Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) jungiasi prie šiandien prasidedančios Ekologijos savaitės, kurios šių metų žinutė – „Gera žinoti, ką valgai“. Šiemet daugiau dėmesio skiriama tam, kaip renkamės ekologiškus produktus, todėl VMVT pristato iniciatyvą „Ekologiška? Žinok, ką renkiesi“ ir primena, ką verta žinoti ekologiškus produktus perkant internetu.

Maistą internetu perkame vis dažniau, o kartu virtualiuose pirkinių krepšeliuose atsiduria ir ekologiški produktai. Daugelis žino, kad ekologiški produktai yra ne tik palankesni sveikatai,  bet juos auginant tausojama ir gamta. Tačiau jie neretai kainuoja brangiau, todėl rinkoje gali pasitaikyti ir bandymų įprastus produktus pateikti kaip ekologiškus. Kad vartotojas galėtų pasitikėti tokiu ženklinimu, ekologiškų produktų gamyba ir platinimas yra kontroliuojami bei sertifikuojami. Šie reikalavimai taikomi ir nuotolinei prekybai. 

Pagal Ekologinės gamybos taisykles, nuotoline laikoma prekyba, kai ekologiškų ar perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų pardavimas arba perdavimas nevyksta jų saugojimo vietoje, o pardavėjas ir galutinis vartotojas pardavimo metu joje tiesiogiai nedalyvauja. 

Praktiškai tai reiškia, kad jei ekologiški produktai parduodami internetu ar telefonu, o vartotojui pristatomi per kurjerį ar paštomatą, tokia veikla turi būti sertifikuota. Lietuvoje ekologinės gamybos sertifikavimą atlieka VšĮ „Ekoagros“. 

„Pirkdamas fizinėje parduotuvėje vartotojas gali paimti produktą į rankas, apžiūrėti jo pakuotę ir perskaityti ženklinimo informaciją. Internete tokios galimybės nėra, todėl ypač svarbu, kad pardavėjas aiškiai pateiktų informaciją, leidžiančią vartotojui suprasti, jog jis iš tiesų renkasi ekologišką produktą. Vien žodžio „ekologiškas“ produkto pavadinime nepakanka – verta atkreipti dėmesį ir į informaciją apie produkto kontrolę bei žaliavų kilmę“, – sako Loreta Mačytė, VMVT Maisto ir veterinarijos politikos departamento patarėja. 

Reikalavimai taikomi ir pačiam pardavėjui. Prieš pradėdamas prekiauti ekologiškais produktais internetu, elektroninės parduotuvės savininkas privalo būti užregistruotas VMVT kaip maisto tvarkymo subjektas. Registruojant nuotolinę prekybą suteikiamas maisto tvarkymo subjekto atpažinimo numeris (registracijos kodas), patvirtinantis, kad vykdoma veikla atitinka maisto saugos ir higienos reikalavimus.  

Ką vartotojas turėtų rasti elektroninėje parduotuvėje? 

Pirkdamas ekologiškus produktus internetu, vartotojas turi turėti galimybę lengvai rasti privalomą informaciją apie juos. Prie kiekvieno ekologiško produkto aprašymo turi būti nurodyta: 

• ekologiškumo statusas – produkto pavadinime ar aprašyme vartojami terminai „ekologiškas“, „bio“ arba „eco“;   
• kontrolės įstaigos kodas – pavyzdžiui, jei produktas sertifikuotas Lietuvoje, nurodomas kodas LT-EKO-001;  
• žaliavų užauginimo vieta – nuoroda, kur buvo užaugintos produkto žaliavos, pavyzdžiui,  „ES žemės ūkis“, „ne ES žemės ūkis“ arba konkrečios šalies pavadinimas;  
• privaloma įprasta informacija apie maistą – produkto pavadinimas, sudėtis, grynasis kiekis, alergenai, minimalus tinkamumo vartoti terminas ir specialios laikymo sąlygos. 

Visa privaloma informacija apie produktą turi būti pateikta taip, kad vartotojas galėtų ją lengvai perskaityti dar prieš įsigydamas produktą. 

Reikalavimai galioja ir sandėliuojant bei pristatant 

Prekiaujant ekologiškais produktais nuotoliniu būdu, svarbu laikytis ir jų sandėliavimo bei vežimo reikalavimų.  

Jei tose pačiose patalpose ar sandėlyje laikomi ir ekologiški, ir įprastinės gamybos (neekologiški) produktai, jie privalo būti tinkamai atskirti, kad nekiltų rizika jų sumaišyti ar ekologiškiems produktams užsiteršti neleistinomis medžiagomis. 

Transportuojant ir pristatant ekologiškus produktus per kurjerius ar paštomatus, jie turi būti tinkamai ir sandariai supakuoti, kad būtų išsaugotas produkto ir jo pakuotės vientisumas. 

Todėl perkant ekologišką produktą internetu verta neapsiriboti vien jo pavadinimu ar pakuotės vaizdu. Patikimas pardavėjas turi aiškiai pateikti informaciją, kuri leidžia įsitikinti produkto ekologiškumu, jo kontrole ir kilme. 

Ekologiškumas turi būti ne pažadas, o jau patvirtinta informacija. 

VMVT inf.

„Stipri valstybė prasideda nuo piliečių, kurie puoselėja mūsų tapatybę ir drąsiai kuria šalies ateitį. Mokykla – neatsiejama pilietiškumo ugdymo vieta, todėl kasmet vienai Lietuvos mokyklai patikimas kone svarbiausias valstybės simbolis – metus Gedimino pilies bokšte plevėsavusi trispalvė. Tai pasitikėjimo ženklas bendruomenei, kuri pilietiškumą rodo konkrečiais darbais. Aktyviai kviečiame mokyklų bendruomenes sukurti savo vėliavą – tokią, kuri parodytų, ką pilietiškumas reiškia joms pačioms“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Nuo 2005 m. puoselėjama tradicija kviečia mokyklų bendruomenes stiprinti ryšį su valstybės istorija ir Lietuvos kariuomene, puoselėti valstybingumo simbolius, ugdyti pilietiškumą.

Pilietiškumo ugdymas mokyklose – vienas svarbiausių veiksnių, padedančių augti atsakingiems, aktyviems ir sąmoningiems jaunuoliams. Tai ne tik valstybės istorijos pažinimas ar pagarba jos simboliams. Pilietiškumas taip pat reiškia atsakomybę už save, savo bendruomenę ir aplinką, kurioje gyvename.

„Kviečiu mokyklas aktyviai dalyvauti konkurse, atskleisti savo išradingumą ir kūrybiškumą, parodyti visai Lietuvai savo mokyklos pilietinio ugdymo tradicijas ar naujas, vaikams bei jaunimui aktualias formas, patvirtinti, kad mūsų mokiniams rūpi Lietuvos dabartis ir ateitis. Dalyvavimas konkurse skatina jaunąją kartą atidžiau domėtis istorija, stiprina kiekvieno ryšį su valstybe“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Mokykla yra erdvė, kurioje vaikai ir jaunuoliai įgyja ne tik žinių, jie ten mokosi suprasti savo vaidmenį bendruomenėje, valstybėje. Konkursas „Vėliava mokyklai“ skatina mokyklų bendruomenes domėtis Lietuvos istorija, puoselėti tautines vertybes ir kasdien kurti, augti.

Gedimino pilies bokštas – lankomiausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys. Trispalvės perdavimo mokykloms tradicija tęsiasi jau daugiau nei du dešimtmečius. Iki 2005 m. bokšte plevėsavusi vėliava būdavo būdavo perduodama saugoti muziejui. Pradėjus įgyvendinti „Vėliava mokyklai“ iniciatyvą, ji kasmet patikima vienai pilietiškai aktyviai mokyklos bendruomenei.

„Muziejui svarbu, kad istorija jaunam žmogui būtų ne tolima praeitis, o gyvas pasakojimas. Mokyklos yra labai svarbios muziejaus partnerės ugdant pilietiškumą, todėl ši iniciatyva mums ypač artima. Ji kviečia mokinius kalbėtis apie tai, ką jiems reiškia Lietuva, jos simboliai, bendruomenė ir atsakomybė už savo valstybę. Norime, kad istorija taptų gyvu ir asmenišku ryšiu su savo šalimi“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė.

Vėliava simboliškai jungia valstybės istoriją su tuo, kaip jos vertybės suprantamos ir tęsiamos šiandien. Mokyklai perduodama Gedimino pilies bokšto trispalvė tampa pasitikėjimo ženklu bendruomenei, kuri savo pilietiškumą įprasmina konkrečiais darbais.

Šią idėją šiemet kviečiamos pratęsti ir pačios mokyklos. Visa mokyklos bendruomenė turės galimybę sukurti savo simbolinę vėliavą, įkūnijančią tai, ką pilietiškumas reiškia būtent jai.

Tai kvietimas mokiniams, mokytojams, administracijai ir visai mokyklos bendruomenei kartu apmąstyti, kaip jie supranta pilietiškumą, kokios vertybės jiems svarbios ir kaip jas galima perteikti pasirinktais simboliais, ženklais bei vizualine kalba. Mokyklų sukurtos vėliavos bus pristatytos visuomenei, o nuo lapkričio 19 d. kiekvienas galės už savo favoritą atiduoti balsą.

Konkurso rezultatą lems komisijos ir visuomenės vertinimas

Galutinį konkurso rezultatą sudarys komisijos vertinimas (70 proc.) ir visuomenės balsai (30 proc.).

Komisiją sudarys Krašto apsaugos ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovai.

Svarbiausi konkurso terminai:

•          Rugsėjo 21 d. – lapkričio 14 d. – mokyklų paraiškų teikimas;

•          Lapkričio 19 d. – gruodžio 4 d. – visuomenės balsavimas.

Konkurse gali dalyvauti nustatytus kriterijus atitinkančios Lietuvos mokyklos, išskyrus tas, kurioms nuo tradicijos pradžios jau buvo perduota Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybės vėliava. Išsamios dalyvavimo sąlygos, vertinimo kriterijai ir paraiškų dokumentai skelbiami Krašto apsaugos ministerijos svetainėje. Daugiau apie konkursą „Vėliava mokyklai“ – Krašto apsaugos ministerijos svetainėje.

Konkursą organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Informacinis partneris – DELFI.

Daugiau informacijos: https://kam.lt/veliavamokyklai/

Siūlymas teikiamas reikšmingai išaugus pažeidžiamų vartotojų, kurie naudojasi visuomeniniu elektros energijos tiekimu, skaičiui. Šiemet supaprastinus pažeidžiamų vartotojų perėjimą į visuomeninį tiekimą, rugsėjo pradžioje juo naudojosi beveik 283 tūkst. pažeidžiamų vartotojų. Prognozuojama, kad 2027 m. jų skaičius gali siekti apie 308 tūkst.

„Siekiame užtikrinti ženkliai prasiplėtusiam pažeidžiamų vartotojų skaičiui proporcingą paramos sistemos finansavimą. Randame būdų, kaip užtikrinti, kad tiems vartotojams, kuriems to labiausiai reikia, ir toliau būtų užtikrinta, kad kitąmet pažeidžiamų vartotojų tarifas, kaip ir šiemet, galutinėje kainoje būtų 4 ct mažesnis negu įprastas visuomeninio tiekimo tarifas”, – sako energetikos ministras Lukas Savickas.

Kainos lengvatai būtų naudojamos 2022–2023 m. energijos kainų krizės metu iš elektros energijos gamintojų surinktos pajamų perviršio lėšos. Skaičiuojama, kad 2027 m. pirmąjį pusmetį tam reikėtų apie 4,56 mln. eurų, todėl papildomų valstybės biudžeto lėšų šiam laikotarpiui nereikėtų.

Siūlomas 2,7 ct/kWh be PVM visuomeninės elektros energijos įsigijimo pažeidžiamiems vartotojams kainos sumažinimas būtų taikomas nuo 2027 m. sausio 1 d. iki birželio 30 d. Patvirtinus šį dydį, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) galėtų nustatyti visuomeninės elektros energijos kainas ir tarifus 2027 m. pirmąjį pusmetį.

Pažeidžiamais vartotojais laikomi gyventojai, kurie gauna ar turi teisę gauti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, taip pat žmonės su negalia, šalpos senatvės pensijos ar šalpos kompensacijos gavėjai.

Su projektu susipažinti galima čia. Kviečiame pastabas ir pasiūlymus teikti el. p. info@enmin.lt iki š. m. rugsėjo 25 d.

Jonavos transformatorių pastotė elektros perdavimo sistemoje veikia nuo 1975 metų ir yra svarbi šalies energetikos infrastruktūros dalis. Per daugiau nei penkis dešimtmečius eksploatuota pastotė buvo iš esmės atnaujinta siekiant užtikrinti patikimą jos darbą ateityje bei prisitaikyti prie augančių elektros sistemos poreikių. 

„Jonavos transformatorių pastotė yra svarbus mazgas šalies elektros perdavimo tinkle, todėl jos modernizavimas reikšmingai prisidės prie dar patikimesnio sistemos veikimo. Atnaujinta infrastruktūra suteikia daugiau lankstumo valdant elektros srautus, leidžia greičiau reaguoti į tinklo pokyčius ir užtikrina aukštą elektros energijos perdavimo kokybę vartotojams“, – sako „Litgrid“ Strateginės infrastruktūros departamento vadovas Karolis Sabaliauskas. 

Rekonstrukcijos metu atnaujintos 330 kV, 110 kV ir 10 kV skirstyklos, pakeisti du autotransformatoriai, modernizuota pastotės schema, įdiegti šiuolaikiniai valdymo, apsaugos ir ryšio sprendimai. Taip pat išplėstos nuotolinio valdymo galimybės, leidžiančios operatyviau stebėti ir valdyti elektros perdavimo tinklą. 

Projektas prisidėjo ne tik prie tinklo modernizavimo, bet ir prie tarptautinės paramos Ukrainai. Dalis rekonstrukcijos metu demontuotų įrenginių buvo perduoti Ukrainai ir yra naudojami atkuriant nuo karo nukentėjusią energetikos infrastruktūrą. 

Atnaujinant pastotę taip pat diegti aplinkai palankesni technologiniai sprendimai. Įrengti šiuolaikiški elektros įrenginiai mažina poveikį aplinkai ir prisideda prie tvaresnės elektros perdavimo infrastruktūros plėtros. 

Jonavos transformatorių pastotės rekonstrukcijos rangos darbus atliko AB „Kauno tiltai“. Projekto vertė siekė 22,7 mln. eurų.  

„Litgrid“ pranešimas spaudai 

Iš atminties – į gyvą bendruomenę  

Šių metų bibliotekos stendo šūkis – „Iš atminties – į gyvą bendruomenę“. Įstaigos darbuotojos lankytojus kvietė susipažinti su iškilaus kraštiečio, rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus kūryba, jo gyvenimu ir literatūriniu palikimu, pažinti Jonavos kraštą bei atrasti biblioteką kaip gyvą susitikimų ir kultūros erdvę. 

Stendo aplinka buvo sukurta taip, kad lankytojas galėtų bent trumpam pasijusti tarsi apsilankęs pačioje bibliotekoje. Erdvę papildė ir bibliotekos talismanas Bildukas, kvietęs sustoti ir įsitraukti į įvairias veiklas. 

„Svarstydami, kaip prisistatyti Kauno knygų mugėje, nenorėjome tiesiog sustatyti knygų ir išvardyti, ką veikiame. Norėjome, kad pats stendas pasakotų apie mus ir būtų atpažįstamas kaip Jonavos bibliotekos. Taip į mugę atkeliavo „Sustojimas: Biblioteka“ – idėja, gimusi iš tikrosios bibliotekos stotelės Jonavoje.  

Stotelė mums pasirodė labai taiklus šiandienos bibliotekos simbolis. Visi kažkur skubame, o biblioteka gali būti vieta, kurioje verta trumpam sustoti. Ne laukti, o atrasti – knygą, žmogų, istoriją, naują mintį. Kartu norėjome parodyti, kad Grigorijaus Kanovičiaus vardas mūsų bibliotekoje nėra vien saugoma atmintis. Jo kūryboje susitinka Jonavos krašto istorija ir šiandienos bendruomenė. Todėl pasirinkome temą „Iš atminties į gyvą bendruomenę“. Atmintis mums nėra galutinė stotelė. Ji – vieta, iš kurios keliaujame toliau“, – prisistatymo viziją pateikia Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos direktorė Skirmutė Gajauskaitė.   

Dėmesys premijos laureatams 

Ypatingas dėmesys skirtas respublikinei Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinei premijai, vykusiai jau dešimtąjį kartą. Stende buvo galima išvysti laureatų knygas ir išgirsti apie premijos istoriją.  

Mugės lankytojai turėjo galimybę ne tik susipažinti su Jonavos krašto kultūra, bet ir parsivežti jos dalelę – Jonavos krašto kultūros, meno ir istorijos metraštį „Taurosta“ bei kitus bibliotekoje išleistus leidinius. Kiekvienas norintis ant knygos skirtuko arba atvirlaiškio galėjo užsidėti specialiai šiai mugei pagamintą antspaudą su Grigorijaus Kanovičiaus portretu. 

Stendą puošė Komiksų kūrėjų klubo kurti lipdukai, atvirukai ir knygų skirtukai. Šie spalvingi kūriniai suteikė erdvei žaismingumo ir dar kartą priminė, kad biblioteka – tai ne tik knygos, bet ir saviraiškos vieta.  

Prasmingos veiklos visiems 

Visą savaitgalį tiek suaugusieji, tiek mažieji mugės lankytojai aktyviai įsitraukė į bibliotekos parengtas edukacijas. Vienoje jų dalyviai turėjo perskaityti Grigorijaus Kanovičiaus laišką ateities kartoms, sudarytą iš jo citatų. Įrašius praleistas raides, atsiskleidė ypatinga rašytojo mintis: „Taip, žodis – tai gyvenimas.“ Kitoje užduotyje lankytojai iš sukarpytų žodžių galėjo sudėti kitas reikšmingas rašytojo citatas. Įveikusiųjų užduotis laukė dovanos. 

Mažųjų lankytojų dėmesį labiausiai traukė ženkliukų gamybos edukacija. Ji tapo puikia galimybe ne tik kūrybiškai praleisti laiką, bet ir išsivežti iš mugės savo rankomis sukurtą prisiminimą. 

Bendravimas ir susitikimai  

Per tris mugės dienas bibliotekos stende apsilankė įvairūs lankytojai – nuo smalsių vaikų iki suaugusiųjų, besidominčių literatūra, istorija ir kultūra. Sulaukta ir žinomų rašytojų, iliustruotojų, jonaviečių ir kultūros bei švietimo bendruomenės atstovų. 

Ne mažiau svarbi mugės dalis – bendravimas su kolegomis. Susitikus su kitų Lietuvos bibliotekų atstovais, dalintasi patirtimi, idėjomis ir mintimis apie bibliotekų veiklą, bendruomenių įtraukimą bei naujas galimybes pristatyti biblioteką šiuolaikiškai ir patraukliai. 

Akimirksniu prabėgusios trys dienos buvo kupinos šypsenų, įdomių pokalbių, naujų pažinčių ir gražių akimirkų. Kauno knygų mugė tapo puikia proga ne tik pristatyti Jonavos viešąją biblioteką, bet ir priminti apie krašto istoriją bei čia gyvenusio Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinį palikimą.  

Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos Vartotojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė Kristina Diemintaitė-Stepšienė 

Sugadinta darbo priemonė, prekių trūkumas, nepanaudotas avansas ar darbdavio teigimu darbuotojo padaryta žala – tokios situacijos savaime nesuteikia darbdaviui teisės savo nuožiūra sumažinti darbuotojui išmokamo darbo užmokesčio. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad išskaitos iš darbo užmokesčio galimos tik įstatymų nustatytais atvejais ir laikantis nustatytos tvarkos. 

„Darbuotojo darbo užmokestis negali būti mažinamas vien todėl, kad darbdavys mano patyręs nuostolių. Kiekvienai išskaitai turi būti konkretus teisinis pagrindas, o kai kalbama apie darbuotojo padarytą žalą, turi būti nustatytos ir jo atsakomybės sąlygos. Todėl praktika, kai darbuotojams automatiškai paskirstomas, pavyzdžiui, parduotuvėje nustatytas prekių trūkumas, nenustačius konkretaus darbuotojo kaltės, nėra teisėtas pagrindas išskaitai“, – pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė. 

Kada išskaitos iš darbo užmokesčio galimos? 

Darbo kodeksas numato, kad išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik Darbo kodekso arba kitų įstatymų nustatytais atvejais.

Pagal Darbo kodekso 150 straipsnį išskaitos gali būti daromos siekiant grąžinti darbuotojui perduotas ir pagal paskirtį nepanaudotas darbdavio pinigų sumas, taip pat dėl skaičiavimo klaidų permokėtas sumas, atlyginti žalą, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui, arba tam tikrais atvejais išieškoti atostoginius už suteiktas atostogas, viršijančias darbuotojo įgytą teisę į jas.

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui prieš komandiruotę ar reisą perduodama konkreti pinigų suma išlaidoms, tačiau dalis jos nepanaudojama ir negrąžinama, nepanaudotas likutis gali būti išskaitomas įstatymų nustatyta tvarka.

Kita situacija – dėl skaičiavimo klaidos susidariusi permoka. „Svarbu atskirti skaičiavimo klaidą nuo netinkamo teisės aktų taikymo. Skaičiavimo klaida gali būti susijusi su aritmetiniu apskaičiavimu ar kitais darbo užmokesčio apskaitos ir išmokėjimo veiksmais, – paaiškina I. Piličiauskaitė-Dulkė. – Tačiau jeigu, pavyzdžiui, atostoginiai apskaičiuoti netinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas, tai savaime nėra skaičiavimo klaida, suteikianti teisę atlikti išskaitą šiuo pagrindu.“

Žala darbdaviui – pirmiausia turi būti nustatyta darbuotojo atsakomybė

Darbdavys gali reikalauti atlyginti žalą, kurią darbuotojas padarė dėl savo kaltės, tačiau vien žalos ar turto trūkumo fakto tam nepakanka.

Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį vertinami netekto arba nuvertėjusio turto vertė, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas, abiejų darbo sutarties šalių kaltės laipsnis ir veiksmai siekiant išvengti žalos, taip pat tai, kiek žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis bei jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika.

„Negalima preziumuoti, kad už nustatytą trūkumą ar kitą žalą automatiškai atsako visi tuo metu dirbę darbuotojai. Turi būti nustatyta konkretaus darbuotojo kaltė, jos pasireiškimas ir kitos atsakomybės sąlygos. Pavyzdžiui, vien nustačius prekių trūkumą parduotuvėje negalima jo sumos tiesiog padalyti visiems skyriaus darbuotojams ir atitinkamai sumažinti jų darbo užmokestį“, – akcentuoja I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Paprastai darbuotojo atlygintinos turtinės žalos riba negali viršyti jo 3 vidutinių darbo užmokesčių, o jeigu žala padaryta dėl didelio neatsargumo – 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

Darbo kodekse taip pat nustatyti atvejai, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą. Tai, be kita ko, taikoma, kai žala padaryta tyčia, darbuotojo veikla turi nusikaltimo požymių, žala padaryta neblaivaus arba nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų apsvaigusio darbuotojo, pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją ar susitarimą dėl nekonkuravimo, padarius darbdaviui neturtinę žalą arba kai visiško žalos atlyginimo atvejis nustatytas kolektyvinėje sutartyje.

„Bačkos“ ir išankstiniai vekseliai – ne būdas apsidrausti nuo būsimos žalos

VDI atkreipia dėmesį, kad darbdavys negali iš anksto rinkti darbuotojų pinigų į įvairius fondus, kartais vadinamus „bačkomis“, tam, kad iš jų ateityje būtų padengiama galima darbuotojų padaryta žala. Taip pat nepagrįstas ir neteisėtas vekselių pasirašymas, kai jų paskirtis – ateityje padengti darbdaviui galimai padarytą žalą.

„Darbuotojo materialinė atsakomybė negali būti kuriama iš anksto kaupiant jo pinigus galimai žalai atlyginti. Jeigu žala iš tiesų padaroma, turi būti vertinama konkreti situacija ir taikoma Darbo kodekse nustatyta žalos atlyginimo tvarka“, – pažymi I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Darbdavys negali išskaičiuoti bet kokios sumos

Darbdavio rašytinis nurodymas išieškoti žalą turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos, o tokia išskaita negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Jeigu terminas praleistas arba darbdavys siekia išieškoti didesnę sumą, jis turi kreiptis į Darbo ginčų komisiją.

Darbdaviui išieškant žalą iš darbuotojo darbo užmokesčio taip pat turi būti laikomasi Civilinio proceso kodekse nustatytų išskaitų dydžių. Iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus paprastai išskaitoma 10 proc.; iš dalies, viršijančios MMA, bet neviršijančios 2 MMA, – 30 proc.; iš dalies, viršijančios 2 MMA, – 50 proc., jeigu įstatymai ar teismas nenustato kitaip.

Kada gali būti išskaičiuojami permokėti atostoginiai?

Dar viena Darbo kodekse numatyta situacija – kai darbuotojas jau panaudojo daugiau kasmetinių atostogų, negu buvo įgijęs teisę panaudoti.

Tokiu atveju atostoginiai už atostogas, viršijančias darbuotojo įgytą teisę, gali būti išskaičiuojami, kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių pagal DK 55 straipsnį arba darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės pagal DK 58 straipsnį.

„Jeigu darbo sutartis nutraukiama kitu Darbo kodekse nustatytu pagrindu, vien tai, kad darbuotojas yra panaudojęs daugiau kasmetinių atostogų, negu jų sukaupė per faktiškai dirbtą laiką, nesuteikia darbdaviui teisės šių atostoginių išskaičiuoti“, – atkreipia dėmesį I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Nesutinkantis su išskaita darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją

Jeigu darbuotojas mano, kad žalos išieškojimas ar kita išskaita yra nepagrįsta arba atlikta nesilaikant Darbo kodekse nustatytos tvarkos, jis turi teisę per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, kreiptis į Darbo ginčų komisiją.

„Svarbiausia taisyklė darbuotojui – atlyginimo sumažėjimas neturėtų būti priimamas kaip savaime teisėtas vien todėl, kad taip nusprendė darbdavys, – pabrėžia I. Piličiauskaitė-Dulkė. – Darbuotojas turi teisę žinoti, kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu ir už ką atliekama išskaita, o kilus ginčui – ginti savo teises Darbo ginčų komisijoje.“

Darbo ginčų komisijų kontaktus rasite čia.

Dalyje rajono mokyklų taikomas švediško stalo ir savitarnos principas. Kai kuriose įstaigose, siekiant, kad pradinių klasių ir priešmokyklinio ugdymo grupių vaikai spėtų pavalgyti, maistas jiems iš anksto patiekiamas ant stalų.

Šiais mokslo metais dalyje rajono mokyklų pasikeitė maitinimo paslaugų tiekėjai. Lietavos pagrindinėje mokykloje, R. Samulevičiaus progimnazijoje ir „Žingsnio“ pradinėje mokykloje paslaugas pradėjo teikti UAB „Sveikos mitybos partneris“. J. Vareikio progimnazijoje pradėjo dirbti UAB „Skirtingi skoniai“.

Dar prieš prasidedant mokslo metams savivaldybė inicijavo susitikimus su naujais maitinimo paslaugų tiekėjais. Jiems buvo pristatyti mokyklų bendruomenių lūkesčiai, aptarti jau pasiteisinę maitinimo organizavimo principai ir akcentuota, kad maitinimo kokybė bus nuolat stebima ir vertinama. 

„Mokinių maitinimo srityje esame iškėlę aukštą kartelę, todėl, keičiantis tiekėjams, mūsų tikslas labai aiškus – ji neturi leistis žemyn. Norime, kad nauji tiekėjai nepradėtų visko nuo nulio, o tęstų tai, kas mokyklose jau pasiteisino, ir siektų dar geresnės kokybės“, – sako Jonavos rajono savivaldybės mero patarėja Birutė Gailienė.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, savivaldybės atstovai lankėsi valgyklose, kuriose dirba naujieji tiekėjai – vertino maitinimo organizavimą, ragavo maistą ir bendravo su mokiniais.
R. Samulevičiaus progimnazijoje maitinimą organizuojanti UAB „Sveikos mitybos partneris“ paliko gerą įspūdį – maistas skanus, šiltas, estetiškai patiektas, kainos prieinamos, o valgykloje pietauja daug vaikų.

Teigiamai vertinamas ir J. Vareikio progimnazijoje pradėjusios dirbti UAB „Skirtingi skoniai“ darbas. Čia įgyvendintas švediško stalo principas, siūlomas nemažas patiekalų pasirinkimas, gausu daržovių ir vaisių, o mokiniai gali maisto pakartoti už tai papildomai nemokėdami.

Savivaldybės atstovai taip pat apsilankė J. Ralio gimnazijoje, kuri maitinimą organizuoja pati. Čia siūlomas gana platus patiekalų pasirinkimas, kainos prieinamos, o ragautas maistas – skanus ir estetiškai patiektas.

Tačiau ne visose mokyklose mokslo metų pradžia buvo sklandi. Sudėtingiausia situacija susiklostė „Panerio“ pradinėje mokykloje, kur nuo rugsėjo maitinimą turėjo užtikrinti viešąjį pirkimą laimėjusi UAB „Antrekotas“.

Nuo pat paslaugų teikimo pradžios kilo esminių organizacinių problemų, susijusių su valgiaraščių derinimu ir maitinimo organizavimo reikalavimų įgyvendinimu. Mokykla ne kartą teikė pastabas paslaugos teikėjui ir reikalavo užtikrinti, kad paslaugos būtų teikiamos laikantis sutarties bei mokinių maitinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Savivaldybės atstovai apsilankė mokyklos valgykloje ir situaciją įvertino vietoje. Pasak B. Gailienės, patiekto maisto kokybė visiškai neatitiko lūkesčių, o didžioji dalis porcijų grįždavo beveik nepaliestos.

„Panašu, iš „Antrekoto“ gavosi anekdotas. Tik, deja, visai nejuokingas. Kai vaikai po pirmųjų kąsnių palieka porcijas, tai jau ne skonio smulkmena, kurią galima nurašyti fraze „visiems neįtiksi“. Tai signalas, į kurį privalome reaguoti. Į raginimus nedelsiant taisyti situaciją įmonė reagavo vangiai“, – sako B. Gailienė.

Mero patarėja kritiškai vertina ir tiekėjo požiūrį, parodytą dar prieš prasidedant mokslo metams. 

„Dar susitikimo savivaldybėje metu sostinėje įsikūrusios įmonės atstovai stebėjosi, jog mes „provincijoje“ apskritai inicijuojame tokius pokalbius – esą jie, sostinės žmonės, puikiai žino, kaip reikia dirbti. Deja, žodžiai su realybe prasilenkė labai plačiai“, – teigia B. Gailienė.

Sutartis su UAB „Antrekotas“ nutraukiama. Siekiant užtikrinti nepertraukiamą vaikų maitinimą, jau rastas kitas tiekėjas, kuris paslaugas teiks iki naujo konkurso.

„Vaikų maitinimas nėra ta vieta, kurioje darysime kompromisus dėl kokybės. Viešąjį pirkimą laimėti neužtenka – sutartį reikia tinkamai vykdyti kiekvieną dieną ir kiekvienoje lėkštėje. Stebėsime, tikrinsime, klausysime vaikų, tėvų ir mokyklų bendruomenių, o matydami problemas – reikalausime jas spręsti“, – pabrėžia mero patarėja.

Mokyklų vadovai ir savivaldybės administracija toliau stebės mokinių maitinimo organizavimą ir paslaugų kokybę rajono ugdymo įstaigose.

Konservavimo esmė – sudaryti tokias sąlygas, kuriomis maiste negalėtų daugintis jį gadinantys ar žmogui pavojingi mikroorganizmai, ir apsaugoti jau paruoštą produktą nuo pakartotinio užteršimo. Tam gali būti pasitelkiama rūgštis, cukrus, druska, šaltis, terminis apdorojimas ar kelių šių veiksnių derinys.  

Būtent todėl braškių uogienės, marinuotų agurkų ir mėsos konservų negalima vertinti vienodai – skirtingiems produktams reikia skirtingų konservavimo būdų. 

„Konservuojant svarbiausia, kokios sąlygos sudaromos mikroorganizmams. Vieniems produktams saugiai išsilaikyti padeda rūgštingumas, kitiems – cukrus, druska ar terminis apdorojimas. Ypač atidžiai reikia elgtis su mažo rūgštingumo produktais – mėsa, žuvimi, grybais ir dalimi daržovių. Juos netinkamai konservuojant gali susidaryti sąlygos pavojingiems mikroorganizmams daugintis, todėl čia improvizuoti ar pasikliauti vien įprastu užvirinimu nereikėtų“, – sako Indra Urbonavičiūtė, VMVT Gyvūninių produktų skyriaus vyriausioji specialistė. 

Daugiausia atsargumo reikia konservuojant mažo rūgštingumo produktus 

Daugelis vaisių, uogų ir tinkamai parūgštintų produktų yra rūgštesni, todėl daliai pavojingų bakterijų tokia aplinka nėra palanki. Kitaip yra su mažo rūgštingumo maistu – mėsa, žuvimi, daugeliu daržovių ar grybais. 

Tokiuose produktuose, ypač kai jie laikomi sandariai ir be deguonies, netinkamai konservuojant gali susidaryti sąlygos Clostridium botulinum bakterijoms. Jų sporos yra atsparios karščiui, todėl paprasto užvirinimo gali nepakakti.  

Netinkamai paruošti naminiai konservai yra viena iš gerai žinomų su maistu plintančio botulizmo rizikų, todėl VMVT rekomenduoja konservuojant vadovautis patikimais, konkrečiam produktui pritaikytais receptais ir rekomenduojamais konservavimo būdais. 

Ilgas vartojimo laikas nebūtinai reiškia jame esant daug konservantų 

Ypatingo dėmesio reikalauja mėsos konservai. Mėsoje daug drėgmės, jos rūgštingumas nedidelis, todėl ilgai kambario temperatūroje laikomiems mėsos konservams būtinas patikimas terminis apdorojimas.  

Pramoninėje gamyboje sterilizavimo metu tiksliai kontroliuojama ne tik temperatūra ir kaitinimo laikas, bet ir tai, kaip šiluma pasiskirsto visoje pakuotėje. Svarbu, kad pakankamas šilumos poveikis pasiektų ir tą produkto vietą, kuri įšyla lėčiausiai.  

Šiuolaikinės technologijos leidžia šį procesą valdyti vis tiksliau. Jutikliai ir kompiuterinės sistemos padeda stebėti temperatūrą bei įvertinti, kaip šiluma pasiskirsto produkte. Tikslas – užtikrinti maisto saugą, tačiau kartu produkto nekaitinti ilgiau nei būtina, kad būtų kuo geriau išsaugotas jo skonis, tekstūra ir maistinė vertė. 

Todėl ilgas sterilizuotų mėsos konservų galiojimo laikas savaime nereiškia, kad juose yra daugybė konservantų. Tinkamai pagamintų konservų saugą ir ilgą išsilaikymą pirmiausia užtikrina tinkamai parinktas terminis procesas ir hermetiška pakuotė. Jeigu kyla abejonių dėl naminių konservų saugos, jų nereikėtų ragauti vien tam, kad būtų galima „patikrinti“ – botulino toksino negalima patikimai atpažinti pagal produkto išvaizdą, kvapą ar skonį. 

Konservavimas – senas maisto išsaugojimo būdas, tačiau saugus konservavimas nėra spėjimas iš akies. Nesvarbu, kas keliauja į stiklainį – obuoliai, daržovės, grybai ar mėsa – svarbiausia, kad kiekvienam produktui būtų pasirinktas jam tinkamas ir saugus konservavimo būdas. 

VMVT inf. 

Palyginus rugsėjo 10 d. tyrimo metu nupirktų prekių krepšelių kainų vidurkius paaiškėjo, kad prekybos tinkle „Lidl“ jis siekė 35,14 euro, „Rimi“ – 36,58 euro, „Maxima“ – 36,64 euro, „Norfa“ – 37,70 euro, o „Iki“ – 39,77 euro.  

Rugsėjo 10 d. atlikto tyrimo metu „SeeNext“ slapti pirkėjai lankėsi Vilniaus ir Kauno penkių didžiausių šalies prekybos tinklų parduotuvėse – „Iki“, „Lidl“, „Maxima XX”, „Norfa XL“ bei „Rimi Hyper“. Apsipirkimui buvo pasirinktas 29 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelis. Jį sudarė iš skirtingų maisto kategorijų atrinktos prekės: pieno, mėsos, grūdinės kilmės, bakalėjos produktai, vaisiai, daržovės ir gėrimai.  

Didžiausi kainų skirtumai – mėsos produktų ir gėrimų grupėse  

Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad pieno produktai pigiausiai kainavo „Lidl“ prekybos tinkle – 6,33 euro, o brangiausiai „Iki“ prekybos tinkle – 7,33 euro. Kainų skirtumas tarp jų – 1,00 euras.  

Mažiausia mėsos produktų kaina buvo užfiksuota „Norfa“ prekybos tinkle – 13,65 euro. Aukštesne mėsos produktų kaina labiausiai išsiskyrė prekių krepšelis „Iki“ prekybos tinkle, kur jis siekė 15,75 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos sudarė 2,10 euro.  

Grūdinės kilmės produktai pigiausiai kainavo „Lidl“ prekybos tinkle – 3,67 euro, o brangiausiai – „Rimi“ prekybos tinkle, kur užfiksuota šios produktų grupės kaina buvo lygi 3,98 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo lygus 0,31 euro.   

Vaisių ir daržovių mažiausia kaina užfiksuota „Lidl“ prekybos tinkle – 3,55 euro, o didžiausia – „Iki“ prekybos tinkle – 4,31 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo 0,76 euro.  

Mažiausia gėrimų kaina pastebėta prekybos tinkle „Rimi“ – 2,15 euro. Didžiausia šios produktų kategorijos kaina rasta „Norfa“ prekybos tinkle – 3,63 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos siekė 1,48 euro. 

Likusių krepšelio produktų – juodojo šokolado, baltojo cukraus, saulėgrąžų aliejaus ir ne narvuose laikomų vištų kiaušinių – mažiausia kaina užfiksuota „Maxima” prekybos tinkle – 4,78 euro, o didžiausia – „Iki“ prekybos tinkle – 5,23 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo lygus 0,45 euro.   

Apie tyrimą  

Šio tyrimo metu 29 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelį sudarė: obuoliai (nuo 55 mm, 1 kg), bananai (1 kg), bulvės (1 kg), svogūnai (1 kg), burokėliai (1 kg), morkos (1 kg), batonas (300 g), makaronai spagečiai (400 g), birūs ilgagrūdžiai ryžiai (800 g), birūs grikiai (800 g), kvietiniai miltai 812 maišelyje (2 kg), ne narvuose laikomų vištų kiaušiniai (M dydžio, 10 vnt.), saulėgrąžų aliejus (1 l), baltasis cukrus (1 kg), juodasis šokoladas (40 % kakavos, 100 g), vištos krūtinėlės filė (1 kg), virta vištienos dešra (1 kg), šviežias viščiukas broileris (1 kg), kiaulienos faršas (1 kg),  ne mažiau 3 % riebumo jogurtas (400 g), fermentinis sūris (45 % riebumo, 250 g), kefyras maišelyje (2,5 % riebumo, 1 kg), grietinė indelyje (30 % riebumo, 400 g), šviežias pienas maišelyje (2,5 % riebumo, 1 l), varškė (9 % rieb., 180 g), sviestas (82 % riebumo, 180 g), apelsinų sultys (100 %, 1 l), mineralinis negazuotas vanduo (1,5 l), nealkoholinis alus be užstato (0,5 l).   

Kaip skelbia tyrimą atlikusi slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų agentūra „SeeNext“, prieš apsipirkimą prekės nufotografuojamos lentynoje, taip pat užfiksuojamas pirkimo kvitas – pagal tai analizuojamos ir lyginamos produktų kainos. Be prekės nuotraukos ir įrašo pirkimo kvite apsipirkimas nėra įskaitomas analizėje. Jei prekybos vietoje nepavyksta rasti nurodytos prekės, jos ieškoma kitoje tokio paties tipo parduotuvėje. Nepavykus rasti ir kitoje parduotuvėje, perkama alternatyvi prekė iš atitinkamos prekių grupės.   

Prekių krepšelis sudarytas taip, kad jame esančius produktus galima būtų objektyviai palyginti – prekės yra tokių pačių charakteristikų, maksimaliai panašaus išfasavimo, tokio paties pakuotės tipo. Tai leidžia tyrime lyginti nurodytas charakteristikas turinčius pigiausius produktus, kuriuos galima rasti visuose prekybos tinkluose. Pabrėžiama, kad atskiruose prekybos centruose yra tikimybė rasti pigesnių tos pačios kategorijos (bet skirtingų charakteristikų) produktų, bet jie nėra įsigyjami ir lyginami tyrime.  Pavyzdžiui, tyrime lyginama grietinė indelyje, tačiau galimai kuriame nors prekybos tinkle yra pigesnės (eur/kg) grietinės maišelyje. Arba tyrime lyginamas sufasuotas fermentinis sūris, tačiau produkto kaina (eur/kg) gali būti mažesnė perkant sveriamą fermentinį sūrį.  

 Anot „SeeNext“, tyrimo metu nebuvo naudojamos lojalumo ar nuolaidų kortelės, taip pat neįskaičiuojamas depozito mokestis. Produktų kainos nurodytos be nuolaidų ir apskaičiuotos pagal kainas, nurodytas pirkimo kvite. Prekių, kurioms buvo taikytos nuolaidos, kainos perskaičiuotos pagal pirmines produktų kainas įrašytas pirkimo kvite. Atvejais, kai kaina iki nuolaidos nenurodoma pirkimo kvite, bet matoma kainolapyje, skaičiavimuose naudojama kainolapio, o ne pirkimo kvito kaina. Jei kaina iki nuolaidos nėra nurodyta nei pirkimo kvite, nei kainolapyje ir jos neįmanoma nustatyti, skaičiavimuose panaudojama pirkimo kvite atspausdinta ir už produktą sumokėta kaina. Jei įprasto (be akcijos) kainolapio kaina skiriasi nuo kainos, nurodytos pirkimo kvite, fiksuojamas kainos neatitikimas tarp kainolapio ir pirkimo kvito.  

seenext.lt  inf. 

Visus susirinkusiuosius pasveikino laikinai Jonavos rajono savivaldybės mero pareigas einantis Valdas Majauskas, Lietuvos Respublikos Seimo narys Eugenijus Sabutis, Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Beišys ir Jonavos rajono savivaldybės mero patarėja Birutė Gailienė.

Vidurdienį kiemelius vertino komisija, kurią sudarė laikinai Jonavos rajono savivaldybės mero pareigas einantis Valdas Majauskas, Lietuvos Respublikos Seimo narys Eugenijus Sabutis, Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Beišys, Jonavos rajono savivaldybės mero patarėja Birutė Gailienė, Jonavos kultūros centro pavaduotoja kultūrinei veiklai, laikinai einanti direktorės pareigas, Jurgita Serapinė, Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Jonas Marčiukaitis ir Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo parapijos klebonas kunigas Virginijus Birjotas.

Kiemeliai stebino išradingumu, kūrybiškumu, rudens gėrybių gausa ir gera nuotaika. Visoms dalyvavusioms seniūnijoms ir bendruomenėms įteiktos padėkos: Jonavos politechnikos mokyklos bendruomenei – už dosnumą, Bukonių seniūnijai – už kūrybiškumą, Žeimių seniūnijai – už ypatingą nuotaikos kūrimą, Šilų seniūnijai – už gausų rudens gėrybių pristatymą, Užusalių seniūnijai – už originalumą, Kulvos seniūnijai – už vaišingumą, Šveicarijos seniūnijai – už spalvingumą, o Upninkų seniūnijai – už tradicijų puoselėjimą.

Šventės metu taip pat paskelbti konkurso „Gražiausia tvarkoma Jonavos rajono sodyba ir aplinka 2026“ rezultatai.

Vertinant sodybas, išskirtinį komisijos dėmesį patraukė meno ir gamtos harmonija Giedrės Narkevičiūtės sodyboje, esančioje Gulbiniškių kaime, Šveicarijos seniūnijoje. Komisija šios sodybos savininkei įteikė Jonavos rajono savivaldybės mero padėkos raštą už išskirtinį sodybos charakterį, originalią kūrybinę viziją ir savitus aplinkos puoselėjimo sprendimus. Atsiminimo dovanėlės įteiktos ir visiems konkurso dalyviams.

Konkurso nugalėtojai paskelbti penkiose kategorijose:

Gražiausiai tvarkoma sodyba mieste – Joanos Jankauskienės sodyba.

Gražiausiai tvarkoma sodyba kaime – Ilmos ir Vytauto Šafronų sodyba, Bluzdžių g. 9, Žeimiuose.

Gražiausiai tvarkoma įstaigos ar įmonės aplinka – UAB „Rivauta“.

Gražiausiai tvarkoma daugiabučio aplinka – Lakštingalų g. 3, Upninkuose (L. Šatienė ir N. Doveikienė).

Daugiausiai gyventojų simpatijų surinkusi sodyba – Rūtos Pakštienės sodyba, Rožių g. 6, Juškonių kaime, Žeimių seniūnijoje.

Nugalėtojai apdovanoti rugsėjo 19-ąją Jonavoje vykusios Rudens šventės metu.

Taip pat buvo paskelbti „Metų ūkių“ konkurso nugalėtojai. Pirmąją vietą pelnė Paulius Žemaitis (Šilų seniūnija), antrąją – Monika ir Irmantas Mickevičiai (Žeimių seniūnija), trečiąją – Darius Navickas (Kulvos seniūnija). Prizus įsteigė Jonavos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrius. Šventės metu taip pat apdovanotas jaunasis ūkininkas Dainius Meškauskas iš Bukonių seniūnijos.

Rudens kermošiuje netrūko ir muzikos bei pramogų. Scenoje vyko teatralizuota programa, kurią dovanojo Jonavos rajono mėgėjų meno kolektyvai. Šventines linksmybes dar labiau pagyvino grupės „Bernužėliai“ koncertas. Skambant gerai žinomoms dainoms, kartu su atlikėjais dainavo ir visa publika.

„Rudens kermošius“ dar kartą subūrė jonaviečius jaukiam rudeniškam susitikimui, kupinam tradicijų, bendrystės, muzikos, vaišių ir geros nuotaikos.

Jonavos kultūros centro inf. 

Nepriklausoma fiskalinė institucija prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti 2,9 proc., tačiau augimas bus lėtesnis, nei tikėtasi pavasarį. Viena pagrindinių priežasčių – dauguma iš II pensijų pakopos atsiimtų pinigų kol kas nepasiekė vartojimo ir liko gyventojų bankų sąskaitose. Ateinančių 2027 m. augimas turėtų sulėtėti iki 2,4 procento. Išliekant geopolitiniam neapibrėžtumui, planuojant ateinančių metų valstybės finansus, būtinas ypatingas atsargumas, siekiant ne tik užtikrinti viešųjų finansų tvarumą, bet ir išsaugoti valstybės galimybes reaguoti į netikėtus ekonominius bei geopolitinius iššūkius. 

Valstybės kontrolė, kaip nepriklausoma fiskalinė institucija (NFI), išanalizavo makroekonominę aplinką ir parengė ekonominių rodiklių projekcijas.
  
NFI prognozuoja, kad 2026 m. Lietuvos ekonomika augs 2,9 proc. – tokiu pačiu tempu kaip 2025 metais. 2027 m. ekonomikos augimas turėtų sulėtėti iki 2,4 procento. Šių metų prognozė yra mažesnė, nei skelbta kovą, kai buvo tikimasi 3,3 proc. augimo. Tai daugiausia lėmė mažesnis, nei prognozuota, II pensijų pakopos pokyčių poveikis ekonomikai, nepaisant reikšmingo pasitraukimo iš pensijų fondų masto.
  
„II pensijų pakopos pakeitimai gyventojams suteikė galimybę atsiimti sukauptus pinigus, tačiau kol kas matome, kad didelė jų dalis nėra išleidžiama. Balandį vienadienių indėlių likutis, kuris iš esmės atitinka pinigus bankų sąskaitose, buvo beveik 30 proc. didesnis nei prieš metus ir siekė daugiau nei 22 mlrd. Eur, o liepą dar šiek tiek padidėjo. Vertindami įvairius statistinius duomenis, kol kas matome reikšmingą taupymo padidėjimą. Tai paaiškina, kodėl ekonomikos augimas išliko solidus, bet nesukūrė tokio impulso, kokio buvo tikėtasi iš milijardinių išmokų“, – teigia Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė.
  
Nepaisant padidėjusios infliacijos, gyventojų perkamoji galia turėtų augti
  
Šiuo metu didžiausios rizikos Lietuvos ekonomikai susijusios su situacija Artimuosiuose Rytuose. Pakilus energetinių išteklių kainoms, NFI padidino infliacijos prognozę iki 5 proc. šiemet ir 3,7 proc. kitąmet.
  
Darbo rinkoje didelių pokyčių nesitikima: nedarbo lygis nedidės, užimtųjų skaičius iš esmės nesikeis, o vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius augs sparčiau nei kainos. Tai reiškia, kad gyventojų perkamoji galia turėtų didėti, tačiau bendrą ekonomikos raidą gali reikšmingai pakeisti geopolitinė situacija ir jos poveikis energijos kainoms.
  
Šių metų pajamų planas turėtų būti įvykdytas, tačiau ateities biudžetui reikia atsargumo
  
Atnaujintos ekonomikos prognozės leidžia tikėtis, kad 2026 m. valstybės pajamų planas bus įgyvendintas. Net jei pelno mokesčio būtų surinkta mažiau, nei tikėtasi, tai galėtų atsverti didesnės gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių pajamos.
  
Tačiau planuojant tolesnių metų valstybės finansus, svarbu įvertinti, kad ekonominė aplinka gali greitai keistis.
  
„Šių metų valstybės biudžeto pajamų perspektyva išlieka pakankamai palanki, tačiau tai neturėtų tapti pagrindu pernelyg optimistiškai planuoti ateinančių metų biudžetą. Neapibrėžtumas šiuo metu yra didelis, o pasikeitus ekonominei situacijai, keistųsi ir valstybės pajamos. Todėl planuojant 2027–2029 m. biudžeto pajamas ir išlaidas, būtina išlaikyti ypatingą atsargumą ir pasilikti manevro laisvę galimiems netikėtumams atremti bei užtikrinti tvarų valstybės skolos lygį“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Nepriklausoma fiskalinė institucija patvirtino Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijų
  
Remdamasi savo projekcijomis ir kitais metodais, NFI įvertino Finansų ministerijos 2026 m. rugsėjo 11 d. paskelbtą 2026–2029 m. ekonominės raidos scenarijų.
  
NFI patvirtino fiskaliniam planavimui skirtas Finansų ministerijos makroekonominių rodiklių projekcijas. Jos atitinka ministerijos įvardytas prielaidas ir yra pagrįstos aktualiais statistiniais duomenimis.
  
NFI išvadą dėl ekonominės raidos scenarijaus ir makroekonomines prognozes rasite čia:  Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus.

Valstybės kontrolės inf. 

Nuo rugsėjo 28 d. 17.00 val. iki rugsėjo 29 d. 4.00 val. – Pajiesio, Mozūriškių, Klebiškio ir Andriušpievės miškuose.

Nuo rugsėjo 29 d. 16.00 val. iki rugsėjo 30 d. 8.00 val. – Pravieniškių, Vadų, Dumsių ir Būdos miškuose.

Nuo rugsėjo 30 d. 16.00 val. iki spalio 1 d. 8.00 val. – Marackų, Kajacų, Pajūrio, Šališkių, Danielių ir Kajaskaraisčio miškuose.

Nuo spalio 1 d. 16.00 val. iki spalio 2 d. 10.00 val. Pravieniškių, Vadų, Dumsių, Būdos miškuose.

Pratybų metu kariai vilkės karines uniformas su pilna ekipuote, bus naudojamas karinis transportas. Pratybos organizuojamos laikantis visų galiojančių teisės aktų, užtikrinant aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi ir bendrą saugumą.

Pratybų organizatoriai taip pat  užtikrina, kad bet kokia pratybų metu galima fizinė ar kitokia žala bus atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka. Pratybų metu už saugą ir aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi atsako pratybų vadovas.

Kaišiadorių rajono savivaldybės inf.

Siekiant išvengti nelaimės, specialistai pataria nakčiai augintinius įleisti į namus, laikyti uždarame voljere ar kitoje apsaugotoje vietoje.  

Vilkai gali pulti naminius ir ūkio gyvūnus dėl teritorinės elgsenos, konkurencijos ar ieškodami maisto, tokia yra jų elgsena. Todėl kai prie būdos pririštas šuo yra sudraskomas, yra kaltas šuns šeimininkas, kuris nesirūpina savo augintinio saugumu.   

„Vilkų išpuoliai prieš naminius gyvūnus nėra kažkokia stichinė nelaimė, o viena iš grėsmių, nuo kurios apsaugoti savo gyvūnus yra kiekvieno šeimininko pareiga. Dažnai vengiant atsakomybės yra dengiamasi tuo, kad vilkų atsirado per daug ir reikėtų didinti medžioklės kvotas. Tai visiška manipuliacija vengiant atsakomybės ir siekiant išvengti kaštų aptvarams ūkio gyvūnams ar voljerams šumis įrengti“ – teigia nevyriausybinės organizacijos  VšĮ  „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.   

Pririšti šunys apsiginti negali  

Lietuvoje per pastaruosius keletą metų žiniasklaidoje nuskambėjo ne vienas atvejis, kai vilkai užpuolė ir sudrąskė prie būdos pririštus šunis. Pririšti šunys negali apsiginti, nes grandinė arba lynas neleidžia šuniui pabėgti ar manevruoti. Taip pat pririštas gyvūnas praranda galimybę naudoti natūralius savigynos refleksus ir akimirsniu tampa vilkų išpuolio auka.   

Pavyzdžiui, 2025 m. Dzūkijoje gyventojai dalinosi informacija apie 10 atvejų, kai vilkai užpuolė šunis. Žinute apie liūdnai pasibaigusius vilkų išpuolius prieš šunis žmonės dalijosi socialiniuose tinkluose: „Per savaitę – apie 10 žiaurių užpuolimų! Tai nėra tik statistika – tai 10 baisių mirčių, 10 tuščių būdų, 10 sudaužytų širdžių, kurias patiria šeimininkai, ryte radę tik kraujo pėdsakus.“ (šaltinis: alytusplius.lt).   

2024 m.  buvo pranešta apie Žagarėje siautėjantį vilką, kuris sudraskė prie būdos pririštą šunį ir taip pat trumpam iš namų naktį pasišlapinti išleistą taksą. „Ta sodyba buvo prie pat kaimo, įdomumo vedamas aišku nuvažiavau pasižiūrėti. Jis man parodė nugraužtą šuns galvą. Prie grandinės nieko nebuvo (...). Už kokių 20 metrų kraujo klanas. Buvo tas šunelis suėstas, liko tik galva“, – sakė Žagarės girininkas Gediminas Vitkauskas (šaltinis: delfi.lt).   

Šios istorijos liudija, kad šunys žuvo žiauria mirtimi, yra visiškai sudraskomi, todėl jiems padėti ar suteikti veterinarinę pagalbą yra neįmanoma – per labai trumpą laiką iš gyvūno kūno beveik nieko nelieka.   

Kaip apsaugoti savo augintinius nuo vilkų išpuolių   

Siekiant apsaugoti šunis nuo vilkų išpuolių, svarbiausia nepalikti jų situacijoje, kurioje jie negalėtų nuo plėšrūno pasitraukti. Tamsiuoju paros metu šuo neturėtų būti laikomas pririštas prie būdos atviroje teritorijoje kur nesunkiai gali įsibrauti laukiniai gyvūnai. Naktį šunis rekomenduojama laikyti patalpose arba saugiame, uždarame voljere.   

Svarbu žinoti ir tai, kad lojantis šuo nebūtinai atbaidys vilką. Priešingai, lojimas gali atkreipti plėšrūno dėmesį ir padėti jam nustatyti šuns buvimo vietą. Pririštas šuo tokiu atveju neturi galimybės pasitraukti į saugesnę vietą.  

Taip pat reikėtų nepalikti lauke maisto atliekų ar pašaro likučių, kurie galėtų privilioti laukinius gyvūnus prie sodybos. Papildomai galima naudoti judesio davikliais valdomą apšvietimą, garsines ar šviesos baidymo priemones.  

Jeigu vilkas jau buvo priartėjęs prie sodybos ar užpuolė joje laikomus gyvūnus, apsaugos priemones reikėtų sustiprinti nedelsiant. Plėšrūnas gali sugrįžti į vietą, kurioje anksčiau rado lengvai pasiekiamo grobio, todėl po pirmojo apsilankymo gyvūnų saugumui reikėtų skirti dar daugiau dėmesio.  

Siekiama uždrausti laikyti prie būdos pririštus šunis  

Laukinių gyvūnų užpuolimas yra viena iš daugelio priežasčių, kodėl kuo greičiau turėtų būti priimtas draudimas laikyti šunis prie būdų. Lietuvoje vis dar įprastas šuns rišimas prie būdos augintiniui kelia ne tik fizinę žalą, bet ir ilgalaikes psichologines kančias. Taip laikomas augintinis negali patenkinti savo bazinių poreikių, neretai lieka be elementarios priežiūros, pagalbos, o kartais yra paliekamas tiesiog nugaišti.  

„Nelaimėms, kai gyvi vilkų sudraskomi pririšti šunys būtų galima užkirsti kelią įvedus draudimą laikyti pririštus šunis. Patys esame sulaukę pranešimų apie nakčiai paliktus prie būdos šunis teritorijose, kuriose pastebėti siautėjantys vilkai. Deja, laikyti šunis pririštus prie būdos nėra draudžiama, todėl tiek mes, tiek atsakingos institucijos šiuo atveju esame bejėgiai. Situacija iš esmės pasikeis, kai bus įvestas draudimas rišti prie būdos šunis. Siekiame, kad šis draudimas būtų priimtas kuo greičiau“– teigia nevyriausybinės organizacijos  VšĮ  „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.  

2024 m. jau buvo pasiūlyta į Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą įtraukti pataisą numatančią, kad šunis pririštus laikyti būtų galima vedant juos pasivaikščioti, įrangos ar patalpų valymo metu ir kitais atvejais, bet ne ilgiau kaip dvi valandas. Kitu atveju tai būtų laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais. Įstatymo pataisa nebuvo priimta ir grąžinta atgal iniciatoriams tobulinti.   

„Nors prieš kelis metus svarstytas įstatymas ir nebuvo priimtas, GGI kaip organizacija siekianti geresnių gyvūnų laikymo sąlygų, sustoti neketina. Ir toliau dirbame, kad būtų įgyvendintas įstatyminės bazės koregavimas, griežtinant gyvūnų laikymo taisykles ir uždraudžiant rišti šunis“ – teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.  

Siekdami uždrausti laikyti šunis pririštus prie būdos, GGI parengė ir peticiją, kurią jau pasirašė daugiau nei 36 000 žmonių, o šią Seimo rudens sesiją planuojama pakartotinai teikti pataisą, šįkart su Aplinkos ministerijos užnugariu.  

Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. 

Visgi situacija skatina skirti didesnį dėmesį vyresnių klientų užimtumo didinimui. Vyresni nei 50 m. darbo neturintys žmonės sudaro šiek tiek daugiau nei trečdalį (38,8 proc.) visų Užimtumo tarnybos klientų. Nors jų registruotas nedarbas, palyginti su situacija prieš metus, sumažėjo 0,6 proc. punkto, 1,4 proc. punkto viršija bendrą šalies vidurkį, kuris dabar siekia 8 proc.   

„Apklausėme darbdavius, kurie šiemet įdarbino daugiausia vyresnio amžiaus mūsų klientų. Jie patvirtino, kad šie darbuotojai į organizacijas atsineša vertingą profesinę patirtį, atsakomybę ir pasiekia gerų rezultatų. Tokiomis istorijomis siekiame griauti stereotipus, nes kvalifikuotų darbuotojų trūkumo iššūkius turime spręsti jau dabar, nelaukdami ateities“, – sakė Paslaugų organizavimo departamento patarėja Inga Nomeikienė.  

Vyresni žmonės įneša įvairovės į darbuotojų komandas   

Klaipėdos universiteto ligoninė, ieškodama kvalifikuotų darbuotojų, yra atvira įvairaus amžiaus žmonėms. Nors vyresni darbuotojai ateina per natūralų kandidatų srautą, tačiau išsiskiria sukaupta patirtimi, atsakingumu, aukšta darbo etika ir gebėjimu priimti sprendimus sudėtingose situacijose. 

Užimtumo tarnyba pastaruosius metus taip pat stebi tendenciją, kad nemažai šios amžiaus grupės žmonių sėkmingai persikvalifikuoja ir įsidarbina slaugytojų padėjėjais ar panašiose pozicijose.  

UAB „SLT industrial components“ patirtis rodo, kad šios amžiaus grupės darbuotojai dažnai išsiskiria kruopštumu, darbo drausme ir kantrybe – savybėmis, kurios ypač vertingos gamybos procesuose, kur svarbu tikslumas ir kokybė. Vyresni darbuotojai sėkmingiausiai integruojasi detalių surinkimo, komplektavimo, pakavimo ir kokybės kontrolės srityse.  

UAB „Pon Bike Lithuania“ atstovai teigia, kad įmonei svarbiausia darbuotojo motyvacija, atsakomybė ir noras būti komandos dalimi. Organizacija sąmoningai vertina kartų įvairovę, nes siekia, kad skirtingos patirtys ir požiūriai kurtų stiprią, palaikančią darbo aplinką. Jie sėkmingai dirba sandėlio, surinkimo ir dažymo padaliniuose įvairiose gamybos pozicijose.  

Ieškodami kvalifikuotų darbuotojų UAB „Dominari“ atstovai pastebėjo, kad vyresniųjų kolegų įsitraukimas padeda išlaikyti organizacijos stabilumą ir padeda kurti amžiaus įvairove paremtą darbo aplinką. Jiems geriausiai sekasi dirbti gamybos pozicijose, kur svarbu kruopštumas, techniniai įgūdžiai ir dėmesys detalėms.   

Vyresnių klientų užimtumas – vienas iš svarbiausių valstybės tikslų  

Nuo kovo Užimtumo tarnyba vykdo iniciatyvą, padedančią motyvuotiems kandidatams įsidarbinti viešajame sektoriuje. Per šį laikotarpį individualioms konsultacijoms nukreipta beveik 270 klientų, iš kurių darbą viešajame sektoriuje jau pradėjo 35.   

Taip pat Užimtumo tarnyba prisidėjo prie iniciatyvos „Amžiui draugiškas darbdavys“ gairių rengimo, skatindama darbdavius kurti įtraukią darbo aplinką ir labiau vertinti vyresnio amžiaus darbuotojų patirtį bei kompetencijas.  

Praėjusiais metais Užimtumo tarnybos inicijuotas ir „Vilmorus“ atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik pusė vyresnių nei 50 metų šalies gyventojų (46 proc.) mano, jog darbdavių požiūris į juos yra neigiamas. Trečdalis jų yra patyrę diskriminaciją įsidarbinant arba darbo vietoje. Visgi sukaupta reikšminga darbo patirtis ir lojalumas yra išskirtiniai šios žmonių grupės bruožai. 

 Užimtumo tarnybos inf.  

Priimtu nutarimu Valstybės kontrolei pavesta įvertinti, ar Registrų centro taikomos organizacinės, techninės ir kibernetinio saugumo priemonės buvo pakankamos valstybės informacinių sistemų ir registrų saugumui užtikrinti, ar įdiegtos ir taikytos incidentų prevencijos, identifikavimo, valdymo ir reagavimo į juos procedūros, priemonės ir procesai buvo pakankami, tinkamai organizuoti ir vykdomi, laikantis teisės aktų reikalavimų, kibernetinio saugumo ir gerosios praktikos standartų. Bus vertinama, ar įdiegtos ir taikytos vidaus kontrolės ir rizikų valdymo procedūros, priemonės ir procesai buvo pakankami, veiksmingi ir vykdomi laikantis teisės aktų reikalavimų, ar jie sudarė prielaidas laiku nustatyti, įvertinti ir valdyti galimas rizikas bei grėsmes valstybės informacinių išteklių saugumui ir užkirsti kelią kibernetinio saugumo incidentams.

Valstybės kontrolė aiškinsis, ar po viešojoje erdvėje paskelbto galimo duomenų nutekinimo incidento atsakingų institucijų ir Registrų centro veiksmai ir tarpusavio koordinavimas buvo pakankami, veiksmingi ir savalaikiai ir atitiko teisės aktų reikalavimus, kibernetinio saugumo standartus ir gerosios praktikos principus, ar valstybės institucijų vykdoma Registrų centro veiklos priežiūra ir kontrolė yra pakankama ir veiksminga siekiant užtikrinti valstybės informacinių sistemų ir registrų saugumą, atsparumą kibernetinėms ir kitoms duomenų saugumo grėsmėms.

Seimas taip pat nutarė prašyti Vyriausybės, rengiant 2027–2029 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą, numatyti Valstybės kontrolei papildomus valstybės biudžeto asignavimus, reikalingus ekspertinėms, techninėms ir kitoms audito procedūroms ir paslaugoms įsigyti.

Seimo nutarime pažymima, kad Registrų centras tvarko ir administruoja valstybės informacinius išteklius, apimančius kaupiamus gyventojų, juridinių asmenų, nekilnojamojo turto ir kitus jautrius duomenis, kurių saugumo užtikrinimas yra viešojo intereso klausimas.

Už tai numatantį nutarimą (projektas Nr. XVP-1670(2) balsavo 96 Seimo nariai, susilaikė 12 parlamentarą.

Seimo Spaudos biuro inf.

Jaunimo politikos priemonės Lietuvoje galėtų tapti prieinamos jaunesniems paaugliams – nebe nuo 14, o nuo 11 metų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtais Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pakeitimais siūloma į jaunimo politikos lauką įtraukti ir 11–13 metų paauglius, kad jie galėtų anksčiau gauti reikalingą pagalbą, įsitraukti į pozityvias veiklas ir stiprinti socialinius bei emocinius įgūdžius. Šie pasiūlymai jau pasiekė Vyriausybę.

Šiuo metu jaunimo politikos priemonės Lietuvoje taikomos 14–29 metų asmenims. Sumažinus apatinę jaunimo amžiaus ribą iki 11 metų, jaunimo politikos priemonės taptų prieinamos daug platesniam paauglių ratui, įtraukiant ir 11–13 metų asmenis.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Aušros Putk teigimu, jaunimo politika turi atliepti ne tik dabartiniame įstatyme nustatytas amžiaus ribas, bet ir realius jaunų žmonių poreikius.

„Matome, kad daliai 11–13 metų paauglių jau reikalingas didesnis dėmesys, palaikymas ir ankstyvoji pagalba, todėl siūlome jaunimo politikos amžiaus ribą mažinti iki 11 metų. Tai leistų šio amžiaus paaugliams anksčiau pasinaudoti jaunimo politikos priemonėmis, kartu visa apimtimi išsaugant jiems taikomas vaiko teisių apsaugos garantijas“, – pabrėžia viceministrė.

Pokyčio poreikį lemia tai, kad paauglystės iššūkiai prasideda anksčiau, o gebėjimai juos spręsti dar tik formuojasi. Šiuo laikotarpiu stiprėja bendraamžių įtaka, formuojasi socialiniai ir emociniai įgūdžiai, kyla naujų iššūkių, todėl svarbu pagalbą suteikti kuo anksčiau – dar iki problemoms įsisenėjant. 

Ankstyvajai pagalbai – daugiau galimybių

Pasaulio sveikatos organizacija paauglystę apibrėžia kaip 10–19 metų laikotarpį, o ankstyvoji paauglystė prasideda apie 10–11 metus. Šiuo metu formuojasi tapatybė, socialiniai ir emociniai įgūdžiai, stiprėja bendraamžių įtaka.

Apie 11 metus vaikai taip pat pereina iš pradinio į pagrindinį ugdymą. Keičiasi mokymosi aplinka, socialiniai ryšiai, atsiranda daugiau savarankiškumo, vyresnių mokinių įtakos ir naujų iššūkių.

Šiuo metu jaunimo politikos priemonės Lietuvoje sistemiškai prieinamos tik nuo 14 metų. Tuo metu jaunimo darbuotojams praktikoje jau tenka dirbti ir su 11–13 metų paaugliais, kurie ieško saugios aplinkos, palaikymo ar patikimo suaugusio žmogaus.

Sumažinus jaunimo politikos amžiaus ribą, būtų sudarytos galimybės anksčiau taikyti atvirąjį darbą su jaunimu, darbą su jaunimu mokyklose, informavimo ir konsultavimo priemones, įtraukti paauglius į pozityvias veiklas, savanorystę ir emocinės gerovės stiprinimo veiklas. 

Jaunimo politikos priemonės papildytų vaikų politiką

Siūlomas pakeitimas nekeistų 11–13 metų asmenų teisinio statuso. Jie ir toliau būtų laikomi vaikais, o jiems būtų taikomos visos vaiko teisių apsaugos garantijos. Pakeitimas taip pat nesusijęs su baudžiamąja atsakomybe, civiliniu veiksnumu ar kitomis Civilinio ir Baudžiamojo kodeksų nuostatomis.

Vaikų ir jaunimo politika šiuo atveju viena kitą papildytų. Jau dabar 14–17 metų asmenys yra ir vaikai, kuriems taikoma vaiko teisių apsauga, ir jauni žmonės, kuriems prieinamos jaunimo politikos priemonės. Siūlomu pakeitimu tokia galimybė būtų sudaryta ir 11–13 metų vaikams.

Pakeitimu nesiekiama kurti naujos sistemos – būtų sudarytos sąlygos anksčiau pasiekti paauglius jau veikiančiomis jaunimo politikos priemonėmis ir stiprinti vaikų, švietimo bei jaunimo politikos sričių bendradarbiavimą. 

Jaunimo darbuotojai su jaunesniais paaugliais dirba jau dabar

Praktikoje dalis jaunimo darbuotojų jau dirba su jaunesniais nei 14 metų paaugliais, tačiau dabartinis jaunimo politikos reglamentavimas nesudaro galimybės šio darbo vykdyti sistemiškai.

Pakeitus amžiaus ribą, būtų galima aiškiau reglamentuoti darbą su jaunesniais paaugliais, stiprinti jaunimo darbuotojų kompetencijas ir rengti skirtingo amžiaus jaunuolių poreikius atliepiančias priemones. 

Jaunimo amžiaus ribos Europoje skiriasi

Europoje nėra vieno bendro jaunimo amžiaus apibrėžimo – skirtingose valstybėse nustatomos skirtingos amžiaus ribos. Pavyzdžiui, Airijoje jaunimo politika apima asmenis nuo 10 metų, Jungtinėje Karalystėje – nuo 11 metų, Estijoje – nuo 7 metų.

SADM siūloma 11 metų riba nebūtų išskirtinė Europos kontekste. Tarptautinis bendradarbiavimas jaunimo politikos srityje vykdomas nepriklausomai nuo nacionaliniu lygmeniu nustatytos jaunimo amžiaus ribos.

SADM inf. 

Šiemet pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose pradėjo beveik 22 tūkst. pirmakursių. Dalis jų studijuoja ne gimtajame mieste, todėl praktinis klausimas, kur prireikus gauti šeimos gydytojo pagalbą, tampa ypač aktualus.

„Į kitą miestą studijuoti atvykę pirmakursiai rugsėjį turi daug naujų rūpesčių, todėl sveikatos klausimai dažnai atidedami. Vis dėlto šeimos gydytojo pagalbos gali prireikti neplanuotai – susirgus, pakilus temperatūrai, norint atlikti tyrimus, pasikonsultuoti su gydytoju. Todėl patariama nelaukti, kol prireiks pagalbos, – gydymo įstaigą išsirinkti ir joje prisirašyti verta iš anksto. Taip pat jaunuoliai gali pasirinkti ir arčiau naujų namų esantį psichikos sveikatos centrą“, – sako Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Diana Prochorova.

Aukštųjų mokyklų nuolatinių studijų studentai ir profesinių mokyklų mokiniai privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami valstybės lėšomis. Tai reiškia, kad jie, kaip ir kiti apdraustieji, gali laisvai pasirinkti pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą – polikliniką, medicinos centrą ar šeimos gydytojo kabinetą. Svarbiausia, kad pasirinkta įstaiga būtų sudariusi sutartį su ligonių kasa – tik tuomet šeimos gydytojo ir jo komandos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Gydymo paslaugas teikiančių ir sutartį su ligonių kasa sudariusių įstaigų sąrašą galima rasti ligonių kasos interneto svetainėje – ten patogu pasitikrinti, kurios įstaigos yra arčiausiai gyvenamosios ar studijų vietos.

„Jei didžiąją metų dalį gyvenama studijų mieste, dažnai patogiau, kad ir šeimos gydytojas būtų jame. Tai nedidelis sprendimas, bet jis gali sutaupyti ir laiko, ir nerimo, kai pagalbos prireikia greitai“, – pabrėžia D. Prochorova.

Prisirašyti galima tik prie vienos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, todėl pasirinkus naują gydymo įstaigą studijų mieste jaunuolis automatiškai išregistruojamas iš ankstesnės. Įprastai pasirinktą įstaigą nemokamai galima keisti kas 6 mėnesius, tačiau šis apribojimas netaikomas studentams, atvykusiems mokytis į kitą miestą ar baigusiems studijas ir grįžusiems į nuolatinę gyvenamąją vietą.

Prisirašymo tvarka nesudėtinga – svarbiausia pasirinkti tinkamą įstaigą ir pateikti prašymą.

• Pasirinkite pirminės sveikatos priežiūros įstaigą, turinčią sutartį su ligonių kasa.
• Kreipkitės į pasirinktą įstaigą ir pateikite prašymą prisirašyti.
• Prašymą galima pateikti atvykus į įstaigą arba nuotoliniu būdu – elektroninėmis priemonėmis, paštu ar per įgaliotą asmenį, jei tokias galimybes numato įstaiga.
• Pateikdami prašymą, pasirinkite šeimos gydytoją.
• Turėkite asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o prašymą teikiant nuotoliniu būdu – pasirūpinkite tapatybės patvirtinimu ar dokumento kopija pagal nustatytą tvarką.
• Kiekviena įstaiga gali taikyti savo prašymo pateikimo tvarką, todėl prieš kreipiantis verta pasitikrinti informaciją jos interneto svetainėje arba registratūroje.
• Prisirašant prie naujos įstaigos pirmakursiams, kaip ir kitiems mokiniams bei studentams, taikomas 0,29 Eur dokumentų tvarkymo mokestis.

Išsamią informaciją apie gydymo įstaigos pasirinkimą ir prisirašymą galima rasti VLK svetainėje.

VLK inf. 

Nuo 2026 m. sausio 1 d. šiai šilumos energijai taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas. 

Ekspertai prognozuoja, kad šį šildymo sezoną šilumos kainos Lietuvoje reikšmingai augs dėl brangstančių dujų bei biokuro trūkumo, numatomas kainų augimas gali siekti net iki 30 proc., o dėl kylančių žaliavų kainų brangimą pajus ir besišildantys elektra, jos kaina apskritai gali būti antra pagal dydį istorijoje.

„Žmonės šį šildymo sezoną susidurs su brangstančiu šildymu ir didėjančia mokestine našta. Todėl siūlome grąžinti 9 proc. PVM tarifą būtent šilumos energijai. Tai nėra siūlymas keisti kitus PVM tarifus. Šiuo konkrečiu įstatymo projektu siekiama sumažinti būtinąsias gyventojų išlaidas tuo metu, kai energijos kainos daro tiesioginę įtaką gyventojų biudžetams“, – teigė Seimo narys A. Anušauskas. 

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) 2026 m. sausio apžvalgoje nurodė, kad PVM tarifą padidinus nuo 9 iki 21 proc., šildymo sąskaita vidutiniškai išaugo apie 5 eurus renovuotuose ir apie 10 eurų nerenovuotuose daugiabučiuose. 

„Valstybė turi galimybę dalį mokestinės naštos sumažinti būtent ten, kur ji labiausiai jaučiama – būtinosiose gyventojų išlaidose. Mažesnis PVM reikštų mažesnę galutinę šildymo sąskaitą ir kartu galėtų mažinti kompensacijų už šildymą poreikį. Pasak viešos informacijos, per dvi savaites jau kreipėsi 30 tūkstančių žmonių tokiai kompensacijai gauti, net 4 tūkstančiais daugiau nei pernai tokiu laiku“, – įstatymo pataisų teikimo motyvus vardijo A. Anušauskas.

LEA duomenimis, 2026 m. rugsėjį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina siekė 8,07 ct/kWh be PVM, kai prieš metus buvo 6,33 ct/kWh – tai yra 27,5 proc. augimas. 

Valstybės duomenų agentūra taip pat yra nurodžiusi, kad šilumos energijos kainų didėjimas buvo tarp reikšmingų metinę infliaciją didinusių veiksnių. 

lrs.lt inf.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Aušros Putk teigimu, šiais pokyčiais siekiama ne bausti, o skatinti atsakingą darbdavių požiūrį į darbuotojų sveikatą.

„Leidimas reiškia, jog statybos darbus, tokius kaip griovimo, atnaujinimo, rekonstravimo, susijusius su vėžį sukeliančia medžiaga – asbestu – atliekančios įmonės yra įsipareigojusios ir, svarbiausia, tinkamai pasiruošusios saugoti darbuotojų sveikatą, jiems dirbant su šia pavojinga medžiaga. Leidimai išduodami tik pasirengusiems darbdaviams. Tai reiškia, jog jie turi įrodyti, kad jų darbuotojai yra tinkamai apmokyti, o darbo vietose bus taikomos priemonės asbesto poveikiui mažinti“, – sako viceministrė.

Spalio 1-ąją įsigaliosianti tvarka numato, kad VDI galės tikrinti darbdavių pasirengimą ir veiklą. Darbdaviams, nesilaikantiems nustatytų reikalavimų, leidimo galiojimas galės būti sustabdytas arba panaikintas. Jei darbai bus atliekami be leidimo, VDI turės teisę reikalauti tuos darbus sustabdyti.

Norėdamas gauti leidimą, darbdavys turi pateikti VDI nustatytos formos prašymą. Prašymą lengvai bus galima pateikti per „Mano VDI“, o iki 2026 m. pabaigos – ir kitais dokumentų teikimo VDI būdais.

VDI išduodamas leidimas, be kurio darbų įmonės vykdyti negalės, yra nemokamas ir neterminuotas.

Informacija apie darbdavius, turinčius leidimus, bus viešai prieinama Licencijų informacinėje sistemoje (LIS). „Turėti šį leidimą aktualu visiems statinių statybos rangovams, kurių darbuotojai atlikdami darbus gali būti veikiami asbesto. Statybos darbų užsakovai, viešųjų pirkimų vykdytojai LIS galės patikrinti, ar įmonė leidimą turi“, – akcentuoja viceministrė A. Putk.

Nors leidimas bus išduodamas vieną kartą, įmonės, kaip ir iki šiol, turės teikti VDI informaciją apie konkrečius objektus, kur vykdomi su asbesto poveikiu susiję darbai. Iki rugsėjo pabaigos pradėtus darbus bus galima užbaigti ir neturint leidimo.

• Reikalavimus darbuotojų apsaugai nuo asbesto poveikio nustato Darbuotojų apsaugos nuo asbesto keliamos rizikos nuostatai, kuriuos galite rasti čia.  
• Kad padėtų darbdaviams įgyvendinti darbuotojų apsaugos nuo asbesto reikalavimus, Europos Komisija parengė Asbesto keliamos rizikos sveikatai ir saugai darbe valdymo gaires (praktikos vadovą), kurį galima atsisiųsti čia (šiuo metu tik anglų kalba).

Remiantis Europos profesinių ligų statistika, asbesto poveikis yra pagrindinė profesinio vėžio priežastis – net 78 proc. profesinio vėžio atvejų ES valstybėse pripažįstami kaip susiję su asbesto poveikiu. Nors asbesto poveikio rizika darbuotojams kyla įvairiuose ekonomikos sektoriuose, pavyzdžiui, atliekų tvarkymo, gaisrų gesinimo, kasybos ir karjerų eksploatavimo, tačiau Europos Komisijos užsakyto vertinimo duomenys rodo, kad net 97 proc. visų asbesto poveikį patiriančių darbuotojų dirba statybos pramonėje.

SADM primena, kad reikalavimai darbuotojų apsaugai nuo asbesto galioja jau seniai. Jie apimarizikos vertinimą, asbesto poveikio darbo vietose mažinimą ir saugos priemones, darbuotojų mokymą ir informavimą, jų sveikatos tikrinimą ir kitas priemones.

Asbesto keliamas pavojus

Nors naujoji tvarka neturi įtakos namuose ar soduose pačių žmonių (ūkio būdu) atliekamiems darbams, tačiau verta žinoti, kokį pavojų ši medžiaga gali sukelti, ir į tai atsižvelgti.

Naudoti asbestą Europos Sąjungoje uždrausta nuo 2005 m., tačiau asbesto randama daugelio senų statinių stoguose ir sienose, pertvarose, šilumos tinklų ir vamzdynų izoliacijose, vėdinimo įrenginiuose ir vamzdynuose, asbestcemenčio vamzdžiuose, elektros skirstymo spintose, elektros įrenginiuose, ugniai atspariose sienose, duryse ir t. t.

Kol asbesto turintys statiniai, konstrukcijos ar gaminiai neliečiami, ši medžiaga didesnio pavojaus nekelia. Pavojus sveikatai atsiranda tuomet, kai statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar kitaip apdorojant aplinkoje pasklinda labai smulkūs, akimi nematomi asbesto plaušeliai. Žmogui įkvepiant asbesto plaušelių, jie lyg adatėlės susminga į kvėpavimo takų audinį, ilgainiui sukeldami nepagydomus vėžinius susirgimus bei asbestozę (plaučių audinio randėjimą). Pirmieji ligos požymiai gali pasireikšti praėjus net 30 metų nuo poveikio.

SADM inf. 

Civilinės saugos specialistai, kalbėdami apie pasirengimą įvairioms nelaimėms, ne kartą yra siūlę įsivaizduoti paprastą situaciją: kas būtų, jeigu tris paras tektų išgyventi be elektros, vandens ar mobiliojo ryšio? Ką darytumėte ir kaip tam galėtumėte pasiruošti iš anksto?

„Pasirengimas krizėms nėra bandymas nuspėti, kada įvyks nelaimė. Tai tiesiog būdas sumažinti priklausomybę nuo aplinkybių tuo metu, kai įprastos paslaugos laikinai neveikia“, – sako Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vyriausiasis specialistas Egidijus Baltramaitis.

Tad ką pataria civilinės saugos specialistai ir ar mūsų namų ūkiai užtikrins svarbiausius poreikius bent 72 valandas?

Kadangi žmogus negali išgyventi be oro, vandens ir maisto, būstas ir jame sukauptos atsargos turėtų būti paruošti taip, kad šį laiką būtų galima išsiversti savarankiškai.

Dingus elektrai užgęsta ne tik šviesa – sustoja ir namų „širdis“

Apie elektros tiekimo sutrikimą dažnas pirmiausia pagalvoja kaip apie nepatogumą, kai namuose užgęsta šviesa. Tačiau elektra maitina gerokai daugiau kasdieniam gyvenimui svarbių įrenginių. Šaldytuvas, elektrinė viryklė, vandens gręžinys, šildymo katilas ar vandens siurblys – visi šie prietaisai nustoja veikti. Taip pat negalima įkrauti mobiliojo telefono, įsijungti televizoriaus ar naudotis kitais prietaisais. Tai tik dalis sunkumų, su kuriais gali susidurti gyventojai, ilgesniam laikui nutrūkus elektros tiekimui. Todėl verta iš anksto įvertinti, kurių prietaisų veikimas jūsų namuose yra kritiškai svarbus, ir pasirūpinti alternatyviu energijos šaltiniu.

Generatorius ar elektros kaupiklis?

„Generatorius ir elektros kaupiklis sprendžia šiek tiek skirtingas problemas, todėl pasirinkimas priklauso nuo to, kiek laiko tikimasi būti be elektros ir kokius prietaisus būtina išlaikyti veikiančius“, – teigia E. Baltramaitis.

Pirmiausia reikėtų susirašyti kritinius prietaisus. Tai gali būti šaldytuvas ir šaldiklis, dujinio ar granulinio katilo automatika bei cirkuliaciniai siurbliai, vandens siurblys, interneto modemas ar maršrutizatorius, keli šviestuvai, telefonų ir kompiuterių įkrovikliai, taip pat – medicininė įranga, jeigu jos reikia. Nebūtina maitinti viso namo – dažnai daug racionaliau užtikrinti tik svarbiausių elektros prietaisų veikimą.

Elektros kaupiklis gali būti patogus esant trumpesniems ir dažnesniems elektros tiekimo sutrikimams: jis veikia tyliai, gali būti naudojamas iš karto ir jam nereikia kuro atsargų.

Generatorius pranašesnis tada, kai tikėtini ilgesni – pavyzdžiui, kelių parų ar dar ilgesni – elektros tiekimo sutrikimai.

Tačiau svarbu ne tik pasirinkti tinkamą įrenginį, bet ir iš anksto pasirūpinti saugiu jo prijungimu prie namo elektros sistemos.

Elektros įvadą verta pasiruošti iš anksto

Dingus elektrai nereikėtų improvizuoti ir bandyti generatoriumi maitinti namo elektros tinklo per įprastą sieninį lizdą. Generatorius niekada neturi būti jungiamas taip, kad galėtų tiekti elektrą atgal į viešąjį elektros tinklą.

Jeigu norima maitinti atskiras namo elektros grandines, elektrikas turėtų iš anksto įrengti atskirą rezervinio maitinimo skydelį kritinėms grandinėms, tinkamą tinklo ir generatoriaus perjungiklį arba automatinę perjungimo sistemą, reikiamas apsaugas bei įžeminimą, taip pat aiškiai pažymėti grandines. Tokiu atveju dingus elektrai nereikės tamsoje ieškoti, ką ir kur jungti – sistema bus parengta iš anksto.

Jeigu pasirenkamas elektros kaupiklis, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į jo talpą, matuojamą kilovatvalandėmis (kWh), bet ir į leistiną išėjimo galią (kW). Šaldytuvas, vandens siurblys ar kitas variklis paleidimo momentu gali trumpam pareikalauti gerokai daugiau galios.

Taip pat svarbu periodiškai patikrinti, ar visa sistema iš tiesų veikia. Būtina žinoti, kad veikiantis generatorius išskiria anglies monoksidą (smalkes), todėl jo negalima naudoti garaže, rūsyje, balkone ar kitoje uždaroje bei pusiau uždaroje erdvėje. Jį junkite tik lauke, gerai vėdinamoje vietoje, toliau nuo durų, langų ir ventiliacijos angų.

„Taip pat verta turėti „be elektros“ rinkinį: LED žibintuvėlių, baterijų, įkrautų išorinių akumuliatorių (Power Bank), radijo imtuvą, žvakių ar žibintų bei būtinų prietaisų įkrovimo laidų“, – akcentuoja E. Baltramaitis.

Ryšiui nutrūkus svarbiausia – turėti alternatyvą

Kita problema, apie kurią dažnai nesusimąstoma – ryšys. Jeigu neveiktų mobilusis ryšys ar internetas, įprasti informacijos gavimo ir susisiekimo būdai taptų neprieinami. „Todėl svarbu turėti ne vieną, o kelis nepriklausomus informacijos gavimo būdus“, – pabrėžia E. Baltramaitis. Viena patikimiausių priemonių – baterijomis arba akumuliatoriumi maitinamas radijo imtuvas. Taip pat verta iš anksto pasirūpinti įkrautais išoriniais akumuliatoriais, o svarbiausių artimųjų telefonų numerius ir adresus užsirašyti popieriuje.

Pasirengimas prasideda ne tada, kai nutinka nelaimė

„Kiekvienas asmeniškai turite nuspręsti, ką turėti namuose. Specialistai gali patarti, o savo poreikius geriausiai žinote jūs patys“, – sako E. Baltramaitis.

Ką kiekvienas namų ūkis galėtų padaryti jau šiandien? Susirašyti svarbiausius poreikius, patikrinti turimas atsargas ir įvertinti, ar šeima iš tiesų galėtų tris paras savarankiškai pasirūpinti vandeniu, maistu, būtiniausia elektros energija, gauti informaciją bei susisiekti su artimaisiais.

Paklaustas, kokias dažniausias klaidas žmonės daro ruošdamiesi tokioms situacijoms, specialistas įvardija kelias pagrindines:

• Sukaupiama daug maisto, bet pamirštamas vanduo.
• Informacijai gauti pasikliaujama tik telefonu ir internetu.
• Atsargos sukaupiamos, bet neperžiūrimi jų galiojimo terminai.
• Nepagalvojama apie visų šeimos narių poreikius ar atsakomybes.
• Jei namuose yra augintinių, neretai pamirštama pasirūpinti maisto ir vandens atsargomis jiems.

E. Baltramaitis ragina gyventojus neapgaudinėti savęs, kad „man to neprireiks“, o ramiai pagalvoti: „O ką daryčiau, jeigu sutriktų įprastas gyvenimas?“ ir dar šiandien pradėti tuo rūpintis.

Kreipimusi į merus raginama prisiimti politinę lyderystę ir paskatinti savivaldybių administracijas sudaryti dvi esmines bendradarbiavimo sutartis su AB „Energijos skirstymo operatoriumi“ (ESO) – Bendrąją bendradarbiavimo sutartį, leidžiančią koordinuoti inžinerinių tinklų atnaujinimą bei pavojingų medžių genėjimą ir Generatorių laikino suteikimo sutartį, skirtą skubiam elektros tiekimui užtikrinti krizių metu. 

„Rugpjūčio 22-osios audra skaudžiai pademonstravo, kad joks tinklų operatorius ar valstybės tarnyba viena pati negali suvaldyti tokio masto stichijų padarinių. Didžiausia našta krenta ant vietos savivaldos ir seniūnijų pečių, nes būtent jie geriausiai pažįsta savo krašto žmones, jautriausias vietas ir pažeidžiamas grupes. Todėl kreipiausi į merus kviesdamas prisiimti lyderystę – paskatinti savivaldybių administracijas peržiūrėti ir pasirašyti šias sutartis. Tai nėra papildomas biurokratinis popierius, o konkretus įrankis, leidžiantis išvengti avarijų ir laiku pristatyti generatorių namuose slaugomam ligoniui ar globos įstaigai“ – pabrėžia komiteto pirmininkas. 

Tuo pačiu raštu kreiptasi ir į LSA. Atsižvelgiant į tai, kad pagal LSA įstatus LSA Tarybą sudaro visų šalies savivaldybių merai, LSA vadovybės prašoma įtraukti šį klausimą į artimiausio Tarybos posėdžio darbotvarkę. Komiteto pirmininkas išreiškė pasirengimą asmeniškai dalyvauti posėdyje ir pristatyti sutarčių svarbą visos šalies mastu. 

„Nenorime eiti ilgu atskirų diskusijų keliu kiekvienoje savivaldybėje, o siekiame išnaudoti LSA platformą bendram, valstybiškam sprendimui priimti. LSA Tarybos posėdyje esu pasiruošęs tiesiogiai atsakyti į visus merams kylančius klausimus bei išsklaidyti nuogąstavimus dėl organizacinių ar finansinių atsakomybių. Mūsų vieningas tikslas – kad per kitą stichiją nė vienas Lietuvos pilietis neliktų be pagalbos,“ – teigia komiteto pirmininkas Algirdas Butkevičius.

lrs.lt inf.

Vyriausybės kanceliarija kartu su dezinformacijos analizės centru „Debunk.org“ trečią kartą kviečia 9–12 klasių moksleivius dalyvauti Nacionaliniame dezinformacijos raštingumo egzamine. Šiemet egzaminas vyks spalio 13 d. Mokytojai kviečiami registruoti savo auklėjamas ar mokomas klases į egzaminą, kuriame moksleiviai galės pasitikrinti gebėjimus atpažinti dezinformaciją, kritiškai vertinti informaciją bei nepasiduoti informacinėms manipuliacijoms. Registracija į egzaminą.

„Nacionalinis dezinformacijos raštingumo egzaminas moksleiviams jau tapo gražia tradicija, kuri kasmet suburia vis daugiau moksleivių. Kviečiu jaunuolius išbandyti savo jėgas, pasitikrinti žinias ir kartu išmokti atpažinti informacines pinkles. Kritinis mąstymas ir gebėjimas atskirti faktą nuo manipuliacijos yra svarbūs ne tik kiekvienam iš mūsų, bet ir mūsų visuomenės bei valstybės saugumui“, – sako Vyriausybės kancleris Tomas Daukantas.

Dezinformacijos raštingumas – kasdien vis aktualesnis

Dezinformacijos raštingumo egzaminas ne tik leidžia moksleiviams pasitikrinti savo žinias, bet ir ugdo atsparumą melagienoms, netikrai informacijai ir kt. Pernai vykusiame antrajame Nacionaliniame dezinformacijos raštingumo egzamine dalyvavo beveik 2 500 moksleivių iš daugiau kaip 130 klasių. 2025 m. dalyviai į klausimus atsakė vidutiniškai 56 proc. tikslumu – gerokai geriau nei 2024 m., kai teisingų atsakymų vidurkis siekė 33 proc.

„Trečią kartą prisijungiame prie egzamino organizavimo, nes matome, kad dezinformacijos raštingumo aktualumas tik auga, ypač plintant dirbtinio intelekto sugeneruotai informacijai internetinėje erdvėje. Tai puiki proga ne tik varžytis, bet ir įgyti žinių, kurios padeda saugiau orientuotis informacinėje aplinkoje, atpažinti manipuliacijas ir apsaugoti save bei kitus. Tai kritiškai svarbu stiprinant mūsų visuomenės atsparumą”, – sako dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“ projektų vadovė Jovita Tautkevičiūtė-Kalinauskienė.

Dezinformacija Lietuvos gyventojų informacinėje aplinkoje išlieka plačiai paplitusi. Naujausio Lietuvos radijo ir televizijos komisijos užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 49 proc. Lietuvos gyventojų teigia dažnai susiduriantys su dezinformacija, o vienu pagrindinių jos sklaidos kanalų išlieka socialiniai tinklai. Kultūros ministerijos tyrimas parodė, kad 1 iš 2 Lietuvos gyventojų yra susidūrę su dirbtinio intelekto sukurta netikra garso ar vaizdo medžiaga (angl. deepfake).

2025 m. tik 25,6 proc. 16–24 metų Lietuvos gyventojų nurodė tikrinę internete rastos informacijos teisingumą, kai Europos Sąjungos vidurkis siekė 39,5 proc., todėl ypatingai svarbu ugdyti jaunų žmonių gebėjimą savarankiškai vertinti internete randamą informaciją.

Be to, būtent jaunų žmonių tarpe auga dirbtinio intelekto pokalbių programėlių naudojimas ieškant informacijos. Tai atveria naują erdvę, kurioje taip pat svarbu būti budriems ir tikrinti pateikiamus atsakymus.

Moksleiviai mokysis atsparumo ne tik dezinformacijai, bet ir verbavimui

Šių metų egzamino rengėjai ypatingą dėmesį skirs ne tik gebėjimui atpažinti klaidinančią informaciją, bet ir kitai vis aktualesnei grėsmei – priešiškų valstybių tarnybų bandymams verbuoti vaikus ir paauglius. Institucijų turima informacija rodo, kad į verbuotojų akiratį vis dažniau patenka jauni žmonės, ypač socialiai pažeidžiamų grupių jaunuoliai.

„Verbavimas gali prasidėti nuo iš pažiūros nekaltų pasiūlymų – nupiešti grafitį su politinio ar provokacinio turinio žinute, nufotografuoti objektą, perduoti ar palikti daiktą, atlikti nedidelę užduotį už atlygį. Tačiau tokie veiksmai vėliau gali virsti rimtais nusikaltimais, keliančiais grėsmę tiek vaikų, tiek valstybės saugumui. Todėl svarbu ne tik gebėti atpažinti melagingą informaciją, bet ir suprasti, kada socialiniuose tinkluose ar kitose skaitmeninėse erdvėse pateikiamas pasiūlymas gali būti pavojingas“, – sako Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.

Nacionalinis krizių valdymo centras šiuo metu koordinuoja veiksmų planą „Atpažink. Nesivelk. Pranešk.“, kuriame vykdomos kelios verbavimo prevencijos priemonės: parengtos rekomendacijos ir veikimo algoritmai vaikams, mokykloms, jaunimo darbuotojams bei socialinių paslaugų teikėjams, vyksta prevenciniai susitikimai ir teikiama didesnė pagalba pažeidžiamoms vaikų grupėms. Priemonės nuolat atnaujinamos pagal besikeičiančią saugumo situaciją ir praktinę patirtį.

Nacionalinis dezinformacijos raštingumo egzaminas moksleiviams – šio veiksmų plano dalis. Todėl jo metu moksleiviai bus supažindinti su dezinformacijos, melagienų tendencijomis, jiems bus primintos pagrindinės rekomendacijos vaikams ir paaugliams dėl atsparumo priešiškų tarnybų vykdomam verbavimui elektroninėje erdvėje – bus mokomasi kritiškai vertinti gaunamas žinutes ir žinoti, kaip elgtis susidūrus su įtartinu turiniu ar pasiūlymu.

„Svarbiausia, kad valstybės numatyta apsauga pažeidžiamiems vartotojams veiktų praktiškai – žmonės, kuriems priklauso galimybė už elektrą mokėti mažiau, ja realiai galėtų pasinaudoti. 2026 metais teise į visuomeninį tiekimą pasinaudojęs pažeidžiamas vartotojas, per mėnesį vidutiniškai suvartojantis apie 119 kWh elektros energijos, per metus galėtų sutaupyti apie 86 eurus, palyginti su nepriklausomų elektros tiekėjų pasiūlymais“, – sako energetikos ministras Lukas Savickas.

Svarbu pažymėti, kad konkretaus vartotojo sutaupoma suma gali skirtis priklausomai nuo jo elektros energijos suvartojimo, pasirinkto plano ir namų ūkio poreikių.

Pažeidžiamų vartotojų skaičiaus augimą lėmė įsigalioję teisės aktų pakeitimai ir visuomeniniame tiekime pažeidžiamiems vartotojams pradėta taikyti speciali kainodara. Nuo liepos 1 d. pažeidžiamiems vartotojams taikomas 20 ct/kWh „Standartinis“ vienos laiko zonos tarifas.

Įgyvendinta nauja pažeidžiamų vartotojų informavimo bei perkėlimo iš nepriklausomų tiekėjų į visuomeninį tiekimą tvarka. Ji sudaro sąlygas vartotojams, kuriems visuomeninio tiekimo kaina yra palankesnė, lengviau pasinaudoti šia galimybe.

Pažeidžiamais vartotojais laikomi gyventojai, kurie gauna arba turi teisę gauti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, asmenys su negalia, taip pat gaunantieji šalpos senatvės pensiją ar šalpos kompensaciją. Pasitikrinti, ar jums priklauso pažeidžiamo vartotojo statusas galite čia.

Energetikos ministerija primena, kad pažeidžiamiems vartotojams nėra sukuriamas atskiras elektros energijos tiekimas – jie naudojasi visuomeniniu tiekimu, tačiau jiems taikoma speciali, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtinta elektros energijos kaina, kuri kinta kas puse metų.

Į laisvę buvo paleista Baltarusijos naujienų portalo tut.by generalinė direktorė Iryna Zlobina, žurnalistas Andrejus Aliaksandrou ir kiti.

Lietuvos institucijos padėjo atlikti sienos kirtimo procedūras ir užtikrina saugų paleistų politinių kalinių vykimą nuo sienos iki jų apsistojimo vietos. Dalis asmenų neturėjo asmens dokumento. Taip pat budi medikai, pasirengę, esant poreikiui, suteikti medicininę pagalbą.

URM inf.

Šios iniciatyvos koordinatorių teigimu „dabartinėje būsto rinkoje pirmenybė teikiama pelnui, o ne žmonėms ir ne planetai. Pastatai Europoje brangūs, tušti ir nekokybiški. Tačiau tai nėra neįveikiama problema – pastatų yra, taip pat esama būdų, kaip užtikrinti, kad jie taptų įperkami. Trūksta tik taisyklių".

ES valstybių narių piliečių pritarimo parašus iniciatyvos koordinatoriai pradėjo rinkti 2026 m. rugsėjo 14 d.

Plačiau apie šią Europos piliečių iniciatyvą galima paskaityti Europos Komisijos interneto svetainėje.

Savo parašu paremti ir taip išreikšti palaikymą šiai ir kitoms Europos piliečių iniciatyvoms galima ČIA>>

Tam, kad dėl šios Europos piliečių iniciatyvos būtų pradėtas ES politikos formavimas, reikia, kad ES piliečiai, gyvenantys bent 7 skirtingose valstybėse narėse, ir sulaukę amžiaus, nuo kurio galima balsuoti Europos Sąjungos Parlamento rinkimuose, per vienerius metus surinktų ne mažiau kaip vieną milijoną Europos Sąjungos piliečių parašų, palaikančių šią iniciatyvą.

Kiekvienoje iš 7 valstybių narių iniciatyvą turi pasirašyti tam tikras minimalus reglamente nustatytas piliečių skaičius. Tokiu atveju, jei iniciatyvos organizatoriai nuspręstų rinkti piliečių parašus Lietuvoje, jie turėtų surinkti mažiausiai 7 755.

Lietuvoje už Europos Sąjungos piliečių iniciatyvų koordinavimą, pritarimo parašų tikrinimą, iniciatyvų veiklų viešinimą ir sertifikatų apie iniciatyvas parėmusių Lietuvos Respublikos piliečių išdavimą yra atsakinga Vyriausioji rinkimų komisija.  

VRK inf. 

Pirmadienį popiet Energetikos ministerijoje susitikę aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė, energetikos ministras Lukas Savickas ir Valstybinių miškų urėdijos (VMU) vadovas Valdas Kaubrė aptarė galimybes biokuro gamybai naudoti daugiau miško kirtimo liekanų. Susitikimas – tolesnis žingsnis įgyvendinant rugpjūčio pabaigoje Vyriausybės priimtą sprendimą dėl Energetikos ministerijos siūlyto biokuro rinkos stabilizavimo plano.

Ministrai taip pat sutarė, kad ieškos galimybių kaip kitą šildymo sezoną užtikrinti garantinį visuomeninį biokuro tiekimą. Tai leistų valdyti biokuro pasiūlą ir esant jo trūkumui, rinkai pasiūlyti papildomus kuro kiekius.

„Didžiausią potencialą papildomai biokuro pasiūlai matome miško kirtimo liekanose. Dar rugpjūtį Energetikos ministerija pristatė priemonių planą didinti biokuro pasiūlą ir taip amortizuoti kainų šuolių riziką artėjant šildymo sezonui. Džiaugiamės susitarimu su Aplinkos ministerija, kad Valstybinių miškų urėdija papildomai patiektų žaliavos. Tai leistų pakeisti dabar naudojamą brangesnę malkinę medieną ir sumažinti spaudimą biokuro kainoms, o kartu ir gyventojų šildymo sąskaitoms", – sako energetikos ministras Lukas Savickas.

„Į biokuro kainų klausimą žiūrime kaip į bendrą darbą, kuriame kiekviena institucija daro tai, ką gali geriausiai. Aplinkos ministerija ir Valstybinių miškų urėdija atsako už žaliavą – jau pavedėme didinti jos tiekimą iš valstybinių miškų ir kuo greičiau sutvarkyti audros pažeistus plotus, tinkamą medieną nukreipiant biokurui. Tai darysime išlaikydami tvaraus miškų naudojimo principus. Energetikos ministerija savo ruožtu koordinuoja grandis, nuo kurių galiausiai priklauso kaina – gamybą, importą ir rinkos priemones. Kai visos šios dalys veikia kartu, papildoma žaliava iš miškų gali realiai atsispindėti gyventojų sąskaitose", – sako aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

Problema – medienos trūkumas ir sparčiai augančios kainos

Pagrindinė problema – biokuro gamintojai dėl žaliavos konkuruoja su baldų pramone ir malkinės medienos eksportuotojais bei apie 50 proc. išaugusios degalų kainos, o tai kelia biokuro kainas. Biokuras šiuo metu kainuoja 40–60 proc. daugiau nei prieš metus.

VMU duomenimis, kirtimo atliekų kaina antrąjį pusmetį išaugo 14 proc., malkinės medienos – 16 proc. Be to, ateinančiam šildymo sezonui iš anksto nupirkta tik apie penktadalis reikalingo kuro kiekio, nes šilumos gamintojai vengia iš anksto įsigyti šildymo sezonui reikalingą kurą.

Tikslas – stabilizuoti rinką ir šildymo kainas

Pagrindinis ministerijų tikslas – stabilizuoti biokuro rinką ir atitinkamai šildymo kainas. Ieškoma sprendimų iki šių metų pabaigos rinkoje padidinti biokuro pasiūlą ir, kad šis biokuras pasiektų Lietuvos šilumos gamintojų katilines.

Kitas aptartas klausimas – operatyvesnis vėjavartų medienos liekanų, susidariusių po šių metų rugpjūčio 22 d. audros, panaudojimas šilumos gamyboje naudojamo biokuro gamybai. Norint panaudoti per audrą išverstus medžius biokuro žaliavai, reikalingas bendras sutarimas ir teisės aktų suderinimas.

Apie biokuro rinkos stabilizavimo planą daugiau skaitykite pranešime.

„Apsaugome gyventojų interesus ir sudarome sąlygas Lietuvos kariuomenei bei NATO sąjungininkams operatyviai veikti kilus grėsmei. Pavyzdžiui, kariui, kuris vykdys savo pareigą neutralizuoti grėsmę keliantį droną ar kitą skraidantį objektą, nereikės svarstyti, kas nutiks, jeigu jo nuolaužos nukris ant civilio turto“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Dėl kompensacijos į Krašto apsaugos ministeriją gali kreiptis tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, taip pat kitos organizacijos. Prašyme nurodoma žalos atsiradimo data, aplinkybės, pobūdis ir numanomas dydis, taip pat informacija apie gautas ar gautinas draudimo išmokas ir kitas kompensacijas. Kartu pateikiami žalą pagrindžiantys įrodymai: draudimo sutartys, nuotraukos, vaizdo medžiaga, turto vertintojų ar žalų ekspertų ataskaitos, o patyrus žalą sveikatai – medicininiai dokumentai. Neturtinė žala ar negautos pajamos neatlyginamos.

Prašymą ministerija išnagrinėja per 20 darbo dienų: nustato žalos padarymo aplinkybes, įvertina jos dydį ir priima sprendimą dėl kompensavimo. Jei prireikia papildomų dokumentų, kitų institucijų informacijos ar nepriklausomo žalos vertinimo, šis terminas pratęsiamas.

Kompensacijos mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Jei jų nepakanka, skiriamas papildomas finansavimas, o prireikus gali būti naudojamos ir valstybės rezervo lėšos. Priėmus sprendimą, kompensacija išmokama per 20 darbo dienų, o kai skiriami papildomi asignavimai ar valstybės rezervo lėšos – per 30 darbo dienų nuo jų skyrimo.

Jei žalą padarytų NATO sąjungininkų pajėgos, Lietuva nereikalautų jos atlyginti. Taip valstybė prisiima atsakomybę už teisėto sąjungininkų veikimo Lietuvoje padarinius.

Tokiu reguliavimu suderinami du principai – užtikrinti gyventojų interesų apsaugą ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas Lietuvos bei NATO sąjungininkų pajėgoms veikti Lietuvoje, kai to reikia valstybės ir kolektyvinei gynybai.

KAM inf.

Keliamas tikslas 2030 metams, kad įvykus tokio galingumo audrai, kokia Lietuvą paveikė šių metų rugpjūtį, be elektros likusių vartotojų skaičius sumažėtų daugiau negu keturis kartus: vietoj 270 tūkst. vartotojų – maždaug 60 tūkst., o atjungtiems vartotojams elektros tiekimas 2030 metais turėtų būti atstatytas per 72 valandas. Apie 75 proc. elektros netekusių vartotojų tiekimas būtų atkuriamas sutvarkius pažeistą tinklą, o likusiems 25 proc., gyvenantiems atokiose vietovėse, energija būtų užtikrinama generatoriais ir autonomiškai veikiančiomis gaminančių vartotojų sistemomis.

„Pernelyg ilgai užtrukęs audros padarinių šalinimas atskleidė, kad būtinas naujas impulsas stiprinant energetikos infrastruktūros pasirengimą krizėms. Tačiau negalime apsiriboti vien elektros sektoriaus parengties stiprinimu – būtini pokyčiai, užtikrinantys nepertraukiamą mobiliojo ryšio, geležinkelių infrastruktūros veikimą. Ankstesnių audrų pamokos parodė, kad neužtenka vien inicijuoti pokyčius – būtina ir nuolatinė sprendimų įgyvendinimo stebėsena. Asmeniškai stebėsiu, kaip įgyvendinamos sutartos priemonės, ir reikalausiu, kad atsakingos institucijos laiku pasiektų numatytus rezultatus“, – sako Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

„Po praėjusios audros neužtenka atstatyti tai, kas buvo. Nes tai, kas buvo, audros neatlaikė. Todėl neapsiribosime tinklo lopymu – iš esmės didinsime jo atsparumą. Tai reiškia daugiau požeminių kabelių ten, kur jie efektyviausiai apsaugo žmones nuo elektros tiekimo sutrikimų, pakankamą generatorių rezervą ir galimybę atokiose vietovėse gyvenantiems žmonėms elektros tiekimą užsitikrinti autonomiškai. Kitai audrai turime ruoštis ne popieriniais planais, o atliktais darbais“, – sako energetikos ministras Lukas Savickas.

Skaičiuojama, kad visoms plano priemonėms įgyvendinti reikės papildomų maždaug pusės milijardo eurų. Tai yra esminė viso paketo įgyvendinimo prielaida, be kurios planas negalėtų būti įgyvendintas.

Plane numatyta pavesti Finansų ministerijai, bendradarbiaujant su Energetikos ministerija ir kitomis atsakingomis institucijomis, užtikrinti savalaikį plano finansavimą. Priemonėms nustatyti atsakingi vykdytojai, terminai ir rodikliai – nuo artimiausių organizacinių bei teisėkūros sprendimų iki infrastruktūros darbų 2030 metais.

Plano įgyvendinimo ataskaitą kas ketvirtį pavesta teikti Vyriausybės kanceliarijos Nacionaliniam krizių valdymo centrui.

Daugiau tinklo bus perkeliama po žeme

Viena pagrindinių plano priemonių – elektros tinklo kabeliavimas miškingose teritorijose, kur oro linijos yra labiausiai pažeidžiamos krentančių medžių.

Iki 2030 metų numatoma miškingose teritorijose požeminiais kabeliais pakeisti 5,9 tūkst. kilometrų elektros linijų: 4,8 tūkst. kilometrų 10 kV ir 1,1 tūkst. kilometrų 0,4 kV linijų. Kartu numatoma paprastinti projektavimo ir derinimo reikalavimus.

Tose vietose, kur požeminis kabeliavimas nėra efektyviausias sprendimas, tinklo atsparumas bus didinamas kitomis priemonėmis – tvarkant proskynas ir šalinant pavojingus medžius. Plane numatyti iš viso 1200 kilometrų ruožų iki 2028 m. 600 kilometrų 10 kV ir 600 kilometrų 35 kV linijų proskynose.

Generatoriai taps atsparaus tinklo dalimi

Plane taip pat numatoma sukurti didesnį generatorių rezervą, kuris leistų užtikrinti elektros tiekimą tais atvejais, kai fizinis tinklo atstatymas užtrunka.

Lietuvos mastu numatomas iki 40 tūkst. mažųjų generatorių ir jų priedų poreikis. Jų pristatymas gyventojams būtų organizuojamas decentralizuotai, per savivaldybes ir seniūnijas. Jie būtų skirti atokioms ir sunkiau pasiekiamoms vietovėms, kuriose po didelio masto stichijos elektros tinklo atkūrimas gali užtrukti ilgiausiai.

Plane taip pat numatyti rezerviniai elektros šaltiniai vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūroje bei pagrindinėse mobiliojo ryšio bazinėse stotyse, kad elektros sutrikimai neatimtų iš žmonių vandens, ryšio ir galimybės išsikviesti pagalbą.

Bus stiprinamas tinklo ir vartotojų atsparumas

Atokiose ir sunkiai pasiekiamose vietovėse gyvenantiems gaminantiems vartotojams numatoma teikti prioritetinę finansinę paramą saulės elektrinėms, energijos kaupikliams ir autonominio veikimo sprendimams, skiriant iki 100 proc. finansavimą. Šios sistemos leistų užtikrinti elektros tiekimą sutrikus tinklui. Planuojama, kad tokia parama pasieks apie 30 tūkst. vartotojų.

Taip pat planuojama didinti avarijų likvidavimo pajėgumus – iki 2030 metų suformuoti 200 papildomų brigadų, jų skaičių padidinant beveik dvigubai. Numatoma dvigubinti kritinių avarinių medžiagų rezervą, stiprinti brigadų ryšio priemones ir iš anksto pasirengti pasitelkti Lietuvos bei kaimyninių valstybių partnerių pagalbą.

Plane taip pat numatyta įvertinti ESO valdyseną ir pasirengimą krizėms, atlikti VERT tyrimą dėl ESO bei „Litgrid“ pasirengimo ir veiksmų audros metu, gerinti gyventojų informavimą ir klientų aptarnavimo pajėgumus.

LRV inf.

Netinkamai tvarkant žaliąsias atliekas gali sklisti nemalonūs kvapai, o joms yrant netinkamomis sąlygomis – išsiskirti šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Į mišrių komunalinių atliekų konteinerius patekusios biologiškai skaidžios atliekos taip pat gali užteršti perdirbti tinkamas atliekas ir sudaryti palankias sąlygas parazitams daugintis. Šių problemų galima išvengti žaliąsias atliekas tinkamai rūšiuojant ir kompostuojant. Taip mažinamas mišrių komunalinių atliekų kiekis, o susidaręs kompostas gali būti naudojamas kaip natūrali ir vertinga trąša augalams. Savivaldybėse, kuriose kintamoji vietinės rinkliavos dalis priklauso nuo konteinerių ištuštinimo dažnio ar atliekų kiekio, tinkamas rūšiavimas tam tikrais atvejais gali padėti sumažinti ir mokestį už atliekų tvarkymą.

Tinkamiausias būdas tvarkyti žaliąsias atliekas – jas kompostuoti

Aplinkosaugininkai primena, kad tinkamiausias būdas tvarkyti sode ar darže susidarančias žaliąsias atliekas – jas kompostuoti. Tačiau, kai kompostavimas gali lemti augalų kenkėjų,  invazinių rūšių populiacijų plitimą reikėtų rinktis kitą šių atliekų tvarkymo būdą. Tokiu atveju pirmiausiai atleikas perduoti atliekų tvarkytojui arba ieškoti kitų jų panaudojimo būdų.

Neturint galimybės ar esant išimtims, kai kompostavimas negalimas, atliekas reikia vežti į specialiai žaliosioms atliekoms priduoti skirtas aikšteles, įrengtas kiekvienoje apskrityje. Aikštelių sąrašą ir tikslius adresus galite rasti Atliekų priėmimo vietų žemėlapyje arba Lietuvoje veikiančių žaliųjų atliekų surinkimo aikštelių interaktyviame žemėlapyje.

Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse priimamos tokios biologiškai skaidžios atliekos: krūmų ar kitų želdynų karpymo atliekos, nukritę lapai, nupjauta žolė, gėlės, piktžolės, vaisių, daržovių atliekos, medžio žievė, pjuvenos, drožlės ir kt.

Atliekos į aikšteles turi būti atvežamos be priemaišų ir kitų atliekų, pavyzdžiui, be plastiko ir plastiko pakuočių, popieriaus – laikraščių, žurnalų, gyvūninės kilmės atliekų (mėsos, žuvies, kaulų, riebalų, pieno produktų, gyvūnų išmatų), kitų mišrių atliekų, pavojingųjų atliekų (tepalų, užterštos pakuotės) ir kt.

Prieš vežant žaliąsias atliekas į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles reikėtų teirautis aikštelių operatorių nurodytais kontaktais dėl priėmimo sąlygų tvarkos ir kitų detalių.

Kada leidžiama deginti žaliąsias atliekas?

Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad žaliąsias atliekas galima deginti tik išimtiniais atvejais, kai nėra sąlygų jų kompostuoti, įskaitant atvejus, kai kompostavimas gali lemti augalų kenkėjų ar invazinių rūšių populiacijų plitimą, taip pat nėra galimybių jų perduoti atliekų tvarkytojui arba kitaip panaudoti.

Net ir tokiais atvejais žaliąsias atliekas galima deginti tik laikantis Aplinkos oro apsaugos reikalavimų surinktų augalų ar jų dalių deginimui lauko sąlygomis:

• Miestuose, kurortuose ir kurortinėse teritorijose augalus ar jų dalis deginti draudžiama, išskyrus atvejus, kai sumedėję augalai ar jų dalys rekreacijos tikslais deginami nustatytose ir pažymėtose vietose įrengtose laužavietėse.
• Miesteliuose ir mėgėjų sodų teritorijose augalus ar jų dalis taip pat draudžiama deginti, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.
• Viensėdžiuose ir kaimuose būtina vadovautis savivaldybės institucijų nustatytais draudimais arba deginimo sąlygomis. Jeigu savivaldybė tokių sąlygų nėra nustačiusi, augalus ar jų dalis deginti draudžiama, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus.
• Lauko sąlygomis leidžiama sudeginti nedidelį kiekį sumedėjusių augalų ar jų dalių – medžių, krūmų ar lianų šakų ir stiebų. Vienoje ugniavietėje per vieną kartą galima deginti ne daugiau kaip 1 m³, jeigu toks deginimas konkrečioje teritorijoje nėra uždraustas.
• Deginti skirti augalai ar jų dalys turi būti sausi ir surinkti arba sugrėbti. Deginimą būtina prižiūrėti, kad intensyvūs dūmai nepatektų į aplinkines gyvenamąsias teritorijas.
• Baigus deginti, ugniavietę būtina užgesinti vandeniu, smėliu ar kitomis priemonėmis, kad ji nesmilktų ir į aplinkos orą nepatektų sveikatai pavojingų teršalų.
• Siekiant išvengti smulkiosios faunos žūties, anksčiau nei prieš savaitę sukrautų augalų ar jų dalių krūvų negalima deginti jų prieš tai neperkrovus.
• Kartu su augalais ar jų dalimis arba atskirai draudžiama deginti buitines, pramonines ir kitas atliekas. Leidžiama deginti tik dažais, lakais, klijais, impregnavimo ar kitomis cheminėmis medžiagomis neapdorotą medieną.
• Augalus ar jų dalis draudžiama deginti arčiau kaip 50 metrų nuo miško, išskyrus jų deginimą rekreacijos tikslais nustatytose ir pažymėtose laužavietėse.
• Deginant augalus ar jų dalis privaloma laikytis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių ir kitų taikomų reikalavimų.

Atsakomybė  

Už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas atsakomybė taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį.  

Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.  

Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų. 

Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų. 

Be to, vertinama aplinkai padaryta žala. 

Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję savo žemėje žolės, ražienų ar nesurinktų (nesugrėbtų) šiaudų gaisrą, nedelsdami privalo apie tai informuoti skubiosios pagalbos centrą telefonu 112 ir (arba) Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, o, jei dėl gaisro kyla pavojus artimiausiam miškui, – ir atitinkamos miškų urėdijos padalinį (girininkiją). 

Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, kurių žemėje nesilaikoma reikalavimų, taip pat kiti asmenys, nesilaikantys šių reikalavimų, baudžiami Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka ir įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą.

Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.

„Brangesnė energija šiemet vėl priminė, kaip greitai išorės sukrėtimai gali paveikti kasdienį gyvenimą. Tačiau Lietuvos ekonomika šį sukrėtimą pasitinka būdama atspari – didėja eksportas, investicijas palaiko ES lėšos ir didesnės išlaidos gynybai. Svarbu ir tai, kad energijos kainų šuolis neturėtų virsti ilgalaike infliacija: jam slopstant, kitąmet kainos turėtų augti gerokai lėčiau“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Kaip skelbia Jonavos rajono socialinių paslaugų centras, viešnią domino, kaip Jonavoje organizuojama pagalba atvykusiems žmonėms ir kokios sąlygos sudaromos tam, kad jie galėtų ne tik gauti reikalingas paslaugas, bet ir įsitraukti į bendruomenės gyvenimą.

Centro direktorė Valentina Demidenko pristatė „vieno langelio“ principu teikiamą pagalbą pabėgėliams. Centro specialistės pasakojo apie įvairias integracijos veiklas ir užsienio kilmės gyventojams teikiamas paslaugas.

Daug dėmesio skirta lietuvių kalbos kursams, sociokultūriniam įvadui, psichosocialinei pagalbai bei kitoms veikloms. Pasak centro, šiomis priemonėmis siekiama padėti atvykusiems žmonėms geriau pažinti Lietuvą, jos kultūrą ir žmones bei aktyviau įsitraukti į vietos gyvenimą.

Susitikimo metu „The New York Times“ reporterė taip pat bendravo su pačiais Jonavoje gyvenančiais užsienio kilmės žmonėmis. Lietuvos sirų ir ukrainiečių bendruomenių atstovai pasakojo apie savo patirtis gyvenant Jonavoje, susidūrusius iššūkius ir tai, kas padėjo čia pasijusti saugiai bei priimtiems.

Vienas iš susitikimo metu nuskambėjusių klausimų buvo paprastas: ar savo draugams jie rekomenduotų gyventi Jonavoje?

Centro teigimu, visi susitikime dalyvavę užsienio kilmės Jonavos gyventojai į šį klausimą atsakė „taip“.

Jų teigimu, vienas svarbiausių Jonavos privalumų - nuosekli ir palaikanti integracijos sistema, padedanti atvykusiems žmonėms tapti vietos bendruomenės dalimi.

Socialinių paslaugų centras teigia, kad tarptautinis dėmesys Jonavos patirčiai yra įvertinimas žmonėms ir specialistams, kurie kasdien prisideda prie užsienio kilmės gyventojų integracijos.

Šių metų kampanijos akcentas – pėsčiųjų saugumas. Pėstieji yra vieni pažeidžiamiausių eismo dalyvių, todėl policija ypač daug dėmesio skirs jų elgesiui kelyje, taip pat vairuotojų elgesiui vietose, kuriose pėsčiųjų srautai yra didžiausi.

„Saugumas kelyje prasideda nuo atsakomybės už savo elgesį. Kiekvienas sprendimas – pasirinktas greitis, žvilgsnis į telefoną, įsitikinimas, kad vairuotojas jus mato, ar šviesą atspindinčio elemento naudojimas – gali turėti tiesioginės įtakos, ar žmogus saugiai pasieks savo kelionės tikslą. Todėl policijos vykdoma kontrolė nėra vien pažeidimų fiksavimas – tai ir pastangos keisti elgesį, kol pavojinga situacija dar netapo skaudžiu įvykiu,“ – sako Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys.

Kokių priemonių bus imtasi?

rugsėjo 16 d. (trečiadienį) – vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, taip pat pėsčiųjų elgesio kelyje kontrolę;

rugsėjo 17 d. (ketvirtadienį, Europos dieną be žuvusiųjų keliuose) – skirti dėmesį visų eismo dalyvių elgesio kelyje kontrolei. Šią dieną kontaktiniu būdu vykdyti tokias priemones:

7–10 val. – vairuotojų blaivumo patikrinimus, keleivių vežimo transporto priemonėse kontrolę (mokyklinių, maršrutinių autobusų, kitų transporto priemonių – reidai prie švietimo įstaigų, autobusų stočių ir pan.);

13–16 val. – nepilnamečių, važiuojančių elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis, dviračiais, mopedais, motociklais, kontrolę (saugos šalmų naudojimas, ar gali vairuoti transporto priemonę pagal savo amžių, ar nevažiuojama dviese elektrine mikrojudumo priemone, elgesys prie pėsčiųjų perėjų ir pan.);

17–20 val. – pėsčiųjų, dviračių vairuotojų kontrolę (matomumą gerinančių saugos priemonių tamsiuoju paros metu naudojimas);

rugsėjo 18 d. (penktadienį) 21–24 val. – transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimus;

rugsėjo 19 d. (šeštadienį) – vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos), saugos diržų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų), saugos šalmų naudojimo kontrolę;

rugsėjo 20 d. (sekmadienį) – važiavimo per sankryžas, geležinkelių pervažas, šviesoforo signalų paisymo kontrolę;

rugsėjo 21 d. (pirmadienį) 6.30–9 val. – transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimus;

rugsėjo 22 d. (antradienį) – pėsčiųjų, dviračių transporto priemonių vairuotojų kontrolę (kelio perėjimas, ėjimas ten, kur draudžiama, pėsčiųjų perėjos, dviračių pervažos, sankryžos, pėsčiųjų ir dviračių takai ir pan.).

Kodėl daugiausia dėmesio skiriama pėstiesiems?

Pėstieji sudaro didelę eismo įvykiuose žūvančių žmonių dalį. ROADPOL pranešime pateiktais duomenimis, 2025 m. pėstieji sudarė 18 proc. visų žuvusiųjų keliuose. 

Pavojingų situacijų pėstieji gali patirti ne tik dėl vairuotojų elgesio. Rizika kyla ir dėl pačių pėsčiųjų neatidumo – naudojimosi telefonu einant, nesaugaus važiuojamosios kelio dalies perėjimo, ausinių naudojimo, šviesą atspindinčių elementų dėvėjimo tamsiuoju paros metu ar dalyvavimo eisme neblaiviems.

Saugaus eismo dienomis policija siekia ne tik nustatyti pažeidimus, bet ir atkreipti dėmesį į elgesį, kuris gali tapti eismo įvykio priežastimi.

Rugsėjo 17-oji, ketvirtadienis, paskelbta Europos diena be žuvusiųjų keliuose.  

ROADPOL saugaus eismo dienų tikslas – prisidėti prie Valstybinės eismo saugumo programos „Vizija – nulis“ įgyvendinimo ir siekti, kad keliuose nežūtų nė vienas žmogus. Saugesnis eismas priklauso nuo visų – vairuotojų, pėsčiųjų, dviratininkų ir kitų eismo dalyvių – sprendimų bei atsakomybės.

Lietuvos policijos inf. 

Eismo valdymo sistemos atnaujinimas yra vienas svarbiausių pastarųjų metų technologinių žingsnių Lietuvos geležinkelių infrastruktūros srityje. Naujoji platforma leis dar labiau skaitmenizuoti geležinkelių tinklo valdymą, didinti veiklos efektyvumą, stiprinti saugą ir kibernetinį atsparumą bei efektyviau išnaudoti esamus tinklo pajėgumus. 

„LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas teigia, kad eismo valdymo sistemos atnaujinimas yra vienas svarbiausių žingsnių siekiant modernesnio ir efektyvesnio geležinkelių tinklo. 

„Geležinkelių eismo valdymo sistema yra vienas svarbiausių infrastruktūros elementų, užtikrinančių saugų ir sklandų traukinių eismą visame tinkle. Atnaujindami ją kuriame pagrindą dar efektyvesniam, labiau automatizuotam ir ateities poreikiams pritaikytam geležinkelių valdymui. Ši investicija leis ne tik geriau išnaudoti tinklo pajėgumus, bet ir sustiprins mūsų infrastruktūros saugumą bei patikimumą“, – sako V. Žalimas. 

Atnaujinta TMS 3.0 versijos sistema paremta debesijos kompiuterijos ir mikroservisų architektūra. Toks technologinis sprendimas užtikrina didesnį sistemos lankstumą, leidžia saugiai ir palaipsniui diegti naujas funkcijas, o prireikus greitai plėsti sistemos galimybes nekeičiant visos platformos architektūros. 

Atnaujinta sistema eismo valdymo specialistams suteiks vieningą ir integruotą geležinkelių tinklo veiklos vaizdą, todėl sprendimai galės būti priimami greičiau ir remiantis išsamesne realaus laiko informacija. Taip pat bus optimizuojami eismo planavimo ir valdymo procesai, gerinamas infrastruktūros pajėgumų panaudojimas bei mažinamos eksploatacinės sąnaudos. 

Svarbi TMS 3.0 naujovė yra aukštesnis automatizavimo lygis. Sistema gebės automatiškai identifikuoti galimus eismo konfliktus ir padėti juos spręsti realiuoju laiku, taip prisidėdama prie sklandesnio geležinkelių tinklo veikimo bei efektyvesnio operatyvinių sprendimų priėmimo. Kartu ji atitiks aukščiausius kokybės, patikimumo ir saugos reikalavimus, įskaitant saugai kritinių funkcijų valdymą. 

Lanksti, modulinė sistemos architektūra taip pat leis greičiau vykdyti skaičiavimus, efektyvinti planavimo procesus ir integruoti naujas eismo valdymo funkcijas vieningoje technologinėje aplinkoje. Tai suteiks galimybę sistemą toliau plėtoti kartu su augančiais geležinkelių sektoriaus poreikiais ir technologine pažanga. 

LTG grupė, kurios dalimi yra „LTG Infra“, yra didžiausia Baltijos šalyse geležinkelių grupė, savo veiklą vystanti trimis pagrindinėmis kryptimis: krovinių ir keleivių vežimas geležinkeliais, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymas, priežiūra ir plėtra. LTG grupę sudaro pagrindinės dukterinės bendrovės: „LTG Infra“, „LTG Cargo“, „LTG Link“, GTC. 

AB „Lietuvos geležinkeliai“ inf. 

Tokį sprendimą rugsėjo 14 dieną priėmė Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius Povilas Beišys. Įstaigai suteikta teisė teikti akredituotą pagalbos į namus paslaugą Jonavos rajono savivaldybėje.

Pagalbos į namus paslaugos skirtos žmonėms, kuriems dėl amžiaus, negalios, ligos ar kitų aplinkybių reikia pagalbos kasdienybėje ir kurie ne visada gali savarankiškai pasirūpinti savimi ar savo buitimi.

Tai gali būti įvairi pagalba žmogaus namuose, padedanti jam kuo ilgiau išlikti savarankiškam ir gyventi įprastoje aplinkoje.

„Papartynės Akademijai“ teisė teikti šias paslaugas suteikta atsižvelgus į pačios įstaigos rugpjūčio 26 dieną pateiktą prašymą bei galiojančius socialinių paslaugų teikimo ir akreditavimo reikalavimus.

Savivaldybės sprendimas reiškia, kad Jonavos rajone socialinių paslaugų teikėjų sąrašą papildė dar viena įstaiga. Gyventojams tai suteikia daugiau pasirinkimo, kai reikalinga pagalba namuose.

Įsakymas įsigaliojo rugsėjo 14 dieną.

Nuo šiol tai daryti gali padaryti tiek „Android“, tiek ir „iPhone“ naudotojai – nemokama „Drone Radar by Mainline“ programėlė jau prieinama „App Store“ bei „Google Play“ programėlių parduotuvėse.

Lietuvos gyventojai kviečiami prisidėti prie Audriaus Zujaus ir „mainline.inc“ komandos kuriamo pilietinio dronų aptikimo tinklo „Drone Radar“. Iniciatyvos idėja – panaudoti gyventojų turimus, taip pat ir nebenaudojamus išmaniuosius telefonus kaip akustinius jutiklius. Įrenginiai analizuoja aplinkos garsus ir ieško dronų varikliams būdingų signalų, o didėjantis jutiklių tinklas padeda kurti vis tikslesnį situacijos ore vaizdą.

„Lietuvoje vis dažniau susiduriant su oro pavojaus situacijomis, dronų aptikimas nebėra kažkas tolimo. Dronai jau yra mūsų oro erdvėje, tačiau kiekvienas žmogus gali prisidėti prie to, kad apie jų judėjimą žinotume daugiau. Pastarosios nakties situacija buvo geras testas mūsų iniciatyvai, – vienas mūsų sensorių, įrengtas ant „Baltic Towers“ ryšio bokšto netoli Semeliškių, užfiksavo drono signalą.

Kuo daugiau sensorių veikia skirtingose vietose, tuo tiksliau galime matyti drono judėjimo kryptį realiuoju laiku. Nesiekiame pakeisti valstybinių perspėjimo sistemų, norime užtikrinti papildomą šalies saugumo sluoksnį ir suteikti informacijos apie tai, kas vyksta ore. Tam reikia, kad sensorių tinklas Lietuvoje būtų kuo platesnis“, – sako „Drone Radar“ kūrėjas Audrius Zujus.

Nuo birželio 18 d., kai Lietuvoje startavo „Drone Radar“, prie iniciatyvos jau prisijungė daugiau nei 1 000 žmonių. Pastarosiomis dienomis „Drone Radar“ aktyvumas pastebimai išaugo – prie tinklo prisijungė apie 300 naujų vartotojų. Iniciatyvos kūrėjai planuoja tinklą toliau plėsti ir bendradarbiauti su įvairiomis įmonėmis bei organizacijomis, taip pat planuojama plėsti sensorinių jutiklių palaikymą ir kituose įrenginiuose, kaip kompiuteriai ar namų stebėjimo kameros.

Naujoji „iOS“ programėlė leidžia „iPhone“ paversti dronų aptikimo tinklo dalimi – garso analizė atliekama pačiame įrenginyje, o aptikus galimą drono signalą tolesnei analizei perduodamas trumpas garso fragmentas ir vietos informacija.

Kūrėjai pabrėžia, kad svarbus ne tik bendras vartotojų skaičius, bet ir kuo platesnė tinklo geografinė aprėptis. Todėl prie „Drone Radar“ kviečiami jungtis žmonės iš visos Lietuvos – ne tik didžiųjų miestų, bet ir mažesnių miestelių bei gyvenviečių.

Iniciatyvos kūrėjų tikslas – suburti bent 10 000 aktyvių vartotojų ir ilgainiui plėsti tinklą Lietuvoje bei kitose regiono šalyse.

Nemokamą programėlę „Drone Radar by Mainline“ galima rasti tiek „App Store“, tiek „Google Play“ programėlių parduotuvėse.

Daugiau informacijos: https://droneradar.app 

Šventės programoje netrūko įspūdžių ir pramogų: tinklinio varžybos, svorio laikymo rungtis, vinies kalimas, kubų lenktynės, pripučiamas krepšinis, Rodeo buliaus iššūkiai, bei - žinoma,  labiausiai tradiciškiausia ir laukiamiausia rungtis – rąsto pjovimas, kurio globėja tapusi Jonavos rajono savivaldybės tarybos narė Vijolė Šadauskienė ir kiekvienais metais šios rungties nugalėtojams įsteigia ypatingus prizus, kurie primena, kaip svarbu yra tradicijos ir bendrystė. 

Tradicinė Užusalių sporto šventė – tai ne tik sportas ir rungtys, bet gyvas bendruomeniškumo įrodymas. Visi dalyvavusieji galėjo išmėginti savo jėgas: vieni varžėsi dėl medalių, kiti drąsinosi išbandyti naujas veiklas, o dar kiti – tiesiog mėgavosi gera nuotaika ir nuoširdžia atmosfera.  

Šventę organizavo Užusalių bendruomenė kartu su Užusalių kultūros centru, bendradarbiaudami su Užusalių seniūnija bei seniūnaičiais bei Jonavos sporto centro sporto organizatoriumi E. Ziuteliu. 

Projektas finansuojamas Valstybės biudžeto lėšomis, kurias skyrė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  

Taip pat renginys dalinai finansuotas ir VO „Užusalių bendruomenė“ lėšomis.  

Už paramą šventei dėkojame: ŽŪB „Ausieniškės“, UAB „Jotrungės prekyba“. 

Užusalių bendruomenės inf. 

Šiuo metu platinamose SMS žinutėse nurodoma tariama nesumokėta įmokų suma ir grasinama skolą perduoti išieškojimui. Pavyzdžiui, klientai gauna tokio turinio žinutes be lietuviškų rašmenų: „SODRA: iki 2026 09 14 nesumoketa mokesciu 1859,86 Eur skola bus perduota isieskojimui“. Žinutėje taip pat pateikiama nuoroda, kurią paspaudus neva galima sužinoti daugiau.

Tai – sukčių siunčiamos žinutės. Sukčiai dažnai mėgina sukurti skubos jausmą: praneša apie skolą, gresiantį išieškojimą ar kitą problemą ir ragina nedelsiant paspausti nuorodą. Tokia nuoroda gali nuvesti į svetainę, vizualiai panašią į oficialią įstaigos svetainę. Joje prašoma prisijungti prie elektroninės bankininkystės, pateikti kortelės duomenis ar kitą jautrią informaciją.

Net jei SMS ar elektroninis laiškas atrodo įtikinamai, saugiau ne spausti pateiktą nuorodą, o pačiam atsidaryti interneto naršyklę, įvesti www.sodra.lt ir iš oficialios svetainės prisijungti prie savo paskyros. Joje galima patikrinti aktualią informaciją ir įsitikinti, ar iš tiesų yra skola arba kitas pranešime minimas įsipareigojimas. Jeigu žinutė kelia įtarimų, nereikėtų skubėti.

Į ką atkreipti dėmesį

Oficiali „Sodros“ interneto svetainė yra www.sodra.lt, gyventojų paskyra – https://gyventojai.sodra.lt, draudėjų – https://draudejai.sodra.lt. Oficialūs „Sodros“ elektroninio pašto adresai baigiasi @sodra.lt.

„Sodra“ SMS žinutėmis neprašo pateikti banko kortelės duomenų, PIN kodų, patvirtinti banko operacijų ar skubiai pervesti pinigų. Įtarimą turėtų kelti ir neįprastas interneto adresas, papildomi žodžiai ar simboliai jame, taip pat žinutės iš užsienio telefono numerių.

Gavus įtartiną SMS žinutę ar elektroninį laišką „Sodros“ vardu, apie bandymą sukčiauti galima pranešti el. paštu info@sodra.lt. Gyventojų siunčiama informacija padeda greičiau pastebėti naujus sukčiavimo būdus ir apie juos įspėti kitus.

,,Sodra" inf.

Šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso 3.205 straipsnyje nustatyta, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Išlaikymas mokamas vaikų ir tėvų tarpusavio susitarimu arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų. Teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Civiliniame kodekse taip pat išskirta aplinkybė, kada tėvai neturi teisės į išlaikymą – jeigu vaikai buvo atskirti nuo savo tėvų nuolatinai dėl pačių tėvų kaltės.

„Nagrinėdamas piktybiškai alimentų nemokančių asmenų temą, pastebėjau Civilinio kodekso nuostatą, kad asmuo gali nesirūpinti vaikais, nemokėti išlaikymo ir kitus blogus dalykus daryti, bet teoriškai jisai turi galimybę senatvėje prisiteisti iš tokių vaikų išlaikymą. Man atrodo, tai yra visiškai neteisinga, ir, manau, mes bent iš dalies atstatytume teisingumą, nustatydami, kad savo vaikais nesirūpinę asmenys, senatvėje, deja, neturėtų galimybės iš jų reikalauti to, ko patys nedarė visą gyvenimą“, – pristatydamas pataisas sakė projekto iniciatorius Seimo narys Darius Razmislevičius.

Siekiant sustiprinti teisingumo principą ir apsaugoti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus, kurie patys šiurkščiai pažeidė pareigas iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus, siūloma Civiliniame kodekse aiškiai nurodyti, kada tėvai neturėtų teisės į išlaikymą. Tėvai prarastų teisę sulaukę senatvės gauti išlaikymą iš savo vaikų, jeigu jie: vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams ir sistemingai nevykdė pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus; naudojo smurtą prieš vaiką arba kitą šeimos narį, kuris tiesiogiai susijęs su vaiko gerove, įskaitant fizinį, psichologinį ar seksualinį smurtą; pažeidė vaiko interesus, dėl ko buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis ar kitas oficialus apsaugos priemonių sprendimas; apleido vaiką ir/ar juo nesirūpino dėl savo kaltės, įskaitant piktnaudžiavimą alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis ar kitais veiksniais, trukdančiais vykdyti pareigas; buvo laikinai ar neterminuotai apribota tėvų valdžia, išskyrus atvejus, kuriais, nustačius vaiko laikinąją globą, tėvai (tėvas ar motina) dėjo pastangas pakeisti savo elgesį ir vaikai buvo grąžinti į šeimą.

Civilinio kodekso pataisų projektui Nr. XVP-1283(2) po pateikimo pritarė 61, prieš balsavo vienas, susilaikė 27 Seimo nariai. Pagrindiniu svarstyti šį klausimą paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Projektą Seimo posėdyje numatoma svarstyti gruodžio 15 d.

Seimo Spaudos biuro inf. 

Pasak parlamentaro, šiuo metu yra beveik 5 tūkst. bylų dėl vengimo išlaikyti savo vaikus ir mokėti alimentus, o suma siekia 200 mln. eurų. „Panašu, kad šis Baudžiamojo kodekso straipsnis visiškai neveikia, todėl kad, pavyzdžiui, 2025 metais tame straipsnyje visos išvardytos sankcijos apskritai buvo pritaikytos tik truputį daugiau negu 200 asmenų“, – pažymėjo D. Razmislevičius.

Teikiamomis pataisomis numatoma, kad vengiantiems pareigos pagal teismo sprendimą ar nutartį išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui grėstų laisvės atėmimas iki dvejų metų. Tokiu būdu būtų panaikintos kitos šiuo metu įteisintos bausmės formos – viešieji darbai, laisvės apribojimas ir areštas.

Siūloma griežtesnė atsakomybė būtų taikoma, kai toks vengimas buvo piktybiškas, įskaitant atvejus, kai asmuo slėpė pajamas ar turtą, dirbo neoficialiai, perleido turtą tretiesiems asmenims siekdamas išvengti išlaikymo pareigos vykdymo, vengė įsidarbinti turėdamas realias galimybes dirbti, demonstravo pakankamą materialinę padėtį asmeninėms reikmėms, kelionėms, pramogoms ar prabangos prekėms įsigyti.

„Tokiu reguliavimu siekiama sustiprinti baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumą, padidinti atgrasomąjį poveikį, paskatinti skolininkus savanoriškai vykdyti savo prievoles. Tikimasi, kad įtvirtinus siūlomas teisinio reguliavimo priemones bus užtikrinta geresnė vaikų interesų apsauga“, – pažymi iniciatyvos rengėjas projekto aiškinamajame rašte.

Po pristatymo už šiuos pakeitimus (projektas Nr. XVP-1586) balsavo 68 Seimo nariai, prieš – 14, susilaikė 23 parlamentarai. Toliau projektas bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete, papildomu – Žmogaus teisių komitete. Seimas taip pat nusprendė dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gruodžio 15 d.

 Seimo Spaudos biuro inf. 

Šios pratybų metu bus treniruojami veiksmai pereinant iš taikos meto į krizinę situaciją (skelbiant nepaprastąją padėtį) aktyvuojant taikos meto užduočių vienetus (TMU) ir sustiprinant pasienio ruožus bei kritinę infrastruktūrą, o taip pat aktyvuojant greitojo reagavimo budinčius vienetus, siekiant neutralizuoti asimetrines grėsmes. Taip pat bus tikrinamos mobilizacinės procedūros bei Lietuvos kariuomenės vienetų užpildymas iki karo meto struktūros. Pratybų metu bus praktiškai treniruojami karinių operacijų planavimo ir vykdymo veiksmai nuo D dienos, testuojamos vadovavimo ir valdymo procedūros, bei sąveika tarp skirtingų pajėgų, institucijų, NATO vadavietės ir sąjungininkų. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas pasirengimui sklandžiai pereiti iš taikos meto į karo meto struktūrą, aktyvuojant nustatytas procedūras ir komplektuojant pajėgas bei vienetus aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariais. 

Siekiant užtikrinti sąveiką ir koordinaciją bei bendrų planų įgyvendinimą su NATO partneriais „Perkūno Griausmo 2026“ pratybos yra tiesiogiai susietos bendru scenarijumi, procedūromis ir veiksmais su NATO pratybomis „Steadfast Duel 2026“. Nacionaliniu lygmeniu pratybos taip pat bus sinchronizuojamos su kitomis Lietuvos kariuomenės pajėgų, valdybų  bei vyriausybės institucijų pratybomis – „Audros Smūgis 2026“, ,,Budrus Sakalas 2026“, „Perkūno Ratai“, „Rezervo Karys 2026“, „Gintarinė Migla“ ir „Vyčio Skliautas“. 

Pratybos prasidės nuo Lietuvos kariuomenės TMU padalinių aktyvavimo – siekiant sustiprinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasienio apsaugos postus. Vėliau, reaguojant į asimetrines ir hibridines grėsmes taikos metu, bus aktyvuojami Greitojo reagavimo pajėgų budintys vienetai. Planuojama treniruoti kritinės infrastruktūros objektų apsaugos sustiprinimo užduotis bei sąveiką su VRM, NKVC, savivaldybių administracijomis ir kitomis institucijomis. 

Per rugsėjo ir spalio mėnesius apie 4 200 Lietuvos kariuomenės karių dalyvaus pratybų veiksmuose, taip pat į įvairius Lietuvos kariuomenės vienetus bus pašaukta iki 2 400 aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių. Dar daugiau kaip 5 000 rezervo karių bus pasiekti ryšio priemonėmis, siekiant atnaujinti jų kontaktinius ir kitus reikalingus duomenis. Taip pat bus aktyvuojamos karo komendantūros – karo komendantai priskirtose savivaldybėse treniruos sąveiką su Lietuvos kariuomenės vienetais ir kitomis institucijomis. Pratybose taip pat bus treniruojamos rezervo karių šaukimo, duomenų patikslinimo ir kitos mobilizacinio pasirengimo procedūros, atliekama jų peržiūra bei vertinamas karo komendantūrų operacinių planų įgyvendinimas. 

„Perkūno Griausmo 2026“ pratybos orientuojamos į vieną pagrindinį tikslą – valstybės mastu pasirengti ginkluotąjai gynybai, užtikrinant Lietuvos kariuomenės, valstybės institucijų, savivaldybių ir sąjungininkų veiksmų sinchronizavimą bei pasirengimą veikti kartu. 

Lietuvos kariuomenės inf. 

„Pelėsis namuose ant sienų ar kitų pastato paviršių gali atsirasti dėl dviejų pagrindinių priežasčių: kai paviršius ilgą laiką išlieka drėgnas, pavyzdžiui, vonios kambaryje, arba kai jis yra šaltas“, – pasakoja Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) docentė dr. Jurgita Černeckienė.

Pirmuoju atveju, jei pelėsį pastebime vonios kambaryje, turėtume keisti naudojimosi juo įpročius. Svarbu nusausinti nuolat drėkstančius paviršius – pavyzdžiui, specialiu įrankiu nubraukti ant jų likusius vandens lašus.

Taip pat reikėtų intensyviau vėdinti padidėjusios drėgmės patalpą, kad vandens lašeliai ant paviršių užsibūtų kuo trumpiau. Galima praverti langą, maudymosi metu nustatyti intensyvesnį mechaninio vėdinimo režimą arba naudoti drėgmės jutiklius, kurie vėdinimo sistemą reguliuotų automatiškai.

„Drėgnus paviršius reikėtų palikti kuo atviresnius – neapkrauti jų higienos reikmenimis, neuždengti rankšluosčiais ar kitais daiktais. Taip jie greičiau išdžius ir nesusidarys pelėsiui augti palankios sąlygos. Kadangi pelėsio sporų aplinkoje išvengti beveik neįmanoma, svarbu kontroliuoti sąlygas, skatinančias jų augimą ir plitimą“, – aiškina KTU mokslininkė.

Vien sausinti orą nepakanka

Siekiant išvengti pelėsio, svarbu pasirūpinti ir tinkamu vonios kambario įrengimu. J. Černeckienės teigimu, paviršiai turėtų būti įrengti taip, kad ant jų neužsilaikytų vanduo, o plytelių siūlėse nesikauptų drėgmė. Ne mažiau svarbi ir tinkamai įrengta vėdinimo sistema – oro šalinimo elementai turėtų būti išdėstyti taip, kad drėgnas oras iš patalpos būtų pašalinamas kuo efektyviau.

„Kai yra galimybė rinktis, vėdinimo sistemos oro šalinimo groteles ar vietinį ištraukimo ventiliatorių reikėtų įrengti ten, kur vanduo garuoja intensyviausiai, pavyzdžiui, virš dušo ar vonios. Kartu svarbu užtikrinti, kad būtų vėdinama visa patalpa. Jei oras į vonios kambarį patenka per langą, jo šalinimo vieta turėtų būti kuo toliau nuo lango, o jei per tarpą po durimis – kuo toliau nuo durų“, – dalijasi ji.

Jei pelėsio augimą lemia šalti paviršiai, problemą reikėtų spręsti kitaip – pirmiausia gerinant pastato konstrukcijas.

„Tokiais atvejais dažnai bandoma mažinti tik patalpos oro drėgmę, pavyzdžiui, naudojant elektrinius ar cheminius sausintuvus. Tačiau pelėsį neretai lemia ne vien didelė oro drėgmė, o jos ir žemos paviršiaus temperatūros derinys. Temperatūrai nukritus žemiau rasos taško, ant paviršiaus kondensuojasi drėgmė ir susidaro pelėsiui augti palankios sąlygos“, – aiškina KTU mokslininkė.

Drėgmė dažniausiai kondensuojasi, o pelėsis atsiranda tose vietose, kur konstrukcijų paviršiaus temperatūra yra žemiausia. Riziką gali padidinti ir prie išorinės sienos pristumti baldai. Nors jie pačios sienos konstrukcijos nekeičia, tačiau trukdo šiltam patalpos orui pasiekti jos paviršių. Dėl to siena už baldų išlieka šaltesnė, joje gali kauptis drėgmė ir ilgainiui atsirasti pelėsis.

Pelėsis slepiasi šalčio tilteliuose

J. Černeckienė pažymi, kad pelėsis dažnai formuojasi ties šalčio tilteliais. Tai pastato konstrukcijos vietos, kurių šilumos izoliacinės savybės yra prastesnės nei aplinkinių konstrukcijų. Pavyzdžiui, tokių vietų gali atsirasti dėl sienoje esančių metalinių tvirtinimo elementų, plonesnio šilumos izoliacijos sluoksnio, taip pat ties langų ar durų sąramomis, kurių šiluminės savybės gali būti prastesnės.

„Tokiose vietose paviršiaus temperatūra būna žemesnė net ir tuomet, kai visoje patalpoje oro temperatūra yra vienoda. Dėl to ant šaltesnių paviršių lengviau kondensuojasi drėgmė ir susidaro pelėsiui augti palankios sąlygos“, – dalijasi ji.

Vis dėlto bandymas šią problemą spręsti vien mažinant patalpos oro drėgmę nėra tinkama ilgalaikė strategija. Santykinei oro drėgmei nukritus žemiau 40 proc., tokios sąlygos gali būti nepalankios akių ir kvėpavimo takų gleivinėms bei odai. Kvėpavimo takų gleivinė yra viena pirmųjų organizmo apsaugos nuo infekcijų linijų – tinkamai funkcionuodama ji padeda sulaikyti ir pašalinti įkvepiamus mikroorganizmus bei daleles.

„Todėl prieš nusprendžiant sausinti patalpos orą reikėtų išmatuoti jo santykinę drėgmę. Gyvenamosiose patalpose ji turėtų siekti apie 40–60 proc. Tam galima naudoti paprastus ir palyginti nebrangius drėgmės matavimo prietaisus“, – sako KTU mokslininkė.

Kada langų rasojimas jau įspėja?

J. Černeckienė aiškina, kad kondensatas ant langų susidaro tuomet, kai šiltas ir drėgnas patalpų oras susiliečia su šaltesniu stiklo paviršiumi. Kadangi langai paprastai yra viena šalčiausių pastato konstrukcijos vietų, būtent ant jų drėgmė kondensuojasi dažniausiai.

„Nedidelis langų rasojimas itin šaltomis dienomis, taip pat trumpam po maudymosi ar intensyvaus maisto gaminimo gali būti normalus reiškinys. Tačiau jei langai rasoja nuolat, kondensato susidaro tiek, kad jis teka stiklu žemyn, o langų kampuose ar stiklo paketo ir rėmo sandūroje atsiranda patamsėjimų, vertėtų atidžiau įvertinti langų būklę“, – pažymi ji.

Tokie požymiai gali rodyti, kad stiklo paketas tapo nesandarus arba lango rėmo tarpinės nebeatlieka savo funkcijos. Tokiu atveju gali tekti išvalyti ar pakeisti tarpines, pakeisti stiklo paketą, o kartais – ir visą langą.

„Jei palaikant normalų patalpų drėgnį pelėsis vis tiek atsiranda, tikėtina, kad problemos priežastis slypi pastato konstrukcijose. Tokiu atveju gali tekti užsandarinti mikroplyšius, apšiltinti šalčio tiltelių vietas ar visą konstrukciją, taip pat išvalyti, sutvarkyti arba pakeisti langų ir durų sandarinimo tarpines“, – sako ji.

Pelėsis – tik problemos pasekmė

J. Černeckienės teigimu, rečiau drėgmė konstrukcijose kaupiasi ne dėl kondensacijos, o dėl tiesioginio lietaus ar gruntinio vandens poveikio. Nedideli nesandarumai gali likti ilgai nepastebėti, nes vanduo nebūtinai prasiskverbia į patalpų vidų. Vis dėlto jis gali drėkinti konstrukcijas ir sudaryti palankias sąlygas pelėsiui atsirasti.

„Nustačius tokią problemą, gali tekti remontuoti stogo dangą, lietaus vandens nuvedimo sistemas ar pamatų hidroizoliaciją, taip pat pasirūpinti tinkamu gruntinio vandens nuvedimu nuo pastato“, – dalijasi ji.

Nors su pastato konstrukcijų – sienų, grindų ir kitų elementų – tvarkymu susiję sprendimai paprastai reikalauja didesnių investicijų, jie padeda ilgam pašalinti pelėsio atsiradimo priežastis, sumažinti šildymo sąnaudas ir pailginti pastato eksploatavimo laiką.

„Kad pelėsio problema nėra vien paviršinė, gali išduoti keli požymiai. Susirūpinti reikėtų, jei pelėsio dėmė didėja ar nuvalyta greitai vėl atsiranda, patalpoje jaučiamas specifinis pelėsio kvapas, ima luptis tapetai, dažai ar tinkas. Tokie požymiai gali rodyti, kad problema nėra vien paviršinė – drėgmė gali kauptis konstrukcijų viduje, už gipso kartono plokščių, po grindimis ar sienų sluoksniuose“, – aiškina KTU mokslininkė.

Dažniausia klaida, pasak jos, – tvarkyti tik matomą pelėsio vietą, tačiau nešalinti jo atsiradimo priežasties. Tokiu atveju anksčiau ar vėliau pelėsis probleminėje vietoje atsiras iš naujo.

„Svarbiausia suprasti, kad pelėsis yra ne pati problema, o jos pasekmė. Todėl ilgalaikis sprendimas – ne naikinti matomas dėmes, bet nustatyti ir pašalinti drėgmės kaupimosi priežastį“, – sako J. Černeckienė.

Ji papildo, kad svarbu ne tik pašalinti pelėsio atsiradimo priežastis, bet ir tinkamai išvalyti jau pažeistas vietas. Tam gali būti naudojamos cheminės arba mechaninės priemonės. Naudojant chemines priemones būtina laikytis jų etiketėse pateiktų naudojimo ir saugos nurodymų. Pelėsį šalinant mechaniškai, pažeistos konstrukcijos gali būti keičiamos, o pažeisti paviršiai – nugramdomi.

Dviračių gatvėje draudžiama važiuoti didesniu kaip 30 km/h greičiu ir lenkti. „Šiandien dviračio gatvėje aplenkus dviratininką yra atimamas vairuotojo pažymėjimas ir skiriama bauda. Siūlau sušvelninti šią bausmę ir nustatyti, kad aplenkus dviratininką vairuotojui nebūtų atimamas vairuotojo pažymėjimas“, – Seimo posėdyje sakė parlamentaras A. Radvila.

Teikiamomis pataisomis siūloma įtvirtinti, kad lenkimas dviračių gatvėje užtrauktų baudą vairuotojams nuo 60 iki 90 eurų. Taip pat remiantis kodekso nuostatomis, anot iniciatyvos rengėjo, paprastai už pakartotinį nusižengimą galėtų (neprivalėtų) būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių.

Šiuo metu šis administracinis pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 450 iki 600 eurų, taip pat privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

Pakeitimais taip pat siūloma nustatyti atsakomybę – baudą nuo 50 iki 100 eurų – už dalyvavimą viešajame eisme su neįregistruota į elektrinę mikrojudumo priemonę arba į motorinį dviratį savo konstrukcija panašia transporto priemone, kuri neatitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų elektrinės mikrojudumo priemonės arba motorinio dviračio techninių charakteristikų ir negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis. Pakartotinis pažeidimas užtrauktų baudą nuo 150 iki 200 eurų bei galėtų būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Po pristatymo už šiuos pakeitimus (projektas Nr. XVP-1721) balsavo 89 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 18 parlamentarų. Toliau projektas bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete. Seimas taip pat nusprendė dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti lapkričio 19 d.

Seimo Spaudos biuro inf. 

Nuo šios dienos iki spalio 15 d. žvejojant Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 3 priede nurodytų upių ruožuose privaloma turėti žvejo mėgėjo kortelę lašišų ir šlakių žvejybai, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu ir kokios žuvys žvejojamos.

Išimtis taikoma asmenims, turintiems nemokamos žvejybos teisę, taip pat gaudantiems rainuotuosius ar žymėtuosius vėžius bučiukais, samteliais vėžiams gaudyti. Nemokamą žvejybos teisę turintys asmenys, žvejojantys be žvejo mėgėjo kortelės, nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. šiuose upių ruožuose  turi teisę žvejoti tik nenaudojant dirbtinio masalo ar žuvelės.

Minėtuose upių ruožuose draudžiama žvejoti praėjus daugiau kaip valandai po saulės laidos ar likus daugiau kaip valandai iki saulės patekėjimo (pagal kalendoriuje nurodytą laiką).

Taip pat šiuo laikotarpiu draudžiama žvejoti taisyklių 5 priede nurodytuose upių ruožuose.

Nuo rugsėjo 16 d. iki gruodžio 31 d. draudžiama žvejoti Neryje nuo Žirmūnų tilto iki Valakupių tilto Vilniaus mieste naudojant dirbtinius masalus ar žuvelę.

Net ir turint žvejo mėgėjo kortelę, rudenį privaloma paleisti visas lašišas ir šlakius. Galimybė paimti sugautą lašišą arba šlakį sudaryta tik po neršto – nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. ir tik turint tuo laikotarpiu galiojančią žvejo mėgėjo kortelę.

Paleidžiant nespėjusias išneršti lašišas ir šlakius, apsaugomos ne tik suaugusios žuvys, bet ir sudaroma galimybė natūraliai atsikurti žuvų ištekliams. Tačiau svarbu žuvis paleisti taisyklingai, laikantis rekomendacijų.

Žvejojant reikėtų turėti graibštą. Jis padeda greičiau ištraukti žuvį ir jos nesužaloti. Norint, kad žuvis patirtų dar mažiau sužeidimų, pastaruoju metu vis daugiau žvejų naudoja graibštus su guminiais tinkleliais.

Imant žuvį rankos turėtų būti šlapios. Jei tai darome sausomis rankomis, rankšluosčiu ar medžiagos skiaute, nuo žuvies nubraukiamos gleivės, kurios saugo ją nuo ligų ir parazitų. Tokiu atveju paleistos žuvys dažniausiai neišgyvena dėl sužeidimų galvos srityje, todėl negalima imti žuvies už akių ar žiaunų.

Sugautą žuvį reikėtų laikyti vandenyje: graibšte ar laikant rankomis už uodegos. Ištraukta į sausumą žuvis besiblaškydama nusivalo gleives, patiria daugiau traumų. Reikėtų vengti laikyti žuvį ne vandenyje ilgiau kaip 5 sekundes.

Paleisti žuvį upėje reikia laikant ją prieš srovę. Jei paleidimo vietoje stipriai sukeltas dumblas – geriau paeiti iki švaraus vandens. Žuvis vis aktyviau judėdama ir stiprėdama pati parodys, kada yra pasiruošusi nuplaukti.

Primename, kad nuo liepos 1 d. iki gruodžio 1 d. galioja draudimas žvejoti lašišoms svarbiuose Nemuno ruožuose, nurodytuose Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 6 priede.

Aplinkos ministerija 

Planuojant teritoriją bus numatyta, kaip racionaliai ir saugiai iškasti žvyro išteklius, taip pat kaip sutvarkyti ir rekultivuoti kasybos metu paveiktus plotus.

Plane taip pat siekiama suderinti gyventojų, įmonių, Jonavos rajono savivaldybės ir valstybės interesus, susijusius su teritorijos naudojimu ir galimos veiklos joje plėtra.

Šiuo metu kalbama apie plano rengimo pradžią, o ne apie jau pradėtą žvyro kasimą.

Su sprendimu ir planavimo tikslais gyventojai gali susipažinti Lietuvos geologijos tarnybos interneto svetainėje skelbiamuose dokumentuose (https://lgt.lrv.lt/lt/skelbimai/).

Pasiūlymus dėl planavimo tikslų galima teikti iki 2026 m. spalio 1 d. Lietuvos geologijos tarnybai (S. Konarskio 35, LT-03123 Vilnius) arba elektroniniu paštu (info@lgt.lt). 

ĮSAKYMO PROJEKTAS

Pranešimai išsiųsti po to, kai Lietuvos oro erdvėje buvo pastebėtas dronas. Preliminariais duomenimis, bepilotis orlaivis į Lietuvą įskrido iš Baltarusijos.

Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) vėliau patikslino, kad dronas buvo numuštas Kaišiadorių rajone, ties Pratkūnų kaimu. Netoliese yra vienas svarbiausių šalies energetikos objektų - Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.

Apie vidurnaktį pastebėtas Lietuvos kryptimi skrendantis objektas, o maždaug 00.20 val. jį sunaikino iš Šiaulių oro bazės pakilę sąjungininkų naikintuvai iš Italijos.

Lietuvos kariuomenė apie 4 val. ryto paskelbė išsamesnę informaciją apie nakties įvykius.

„Trumpai apie šios nakties įvykius: maždaug vidurnaktį oro erdvėje buvo stebimas Lietuvos kryptimi skrendantis objektas. Apie 00:20 val. identifikuotą droną numušė iš Aviacijos bazės Šiauliuose pakilę sąjungininkų iš Italijos naikintuvai“, - teigiama kariuomenės pranešime.

Po incidento drono nuolaužos buvo rastos ant žemės. Įvykio vieta aptverta ir saugoma, joje dirba Karo policijos bei Lietuvos policijos pareigūnai.

Kariuomenė kol kas ragina neskubėti daryti galutinių išvadų dėl drono kilmės ar skrydžio aplinkybių.

„Su išvadomis neskubėsime, tam bus atliekamas tyrimas ir įvertintos visos aplinkybės. Faktas, kad tokių įvykių nemažės, šiuo metu svarbiausia, kad grėsmė neutralizuota ir pavojaus gyventojams nebekelia“, - nurodė Lietuvos kariuomenė.

Kartu padėkota Lietuvoje budėjusiems sąjungininkams už operatyvią reakciją.

„Dėkojame sąjungininkams už operatyvią reakciją ir taiklų šūvį“, - teigiama kariuomenės pranešime.

Tikėtinas oro pavojus Vilniaus ir Kauno apskrityse vėliau buvo atšauktas.

Šįryt, 9 val., Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas plk. Antanas Matutis žiniasklaidai pateiks komentarą dėl Kaišiadorių rajone numušto drono. Tikėtina, kad tuomet bus pateikta daugiau informacijos apie incidento aplinkybes, drono tipą, jo skrydžio trajektoriją ir tai, kas šiuo metu žinoma apie jo patekimo į Lietuvos oro erdvę aplinkybes.