Panevėžio apygardos teismas 2025 metų liepos 10 d. buvusiam politikui už šias nusikalstamas veikas yra skyręs 7 metų laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka apskundęs K. Bartoševičiaus gynėjas prašė buvusį parlamentarą išteisinti. Valstybinį kaltinimą teisme palaikęs Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Donatas Skrebiškis apeliaciniu skundu prašė teismo K. Bartoševičiui laisvės atėmimo bausmę sugriežtinti iki 10 metų bei taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės 5 metus dirbti darbą arba užsiimti veikla, kuri gali būti susijusi su mažamečiais bei nepilnamečiais asmenimis, atėmimą. To paties prašė ir dviejų nukentėjusiųjų advokatė.

Minėtus skundus išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas šiandien paskelbtu nuosprendžiu K. Bartoševičiaus gynėjo skundą atmetė, o prokuratūros ir nukentėjusiųjų atstovės – tenkino iš dalies.

Konstatavęs, kad K. Bartoševičius pagrįstai pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo jo veiksmus ir skyrė bausmę, artimą vidurkiui. Iš dalies tenkindamas prokuroro D. Skrebiškio apeliacinį skundą, teismas skyrė nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės 5 metus dirbti darbą arba užsiimti veikla, kuri gali būti susijusi su mažamečiais bei nepilnamečiais asmenimis, atėmimą. Taip pat iš dalies buvo tenkintas nukentėjusiųjų atstovės skundas dėl turtinės žalos atlyginimo.

Šį didelio atgarsio visuomenėje sulaukusį ikiteisminį tyrimą organizavo ir kontroliavo Panevėžio apygardos prokuratūra, o ikiteisminį tyrimą atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius dar gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

LR prokuratūros inf.

Vieni jų atspindi senąsias gyvenvietes, kiti saugo kadaise čia gyvenusių žmonių atminimą, o dar kiti stebina vaizduote, humoru ar netikėtomis asociacijomis.

Būtent todėl keisčiausi vietovardžiai Lietuvoje domina ne tik kalbininkus ar geografus. Jie traukia ir tuos, kurie nori geriau suprasti, kaip skirtingais laikais žmonės matė savo aplinką, ką laikė svarbiu, kuo stebėjosi ir kaip pavadinimais mėgino išskirti vieną vietą iš kitų.

Kartais toks vardas skamba linksmai, kartais glumina, o kartais sukuria įspūdį, kad Lietuvos žemėlapyje telpa gerokai daugiau pasaulio, nei būtų galima tikėtis.

Įvairūs mūsų šalies vietovardžiai žavi tuo, kad jie nėra vien atsitiktinės kalbinės keistenybės. Už jų dažnai slypi konkretus kontekstas, pavyzdžiui, dvarų istorija, vietos gyventojų šnekamoji kalba, gamtos bruožai, senos pravardės ar net iš tolimų kraštų atkeliavusios kultūrinės nuorodos.

Dėl to tokie pavadinimai kaip Paryžius, Venecija, Rojus ar Kyšiai veikia ne tik kaip smagus faktas, bet ir kaip durys į platesnį pasakojimą apie Lietuvos praeitį bei jos žmonių vaizduotę.

Kai Lietuvoje telpa visas pasaulis

Vieni įspūdingiausių Lietuvos vietovardžių primena kitų šalių miestus ir kraštus. Skirtinguose šalies kampeliuose galima rasti Paryžių, Veneciją, Šveicariją, Londoną (Jonavos r.), Berlyną, Kaukazą, Ameriką, Arabiją, Indiją ar net Madagaskarą.

Toks vardynas nėra vien šiuolaikinė keistenybė. Tyrinėtojai nurodo, kad nemaža dalis šių pavadinimų siejasi su buvusiais dvarais ir palivarkais, kurių savininkai mėgo išskirtinius, egzotiškai skambančius vardus.

Taip Lietuvos vietovardžiuose atsirado savotiška pasaulio miniatiūra, ypač ryški tose vietovėse, kur kadaise buvo tankesnis dvarų tinklas.

Vis dėlto ne kiekvienas „svetimas“ pavadinimas reiškia tiesioginį ryšį su konkrečia užsienio vieta. Kai kuriais atvejais sutapimas tėra formalus. Pavyzdžiui, Joniškio rajone esantis upelis Sirija su dabartine Artimųjų Rytų valstybe siejasi tik pavadinimo forma.

Jo kilmė aiškinama kaip labai sena ir susijusi su srovės ar srauto reikšme. Tokie pavyzdžiai rodo, kad vietovardžiai dažnai klaidina tik iš pirmo žvilgsnio. Išgirdus pavadinimą gali pasirodyti, kad jis kalba apie pasaulį, tačiau iš tikrųjų jis pasakoja apie vietinę istoriją, kalbą ir senąjį kraštovaizdžio suvokimą.

Nuo Rojaus iki Kyšių

Kita keistų vietovardžių grupė stebina ne geografine, o prasmine logika. Lietuvoje galima rasti Rojų, Ramybę, Geri Vakarai, Senovę, Naujienas, Keturnaujieną ar Konceptą.

Vieni jų skamba tarsi pažadai, kiti primena literatūrinius ar simbolinius pavadinimus, o dar kiti nustebina tuo, kaip netikėtai dera su šiuolaikine kalba.

Ne mažiau išsiskiria vardai, kurie šiandien skamba komiškai ar net nejaukiai: Kyšiai, Reketija, Kiaušai, Čiūdai, Bedančiai, Puskelniai, Pypliai, Raganiai, Vargšai. Šiuolaikiniam skaitytojui jie gali kelti šypseną, tačiau dauguma tokių pavadinimų yra gerokai senesni už dabartines jų asociacijas.

Tai reiškia, kad šiandien juokingai skambantis vietovardis iš pradžių galėjo turėti visai kitą, savo laikui įprastą prasmę.

Dar viena ryški grupė susijusi su tautovardžiais ir bendruomenių pėdsakais. Lietuvos žemėlapyje aptinkami Žydeliai, Žydabrastis, Žydiškės, Totoriai, Gudai, Latviai, Švedai, Čekai, Ruskiai.

Tokie vardai primena, kad vietovardžiai neretai išsaugo daugiau istorinės atminties nei dabartinis vietos vaizdas. Net ir tada, kai pati bendruomenė jau išnykusi ar pasikeitusi, jos pėdsakas gali likti įrašytas žemėlapyje.

Keisti, bet svarbūs

Keisčiausi vietovardžiai Lietuvoje verti dėmesio ne tik dėl skambesio. Jie yra gyvas kalbos, istorijos ir vietos tapatybės archyvas.

Vieni liudija buvusius dvarus, kiti primena senas bendruomenes, treti atskleidžia, kaip žmonės įsivaizdavo tolimus kraštus arba apibūdino savąją aplinką. Todėl tokie pavadinimai kaip Paryžius, Venecija, Rojus, Sachara ar Geri Vakarai yra daugiau nei smalsumą keliantys taškai žemėlapyje.

Jie primena, kad Lietuvos vietovardžiai gali būti ir žaismingi, ir mįslingi, ir labai iškalbingi. O svarbiausia, jie parodo, kad net mažiausio kaimo pavadinimas kartais gali papasakoti gerokai daugiau, nei iš pradžių atrodo.

Regionai.lt inf.

2025 m. intelektinės nuosavybės apsaugos srityje Lietuvos muitinė atliko 3 809 patikrinimus (2024 m. – 4 634), kurių metu nustatyti 136 atvejai, kai prekės buvo sulaikytos dėl galimų INT pažeidimų (2024 m. – 337). Iš viso sulaikyta 181 750 vienetų prekių (2024 m. – 334 547 vnt.).

Pasak Lietuvos muitinės, mažėjantys sulaikytų prekių skaičiai nebūtinai reiškia problemos išnykimą, bet rodo kryptingą prevenciją, efektyvesnę rizikos analizę ir glaudų bendradarbiavimą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu.

2025 m. buvo išnagrinėti 24 nacionaliniai prašymai dėl intelektinės nuosavybės apsaugos, o iš kitų Europos Sąjungos valstybių gauta net 1 830 prašymų, susijusių su galimais INT pažeidimais.

Klastotės ir piratinės prekės išlieka viena pelningiausių neteisėtos prekybos formų pasaulyje. Tokios prekės ne tik daro žalą teisėtiems verslams ir valstybės biudžetui, bet ir kelia tiesioginę riziką vartotojų saugumui bei sveikatai. Ypač pavojingos gali būti suklastotos kosmetikos, vaistų, žaislų ar maisto produktų grupės, kurių sudėtis ir kokybė dažnai neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Lietuvos muitinė nuolat bendradarbiauja su Europos Sąjungos šalių muitinėmis, tarptautinėmis organizacijomis, teisėsaugos institucijomis bei intelektinės nuosavybės teisių savininkais, siekdama užkirsti kelią neteisėtų prekių patekimui į rinką.

Minint Pasaulinę intelektinės nuosavybės dieną, muitinė ragina vartotojus būti sąmoningais: rinktis patikimus pardavėjus, kritiškai vertinti neįprastai žemas kainas ir, kilus įtarimų, pranešti atsakingoms institucijoms. Kova su klastotėmis prasideda nuo kiekvieno pasirinkimo.

LR muitinė 

„Geopolitinė situacija reikalauja nestandartinių sprendimų, tad žengiame istorinius žingsnius ir Lietuvoje pirmą kartą pradedame gaminti karinius sprogmenis. Stiprinsime mūsų šalies gynybos savarankiškumą, didinsime atsparumą ir užtikrinsime patikimą tiekimą kritinėmis aplinkybėmis. Aukštos galios sprogmenų produkcijos užteks tiek mūsų kariuomenės poreikiams, tiek eksportui, taip prisidedant ir prie kitų šalių saugumo“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

2025 metų pabaigoje AB „Detonas“ sukūrė du karinius sprogmenis, paremtus RDX (heksogeno) ir PETN (pentaeritritolio tetranitrato) pagrindu – tai pasaulyje plačiai naudojamos aukštos galios sprogstamosios medžiagos, pasižyminčios dideliu detonacijos greičiu ir efektyvumu.

Šių medžiagų veiksmingumas vertinamas pagal TNT ekvivalentą – standartinį rodiklį, leidžiantį palyginti skirtingų sprogmenų energinę galią. RDX TNT ekvivalentas siekia apie 1,5–1,6, o PETN – apie 1,6–1,7, todėl šie sprendimai yra ženkliai galingesni už TNT ir plačiai naudojami kariniuose užtaisuose, šaudmenyse, detonatoriuose bei kituose specializuotuose sprendimuose.

2026 metų pradžioje atlikti bandymai laboratorinėmis ir lauko sąlygomis patvirtino, kad sukurti sprogmenys atitinka numatytas specifikacijas ir pasižymi labai gerais veikimo rezultatais realiomis sąlygomis.

„Bendrovė neketina sustoti – toliau kursime sprogmenis RDX ir PETN pagrindu, taip pat vystysime HMX tipo sprogmenų gamybą. Siekiame užtikrinti, kad gamybai reikalingos žaliavos būtų tiekiamos Lietuvoje. Kartu planuojame kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas ir įgyvendinti ambicingus plėtros planus ateityje“, – teigia AB „Detonas“ direktorius Andrius Griškevičius.

Numatoma statyti dvi specializuotas sprogmenų gamyklas, kurios veiks kaip modernios, aukštus saugumo standartus atitinkančios laboratorinio tipo erdvės. Jose bus gaminami ne tik RDX ir PETN sukurti sprogmenys, bet ir jų kompozitiniai sprendimai. Ateityje šios gamyklos galės išaugti į kompetencijų centrus, skirtus ne tik pramonei, bet ir moksliniams tyrimams.

Pagaminta produkcija bus naudojama tiek Lietuvos kariuomenės poreikiams, tiek eksportuojama, integruojantis į NATO ir Europos Sąjungos gynybos tiekimo grandines. Taip pat dalis sprogmenų bus tiekiama kaip itin svarbi parama Ukrainai. 

Projektą bendrovė „Detonas“ įgyvendina bendradarbiaudama su Lietuvos mokslo institucijomis – Vilniaus universitetu ir Kauno technologijos universitetu. Tikimasi, kad gamybos plėtra ne tik sustiprins šalies saugumą, bet ir prisidės prie aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimo bei technologinių kompetencijų augimo Lietuvoje. Bendrovė planuoja automatizuoti procesus ir juos taikyti tiek civilinėms, tiek karinėms reikmėms. 

Susisiekimo ministerijos inf.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2022 m. pagal direktoriaus sukurtą nusikalstamo veikimo schemą buvo rengiami ir pasirašomi suklastoti mokymo dokumentai, egzaminų protokolai bei kvalifikaciją patvirtinantys diplomai, nors dalis asmenų faktiškai nedalyvavo privalomuose mokymuose ar nelaikė egzaminų. Teisėsaugos pareigūnai taip pat nustatė neteisėto prisijungimo prie valstybės informacinių sistemų atvejus, kai egzaminai buvo laikomi už kitus asmenis. Tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos išduoti profesinio mokymo diplomus asmenims, kurie faktiškai nedalyvavo nustatytos trukmės mokymo programose, jų nebaigė ir nelaikė egzaminų.

Už šias neva suteiktas paslaugas buvo gaunamas atlygis.

Baudžiamojoje byloje kaltinimai dėl 14 nusikalstamų veikų epizodų pareikšti iš viso 12 asmenų, tarp jų ir dviem juridiniams asmenims – vairavimo mokykloms. Vairavimo mokyklų direktorius ir dvi jam priklausančios įmonės kaltinami dokumentų klastojimu, neteisėtu prisijungimu prie informacinės sistemos ir piktnaudžiavimu. Kaltinimai dėl disponavimo suklastotais dokumentais pareikšti aštuoniems asmenims, siekusiems neteisėtai gauti vairuotojų kvalifikacijos dokumentus. Dar vienam asmeniui, byloje apklaustam kaip liudytojui, pareikšti kaltinimai dėl melagingų parodymų davimo.

„Šioje byloje kalbame ne tik apie dokumentų klastojimą. Pirmiausia kalbame apie realią grėsmę visuomenės saugumui. Asmenys, nebaigę privalomų mokymų ir neišlaikę egzaminų, įgijo galiojančius vairuotojų kvalifikacijos dokumentus ir dalyvavo eisme. Tokie vairuotojai gali neturėti būtinų žinių ir praktinių įgūdžių, todėl kelia realų pavojų visiems eismo dalyviams. Ypač svarbu pabrėžti, kad neteisėtai išduoti vairuotojų kvalifikacijos dokumentai galioja visoje Europos Sąjungoje, todėl grėsmė eismo saugumui gali kilti ne tik mūsų šalyje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Didžioji dalis šioje byloje figūruojančių asmenų yra Lietuvos, tačiau tarp jų nustatyta ir trečiųjų šalių piliečių“, – atkreipia dėmesį šį didelės apimties ikiteisminį tyrimą organizavęs ir jam vadovavęs Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras A. Mirnyj.

Ikiteisminio tyrimo metu dar 24 asmenys, padarę nusikalstamas veikas, tačiau dėl to prisipažinę ir padėję tyrimo metu atskleisti visą nusikalstamo veikimo schemą, buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nereabilituojančiais pagrindais – jiems taikytas laidavimas. Šiems asmenims paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų fondą. Iš viso šių asmenų atžvilgiu nustatyti 39 nusikalstamų veikų epizodai.

Baudžiamoji byla su 312 puslapių kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

STT taip pat yra atlikusi korupcijos rizikos analizę vairuotojų profesinio rengimo procesuose. Detaliau su šia analize galite susipažinti čia.

Primename, kad asmenys laikomi nekaltais, kol jų kaltumas neįrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir nepatvirtintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Bendras STT ir Prokuratūros pranešimas

Žiedais saulę ir pavasarį pasveikinusios tulpės – ženklas, kad artėja svarbiausias metų renginys, gegužės 9 dieną vyksiantis Burbiškio dvaro festivalis „Tulpių žydėjimo šventė“.

Šiuo metu Burbiškio dvare žydi maždaug penkiolika ankstyvųjų tulpių veislių. Gėlynas kasdien nusidažo vis daugiau spalvų, žiedų kilimas plečiasi. Pačios pirmosios žiedais nudžiugino smulkutės daugiažiedės tulpės ‘Turkestanica’, savo grožį išskleidė ir ‘Heart's Delight’, ‘Giuseppe Verdi’, ‘Scarlet Baby’, ‘Concerto’, ‘Corona’, ‘Princess Household’, ‘Quebec’, ‘Turkestanica’, ‘Partitura’ bei kitos.

Vidutinio ankstyvumo veislės jau sukrovė arba dar krauna žiedus – netrukus laukiama ir jų žydėjimo. Kaip ir kasmet, žydėjimo šventę vainikuos vėlyvųjų veislių tulpių žiedai – šiuo metu jos dar tik auga.

Artėjant šventei, Burbiškio dvaro gėlyne ir parke šimtai tūkstančių žiedų sužydės labai plačia palete: balta, geltona, rožine, raudona, burgundine, violetine spalvomis bei įvairiais atspalviais. Jau dabar spalvingumu bei kvapais neatsilieka ir kiti pavasario žiedai – ima žydėti narcizai, svaiginančiai kvapnūs hiacintai, našlaitės, o parką nuklojo plukių kilimai.

Burbiškio dvaro gėlyne ir parke šiuo metu auginama 573 veislių tulpių kolekcija. Dvaro kolekcija renkama ir puoselėjama nuo 1995 metų – daugiau nei tris dešimtmečius.

Muziejuje auga 16 skirtingų porūšių tulpės: paprastosios ankstyvosios, pilnavidurės ankstyvosios, triumfo, Darvino hibridinės, paprastosios vėlyvosios, lelijažiedės, šerkšnotosios, žaliažiedės, Rembrandto, bijūninės, papūginės, Kaufmano, Fosterio, daugiažiedės, kalninės-siauralapės tulpės. Visi šie porūšiai pasižymi spalvine gama nuo labai šviesių iki beveik juodų spalvų spektro.

Gėlynas Burbiškio dvare atkurtas ten, kur ir puoselėtas dvaro savininko Mykolo Baženskio. Tulpės gėlyne susodintos pagal XX a. pr. tradiciją – augalus tuo metu sodindavo klombose ir lysvėse. Dvare tulpės buvo auginamos ir XX a. pr. oranžerijoje vazonėliuose. Anksti pavasarį vazonėliai su tulpėmis puošdavo rūmų kambarius ir sales.

Šiandien Burbiškio dvaras – naujam gyvenimui atgimęs paveldo objektas, atspindintis dvaro kūrėjų pasaulėjautą, pasižymintis ypatinga kūrybiška nuotaika, architektūra ir gamtos darna. XIX a. pabaigos – XX a. I pusės atmosfera čia susilieja su šiandienos muziejaus kultūrinėmis misijomis ir kuria natūralų gražių tradicijų tęstinumą. Burbiškio dvaro festivalis „Tulpių žydėjimo šventė“ šiemet vyks jau 25-ą kartą – kasmet šventė lankytojų laukia antrą gegužės šeštadienį. Naujos dvaro tradicijos sumanytojas – buvęs ilgametis muziejaus direktorius Egidijus Prascevičius.

Jubiliejinė šventė gegužės 9 dieną prasidės 12 valandą, atidarymas vyks 13 valandą. Lankytojų lauks gausybė žiedų, atgijęs dvaro gyvenimas su praeitį ir šiuolaikines pramogas sujungiančia programa.

Pagrindinėje festivalio scenoje koncertuos Egidijus Bavikinas, Evelina Sašenko ir pučiamųjų sekstetas „Brass Bravo“ su koncertine programa „Auksinės Stasio Povilaičio dainos“, grupė „Biplan“, Justinas Jarutis su grupe ir GJan su grupe. Festivalio vedėjas – Leonardas Pobedonoscevas.

Visą festivalio dieną, nuo 12 iki 18 valandos, šventės lankytojus lydės praėjusių šimtmečių atgarsiai, kultūros ir istorijos atspindžiai.

Gros Panevėžio pučiamųjų orkestras „Garsas“, veiks Senosios fotografijos ateljė, šaržus pieš dailininkai, atgis garsios praeities asmenybės ir Klaipėdos pilies teatro spektaklių personažai. Istorinių šokių šokėjai, senieji instrumentai nukels į skirtingas epochas – nuo baroko ir renesanso iki lengvesnių XIX a. pramogų. Parke veiks senovinių automobilių paroda, dvaro verandoje bus eksponuojamos kolekcininko Klemento Sakalausko muzikinės dėžutės ir gramofonai.

Vaikštinės kojūkininkai, edukatoriai siūlys išbandyti įvairiausius žaidimus, veiks lauko kavinės, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė. Ir tai – tik dalis jubiliejinės šventės programos.

Daugiau informacijos: www.daugyvenesmuziejus.lt.

Tulpių žiedais muziejus kviečia grožėtis visą žydėjimo laiką, o lankytojų lauks ir daugiau renginių. Šventė tęsis gegužės 10 dieną 14 valandą – Burbiškio dvaro parke skambės atlikėjos Alinos Orlovos ir violončelės koncertinė programa, veiks muzikinių dėžučių ir gramofonų, muziejaus istorijos ir kitos parodos.

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio informacija

Kartais vos kelis šimtus gyventojų turintis kaimelis slepia įspūdingus architektūros objektus ar svarbius istorinius faktus. Būtent tokios vietos leidžia atrasti Lietuvą iš naujo. Kai kurios Lietuvos vietovės stebina net ir šypseną keliančiais pavadinimais. 

Regionai.lt šiandien kviečia pažvelgtus į išskirtines mūsų šalies vietoves. Šiame tekste apžvelgiamos vietovės turi kuo nustebinti – ar tai būtų pavadinimas, ar lankytinos vietos. Taigi, pažvelkime, kuo mus gali nustebinti šios Lietuvos gyvenvietės. 

Maži miesteliai – didelė istorija 

Lietuvoje yra ne vienas miestelis, kuris pagal gyventojų skaičių atrodo kuklus, tačiau turi kuo nustebinti. Bene geriausiai šį apibūdinimą atitinka Troškūnai. Tai ne tik vienas mažiausių miestų visoje šalyje, tačiau čia stūkso ir akį traukiantis bernardinų vienuolynas. 

Čia esanti Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčia suprojektuota architekto Martyno Knakfuso ir pastatyta dar XVIII amžiaus pabaigoje, derinant vėlyvojo baroko ir klasicizmo bruožus. Nors vėliau buvo rekonstruota, jos išorėje iki šiol vyrauja pirminė architektūrinė idėja. 

Šalia esantys bernardinų vienuolyno pastatai ir varpinė sudaro vientisą ansamblį, atspindintį to laikotarpio architektūrą, nuo kuklesnių vienuolyno formų iki išraiškingesnių klasicizmo elementų. 

Mažų miestelių sąraše privalo atsidurti ir Panemunė, kur gyvena vos keli šimtai gyventojų, tačiau čia puikuojasi viena gražiausių pilių visoje Lietuvoje. Panemunės pilis iškilo strategiškai svarbioje vietoje prie Nemuno, kur dar nuo senų laikų kūrėsi baltų gentys ir stovėjo gynybinės pilys. 

Manoma, kad čia galėjo būti kunigaikščio Vytenio dvaras, o netoliese esančios kalvos siejamos su jo ir žmonos kapais. 

Pilį XVI amžiaus pabaigoje įsigijęs Jonušas Eperješas pradėjo jos statybas, o vėliau palikuonys ją plėtė ir keitė, suteikdami baroko bruožų. XVIII amžiuje pilis perėjo Gelgaudų giminei ir tapo prabangia rezidencija, tačiau po sukilimų ir politinių įvykių buvo nusiaubta bei ilgainiui apleista. 

Legendomis apipinti šalies kampeliai 

Kai kurie miesteliai traukia ne tik savo išvaizda, bet ir pasakojimais. Čia būtina paminėti Merkinę, kuri garsi ne tik savo gamtos grožiu, bet ir istorija. IX tūkst. pr. Kr. Nemuno, Merkio, Stangės ir Straujos upių santakoje įsikūrė bene pirmieji Lietuvos gyventojai. Istorikai romantikai teigia, kad Merkinę įkūrė vikingai. 

Daugelis Lietuvos valdovų yra teikę privilegijų Merkinei, o Žygimantas Augustas 1569 m. miestui suteikė Magdeburgo teisę ir patvirtinto miesto antspaudą su vienaragiu. 

Vilniaus universiteto profesorius, poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus, dar XVII a., besižvalgydamas nuo Merkinės kalvų į Merkio ir Nemuno slėnį, į horizonte dunksančius miškus, lotyniškai rašė eiles apie medžioklę ir piemenėlių žaidimus. 

Išskirtinę vietą šalies istorijoje turi ir Kernavė. Tai - pirmoji rašytiniuose šaltiniuose minima Lietuvos sostinė ir svarbiausias pagoniškosios Lietuvos politinis-ekonominis centras, nuo 2004 metų įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. 

Nors žmonės šioje vietoje gyveno dar prieš kelis tūkstančius metų, tik XIII–XIV amžiais čia susiformavo tikras miestas su gatvėmis, dirbtuvėmis ir įspūdingu penkių piliakalnių gynybiniu kompleksu. Kernavė laikoma ir karaliaus Mindaugo sostine, o šiandien ji išlieka svarbiu istorijos ir kultūros simboliu. 

Išskirtinės Lietuvos vietovės 

Kai kurie šalies miestai stebina savo gamta, kiti – istorine reikšme ar įspūdingais statiniais. Tačiau kai kurios vietos gali nustebinti ir savo struktūra. Šiame kontekste būtina paminėti Visaginą, kuris iškilo dar sovietmečiu ir turėjo labai aiškų tikslą. 

Šioje vietoje anksčiau buvo tik keli kaimai, tačiau dėl Drūkščio ežero artumo teritorija pasirinkta branduolinės energetikos projektui. Miestas pradėtas statyti 1975 metais, siekiant apgyvendinti iš visos Sovietų Sąjungos atvykusius specialistus ir jų šeimas. 

Miesto planą, primenantį drugelio formą, sukūrė architektas V. Akutinas. Gatvės buvo projektuojamos plačios, be šviesoforų – galvojant apie galimą evakuaciją. Iš pradžių miestas vadinosi Sniečkumi, tačiau 1992 metais jam suteiktas Visagino vardas. 

Ir tai tikrai ne vienintelis miestas, kuris stebina savo paskirtimi ar pačia struktūra. Paminėjimo verti ir Elektrėnai, kurie taip pat atsirado dėl energetikos poreikių ir yra laikomas vienu jauniausių miestų Lietuvoje. Tuo tarpu Zarasai garsėja unikalia apvalia miesto aikšte, o tokia forma šalyje itin reta. 

Daugelis mūsų puikiai žino ir apie Kuršių Neriją, kur rasime Nidą, Juodkarantę, Preilą ir Pervalką. Šie miestai asocijuojasi su atostogomis, kurortais ir vasara. Negana to, šiandien tai UNESCO saugomas unikalus gamtos ir kultūros paveldas. 

Išskirtiniai miestų pavadinimai 

Mūsų šalies miestai gali nustebinti ir savo pavadinimais. Vienas tokių – Bezdonys. Tai miestelis Vilniaus rajono savivaldybėje, o jo pavadinimas daugeliui gali sukelti tam tikrų asociacijų, ar ne? Žinoma, tai ne vienintelis išskirtinis Lietuvos miestas. 

Pavyzdžiui, Švenčionėliai išsiskiria mažybine forma, kuri miestų varduose pasitaiko gana retai. O Kudirkos Naumiestis stebina ilgu, dviejų dalių pavadinimu, susijusiu su istorine asmenybe. Savo vietą šalies istorijoje randa ir dar vienas šalies miestas. 

Rietavo pavadinimas galbūt neatrodo išskirtinis iš pirmo žvilgsnio, tačiau čia pirmąsyk šalyje sužibo elektros lemputė, o tai įvyko dar 1892 metais. Tai įvyko praėjus vos 13 metų po lemputės išradimo ir 10 metų po pirmosios pasaulyje elektrinės atidarymo. 

O kokius miestus ar šalies vietoves į šį sąrašą įtrauktumėte jūs?

Regionai.lt inf. 

Bezdonys - Wikipedia / Vietoves.lt nuotr.
Visaginas - Wikipedia / Ego desidero aquiuem nuotr.
Merkinė - Wikipedia / Arūnas Gineitis nuotr.
Troškūnų vienuolynas - Anykščių raj. savivaldybės nuotr.

Svarbu tai, kad Nuostatų reikalavimas, kad vedybų sutartyje būtų nurodytas bent vienos iš šią sutartį sudariusių šalių asmens kodas, suteiktas Lietuvos Respublikos gyventojų registro, taikytinas tik užsienio valstybėse sudarytų vedybų sutarčių atveju, minėtas reikalavimas Nuostatuose nėra nustatytas Lietuvos Respublikoje sudaromoms vedybų sutartims.

Šioje byloje LVAT kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. ESTT 2025 m. gruodžio 11 d. sprendime byloje C-789/23 konstatavo, kad SESV 21 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama kaip draudžianti valstybės narės teisės nuostatas, pagal kurias, norint nacionaliniame Vedybų sutarčių registre įregistruoti kitoje valstybėje narėje sudarytą vedybų sutartį, keliama sąlyga, kad sutartyje būtų nurodytas bent vieno iš dviejų sutuoktinių asmens kodas, suteiktas registro vietos valstybėje narėje, nors tokia sąlyga netaikoma į šį registrą įtraukiant pastarojoje valstybėje narėje sudarytą vedybų sutartį, o toje sutartyje nurodyti duomenys leidžia identifikuoti ją sudariusius asmenis.

LVAT 2026 m. balandžio 15 d. sprendime, atsižvelgdamas į nagrinėtoje byloje priimtą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinį sprendimą, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju santuokos liudijime nurodyti duomenys (vardai ir pavardės, gimimo datos ir gimimo vietos) leidžia identifikuoti santuoką sudariusius asmenis, taigi gali užtikrinti registre esančių duomenų tikslumą ir autentiškumą. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad reikalavimas, jog užsienio valstybėje sudaryta vedybų ar sugyventinių sutartis gali būti įregistruota Vedybų sutarčių registre, jeigu vedybų ar sugyventinių sutartyje nurodytas bent vienos iš šią sutartį sudariusių šalių asmens kodas, suteiktas Lietuvos Respublikos gyventojų registro, viršija tai, kas būtina siekiamam tikslui ‒ užtikrinti šiame registre tvarkomų duomenų tikslumą ir autentiškumą ‒ įgyvendinti.

Vadovaujantis ESTT praktika, nacionalinis teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, įpareigotas taikyti Europos Sąjungos teisės nuostatas, privalo užtikrinti visišką šių nuostatų veikimą, jei būtina, savo iniciatyva atsisakydamas taikyti bet kokią, net vėlesnę, joms prieštaraujančią nacionalinės teisės nuostatą, ir šis teismas neprivalo prašyti arba laukti, kol ši nuostata bus panaikinta teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis.

Išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė, kad Nuostatų 67 punkte įtvirtinta sąlyga yra netaikytina nagrinėjamoje byloje, nes ši sąlyga yra draudžiama pagal SESV 21 straipsnio 1 dalį. Todėl ginčytas sprendimas, priimtas remiantis Nuostatų 67 punktu, panaikintas kaip neteisėtas, ir atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.

Administracinė byla Nr. eA-6-662/2026

LVAT inf. 

Tą pačią dieną išvažiavęs į miestą jis netrukus pajuto skirtumą. Prie sankryžos jaunas vairuotojas, pastebėjęs lipduką, kantriai palaukė, nors galėjo skubėti. Kitame posūkyje autobuso vairuotojas net pamojo – tarsi tyliai parodydamas supratingumą. Anksčiau Antaną lydėjęs nerimas dėl signalų ir skubančių automobilių sumažėjo – lipdukas veikė lyg nematomas skydas, keičiantis kitų elgesį.

Tokie pavyzdžiai atskleidžia naujos iniciatyvos esmę. Lietuvoje „Senjoro“ ar santūriai vairuojančio eismo dalyvio lipdukas – tai savanoriškas socialinis signalas, kuriuo siekiama skatinti kantrybę ir pagarbą kelyje. Vis dėlto jo veiksmingumas kol kas tiesiogiai priklauso nuo žinomumo. Daugelis vairuotojų dar nežino, ką šis ženklas reiškia, todėl svarbus aktyvus viešinimas – per socialines kampanijas, bendruomenes ir žiniasklaidą.

Kitose šalyse tokia praktika turi ir teisinį pagrindą. Pavyzdžiui, Japonijoje naudojamas „Kōreisha“ ženklas yra oficialiai reglamentuotas, o kiti eismo dalyviai privalo į jį atsižvelgti. Tuo metu Lietuvoje tokio reguliavimo nenumatyta – Susisiekimo ministerija teigia, kad papildomas žymėjimas galėtų tapti administracine našta ir nebūtinai prisidėtų prie eismo saugumo.

Nepaisant to, iniciatyvos šalininkai įsitikinę: pokytis prasideda ne nuo taisyklių, o nuo žmonių elgesio. Antano istorija – paprastas priminimas, kad kartais pakanka mažo ženklo, jog kelyje atsirastų daugiau kantrybės. Galbūt tuomet sulėtėtų ne tik pavieniai automobiliai, bet ir bendras mūsų skubėjimas.

Parengta pagal VšĮ „Olderis" inf.

Svarbus bendradarbiavimas 

Kaip sako laikinasis „Regitros“ generalinis direktorius Rytis Polikauskas, konferencija „Saugus startas“ tapo svarbiu atskaitos tašku, nes renginyje aptariamos ne tik profesinės naujienos, bet ir diskusijose ieškoma realių sprendimų, kurie padėtų būsimiems vairuotojams.   

„Tik bendraudami su vairavimo mokyklų atstovais, pareigūnais ar kitais ekspertais  galime pamatyti platesnį paveikslą ir rasti geriausius sprendimus, kurie padėtų būsimam vairuotojui nuo pat sprendimo ateityje sėsti prie automobilio vairo. 

Vairuotojo kelias ir pasirengimas prasideda ne nuo egzamino ar įgyto vairuotojo pažymėjimo, o nuo pasiruošimo, todėl tikiu, kad svarbiausia yra bendras mūsų visų institucijų darbas ir rūpinimasis klientu visos šios kelionės metu“, – sakė R. Polikauskas. 

Renginio metu taip pat buvo įteiktos padėkos vairavimo mokykloms už labai gerus 2025 m. rezultatus ruošiant būsimus B ir B1 kategorijos vairuotojus ir prisidedant prie eismo dalyvių saugumo.  

Kodėl tik „pravažiuoti“ nebepakanka?  

Šiemet konferencijoje „Saugus startas“ „Regitra“ ir vėl subūrė institucijas bei vairavimo instruktorius iš visos Lietuvos, kurie prisideda prie to, kad į eismą patektų ir jame dalyvautų tik pasirengę vairuotojai.  

Pasak šiauliečio „Jago“ mokymų centro savininko Irmanto Jagmino, šiųmečio renginio tema „Ramus protas – saugus kelias: kaip padėti vairuotojams suvaldyti jaudulį?“ yra svarbi ir dažnai sutinkama darbe kalbantis su būsimais vairuotojais. „Mokiniai dažnai bijo net ir pirmo važiavimo. Baimė ir jaudulys tikrai yra tos temos, kurios aktualios, turbūt, iki žmogus tikrai gerai išmoksta vairuoti ir vairavimas tampa kasdienybe.  

Profesionalai, kalbant apie streso šaltinius, mini, pavyzdžiui, telefonus. Išmaniuosius telefonus turime ir naudojame visi, bet prie vairo jie tampa dirgikliu. Kita vertus, viskas susiję su žmogaus sąmoningumu, todėl ir mūsų visų tikslas keliuose yra sąmoningumo didinimas. Sąmoningi vairuotojai bus ne tik atsakingi, bet ir saugiai vairuojantys“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovas.   

Anot I. Jagmino, tokie renginiai yra ypač reikalingi, nes suteikia progą ne tik susitikti kolegoms iš visos Lietuvos, bet ir kartu aptarti, kaip galima prisidėti prie saugumo keliuose didinimo.   

Jam pritarė ir kolega bei „Jago“ mokymų centro vadovas Antanas Gedvilas, kuris pastebėjo, kad streso valdymo tema tapo puikiu priminimu, ką daryti vairuojant įtemptų situacijų metu. „Labai džiaugiuosi, kad „Regitra“ ėmėsi iniciatyvos ir subūrė kolegas bendram tikslui. Šiandien yra būtina kalbėti apie tai, kad instruktoriai būtų psichologiškai pasiruošę ir motyvuoti, nes būtent jie gali suteikti užtikrintumo būsimiems vairuotojams. 

Neužtenka vien tik „pravažiuoti“ privalomas vairavimo pamokas. Svarbiausia yra gebėjimas tinkamai prieiti prie mokinio, suprasti jo savijautą, atsakyti į kylančius klausimus ir padėti jaustis užtikrinčiau. Tik mažinant jaudulį ir kuriant pasitikėjimą galima pasiekti geriausių rezultatų bei paruošti atsakingą, savimi pasitikintį vairuotoją“, – kalbėjo jis.  

Jei esame tinkamai pasiruošę, nėra ko bijoti  

Tuo tarpu vairavimo mokyklos „Eismo gidas“ vairavimo instruktorius Robertas Jacikevičius sako, kad svarbiausia pradedant mokytis vairuoti automobilį apsiprasti su pačia transporto priemone. 

„Kasdieniame darbe tikrai stengiamės kovoti su jauduliu ir nors iš patirties žinau įprastus būdus kaip kvėpavimas, pasivaikščiojimas, minčių atitolinimas, bet kartais svarbu pažvelgti tarsi iš šalies ir suprasti, jog galbūt prieš važiavimą mokiniui svarbu papasakoti apie automobilį, leisti paliesti jo viduje esančius elementus.   

Svarbu, kad mokinys nevažiuotų galvodamas, kad tai yra jo gyvenimo egzaminas, nejaustų įtampos dėl nepažįstamos automobilio aplinkos, todėl visuomet stengiuosi suprasti, kaip padėti konkrečiam žmogui jaustis laisviau ir susikoncentruoti į žinias“, – patirtimi dalijosi R. Jacikevičius.   

Paklaustas, kas iš tiesų kelia stresą vairuojant, instruktorius užtikrintai sakė, kad nemokėjimas ir nepasitikėjimas savo jėgomis. „Jei esame tinkamai pasiruošę, nėra ko bijoti. Tikiu, kad padeda kantrybė ir tikėjimas pačiu mokiniu. Patikėkite, tikėjimas žmogumi mokymo metu ir nusiteikimas gali tikrai daug“, – kalbėjo jis.  

Padėkas gavusios vairavimo mokyklos:  

1. Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija (Alytaus padalinyje)  

2. Viešoji įstaiga „Greičio juosta“ (Kauno padalinyje)  

3. IĮ vairavimo mokykla „A klasė“ (Klaipėdos padalinyje)  

4. UAB „Vilkaviškio autoklubas“ (Marijampolės padalinyje)  

5. Viešoji įstaiga Mažeikių vairuotojų mokymo centras (Mažeikių padalinyje)  

6. IĮ „Vairuok“ (Panevėžio padalinyje)  

7. MB Eimanto vairavimo mokykla (Rokiškio padalinyje)  

8. UAB JAGO (Šiaulių padalinyje)  

9. IĮ „Eismo gidas“ (Tauragės padalinyje) 

10. UAB „Romziga“ (Telšių padalinyje)  

11. Utenos rajono technikos sporto klubas (Utenos padalinyje)  

12. Jovito Stankevičiaus IĮ (Vilniaus padalinyje)   

Siekiant išlaikyti objektyvumą ir tikslumą vairavimo mokyklos vertintos pagal konkrečiame padalinyje laikytų egzaminų rezultatus ir jei mokinių skaičius konkrečiame padalinyje buvo didesnis nei 50. 

„Regitros“ inf. 

Užimtumo tarnyba apklausė 1,7 tūkst. per pastaruosius trejus metus jaunimą iki 29 m. įdarbinusių darbdavių. Didžioji dalis (74 proc.) atsakė, kad jaunimo motyvacijai didžiausią įtaką daro darbo užmokestis ir lankstus darbo grafikas (62 proc.). 80 proc. darbdavių sutinka, kad jie greičiau perpranta technologijas, o 64 proc. mano, kad mokosi sparčiau nei vyresni kolegos. Jaunųjų produktyvumas, iniciatyvumas ir atsakomybė vertinami atsargiau.  

„Apie 60 proc. darbdavių iš sveikatos priežiūros, socialinio darbo, švietimo bei meninės ar pramoginės veiklos jaunus darbuotojus mato kaip atnešančius daugiau idėjų. Priešingai – gamybos, statybos, vandens tiekimo, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuose: skeptiškų nuomonių apie jaunimo produktyvumą fiksuota dvigubai daugiau nei teigiamų“, – sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.  

Kai kurie darbdaviai dalijosi ir pavyzdžiais apie neįprastą tokio amžiaus darbuotojų elgseną: „neatvyko pirmą darbo dieną, nes nusprendė, kad su darbu nesusitvarkys“, „padirbęs dvi dienas pareiškė, kad nesuvaibino su darbu“, „klientui stovint šalia paprašė palaukti, kol baigs žaisti žaidimą“. Dažnai kartojosi ir dingimo praktika – jauni darbuotojai tiesiog nustojo eiti į darbą ir nebeatsiliepė telefonu.  

Anot G. Sinkevičės, toks požiūris į darbą ateityje darbuotojams gali sukelti rizikos: „Jie nekaupia profesinės patirties, kuri yra esminė produktyvumo augimo dalis. Dažnai keisdami darbus jie nesusikuria galimybių kilti karjeros laiptais, o sparčiai vystantis technologijoms ir senstant visuomenei darbdaviams tampa vis sunkiau rasti kvalifikuotų darbuotojų.“  

Dalis darbdavių teigė, kad jaunimui stinga bazinių žinių apie darbo teisę ar profesinę etiką – jaunuoliai susigalvoja savo darbo grafiką, neatvyksta į darbą gimtadienio proga ar nesupranta, kodėl pensijos kaupimo įmokos išskaičiuojamos iš atlyginimo. Griežtesnes pastabas dėl darbo kokybės jie dažnai priima kaip psichologinį smurtą.  

Kita vertus, apklausos rezultatai rodo, kad beveik du penktadaliai (37,5 proc.) darbdavių, pastaraisiais metais įdarbinusių jaunuolių, netaikė jokių jų integraciją palengvinančių priemonių.  

„Jaunimui reikia mokytis darbo rinkos taisyklių, o organizacijos turi būti pasiruošusios atnaujinti integracijos, mentorystės ir įvedimo į darbą procesus. Nuo to priklausys ne tik jaunimo vaidmuo darbo rinkoje, tai smarkiai veiks ir šalies ekonomikos dinamiką“, – įžvalgomis dalijosi Užimtumo tarnybos atstovė. 

Užimtumo tarnybos inf. 

Daugelis žmonių mano, kad depresija pasireiškia tik akivaizdžiais emocijų ar elgesio pokyčiais, tačiau moksliniai tyrimai rodo, jog balso savybės taip pat gali būti objektyvus šios būklės biologinis žymuo. 

„Idėja, kad balsas gali išduoti depresiją, kyla iš neuromuskulinės fiziologijos: depresija veikia ne tik nuotaiką, bet ir smegenų sritis, atsakingas už motorinę kontrolę, įskaitant balso stygų ir kalbos aparato raumenų veiklą. Dėl to depresija sergantiems asmenims pasireiškia vadinamasis psichomotorinis sulėtėjimas, kuris tiesiogiai keičia kalbos ypatybes“, – aiškina Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) profesorius Rytis Maskeliūnas. 

Pasak jo, realiame gyvenime šie pokyčiai dažnai yra labai subtilūs ir sunkiai sąmoningai kontroliuojami, todėl, pasitelkus dirbtinį intelektą (DI), net ir tada, kai žmogus bando nuslėpti savo emocinę būseną, analizuojant balso mechaniką, galima atskleisti depresijai būdingus fiziologinius dėsningumus.

„Mūsų hipotezė grindžiama prielaida, kad galima identifikuoti universalius, nuo kalbos nepriklausančius akustinius biožymenis. Tai leidžia manyti, kad balsas yra tarsi langas į neurofiziologinę būseną, galintis atskleisti depresijai būdingus dėsningumus net ir tada, kai jie nėra akivaizdūs stebint elgesį“, – sako KTU profesorius. 

Depresijos požymiai balse – universalūs skirtingomis kalbomis

Tyrimą vykdantis KTU doktorantas Musyyab Yousufi teigia, kad depresijos požymiai balse gali būti panašūs skirtingose kalbose. Tai pagrindžia antrąją hipotezę – pagrindiniai depresijos sukelti fiziologiniai pokyčiai balso formavimo mechanizmuose yra universalūs, nepaisant kalbinių ar kultūrinių skirtumų.

„Tyrimo metu buvo identifikuoti stabilūs akustiniai požymiai (analizuota apie 50 skirtingų parametrų). Šie požymiai pasirodė reikšmingi labai skirtingose kalbinėse terpėse – analizuoti kinų (mandarinų) ir anglų kalbų duomenų rinkiniai (deja, lietuviškų duomenų kol kas neturime pakankamai)“, – pasakoja jis. 

Nors šių požymių kitimo amplitudė skyrėsi, jų kryptingumas išliko pastovus. Pavyzdžiui, stebėta mažesnė balso moduliacija ir sumažėjęs spektrinis nuolydis. Tai rodo, kad depresija, veikdama psichomotorinius procesus, raumenų įtampą ir kvėpavimo kontrolę, sukelia panašius akustinius pokyčius, nepriklausomai nuo to, kokia kalba žmogus kalba.

Nepastebimi žmogui, bet atpažįstami DI

DI, atpažindamas depresiją iš balso, analizuoja ne žodžių prasmę, o subtilius balso akustinius parametrus, kurie veikia kaip fiziologiniai biožymenys.

„DI sistemų mokymas vyksta išgryninant konkrečias balso ypatybes iš ilgesnių kalbos segmentų, o vėliau, taikant penkis skirtingus požymių atrankos algoritmus ir sujungiant jų rezultatus į konsensusinį reitingą, nustatoma, kurie požymiai yra stabiliausi ir labiausiai susiję su depresija skirtingose kalbose bei įrašymo sąlygose“, – pasakoja R. Maskeliūnas.

Pavyzdžiui, tyrime nustatyti universalūs biožymenys, tokie kaip sumažėjusi pagrindinio tono dažnio variacija (rodanti monotoniškesnę kalbą), padidėjęs pauzių skaičius ir pakitę tam tikri MFCC koeficientai, apibūdinantys balso spektrines savybes. Šie požymiai iš dalies atspindi psichomotorinį sulėtėjimą ir sumažėjusią balso energiją.

Be to, nustatyta, kad depresija sergantiems asmenims būdingas padidėjęs balso dažnio netolygumas (angl. jitter) ir amplitudės svyravimai (angl. shimmer), taip pat sumažėjęs harmonikų ir triukšmo santykis (HNR). Tai rodo balso stygų veiklos nestabilumą, kuris gali pasireikšti kaip lengvai virpanti kalba.

„Vis dėlto visi šie rodikliai yra labai subtilūs ir paprastai lieka nepastebėti žmogaus ausiai. Moksliškai kalbant, depresijos akustinį parašą sudaro sudėtingas makroskopinių ir mikroskopinių balso požymių derinys“, – sako M. Yousufi.

Perpranta skirtingas kalbas

KTU profesoriaus teigimu, itin svarbu tai, kad modeliai, apmokyti naudojant vieną duomenų rinkinį, gebėjo atpažinti depresiją ir kituose rinkiniuose. Tai tiesiogiai sprendžia vieną pagrindinių šios srities iššūkių – modelių gebėjimą generalizuoti, t. y. veiksmingai veikti ne tik su mokymo duomenimis, bet ir naujose, modeliui nepažįstamose populiacijose.

„Tyrimo rezultatai svarbūs ir tuo, kad rodo, jog naudojant atrinktus, keliais metodais patvirtintus (konsensusinius) akustinius požymius galima pasiekti bent dalinį modelių perkėlimą iš anglų į mandarinų kalbą ir atvirkščiai“, – dalijasi jis. 

Pavyzdžiui, modeliai, apmokyti su gausesniu ir įvairesniu E-DAIC (anglų kalbos) duomenų rinkiniu, MODMA (mandarinų kalbos) rinkinyje pasiekė panašius ar net geresnius rezultatus nei pačiame E-DAIC rinkinyje. Tai rodo, kad egzistuoja universalūs, nuo kalbos nepriklausomi depresijos biožymenys.

„Nors buvo fiksuotas našumo sumažėjimas (angl. domain loss), ypač perkeliant modelius iš mažesnio (MODMA) į didesnį ir sudėtingesnį (E-DAIC) rinkinį, pats sėkmingo perkėlimo faktas atveria galimybes kurti praktiškai pritaikomas depresijos atpažinimo sistemas, veikiančias platesnėje klinikinėje aplinkoje“, – sako M. Yousufi. 

Ne visi balso pokyčiai reiškia depresiją

Pagrindinis iššūkis nustatant depresiją iš balso yra tai, kad mašininio mokymosi modeliai, nors ir pasiekia gerų rezultatų viename duomenų rinkinyje, dažnai prasčiau veikia su naujais kalbėtojais, kitomis kalbomis ar naudojant skirtingą įrašymo įrangą. Tokiais atvejais DI neretai išmoksta ne universalių depresijos požymių, o konkrečiam duomenų rinkiniui būdingų artefaktų. 

„Šią problemą dar labiau apsunkina tai, kad tie patys akustiniai parametrai, siejami su depresija (pavyzdžiui, sumažėjusi balso aukščio variacija, lėtesnis kalbėjimo tempas ar prastesnė balso kokybė), nėra išskirtiniai – balsą stipriai veikia ir kiti veiksniai, tokie kaip nuovargis, ūminis stresas, peršalimas ar net individualios kalbėjimo ypatybės“, – teigia KTU profesorius.

Tai apsunkina galimybę atskirti, ar akustiniai pokyčiai susiję su depresijai būdingu psichomotoriniu sulėtėjimu, ar tik su laikina fiziologine būsena. Todėl, siekiant nustatyti patikimus biožymenis, būtina taikyti įvairiapuses metodikas, leidžiančias išskirti tuos požymius, kurie išlieka stabilūs ir nuosekliai pasikartoja skirtingomis sąlygomis.

Depresijos stebėjimas gali persikelti į išmaniuosius įrenginius

R. Maskeliūno teigimu, DI galimybių progresas yra toks spartus, kad artėjame prie programėlių, galinčių analizuoti kalbą naudojant išmaniųjų telefonų ar kompiuterių mikrofonus. Tokios sistemos galėtų stebėti depresijos simptomų sunkumo dinamiką, anksti perspėti apie galimą būklės pablogėjimą ir realiuoju laiku vertinti gydymo efektyvumą, nesiremiant vien retais vizitais pas gydytoją.

„Tai atveria kelią prieinamesnei, neinvazinei ir tęstinei psichikos sveikatos priežiūrai, ypač tais atvejais, kai dėl įvairių priežasčių žmogus nenori ar negali kreiptis į specialistą arba tenka ilgai laukti eilėje“, – pažymi jis. 

Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad ši technologija turėtų būti naudojama kaip pagalbinė priemonė, o ne kaip savarankiška diagnostikos sistema.

KTU inf.

Prokuratūros teigimu, tyrimas pradėtas dar 2025 metais ir yra susijęs su galimomis korupcinėmis veikomis Valstybinėje augalininkystės tarnyboje. Įtariama, kad organizuotoje grupėje veikę asmenys galėjo vykdyti kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą bei kitas nusikalstamas veikas, o gauti kyšiai esą buvo dalijami tarpusavyje ir per tarpininkus perduodami politikams.

Pasak N. Grunskienės, tyrimo metu surinkti duomenys leidžia įtarti, kad S. Skvernelis galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje – kyšininkavimą. Šie duomenys, anot prokurorės, fiksuoti liudytojų ir įtariamųjų apklausų, akistatų protokoluose, kratų metu rastų daiktų apžiūrose bei kituose procesiniuose dokumentuose.

Šiame tyrime įtarimai jau pareikšti 15-ai asmenų, tarp jų – ir buvusiam Seimo nariui Kazys Starkevičius.

Kadangi S. Skvernelis nuo 2024 metų lapkričio eina Seimo nario pareigas ir turi Konstitucijoje numatytą teisinę neliečiamybę, be parlamento leidimo jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas negali būti tęsiamas. Generalinė prokurorė paprašė Seimo leisti parlamentarą patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

Seimas jau išklausė prokurorės pranešimą. Ji pabrėžė, kad šioje tyrimo stadijoje yra atlikti visi galimi procesiniai veiksmai, kuriuos leidžia teisė, todėl tolesniam procesui būtinas parlamento sprendimas.

Pats S. Skvernelis posėdyje pareiškė nereikalaujantis sudaryti laikinosios tyrimo komisijos ir sutinkantis, kad jo teisinė neliečiamybė būtų panaikinta supaprastinta tvarka. Tokiu atveju, pagal Seimo statutą, klausimas gali būti sprendžiamas be papildomo tyrimo – Seimo pirmininkas teikia nutarimo projektą, o sprendimas įtraukiamas į artimiausio posėdžio darbotvarkę.

Galutinį sprendimą dėl parlamentaro neliečiamybės panaikinimo priims Seimas posėdžio metu.

Prokuratūra primena, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta ir nepatvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Parengta pagal lrs.lt ir prokuratūros inf. 

Fizinės patikros metu pareigūnams kilo pagrįstų įtarimų dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų. Tranzitu gabentoje siuntoje buvo rasta drabužių ir avalynės – liemenių, marškinėlių bei šlepečių – pažymėtų pasaulyje gerai žinomais prekių ženklais „Armani“, „Hermes“, „Lacoste“ ir „Yves Saint Laurent“.

Iš viso sulaikyta daugiau kaip 170 vienetų prekių, kurių deklaruota vertė siekė apie 900 eurų. Atsižvelgiant į neįprastai žemas deklaruotas kainas ir kitus požymius, buvo įtarta, kad prekės nėra originalios.

Sulaikytos prekės bus sunaikintos

Apie sulaikytas prekes buvo informuoti atitinkamų prekių ženklų teisių turėtojai. Gavus jų patvirtinimus, kad sulaikyti gaminiai pažeidžia intelektinės nuosavybės teises, priimtas sprendimas šias prekes sunaikinti prižiūrint muitinei. Taip buvo užkirstas kelias klastotėms patekti į Europos Sąjungos rinką.

Klastotės gali keliauti ir per aukštos reputacijos šalis

Šis atvejis rodo, kad padirbtos prekės nebūtinai gabenamos tik iš mažiau patikimomis laikomų regionų. Net ir su aukšta kokybe, originalumu bei patikimumu siejamos šalys, tokios kaip Šveicarija, gali būti naudojamos kaip klastočių judėjimo grandinės dalis. Todėl muitinė visas tranzitines siuntas tikrina vienodai kruopščiai – nepriklausomai nuo jų kilmės ar paskirties.

Muitinė primena, kad klastotės – tai ne tik neteisėtai naudojami garsių prekių ženklų pavadinimai ar logotipai. Dažnai tokie gaminiai neatitinka saugos reikalavimų, gaminami iš neaiškios kilmės medžiagų, o jų gamyba ir prekyba prisideda prie šešėlinės ekonomikos bei organizuoto nusikalstamumo.

Drabužiai, avalynė ir aksesuarai sudaro reikšmingą dalį muitinės sulaikomų klastočių. Nors tokios prekės gali atrodyti kasdienės ir nekenksmingos, jos klaidina vartotojus, daro žalą teisėtiems gamintojams ir iškraipo sąžiningą konkurenciją.

Vilniaus teritorinės muitinės inf. 

Naujieji negrožinės literatūros laikai 

Negrožinė literatūra šiandien išgyvena naują intensyvų laikotarpį. Jos leidžiama daugiau nei bet kada anksčiau – nuo biografijų, saviugdos ar psichologijos knygų iki publicistikos bei asmeninių liudijimų. Vis dėlto ši gausa neišvengiamai kelia klausimų dėl kokybės ir tikrosios vertės: tarp daugybės leidinių atsiranda reali rizika nepastebėti vertingiausių, autentiškiausių balsų. 

„Metų knygos rinkimų 2025“ komisijos narių teigimu, būtent negrožinė literatūra dažnai gimsta iš asmeninio poreikio kalbėti, liudyti ir įprasminti patirtį. Tačiau kalbant apie vertingas knygas svarbus tampa ne tik rašymas, bet ir skaitymas. Gera negrožinė knyga reikalauja laiko, susikaupimo ir gebėjimo abejoti – ji nepateikia greitų atsakymų, priešingai – plečia kontekstą ir skatina permąstyti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo savaime suprantama. 

„Dviejų minučių argumentų“ kultūroje, kur sudėtingi reiškiniai dažnai sutraukiami iki kelių sakinių ar skambių antraščių, negrožinė literatūra tampa svarbia atsvara. Ji primena, kad pasaulis nėra paprastas, kad istorijos turi sluoksnius, o tiesa – kontekstą. 

„Negrožinė literatūra šiandien tampa savotiška atsvara trumpiems vaizdo įrašams, kuriuose per minutę ar dvi bandoma paaiškinti viską – nuo politikos ir istorinių įvykių iki mokslo temų. Kartais ir pati jų pasižiūriu – atrodo, viskas aišku, greitai suprantama. Tačiau vos tik paimi į rankas negrožinę knygą ir įsigilini į konkrečią temą, tampa akivaizdu, kad jos neįmanoma sutalpinti į kelias minutes – ji kupina niuansų ir gilesnių sluoksnių. Tuomet net ir grįžęs prie tų trumpų vaizdo įrašų jau matai, kad tai tik paviršutiniškas žvilgsnis. Supranti, kiek daug dar slypi po tuo paviršiumi. Labai tikiuosi, kad negrožinė literatūra išliks ir toliau kvies mus mąstyti giliau“, – pasakoja rašytoja ir meno kritikė Aistė Paulina Virbickaitė. 

Ne mažiau svarbus ir kritinio mąstymo aspektas. Skaitydamas žmogus ne tik įgyja žinių, bet ir mokosi vertinti, lyginti, kelti klausimus. Vis dėlto tai nėra automatinis procesas – jis vyksta tik tada, kai skaitymas tampa sąmoningu pasirinkimu, o ne atsitiktiniu informacijos vartojimu. „Skaitymas yra nelengvas darbas – jis reikalauja gebėjimo atsiriboti, įjungti protą ir vaizduotę. Ir būtent to šiandien daugelis žmonių vengia – jiems tai tampa per sunku. Man gera negrožinė knyga yra ta, kurioje dera šiek tiek humoro, lyrikos, o ne vien patosas ar savęs išaukštinimas. Svarbus ir tam tikras paradoksas. Kai visa tai susijungia su tiesa – tuo esminiu dalyku, į kurį pretenduoja mokslas ar biografiniai tyrimai, – tuomet atsiranda iš tiesų vertinga knyga“, – tikina literatūrologė, mokslo leidinių redaktorė dr. prof. Reda Pabarčienė. 

Kita problema, išryškėjanti šiandienos negrožinėje literatūroje, – autentiškumo stoka. Ypač biografiniuose tekstuose dažnai dominuoja idealizuoti pasakojimai, kuriuose trūksta prieštaravimų, kritiško žvilgsnio. Tokios knygos, pasak komisijos narių, labiau tampa „paminklais“, o ne gyvais pasakojimais – būtent atvirumas, tikrumas ir kiti egzistenciniai paradoksai kuria vertę, leidžiančią skaitytojui atpažinti save. 

Ragina atsisakyti siauro literatūros vertinimo 

Negrožinės literatūros komisija pabrėžia, kad knygos poveikis retai kada yra iš karto pamatuojamas. Ji gali likti nepastebėta šiandien, bet būti atrasta po metų ar net dešimtmečio. Knyga nebūtinai keičia visuomenę akimirksniu – dažniau ji tyliai, bet nuosekliai veikia atskirus žmones. Šia prasme knyga primena akmenį, mestą į vandenį: bangos sklinda plačiai, tačiau jų krypties ir poveikio neįmanoma tiksliai numatyti. 

Todėl kalbėdama apie negrožinės literatūros svarbą komisija ragina atsisakyti siauro vertinimo – vien pardavimo skaičių ar ryškių reklaminių kampanijų. Kur kas svarbiau klausti, kokį santykį knyga kuria su skaitytoju: ar ji padeda geriau suprasti save ir pasaulį, ar skatina mąstyti, kelti klausimus, o ne tik vartoti informaciją? 

Būtent tokį ilgalaikio, asmeniško poveikio aspektą išryškina ir poetas, vertėjas Antanas Gailius: „Esu kadaise pamąstęs, kad per visą nepriklausomybės laikotarpį turbūt atsirastų kokios 15–20 knygų, kurias pasidėčiau į savo lentyną kaip iš tiesų man svarbias ir paveikusias.“ 

Šis A. Gailiaus pastebėjimas tik patvirtina, kad tikroji literatūros vertė – ne jos kiekis, o gebėjimas palikti pėdsaką – išlikti skaitytojo patirtyje, formuoti jo mąstymą ir sugrįžti svarbia vidinio dialogo dalimi net ir po daugelio metų. 

Pastabos aktualijų literatūrai 

Šiuolaikiniai leidėjai vis dažniau reaguoja į aktualijas čia ir dabar. Vis dėlto literatūros lauko atstovai pabrėžia, kad skubėjimas retai tampa kokybės draugu – tikram kūriniui reikalingas laikas, leidžiantis patirčiai subręsti ir įgyti gilesnį pavidalą. 

„Jei tema yra šios dienos aktualija ir knyga išleidžiama čia pat, tą pačią akimirką, vargu ar ji bus iš tiesų gera – tam tiesiog reikia laiko. Kai viskas dar vyksta dabar ir autorius skuba reaguoti, net ir labai geras rašytojas sunkiai sukurs įdomų kūrinį. Nes patirtis dar nėra „suvirškinta“, mintys – iki galo išgrynintos. Tam būtina distancija ir laikas, kad viskas galėtų natūraliai subręsti“, – svarsto Antanas Gailius. 

Panašios pozicijos laikosi ir literatūrologė, mokslo leidinių redaktorė dr. prof. R. Pabarčienė, atkreipianti dėmesį į tokių kūrinių ilgaamžiškumą: „Ir jei knyga reaguoja tik į dabartį, ji gana greitai praranda savo vertę – praeina keleri metai, kultūra pasikeičia, ir tai, kas atrodė aktualu, nebetenka reikšmės.“ 

Tiesa, neretai leidėjai diktuoja kitokius prioritetus. „Kartais leidyklos bando pasinaudoti gera verslo proga ir nerti į įvairius sandorius, knygas, kurias lydi intensyvios reklaminės kampanijos. Tuomet ir mes, komisijos nariai, iš šalies girdime svarstymų – gal vis dėlto verta vieną ar kitą populiarią knygą įtraukti, nes ji jau sulaukė didelio įvertinimo ar dėmesio. Tačiau į tai žvelgiame kiek kitu kampu ir dažnai matome, kad tokie leidiniai iš tiesų neturi didesnės išliekamosios vertės. Nors kai kam akivaizdus jų komercinis potencialas, ypač kalbant apie populiarių, „ant bangos“ esančių asmenybių biografijas ar panašias istorijas, tokių knygų išties yra labai daug“, – pastebi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai, komisijos pirmininkė doc. dr. Jurga Trimonytė Bikelienė. 

Šios „Metų knygos rinkimų 2025“ negrožinės literatūros komisijos narių įžvalgos dar kartą primena: nors aktualijų literatūra gali greitai patraukti dėmesį, greito turinio amžiuje ypač svarbu ne tik tai, ką skaitome, bet ir kaip renkamės – ar ieškome momentinio įspūdžio, ar gilesnio, ilgiau išliekančio santykio su tekstu. 

Balsavimas – galimybė formuoti šiuolaikinės literatūros lauką 

„Jeigu nebalsuoji, tai tada kiti nubalsuoja už tai, kas tau visai nepatinka“, – tikina A. P. Virbickaitė. Skaitytojai iki balandžio 23 d. internetu kviečiami balsuoti už labiausiai sužavėjusias knygas. Nugalėtojai bus paskelbti iškilmingoje ceremonijoje Valdovų rūmuose gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.  

Šis balsavimas – ne tik simbolinė skaitytojų nuomonės išraiška, bet ir reali galimybė formuoti šiuolaikinės literatūros lauką, atkreipti dėmesį į svarbiausius kūrinius bei palaikyti gyvą skaitymo kultūrą.  

Akcija Metų knygos rinkimai yra nacionalinio Skaitymo skatinimo 2025–2027 m. veiksmų plano dalis. Akciją Metų knygos rinkimai organizuoja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Akcijos rėmėjas – Vilniaus miesto savivaldybė. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Akcijos partneris – Lietuvos leidėjų asociacija. 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Teismas pripažino kaltu N. M., kuris, būdamas įtrauktas į 2024 metų karo prievolininkų sąrašą, sistemingai nevykdė savo pareigų ir vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą. Nustatyta, kad kaltinamasis, nepaisydamas pakartotinių rašytinių nurodymų ir turėdamas pareigą atvykti į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą ar su ja susisiekti, to nepadarė be pateisinamų priežasčių.

Bylos duomenimis, asmuo kelis kartus buvo kviečiamas atvykti į atsakingą instituciją, taip pat du kartus baustas administracine tvarka už karo prievolininko pareigų nevykdymą. Nepaisant to, jis ir toliau ignoravo teisėtus reikalavimus bei iki šaukimo procedūrų pabaigos taip ir neatliko jam nustatytų pareigų.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino ir dėl padarytos veikos gailėjosi. Teismas tai įvertino kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad kaltinamojo veika atitinka Baudžiamojo kodekso 314 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Jam paskirta 1 500 eurų bauda, kuri, pritaikius įstatyme numatytą jos sumažinimą vienu trečdaliu, galutinai sumažinta iki 1 000 eurų.

Teismas nustatė, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 10 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Klaipėdos apylinkės teismo inf. 

Sudėtingą ir didelės apimties ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai, tyrimui vadovavo Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras.

Į teisiamųjų suolą sės 34 metų Estijos pilietis bei 22 metų Latvijos pilietis. Jie kaltinami, kad 2024 metų gruodžio – 2025 metų vasario mėnesiais, veikdami organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, pagal iš anksto parengtą nusikalstamų veikų planą ir susitarimą, įgijo svetimas elektroninės mokėjimo priemones ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungė prie informacinių sistemų, atliko finansines operacijas neteisėtai panaudodami svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Tokiu būdu apgaule kaltinamieji savo ir kitų asmenų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą – 237 tūkst. 430 eurų.

Nukentėjusiaisiais nuo minėtos organizuotos grupės šioje byloje pripažinti 25 asmenys.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, paskambinę nukentėjusiesiems telefonu, organizuotos grupės nariai rusų kalba prisistatydavo bankų atstovais, policijos pareigūnais ar kitais asmenimis, įtraukdavo juos į pokalbį. Dažniausiai nukentėjusiesiems būdavo pranešama kokia nors nemaloni žinia – apie neva įvykusį įsilaužimą į jų banko sąskaitą, jų vardu neteisėtai paimtą kreditą ir pažadama pagalba.

Įtariama, kad, įgiję žmonių pasitikėjimą, nusikaltėliai iš jų išviliodavo elektroninės bankininkystės duomenis ir kitą svarbią informaciją, neretai – pačias banko mokėjimo korteles bei grynuosius pinigus. Pasinaudodami iš nukentėjusiųjų išviliota informacija ar jų banko kortelėmis, kaltinamieji ištuštindavo bankų sąskaitas, imdavo jų vardu kreditus, atsidarydavo naujas sąskaitas ir panaudodavo jas pervesdami iš kitų asmenų išviliotus pinigus.

Atlikdami kratą Latvijos piliečio laikinoje gyvenamojoje vietoje, policijos pareigūnai rado ir tris maišelius su narkotine medžiaga – kanapėmis, tad jam pareikšti kaltinimai ir dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

LR Prokuratūros inf. 

„Romų išsilavinimo lygis išlieka vienas didžiausių iššūkių įdarbinimo procese – apie 30 proc. šių klientų neturi pradinio išsilavinimo, o daugiau nei pusė yra įgiję tik pradinį ar pagrindinį. Neraštingumas būdingas dažnam vyresnio amžiaus romui. Tik pavieniai asmenys turi vidurinį išsilavinimą arba profesinę kvalifikaciją. Neretai pirmiausia darbo ieškantiems romams reikia individualių konsultacijų, atvejo vadybininkų paslaugų ir kompleksinių sprendimų“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos Paslaugų organizavimo departamento patarėja Inga Nomeikienė.

Romams trukdo dirbti ne tik žemas išsilavinimo lygis, ribota darbo patirtis, bet ir nereguliarus bendradarbiavimas su konsultantais, taip pat trūksta pasitikėjimo institucijomis, dažnam būdingi motyvacijos svyravimai ir kt.

Siekiant romų įsitraukimo į darbo rinką papildomai taikomos ir kompleksinės paslaugos, orientuotos į didesnę socialinę atskirtį patiriančius asmenis: stiprinama jų motyvacija, ugdomi socialiniai ir darbo įgūdžiai, įdarbinimo procese tarpininkaujama tarp kliento ir darbdavio. Pagalbą padeda teikti socialiniai partneriai ir kitos institucijos.

Romai dažniausiai įsidarbina biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais, statybininkais, pakuotojais, kambarinėmis, kiemsargiais, sunkvežimių vairuotojais, taip renkasi savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus.

Darbo ieškančių romų pageidavimai darbui taip pat panašūs. Dažniausiai ieško nekvalifikuoto darbo: indų plovėjo, kiemsargio, virtuvės pagalbinio darbuotojo, valytojo, kroviko, pardavėjo ar lengvojo automobilio vairuotojo.

Šalies darbdavių požiūris į romų tautybės žmones skirtingas. Stebima kad Vilniaus regiono darbdaviai pasižymi didesne tolerancija romų atžvilgiu – nėra atsisakę įdarbinti siūlomų kandidatų ir labiau akcentuoja kandidatų motyvaciją, darbo patirtį ir gebėjimus, o ne tautybę.

Pasak I. Nomeikienės, palankesnę aplinką ir požiūrio lankstumą šiame regione, tikėtina, kuria susiformavęs ilgametis daugiakultūrinis bendruomenių sambūvis ir aukštas tolerancijos tautinėms mažumoms lygis: „Kituose, ypač mažesniuose šalies miestuose, stebima daugiau stereotipų ir nepasitikėjimo romų kandidatais dėl jų būdo ir kultūrinių skirtumų.“

Visgi dažnesni atvejai, kai patys romai labiau laikosi išankstinės nuomonės, esą jie nelabai pageidaujami arba gali nenorėti priimti jų į darbą. Neretai šis stereotipas lemia mažesnį pasitikėjimą savimi bei motyvacijos stoką aktyviai dalyvauti įsidarbinimo procese.

Kadangi gausiausia romų bendruomenė įsikūrusi Vilniuje, čia labiausiai dirbama su šios tautybės žmonėmis. Vilniuje per penkerius metus registravosi 505 romai. Kaune darbo ieškojo 233, Jonavoje – 321 ir Vilkaviškyje – 197 šios tautybės žmonės.

Šių metų kovo 1 d. Užimtumo tarnyboje registruoti 435 romai, kuriems teikiamos darbo rinkos paslaugos.

Užimtumo tarnybos inf. 

Baudžiamosios bylos duomenimis, š. m. kovo 8 d. R. M., vairuodamas automobilį „Honda“, automobilių stovėjimo aikštelėje statydamas transporto priemonę, kliudė kitą automobilį. Apgadintos transporto priemonės savininko iškviesti policijos pareigūnai R. M. nustatė sunkų girtumo laipsnį – vyras į alkoholio matuoklį „pripūtė“ 3,33 promilės.

Nustatinėjant įvykio aplinkybes paaiškėjo, jog R. M. vengia atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Žinodamas, kad jam 2023 m. įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų baudžiamuoju įsakymu už vairavimą neblaiviam yra skirtas draudimas vairuoti transporto priemones penkeriems metams ir šis terminas dar nėra pasibaigęs, vėl vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio.

Šių metų balandžio 2 dieną Kauno apylinkės teismas R. M. už jo padarytas nusikalstamas veikas skyręs subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones – uždraudė vairuoti kelių transporto priemones 7 metus bei nusprendė valstybės naudai išieškoti konfiskuotino automobilio „Honda“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 tūkst. 613 eurų.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė Jolanta Laurinavičiūtė. Tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai.

Kauno apylinkės teismo nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

LR prokuratūros inf.

„Žiedinės ekonomikos projektai pritraukia vis daugiau Lietuvos verslo investicijų ir skatina pažangių biotechnologijų plėtrą. Kaišiadoryse planuojamos investicijos leistų pritaikyti baltymų inžineriją kuriant aukštos pridėtinės vertės, eksportui skirtus ingredientus. Tokios investicijos ne tik stiprina inovacijų ekosistemą ir kuria darbo vietas regionuose, bet ir atspindi Lietuvos pramonės transformaciją į aukštųjų technologijų ir žiniomis grįstą ekonomiką“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Paukštienos perdirbimo metu susidarančios šalutinės žaliavos dažnai nėra panaudojamos efektyviai. Planuojama, kad naujojoje gamykloje paukštienos biomasė būtų perdirbama į aukštos pridėtinės vertės funkcinių baltymų produktus, skirtus pašarų, kosmetikos, biotechnologijų ir kitoms pramonės šakoms.

Tarp planuojamų gaminti produktų – itin mažos molekulinės masės peptidai, pasižymintys geru biologiniu prieinamumu ir aukštesne pridėtine verte, palyginti su tradiciniais pašariniais produktais. Šiam biotechnologiniam procesui planuojama pritaikyti inovatyvų uždaro ciklo valdymą, paremtą „Inline NIRS“ spektroskopija ir dirbtinio intelekto vaizdo analitika.

Be to, pagaminti aukštos vertės ingredientai galėtų pakeisti kitose pramonės šakose naudojamas pirmines baltymų žaliavas, kurių gamyba sukelia didesnes šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Apie 80 proc. produkcijos planuojama eksportuoti.

„Nuosekliai investuojame į gamybos modernizavimą ir inovatyvius perdirbimo sprendimus. Ši investicija yra svarbi mūsų ilgalaikės plėtros dalis – ji leistų dar efektyviau panaudoti paukštininkystės veikloje susidarančias žaliavas ir prisidėtų prie pažangesnių bei tvaresnių gamybos procesų vystymo Lietuvoje “, – teigia AB „Vilniaus paukštyno“ generalinis direktorius Saulius Petkevičius.

Patvirtinus projektą, naująją gamyklą AB „Vilniaus paukštynas“ ketina pradėti įgyvendinti dar šiemet, o užbaigti 2029 m. Įmonė planuoja sukurti 81 naujas darbo vietas gamybos, technologijų, kokybės užtikrinimo ir administravimo srityse.

„Lietuva turi stiprų maisto pramonės pagrindą ir ambicingų įmonių, siekiančių investuoti į pažangias technologijas. „Vilniaus paukštyno“ investicija yra puikus to pavyzdys – įmonė Kaišiadoryse kuria pirmąją tokio tipo perdirbimo liniją Europoje. Kiekvienas toks projektas stiprina šalies ekonomikos atsparumą“, – sako investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis.

„Investuok Lietuvoje“ nuo 2025 m. konsultuoja Lietuvos verslus, siekiančius ar gavusius stambaus projekto statusą. Per šį laikotarpį agentūra konsultavo daugiau nei 80 lietuviško kapitalo įmonių. Į „Investuok Lietuvoje“ galima kreiptis konsultacijoms dėl stambaus projekto paraiškų teikimo, projekto įgyvendinimo bei siekiant pasinaudoti specialiosiomis investavimo ir verslo sąlygomis stambiems projektams.

Stambaus projekto statusą gali gauti apdirbamosios gamybos arba duomenų apdorojimo interneto serverių paslaugų projektai, kurių investicijų į ilgalaikį kapitalą vertė ne mažesnė nei 20 mln. eurų (30 mln. eurų investuojant Vilniuje) ir kurie sukuria ne mažiau kaip 20 naujų darbo vietų. Tokiems projektams taikomas 0 proc. pelno mokestis iki 20 metų laikotarpiui, spartesnis teritorijų planavimas ir statybos leidimų išdavimas, supaprastintas migracijos procesas užsienio specialistams ir greitesnė infrastruktūros plėtra; taip pat priskiriamas „Investuok Lietuvoje“ koordinatorius, kuris užtikrina, kad projektas gautų visas numatytas specialias investavimo ir verslo sąlygas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inf. 

„Velykos Lietuvoje yra išskirtinė šventė tuo, kad joje susipina labai skirtingi kultūriniai sluoksniai – nuo archajiškų pavasario atbudimo apeigų iki krikščioniškos prisikėlimo simbolikos. Ši dermė ypač gerai atsiskleidžia gilinantis į senuosius rašytinius šaltinius, žvelgiant į vizualaus meno pavyzdžius, skaitant spaudos publikacijas. Visa tai leidžia pamatyti, kaip žmonės šventę suvokė ir minėdavo skirtingais laikotarpiais“, – pasakoja nacionalinės platformos „ekultūra“ turinio ekspertė dr. Jolanta Budriūnienė.

Šventė prasideda nuo verbų

Velykų šventės pradžią nuo seno žymėdavo verbų rišimas ir jų šventinimas bažnyčioje. Iš augalų šakelių, džiovintų gėlių ir žolynų surištos verbos laikomos ne tik religiniu, bet ir simboliniu apsaugos ženklu. Buvo tikima, kad pašventinta verba turi ypatingų galių. Ja plakdavo šeimos narius linkėdami sveikatos ir stiprybės, o namuose laikoma verba turėdavo apsaugoti namus nuo nelaimių, griaustinio ar gaisro.

„Dokumentiniuose archyvuose galima pamatyti ne tik pačias verbas, bet ir jų rišimo, pardavimo, šventinimo akimirkas. Net ir nespalvotos fotografijos, muziejuje saugomi nuotraukų negatyvai atskleidžia, kokią svarbią vietą ši tradicija užėmė žmonių gyvenime. Išlikusios, pavyzdžiui, XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio Vilniaus krašto meistrų surištos verbos leidžia įvertinti jų estetiką ir meistrystę“, – pasakoja dr. J. Budriūnienė.

Velykų išvakarėse žmonės rinkdavosi į bažnyčias laukti prisikėlimo. Tačiau ši naktis ne visada buvo tik rimties ir susikaupimo metas – ją lydėjo ir gyvas šurmulys. 1940 metais užrašytuose liudijimuose iš Padubysio valsčiaus pasakojama; „...susiburdavo smarkesnių bei šumnesnių vyrukų gauja ir kartais padarydavo tokį „ermydelį“, kad bematant ištuštėdavo vinkelės. Tokie vyrukai, iš anksto apsirūpinę „jaučių mižekliais“, kartais taip imdavo patamsy švaistytis, kad nei vienas nelikdavo garantuotas negausias per galvą ar per veidą „randą kaip kilbasą“. Nors visi tokius mušeikas ir smerkdavo, tačiau triukšmingąją Velykų naktį dalinai lyg ir pateisindavo nors ir skaudžius „šposus“. <...> Moterų vinkely mažiau tesisukdavo, jos sulįsdavo bažnyčion. Gi vyrai pypkiuodavo, šiaip šnekučiuodavo ir laukdavo prisikėlimo“ (kalba netaisyta – aut. past.).

„Tokie tekstai leidžia pažvelgti į Velykas ne tik kaip į religinę šventę, bet ir kaip į gyvą socialinį reiškinį. Archyviniai pasakojimai atskleidžia kasdienybės mikroistorijas, kurios dažnai neišliktų oficialiuose dokumentuose“, – sako dr. J. Budriūnienė.

Laikytasi simbolinių tradicijų

Vienas svarbiausių Velykų simbolių – margučiai. Jie buvo marginami įvairiais būdais: vašku, skutinėjami, puošiami simboliniais ornamentais. Margutis reiškė gyvybę, atsinaujinimą ir sėkmę.

„Senosiose nuotraukose ir muziejų rinkiniuose galima rasti gausybę margučių pavyzdžių – nuo paprastų iki itin sudėtingai ornamentuotų, net su tautine simbolika. Tai ne tik estetiniai objektai, bet ir svarbūs kultūriniai ženklai, atspindintys regionines tradicijas“, – teigia dr. J. Budriūnienė.

Dažnuose namuose būdavo puošiama ir Velykų eglutė. Padarytą šakų ar vielų karkasą puošdavo žalumynais ir žiedais, į specialius lizdelius padedant margučius. Tikėta, kad tokia eglutė neša namams laimę.

Velykos neapsieidavo be žaidimų ir bendrystės. Vienas svarbiausių papročių – supimasis sūpuoklėse. Buvo tikima, kad kuo aukščiau įsisupsi, tuo geresnis bus derlius, o merginoms tai žadėjo ir greitesnes vestuves. Ne mažiau populiarus buvo ir margučių ridenimas. Vaikai eidavo „kiaušiniauti“, lankydavo kaimynus, sakydavo specialias oracijas ir prašydavo margučių. Surinkti kiaušiniai vėliau būdavo naudojami žaidimams.

Velykos švęstos ir tremtyje

Tarpukario spauda rodo vieną ryškiausių Velykų šventės akcentų – gausų ir puošnų šventinį stalą. 1928 metų leidinyje „Moteris“ išvardinta, kokie patiekalai gali būti ruošiami: virta „šinka“ (kiaulės kumpis), keptas kalakutas, kiaulės galva, veršienos kepsnys, įvairūs kepiniai – „bankuchenas“ (šakotis), boba, tortai, „mozūrai“ (pyragai), taip pat margučiai, velykinis sūris, sviestas, duona, druska ir kiti patiekalai. Stalas būdavo puošiamas žalumynais.

Vis dėlto jau 1938 metais spaudoje pradėta svarstyti, ar verta laikytis tokios gausos tradicijos. Buvo siūloma ieškoti balanso – išlaikyti šventiškumą, bet vengti pertekliaus.

„Spaudos šaltiniai leidžia pamatyti, kaip Velykų šventės tradicijos kito – nuo gausių vaišių demonstravimo iki sąmoningesnio, santūresnio jos šventimo. Tai rodo tradicijų dinamiškumą, jų kitimą atliepiant pokyčius visuomenėje“, – pažymi dr. J. Budriūnienė.

Net ir sudėtingomis istorinėmis aplinkybėmis Velykų tradicijos nebuvo pamirštos. Sibiro lietuvių tremties nuotraukos liudija, kad ir ypatingai sudėtingomis sąlygomis Velykų šventė buvo minima – kukliai, bet išlaikant svarbiausius papročius, tikėjimą ir bendrystės jausmą.

Jau netrukus visus šiuos istorinius liudijimus – nuo senųjų verbų ir margučių iki spaudos tekstų ir fotografijų – bus dar paprasčiau atrasti vienoje vietoje. Gegužę pradės veikti didžiausia Lietuvos skaitmeninio kultūros turinio platforma „ekultūra“, sujungianti archyvus, spaudą, fotografijas ir kitus kultūros paveldo šaltinius.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos (NextGenerationEU) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.

Platformos „ekultūra“ inf. 

Šių metų kovas – antras šilčiausias nuo 1961 m. Truputį šiltesnis buvo tik 2007 m. buvęs kovas (5,0 °C). Taip pat, mėnuo pasižymėjo ir itin mažu kritulių kiekiu, kuris Lietuvoje vidutiniškai siekė vos 5,6 mm (14 % SKN – standartinė klimato norma). Nuo 1961 m. dar sausesnis kovas buvo pasitaikęs tik 2022 m. (1,9 mm). Daugiau apie tai galite skaityti čia.

Negana to, Saulės spindėjimo trukmės reikšmė tapo antra didžiausia iš visų kovo mėnesių nuo 1961 metų. Vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje 2026 m. kovo mėnesį siekė net 239,5 val., o tai yra 165 % lyginant su SKN (145 val.). Saulė spindėjimo reikšmė buvo netgi 13 % didesnė lyginant su balandžio mėn. SKN (212 val.).

Įdomu tai, jog 2025 m. gegužę (232,2 val.), birželį (236,1 val.), liepą (216,6 val.) ir rugpjūtį (235,6 val.), kurie paprastai yra labiausiai saulėti metų mėnesiai, Saulės spindėjimo trukmė buvo truputį mažesnė nei šių metų kovą.

Labiausiai saulėtų kovų trejetukas Lietuvoje:
1 vieta priklauso 2022 m. (263,3 val.);
2 vieta priklauso 2026 m. (239,5 val.);
3 vieta priklauso 1969 m. (223,9 val.);

Vis dėlto, 2026 m. kovo mėn. Saulės spindėjimo rekordai meteorologijos stotyse nebuvo pasiekti.

11-oje stočių (Kauno, Šiaulių, Šilutės, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Biržų, Dūkšto, Dotnuvos, Kybartų ir Lazdijų AMS) 2026 m. kovas rikiuojasi 2-oje pozicijoje tarp maksimumo rekordų (nusileido tik 2022 m. kovui).

Nidos AMS išmatuota reikšmė užėmė 3 vietą (daugiau išmatuota buvo tik 2022 ir 2013 m.), Telšių AMS – 4 vietą, o Klaipėdos AMS – dar žemesnę, tik 6 vietą.

Nuo 1961 m. ilgiausiai kovo mėnesį Saulė yra švietusi Šilutės AMS (279,0 val. – 2022 m.), Klaipėdos AMS (277,0 val. – 2022 m.) ir Nidos AMS (272,6 val. – 2022 m.). Primename, jog praėjusių laikotarpių apžvalgas galite rasti čia. Ozono ir Saulės spinduliuotės duomenų rinkinius rasite čia.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba

Parengė: MASS vyriausioji specialistė Gintarė Giliūtė ir KS vyriausiasis specialistas Gytis Valaika

Nuotraukų galerijoje - saulės spindėjimo trukmė (val.) 2026 m. kovo mėnesį Lietuvoje

Tai buvo atsakymas į GMPT vadovybės 2026 m. kovo 12 d. pradėtas konsultacijas dėl planuojamų GMPT organizacinės valdymo struktūros bei pareigybių sąrašo pakeitimų bei su tuo susijusio grupės darbuotojų atleidimo.

Darbdavio atstovai siūlė iš esmės pertvarkyti visą GMPT valdymo modelį, panaikinant teritorinius skyrius ir jų funkcijas perduodant filialams, įsteigti 5 filialus (įskaitant naują Kauno filialą), kurie veiktų savarankiškai, kiekvienam filialui skirti atskirą finansavimą pagal gyventojų skaičių, o GMPT Centrui palikti tik apie 1 % viso GMPT biudžeto (tik kontrolės ir metodinės funkcijos).

Planuojama ribojamos darbo užmokesčiui skiriamų lėšų sumos – filialuose nebus galima darbo užmokesčiui skirti daugiau kaip 85 procentus visų filialų metinių lėšų, o administruojančių ir bendrąsias funkcijas vykdančių darbuotojų išlaikymui
filialuose įtvirtinti maksimalią 7 procentų sumą nuo bendro filialo finansavimo.

Taip pat iš esmės siūloma mažinti administracijos darbuotojų skaičių (dalis atleidžiami, daliai siūlomos kitos pareigos), sumažinti ir suvienodinti pareigybes (nuo ~395 iki ~83–84) ir įsteigti naują kolegialų valdymo organą – direktorių tarybą, kuri turėtų reikšmingą įtaką sprendimams.

Profesinė sąjunga atsakė, kad struktūrinis pertvarkymas vykdomas netinkamai, nes trūksta informacijos ir dokumentų, konsultacijos vyksta formaliai, nesuteikiant realios galimybės derinti sprendimus, o sprendimai planuojami įgyvendinti skubotai (jau nuo balandžio 1 d.)

Be to, profesinei sąjungai buvo pateikti nepilni ir neaiškūs duomenys, todėl profesinė sąjunga prašo pateikti papildomą informaciją, o būtent:

1) Filialų finansavimo aprašo projektą;

2) Naujų filialų nuostatų projektus (jei tokius planuojama tvirtinti);

3) Visų kuriamų naujų padalinių nuostatų projektus;

4) Patikslintą informaciją apie naują pareigybių sąrašą bei naujų pareigybių aprašymų projektus;

5) GMPT ir atskirų filialų viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos projektus, pateikiant paaiškinimus kaip bus atliekami viešieji pirkimai, įvertinant tai, jog praktiškai visos tarnybos lėšos bus priskiriamos atskiriems filialams;

6) Kitų numatomų priimti įgyvendinant struktūros ir finansavimo pokyčius dokumentų projektus.

Profesinė sąjunga įspėjo, kad nepilnos ir neaiškios informacijos informavimo ir konsultavimo vykdymui pateikimas darbuotojų atstovams pažeidžia Darbo kodekso 206 straipsnyje įvirtintus reikalavimus ir procedūras.

Savo rašte profesinė sąjunga pažymi pagrindinius rizikos veiksnius, kurie gali atsirasti įvykdžius šią pertvarką. Tai yra skirtinga GMP paslaugų kokybė regionuose, nelygios darbuotojų darbo sąlygos ir atlyginimai, darbuotojų migracija tarp filialų, silpna centrinės GMPT kontrolė, Viešųjų pirkimų skaidrumo ir efektyvumo rizikos, Galimi teisės aktų pažeidimai. 

Profesinė sąjunga atkreipė dėmesį, kad iki šiol Lietuvoje buvo siekiama vieningos GMP sistemos, vienodų paslaugų kokybės ir darbo sąlygų darbuotojams ir efektyvaus ir centralizuoto valdymo visoje šalyje, tačiau dabar siūlomi pokyčiai, profesinės sąjungos vertinimu, vykdomi priešinga kryptimi link decentralizacijos.

Profesinės sąjungos nuomone, GMPT teritorinių skyrių naikinimas (jų funkcijų perdavimas kitiems padaliniams) yra teisingas žingsnis. Tačiau filialų savarankiškumo stiprinimas bei fiksuoto filialų finansavimo įteisinimas, centrinei tarnybai paliekant tik 1 proc. visų GMPT lėšų, faktiškai reiškia esminį tarnybos decentralizavimą ir skirtingų sąlygų skirtingoms Lietuvos teritorijos dalims įteisinimą.

Tokie pokyčiai neabejotinai jau artimiausioje ateityje prives prie reikšmingesnių GMP paslaugų kokybės skirtumų įvairiose regionuose.

Natūralu, kad vieniems filialams gali sektis geriau, o kitiems prasčiau, tačiau įteisinus siūlomą struktūros ir finansavimo modelį, centrinė tarnyba neturės jokių svertų ir negalės įtakoti atsirandančių GMP paslaugų kokybės skirtumų įvairiose regionuose (faktiškai dėl pasiūlyto modelio ypatybių tokie skirtumai tik didės!).

Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą bei GMP įstaigų reorganizacijos tikslus, sukuriant vieningą GMPT, būtina išsaugoti ir stiprinti centrinės GMPT funkcijas ir įgaliojimus, nepaliekant svarbiausių klausimų filialų atsakomybei.
Todėl Lietuvos Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ pareikalavo iš GMPT vadovybės pateikti visus teisės aktų ir sprendimų projektus, užtikrinti skaidrų ir pilnavertį konsultavimą, argumentuotai atsakyti į darbuotojų atstovų pastabas.

Taip ji kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą Vyriausybę, Sveikatos apsaugos ministeriją, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, Valstybinę darbo inspekciją, Viešųjų pirkimų tarnybą, Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) įvertinti pokyčių teisėtumą ir rizikas, užtikrinti, kad reforma atitiktų įstatymus ir Vyriausybės tikslus, išlaikyti vieningą ir kokybišką GMP sistemą Lietuvoje.
 
„Pritariame pareigybių optimizavimui, tačiau būtina išlaikyti stiprią centrinę GMPT kontrolę, vykdomi pokyčiai negali bloginti nei paslaugų kokybės, nei darbuotojų sąlygų, konsultavimas turi būti realus dialogas, o ne formalumas.

Mūsų tikslas – ne stabdyti pokyčius, o užtikrinti, kad jie būtų skaidrūs, pagrįsti ir naudingi tiek darbuotojams, tiek visiems Lietuvos gyventojams“, – pabrėžė Lietuvos Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jolanta Keburienė.

Visą raštą skaityti paspaudus nuorodą žemiau.

00.-Del-strukturos-Solidarumas-2026-03-30-1.4 (1)Parsisiųsti

 „Solidarumas“ inf. 

Lietuvos kalėjimų tarnyba nurodo, kad per daugiau nei dešimtmetį moterų kalėjimuose nebuvo užregistruota diskriminacijos ar smurto atvejų dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės. Institucija taip pat pabrėžia, kad LGBTI asmenys laikomi pažeidžiama grupe, jų saugumas vertinamas individualiai, o esant poreikiui taikomos papildomos apsaugos priemonės.

Tačiau teisininkų ir žmogaus teisių gynėjų vertinimu, tokie duomenys kelia rimtų abejonių. „Tai visų pirma signalizuoja apie nepranešimo, informacijos stokos problemas, o ne apie saugią aplinką. Nulis atvejų per daugiau nei dešimtmetį statistiškai yra mažai tikėtinas rezultatas bet kurioje panašioje institucijoje“, – teigia Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL teisininkė Monika Antanaitytė.

„Nėra skundų“ – nėra problemos?

Seimo kontrolierė, įstaigos vadovė dr. Erika Leonaitė pripažįsta, kad skundų dėl biurokratizmo ar piktnaudžiavimo, susijusių su seksualine orientacija, gauna labai mažai, o dažniausiai jie yra teikiami vyrų. Tačiau, kontrolierės teigimu, tai anaiptol nereiškia, kad Lietuvos kalėjimuose nėra LBT moterų ar kad jos nesusiduria su problemomis.

„Praktika rodo, kad LBT moterys, ir LGBTQ+ asmenys apskritai, labai retai kreipiasi į policiją ar kitas institucijas dėl patiriamų žmogaus teisių pažeidimų. Taip yra todėl, kad netikima, jog kas nors pasikeis, trūksta pasitikėjimo institucijomis, kartais bijoma dar labiau pabloginti savo padėtį“, – pažymi E. Leonaitė.

Apie specifinių LBT moterų patiriamų iššūkių institucinį nematomumą antrina ir organizacijos „Stebėk teises“ atstovė Greta Kin. Ekspertė pabrėžia, kad apie smurtą apskritai retai pranešama, o LBT moterų atveju situacija dar sudėtingesnė.

„Nukentėję asmenys vis dar nėra linkę pranešti apie patirtą smurtą. Neseniai vykdėme projektą, kurio metu iš daugiau nei 100 respondenčių dauguma buvo patyrusios seksualinį priekabiavimą ar smurtą, tačiau niekur nesikreipė“, – sako ji.

„LBT moterims tenka susidurti ir su diskriminacija, dėl ko smurtas dažnai lieka „už uždarų durų“. Atitinkamai nukentėję asmenys nesulaukia jokios pagalbos bei apsaugos, o smurtaujantys asmenys – atsakomybės“, – priduria G. Kin.

Šią tendenciją patvirtina statistiniai duomenys: Lietuvoje apie 91 proc. diskriminacijos atvejų lieka nepranešta.

Duomenų trūkumas – sisteminė problema

Seimo kontrolierė dr. Erika Leonaitė pabrėžia, kad Lietuvoje beveik nėra nei kokybinių, nei kiekybinių duomenų, leidžiančių įvertinti LBT moterų patiriamą institucinį smurtą.

„Duomenų trūkumas yra ir simptomas, ir priežastis: kadangi duomenų apie diskriminaciją LBT moterų atžvilgiu trūksta, problema tampa nematoma politinėje darbotvarkėje. Taigi atitinkamai neskiriama ir resursų šiuos duomenis rinkti“, – tikina M. Antanaitytė.

Ekspertė taip pat pabrėžia, kad nukentėjusiųjų nuo diskriminacijos ar smurto seksualinė orientacija ir lytinė tapatybė dažnai apskritai nėra fiksuojamos, todėl tokių incidentų skaičius lieka neužfiksuotas.

Gyvenimas įkalinimo įstaigoje – papildoma rizika susidurti su diskriminacija

Kalbant apie laisvės atėmimo įstaigas, situaciją dar labiau komplikuoja specifinės kalinčiųjų apgyvendinimo sąlygos. „Laisvės atėmimo vietų aplinkoje pranešimas apie diskriminaciją gali turėti neigiamų pasekmių – auka bijo sulaukti „atpildo“ ar gauti „skundikės“ etiketę iš kitų kalinių ar net įstaigos personalo“, – aiškina M. Antanaitytė.

Pasak teisininkės, visiška priklausomybė nuo institucijos – dėl apgyvendinimo, saugumo užtikrinimo ir kasdienio aprūpinimo – dar labiau apsunkina pasiryžimą ginti savo teises. Net ir esant formaliems skundų mechanizmams, jų prieinamumas praktikoje yra ribotas.

Lietuvos kalėjimų tarnyba nurodo, kad kalinamosios gali kreiptis į kalėjimo administraciją, teismą ar Seimo kontrolierių įstaigą, taip pat naudotis pasitikėjimo linija. Tačiau ekspertų vertinimu, vien formali galimybė kreiptis pagalbos negarantuoja realaus saugumo.

„Esami mechanizmai teoriškai yra prieinami visiems, tačiau praktinis jų efektyvumas LBT moterims yra labai ribotas dėl įkalinimo įstaigose esančių moterų izoliacijos, informuotumo trūkumo“, – pažymi LGL atstovė.

Institucinės nuostatos ir diskriminacija

Pasak G. Kin, problemos šaknys slypi platesniame kontekste. „Pagrindinė problema Lietuvoje vis dar išlieka LGBT+ asmenų stigmatizacija ir diskriminacija, dėl ko dažnai nepavyksta gauti tinkamų paslaugų ar kokybiškos pagalbos“, – teigia ji.

Dėl to net ir egzistuojančios smurto prevencijos priemonės ne visada veikia. „Akivaizdu, kad egzistuojantys mechanizmai nėra efektyvūs ir neatliepia visų asmenų poreikių“, – priduria pašnekovė.

Seimo kontrolierė taip pat pabrėžia, kad įstatyminis reguliavimas ir asmeninės pareigūnų nuostatos gali lemti diskriminacinę praktiką, o specifinių LBT moterų poreikių atliepimas vis dar dažnai yra išimtis, o ne standartas.

Ką reikėtų keisti?

Ekspertės sutaria, kad būtini sisteminiai pokyčiai. Jie apima tiek pareigūnų kompetencijų stiprinimą, tiek aiškesnių apsaugos mechanizmų kūrimą, tiek duomenų rinkimo gerinimą.

„Reikėtų didinti visuomenės pasitikėjimą institucijomis bei toliau kelti specialistų kompetenciją“, – sako G. Kin. Anot jos, svarbus ir ilgalaikis prevencinis darbas, įskaitant lytiškumo ugdymą bei švietimą apie santykius, išreikštą sutikimą ir žmonių įvairovę.

Tarp deklaracijų ir realybės

Šiuo metu Lietuvoje ryškus atotrūkis tarp deklaruojamos apsaugos nuo diskriminacijos laisvės atėmimo įstaigose ir realios situacijos. Oficialiai LBT moterys laikomos pažeidžiama grupe, tačiau jų patirtys dažnai lieka neišgirstos.

Kol diskriminacija nebus matoma – tol ji nebus ir sprendžiama. O tam būtinas ne tik sklandesnis statistikos rinkimas, bet ir didesnis pasitikėjimas sistema, kuri šiandien daugeliu atvejų neatliepia specifinių LBT moterų poreikių.

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Matomos (-i) ir girdimos (-i): atsakas smurtui lyties pagrindu LBT moterų bei nebinarinės lytinės tapatybės asmenų atžvilgiu“.

Projektu siekiama prisidėti prie saugesnės ir įtraukesnės visuomenės kūrimo bei stiprinti pagalbos mechanizmus LBT moterims, patiriančioms smurtą dėl lyties.

Manoma, kad būtent šią vienintelę metų dieną pavykę pokštai ar net nedideli melai gali atnešti sėkmę visiems ateinantiems metams. Redakcija tikisi, kad tokios tradicijos pasiteisins – per dieną skaitytojams buvo pateiktos trys melagingos naujienos.

Pirmasis pokštas – apie neva planuojamą Jonavos baseino plėtrą ČIA, kurioje esą atsirastų naujos erdvės ir pramogos. Antroji „žinia“ kvietė į nemokamas pažintines keliones po kaimynines šalis – Lenkiją, Latviją ir Estiją ČIA. Trečiasis pokštas skelbė apie tariamai Jonavoje atsirasiantį naują nemokamą viešąjį transportą - troleibusus ČIA.

Dalis skaitytojų pokštus atpažino iš karto – komentaruose netrūko juoko ir pastebėjimų, kad kai kurios iš šių idėjų būtų visai sveikintinos ir realybėje. Akylesni taip pat pastebėjo, kad kiekviename melagingame straipsnyje nuotraukų galerijoje buvo įkelta užuomina, jog tai – balandžio 1-osios pokštas.

Tiems, kurie šias žinias priėmė rimtai ir tikėjosi realių pokyčių mieste, redakcija atsiprašo už sukeltą nusivylimą. Vis dėlto, kaip sakoma, kiekviename mele slypi dalis tiesos. Galbūt ateityje Jonavoje iš tiesų atsiras ir naujos pramogos baseine, ir nemokamos ekskursijos, o gal net – ir naujos viešojo transporto galimybės.

Redakcija dėkoja skaitytojams, kurie šią dieną priėmė su šypsena ir juokėsi kartu.

Skelbiama, kad Jonavos autobusų parkas įsigijo tris troleibusus, kurių mieste iki šiol nebuvo. Nuo šiandien jie pradeda kursuoti miesto gatvėmis, o keleiviai jais galės naudotis nemokamai.

Naujieji troleibusai pritaikyti miesto poreikiams – kiekvienas jų gali talpinti iki 60 keleivių. Transporto priemonės yra žemagrindės, todėl patogios vyresnio amžiaus žmonėms, tėvams su vežimėliais bei judėjimo negalią turintiems gyventojams. Taip pat jose įrengtos modernios keleivių informavimo sistemos, vaizdo stebėjimo kameros bei energiją taupantys sprendimai.

Pasak savivaldybės atstovų, toks sprendimas pasirinktas siekiant ne tik sumažinti gyventojų išlaidas, bet ir paskatinti rinktis viešąjį transportą vietoje nuosavų automobilių. Tikimasi, kad nemokamos kelionės troleibusais padės mažinti eismo srautus bei oro taršą mieste.

Kol kas ši iniciatyva pristatoma kaip bandomasis projektas, tačiau jei sulauks teigiamo gyventojų įvertinimo, ateityje gali būti svarstoma plėsti troleibusų tinklą ir didinti jų skaičių.

Atnaujinta informacija ČIA.

Šiuo metu 4420 kv. metrų ploto baseino pastatą planuojama išplėsti maždaug 1000 kv. metrų priestatu. Kaip ir pirminį projektą, plėtrą finansuos Jonavos rajono savivaldybė.

Baseinas įsikūręs greta centrinio stadiono ir Jonavos sporto arenos, o pro vitrininius langus atsiveria Joninių slėnio bei slidinėjimo centro panorama. Svarstoma, kad naujasis priestatas bus statomas šlaito pusėje, išnaudojant vietovės reljefą ir suteikiant lankytojams dar daugiau galimybių mėgautis aplinkos vaizdais.

Planuojama, kad priestate atsiras papildomos SPA erdvės ir vandens pramogos, tarp jų – čiuožyklos, vedančios į Joninių tvenkinį.

Šiuo metu lankytojams siūlomas baseinas su keturiais 25 metrų ilgio plaukimo takais, vaikų baseinu bei SPA zona su pramogų baseinu, sūkurinėmis voniomis ir keturiomis skirtingomis pirtimis.

Jei projektui nebus kliūčių, statybos galėtų prasidėti jau šį pavasarį.

Atnaujinta informacija ČIA.

Kaip įprasta, TIC organizuoja įvairias ekskursijas, pėsčiųjų bei dviračių žygius, o įgyvendinant projektus kartais siūlo aplankyti ir kitus Lietuvos miestus. Centro interneto svetainėje taip pat pateikiama aktuali informacija apie lankytinas vietas Jonavoje ir rajone, baltų paveldą, pramogas, kultūrinius renginius, apgyvendinimo bei maitinimo įstaigas.

Šįkart Jonavos TIC kviečia išplėsti akiratį dar labiau – gyventojams siūlomos nemokamos edukacinės ir pažintinės išvykos į Lenkiją, Latviją ir Estiją. Kelionių metu numatyta turininga programa, leidžianti susipažinti su šių šalių kultūra ir lankytinais objektais.

„Džiugu skelbti apie tokias ekskursijas. Rengiant finansavimo projektą svarstėme įvairias šalis, tačiau dėl regioninio panašumo pasirinkome artimesnes, kaimynines valstybes. Tikimės, kad ši iniciatyva sulauks susidomėjimo, o jei projektas pasiteisins, ateityje organizuosime ir tolimesnes ekskursijas“, – teigia Jonavos TIC atstovai.

Į ekskursijų paketą įtrauktas transportas, apgyvendinimas bei du maitinimai per dieną – pusryčiai ir vakarienė. Pietūs planuojami skirtingose lankomose vietose, priklausomai nuo maršruto.

Norintys dalyvauti kviečiami registruotis iš anksto, nurodant pasirinktą kelionės kryptį. Organizatoriai pažymi, kad vietų skaičius ribotas.

Atnaujinta informacija ČIA.

Psichologai pabrėžia, kad trumpi atsitraukimai nuo darbo nėra tinginystė. Priešingai – jie yra būtini smegenų veiklai.

„Nepertraukiamas darbas prie didelio ekrano vargina tiek fiziškai, tiek emociškai, todėl kartais yra būtinas fiziologinis smegenų perkrovimas. Dirbdami be pertraukų patenkame į vadinamąjį kognityvinį tunelį, kai dėmesio resursai išsenka“, – sako psichologė Ieva Aukštuolytė.

Anot jos, trumpas atsitraukimas nuo įtemptų darbų padeda stabilizuoti kortizolio lygį ir atkurti kognityvinius gebėjimus – dėmesį, atmintį ir mokymosi procesus. Tokios pertraukos leidžia į užduotis sugrįžti su „šviežiu žvilgsniu“ ir ilgainiui padeda išlaikyti produktyvumą.

Trumpas „persijungimas“

Vienas iš būdų padaryti tokią mikropertrauką – trumpi mobilieji žaidimai. Jie nereikalauja daug laiko, todėl dažnai tampa greitu būdu nukreipti dėmesį nuo sudėtingų užduočių. Psichologė I. Aukštuolytė sako, kad tyrimuose vis dažniau kalbama apie vadinamąjį kognityvinį persijungimą.

„Trumpas, dozuotas žaidimas gali tapti priemone pailsėti pervargusiems darbinio dėmesio tinklams. Vizualinis ir erdvinis smegenų aktyvinimas sukelia nedidelį, bet sveiką dopamino prieaugį, kuris gali sumažinti susikaupusį stresą“, – teigia ji.

Pasak specialistės, tokia trumpa veikla leidžia smegenims trumpam „išeiti iš eterio“, todėl sugrįžus prie darbo užduočių dėmesys tampa aštresnis, o mąstymas – lankstesnis. Vis dėlto ji pabrėžia, kad svarbiausia išlaikyti balansą ir nepamiršti fiziologinių pertraukų – atsistoti, pajudėti, nueiti vandens ar trumpai pasimankštinti.

Žaidžia dažnas suaugusysis

Statistika rodo, kad suaugusiųjų žaidimas telefone – visai ne pavienis reiškinys. Bendrovės „Newzoo“ duomenimis, pasaulyje mobilius žaidimus žaidžia daugiau kaip 3 mlrd. žmonių, o didelė jų dalis – suaugusieji. Europos žaidimų sektoriaus asociacijos „Video Games Europe“ duomenimis, apie 53 proc. europiečių žaidžia vaizdo žaidimus, o mobilieji įrenginiai yra viena populiariausių platformų.

Žaidimų kūrėjai pastebi, kad mobilieji žaidimai dažnai ir kuriami būtent tokioms trumpoms pertraukoms. Didžiausios Lietuvos šalių žaidimų kūrimo bendrovės „Nordcurrent“ marketingo vadovė Ada Mockutė-Jaime sako, kad dauguma mobiliųjų žaidimų yra sukurti taip, kad vienas žaidimo ciklas truktų vos kelias arba keliolika minučių.

„Mobilieji žaidimai dažnai kuriami kaip maži epizodai, kuriuos galima sužaisti per trumpą laiką – tarp susitikimų, užduočių, laukiant ar keliaujant lėktuvu. Šiuo metu žaidimų rinka yra labai plati, todėl puikiai suprantame, kad svarbiausia valiuta – žaidėjų laikas. Turime labai aiškią užduotį – sukurti ir adaptuoti žaidimus taip, kad tas laikas, kurį žaidėjas skirs produktui, būtų turiningas, kokybiškas ir leidžiantis atitrūkti nuo kasdienio streso“, – sako „Nordcurrent“ atstovė.

Kodėl žmonės žaidžia slapta?

Nepaisant galimos naudos, daugelis žmonių vis dar vengia prisipažinti, kad kartais žaidžia mobiliuosius žaidimus tiek namie, tiek ir dar darbo metu. Psichologės teigimu, tai susiję su giliai įsišaknijusiu požiūriu į produktyvumą ir „rimtumą“.

„Vengimas prisipažinti apie žaidimą kyla iš socialinės stigmos, siejančios žmogaus vertę tik su tiesioginiu produktyvumu. Bet kokia pramoga darbo metu dažnai klaidingai interpretuojama kaip nebrandumas ar atsakomybės stoka, o namuose – su „nerimtumu“, – aiškina ji.

Pasak jos, žmonės neretai slepia šį įprotį, siekdami išvengti konflikto tarp savo kaip rimto specialisto ir suaugusio žmogaus, įvaizdžio ir stereotipo apie žaidėjus. Vis dėlto požiūris pamažu keičiasi. Vis daugiau organizacijų pripažįsta, kad trumpi atsitraukimai nuo darbo gali būti naudingi, jei jie neperauga į nuolatinį dėmesio blaškymą.

Galiausiai svarbiausia ne pati veikla, o gebėjimas laiku sustoti ir leisti smegenims pailsėti. Nes kartais kelių minučių pauzė gali padėti vėliau dirbti gerokai efektyviau.

„Kariuomenės parengtis tiesiogiai priklauso nuo to, ar turime pakankamai erdvės ir sąlygų treniruotėms. Šiandien matome aiškų disbalansą tarp augančių pajėgumų ir turimos infrastruktūros. Jei jo neišspręsime, dalis kariuomenės potencialo liks neišnaudota, o tai yra saugumo rizika, kurios sau leisti negalime. Svarbu pažymėti, kad Kapčiamiesčio poligone treniruosis įvairių specialybių kariai, įskaitant dronų operatorius bei oro gynybos karius“, – teigia viceministras Bronius Bieliauskas. 

Siekiant įgyvendinti NATO įsipareigojimus ir sustiprinti nacionalinius gynybinius pajėgumus Lietuvos kariuomenė yra sparčiai modernizuojama – didinami ir sunkinami kariniai vienetai, stiprinama oro gynyba, įsigyjama nauja moderni ginkluotė. Visgi esminis daugelį aspektų apimantis uždavinys – iki 2030 metų išvystyti NATO standartus atitinkančią Lietuvos nacionalinę diviziją, kuri atlieptų NATO regioninius gynybos planus. Šiam tikslui pasiekti būtina ne tik įsigyti daugiau ginkluotės ir technikos bet ir vystyti bei modernizuoti karinę infrastruktūrą, rengti ir didinti karinį personalą. 

Poligonai ir šaudyklos yra svarbi mokymų infrastruktūra, užtikrinanti aukštą parengtį naudojant tiek lengvuosius, tiek sunkiuosius ginklus. Gerai parengtas karys turi treniruotis nuolat, visus metus, o sudėtingesnių sistemų valdymas reikalauja papildomų mokymų siekiant išlaikyti tinkamą įgūdžių lygį. 

Dabar Lietuvoje yra devyni kariniai poligonai, iš kurių tik dalyje – nedidelės šaudyklos, skirtos individualiam karių rengimui ir šaudymui iš lengvųjų ginklų. Tačiau, pėstininkų kovos mašinų bei tankų įguloms rengti būtinos daugiafunkcinės šaudyklos. 

Šiuo metu tokia šaudykla yra tik Pabradėje esančiame Generolo Silverstro Žukausko poligone ir veikia maksimaliu pajėgumu užtikrindama Lietuvos ir šalyje esančių sąjungininkų karių kovinį rengimą. Poreikį didina ir augančios kariuomenės gretos – manevro pratyboms būtina didelė ir įvairi teritorija, kurioje būtų galima rengti batalionų ar brigadų lygmens veiksmus. Šiuo metu tokioms pratyboms tinkami tik du poligonai – Pabradės ir iš dalies Gaižiūnų. 

Lietuvoje esanti mokymų infrastruktūra ir perkrauta, ir nebegali patenkinti kariuomenės poreikių. Mokymų kalendorių užpildo ne tik sąjungininkų ir Lietuvos karių mokymai, bet ir aukšto gaisringumo laikotarpiai, kurių metu šaudymo pratybos vykti negali. Siekiant spręsti šaudyklų apkrovos problemą, daugiafunkcinė šaudykla yra įrenginėjama Rūdninkų kariniame poligone, taip pat papildoma šaudykla įrengiama Generolo Silvestro Žukausko poligone. Jos leis sumažinti dabartinę apkrovą, tačiau iki galo neišspręs poreikio, kurį kels nacionalinės divizijos vystymas ir stiprinimas sunkiąja technika – bus suformuotas tankų batalionas ir papildomi batalionai su pėstininkų kovos mašinomis. 

Skaičiuojama, kad papildomas poligonas su šaudyklomis yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti aukštą 1-osios pėstininkų divizijos kovinį parengimą Lietuvai ir NATO pajėgumų tikslų įgyvendinimą. Tuo tikslu Taip pat šį pavasarį Seimas priims galutinį sprendimą dėl Tauragės poligono plėtros Jurbarko rajone bei Kapčiamiesčio poligono ir karinio mokymo teritorijos kūrimo.

KAM inf. 

Bylos duomenimis, asmenys veikė organizuota schema Vilniuje ir Vilniaus rajone – per tarpininkus rinko kyšius iš asmenų, siekiančių išlaikyti praktinius vairavimo egzaminus AB „Regitra“. Buvo žadama paveikti egzaminuotojus, kad šie nefiksuotų daromų klaidų ar kitaip neteisėtai padėtų išlaikyti egzaminą. Tyrimo metu nustatyta, kad dalis kyšių buvo faktiškai perduoti ir priimti. Šis ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl prekybos poveikiu, susijusio su siekiu neteisėtai įgyti teigiamą vairavimo egzamino rezultatą. Ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba, tyrimui vadovavo ir jį kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis priimtas 2026 m. kovo 24 d., jis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Ši baudžiamoji byla atskirta iš kitos bylos, kurioje teismai kaltais dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų pripažino 6 asmenis, iš kurių keturiems iš viso skirta 29 100  eurų baudų, o du atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.  

Taip pat šioje byloje 2024 m. priimti du baudžiamieji įsakymai, kuriais dėl prekybos poveikiu kaltais pripažinti du asmenys, tarpininkavę tarp egzaminuotojų ir vairuotojų. Jiems skirtos galutinės 3,2 tūkst. ir 6 tūkst. eurų baudos.

Bendras prokuratūros ir STT pranešimas

Trečiadienį keliose Pietų Lietuvos vietose VSAT pareigūnai apgręžė arba atgrasė nuo patekimo į ES 29 migrantus, kurie neteisėtai bandė prasmukti iš Baltarusijos. Tai didžiausias toks neįleistųjų skaičius šiemet. Iki šiol jis buvo 18 – tiek atėjūnų iš Baltarusijos neprasibrovė į Lietuvą kovo 20 d.

Vienas iš praėjusią parą fiksuotų atvejų buvo ypatingesnis. Trečiadienio naktį Aleksandro Barausko užkardos pasieniečiai užfiksavo iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai įžengusią migrantų grupę. Ši vieta yra Varėnos rajono Katros kaimo ribose, Čepkelių rezervato teritorijoje.

Filmuotą įvykio įrašą žiūrėkite čia.

Prie sienos su Baltarusija Lietuvos pusėje ginantis nuo migrantų antplūdžio buvo nutiesta koncertina ir įrengta apsauginė tvora. Čepkelių pelkėje dėl nestabilaus grunto ir gamtinių kliūčių tokios infrastruktūros įrengti nebuvo įmanoma, todėl sieną čia Aleksandro Barausko užkardos, kaip ir gretimos Kabelių, pasieniečiai saugo kitomis priemonėmis. Viena jų – sienos stebėjimo sistema. Ji Čepkeliuose veikia netoli nuo sienos linijos į Lietuvos gilumą, kur yra stabilaus grunto juosta. Į stebėjimo sistemos kamerų akiratį patenka bet kas, sugebėjęs raistu pasiekti šią vietą.

Aleksandro Barausko užkardos pareigūnų fiksuoti migrantai į Lietuvą prasprūsti sugalvojo dar nematytu būdu. Jie iš miegmaišių ir lazdyno karčių pasidarė uždangas. Tikėtina, kad prieš bandydami kirsti sieną iš Baltarusijos jie jau turėjo informacijos apie Lietuvos pasieniečių vaizdo sistemas, nepaliekančias galimybių likti nepastebėtiems.

Judėti tokiose konstrukcijose ir stengtis jas stabiliai išlaikyti migrantams buvo sudėtinga, jų žingsneliai buvo lėti. Kai tik ši grupė pateko į pasieniečių akiratį, į įvykio vietą išskubėjo arčiausiai buvę Aleksandro Barausko užkardos patruliai, paieškai pasitelkti kinologai su šunimis. Po kelių minučių uždangos nukrito – šie 10 atitipenusių migrantų buvo sulaikyti čia pat miške.

Akivaizdu, kad Čepkelių specifikos nežinantys užsieniečiai gerokai rizikavo – ten yra pavojingų vietų, todėl pasieniečiams nesyk yra tekę gelbėti pelkėje įstrigusius atėjūnus.

Po sulaikymo VSAT pareigūnai dar patikrino šią vietą ir jos prieigas. Tam buvo pasitelkti ne tik patruliai ir tarnybiniai keturkojai, bet vietovė išžvalgyta ir iš pasieniečių sraigtasparnio „Eurocopter“. Daugiau asmenų ar daiktų nebuvo aptikta.

Miegmaišiais dangstęsi migrantai prisistatė esantys Pakistano, Irano ir Afganistano piliečiai. Tik 4 iš jų turėjo pasus.

Po individualaus kiekvienam užsieniečiui atlikto vertinimo Aleksandro Barausko užkardos pasieniečiai nustatė, kad jiems nekyla jokių grėsmių. Įvertinus visas aplinkybes nuspręsta teisės aktų nustatyta tvarka šių migrantų neįleisti į Lietuvą ir grąžinti atgal į Baltarusiją.

Prieš tai VSAT pareigūnai atėjūnams įteikė humanitarinius paketus su maistu ir lauko sąlygomis laiką leisti skirtais daiktais.

Pastaruoju metu iš Baltarusijos bandantys prasmukti migrantai dažniausiai būna maždaug 20–40 metų vyrai, fiziškai tvirti, sveiki, neretai įžūlūs, besistengiantys išvengti kontakto su VSAT pareigūnais. Jiems nereikia pagalbos, Lietuva ar prieglobstis joje tokių užsieniečių dažniausiai nedomina. Jų tikslas yra vienas – nelegaliai nukakti toliau į Vakarų Europą, dažniausiai – į Vokietiją.

Pasitaikė ne vienas atvejis, kai tokie suįžūlėję migrantai, pasieniečių atgrasinti nuo nelegalaus patekimo į Lietuvą, svaidė į VSAT pareigūnus ir jų transportą akmenis, pagalius, taip pat juos keikė. Lenkijoje tokių išpuolių prieš jos pareigūnus fiksuota dar daug daugiau.

Baltarusijos režimas nuo 2021 m. vasaros pradėjo rengti neteisėtos migracijos atakas siekdamas destabilizuoti padėtį Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse. Reikšmingiausiu lūžiu suvaldyti tokį dirbtinai inspiruotą neteisėtos migracijos procesą tapo Lietuvoje, Lenkijoje ir Latvijoje įteisinta ir 2021 m. rugpjūtį pradėta taikyti apgręžimo politika. Iš viso šios trys šalys nuo to laiko į savo teritorijas iš Baltarusijos jau neleido įsibrauti 201 879 neteisėtiems migrantams.

Didžiausią spaudimą jau penktus metus patiria Lenkija – ji yra apsigynusi nuo 136 520 bandymų į šalį neleistinose vietose kirsti sieną iš Baltarusijos. Nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d., kuomet Lietuvos VSAT pareigūnams suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos bandančius sieną kirsti atėjūnus, jų į šalį neprasibrovė 24 725. Taikant tokią politiką į Latviją neteisėtų migrantų nuo 2021 m. rugpjūčio nepateko 40 634.

Kai kurie užsieniečiai į šias tris šalis galėjo brautis ne po vieną kartą.

Neabejojama, kad jei šios valstybės nebūtų ryžtingai ėmusis savo sienų su Baltarusija stiprinimo priemonių bei apgręžimo politikos taikymo, į jas neteisėtai bandančių patekti atėjūnų skaičius būtų milijoninis.

Tiesa, šiemet migrantų srautas, lyginant su ankstesniais metais, kol kas yra mažesnis. Iš viso šiemet į Latviją bandė nesėkmingai brautis 141 migrantas, į Lenkiją – 128, į Lietuvą – 111.

Be apgręžimo politikos, suvaldyti situaciją Lietuvos pasieniečiams labai padėjo ir padeda prie sienos su Baltarusija įrengtas fizinis barjeras bei galimybės 100 proc. išorės ES sienos kontroliuoti čia įrengtomis stebėjimo sistemomis.

VSAT  inf. 

„Tikrai džiugu, kad nuoseklios Baltijos šalių pastangos kovos su korupcija srityje yra pastebėtos ir įvertintos pasauliniu lygiu. Šis EBPO vertinimas rodo, kad Lietuva sėkmingai stiprina savo skaidrumo sistemą aiškiomis taisyklėmis, nuoseklia stebėsena ir institucijų atsakomybe. Kartu, tai priežastis siekti, kad aukšti standartai taptų kasdiene viešojo sektoriaus norma visose srityse: ataskaitoje aiškiai įvardijamos sritys, kuriose turime stiprinti praktinį įgyvendinimą“, – teigia STT direktorius Linas Pernavas.

Lietuva šioje EBPO apžvalgoje vertinama kaip viena stipriausių pasaulio valstybių pagal bendrą viešojo sektoriaus skaidrumo ir antikorupcijos brandą: Lietuvos bendras skaidrumo reikalavimų įtvirtinimo teisės aktuose rodiklis vertinamas 86 %, o jų įgyvendinimas praktikoje – 76 %.

Itin palankiai įvertinta 2022–2033 m. Nacionalinė darbotvarkė korupcijos prevencijos klausimais ir jos įgyvendinimas: Lietuva įgyvendina 87 % reguliavimo ir 83 % praktikos rodiklius, kuomet EBPO vidurkis siekia vos 38 % ir 32 %. Ataskaitoje pabrėžiama, kad Lietuvos nacionalinė darbotvarkė korupcijos prevencijos klausimais remiasi rizikų vertinimu, turi rezultatų rodiklius, tikslines reikšmes, veiksmų planą ir aiškų įgyvendinimo stebėsenos mechanizmą, todėl šiuo atžvilgiu lenkia daugelį kitų valstybių.

Taip pat, Lietuva geriau nei kitos EBPO šalys vertinama viešų ir privačių interesų konfliktų valdymo, viešosios informacijos prieinamumo, lobistinės veiklos, korupcijos prevencijos reikalavimų įgyvendinimo teisėjų ir prokurorų veiklos ir kitose srityse. EBPO vertinimu, tai rodo ne tik stiprų teisinį pagrindą, bet ir realiai veikiančią korupcijos prevencijos sistemą su atsakingais subjektais, jų priežiūra, atskaitomybe, pranešimų kanalais ir viešumu.

Silpniausia Lietuvos sritimi šioje apžvalgoje įvardijama valstybės tarnautojų drausminės atsakomybės sistema. Nors reguliavimo rodiklis čia siekia 67 % ir iš esmės atitinka EBPO vidurkį (66 %), praktikos rodiklis tėra 17 %, kai tuo tarpu, EBPO vidurkis – 22 %. Ataskaitoje nurodomos problemos priežastys: trūksta specializuotų mokymų kaip atlikti tarnybinius tyrimus, nėra elektroninės drausminių bylų valdymo sistemos bei viešai prieinamų apibendrintų duomenų apie pradėtas, užbaigtas, apskųstas bylas ir pritaikytas nuobaudas.

EBPO paskelbta 2026 m. antikorupcijos ir skaidrumo ataskaita (Anti-Corruption and Integrity Outlook) – pasaulinė apžvalga, vertinanti valstybių pastangas stiprinti skaidrumą, mažinti korupcijos rizikas ir gerinti viešojo sektoriaus veiksmingumą. Ataskaitoje pabrėžiama, kad duomenimis grįsti sprendimai, naujos technologijos ir stiprios skaidrumo sistemos yra esminiai veiksniai siekiant užtikrinti ekonomikos augimą ir visuomenės pasitikėjimą. Ataskaitoje lyginamos tokios šalys kaip JAV, Kanada, Australija, Japonija, Pietų Korėja, dauguma Europos Sąjungos valstybių narių. Šis tyrimas nėra visaapimantis korupcijos situacijos vertinimas – jis remiasi iš anksto apibrėžtais 254 kriterijais ir 9 kiekybiniais rodikliais.

Plačiau su EBPO 2026 m. antikorupcijos ir skaidrumo ataskaita susipažinti galite čia.

STT inf. 

Baltieji gandrai dažnai suka lizdus ant elektros oro linijų atramų, o tokios vietos jiems gali kelti pavojų – nuo trumpųjų jungimų iki gaisrų pavojaus. Todėl pavojingose vietose esantys lizdai šalinami arba perkeliami ant specialių platformų, užtikrinant tiek paukščių, tiek žmonių saugumą.

„Gandrai – neatsiejama mūsų gamtos paveldo ir tapatybės dalis. Kasmet rūpinamės, kad jie grįžtų į saugius, specialiai paruoštus lizdus. Kasmet tvarkydami lizdavietes suderiname dviejų svarbių dalykų – paukščių gerovės ir patikimo elektros tinklo – aspektus,“ – sako ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.

Visi darbai atliekami bendradarbiaujant su Aplinkos apsaugos agentūra. Lizdai tvarkomi tik tada, kai kyla reali rizika paukščiams ar tinklų saugumui, o jų perkėlimas derinamas taip, kad gandrai kitą sezoną į lizdus sugrįžtų be trikdžių.

2026 m. ESO ir toliau tęs darbus, planuojama sutvarkyti panašų skaičių lizdaviečių visoje Lietuvoje – nuo Aukštaitijos iki Žemaitijos. Tai leis užtikrinti sklandų elektros tiekimą ir saugią aplinką tūkstančiams šalies gyventojų bei vieniems labiausiai pamėgtų Lietuvos paukščių.

ESO inf.

Planuoti tolimas keliones tampa lengviau  

„Nuosekliai stipriname visus tris šalies oro uostus – plečiasi krypčių pasirinkimas, o kelionės žmonėms tampa vis patogesnės. Džiaugiamės, kad auga ne tik Vilniaus ir Kauno, bet ir Palangos oro uostas, kuris vis labiau įsitvirtina kaip svarbus aviacijos centras Vakarų Lietuvai. Užtikriname patikimą susisiekimą su Europos šalimis ir atveriame daugiau galimybių pasiekti kitus pasaulio regionus“, – sako susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas. 

„Lengvai prieinamos kelionės oru yra labai svarbios šiltojo sezono ar atostogų maršrutus planuojantiems žmonėms. Mūsų partnerės – oro linijų bendrovės – puikiai žino mėgstamas keliautojų kryptis, nes kruopščiai analizuoja duomenis ir siekia užtikrinti geriausią patirtį savo keleiviams. Tad su partneriais formuodami skrydžių tinklus visada siekiame, kad Lietuvai svarbiais maršrutais vykdomų skrydžių dažnėtų. Dažni tiesioginiai skrydžiai tarp Lietuvos ir svarbių Europos aviacijos centrų pagerina keleivių galimybes sustyguoti tolimiausius maršrutus – į Ameriką, Aziją ar Afriką“, – sako Simonas Bartkus, LTOU generalinis direktorius. 

S. Bartkus atkreipia dėmesį, kad šį aviacijos vasaros sezoną bus užtikrintas didesnis skrydžių į Kopenhagą, Frankfurtą, Helsinkį,Varšuva dažnis. Iš Lietuvos į Kopenhagą kasdien bus vidutiniškai vykdomi 7 skrydžiai, Frankfurtą - 3, Helsinkį - 4, Varšuvą - 5. Daugiau svarbių naujienų laukia visame Lietuvos oro uostų tinkle, kuris jungia Vilnių, Kauną ir Palangą.  

Iš Vilniaus – ir į Islandiją, ir į Juodkalniją 

Laukiantys naujienų keliautojai turėtų atkreipti dėmesį, kad iš Vilniaus startuoja naujos kryptys - tiesioginiai reguliarūs skrydžiai į Gdanską Lenkijoje 4 kartus per savaitę su „Wizz Air“, taip pat į Podgoricą Juodkalnijoje – 2 kartus per savaitę su „Wizz Air“.  Skrydžiai į Gdanską iš Vilniaus oro uosto startuos gegužės, o Podgoricą – birželio pradžioje.   

Taip pat atnaujinamos kryptys į Tiraną Albanijoje – 3 kartus per savaitę su „Wizz Air”, ir į Reikjaviką Islandijoje – 2 kartus per savaitę su „Wizz Air“. Taip pat gerėja susisiekimas su Ciurichu, į kurį skrydžius nuo gegužės 3 d. pasiūlys ir „airBaltic“. Šia kryptimi iš Vilniaus jau skraidina SWISS oro linijos.   

Iš Vilniaus oro uosto dažnesnius skrydžius į Varšuvą užtikrins „LOT Polish Airlines“, į Kopenhagą – SAS, o į Miuncheną, Prahą ir Paryžių – „airBaltic“. „Finnair“ yra numačiusi dažnesnius skrydžius į Helsinkį, „Norwegian“ – į Oslą, o „Lufthansa“ – į Frankfurtą. Didžioji dalis skrydžių dažniau bus vykdomi jau prieš Velykas - nuo kovo 30 – balandžio 5 d.  

„Ryanair“ vasaros sezonu taip pat dažnina skrydžius iš Vilniaus oro uosto į Frankfurtą, Berlyną, Atėnus, Trevizą, Milaną (Bergamą), Romą ir Londono Stanstedo oro uostą.  

„Wizz Air“ siūlys dažniau nuskristi į Barseloną, Dortmundą, Budapeštą, Malagą, Bilundą ar Larnaką. Oro bendrovė taip pat tęs aviacijos žiemos sezonu pradėtus skrydžius į Krokuvą, Nicą, Taliną ir Turku.  

Susisiekimą su Tel Avivo oro uostu gerins naujas vežėjas - „Arkia Israeli Airlines“ - bei pernai veiklą pradėjusi „Israir“. „flydubai“ yra suplanavusi reguliarius skrydžius į Dubajų. Šis maršrutas taip pat tampa visų metų kryptimi, anksčiau nuskristi buvo galima tik žiemos sezono metu. Būtent susisiekimas vasaros sezono metu su Dubajumi užtikrina keliautojams patogius jungiamuosius skrydžius į tolimesnes šalis, nes Dubajus yra pasaulio aviacijos centras. Skrydžių į Tel Avivą bei Dubajų tvarkaraščiai gali kisti dėl kintančios situacijos regione; naujausią informaciją galima rasti atitinkamų oro bendrovių oficialiuose tinklalapiuose. 

Kaune – jau patikrintos kryptys ir į Pietų Europą viliojantys pasiūlymai 

Didžiausia naujiena keliaujantiems iš Kauno oro uosto – penkis kartus per savaitę vykdomi „airBaltic“ skrydžiai į Latvijos sostinę Rygą, atrakinsiantys patogias jungiamųjų skrydžių galimybes į daugybę Europos miestų – bemaž 80 krypčių. Skrydis iš Rygos į Kauną kovo 29 d. atidarys aviacijos vasaros sezoną Kaune ir kartu pasveikins sugrįžtančias „airBaltic“ oro linijas į Kauną.  

„Wizz Air“ oro linijos toliau iš Kauno skraidins į Londono Lutono oro uostą. Savo ruožtu „Ryanair“ taip pat tęs skrydžius tarp Kauno ir Lutono oro uosto, be to, dažniau skraidys į Londono Stanstedo oro uostą. Ši bendrovė taip pat kvies skristi iš Kauno į Dubliną, Bristolį, Liverpulį, Edinburgą, Šanoną, tad vasarą nukeliauti į Airiją ir Jungtinę Karalystę bus paprasta.  

Tarp populiarių krypčių iš Kauno oro uosto į šiltus kraštus S.Bartkus mini Graikijos Rodo salą ir Kiprą, Italijoje turistų iš Lietuvos laukiančius Barį, Pizą, Peskarą, Riminį, Milaną ir Neapolį. Srautus į Ispaniją pritrauks skrydžiai į Madridą, Malagą ir Maljorką, taip pat dažnesni skrydžiai į Alikantę. 

Naujovė Palangoje – skrydžiai į Bergeną Norvegijoje 

Šio vasaros sezono naujiena keliautojams iš Palangos – tiesioginiai skrydžiai į Bergeną, kuriuos vykdys „Norwegian“ oro linijos. Taip pat šios oro linijos skraidins ir į Norvegijos sostinę Oslą. Skrydis į Bergeną ir atidarys aviacijos vasaros sezoną Palangoje – kovo 31 d.  

Į Palangos oro uostą LTOU yra pritraukę penkis vežėjus. Aviacijos vasaros sezonu „airBaltic“ skraidys į Rygą ir Amsterdamą, „Ryanair“ – į Londono Stanstedo oro uostą, SAS – į Kopenhagą. Į oro uostą sugrįžta „Wizz Air“ su skrydžiais į Oslą. Prasidėjus aviacijos vasaros sezonui, bus tęsiami pernai pradėti ir didžiulio susidomėjimo sulaukę užsakomieji skrydžiai į Turkija ir Egiptą.  

Apibendrindamas S. Bartkus teigia, kad aviacijos vasaros sezoną LTOU pasitinka su 100 krypčių į 54 šalis pasiūla iš visų trijų oro uostų, tad keliautojai vasaros atostogoms galės rinktis iš daugybės krypčių, o užsienio turistams bus paprasta aplankyti Lietuvą.  

Daugiau naujienų - www.ltou.lt 

Nuo ribotų paslaugų iki visuotinio socialinio draudimo

Socialinio draudimo pradžia Lietuvoje siekia tarpukario laikotarpį, kai pradėjo formuotis pirmosios socialinės apsaugos formos – ligos išmokos, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, pensijų užuomazgos.

Tuomet sistema buvo gerokai siauresnė nei šiandien. Ji neapėmė visų gyventojų – teisė į išmokas priklausė nuo profesijos ar pajamų. Pavyzdžiui, ligos draudimu nebuvo draudžiami žemės ūkio darbininkai ar daugiau kaip 400 litų per mėnesį uždirbę asmenys. Kadangi net du trečdaliai tuometinės Lietuvos gyventojų buvo žemdirbiai, socialinis draudimas apėmė tik nedidelę visuomenės dalį.

Vis dėlto tai buvo esminis lūžis – pradėta kurti sistema, grindžiama idėja, kad žmogus, netekęs pajamų dėl ligos, nelaimės ar senatvės, neturėtų likti vienas.

Laikui bėgant socialinis draudimas plėtėsi, stiprėjo solidarumo principas, atsirado naujos išmokų rūšys. Šiandien tai visuotinė sistema, apimanti visus dirbančiuosius.

Pasitikėjimas kuriamas kasdien

Sveikinimą socialinio draudimo darbuotojams perdavusi premjerė Inga Ruginienė pabrėžė sistemos svarbą valstybei.

„Tai jubiliejus, kurį švenčia ne tik institucija, bet ir visa valstybė. Per visą šį laiką socialinis draudimas išliko tvirta atrama žmonėms, o „Sodra“ – institucija, kuria pasitiki Lietuvos gyventojai. Šis pasitikėjimas gimsta iš Jūsų kasdienio darbo. Nors ši veikla dažnai nematoma akiai, tačiau ji užtikrina žmonėms saugumą dėl ateities ir stiprina pasitikėjimą valstybe“, – teigė ministrė pirmininkė.

Šimtmečiui skirto minėjimo  metu socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė dėkojo „Sodros“ darbuotojams už kantrų darbą ir pagalbą žmonėmis. „Tai – ne tik darbas, bet ir svarbi misija visuomenei. Jūsų kasdienė veikla stiprina mūsų pasitikėjimą socialine sistema“, – kalbėjo ji.

Ministrė taip pat įteikė apdovanojimus socialinio draudimo darbuotojams. Gerumo žvaigždė įteikta „Sodros“ Panevėžio teritorinio skyriaus direktoriaus pavaduotojai Zitai Kalvelienei, daugiau kaip keturis dešimtmečius dirbančiai „Sodroje“.

„Atėjau dirbti tam, kad tarnaučiau žmogui, ir šį darbą visada mačiau kaip tarnystę. Galiu užtikrintai pasakyti, kad ir visi „Sodros“ darbuotojai dirba dėl žmonių“, – sakė ji.

Šimtmetis – žmonių darbo ir atsakomybės istorija

„Sodros“ direktorius Kęstutis Čereška pažymėjo, kad ši sukaktis pirmiausia yra žmonių darbo įvertinimas.

„Valstybė jau daugiau kaip šimtą metų rūpinasi socialiniu draudimu – tai reiškia šimtą metų nuoseklaus darbo ir rūpesčio žmogumi. Kiekvieną dieną, vadovaudamiesi vertybėmis: išmanau, drįstu, bendradarbiauju, „Sodros“ darbuotojai stiprina valstybę ir savo nuoširdžiu darbu rašo jos istoriją“, – sakė K. Čereška.

Šimtmečio proga pagerbti „Sodros“ darbuotojai, kurie savo kasdieniame darbe diegia naujoves, dalijasi patirtimi su kolegomis, skiria daug rūpesčio ir dėmesio kiekvienam klientui bei patys nuolat mokosi.

Ateities kryptis – technologijos, bet centre išlieka žmogus

Per šimtmetį sistema išgyveno skirtingus laikotarpius – nuo kūrimosi po pirmojo pasaulinio karo nualintoje valstybėje iki šiandienos, kai procesus veikia automatizacija ir dirbtinis intelektas.

Šiandien „Sodros“ strateginiai tikslai siejami su skaitmenine transformacija, paslaugų automatizavimu ir klientų pasitenkinimo didinimu. Vis dėlto, net ir keičiantis technologijoms, socialinio draudimo srityje svarbiausias lieka dėmesys žmogui.

„Sodra“ yra pagrindinė socialinio draudimo institucija Lietuvoje, administruojanti pensijas, ligos, motinystės, nedarbo ir kitas socialinio draudimo išmokas, surenkanti socialinio draudimo įmokas. „Sodra“ aptarnauja daugiau nei 1,4 mln. apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu, kasdien teikia 63 paslaugas. Per metus „Sodros“ specialistai suteikia per milijoną konsultacijų telefonu, o klientų priimamuosiuose aptarnauja daugiau kaip pusę milijono žmonių.

„Sodros“ inf. 

Jaunųjų rinkos dalyvių asociacijos (JRDA) vadovas Ignas Plunksnis oficialiai kreipėsi į Regionų administracinį teismą, pateikdamas skundą prieš Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT). Ieškiniu reikalaujama panaikinti kariuomenės sprendimą, įpareigoti visiškai nuasmeninti jo duomenis viešame šauktinių sąraše bei kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl esamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai.

Grėsmė gyvybei ir kariuomenės abejingumas

AAA duomenimis potvyniai kelia riziką apie 28 tūkst. ha miestų ir gyvenviečių, užliejamose teritorijose gyvena daugiau nei 42 tūkst. gyventojų, o vieno ekstremalaus potvynio sukelti nuostoliai galėtų viršyti 250 mln. Eur. Todėl nagrinėtų procesų mastas ir galimas poveikis yra itin reikšmingas visuomenės saugumui, aplinkos apsaugai ir Europos Sąjungos fondų investicijų programų ir valstybės lėšų paskirstymui.

Analizės metu atkreiptas dėmesys, kad galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia AM ir AAA neribotą diskreciją spręsti, kokias institucijas įtraukti į potvynių rizikos dokumentų rengimą, o aiškių, objektyvių įtraukimo kriterijų nenustatyta. Todėl praktikoje gali susidaryti situacija, kad dėl svarbiausių potvynių rizikos vertinimo ir valdymo dokumentų rengimo visus sprendimus priims AM  ir AAA centralizuotai, nesikreipiant į kitas kompetentingas institucijas. Konkretaus atvejo analizė parodė, kad potvynių grėsmės žemėlapių korekcijos buvo svarstomos neprotokoluotuose susitikimuose viceministro lygmeniu ir nesilaikant privalomų visuomenės įtraukimo terminų reikalavimų, kas didina piktnaudžiavimo ir viešojo intereso pažeidimo riziką.

Taip pat nustatyta, kad AM ir AAA funkcijos nėra aiškiai atribotos – abi institucijos gali vykdyti dalį tų pačių funkcijų be aiškaus pasidalijimo mechanizmo. Praktikoje fiksuotas atvejis, kai statytojas siekė koreguoti potvynių grėsmės žemėlapį konkrečiame sklype, kas galėjo sudaryti prielaidas sumažinti taikomus ribojimus statybai. Po statytojo prašymo pateikimo AAA, pastaroji atsisakė atlikti korekcijas, tačiau vėliau kreipusis į AM buvo priimtas priešingas sprendimas – pakeisti potvynių grėsmės žemėlapius statytojo naudai. Taip pat nustatyta, kad šiuo atveju nebuvo tinkamai užtikrinamas privalomas visuomenės dalyvavimas žemėlapių koregavimo procese.

STT nustatė, kad atnaujinant potvynių grėsmės žemėlapius hidrologiniai (vandens lygio) skaičiavimai nebuvo atliekami, o potvynių grėsmės teritorijų ribos koreguotos remiantis nereglamentuota metodika, vertinančia tik faktinius reljefo aukščius, neatsižvelgiant į jų atsiradimo priežasčių teisėtumą ar poveikį aplinkinėms teritorijoms. Pavyzdžiui, analizė parodė, kad 2022 m. atnaujinant žemėlapius nebuvo vertinama, ar reljefo pokyčiai atsirado teisėtai ir ar jie nekelia rizikos kitoms teritorijoms.

Be to, teisiniame reglamentavime įtvirtinta potvynio sąvoka neapima užtvinimo iš nuotakyno, todėl dalis realiai pasikartojančių užtvinimų valstybiniu lygmeniu lieka teisiškai neatpažįstami ir neįtraukiami į rizikos vertinimą. Šiuo metu užtvinimai ignoruojami planuojant teritorijas, išduodant statybos leidimus ar nustatant prevencinių priemonių prioritetus, nors faktiškai sukelia žalą gyventojų turtui, infrastruktūrai ir gali kelti grėsmę žmonių saugumui.

STT taip pat nustatė, kad potvynių grėsmės teritorijose grunto supylimai praktikoje galimai naudojami kaip priemonė dirbtinai pakelti sklypų aukščius ir vėliau inicijuoti potvynių grėsmės žemėlapių korekcijas žemės sklypų savininkų naudai, neįvertinus poveikio gretimoms teritorijoms ir potvynio vandens pasiskirstymui. Pavyzdžiui, Kauno mieste (Kleboniškyje, Aleksote, Vilijampolėje) bei Kauno rajone (Pyplių k., Zapyškio mstl., Naujasodžio k. ir kt.) nustatyti atvejai, kai po masyvaus grunto supylimo sklypai buvo eliminuoti iš didelės tikimybės potvynių grėsmės teritorijos, nevertinant atliktų darbų teisėtumo ir galimo poveikio gretimoms teritorijoms (tokia veikla gali reikšmingai paveikti šalia gyvenančių asmenų saugumą potvynių metu).

Visa korupcijos rizikos analizė pateikta AM, AAA, Registrų centrui ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kurios per 3 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus padėsiančius šalinti ar valdyti nustatytas korupcijos rizikas.

Korupcijos rizikos analizę rasite čia.

STT inf. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia konkursą eiti mokytojų pareigas Europos mokyklose. Briuselio II Europos mokykla nuo rugsėjo 1 d. priims pradinių klasių mokytoją, o    Liuksemburgo I Europos mokykla – ekonomikos mokytoją. Dokumentus ministerijai reikia pateikti iki gegužės 15 d.

Pretenduojantys mokyti pradinių klasių mokinius Briuselio II Europos mokykloje, turi turėti 4 metų pradinio ugdymo mokytojo darbo patirtį bent pagal trijų pradinio ugdymo programos dalykų programas; B1 ar aukštesniu kalbos mokėjimo lygiu mokėti bent vieną užsienio kalbą: anglų, prancūzų, vokiečių; turėti žinių apie Europos mokyklų sistemą; išmanyti mokinių vertinimo sistemas ir gebėti jas taikyti ugdymo procese; gebėti planuoti ir organizuoti ugdymo procesą pagal humanistinės pedagogikos principus; gebėti bendrauti ir bendradarbiauti; taip pat būtinas kompiuterinis raštingumas.  

Kandidatai, kurie ketintų anglų kalba mokyti mokinius ekonomikos Liuksemburgo I Europos mokykloje, turi turėti 4 metų ekonomikos, ekonomikos ir verslumo mokytojo pedagoginio darbo patirtį; C1 ar aukštesniu kalbos mokėjimo lygiu mokėti anglų kalbą, taip pat atitikti kitus reikalavimus.

Visi pretendentai turi atitikti mokytojo profesijai bendrai nustatytus reikalavimus: turėti aukštąjį išsilavinimą, pedagogo kvalifikaciją ir kt.

Prašymai dalyvauti konkurse pagal rekomenduojamą prašymo formą, išsilavinimą ir kvalifikaciją liudijančių dokumentų kopijos, gyvenimo aprašymas, rekomendacijos ir kiti dokumentai teikiami Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai el. paštu smmin@smsm.lt su kopija ministerijos Užsienio lietuvių skyriaus patarėjai Rūtai Stanaitienei el. paštu ruta.stanaitiene@smsm.lt arba registruotu laišku Užsienio lietuvių skyriui (A. Volano g. 2, 01516 Vilnius). Dokumentų originalų siųsti nereikia, dokumentų kopijų tvirtinti pas notarą nereikia. Apie dokumentų išsiuntimą prašome informuoti el. paštu ruta.stanaitiene@smsm.lt.

Jeigu nėra galimybių atsiųsti dokumentų, juos galima pristatyti į ministerijos 117 kab.

Paskutinė dokumentų pateikimo (arba išsiuntimo paštu) data – 2026 m. gegužės 15 d. 23.59 val. Lietuvos laiku. Reikalavimus atitinkančių pretendentų pokalbis su konkurso komisija organizuojamas iki birželio 15 d.

Informacija apie konkursą teikiama el. paštu ruta.stanaitiene@smsm.lt ir telefonu +370 661 09811.

Išsami informacija apie konkursą, reikalavimus pretendentams, reikiamus dokumentus skelbiama ministerijos interneto puslapyje.  

Informacijos apie Europos mokyklas galima rasti interneto svetainėse https://www.eursc.eu/en, https://smsm.lrv.lt/.

Ministerija iš anksto informuoja, kad 2027 m. pradžioje planuojama skelbti biologijos ir gamtos mokslų mokytojo konkursą Briuselio II Europos mokykloje, mokytojas pradėtų dirbti nuo tų metų rugsėjo 1 d.  

Europos mokyklos – Europos Sąjungos valstybėse įsteigtos švietimo įstaigos, teikiančios vaikams daugiakalbį ir daugiakultūrį ugdymą nuo ikimokyklinio iki vidurinio. Keliose Europos mokyklose, įsikūrusiose Belgijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir kitose šalyse, mokoma ir lietuvių kalbos. Pvz., Briuselio II Europos mokykloje savo gimtosiomis kalbomis mokosi apie 3000 mokinių iš devynių Europos Sąjungos valstybių, daugiau nei 200 mokosi lietuvių kalba. Mokytojus į Europos mokyklas komandiruoja ir dalį atlyginimo sumoka Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Didėjant baterijų kiekiams, didesnė atsakomybė

Prognozuojama, jog iki 2030 metų ir taip didžiulė baterijų paklausa išaugs dar labiau,  ypač dėl mažųjų transporto priemonių ir elektra varomo transporto. Eksponentiškai didėjanti baterijų paklausa atitinkamai augina žaliavų, visų pirma kobalto, ličio, nikelio ir mangano paklausą, o tai turi didelį poveikį aplinkai.

Vienas esminių pokyčių Baterijų reglamente – aiški baterijų klasifikacija. Ypatingas dėmesys skiriamas naujai mažųjų transporto priemonių baterijų kategorijai. Iki šiol elektrinių paspirtukų ar dviračių baterijos patekdavo į teisinę „pilkąją zoną“, tačiau dėl jų naudojimo augimo ir keliamo gaisrų pavojaus, joms nustatyti griežti saugumo bei surinkimo reikalavimai. 

Reglamentas gamintojams ir importuotojams brėžia ir labai aiškias nešiojamųjų bei mažųjų transporto priemonių baterijų surinkimo užduotis. 

Lietuvoje yra išvystyta viena efektyviausių elektronikos ir baterijų atliekų surinkimo sistemų visoje Europos Sąjungoje, todėl anksčiau brėžtas tikslas – perdirbti 45 proc. surinktų nešiojamųjų baterijų – būdavo įveikiamas. Nauji tikslai ambicingesni – iki 2027-ųjų pabaigos privalėsime surinkti 63 proc., o iki 2030-ųjų pabaigos – 73 proc. nešiojamųjų baterijų. Tai reiškia, kad gyventojams bus sudaryta dar daugiau galimybių kuo paprasčiau ir patogiau atiduoti nebenaudojamas baterijas. 

Dar daugiau – gamintojų ir importuotojų finansuojama sistema privalės užtikrinti, kad iki 2031 m. būtų atgaunama net 80 proc. baterijose esančio ličio ir 95 proc. kobalto, vario bei nikelio. Vadinasi, sudaromos realios galimybės baterijų atliekoms Lietuvoje tapti vertingu žaliavų resursu, prisidedančiu prie šalies ekonomikos augimo.

Lietuvoje šiuo metu vien mūsų organizacija yra įrengusi ir eksploatuoja daugiau kaip 450 nešiojamųjų baterijų ir mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų priėmimo vietų. Tačiau naujasis reglamentas, atsižvelgiant į gyventojų tankį, įpareigoja jų skaičių plėsti dar labiau.

Mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų surinkimo lygis iki 2028 m. pabaigos turėtų pasiekti  51 proc., o iki 2031 m. – 61 proc. 

Tai – iš tiesų ambicingi tikslai verslui. Kasmet į viršų šaunant baterijų sunaudojimui ir išaugus surinkimo užduotims, gamintojai ir importuotojai turės daugiau lėšų investuoti į baterijų surinkimo infrastruktūrą, o atliekų tvarkytojai – plėsti ir ieškoti naujų perdirbimo galimybių.  Svarbu ir dar aktyviau šviesti visuomenę, kaip rūšiuoti atliekas.

Atsakomybė nebe popieriuje 

Didžioji gamintojų ir importuotojų dalis pareigą finansuoti baterijų surinkimą ir perdirbimą iki šiol vykdė tik iš dalies arba nevykdė visai. Įvairių rūšių baterijų atliekų kiekiai kasmet vis didėja, o didelė dalis jų toliau teršia aplinką, nors galėtų būti sutvarkytos laikantis visų reikalavimų, vadinasi, atgaunant maksimalų vertingų medžiagų kiekį. 

Kaip realybėje bus įgyvendinamas Baterijų reglamentas? Baterijos turės būti tvarios, griežčiau ženklinamos, daugiau jų turės būti surenkama ir perdirbama. 

Kiek tai kainuos? Pavyzdžiui, Lietuvoje parduodamo elektrinio dantų šepetėlio įmontuota ličio baterija sveria 22 gramus. Jei nešiojamųjų baterijų tvarkymo organizavimo tarifas siektų 2287 eurus už parduotą nešiojamųjų baterijų toną, tai tvarkymo organizavimo kaina už šią bateriją sudarytų 0,05 euro. Ši nedidelė įmoka užtikrintų, kad, baterijai tapus atlieka, ją bus galima saugiai ir nemokamai priduoti arti namų, ji bus perdirbta. 

Kolektyvinėje sistemoje dalyvaujantys gamintojai ir importuotojai į baterijos kainą įskaičiuotą sumą skirs ne tik fiziniam atliekų surinkimui ar perdirbimui, bet ir:

• visuomenės švietimui (ne mažiau nei 3 proc. išlaidų);

• finansinėms garantijoms, kurios užtikrina sistemos stabilumą net gamintojo nemokumo atveju;

• skaidriam sistemos administravimui ir tūkstančių surinkimo vietų priežiūrai.

Nauji reikalavimai  nešiojamųjų baterijų ir mažųjų transporto priemonių gamintojams, importuotojams ir pardavėjams – aiškus signalas verslui: baterijos gyvavimo ciklas nebesibaigia jos pardavimu. Gamintojų ir importuotojų įsitraukimas į kolektyvines sistemas tampa ne tik teisine prievole, bet ir ekonominiu pamatu tvariam verslui. Sukurdami patogią infrastruktūrą, mes ne tik saugome aplinką nuo gaisrų ar taršos, bet vystome žiedinę ekonomiką ir žaliąją energetiką.

Komentaro autorė – Asta Pakštaitė-Marcinkienė, Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė

Naujai į šalies nematerialaus kultūros paveldo sąvadą įtraukti reiškiniai toliau kuria Lietuvos tapatybę, sušvintančią šimtametėmis etnografinių regionų veidus tapančiomis, žirgo svarbą bei glaudų ryšį su gamta mūsų kultūroje liudijančiomis, meno kūrėjų puoselėjamomis, daugiakultūrį šalies veidą išryškinančiomis tradicijomis ir jų išsaugojimo veiklomis.

Aptariamoje byloje artimųjų neturinti garbaus amžiaus vilnietė su tolimu giminaičiu sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią ji, kaip rentos gavėja, perleido giminaičiui (rentos mokėtojui) nuosavybės teisę į butą Vilniuje, o giminaitis įsipareigojo moterimi rūpintis iki gyvos galvos – aprūpinti gyvenamąja patalpa, drabužiais, maitinimu, reikiamomis ūkinėmis ir buitinėmis prekėmis, rūpintis jos sveikatos priežiūra bei suteikti kitą reikiamą pagalbą.

Byloje nustatyta, kad rentos mokėtojas neteikė išlaikymo nuolat, bet tik epizodiškai, nesuteikdavo pagalbos, kai moteris prašydavo padėti.

Apeliacinis teismas pažymėjo, kad nors rentos gavėja buvo pakankamai savarankiška, finansiškai apsirūpinusi ir nereikalavo kiekvieną mėnesį jai teikti išlaikymą, tačiau tai nereiškia, kad rentos mokėtojas buvo atleistas nuo įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo. 

Nei rentos gavėjo savarankiškumas, nei gyvenimo būdas ar turtinė padėtis negali paneigti rentos mokėtojo pareigos pačiam, o ne per kitus asmenis, pavyzdžiui, kitus šeimos narius, teikti išlaikymą. Be to, prievolė teikti išlaikymą turi būti vykdoma ne tada, kai prašo rentos gavėjas, bet nuolat ir paties rentos mokėtojo iniciatyva.

Teismas pažymėjo, kad aptariamu atveju rentos gavėja negavo to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį, todėl prarado pasitikėjimą giminaičiu, nevykdžiusiu sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su apygardos teismo sprendimu, kuriuo išlaikymo iki gyvos galvos sutartis nutraukta, grąžinant perleistą nekilnojamąjį turtą rentos gavėjai. 

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-72-912/2026 įsiteisėjo jos priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo inf. 

Kaip sako Lietuvos geologijos tarnybos Kietųjų naudingųjų iškasenų ir kartografavimo skyriaus vyriausioji geologė Asta Jusienė, tyrimu, atliktu minint Lietuvos piliakalnių metus, siekta iš geologinės pusės įvertinti, kokios kilmės reljefo formose yra šie kultūros paveldo objektai.

LGT specialistai išanalizavo 913 piliakalnių, apimančių visą šalies teritoriją: 857 piliakalniai įtraukti į Kultūros vertybių registrą, dar 56 objektai – Lietuvos piliakalnių internetiniame atlase. Taip siekta įvertinti visų šiuo metu žinomų piliakalnių gamtinę kilmę.

Tyrimas atliktas naudojant geologinio kartografavimo duomenis: vertintos piliakalnių vietų morfologinės ir genetinės ypatybės, nuogulų sudėtis, šlaitų struktūra ir aplinkinio reljefo pobūdis. Kai kuriuose piliakalniuose informacija gauta iš gręžinių ar atvirų pjūvių, kituose – iš kvartero geologinių ir geomorfologinių žemėlapių masteliu 1:50 000 arba 1:200 000.

Tyrimo rezultatai parodė, kad didžioji dauguma piliakalnių įrengta ant gamtinės kilmės reljefo formų: moreninių, fliuvioglacialinių ar limnoglacialinių kalvų (susiformavusių iš ledyno ir jo tirpsmo vandenų sąnašų), upių slėnių šlaitų kyšulių, keimų ar ozų keterų – siaurų, pailgų smėlio ir žvyro kalvų. Šiose vietose žmonės išlygindavo aikšteles, supildavo pylimus ar iškasdavo griovius, bet pats reljefo pagrindas išlikdavo natūralus.

Tai matyti ir iš konkrečių pavyzdžių. Pavyzdžiui, Liškiavos ar Merkinės piliakalniai įrengti natūraliuose Nemuno slėnio šlaitų kyšuliuose, o Akvieriškės, Aučynų ar Jaciūnų piliakalniai – keiminėse kalvose, susiformavusiose tirpstant ledynui.

Vis dėlto yra ir supiltinių ar stipriai žmogaus pertvarkytų piliakalnių. Tokių atvejų nėra daug, bet jie aiškiai išskiriami geologinėje analizėje. Pavyzdžiui, Dubičių piliakalnis (Varėnos r.) priskirtas technogeninės kilmės kalvoms – motams (t. y. suformuotoms žmogaus). Tuo tarpu kai kurie kiti, tokie kaip Skirsnemunės piliakalnis (Jurbarko r.), siejami su moto tipu, bet įrengti ant natūralaus reljefo pertvarkytų formų. 

Geologinis požiūris leidžia tiksliau atskirti, kur gamta suformavo piliakalnių pagrindą, o kur žmogus reljefą kūrė ar iš esmės keitė. Tai papildo archeologų darbus ir leidžia pažvelgti į piliakalnius ne tik kaip į istorinius, bet ir kaip į geologinius Lietuvos kraštovaizdžio liudytojus.

Nuotraukų galerijoje - piliakalniai apžvalginiame Lietuvos kvartero geologiniame žemėlapyje.

LGT inf.