Tai metas, kai diena yra ilgiausia, o naktis – trumpiausia, todėl laikomas gyvybės, brandos ir gamtos jėgų suklestėjimo laikotarpiu.

Rasos – gilių tradicijų šventė, kurios tikslas buvo užtikrinti gamtos klestėjimą, apsaugoti derlių nuo stichinių nelaimių, blogųjų jėgų…

Vandens reikšmė buvo ypatinga. Žmonės tikėjo, kad Rasų rytą rasa, lietus ir vanduo turi gydomųjų galių. Todėl anksti rytą prieš saulėtekį būdavo maudomasi, voliojamasi rasoje, maudomi gyvuliai. Sakydavo, kad taip galima sustiprinti sveikatą, grožį ir gyvybinę energiją. Rasa net buvo įasmeninama – dainose ji vaizduojama kaip deivė, vaikščiojanti po laukus ir laiminanti žemę.

Ypatinga vieta šventėje skiriama augmenijai. Pats pavadinimas „Kupolės“ siejamas su žolynų rinkimo papročiu – kupoliavimu. Tikėta, kad būtent trumpiausios nakties išvakarėse ar rytą surinkti augalai įgauna stebuklingų galių.

Kupolėmis vadintos įvairios žolės – jonažolės, ramunės, mėlynai ir geltonai žydintys augalai. Pasak tautosakos, tokių žolynų esą yra net devynios rūšys. Merginos pindavo iš jų vainikus, puošdavo namus, o vainikai tapdavo ne tik grožio, bet ir likimo simboliu.

Vienas paslaptingiausių Rasų mitų – paparčio žiedas. Tikėta, kad jis pražysta vidurnaktį, o jį radęs žmogus gali įgyti ypatingų galių: suprasti gyvūnų kalbą, matyti paslėptus turtus, net skaityti kitų mintis. Nors paparčiai iš tiesų nežydi, šis pasakojimas simbolizuoja žinių, išminties ir paslapties ieškojimą.

Rasos neįsivaizduojamos be laužų. Vakare bendruomenės rinkdavosi prie ugnies, kuri degdavo iki pat saulėtekio. Ugnis turėjo apvalančią, gydančią galią – per ją šokinėdavo, tikėdami apsisaugoti nuo ligų ir nelaimių. Senas paprotys – deginti ant aukštų karčių iškeltus ratus ar stebules. Šie degantys ratai simbolizavo Saulę arba jos kelią dangaus skliaute. Tai buvo tarsi ritualinis Saulės pagerbimas ir būdas sustiprinti jos gyvybinę galią.

Rasos šventę ypač prasminga suvokti platesniame kontekste – per Rėdos rato sampratą. Rėdos ratas – tai senovinis baltų pasaulėvaizdžio simbolis, vaizduojantis nuolatinį gamtos ir laiko ciklą. Rasos šiame rate žymi aukščiausią Saulės galią – tai viršūnė, kai gamta pasiekia didžiausią klestėjimą. Po jos dienos pradeda trumpėti, ir ratas po truputį suka link rudens bei žiemos.

Ratas, deginamas Rasų metu, yra neatsitiktinis simbolis – jis tiesiogiai susijęs su Rėdos rato idėja. Tai priminimas, kad viskas gyvenime juda ciklais: gimimas, augimas, branda ir nykimas, o po tamsos visada vėl ateina šviesa.

Nors laikai keitėsi, daugelis Rasų papročių išliko iki šiol. Žmonės vis dar pina vainikus ir leidžia juos į vandenį, kūrena laužus ir švenčia iki aušros, ieško paparčio žiedo, puošiasi žolynais ir mini gamtos pilnatvę.

Rasos – tai ne tik kalendorinė šventė. Tai akimirka, kai sustoja laikas, kai žmogus susitinka su gamta, o ugnies, vandens ir žolynų simboliai primena apie amžiną Rėdos rato sukimąsi.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija 

Didžiausias aktyvumas savaitgalį fiksuotas šeštadienį, per kurį sulaukta 6570 skambučių. Intensyviausias pagalbos skambučių laikas buvo nuo 16 iki 24 val., kai BPC vidutiniškai sulaukė apie 400 skambučių per valandą. 

Per savaitgalį policijai perduoti 5 829 pranešimai, greitosios medicinos pagalbos tarnybai – 4 546, priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms – 351, aplinkosaugos pareigūnams – 267. 

„Šiltuoju metų laiku tradiciškai stebime didesnius skambučių srautus – daugiau žmonių keliauja, leidžia laiką gamtoje, prie vandens telkinių, vyksta įvairūs renginiai. Vasarą, ypač savaitgaliais ir esant palankiems orams, auga nelaimių bei pagalbos prašymų skaičius“, – sako Bendrojo pagalbos centro viršininko pavaduotoja Jelena Montvilienė. 

Šiltuoju metų laiku keičiasi ir geografinis pagalbos poreikio pasiskirstymas. Šį savaitgalį didesnis skambučių srautas fiksuotas Klaipėdos regiono aptarnaujamoje teritorijoje, kur vasarą dėl poilsiautojų ir turistų srautų natūraliai išauga pagalbos poreikis. 

Prie didesnio iškvietimų skaičiaus prisidėjo ir oro sąlygos. Dėl stipresnio vėjo bei kritulių ugniagesiams gelbėtojams daugiau kaip 30 kartų teko vykti šalinti nuvirtusių medžių. Daugiausia tokių pranešimų gauta Kauno apskrityje, taip pat Lazdijų, Biržų, Skuodo ir Jurbarko rajonuose. 

Pastebimai išaugo ir eismo įvykių skaičius. Ugniagesiai gelbėtojai į eismo įvykius vyko apie 40 kartų, kai ankstesnį savaitgalį tokių išvykimų buvo 14.

Savaitgalį neišvengta ir nelaimių prie vandens telkinių. Ugniagesiai gelbėtojai septynis kartus vyko gelbėti skęstančių žmonių, penkis žmones pavyko išgelbėti. 

Artėjant Joninėms ir išliekant karštiems orams, BPC prognozuoja dar didesnį pagalbos skambučių srautą ir ragina gyventojus atsakingai pasirūpinti savo saugumu. 

Praėjusiais metais per Jonines (birželio 23–24 d.) skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 buvo sulaukta 10 762 skambučių.

BPC inf. 

Vaiko teisių gynėjų ir Lietuvos policijos komentarą žiūrėkite čia. 

„Saugumas – tai ne begaliniai draudimai, o vaikui suprantami susitarimai, tėvų dėmesys. Būtent vasarą, kai nebelieka mokyklos dienotvarkės, vaikams reikia ne mažiau, o kartais net daugiau taisyklių, suaugusiųjų dėmesio ir įsitraukimo“, – pastebi Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Žaneta Ginaitė.  

Panevėžyje – vaikų traumos nuo elektrinių paspirtukų 

Vien šiais metais Panevėžio mieste registruota 11 eismo įvykių, kuriuose sužaloti elektrinius paspirtukus vairavę vaikai. Dažniausiai susiduriama su pėsčiaisiais ar dviračiais. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, nuo traumų, važiuojant elektriniu paspirtuku, nukenčia 10-14 metų vaikai, kurie dar nė negali tokiomis priemonėmis naudotis.  

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkė Rita Masalskienė primena, kad elektriniu paspirtuku Lietuvoje važiuoti galima ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o 14-16 metų jaunuoliams – tik išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą. Išimtis jaunesniems taikoma tik važinėjantis gyvenamojo namo kieme ir prižiūrimiems suaugusiųjų. 

„Pastebime, kad vaikai ir paaugliai vis dažniau naudojasi itin galingais elektriniais paspirtukais, kurių techninės charakteristikos prilygsta mopedams, o kartais net motociklams. Šių transporto priemonių parametrai tokie, kur jau reikia turėti vairuotojo pažymėjimą, o jomis važinėja vaikai nuo 10 metų, kai šiuo metu galima geriausiu atveju teisę įgyti nuo 15 metų, o nuo šių metų lapkričio 1 d.  tik nuo 16 metų . Primename, kad transporto priemonėms, kurių konstrukcinis greitis yra didesnis nei 25 km/val. arba galingumas virš 1 kw, taikomi papildomi reikalavimai, tarp jų – būtinybė turėti atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą“, – primena Panevėžio policija. 

Kad paspirtukai netaptų traumų priežastimi 

Viena populiariausių vaikų vasaros transporto priemonių išlieka paspirtukai. Tačiau Lietuvos policija primena, kad net trumpa kelionė kieme ar parke gali baigtis rimta trauma, jei nebus laikomasi saugumo taisyklių. 

Pareigūnai ragina suaugusiuosius pasirūpinti, kad vaikai važiuodami paspirtukais visada dėvėtų šalmą, o esant galimybei – ir kelių bei alkūnių apsaugas. Taip pat svarbu įvertinti, ar paspirtukas atitinka vaiko amžių, ūgį ir gebėjimus. Saugumui reikšmingi kokybiški stabdžiai, neslystanti platforma bei stabili konstrukcija.  

Ką verta prisiminti kiekvienai šeimai? 

Vaiko teisių gynėjai kartu su Lietuvos policija rekomenduoja: 

• visada pasirūpinti vaiko apsaugos priemonėmis važiuojant paspirtuku, dviračiu ar riedučiais; 

• aptarti aiškias taisykles dėl buvimo lauke ir grįžimo laiko; 

• žinoti, kur ir su kuo vaikas leidžia laiką; 

• skatinti vaikus rinktis aktyvias, prasmingas ir saugias veiklas; 

• priminti, kad pagalbos galima kreiptis bet kada, jei vaikas pasijuto nesaugiai ar susidūrė su problema.  

Vaiko teisių gynėjai primena, kad tėvams verta su vaikais aptarti ne tik saugaus elgesio principus, bet ir konkrečius veiksmus, kurių reikėtų imtis susižeidus ar pastebėjus, kad pagalbos reikia draugui. 

Svarbu, kad vaikas žinotų, kur kreiptis, jei susižalos jis ar draugas, kaip susisiekti su tėvais ar kitais artimaisiais, kada būtina skambinti skubiosios pagalbos telefonu 112. Ne mažiau svarbu ugdyti vaikų gebėjimą padėti vieni kitiems. Vaikai turėtų žinoti, kad pamatę susižalojusį draugą pirmiausia turi pakviesti pagalbą, informuoti netoliese esančius suaugusiuosius arba paskambinti tėvams.  

„Vasarą vaikai tampa savarankiškesni, todėl svarbu, kad jie būtų pasirengę ne tik smagiai leisti laiką, bet ir žinotų, kaip elgtis nutikus nelaimei. Pokalbiai apie tai, kur kreiptis pagalbos, ką pasakyti skambinant bendruoju pagalbos numeriu ar kaip padėti draugui, gali tapti žiniomis, kurios kritinėje situacijoje padės apsaugoti sveikatą ar net gyvybę“, – pabrėžia vaiko teisių gynėja Ž. Ginaitė. 

Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112. 

Kodėl būtina naikinti Sosnovskio barštį?

Invazinės rūšys – tai svetimžemiai augalai, kurie sparčiai plinta naujose teritorijose, išstumia vietines rūšis ir keičia natūralių ekosistemų pusiausvyrą. Viena pavojingiausių invazinių rūšių Lietuvoje laikoma Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi), kuris buvo atvežtas sovietmečiu kaip pašarinis augalas, tačiau ilgainiui išplito ir tapo sunkiai kontroliuojamas.

Sosnovskio barštis plinta itin greitai – vienas augalas gali subrandinti net iki 100 tūkst. sėklų. Be to, jis yra nereiklus augavietės sąlygoms. Nekontroliuojamai plintantys Sosnovskio barščiai užima didžiules teritorijas ir pažeidžia ekologinę pusiausvyrą – savo plačiais, greitai augančiais lapais užstoja augalams gyvybiškai reikalingą šviesą ir taip nustelbia vietinę augaliją. 

Šis augalas taip pat kelia tiesioginį pavojų žmogaus sveikatai. Barščio sultyse esantys furanokumarinai, patekę ant odos ir veikiami saulės spindulių, gali sukelti stiprius, net trečiojo laipsnio, nudegimus, ilgai negyjančias žaizdas bei alergines reakcijas.

Naikinimo mastai didinami kasmet

VMU invazinių augalų kontrolę vykdo visų regioninių padalinių teritorijose. Pastaraisiais metais darbų apimtys nuosekliai didinamos. Anksčiau valstybiniuose miškuose kasmet buvo tvarkoma apie 100 hektarų plotų, o 2024 m. Sosnovskio barščiai buvo šienaujami ir purškiami 163 ha teritorijoje. 2025 m. invazinių augalų naikinimo darbai įvykdyti 166 ha plote. Šiemet Sosnovskio barštis bus naikinamas didesnėje kaip 180 ha plote – barščio naikinimo darbai atlikti jau daugumoje numatytų teritorijų.

Didžiausios Sosnovskio barščio naikinimo apimtys yra VMU Kazlų Rūdos regioniniame padalinyje – 51,3 ha ir Dubravos regioniniame padalinyje – 44 ha. Kituose regioniniuose padaliniuose planuojama naikinti keletas ar keliolika ha šių invazinių augalų.

Sosnovskio barščio naikinimo darbai pradedami pavasarį ir tęsiami visą vegetacijos sezoną – iki maždaug spalio. Ilgalaikis ir nuoseklus invazinių rūšių naikinimas duoda rezultatų – vietovėse, kur Sosnovskio barštis naikinamas kelerius metus, šio augalo beveik nebelikę.  

VMU tikisi, kad laikantis tokio plano, per keletą metų valstybiniuose miškuose nebeliks Sosnovskio barščio ir kitų invazinių rūšių augalų.

Nuosekli kova su invazinėmis rūšimis

Siekdami išnaikinti Sosnovskio barštį, VMU specialistai taiko kompleksines jo naikinimo priemones – augalai naikinami tiek mechaniniu, tiek cheminiu būdu. Mechaninis metodas – šienavimas – taikomas jautriose teritorijose, pavyzdžiui, šalia vandens telkinių. Reguliarus augalų pjovimas neleidžia jiems subrandinti sėklų ir palaipsniui silpnina šaknų sistemą.

Kitur pasitelkiami cheminiai produktai, padedantys efektyviau sumažinti Sosnovskio barščio populiaciją.

Kovojant su invaziniais augalais vienkartinių veiksmų nepakanka – augalų sėklos dirvožemyje išlieka gyvybingos kelerius metus. Dėl šios priežasties tos pačios teritorijos stebimos ir tvarkomos pakartotinai.

Naikinamas ne tik Sosnovskio barštis

Nors daugiausia dėmesio skiriama Sosnovskio barščiui, miškininkai naikina ir kitas į Lietuvos bei ES invazinių rūšių sąrašus įtrauktų augalų rūšis: didžiąją bei kanadinę rykštenes, uosialapį klevą, vėlyvąją ievą, varpinę medlievą, gausialapį lubiną, bitinę sprigę, sirinį klemali, šluotinį sausakrūmį ir kt.

Pastarosios dvi, nors ir yra labai patrauklios rūšys bitėms, išplitusios sudaro tankius sąžalynus ir labai greitai dauginasi taip nustelbdamos vietinę biologinę įvairovę.

Didžiosios ir kanadinės rykštenės taip pat sudaro sąžalynus, nukonkuruoja vietinius augalus, itin greitai pasisavindamos maisto medžiagas iš dirvožemio. Jos plinta vėjo pagalba, tad jų dauginimasis itin sunkiai kontroliuojamas.

Uosialapiai klevai, vėlyvosios ievos, varpinės medlievos – sumedėję augalai, kurie patekę į palankias sąlygas nustelbia vietinę augaliją. 

Gausialapiai lubinai agresyviai plinta atvirose buveinėse, prisotinę dirvožemį azotu, keičia jo struktūrą ir vietines buveines.  

Nors daugelis invazinių rūšių ir nedaro tiesioginės žalos žmogui, tačiau reikšmingai keičia sąlygas vietiniams augalams ir lemia biologinės įvairovės mažėjimą.

Kovai su invaziniais augalais būtinas visuomenės įsitraukimas

VMU specialistų teigimu, prie invazinių augalų naikinimo gali prisidėti ir privatūs asmenys, kadangi gausiausias šių augalų paplitimas pastebimas aplink didžiuosius miestus, geležinkelius ir sodininkų bendrijas.

Jei šalia valstybinių miškų yra kitų valdytojų žemės plotai, kuriuose Sosnovskio barštis ir kitos invazinės rūšys nenaikinamos, kitą sezoną naikintuose plotuose augalai vėl išplinta. 

Miškininkai primena, kad pavojingų augalų naikinimas reikalauja specialių apsaugos priemonių: būtina dėvėti neperšlampamus drabužius, pirštines, akinius bei respiratorių, kad būtų išvengta kontakto su toksiškomis augalų sultimis. 

Daugiau informacijos apie invazines rūšis, esančias tiek ES, tiek Lietuvos invazinių rūšių sąrašuose, galima rasti invazinių rūšių informacinėje sistemoje: https://inva.biip.lt/. 

VMU inf.

Kelionės su augintiniais ES viduje

Keliaujant tarp 27 Europos Sąjungos valstybių narių, taip pat į Norvegiją ir Šiaurės Airiją, taikomos vienodos augintinių vežimo taisyklės, leidžiančios gyvūnams laisviau judėti, jei laikomasi nustatytų reikalavimų.

Augintinis turi būti paženklintas mikroschema arba tatuiruote (jei ji atlikta iki 2011 m. liepos 3 d.); būti paskiepytas nuo pasiutligės; turėti galiojantį Europos gyvūno augintinio pasą arba ES veterinarijos sertifikatą.

Veterinarinis sertifikatas galioja iki 4 mėnesių nuo išdavimo dienos arba iki skiepų nuo pasiutligės galiojimo pabaigos – priklausomai nuo to, kuri data yra ankstesnė. Dėl šios priežasties kelionę rekomenduojama planuoti įvertinus dokumentų galiojimo terminus.

Kai kuriose šalyse taikomi papildomi reikalavimai. Keliaujant į Suomiją, Airiją, Maltą, Norvegiją ar Šiaurės Airiją, augintiniui turi būti atliktas gydymas nuo kaspinuočio Echinococcus multilocularis.

Reikalavimai įvežant augintinius į Lietuvą iš trečiosios šalies

Per Lietuvos Respublikos pasienio muitinės postus įvežant augintinius, privaloma pateikti ES valstybės narės išduotą gyvūno augintinio pasą arba trečiosios šalies veterinarijos sertifikatą bei dokumentą, įrodantį, kad asmuo yra augintinio savininkas.

Gyvūnų augintinių laikymo ir keliavimo reikalavimus nustato Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), kuri taip pat skelbia visą aktualią informaciją apie jų taikymą.

Keliaujant su augintiniais, taikomi skirtingi muitinės formalumai, priklausomai nuo situacijos.

Keleivio deklaracija pildoma, kai augintinis įvežamas kaip asmeninė nuosavybė arba komerciniais tikslais, pavyzdžiui, dalyvavimui parodose ar renginiuose.

Kaip pateikti? Deklaraciją pildo augintinio vežėjas pasienio muitinės poste ir pateikia muitinei. Taip pat deklaraciją galima pateikti užpildžius ją  iMDAS Portale.

Laikinasis įvežimas arba tranzitas taikomas, kai augintinis į Lietuvą įvežamas laikinai (pvz., parodoms, veterinariniam gydymui ar apžiūrai) arba keliauja tranzitu per šalį. Tokiais atvejais pildomas papildomas dokumentas, kuris pateikiamas muitinei įvežimo metu.

Standartinė muitinės deklaracija reikalinga, kai įvežamo augintinio vertė viršija 1000 eurų.

LR Muitinės inf. 

Septintus metus iš eilės vykdyto tyrimo duomenys rodo, kad bent kartą per pastaruosius metus po Lietuvą su nakvyne keliavo 65 proc. gyventojų. Tai yra žemiausias rodiklis nuo 2022 metų (tuomet jis siekė 76 proc.). 

Ryškiausias pokytis matomas planuojant ilgąjį poilsį: nors Lietuva išlieka pagrindine ilgųjų atostogų šalimi daugumai gyventojų (58 proc.), šis skaičius, palyginti su praėjusiais metais, susitraukė 6 procentiniais punktais. Tuo pat metu pagrindines atostogas užsienyje leidžiančių lietuvių dalis pašoko nuo 24 proc. 2025-aisiais iki 32 proc. šiemet.  

„Lietuviai vėl drąsiai atveria pasaulio sienas ir savo pagrindiniam poilsiui vis dažniau ieško užsienio krypčių. Tai natūralus procesas, tačiau jis aiškiai parodo, kad vietinis turizmas privalo konkuruoti nebe regioniniu, o tarptautiniu lygmeniu. Norėdami išlaikyti keliautojų dėmesį, turime investuoti į aukštą paslaugų kokybę, infrastruktūrą“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė.   

Kelionių išlaidos išaugo  

Keliaudami po Lietuvą šalies gyventojai dažniausiai renkasi trumpas, 1-2 nakvynių, išvykas – į tokio tipo kelionę pernai vyko 64 proc. lietuvių. Pastaruosius dvejus metus taip pat matomas augantis 3-4 nakvynių išvykų populiarumas – pernai bent kartą į tokią kelionę gimtinėje vyko 47 proc. šalies gyventojų. 

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova pažymi, kad nors šalies gyventojai gimtinėje pastaruoju metu dažniau renkasi trumpesnį poilsį, pasitenkinimas kelionėmis po Lietuvą yra labai aukštas. Daugiau nei 8 iš 10 keliautojų savo patirtį vertina teigiamai, o rekomendavimo rodiklis netgi paaugo.  

„Galima sakyti, kad vietinis turizmas išgyvena brandos etapą – gyventojai keliauja tikslingiau, o trumpesnės išvykos tampa kokybišku būdu atitrūkti nuo kasdienybės. Nors auganti šalies ekonomika ir noras pamatyti pasaulį koreguoja ilgųjų atostogų įpročius, gimtojoje šalyje keliautojai atranda kitų verčių. Aukštas pasitenkinimo rodiklis rodo, kad vietos verslas sugeba pateisinti augančius lūkesčius, o poilsis Lietuvoje vertinamas nebe kaip pigesnė alternatyva užsieniui, bet kaip sąmoningas, emociniu ryšiu ir komfortu grįstas pasirinkimas“, – teigia O. Gončarova.  

Tyrimas taip pat rodo, kad nors vietinių keliautojų srautas traukiasi, šalyje generuojama ekonominė grąža auga. Vidutinės vieno asmens kelionės išlaidos Lietuvoje pasiekė naują rekordinę ribą – 228 eurus, t. y. 10 proc. daugiau nei praėjusiais metais (207 eurai) ir beveik perpus daugiau nei prieš penkerius metus (2022 m. – 159 eurai). Sparčiausiai brangsta ilgos atostogos (5 nakvynės ir daugiau) – nors jų fiksuojama mažiau, jos tampa didesnės vertės ir yra reikšmingesnės ekonominiu požiūriu.   

Pagalbininkas keliaujant – dirbtinis intelektas  

2026 m. pagrindinės kelionių Lietuvoje priežastys išliko nepakitusios – gyventojus labiausiai skatina patogumas, lengvumas susiplanuoti (56 proc.) ir nedideli atstumai (55 proc.), stiprėja emocinis ryšys su šalimi, o finansinių galimybių stoka keliauti į užsienį minima vis rečiau (13 proc.).  

Pagal populiarumą tarp keliautojų Lietuvoje ir toliau nepralenkiama kryptimi išlieka pajūris – kuo ilgesnė kelionė, tuo dažniau renkamasi būtent Baltijos jūros pakrantė. Ilgųjų atostogų metu Klaipėdos apskritį renkasi net 63 proc. keliautojų, o trumpesnėms išvykoms – 38 procentų.  

Populiariausiu miestu lieka Palanga, kurią renkasi 20 proc. keliautojų su nakvyne, tačiau stiprėja Neringos, Druskininkų, kitų kurortinių miestų pozicijos. 

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu atliktas tyrimas taip pat atskleidė reikšmingus pokyčius kelionių planavimo srityje. Nors tradiciniai informacijos šaltiniai, tokie kaip draugų rekomendacijos (36 proc.) ir „Google“ paieška (33 proc.), išlieka populiariausi, 2026 m. tyrimas pirmą kartą užfiksavo, kad gana dažnai naudojami ir dirbtinio intelekto įrankiai („ChatGPT“, „Gemini“, „Copilot“ ir pan.).   

„Planuodami keliones su nakvyne DI įrankius jau naudoja 9 proc. turistų, o tarp vienadienių keliautojų šis skaičius pasiekė net 13 proc. Šie įrankiai pagal paplitimą iškart pateko tarp dažniausiai minimų specializuotų šaltinių, aplenkdami tokius kanalus kaip turizmo informacijos centrų svetainės ar socialinis tinklas „Instagram“. Tuo pat metu pastebimas nuoseklus socialinio tinklo „Facebook“ reikšmės mažėjimas“, – komentuoja VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ tyrimų projektų vadovė Viktorija Stifanovičiūtė.  

Regionų keliautojai kuria naujas galimybes  

Tyrimo metu taip pat buvo atskirai nagrinėjamas turistų segmentas, kurį galima pavadinti regionų keliautojais. Tai aktyvūs pažintinio turizmo entuziastai, kurie į šalies regionus vyksta ne pasyviai pagulėti prie ežero, o tyrinėti. Jie kur kas dažniau lanko gamtos objektus (44 proc., palyginti su 35 proc. šalies vidurkiu), kultūros paveldo vietas, muziejus bei dvarus (35 proc., palygnti su 28 proc. vidurkiu) ir leidžiasi į žygius pėsčiomis (31 proc. palyginti su 25 proc. vidurkiu).  

„Regionų keliautojas nebėra standartinis „SPA turistas“. Nors sveikatingumo paslaugos išlieka svarbia kurortų ašimi, tyrimas rodo, kad į regionus plūstantys žmonės ieško visiškai kitokio pobūdžio patirčių: judėjimo, kultūrinio gylio ir lokalių gastronominių atradimų“, – apibendrina VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė O. Gončarova.  

Pasak jos, šis poslinkis atveria dar daugiau galimybių regionų svetingumo sektoriui tapti ne pagrindinių kurortų ar didžiųjų miestų šešėliu, o pirmuoju pasirinkimu tiems, kurie ieško prasmingo ir kokybiško būdo atitrūkti nuo kasdienybės. O laimės tie verslai, kurie sugebės tradicinį poilsį sujungti su aktyviu krašto pažinimu – pasiūlys ne tik nakvynę ar procedūrą, bet ir integruotas patirtis: nuo naktinių žygių iki vietos ūkininkų degustacijų. 

Vietinio turizmo tyrimą VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu atliko bendrovė RAIT. Kiekybinėje internetinėje apklausoje dalyvavo 1020 18-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Rezultatai reprezentuoja visos Lietuvos gyventojų nuomones pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą. Su daug po Lietuvą keliaujančiais respondentais taip pat buvo atliktos dvi fokusuotos diskusijos. 

Bylos duomenimis, skolininkas ir kreditorius buvo sudarę taikos sutartį dėl 7 374 eurų skolos grąžinimo. Joje numatyta, kad pavėlavus atsiskaityti bus skaičiuojamos 5 proc. palūkanos už kiekvieną pradelstą dieną.

Tokios palūkanos reiškia net 1 825 proc. metinę normą. Dėl jų pradinė skola ilgainiui išaugo iki 276 915 eurų ir toliau didėjo kiekvieną dieną.

Skolininkas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti bylą. Jo teigimu, teismas neturėjo patvirtinti tokios taikos sutarties, nes joje numatytos palūkanos yra akivaizdžiai neprotingos ir nesąžiningos.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą, nes nustatė, kad skolininkas yra praleidęs terminą tokiam prašymui pateikti ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. Tokį sprendimą vėliau paliko galioti ir apeliacinės instancijos teismas, papildomai pažymėjęs, kad nemato aiškios teisės normų taikymo klaidos teismui anksčiau patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad net ir laisvai susitardamos šalys negali nustatyti tokių sąlygų, kurios prieštarauja įstatymams, sąžiningumo ar protingumo principams.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismas neturi tvirtinti taikos sutarčių, jei jose numatytos sąlygos akivaizdžiai pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pasak teismo, jei patvirtinama sutartis su akivaizdžiai neprotingai didelėmis palūkanomis, tai gali būti laikoma aiškia teisės taikymo klaida.

Dėl to Aukščiausiasis Teismas ne tik atnaujino procesą byloje, bet ir atnaujino skolininko praleistą terminą prašymui pateikti. Byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas kol kas nenusprendė, kokio dydžio palūkanos šiuo atveju būtų pagrįstos, tačiau nurodė, kad turi būti iš naujo įvertinta, ar daugiau nei 1 800 proc. metinės palūkanos neprieštarauja viešajai tvarkai ir teisingumo principams.

2026 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-611/2026.

Parengta pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo inf. 

Renginyje dalyvaus dr. Mindaugas Nefas (šaulys, mokytojas ir pagrindinis vadovėlio redaktorius), dr. Ieva Gajauskaitė (Nacionalinio krizių valdymo centro Analizės biuro vadovė ir vadovėlio autorė), mjr. dr. Gintautas Jakštys (Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, vadovėlio autorius), dr. doc. Ramūnas Trimakas (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, vadovėlio autorius) bei istorijos mokytojas Antanas Jonušas. Pokalbį moderuos Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro vyriausioji tyrėja Laura Charbakaitė.

Saugumo tema reikalauja naujų įgūdžių

Karas Europoje, dezinformacija, kibernetinės atakos, visuomenės atsparumo išbandymai – temos, kurios dar prieš dešimtmetį dažniausiai buvo aptariamos ekspertų, politikų ar kariškių diskusijose, šiandien tampa ir mokyklos kasdienybės dalimi. Jauni žmonės su šiomis temomis susiduria socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje, viešajame gyvenime, tačiau ne visada turi pakankamai žinių ir įgūdžių jas kritiškai vertinti.

Leidinyje aptariamos svarbiausios šiuolaikinio saugumo temos – nuo globalių geopolitinių procesų ir hibridinio karo iki visuomenės atsparumo, pilietinio pasipriešinimo, informacinio saugumo ir pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms. Vadovėlyje daug dėmesio skiriama ne tik žinioms, bet ir praktiniams gebėjimams, padedantiems atsakingai veikti neapibrėžtumo ir krizių sąlygomis.

Vadovėlis ugdys mokinių pilietinį atsparumą

Tai pirmasis vadovėlis, skirtas III–IV gimnazijos klasių pasirenkamajam Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalykui, parengtam pagal 2022 m. patvirtintą bendrojo ugdymo programą. Jo tikslas – stiprinti mokinių pilietinį atsparumą, kritinį mąstymą ir supratimą apie Lietuvos nacionalinio saugumo sistemą bei kiekvieno piliečio vaidmenį užtikrinant valstybės saugumą.

Programa apima nacionalinio ir tarptautinio saugumo, hibridinių grėsmių, informacinio ir kibernetinio saugumo, pilietinio pasipriešinimo, civilinės saugos bei pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms temas. Mokiniai mokosi atpažinti propagandą ir dezinformaciją, analizuoti geopolitinius procesus, susipažįsta su Lietuvos nacionalinio saugumo sistema bei ugdosi praktinius gebėjimus, reikalingus įvairių krizių metu.

Mokytojai ieško būdų kalbėti apie grėsmes

Tačiau naujo dalyko atsiradimas mokyklose kelia ir svarbių klausimų. Kaip kalbėti apie karą, autoritarinius režimus ar visuomenės pažeidžiamumą taip, kad būtų ugdomas ne nerimas, o supratimas? Kaip mokyti kritiškai vertinti informaciją nuolat besikeičiančioje medijų aplinkoje? Kaip teorines žinias susieti su praktiniais įgūdžiais? Ir ar šiandienos mokytojas jaučiasi pasirengęs dėstyti tokį tarpdisciplininį dalyką?

Diskusijoje bus aptariama, kokį vaidmenį šiandien atlieka mokykla ugdant pilietinį atsparumą, kokių kompetencijų reikia mokytojams ir mokiniams, kaip klasėje kalbėti apie sudėtingus geopolitinius procesus bei kokių mokymo priemonių ir pagalbos tikisi pedagogų bendruomenė. Taip pat bus diskutuojama apie nacionalinio saugumo temos vietą bendrojo ugdymo sistemoje ir jos reikšmę stiprinant demokratinę visuomenę.

Renginys skirtas mokytojams, švietimo bendruomenei, mokiniams, studentams, viešojo sektoriaus atstovams ir visiems, besidomintiems pilietinio ugdymo, saugumo bei demokratijos klausimais.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos inf. 

Vaikų dienos centrai yra viena svarbiausių pagalbos grandžių vaikams ir šeimoms: čia vaikai gauna saugią aplinką po pamokų, emocinį palaikymą, pagalbą mokantis, socialinių įgūdžių ugdymą, o dalyje centrų – ir maitinimą. 

Vis dėlto naujausia situacijos analizė rodo, kad dabartinis finansavimo modelis nebeatliepia realių centrų poreikių.

Remiantis Lietuvos vaikų dienos centrų situacijos 2024–2025 m. analize, net 8 iš 10 vaikų dienos centrų Lietuvoje susiduria su finansavimo trūkumu. Duomenys taip pat atskleidžia, kad jei centrams būtų skirtas papildomas finansavimas, jis pirmiausia būtų nukreiptas į žmogiškuosius išteklius – beveik 4 iš 5 centrų lėšas skirtų darbuotojų atlyginimų kėlimui ir papildomų etatų steigimui.

Anot SOS Vaikų kaimai Lietuva atstovės, atsakingos už dienos centrų veikimą, Eglės Valatkevičienės, ši situacija aiškiai rodo, kad kalbama ne apie pavienius sunkumus, o apie visos sistemos nuovargį.

„Vaikų dienos centrai dažnai tampa ta vieta, kurioje vaikas pirmą kartą pasijunta saugus, išgirstas ir matomas. Tačiau šiai pagalbai reikalingi žmonės – socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros specialistai, psichologai. Kai finansavimo neužtenka atlyginimams ar papildomiems etatams, labiausiai nukenčia ne institucijos, o vaikai, kuriems stabilus suaugusiojo ryšys yra gyvybiškai svarbus“, – sako E. Valatkevičienė.

Tyrime atkreipiamas dėmesys, kad valstybės finansavimo augimas neatliepė sparčiai didėjusių sąnaudų. 2022–2025 m. infliacija siekė apie 36–37 proc., o kasmetiniai vaikų dienos centrų finansavimo didinimo tempai buvo itin nuosaikūs – nuo 0 iki 8,9 proc.

„Tyrime dalyvavo 325 vaikų dienos centrai iš 58 šalies savivaldybių, t.y. visų kur šios paslaugos teikiamos. Taigi galime užtikrintai sakyti, kad turime labai tikslią esamos sektoriaus situacijos iliustraciją. Ir ji, deja, nėra džiuginanti – vaikų dienos centrai sistemiškai nepakankamai finansuojami jau daugelį metų“, – sako Aistė Adomavičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė.

Pasak E. Valatkevičienės, šis atotrūkis ypač skaudžiai jaučiamas regionuose ir mažesnėse bendruomenėse.

„Kai kainos, paslaugų kaštai ir darbo užmokesčio lūkesčiai auga daug greičiau nei finansavimas, vaikų dienos centrai priversti rinktis tarp būtiniausių dalykų: darbuotojo etato, maitinimo, transporto, ugdymo priemonių ar pagalbos šeimai. Tokie pasirinkimai neturėtų būti paliekami organizacijų išlikimo klausimu – tai valstybės atsakomybės vaikams klausimas“, – teigia SOS Vaikų kaimai Lietuva atstovė.

Šiuo metu vaikų dienos centrai daugelyje savivaldybių atlieka ne tik užimtumo, bet ir ankstyvosios pagalbos funkciją: padeda pastebėti vaikų ir šeimų sunkumus dar iki krizių, stiprina vaikų emocinį atsparumą, prisideda prie socialinės atskirties mažinimo. Todėl, pasak ekspertų, investicijos į šias paslaugas yra ne išlaidos, o prevencija.

„Kuo anksčiau vaikas ir šeima gauna pagalbą, tuo mažesnė tikimybė, kad vėliau reikės brangesnių ir sudėtingesnių intervencijų. Vaikų dienos centrai yra sistema, kuri veikia arti vaiko – jo bendruomenėje. Todėl jų stiprinimas turėtų būti laikomas vienu iš prioritetų planuojant socialinės apsaugos biudžetą“, – pabrėžia E. Valatkevičienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo 2021 m. valstybės biudžeto lėšomis finansuojami akredituotą vaikų dienos socialinę priežiūrą teikiantys centrai, o 2025 m. tokiems centrams buvo paskirstyta beveik 9,3 mln. eurų. Finansavimas skirtas 518 vaikų dienos centrų, veikiančių 58 savivaldybėse.

 SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija

Kaip planuoti maršrutą?

Nors V. Lašinio gyvenime dviračių netrūksta, čempionas be jų neįsivaizduoja ir savo šeimos atostogų. Galėdamas pasirinkti dviratį atostogoms, paprastai jis kartu pasiima plento tipo dviratį. „Minant plentu labiausiai pailsi galva, mažiausiai reikia patį dviratį valyti po važiavimo, o ir mažiausiai pavargsti fiziškai“, – pasakojo pašnekovas.

Pasiteiravus, kaip geriausia planuoti maršrutus vykstant atostogų į svečią šalį ar į Lietuvos pajūrį, „Atletų kalvės“ įkūrėjas sakė, kad pats ieškodamas maršrutų ir segmentų paprastai pasitelkia „Strava“ programėlę. „Planuojant maršrutą reikėtų žinoti savo greitį ir ar važiuosite vienas, o galbūt su draugais ar šeima ir kokiu greičiu važiuoti planuoja jie. Aš pats lygumose įprastai įveikiu apie 30-35km/h. ramaus minimo, kalvotose ir kalnuotose vietovėse apie 25km/h. Žinant tai labai lengvai planuoti maršrutą.

Pradedantieji paprastai mina lėčiau, tad nereikėtų iš pradžių planuoti ir ilgo maršruto, o geriau pradėti nuo 15-25 km/h. ir jei norite minti, pavyzdžiui, dvi valandas, maršruto ilgis turėtų būti 30-50 km.“ – patarimais dalijosi V. Lašinis.

Patogiausias būdas gabenti dviratį

Kartu vykstant į atostogas, kad važiavimas būtų malonus, profesionalas pataria nepamiršti pasirūpinti savo dviračiu prieš išvykstant – jis turi būti techniškai tvarkingas. Su savimi reikėtų pasiimti padangų remonto rinkinį, pompą, gertuves, o jei naudojate, ir dviračio spidometrą, pulsometrą ir kt. Anot čempiono, tam, kad kelionė su dviračiu taptų maloni, reikėtų kartu pasiimti ir klimatui tinkamą dviratininko aprangą, šalmą, šiltesnių drabužių, nedidelį įrankių komplektą bei dar prieš kelionę išmokti juo naudotis.

Keliaudamas V. Lašinis dviratį gabena ant kablio priekabos su dviratine lentele. Kartą išvykus į kelionę dviratininkui teko ilgai ieškoti raktelio nuo priekabos ir tik išnaršius visą automobilį ir galvojant, kad raktelis buvo pamestas, jis atsirado sėdynės kišenėlėje, kurios niekas iki tol nepastebėjo. „Kuriozinių situacijų tikrai pasitaiko, tačiau viskas puikiai išsisprendė. Pats visuomet naudoju dviračio priekabą su dviratine lentele ir manau, kad tai labai patogu, nes nereikia išimti ir atskirai tvirtinti automobilio numerio. Kartą užsakius tokią lentelę daugiau nebereikia apie ją galvoti“, – sakė dviračių sporto profesionalas.

Kodėl reikalinga dviratinė lentelė?

Pastebima, kad vis daugiau automobilių vairuotojų renkasi dviračius gabenti pritvirtinus ant velkamo kablio tiek dėl patogumo, tiek dėl saugaus eismo bei taupant degalus. Naudojant specialius laikiklius ant vilkimo kablio ir taip gabenant dviračius dėl aerodinamikos ir kur kas mažesnio pasipriešinimo nei gabenant dviračius ant stogo, galima sumažinti pasipriešinimą, kuris ir didina kuro sąnaudas. Toks dviračių tvirtinimas yra paprastesnis, jų nereikia kelti aukštai ant automobilio stogo, be to, jie apsaugomi nuo stipraus vėjo, dulkių, mažų akmenukų ir kito aplinkos poveikio.

Tačiau čia svarbu žinoti, kad jei ant automobilio galo montuojamas dviračių laikiklis uždengia valstybinį numerį, reikės turėti specialią „Regitros“ išduodamą numerio ženklo lentelę. Ji užtikrina, kad automobilį pavyktų paprastai identifikuoti kelyje, atkartojant automobilio numerio derinį. Vien praėjusiais metais tokių lentelių buvo išduota 7 563.

Populiari paslauga internetu

Paprastai dauguma – net 67 proc. tokių lentelių yra užsakoma internetu. Šis būdas leidžia sutaupyti laiko ir vos kelių mygtukų paspaudimu norimą lentelę gauti į namus ar artimiausią pasirinktą paštomatą.

Paprastai lentelių, kurios skirtos gabenti dviračius automobiliu, užsakymų skaičius išauga kovo pabaigoje, vos tik pradėjus šilti orams. Pikas pasiekiamas liepos pabaigoje įsibėgėjus vasaros atostogų sezonui. Planuojantiems keliones svarbu prisiminti, kad užsakyta lentelė bus pagaminta per 15 d. d., o pristatyta į pasirinktą vietą per 1-2 d. d. Lentelės kaina – 3,60 Eur. Duomenų tvarkymas internetu kainuoja 5,33 Eur, o padalinyje – 6,66 Eur.

Tikslius žingsnius, kaip užsisakyti dvirtainę lentelę rasite čia:» » Užsisakyti lentelę, vežamiems dviračiams žymėti

,,Regitros" inf. 

Vaikų chirurgai ir traumatologai atviri - pacientų padaugėjo kone dvigubai. Kartais per parą dėl traumų ir kitų chirurginių problemų į Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centrą kreipiasi arti pusšimčio pacientų.

Šį antradienį medikams teko operuoti keturis lūžius - du jauniesiems dviratininkams ir dar du - paspirtukų mėgėjams. Trečiadienį, pirmoje dienos pusėje, vos per kelias valandas į ligoninę pateko dar du vaikai, nukentėję važiuodami paspirtukais - vienas elektriniu, kitas paprastu. Abiejų kritimai baigėsi trimis lūžiais. Tos pačios dienos vakarą greitosios pagalbos automobiliu pristatyti trys paaugliai sužalojimus patyrę važiuodami vienu elektriniu paspirtuku, o netrukus medikams teko operuoti ir jaunąjį motociklininką, kuris tiesiai iš varžybų pristatytas su lūžusiu šlaunikauliu.

Tokios istorijos šiltuoju metų laiku kartojasi kone kasdien.

„Ko gero, pagrindinė bėda, kurią įžvelgiame, kad tėvai ne tik perka ir leidžia vaikams važinėti transporto priemonėmis, kurių galingumas neatitinka jų amžiaus, bet ir visiškai pamiršta apie elementarų saugumą - šalmus bei apsaugas. Kasmet su baime ir nerimu laukiame šiltojo sezono, nes, kad ir kiek edukuotume tėvus bei vaikus, traumų tik daugėja. Saugaus eismo taisyklės griežtinamos, tačiau nepanašu, kad tėvai ir vaikai jų labai paisytų“, - sako RŠL Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro vadovė Evelina Klepšytė-Janauskienė.

Pasak gydytojos, ypač neramina elektrinių paspirtukų populiarumas tarp jaunesnio amžiaus vaikų. Dėl didesnio greičio ir svorio kritimo pasekmės dažnai būna kur kas sunkesnės nei važiuojant įprastu paspirtuku ar dviračiu. Medikė įsitikinusi, kad elektriniai paspirtukai mažamečiams apskritai neturėtų būti naudojami.

Papildomą nerimą kelia tai, kad nemaža dalis traumų patiriama nesilaikant net elementariausių saugumo reikalavimų. Vaikai dažnai važiuoja be šalmų, apsaugų, veža keleivius, renkasi jų amžiaus ir gebėjimų neatitinkančias transporto priemones arba važinėja vietose, kuriose rizika susižaloti yra itin didelė.

Nuo 2026 metų įsigaliosiančios griežtesnės elektrinių paspirtukų naudojimo taisyklės numato privalomą šalmų dėvėjimą visiems vairuotojams, nepriklausomai nuo amžiaus. Taip pat numatyti aiškesni amžiaus ribojimai, didesni matomumo reikalavimai, draudimas vežti keleivius ir kitos priemonės, skirtos mažinti nelaimingų atsitikimų skaičių. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad vaikų saugumas neturėtų prasidėti tik nuo naujų teisės aktų įsigaliojimo.

Tėvams svarbu prisiminti:

-            šalmas turi būti dėvimas kiekvieną kartą sėdant ant paspirtuko ar dviračio;

-            kelių, alkūnių ir riešų apsaugos gali apsaugoti nuo sudėtingų lūžių;

-            vaikams reikėtų rinktis jų amžių ir gebėjimus atitinkančias transporto priemones;

-            elektriniai paspirtukai nėra saugus pasirinkimas mažamečiams vaikams;

-            negalima vežti keleivių ant paspirtuko; būtina laikytis saugaus greičio ir eismo taisyklių;

-            tėvų priežiūra ir domėjimasis, kur bei kaip vaikas važinėja, išlieka viena svarbiausių traumų prevencijos priemonių.

RŠL specialistai pabrėžia, kad daugumos šių traumų būtų galima išvengti. Vienas neuždėtas šalmas ar neįvertinta rizika gali baigtis ne tik lūžiu, bet ir sunkia galvos trauma, ilgalaikiu gydymu ar operacija. Prasidėjus aktyviam laisvalaikio sezonui tėvai raginami daugiau dėmesio skirti ne vaiko transporto priemonės greičiui ar galingumui, o jo saugumui. Vaikų sveikata prasideda nuo atsakingų suaugusiųjų sprendimų.

 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės inf. 

Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai, tyrimui vadovavo Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras.

Tyrimo duomenimis, 2025 metų rugsėjo – 2026 metų sausio mėnesiais Ukrainos pilietis, veikdamas organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, pagal iš anksto parengtą nusikalstamų veikų planą ir susitarimą, per internetinio susirašinėjimo programėles bei socialiniuose tinkluose siūlė „ekstrasensų“ pagalbą. Nukentėjusios moterys buvo klaidinamos, neva joms gresia dvasiniai pavojai, prakeikimai bei negandos, siūloma jų išvengti surengiant apeigas, kurioms reikalingos piniginės lėšos. Tyrimo duomenimis, pinigai neva apeigoms ir joms reikalingų amuletų įsigijimui buvo išviliojami per tarptautines piniginių pervedimų sistemas, pašto siuntomis ar perduodami grynaisiais pinigais atvykstantiems kurjeriams, tarp kurių – ir pats kaltinamasis.

S. T. buvo sulaikytas Vilniaus rajone, nusikaltimo vietoje. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtino jo, kaip organizuotos grupės nario, vaidmenį – tiesiogiai perimant pinigines lėšas iš aukų.

Šiuo metu kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

LR Prokuratūros inf. 

Šiandien Kaune, Nemuno saloje, prasideda dvi dienas truksiančios stipriausio ugniagesio gelbėtojo varžybos. Šiemet jos subūrė rekordinį dalyvių skaičių – savo jėgas ir ištvermę išbandys daugiau nei 100 ugniagesių gelbėtojų.

Stipriausio ugniagesio gelbėtojo varžybos Lietuvoje rengiamos nuo 2012 metų. Jų tikslas – stiprinti ugniagesių gelbėtojų profesinius ir praktinius įgūdžius, fizinį pasirengimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Varžybų rungtys sukurtos pagal realias situacijas, su kuriomis ugniagesiai susiduria tarnyboje, todėl žiūrovai gali iš arti pamatyti, kokio fizinio pasirengimo ir ištvermės reikalauja ugniagesio gelbėtojo profesija.

„Kasdien matome ugniagesius gelbėtojus gelbstinčius žmones gaisruose, eismo įvykiuose ar kitų nelaimių metu. Šios varžybos leidžia visuomenei iš arti pamatyti, kokio pasirengimo reikalauja ši profesija. Didžiuojamės, kad Lietuvos ugniagesiai ne tik sėkmingai vykdo savo misiją, bet ir pasaulio čempionatuose demonstruoja aukščiausio lygio meistriškumą ir oficialiai yra pripažinti kaip stipriausi pasaulyje", – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla.

Pirmoji stipriausio ugniagesio gelbėtojo varžybų diena vyks šiandien nuo 10.00 iki 14.30 val. Jos metu dalyviai varžysis individualiose rungtyse. Nuo 15.00 val. bus apdovanoti geriausiai pirmąją dieną pasirodę sportininkai atskirose kategorijose.

Ugniagesiai gelbėtojai trasą įveikia vilkėdami apie 15 kilogramų sveriančią apsauginę aprangą ir kvėpavimo aparatus. Jiems tenka užnešti žarnų ryšulius į ketvirtą aukštą, atlikti jėgos ir ištvermės užduotis, valdyti gaisrines žarnas bei finiše nutempti apie 85 kilogramus sveriantį tariamą nukentėjusįjį. Tai viena sudėtingiausių ir žiūrovams įspūdingiausių ugniagesių sporto rungčių pasaulyje.

Pagrindiniai renginio akcentai laukia šeštadienį, birželio 6 d. Oficialus varžybų atidarymas prasidės 9.00 val. Jo metu pirmą kartą Lietuvoje bus surengta 2025 metų pasaulio stipriausio ugniagesio gelbėtojo čempionų žiedų įteikimo ceremonija. Iš viso bus pagerbta 14 Lietuvos ugniagesių gelbėtojų, kurie praėjusiais metais Jungtinėse Amerikos Valstijose vykusiame pasaulio čempionate iškovojo pasaulio čempionų titulus įvairiose rungtyse ir kategorijose.

Atidarymo ceremonijoje dalyvaus Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vadovybė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius bei Stipriausio ugniagesio gelbėtojo pasaulio čempionato organizatorių atstovė Melissa Campbell. Jos vizitas Lietuvoje patvirtina augantį Lietuvos stipriausio ugniagesio gelbėtojo varžybų tarptautinį prestižą ir šalies ugniagesių pasiekimų pripažinimą pasauliniu mastu.

Iškart po atidarymo prasidės vienos žiūrovų labiausiai mėgstamų rungčių – dvejetų ir estafečių varžybos, kuriose dalyviai demonstruos ne tik fizinį pasirengimą, bet ir komandinį darbą. Šios rungtys tradiciškai pasižymi didžiausia intriga, greičiu ir emocijomis.

Varžybų uždarymas ir stipriausių Lietuvos ugniagesių gelbėtojų apdovanojimai vyks šeštadienį 15.30 val., kai paaiškės šių metų stipriausi Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai, taip pat bus pagerbtos stipriausios priešgaisrinių gelbėjimo valdybų komandos.

Varžybos vyksta Kaune, Nemuno saloje, Olimpinės dienos metu. 

Svarbiausi laikai:

Birželio 5 d. (penktadienis)

• 10.00–14.30 val. individualios rungtys
• 15.00 val. pirmosios dienos apdovanojimai

Birželio 6 d. (šeštadienis)

• 9.00 val. oficialus atidarymas (pasaulio čempionų žiedų įteikimo ceremonija 14-ai Lietuvos ugniagesių gelbėtojų)
• 15.30 val. varžybų uždarymas ir nugalėtojų apdovanojimai

Tiesioginė varžybų transliacija:
YouTube transliacija

Varžybų programa ir daugiau informacijos:
Strongest Firefighter Lithuania

Ginčas kilo dėl UAB „Lidl Lietuva“ vykdytos reklaminės kampanijos, kurioje buvo lyginamos tam tikrų prekių kainos prekybos tinkluose „Lidl“ ir „Maxima“. Reklamoje buvo naudojamas šūkis „Akivaizdu, kad pirkau pigiau!“, sudarant vartotojams įspūdį, kad parduotuvėse „Lidl“ apskritai apsipirkti yra pigiau nei „Maximos“. UAB „Maxima“ teigimu, toks kainų palyginimas buvo klaidinamas, nes „Lidl“ savo pigiausias privataus prekės ženklo prekes lygino ne su pigiausiomis „Maximos“ prekėmis, o tik su „Well Done“ ženklu pažymėtais produktais, kurie nebūtinai buvo pigiausi visame „Maximos“ asortimente.

Nors ir nustačiusi, kad reklama turi tam tikrų trūkumų ir galėjo sudaryti klaidinamą įspūdį, VVTAT atsisakė pradėti tyrimą pagal vartotojo skundą, nurodžiusi, kad pažeidimas laikytinas mažareikšmiu, nes lyginamoji reklama neprivalo lyginti pigiausių prekių, o svarbiausias kriterijus yra kainų palyginimo objektyvumas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nurodė, kad VVTAT, gavusi vartotojo prašymą, privalėjo atlikti pateiktų duomenų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą ir pateikti išsamų ir motyvuotą atsakymą. Vis dėlto ji, pripažindama, jog reklama galėjo sudaryti įspūdį, kad lyginamos pigiausios abiejų prekybos tinklų prekės, nors realiai taip nebuvo, nepaaiškino, kodėl toks galimas vartotojų klaidinimas neturėtų būti laikomas reikšmingu, neįvertino reklamos masto, jos poveikio vartotojams, kampanijos trukmės bei kitų reikšmingų aplinkybių.

Teismo įsitikinimu, vien deklaratyvus teiginys, kad lyginant kainas nėra būtina lyginti pigiausias prekes, nėra pakankamas pagrindas atsisakyti pradėti tyrimą.

Taigi teismas, pritrūkęs aiškių ir pakankamų motyvų, panaikino ginčijamą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimą ir įpareigojo ją iš naujo išnagrinėti vartotojo prašymą.

Šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas.

Administracinė byla Nr. eI2-2928-423/2026

Regionų administracinio teismo inf. 

Neišnaudotas resursas?   

Stresas – tai organizmo reakcija į suvokiamą grėsmę ir iššūkį, kai reikalavimai viršija žmogaus turimus išteklius. Pasak konferencijoje „Saugus startas“ pranešimą skaičiusio A. Pakėno, stresinė yra ne situacija, o tai, kaip žmogus reaguoja. „Pavyzdžiui, kontroliuojamas jaudulys sportininkui padeda tapti čempionu. Tam pritaria ir sporto psichologai, kurie sako, kad neturi tikslo nuraminti sportininką prieš startą. Tuomet sportininkas nieko nelaimėtų. Tam tikromis dozėmis stresas yra resursas. Juk visi žinome frazę, kad vaistas nuo nuodo skiriasi tik doze. Taip ir su stresu. Dozuotas stresas yra skatinanti priemonė, o perteklinis stresas – slopinanti“, – renginyje aiškino vairavimo treneris.    

Nors kartais ir gali atrodyti, kad stresas atėjo vos tik įžengus į vairavimo egzaminą, ekspertas sako, kad taip manyti klaidinga. Stresą sudaro daug mažų aspektų, tokių kaip vairavimo mokyklos pasirinkimas, finansinių klausimų aptarimas šeimoje, o taip pat ir mokymo metu pasitaikančios klaidos ir jei už jas baudžiama, mokinys smerkiamas, jam vairavimas pradeda kelti stresą.   

„Klaidos, kai už jas baudžiama, slopina, o ne moko. Taip pat neretai žmonės ateina prisiklausę sėkmės istorijų apie iš pirmo karto išlaikytus vairavimo egzaminus ir pradeda manyti, kad viskas labai paprasta, nors taip nėra. Galiausiai, jei prireikia papildomų pamokų, pradedama jausti įtampą, nes ir vėl reikia kalbėtis su tėvais, prašyti pinigų“, – būsimo vairuotojo streso šaltinius vardino A. Pakėnas.   

Streso vieta mokymosi procese   

Stresas keičia ne žinias, o gebėjimą jas pritaikyti: dreba rankos, tampa sunku valdyti sankabą, pasirinkti tinkamą pavarą ir pan. Visa tai daro įtaką sprendimams ir saugumui kelyje. „Kai egzamino metu siaurėja egzaminuojamojo dėmesys, žmogus kažko nebepastebi ir koncentruojasi į stresą, bet nepamato kitų eismo dalyvių, kažko nepraleidžia, laiku nepagreitėja. Viso to priežastis – nekontroliuojama streso būsena ir nors jis, atrodo, viską mokėjo, bet žinių pritaikyti negalėjo.    

Kai girdžiu instruktorius sakant, kad mokinį egzaminui paruošiau labai gerai, bet štai jis sustresavo ir neišlaikė, man kyla klausimas, kaip tuomet jis buvo paruoštas, jei stresas paėmė viršų. Kokia prasmė paruošimo vairavimui, jei mokinys nepavažiuoja?“, – retoriškai klausė A. Pakėnas bei pridūrė, kad į vairavimo mokymą reikia žiūrėti kompeksiškai ir tikrinti ne tik žinias ar žymėti klaidas, bet ir mokyti, kaip reikiamu metu suvaldyti nerimą ir kontroliuoti stresą.   

Vairavimo treneris paatviravo, kad neretai išmokę vairuoti žmonės išlaiko vairavimo egzaminą, tačiau sugrįžti prie vairo bijo, tad vėliau mokytis tenka iš naujo. Į renginį susirinkusiems vairavimo instruktoriams A. Pakėnas pabrėžė, kad būsimus vairuotojus svarbu išmokyti ne tik techniškai valdyti automobilį, bet ir dalyvauti eisme.   

 Kas gali padėti?   

Kaip svarbiausius aspektus, kurie galėtų padėti mokiniams, žinomas instruktorius įvardija mokymo proceso struktūravimą, realių lūkesčių kėlimą, trumpus nurodymus, ramų toną ir ramią, be spaudimo reakciją į klaidas. Taip pat labai svarbus dėmesio grąžinimas į veiksmą, kitaip tariant, mokėjimas padarius klaidą vairuoti toliau ir aptarti ją tik saugiai sustojus.   

 „Dažna naujoko klaida yra tai, kad kai jie atvažiuoja prie sankryžos ir nori +padaryti visus veiksmus vienu kartu – ir įvertinti situaciją, ir priimti sprendimą, ir atlikti veiksmą. Tuo tarpu patyręs vairuotojas viską daro palaipsniui. Viskas prasideda nuo minties, pereina į emociją ir baigiasi veiksmu“, – kalbėjo konferencijos „Saugus startas“ pranešėjas.   

 Kaip veiksmingą priemonę jauduliui suvaldyti jis įvardijo automobilyje esančių daiktų pastebėjimą ir įvardijimą žodžiu. Pavyzdžiui, galima pasirinkti penkis automobilyje esančius objektus bei juos įvardinti, paliesti vairą, rankenėlę, langą. Anot A. Pakėno, tai padeda įsižeminti ir girdėti tai, kas sakoma. Važiuojant į priekį patariama mintyse ar garsiai vardinti, kas matoma ir daroma, pavyzdžiui, kad aiškiai sužymėtos juostos, priekyje važiuoja automobilis, o rekomenduojamas greitis 50 km/h. Tai padeda efektyviai suvaldyti baimę ir susikoncentruoti. „Turime mokėti valdyti ne tik automobilį, bet ir savo stresą“.  

„Saugus startas“: dėmesys vairuotojų saugumui ir psichologijai   

Jau antrus metus „Regitros“ organizuojamas renginys „Saugus startas“ siekia atkreipti dėmesį į saugaus eismo svarbą ir skatinti atsakingą būsimų ir esamų vairuotojų elgesį. Kasmet renginyje gvildenamos vis naujos, aktualios temos, o šiemet dėmesys skirtas psichologiniams aspektams – tema „Ramus protas – saugus kelias: kaip padėti vairuotojams suvaldyti jaudulį?“. Renginyje vairavimo instruktoriai, egzaminuotojai ir psichologai kalbėjo apie tai kaip žmogaus smegenis veikia stresas, kaip technologijos gali padėti jį sumažinti egzamino metu ir ar stresas yra problema, ar vis tik neišnaudotas resursas.

 „Regitros“ inf. 

Mažesniuose miestuose kalbos sklinda greit. Čia greičiau pastebima nauja šukuosena, nauja mašina, ilgiau kieme stovintis automobilis, užsitęsęs vakaro triukšmas ar neįprastai tylus kaimynas laiptinėje. Jei tik bus įdomu, nesunkiai sužinosi, kas susituokė ar išsiskyrė, kas grįžo gyventi pas tėvus, kieno vaikas išvyko į užsienį. Gal todėl taip smagu dalintis savo džiaugsmu, o sunkumus norisi paslėpti kuo giliau.

Dažnai žmonės labiau bijo ne pačios problemos, o to momento, kai apie ją sužinos aplinkiniai. Vis dar labai gajus įsitikinimas, kad šeimos problemos turi likti už uždarų durų. Kad nėra namų be dūmų.  Kad reikia pakentėti, nes „gal praeis“. Kad visos poros pykstasi. Žmonės pripranta prie frazių „nieko tokio“, „būna visko“, „svarbu vaikai turi abu tėvus“. Todėl net tada, kai darosi sunku, daugelis pirmiausia mokosi ne kalbėti, o tylėti. Tyla tampa normalia būsena ir kartais trunka labai ilgai. Dažnai ji  prasideda gerokai anksčiau nei pati krizė - nuo atsargiai renkamų žodžių,  nuo nuolatinio jausmo, kad namuose reikia būti atsargesniam, kad nereikia provokuoti konflikto. Neužduoti klausimų netinkamu metu. Nepertraukti. Neprieštarauti.

Tačiau tyla retai sustabdo tai, kas namuose pamažu tampa pavojinga. Gyvenant nuolatinėje įtampoje, ribos ima dingti nepastebimai. Pirmiausia keičiasi kalba - atsiranda kandūs žodžiai, menkinimas, kaltinimai, grasinantis tonas. Vėliau prisideda kontrolė, nuolatinis tikrinimas ir juos lydinti baimė suklysti, įtampa prieš grįžtant namo. Kai emocinis spaudimas tampa norma, fiziniai veiksmai dažniausiai atsiranda kaip jau dingusios ribos tąsa – dūžta ne tik daiktai, dūžta širdys.  Ar tai jau tikrai smurtas? O gal tik dar vienas „sunkus laikotarpis“ ? Ar galima vis dar tikėtis, kad viskas pasikeis? Ar tie atsiprašymai, pažadai, tas švelnumas  leis patikėti dar kartą, kad viskas jau praėjo ir niekada nepasikartos? O gal jau ir nebežinau kaip kitaip gyventi nesisukant tame nesibaigiančiame pažeminimo, skausmo, gėdos, kaltės ir vis dar gyvos vilties rate?  

Tylos kainą dažnai pirmasis pradeda skaičiuoti kūnas. Ne staiga, o beveik nepastebimai. Miegas neatneša reikalingo poilsio, dienos metu sunkiau išlaikyti dėmesį, o nereikšmingi dalykai ima erzinti stipriau nei turėtų. Skauda ir tą, ir aną, o nuovargis tampa nuolatiniu palydovu. Žinoma, kūnas savotiškai prisitaiko prie nuolatinės budrumo būsenos - tarsi visada reikėtų šiek tiek daugiau atidumo, šiek tiek daugiau atsargumo, net kai išoriškai nieko nevyksta. Todėl pagalbos dažnai ieškoma labai vėlai. Tada, kai kasdienybė jau seniai nebeturi lengvumo. Kai ji tampa nuolatine pastanga, reikalaujančia daugiau, nei būtų galima toliau tylėti. Kai vieną dieną tampa aišku, kad jau tikrai nebesinori grįžti namo. Būtent todėl taip svarbu kreiptis pagalbos.  

Specializuotos kompleksinės pagalbos centruose (SKPC) dirbantys specialistai - konsultantai, psichologai, teisininkai - padeda atpažinti smurto požymius, suprasti jo priežastis ir palydi ieškant galimų sprendimų. Patiriant smurtą artimoje aplinkoje – psichologinį, fizinį, seksualinį ar ekonominį – pagalbos verta ieškoti kaip galima anksčiau. Dar iki tol, kol tyla netapo nuosprendžiu. Prasidėjęs, atrodytų, visai nekaltai, smurtas retai sustoja savaime. Dažniausiai jis stiprėja — po truputį, beveik nepastebimai, vis perkeldamas ribą to, kas santykiuose tampa normalu.  

Jonavos rajono savivaldybėje Specializuotos kompleksinės pagalbos centro funkcijas atlieka asociacija „Kauno moterų linija”. Teikiama pagalba - nemoka ir konfidenciali. 

Kur kreiptis pagalbos? 

Tel. +370 618 40044 

El. paštas: skpc@moterulinija.lt 

Daugiau informacijos: www.specializuotospagalboscentras.lt ; www.moterulinija.lt 

Asociacija “Kauno moterų linija”, Specializuotos kompleksinės pagalbos centras 

Skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėja, lektorė Renata Gaudinskaitė tokiose situacijose kviečia neskubėti kalbėti apie priklausomybę. „Vietoje ginčų ar spaudimo, verta pamėginti suprasti, kas iš tiesų kelia vaikui nerimą, – sako R. Gaudinskaitė. – O tuomet verta pasidomėti stovyklos taisyklėmis, aptarti, kas vyksta pirmomis dienomis, kokios veiklos laukia, kaip paprastai mezgasi pažintys. Vaikui padeda žinojimas, kad pradinis nejaukumas yra laikinas ir pažįstamas daugeliui. Drąsinkime vaikus tokioms bendrystę ir draugystes kuriančioms patirtims.”

Jei nerimo ypač daug, pasak ekspertės, galima pradėti nuo dienos stovyklos ar 2-3 dienų savaitgalio stovyklų, kad vaikas galėtų išsibandyti savo galimybes. 

„Padeda ir „avarinio išėjimo“ plano patarimas – kaip darysime, jei tau visiškai vis tiek nepatiks. Verta klausti: kas tau šioje situacijoje atrodo sunkiausia, dėl ko labiausiai nerimauji, kas tau padėtų jaustis ramiau? Kai vaikas gali įvardyti savo jausmus, pokalbis tampa konkretesnis – tada kalbama ne apie telefoną apskritai, o apie realius iššūkius,” – sako R. Gaudinskaitė. 

Apie laiką be ekrano kalbėkime kaip apie „skaitmeninį detoksą“, savotiškas atostogas nuo ekranų, akcentuokime laisvę – juk įrenginys nuolat reikalauja tavo dėmesio. Likus savaitei ar kelioms dienoms iki stovyklos pradėkite gyventi stovyklos ritmu: pamėginkite būti be įrenginio tiek laiko, kiek be jo bus stovykloje. 

Vasara – metas aptarti naujas šeimos taisykles, kaip technologijomis naudojamės namuose: kokiomis valandomis ekranai bus išjungiami (pvz., telefonai – padedami į dėžutę), o kada šeima ką nors veiks drauge – gamins maistą, eis pasivaikščioti ar sės ant dviračių, kad laisvalaikis ir pramogos nebūtų vien ekranuose. 

Svarbiausia – pirmos dienos

Stovyklų patirtis rodo, kad didžiausias iššūkis vaikams yra pradžia – pirmosios stovyklos dienos ir stovyklautojams, ir jų tėvams, ir vedėjams – dažniausiai būna emociškai intensyvios. 

Kartais vaikams reikia laiko perjungti dėmesį nuo nuolatinio skaitmeninio srauto prie gyvo buvimo su kitais. 

„Vaikai gali jausti ilgesį, nerimą ar nusivylimą, tai normalus prisitaikymo laikotarpis, – sako stovyklų vadovė Natalija Vėževičienė. – Ypač svarbu, jog taisyklės būtų aiškios nuo pat pradžių, ką darome su telefonais stovykloje. Tuomet padėsime pamatus svarbiems ryšiams, kuriuos vėliau vaikai gali norėti puoselėti, megzti ir stovyklai pasibaigus. Ypač, pvz., jei lyja – vadovai turi būti pasiruošę didesniam užimtumui patalpose. Jei stovykla vaikui įdomi – tada telefonai lengvai pasimiršta“, – sako N. Vėževičienė. 

Platesnis klausimas: technologijų vieta kasdienybėje

R. Gaudinskaitė pabrėžia, kad technologijų vaidmuo kasdieniame gyvenime nėra vienareikšmiškas. 

„Jeigu telefonas tampa pagrindiniu būdu užpildyti nuobodulį ar nusiraminti, jo net laikinas netekimas gali būti jaučiamas labai stipriai. Pastebėjus, kad telefono ribojimas vaikui kelia itin stiprų nerimą ar pasipriešinimą, verta stabtelėti ir įsivertinti, kiek skaitmeniniai įpročiai jau veikia kasdienį gyvenimą, prireikus, aptarti tai su specialistais, paskambinti pasitarti į Tėvų liniją“, – teigia R. Gaudinskaitė.

Skaitmeninės etikos centro svetainėje tėvai ir paaugliai gali rasti trumpus klausimynus, padedančius geriau suprasti, kokia rizika technologijomis naudotis žalingai. Klausimynus galima rasti čia: https://e-etika.lt/pin-klausimynai/ https://e-etika.lt/pin-klausimynai/ 

Skaitmeninės etikos centro inf. 

Birželio 1 d. Lietuvoje prasideda oficialus maudymosi sezonas, kuris tęsis iki rugsėjo 15 d. Higienos institutas primena, kad viso sezono metu reguliariai stebima maudyklų vandens kokybė, o naujausią informaciją, kur saugu maudytis, gyventojai gali rasti savivaldybių interneto svetainėse ir Higienos instituto interaktyviajame maudyklų žemėlapyje. 

Piliakalnių ir pilių kelias palei Nemuną

Vienas įspūdingiausių maršrutų driekiasi keliu Nr. 141 (krašto kelias Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda). Tai išskirtinio grožio Lietuvos kelių atkarpa, vedanti palei Nemuną. Pakeliui atsiveria panoramos ties Seredžiumi, Veliuona ir Panemune.

Ši atkarpa išsiskiria pilių ir piliakalnių gausa, leidžiančia susipažinti su svarbia Lietuvos istorinio paveldo ašimi – keliautojai gali aplankyti Seredžiaus ir Veliuonos piliakalnius, Raudonės ir Panemunės pilis. Nemuno slėnis čia kinta nuo stačių šlaitų iki plačių upės vingių, formuodamas vieną įspūdingiausių kraštovaizdžių šalyje. Judant toliau verta sustoti prie Belvederio ar Jurbarko dvarų – šie objektai praturtina maršrutą architektūra ir istoriniu kontekstu.

Alternatyviai galima rinktis maršrutą iš Kauno Vilkijos kryptimi. Iki kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda galima važiuoti krašto keliu Nr. 140 (Kaunas–Zapyškis–Šakiai) ir rajoniniu keliu Nr. 1931 (Rupiniai–Jadagoniai–Pavilkijys–Kriūkai) iki Pavilkijo (Šakių r.). Iš čia nedidelė žvyro dangos atkarpa (~0,94 km) veda iki kelto per Nemuną, kuris perkelia į Vilkiją.
Ši atkarpa suteikia galimybę keliauti lėtesniu ritmu, iš arti stebėti upės tėkmę ir Nemuno slėnio panoramas.

Aukštaitijos kalvų ir ežerų maršrutas

Kitas maršrutas driekiasi Ukmergės, Anykščių ir Molėtų vietovėmis, jungdamas valstybinės reikšmės krašto kelią Nr. 115 Ukmergė–Molėtai su rajoniniais keliais Nr. 1201 Anykščiai–Kurkliai–Balninkai–Želva, Nr. 2806 Kairionys–Girsteitiškis–Balninkai ir Nr. 2801 Alanta–Pabaldiškis–Girsteitiškis. Ši kryptis išsiskiria Aukštaitijos kraštovaizdžiu – kalvotomis vietovėmis, miškingais ruožais ir ežerų apsuptimis.

Pakeliui galima aplankyti Siesarties upės slėnį, mažus tradicinius kaimus, taip pat Alantos miestelį su Alantos dvaru ir Asvejos regioninį parką. Netoliese atsiveria ir Labanoro regioninio parko prieigos, o Molėtų kryptimi esantys kraštovaizdžiai leidžia pasiekti ir Mindūnų apžvalgos bokšto panoramas.

Lietuvos kaimiškų kraštovaizdžių maršrutai

Kiti siūlomi išbandyti maršrutai driekiasi skirtinguose Lietuvos regionuose ir apima rajoninius kelius Nr. 4706 Onuškis–Butrimonys–Punia, Nr. 5003 Varėna–Marcinkonys–Druskininkai, Nr. 5144 Vištytis–Varteliai–Burniškiai ir Nr. 2201 Priekulė–Sakūčiai–Ventė.

Jie leidžia pažinti mažiau urbanizuotas Dzūkijos, Suvalkijos ir Mažosios Lietuvos teritorijas, kuriose vyrauja upių slėniai, miškingos vietovės, tradicinės sodybos ir nedideli miesteliai su išlaikyta architektūrine tapatybe. Keliaujant šiais keliais atsiveria vaizdingi kraštovaizdžiai – nuo Merkio upės vingiuojančių slėnių ir Dzūkijos nacionalinio parko miškų iki Vištyčio regioninio parko kalvotų apylinkių bei Kuršių marių pakrančių prieigų ties Vente. Šiose teritorijose išlaikytas autentiškas kaimiškas kraštovaizdis, būdingas skirtingiems Lietuvos etnografiniams regionams.

Rajoninis kelias Nr. 5021 Kampai–Ryliškiai–Merkinė veda per mažiau intensyvaus eismo, tačiau vaizdingas vietoves, kuriose vyrauja miškai, dirbami laukai ir nedideli kaimai. Šis kelias suteikia galimybę patirti ramesnį kelionės ritmą, aplenkiant pagrindinius tranzitinius srautus ir atrandant autentišką regioninę aplinką.

Pakeliui galima išvysti tradicinę kaimo architektūrą, gamtinius objektus bei mažiau žinomus kultūros paveldo elementus: senąsias pakelių kryžkeles ir koplytstulpius, kaimų bažnytėles su šventoriais, dvarų sodybų fragmentus, taip pat miškingose vietovėse esančius ežerėlius ir natūralius šaltinius. Visa tai formuoja šio maršruto gamtinį ir kultūrinį savitumą.

Kelias per Dubysos slėnį ir inžinerinį paveldą

Dar vienas maršrutas – kelias Nr. 2106 (rajoninis kelias Kelmė–Noreišiai–Bubiai), išsiskiriantis tiek kraštovaizdžiu. Kelias vingiuoja per kalvotas, medžiais apsodintas vietoves, o ties 3,02 km kerta restauruotą akmeninę dviejų angų pralaidą (2008 m.). Važiuojant šia atkarpa atsiveria Dubysos slėnis ir Bubių tvenkinys.

Kelio pabaigos ruože, dešinėje pusėje, matoma ir 1825–1831 m. statyto, tačiau nebaigto statyti Ventos–Dubysos perkaso (dar vadinto Žemaičių kanalu) atkarpa, turėjusi sujungti Ventos ir Dubysos upes, sudarant vandens kelią tarp Nemuno baseino ir Baltijos jūros (Ventspilio uosto).

Naudingi patarimai keliautojams

„Via Lietuva“ pabrėžia, kad šie maršrutai skirti ne tik patogiam, bet ir lėtam keliavimui, jungiančiam gamtą, istoriją, kultūros paveldą ir kelių inžinerijos raidą.

Planuojant maršrutus verta skirti daugiau laiko sustojimams prie lankytinų objektų – piliakalnių, pilių, apžvalgos bokštų ir gamtos vietovių. Kadangi dalis maršrutų driekiasi per mažiau apgyvendintas teritorijas, rekomenduojama pasirūpinti pakankamu degalų kiekiu, vandeniu ir būtiniausiomis priemonėmis. Vasaros sezono metu prie populiariausių objektų ir keltų gali susidaryti didesni srautai, todėl kelionę verta planuoti iš anksto. Vairuojant būtina laikytis saugaus greičio, ypač vingiuotuose, miškinguose ir siauresniuose kelių ruožuose, bei gerbti vietos bendruomenes ir gamtinę aplinką.

Prieš kelionę rekomenduojama įvertinti kelių būklę, ypač rajoninių ir žvyro dangos atkarpų, taip pat atliekamus darbus keliuose bei galimas eismo spūstis naudojantis aktualia eismo informacija. Saugios kelionės prasideda nuo plano. Prieš išvykstant patariama pasitikrinti oro ir eismo sąlygas bei, jei įmanoma, išvažiuoti anksčiau, kad nereikėtų skubėti. Kelyje svarbu rinktis saugų greitį, laikytis didesnio atstumo bei vengti staigių manevrų.

Visą informaciją apie kelių būklę ir eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose eismo dalyviai gali sužinoti ir www.eismoinfo.lt.

Šių metų vasarą muzikos gerbėjų laukia ne viena kryptis, kurią patogu pasiekti iš Lietuvos oro uostų. Nuo roko ir alternatyviosios muzikos atlikėjų Danijoje iki elektroninės euforijos Kroatijoje ar spalvingos festivalio salos Budapešte – keliones smagu planuoti ne tik dėl koncertų, bet ir dėl viso savaitgalio ar ilgesnių atostogų. Visur yra ką pamatyti ir patirti.

Roskildė – garsūs atlikėjai, stiprios tradicijos ir netoli Kopenhagos

Birželio 27 d. – liepos 4 d.  vykstantis „Roskilde Festival“ – vienas žinomiausių Europos muzikos festivalių, į kurį verta vykti tiems, kuriems patinka patirti stiprią festivalio bendruomenės dvasią. Festivalis vyksta netoli Kopenhagos, į kurią iš Vilniaus ir Palangos skraidina SAS oro bendrovė, o iš Kauno – „Ryanair“.

Festivalio programoje šiemet minimi tokie vardai kaip KWN, „The Cure“, „Gorillaz“, Lily Allen, „Wolf Alice“, Addison Rae, Zara Larsson ir daugelis kitų. Festivalis pritraukia tūkstančius alternatyvios muzikos, roko, pop, hiphopo ir elektronikos gerbėjų – bendruomenę, kuri mėgsta atrasti naujus vardus, bet kartu nori išgirsti ir pasaulinio lygio atlikėjus.

Kadangi Roskildę lengva pasiekti iš Kopenhagos, dalį viešnagės laiko galima skirti Danijos sostinei. Tiesiog pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiu greta Nyhavn kanalo, užsukti į Tivolio parką ir mėgautis skandinaviška miesto atmosfera. Lankytojų laukia gausybė muziejų bei meno galerijų.

Nemokamas festivalis Vienoje – „Donauinselfest“

Išlydėjusi „Euroviziją“, Austrijos sostinė Viena nepraranda ryšio su muzika. Iš Vilniaus su „Austrian Airlines“ arba „Ryanair“ Vieną pasiekę keliautojai liepos 3–5 d. galės klajoti nuo vienos scenos prie kitos Dunojaus saloje. Čia susirinks įvairios muzikos gerbėjai: nuo pop, roko ir elektronikos iki vietinių eksperimentuotojų.

Vienos miestas siūlo puikų patirčių derinį. Senamiestis pilnas senos įspūdingos architektūros ir muziejų, tokių kaip ištaigingi baroko stiliaus Šionbruno rūmai, apsupti vaizdingų parkų, gėlynų, tvenkinių, skulptūrų. Pasaulinio lygio dailės šedevrus pažinti galima Belvederio rūmuose ar Dailės istorijos muziejuje. Norintys lengvesnių pramogų lanko „Praterio pramogų parką“ – apžvalgos ratas dovanoja jausmą, kai miestas atsiveria iš kitos perspektyvos.

Karštas Madrido ritmas – „Mad Cool 2026“

Liepos 8–11 d. Ispanijos sostinė Madridas siūlo ištirpti – tik ne karštyje, o muzikos ritmuose. Kūną privers judėti festivalis „Mad Cool 2026“. Tiesioginį skrydį iš Kauno į Madridą užtikrina „Ryanair“.

Festivalio organizatoriai skelbia, kad koncertuos „Foo Fighters“, „Pulp“, Moby, „Florence and the Machine“, „Kings of Leon“, „Pixies“, Nick Cave, David Byrne ir kiti atlikėjai. Tad svarbiausia – apsirūpinti vandeniu, nes bus tikrai karšta.

Poilsis ir ramybė po festivalio? Karaliaus rūmai arba „Prado“ muziejus. Taip pat – „Buen Retiro“ parkas. Dar – gausybė tradicinių patiekalų restoranų, barų, užkandinių, kur galima ilgai sėdėti prie staliuko ir stebėti gatvės gyvenimą.

„Ultra Europe 2026“ – elektroninės muzikos jūra prie Adrijos

Kroatija vasarą atveria nuostabių poilsio derinių. Vienas yra ypatingas elektroninės muzikos gerbėjams – liepos 10–12 d.  vykstantis festivalis „Ultra Europe“ Splite.

Į Kroatiją vasarą iš Kauno skraidina „Ryanair“. Tiesa, oro linijų maršrutas veda į Zadarą, tačiau nuo šio vaizdingo miesto iki Splito – poros valandų kelionė automobiliu ar autobusu. Splite renkasi tie, kuriems vasara reiškia šviesų šou, galingą garsą, šokius iki paryčių ir pajūrio atmosferą. Festivalis ypač patiks EDM, house, techno ir didžiųjų DJ scenų gerbėjams.

Kelionės į Kroatiją privalumas – galimybė festivalį sujungti su poilsiu prie jūros. Splite verta aplankyti „Diokletiano rūmus“, įtrauktus į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, pasivaikščioti senamiesčio gatvelėmis, o dieną skirti Adrijos jūros paplūdimiams. Jei norisi dar daugiau – planuokite išvyką į Hvarą ar Bračą – salas, kuriose po intensyvios festivalio nakties laukia jūros ošimas ir gamtos ramybė.

„Sziget“ festivalis Budapešte – sala, kurioje telpa visas pasaulis

„Sziget“ festivalis rugpjūčio 11–15 dienomis yra vieta, kur muzika susilieja su performansais, šiuolaikiniu menu ir tarptautine atmosfera. Į Budapešto salą renkasi pop, roko, elektronikos, alternatyvios muzikos gerbėjai. Festivalis tampa ne tik koncertų programa, bet ir atskiru miestu Dunojuje su savo ritmu.

Į Budapeštą iš Vilniaus skraidina „Wizz Air“. Vengrijos sostinė gausybę turistų pritraukia savo unikaliu paveldu ir didinga imperijos istorija. Jeigu dar neteko, tai būtinai verta apžiūrėti Parlamento rūmus, Žvejų bastioną, Budos pilį ir kitus objektus. O po kelių aktyvių festivalio dienų ypač pasiteisins bilietas į senąsias miesto pirtis ir terminius baseinus po atviru dangumi.

Vasarą žaliuojantis Oslas ir „Oya“ festivalis

„Oya“ festivalis yra pasirinkimas tiems, kurie vertina muziką su charakteriu. Rugpjūčio 12–15 d. vyksiančio renginio programoje minima grupė „The Cure“, Nick Cave, „Amyl & The Sniffers“, „Blood Orange“, „Underworld“ ir kiti žinomi vardai. Tad į bilietais į Oslą iš Vilniaus (su „Norwegian“ ar „Ryanair“) arba Palangos (su „Wizz air“ arba „Norwegian“ gali apsirūpinti alternatyvios muzikos, roko, post-punk, elektronikos ir indie skambesio gerbėjai.

Oslas po festivalio gali nustebinti ramybe ir gamtos artumu. Verta aplankyti „Vigeland“ skulptūrų parką“, pasivaikščioti po „Aker Brygge“, skirti laiko Oslo fjordui ar užsukti į Muncho muziejų. Po koncertų miesto aplinka suteikia atokvėpį – švarus oras, vanduo, architektūra ir šiaurietiškas tempas leidžia ramiai užbaigti kelionę.

„Way Out West“ – švediška vasara ir atpalaiduojantis lengvumas Geteborge

Vasaros pabaigai artėjant, rugpjūčio 13–15 d., Švedijos miestas Geteborgas organizuoja „Way Out West“ festivalį. Jame persipina muzika, miesto kultūra ir skandinaviška estetika. Šiemet festivalio scenoje pasirodys „Grammy“ laureatė – atlikėja Lorde. Muzikos šventė Švedijoje patiks indie, alternatyvios muzikos, pop ir elektronikos gerbėjams, taip pat tiems, kuriems svarbi ne tik scena, bet ir bendra renginio atmosfera.

Geteborgas – jaukus miestas trumpai vasaros kelionei. Tiesioginiu skrydžiu jį galima pasiekti iš Kauno su „Ryanair“. Svečių laukia „Liseberg“ pramogų parkas, patirtys „Universeum“ mokslo muziejuje, taip pat – garsusis „Feskekorka“ žuvų turgus ir Haga kvartalas – ideali vieta lėtiems pasivaikščiojimams. Atokvėpiui prisėskite vietos kavinėje – išgerti kavos, paragauti cinamoninės bandelės ir pajuskite paprastą, bet labai malonų skandinavišką kasdienybės ritmą.

Tad šią vasarą muzikos gerbėjams apstu patogių krypčių. Vieni festivaliai kviečia į didžiąsias roko ir pop muzikos scenas, kiti – į šviesos ir elektronikos naktis prie jūros ar alternatyvų skambesį Šiaurės Europoje.

Svarbiausia, kad prie festivalio lengva prijungti savaitgalį mieste, dieną muziejuje, vakarą senamiestyje ar kelias ramias valandas prie vandens. Būtent tokia gali būti geriausia vasaros kelionė – turtinga patirčių ir prisiminimų.

Lietuvos oro uostų inf.

Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė, tyrimą atliko Kauno apskrities policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, praėjusių metų spalio pradžioje Vilniuje, Kaišiadorių rajone ir kaltinamojo gyvenamojoje vietoje atliktų procesinių veiksmų metu pareigūnai rado bei paėmė daugiau kaip 7 kilogramus kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje nustatytas labai didelis kiekis psichotropinių medžiagų – 3-CMC, 4-BMC ir narkotinės medžiagos – kokaino.

Tyrimo metu nustatyta, kad dalis minėtų medžiagų buvo laikomos kaltinamojo automobilyje. Kvaišalai buvo rasti kuprinėje, automobilio salone, maisto pristatymo krepšyje bei bagažinėje.

Manoma, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo gabenamos iš Vilniaus į Kaišiadorių rajoną, kur dalis jų, kaip įtariama, buvo palikta tolimesniam platinimui.

Indijos pilietis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje. Už šią nusikalstamą veiką įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 10-ties iki 15-os metų.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Primename, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

LR Prokuratūros inf. 

Europos ligų prevencijos ir kontrolės institucijos šiuo metu vykdo tarptautinį epidemiologinį tyrimą dėl Salmonella enterica serotipas Stanley (S. Stanley) sukeltos salmoneliozės protrūkio. Pirmieji su protrūkiu susiję susirgimo atvejai buvo nustatyti Danijoje, tačiau vėliau epidemiologiškai susiję atvejai užregistruoti ir kitose šalyse – Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Čekijoje, Estijoje, Nyderlanduose bei Lietuvoje.

2026 m. sausio–balandžio mėn. Europoje užregistruoti 75 susirgimo atvejų. Didžiąją dalį susirgusiųjų sudaro vaikai ir jauno amžiaus asmenys. Šiuo metu protrūkio šaltinis dar nėra nustatytas, todėl epidemiologinis ir laboratorinis tyrimas tęsiamas, siekiant identifikuoti galimą infekcijos šaltinį ir užkirsti kelią tolesniam ligos plitimui.

Situacija Lietuvoje

Lietuvoje 2026 m. nuo sausio iki gegužės užregistruotas 21 S. Stanley sukeltos infekcijos atvejis. Taikant viso genomo sekoskaitos (WGS) metodą nustatyta, kad dalis iš klinikinių ėminių Lietuvoje išskirtų S. Stanley padermių yra genetiškai artimos bakterijoms, sukėlusioms protrūkį kitose Europos šalyse. Tai rodo galimą šių atvejų sąsają su tarptautiniu protrūkiu ir leidžia įtarti bendrą infekcijos šaltinį.

Lietuvos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai bendradarbiauja su kitų Europos šalių visuomenės sveikatos, maisto saugos ir laboratorijų institucijomis, siekdami nustatyti infekcijos šaltinį ir užkirsti kelią tolesniam ligos plitimui. Informacija apie protrūkį ir nustatytus atvejus keičiamasi per tarptautines ankstyvojo perspėjimo ir stebėsenos sistemas.

Kas yra Salmonella enterica serotipas Stanley?

S. Stanley yra viena iš daugelio Salmonella enterica bakterijos serotipų, galinti sukelti ūminę žarnyno infekciją – salmoneliozę. Dažniausi simptomai yra viduriavimas, karščiavimas, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, tačiau kai kuriems žmonėms infekcijos simptomų gali nepasireikšti. Didžiausia,  sunkių ligos formų rizika kyla mažiems vaikams, vyresnio amžiaus asmenims ir žmonėms su nusilpusia imunine sistema.

Kaip užsikrečiama salmonelioze?

Salmonelioze dažniausiai užsikrečiama per užterštą maistą. Šių bakterijų gali būti randama įvairiuose maisto produktuose, dažniausiai paukštienoje ir jos gaminiuose. Salmoneliozės riziką kelia termiškai neapdorotos ar nepakankamai apdorotos mėsos, kiaušinių, nepasterizuoto pieno ir jo gaminių, tinkamai nenuplautų vaisių ir daržovių vartojimas.

Užsikrėtimą gali lemti kryžminė tarša, kuomet bakterijos nuo užteršto maisto produkto ar paviršiaus pernešamos ant švaraus, tokiu būdu jį užteršiant. Bakterijos gali būti pernešamos per neplautas rankas, taip pat virtuvės įrankius, indus ar paviršius, kurie turėjo kontaktą su užterštu maisto produktu.

Kaip apsisaugoti?

• Vartokite tik tinkamai paruoštą paukštieną ir kitą mėsą.
• Venkite vartoti termiškai neapdorotus kiaušinius.
• Venkite vartoti nepasterizuotą pieną ar jo gaminius.
• Venkite kryžminės taršos virtuvėje.
• Plaukite rankas po žalios mėsos tvarkymo.
• Kruopščiai nuplaukite vaisius, daržoves, žoleles.   

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos informacija

Stiliagos, hipiai, pankai savo išvaizda skaidrino niūrias sovietų Lietuvos miestų gatves, stebino praeivius ir buvo nemenkas „galvos skausmas“ visuomenę akylai stebėjusiems sovietų saugumo darbuotojams. „Ideologiškai kenksmingi“ jaunuoliai už „netvarkingą“ išvaizdą, žavėjimąsi gyvenimu Vakaruose, vakarietiškos muzikos grojimą ir klausymąsi buvo persekiojami, verčiami dalyvauti profilaktinio pobūdžio pokalbiuose su kagėbistais, kai kurie net patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Maištaujantys jaunieji komunistinės moralės normų ignoruotajai, ilgaplaukiai rokenrolo vėjavaikiai, naivūs padaužos pankai įnešė savo indelį į lietuvių pasipriešinimą sovietiniam režimui, aktyviai dalyvavo Sąjūdžio mitinguose.

Lietuvos ypatingajame archyve saugoma nemažai Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) dokumentų apie neformalaus jaunimo atstovų  sekimą ir persekiojimą. Itin įdomios išlikusios neformalaus jaunimo nuotraukos, kurios kagėbistų buvo atimtos iš sulaikytų jaunuolių arba slapta darytos gatvėse civiliais drabužiais apsirengusių KGB darbuotojų. Dalis šių dokumentų ir nuotraukų pristatoma Lietuvos ypatingojo archyvo pasakojime apie 1960–1990 m. egzistavusias jaunimo subkultūras, kuri paskaityti ir pažiūrėti iliustracijas galima Lietuvos archyvų virtualių parodų svetainėje.

Pasakojimą perengė Povilas Girdenis (Lietuvos ypatingasis archyvas)

Lietuvos ypatingojo archyvo inf. 

Savo „Facebook“ paskyroje tarnyba kvietė žmones anonimiškai pasidalinti patirtimis, susijusiomis su seksualiniu priekabiavimu darbo aplinkoje. Kaip pasakoja LGKT atstovė Mintautė Jurkutė, istorijų sulaukta labai greitai ir daug.

„Mes labai aiškiai pasakėme, kad tai anonimiška, kad mums nereikia jokių asmens duomenų ir kad tai nėra oficialūs pranešimai apie pažeidimus. Tiesiog kvietėme pasidalinti patirtimis, kad geriau suprastume kontekstą“, – pasakoja ji.

Anot jos, daugelis istorijų atkeliavo vos per pirmąsias dvi dienas.

„Tai buvo labai spontaniška reakcija – žmonės pamatė kvietimą ir parašė“, – sako M. Jurkutė.

Visas istorijas vienija tie patys elementai

Pasak specialistės, skirtingose istorijose aiškiai kartojasi tie patys modeliai.

„Dažniausiai priekabiauja galią turintis vyras. Taip pat labai ryškus slaptumo komponentas – kai viskas vyksta taip, kad nematytų kiti. Ir labai panašios emocijos: pasišlykštėjimas, gėda, nesaugumas“, – teigia ji.

Istorijose minimi nepageidaujami prisilietimai, seksualiniai komentarai, įkyrus spoksojimas, klausimai apie privatų gyvenimą, fizinis artumas ar seksualinio pobūdžio pasiūlymai.

Viena moteris pasakojo, kad kolega ne kartą netikėtai pradėdavo masažuoti jos pečius.

„Tai sukėlė nesaugumo jausmą, nenorą eiti į darbą. Galiausiai nusprendžiau išeiti iš darbovietės“, – rašė ji.

Kita moteris dalijosi, kad vadovas kitų kolegų akivaizdoje klausinėdavo apie jos lytinį gyvenimą, komentuodavo kūną, siūlydavo pasibučiuoti ir neva netyčia bandydavo paliesti intymias vietas.

„Būdama jauna ir labai kukli, nedrįsdavau atsikirsti“, – prisiminė ji.

„Direktorius grįžęs po atostogų liepdavo administratorei parašyti laišką, kad visos kolektyvo moterys ateitų su suknelėmis“, – rašė viena respondentė.

Kita moteris pasakojo, kad vadovas sakydavo: „Kaip aš tave dulkinčiau“, liepdavo lipti laiptais pirmai, o pats eidavo iš paskos ir žiūrėdavo po sijonu.

„Kartais sunku patikėti, kad čia šiandienos istorijos. Atrodo, lyg tai būtų mūsų mamų ar močiučių laikų pasakojimai. Bet panašu, kad tai vis dar vyksta“, – sako M. Jurkutė.

Ne tik fizinis kontaktas

Dalis moterų pabrėžė, kad labiausiai jas paveikė ne fizinis kontaktas, o nuolatinė įtampa, seksualizuojantys komentarai ar įkyrus elgesys. Viena respondentė pasakojo apie kolegą, kuris iš už nugaros pernelyg arti pašnibždėjo jai į ausį, nors jie neturėjo jokio artimesnio ryšio.

„Galbūt tai skamba kaip niekis, bet man buvo šokas. Negalėjau suprasti, kas vyksta. Pradėjau bijoti darboviečių, vyrų, vengti kultūros vietų“, – rašė ji.

Anot M. Jurkutės, visuomenėje vis dar trūksta supratimo, kad seksualinis priekabiavimas nebūtinai atrodo kaip atvira agresija.

„Mes dar neturime pilno susitarimo, kad net ir mažas komentaras ar žvilgsnis gali būti labai žeidžiantis ir ilgam palikti žaizdą. Nebūtina, kad įvyktų fizinis smurtas, kad žmogus būtų traumuotas“, – sako ji.

Daugelis nepraneša

Didelė dalis moterų nurodė, kad oficialiai apie patirtą seksualinį priekabiavimą niekam nepranešė. Dažniausiai jos pasipasakodavo draugėms, kolegėms ar partneriams, tačiau nesikreipdavo į vadovybę ar institucijas.

„Nepranešiau, nes neturėjau įrodymų“, – rašė viena administratore dirbusi moteris.

„Mačiau, kad beprasmiška“, – teigė kita.

Kai kurios respondentės pasakojo, kad net ir prakalbus apie situaciją nesulaukė palaikymo. Gydytoja dirbusi moteris rašė, kad administracija „užsimerkia ir užglaisto“, nors kolegės taip pat buvo kreipusios pagalbos.

Kita nukentėjusioji pasakojo, kad net terapeutai nuvertino jos patirtį.

„Girdėjau komentarus iš serijos „tu jam patikai“. Mano realybe netikėjo“, – teigė ji.

„Labai lengva sakyti: pas mus tai nevyksta“

Pasak M. Jurkutės, seksualinis priekabiavimas yra viena latentiškiausių diskriminacijos darbe formų.

„Apie atlyginimų skirtumus kalbėti lengviau. Tuo metu seksualinis priekabiavimas paliečia gėdos, kaltės, baimės jausmus“, – sako ji.

Anot jos, organizacijos dažnai klaidingai mano, kad jei nėra oficialių skundų, problema neegzistuoja.

„Labai lengva pasakyti: „Pas mus tai nevyksta.“ Bet jeigu niekada net nepaklausei darbuotojų, ar tai vyksta, negali tvirtinti, kad problemos nėra“, – teigia specialistė.

Ji pabrėžia, kad prevencija prasideda ne nuo formalių dokumentų, o nuo organizacijos kultūros.

„Jeigu apie seksualinį priekabiavimą niekada nekalbama, darbuotojai dažniausiai netiki, kad bus apsaugoti“, – sako M. Jurkutė.

Ne pavienės istorijos

Nors tarp atsakymų buvo ir tokių, kur seksualinio pobūdžio komentarai buvo priimti kaip flirtas ar komplimentai, dauguma istorijų kalbėjo apie pažeminimą, nesaugumą ir baimę. Ir nors seksualinis priekabiavimas darbe dažnai įsivaizduojamas kaip pavieniai, kraštutiniai atvejai, dešimtys moterų istorijų parodė, jog tai plačiai paplitęs reiškinys, pasireiškiantis labai skirtingose profesijose ir darbo aplinkose – nuo žiniasklaidos, kultūros lauko ir teisės iki gamybos, medicinos ar aptarnavimo sektoriaus.

„Vis tiek labai aiškiai matosi pasikartojantis modelis. Tai nėra vienetiniai atvejai ar nesusipratimai. Tai sistema, kurią mes kaip visuomenė dar per dažnai normalizuojame“, – sako M. Jurkutė.

Anot jos, vieši liudijimai svarbūs todėl, kad leidžia žmonėms atpažinti savo patirtis.

„Kai žmogus pamato, kad tai ne jam vienam nutiko, atsiranda daugiau aiškumo. Supratimas, kad problema yra reali“, – teigia ji.

Daugiau informacijos: https://lygybe.lt/seksualinispriekabiavimas/

Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad Nacionalinio kraujo centro vykdyto viešojo pirkimo dėl kraujo donorų tyrimų sąlygos buvo neteisėtos, nes jos dirbtinai ribojo konkurenciją ir sudarė prielaidas privilegijuoti konkretų tiekėją.  

Konkurencijos užtikrinimas – būtinybė 

„Nacionaliniam kraujo centrui bauda buvo skirta už vieno gamintojo protegavimą. Baudos dydis yra protingas ir proporcingas, atsižvelgiant į pirkimo sutarties vertę. Byloje konstatuota, kad Nacionalinis kraujo centras dirbtinai apribojo konkurenciją, nepagrįstai sudarė palankesnes sąlygas konkrečiam tiekėjui“, – sako dr. Dainius Kenstavičius, advokatų profesinės bendrijos „Kenstavičius ir partneriai“ advokatas. 

Nacionalinio kraujo centro vykdytas viešasis pirkimas buvo susijęs su laboratorine diagnostine įranga kraujo donorų tyrimams atlikti. Įranga skirta Nacionalinio kraujo centro veiklai – kraujo donorų mėginių tyrimams. Pirkime balais buvo vertinamas ne tik įrangos įsigijimas, bet ir kainos ir kokybės santykio kriterijai, tokie kaip įrangos jautrumas tiriant kraujo mėginius kaupinyje, draudimas rankiniu būdu maišyti medžiagas, rezultatų pateikimo metodika atlikus pirminį tyrimą, įrangos priežiūrai nenaudojami chloro junginiai dezinfekcijos procese. 

Pasak dr. D. Kenstavičiaus, teismo sprendimu pasiųsta aiški žinia, kad nepaisant to, koks sudėtingas ar svarbus visuomenei būtų perkančiosios organizacijos siekiamas įsigyti produktas, konkurencijos užtikrinimas yra vertybė, kurios pažeisti negalima. Perkančiosios organizacijos turi sugebėti parengti skaidrias ir nediskriminacines pirkimo sąlygas. 

Diskriminaciniai kriterijai – draudžiami 

Ne mažiau svarbu, kad kainos ir kokybės santykio kriterijai turi būti skirti labai konkrečiam technologiniam ar ekonominiam pranašumui. Pirkimo sąlygos negali sudaryti sąlygų eliminuoti lygiaverčius konkurentus, todėl tiekėjų diskriminacija negali būti toleruojama. Nustatant pirkimo sąlygas nepakanka nurodyti, kad atitinkamas kainos ir kokybės santykio kriterijus pagerina produkto kokybę – kiekvieną kartą būtina įrodyti kriterijaus pridėtinę vertę ar ekonominę naudą, taip pat proporcingumą ir atitiktį konkurencijos užtikrinimo tikslui. 

Nors nustatant kainos ir kokybės santykio kriterijus yra siekiama geresnės kokybės, tačiau kriterijai negali būti nustatomi dirbtinai, su paslėptu tikslu diskriminuoti lygiaverčius gamintojus. 

Teismo neįtikino Nacionalinio kraujo centro argumentai, kad neva kiekvienas pasirinktas kriterijus užtikrins geresnę kokybę. Teismas įvertino kiekvieno atskiro kriterijaus paskirtį, esmę, taip pat įtaką konkurencijai. Nustačius, kad perkančiosios organizacijos pasirinkti kriterijai nesuteikia pridėtinės vertės arba kad pažeidžia konkurenciją, atitinkami kriterijai buvo pripažinti neteisėtais. 

Vienintelis gamintojas – rimtas signalas 

„Jeigu pirkimo sąlygos parengtos taip, kad tam tikrus kriterijus atitinka tik vienintelio gamintojo produkcija, o kiti pasaulyje veikiantys gamintojai atitinkamų parametrų produktų nesiūlo net už gerokai aukštesnę kainą, tai jau labai rimtas signalas, kad pirkimo sąlygos pažeidžia konkurenciją. Rinkos dalyviai turi turėti galimybę konkuruoti tiek pagal kokybę, tiek pagal kainą. Pirkimo sąlygos turėtų būti parengtos taip, kad kiekvienas tiekėjas ar gamintojas galėtų pasirinkti – ar jam geriau siūlyti bazinį produktą už mažesnę kainą, ar geriau siūlyti pagerintą produktą, tačiau už žymiai didesnę kainą“, – sako advokatas dr. Dainius Kenstavičius. 

Pasak dr. D. Kenstavičiaus, sveika konkurencija yra tik tuomet, kai gamintojai gali patys laisvai pasirinkti, kokį produktą siūlyti, ir taip konkuruoti. Tuo tarpu problemos prasideda tuomet, kai viešojo pirkimo sąlygos sąmoningai parengtos taip, kai atitinkamą sąlygą atitinka tik kuris nors vienas gamintojas, taip nesudarant galimybės tiekėjams konkuruoti pagal kainą ir kokybę. 

Teismas nustatė, kad Nacionalinio kraujo centro viešojo pirkimo kriterijai dirbtinai ribojo konkurenciją, buvo orientuoti į konkretaus tiekėjo technologinį sprendimą, nesukūrė aiškios ir objektyviai pagrįstos pridėtinės vertės. Dėl nustatytų kriterijų pirkime realiai konkuravo tik vienas tiekėjas, o tai iškreipė konkurenciją. 

Dr. D. Kenstavičiaus teigimu, turint omenyje, kad Lietuvoje žmonės kraują dovanoja neatlygintinai, tai organizuojanti institucija turėtų kelti aukščiausius skaidrumo kriterijus, tačiau tokie pirkimai kelia pagrįstų klausimų dėl skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos užtikrinimo. 

Profesinės bendrijos „Kenstavičius ir partneriai“ pranešimas spaudai 

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 25 d. G. M. (gim. 1990 m.) ir I. T. (gim. 1983 m.) pripažino kaltais dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandos bei labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo bei platinimo.

Ikiteisminį tyrimą organizavo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, valstybinį kaltinimą byloje palaikė Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, tyrimą atliko Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog G. M. ir I. T. 2023 m. kontrabanda iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvą įvežė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų: kokaino, kanapių, chlormetkarinono (3-CMC), ketamino, MDMA, LSD ir naujų rinkoje atsiradusių psichotropinių medžiagų. Itin didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų vyrai platino jas užkasdami sutartose atokiose vietose sostinėje ir jos apskrityje, kol 2023 m. spalio mėn. juos sulaikė policijos pareigūnai. Atlikdami kratas, pareigūnai pas G. M. rado 80 400 eurų grynaisiais pinigais.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, Vilniaus apygardos teismas abiem nuteistiesiems skyrė griežtas 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmes.

Nesutikdami su nuosprendžiu, nuteistieji ir jų gynėjai pateikė apeliacinius skundus, prašydami sušvelninti skirtas bausmes.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, abiejų vyrų skundus atmetė. Apeliacinis teismas paliko galioti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nustatyta, kad iš G. M. konfiskuojami ir valstybės naudai priteisiami 80 400 eurų kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

LR Prokuratūros inf. 

Kampanijos, startuojančios su šūkiu „Nepramiegok vasaros“, tikslas – paraginti vietos keliautojus išnaudoti visus paros laikus. Tam, kad tokias naktines pramogas organizuotis būtų paprasčiau, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ komanda jas visas susistemino ir patogiai pateikė vienoje vietoje.   

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė teigia, kad vietinis turizmas yra svarbi regionų ekonomikos dalis, todėl būtina kurti naujus motyvus keliauti po Lietuvą – ne tik įprastomis kryptimis ir ne tik įprastu laiku.   

„Turizmas yra viena iš sričių, kurioje regionai gali labai aiškiai paversti savo išskirtinumą ekonomine verte. Kuo daugiau galimybių ir idėjų keliauti po Lietuvą sukuriame, tuo daugiau žmonių atras vietos paslaugas, kultūrą, gastronomiją, apgyvendinimą ir pramogas. Kampanija „Nepramiegok vasaros“ svarbi tuo, kad ji plečia mūsų turizmo pasiūlą – kviečia keliauti ne tik ten, kur įprasta, bet ir ten, kur slypi dar neatrastos patirtys. Tai padeda stiprinti mūsų regionų patrauklumą ir auginti šalies ekonomiką“, – sako viceministrė G. Burokienė.  

Tarp beveik šimto VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su Lietuvos turizmo informacijos centrais atrinktų patirčių ir renginių yra viskas nuo naktinių žygių pėsčiomis ir baidarėmis iki žvaigždėto dangaus stebėjimo ir net naktinės bičių terapijos.  

Visą vasarą besitęsiančios kampanijos metu su keliautojais bus dalijamasi informacija apie įdomiausiais naktines pramogas, rengiami konkursai, dalinami prizai. Visą su kampaniją susijusią informaciją bus galima rasti VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ puslapyje 

Kaip pastebi VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ direktorė Olga Gončarova, atostogauti savo šalyje renkasi didžioji dalis lietuvių. Pernai atliktas vietinio turizmo tyrimas rodo, kad apie 69 proc. apklaustųjų bent kartą keliavo Lietuvoje su nakvyne. Maždaug trečdalis išvyksta ilgesniam laikui, 15 proc. apsiriboja vienos dienos kelionėmis. Kampanija „Nepramiegok vasaros“ yra skirta suteikti dar daugiau įvairovės ir galimybių keliautojams.  

„Rinkdami lankytinas vietas ir objektus didelį dėmesį skyrėme šalies regionams. Norime paskatinti vietos keliautojus ne tik juos atrasti, bet ir ten užsibūti šiek tiek ilgiau. Nakvynę pasirinkę turistai atneša papildomų pajamų vietos bendruomenėms, skatina svetingumo verslų atsiradimą ir plėtrą“, – teigia ji.   

Tuo tarpu VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo ekspertė Neringa Sutkaitytė pastebi, kad „Nepramiegok vasaros“ rekomendacijų sąrašas atspindi Europoje populiarėjančią naktinio turizmo, dar žinomo kaip noctourism, tendenciją. 

„Ta pati vietovė, kurioje žmogus lankėsi dienos metu, naktį tiesiogine to žodžio prasme pasipuošia kitomis spalvomis ir siūlo visai kitokius potyrius. Šia kampanija siekiame parodyti, kad Lietuvoje gali lengvai pasikrauti ne tik vitamino D, bet ir mistikos, romantikos bei ramybės. Atrinktos patirtys yra išties įvairios ir daugeliui dar negirdėtos – nuo pasimatymo su Klaipėdos miesto dvasiomis iki naktinės degustacijos ant Rubikių ežero kranto“, – dėsto pašnekovė. 

Daugiau įkvėpimo vasaros nakties kelionėms Lietuvoje – ČIA.

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ inf. 

Pažintys skaitmeninėje erdvėje – vis dažnesnė senjorų kasdienybė 

Vyresnio amžiaus žmonės vis drąsiau mokosi naudotis skaitmeninėmis technologijomis – skambina vaizdo skambučiais, rašo žinutes, naršo internete.  Kaip pastebi J. Markeliūnė, senjorai tikrai nėra pasyvūs technologijų vartotojai – jie smalsūs, nori bendrauti, ieško ryšio. Kartais tai nuveda ir į situacijas, kurių patys nesitiki. 

„Viena iš tokių sričių – pažinčių programėlės. Neretai senjorai į salonus ateina su, iš pirmo žvilgsnio, techniniais prašymais, tačiau netrukus paaiškėja, kad jie susiję su asmeniniu gyvenimu. Pasitaiko, kad vyresnio amžiaus klientai paprašo ištrinti nuotraukas ir labai aiškiai pabrėžia – kad tik jų nepamatytų vaikai ar anūkai, o kartais ir kitas partneris. Dažniausiai paaiškėja, kad tai nuotraukos iš „Tinder“, – pasakoja ji. 

Anot J. Markeliūnės, tokios situacijos nėra pavienės. Senjorai kuria profilius, mezga pažintis, o nutrūkus vieniems santykiams, po kurio laiko vėl sugrįžta. 

Panaši tendencija matoma ir tarptautiniu mastu. JAV tyrimų centro „Pew Research Center“ duomenimis, vyresnio amžiaus žmonėms pažinčių programėlės tampa vienu iš būdų palaikyti socialinius ryšius ir kovoti su vienišumu. Vis dėlto patirtis jose ne visada sklandi – daugiau nei pusė vyresnio amžiaus moterų nurodo susidūrusios su nusivylimu ar neigiamomis patirtimis. 

Pasitaiko ir netikėtų išlaidų 

Tačiau kartu su naujomis galimybėmis atsiranda ir realių problemų – pavyzdžiui, netikėtai išaugusios sąskaitos. Dažnu atveju jos tampa pirmuoju signalu, kad net vienas paspaudimas gali kainuoti. 

„Žmogus dažnai net nepastebi, kada ir kaip užsisako mokamą paslaugą. Tiesiog paspaudžia vieną ar kitą mygtuką, o vėliau pamato, kad aktyvuotas, pavyzdžiui, „Tinder Gold“ paketas“, – sako J. Markeliūnė. 

Jos teigimu, tokios situacijos ypač dažnos tarp tų, kurie dar tik mokosi naudotis programėlėmis ir ne visada aiškiai atskiria, kurios funkcijos yra nemokamos, o kurios – mokamos. Dėl to sprendimai neretai priimami nesuprantant, kad jie gali kainuoti. 

„Būtent todėl bendrovės salonuose vykstančių senjorų valandų metu daug dėmesio skiriama funkcijų paaiškinimui, o kartu ir praktiniams įgūdžiams – kaip atpažinti prenumeratas, kaip jas išjungti ir kaip išvengti netyčinių užsakymų“, – teigia bendrovės atstovė. 

Vis dėlto, pasak jos, vien aiškinimo ne visada pakanka – dalis sprendimų turi veikti automatiškai. Tokiais atvejais padeda papildomi saugumo įrankiai, galintys sumažinti netyčinių veiksmų riziką. 

Pavyzdžiui, tokios programėlės kaip „Telia Safe“ padeda apsaugoti įrenginį, įspėja apie nesaugias nuorodas, blokuoja įtartinus puslapius ir leidžia aiškiau matyti, kokias prieigas turi skirtingos programėlės. 

„Daug kas vis dar mano, kad vyresnio amžiaus žmonėms pažinčių programėlės nebeaktualios, todėl iš to kylančios stigmos verčia juos slėpti savo patirtis. Bendraukime atviromis širdimis – išgirdę apie artimųjų „Tinder“ nuotykius nepasijuokime, o palaikykime, pasidalinkime savo patirtimi ir pamokykime saugaus bendravimo internete“, – sako J. Markeliūnė. 

„Telia“ pranešimas spaudai 

VGT pritarė Lietuvos kariuomenės pajėgumų (iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų) siuntimui dalyvauti kartu su sąjungininkais tarptautinėse jūrinio saugumo operacijose, užtikrinančiose laisvą laivybą Hormūzo sąsiauryje, ir pasiūlė Vyriausybei nedelsiant inicijuoti atitinkamą Seimo tarptautinių operacijų mandato papildymą.

Lietuva, atsižvelgdama į JAV poreikius, taip pat yra pasirengusi suteikti logistinę paramą ir leisti naudotis savo karine infrastruktūra.

Prezidento komunikacijos grupė

Atnaujintame žemėlapyje gyventojai gali greitai sužinoti apie pažintinius takus, objektus ir kompleksus, stovyklavietes, poilsiavietes, parkus, apžvalgos aikšteles ar atokvėpio vietas. Žemėlapis sukurtas taip, kad lankytojai galėtų lengvai atrasti dominančias vietas ir iš anksto susiplanuoti maršrutą. Tai padaryti galima ant dominančio rekreacinio objekto paveikslėlio paspaudus dešiniojo kampo apačioje esantį takelio simbolį.

Papildomai įdiegta funkcija „Rekreacijos objektų grupė“, kuri leidžia matyti rekreaciniais objektais turtingiausias teritorijas. Tai suteikia galimybę vienos kelionės metu aplankyti ne vieną įdomų objektą ir susikurti įvairiapusę pažintinę išvyką.

Šis žemėlapis optimizuotas įvairiems įrenginiams – jis sklandžiai veikia tiek kompiuteriuose, tiek išmaniuosiuose telefonuose ar planšetėse, todėl juo patogu naudotis bet kur ir bet kada.

Naudotis žemėlapiu galima dvejais būdais: paieškos laukelyje įvedus miestą ar vietovę sistema parodys netoliese esančius VMU prižiūrimus rekreacinius objektus, arba galima pasirinkti konkretų VMU regioninį padalinį ir peržiūrėti jo teritorijoje esančius objektus.

Žemėlapyje aiškiai pažymėti visi VMU prižiūrimi objektai, pateikiami jų pavadinimai, tiksli vieta, lankymo laikas, trumpi aprašymai bei nuotraukos. Visa informacija yra nuolat atnaujinama.

„Siekiame, kad Lietuvos miškai būtų ne tik saugomi ir puoselėjami, bet ir prieinami visuomenei – kad žmonės juose aktyviai lankytųsi, pažintų gamtą bei turiningai leistų laiką. Atnaujintas rekreacinių objektų žemėlapis suteikia galimybę žmonėms lengvai atrasti naujas vietas poilsiui, pažinimui ir aktyviam laisvalaikiui gamtoje“, – sako VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Norintys daugiau sužinoti apie VMU prižiūrimus ir puoselėjamus rekreacinius objektus ar iš anksto susiplanuoti kelionės maršrutą, rekreacinių objektų žemėlapį gali rasti VMU interneto svetainėje: https://vmu.lt/veikla/miskininkyste/poilsio-zemelapis/ .

Miškuose – daugiau patogių vietų lankytojams

Šiuo metu VMU prižiūri ir puoselėja daugiau nei 1 tūkst. rekreacinių objektų visoje Lietuvoje. Tarp jų – įvairios lankytinos vietos, kuriose galima daugiau sužinoti apie šalies istoriją, pagilinti žinias apie gamtą ar tiesiog pasimėgauti poilsiu gryname ore.

Siekiant užtikrinti kokybišką lankytojų patirtį, miškininkai kasmet vykdo rekreacinių objektų apžiūrą ir atnaujinimą. Nuo 2022 m. pradėtas kurti vieningas ir modernus VMU rekreacinių objektų stilius, o nuo 2024 m. šis principas įgyvendinamas nuosekliai visoje šalyje. Nauji objektai įrengiami, o esami modernizuojami pagal standartizuotus sprendimus, derinančius funkcionalumą, estetiką ir pagarbą aplinkai.

2024–2025 m. pagal šį principą VMU atnaujino arba naujai įrengė beveik 100 rekreacinių objektų, tam skirta 2,7 mln. eurų. Šiemet planuojamos dar didesnės darbų apimtys – numatoma atnaujinti arba naujai įrengti daugiau kaip 100 rekreacinių objektų.

Naujos patirtys lankytojams – nuo Druskininkų iki Kuršėnų

Šių metų pradžioje Druskininkų regioniniame padalinyje esantis pažintinis kompleksas „Girios aidas“ papildytas nauja rekreacine infrastruktūra. Miško apsuptyje įsikūręs kompleksas kviečia lankytojus pažinti girią visais pojūčiais – klausantis, stebint, liečiant ir mokantis. Čia galima pasigrožėti medinėmis skulptūromis, sužinoti apie Druskininkų miškuose gyvenančius retuosius paukščius, fitoncidų – augalų išskiriamų biologiškai aktyvių medžiagų, pasižyminčių antimikrobiniu poveikiu – naudą žmogaus organizmui bei pailsėti tarp skulptūrų įrengtose poilsio vietose.

Tuo metu Kuršėnų regioninis padalinys šiais metais planuoja rekonstruoti Daugėlių miško parko pažintinį kompleksą ir papildyti jį nauja rekreacine infrastruktūra. Daugėlių miško parkas – viena mėgstamiausių vietos gyventojų poilsio vietų, garsėjanti valstybės saugomais Daugėlių ąžuolais bei čia vykstančiais renginiais, tarp jų – ir dainų šventėmis.

VMU inf. 

Neteisėtus migrantus VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos pareigūnai fiksavo naktį iš antradienio į trečiadienį Varėnos rajone per vaizdo stebėjimo sistemą. Ginantis nuo neteisėtos migracijos čia Lietuvos pusėje prie sienos linijos taip pat yra pastatytas fizinis barjeras – tvora ir koncertinos piramidė.

Į Lietuvą šie 18 atėjūnų naktį įropojo iš Baltarusijos pusės iškastu urvu. Nedelsiant į šią vietą atvyko arčiausiai buvę Kabelių pasieniečių patruliai, tarp jų ir kinologai su šunimis. VSAT pajėgos sulaikė iš urvo išlindusius ir į mišką nubėgusius 18 įsibrovėlių.

Filmuotą įvykio įrašą žiūrėkite čia.

Visi jie buvo jauno amžiaus vyrai. 17 migrantų prisistatė Afganistano piliečiais. Tik 3 iš jų nešėsi šios šalies pasus, o likusieji jokių dokumentų neturėjo. Dar vienas atėjūnas Kabelių pasieniečiams teigė esąs Šri Lankos pilietis, dokumentų jis irgi neturėjo.

Visiems sulaikytiems 18 įsibrovėlių, kaip visada daroma, buvo atlikti individualūs vertinimai. Jų metu Kabelių užkardos pareigūnai nustatė, kad užsieniečiams nekyla jokių grėsmių. Įvertinus visas aplinkybes nuspręsta teisės aktų nustatyta tvarka šių migrantų neįleisti į Lietuvą ir grąžinti atgal į Baltarusiją.

Netoli atėjūnų sulaikymo vietos pasienyje su Baltarusija Kabelių pasieniečiai sustabdė automobilį „Audi A6“ lietuviškais numeriais. Jį vairavo 41-erių Ukrainos pilietis, kartu vyko 33-ejų Ukrainos pilietė. Pirminiais duomenimis, šie teisėtai Lietuvoje esantys asmenys atvyko pasiimti 7 į Lietuvą įropojusių migrantų.

Ukrainos piliečius pasieniečiai sulaikė. VSAT Varėnos pasienio rinktinėje dėl neteisėto asmenų gabenimo per valstybės sieną pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Už tokią nusikalstamą veiką įstatyme numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki 8 metų.

Šiemet tai buvo antras kartas, kai migrantai į Lietuvą bandė patekti iš Baltarusijos iškastais urvais. Balandžio 6 d. tokį atvejį VSAT pareigūnai fiksavo Vilniaus rajone. Tokie urvai kasami ir migrantai jais bando į Lietuvą atropoti ne be Baltarusijos pareigūnų žinios.

Pastaruoju metu iš šios šalies į Lietuvą bandantys prasmukti migrantai dažniausiai būna maždaug 20–40 metų vyrai, tvirti, sveiki, neretai įžūlūs, besistengiantys išvengti kontakto su pasieniečiais.

Iš viso šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos neleistinose vietose bandė patekti 731 migrantas, į Lenkiją - 146, o į Latviją - net 2475.

VSAT inf. 

J. Ivanauskienė papildo, kad konkurencijos teisės pažeidimus pastebėti nėra lengva, bettam tikri požymiai turėtų kelti įtarimų. 

„Vienas dažniausių – kai kelios įmonės tuo pačiu metu panašiai pakelia kainas be aiškios priežasties. Žinoma, svarbu pabrėžti, kad vienodi ar panašūs kainų pokyčiai nebūtinai reiškia kartelį. Kainos gali augti dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, brangstančių žaliavų, išaugusios paklausos ar sutrikusios tiekimo grandinės. Kiti galimi praktikoje pasitaikantys atvejai: įmonių susitarimas tam tikru laikotarpiu netaikyti nuolaidų, nerengti akcijų, gamintojo nurodymas, už kokią kainą jo prekės turi būti perparduodamos galutiniams vartotojams. Pasitaiko ir darbdavių susitarimų nevilioti vieni kitų darbuotojų ar nekelti atlyginimų. Jeigu kyla įtarimų arba turite įrodymų dėl tokių atvejų, kviečiame pranešti“, – ragina Konkurencijos tarybos pirmininkė. 

Pagal įstatymą išmoka už pateiktus įrodymus gali siekti iki 10 proc. pažeidėjams skirtų baudų sumos. Ji negalės būti mažesnė nei 1 tūkst. eurų ir didesnė nei 100 tūkst. eurų. 

Tinkamais įrodymais yra laikomi pagrįsti duomenys, kuriais remdamasi Konkurencijos taryba gali pradėti tyrimą ir nustatyti konkurencijos teisės pažeidimą. Pranešėjų konfidencialumas yra garantuojamas. 

Siekdama maksimaliai užtikrinti pranešėjų tapatybių konfidencialumą, Konkurencijos taryba neskelbia duomenų, kiek pranešimų iš fizinių asmenų yra sulaukusi ir kokios atlygio sumos jau yra išmokėtos informaciją pateikusiems asmenims. 

„Tikimės, kad aktyvesnis visuomenės įsitraukimas bus signalas ir verslui. Tai turėtų paskatinti įmones geriau įvertinti riziką – suvokus, kad draudžiami susitarimai gali būti dažniau atskleisti, tai gali tapti papildomu atgrasymo veiksniu nuo vienų pavojingiausių konkurencijos teisės pažeidimų“, – sako Konkurencijos tarybos vadovė. 

Apie galimus konkurencijos teisės pažeidimus pranešti galima el. paštu praneskmums@kt.gov.lt  arba užpildžius formą institucijos interneto svetainėje. 

Konkurencijos taryba 

Tai ne tik įdomus faktas. Gruntas nėra kieta, nekintanti plokštė, todėl pastatų, kelių, aikščių, požeminės infrastruktūros ir kitų miesto elementų svoris jį stipriai veikia: gruntas gali susispausti ir sėsti, o poringumo pokyčiai gali keisti požeminio vandens judėjimo sąlygas. Pasak V. Minkevičiaus, miestų svoris siejamas su žemės paviršiaus sėdimu, o kai kuriuose dideliuose pakrančių miestuose ši problema vertinama kartu su užliejimo rizika.

Dangoraižis gruntą apkrauna tarsi mažas kalnas: apkrovos per pamatus perduodamos gilyn į gruntą, o kai kuriais atvejais – per polius į tvirtesnius sluoksnius dešimčių metrų gylyje. Todėl dangoraižio stabilumas priklauso ne tik nuo architektūros ir betono, bet ir nuo to, kas yra po juo.

Miestas pats „kuria“ gruntą

Bet tai – tik viena miesto svorio pusė. Miestas ne tik spaudžia gruntą – jis pats per laiką suformuoja naujus sluoksnius. Po gatvėmis, kiemais, aikštėmis ir pastatais yra ne tik natūralus smėlis, molis ar žvyras. Miestų žemėje per dešimtmečius ir šimtmečius kaupiasi supiltas, permaišytas, nukastas, suspaustas, o neretai ir užterštas gruntas. Jame gali būti statybinių atliekų, senų pamatų liekanų, plytų, stiklo, metalo, pelenų, šlako, buvusių dangų, pramonės, transporto ar buities pėdsakų.

Senuose miestuose po dabartinėmis gatvėmis neretai tebėra ankstesnių laikotarpių grindiniai, pamatai, užpiltos daubos ar buvusių pastatų liekanos. Kitaip tariant, miestas auga ne tik į viršų – jis auga ir žemyn. Po senamiesčiais kartais galima rasti tarsi kelis miestus vieną ant kito.

Geologijoje tokie sluoksniai vadinami technogeniniais dariniais arba technogeniniu gruntu. Paprasčiau tariant, tai žmogaus veiklos suformuota žemės dalis.

Kiek Lietuvoje technogeninio grunto?

Jau daugiau nei prieš dešimtmetį Lietuvoje atliktame tyrime apskaičiuota, kad urbanizuotos teritorijos sudaro apie 3 proc. šalies ploto. Technogeniniai sluoksniai užima apie 16 proc. urbanizuotų teritorijų, o vien miestuose jų tūris įvertintas apie 0,624 km³. Bendras technogeninio grunto tūris Lietuvoje, įskaitant urbanizuotas teritorijas, sąvartynus, piliakalnius ir galimų taršos židinių teritorijas, gali siekti apie 1,2526 km³.

Vienas kubinis kilometras – tai milijardas kubinių metrų. Vadinasi, kalbame ne apie kelis užpiltus sklypus ar pavienius statybų plotus, o apie milžinišką žmogaus suformuotos geologinės medžiagos kiekį.

Jei vien urbanizuotose teritorijose susikaupusį technogeninį gruntą labai apytikriai perskaičiuotume į masę, gautume daugiau kaip milijardą tonų. Tai nėra oficialus tyrimo rodiklis – tyrime vertintas tūris, o ne svoris. Tikrasis svoris priklauso nuo grunto sudėties, tankio, drėgnumo, organinių medžiagų ir įvairių priemaišų. Bet net apytikris perskaičiavimas padeda suprasti mastą: miestas sunkėja ne tik augdamas į viršų, bet ir kaupdamas sluoksnius po žeme.

Šie sluoksniai nėra vien miesto praeities pėdsakas. Technogeninis gruntas gali būti labai nevienalytis: vienoje vietoje – smėlis ir žvyras, kitoje – statybinės atliekos, molis, pelenai, buvusių dangų fragmentai ar pramonės palikti teršalai. Pasak V. Minkevičiaus, toks gruntas gali būti silpnesnis, labiau suspaudžiamas, ne toks stabilus kaip natūraliai susiformavę sluoksniai. Jis svarbus planuojant statybas, vertinant pamatų pagrindą, šlaitų stabilumą, nuošliaužų riziką ir požeminio vandens apsaugą.

Miesto žemę keičia ne tik statiniai, bet ir gyvi organizmai. Medžių šaknys purena gruntą, sulaiko dalį vandens, mažina eroziją ir padeda vėsinti aplinką. Vis dėlto tankiai užstatytose teritorijose jų poveikis taip pat turi būti vertinamas atsargiai – arti pastatų augantys medžiai gali keisti grunto drėgmę, o kartu ir jo savybes. Medžiai gali pajudinti pamatus, juos iškelti ar pastumti.

Dar vienas mažiau matomas miesto poveikis – šiluma po žeme. Rūsiai, požeminės trasos, šildymo tinklai, tuneliai ir tankiai užstatyti paviršiai gali lemti, kad po gruntas miestu būna šiltesnis nei natūraliose teritorijose. Tai taip pat veikia požeminę aplinką: grunto drėgmę, biologinius procesus ir požeminio vandens sąlygas. Vietose, kur naudojami geoterminiai šilumos siurbliai, gruntas gali sušalti, o požemyje formuotis ledo sluoksniai.

Cheminis pėdsakas grunte

Čia atsiranda ir kita, ne mažiau svarbi tema – tarša. Miestas grunte palieka ne tik akmenį, plytą ar betono gabalą. Jis palieka ir cheminį pėdsaką. Buvusios pramonės teritorijos, senos degalinės, garažų masyvai, sandėliai, sąvartynai, atliekų kaupimo vietos, avariniai išsiliejimai ar ilgai netinkamai tvarkytos teritorijos gali keisti grunto ir požeminio vandens būklę. Paviršiuje tokia vieta gali atrodyti sutvarkyta, bet geologinė aplinka dar gali saugoti ankstesnės veiklos ženklus.

Todėl klausimas, kas buvo sklype anksčiau, nėra tik architektų ar istorikų smalsumas. Geologiniu požiūriu, tai labai praktiška problema. Ar čia buvo užpiltas griovys? Ar veikė gamykla? Ar buvo laikomos cheminės medžiagos? Ar galėjo būti sąvartynas? Ar grunte yra taršos pėdsakų? Ar teršalai gali judėti kartu su vandeniu?

Miestų paviršiai keičia ir vandens kelią. Natūralioje pievoje ar miške dalis lietaus susigeria į gruntą, o mieste asfaltas, betonas, stogai ir aikštelės dažnai vandenį nukreipia į paviršių ar lietaus nuotekų tinklus. Todėl po stiprių liūčių vanduo greičiau kaupiasi gatvėse, o kartu perneša nuo paviršių nuplautus teršalus.

Tai ypač svarbu Lietuvai, nes didžioji dalis geriamojo vandens gaunama iš požeminių išteklių. Vadinasi, tai, kas vyksta grunte, nėra vien statybų ar planavimo klausimas. Tai susiję ir su taršos prevencija, požeminio vandens apsauga ir atsakinga miesto plėtra.

Miestai turi svorį. Bet šis svoris nėra tik dangoraižiai, keliai, tiltai ar aikštės. Miesto svoris yra ir po žeme – žmogaus supiltuose sluoksniuose, buvusiose pramonės teritorijose, užpiltuose plotuose, senuose sąvartynuose, statybinių atliekų ir taršos pėdsakuose.

Kiekviena karta palieka savo sluoksnį. Vieni sluoksniai pasakoja apie ledynus, upes, ežerus ar jūras. Geologai ateityje mūsų laikotarpį galbūt atpažins ne iš fosilijų, o iš betono trupinių, plastiko dalelių, kabelių liekanų ir sutankinto miesto grunto. Kiekvienas miestas po truputį rašo savo sluoksnį Žemės istorijoje.

Lietuvos geologijos tarnybos inf. 

Tikslas – naujos kartos ryšio infrastruktūra

Bendra projekto vertė – 18,5 mln. eurų, o „Astrolight“ tenkanti kontrakto dalis siekia 2,2 mln. eurų. Tai yra didžiausias Lietuvos istorijoje EKA projektas, į kurį yra įsitraukusios Lietuvos įmonės, ir šiuo metu reikšmingiausia Lietuvos kosmoso sektoriaus įmonei per EKA programas skiriama investicija.

Projektui vadovauja Kanados palydovų ryšio kompanija „Kepler Communications“, valdanti pirmąjį komercinį optinio duomenų perdavimo stotelių tinklą kosmose. „Astrolight“ prie projekto prisideda suteikdama naujausios kartos lazerinio ryšio terminalą „ATLAS-X“, kuris bus išbandytas orbitoje kaip nepriklausomas tinklo naudotojas. Šis terminalas leis kurti aukštos spartos ir saugias optinio ryšio jungtis tarp palydovų bei tarp kosmoso ir Žemės.

„Šiuo „HydRON“ projektu siekiama sukurti ir išbandyti naujos kartos optinį ryšių tinklą kosmose, kuris leis užtikrinti itin spartų, šviesolaidžiui prilygstantį duomenų perdavimą ir prisidės prie Europos ryšių infrastruktūros atsparumo bei saugumo stiprinimo” – sako vienas „Astrolight“ įkūrėjų ir įmonės vadovas Laurynas Mačiulis. 

Kelius į kosmosą atvėrė pažangus sprendimas

„Astrolight“ kuriamas lazerinio ryšio terminalasi „Hydron“ projekto metu bus iškeltas į kosmosą ir veiks kaip duomenų perdavimo mazgas. Jis leis „Kepler“ susijungti su kitomis tinklo jungtimis. Būtent projekto metu šios tarp palydovinės ir kosmosas-Žemė jungtys bus testuojamos.

„Kosmosui tampant vis svarbesniu kritinės infrastruktūros plėtros lauku, nuo kurio vis labiau priklauso tiek telekomunikacijos, tiek nacionalinis saugumas ar tokie ateities projektai kaip duomenų centrų orbitoje vystymas, optinio ryšio poreikis tik augs. Bendradarbiavimas su „Kepler“ ir kitais partneriais „HydRON“ projekte suteikia progą priartinti vartotojus prie galimybės naudotis naujos kartos optinio ryšio tinklais saugiam ir sparčiam duomenų perdavimui“, – sako L. Mačiulis.

„Astrolight“ duomenų perdavimo terminalai „ATLAS-X“ tokiai misijai puikiai tinka dėl savo mažo dydžio, svorio ir energijos poreikio. Operaciniu lankstumu pasižyminčius terminalus į orbitą galima transportuoti skirtingais erdvėlaiviais. „ATLAS-X“ taip pat pilnai atitinka EKA ryšio spartos ir suderinamumo standartus.

Kosmosas – naujų galimybių erdvė

„HydRON“ projektas yra EKA „ScyLight“ programos, kuria siekiama vystyti optines ir kvantines technologijas pažangiai palydovų komunikacijai, dalis. Pritraukiant programos finansavimą „Astrolight“ padeda Inovacijų agentūros „Space Hub“ grupė. Jos vadovė Eglė Elena Šataitė sako, kad Lietuvos įmonių įsitraukimas į tokios svarbos tarptautinius projektus rodo Lietuvos kosmoso sektoriaus potencialą ir gebėjimą kurti efektyvius sprendimus, atitinkančius ES technologinius bei strateginius prioritetus.

„Astrolight“ dalyvavimas „HydRON“ projekte nėra atsitiktinis. Tai gebėjimo kurti šių dienų poreikius atitinkančias inovacijas, sutelktų kompetencijų ir užsitarnauto rinkos pasitikėjimo rezultatas. Tokiais projektais Lietuvos vardas vis ryškiau įrašomas tarp Europos kosmoso valstybių ir atveria naujas galimybes sektoriaus augimui bei aukštos pridėtinės vertės kūrimui“, – sako E. E. Šataitė. 

Inovacijų agentūra aktyviai siekia padėti Lietuvos kosmoso ekosistemos dalyviams pasinaudoti esamomis finansavimo ir bendradarbiavimo su EKA galimybėmis. Jos bus aptariamos ir gegužės 6 d. vyksiančio „Vilnius Space Days 2026“ renginio metu. Renginyje pranešimą skaitys ir „Astrolight“.

Šiemet konferencijoje didelis dėmesys bus skiriamas Baltijos regionui ir visai Europai kylantiems iššūkiams bei būtinybei kintančiame geopolitiniame kontekste užsitikrinti kritinės infrastruktūros saugumą ir atsparumą, pastangas nukreipiant į Europos strateginės autonomijos didinimą. Siekiant šių tikslų svarbus vaidmuo tenka kosmoso sektoriaus įmonėms.

Išsamiau susipažinti su renginio programa ir registruotis dalyvavimui galima Inovacijų agentūros interneto svetainėje.

Inovacijų agentūros inf.

Panevėžio apygardos teismas 2025 metų liepos 10 d. buvusiam politikui už šias nusikalstamas veikas yra skyręs 7 metų laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka apskundęs K. Bartoševičiaus gynėjas prašė buvusį parlamentarą išteisinti. Valstybinį kaltinimą teisme palaikęs Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Donatas Skrebiškis apeliaciniu skundu prašė teismo K. Bartoševičiui laisvės atėmimo bausmę sugriežtinti iki 10 metų bei taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės 5 metus dirbti darbą arba užsiimti veikla, kuri gali būti susijusi su mažamečiais bei nepilnamečiais asmenimis, atėmimą. To paties prašė ir dviejų nukentėjusiųjų advokatė.

Minėtus skundus išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas šiandien paskelbtu nuosprendžiu K. Bartoševičiaus gynėjo skundą atmetė, o prokuratūros ir nukentėjusiųjų atstovės – tenkino iš dalies.

Konstatavęs, kad K. Bartoševičius pagrįstai pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo jo veiksmus ir skyrė bausmę, artimą vidurkiui. Iš dalies tenkindamas prokuroro D. Skrebiškio apeliacinį skundą, teismas skyrė nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės 5 metus dirbti darbą arba užsiimti veikla, kuri gali būti susijusi su mažamečiais bei nepilnamečiais asmenimis, atėmimą. Taip pat iš dalies buvo tenkintas nukentėjusiųjų atstovės skundas dėl turtinės žalos atlyginimo.

Šį didelio atgarsio visuomenėje sulaukusį ikiteisminį tyrimą organizavo ir kontroliavo Panevėžio apygardos prokuratūra, o ikiteisminį tyrimą atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius dar gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

LR prokuratūros inf.

Vieni jų atspindi senąsias gyvenvietes, kiti saugo kadaise čia gyvenusių žmonių atminimą, o dar kiti stebina vaizduote, humoru ar netikėtomis asociacijomis.

Būtent todėl keisčiausi vietovardžiai Lietuvoje domina ne tik kalbininkus ar geografus. Jie traukia ir tuos, kurie nori geriau suprasti, kaip skirtingais laikais žmonės matė savo aplinką, ką laikė svarbiu, kuo stebėjosi ir kaip pavadinimais mėgino išskirti vieną vietą iš kitų.

Kartais toks vardas skamba linksmai, kartais glumina, o kartais sukuria įspūdį, kad Lietuvos žemėlapyje telpa gerokai daugiau pasaulio, nei būtų galima tikėtis.

Įvairūs mūsų šalies vietovardžiai žavi tuo, kad jie nėra vien atsitiktinės kalbinės keistenybės. Už jų dažnai slypi konkretus kontekstas, pavyzdžiui, dvarų istorija, vietos gyventojų šnekamoji kalba, gamtos bruožai, senos pravardės ar net iš tolimų kraštų atkeliavusios kultūrinės nuorodos.

Dėl to tokie pavadinimai kaip Paryžius, Venecija, Rojus ar Kyšiai veikia ne tik kaip smagus faktas, bet ir kaip durys į platesnį pasakojimą apie Lietuvos praeitį bei jos žmonių vaizduotę.

Kai Lietuvoje telpa visas pasaulis

Vieni įspūdingiausių Lietuvos vietovardžių primena kitų šalių miestus ir kraštus. Skirtinguose šalies kampeliuose galima rasti Paryžių, Veneciją, Šveicariją, Londoną (Jonavos r.), Berlyną, Kaukazą, Ameriką, Arabiją, Indiją ar net Madagaskarą.

Toks vardynas nėra vien šiuolaikinė keistenybė. Tyrinėtojai nurodo, kad nemaža dalis šių pavadinimų siejasi su buvusiais dvarais ir palivarkais, kurių savininkai mėgo išskirtinius, egzotiškai skambančius vardus.

Taip Lietuvos vietovardžiuose atsirado savotiška pasaulio miniatiūra, ypač ryški tose vietovėse, kur kadaise buvo tankesnis dvarų tinklas.

Vis dėlto ne kiekvienas „svetimas“ pavadinimas reiškia tiesioginį ryšį su konkrečia užsienio vieta. Kai kuriais atvejais sutapimas tėra formalus. Pavyzdžiui, Joniškio rajone esantis upelis Sirija su dabartine Artimųjų Rytų valstybe siejasi tik pavadinimo forma.

Jo kilmė aiškinama kaip labai sena ir susijusi su srovės ar srauto reikšme. Tokie pavyzdžiai rodo, kad vietovardžiai dažnai klaidina tik iš pirmo žvilgsnio. Išgirdus pavadinimą gali pasirodyti, kad jis kalba apie pasaulį, tačiau iš tikrųjų jis pasakoja apie vietinę istoriją, kalbą ir senąjį kraštovaizdžio suvokimą.

Nuo Rojaus iki Kyšių

Kita keistų vietovardžių grupė stebina ne geografine, o prasmine logika. Lietuvoje galima rasti Rojų, Ramybę, Geri Vakarai, Senovę, Naujienas, Keturnaujieną ar Konceptą.

Vieni jų skamba tarsi pažadai, kiti primena literatūrinius ar simbolinius pavadinimus, o dar kiti nustebina tuo, kaip netikėtai dera su šiuolaikine kalba.

Ne mažiau išsiskiria vardai, kurie šiandien skamba komiškai ar net nejaukiai: Kyšiai, Reketija, Kiaušai, Čiūdai, Bedančiai, Puskelniai, Pypliai, Raganiai, Vargšai. Šiuolaikiniam skaitytojui jie gali kelti šypseną, tačiau dauguma tokių pavadinimų yra gerokai senesni už dabartines jų asociacijas.

Tai reiškia, kad šiandien juokingai skambantis vietovardis iš pradžių galėjo turėti visai kitą, savo laikui įprastą prasmę.

Dar viena ryški grupė susijusi su tautovardžiais ir bendruomenių pėdsakais. Lietuvos žemėlapyje aptinkami Žydeliai, Žydabrastis, Žydiškės, Totoriai, Gudai, Latviai, Švedai, Čekai, Ruskiai.

Tokie vardai primena, kad vietovardžiai neretai išsaugo daugiau istorinės atminties nei dabartinis vietos vaizdas. Net ir tada, kai pati bendruomenė jau išnykusi ar pasikeitusi, jos pėdsakas gali likti įrašytas žemėlapyje.

Keisti, bet svarbūs

Keisčiausi vietovardžiai Lietuvoje verti dėmesio ne tik dėl skambesio. Jie yra gyvas kalbos, istorijos ir vietos tapatybės archyvas.

Vieni liudija buvusius dvarus, kiti primena senas bendruomenes, treti atskleidžia, kaip žmonės įsivaizdavo tolimus kraštus arba apibūdino savąją aplinką. Todėl tokie pavadinimai kaip Paryžius, Venecija, Rojus, Sachara ar Geri Vakarai yra daugiau nei smalsumą keliantys taškai žemėlapyje.

Jie primena, kad Lietuvos vietovardžiai gali būti ir žaismingi, ir mįslingi, ir labai iškalbingi. O svarbiausia, jie parodo, kad net mažiausio kaimo pavadinimas kartais gali papasakoti gerokai daugiau, nei iš pradžių atrodo.

Regionai.lt inf.

2025 m. intelektinės nuosavybės apsaugos srityje Lietuvos muitinė atliko 3 809 patikrinimus (2024 m. – 4 634), kurių metu nustatyti 136 atvejai, kai prekės buvo sulaikytos dėl galimų INT pažeidimų (2024 m. – 337). Iš viso sulaikyta 181 750 vienetų prekių (2024 m. – 334 547 vnt.).

Pasak Lietuvos muitinės, mažėjantys sulaikytų prekių skaičiai nebūtinai reiškia problemos išnykimą, bet rodo kryptingą prevenciją, efektyvesnę rizikos analizę ir glaudų bendradarbiavimą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu.

2025 m. buvo išnagrinėti 24 nacionaliniai prašymai dėl intelektinės nuosavybės apsaugos, o iš kitų Europos Sąjungos valstybių gauta net 1 830 prašymų, susijusių su galimais INT pažeidimais.

Klastotės ir piratinės prekės išlieka viena pelningiausių neteisėtos prekybos formų pasaulyje. Tokios prekės ne tik daro žalą teisėtiems verslams ir valstybės biudžetui, bet ir kelia tiesioginę riziką vartotojų saugumui bei sveikatai. Ypač pavojingos gali būti suklastotos kosmetikos, vaistų, žaislų ar maisto produktų grupės, kurių sudėtis ir kokybė dažnai neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Lietuvos muitinė nuolat bendradarbiauja su Europos Sąjungos šalių muitinėmis, tarptautinėmis organizacijomis, teisėsaugos institucijomis bei intelektinės nuosavybės teisių savininkais, siekdama užkirsti kelią neteisėtų prekių patekimui į rinką.

Minint Pasaulinę intelektinės nuosavybės dieną, muitinė ragina vartotojus būti sąmoningais: rinktis patikimus pardavėjus, kritiškai vertinti neįprastai žemas kainas ir, kilus įtarimų, pranešti atsakingoms institucijoms. Kova su klastotėmis prasideda nuo kiekvieno pasirinkimo.

LR muitinė 

„Geopolitinė situacija reikalauja nestandartinių sprendimų, tad žengiame istorinius žingsnius ir Lietuvoje pirmą kartą pradedame gaminti karinius sprogmenis. Stiprinsime mūsų šalies gynybos savarankiškumą, didinsime atsparumą ir užtikrinsime patikimą tiekimą kritinėmis aplinkybėmis. Aukštos galios sprogmenų produkcijos užteks tiek mūsų kariuomenės poreikiams, tiek eksportui, taip prisidedant ir prie kitų šalių saugumo“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

2025 metų pabaigoje AB „Detonas“ sukūrė du karinius sprogmenis, paremtus RDX (heksogeno) ir PETN (pentaeritritolio tetranitrato) pagrindu – tai pasaulyje plačiai naudojamos aukštos galios sprogstamosios medžiagos, pasižyminčios dideliu detonacijos greičiu ir efektyvumu.

Šių medžiagų veiksmingumas vertinamas pagal TNT ekvivalentą – standartinį rodiklį, leidžiantį palyginti skirtingų sprogmenų energinę galią. RDX TNT ekvivalentas siekia apie 1,5–1,6, o PETN – apie 1,6–1,7, todėl šie sprendimai yra ženkliai galingesni už TNT ir plačiai naudojami kariniuose užtaisuose, šaudmenyse, detonatoriuose bei kituose specializuotuose sprendimuose.

2026 metų pradžioje atlikti bandymai laboratorinėmis ir lauko sąlygomis patvirtino, kad sukurti sprogmenys atitinka numatytas specifikacijas ir pasižymi labai gerais veikimo rezultatais realiomis sąlygomis.

„Bendrovė neketina sustoti – toliau kursime sprogmenis RDX ir PETN pagrindu, taip pat vystysime HMX tipo sprogmenų gamybą. Siekiame užtikrinti, kad gamybai reikalingos žaliavos būtų tiekiamos Lietuvoje. Kartu planuojame kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas ir įgyvendinti ambicingus plėtros planus ateityje“, – teigia AB „Detonas“ direktorius Andrius Griškevičius.

Numatoma statyti dvi specializuotas sprogmenų gamyklas, kurios veiks kaip modernios, aukštus saugumo standartus atitinkančios laboratorinio tipo erdvės. Jose bus gaminami ne tik RDX ir PETN sukurti sprogmenys, bet ir jų kompozitiniai sprendimai. Ateityje šios gamyklos galės išaugti į kompetencijų centrus, skirtus ne tik pramonei, bet ir moksliniams tyrimams.

Pagaminta produkcija bus naudojama tiek Lietuvos kariuomenės poreikiams, tiek eksportuojama, integruojantis į NATO ir Europos Sąjungos gynybos tiekimo grandines. Taip pat dalis sprogmenų bus tiekiama kaip itin svarbi parama Ukrainai. 

Projektą bendrovė „Detonas“ įgyvendina bendradarbiaudama su Lietuvos mokslo institucijomis – Vilniaus universitetu ir Kauno technologijos universitetu. Tikimasi, kad gamybos plėtra ne tik sustiprins šalies saugumą, bet ir prisidės prie aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimo bei technologinių kompetencijų augimo Lietuvoje. Bendrovė planuoja automatizuoti procesus ir juos taikyti tiek civilinėms, tiek karinėms reikmėms. 

Susisiekimo ministerijos inf.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2022 m. pagal direktoriaus sukurtą nusikalstamo veikimo schemą buvo rengiami ir pasirašomi suklastoti mokymo dokumentai, egzaminų protokolai bei kvalifikaciją patvirtinantys diplomai, nors dalis asmenų faktiškai nedalyvavo privalomuose mokymuose ar nelaikė egzaminų. Teisėsaugos pareigūnai taip pat nustatė neteisėto prisijungimo prie valstybės informacinių sistemų atvejus, kai egzaminai buvo laikomi už kitus asmenis. Tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos išduoti profesinio mokymo diplomus asmenims, kurie faktiškai nedalyvavo nustatytos trukmės mokymo programose, jų nebaigė ir nelaikė egzaminų.

Už šias neva suteiktas paslaugas buvo gaunamas atlygis.

Baudžiamojoje byloje kaltinimai dėl 14 nusikalstamų veikų epizodų pareikšti iš viso 12 asmenų, tarp jų ir dviem juridiniams asmenims – vairavimo mokykloms. Vairavimo mokyklų direktorius ir dvi jam priklausančios įmonės kaltinami dokumentų klastojimu, neteisėtu prisijungimu prie informacinės sistemos ir piktnaudžiavimu. Kaltinimai dėl disponavimo suklastotais dokumentais pareikšti aštuoniems asmenims, siekusiems neteisėtai gauti vairuotojų kvalifikacijos dokumentus. Dar vienam asmeniui, byloje apklaustam kaip liudytojui, pareikšti kaltinimai dėl melagingų parodymų davimo.

„Šioje byloje kalbame ne tik apie dokumentų klastojimą. Pirmiausia kalbame apie realią grėsmę visuomenės saugumui. Asmenys, nebaigę privalomų mokymų ir neišlaikę egzaminų, įgijo galiojančius vairuotojų kvalifikacijos dokumentus ir dalyvavo eisme. Tokie vairuotojai gali neturėti būtinų žinių ir praktinių įgūdžių, todėl kelia realų pavojų visiems eismo dalyviams. Ypač svarbu pabrėžti, kad neteisėtai išduoti vairuotojų kvalifikacijos dokumentai galioja visoje Europos Sąjungoje, todėl grėsmė eismo saugumui gali kilti ne tik mūsų šalyje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Didžioji dalis šioje byloje figūruojančių asmenų yra Lietuvos, tačiau tarp jų nustatyta ir trečiųjų šalių piliečių“, – atkreipia dėmesį šį didelės apimties ikiteisminį tyrimą organizavęs ir jam vadovavęs Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras A. Mirnyj.

Ikiteisminio tyrimo metu dar 24 asmenys, padarę nusikalstamas veikas, tačiau dėl to prisipažinę ir padėję tyrimo metu atskleisti visą nusikalstamo veikimo schemą, buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nereabilituojančiais pagrindais – jiems taikytas laidavimas. Šiems asmenims paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų fondą. Iš viso šių asmenų atžvilgiu nustatyti 39 nusikalstamų veikų epizodai.

Baudžiamoji byla su 312 puslapių kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

STT taip pat yra atlikusi korupcijos rizikos analizę vairuotojų profesinio rengimo procesuose. Detaliau su šia analize galite susipažinti čia.

Primename, kad asmenys laikomi nekaltais, kol jų kaltumas neįrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir nepatvirtintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Bendras STT ir Prokuratūros pranešimas