Lietuvos banko inf. 

Ekspertai pabrėžia: nuo šių metų įsigaliojęs realus transporto priemonių gamintojų ir importuotojų atsakomybės principas, pagal kurį atsakomybė už apleistų automobilių ir jų ardymo metu susidarančių atliekų perdirbimą tenka automobilių gamintojams ir importuotojams bei senų automobilių ardytojams, situaciją turėtų pakeisti iš esmės.  

Ne visi ardo legaliai 

„Be priežiūros paliktos transporto priemonės kiemuose ar kitose viešosiose erdvėse ne tik trukdo tvarkyti teritoriją ir užima bendroms reikmėms skirtas stovėjimo vietas, bet ir kelia rimtą grėsmę aplinkai. Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės (ENTP) dažnai būna techniškai netvarkingos, todėl iš jų gali ištekėti alyva – vienas pavojingiausių aplinkos taršos šaltinių. Patekusios pas oficialius atliekų tvarkytojus, dauguma automobilių dalių gali būti panaudotos pakartotinai, tačiau automobilius metų metus palikus irti, prarandamos galimybės efektyviai naudoti išteklius ir stabdoma žiedinės ekonomikos plėtra“, – paaiškino Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė Asta Pakštaitė-Marcinkienė. 

Pakartotinai panaudotos gali būti automobilių kėbulo, salono dalys, varikliai ir jų dalys, žibintai, veidrodžiai, pavarų dėžės, radiatoriai. Kėbulai, ratlankiai, ašys ir kitos metalinės dalys gali būti išlydomos, o metalas pakartotinai naudojamas kitiems gaminiams. Atliekų tvarkytojai gali perdirbti ir kitas transporto priemonių atliekas – plastiką, gumą, stiklą, padangas, o tai, ko perdirbti negalima – panaudoti energijai gauti. 

Pašnekovė atkreipė dėmesį, jog teisės aktai draudžia gyventojams patiems ardyti senus automobilius – tą gali daryti tik leidimą ir specialių žinių turintys asmenys. 

„Ne visi ardytojai laikosi jų veiklai taikomų taisyklių. Būna, kad nelegalūs ardytojai pasirenka tik vertę turinčias atliekas ir jas parduoda, o bevertes, tačiau ne mažiau kenksmingas, šalina pamiškėse, nelegaliuose sąvartynuose. Nors panaudotą alyvą maišyti ir šalinti kartu su kitomis atliekomis ar deginti yra draudžiama, gresia baudos, didelis jos kiekis kiekvieną žiemą vis tiek sudeginamas neteisėtai šildant patalpas. Atšilus orams, atsiranda kiti senos alyvos panaudojimo būdai – ja neteisėtai impregnuojamos tvoros, pavėsinės ir kitokie statiniai iš medžio“, – komentavo A. Pakštaitė-Marcinkienė. 

Už dalį atliekų tekdavo primokėti 

Autoservisuose susidaro ne tik panaudotos alyvos, bet ir senų padangų, filtrų, amortizatorių, akumuliatorių, stabdžių kaladėlių atliekų. Patekusios į aplinką šios atliekos tampa pavojingu taršos šaltiniu. 

„Tam, kad aplinka būtų apsaugota nuo taršos, visos šios pavojingos atliekos turi patekti pas teisėtai veikiančius atliekų tvarkytojus. Priduoti tokias atliekas dažniausiai kainuoja, todėl kai kurie ardytojai ar servisai susigundo sistemą apeiti ir nebereikalingas detales išvežti į atokesnes vietas ar nelegalius sąvartynus“, – teigė Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė.  

Atsakomybę prisiima visi automobilių pardavėjai 

Nuo šių metų visi naujų ir naudotų automobilių pardavėjai tapo atsakingi už legaliai ardant senus, techniškai netvarkingus ar nebevažiuojančius automobilius susidarančių nevertingų atliekų, pavyzdžiui, plastiko, gumos, stiklo, surinkimą ir sutvarkymą. Vadinasi, legaliai ardantiems automobilius šių atliekų sutvarkymas, priešingai nei iki šiol, papildomai nebekainuos.  

Verslas pareigas vykdys lygiomis konkurencinėmis sąlygomis, o atliekos bus tvarkomos licencijuotų organizacijų sukurtoje ENTP atliekų surinkimo ir perdirbimo sistemoje. Bauda už pareigos organizuoti ir finansuoti automobilinių atliekų tvarkymą nevykdymą sieks iki 2200 eurų už kiekvieną tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai transporto priemonę. 

Kad šis pokytis paskatins ENTP šeimininkus atlaisvinti kiemus, neabejoja ir Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimiras Jankoit, mat teisėti ENTP tvarkytojai, esant visų vertės neturinčių ardymo atliekų sutvarkymo finansavimui, automobilių savininkams galės mokėti daugiau nei iki šiol, o nelegaliam verslui mokėti dar daugiau nebeapsimokės. 

V. Jankoit atkreipė dėmesį, jog automobilio atliekų surinkimas ir sutvarkymas – žingsnis, kuris ne tik saugo aplinką, bet ir prisideda prie žiedinės ekonomikos bei darbo vietų kūrimo. Lietuva turi galimybių tapti lydere atgaunant vertingus išteklius iš atliekų. 

Pavyzdžiui, geros būklės automobilių stiklai gali būti remontuojami ir panaudojami kitose transporto priemonėse, o netinkami - perdirbami. Naudota transporto priemonių alyva dažniausiai perdirbama į bazinę alyvą naujiems tepalams. Šiuo metu kuriama automobilių plastiko perdirbimo sistema, leisianti užtikrinti daugiau negu 30 proc. automobilių plastiko atliekų perdirbimą. 

Skaičiuojama, kad naujų reikalavimų įgyvendinimas gali neženkliai padidinti parduodamo automobilio kainą, bet tai leidžia užtikrinti tinkamą visų legaliai susidarančių ardymo atliekų sutvarkymą ir visuomenės informavimą, padidina legaliai priduodamų atliekų kainą ir pan. 

Svetainėje www.autotvarkymas.lt vienoje vietoje patogiai ir lengvai galima rasti legaliai veikiančių (aplinkosaugai veiklą deklaravusių) autoservisų sąrašą, kreiptis dėl nebevažiuojančio automobilio pridavimo bei sužinoti, kaip tinkamai tvarkomos automobilių atliekos gali prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo. 

aai.lt inf. 

VRK duomenys rodo, kad Lietuvoje moterys labiau yra linkę dalyvauti savivaldos rinkimuose, o mažiausias moterų kandidačių procentas yra Respublikos Prezidento rinkimuose.

Savivaldos rinkimuose apylygis abiejų lyčių dalyvavimas

Kovo 1 d. duomenimis, iš 1552 asmenų, šiuo metu dirbančių merais ir savivaldybių tarybų nariais, 519 yra moterų (33,44 proc.), o 1033 – vyrų (66,56 proc.), kas rodo, kad daugiau kaip trečdalis moterų šiuo metu yra išrinktos ir dirba savivaldos lygmenyje, nors kandidatuojančių į savivaldybių tarybas moterų buvo gerokai daugiau.

2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose iš 13796 kandidatų moterų buvo 6450, kas sudarė 46,75 procentus nuo viso kandidatų šiuose rinkimuose skaičiaus. Kandidatų vyrų šiuose rinkimuose buvo registruota 53,75 proc. Šie skaičiai rodė apylygį abiejų lyčių dalyvavimą savivaldos rinkimuose, tačiau rinkėjai buvo labiau linkę balsuoti už kandidatus vyrus. 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose buvo išrinkti iš viso 1558 asmenys, 1052 vyrai (67,52 proc.) ir 506 moterys (32,48 proc.). 

Seime nėra nei trečdalio parlamentarių moterų

VRK duomenimis, šiuo metu Seimo nario mandatą turi 39 moterys. Didžioji dauguma, net 102 parlamentarai iš 141, yra vyrai.  

Skaičiuojant procentais, moterų parlamentarių yra mažiau kaip trečdalis – 27,66 proc., o vyrų – 72,34 proc.  

VRK turimais duomenimis, atitinkamai mažiau buvo ir kandidačių, ketinančių siekti Seimo nario mandato ir dirbti nacionalinę politiką formuojančių parlamentarų gretose.

2024 m. vykusių Seimo rinkimų metu VRK buvo registravusi 1740 kandidatus, 1089 vyrus (62,59 proc.) ir 651 moterį (37,41 proc.).

Dirbti Europos Parlamente Lietuvos rinkėjai delegavo 2 moteris iš 11

Europos Parlamento nario mandato siekia panašus procentas moterų kaip ir Seimo rinkimuose – kiek daugiau kaip trečdalis.

VRK duomenys rodo, kad 2024 m. rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavo 319 kandidatų – 200 vyrų ir 119 moterų, kas sudaro atitinkamai 62,7 proc. ir 37,3 proc. 

Tačiau rinkėjų sprendimu, absoliučią daugumą europarlamentarų mandatų laimėjo ir dirbti vienoje aukščiausių Europos politinių institucijų buvo deleguoti vyrai. 

Iš 11 mandatų, kuriuos Europos Parlamente turi Lietuva, 9 priklauso vyrams, o 2 – moterims. Procentais tai būtų 81,82 proc. ir 18,18 proc. 

Dėl valstybės vadovo posto varžosi mažiausias procentas kandidačių moterų

VRK atlikta apžvalga rodo, kad pastaruosius ketverius metus Lietuvoje vykusių visuotinių rinkimų metu kandidatuoti Respublikos Prezidento rinkimuose moterys rinkosi pasyviausiai.   

2024 m. Respublikos Prezidento rinkimuose iš 8 kandidatų VRK buvo registravusi tik 1 moterį. Nepaisant to šie rinkimai pasižymėjo tuo, kad rinkėjų sprendimu lyčių lygybė buvo išlaikyta antrojo rinkimų turo balsavimo biuletenyje – jame buvo įrašyta ir moters, ir vyro pavardė. Suskaičiavus rezultatus paaiškėjo, kad vadovauti Lietuvai rinkėjai delegavo vyrą.

Pastarąjį kartą lyčių balansas tarp Respublikos Prezidento rinkimų kandidatų buvo apylygis 2009 m. Tąkart kandidatavo 3 moterys ir 4 vyrai. 

Jūrą ir paplūdimius teršiančios šiukšlės – tai bet kokios patvarios, pagamintos arba apdorotos kietosios medžiagos (pvz. plastmasė, stiklas, metalas), patekusios į pakrančių ir jūros aplinką dėl sąmoningo išmetimo ir kitų priežasčių (atneštos kartu su upių nuotėkiu, patekusios iš nuotekų surinkimo sistemų, atneštos vėjo, taip pat pamesta žvejybos įranga ar kitos atliekos iš laivų, tiesioginis tyčinis ar netyčinis šiukšlinimas paplūdimiuose ir vandenyje ir t.t.). Vizualiai matomos šiukšlės darko estetinį aplinkos vaizdą, gali sugadinti laivų variklius ar žvejybos įrangą, gali sužeisti žmogų.

Sunku įvertinti visą jūrose plaukiojančių šiukšlių poveikio mastą, tačiau yra įrodyta, kad jūrą teršiančios šiukšlės neigiamą poveikį daro jūros gyvūnams įsipainiojus – daug rūšių, įskaitant žuvis, paukščius, ruonius, įsipainioja į atliekas, žvejybinius tinklus ar lynus, o įsipainioję gyvūnai susižeidžia, negali judėti, kartais pasiekti vandens paviršiaus, negali pabėgti nuo plėšrūnų arba patys išsimaitinti. Taip pat gyvūnai šiukšles gali praryti. Atsižvelgiant į tai, kad mažas dydis padaro šiukšles prieinamas vis didesniam ratui organizmų, jų aptinkama visuose trofiniuose lygiuose, pradedant zooplanktonu, dugno bestuburiais, taip pat žuvų, paukščių bei jūros žinduolių skrandžiuose.

Daugiausia Lietuvos paplūdimiuose randama plastiko kategorijos šiukšlių

2025 m. duomenys rodo, kad Melnragės paplūdimyje tyrimų metu vidutiniškai rasta – 221,7 vnt./100 m, Palangos – 135,0 vnt./100 m, Nidos – 52,0 vnt./100 m, o Alksnynės – 49,7 vnt./100 m. šiukšlių. Tai reiškia, kad Lietuvos paplūdimiai neatitinka geros aplinkos būklės kriterijaus – mažiau nei 20 vnt./100 m. paplūdimio ruožo. Apžvelgiant visą tiriamąjį laikotarpį nustatyta, kad šiukšlių kiekis didėja visuose paplūdimiuose, išskyrus, Nidos.

Paplūdimyje randamos šiukšlės skirstomos į 9 kategorijas: guma, maisto atliekos, mediena, metalas, plastikas, popierius, stiklas, tekstilė ir neatpažintos šiukšlės. Daugiausiai Lietuvos paplūdimiuose randama plastiko kategorijai priskiriamų šiukšlių – vidutiniškai 84,5 proc., popierius sudaro – 5,4 proc., metalas – 2,7 proc., stiklas – 1,9 proc., mediena – 1,8 proc., guma – 1,3 proc., maisto atliekos – 1,1 proc., tekstilė ir neatpažintos – 0,6 proc. nuo viso surinkto šiukšlių kiekio. Kiekis didėjo visose kategorijose, išskyrus, neatpažintas atliekas. Svarbu pažymėti, kad neatpažintų šiukšlių randama mažai. Dažnai tyrimų metu šiai kategorijai priskiriamų šiukšlių iš viso nerandama. Nustatytas vienas atvejis, kai 2019 m. rugpjūčio 24 d. Alksnynės paplūdimyje tyrimo metu rasta 51 vnt. šios kategorijos šiukšlių ir joms priskirtas tipas – neatpažintos cheminės medžiagos, šviesios spalvos, panašios į parafiną.

Visuose tirtuose paplūdimiuose dažniausiai randamas plastiko kategorijai priskiriamos šiukšlės – tabako gaminiai su filtrais (nuorūkos). Per paskutinius 7 metus šis tipas sudarė 39,7 proc. (42,5 vnt./100 m). nuo visų rastų šiukšlių. Metiniai vidurkiai svyravo nuo 32,6 proc. (2023 m.) iki 47,5 proc. (2021 m.). Remiantis tyrimų rezultatais galima teigti, kad tarša nuorūkomis yra ypač opi problema Palangos paplūdimyje, nes jos sudaro beveik pusę randamų šiukšlių – 48 proc. (82,2 vnt./100 m). Nustatyta, kad Kuršių nerijos paplūdimiuose (Nidoje ir Alksnynėje) nuorūkų kiekis mažėja, o žemyninėje dalyje esančiuose paplūdimiuose (Palangoje ir Melnragėje) didėja.

Plastiko dominavimas (84,5 proc. šiukšlių kiekio) reiškia, kad tarša yra žmonių elgsenos pasekmė, o ne atsitiktinis reiškinys. Apie 40 proc. plastiko šiukšlių sudaro cigarečių nuorūkos, tai rodo problematišką įprotį – nuorūka dažnai išmetama tiesiog į smėlį. Melnragės ir Palangos paplūdimių taršos nuorūkomis tendencija priešinga Alksnynės ir Nidos – ji didėja, to priežastis didesnė lankytojų kaita, trumpalaikis poilsis, kuris dažnai siejamas su mažiau atsakingu elgesiu paplūdimyje.

Susipažinti su švieslente ir duomenimis galima čia.

Įvairūs duomenų įrankiai patalpinti ir prieinami vizualinėje aplinkos būklės duomenų bibliotekoje.

Aplinkos apsaugos agentūros informacija

Be pavadėlio vedžiojamas šuo išbėgęs ant ledo gali įlūžti – tokiu atveju gyvūnui gresia žūtis.

„Atėjęs pavasaris vis labiau džiugina saulės spinduliais, tirpsta ledas, kuris buvo padengęs vandens telkinius storu sluoksniu per didžiausius žiemos šalčius. Žiemą žmonės kartu su vaikais ir augintiniais drąsiai vaikšto ant tokio ledo, čiuožinėja pačiūžomis, rogutėmis. Esant pliusinei temperatūrai reikėtų elgtis atsakingai ir ant tirpstančio ledo nelipti nei patiems, nei leisti lakstyti augintiniams, net jei atrodo, kad jis vis dar pakankamai storas ir mažai atitirpęs“ – teigia nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė. 

Įlūžus ledui gyvūnui kyla mirtinas pavojus: šuo gali greitai sušalti ir praradus jėgas imti skęsti, todėl jo išgelbėjimui skirtas laikas labai ribotas. Bandydami gelbėti gyvūną šeimininkai patys rizikuoja savo gyvybe – neturint žinių ir reikiamų įgūdžių, kaip gelbėti skęstantį gyvūną, esant stresinei situacijai, gelbėjimo operacija itin pavojinga ir gali baigtis tragiškai. Todėl patariama ne bandyti gyvūną gelbėti patiems, o skambinti greituoju pagalbos numeriu 112. 

Gyvūnui įlūžus jis gali ne tik atsidurti po vandeniu, bet kyla ir sužalojimo rizika. Aštrus ir trapus ledas gali pažeisti letenas, sukelti kraujavimą ar infekcijas. Augintinis gali susižaloti ir paslydęs. 

Labai svarbu nepasitikėti tuo ką matome: ledo storis gali būti apgaulingas. Net jei ir atrodo pakankamai tvirtas, tačiau vien iš pažiūros neįmanoma nustatyti, ar jis tikrai stabilus. Todėl net ir gana patikimai atrodantis ledas gali būti plonas, ypač ežeruose, upėse ar tvenkiniuose su srove. Taip pat „plika“ akimi nepastebimi ir plyšiai, properšos, kuriuose ledas itin plonas ir gali nesunkiai įlūžti. Pavojus slypi ir eketėse, kurias iškerta žvejai ir palieka, tačiau jos ne visada lengvai pastebimos, o jų pavojaus gyvūnai nesupranta.

Gyvūnų gerovė priklauso nuo mūsų sprendimų. Neleiskite augintiniui rizikuoti gyvybe – laikykite jį atokiau nuo ledo. 

Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Be Tavęs gyvūnams padėti negalime - www.ggi.lt/parama. 

Jau gali skirti 1,2% GGI veiklai - www.ggi.lt/gpm

VšĮ "Gyvūnų gerovės iniciatyvos" 

15 vartotojų skundų ir daugiau nei 2 tūkst. eurų nuostolių

Per 2025 metus VVTAT gavo 15 vartotojų prašymų dėl VšĮ „Tvirtų vyrų klubas“ nevykdomų įsipareigojimų. Elektroninėse parduotuvėse www.robertodovanos.lt, www.zuviesikrai.lt, www.austres.lt, www.inkiliukai.lt, taip pat skelbimų portale Skelbiu.lt įmonė siūlė įsigyti įvairių ne maisto ir maisto prekių – vėliavų stiebus, maistinius termosus, inkilus, jūrų gėrybes ir pan., tačiau prekių nepristatė, numatytų darbų neatliko, o gavusi vartotojų pretenzijas į jas nereagavo ir pinigų negrąžino. Bendra vartotojų turtinių reikalavimų vertė siekė daugiau nei 2 tūkst. EUR.

Į raginimus nereagavo, veiklos nutraukimo neįrodė

VVTAT kiekvieno prašymo atveju kreipėsi į VšĮ „Tvirtų vyrų klubas“, siūlydama ginčus išspręsti taikiai, o įvertinusi prašymų mastą – pradėjo  vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Nors įmonė informavo, kad veiklos nebevykdo ir su klientais atsiskaityta, tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, tuo tarpu dauguma vartotojų pinigų be VVTAT įsitraukimo neatgavo. Elektroninėse parduotuvėse ir toliau buvo galima formuoti užsakymus.

Nustatyti įstatymų pažeidimai

Tyrimo metu nustatyta, kad VšĮ „Tvirtų vyrų klubas“ pažeidė:

• Civilinio kodekso nuostatas – nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir nepristatė prekių bei negrąžino sumokėtų pinigų;
• Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatas – nevykdė pareigos atsakyti į vartotojų pretenzijas.

Įvertinus visas tyrimo aplinkybes, pažeidimo mastą, už Civilinio kodekso ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pažeidimus VšĮ „Tvirtų vyrų klubas“ skirta 2750 eurų bauda.

VVTAT inf.

„Šis projektas yra ne tik reikšminga investicija į Lietuvos gynybos pramonę, bet ir svarbus žingsnis stiprinant mūsų valstybės saugumą. Tankų surinkimas Lietuvoje didina tiekimo grandinių atsparumą, mažina priklausomybę nuo išorinių tiekėjų ir kuria ilgalaikę pridėtinę vertę šalies ekonomikai. Kartu tai aiškus signalas, kad valstybė kryptingai padeda įgyvendinti strategiškai svarbias investicijas, sudarydama sąlygas joms augti ir kurti aukštos vertės darbo vietas Lietuvoje“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas. 

Pasak ministro, atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir išaugusias saugumo grėsmes regione, nacionalinių gynybos pramonės pajėgumų stiprinimas tampa strateginiu prioritetu. Gebėjimas dalį kritinių gynybos pajėgumų užtikrinti šalies viduje prisidės prie operatyvesnio technikos parengimo, sąveikumo su NATO sąjungininkais ir ilgalaikio Lietuvos atsparumo. 

„Pirmą kartą dalis pažangių NATO standartus atitinkančių tankų bus surenkami Lietuvoje, o sukurta infrastruktūra užtikrins jų ilgalaikę techninę priežiūrą ir parengtį. Tai stiprina Lietuvos kariuomenę, skatina gynybos pramonės augimą ir prisideda prie Europos gynybinių pajėgumų didinimo“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. 

Projektas „Assembly of Leopard 2A8 main battle tanks in Lithuania“ jau yra įtrauktas į Stambių projektų sąrašą. Įmonės plėtrai reikalinga infrastruktūra planuojama įkurti Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Karinės technikos aptarnavimo įmonė „Lithuania Defense Services“ (LDS) į projektą ketina investuoti apie 50 mln. eurų, ir iki 2028 m. sukurti iki 80 naujų darbo vietų. 

Šio projekto įgyvendinimas reikšmingai prisidės tiek prie Lietuvos nacionalinio saugumo stiprinimo, tiek prie bendrų Europos gynybos politikos tikslų įgyvendinimo. 

lrv.lt inf.

„Tokiose situacijose pirmas klausimas verslui – kas padengs nuostolius? O vartotojui – kas užtikrins saugumą ir greitą problemos išsprendimą? Čia itin svarbus tampa draudimo vaidmuo“, – sako A. Kunčiuvienė. 

Kaip veikia produkto civilinės atsakomybės draudimas? 

Anot teisininkės, jei dėl defekto būtų padaryta žala trečiųjų asmenų turtui ar sveikatai – pavyzdžiui, kilus gaisrui automobilyje būtų apgadintas greta esantis pastatas ar sužalotas žmogus – tai būtų klasikinis netinkamos kokybės produktu padarytos žalos atvejis. 

„Tokiose situacijose paprastai suveikia produkto civilinės atsakomybės draudimas. Jis skirtas atlyginti realią žalą tretiesiems asmenims – tiek jų sveikatai, tiek turtui“, – aiškina A. Kunčiuvienė. 

Tačiau BMW atveju automobiliai atšaukiami dar nesukėlus fizinės žalos. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės draudimas, tikėtina, negalios. Produkto civilinės atsakomybės draudimas įprastai neapima gamintojo produkto broko pasekmių – pavyzdžiui, nekokybiškų dalių pakeitimo kokybiškomis ar paties produkto remonto išlaidų. 

Atšaukimas iš rinkos – milijoninės išlaidos 

Vis dėlto pats atšaukimas generuoja milžiniškas išlaidas: defekto nustatymas, komunikacija su klientais, viešieji ryšiai, transportavimas, administravimas, teisinės konsultacijos. Tokiu atveju gelbėja produkto atšaukimo draudimas. 

„Neturint draudimo dėl produkto atšaukimo, visos šios išlaidos lieka gamintojo nuostoliu. Produkto atšaukimo draudimas paprastai nepadengia pačios brokuotos dalies pakeitimo išlaidų, tačiau gali kompensuoti reikšmingą dalį organizacinių ir logistinių kaštų“, – pažymi „Sorainen“ teisininkė. Tokio masto atveju tai gali turėti tiesioginę įtaką įmonės finansiniam stabilumui, sprendimų priėmimo greičiui ir situacijos suvaldymui. 

Ar tai išskirtinis atvejis? 

Produktų atšaukimas nėra retenybė. Tačiau didesnio visuomenės dėmesio paprastai sulaukia žinomi gamintojai ir prekių ženklai. Atšaukimai dažniausiai pasitaiko maisto pramonėje, farmacijoje, statybinių produktų, elektros prietaisų ar žaislų sektoriuose. 

Iš plačiau nuskambėjusių atvejų galima paminėti „Kinder Surprise“ saldainių atšaukimą dėl galimos salmoneliozės rizikos ar pasaulinį „Samsung Galaxy Note 7“ telefonų atšaukimą dėl perkaitusių baterijų. 

„Svarbu pažymėti, kad daugeliu atvejų produktai atšaukiami dar iki tol, kol padaroma reali žala. Tai yra prevencinė saugumo priemonė. Nors atšaukimas reiškia finansines ir reputacines pasekmes, jis kartu rodo atsakingą rizikos valdymą“, – sako A. Kunčiuvienė. 

Teisininkė taip pat atkreipia dėmesį, kad oficialų produkto atšaukimą reikėtų atskirti nuo atskirų partijų susigrąžinimo dėl pavienių klaidų ar transportavimo metu atsiradusių defektų. 

Kai žala jau padaryta 

Pasaulyje yra pasitaikę ir dramatiškesnių atvejų, kai defektai lėmė realią žalą. Minėtu „Samsung“ atveju dėl perkaitusių baterijų buvo sužaloti žmonės ir apgadintas turtas. Pasitaiko ir atvejų, kai nustatomas vaisto šalutinis poveikis, sukėlęs sveikatos sutrikimų. 

Lietuvoje taip pat nagrinėtos bylos, susijusios su produkto civilinės atsakomybės draudimu: pavyzdžiui, kai alkoholinio gėrimo gamintojas sulaukė skundų dėl sprogusių butelių, o gazuotų gėrimų gamintojas – dėl sužalojimų nušokus kamšteliams. Praktikoje pasitaiko ir atvejų, kai dėl nekokybiško elektrinių paspirtukų kroviklio įvyksta trumpasis jungimas ir kyla gaisras patalpose. 

„Tokiose situacijose, kai padaroma reali žala turtui ar sveikatai, veikia produkto civilinės atsakomybės draudimas. Nukentėjęs asmuo kreipiasi į pardavėją ar gamintoją, šis registruoja žalą draudikui, o šis, įvertinus įvykio aplinkybes, išmoka draudimo išmoką“, – aiškina teisininkė. 

Ar vartotojui svarbu, ar įmonė turi draudimą? 

Vartotojui paprastai nėra svarbu, ar įmonė turi draudimą. Teisės aktai suteikia teisę reikalauti nekokybiškos prekės pakeitimo ar žalos atlyginimo tiesiogiai iš pardavėjo ar gamintojo. Vis dėlto draudimas gali užtikrinti greitesnį ir sklandesnį procesą, ypač kai nukentėjusiųjų yra daug. 

„Svarbu atskirti du skirtingus draudimo tipus: produkto civilinės atsakomybės draudimą, kuris atlygina tretiesiems asmenims padarytą žalą, ir produkto atšaukimo draudimą, kuris kompensuoja paties gamintojo patirtas finansines išlaidas dėl produkto susigrąžinimo iš rinkos“, – pabrėžia A. Kunčiuvienė. Atšaukta produkcijos dalis paprastai yra perdirbama, jei tokia galimybė egzistuoja, arba utilizuojama. 

„Sorainen“ ekspertė priduria, kad BMW atvejis dar kartą primena, jog net ir technologijų lyderiai nėra apsaugoti nuo klaidų. Kritinėse situacijose draudimas tampa ne formalumu, o realiu verslo stabilumo įrankiu. Todėl draudimo apsauga turi būti pritaikyta konkretaus verslo rizikoms – įvertinus veiklos pobūdį, teritoriją ir galimų nuostolių mastą. 

„Sorainen“ pranešimas žiniasklaidai  

Organizacijos „Švietimas #1“ sukurtoje visiems prieinamoje duomenų bazėje pirmą kartą į vieną vietą surinkti ir patogiai pateikti mokyklų finansavimo duomenys iš visų šaltinių – valstybės, savivaldybės, ES ir kitų. Tai leidžia lengvai palyginti, kiek kainuoja mokinio ugdymas skirtingo tipo mokyklose. 

Pigiausiai vieno mokinio išlaikymas kainuoja progimnazijose – vidutiniškai 4201 eurą per metus, rodo 2024 m. duomenys. Šio tipo mokyklose vaikai mokosi nuo 1 iki 8 klasės. 

„Matome, kad toks ugdymo modelis veikia efektyviausiai. Progimnazijose įprastai yra daug mokinių, didesnės klasės, o tai leidžia efektyviau paskirstyti mokytojų darbo krūvius. Pavyzdžiui, mokytojai dalykininkai gali dirbti ir su pradinukais, ir su vyresniais vaikais. Taip pat mokyklos pastato ir administracijos kaštai „pasidalija“ didesniam vaikų skaičiui“, – sako „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė. 

Brangiausios – pagrindinės mokyklos 

Kitoje spektro pusėje – pagrindinės mokyklos, kuriose vaikai mokosi nuo 1 iki 10 klasės. Čia vieno mokinio išlaikymas vidutiniškai yra 42 proc. didesnis nei progimnazijose ir siekia 5948 eurus (neskaičiuojant specialiųjų mokyklų). 

„Pagrindinės mokyklos dažniau veikia regionuose, kur mažėja vaikų skaičius. Įprasta, kad klasės čia yra mažesnės. Taip pat neretai 9–10 klasėje tėra po vieną klasę kiekviename sraute, t. y. viena devintokų klasė ir viena dešimtokų. Tačiau kadangi mokomi vaikai nuo pat 1-os iki 10-os klasės, reikia viso spektro dalykų specialistų. Net jei mokinių nedaug, vis tiek reikia matematikos, istorijos, biologijos, fizikos mokytojų“, – aiškina L. Masiliauskaitė. 

Palyginimui, jeigu progimnazijose vienam mokytojui tenka vidutiniškai 10,4 mokinio, tai pagrindinėse mokyklose – vos 8. 

Prie mažesnio pagrindinių mokyklų efektyvumo prisideda ir infrastruktūros kaštai. 

„Daugelis regioninių mokyklų pastatytos tuomet, kai jose mokėsi gerokai daugiau vaikų nei šiandien. Pastatus reikia šildyti, prižiūrėti, išlaikyti administraciją. Nesvarbu, ar mokykloje mokosi 50 vaikų, ar 500, fiksuoti kaštai išlieka beveik tokie patys, todėl vienam mokiniui tenkanti suma išauga“, – pažymi L. Masiliauskaitė. 

Kito tipo mokyklose – skirtumai mažesni 

Pradinėse mokyklose, kuriose vaikai mokosi nuo 1 iki 4 klasės, vieno mokinio ugdymas vidutiniškai siekia 4937 eurus, o vienam mokytojui tenka apie 9 mokinius. Tai atitinka vidutinę mokinių išlaikymo kainą Lietuvoje. 

Gimnazijose, kuriose vaikai dažniausiai mokosi nuo 9 iki 12 klasės, ugdymas kainuoja brangiau – 5145 eurai mokiniui ir apie 10 mokinių vienam pedagogui. 

„Gimnazijų atveju ugdymo kainą įprastai didina vyresnių mokinių ugdymo specifika, t. y. pasirenkamieji dalykai, pasirengimas brandos egzaminams, kam reikia daugiau ir įvairesnių mokytojų bei papildomų investicijų į ugdymą“, – sako L. Masiliauskaitė. 

Dideli kaštai mokesčių mokėtojams 

Nepaisant mokyklos tipo, už minėtų vidurkių slepiasi labai skirtingos realybės, pažymi „Švietimas #1“ vadovė. 

Yra mokyklų, kuriose metinė išlaidų suma mokiniui siekia kelis tūkstančius eurų, o kitose gali siekti ir keliolika ar net keliasdešimt tūkstančių eurų. Kartais tai lemia objektyvios priežastys: didelis specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų skaičius, papildomos ugdymo pagalbos ar priemonių poreikis, vienkartinės investicijos į infrastruktūrą ar renovaciją. Tačiau dalį skirtumų sukuria ir neefektyvūs sprendimai. 

„Mokyklos regionuose yra bendruomenės centrai, todėl suprantamas noras jas išlaikyti net ir mažėjant vaikų skaičiui. Tačiau kai tai daroma tik siekiant išlaikyti pustuščius pastatus, nejungiant tokių mokyklų į didesnį tinklą, jų netransformuojant, tai lemia itin didelius kaštus mokesčių mokėtojams ir nebūtinai geresnį ugdymą bei ateitį jų vaikams. Netgi priešingai, EBPO 2020 m. tyrimas rodo, kad jeigu Lietuvos mokyklose mokytųsi bent po 200 vaikų, mokinių gebėjimų testų rezultatai pagerėtų 9 proc., o valstybė, neskaičiuojant papildomų savivaldybių išlaidų, sutaupytų apie 10 mln. eurų per metus“, – pažymi L. Masiliauskaitė. 

Ragina skirti daugiau dėmesio vaikams, o ne pastatams 

Pasak L. Masiliauskaitės, lėšos, kurios šiandien skiriamos neefektyviai infrastruktūrai, galėtų būti nukreiptos į mokytojų motyvaciją ir pritraukimą, individualią pagalbą vaikui, kokybiškesnį ugdymą. 

„Mūsų tikslas – kad Lietuvos švietimo sistema taptų geriausia Europoje. Iš tyrimų žinome, kad mažesnis mokinių skaičius klasėje savaime negarantuoja geresnių rezultatų. Mokymosi kokybę labiausiai lemia mokytojų ir vadovų kompetencija, ugdymo organizavimas ir pagalbos sistema. Jei riboti savivaldybių biudžetai nukreipiami į pastatus, mažėja galimybės investuoti būtent į tai, kas iš tiesų lemia kokybišką vaiko ugdymą“, – sako L. Masiliauskaitė. 

Jos teigimu, yra gerųjų pavyzdžių, kaip mokyklos regionuose gali būti valdomos efektyviau ir jų neuždarant. Pavyzdžiui, kelioms mokykloms vadovauja vienas vadovas, jos dalijasi administracija, transportu, pasitelkia šiuolaikines technologijas, tokias kaip dirbtinis intelektas, efektyvinant mokytojų darbą ir t. t. 

„Deja, pasitaiko ir priešingų situacijų. Kai kuriuose regionuose, siekiant išlaikyti esamą mokyklų tinklą, ribojama, kiek mokinių gali priimti atskiros ugdymo įstaigos. Kitaip tariant, nustatoma klasių komplektų kvota, kiek vaikų gali mokytis konkrečioje mokykloje. Tokiais atvejais yra baudžiamos stiprios, kokybišką ugdymą užtikrinančios mokyklos – nors daug tėvų nori leisti į jas vaikus, joms neleidžiama formuoti papildomų klasių, net jei tam ir yra pajėgumų“, – sako L. Masiliauskaitė. 

Duomenų problemos 

L. Masiliauskaitėpažymi, kad pirmą kartą vienoje vietoje paprastai pateikti švietimo duomenys atskleidžia ne tik didelius finansavimo skirtumus, bet ir duomenų kokybės problemas švietime. 

„Jeigu norime, kad Lietuvos švietimo sistemos kokybė augtų, turime identifikuoti silpnąsias vietas. Tam būtina nuolat analizuoti kuo daugiau duomenų. Tačiau surinkę visus atvirai prieinamus duomenis į vieną vietą pamatėme, kad yra daug neatitikimų. Todėl vertinant atskirų konkrečių mokyklų finansavimą svarbu atsižvelgti į tai, kad duomenys gali būti netikslūs. Dažnai jie suvedami rankiniu būdu, trūksta sistemizacijos, nėra vieningo apibrėžimo, kas laikoma pedagogu ar mokiniu“, – pažymi L. Masiliauskaitė. 

Kita vertus, net ir esant duomenų ribotumams, yra akivaizdu, kad dėl demografinių tendencijų mokinių skaičius regionuose ir toliau mažės. 

„Tikimės, kad finansavimo duomenys paskatins visuomenę daugiau diskutuoti apie prioritetus. Ar Lietuvos švietimas turi orientuotis į pastatų išlaikymą, ar į turinį? Į sienas ar į žmones? Beje, kokybiškas švietimas, o ne pastatai, ypač dabar, kai pragyvenimas didžiuosiuose miestuose brangsta, yra vienas geriausių būdų regionams pritraukti daugiau jaunų šeimų į savo savivaldybes ir kartu atgaivinti mokyklas“, – sako L. Masiliauskaitė. 

Apie „Švietimas #1” 

VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – tai ne pelno siekianti, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija, vienijanti lyderius, kurie siekia kurti pažangią, pasaulyje pirmaujančią švietimo sistemą.  

Pavasario pabudimas – nuo Vatikano iki Amsterdamo  

2026-ųjų Velykų savaitgalis (balandžio 5–6 d.) sutampa su laikotarpiu, kai keliautojai iš Lietuvos dažnai renkasi trumpas atostogas Europoje, o viena populiariausių krypčių – Italija. Tiek Vatikanas, tiek visa Roma balandžio 5-ąją minės katalikų pasaulio šventę. Tūkstančiai piligrimų švęs Šv. Velykų sekmadienio mišias Šv. Petro aikštėje, kurias vainikuos popiežiaus palaiminimas. Italijos sostinė per šventę atrodo itin vaizdingai: garsieji Ispaniškieji laiptai puošiami azalijų žiedais, o Aventino kalvos rožynai pradeda pavasarinį žydėjimą. Apskritai, visa Italija balandį jau pulsuos ir kvepės pavasariu bei žadins norą mėgautis itališkais ledais. Į Romą nuskristi tiesiogiai keliaujantys gali su „Ryanair” oro linijomis.  

Tuo metu Amsterdamas pirmąjį balandžio savaitgalį svečius kvies ne bažnyčių varpais, o elektroninės muzikos ritmais. Nyderlandų sostinėje balandžio 3–5 dienomis vyks elektroninės muzikos festivalis „DGTL Amsterdam“, suburiantis techno muzikos gerbėjus iš visos Europos. Atsipalaiduoti po intensyvių šokių bus patogu lengvai pasiekiamuose Keukenhofo gėlynuose, kur pražys milijonai tulpių, paversdami laukus spalvinga gėlių jūra. Amsterdamas pasiekiamas tiesioginiais skrydžiais iš Vilniaus oro uosto net du kartus per dieną, iš Palangos - kartą per savaitę. 

Gegužės pradžia – su Helsinkio staigmena  

Gegužės 1–3 dienų ilgasis savaitgalis – tai laikas, kai net ir Šiaurės Europa visiškai pabunda po žiemos miego. Norintiems išskirtinių įspūdžių, rekomenduojama skristi į Helsinkį, kur gegužės 1-ąją vyksta didžiausias Suomijos gatvių karnavalas „Vappu“. Miestas užsipildo spalvingais paradais, studentų šventėmis ir piknikais parkuose, sukurdamas unikalią šiaurietiškos laisvės atmosferą. Helsinkį patogų tiesiogiai pasiekti kasdien iš Vilniaus net keturiais skrydžiais.  

Kino ir muzikos mėgėjams šis savaitgalis siūlo dar dvi kryptis: Danijos miestą Orhusą (lengvai pasiekiamą traukiniu iš Bilundo ir Kopenhagos), kur gegužės 1–2 d. vyks „Spot Festival“, pristatantis aktualiausią Skandinavijos muziką. Tiesioginiai skrydžiai į Kopenhagą vyksta ir iš Palangos oro uosto - kasdien, ir iš Kauno – 10 skrydžių per savaitę, ir iš Vilniaus – du kartus kasdien. Bilundą su „Wizz Air” iš Vilniaus galima nuskristi tiesiogiai tris kartus per savaitę. Nuskridus į Bilundą, Danijoje kiekvienas savaitgalis gali būti ypatingas dėl aplankyto „Legolando“.  

O Belgijos sostinėje Briuselyje gegužės 2 d. startuoja „Brussels Short Film Festival“ – dešimt dienų trunkanti trumpo metražo kino šventė, kurios metu miestas tampa Europos kino industrijos centru. Į Briuselį skrydžiai iš Vilniaus kyla keturis kartus per savaitę, iš Kauno – du kartus per savaitę.   

Jeigu ne į konkrečius renginius, o tiesiog patirties – keliautojų laukia daug ilgojo savaitgalio galimybių: Londonas ir įspūdingi jo mokslo, meno, istorijos muziejai, parkai ir miuziklų įvairovė, Oslas – fiordai, moderni architektūra ir skandinaviška „hygge“ jaukuma, Baltijos sostinės – Talinas ir Ryga – autentiška senamiesčių romantika, jaukios kavinės ir modernaus dizaino barai, Krokuva ir Varšuva – ištisi istorijos klodai, sotūs patiekalai ir gyvas naktinis gyvenimas. Šį savaitgalį taip pat galėsite pabėgti ir į Ciurichą, Vieną ar Paryžių, kur daugumą sužavi architektūra, gurmaniški atradimai ir vakarojimas po atviru dangumi – nuo koncertų gatvėse ir parkuose iki romantiškų pasivaikščiojimų apšviestomis krantinėmis. 

Savaitgalį verta aplankyti ir Prahą ar Budapeštą, Gdanską, į kuriuos iš Vilniaus oro uosto vykdomi tiesioginiai skrydžiai.  

Įspūdingų koncertų dosni vasara 

Valstybės diena ir ilgasis liepos savaitgalis (liepos 4–6 d.) – idealus laikas vasaros kelionei su šeima ar draugais. Šios dienos ypač džiugins melomanus, pavyzdžiui, Kopenhagos džiazo festivalis pasiūlys gausybę nemokamų koncertų jaukiose miesto aikštėse.  

Vaizdingoje Toskanos širdyje, Luko mieste, kuris lengvai pasiekiamas po skrydžio su „Ryanair” iš Kauno į Pizą, vyks „Lucca Summer Festival“. Šis renginys Italijoje istorinę architektūrinę aplinką pripildo muzikos žvaigždžių kūrybos. Liepos 4-ąją scenoje skambės Jamiroquai, liepos 5-ąją dainas trauks John Legend.  

Norintiems didžiųjų arenų energijos, Paryžius liepos 4–5 d. kviečia į „Bad Bunny“ bei „Empire of the Sun“ koncertus. Londonas tą savaitgalį taps tikra muzikos sostine: liepos 5 d. čia pasirodys psichodelinio roko meistrai „Tame Impala“ bei sunkiojo roko legendos „Metallica“. Liepos 6 d. Londone šėls K-pop fenomenas „BTS“. Tiesioginiai skrydžiai į Paryžių iš Vilniaus, ir į Londoną iš visų Lietuvos oro uostų leis šiuos pasirodymus pasiekti greitai ir patogiai.  

Šiurpnaktis Europoje – su daug ekstremalių pojūčių 

Spalio 31 – lapkričio 2 dienų savaitgalis šiemet sutampa su Helovino tradicijomis ir įspūdinga renginių programa ypač Jungtinės Karalystės ir Airijos miestuose. Antai iš Kauno tiesiogiai pasiekiamas Edinburgas žavi Samhuinn ugnies festivaliu – autentiška keltų tradicijomis paremta švente su ritualais ir įspūdingais fakyrų pasirodymais ant Calton Hill kalvos.  

Ne tokią ekstremalią ir šeimai draugišką šventę šiemet ruošia Paryžiaus „Disneyland“.  

Muzikos gerbėjai gali planuoti lapkričio 1-osios išvyką į Hamburgą, kur koncertuos vokiečių grupė „Tokio Hotel“. Vokietijos uostamiestis iš Vilniaus pasiekiamas tiesioginiais „airBaltic“ skrydžiais. 

Dar toli, bet ateis – Kalėdos ir jaukios mugės  

Žiemos šventės išsiskiria gausiu laisvadienių skaičiumi, todėl tai geriausias metas aplankyti šventines muges ir pajusti kalėdinę atmosferą skirtingose Europos sostinėse. Kiekvienas miestas siekia ryškiai atskleisti savo paveldą ir unikalias tradicijas, kurias galima pažinti tik vaikštant senamiesčių gatvėmis, ragaujant vietinius skanėstus, klausantis įdomių istorijų ir legendų. Šios patirties turtinga Praha, Budapeštas, Viena ir įvairūs Vokietijos miestai, kuriuos su Lietuva jungia tiesioginiai skrydžiai.  

Prahos teatro scenose kalėdiniu laikotarpiu skamba „Spragtuko“ muzika ir keri baletas, o Budapeštas siūlo įspūdingas 3D šviesos projekcijas ant bazilikos fasado bei maudynes šiltuose lauko baseinuose. Austrijos sostinė Viena išlieka kalėdinių mugių karaliene su gausybe Advento koncertų Stephansdom katedroje ir aikštėje. Kopenhaga tradiciškai vilios skandinavišku „hygge“ jaukumu ir pramogomis „Tivoli“ parke.  

2026 metais suplanuoti ilgieji savaitgaliai leidžia keliautojams iš Lietuvos lengviau planuoti trumpas keliones. Turint tris laisvas dienas iš eilės, galima aplankyti norimą kraštą, sudalyvauti renginyje ar tiesiog pakeisti aplinką. Kadangi tiesioginiai skrydžiai vyksta iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų, kelionė į užsienį netrunka ilgai, tad laikas geriau išnaudojamas poilsiui ir įspūdžiams. 

Lietuvos oro uostų pranešimas spaudai 

NŽT sudaromas Geografinių vietovardžių erdvinių duomenų rinkinys yra skelbiamas Lietuvos erdvinės informacijos portale www.geoportal.lt. Šiame rinkinyje kaupiama informacija apie Lietuvos teritorijoje esančių geografinių objektų vietą ir jų pavadinimus. Tai pagrindinis oficialių vietovardžių šaltinis, kuriuo naudojasi valstybės institucijos, savivaldybės, žemėlapių leidėjai ir gyventojai.

Šiuo metu duomenų rinkinyje sukaupta daugiau kaip 150 tūkstančių unikalių vietovardžių. Iš jų apie 4 tūkstančius sudaro istoriniai pavadinimai, apie 17 tūkstančių – oficialūs vietovardžiai. Pagal objektų tipą didžiausią dalį sudaro transporto tinklo objektų pavadinimai (apie 65 tūkst.), gyvenviečių pavadinimai (apie 30 tūkst.) ir žemės dangos objektų vardai (apie 25 tūkst.). Duomenys nuolat tikslinami ir pildomi, atsižvelgiant į teisės aktų pakeitimus, savivaldybių sprendimus bei kalbos specialistų rekomendacijas.

Nacionalinė žemės tarnyba ne tik atnaujina ir sistemina vietovardžių duomenis Lietuvoje, bet ir aktyviai dalyvauja tarptautinėje veikloje. Tarnybos atstovai dirba Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Geografinių pavadinimų ekspertų grupės Baltijos skyriuje. Šis skyrius įkurtas 1992 m. Niujorke vykusioje Šeštojoje JTO geografinių pavadinimų standartizavimo konferencijoje, o pirmasis jo posėdis surengtas 1995 m. Taline.

Šiuo metu Baltijos skyriaus veikloje bendradarbiauja Latvijos, Lietuvos, Estijos ir Lenkijos ekspertai. Sesijose aptariami nacionalinių geografinių pavadinimų standartizavimo, teisinio reglamentavimo ir autorių teisių klausimai, diskutuojama apie duomenų rinkinių kūrimo ir plėtros perspektyvas, geografinių pavadinimų vartojimą žemėlapiuose bei vietovardžių išsaugojimą kaip kultūrinį ir istorinį paveldą. Taip pat pristatomos šalių nacionalinės ataskaitos. Artimiausia JTO Geografinių pavadinimų ekspertų grupės Baltijos skyriaus sesija vyks 2026 m. balandžio mėn. Rygoje.

Vietovardžiai atspindi šalies istoriją, kalbos raidą ir regionų savitumą. Todėl jų tvarkymas ir išsaugojimas yra svarbi valstybės atsakomybė, prie kurios prisideda Nacionalinė žemės tarnyba.

NŽT inf. 

Nors organizatorius nurodo, kad vartotojai, pirkę bilietus kasose arba pagal išankstinę sąskaitą, turi užpildyti pinigų grąžinimo formą https://www.bilietai.lt/apacia/howtobuy/23-66-20/ticket-refund-application iki 2026 m. kovo 10 d., VVTAT pažymi, kad kreiptis dėl pinigų grąžinimo vartotojai turi teisę ir vėliau, kreipiantis į koncerto organizatorių elektroniniu paštu.

Jei organizatorius atsisako nagrinėti vartotojo prašymą ar grąžinti pinigus, vartotojas gali kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka. Kartu su prašymu būtina pridėti reikalingus dokumentus (bilietą, mokėjimą įrodantį dokumentą), kreipimąsi į organizatorių, jo atsakymą, jei gautas, ir kitus reikšmingus įrodymus. 

VVTAT inf.  

Lietuvoje nuo pernai metų atliekamame ikiteisminiame tyrime šis asmuo yra įtariamas šnipinėjimu. Turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galimai nuo 2023 m. rinko ir perdavinėjo informaciją apie Lietuvą ir joje vykstančius procesus, dominusią Kinijos Liaudies Respublikos žvalgybos institucijas.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus Valstybės saugumo departamento žvalgybinę informaciją. Ikiteisminiam tyrimui vadovauja, jį organizuoja ir kontroliuoja Generalinė prokuratūra, tyrimą atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras.

Lenkijos Centrinio tyrimų biuro operacijų padalinio pareigūnų sulaikytas asmuo šiuo metu yra laikinai suimtas, pradėtos įprastos tokiems atvejams įtariamojo perdavimo Lietuvai procedūros.

Detalesnė informaciją apie šį ikiteisminį tyrimą šiuo metu neteiktina siekiant nepakenti tyrimo sėkmei ir nacionaliniams saugumo interesams.

LR prokuratūros inf. 

Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos teisėsaugos institucijų tarptautinis bendradarbiavimas, koordinuojamas Eurojust, leido uždaryti sukčiavimo skambučių centrą Ukrainoje. Įtariama, jog minėtas skambučių centras buvo įsteigtas siekiant apgaulės būdu pasisavinti Europos piliečių lėšas. Pirminio tyrimo metu tyrėjai nustatė nukentėjusius Latvijos ir Lietuvos piliečius, kurie įtariama prarado daugiau nei 160 000 eurų, tačiau neatmetama, kad apgaulingos investicinės platformos aukomis galėjo tapti ir daugiau žmonių. 

Teisėsaugos pareigūnai nustatė, jog skambučių centras buvo įsteigtas Dnipro mieste, Ukrainoje ir veikė pagal gerai organizuotą schemą. Nusikaltėlių grupė aukas viliojo apgaulinga investavimo į kriptovaliutą iliuzija, žadėdama didelius pelnus. Norėdama išvilioti daugiau pinigų, nusikaltėlių grupė prašydavo lėšų teisinei pagalbai, kad būtų galima susigrąžinti prarastą turtą. Įtariama, kad skambučių centro darbuotojai galėjo gauti prieigą prie aukų lėšų naudodami nuotolinio prieigos programinę įrangą ir tada sėkmingai pervesdavo pinigus į nusikaltėlių grupės banko sąskaitas ir kriptovaliutos pinigines.

Po to, kai teisėsaugos pareigūnai Latvijoje ir Lietuvoje gavo informacijos apie mažiausiai devynias tokio sukčiavimo aukas, Eurojustas įsteigė bendrą tyrimo grupę, kad Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos institucijos galėtų dirbti kartu. Eurojustas taip pat finansiškai padėjo Lietuvos ir Latvijos teisėsaugos institucijoms, jog šios galėtų kartu dirbti, bei likviduotų minėtą nusikalstamą grupę.

Tyrimą Lietuvoje atlieka Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai. Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos  apylinkės prokuratūros prokuroras K. Grigaitis.

2026 m. vasario 17 d.  koordinuojant Eurojustui, Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos teisėsaugos institucijos įvykdė specialią tarptautinę operaciją Ukrainoje, Dnipro mieste, kurios metu likvidavo minėtą tarptautinį sukčiavimo skambučių tinklą. Specialiosios operacijos suimta 11 asmenų, atlikta daugiau nei 30 kratų, kurių metu konfiskuota kompiuterinė įranga, serverių įranga, elektroninės laikmenos, dokumentai, kriptovaliutų piniginės, apie 400 tūkstančių eurų grynais pinigais ir 8 prabangūs automobiliai.

Teisėsaugos institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos tarpusavyje tęsia tyrimą – analizuojami elektroniniai įrodymai, nustatomi galimi papildomi nusikalstamų veikų epizodai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Lietuvos policijos inf. 

Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl narkotikų kontrabandos (kvaišalai aptikti iš užsienio atgabentoje siuntoje), MKT Kauno skyriaus pareigūnai gavo informacijos, kad analogiškos medžiagos Lietuvoje atvirai pardavinėjamos erotinių prekių „Aistra“ parduotuvėse.

Tiesa, ten šie produktai buvo pristatomi kaip odinių drabužių ir kitų odos gaminių valikliai, nors iš tikrųjų naudojami kaip patalpų oro gaivikliai, aromatizatoriai. Gaminių sudėtis internetinėje parduotuvėje tiksliai nurodoma nebuvo, buteliukai su šiais kvapais paprastai atvirai nedemonstruoti ir parduotuvių lentynose. Pirkėjams juos išsiųsdavo siuntomis arba įteikdavo iš rankų į rankas – tik tuomet ir buvo galima sužinot tikslią gaminio sudėtį.

Vasario 12 d. MKT pareigūnai atliko kratas aštuoniose „Aistra“ parduotuvėse – Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Taip pat patikrintas ir įmonės sandėlis Kėdainių rajone.

Aptikta ir sulaikyta 1 192 įvairių rūšių 10 ml talpos buteliukų su skysčiu, kurio sudėtyje, įtariama, yra psichotropinių medžiagų amilnitrito ir izopropilnitrito.

Tai naujosios psichoaktyvios medžiagos, sukeliančios trumpalaikę euforiją, šilumos pjūtį, raumenų atsipalaidavimą, tačiau toksiškos – galinčios sukelti alpimą, regos sutrikimus, pavojingos žmonėms, turintiems širdies problemų.

Abi šios medžiagos yra įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, bet leidžiamos naudoti medicininiais tikslais arba pramonėje. Tačiau fiziniams asmenims šias medžiagas įsigyti draudžiama, taip pat jomis draudžiama ir mažmeninė prekyba.

Įmonės direktoriui pareikšti įtarimai dėl galimo neteisėto vertimosi ūkine veikla (pagal Baudžiamojo kodekso 202 str. 1 dalį) ir neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (Baudžiamojo kodekso 260 str. 1 dalis). Jam skirta kardomoji priemonė – periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Kauno apygardos prokuratūros 3–iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.

LR Muitinės inf. 

Naujausias netinkamos daugiabučių administravimo kontrolės pavyzdys – Vilniuje 

Seimo kontrolierė dr. Jolita Miliuvienė gavo pareiškėjo skundą dėl netinkamų Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų, susijusių su skundų nagrinėjimo terminais ir bendrojo naudojimo objektus administruojančios UAB „Civinity Namai“ veiklos priežiūra ir kontrole. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėdama asmens skundus dėl administratoriaus veiklos savivaldybė veikė formaliai ir biurokratiškai. 

Problemų kilo, kai UAB „Civinity Namai“ daugiabučio namo gyventojams pateikė beveik 30 tūkst. eurų siekiančią stogo darbų sąmatą, kurioje nebuvo nurodyta, už ką konkrečiai bus mokamos prašomos lėšos (už kokias medžiagas ar atliekamus darbus), o dauguma eilučių paliktos tuščios arba užpildytos atsitiktiniais žodžiais. Be to, prieš keletą metų Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu namo administratoriui turėjo būti pervesti 2 559 eurų suma, skirta stogo trūkumų šalinimo darbams. Iš šios sumos buvo panaudoti tik keli šimtai, todėl turėjo likti 1 857,78 eurų, bet apie šios sumos pervedimą į kaupiamąją sąskaitą arba kitokį panaudojimą gyventojai informuoti nebuvo. 

Pareiškėjui kreipusis į savivaldybę ir paprašius paaiškinimų, ar administratorius gali taip elgtis, pirmojo atsakymo teko laukti daugiau nei metus, antrojo – du su puse mėnesio, nors teisės aktai numato, kad gyventojų skundai turi būti išnagrinėti ir atsakymai pateikti per 20 d. d. Gauti atsakymai neišsklaidė abejonių dėl neaiškaus lėšų panaudojimo. Savivaldybė nurodė, kad nėra vienos patvirtintos sąmatos formos, o sąmatų vertinimas apskritai nepriskirtas savivaldybės administracijos kompetencijai. Savivaldybė iš tiesų negali kontroliuoti, kiek ir kam lėšų naudojama (tai susirinkimuose sprendžia patys gyventojai), tačiau teigti, kad gyventojams gali būti pateikta sąmata, kurioje net nenurodyta, už ką bus mokamos tam tikros sumos, kontrolierės nuomone, rodo akivaizdų nenorą iš esmės gilintis į problemą. Kalbant apie ankstesniems stogo darbams neišnaudotą sumą, savivaldybė pripažino, kad administratoriaus ataskaitoje pinigų likučio pervedimas į kaupiamąją sąskaitą nėra patvirtintas, todėl ataskaita laikytina netinkama. Vis dėlto savivaldybė nesiaiškino, kur apskaitytos nepanaudotos lėšos ir kaip tai atsispindi finansiniuose dokumentuose. 

Seimo kontrolierė konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė pernelyg formaliai reagavo į pareiškėjo keliamas problemas, laiku nenustatė daugiabutį namą administruojančios įmonės padarytų pažeidimų ir nesiėmė griežtesnių priemonių administratoriaus atžvilgiu, taip sudarydama prielaidas pažeidimams kartotis. Be to, nesilaikė nustatytų terminų ir pateikė pareiškėjui išsamumo principo neatitinkančius atsakymus. 

Kada teikti skundą Seimo kontrolierei? 

Į Seimo kontrolierę dėl daugiabučio namo administravimo galima kreiptis tais atvejais, kai savivaldybė netinkamai vykdo jai pavestą administratorių veiklos priežiūrą ir kontrolę.  

Tai gali būti situacijos, kai administratorius neorganizuoja ar nekontroliuoja bendrojo naudojimo objektų priežiūros (pavyzdžiui, neužtikrina laiptinių valymo kokybės ir reguliarumo, sniego ar šiukšlių tvarkymo namui priskirtoje teritorijoje, neatlieka būtinų remonto darbų ir dėl to prastėja namo būklė), neteikia butų savininkams teisės aktuose numatytos informacijos ar dokumentų, o savivaldybė, gavusi gyventojų skundus, nesiima priemonių užtikrinti tinkamą administratoriaus veiklą. Jei daugiabutis namas neturi jam priskirtos teritorijos, savivaldybė yra tiesiogiai atsakinga už jo aplinkos tvarkymą. Savivaldybės neveikimas gali pasireikšti formaliais, neišsamiais atsakymais, savo atsakomybės neigimu, administratoriaus veiklos patikrinimų nevykdymu, taip pat skundų nagrinėjimo terminų nesilaikymu. 

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad Seimo kontrolierės tiria netinkamą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą, todėl negalime vertinti įmonių, vykdančių daugiabučių namų administravimą, bendrijų pirmininkų ar kitų įgaliotų asmenų veiklos. Kad ir kas būtų daugiabučio namo administratorius, jo veiklos priežiūrą ir kontrolę vykdo savivaldybė. Tačiau, jeigu savivaldybė neužtikrina tinkamo administratoriaus funkcijų vykdymo, nereaguoja į gyventojų skundus arba tai daro netinkamai, atsiranda pagrindas kreiptis į mus“, – sako J. Miliuvienė. 

Kontrolierė pažymi, kad savivaldybė ir Seimo kontrolierių įstaiga į procesą įsijungia jau įvykus pažeidimams, bet gyventojai gali jiems užkirsti kelią patys – perimdami iniciatyvą į savo rankas: aktyviai dalyvaudami susirinkimuose, laiku mokėdami mokesčius ir kaupdami lėšas, domėdamiesi planuojamais ir atliekamais remontais. Namo administratorius privalo planuoti darbus iš anksto ir šiuos planus teikti butų savininkams tvirtinti. Jeigu savininkai planų nepatvirtina, administratorius neturi pagrindo organizuoti jokių remonto darbų, išskyrus atvejus, kai įvyksta avarija arba namas neatitinka būtinųjų saugumo reikalavimų. Tokiais atvejais darbai gali būti organizuojami ir be savininkų sprendimo. Kokybišką daugiabučio administravimą galima užtikrinti ir įsteigus bendriją bei jos pirmininku išrinkus asmenį, kuriuo pasitiki ir kurio sąžiningumu neabejoja didžioji dauguma gyventojų.

Seimo kontrolierių įstaigos pranešimas žiniasklaidai

Joga – patyrusi grynųjų pinigų ieškotoja. Ieškoti nedeklaruotų pinigų ji pradėjo mokytis dar būdama vos keturių mėnesių. Šiandien ji dirba Vilniaus teritorinės muitinės mobiliojoje grupėje – tikrina transporto priemones kelio postuose, siuntas pašte, bagažą oro uoste. 

Nors patirties netrūksta, įgūdžiai nuolat tobulinami. Kartą ar du per metus Joga dalyvauja policijos organizuojamuose kursuose, kuriuos užbaigia testais ir gauna sertifikatus. Tarnyboje su savo kinologe ji treniruojasi vieną–du kartus per savaitę. Būtent todėl mokymams būtini tikri grynieji pinigai. 

Ilgą laiką pragulėjusios kupiūros pamažu praranda kvapą, todėl mokomąją medžiagą reikia nuolat atnaujinti – kaip ir dirbant su narkotinėmis medžiagomis. Pagal galimybes supjaustytas, iš apyvartos išimtas kupiūras muitinei perduoda Lietuvos bankas. 

Šunys reaguoja ne į nominalą, o į dažų sudėtį – 5 ar 500 eurų kupiūrų kvapas nesiskiria, nes jų dažų formulė ta pati. Skiriasi tik valiutos: pavyzdžiui, doleriai turi intensyvesnį kvapą nei eurai. Įtakos turi ir kiekis – kuo daugiau kupiūrų, tuo stipresnis kvapas ir lengviau jį aptikti. Todėl treniruotėse naudojami tiek maži, tiek dideli pinigų kiekiai – skirtingas intensyvumas šuniui reiškia skirtingą kvapo situaciją. 

Muitinės tarnybiniai šunys apmokomi ieškoti tabako gaminių, narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei grynųjų pinigų. Joga – viena iš pareigūnių, kurios darbas padeda užtikrinti, kad per Lietuvos sieną nebūtų gabenami nedeklaruoti pinigai. 

Lietuvos muitinės inf.    

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. vasario 11 d. galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė UAB „Kordula“ (toliau – Bendrovė) apeliacinį skundą ir paliko galioti Regionų administracinio teismo sprendimą bei Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – NTAKD) nutarimą.

NTAKD dar 2023 m. gegužės mėn. buvo atlikęs UAB „Kordula“ patalpų neplaninį patikrinimą ir protokole konstatavo, kad bendrovė gamina skirtingų skonių ir skirtingą nikotino kiekį turinčias nikotino pagalvėles „Tabacco-free pouches GRANT Slim Format 27 nicotine pouches“, kurių dizainas galimai tabako gaminius, t. y. čiulpiamojo tabako gaminius „Snus“, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimus. Bendrovei buvo skirta 1 158 Eur bauda.

Teismas konstatavo, kad Bendrovės gaminamos nikotino pagalvėlės „Grant“ ir „Grant extreme“ pagal savo dizainą – pakuotę, vidinius maišelius ir vartojimo būdą – imituoja oraliniam vartojimui skirtą tabako gaminį „Snus“. Toks prekių dizaino imitavimas pažeidžia Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punktą, draudžiantį gaminti ar parduoti prekes, kurių dizainas imituoja tabako gaminius ar jų pakuotes.

Teismas pabrėžė, kad pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti dizaino imitavimo faktą – nėra svarbu, ar gaminyje yra tabako, ar jis platinamas Lietuvos rinkoje. Taip pat pažymėta, kad vertinant panašumą taikomas „vidutinio vartotojo“ kriterijus ir analizuojamas bendras vizualinis įspūdis.

NTAKD Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjas Darius Sadaunykas pažymėjo, kad šis teismo sprendimas yra svarbus precedentas užtikrinant nuoseklų teisės aktų taikymą: „Teismo išaiškinimas aiškiai patvirtina, kad draudimas imituoti tabako gaminius taikomas ne tik tradiciniams tabako produktams, bet ir su jais susijusiems gaminiams. Gamintojai ir platintojai privalo užtikrinti, kad jų produktų dizainas neklaidintų vartotojų ir nesudarytų asociacijų su draudžiamais ar ribojamais tabako gaminiais.“

Bendrovei skirta 1 158 eurų bauda palikta galioti. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Ikiteisminį tyrimą atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai. Tyrimą kontroliavo ir koordinavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Slapta policijos operacija

2024 m. spalį po sėkmingai atliktos policijos operacijos Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai nustatė, kad Lietuvos mokslininkų įkurtoje aukštųjų technologijų laboratorijoje, panaudojant joje esamą įrangą, neteisėtai galėjo būti gaminama psichotropinė medžiaga – alprazolamas.

Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus iš neteisėtos apyvartos buvo išimta 4,707 kg grynojo kiekio – alprazolamo. Pagal Lietuvos kriminalinės policijos biuro disponuojamą informaciją ir vertinimą iš minėto grynosios medžiagos kiekio galima pagaminti daugiau kaip 4,7 mln. vienkartinių dozių.

Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad organizuotos grupės nariai planavo pagamintas psichotropines medžiagas realizuoti Airijos Respublikoje.

Tarp kaltinamųjų – biomedicinos mokslų daktaras

Tyrimo metu nustatyta, kad du iš kaltinamųjų asmenų dirbo Lietuvos bendrovėje, kurioje buvo įkurta aukštųjų technologijų laboratorija, o joje atliekami kamieninių ląstelių tyrimai, imunotechnologiniai autoimuninių procesų tyrimai, autovakcinų kūrimas, individualių priešvėžinių vakcinų bei naujų vėžio gydymo technologijų kūrimas.

Vienas iš kaltinamųjų yra biomedicinos mokslų daktaras A. D.

Atliekant kratą jo namuose rasta ir paimta psichotropinės medžiagos (metamfetamino) gamybos instrukcija, kurioje nuosekliai nurodyti reikiami reagentai, įranga, reakcijos atlikimo eiga, schema, naudotini įrenginiai, detaliai aprašytas visas gamybos būdas (sintezė). Darbo vietoje rastos ir paimtos medžiagos naudojamos amfetamino ir metamfetamino gamybai.

Taip pat, šių kaltinamųjų darbo vietoje, bendrovėje, kurioje buvo įkurta aukštųjų technologijų laboratorija, kratos metu paimtose talpose buvo rasta skirtingų psichotropinių medžiagų.

Trečiasis kaltinamasis dirbo didmeniniame optikos versle.

Baudžiamoji atsakomybė

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 260 str. 3 d. už neteisėtą labai didelio psichotropinių medžiagų kiekio gaminimą, įgijimą, laikymą ir gabenimą numato laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų. Pagal LR BK 262 str. už įrenginių narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms gaminti gaminimą arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybos technologijų ar instrukcijų rengimą numatyta bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 4 metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

LR Prokuratūros inf. 

Į redakciją jau kreipėsi jonavietė (plačiau apie tai ČIA), pasakojusi, kad tirpstančio sniego ir balų fone ją nuo galvos iki kojų aptaškė pralėkęs automobilis. Ar tai tiesiog pavasariškai šlapias miestas, ar mistinė datos įtaka - spręsti kiekvienam.

Bet juk žinome, kaip būna: vienai šiandien iš rankų išsprūsta kava, kita paskuba ir išsisuka koją, trečias neranda automobilio raktelių, nors „tikrai padėjo čia“. Smulkmenos, kurios tądien atrodo lyg pasaulio pabaiga, o vakare jau kelia šypseną.

Penktadienio, 13-osios, prietarai gyvi jau šimtmečius. Vieni vengia kelionių, kiti atidėlioja svarbius sprendimus, dar kiti juokauja, kad būtent ši diena - puiki proga pasitikrinti humoro jausmą.

Tad gal šiandien vietoje pykčio verta tiesiog gūžtelėti pečiais? Jei rytas prasidėjo ne taip, kaip planavote, gal tai bus tik gera istorija, kurią papasakosite savaitgalį prie kavos puodelio.

O mes kviečiame jonaviečius pasidalinti:

kas jus šiandien „aplankė“? Aptaškė bala? Pametėte kepurę? Supainiojote laiką?

Rašykite komentaruose ar žinutėse - pasijuokime kartu. Juk jei penktadienis, 13-oji ir atneša nesėkmių, tai bent jau tokių, apie kurias po to galima papasakoti su šypsena.

Šv. Valentino dienos proga Daina Bilevičiūtė tapo naujos romantiškiausio Lietuvos atlikėjo Igorio Jarmolenkos dainos vaizdo klipo žvaigžde. Ne viename daug dėmesio sulaukusiame projekte sudalyvavusi žinoma moteris patikina – ji dainininko pasirinktai temai ideliai tiko.

„Meilės diena man siejasi su muzika, menu, kūryba. Ją dažniausiai praleidžiu scenoje“, – pasakoja vaizdo klipo „Noriu“ herojė. Kalbėdama apie artėjančią vasario 14-ąją, Daina atvira – ši data jos gerbėjams dažnai tampa proga nustebinti. „Dar prieš Valentino dieną visada sulaukiu pikantiškų dovanų. Matyt, žmonės mane taip mato – kaip moterį, kuri nebijo seksualumo“, – atvirauja ji. Šiemet tarp gautų staigmenų – seksualių raudonų apatinių komplektas ir aksesuaras su užrašu „Slapta meilė“. „Tokios dovanos labiau prajuokina nei nustebina, bet kartu primena, kad flirtas ir žaismingumas neturi amžiaus“, – priduria žinoma moteris.

Vaizdo klipo herojė pabrėžia, kad darbas su I. Jarmolenka buvo lengvas ir kūrybiškas. 

„Igoris labai aiškiai jaučia nuotaiką, jis žino, ko nori, bet kartu palieka erdvės improvizacijai. Man tai labai svarbu“, – sako D. Bilevičiūtė.

Dainai „Noriu“ žodžius ir muziką parašė pats I. Jarmolenka, o kūrinys, pasak jo, kalba apie norą gyventi intensyviai, nebijoti jausmų ir neapsimetinėti.

„Nėra negražių ar netobulų moterų. Jūs visos nuostabios ir visos geidžiamos bei patrauklios. Užtenka neteisingų stereotipų. Aš tik už natūralumą ir Dievo sukurtą grožį. Pasaulinio garso prekės ženklai, tokie kaip „Dove“, jau senai suprato, kad kiekviena moteris yra individualybė ir unikali. Griaukime stereotipus ir iš visos širdies mylėkime moteris, nes būtent jos yra mūsų gyvenimo prasmė ir džiaugsmas“, - sako atlikėjas Igoris Jarmolenka, drąsiai į savo vaizdo klipo filmavimus kviečiantis Rubenso formų šokėjas. 

Nauja daina „Noriu” ČIA.

Apie Igorį Jarmolenką

Igoris Jarmolenka didžiojoje scenoje jau dešimt metų. Įstojęs į muzikos mokyklos smuiko klasę, buvo pastebėtas geriausių vokalų mokytojų ir pakviestas dainuoti į chorą solistu kaip ypatingo tembro balso savininkas. „Hobis dainuoti artimiesiems tapo hobiu dainuoti scenoje. Dainuoju ne aš, dainuoja mano širdis. Muzika man padeda kurti geras emocijas. Kiekvieno savo koncerto metu dovanoju klausytojams pozityvių emocijų bangą, gerą nuotaiką ir viltį. Noriu, kad žmonės suprastų, jog visur gali vykti šventė ir tam visai nereikia jokių specialių progų“, - sako Igoris Jarmolenka.

2010 metais išleido debiutinį albumą „Posūkis“. 2012 metais nugalėjo tarptautiniame talentų forume Turkijoje. 2020 metais didžiulio populiarumo sulaukė antrasis jo albumas „Pakabino man“. Dėl ypatingo balso tembro Igorį Jarmolenką aukštai įvertino daugelis populiarių dainininkų ir grupių, tokių kaip Inga Valinskienė, Radžis, Nijolė Tallat-Kelpšaitė, Vudis, grupė „Dar“, Beata Wilkin ir jos kolektyvas „Funky“ ir pasiūlė jam rengti bendrus koncertus bei pasirodymus. Igoris Jarmolenka – pastovus šlagerių festivalio „Palanga“ bei televizijos šou dalyvis. 

Igoris JARMOLENKA - vienas iš tų retų dainininkų, kurio pasirodymų metu sukuriama neįprasta aura. Dainuojantis širdimi atlikėjas tiesiog spinduliuoja laime ir noriai ja dalinasi su savo gerbėjais. Jo šypsena išsiskiria nuoširdumu, dainos pabrėžia kaip puiku yra gyventi. Igoris Jarmolenka pozityviomis emocijomis įkvepia žmonėse norą džiaugtis gyvenimu. Pats sukūręs sėkmingą restoranų verslą, su mylima žmona susilaukęs keturių puikių vaikų, pasodinęs medį ir pastatęs namą, dainininkas žino kas yra tikroji laimė. Apie tai jis pasakoja kiekvienoje savo dainoje.

Dar vienas Igorio išskirtinumas – tai skirtingi muzikos stiliai. Koncerto metu kiekvienas klausytojas ras sau širdžiai mielą dainą – nuo populiaraus šlagerio iki šiuolaikinio repo, kurį jis atlieka su savo draugu Julianu Verdee. Igoris Jarmolenka įrašė daugiau nei 50 įvairių dainų. Jo koncertinėje programoje yra gerai žinomi kūriniai „Alyvos žydės“, „Pabūkime drauge“, „Kaip ji man patinka“, „Meilės istorija“, „Dėl tavęs“, „Leisk man tave pakviest“, „Mano dūda“ ir kitos.

Pranešimas spaudai 

Valstybės saugomų teritorijų tarnyba kviečia šį ilgąjį savaitgalį aplankyti saugomų teritorijų apžvalgos bokštus ir pasigerėti žiemišku kraštovaizdžiu. Iš aukščiau atsiveria mūsų nacionalinių ir regioninių parkų kraštovaizdžių didybė, leidžianti pamatyti gamtą iš kitos perspektyvos.

Žiema, apnuogindama medžius ir prislopindama spalvas, atskleidžia žemės reljefo formą, upių vingius ir kalvų ir kalvelių ritmą. Tai puikus metas pažinti kraštovaizdį kitaip.

Saugomose teritorijose turime 27 apžvalgos bokštus, viršijančius 15 metrų aukštį. O mažesnių apžvalgos bokštelių, panoraminių regyklų, paukščių stebėjimo platformų yra kur kas daugiau.

Šį savaitgalį kviečiame aplankyti bent porą arčiau jūsų gyvenamosios vietos esančių apžvalgos bokštų. Visą sąrašą saugomose teritorijose esančių apžvalgos bokštų galite rasti saugoma.lt interneto svetainėje, paspaudę rubriką „Apžvalgos bokšai“.

Kiekvienas apžvalgos bokštas – vis kitokio dizaino, primenančio tai pušų lają, tai vėjo sūkurį, tai mėnulio siluetą. Tai tarsi atskira istorija, pasakojanti apie vietos gamtą...

Aukštaitijoje siūlome aplankyti Anykščių regioniniame parke esantį Medžių lajų tako apžvalgos bokštą, nuo kurio atsiveria apdainuotasis Anykščių šilelis ir Šventosios upės vingiai. Šio apžvalgos bokšto apžvalgos aikštelės – net 34 metrų aukštyje. Einant link šio bokšto, turime galimybę vaikščioti ties medžių viršūnėmis.  

Biržų regioniniame parke prie unikalių Kirkilų ežerėlių stovi išskirtinės formos apžvalgos bokštas, o iš 32 metrų aukščio gali apžvelgti smegduobėse susidariusius ežerėlius, kurie žiemą atrodo visai kitaip.

Dzūkijoje tikrai verta aplankyti Dzūkijos nacionalinio parko apžvalgos bokštą, esantį Merkinėje. Jo forma primena pušį ir jis puikiai įsikomponuoja šalia esančio pušyno. Nuo šio apžvalgos bokšto atsiveria nuostabus vaizdas į Nemuno slėnį, Pastraujo salą, Merkinės miestelį.   

Dar vienas apžvalgos bokštas Dzūkijoje nusipelnė Jūsų dėmesio, tai Nemuno kilpų regioninio parko apžvalgos bokštas, esantis Birštone. Tai aukščiausias (45 m.) mūsų krašto apžvalgos bokštas, nuo kurio būtent žiemą, kai nėra lapijos, atsiveria puikios panoramos į Nemuną.

Žemaitijoje vienas įspūdingiausų apžvalgos bokštų įsikūręs Akmenos ir Jūros upių santakoje, Pagramančio regioniniame parke... Virš dviejų upių santakos iškilęs bokštas turi net tris lygius. Kraštovaizdžiu galima pasigrožėti stovint prie vandens, einant pažintiniu taku ir užlipus ant pakylos.

Verta aplankyti įspūdingą Siberijos apžvalgos bokštą Žemaitijos nacionaliniame parke. Čia galima išvysti žiemos rūbu pasipuošusius Liepijų mišką, Platelių ir Beržoro ežerus, Siberijos pelkę.

Žiemą nuo 27 saugomų teritorijų apžvalgos bokštų atsiveria unikalūs nacionalinių ir regioninių parkų kraštovaizdžiai su apšerkšnijusiais medžiais, upių vingiais, užšąlusiais ežerais, boluojančiais slėniais. Gamta graži visais metų laikais!

Valstybės saugomų teritorijų tarnybos inf. 

Sausio 20 d. rytą, keliolika minučių po septintos valandos, Bendrasis pagalbos centras gavo automatinį „eCall“ pranešimą.

Paaiškėjo, kad Vidiškių miestelio ribose susidūrė Latvijoje registruotas automobilis „Škoda Octavia“, kurį vairavo 59-erių metų Latvijos pilietis, ir Lenkijoje registruotas mikroautobusas „Fiat“, vairuojamas 35-erių metų Lenkijos piliečio. „Fiat“ vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį. Smūgis buvo pakankamai stiprus, kad „Škoda Octavia“ jutikliai jį užfiksuotų kaip eismo įvykį ir automatiškai inicijuotų skambutį numeriu 112.

Nors kaltininkas savo klaidą pripažino, o žmonės per eismo įvykį fiziškai nenukentėjo, situaciją apsunkino kalbos barjeras: vienas vairuotojas bendravo anglų, o kitas – rusų kalba.

Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai išsiaiškino aplinkybes ir padėjo vairuotojams susikalbėti bei užpildyti kaltosios pusės – Lenkijos piliečio – pateiktą eismo įvykio deklaraciją.

Šis įvykis Vidiškiuose puikiai iliustruoja Europos skubiosios pagalbos numerio 112 idėją. Nesvarbu, kurioje Europos Sąjungos šalyje bebūtumėte, numeris 112 ir su juo susietos technologijos padeda užtikrinti, kad neliksite vieni.

„Nelaimės nepasirenka nei tautybės, nei kalbos. Mums svarbiausia, kad žmogus, paskambinęs numeriu 112, kuo greičiau sulauktų realios pagalbos“, – sako Bendrojo pagalbos centro viršininkas Liutauras Šinkūnas.

Minint numerio 112 dieną svarbu prisiminti, kad už kiekvieno skambučio stovi ne tik technologijos, bet ir žmonės – operatoriai ir skubiosios pagalbos tarnybų darbuotojai, kurie užtikrina, kad pagalba žmones pasiektų laiku, o jų gyvybės ir turtas būtų apsaugoti.

Bendrojo pagalbos centro inf.

„Tiltai – svarbios susisiekimo arterijos, nesvarbu, ar jie jungia upių krantus gyvenvietėse, ar driekiasi per autostradas. Kiekvienas sutvarkytas tiltas reiškia ne tik saugesnį eismą, bet ir gyvesnius regionus – trumpesnį kelią pas gydytoją, greitesnį susisiekimą su darbu. Džiaugiuosi, kad avarinės būklės tiltų sąrašą sparčiai mažiname. Pernai rekonstruoti 29 tiltai, dar 160-tyje atlikti remonto darbai, per  ateinančius trejus metus intensyviai tęsime avarinės būklės tiltų atnaujinimą, sutvarkysime dar 105 tiltus“, – pabrėžia susisiekimo ministras Juras Taminskas. 

Pasak „Via Lietuva“ vadovo Martyno Gedaminsko, tiltai ir viadukai – svarbūs infrastruktūros statiniai tiek eismo dalyvių, tiek visam šalies nacionaliniam saugumui ir mobilumui užtikrinti.

„2026-ieji – tiltų tvarkymo metai. Tiltai ir viadukai nėra tik atskiri infrastruktūros objektai – jie sudaro visos šalies kelių sistemos stuburą ir turi tiesioginę įtaką eismo saugumui, regionų pasiekiamumui bei nacionaliniam saugumui. Delsimas kainuoja per brangiai, todėl nuosekliai investuodami į tiltų ir viadukų atnaujinimą mes ne tik šaliname dešimtmečiais kauptas problemas, bet ir kuriame patikimą bei saugią infrastruktūrą ateities kartoms“, – pabrėžia „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

2025-aisias tvarkyta beveik 200 statinių

Per 2025-uosius pabaigti svarbūs rekonstravimo ir remonto projektai įvairiuose šalies regionuose, sutvarkyti 29 tiltai ir viadukai, iš kurių 11 buvo kritinės būklės. Be rekonstravimo ir remonto darbų, dar 160 tiltų pernai buvo atlikti papildomi atskirų elementų taisymo darbai, skirti prailginti jų tarnavimo laiką ir stabilizuoti esamą būklę. 

Kiekvienas valstybinės reikšmės keliuose esantis tiltas apžiūrimas ir jo būklės vertinimas atliekamas kartą per metus. Tiltai, kurių būklė blogesnė, siekiant užtikrinti saugumą apžiūrimi didesniu periodiškumu. 

Praėjusiais metais įgyvendintas krašto kelio Nr. 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė (136,12 km) tilto per Šuniją rekonstravimas, rajoninio kelio Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai (32,31 km) tilto per Barupę rekonstravimas bei rajoninio kelio Nr. 4232 Endriškiai–Gudai (1,19 km) tilto per kanalą atnaujinimas. Taip pat baigti du magistralinio kelio A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas ruože esančių tiltų per Voverkį rekonstravimo projektai (33,75 km ir 35,16 km).

Reikšmingi darbai atlikti ir kituose svarbiuose transporto koridoriuose. Rekonstruotas krašto kelio Nr. 196 Ariogala–Raseiniai–Kryžkalnis ruožas nuo 13,2 iki 13,8 km kartu su tiltu per Dubysą, atnaujintas rajoninio kelio Nr. 3601 Rokiškis–Juodupė–Onuškis–Ilzenbergas (13,69 km) tiltas per Vyžuoną bei krašto kelio Nr. 133 Merkinė–Leipalingis (13,64 km) tiltas per kanalą. Be to, sutvarkytas rajoninio kelio Nr. 1707 Veliuona–Tamošiai–Griciai (12,11 km) tiltas per Gausantę.

Praėjusiais metais taip pat atlikti tilto per Šešuvą paprastojo remonto darbai magistraliniame kelyje A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis (16,47 km) bei atnaujintas tiltas, esantis krašto kelyje Nr. 204 Mažeikių aplinkkelyje (1,72 km). 

Dar labiau plečiamos tiltų tvarkymo apimtys

Šiuo metu „Via Lietuva“ aktyviai įgyvendina tiltų atnaujinimo programą visais projekto etapais – nuo projektavimo iki rangos darbų. Viešieji pirkimai dabar vyksta dėl 28 tiltų tvarkymo, 11 tiltų yra projektuojami, 15 tiltų tvarkomi „projektuok ir statyk“ būdu, o 20 tiltų jau vyksta rangos darbai arba jie bus pradėti iš karto pasibaigus žiemos technologinei pertraukai. Tai leidžia užtikrinti nenutrūkstamą kritinės būklės tiltų atnaujinimo procesą ir nuoseklų projektų įgyvendinimą visoje Lietuvoje.

„2026 metais tiltų tvarkymo apimtys bus dar labiau plečiamos – šalia jau vykstančių projektų planuojama į portfelį įtraukti naujus 56 tiltų projektus. Dalies šių tiltų projektavimo paslaugos bus perkamos paketais pagal regionus: pietryčių Lietuvoje planuojama projektuoti 7 tiltus, šiaurės rytų Lietuvoje – 10, pietvakarių Lietuvoje – 10, šiaurės vakarų Lietuvoje – 8, o vakarų Lietuvoje – 13 tiltų. 

Tokiu būdu, 2026 metų „Via Lietuva“ projektų portfelyje bus įtraukti visi 2025 metų rugpjūčio mėnesio kritinės būklės tiltai. Strateginis tikslas išlieka nepakitęs – iki 2028 metų pabaigos sutvarkyti 105 kritinės būklės tiltus, o vien 2026 metais planuojama baigti 25 tiltų tvarkymo darbus“,  – skaičiuoja M. Gedaminskas.

Šiuo metu skirtinguose pasirengimo ir įgyvendinimo etapuose esantys tiltai sudaro platų ir geografiškai išskaidytą projektų portfelį. Projektavimo arba projektinių sprendinių pirkimo etape yra šeši tiltai, kuriems pirmiausia bus parengti techniniai projektai, o vėliau, turint parengtus sprendinius, bus perkami rangos darbai. Šiame etape yra tiltai Šilutės, Kretingos, Tauragės ir kituose regionuose, apimantys rekonstrukcijas per Šešuvą, Salantą, Ašutį, Upyną ir Agluoną.

Dar dešimt tiltų šiuo metu perkami „projektuok ir statyk“ būdu. Šiame etape – tiltai ir viadukai Lazdijų, Ignalinos, Marijampolės, Panevėžio, Kauno, Klaipėdos ir kituose strateginiuose kelių ruožuose, įskaitant magistralinius kelius A1 ir A13. Tokia pirkimo forma leidžia sutrumpinti projekto įgyvendinimo laiką ir greičiau pasiekti realų eismo saugumo pagerėjimą.

Rangos darbų pirkimo etape šiuo metu yra 12 tiltų, apimančių devynis projektus, nes kai kuriuose kelių ruožuose vienu projektu tvarkomi keli statiniai. Visų šių tiltų techniniai projektai jau yra parengti, todėl rangos darbus planuojama vykdyti 2026 metais, iš karto po sutarčių pasirašymo. Šie projektai apima tiltus ir viadukus magistraliniuose, krašto ir rajoniniuose keliuose visoje Lietuvoje – nuo Šilutės ir Pagėgių iki Vilniaus, Anykščių ir Ukmergės.

Be to, šiuo metu vyksta 11 kritinės būklės tiltų projektavimas, kuriam pasibaigus, šiems statiniams bus perkami rangos darbai. Tai apima tiltus ir viadukus virš geležinkelio šalia Vievio, per Šventąją, Dubysą, Kražantę, Kamoją ir kitus vandens telkinius, esančius tiek magistraliniuose, tiek krašto ir rajoniniuose keliuose.

„Via Lietuva“ jau turi pasirašytas 15 „projektuok ir statyk“ tipo sutarčių kritinės būklės tiltams tvarkyti. Šie projektai apima tiek paprastojo remonto, tiek rekonstravimo darbus svarbiausiuose šalies kelių koridoriuose, įskaitant magistralinius kelius A1 ir A2, taip pat krašto ir rajoninius kelius skirtinguose regionuose. Tai sudaro pagrindą stabiliai ir prognozuojamai kritinės būklės tiltų tvarkymo eigai artimiausiais metais.

Šiuo metu rangos darbai jau vyksta arba bus pradėti pasibaigus žiemos pertraukai 20 tiltų. Šie projektai apima tiek pavienius tiltus, tiek sudėtingesnius objektus, kur vienu metu tvarkomi keli statiniai. Darbai vykdomi magistraliniuose keliuose A1, A4, A6 ir A16, taip pat krašto ir rajoniniuose keliuose įvairiuose šalies regionuose. Planuojama, kad didžiosios daugumos šių tiltų darbai bus baigti ir eismas paleistas iki 2026 metų pabaigos, taip stipriai prisidedant prie eismo saugumo ir patikimos kelių infrastruktūros užtikrinimo.

Susisiekimo ministerija

Projektu „Paukščių takas“ siekiama susisteminti ir įamžinti visame pasaulyje žinomų bei įvertintų išeivių iš Lietuvos, jų palikuonių, taip pat kitų įvairia veikla ar kilme su Lietuva susijusių asmenų atminimą.

Seimo narys Giedrius Drukteinis Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdybos posėdyje penktadienį šalies miestų ir rajonų merams pristatys savo naują projektą-iniciatyvą „Lietuvos Paukščių Takas“, kviesdamas juos įsitraukti į žymių su Lietuva susijusių žmonių atminimo įprasminimą memorialinėmis formomis.

G. Drukteinis yra sudaręs 130-ies asmenybių sąrašą, į kurį įtraukti iškilūs meno, politikos, sporto, verslo ir kitų sričių atstovai – nuo Holivudo ir teatro scenos žvaigždžių iki Nobelio premijos laureatų ir valstybių vadovų, turinčių tiesioginių sąsajų su Lietuva. 

„Kertinis sąrašo sudarymo kriterijus yra „žinomi visame pasaulyje“. Jau turime ne vieną paminklą pasaulinio garso išeiviams ir jų palikuonims: Dž. D. Selindžerio (J. D. Salinger) romanui „Rugiuose prie bedugnės“ skirtą skulptūrą Sudarge, Šakių rajone, paminklą moterų krepšinio pradininkei Sendai Berenson Abot (Senda Berenson Abbott) – Alytaus rajone, Holivudo aktoriaus Lorenso Harvio (Laurence Harvey) atminimo įprasminimą – Joniškyje, džiazo legendos Luiso Armstrogo (Louis Armstrong) aikštę Vilkijoje, Kauno rajone – ir kitiems.

Žinias apie mūsų garbingą, veiklią ir lietuvybę išlaikiusią bei puoselėjančią išeiviją svarbu papildyti išsamia informacija apie ypatingai nusipelniusius ir pripažintus žmones, kuriuos su Lietuva sieja įvairūs saitai. Tikiu, kad jų įamžinimas mūsų šalyje yra ne tik labai prasmingas, bet ir duos tiesioginės naudos“, – sako iniciatyvos sumanytojas G. Drukteinis. 

Anot jo, projektu siekiama trijų tikslų. Pirmasis – kultūrinis edukacinis: išsaugoti, naudoti ir plėsti Lietuvos intelektualinį istorinį paveldą, puoselėjant istorinę atmintį, pilietiškumą, suteikiant įkvėpimo jaunajai kartai. Antrasis – sustiprinti istorinę savimonę, pabrėžiant, kad su mūsų šalimi susiję įvairių tautybių žmonės kūrė reikšmingą palikimą mokslo, technologijų, kultūros, meno, politikos, teisės, ekonomikos, socialinių judėjimų bei kitose srityse. Trečiasis – suteikti papildomą stimulą šalies patrauklumui ugdyti, žinomumui didinti ir turizmui skatinti.

„Su Vilniaus universiteto istorijos profesoriumi Alfredu Bumblausku jau gerus 20 metų įvairiausiomis formomis diskutuojame apie iškilius Lietuvos palikuonis. Lietuvos žiniasklaida taip pat yra sukaupusi nemažai informacijos apie tokias asmenybes. Bet svarbiausia – asmeninis ir institucinis entuziazmas, kuo platesnis akademinės bendruomenės ir plačiosios visuomenės įsitraukimas į tokią iniciatyvą, jos prasmingumo suvokimas – pradedant VšĮ „Kultūrinės ir istorinės atminties fondu“, kuris yra inicijavęs memorialų atsiradimą (tokių kaip Alytaus ir Šakių rajonuose), ir baigiant kai kuriais regioniniais kraštotyros muziejais, turizmo centrais bei kultūrinėmis bendruomenėmis, kurios prisidėjo prie šio sąrašo formavimo ir pildymo“, – pažymi G. Drukteinis. 

Pasak parlamentaro, šiuo metu sąrašas tebėra sudarymo stadijoje. Artimiausiu metu planuojama kreiptis į lietuvių bendruomenes įvairiose šalyse, siekiant toliau kaupti istorines žinias apie garsių su Lietuva susijusių asmenybių veiklą ir nuopelnus. 

Projekto sumanytojas ketina kreiptis į visuomenę prašydamas teikti pasiūlymus ir pasidalyti įžvalgomis ar išsakyti kritiką, nes toks sąrašas, pasak G. Drukteinio, „yra ne mano, o visos šalies nuosavybė“. 

„Asmenybių atrinkimo kriterijai kol kas interpretuojami lanksčiai („istorinės Lietuvos“ kontūru pasirinktos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienos), laikantis tokio principo: asmuo ar bent vienas iš jo protėvių yra gimę Lietuvoje; asmuo yra gyvenęs, dirbęs, kūręs ar dalyvavęs politinėje veikloje Lietuvoje; asmens veikla paveikė Lietuvos kultūrinę politinę raidą; asmuo yra žinomas pasaulio, Amerikos, Europos ar konkrečios valstybės mastu“, – paaiškina G. Drukteinis.

Planuojama, kad galutinį sąrašą tvirtins istorikai ir kultūros paveldo specialistai. Sudarius galutinį sąrašą (paliekant galimybę jį nuolat plėsti), planuojama surengti kultūros, švietimo ir paveldo specialistų simpoziumą šia tema. 

G. Drukteinio vertinimu, „enciklopediškai, genealogiškai ar akademiškai pagrįsti sąraše minimų asmenų sąsajas su Lietuva – itin ambicingas ir daug pastangų pareikalausiantis uždavinys. Atrodytų, lyg ir užtenka žinoti, kad Bobo Dylano senelis buvo kilęs iš Lietuvos, tačiau tada reikia atsakyti, „iš kurios Lietuvos vietos“ ir „kiek tos Lietuvos buvo jo gyvenime“. Tik turint tvirtus ir nenuginčijamus įrodymus ar bent jau visuotinį konsensusą, bus galima pereiti prie kito projekto etapo – vizualinių memorialo variantų kūrimo ir fizinio įgyvendinimo. Kol kas anksti svarstyti, kaip toks memorialas gali atrodyti – ar tai bus parkas, ar muziejus, ar meninė erdvė su 3D instaliacijomis, ar tiesiog fotografijų galerija – tegu formą išrenka architektai ir dizaino specialistai, atsižvelgdami į pasirinktą vietą ir idėjos įgyvendinimo galimybes“, – sako projekto sumanytojas, parlamentaras G. Drukteinis. 

Garsių asmenybių galerijų ir parkų yra įsirengusios ir kaimyninės šalys: pavyzdžiui, Lenkijoje, Krokuvoje, veikia „Lenko parkas“, kuriame rikiuojasi iškiliausių lenkų tautos atstovų biustai; Švedijoje, Stokholmo Arlandos oro uosto atvykimo salėje, eksponuojama nuotraukų paroda „Welcome to my hometown“, pristatanti žymius su Švedija susijusius asmenis.

Pridedamas preliminarus projekto įamžinimo sąrašas.

lrs.lt inf. 

Veiksniai, lemiantys atlygio skirtumus

Darbo užmokesčio duomenys dažniausiai renkami tik pagal lytį, dėl to realus diskriminacijos mastas lieka už statistikos ribų, o pastebėti, kad moterims neretai mokama mažiau – sudėtinga: įmonių atlygio nustatymo principų skirtumai nėra pakankamai analizuojami ir skaidrūs.

„Kalbant apie atlygio skirtumus, yra keturi pagrindiniai veiksniai: užmokesčio diskriminacija, darbas ne visu etatu, karjeros pertraukos ir mažiau apmokamos profesijos, tradiciškai laikomos moteriškomis“, – sako tyrimo autorė, Lietuvos socialinių mokslų centro teisės instituto mokslininkė stažuotoja dr. Raimonda Bublienė.

Moterys dažniau dirba ne visu etatu, nes būtent joms dažniau tenka didesnė priežiūros darbų našta namuose. Po vaiko priežiūros ar artimųjų slaugos laikotarpių jos ne visada sudaromos galimybės tęsti karjerą tokiu pačiu tempu ir ilgainiui tai atsispindi atlygiuose, sumažina pajamas šiandien ir riboja karjeros galimybes ateityje.  

Be to, sektoriai, kuriuose dirba daugiau moterų – švietimas, socialinė pagalba, sveikatos priežiūra – istoriškai yra prasčiau apmokami, visuomenė taip vertina „moteriškomis“ laikomas profesijas, nors tai yra ne gebėjimų, o stereotipų pasekmė.  

Nepastebimas diskriminacijos sluoksnis

Tačiau tai nėra pagrindinė problema: atlygio nelygybę dar labiau sustiprina daugialypė diskriminacija – situacijos, kai lyties aspektas susipina su kitais veiksniais, tokiais kaip amžius, negalia, etninė kilmė ar socialinė padėtis. Tokiais atvejais nepalanki padėtis žmogui tampa kur kas sunkesnė, tačiau tai – lieka nepastebėta.

„Keleto veiksnių persidengimas sukuria daug stipresnį diskriminacinį poveikį. Jeigu, pavyzdžiui, moteris, yra vyresnio amžiaus, priklauso etninei mažumai, turi negalią – jos patiriama nelygybė gali padidėti kelis kartus, pasireikšdama įvairiuose darbo santykių etapuose pradedant nuo įsidarbinimo proceso, darbo eigos, atlygio gavimo iki išėjimo ar atleidimo iš darbo, tačiau įprastai tai nėra fiksuojama. Negalime išspręsti to, ko nematome“, – sako dr. R. Bublienė.

Kodėl problema išlieka nematoma?

Pirmą kartą daugialypės diskriminacijos sąvoką aiškiai įvardijo Europos Sąjungos Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva. Tačiau jos praktinis taikymas Lietuvoje stringa. Pasak mokslininkės, teismai ir institucijos neretai remiasi ribota informacija, todėl negali tiksliai įvertinti sudėtingesnių atvejų. Taip diskriminacija gali egzistuoti daugelį metų, nepatekdama į oficialią statistiką ir nesulaukdama tinkamų sprendimų.  

Kas keistina nedelsiant

„Daugialypė diskriminacija iki šiol lieka beveik nepastebėta, nes renkama informacija yra pernelyg siaura, o atlygio sistemos – per mažai skaidrios. Dėl to institucijos ne visada turi pakankamai faktų suprasti, kur prasideda nelygybė ir kaip ją sustabdyti. Skaidrumas nėra tik administracinė priemonė – tai būtina sąlyga kalbėti apie realų, o ne deklaruojamą lygų atlyginimą“, – pabrėžia tyrėja dr. R. Bublienė.  

Taip pat reikia stiprinti teismų ir institucijų pasirengimą vertinti daugialypės diskriminacijos poveikį ir apibrėžti aiškesnį jos vertinimo mechanizmą.  

Mokslininkės pastebėjimu, mažinant atlyginimų atotrūkį, taip pat būtina užtikrinti skaidresnes atlygio nustatymo taisykles, rinkti detalesnius duomenis ne tik pagal lytį, bet ir pagal kitus diskriminacijos pagrindus bei nuosekliai taikyti vienodos vertės darbo vertinimo kriterijus.  

Šios įžvalgos remiasi tyrimu „Daugialypės diskriminacijos ir darbo pajamų analizė: Europos valstybių teisinio reguliavimo lyginamasis tyrimas“ (MEDALIC), kurį finansuoja Lietuvos mokslo taryba, sutarties Nr. S-PD-24-155. Tyrimas analizuoja, kaip įvairios Europos šalys pripažįsta daugialypę diskriminaciją ir kokie sprendimai gali padėti tiksliau identifikuoti darbo pajamų nelygybę.  

Parengė dr. Raimonda Bublienė, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkė stažuotoja

Projekto kūrėjų teigimu, idėja gimė iš nostalgijos tam jausmui, kurį suteikdavo senieji popieriniai kalendoriai – kai viename puslapyje rasdavai patarimą, kas švenčia, kada teka saulė ir ką šiandien verta nuveikti sode.

„Technologijos pažengė į priekį, bet žmogaus poreikis jausti dienos ritmą niekur nedingo. Mes norime žinoti ne tik tai, ar reikės skėčio, bet ir tai, kokia šiandienos prasmė. Ką pasveikinti? Ką prisiminti? Koks mėnulio poveikis gamtai? Tai dalykai, kurie mus „įžemina“ ir sujungia su aplinka bei kitais žmonėmis,“ – pasakoja projekto autorius Mindaugas.

Daugiau nei data: dienos gidas šiuolaikiniam žmogui

Platforma sukurta taip, kad taptų nepastebimu, bet nepakeičiamu pagalbininku kiekvienuose namuose. Ji apjungia tris esmines sritis:

1. Bendrystės puoselėjimas.

Viena gražiausių lietuviškų tradicijų – vardadieniai – dažnai pasimeta socialinių tinklų sraute. „Dienos Kalendorius“ siekia šią tradiciją atgaivinti. Pateikiami ne tik vardai, bet ir jų reikšmės bei kilmė, skatinant žmones ne tik brūkštelėti žinutę, bet ir pasidomėti vardo istorija, taip parodant tikrą dėmesį artimajam, kolegai ar kaimynui.

2. Gyvenimas kartu su gamta.

Nuo tikslios orų prognozės kiekvienam Lietuvos kampeliui iki Mėnulio fazių bei patarimų sodininkams. Tai įrankis tiems, kurie nori planuoti savo darbus – ar tai būtų bulviakasio pradžia, ar savaitgalio išvyka į gamtą – atsižvelgiant į natūralius gamtos ciklus, o ne tik į darbo grafiką.

3. Istorinė atmintis.

Rubrika „Gimė šią dieną“ kasdien primena apie asmenybes, kurios kūrė Lietuvą ir pasaulį. Tai trumpa, bet prasminga edukacija, leidžianti kiekvieną rytą pradėti su trupučiu naujų žinių ir įkvėpimo iš praeities.

Atvira erdvė Lietuvos regionams

Svarbi projekto misija – būti naudingu visai Lietuvai, ne tik didmiesčiams. Platforma sukurta taip, kad būtų vienodai patogi ir Vilniaus ofiso darbuotojui, ir ūkininkui Rokiškio rajone. Be to, projekto komanda sukūrė nemokamus įrankius, kuriais gali naudotis regionų bendruomenių portalai, bibliotekos ar mokyklos, taip praturtindamos savo svetaines kokybišku turiniu.

„Mes tikime, kad internetas turi tarnauti žmogui, o ne atvirkščiai. Todėl sukūrėme erdvę, kuri yra estetiška, greita ir, svarbiausia, pagarbi lankytojui. Tai vieta, kurioje rytas prasideda nuo aiškumo ir pozityvumo,“ – teigiama pranešime.

Kviečiame kiekvieną rytą pradėti kartu ir atrasti, kuo ypatinga šiandiena: dienoskalendorius.lt 

Apie projektą:

„DienosKalendorius.lt“ – tai išsami, nemokama informacinė platforma, skirta Lietuvos gyventojams. Projektas apjungia tikslias orų prognozes, vardadienių kalendorių, astrologinę informaciją ir istorinius faktus į vieną patogų dienos gidą.

Metų knygas renka skaitytojai, kurie šiemet savo balsą internetu galės atiduoti nuo vasario 26 iki balandžio 23 dienos. Laukdami balsavimo pradžios, skaitytojai kviečiami susipažinti su ekspertų pateiktais ilgaisiais knygų sąrašais. 

Nelengvas lietuviškų knygų kelias iki skaitytojo 

Nors bibliotekų ir knygynų lentynos mirga nuo skaitinių gausos, dėl didelės pasiūlos pastebėti lietuvių autorių kūrinius tampa tikru iššūkiu. Čia visuomenei į pagalbą skuba akcija Metų knygos rinkimai 2025, tapusi svarbiu orientyru skaitytojams ir autoriams. Iš daugiau nei 800 knygų komisija atrinko 49 vertingiausius 2025 m. lietuviškus kūrinius, tad skaitytojams nebereikia nieko ieškoti, tik skaityti ir rinkti mėgstamiausias. Autoriams, siekiantiems tobulėti, kartu gerinant ir bendrą lietuvių literatūros kartelę, ši akcija suteikia galimybę išgirsti ne tik ekspertų, bet ir aktyviai į Metų knygos rinkimus įsitraukusios visuomenės balsus. 

Šiemet trys ekspertų komisijos atrinko ilguosius knygų sąrašus keturiose kategorijose: vaikų, negrožinės literatūros, prozos ir poezijos. Šiais metais paauglių kategorijos ilgojo sąrašo komisija nesudarė, bet vasario 26 d. Vilniaus knygų mugėje bus paskelbti ir šios kategorijos nominantai. Svarbiausią galutinį sprendimą aktyviai balsuodami internetu priims skaitytojai, rinkdami savo Metų knygas.  

Metų knygos rinkimų etapai  

Akcija Metų knygos rinkimai 2025 vyksta trimis etapais. Paviešinami ekspertų komisijos ilgieji knygų sąrašai, kuriuose pristatomi vertingiausi praėjusių metų lietuvių autorių kūriniai.   

Iš ilgųjų sąrašų komisija atrinks knygų nominančių penketukus, kurie bus skelbiami vasario 26 d., 12 val., Vilniaus knygų mugėje.   

Galiausiai lemiamas žodis bus atiduotas skaitytojams – šie internetu iki balandžio 23 d. balsuos ir rinks Metų knygas penkiose (vaikų, paauglių, negrožinės literatūros, prozos ir poezijos) kategorijose.  

Nugalėtojai bus skelbiami iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje gegužės 7 d.   

Ekspertų atrinktuose sąrašuose – vertingiausios 2025 m. lietuviškos knygos 

Akcija Metų knygos rinkimai – visuomenei skirtas atviras kvietimas skaityti, pažinti šiuolaikinę lietuvių literatūrą. Svarbiausi Metų knygos rinkimams – skaitytojai. Būtent dėl jų, skaitančių namuose ar puoselėjančių skaitymo įpročius kartu su savo vaikais, gimsta svarbus ir prasmingas literatūrinis dialogas.  

Visų knygų kategorijų ilgasis sąrašas. 

Atskirų knygų kategorijų ilgieji sąrašai. 

Susipažinkite su rinkimų komisijomis: įvertinta per 800 knygų 

Metų knygos rinkimų ilguosius sąrašus sudarė trys solidžios literatūrinės patirties sukaupusios komisijos, atidžiai įvertinusios 2025 metais pasirodžiusius lietuvių autorių kūrinius. 

Praėjusių metų kūrinių skaičius – itin gausus: Vaikų ir paauglių knygų komisija peržiūrėjo apie 200 knygų, Negrožinės literatūros komisija – apie 220, o Prozos ir poezijos komisija – apie 410 knygų (280 poezijos ir 130 prozos leidinių). Ekspertų atrinktos knygos išsiskiria temų aktualumu ir menine verte, atspindinčia gyvą ir nuolat kintantį šiuolaikinės literatūros lauką.  

Vaikų ir paauglių kategorijų knygas rinko: Eglė Baliutavičiūtė – rašytoja, vaikų literatūros ir skaitymo skatinimo specialistė, komisijos pirmininkė; Viktorija Dumčiūtė – Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė, edukatorė, ankstyvojo skaitymo skatinimo entuziastė, tinklaraščio „Pelėdos skaitiniai“ autorė; Vakarė Leonavičienė – literatūrologė, LRT radijo laidos „Vakaro pasaka“ redaktorė; dr. Jolita Liškevičienė – dailėtyrininkė ir vaikų knygų iliustracijų tyrėja; Viltarė Mickevičienė – vertėja, Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus pirmininkė. 

Prozos ir poezijos knygų komisiją sudarė: Mantas Tamošaitis – literatūrologas, komisijos pirmininkas; Gintarė Adomaitytė – rašytoja, kultūros svetainės „Meno bangos“ projektų vadovė; dr. Akvilina Cicėnaitė – rašytoja, vertėja, literatūros tyrėja; Antanas Šimkus – literatūros žurnalo „Metai“ vyr. redaktorius; dr. Rita Tūtlytė – literatūrologė. 

Negrožinės literatūros knygas atrinko: doc. dr. Jurga Trimonytė Bikelienė – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai, įvairių konkursų komisijų narė, komisijos pirmininkė; Antanas Gailius – poetas, vertėjas; Rūta Oginskaitė – rašytoja, biografinių knygų autorė, teatro ir kino kritikė; dr. prof. Reda Pabarčienė – literatūrologė, mokslo leidinių redaktorė; Aistė Paulina Virbickaitė – rašytoja, meno kritikė.  

Akcija Metų knygos rinkimai yra nacionalinio Skaitymo skatinimo 2025–2027 m. veiksmų plano dalis. Akciją Metų knygos rinkimai organizuoja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.  

Akcijos rėmėjas – Vilniaus miesto savivaldybė. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Akcijos partneris – Lietuvos leidėjų asociacija. 

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos inf. 

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), išnagrinėjusi bylas dėl Produktų saugos įstatymo pažeidimų, priėmė sprendimus skirti baudas ir uždrausti tiekti į rinką pavojingus gaminius. Pavojingais pripažinti elektros gaminiai, vaikų žaislai ir baldai, kurie neatitiko saugos reikalavimų ir galėjo kelti rimtą pavojų vartotojų sveikatai bei gyvybei. 

Pavojinga LED kalėdinė girlianda

UAB „Omgema“ į Lietuvos rinką pateikta LED kalėdinė girlianda LCL-100C/2021 (100 LED, prekės ID: 110714796) pripažinta pavojinga dėl neatitikimo Elektrotechnikos gaminių saugos techninio reglamento ir standartų LST EN 60598-1 bei LST EN 60598-2-20 reikalavimams. Nustatyta, kad trūko privalomos naudojimo instrukcijos, ženklinimo ir įspėjimų, taip pat fiksuoti konstrukciniai laidų ir tvirtinimo neatitikimai, galintys sukelti elektros smūgį. Bendrovei skirta 3 000 Eur bauda ir nurodyta apmokėti 2 188,89 Eur ekspertizės išlaidas. Įmonė įpareigota pašalinti gaminį iš rinkos, susigrąžinti iš vartotojų, sunaikinti ir įspėti vartotojus apie riziką. 

Pavojinga elektrinė plytelė

A. Mammadovo individualios įmonės „KURD“ platinta elektrinė plytelė (ant pakuotės nurodyta JX-1010A, brūkšninis kodas 4528458661261) taip pat pripažinta pavojinga. Nustatyta, kad gaminys neatitiko LST EN 60335-1 ir LST EN 60335-2-9 reikalavimų: ant prietaiso nebuvo ženklinimo etiketės, naudojimo instrukcija nebuvo pakankamai išsami ir pateikta anglų kalba, be to, gaminys neišlaikė liesties srovės ir dielektrinio atsparumo bandymų, todėl kyla elektros smūgio pavojus. Įmonei skirtas įspėjimas ir nurodyta apmokėti 2 444,20 Eur ekspertizės išlaidas. Įmonei taip pat nurodyta pašalinti gaminį iš rinkos, susigrąžinti jį iš vartotojų, sunaikinti ir informuoti vartotojus apie galimą riziką. 

Pavojinga lėlė „BABY HOME“ dėl ftalatų

Vilmos Kaniušienės (verslo liudijimas Nr. AZ886913-1) tiekiama lėlė „BABY HOME“ Nr. 530 pripažinta pavojinga dėl cheminių savybių neatitikimo. Tyrimų metu nustatyta, kad žaislo sudėtyje ftalatų derinio (įskaitant di-2-etilheksilftalatą ir dibutilftalatą) koncentracija viršijo leistiną 0,1 % ribą pagal REACH reglamento reikalavimus, todėl vaikui žaidžiant kyla cheminis pavojus. Skirta 1 000 Eur bauda ir nurodyta apmokėti 64,91 Eur ekspertizės išlaidas. Įmonė įpareigota pašalinti žaislą iš rinkos, jį susigrąžinti iš vartotojų, sunaikinti bei įspėti vartotojus apie galimą riziką. 

Pavojingas turistinių baldų komplektas

AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ į Lietuvos rinką pateikė sulankstomą turistinių baldų komplektą – stalą sujungtą su dvejais suolais (art. AY-ZUO1, br. k. 0000055583275), kuris pripažintas pavojingu, nes neatitiko standartų LST EN 581-2:2016 ir LST EN 581-3:2017 reikalavimų. Bandymų metu komplekto kojos deformavosi iki beveik visiško konstrukcijos suirimo, o stalviršis smarkiai deformavosi ir įtrūko, todėl stalas nebeatliko savo funkcijos. Tokie trūkumai didina susižalojimo riziką vartotojams. Bendrovei skirta 3 000 Eur bauda ir nurodyta apmokėti 1 879,35 Eur ekspertizės išlaidas. Įmonei nurodyta pašalinti gaminį iš rinkos, susigrąžinti jį iš vartotojų, sunaikinti ir įspėti apie galimą pavojų. 

Pavojingi žaislai vaikams

UAB „Nersama“ atveju pavojingais pripažinti keli vaikų žaislai: muzikinė karuselė „Sweet cuddles musical cot mobile“ (art. D064 (D074)), žaislinis pistoletas „Pistol Crystal Bullet Gun“ (art. No. 518A, modelis 1092, br. k. 2419720510924) ir plastmasinis žaislas vienaragis su elementais. Nustatyta, kad žaisluose po bandymų atsiskiria smulkios detalės arba naudojamos brinkstančios medžiagos, todėl vaikui žaidžiant kyla užspringimo ir uždusimo pavojus. Bendrovei skirta 3 100 Eur bauda ir nurodyta apmokėti 1 001,88 Eur ekspertizių išlaidas. Įmonė įpareigota pašalinti pavojingus gaminius iš rinkos, susigrąžinti iš vartotojų, sunaikinti ir informuoti vartotojus. 

Pavojingas pakabinamas žaislas „Love Toys“

UAB „AFAS“ tiektas pakabinamas žaislas „Love Toys“, Nr. 432 (brūkšninis kodas 6991209785987) pripažintas pavojingu, nes bandymų metu atsiskyrė smulkios dalys, kurios telpa į mažų dalių cilindrą ir gali sukelti vaikui uždusimo pavojų. Bendrovei skirta 3 000 Eur bauda ir nurodyta apmokėti 333,96 Eur ekspertizės išlaidas. Įmonė įpareigota pašalinti gaminį iš rinkos, susigrąžinti iš vartotojų, sunaikinti ir įspėti vartotojus. 

Pavojingos kėdės „Tulipan PLUS“ ir „RIP“ 

UAB „Marijampolės prekyba“ tiektos kėdės „Tulipan PLUS“ (ID 940310590) ir „RIP“ (ID 94038000) pripažintos pavojingomis dėl nustatytų stabilumo, konstrukcijos ir ilgaamžiškumo neatitikimų. Nustatyta, kad „Tulipan PLUS“ kėdė neatitiko stabilumo reikalavimų ir turėjo kitų saugos trūkumų, o „RIP“ kėdė neišlaikė ilgaamžiškumo bandymų, deformavosi ir lūžo, todėl vartotojams kyla susižalojimo pavojus. Bendrovei skirta 1 200 Eur bauda ir nurodyta apmokėti 1 098,68 Eur ekspertizių išlaidas. Įmonė įpareigota gaminius pašalinti iš rinkos, susigrąžinti juos iš vartotojų, sunaikinti ir įspėti apie galimą pavojų.  

Pavojinga elektrinė LED girlianda

UAB „Midgardas“ tiekiama elektrinė LED girlianda (art. ST002W, 200 lempučių) pripažinta pavojinga dėl neatitikimo LST EN 60598-2-20 reikalavimams. Bandymų metu laidai nutrūko tempimo bandymuose, tvirtinimas buvo netinkamas, o laidininko skerspjūvis per mažas, todėl kyla elektros smūgio pavojus. Bendrovei skirta 1 325 Eur bauda. Įmonė įpareigota gaminį pašalinti iš rinkos, susigrąžinti jį iš vartotojų, sunaikinti ir įspėti apie galimą pavojų. 

VVTAT imasi griežtų priemonių siekdama užtikrinti, kad rinkoje nebūtų pavojingų produktų. Vartotojai, įsigiję šiuos pavojingus produktus, raginami nenaudoti, kreiptis į pardavėjus ir susigrąžinti sumokėtus pinigus.  

Tarnybos nutarimai per vieną mėnesį nuo nutarimo įteikimo ekonominės veiklos vykdytojui dienos gali būti apskųsti administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 

Rangos sutartį dėl A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 12,3 km esančio viaduko rekonstravimo „Via Lietuva“, pasirašė su viešąjį konkursą laimėjusiu rangovu UAB „Tilsta“. Sutarties vertė – apie 6,5 mln. Eur su PVM. Darbus numatoma pradėti šį pavasarį ir atlikti iki 2027 m. vasaros. Rekonstravimo metu esamas viadukas bus demontuotas ir jo vietoje pastatytas naujas statinys, atitinkantis šiuolaikinius eismo saugos, apkrovų ir ilgaamžiškumo reikalavimus

„Nuosekliai tęsiame prastos būklės kelių infrastruktūros statinių atnaujinimą. Šis, penkis dešimtmečius tarnavęs viadukas, yra ypatingai svarbus tiek kasdieniam gyventojų susisiekimui, tiek sklandžiam krovinių ir tranzito judėjimui. Džiaugiuosi, kad tiltų ir viadukų atstatymo darbai vyksta visoje šalyje, o prastos būklės statinių skaičius nuolat mažėja. Mums svarbiausia, kad kiekviena kelionė būtų ne tik patogi, bet ir saugi visiems eismo dalyviams“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

„Gariūnų viaduko rekonstravimas tęsia nuoseklų vienos intensyviausių automagistralių Vilnius– Kaunas–Klaipėda statinių atnaujinimą – šiame kelyje tęsiame tilto per Kruną rekonstravimo darbus, pradedame Sitkūnų viaduko remontą, kapitaliai remontuojame Gėluvos viaduką, tvarkysime pietinį tiltą per Nerį prie Kauno, tiltą per Dubysą. Kryptingai investuodami į automagistralės A1 ir jos statinių atnaujinimą, siekiame užtikrinti, kad kelionės šiuo pagrindiniu transporto koridoriumi būtų saugesnės, patikimesnės ir patogesnės vairuotojams“, – sakė „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

Gariūnų viadukas, esantis netoli Vilniaus, yra strategiškai svarbus – juo per parą vidutiniškai pravažiuoja apie 44 tūkst. transporto priemonių, iš kurių 4,6 tūkst. – sunkiasvorės. Viadukas pastatytas 1981 m. ir suprojektuotas pagal tuo metu galiojusias tiltų projektavimo normas, kurios nebeatitinka šiuolaikinių transporto apkrovų ir saugos reikalavimų.

Atlikus išsamius A1 kelio 12,3 km esančio viaduko tyrimus, nustatyta, kad jo būklė yra bloga, jis kelia pavojų eismo dalyviams, todėl rekomenduota rengti rekonstrukcijos projektą. Statinys privalo būti kapitaliai remontuojamas arba rekonstruojamas.

Siekiant užtikrinti, kad eismas šiuo intensyviu keliu vyktų kuo sklandžiau, o eismo dalyviai patirtų kuo mažiau laikinų nepatogumų, viaduko rekonstrukcijos metu darbus planuojama organizuoti taip, kad būtų užtikrintas eismo pralaidumas – tiek Vilniaus, tiek Kauno kryptimi bus numatytos dvi eismo juostos.

Prieš pradedant darbus „Via Lietuva“ papildomai informuos visuomenę apie naują eismo organizavimo schemą, kuri bus taikoma viaduko rekonstrukcijos metu.

Apie AB „Via Lietuva“

„Via Lietuva“ – valstybės valdoma įmonė, atsakinga už Lietuvos kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Bendrovė rūpinasi daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2000 km pėsčiųjų ir dviračių takų.

Įspūdingasis Laukių ąžuolas iš Rukų (Skuodo raj.), laimėjęs Lietuvos 2025 metų medžio titulą, pradeda kelionę link 2026 metų Europos medžio titulo. Šį konkursą galima drąsiai vadinti Europos medžių „Eurovizija".

Prasidėjusiame balsavime šalies gyventojai yra raginami aktyviai balsuoti ir palaikyti savo favoritus: vienas žmogus gali atiduoti balsą už du skirtingus medžius.

Šiemet Europos medžio konkurse varžysis 12 pačių įvairiausių medžių iš Čekijos, Jungtinės Karalystės, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Slovakijos, Vengrijos, Ukrainos ir Lietuvos.

Kaip pabrėžia Lietuvos metų medžio konkurso organizatorius, VšĮ „Lietuvos arboristikos centras“ vadovas Sigitas Algis Davenis, konkurso rengėjai ieško medžio su įdomiausia istorija, o pačiu renginiu siekiama pabrėžti žmogaus ir medžio bendrystę, medžių svarbą Europos gamtos ir kultūros paveldui.

Europos metų medžio konkurso tikslas yra atkreipti dėmesį į medžių svarbą gamtos ir kultūros paveldui, kuriuo privalu rūpintis ir saugoti.

Balsavimas vyksta nuo vasario 2 iki 22 dienos.

Laukių ąžuolas Europos medžio konkurse

Laukių ąžuolo reprezentacinis filmukas

2026 metų Europos medžio titulą pelnęs medis bus paskelbtas kovo 24 dieną konkurso apdovanojimų ceremonijoje Europos Parlamente, Briuselyje.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos inf. 

2023 m. rugsėjį Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), įvertinusi UAB „Vitkus“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Valakupių plastinės chirurgijos klinika“) reklamą, nustatė Reklamos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir skyrė 20 tūkst. eurų baudą.

UAB „Vitkus“ apskundė VVTAT nutarimą teismui.  2026 m. sausio 28 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) neskundžiama nutartimi atmetė UAB „Vitkus“ skundą bei patvirtino, kad bendrovė neteisėtai naudojo paciento įvaizdį bei rėmėsi sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijomis sveikatos priežiūros paslaugų reklamoje.

Reklamos įstatymas draudžia sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos priemonių reklamoje naudoti paciento vardą, pavardę, įvaizdį, remtis sveikatos priežiūros įstaigų, sveikatos priežiūros specialistų ar jų profesinių organizacijų rekomendacijomis.

Atlikusi tyrimą VVTAT konstatavo, kad UAB „Vitkus“ nesilaikė draudimo ir sveikatos priežiūros paslaugų reklamose naudojo paciento įvaizdį, vardus, pavardes, jų atvaizdą, reklamose minėjo konkrečius asmenis – pacientus, taip pat, reklamuodama sveikatos priežiūros paslaugas, rėmėsi sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijomis.

LVAT, išnagrinėjęs bendrovės ir VVTAT ginčą, pripažino, kad UAB „Vitkus“ sankcija dėl Reklamos įstatymo pažeidimų skirta teisėtai ir pagrįstai, todėl atmetė įmonės skundą kaip nepagrįstą.

Daugiau informacijos apie reikalavimus sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos prekių reklamai – VVTAT parengtoje atmintinėje.

Prezidentas su pirmąja ponia dalyvaus už sukilėlius laikomose iškilmingose šv. Mišiose Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, taip pat padės vainikus Senųjų Rasų kapinių koplyčioje.

Šiose kapinėse yra palaidoti sukilimo vadai Zigmantas Sierakauskas ir Konstantinas Kalinauskas, taip pat 18 sukilimo dalyvių, kurių palaikai 2017 metais buvo rasti Gedimino kalne.

Prezidentas paminėti 1863–1864 metų sukilimą prieš Rusijos okupacinę valdžią į Vilnių pakvietė ir broliškų regiono valstybių vadovus.

2023 m. Seimas Prezidento iniciatyva paskelbė Sausio 22-ąją – 1863–1864 m. sukilimo prieš Rusijos okupacinę valdžią pradžios dieną – atmintina data.

Prezidento komunikacijos grupė

Įvedus savo vardą ir pavardę „Google“ paieškoje, dažnas nustemba, kiek informacijos apie jį vis dar laisvai prieinama internete. Šie duomenys – nuo kontaktų iki senų paskyrų ar komentarų – kibernetiniams nusikaltėliams gali tapti pakankamu pagrindu sukčiavimui ar tapatybės vagystei. Kibernetinio saugumo ekspertas paaiškina, ką kiekvienas turėtų žinoti, norėdamas sumažinti riziką ir išvengti nemalonių staigmenų.  

Privatumas = saugumas 

Pasak „NOD Baltic” IT inžinieriaus ir ESET eksperto Dariaus Jatauto, per pastaruosius 5–10 metų pasikeitė ne tik technologijos, bet ir pačių duomenų reikšmė.  

„Anksčiau daugiausiai kalbėjome  apie privatumo pažeidimus, o šiandien asmens duomenys tiesiogiai susiję su finansiniu saugumu, tapatybės apsauga ir net psichologine gerove“, – teigia jis.  

Internete sukaupiama vis daugiau turinio, daromos periodinės svetainių kopijos, o viešai prieinami paieškos įrankiai leidžia greitai surinkti išsamią informaciją apie konkretų asmenį. Be to, atvirojo šaltinio žvalgybos įrankiai (angl. Open Source Intelligence) tapo plačiai naudojami ir leidžia greitai bei nesudėtingai rasti informaciją apie beveik kiekvieną asmenį.  

Svarbu suprasti, kad „Google“ ar kitos internetinės paieškos sistemos duomenų nesukuria, jos tik parodo tai, kas jau yra paviešinta internete – socialiniuose tinkluose, forumuose, registracijos formose ar net pamirštose senose paskyrose.  

„Labai dažnai žmonės patys neįvertina, kiek informacijos apie save skelbia viešai ir nustemba ją radę paieškos rezultatuose“, – sako IT žinovas.  

Kokių duomenų paviešinimas – pavojingiausias? 

Dalijantis informacija apie save internete, kartais net nesusimąstome, kad ji, patekusi į netinkamas rankas, gali sukelti problemų tiek pavieniams asmenims, tiek ir didelėms organizacijoms.  

Didžiausią riziką kelia duomenys, kurie leidžia identifikuoti žmogų arba prisijungti prie jo naudojamų sistemų, tokių kaip elektroninė bankininkystė ar E-sveikata. 

Pasak D. Jatauto, jautriausi yra šie viešai matomi duomenys:  

• el. pašto adresai, telefonų numeriai, vartotojų vardai ir slaptažodžiai;
• informacija, naudojama tapatybės patvirtinimui (pvz., gimimo data);
• asmens dokumentų kopijos ar jų fragmentai. 

Šių duomenų pakanka paskyrų perėmimui, sukčiavimui ar net tapatybės vagystei.   

„Žala dažnai nesibaigia ties privatumo praradimu – žmonės patiria finansinius nuostolius, tampa šantažo ar socialinės inžinerijos atakų taikiniu“, – pabrėžia specialistas. Piktavaliai, pasinaudoję viešais duomenimis, gali apsimesti kitu asmeniu, išvilioti pinigus ar pasinaudoti jo reputacija. 

Kaip pašalinti duomenis ir sumažinti riziką ateityje  

Europos Sąjungoje galiojantis Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas suteikia teisę reikalauti, kad asmeniniai, pasenę ar netikslūs duomenys būtų pašalinti iš „Google“ paieškos rezultatų.  

„Procesas yra gana aiškus – tereikia pateikti prašymą, nurodyti konkrečias nuorodas ir duomenų tipą, o apie priimtą sprendimą vartotojas informuojamas el. paštu“, – aiškina D. Jatautas.  

Siekiant inicijuoti duomenų pašalinimo procesą, galima užpildyti formą, kuri yra pateikta  

„Google Search Help“ portale. 

Tiesa, pašalinimas iš paieškos rezultatų nereiškia, kad informacija visiškai išnyksta iš interneto – ji gali likti svetainėse, kuriose buvo paskelbta, arba būti pasiekiama kitose paieškos sistemose (Yahoo, Bing, DuckDuckGo ir kt.).  

Jei jautrūs duomenys apie jus randami keliose paieškos sistemose, kibernetinio saugumo ekspertas D. Jatautas pataria pirmiausia susisiekti su platformos administratoriais arba pateikti prašymą pašalinti šiuos duomenis iš paieškos rezultatų.  

Siekiant sumažinti riziką ateityje, ekspertas pataria laikytis šių 5 pagrindinių principų:  

reguliariai peržvelgti informaciją apie save skirtingose paieškos sistemose; 

peržiūrėti ir uždaryti senas ar nebenaudojamas paskyras; 

viešai neskelbti telefono numerio, asmens dokumentų kopijų ar buvimo vietos; 

naudoti griežtesnius privatumo nustatymus socialiniuose tinkluose; 

visada prisiminti, kad kartą paviešinta informacija gali būti nukopijuota ir išsaugota.  

„Skaitmeninė higiena turi būti nuolatinis procesas – kuo anksčiau ir nuosekliau pasirūpinsime savo duomenimis, tuo mažesnė tikimybė, kad jie taps nusikaltėlių įrankiu“, – reziumuoja „NOD Baltic“ IT inžinierius ir ESET ekspertas.  

Galbūt dabar pats metas patikrinti, kokią informaciją apie jus pateikia paieškos sistemos?  

Sausio 29 d. Vilniuje vyksiantis tarptautinis turizmo forumas suburs pirmaujančius Europos turizmo, politikos ir inovacijų ekspertus. Renginio dėmesio centre – kaip dirbtinis intelektas (DI), duomenimis grįstos įžvalgos ir inovacijos gali padėti kurti konkurencingesnes, tvaresnes ir atsparesnes turizmo ekosistemas. 

„Tarptautinis turizmo forumas – tai platforma, kurioje formuojami sprendimai, lemsiantys Europos turizmo kryptis artimiausiais metais. Dirbtinis intelektas ir duomenimis grįsti sprendimai jau dabar stiprina Lietuvos turizmo konkurencingumą – tai patvirtina ir konkretūs rezultatai: praėjusiais metais papildomai pritrauktų turistų išlaidos šalies ekonomikai atnešė 6,7 mln. eurų. Todėl kryptingai stipriname partnerystes su verslu, savivalda ir tarptautiniais ekspertais, siekdami dar didesnio turizmo sektoriaus augimo“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Forumo, kuriame dalyvaus 18 Europos valstybių atstovai, metu bus nagrinėjama, kaip technologijos keičia kelionių planavimą, turizmo paslaugų dizainą ir lankytojų patirtis, taip pat – kaip valstybės ir regionai gali strategiškai pasirengti keliautojų lūkesčiams, besikeičiantiems įpročiams.  

Tarptautinė renginių ir konferencijų asociacija pateiks analizę, kodėl šaliai svarbūs verslo renginiai. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pristatys naujos kartos turizmo politiką, o bankų atstovai aptars išmanius atsiskaitymus – nuo e. euro iki kriptovaliutų – ir kaip realaus laiko finansiniai duomenys padeda analizuoti turistų srautus, išlaidas bei stiprinti regioninę plėtrą. 

Kroatija pasidalins e-turisto sistemos patirtimi, Malta pristatys DI pagrįstą turizmo tyrimų sistemą, Ispanija – turistų srautų paskirstymo regionuose sprendimus. O „Amadeus“ – naujus, tik šiais metais į rinką įvedamus įrankius 

Forumo metu bus įteikti apdovanojimai penkioms Lietuvos savivaldybėms, įvertintoms „Geriausių turizmo kaimų“ konkurse, taip pat vyks apdovanojimų ceremonija „Sėkmingiausias Lietuvos turizmo projektas 2025“, skirta pagerbti inovatyviausius ir didžiausią poveikį turizmo sektoriui turinčius projektus. 

2025 m. tarptautinių turistų atvykimų skaičius pasaulyje išaugo 4 proc. ir pasiekė 1,52 mlrd., atspindėdamas sugrįžimą prie iki pandemijos buvusių augimo tempų bei išliekantį stiprų kelionių poreikį visame pasaulyje. 

Tarptautinį turizmo forumą „Designing Travel – What’s Next in 2026?“ organizuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija, „Keliauk Lietuvoje“ ir „Litexpo“. Jis pažymės turizmo renginių pradžią – jau sausio 30 d. sostinėje prasidės tarptautinė turizmo ir laisvalaikio paroda „ADVENTUR 2026“. 

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam nutarimui, kuriuo keičiamas Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašas. Iš šio sąrašo Vyriausybės nutarimu išbrauktas 61-as turtinis kompleksas, už kuriuos valstybė jau gavo daugiau nei 1,8 mln. eurų pajamų. Tuo pačiu sąrašas papildytas 310-čia naujų objektų, iš kurių 154-is sudaro turtiniai kompleksai, bendras į sąrašą įtraukiamo turto plotas siekia beveik 39 tūkst. kv. m. Šie objektai potencialiems pirkėjams bus siūlomi užbaigus visas turto parengimo pardavimui procedūras bei nustačius turto vertę.

Tarp naujai į parduodamo nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktų objektų numatyta nemažai skirtingų objektų – tiek administracinės, tiek gyvenamosios, tiek komercinės paskirties nekilnojamasis turtas įvairiuose Lietuvos regionuose.
Didžiausią dalį naujų objektų sudaro valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos perduodamas turtas – net 50 turtinių kompleksų, išsidėsčiusių visoje Lietuvoje. Šie objektai apima įvairios paskirties pastatus ir teritorijas skirtinguose šalies regionuose.

Į sąrašą taip pat įtrauktas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos perduodamas viešbutis Šilutės rajone, Rusnės seniūnijoje, Pakalnės kaime. Šis objektas išsiskiria unikalia geografine vieta Nemuno deltoje ir gali sudominti ieškančius galimybių turizmo ar apgyvendinimo srityje.

Dar vienas objektas – Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos perduodamas gyvenamasis namas Plateliuose, Plungės rajone, Šermukšnių gatvėje. Tai nekilnojamasis turtas saugomoje teritorijoje, pasižymintis išskirtine gamtine aplinka ir rekreaciniu potencialu.

Sąraše taip pat numatyti AB „LTG Infra“ perduodami du sandėliai Naujojoje Vilnioje, esantys Pramonės gatvėje, bei su jais susiję inžineriniai tinklai A. Kojelavičiaus gatvėje. Šie objektai gali būti patrauklūs logistikos ar gamybinės veiklos plėtrai Vilniaus mieste.

Šiuo Vyriausybės nutarimu projektu įgyvendinamas centralizuotas valstybės nekilnojamojo turto valdymas: vienas iš prioritetinių centralizuoto turto valdymo tikslų yra atsisakyti valstybės funkcijoms atlikti nereikalingo, turto valdytojų nenaudojamo nekilnojamojo turto, sumažinti lėšas tokio turto išlaikymui.

Valstybės įmonė Turto bankas 2026 m. rinkai iš viso planuoja pasiūlyti 645 nekilnojamojo turto objektus, o bendros planuojamos įplaukos iš šių objektų sieks 27,44 mln. eurų. Iš viso rinkai bus pasiūlytos kone kelios dešimtys didelės vertės objektų, kurių pradinė kaina bus didesnė nei 250 tūkst. eurų. Iš viešųjų aukcionų surinktos lėšos reikšmingai prisidės kuriant šiuolaikiškas darbo erdves valstybės sektoriaus darbuotojams.

Renginio organizavimu rūpinasi Zarasų rajono savivaldybė kartu su Žemės ūkio ministerija. Sportinę dalį koordinuoja Žemės ūkio ministerija kartu su Respublikine lenktyninių žirgų lyga bei  UAB „Lietuvos žirgynas“.

Lankytojų laukia ne tik įtemptos kovos ant ledo tako, bet ir gausi pramogų programa: nuo ledinių maudynių iki garsių grupių koncertų bei meno parodų.

Renginio metu automobilius statyti visose tam skirtose vietose bus galima nemokamai. Siekiant sumažinti automobilių spūstis numatytas vienpusis eismas, tačiau renginio lankytojų, norinčių laiku suspėti į renginio atidarymo pradžią, prašoma įvertinti savo kelionės laiką.

Renginio programa:

Ryte – pažintis su istorija ir iššūkiai kūnui:

• 08.30 val. Istorinis žygis „Un Sartų“ – 10 km pažintis su vietos praeitimi kartu su gidu Ramūnu Keršiu.
• 10 val. Pradeda šurmuliuoti sertifikuota tautodailės ir amatų mugė. Lankytojus pasitiks Aukštaitijos regiono muzikantai, o gerą nuotaiką užtikrins vedėjai Margarita Veikšrienė ir Antanas Laurinkevičius.
• 13.30 val. Drąsiausiųjų laukia „Dusetų ruonių“ organizuojamos ledinės maudynės – tikras energijos užtaisas stebėtojams ir dalyviams.

Vidurdienį – azartas ir oficialus startas:

• 11.30 val. Iškilmingas renginio „Sartai 2026“ atidarymas. Programoje: vėliavos pakėlimas, šventinės ugnies įžiebimas, Zarasų rajono savivaldybės merės Nijolės Guobienės bei Žemės ūkio ministerijos atstovų sveikinimai. Renginį ves Loreta Sungailienė ir Egidijus Stancikas.
• 12.30–15:30 val. Pagrindinis akcentas – ristūnų žirgų lenktynės ledo taku. Greičiausi žirgai ir geriausi važnyčiotojai susikaus dėl prestižinių apdovanojimų.

Vakaro kulminacija: Didžiojoje scenoje pasirodys žiūrovų pamėgti kolektyvai:

• 12.30 val. „Hansanova“
• 13 val. „Jonis“
• 14 val. „Sadūnai“

Kultūrinis vakaras Dusetose:

• 17 val. Dusetų dailės galerijoje bus atidaryta tarptautinė paroda „Žirgas mene“.
• 18 val. Šventę vainikuos grupės „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ koncertas (bilietus platina bilietai.lt).

Daugiau informacijos galite rasti www.sartaidusetose.lt

Nuotr. Zarasų rajono savivaldybės

„Elektromobiliais važiuojančių žmonių kasmet daugėja, todėl infrastruktūra turi vystytis kartu su realiais poreikiais ir Europos Sąjungos nustatytomis kryptimis. Šiuo sprendimu šaliname perteklines kliūtis ir sudarome sąlygas įkrovimo tinklui sparčiau plėstis prie pagrindinių šalies kelių, suteikiant gyventojams daugiau galimybių renkantis elektromobilį kasdienėms ir ilgesnėms kelionėms“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Pagal atnaujintą tvarką, elektromobilių įkrovimo stotelės gali būti įrengiamos arčiau kelių. Magistralinių ir krašto kelių atveju leidžiamas mažesnis nei 30 metrų atstumas nuo kelio briaunos, o rajoninių kelių – mažesnis nei 20 metrų. Kartu numatyti ir saugumo reikalavimai – įkrovimo stotelės turi būti įrengiamos ne arčiau kaip 4 metrai nuo kelio juostos ribos, išlaikant laisvos nuo kliūčių zonos atstumą. Taip pat būtina sudaryti sutartį su kelio valdytoju dėl jų įrengimo ir galimo iškėlimo.

Pasak kelių infrastruktūros bendrovės „Via Lietuva“ vadovo Martyno Gedaminsko, šie pakeitimai rodo aiškų požiūrio į elektromobilių įkrovimo tinklą pokytį – ji tampa natūralia ir svarbia transporto sistemos dalimi.

„Iki šiol kelių apsaugos zonos buvo viena didžiausių „nematomų sienų“ elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai. Naujas reglamentavimas aiškiai įtvirtina, kad elektromobilių įkrovimo stotelės pripažįstamos būtina, mažos rizikos infrastruktūra, kuri gali būti įrengiama arčiau kelio, laikantis saugumo reikalavimų ir sprendinius suderinus su kelio valdytoju“, – teigia „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

Reglamentavimo supaprastinimas sudaro palankesnes sąlygas greitesniam projektų įgyvendinimui, mažina biurokratinę naštą ir suteikia galimybę įkrovimo stoteles įrengti patrauklesnėse, didesnius transporto srautus generuojančiose vietose. Tai taip pat atveria kelią efektyvesnei partnerystei tarp investuotojų ir kelių infrastruktūros valdytojo.

„Nauda akivaizdi ir eismo dalyviams – daugiau įkrovimo stotelių atsiras ne tik miestuose, bet ir pagrindiniuose šalies keliuose, o tai leis patogiau planuoti ilgesnes keliones, taupyti laiką ir ilgalaikėje perspektyvoje mažinti kelionių kaštus“, – sako M. Gedaminskas.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus teigimu, nors kol kas elektromobilių skaičius Lietuvoje dar nedidelis, grynieji Lietuvos keliais važinėjantys elektromobiliai sudaro tik apie 1,3 proc. visų Lietuvoje registruotų M1 klasės automobilių, pastebima, kad kasmet elektromobilių pardavimai smarkiai viršija praėjusių metų pardavimus.

„2025 metai buvo rekordiniai pagal elektromobilių pardavimus Lietuvoje. Tobulėjant technologijoms, elektromobiliams pingant, o naftos produktams vis brangstant, nėra jokių priežasčių, kad ši tendencija turėtų keistis. Prie šių pokyčių turi prisitaikyti ir elektromobilių viešo krovimo infrastruktūra. 

Čia matome abipusę priklausomybę: elektromobilius žmones perka tik tada, kai žino, kad jį pakrauti keliuose bus paprasta, elektromobilių krovimo stotelių tinklas bus tankus, o jose nebus eilių. Ir atvirkščiai: į elektromobilių krovimo infrastruktūrą finansiškai naudinga investuoti tik tokiu atveju, jei į naują viešo krovimo stotelę krautis atvažiuos daug elektromobilių.

Todėl kelių apsaugos zonų reglamentavimo pakeitimai yra labai laiku, padaryti išmintingai įvertinant ne tiek esamą, kiek ateities poreikį, kuris bus po 2–3 metų. Kaip tik tiek užtruks įrengti daug naujų viešo elektromobilių krovimo stotelių patogiausiose elektromobilių vairuotojams vietose mūsų keliuose“, – sako M. Nagevičius.

Šis sprendimas svarbus ir tarptautiniame kontekste –  jis prisideda prie klimato tikslų įgyvendinimo, stiprina Lietuvos konkurencingumą Baltijos regione ir padeda efektyviau panaudoti Europos Sąjungos investicijas tvaraus transporto plėtrai.

Įspūdingi skambučių skaičiai ir greita operatorių reakcija

Per 2025 m. Bendrasis pagalbos centras atsiliepė į daugiau nei 1,834 mln. skambučių (2024 m. – 1,969 mln.) ir užregistravo 1,225 mln. įvykių (2024 m. – 1,287 mln.). Tai reiškia, jog daugiau nei pusė milijono skambučių buvo gyventojų kreipiniai, kuriems atsakingų spec. tarnybų reakcija reikalinga nebuvo.

„Apie 30 proc. visų 2025 metais Bendrojo pagalbos centro gautų skambučių nebuvo susiję su realiu pagalbos poreikiu gyventojams, todėl visuomenės sąmoningumas ir atsakingas kreipimasis į Bendrąjį pagalbos centrą išlieka itin svarbūs. Kuo greičiau operatoriai gali susitelkti į realias ir kritines situacijas, tuo daugiau gyvybių galime padėti išsaugoti“, – pabrėžia Liutauras Šinkūnas, laikinai einantis Bendrojo pagalbos centro viršininko pareigas.

Daugiausia įvykių 2025 m. registruota šalies policijos pajėgoms (apie 564 tūkst.), t. y. 46,2 proc. visų Bendrojo pagalbos centro registruotų įvykių. Greitosios medicinos pagalbos tarnybai buvo užregistruoti 505 tūkst. įvykių ir tai sudarė 41,2 proc. visų iškvietimų. Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos į įvykius siųstos 32 tūkst. kartų (t. y. 2,6 proc. visų įvykių), aplinkosaugos darbuotojai – 24 tūkst. kartų (2 proc. visų įvykių).

Vidutinis skambučių atsakymo laikas praėjusiais metais išliko stabilus ir siekė 3 sekundes. Kritinėse situacijose sprendimai buvo priimami per pirmąsias dešimtis sekundžių – laiką, kuris gali lemti žmogaus gyvybės išsaugojimą.

2025 m. daugiausiai pagalbos skambučių atsiliepęs operatorius priėmė 16 872 skambučius. Vienas Bendrojo pagalbos centro operatorius per pamainą vidutiniškai apdorojo 120 skambučių.

Bendra gautų pagalbos skambučių trukmė 2025 m. siekė daugiau nei 37 000 valandų, šiems skambučiams išklausyti vienam žmogui reiktų daugiau nei 4 metų. Vidutiniškai vienas operatorius kalbėdamas telefonu praleido 10 parų.

Vien 6 aktyviausi Lietuvos gyventojai, kurių skambučiai į Bendrąjį pagalbos centrą periodiškai kartojasi, o skambučių turinys nėra susijęs su pagrįstu pagalbos poreikiu, per metus paskambino 21 000 kartų.

Darbuotojų kvalifikacijos augimas ir išmanių veiklos sprendimų vystymas

Bendrojo pagalbos centro darbuotojai 2025 m. iš viso dalyvavo 164 mokymuose, kurių bendra trukmė siekė 598 valandas. Kvalifikacijos kėlimo, psichologinio atsparumo ir kitus specializuotus mokymus vedė įvairių sričių specialistai, tarp jų – specialiųjų tarnybų pareigūnai, kurie dalijosi praktinėmis žiniomis apie krizinių situacijų valdymą, derybų taktiką bei sprendimų priėmimą didelės įtampos sąlygomis.

Šios investicijos – sąmoningas pasirinkimas, grindžiamas supratimu, kad pažangiausios technologijos krizėje neveikia be profesionalaus, greitai ir tiksliai sprendimus priimančio žmogaus.

2025 m. Bendrasis pagalbos centras nuosekliai tęsė veiklos modernizavimo procesus, ypatingą dėmesį skirdamas naudojamų technologinių sprendimų tobulinimui.

2025-ieji buvo metai, kai stabiliai veikė skambinančiojo vietos nustatymo sprendimai, leidžiantys operatoriams tiksliau identifikuoti skambinančiojo buvimo vietą. Per metus apdorota 25,5 tūkst. trumpųjų SMS žinučių, 213 vaizdo skambučių bei 2,6 tūkst. automatinių automobilinių pranešimų, gautų per alternatyvius komunikacijos kanalus. Didelis dėmesys skirtas sistemų atsparumui ir nepertraukiamam veikimui – Bendrojo pagalbos centro paslaugų prieinamumas 2025 m. viršijo 99,9 proc.

„Kasmet įvykių, dėl kurių gyventojai kreipiasi į Bendrąjį pagalbos centrą, pobūdis tampa vis sudėtingesnis – daugėja kompleksinių situacijų, emocinių gyventojų krizių ir baimių, netradicinių ir kombinuotų grėsmių. Atsižvelgiant į tai, išryškėja ir pagrindiniai ateities iššūkiai: žmogiškųjų išteklių tvarumo užtikrinimas, darbuotojų apsauga nuo perdegimo, technologijų – įskaitant dirbtinio intelekto sprendimus – integracija, padedanti operatoriams, bet nepakeičianti žmogaus sprendimo, taip pat visuomenės sąmoningumo didinimas, skatinant atsakingą numerio 112 naudojimą“, – akcentuoja Bendrojo pagalbos centro vadovas.

2026 metais Bendrasis pagalbos centras ketina ir toliau tęsti modernizavimo bei darbuotojų kvalifikacijos kėlimo procesus, siekdamas dar didesnio paslaugų patikimumo, greitesnės reakcijos ir geresnio pasirengimo reaguoti į sudėtingiausias situacijas.

Bendrasis pagalbos centras yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldi įstaiga. Centras įkurtas 2003 metais, o nuo 2021 m. numeris 112 Lietuvoje tapo vieninteliu skubios pagalbos telefonu. 2016 m. Bendrasis pagalbos centras į savo naudojamą skambučių sistemą įdiegė galimybę priimti išmaniųjų telefonų siunčiamas skambinančiojo vietos koordinates (ši funkcija automatiškai veikia visuose išmaniuosiuose telefonuose, kuriuose naudojama Lietuvoje veikiančio mob. ryšio operatoriaus kortelė). Lietuva buvo 4 valstybė pasaulyje, įdiegusi šį funkcionalumą. Nuo to laiko šis funkcionalumas kasmet tobulinamas.

Bendrasis pagalbos centras

„TikTok“ pastaruoju metu stebimas netikėtas reiškinys – jauni žmonės jaučia nostalgiją 90-iesiems ir vis dažniau romantizuoja mygtukinius telefonus. Didžioji dalis šios auditorijos „BlackBerry“ klestėjimo laikais dar net neturėjo savo pirmojo įrenginio, tačiau šiandien apie tokius modelius svajoja. Šis fenomenas vėl atgaivino fizinių detalių žavesį – jaunimas mėgaujasi klaviatūros spragsėjimu, po nykščiu riedančiu valdymo rutuliuku ir pasiilgta atlenkiamų modelių elegancija.

„Šiuolaikinis jaunimas senuose įrenginiuose įžvelgia ypatingą retro aurą, kuri puikiai dera su vėl madingomis vinilinėmis plokštelėmis, juostine fotografija ar CD grotuvais. Panašu, kad vartotojai tiesiog pavargo nuo nuolatinio informacinio triukšmo ir poreikio visada būti pasiekiamiems. Tokie telefonai kaip „BlackBerry“ primena laikus, kai technologijos buvo tik patogus įrankis konkrečiam tikslui pasiekti, o ne viso gyvenimo centras“, – sako Jonas Puodžius, „Telia“ telefonų kategorijos vadovas.

Romantizuoja nepatirtą praeitį

Jaunimo polinkį romantizuoti praeitį psichologai vadina anemoija – tai jausmas, kai jaučiama nostalgija laikmečiui, kurio žmogus pats niekada nėra išgyvenęs. Tai patvirtina ir naujausi tyrimai: 2025 m. atliktas vartotojų elgsenos ir nostalgijos marketingo tyrimas atskleidė, kad net 72 proc. „Gen Z“ atstovų palankiau vertina prekės ženklus, kurie savo komunikacijoje ar produktuose naudoja nostalginius elementus, retro dizaino ar senų technologijų estetikos.

Be to, nostalgiją žadinantis turinys socialiniuose tinkluose generuoja apie 43 proc. didesnį įsitraukimą nei neutralus turinys, o tai rodo stiprų emocinį šios kartos ryšį su praeities estetika, nors jie patys to laikmečio ir nepatyrė.

„Z kartai, kuri yra labiausiai įsitraukusi į skaitmeninį pasaulį ir dėl to – labiausiai nuo jo pavargusi, 90-ųjų technologijos tampa maišto forma prieš algoritmų valdomą realybę. Jaunimas vis dažniau ieško būdų riboti laiką prie ekranų, o seni mygtukiniai telefonai tam puikiai tinka. Be to, taktiliniai pojūčiai kaip mygtukų spaudymas suteikia realumo ir kontrolės pojūtį, kurio trūksta steriliame liečiamų ekranų pasaulyje“, – paaiškina J. Puodžius.

Kodėl šiandien visi telefonai atrodo taip pat?

Anksčiau technologiniai ribojimai gamintojus vertė kurti itin skirtingus įrenginius. Vieni modeliai buvo orientuoti į verslo vartotojus, kiti pasižymėjo išskirtinėmis muzikos atkūrimo galimybėmis, o treti stebino savo kompaktiškumu.

„Telia“ telefonų kategorijos vadovo teigimu, situaciją iš esmės pakeitė 2007 m. Steve’o Jobso pristatytas pirmasis „iPhone“. Šis įrenginis sukretė rinką ir įvedė naują standartą: didelis liečiamas ekranas tapo pagrindiniu vartotojų lūkesčiu. Perėjimas prie šio formato suvienodino dizainą, nes ekranas ir programėlės tapo svarbesni už patį korpusą.

„Kai pagrindinė telefono funkcija tapo prieiga prie interneto ir programėlių, pats įrenginio dizainas liko antroje vietoje – dabar jis turi tarnauti ekranui. O anksčiau telefonas buvo stiliaus detalė su savita forma. Šiandien liko kaip tiesiog funkcionalus stačiakampis, kurio išvaizdą lemia siekis suteikti kuo daugiau vietos vaizdo turiniui ir kuo patogiau naršyti“, – pažymi J. Puodžius.

Milžinų klaidos ir prarasta baterijų galia

Dalis rinkos senbuvių, tokių kaip „Nokia“ ar „BlackBerry“, nesugebėjo laiku adaptuotis prie prasidėjusios programėlių eros. Jie per ilgai laikėsi pasenusių operacinių sistemų ir iki paskutinės akimirkos bandė įrodinėti, kad fiziniai mygtukai yra būtini. O technologinė evoliucija negrįžtamai pakeitė žmonių įpročius. Pavyzdžiui, anksčiau stebuklu atrodę infraraudonųjų spindulių duomenų mainai šiandien yra visiškai neaktualūs, nes juos pakeitė „Bluetooth“, „Wi-Fi“ ir mobilusis internetas.

Pasikeitė ir požiūris į praktiškumą. Gamintojai atsisakė vartotojams patogių keičiamų baterijų dėl plonesnio dizaino, atsparumo vandeniui ir geresnės įrenginių kontrolės.

„Šiuolaikiniai flagmanai stebina savo galimybėmis, tačiau baterijos ištvermės kovoje legendinė „Nokia 3310“ vis dar lieka neįveikiama – jos energijos pakakdavo visai savaitei. Žinoma, labiausiai todėl, kad tuomet telefono funkcijos buvo minimalios, jom ir užtekdavo mažiau energijos“, – šypteli J. Puodžius.

Ar žaismingumas sugrįš į mūsų kišenes?

Kartu bėga Lietuvos ir sąjungininkų kariai, policininkai, ugniagesiai, pasieniečiai, prokurorai, šauliai, skautai, moksleiviai ir studentai, senjorai, sportininkai, profesionalai bei mėgėjai kartu su augintiniais ir be jų, taip pagerbdami Laisvės gynėjus. Pasibaigus bėgimui bus įteikti pagarbos bėgimo prizai gausiausiai komandai, gausiausiai dalyvaujančiai mokyklos komandai, gausiausiai dalyvaujančiam sporto klubui, gausiausiai dalyvaujančiai Vilniaus komandai, gausiausiai dalyvaujančiai universiteto komandai bei dalyviui, daugiausia kartų stojusiam prie starto linijos, keturiems Lietuvos kariuomenės kariams – „Geležinės valios“ apdovanojimai.

Pagarbos bėgimo, sudarančiame 9-ių kilometrų atstumą miesto gatvėmis nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto, metu bus laikinai uždarytos Karių kapų, Kuosų, Jūratės, L. Sapiegos, Antakalnio gatvių dalys, Žirmūnų tiltas, Šeimyniškių gatvė, Konstitucijos prospektas, T. Narbuto gatvė, Laisvės prospektas dalis, L. Asanavičiūtės, A. P. Kavoliuko ir Sausio 13-osios gatvės (eismo ribojimų schema organizuojamo bėgimo metu). Prašoma organizacijų, kurios į bėgimą atvyks autobusais, renginio metu autobusus parkuoti prie Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO esančių stovėjimo aikštelių.

Pagarbos bėgimo „Gyvybės ir mirties keliu“ programa:

11.00 val. – Bėgimo dalyvių rinkimasis, kolonos formavimas (aikštelė prie Antakalnio kapinių, Karių kapų g.);

11.40 val. – Gėlių padėjimo ant žuvusių Laisvės gynėjų kapų ceremonija;

11.55 val. – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Juozo Oleko sveikinimas;

12.00 val. – 34-ojo tarptautinio bėgimo „Gyvybės ir mirties keliu" startas;

Apie 13.00 val. – 34-ojo tarptautinio bėgimo „Gyvybės ir mirties keliu" finišas;

13.30 val. – Gėlių padėjimas prie televizijos bokšto memorialinės sienos (Sausio 13-osios g.);

13.30 val. – baigiasi bėgimo laikas ir atidaromos miesto gatvės.

Asoc. LK nuotr.

2025 metai Lietuvoje buvo šiltesni ir sausesni nei įprastai. Vidutinė metinė oro temperatūra 2025 m. Lietuvoje buvo 8,4 °C (1 °C šilčiau nei norma). 2025 m. yra 5-toje vietoje pagal šiltumą nuo 1961 metų.

Aukščiausia oro temperatūra praėjusiais metais fiksuota Druskininkuose liepos 3 d. (35,6 °C), o žemiausia – Šalčininkuose vasario 16 d. (-17,7 °C). Per metus buvo pagerinti net 23-ų parų maksimalios oro temperatūros rekordai ir 2 parų minimalios oro temperatūros rekordai (pavasario šalnų laikotarpiu).

Vidutinis kritulių kiekis 2025 m. Lietuvoje buvo 675 mm (3 % mažiau nei norma). Daugiausiai kritulių per metus iškrito Anykščiuose (904 mm), o mažiausiai Kybartuose (489 mm).

Per 2025 metus buvo užfiksuota net 22 stichiniai bei 3 katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai ir 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai.

Kviečiame susipažinti su parengta susisteminta 2025 metų orų ir reiškinių informacija. Straipsnyje pateiktus paveikslus galite parsisiųsti ir prisiartinti čia.

Panašūs informaciniai leidiniai: 2023 metų, 2024 metų.

Parengė: Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyrius

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras Evaldas Šidlauskas, o tyrimą atliko Rokiškio rajono policijos komisariato pareigūnai.

Tyrimo metu nustatyta, kad 2024 metų rugsėjį R. R. viename internetiniame tinklalapyje išgalvotos merginos Kamilės P. vardu paskelbė apie tariamai teikiamas intymaus pobūdžio paslaugas. Skelbime pateiktu telefonu su „mergina“ SMS žinutėmis ėmė susirašinėti vienas nukentėjusysis. Skelbimo autore apsimetęs R. R. pareikalavo, kad vyras kaip avansą už būsimą susitikimą Utenoje pervestų pinigų į jo nurodytą banko sąskaitą. Šiam pinigus pervedus, tariama mergina ėmė prašyti pervesti dar pinigų – neva už kurą, kad ją atvežtų iš kito miesto, tariamoms skoloms jos suteneriui Karoliui R. bei kitiems asmenims padengti.

Kaltinamasis, su nukentėjusiuoju bendraudamas SMS žinutėmis ir kaip mergina, ir kaip tariamas jos suteneris, įtikino vyrą iš viso į jo nurodytas banko sąskaitas pervesti 467 eurus. Taip ir nepakviestas į pasimatymą su neegzistuojančia mergina, vyras netrukus pastebėjo, kad į jo sąskaitą nepažįstami asmenys ėmė pervedinėti pinigus. Netrukus jam į telefoną žinutę atsiuntusi „Kamilė P.“ paaiškino, kad buvo sumaišyti sąskaitų numeriai ir paprašė, kad jis iš nepažįstamųjų gaunamus pinigus pervestų jos suteneriui Karoliui R. Taip nukentėjusysis ir padarė. Po kiek laiko su šiuo vyru susisiekė jo banko atstovai, kurie paprašė atvykti į banką ir ten informavo, kad gauti asmenų, pervedusių į jo sąskaitą pinigus, skundai. Sunerimęs vyras savo asmeninius 200 eurų pervedė šiems žmonėms atgal į jų banko sąskaitas. Tokiu būdu dėl kaltinamojo R. R. veiksmų nukentėjusysis iš viso patyrė 667 eurų turtinę žalą.

Atliekantys ikiteisminį tyrimą pareigūnai nustatė, kad į nukentėjusiojo sąskaitą R. R. nurodymu pinigus pervedė penki taip pat jo apgauti asmenys. Vieni jų teigia pinigus pervedę, kai patikėjo apgaulingais kaltinamojo skelbimais internete apie parduodamus darbo rūbus, įrankius, o kiti asmenys – susidomėję melagingu skelbimu apie teikiamas seksualines paslaugas.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad už sukčiavimą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Byla perduota nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

LR Prokuratūros inf.