėl būtina laikytis instrukcijų ir neperdozuoti produkto tikintis geresnio rezultato“, – sako V. Kaunelienė.

Ji pabrėžia, kad ekologiniu ženklu pažymėti buitinės chemijos produktai nebūtinai yra ženkliai brangesni už įprastus – praktikoje dažnai galima rasti panašios kainos alternatyvų toje pačioje kategorijoje, todėl tvaresnis pasirinkimas nebūtinai reiškia didesnes išlaidas.

„Dar vienas paplitęs mitas – kad natūralūs ingredientai visada yra saugesni už sintetinius. Iš tikrųjų saugumas priklauso ne nuo kilmės, o nuo medžiagos savybių ir koncentracijos. Pavyzdžiui, eteriniai aliejai ar stiprios natūralios rūgštys gali dirginti odą ar sukelti alergines reakcijas. Namų gamybos priemonės, tokios kaip actas ar soda, gali būti tinkamos paprastam valymui, tačiau jos ne visada užtikrina pakankamą higieną ar dezinfekciją“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.

Priemonių negalima padauginti ir maišyti

Ypatingą dėmesį, KTU profesorės nuomone, verta skirti kvapikliams. Daugelis vartotojų malonų kvapą sieja su švara, tačiau būtent kvapiosios medžiagos yra viena dažniausių jautrumo ir alergijų priežasčių.

„Kvapikliai gali sudaryti sudėtingus cheminių junginių mišinius, kurie ne visada pilnai atskleidžiami etiketėje, nes gali būti žymimi bendriniu terminu, pavyzdžiui, „parfum“ ar „fragrance“. Kai kurios iš šių medžiagų gali dirginti kvėpavimo takus, sukelti galvos skausmus ar paūminti astmos simptomus“, – teigia V. Kaunelienė.

Anot jos, rekomenduojama rinktis bekvapes arba aiškiai deklaruotas sudėties priemones, ypač jautresniems žmonėms, šeimoms su mažais vaikais ar alergiškiems asmenims.

„Ne mažiau svarbus yra ir saugus naudojimas. Viena didžiausių klaidų – skirtingų valymo priemonių maišymas. Tam tikrų medžiagų deriniai gali išskirti pavojingas dujas, kurios dirgina kvėpavimo takus ar net kelia rimtą pavojų sveikatai. Taip pat dažnai naudojama per didelė produkto dozė, tikintis geresnio efekto, nors tai ne tik nepadidina veiksmingumo, bet ir sustiprina neigiamą poveikį sveikatai bei aplinkai“, – tikina KTU profesorė.

V. Kaunelienė pabrėžia, kad renkantis buitinę chemiją, svarbiausia vadovautis ne emociniu įspūdžiu, o informacija.

„Etiketė yra pagrindinis informacijos šaltinis, kuriame nurodoma sudėtis, pavojingumo ženklai ir naudojimo rekomendacijos. Reikėtų vengti produktų su intensyviais kvapais, pertekliniais dažikliais ar neaiškiai įvardytomis sudedamosiomis dalimis, ypač jei produktas bus naudojamas dažnai ar uždarose patalpose. Būtent vartotojų pasirinkimai formuoja rinką, todėl sąmoningesnis požiūris skatina ir saugesnių, tvaresnių produktų kūrimą“, – sako KTU CTF profesorė.

KTU pranešimas spaudai 

Europos ligų prevencijos ir kontrolės institucijos šiuo metu vykdo tarptautinį epidemiologinį tyrimą dėl Salmonella enterica serotipas Stanley (S. Stanley) sukeltos salmoneliozės protrūkio. Pirmieji su protrūkiu susiję susirgimo atvejai buvo nustatyti Danijoje, tačiau vėliau epidemiologiškai susiję atvejai užregistruoti ir kitose šalyse – Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Čekijoje, Estijoje, Nyderlanduose bei Lietuvoje.

2026 m. sausio–balandžio mėn. Europoje užregistruoti 75 susirgimo atvejų. Didžiąją dalį susirgusiųjų sudaro vaikai ir jauno amžiaus asmenys. Šiuo metu protrūkio šaltinis dar nėra nustatytas, todėl epidemiologinis ir laboratorinis tyrimas tęsiamas, siekiant identifikuoti galimą infekcijos šaltinį ir užkirsti kelią tolesniam ligos plitimui.

Situacija Lietuvoje

Lietuvoje 2026 m. nuo sausio iki gegužės užregistruotas 21 S. Stanley sukeltos infekcijos atvejis. Taikant viso genomo sekoskaitos (WGS) metodą nustatyta, kad dalis iš klinikinių ėminių Lietuvoje išskirtų S. Stanley padermių yra genetiškai artimos bakterijoms, sukėlusioms protrūkį kitose Europos šalyse. Tai rodo galimą šių atvejų sąsają su tarptautiniu protrūkiu ir leidžia įtarti bendrą infekcijos šaltinį.

Lietuvos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai bendradarbiauja su kitų Europos šalių visuomenės sveikatos, maisto saugos ir laboratorijų institucijomis, siekdami nustatyti infekcijos šaltinį ir užkirsti kelią tolesniam ligos plitimui. Informacija apie protrūkį ir nustatytus atvejus keičiamasi per tarptautines ankstyvojo perspėjimo ir stebėsenos sistemas.

Kas yra Salmonella enterica serotipas Stanley?

S. Stanley yra viena iš daugelio Salmonella enterica bakterijos serotipų, galinti sukelti ūminę žarnyno infekciją – salmoneliozę. Dažniausi simptomai yra viduriavimas, karščiavimas, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, tačiau kai kuriems žmonėms infekcijos simptomų gali nepasireikšti. Didžiausia,  sunkių ligos formų rizika kyla mažiems vaikams, vyresnio amžiaus asmenims ir žmonėms su nusilpusia imunine sistema.

Kaip užsikrečiama salmonelioze?

Salmonelioze dažniausiai užsikrečiama per užterštą maistą. Šių bakterijų gali būti randama įvairiuose maisto produktuose, dažniausiai paukštienoje ir jos gaminiuose. Salmoneliozės riziką kelia termiškai neapdorotos ar nepakankamai apdorotos mėsos, kiaušinių, nepasterizuoto pieno ir jo gaminių, tinkamai nenuplautų vaisių ir daržovių vartojimas.

Užsikrėtimą gali lemti kryžminė tarša, kuomet bakterijos nuo užteršto maisto produkto ar paviršiaus pernešamos ant švaraus, tokiu būdu jį užteršiant. Bakterijos gali būti pernešamos per neplautas rankas, taip pat virtuvės įrankius, indus ar paviršius, kurie turėjo kontaktą su užterštu maisto produktu.

Kaip apsisaugoti?

• Vartokite tik tinkamai paruoštą paukštieną ir kitą mėsą.
• Venkite vartoti termiškai neapdorotus kiaušinius.
• Venkite vartoti nepasterizuotą pieną ar jo gaminius.
• Venkite kryžminės taršos virtuvėje.
• Plaukite rankas po žalios mėsos tvarkymo.
• Kruopščiai nuplaukite vaisius, daržoves, žoleles.   

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos informacija

Šis atvejis susijęs su įmone Nyderlanduose, dėl kurios jautienos žaliavos, Nyderlandų kompetentingos institucijos š. m. gegužės 4 d. pateikė pranešimą per nesaugių maisto produktus ir pašarų sistemą (RASFF). Minimos įmonės produkcija pripažinta nesaugia, kadangi vykdant Nyderlandų įmonės-skerdyklos kontrolę buvo nustatyta, kad joje nebuvo laikomasi skerdimo higienos reikalavimų, neužtikrintas produkcijos atsekamumas. 

Nyderlandų institucijos, taikydamos prevencinį atsargumo principą, pradiniame pranešime galvijų spongiforminę encefalopatiją (kempinligę) įvardino kaip vieną iš galimų rizikų. Vis dėlto šios ligos sukelėjas nebuvo nustatytas.  

VMVT, atlikusi tyrimą ir produktų atsekamumą Lietuvoje, prevenciniais tikslais uždraudė tiekti rinkai nesaugią produkciją, kuriai gaminti buvo naudojama Nyderlandų įmonės žaliava.

VMVT inf.

„Teleoftalmologija leis pacientams reikalingus tyrimus atlikti arčiau namų – šeimos gydytojo kabinete, o gydytojams oftalmologams padės greičiau įvertinti rizikas ir nukreipti pacientus tolimesniam gydymui. Tai svarbus žingsnis stiprinant prevenciją ir ankstyvą diagnostiką“, – teigia sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.

Nuo lapkričio 1 d. gydymo įstaigos galės teikti pirminės teleoftalmologijos paslaugas cukriniu diabetu sergantiems suaugusiems pacientams, kurie per pastaruosius metus nebuvo konsultuoti gydytojo oftalmologo dėl diabetinės retinopatijos. Paslaugą pacientas galės gauti apsilankęs pas savo šeimos gydytoją, kuris atliks akies dugno nuotrauką ir nuotoliniu būdu ją perduos gydytojui oftalmologui įvertinti. Laiku nustačius ligą ir paskyrus gydymą, ženkliai sumažės komplikacijų rizika, tarp jų – ir regėjimo netekimo.

SAM duomenimis, Lietuvoje 2024 m. cukriniu diabetu sirgo beveik 168 tūkst. žmonių, tačiau tik trečdalis jų buvo konsultuoti gydytojo oftalmologo. Nors diabetu sergantiems pacientams akių patikra rekomenduojama bent kartą per metus, dalis žmonių į akių ligų gydytojus nesikreipia, nes komplikacijos ilgą laiką gali nepasireikšti jokiais simptomais.

Tyrimai rodo, kad vertinant diabetinės retinopatijos riziką teleoftalmologija yra tokia pat efektyvi kaip tiesioginės konsultacijos su gydytoju oftalmologu. Tikimasi, kad naujoji paslauga bus ypač naudinga regionuose gyvenantiems pacientams – ji padės sumažinti kelionių poreikį ir leis greičiau gauti reikalingą įvertinimą.

Paslauga bus vykdoma centralizuotai per E. sveikatos sistemą, kurioje diegiami reikalingi skaitmeniniai sprendimai. Kad teleoftalmologijos konsultacijos vyktų sklandžiau ir greičiau, šioms paslaugoms teikti buvo sukurti skaitmenizuoti standartizuoti klausimynai, kurie bus pridedami prie elektroninio siuntimo.

Diagnozuojama, kai liga jau pažengusi

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, didelė dalis žmonių, gyvenančių su virusiniais hepatitais B ir C, nežino apie savo infekciją. PSO pabrėžia, kad nepakankamas ištyrimas ir vėlyva diagnostika išlieka viena svarbiausių kliūčių veiksmingai šių infekcijų kontrolei. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) 2024 m. duomenimis, pusė ŽIV infekcijos atvejų Europos regione nustatomi pavėluotai, kai imuninė sistema jau būna pažeista. Vertinama, kad 65 proc. hepatito B ir 59 proc. hepatito C atvejų vis dar lieka nediagnozuoti. Tuo pačiu metu stebimas ryškus lytiškai plintančių infekcijų augimas: 2015 – 2023 m. sifilio atvejų skaičius padidėjo 86 proc., o gonorėjos atvejų skaičius išaugo 300 proc. 

ŽIV infekcijai, lytiškai plintančioms infekcijoms bei virusiniams hepatitams B ir C būdinga besimptomė ligos eiga. Todėl užsikrėtus ir laiku nenustačius šių infekcijų, ligos gali progresuoti, išsivystyti komplikacijos, o infekcijos perdavimo rizika kitiems išlieka net žmogui apie tai nežinant. Dėl šios priežasties reguliarus profilaktinis pasitikrinimas yra svarbus tiek ankstyvai diagnostikai, tiek infekcijų plitimo prevencijai. Gyventojams, įvertinus galimą užsikrėtimo riziką, rekomenduojama profilaktiškai pasitikrinti, o nustačius infekciją – konsultuotis su gydytojais specialistais dėl tinkamo gydymo.

Nors ŽIV infekcija šiuo metu nėra išgydoma, nuoseklus antiretrovirusinių vaistų vartojimas leidžia veiksmingai kontroliuoti ligą: sulėtina jos progresavimą, padeda išvengti AIDS stadijos, išsaugoti gerą savijautą ir darbingumą. Be to, veiksmingas gydymas sumažina infekcijos perdavimo riziką kitiems asmenims. Lietuvoje ŽIV gydymas kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Nuo virusinio hepatito B galima apsisaugoti skiepais – vaikai Lietuvoje skiepijami pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Nors vakcinos nuo hepatito C nėra, šiuolaikinis gydymas, kompensuojamas PSDF lėšomis, leidžia visiškai pasveikti nuo šios ligos. Ištyrimas dėl hepatito C pradedamas atrankiniu laboratoriniu kraujo tyrimu (anti-HCV testu), o prireikus atliekami papildomi patvirtinamieji tyrimai.

Primename, kad nemokamai pasitikrinti dėl hepatito C gali visi Lietuvos gyventojai, gimę 1945–1994 m. ir nepriskiriami rizikos grupėms, taip pat rizikos grupėms priskiriami asmenys. Dėl išsamesnės informacijos apie nemokamą hepatito C tyrimą rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Kur ir kaip galima pasitikrinti?

Pasitikrinti dėl ŽIV, LPI, hepatito B ir C galima sveikatos priežiūros įstaigose arba atliekant savikontrolės testus namuose. Anonimiškai ir nemokamai atlikti atrankinius greituosius testus bei pasikonsultuoti galima nevyriausybinėse organizacijose.  Išsamią informaciją apie ištyrimą ir vietas, kur galima pasitikrinti dėl ŽIV rasite čia:  https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/pasauline/istyrimas-del-ziv/ arba https://www.testfinder.info/?country=Lithuania&city=

NVSC specialistai pažymi, kad greituoju atrankiniu ar savikontrolės testu gautą teigiamą rezultatą privaloma patvirtinti laboratoriškai, todėl būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. 

Daugiau apie ŽIV, LPI, hepatitus B ir C galite sužinoti apsilankę NVSC svetainėje adresu  https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/ligu-aprasai-pagal-abecele/

„Europos testavimo savaitę“ inicijuoja Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras kartu su kitomis šalimis nuo 2013 metų du kartus per metus – pavasarį ir rudenį.

Daugiau informacijos apie Europos testavimo savaitę rasite čia: https://www.testingweek.eu/

NVSC inf. 

„Dažnai sveikatos patikros paliekamos paskutinei minutei, tačiau vasarą gydymo įstaigose keičiasi darbo ritmas, o rudenį įprastai padaugėja norinčiųjų tikrintis. Todėl raginame tėvus vizitus pas šeimos gydytoją ir gydytoją odontologą susiplanuoti iš anksto – taip paprasčiau rasti tinkamą laiką. Jei patogu, abu apsilankymus galima suderinti tą pačią dieną“, – sako Diana Prochorova, Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė.

Kasmetiniai ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų, mokinių iki 18 metų, taip pat pilnamečių moksleivių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, sveikatos patikrinimai atliekami nemokamai toje gydymo įstaigoje, kurioje žmogus yra prisirašęs, jei ši įstaiga yra sudariusi sutartį su ligonių kasa. Pas šeimos gydytoją ir gydytoją odontologą reikia registruotis įprasta tvarka – iš anksto.

Profilaktinis sveikatos patikrinimas yra svarbi kasmetinė rutina, kuri leidžia išsamiai įvertinti vaiko ir pilnamečio mokinio sveikatą, laiku pastebėti galimas problemas, pateikti išvadas bei rekomendacijas. Mokinio sveikatos pažymėjime taip pat nurodomos pirmosios pagalbos priemonės, jei jų prireiktų ugdymo įstaigoje, pavyzdžiui, esant alergijai ar sergant lėtinėmis ligomis.

Atliekant sveikatos patikrinimą įvertinama vaiko psichomotorinė raida (iki 4 metų), regėjimas, klausa, atramos ir judamasis aparatas, psichikos sveikatos būklė, mitybos ir higienos įgūdžiai, burnos sveikata, pamatuojamas ūgis, svoris, arterinis kraujospūdis, prireikus atliekami ir kiti reikalingi tyrimai. Nustačius pakitimų, pacientui išduodamas siuntimas gydytojo specialisto konsultacijai gauti ar papildomiems tyrimams atlikti.

Taip pat mokiniams reikalinga ir gydytojo odontologo apžiūra. Jos metu profilaktiškai įvertinama dantų ir žandikaulių būklė, prireikus skiriamas gydymas, mokoma taisyklingos burnos priežiūros. Odontologas taip pat gali atlikti profesionalią burnos higieną, dantis padengti fluoridų preparatais, o vaikams iki 14 metų sveikus nuolatinius krūminius dantis – silantais.

Mokinio sveikatos pažymėjimas pildomas elektroniniu būdu ir išduodamas vieneriems metams. Atlikus ugdymo įstaigą lankančio vaiko ar pilnamečio mokinio profilaktinį sveikatos patikrinimą, tėvai ar globėjai informaciją gali matyti prisijungę prie Elektroninių valdžios vartų sistemos asmeninės paskyros.

2025 m. sveikatos pažymas ugdymo įstaigoms gavo beveik 463 tūkst. vaikų – ligonių kasa už privalomą profilaktinę sveikatos patikrą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo sumokėjo 5,8 mln. eurų. 

Ligonių kasų inf. 

Anot ekspertės, tinkamai pasirinkta duona padeda ilgiau išlikti sotiems, mažinti užkandžiavimą ir net palengvinti svorio kontrolę.

Svarbiausia – ne spalva, o sudėtis

„Dažnai žmonės vertina duoną pagal spalvą – juoda ar balta. Tačiau svarbiausia yra ne spalva, o sudėtis. Net tamsi duona gali turėti daug cukrų, o vertingą produktą išduoda visai kiti rodikliai“, – sako V. Kurpienė.

Pasak V.Kurpienės, renkantis duoną pirmiausia verta atkreipti dėmesį į skaidulų kiekį.

Žiūrėti kiek turi skaidulų ir cukrų

„Skaidulos padeda ilgiau išlaikyti sotumą, reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje, palaiko žarnyno mikrobiotą ir mažina poreikį užkandžiauti. Rekomenduoju rinktis tokią duoną, kurioje 100 gramų būtų bent 4 gramai skaidulų“, – aiškina specialistė. Tiesa, skaidulas maistinėje vertėje neprivaloma nurodyti, tačiau kai kurie duonos gamintojai šią informaciją pateikia savo svetainėse, tad internete lengva rasti. 

Ne mažiau svarbūs ir baltymai. Anot jos, geriau rinktis duoną, kurioje yra apie 10 gramų baltymų 100 gramų produkto. Tiek pat turi daugelis dešrelių. Netikėta, nes paklausus, kuris produktas yra baltymingesnis – duona ar dešrelės – daugelis greičiausiai nedvejodami pasirinktų dešreles. 

Taip pat rekomenduojama atkreipti dėmesį į cukrų kiekį. Idealiu atveju, jų turėtų būti iki 2 gramų 100 gramų produkto.

„Net ir viso grūdo ar tamsi duona kartais gali turėti labai daug cukrų. Jei cukrų daugiau nei dešimtadalis – tai jau pyragas, o ne duona. Todėl svarbiausia skaityti etiketes, o ne pasikliauti vien produkto spalva ar išvaizda“, – sako V. Kurpienė.

Specialistė pabrėžia, kad viso grūdo kvietinė speltų arba ruginė bei avižinė duona dažniausiai suteikia ilgesnį sotumo jausmą nei stipriai perdirbti gaminiai.

Derinti su baltymų ir sveikų riebalų šaltiniais

Pasak V. Kurpienės, sumuštinis gali arba padėti palaikyti stabilią energiją, arba priešingai – skatinti nuolatinį alkį ir persivalgymą.

„Kai prie viso grūdo duonos, kuri turtinga skaidulų bei maitina mūsų mikrobiotą, pridedame baltymų ir kokybiškų riebalų, ilgiau jaučiamas sotumas ir sumažėja poreikis užkandžiauti“, – aiškina ekspertė.

Ji rekomenduoja vietoje itin perdirbtų mėsos gaminių dažniau rinktis riebias žuvis, pieno produktus ar augalinius baltymų šaltinius, pavyzdžiui, avinžirnių užtepėles.

„Sumuštinis su dešra ar kumpiu dažnai tik sukuria baltymų iliuziją. Tokiuose gaminiuose gali būti daug menkaverčių riebalų, druskos ir sveikatai nepalankių priedų“, – sako dietistė.

Tarp geresnių pasirinkimų ji mini silkę, skumbrę, sardines, varškę, fetos ar fermentinius sūrius, humusą, pupelių užtepėles, tofu bei avokadą.

Penkios subalansuotų sumuštinių idėjos

Ekspertė pasidalino ir keliomis subalansuotų sumuštinių idėjomis. 

V. Kurpienė rekomenduoja rinktis pilno grūdo bemielę duoną ir ją derinti su baltymais, daržovėmis bei kokybiškais riebalais.

1. Pilno grūdo duona su humusu ir daržovėmis

Pilno grūdo bemielę duoną siūloma aptepti humusu (avinžirnių užtepėle), pagardinti paprikos skiltelėmis ir apibarstyti žalumynais arba daigais.

2. Duona su avokadu ir silke

Dar vienas variantas – pilno grūdo bemielė duona su sviestu arba trintu avokadu, salotų lapais, prieskoninėmis žolelėmis, šaldytos jaunos silkės filė (daug omega-3) bei šviežiomis daržovėmis: ridikėliais, paprika ar pomidorais.

„Toks sumuštinis tinka ne tik pusryčiams, bet ir kaip sotus užkandis dienos metu“, – sako V. Kurpienė.

3. Skumbrė – vertingas pasirinkimas

Mitybos specialistė išskiria ir riebią žuvį – ypač skumbrę.

„Viena nedidelė skumbrės filė gali suteikti net apie 71 proc. rekomenduojamos seleno normos. Šis mikroelementas svarbus skydliaukės veiklai, imunitetui, DNR gamybai bei organizmo antioksidacinei sistemai“, – aiškina ekspertė.

Skumbrę su citrinpipiriais iškepame orkaitėje. Susmulkiname skumbrę, avokadą ir saldžiąją papriką. Visus ingredientus dėliojame ant duonos.

4. Daugiau kokybiškų riebalų

Pasak specialistės, verta dažniau rinktis kokybiškus riebalus – alyvuogių aliejų, avokadą, sėklas, riešutus ar alyvuogių užtepėles.

„Alyvuogių aliejuje gausu omega-9 riebalų rūgščių ir polifenolių, todėl toks maistas gali būti palankus ne tik sotumui, bet ir bendrai sveikatai“, – sako V. Kurpienė.

Duonos riekes patepame pesto padažu. Vyšninius pomidorus perpjauname pusiau ir sudedame ant duonos.

5. Grūdėta varškė – daugiau sotumo

Dar vienas rekomenduojamas pasirinkimas – grūdėta varškė.

Pasak V. Kurpienės, joje daug baltymų, nepridėta cukrų ir dažnai yra mažiau kaloringa nei įprasta varškė. Duonos riekę patepame sutrintu avokadu, uždedame grūdėtos varškės, pagardiname prieskonių mišiniu. 

Svarbiausia taisyklė – saikas

Dietistė pabrėžia, kad net ir vertingesnė duona neturėtų būti valgoma be ribų ar nesilaikant įvairovės.

„Duona gali būti sveikatai palankios mitybos dalis. Svarbiausia – skaityti etiketes, rinktis daugiau skaidulų ir baltymų turinčią duoną bei derinti ją su visaverčiais produktais“, – sako V. Kurpienė.

Vaistus galima įsigyti dalimis

Pacientas turi galimybę kompensuojamuosius vaistus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones (MPP) įsigyti dalimis pagal savo poreikius, finansines galimybes bei vaistų ar priemonių likutį vaistinėje. Jeigu vaistinė neturi viso reikiamo vaistų ar MPP kiekio, pacientas gali atsiimti tik tuo metu jų turimą kiekį. Likusi vaistų dalis gali būti išduodama vėliau toje pačioje arba kitoje vaistinėje, kol galioja receptas. Recepto galiojimas baigiasi tada, kai pacientas atsiima visą paskirtą kiekį arba baigiasi recepto terminas. Toks vaistų išdavimo būdas leidžia pacientams tęsti gydymą net jei vaistinėje tuo metu nėra viso reikalingo kiekio.

Sutrikus sudėtinių vaistų – vaistų, kurie sudaryti iš daugiau nei vienos veikliosios medžiagos, išrašytų elektroniniuose receptuose, tiekimui, jie gali būti išduodami atskiromis veikliosiomis medžiagomis vienoje vaistinėje. Tai leidžia tęsti gydymą be naujo recepto ar jo tikslinimo vien dėl trūkstamo kiekio ar tiekimo sutrikimų.

Ką daryti, kai vaistai baigėsi, o vizito pas gydytoją dar reikia palaukti?

Jei nuolat vartojami kompensuojamieji vaistai ar MPP baigėsi, o pas mediką patekti dar nepavyksta, yra išeitis.

Tam tikrais atvejais farmacijos specialistas gali išduoti vaistus ar MPP ir be naujo recepto, remdamasis ankstesniais receptų bei išdavimų duomenimis. Tokiu atveju išlaidos gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Tačiau tai daroma laikantis tam tikrų sąlygų ir apribojimų, pavyzdžiui, tokiais atvejais negali būti išduodami narkotiniai ir psichotropiniai vaistai. Be to, vaistai pagal paskutinį receptą gali būti išduoti tik kartą ne ilgesniam nei 30 dienų kursui, išskyrus atvejus, kai pakuotė neardoma.

Receptas „Esant poreikiui“: kada jis išrašomas?

Tam tikrais atvejais, kai liga yra linkusi kartotis, sveikatos priežiūros specialistas gali išrašyti receptą su žyma „Esant poreikiui“. Tokie receptai gali būti išrašomi tuomet, kai recepte nurodyti vaistai vartojami ar naudojami tik atsiradus tam tikriems simptomams ar būklėms, pavyzdžiui, skausmui, migrenai ar alerginėms reakcijoms. Toks receptas galioja iki pusės metų ir gali būti panaudotas bet kuriuo metu, kai pacientui vėl pasireiškia simptomai, net jei vaistas nebuvo įsigytas per 30 dienų nuo recepto įsigaliojimo dienos.

Tai ypač patogu pacientams, kuriems svarbu gydymą pradėti kuo greičiau – vos pajutus pirmuosius ligos požymius. Tokiu atveju nereikia kiekvieną kartą kreiptis į gydytoją dėl naujo recepto ar iš anksto kaupti didelių vaistų atsargų namuose.

Vis dėlto receptas „Esant poreikiui“ išrašomas ne visais atvejais. Sprendimą dėl jo priima gydytojas ar kitas receptus galintis išrašyti sveikatos priežiūros specialistas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, ligos pobūdį ir gydymo saugumą. Vaistus svarbu vartoti tik taip, kaip nurodė medikas, o simptomams stiprėjant ar pasikeitus – kreiptis į gydymo įstaigą.

Daugiau informacijos apie vaistų ir MPP išdavimą rasite čia.

Kokiam laikotarpiui galima išrašyti vaistus?

Pirmą kartą skirdamas kompensuojamąjį vaistą, gydytojas gali išrašyti vaistų 10-čiai dienų, jei liga yra ūmi, o kitais atvejais – vieno mėnesio gydymo kursui. Tik įsitikinus, kad vaistas tinkamas ir saugus, pacientui gali būti išrašomas receptas ilgesniam gydymo laikotarpiui – iki 3 ar 6 mėnesių.

Kiek išleidžiame kompensuojamiesiems vaistams?

Kompensuojamuosius vaistus ir MPP vartoja beveik kas antras Lietuvos gyventojas. Per pastaruosius penkerius metus jų vartotojų skaičius išaugo 14 procentų. Tai rodo, kad šios priemonės yra svarbi kasdienio gydymo dalis.

Vaistams ir MPP kompensuoti kasmet skiriama reikšminga Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto suma – pernai tam išleista 702,6 mln. eurų. Dar 39,4 mln. eurų išleista iš valstybės biudžeto vaistų priemokoms padengti.

Ligonių kasų inf.

2026 m. balandžio 28 d. paskelbtu Komisijos reglamentu (ES) 2026/909 keičiamos kosmetikos gaminiuose leidžiamų medžiagų naudojimo taisyklės. Nauji reikalavimai palies dalį dezodorantų, plaukų dažų, kvapiųjų medžiagų, UV filtrų ir burnos priežiūros priemonių.

Pokyčiai parengti remiantis naujausiomis Vartotojų saugos mokslinio komiteto išvadomis apie galimą šių medžiagų poveikį žmonių sveikatai.

Kas keičiasi?

Uždraudžiama medžiaga, galinti veikti hormonų sistemą.

Kosmetikoje bus draudžiama naudoti trifenilfosfatą (Triphenyl Phosphate). Specialistai nurodo, kad ši medžiaga gali trikdyti endokrininę sistemą.

Griežtesnės taisyklės dezodorantams ir pudroms

Sidabro cinko ceolitas bus leidžiamas tik ribotomis koncentracijomis purškiamuose dezodorantuose ir makiažo pagrindo pudrose.

Nustatyta, kad medžiagos koncentracija negalės viršyti 1 proc.; sidabro kiekis joje negalės būti didesnis nei 2,5 proc.

Ribojamos kai kurios kvapiosios medžiagos

Nauji ribojimai taikomi Benzyl Salicylate bei citraliui (Citral, Geranial, Neral). Šios medžiagos siejamos su galimu hormonų sistemos trikdymu arba alergizuojančiu poveikiu.

Kosmetikos gamintojai turės laikytis griežtesnių leistinų koncentracijų ribų.

Griežtesni reikalavimai aliuminio junginiams

Europos Komisija taip pat nustatė naujas ribas kosmetikos gaminiuose naudojamiems aliuminio junginiams.

Pasak ekspertų, jie laikomi saugiais tik neviršijant nustatytų koncentracijų purškiamuose ir kituose kosmetikos gaminiuose.

Pokyčiai burnos priežiūros priemonėms

Nauji apribojimai taikomi ir kai kurioms vandenyje tirpioms cinko druskoms, naudojamoms burnos priežiūros produktuose.

Mokslininkai įspėja, kad per didelės šių medžiagų koncentracijos gali kelti pavojų žmonių sveikatai.

Nauji ribojimai plaukų dažams

Keturiems plaukų dažų ingredientams nustatomos naujos maksimalios leidžiamos koncentracijos.

Pokyčiai taikomi tiek oksidaciniams, tiek neoksidaciniams plaukų dažams.

Griežtesnės taisyklės UV filtrams

Nauji reikalavimai palies ir UV filtrą DHHB (Diethylamino Hydroxybenzoyl Hexyl Benzoate).

Reglamentas numato riboti galimai pavojingos priemaišos kiekį bei nustato, kad DHHB koncentracija galutiniame kosmetikos gaminyje negalės viršyti 10 proc.

Kada įsigalios pokyčiai?

Dalis pakeitimų dėl plaukų dažų ir konservantų įsigalioja nedelsiant. Kitiems ribojimams numatyti pereinamieji laikotarpiai:

reikalavimų neatitinkančių gaminių pateikimas rinkai bus draudžiamas nuo 2027 m. sausio 1 d.;

tokių gaminių tiekimas rinkai - nuo 2028 m. liepos arba rugpjūčio mėnesio, priklausomai nuo konkrečios medžiagos.

Su Komisijos reglamento (ES) 2026/909 tekstu galima susipažinti čia:
https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=OJ:L_202600909

Dėl šių pokyčių įgyvendinimo konsultacijas teikia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Kviečiama kreiptis: el. paštu: info@nvsc.lt  arba tel. +370 5 264 9676.

„Naujoji tvarka sudaro galimybes savivaldybių sveikatos centruose pacientams užtikrinti pulmonologijos ir ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugų taikymą. Tai priklauso nuo savivaldybės  dydžio ir galimybių: jos gali būti teikiamos arba savivaldybės gydymo įstaigoje, arba sudaryti  bendradarbiavimo sutartis su artimiausiomis sveikatos priežiūros įstaigomis, kurios tokias paslaugas teikia greta esančiose savivaldybėse. Šių paslaugų plėtra gerins paslaugų prieinamumą regionuose“, – sako sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Sveikatos apsaugos ministrės pasirašytu įsakymo „Dėl Sveikatos centrui priskiriamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimu atsisakoma nuostatos, įpareigojančios žiedinės savivaldybės sveikatos centrą užtikrinti dienos chirurgijos paslaugas pačios savivaldybės teritorijoje. Paslaugos galės būti teikiamos pagal sudarytą rašytinę bendradarbiavimo sutartį su  besiribojančios savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaiga. 

Savivaldybės sveikatos centro tikslas – užtikrinti, kad savivaldybių gyventojai sveikatos priežiūros paslaugas, finansuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto bei valstybės biudžeto lėšomis, gautų kuo arčiau gyvenamosios vietos.

SAM inf. 

Nacionalinėje imunoprofilaktikos 2024–2028 m. programoje numatyta pasiekti ne mažesnes kaip 95 proc. skiepijimo nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito (MMR) apimtis. 2025 m. Lietuvoje 2 m. amžiaus vaikų grupėje skiepijimo apimtys pirmąja MMR vakcinos doze siekė 85,8 proc., 7 m. amžiaus grupėje antrąja – 84,5 proc.

Esant bėrimui ir karščiavimui – atliekami tyrimai dėl tymų ir raudonukės

Tymai ir raudonukė – ūmios, virusinės užkrečiamosios ligos, kurioms būdingas karščiavimas, kosulys ir sloga, tačiau šie simptomai pasireiškia daugeliui viršutinių kvėpavimo takų susirgimų ir tik vėliau išryškėja tymams ar raudonukei būdingas bėrimas, t. y. raudonos, plokščios dėmės ir iškilūs mazgeliai. Norint nustatyti tikslią ligos diagnozę, būtina kreiptis į gydytoją ir atlikti reikalingus tyrimus.

Jei vaikui ar suaugusiam asmeniui pasireiškia karščiavimas ir bėrimas, panašus į tymų ar raudonukės,  siekiant išsiaiškinti ligos sukėlėją bei saugant kitus visuomenės narius, būtina kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Primename, kad užsikrėtus tymais,  gali išsivystyti komplikacijos, iš kurų dažniausios yra: vidurinės ausies, plaučių uždegimas, viduriavimas. Vienu iš 1000 tymų atvejų išsivysto ūmus encefalitas, kuris dažnai sukelia negrįžtamą smegenų pažeidimą. Didžiausia tymų komplikacijų  rizika kyla  kūdikiams ir vaikams iki 5 m. amžiaus, nėščiosioms, vyresniems nei 20 m. asmenims bei imunosupresinės būklės asmenims. Susirgus raudonuke irgi gali grėsti encefalitas, taip pat – poliartritas. Minėti virusai yra ypač pavojingi nėščiosioms.

Efektyviausia priemonė – skiepai

Primename, kad pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių valstybės biudžeto lėšomis nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito skiepijami 15–16 mėn. ir 6–7 m. amžiaus vaikai. Pavėlavus pasiskiepyti nurodytais terminais, vaikams sudaromas individualus skiepijimo planas.

Darbuotojai, kurių profesija ar  pareigos, susijusios su žmonių sveikatos priežiūros veikla,  turėtų būti skiepijami darbdavio lėšomis.

Vyresni nei 38 m. asmenys, kurie galėjo būti paskiepyti tik viena vakcinos doze, pagal anksčiau galiojusį Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, norintys pasiskiepyti antrąja tymų vakcinos doze ir sustiprinti bei įgyti ilgalaikį imunitetą tymams – skiepijami asmeninėmis lėšomis.

Sąlytį su įtariamu ar patvirtintu tymais sergančiu asmeniu turėję imlūs asmenys kuo skubiau, ne vėliau kaip per 72 val. nuo pirmojo artimo sąlyčio skiepijami valstybės biudžeto lėšomis. Nespėjus pasiskiepyti per 72 val., būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 d.) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.

Dėl skiepijimo ar individualaus vaiko skiepijimo plano sudarymo reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Daugiau informacijos apie skiepus skaitykite čia.

NVSC inf. 

Mažiausias sergamumas užregistruotas Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo lygio nesiekė nė viena savivaldybė (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).

Praėjusią savaitę (19-ąją metų savaitę) Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldytas 1 asmuo, dėl COVID-19 ligos – 3. Dėl šių ligų nė vienas asmuo nebuvo gydomas intensyviosios terapijos skyriuose. Mirties nei nuo gripo, nei nuo COVID-19 ligos atvejų neužregistruota. Iš viso šį sezoną nuo gripo mirė 86 asmenys, nuo COVID-19 ligos – 47.

Situacija Jonavos rajone 

Sergamumas visoje Kauno apskrityje siekia 553.69 atv. 100 tūkst. gyventojų. Tuo tarpu Jonavos rajono savivaldybėje registruotas sergamumas didžiausias iš visos apskrities ir siekia  593.82 atv. 100 tūkst. gyventojų. Iš viso 19-ąją metų savaitę Jonavos rajone ŪVKTI sirgo 247 asmenys, nei COVID-19, nei gripo atvejų neregistruota. 

Kiekvienos Lietuvos savivaldybės sergamumo duomenis galima rasti NVSC interneto svetainėje.

Kas padeda apsisaugoti?

Primename, kad gripo sezonas skaičiuoja paskutines dienas, ši savaitė, t. y. 20-oji metų savaitė, yra paskutinė 2025–2026 m. gripo sezono, kuris prasidėjo praėjusių metų spalį (40-ąją metų savaitę), savaitė, tačiau net ir jam pasibaigus ir toliau rekomenduojame nepamiršti kruopščiai laikytis rankų higienos taisyklių, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo – prisidengti burną ir nosį vienkartine servetėle, nuolat vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas. Pajutus ligos simptomus (gerklės ar galvos skausmą, nosies užgulimą, slogą ir kt.), kreiptis į savo gydytoją.

Situacija Europoje

Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centro (ELPKC) 18 savaitės duomenimis,  Europos Sąjungos (ES) / Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse kvėpavimo takų virusų paplitimas pasiekė įprastą lygį – registruojamas žemas sergamumas. Respiracinio sincitinio viruso (RSV) paplitimas mažėja, nors mažėjimo tempas, palyginti su pastarosiomis savaitėmis, sulėtėjo.

Sergamumas gripu beveik visose šalyse pasiekė tarpsezoninį lygį. Visose amžiaus grupėse registruojami nedideli sergamumo ir ligoninėse gydomų asmenų skaičiai.

Sergamumas COVID-19 liga ir ligoninėse gydomų asmenų skaičius visose amžiaus grupėse išlieka labai žemas.

Parengta pagal NVSC duomenis

Įsivaizduokite, jūs išsiruošiate pietų pertraukai. Išeinate iš vėsaus, prieblandoje skendinčio biuro į saulėtą gatvę. Kol pasisveikinate su kolega, jūsų „Transitions Gen S“ lęšiai jau tapo tamsūs kaip stilingi saulės akiniai.

O kai grįžtate atgal į patalpą? Jie nepalieka jūsų „aklo“ koridoriuje – pašviesėja taip greitai, kad net nepajusite pereinamojo laikotarpio, kai viskas atrodo per tamsiai. Tai idealu skubantiems, aktyviems žmonėms, kurių diena susideda iš nuolatinio „pirmyn–atgal“.

Jūsų asmeninė apsauga: ne tik nuo saulės, bet ir nuo ekranų

Dauguma mūsų galvoja, kad akinius nuo saulės reikia nešioti tik tam, kad nereikėtų prisimerkti. Tačiau tiesa yra gilesnė. Šie lęšiai veikia kaip aukščiausios kokybės apsauginis kremas jūsų akims, saugantis nuo 100 % UV spindulių. Bet tai dar ne viskas.

Situacija: Jūs visą dieną dirbate prie kompiuterio, o vakare dar naršote telefone. Jaučiate, akys lyg smėlio pilnos, skauda galvą. Tai mėlynosios šviesos darbas. „Transitions“ lęšiai patalpoje blokuoja apie 32 %, o lauke – net iki 85 % šios šviesos. Tai reiškia, kad vakare jūsų akys bus ne tokios pavargusios, o organizmas lengviau gamins miego hormoną melatoniną. Rezultatas? Geresnis miegas ir žvalesnis rytas.

Vairuotojų džiaugsmas

Daugelis vairuotojų nusivilia įprastais tamsėjančiais akiniais, nes automobilio priekinis stiklas blokuoja UV spindulius, todėl akiniai mašinoje tiesiog netamsėja. Čia į sceną žengia „Transitions XTRActive“.

Pavyzdys: Vairuojate prieš saulę, o asfalto danga po lietaus blizga taip stipriai, kad sunku įžiūrėti kelio ženklinimą. „XTRActive“ lęšiai automobilyje patamsėja net ir be tiesioginių UV spindulių. O jei pasirinksite „Polarized“ versiją – įvyks magija: tie erzinantys atspindžiai nuo balų ar kitų automobilių stiklų tiesiog išnyks. Matysite vaizdą tokį ryškų, tarsi žiūrėtumėte didelės raiškos televizorių. Tai ne tik patogu, tai – Jūsų saugumas kelyje.

Stilius, kuris prisitaiko prie jūsų, o ne atvirkščiai

Seniai praėjo tie laikai, kai fotochrominiai akinių lęšiai buvo tik nuobodžiai rudi. Šiandien „Vizija Optika“ salonuose galite rinktis net iš 8 spalvų: nuo klasikinės pilkos iki madingos safyro, smaragdo ar gintaro.

Idėja įvaizdžiui: Galbūt jūsų rėmeliai yra ryškūs, modernūs? Priderinkite prie jų safyro spalvos lęšius, kurie saulėje atrodys neįtikėtinai stilingai. O jei norite paslaptingumo, rinkitės „Flash to Mirror“ dangą – patamsėję akiniai įgaus veidrodinį efektą, todėl niekas nematys jūsų akių, o jūs matysite viską puikiai. Tai puikus būdas pabrėžti savo asmenybę nesiaukojant dėl regėjimo kokybės.

Kodėl vaikai privalo saugoti akis?

Vaikai lauke praleidžia daug daugiau laiko nei suaugusieji, o jų akių lęšiukai yra skaidresni, todėl praleidžia daugiau žalingų spindulių. Tačiau priversti vaiką nešioti saulės akinius – misija (beveik) neįmanoma: jie pasimeta, sulūžta arba tiesiog lieka kuprinėje.

Kasdienybė: Jūsų vaikas išbėga į kiemą žaisti krepšinio ar gaudynių. Jam nereikia prisiminti apie saulės akinius – jo kasdieniai akiniai patys prisitaiko prie šviesos. Jūs galite būti ramūs, kad kol jis dūksta su draugais, jo akys yra saugomos 100 %. Tai investicija į vaiko regėjimo sveikatą ateityje, kuri nereikalauja jokių papildomų pastangų iš mažojo nešiotojo.

Ar jie amžini?

Svarbu žinoti, kad fotochrominė technologija bėgant metams (maždaug po 2–3 metų) gali šiek tiek „pavargti“ – lęšiai gali tamsėti lėčiau arba patalpoje nebebūti tokie idealiai skaidrūs. Tačiau, kaip rodo „Vizija Optika“ specialistų patirtis, dažniausiai klientai grįžta naujų akinių ne todėl, kad lęšiai sugedo, o todėl, kad pasikeitė jų regėjimas arba tiesiog norisi naujo rėmelio.

Jūsų regėjimas – mūsų 30-ies metų patirtis

Mes žinome, kad išsirinkti akinius yra atsakingas žingsnis. Todėl „Vizija Optika“ salonuose mes ne tik matuojame dioptrijas – mes klausomės jūsų istorijų. Ar jūs daug vairuojate? Ar dirbate biure su kondicionieriumi? O gal jūsų hobis – žvejyba ar bėgimas?

Ateikite pas mus pasitarti. Mes padėsime rasti tą vienintelį rėmelį, kuris su „Transitions“ lęšiais taps ištikimiausiu palydovu bet kokiu oru.

Artimiausią „Vizija Optika“ saloną rasite čia: www.optikavizija.lt/salonai

Per pirmuosius keturis šių mokslo metų mėnesius – nuo 2025 m. spalio iki šių metų sausio pabaigos – ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams bei 1–4 klasių mokiniams jau išdalinta 433 tūkst. litrų pieno, 168 tūkst. kilogramų jogurto, 292 tonos obuolių ir 132 tonos morkų.  

„Vaizdžiai kalbant, vos per keturis mėnesius vaikai nemokamai išgėrė maždaug 17 cisternų pieno ir dar 7 cisternas jogurto, suvalgė tiek obuolių, kad jais standartinę krepšinio aikštelę būtų galima užpilti didesniu nei metro sluoksniu, o morkų – tiek, kad jas sudėjus vieną prie kitos, jų eilė nusidriektų beveik 200 kilometrų“, – pasakoja Žemės ūkio agentūros (ŽŪA) prie Žemės ūkio ministerijos Komunikacijos ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja Aistė Kanevičienė.  

Programoje šiemet dalyvaujantiems 221 394 vaikams taip pat nemokamai išdalinta 9 tonos brandinto sūrio, 4 tonos šviežių sūrio lazdelių, 2 tonos kriaušių ir apie 6 tonas sulčių.  

„Vienas didžiausių šios programos privalumų – kad nemokamus pieno produktus bei vaisius ir daržoves vaikai gauna reguliariai. O reguliarumas ugdo bei formuoja ilgalaikius mitybos įpročius, kurie, tikėtina, išliks visą gyvenimą“, – įsitikinusi A. Kanevičienė.  

Šiai nuostatai pritaria ir sveikatos specialistai, teigiantys, ankstyvame amžiuje susiformavę sveikos mitybos įpročiai dažnai išlaikomi ir suaugus. Pasak ekspertų, reguliarus vaisių, daržovių ir pieno produktų vartojimas gali prisidėti prie bendro energijos lygio palaikymo, geresnės dėmesio koncentracijos ir stipresnės imuninės sistemos, o obuolys ar morka visuomet bus geresnis ir sveikesnis pasirinkimas nei greitas maistas ar daugybę cukraus turintis šokoladukas.  

„Nors kartais gali atrodyti, kad vaikai visuomet teikia pirmenybę būtent greitam ir nesveikam maistui, iš tiesų jie labai greitai pripranta ir prie morkų, ir prie pieno produktų – svarbu, kad juos gautų reguliariai. Būtent tai ši programa ir garantuoja. Po tam tikro laikotarpio užkandžiui rinktis šviežią obuolį vaikui tampa norma ir savaime suprantama kasdienybės dalimi“, – teigia A. Kanevičienė.  

Nauda ir ūkininkams  

ŽŪA specialistė taip pat primena, kad Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo ugdymo įstaigose programoje vaikams dalijama tik vietinė, Lietuvos ūkininkų auginama ir gaminama kokybiška produkcija. Negana to, kad kiekvienais metais vykstanti programa yra ir edukacinis įrankis.  

„Vaikams ne tik dalijami vietiniai vaisiai ar pieno produktai – jiems taip pat pasakojama šių produktų kilmės istorija, organizuojamos įvairios viktorinos, interaktyvios pamokos ir ekskursijos į ūkius. Visa tai padeda ugdyti vaikų supratimą apie lietuviškos produkcijos naudą, kilmę ir bendrą supratimą, kaip ir iš kur atsiranda maistas“, – pasakoja A. Kanevičienė.  

Nuolat atnaujinama informacija apie programą skelbiama specialiai sukurtoje interneto svetainėje www.pienasvaisiai.lt. Čia tėvai gali lengvai patikrinti, ar jų vaiko lankoma ugdymo įstaiga dalyvauja programoje, kokie produktai ir kokiais kiekiais yra dalijami, taip pat susipažinti, kokie ūkininkai ir bendrovės tiekia konkrečius produktus.  

Per šią svetainę gali kreiptis ir mokymo įstaigos, dar nedalyvaujančios programoje, bet norinčios prie jos prisijungti ir prisidėti prie sveikesnės vaikų ateities kūrimo.  

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką vienam vaikui skiriama viena pieno ar pieno produkto porcija: apie 125–150 ml pieno, 125 g jogurto arba 40 g sūrio. Šiais mokslo metais pieno produktų vaikai gauna keturis kartus per mėnesį, jogurto arba sūrio – du kartus. 

Vaikas taip pat gali gauti obuolį ar kriaušę iki 150 g, 80–100 g pjaustytų morkų arba stiklinę vaisių ar daržovių sulčių. Morkos šiais mokslo metais tiekiamos du kartus, obuoliai – tris kartus per mėnesį.  

Vaisius ir daržoves mokymo įstaigoms šiuo metu tiekia 25 lietuviškos bendrovės, pieno produktus – septynios.  

Žemės ūkio agentūros inf. 

Kas yra kreatinas?

Kreatinas – tai natūraliai organizme esantis azoto turintis junginys, susidarantis iš aminorūgščių arginino, glicino ir metionino. Didžioji jo dalis kaupiasi raumenyse, tačiau nedideli kiekiai aptinkami ir kituose audiniuose. Organizmas pats sintetina dalį kreatino kepenyse, inkstuose ir kasoje, o kita dalis gaunama su maistu – daugiausia iš raudonos mėsos ir žuvies.

Maisto papildų rinkoje kreatinas dažniausiai siūlomas miltelių, kapsulių ar tablečių pavidalu. Populiariausia ir plačiausiai naudojama forma yra kreatino monohidratas, tačiau taip pat galima rasti ir kitų formų, tokių kaip kreatino hidrochloridas, citratas ar buferinis kreatinas. Skirtingos formos gali skirtis tirpumu ar sudėtimi, tačiau jų pagrindinė veiklioji medžiaga išlieka ta pati.

Kaip veikia kreatinas?

Kreatinas dalyvauja organizmo energijos apykaitoje, ypač procesuose, susijusiuose su trumpalaikiu ir didelio intensyvumo fiziniu krūviu. Raumenyse jis virsta fosfokreatinu, kuris padeda atkurti adenozintrifosfatą (ATP) – pagrindinį energijos šaltinį ląstelėse. ATP atsargos organizme yra ribotos, todėl jų greitas atstatymas yra svarbus intensyvaus krūvio metu.

Padidinus kreatino kiekį raumenyse, padidėja ir fosfokreatino atsargos, o tai leidžia efektyviau palaikyti energijos tiekimą ląstelėms. Šis mechanizmas vyksta nepriklausomai nuo vartojimo laiko, nes kreatinas kaupiasi audiniuose ir veikia per ilgalaikį prisotinimą.

Kokia kreatino nauda?

Kreatinas prisideda prie fizinio pajėgumo didinimo atliekant trumpalaikį, didelio intensyvumo ir pasikartojantį fizinį krūvį. Šis poveikis siejamas su padidėjusiomis fosfokreatino atsargomis raumenyse, kurios padeda greičiau atkurti energijos šaltinį – adenozintrifosfatą (ATP). Reguliarus papildo vartojimas gali padidinti raumenų jėgą, t. y., gali padėti didinti jėgą ir ištvermę atliekant trumpalaikius, intensyvius pratimus (teigiamas poveikis pasireiškia per parą suvartojant 3 g kreatino).

Kaip vartoti kreatiną?

Dažniausiai rekomenduojama kreatino dozė yra 3–5 g per parą. Šio kiekio paprastai pakanka palaikyti padidintas kreatino atsargas raumenyse. Kreatino papildai gali būti vartojami kasdien, nepriklausomai nuo to, ar tą dieną vyksta treniruotė, nes svarbiausias veiksnys yra reguliarumas.

Papildas dažniausiai vartojamas užsigeriant vandeniu arba maišant su maistu ar baltyminiu kokteiliu. Svarbu laikytis gamintojo nurodytų rekomendacijų ir neviršyti nustatytos paros normos. Taip pat rekomenduojama užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą, ypač aktyviai sportuojant. Jei turite lėtinių sveikatos sutrikimų ar vartojate vaistus, prieš pradėdami vartojimą, pasikonsultuokite su gydytoju ar vaistininku.

Kreatinas siejamas su padidėjusiu fiziniu pajėgumu atliekant trumpalaikį, intensyvų. Vis dėlto svarbu suprasti jo paskirtį, veikimo principą ir laikytis rekomenduojamų vartojimo normų. Atsakingas ir nuoseklus vartojimas leidžia maksimaliai išnaudoti kreatino potencialą.

Šis straipsnis buvo paruoštas UAB „Azeta vaistinė“ užsakymu.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad nuo šių metų gegužės 1 d. įsigalioja naujas teisinis reglamentavimas, kuriuo siekiama eliminuoti nepagrįstą pacientų apmokestinimą už valstybės lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Šis pokytis įpareigoja visas gydymo įstaigas, sudariusias sutartis su ligonių kasomis, užtikrinti, kad privalomuoju sveikatos draudimu draustiems asmenims, turintiems galiojantį gydytojo siuntimą, paslaugos būtų teikiamos be jokių papildomų mokėjimų. Naująja tvarka siekiama didinti sistemos skaidrumą ir užkirsti kelią situacijoms, kuriose pasitaikydavo klaidinimų dėl paslaugų apmokėjimo pobūdžio ar pasirinkimo laisvės.

Įsigaliojus šiems pakeitimams, gydymo įstaigos nuo šiol prisiima didesnę atsakomybę už tinkamą asmenų informavimą apie jų teises į valstybės lėšomis apmokamą gydymą. Nuo šiol įstaigos privalo viešai matomose vietose ir savo interneto svetainėse publikuoti informaciją apie valstybės apmokamas paslaugas ir taikomus medicinos priemonių įkainius.

Pokyčiai numato aiškų atskyrimą tarp būtinojo gydymo ir pasirenkamų nemedicininių paslaugų. Pacientams išlieka galimybė laisvanoriškai rinktis mokėti už papildomas komforto paslaugas (pvz., individualaus maitinimo ar apgyvendinimo), kurios neturi įtakos gydymo kokybei. Taip pat bus galima rinktis ir mokėti kainų skirtumą už brangesnes nei valstybės kompensuojamos medicinos priemones iš Vyriausybės patvirtino sąrašo, tačiau tik po to, kai gydymo įstaiga įgyvendins paciento teisę į išsamų informavimą apie alternatyvas.

Šiame etape siekiama suformuoti vieningą praktiką visame sveikatos sektoriuje ir suteikti pacientams daugiau saugumo ir aiškumo dėl jiems valstybės kompensuojamų sveikatos paslaugų. Kilus pagrįstoms abejonėms dėl reikalavimo primokėti, asmenys raginami pirmiausia kreiptis į įstaigos administraciją, o nepavykus rasti sprendimo – į Valstybinę ligonių kasą.

Svarbu pažymėti, kad gegužės mėnuo yra pereinamasis laikotarpis, per kurį gydymo įstaigos pradeda taikyti naująją tvarką praktikoje. Dėl to pradžioje gali kilti neaiškumų ar skirtingų interpretacijų, ne visos įstaigos gali spėti pilnai prisitaikyti prie naujos tvarkos nuo pirmosios dienos. Prašome pacientų supratingumo ir kantrybės, kol sistema stabilizuosis ir nauji reikalavimai bus nuosekliai įgyvendinami visose gydymo įstaigose.

VIENLAPIS APIE POKYČIUS NUO GEGUŽĖS 1 D.

„Rožinis autobusas“ – tai Lietuvoje veikianti iniciatyva, kuri padeda regionuose gyvenančioms moterims nuvažiuoti į diagnostikos centrus, pirmiausia mamografijos tyrimams, taip pat skatina dalyvauti prevencinėse programose ir rūpintis savo sveikata. Taip siekiama mažinti kliūtis, su kuriomis dažnai susiduria mažesnių miestų ir kaimiškų vietovių gyventojos: transporto trūkumą, didelius atstumus, informacijos stoką ar ilgą laukimą.

„Kiekviena laiku atlikta patikra gali reikšti išsaugotą gyvybę, šeimai sugrąžintą ramybę ir viltį. Turime padaryti viską, kad moters galimybė pasirūpinti sveikata nepriklausytų nuo jos gyvenamosios vietos. Tikiu, kad ši iniciatyva ne tik padės Lietuvos moterims laiku pasitikrinti, bet ir paskatins visą mūsų visuomenę daugiau dėmesio skirti sveikatai ir rūpintis vieni kitais“, – sako Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė.

„Rožinio autobuso“  komanda tikisi, kad Ministrės Pirmininkės globa paskatins dar platesnį savivaldybių, gydymo įstaigų, bendruomenių ir socialinių partnerių įsitraukimą, kad kuo daugiau moterų visoje Lietuvoje galėtų laiku pasirūpinti savo sveikata.

Per ketverius veiklos metus „Rožinis autobusas“ aplankė 21 Lietuvos savivaldybę ir sudarė galimybę daugiau kaip 2800 moterų pasiekti reikalingus tyrimus bei konsultacijas. Tai šimtai istorijų, kai laiku atlikus tyrimą buvo anksti nustatyta liga arba įsitikinta, kad sveikata yra gera.

lrv.lt inf.

Druskų kambariai, kuriuose vyksta haloterapija, yra specialiai sukurti, kad užtikrintų patogią aplinką. Pacientai gali patirti teigiamą poveikį savo sveikatai be skausmo ar diskomforto. Ši procedūra tinka daugeliui žmonių ir gali būti naudinga gydant arba profilaktiškai prižiūrint įvairias sveikatos problemas.

Vis dažniau garsėjanti haloterapija siūlo alternatyvą tradiciniams gydymo metodams ir gali būti puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško natūralių sprendimų savo sveikatos gerinimui.

Haloterapijos esmė ir druskų kambario terapija

Haloterapija, arba druskų terapija, yra gydymo metodas, kuris naudoja druskos dalelių poveikį organizmui. Tai vyksta specialiai įrengtame druskų kambaryje, kur palaikomas druskų mikroklimatas. Procedūra padeda gerinti kvėpavimo takų sveikatą ir bendrą gyvenimo kokybę.

Haloterapijos veikimo principai ir druskos dalelių poveikis

Haloterapija veikia per druskos dalelių poveikį organizmui. Kambaryje, padengtame Himalajų druska, šios dalelės skleidžia neigiamus jonus, kurie yra naudingi saúdei. Kai pacientai kvėpuoja druskingu oru, dalelės patenka į kvėpavimo takus ir odą. Jos gali padėti:

• Stiprinti imunitetą: Druskos dalelės skatina organizmo atsparumą.
• Mažinti uždegimą: Druskingas oras turi priešuždegiminių savybių, kurios gali palengvinti simptomus sergant kvėpavimo takų ligomis.
• Pagerinti bendrą savijautą: Dėl druskos poveikio galima pajusti energijos padidėjimą.

Druskų kambario mikroklimatas ir saugumo klausimai

Druskų kambario mikroklimatas yra sukurtas siekiant imituoti druskų kasyklų aplinką. Kambaryje palaikoma:

• Temperatūra: Apie 20 °C.
• Drėgmė: Optimali drėgmės lygi, kad būtų užtikrintas komfortas.

Šis mikroklimatas leidžia pacientams jaustis patogiai. Svarbu pažymėti, kad haloterapija yra saugi daugumai žmonių, tačiau ji netinka tiems, kurie turi tam tikrų medicininių problemų, tokias kaip širdies ritmo sutrikimai arba infekcinės ligos. Prieš pradedant gydymą, būtina pasitarti su gydytoju.

Druskų terapijos pritaikymo sritys

Druskų terapija gali būti naudinga įvairiose srityse. Dažniausiai ji rekomenduojama:

• Kvėpavimo takų ligoms: Astma, bronchitas ar alergijos.
• Odai: Psoriazė, egzema ir kitos odos problemos.
• Streso mažinimui: Haloterapija padeda atsipalaiduoti ir sumažinti nervinę įtampą.

Šio tipo terapija gali būti pritaikyta skirtingoms amžiaus grupėms ir yra saugi daugumai. Druskų kambarys suteikia nuolatinę galimybę pagerinti gyvenimo kokybę tiems, kurie ieško natūralaus gydymo būdo.

Reabilitacijos paslaugos

Nefridos reabilitacijos centras teikia platų reabilitacijos paslaugų spektrą. Pacientams siūlomos įvairios terapijos ir gydymo sprendimai, kurie padeda gerinti gyvenimo kokybę. Svarbu, kad kiekviena paslauga prisitaiko prie individualių paciento poreikių.

Gydymo ir reabilitacijos sprendimų įvairovė

Nefridos reabilitacija siūlo įvairius gydymo ir reabilitacijos sprendimus. Tai apima medicinines procedūras, kineziterapiją, haloterapiją ir psichologinę pagalbą. Kiekviena paslauga yra skirta konkretiems sveikatos sutrikimams ir paciento gerovei.

Pavyzdžiui, haloterapija padeda kvėpavimo takų sveikatai, o kineziterapija skirta raumenų ir sąnarių funkcijos atkūrimui. Tokios paslaugos kaip fizinė terapija ir masažai padeda atkurti judėjimo laisvę, o psichologinė pagalba suteikia emocinę paramą.

Kineziterapija ir suaugusiųjų kineziterapijos nauda

Kineziterapija – tai svarbi reabilitacijos dalis, ypač suaugusiems. Ši terapija skirta gerinti judėjimo funkcijas, stiprinti raumenis ir mažinti skausmą. Nefridos reabilitacijoje kineziterapija taikoma individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę.

Suaugusiųjų kineziterapijos nauda yra didelė. Reguliarios kineziterapijos sesijos gali pagerinti judėjimą, padidinti ištvermę ir sumažinti diskomfortą. Kineziterapeutai ekspertai naudoja įvairias technikas, kad užtikrintų reikalingą gydymą.

Ultragarso terapijos galimybės

Ultragarso terapija – modernaus gydymo metodas, naudojamas Nefridos reabilitacijoje. Ši procedūra remiasi garso bangų naudojimu, kad būtų pasiekti gilesni audiniai. Ultragarso terapija yra efektyvi mažinant skausmą ir uždegimą.

Ultragarso seansai trunka apie 10-20 minučių. Jie gali būti skiriami raumenų, sąnarių ir audinių atstatymui. Ši terapija pagerina kraujotaką, skatina gijimo procesus ir padeda pacientams atkurti judėjimo funkcijas.

Kiekvienas pacientas gali gauti jam reikalingą ultragarso terapiją pagal individualius poreikius.

Skiepijimo mastai svyruoja

Tyrimo duomenimis, 59 proc. gyventojų skiepų programą vertina palankiai, tačiau tik 45 proc. iš jų iš tiesų skiepijasi. Kiti 14 proc. programą vertina teigiamai, tačiau skiepų vengia.

Tuo metu 18 proc. respondentų programą vertina nepalankiai – 9 proc. iš jų vis tiek skiepijasi, kiti 9 proc. – ne.

Šeimos gydytoja, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos (LŠGPS) valdybos narė Jurga Dūdienė teigia, kad šie rezultatai atspindi realią situaciją.

„Tyrimo rezultatai stipriai koreliuoja su tuo, ką matome kasdienėje praktikoje. Skiepijimosi mastai nėra stabilūs – jie svyruoja. Negalėtume sakyti, kad jie nuosekliai mažėja, tačiau banguojantis pokytis tikrai jaučiamas“, – teigia ji ir priduria, kad tai yra aiškus signalas, jog būtina įvertinti dabartinės imunizacijos politikos veiksmingumą.

Pasak J. Dūdienės, viena svarbiausių tokio skiepijimosi mastų svyravimo priežasčių – tai, kad daugelio užkrečiamųjų ligų šiandien tiesiog nebematome, todėl susidaro įspūdis, jog nuo jų skiepytis nebereikia.

„Vakcinos veikia taip gerai, kad ligos išnyksta iš mūsų akiračio, ir žmonėms pradeda atrodyti, kad jų nebėra. Dėl to atsiranda klaidingas saugumo jausmas ir mažėja motyvacija skiepytis“, – pastebi šeimos gydytoja.

Kita jos įvardijama priežastis – informacinis triukšmas.

„Žmonės gauna labai daug prieštaringos, dažnai mokslu ar tyrimais nepagrįstos informacijos. Tais atvejais, kai kyla abejonės, jie dažnai pasirenka paprasčiausią kelią – nieko nedaryti, šiuo atveju – nesiskiepyti“, – priduria J. Dūdienė.

Dalis gyventojų apie programą nežino

Tyrimas taip pat atskleidė, kad 23 proc. Lietuvos gyventojų nežino apie Lietuvoje patvirtintą skiepų programą. Pasak J. Dūdienės, tai gali lemti keli veiksniai.

„Viena vertus, galbūt nepakankamai pasiekiame tas auditorijas, kurios naudojasi kitokiais informacijos kanalais. Kita vertus, tai rodo ir tam tikrą visuomenės pasyvumą – žmonės dažnai pradeda domėtis savo sveikata tik susirgę, o prevencija reikalauja aktyvaus įsitraukimo“, – teigia ji.

Gydytoja atkreipia dėmesį ir į komunikacijos problemą. Anot jos, valstybinės informacinės kampanijos neretai būna sausos, biurokratinės ir nepasiekia žmogaus emociniu lygmeniu. Todėl ji pabrėžia, kad reikėtų kalbėti paprasčiau, aiškiau ir arčiau žmogaus.

Požiūrį lemia pasitikėjimas

Tyrimas rodo ir aiškias socialines tendencijas: skiepų programą palankiau vertina ir dažniau skiepijasi moterys, aukštesnio išsilavinimo ir didesnes pajamas turintys gyventojai. Tuo tarpu vyrai dažniau linkę programą vertinti teigiamai, tačiau skiepų vengti.

Nepalankiai skiepų programą vertinantys, tačiau vis tiek besiskiepijantys dažniau yra vidurinio išsilavinimo gyventojai, o mažiausiai palankiai skiepų klausimu nusiteikę – žemiausio išsilavinimo respondentai.

Pasak J. Dūdienės, svarbiausias veiksnys čia – pasitikėjimas.

„Jei žmogus turi pasitikėjimu grįstą ryšį su savo šeimos gydytoju, jis dažniau priima teigiamą sprendimą dėl skiepų. Tačiau šiandien gydytojai yra labai apkrauti ir dažnai neturi pakankamai laiko išsamiai atsakyti į visus pacientų klausimus“, – sako ji.

Vis dėlto ji pabrėžia, kad pacientai taip pat turėtų aktyviau įsitraukti. Jei kyla klausimų, svarbu juos užduoti gydytojui ir remtis patikimais, oficialiais informacijos šaltiniais.

Didžiausias iššūkis – mitai

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad visuomenėje vis dar gajūs mitai apie skiepus, kurie daro tiesioginę įtaką sprendimams skiepytis.

„Nuo seniai paneigtų teorijų apie autizmą iki naujesnių baimių dėl vaisingumo ar teiginių, kad vakcinos kuriamos iš embrionų. Dažniausiai šios baimės kyla iš nežinojimo – žmonėms ne visada aišku, kaip vakcinos kuriamos ir kaip jos veikia, todėl atsiranda erdvė dezinformacijai“, – sako J. Dūdienė.

Ji pabrėžia, kad ypač jautri tema išlieka vaikų skiepijimas.

„Tėvai nori geriausio savo vaikui, todėl natūraliai išsigąsta galimų šalutinių poveikių. Tačiau dažnai pamirštama palyginti skiepo riziką su pačios ligos keliamu pavojumi, kuris yra nepalyginamai didesnis“, – pažymi ji.

Prevencija – strateginė investicija

Ekspertai pabrėžia, kad skiepijimas yra ne tik sveikatos, bet ir ekonominis bei strateginis klausimas. Senėjant visuomenei, augant lėtinių ligų paplitimui ir didėjant spaudimui sveikatos sistemai, prevencija tampa vienu svarbiausių atsparumo veiksnių.

Skiepai padeda mažinti infekcijų plitimą, o kartu – ir antibiotikų vartojimą bei antimikrobinio atsparumo (AMR) riziką. Be to, jie prisideda prie kitų ligų prevencijos – pavyzdžiui, tam tikros vakcinos gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų ar net kai kurių vėžio formų riziką.

Ekonominiu požiūriu prevencija taip pat atsiperka – tyrimai rodo, kad kiekvienas euras, investuotas į skiepijimą, gali sukurti daugkartinę grąžą dėl išvengtų gydymo išlaidų ir išsaugoto produktyvumo.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos atkreipia dėmesį, kad gimdos kaklelio vėžys išlieka viena dažniausių moterų sveikatos problemų Lietuvoje, nors šios ligos galima išvengti. Kasmet šalyje nustatoma apie 400 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Specialistai pabrėžia, kad pagrindinė šios ligos priežastis yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV), o patikimiausia apsaugos priemonė – skiepai.

ŽPV yra itin paplitusi virusinė infekcija, kuria gali užsikrėsti tiek moterys, tiek vyrai. Dažniausiai virusas plinta lytinių santykių metu ar per glaudų odos ir gleivinių kontaktą. Daugeliu atvejų virusas nesukelia jokių simptomų, tačiau asmuo gali būti viruso nešiotojas ir perduoti jį kitiems. Nors apie 90 proc. atvejų virusas per kelerius metus  iš organizmo išnyksta savaime, kai kuriais atvejais jis gali sukelti ikivėžinius pakitimus ar vėžinius susirgimus. Nustatyta, kad net 99 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų yra susiję su ŽPV infekcija.

Skiepai – veiksmingi

NVSC pabrėžia, kad veiksmingiausia apsauga nuo pavojingiausių ŽPV tipų yra vakcinacija. Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. šia vakcina nemokamai pradėtos skiepyti 11 metų mergaitės, o nuo 2023 metų – visi 11 metų sulaukę vaikai.  

NVSC duomenimis, skiepijimo apimtys Lietuvoje pamažu didėja, tačiau vis dar nepasiekia rekomenduojamo lygio. 2025 metais paskiepyta 60,45 proc. vienuolikmečių ir 73,66 proc. dvylikmečių vaikų. 2024 metais šie rodikliai buvo mažesni – paskiepyta 59,37 proc. vienuolikmečių ir 70,73 proc. dvylikmečių, o 2023 metais dar mažesni – 56,10 proc. vienuolikmečių ir 62,74 proc. dvylikmečių vaikų.

„Skiepai nuo žmogaus papilomos viruso yra saugūs, veiksmingi ir moksliškai pagrįsti. Pasiskiepijus dar iki galimo kontakto su virusu galima patikimai sumažinti riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu ir kitomis su ŽPV susijusiomis ligomis. Labai svarbu suprasti, kad ši infekcija dažnai plinta nepastebimai, todėl skiepai yra ne tik asmens apsauga, bet ir atsakingas sprendimas siekiant apsaugoti kitus“, – pabrėžia NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Ina Venslovienė.

ŽPV pavojinga abiem lytim

Primename, kad ŽPV infekcija pavojinga ne tik moterims, bet ir vyrams. Pastariesiems virusas gali sukelti lytinių organų karpas, taip pat išangės, varpos, burnos, ryklės ar gerklų vėžinius susirgimus. Kadangi vyrams Lietuvoje nėra vykdomos ŽPV sukeltų ligų patikros programos, skiepai išlieka vienintelė patikima apsaugos priemonė.

„Svarbu, kad tėvai sprendimus dėl vaikų skiepijimo priimtų remdamiesi patikima, mokslo įrodymais pagrįsta informacija. Skiepijimas pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių yra viena efektyviausių priemonių apsaugoti vaikus nuo užkrečiamųjų ligų ir jų komplikacijų, todėl raginame neatidėlioti ir pasirūpinti vaikų skiepais laiku“, – pažymi NVSC atstovė.

Daugiau informacijos apie skiepus nuo ŽPV rasite čia.

Vaikų skiepų kalendorių, atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus ir kitą informaciją apie skiepijimą rasite čia.

NVSC inf.

Žiedais saulę ir pavasarį pasveikinusios tulpės – ženklas, kad artėja svarbiausias metų renginys, gegužės 9 dieną vyksiantis Burbiškio dvaro festivalis „Tulpių žydėjimo šventė“.

Šiuo metu Burbiškio dvare žydi maždaug penkiolika ankstyvųjų tulpių veislių. Gėlynas kasdien nusidažo vis daugiau spalvų, žiedų kilimas plečiasi. Pačios pirmosios žiedais nudžiugino smulkutės daugiažiedės tulpės ‘Turkestanica’, savo grožį išskleidė ir ‘Heart's Delight’, ‘Giuseppe Verdi’, ‘Scarlet Baby’, ‘Concerto’, ‘Corona’, ‘Princess Household’, ‘Quebec’, ‘Turkestanica’, ‘Partitura’ bei kitos.

Vidutinio ankstyvumo veislės jau sukrovė arba dar krauna žiedus – netrukus laukiama ir jų žydėjimo. Kaip ir kasmet, žydėjimo šventę vainikuos vėlyvųjų veislių tulpių žiedai – šiuo metu jos dar tik auga.

Artėjant šventei, Burbiškio dvaro gėlyne ir parke šimtai tūkstančių žiedų sužydės labai plačia palete: balta, geltona, rožine, raudona, burgundine, violetine spalvomis bei įvairiais atspalviais. Jau dabar spalvingumu bei kvapais neatsilieka ir kiti pavasario žiedai – ima žydėti narcizai, svaiginančiai kvapnūs hiacintai, našlaitės, o parką nuklojo plukių kilimai.

Burbiškio dvaro gėlyne ir parke šiuo metu auginama 573 veislių tulpių kolekcija. Dvaro kolekcija renkama ir puoselėjama nuo 1995 metų – daugiau nei tris dešimtmečius.

Muziejuje auga 16 skirtingų porūšių tulpės: paprastosios ankstyvosios, pilnavidurės ankstyvosios, triumfo, Darvino hibridinės, paprastosios vėlyvosios, lelijažiedės, šerkšnotosios, žaliažiedės, Rembrandto, bijūninės, papūginės, Kaufmano, Fosterio, daugiažiedės, kalninės-siauralapės tulpės. Visi šie porūšiai pasižymi spalvine gama nuo labai šviesių iki beveik juodų spalvų spektro.

Gėlynas Burbiškio dvare atkurtas ten, kur ir puoselėtas dvaro savininko Mykolo Baženskio. Tulpės gėlyne susodintos pagal XX a. pr. tradiciją – augalus tuo metu sodindavo klombose ir lysvėse. Dvare tulpės buvo auginamos ir XX a. pr. oranžerijoje vazonėliuose. Anksti pavasarį vazonėliai su tulpėmis puošdavo rūmų kambarius ir sales.

Šiandien Burbiškio dvaras – naujam gyvenimui atgimęs paveldo objektas, atspindintis dvaro kūrėjų pasaulėjautą, pasižymintis ypatinga kūrybiška nuotaika, architektūra ir gamtos darna. XIX a. pabaigos – XX a. I pusės atmosfera čia susilieja su šiandienos muziejaus kultūrinėmis misijomis ir kuria natūralų gražių tradicijų tęstinumą. Burbiškio dvaro festivalis „Tulpių žydėjimo šventė“ šiemet vyks jau 25-ą kartą – kasmet šventė lankytojų laukia antrą gegužės šeštadienį. Naujos dvaro tradicijos sumanytojas – buvęs ilgametis muziejaus direktorius Egidijus Prascevičius.

Jubiliejinė šventė gegužės 9 dieną prasidės 12 valandą, atidarymas vyks 13 valandą. Lankytojų lauks gausybė žiedų, atgijęs dvaro gyvenimas su praeitį ir šiuolaikines pramogas sujungiančia programa.

Pagrindinėje festivalio scenoje koncertuos Egidijus Bavikinas, Evelina Sašenko ir pučiamųjų sekstetas „Brass Bravo“ su koncertine programa „Auksinės Stasio Povilaičio dainos“, grupė „Biplan“, Justinas Jarutis su grupe ir GJan su grupe. Festivalio vedėjas – Leonardas Pobedonoscevas.

Visą festivalio dieną, nuo 12 iki 18 valandos, šventės lankytojus lydės praėjusių šimtmečių atgarsiai, kultūros ir istorijos atspindžiai.

Gros Panevėžio pučiamųjų orkestras „Garsas“, veiks Senosios fotografijos ateljė, šaržus pieš dailininkai, atgis garsios praeities asmenybės ir Klaipėdos pilies teatro spektaklių personažai. Istorinių šokių šokėjai, senieji instrumentai nukels į skirtingas epochas – nuo baroko ir renesanso iki lengvesnių XIX a. pramogų. Parke veiks senovinių automobilių paroda, dvaro verandoje bus eksponuojamos kolekcininko Klemento Sakalausko muzikinės dėžutės ir gramofonai.

Vaikštinės kojūkininkai, edukatoriai siūlys išbandyti įvairiausius žaidimus, veiks lauko kavinės, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė. Ir tai – tik dalis jubiliejinės šventės programos.

Daugiau informacijos: www.daugyvenesmuziejus.lt.

Tulpių žiedais muziejus kviečia grožėtis visą žydėjimo laiką, o lankytojų lauks ir daugiau renginių. Šventė tęsis gegužės 10 dieną 14 valandą – Burbiškio dvaro parke skambės atlikėjos Alinos Orlovos ir violončelės koncertinė programa, veiks muzikinių dėžučių ir gramofonų, muziejaus istorijos ir kitos parodos.

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio informacija

„Šeimos gydytojas šiandien nėra vienas – jį supa profesionali komanda, kurios kiekvienas narys prisideda prie paciento sveikatos pagal aiškiai apibrėžtas kompetencijas ir bendradarbiavimo principus. Tai leidžia užtikrinti ne tik gydymą, bet ir ligų prevenciją, ankstyvą diagnostiką bei nuoseklią vaikų ir suaugusiųjų sveikatos priežiūrą“, – sako Diana Prochorova, Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė.

Šeimos gydytojas išlieka pagrindinis paciento sveikatos priežiūros koordinatorius – jis tiria, diagnozuoja, skiria gydymą, sudaro gydymo planus, stebi jų įgyvendinimą, išrašo vaistų ir medicinos pagalbos priemonių receptus, rūpinasi ligų prevencija. Prireikus jis siunčia pacientą pas gydytojus specialistus, taip užtikrindamas nuoseklų ir tikslingą gydymo procesą.

Ne mažiau svarbų vaidmenį atlieka slaugytojai. Jie ne tik vykdo gydytojo paskyrimus, bet ir savarankiškai konsultuoja pacientus, vertina sveikatos būklę, skiepija, vykdo ligų prevencines programas, gali skirti diagnostinius laboratorinius tyrimus ar išrašyti vaistus gydymui tęsti, medicinos pagalbos priemones. Šie specialistai vis dažniau yra pirmieji, su kuriais susisiekia pacientas, todėl jų indėlis į prieinamą ir operatyvią pagalbą yra itin svarbus.

Komandoje dirbantis akušeris rūpinasi moterų sveikata įvairiais gyvenimo etapais – nuo visų moters amžiaus tarpsnių ligų profilaktikos iki nėštumo priežiūros ir naujagimių stebėsenos. Kineziterapeutas vertina paciento fizinę būklę, padeda atkurti ar pagerinti judėjimo funkcijas, parinkti ir pritaikyti technines pagalbos priemones, sudaro prevencinių priemonių, fizinio aktyvumo programas.

Gyvensenos medicinos specialistas padeda pacientams keisti įpročius, sudaro sveikatos stiprinimo planus ir skatina ilgalaikius pokyčius, kurie mažina lėtinių ligų riziką. Socialinis darbuotojas padeda spręsti su sveikata susijusias socialines problemas, bendradarbiauja su kitomis institucijomis ir rūpinasi, kad pacientas gautų reikiamą pagalbą ne tik gydymo įstaigoje, bet ir kasdieniame gyvenime.

Svarbi grandis yra ir atvejo vadybininkas, kuris koordinuoja sudėtingesnių pacientų – pavyzdžiui, sergančių lėtinėmis ar onkologinėmis ligomis – priežiūrą. Jis padeda suderinti skirtingas paslaugas, atsižvelgia į paciento ir jo šeimos narių poreikius ir užtikrina, kad pagalba būtų teikiama nuosekliai. Tuo metu apylinkės administratorius rūpinasi administraciniais procesais – pacientų registracija, dokumentais, paslaugų organizavimu, taip prisidėdamas prie sklandaus visos sistemos veikimo.

Pasak D. Prochorovos, toks komandinis darbas leidžia ne tik efektyviau paskirstyti atsakomybes, bet ir užtikrinti, kad pacientas gautų visapusišką priežiūrą – nuo profilaktikos iki gydymo ir ilgalaikio sveikatos stiprinimo. Kiekvienas komandos narys prisideda prie bendro tikslo – geresnės paciento savijautos ir sveikatos.

Ligonių kasų inf. 

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) gavo pranešimą apie Lietuvoje patvirtintą b raupų (beždžionių raupų) atvejį. Tai pirmasis patvirtintas atvejis Lietuvoje šiais metais ir iš viso 7-tas atvejis nuo 2022 m., kai Europoje kilo šios ligos protrūkis. Atliktas epidemiologinis tyrimas, kurio metu nustatyti sąlytį turėję asmenys, jiems sudaryta galimybė pasiskiepyti ir stebima jų sveikatos būklė.

B raupai yra užkrečiamoji liga, kurią sukelia b raupų virusas. Tai nėra lengvai plintanti liga, ja užsikrėsti galima esant artimam fiziniam kontaktui su asmeniu, kuriam yra išsivystę ligos simptomai. 

Ligos simptomai
Ligos simptomai  dažniausiai yra lengvi arba vidutinio sunkumo. B  raupams būdinga:
•    veido, plaštakų, pėdų, akių, burnos ir (arba) lytinių organų ir tarpvietės  bėrimas su pūslelėmis;
•    karščiavimas;
•    padidėję limfmazgiai;
•    galvos skausmas;
•    gerklės skausmas;
•    raumenų, nugaros skausmai;
•    energijos stoka.

Kam kyla didžiausia rizika užsikrėsti ir kaip saugotis?
Didžiausia rizika užsikrėsti kyla kontaktuojant su sergančiu asmeniu. Asmenims, kurie įtaria, kad galėjo turėti kontaktą su b  raupais sergančiu asmeniu ir kuriems pasireiškė bent vienas iš simptomų,  patariama kreiptis tiesiai į dermatovenerologą arba į ligoninės, kuriame yra infekcinių ligų centras / skyrius, priėmimo skyrių.

Primename, kad siuntimas kreiptis į dermatovenerologą nereikalingas.

Užsikrečiama šiais būdais:
•    per kūno skysčius (pūlius ar kraują)  nuo odos pažeidimų;
•    per kvėpavimo takų  lašelius  ilgesnį laiką bendraujant veidas į veidą su sergančiu asmeniu;
•    per patalynę, rankšluosčius, drabužius ir kitus aplinkos daiktus, kuriais naudojasi  sergantis asmuo;
•    lytinių santykių metu. 

B  raupais sergantys asmenys kitus gali užkrėsti nuo simptomų atsiradimo pradžios iki tol, kol yra išnyks ligos simptomai, t. y. kol bėrimai visiškai užgis ir susiformuos šviežias odos sluoksnis (dažniausiai 2–4 savaites).

Kaip išvengti? 
Norint išvengti užsikrėtimo b  raupais, reikėtų vadovautis šiais  patarimais:
•    vengti tiesioginio sąlyčio (oda su oda, veidas  į veidą)  su asmenimis, kuriems pasireiškia ligos simptomai;
•    vengti nesaugių lytinių santykių;
•    laikytis tinkamos rankų higienos, ypač prieš sąlytį ir po turėto sąlyčio su simptomų turinčiu asmeniu bei jam priklausančiais reikmenimis;
•    dėvėti medicinines kaukes, vienkartines pirštines, slaugant sergantį asmenį.

Profilaktinis skiepijimas nuo b raupų 
Lietuvoje profilaktiškai nuo b  raupų gali pasiskiepyti rizikos grupei priklausantys asmenys, t. y. vyresni nei 18 metų amžiaus vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais.

Norint profilaktiškai pasiskiepyti šeimos gydytojo siuntimas nereikalingas. Pasiskiepyti galima Centro poliklinikoje, Vilniuje, skiepijimo paslaugai registruojantis per Išankstinę pacientų registracijos informacinę sistemą (sistemoje pažymėjus Vilniaus miesto savivaldybę, Centro polikliniką, ir pasirinkus „BR skiepai vyrams“ paslaugą).

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Europos Sąjungos šalyse nuo 2022 m., kuomet prasidėjo b  raupų protrūkis, iki 2026 m. kovo 12 d. iš viso užregistruoti  26 398 b  raupų atvejai. 

Daugiau informacijos apie b  raupus rasite čia.

NVSC inf.