Jonavos žinių naujienos

MMA nuo 2026 m. – 1153 eurai

jonavoszinios.lt — Sun, 19 Oct 2025 10:00:00 +0300

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui nuo 2026 m. nustatyti 1153 eurų minimalią mėnesinę algą (MMA), vietoje dabartinės - 1038 eurų. MMA didėtų 115 eurų arba 11,1 proc. Taip pat pritarta nustatyti 7,05 eurų minimalųjį valandinį atlygį, vietoj dabar nustatyto 6,35 eurų (didinama 0,70 eurų, arba apie 11,1 proc.).

„Valstybė stipri tiek, kiek stiprus ir saugus jaučiasi labiausiai pažeidžiamas visuomenės narys. Nuoseklus minimalios mėnesinės algos didinimas svarbus siekiant mažiausiai uždirbančių darbuotojų socialinio saugumo ir atskirties mažinimo. Tai tikslai, kuriems ši Vyriausybė skirs ypatingą dėmesį ir ateityje“, – sako Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė.

„Minimalios mėnesinės algos didinimas yra svarbus žingsnis link to, kad darbuotojai, gaunantys mažiausias pajamas, galėtų gyventi oriau ir saugiau. Tai taip pat prisideda prie bendro darbo užmokesčio augimo šalyje ir stiprina socialinį solidarumą,“ – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Ministerijos preliminariais skaičiavimais, nustačius 1153 eurų MMA ir taikant tą patį neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris taikomas ir šiais metais, MMA uždirbančiųjų pajamos atskaičiavus mokesčius kitąmet paaugs 59 eurais ir sieks 836 eurus. Tai yra daugiau, nei preliminariai prognozuojama 2026 metų santykinė skurdo rizikos riba, kuri gali siekti nuo 786 eurų iki 799 eurų vienam asmeniui.

Šiuo metu MMA yra 1038 eurai ir sudaro 43,5 proc. vidutinio bruto atlyginimo (atskaičius mokesčius ji siekia 777 eurus ir sudaro apie 53,2 proc. vidutinio neto atlyginimo).

Rugsėjo 9 d. įvykusiame Trišalės tarybos posėdyje socialiniams partneriams nepavyko susitarti dėl MMA nuo 2026 m. sausio 1 d. Trišalė taryba nesusitarė dėl MMA didinimo ir nepriėmė vieno sprendimo dėl 2026 metų MMA dydžio, nes šiuo klausimu buvo pateiktos skirtingos nuomonės: darbuotojų atstovai MMA siūlė kelti iki 1198 eurų, darbdavių atstovų vieni siūlė didinti mažiau, kiti apskritai siūlė nekelti MMA.

Vyriausybės pozicija buvo siekti darbdavių ir profesinių sąjungų sutarimo ir pritarti socialinių partnerių sutartam dydžiui, jeigu toks būtų buvęs.

Preliminariais Finansų ministerijos skaičiavimais, minimalios mėnesinės algos ir minimaliojo valandinio atlygio didinimui reikės 43,6 mln. eurų.

Minimalios algos didinimas palies apie 120 tūkst. darbuotojų, dirbančių visą ir ne visą darbo laiką („Sodros“ liepos mėn. duomenimis).

Bėgimu „In Memoriam“ pagerbti šiemet mirę Lietuvos kariai

jonavoszinios.lt — Sat, 18 Oct 2025 14:18:10 +0300

Spalio 18 d. Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga kartu su Lietuvos kariuomene bei remiančiomis organizacijomis 11-ąjį kartą surengė kasmetinį bėgimą „In Memoriam“. Gražia tradicija tapęs renginys buvo skirtas atminti ir pagerbti šiais metais dėl įvairių priežasčių ne tarnybos metu mirusius Lietuvos karius. Renginyje renkama parama seržantės Ligitos Petrulytės, majoro Dariaus Vilkelio, eilinio Pauliaus Brazio, vyresniojo eilinio Edmundo Poviliūno, grandinio Edgaro Babkino, štabo seržanto Donato Jasudavičiaus šeimoms.

„Šis bėgimas jau tapo tradicija, „In Memoriam“ kiekvienais metais suburia karius, jų šeimas, draugus ir sąjungininkus. Tai diena, kai sustojame ir prisimename tuos, kurių nebėra su mumis. Tai tylus būdas pasakyti „ačiū“ tiems, kurie tarnavo, ir parodyti, kad jų šeimos nėra vienos. Tokie renginiai primena, kad kariuomenės stiprybė – ne tik ginkluotėje ar treniruotėse, bet ir bendrystėje. Ačiū visiems, kurie šiandien čia – už atmintį, už pagarbą ir už buvimą kartu“, – sakė bėgime dalyvavęs renginio globėjas, Lietuvos kariuomenės vadas gen. Raimundas Vaikšnoras.

Kaip ir kasmet, pagerbiant kolegas, bėgime Vingio parke, Vilniuje, dalyvavo šimtai Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų karių bei bėgimo entuziastų. Kariniai vienetai taip pat organizavo Lietuvos karių ir sąjungininkų bėgimus dislokacijos vietose, pagerbdami išėjusius karius bei rinkdami lėšas šeimoms.

„In Memoriam” renginio metu Vingio parke dalyviai galėjo bėgti pasirinktinai 1 arba 4 km atstumus. Vyko ir 10 km atviras Lietuvos kariuomenės bėgimo čempionatas, jame varžytis su kariais galėjo visi norintieji – trims greičiausiai įveikusiems 10 km distanciją buvo įteikti prizai ir atminimo medaliai.

Paaukoti dar galima skambinant ar siunčiant žinutę trumpuoju numeriu 1485 (auka – 5 eurai) iki spalio 31 d., pervedant savo auką į Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų Vilniaus draugijos banko sąskaitą Nr. LT827300010193632405 (mokėjimo paskirtyje nurodant „Parama kario šeimai“).

Pagarbos ir paramos bėgimą vienuoliktus metus iš eilės organizuoja Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga. Pirmą kartą šis bėgimas buvo surengtas 2015 metų rudenį, kai maratono metu mirė a. a. majoras Vytautas Burokas. Taip Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos narėms kilo mintis atminimo renginiu pagerbti visus per metus įvairiomis aplinkybėmis mirusius karius bei taip paremti jų šeimas.

Lietuvos kariuomenės inf.

Nuotr. aut. srž. sp. Karolis Kavolėlis.

Koviniais šaudymais Gen. S. Žukausko poligone baigėsi tarptautinės pratybos „Geležinis Vilkas 2025-II“

jonavoszinios.lt — Sat, 18 Oct 2025 11:00:00 +0300

Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje aukščiausio lygmens kovinio šaudymo pratybomis baigėsi tarptautiniai mokymai „Geležinis Vilkas 2025-II“. Dvi savaites trukusiose pratybose dalyvavo per 3000 Lietuvos ir sąjungininkų karių iš Belgijos, Čekijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos, Kroatijos bei Vokietijos su 650 karinės technikos vienetų.

Spalio 6 d. prasidėjusiose pratybose, pirmąją dalį sudarė gynybos ir puolimo operacijos, kurias vykdė Rukloje dislokuotos NATO Daugianacionalinės kovinės grupės kariai su karine technika. Pratybose taip pat dalyvavo ir operacijas planavo Karaliaus Mindaugo husarų, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo pėstininkų bei Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionų kariai, pasitelkiant bepiločius orlaivius taip pat vykdę žvalgybos, taikinių nustatymo, naikinimo ir kitas, su logistika bei inžinerinėmis kliūtimis susijusias užduotis.

Antrąją pratybų savaitę, Pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ priklausantys vienetai perėjo į sekantį etapą - kovinio šaudymo pratybas. Jų metu, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono kariai atliko kovinius šaudymus į stacionarius taikinius iš 155mm savaeigių haubicų PzH 2000. Tuo tarpu Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kariai pratybas užbaigė aukščiausio – V-ojo etapo – koviniais šaudymais, kurių metu padaliniai, taktiškai judėdami vietovėje su pėstininkų kovos mašinomis (PKM) „Vilkas“, į stacionarius ir pakeliamus taikinius atliko šūvius iš ant PKM integruotų kulkosvaidžių, 30mm patrankų MK-44S bei prieštankinių sistemų „SPIKE“, taip pat 120mm minosvaidžių „Tampella“ bei vidutinio nuotolio prieštankinės raketų sistemos „Javelin“. V-ojo etapo šaudymai - realistiškomis sąlygomis vykdomi ir tarpusavio sąveika bei koordinacija tarp padalinių paremti koviniai šaudymai, kurių metu naudojami ne imitaciniai, bet koviniai šaudmenys.

Pratybos „Geležinis Vilkas“ organizuojamos du kartus per metus, jomis siekiama užtikrinti Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ bei sąjungininkų sąveiką. Šie mokymai – tai dalis rugsėjo – spalio mėnesiais Lietuvoje vykstančio intensyvaus karinio rengimo, kuriame iš viso dalyvauja apie 17 tūkstančių Lietuvos ir sąjungininkų karių.

Lietuvos kariuomenės inf.

Nuotr. aut. srž. sp. Karolis Kavolėlis

LAT: Sausio 13-osios aukų artimųjų teisė į teisingą žalos atlyginimą išlieka ir po Michailo Gorbačiovo mirties

jonavoszinios.lt — Sat, 18 Oct 2025 10:00:00 +0300

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė reikšmingą sprendimą byloje pagal Sausio 13-osios aukų artimųjų ieškinį – išaiškino, kad prievolė atlyginti neturtinę žalą nėra grynai asmeninė ir nepasibaigia mirus kaltininkui.

Civilinėje byloje Sausio 13-osios aukų artimieji siekė prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą iš buvusio SSRS vadovo Michailo Gorbačiovo, kuris, būdamas sovietų ginkluotųjų pajėgų vadas, nesiėmė priemonių, kad beginkliams žmonėms nebūtų padaryti karo nusikaltimai. Bylos nagrinėjimo metu M. Gorbačiovui mirus, ieškovai siekia, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą pereitų jo įpėdiniams.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai bylą nutraukė, nusprendę, kad prievolė atlyginti neturtinę žalą yra neatsiejamai susijusi su kaltininko asmeniu ir nepaveldima, todėl byloje negalimas procesinių teisių ir pareigų perėmimas.

Ieškovų kasacinį skundą išnagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad prievolė atlyginti žalą negali būti laikoma neatskiriamai susijusia su asmeniu, kadangi ji gali būti įvykdyta ir skolininkui mirus – žalos atlyginimą pinigais gali išmokėti skolininko įpėdiniai. Taigi, bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nepagrįstai pripažino neatskiriamai susijusiu su atsakovo asmeniu. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad byloje turėtų būti sprendžiama dėl M. Gorbačiovo atsakomybės sąlygų (kaltės, neteisėtų veiksmų priežastinio ryšio ir žalos), niekaip nepatvirtina, kad tokia žalos atlyginimo prievolė yra išimtinai susijusi su skolininko asmeniu. Žalos atlyginimo prievolė yra turtinė pareiga, kurios paveldėjimo galimybė nurodyta CK 5.1 straipsnio 2 dalyje, dėl to išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje galimas atsakovo procesinių teisių ir pareigų perėmimas.

Kasacinis teismas panaikino byloje priimtus teismų sprendimus ir klausimą dėl atsakovo procesinių teisių ir pareigų perėmimo byloje perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Nutartyje kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, reikšmingą ir kitoms civilinėms byloms, kuriose žalos atlyginimo reikalavimai pareiškiami mirus kaltininkui. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat išaiškino ir teismo pareigas nustatant byloje taikytinos užsienio teisės turinį ir teisines pasekmes, kylančias tuomet, jei tokio užsienio teisės turinio byloje nustatyti neįmanoma.

2025 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-91-943/2025.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje.

Šio pranešimo tikslas informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus esminius teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo inf.

Prezidento įstatymo iniciatyva – daugiau investicijų keliams modernizuoti

jonavoszinios.lt — Fri, 17 Oct 2025 19:30:50 +0300

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda teikia Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.

Šalies vadovo inicijuojamu projektu numatoma, kad viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutarties pagrindu modernizuojami valstybinės reikšmės keliai ar jų dalys gali būti patikėjimo teise perduoti privačiam subjektui laikinai valdyti ir naudoti, kol bus atnaujinta kelių infrastruktūra, keliams visais atvejais liekant valstybės nuosavybe.

Pagal šiuo metu galiojantį Kelių įstatymą valstybinės reikšmės keliai patikėjimo teise perduodami tik valstybinės reikšmės kelių valdytojui – akcinei bendrovei „Via Lietuva“. Toks teisinis reguliavimas neleidžia viešojo ir privataus sektorių partnerystės pagrindu modernizuoti esamų kelių, nes privatus subjektas negali tapti užsakovu ar statytoju.

Prezidentas siūlo Seimui įtvirtinti galimybę įgyvendinant viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutartis perduoti privačiam subjektui laikinai valdyti ir naudoti valstybinės reikšmės kelius ar jų dalis. Tai sudarytų sąlygas modernizuoti ir rekonstruoti daugiau valstybinės reikšmės kelių, pagerintų investicinę aplinką kelių infrastruktūros srityje. Privačiam subjektui patikėjimo teise perduoti valstybinės reikšmės keliai visais atvejais liktų valstybės nuosavybė.

Šalies vadovas visuose pastaruosiuose metiniuose pranešimuose kėlė nepakankamo kelių infrastruktūros finansavimo problemą ir pabrėžė būtinybę rasti papildomų tvarių kelių finansavimo šaltinių.

Prezidento komunikacijos grupė

ADPS skambina pavojaus varpais: darbuotojų kaita kainuoja milijonus, atlyginimai – įšaldyti trečius metus

jonavoszinios.lt — Fri, 17 Oct 2025 17:12:00 +0300

„Achema“ darbuotojų profesinė sąjunga (ADPS) paviešino neraminančius skaičius apie didžiausios Lietuvos azoto trąšų gamintojos ,,Achema" situaciją – darbuotojų kaita, viršvalandžiai ir atlyginimų stagnacija rodo gilią žmogiškųjų išteklių krizę.

Pasak profesinės sąjungos, darbuotojų kaita per 2023 m. siekė 15 proc., o 2024 m. – 13 proc..

„Jei darbuotojui įsisavinti darbo vietą ir tapti savarankišku pakaktų šešių mėnesių, įmonė per metus dėl kaitos prarastų apie 2 mln. eurų. Praktika rodo, kad šis procesas trunka net iki dvejų metų“, – teigiama profesinės sąjungos pranešime.

Šiuo metu „Achema“ ieško daugiau nei 60 darbuotojų į per dvidešimt skirtingų pareigybių.

„Tai aiškus signalas, kad darbuotojų išlaikymas tampa vis didesniu iššūkiu“, – sako profesinės sąjungos atstovai.

Pasak jų, likę darbuotojai dirba itin sudėtingomis sąlygomis.

„Achemiečiai dirba rizikingose darbo vietose ir per metus sukaupia daugiau kaip 200 valandų viršvalandžių, nors Darbo kodeksas leidžia ne daugiau kaip 180“, – pabrėžiama pranešime.

Nepaisant papildomo darbo krūvio, atlyginimai – nekonkurencingi.

„Net dirbdami 13 ar net 14 mėnesių darbo laiko normą per metus, mūsų atlyginimai atsilieka nuo kitų chemijos pramonės įmonių. Jie trečius metus nėra didinami ir šiandien jau susilygino su Lietuvos vidutiniu atlyginimu“, – sako Achemiečių profesinės sąjunga.

Paskutinį kartą darbo užmokestis bendrovėje buvo didintas 2022 metais, tik po streiko.

„Darbuotojai jaučiasi palikti likimo valiai. Įmonė deklaruoja stabilumą, tačiau realybė – žmonės pavargę, o jauni specialistai čia tiesiog neužsibūna“, – reziumuoja profesinė sąjunga.

Šį medžioklės sezoną bus galima sumedžioti 307 vilkus

jonavoszinios.lt — Fri, 17 Oct 2025 17:00:00 +0300

Aplinkos ministras patvirtino vilkų sumedžiojimo limitą naujam medžioklės sezonui – bus leidžiama sumedžioti 307 vilkus.

Šiam limitui buvo pritarta ir Aplinkos ministerijos inicijuotoje mokslininkų bei socialinių partnerių diskusijoje, konferencijos apie vilkų populiacijos valdymą metu. Joje dalyvavo mokslininkai, nevyriausybinių organizacijų, Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento, Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinių miškų urėdijos, savivaldybių, medžiotojų organizacijų atstovai.

Vilkų medžiojimo sezonas trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau. Pernai ir užpernai buvo nustatytas 341 vilko sumedžiojimo limitas. Sumedžiota atitinkamai 281 ir 326 vilkai, įskaitant ir vilkus, paimtus iš gamtos pagal specialius leidimus pasibaigus medžioklės sezonui, partrenktus automobilių ar žuvusius dėl kitų priežasčių.

Medžioklės taisyklėse numatyta, kad vilkų sumedžiojimo limitą tvirtina aplinkos ministras, remdamasis Vilko apsaugos plane nustatytais principais, kad būtų užtikrinta palanki vilko rūšies apsaugos būklė.

Pagal Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos 2024–2025 m. sumedžiotų vilkų tyrimų rezultatus ir 2024-2025 m. žiemos apskaitų pagal pėdsakus sniege ir pranešimų apie vilkų buvimo registravimus visus metus, skaičiuojama, kad Lietuvos teritorijoje gyveno ne mažiau kaip 82 vilkų šeimos, o 2022-2023 m. jų buvo ne mažiau kaip 91 šeima.

Vilko apsaugos plane nustatyta, kad jeigu vilkų yra daugiau kaip 62 šeimos, nustatomas sumedžiojimo limitas, lygus metiniam prognozuojamam populiacijos prieaugiui arba didesnis, pasikonsultavus su nepriklausomomis mokslo institucijomis.

Vilkų ūkiniams gyvūnams daroma žala pastaraisiais metais išlieka gana didelė. Iki 2025 m. spalio 1 d. atlyginant vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą šiemet išmokėta 151 000 eurų kompensacijų ūkinių gyvūnų augintojams.

Aplinkos ministerijos inf.

Tyrimas: Lietuvos mokytojams įtampą dažniau kelia sistema nei mokinių poreikiai

jonavoszinios.lt — Fri, 17 Oct 2025 16:00:00 +0300

Kol pažangiausių Europos švietimo sistemų – tokių kaip Estijos ar Suomijos – mokytojai dažniau kaip streso šaltinius mini vaikų emocinę gerovę ar pamokų pritaikymą skirtingiems poreikiams, Lietuvoje daugiausia pedagogų stresą sieja ne tik su mokinių pasiekimais, bet ir su pačios sistemos keliamais iššūkiais, rodo naujas tyrimas. 

Dauguma Lietuvos mokytojų patiria žymią įtampą dėl beveik visų tirtų veiksnių – iš 18-os galimų streso šaltinių net 12-a daugiau nei pusei šalies pedagogų kelia „gana daug“ ar „labai daug“ streso, rodo naujas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tarptautinis mokytojų darbo sąlygų tyrimas TALIS, paskelbtas spalį.

„Jeigu absoliučiai daugumai Lietuvos mokytojų didžioji dalis jų darbo aspektų kelia didelį stresą – tai aiškus signalas apie sistemines problemas. Jas būtina spręsti, jei norime ne tik geresnės mokytojų emocinės gerovės, bet ir aukštesnės švietimo kokybės. Pavyzdžiui, Estijoje, kuri yra Europoje vertinama kaip geriausia švietimo sistema, tik vienas aspektas stresą kelia daugumai mokytojų, o Suomijoje – nė vienas“, – sako „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė.

Atsakomybė už mokinių pasiekimus – dažniausiai minimas streso šaltinis

Daugiausia – net 73 proc. – Lietuvos mokytojų nurodė, kad jiems stresą kelia atsakomybė už mokinių pasiekimus. EBPO tirtų šalių vidurkis – 45 proc. 

„Mokytojams tenkanti atsakomybė už vaikų rezultatus yra dažnas streso šaltinis daugelyje šalių, tačiau Lietuvoje šį aspektą minėjo didžiausia dalis pedagogų. Galbūt tai susiję su per didele Lietuvos švietimo sistemos orientacija į egzaminų rezultatus, o ne į asmeninę vaiko pažangą. Kita vertus, stresas dėl pasiekimų gali kilti ir tuomet, kai darbuotojai neturi pakankamai priemonių, palaikančios aplinkos ar kompetencijų savo tikslams pasiekti. Dėl to būtina kokybiška sistemos ir mokyklų vadyba, kuri užtikrintų, kad tokių problemų kiltų kuo mažiau“, – teigia L. Masiliauskaitė.

Pokyčiai išlieka vienu svarbiausių įtampos šaltinių

Beveik tokia pati dalis Lietuvos pedagogų – 72 proc. – nurodė, kad jiems stresą kelia ir nuolat besikeičiantys reikalavimai iš valstybės ar savivaldos institucijų (EBPO vidurkis – 39 proc.). O 6 iš 10–ies šalies mokytojų minėjo, kad stresą kelia ir ugdymo programos ar turinio pokyčių įgyvendinimas (EBPO vidurkis – 34 proc.)

„Daugelyje kitų šalių minėti pokyčiai kelia įtampą gerokai mažesnei daliai mokytojų. Viena iš galimų priežasčių – pokyčiai ten įgyvendinami profesionaliau. Pavyzdžiui, pirmiausia pokyčius pilotuojant mažesniu mastu, suteikiant laiko prie jų prisitaikyti, aiškiai komunikuojant, kas ir kodėl keisis. Tokiu būdu mokytojai jaučiasi labiau įtraukti, užtikrinti ir matantys pokyčių prasmę“, – sako L. Masiliauskaitė.

Pavyzdžiui, nurodo L. Masiliauskaitė, įvedant naujovę Estijoje, labai didelis dėmesys yra skiriamas tam, kad kiekvienas mokytojas būtų pasiruošęs pokyčiui. Tai yra – organizuojami mokymai, kompetencijų kėlimas, konferencijos. Mokytojai nėra paliekami vieni – jie visuomet turi, kur kreiptis pagalbos. Be to, net ir įgyvendinant pokyčius mokytojai aktyviai bendradarbiauja tarpusavyje, naudojasi skaitmeninėmis platformomis, kur dalijasi turiniu, todėl visada turi po ranka pagalbinės medžiagos.

„Be to, tokiose šalyse kaip Estija ar Suomija, mokyklos turi ir daugiau autonomijos pačios reguliuoti savo veiklą ar kurti ugdymo turinį, tad tai irgi gali turėti įtakos mažesniam streso lygiui”, – sako L. Masiliauskaitė.

Įdomu, kad nors didelė dalis Lietuvos mokytojų nurodo jaučiantys stresą dėl pokyčių, tik 28 proc. jų mano, jog mokyklose pokyčių yra per daug – tai mažiau nei EBPO vidurkis (31 proc.).

„Nors pastaruoju metu Lietuvos švietimo sistemoje buvo didelių pokyčių, čia mažiau mokytojų nei kitose šalyse teigia, kad pasikeitimų skaičius per didelis. Tačiau, paradoksalu, pokyčiai vis tiek Lietuvos mokytojams kelia didesnį stresą. Tai rodo, kad problema slypi ne pokyčių kiekyje, o jų įgyvendinimo kokybėje“, – pastebi L. Masiliauskaitė.

Sparčiai augo stresuojančių dėl per didelio pamokų skaičiaus

Palyginti su 2018 m., itin didelis streso pokytis Lietuvos mokyklose stebimas trijose srityse. Per didelį pamokų skaičių, kaip streso šaltinį, dabar mini 43 proc. mokytojų (2018 m. – tik  21 proc.), pamokų pritaikymą specialiųjų poreikių mokiniams – 53 proc. (buvo 34 proc.), o pasiruošimą pamokoms – 58 proc. (buvo 45 proc.).

„Šias tendencijas galima sieti su atnaujinta ugdymo programa, dėl kurios reikia daugiau ruoštis pamokoms, ir įtraukiojo ugdymo įgyvendinimu. Tai didelės naujovės, kurios neišvengiamai kelia įtampą. Tačiau jeigu pokyčiams būtų pasiruošta nuosekliau, užtikrinus reikiamas priemones ir mokytojų paruošimą, tokio streso šuolio būtų galima išvengti“, – sako L. Masiliauskaitė.

Estijos ir Suomijos mokytojai dažniau mini su vaikais susijusius aspektus

Estijoje, kuri laikoma viena geriausių švietimo sistemų Europoje, 52 proc. mokytojų nurodė atsakomybę už mokinių pasiekimus kaip streso šaltinį. Kiti dažniausiai minimi veiksniai – atsakomybė už mokinių socialinę ir emocinę gerovę (46 proc.) bei pamokų pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems mokiniams (44 proc.).

Suomijoje daugiausia mokytojų, kaip streso šaltinį, nurodo drausmės palaikymą klasėje (44 proc.), pamokų pritaikymą prie mokinių poreikių (44 proc.) ir per didelį administracinį krūvį (40 proc.).

„Mokytojo darbas visur sudėtingas, tačiau Lietuvoje daug streso kyla dėl išorinių, su mokymu tiesiogiai nesusijusių veiksnių. Tuo tarpu Estijoje ar Suomijoje dažniau minimi su pačiu ugdymo procesu susiję iššūkiai. Šiose šalyse didesnė mokyklų autonomija ir aiškesnė komunikacija padeda išvengti perteklinės įtampos“, – teigia L. Masiliauskaitė.

Lietuvos mokytojai dirba ilgiausiai

Dar vienas svarbus veiksnys – darbo krūvis. Lietuvos mokytojai nurodo per savaitę dirbantys vidutiniškai 46 valandas – beveik penkiomis daugiau nei EBPO vidurkis (41 val.). Estijoje mokytojai dirba apie 43 val., Suomijoje – tik 36.

„Nors oficialiai mokytojo etatas Lietuvoje – 36 valandos, realiai pedagogai dirba dešimčia valandų daugiau. Krūvį padėtų sumažinti sklandesnis pokyčių įvedimas ir administracinės naštos mažinimas“, – sako L. Masiliauskaitė.

Tyrimas rodo, kad Lietuvos mokytojai administraciniams darbams per savaitę skiria 2,7 val. – tai šiek tiek daugiau nei 2018 m. (2,5 val.) Tuo metu Estijoje mokytojai administraciniams darbams teigia skyrę 2,1 val., o Suomijoje 1,5 val.

„Labai daug“ streso patiria palyginti mažai mokytojų

Nors daugumai Lietuvos mokytojų įvairūs darbo aspektai kelia stresą, tik 13 proc. teigia bendrai savo darbe patiriantys „labai daug“ streso. Tai mažiau nei EBPO vidurkis (19 proc.) ir gerokai mažiau nei Estijoje (29 proc.). Suomijoje šį atsakymą pasirinko 18 proc. mokytojų.

„Labai stiprų stresą patiriančių mokytojų nėra tiek daug, tačiau bendra tendencija išlieka neraminanti. Lietuva turi daug nuveikti, kad sukurtų palankesnę aplinką mokytojams – nuo pokyčių vadybos iki personalo valdymo stiprinimo. Retai kuri mokykla turi specialistą, kuris išskirtinai rūpintųsi darbuotojų gerove, motyvacija ar procesų sklandumu. Galiausiai būtina suteikti patiems mokytojams daugiau įgūdžių, kaip tvarkytis su stresu, kurio švietimo sektoriuje visiškai išvengti praktiškai neįmanoma“, – pabrėžia L. Masiliauskaitė.

Apie „Švietimas #1”

VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – tai ne pelno siekianti, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija, vienijanti verslo lyderius, kurie siekia kurti pažangią, pasaulyje lyderiaujančią švietimo sistemą.

„Regitra“: šią vasarą užsirašyti į vairavimo egzaminą klientai galėjo 5 dienomis greičiau

jonavoszinios.lt — Fri, 17 Oct 2025 15:00:00 +0300

Vasaros laikotarpiu dauguma žmonių atostogauja ir mėgaujasi lėtesniu tempu, tačiau vairavimo instruktoriams ir egzaminuotojams – pats darbymetis. Šiltuoju sezonu laikyti vairavimo egzaminus suskumba ne tik mokiniai ir studentai, tačiau ir norintieji įgyti motociklininko kategoriją. Tam, kad klientai tai galėtų padaryti kuo greičiau „Regitra“ ėmėsi kompleksinių priemonių, kurios davė teigiamus rezultatus. Pavyzdžiui, praktikos egzaminą šią vasarą klientai galėjo laikyti net 5 dienomis anksčiau nei pernai.

„Stengiamės pasirūpinti, kad kuo daugiau norinčiųjų galėtų greičiau išpildyti savo svajones ir įgytų teisę vairuoti. Papildomai priėmėme 10 naujų egzaminuotojų, dirbome nedarbo dienomis ir dėl įvairių pakeitimų sugebėjome visoje Lietuvoje per dieną priimti iki 100 egzaminų daugiau nei pernai. Taip pat buvo nuspręsta 2026 m. atidaryti naują padalinį Vilniuje“, – pasakoja „Regitros“ vadovas Rytis Polikauskas.

Egzaminų priimta daugiau, o laukti reikėjo trumpiau

Per pirmąjį šių metų pusmetį „Regitra“ priėmė net 10 tūkst. daugiau teorijos egzaminų ir 6 tūkst. daugiau praktikos egzaminų.

Šiemet vidutiniškai į praktikos egzaminą buvo galima užsiregistruoti po 19 d., o pernai tuo pačiu laikotarpiu laukimo laikas siekė 24 d. Tad šiemet laikyti egzaminą galima 5 dienomis greičiau. Kalbant apie teorijos egzaminą, laukimo laikas išliko panašus – 11 dienų. Tai laikina, nes žmonės suskubo laikyti AM kategoriją, kuriai šiuo metu pakanka tik teorijos egzamino, o kitais metais planuojama įvesti ir praktikos patikrinimą.

Siekiant dar geresnės klientų patirties, įmonės strategijoje užsibrėžta per ateinančius keletą metų dar labiau mažinti praktikos egzamino laukimo laiką. 2028 metais jis turėtų būti apie 10 dienų.

Vietą egzaminui galima rasti ir tą pačią dieną

Nuo šių metų „Regitroje“ buvo apribota galimybė registruojantis į egzaminus naudotis įskiepiais (vadinamaisiais „robotukais“), kurie automatiškai suranda ir rezervuoja laisvas vietas. Aptikus, kad asmuo registruojasi į egzaminą šiomis neteisėtomis priemonėmis, registracija yra apribojama 6 mėnesiams. Pastebima, kad tai duoda teigiamus rezultatus ir pasikeitus aplinkybėms, žmonės atsakingai iš anksto pakeičia egzamino laiką ar jo atsisako, tad kiti norintys gali užimti taip norimas praktikos egzamino vietas.

„Noriu priminti, kad jei esate užsiregistravęs į egzaminą ir dėl asmeninių priežasčių šie planai pasikeitė, tai kviečiame nedelsiant atšaukti egzaminą, kad kiti norintieji galėtų į jį užsiregistruoti. O norinčius laikyti egzaminą greičiau, kviečiame reguliariai patikrinti laisvas vietas ir galbūt pavyks surasti tinkamą laiką net tą pačią ar kitą dieną“, – sako R. Polikauskas.

Į egzaminą atvykti pasiruošus

Pagal statistiką, 70 proc. žmonių, laikančių B kategorijos egzaminą, teigiamą rezultatą pasiekia iš pirmų trijų kartų. Kiti 30 proc., kuriems išlaikyti egzaminą užtrunka, užima 60 proc. būsimiems vairuotojams skirtų vietų. Dėl šios priežasties „Regitra“ stiprina bendradarbiavimą su vairavimo mokyklomis ir kviečia būsimus vairuotojus registruotis į egzaminą tik tada, kai jausis tam pasiruošę.

„Regitra“ asmenims, kurie ruošiasi laikyti vairavimo egzaminus, yra parengusi gausybę praktinių patarimų. Informacinėje svetainėje galima virtualiai pasižvalgyti po egzaminų automobilį, rasti vertinimo kriterijus, egzaminuotojų atsakymus į įvairius klausimus. Viską rasite čia: Praktiniai patarimai ruošiantis egzaminams | Akcinė bendrovė „REGITRA“

„Regitra“ pranešimas spaudai

Jonavos centre – planuojama atgaivinti senus pastatus: buvusį alaus barą ir kūrybines dirbtuves sujungs į vieną modernų švietimo centrą

jonavoszinios.lt — Fri, 17 Oct 2025 12:52:21 +0300

Jonavos rajono savivaldybė informuoja apie naują rekonstrukcijos projektą Vasario 16-osios gatvėje 12. Čia planuojama atnaujinti du šalia esančius pastatus – buvusias Neformalaus švietimo kūrybines dirbtuves ir Alaus barą – juos sujungiant į vieną šiuolaikišką mokslo paskirties pastatą. Projektą inicijavo VšĮ „Deko Resto“ (O. E.), o projektinius pasiūlymus parengė UAB „Vakarų siluetas“.

Pagal parengtus pasiūlymus, abu vieno aukšto pastatai bus apjungti, rekonstruoti ir pritaikyti švietimo bei edukacinei veiklai. Virš sujungto pastato bus pastatytas antras aukštas, kuriame suplanuotos sanitarinės patalpos ir erdvės edukacijoms. Taip pat prie šiaurės vakarinės – kiemo – pusės bus pristatytas laiptinės priestatas.

Numatyta apšiltinti išorines atitvaras, pakeisti langus ir duris, įrengti vieningą modernią fasado apdailą. Kiemo pusėje bus išplėsta automobilių stovėjimo aikštelė, įrengta nauja kieta danga, taip pat dviračių stovai prie pagrindinių įėjimų iš Žaliosios gatvės. Aplink pastatą planuojama įrengti nuogrindą, suremontuoti pėsčiųjų taką, o po statybos darbų – atsodinti pažeistą veją.

Pasak projekto rengėjų, atnaujintas kompleksas bus pritaikytas neformaliam švietimui, kūrybinėms dirbtuvėms ir įvairioms edukacinėms veikloms. Numatoma naudoti energiją taupančius sprendimus, kad būtų sumažintas poveikis aplinkai.

Viešasis susirinkimas, kuriame bus pristatyti projektiniai pasiūlymai ir gyventojai galės išsakyti savo nuomonę, vyks 2025 m. lapkričio 3 d. 15:00 val. nuotoliniu būdu per šią nuorodą:

https://us04web.zoom.us/j/79118788158?pwd=8n3UXhSoaMoa0YQFng7uYVxUqyBF2t.1

Plačiau apie projektą:

Pranešimas

Projektiniai pasiūlymai

Vizualizacijos 1

Vizualizacijos 2

Sveikata neturi laukti eilėje – visą ligos istoriją matyti ir pas gydytojus registruotis kviečia nuolat tobulinama E. sveikata

jonavoszinios.lt — Fri, 17 Oct 2025 12:00:00 +0300

Nuo registracijos pas gydytojus iki visos sveikatos istorijos – viskas vienoje vietoje. Tokias galimybes suteikia nuolat tobulinama E. sveikatos sistema, prie kurios kiekvienas gyventojas gali nesunkiai prisijungti ne tik naudodamasis interneto naršykle, bet ir mobiliąja programėle. Pasak sveikatos apsaugos viceministro Daniel Naumovo, šiandien E. sveikatos sistema naudojasi be išimties visi – viešojo ir privataus sektoriaus sveikatos priežiūros įstaigos, visuomenės sveikatos specialistai, vaistinės.

„Kai prieš dešimtmetį atsirado E. sveikata, dauguma medikų, gydymo įstaigų, kitų socialinių partnerių prieštaravo, pasisakė prieš šios sistemos įdiegimą, – prisimena viceministras. O pažiūrėkime kaip yra dabar: nors kelioms minutėms „užlūžus“ sistemai, visi pastebi ir sako, kad neįmanoma dirbti. Tai yra geriausias įrodymas, kad E. sveikata yra reikalinga.“

Šiandien viešojoje erdvėje girdime medikų skundus, kad E. sveikata neveikia, ir jie negali prisijungti, išrašyti siuntimo ar vaistų, tačiau Europos Sąjungos (ES) šalių mastu Lietuva kurdama ir tobulindama E. sveikatą užima vieną iš lyderiaujančių pozicijų kartu su Estija, Portugalija. Atvyksta delegacijos iš kitų Europos šalių mokytis, kaip sukurti tokią E. sveikatos sistemą, kokią jau turi Lietuva.

E. sveikata jau gali būti ir mobiliajame telefone

„E. sveikata nuolat tobulinama, kad taptų paprastesnė, labiau „draugiška vartotojui“, – pripažįsta D. Naumovas. Didelis žingsnis žengtas ta kryptimi – sukurta ir paleista E. sveikatos programėlę, kuri labai patogi šiuolaikiniam programėlių vartotojui. Ją galima nemokamai parsisiųsti iš „Google Play“ ar „App Store“ parduotuvių.

„Manau, šią programėlę galėtų savo mobiliuosiuose telefonuose turėti visi tie, kurie rūpinasi savo sveikata ir skaitmeniniais sprendiniais. Ir tokių žmonių kasdien vis daugiau, nes tai kas buvo neįmanoma prieš 10 metų, šiandien jau tampa kasdienybe. Juk dabar net senjorai moka apsipirkti internetinėse parduotuvėse, todėl ir E. sveikatos programėle besinaudojančių turėtų būti vis daugiau.“

Viceministras pasakoja, kad pats atsisiuntė šią programėlę ir pas gydytoją užsiregistravo per pusę minutės. Žymiai patogiau nei tai būtų daręs prie kompiuterio, nes nereikia kiekvieną kartą eiti per „Valdžios vartus“, prisijunginėti. Pirmą kartą prisijungus, reikia sukurti PIN kodą arba nustatyti, kad programėlė atpažintų vartotoją pagal veido profilį.

Dar daugiau galimybių sveikatos priežiūros specialistams ir pacientams

Atsiranda ir daugiau patobulinimų. Sukurta E. sveikatos posistemė, į kurią sveikatos priežiūros įstaigos pradeda kelti laboratorinių tyrimų duomenis. Palaipsniui prie šios naujovės jungiasi vis daugiau gydymo įstaigų. Tad suvestus laboratorinių tyrimų duomenis galės matyti tiek gyventojai, prisijungę prie savo paskyros E. sveikatos portale, tiek gydytojai specialisto portale. Šis naujas įrankis leidžia sveikatos priežiūros specialistams suteikti dar kokybiškesnes paslaugas, nes tik matydamas paciento sveikatos istoriją ir jam kitų gydytojų paskirtus vaistus, medikas gali būti ramus, kad jo sprendimai – paskirtos paslaugos ar medikamentai – nesukels pavojaus paciento sveikatai.

Nuo lapkričio mėnesio pradės veikti E. sveikatos sistemos atnaujinimai, kuriuos specialistai dar vadina naująja E. sveikatos sistemos versija. Patobulinimai skirti daugiau sveikatos priežiūros darbuotojams ir farmacininkams, tačiau naudos gaus ir pacientai. E. sveikatoje atsiras sveikatos priežiūros specialistų ilgai laukta galimybė koreguoti receptus, jei įsivėlė klaida. Taip pat palengvinti receptų rašymą padės E. sveikatoje diegiami nauji klasifikatoriai, kurie realiu laiku pateiks informaciją apie vaistų tiekimo sutrikimus, kompensuojamųjų vaistų sąlygų pokyčius ir kt. Tai reiškia, kad informacija, kurios iki šiol asmens sveikatos priežiūros specialistai turėdavo ieškotis skirtinguose tinklalapiuose arba dokumentuose, pati atsiras ekrane išrašant receptą ir suvedus vaisto pavadinimą. Pacientams atsiras galimybė įsigyti vaistą dalimis, jei vaistinė neturi viso reikiamo kiekio ar pacientas nenori viso kiekio atsiimti iš karto.

Vieninga E. sveikata visoje Europos Sąjungoje

Visi šie diegiami E. sveikatos atnaujinimai susiję ir su Europos Komisijos Sveikatos duomenų erdvės reglamentu (European Health Data Space Regulation), kuriuo siekiama sukurti bendrą elektroninių sveikatos duomenų naudojimo ir keitimosi jais visoje ES sistemą. Planuojama, kad ateityje ta pati E. sveikata veiks visoje ES erdvėje.

„Jau dabar Lietuvos gyventojai, keliaudami po Lenkiją, Estiją, Portugaliją, gali nusipirkti vaistų su elektroniniu receptu. Tad gal po 5 metų Lietuvos piliečiui atėjus pas gydytoją kitoje ES šalyje nereikės pasakoti savo ligos istorijos ir kokius vaistus vartoja, nes visą tai medikas matys vieningoje E. sveikatos sistemoje“, – sako sveikatos apsaugos viceministras.

Palaipsniui E. sveikata tampa vis svarbesnė ir pacientams – ja naudojasi tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Statistika rodo, kad per šią sistemą pas šeimos gydytoją registruojasi kas dešimtas pacientas. Pas gydytojus specialistus 16 procentų registracijų atliekama per E. sveikatą. Tie, kas pabando užsiregistruoti per sistemą, įvertina, kad tokiu būdu paslaugas gauti galima greičiau ir paprasčiau, nereikia skambinti telefonu, laisviau galima pasirinkti vizito laiką, nes visi laisvi vizitų laikai matomi ekrane.

„Visi šalies piliečiai, taip pat ir pacientui atstovauti įgaliojimą turintys asmenys, prisijungę prie E. sveikatos gali registruotis vizitui pas gydytoją ar specialistą, atšaukti jį, jeigu planai pasikeičia, matyti suplanuotus ir įvykusius vizitus, peržiūrėti aktyvius, panaudotus ar pasibaigusius siuntimus, susipažinti ir, prireikus, atsisiųsti pažymas, matyti turimus ar jau panaudotus elektroninius receptus, gali pasitikrinti, kuriam laikui užtenka išrašytų vaistų“, – privalumus vardina D. Naumovas.

Patogiai, paprastai bei greitai

Visi pacientai pas gydytoją nori patekti greitai ir gauti kokybišką paslaugą. Prie to prisidėti gali skaitmenizacija, kuri taupo medikų laiką. E. sveikata yra įrankis medikui lengvai surinkti informaciją apie pacientą, jo vartojamus vaistus. Taip E. sveikata prisidedama prie eilių mažinimo. Jei pacientai dar aktyviau naudotųsi išankstine pacientų registracijos sistema, būtų lengviau planuoti darbus sveikatos priežiūros įstaigoms.

„Idėjų turime ir daugiau, tačiau pokyčius diegiame palaipsniui, kad sistema veiktų patikimai ir sklandžiai. Be to, mums labai svarbi ir visų kitų nuomonė. Tad savo siūlymus, ko dar reikėtų E. sveikatai, aktyviai teikti raginame bei kviečiame ir visus šalies gyventojus. Tą padaryti galima keliais būdais. Pavyzdžiui, kreiptis į pagrindinį sistemos tvarkytoją – valstybės įmonę Registrų centras e.sveikata@registrucentras.lt arba į Sveikatos apsaugos ministeriją esveikata@sam.lt. Kiekviena nuomonė mums yra svarbi. Mes tikrai visas jas girdime ir į tai atsižvelgiame“,– pabrėžia sveikatos apsaugos viceministras.

SAM Komunikacijos skyrius

VERT: Kauno termofikacinė elektrinė „Litgrid“ turės grąžinti 86 tūkst. Eur, gautų gamtinių dujų tiekimo saugumo dedamosios išlaidoms padengti

jonavoszinios.lt — Fri, 17 Oct 2025 11:43:56 +0300

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) įpareigojo Kauno termofikacinę elektrinę (KTE) grąžinti bendrovei „Litgrid“ 86 tūkst. Eur, papildomai gautų gamtinių dujų tiekimo saugumo dedamosios išlaidoms padengti. Tokį sprendimą šiandienos posėdyje priėmė VERT. Taryba šių metų liepą baigė neplaninį KTE patikrinimą dėl jos teritorijoje įrengtų duomenų konteinerių ir kitos įrangos. Po atlikto patikrinimo, KTE šiandien Tarybos įpareigota grąžinti šią sumą.

KTE po liepos mėnesį VERT atlikto tyrimo buvo įpareigota perskaičiuoti 2020–2022 m. ir 2024 m. izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslaugai priskiriamas gamtinių dujų tiekimo saugumo dedamosios sąnaudas. Pagal VERT nutarimą, dalis šių sąnaudų, tenkančių nereguliuojamai veiklai, turėjo būti priskirta būtent šiai veikai, o atitinkama pajamų dalis – grąžinta AB „Litgrid“.

Atlikus vertinimą, nustatyta, kad KTE 2020-2022 m. ir 2024 metais iš AB „Litgrid“ gavo 86 tūkst. Eur daugiau pajamų, nei jų reikėjo gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios sąnaudoms reguliuojamoje veikloje dengti, todėl šios lėšos turėtų būti grąžintos AB „Litgrid“.

Šį nurodymą KTE turi įgyvendinti per 15 kalendorinių dienų ir informuoti VERT.

Svarstoma: nemokantiems alimentų - ribos teisę vairuoti, keliauti, medžioti

jonavoszinios.lt — Fri, 17 Oct 2025 10:00:00 +0300

Žmogaus teisių komitetas posėdyje svarstė parlamentinės kontrolės klausimą dėl vaiko teisės būti išlaikomam. Nepilnamečių vaikų išlaikymas yra konstitucinė tėvų pareiga. Kai vaiko tėvai gyvena atskirai, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau vengimas mokėti vaiko išlaikymo pinigus yra tapęs galvos skausmu tiek vienišiems tėvams, tiek valstybei.

Komiteto posėdyje dalyvavusi vieniša mama pasakojo, kaip vaiko tėvas šešiolika metų vengia mokėti išlaikymą sūnui, nors teismas yra nustatęs, kad lėšų tėvas turi – įvertintos finansinių įstaigų, viešbučių išklotinės, nustatyta, kad jis skraido, keliauja, lošia kazino. Tačiau vaiko tėvas lėšas slepia, užsiima tik individualia veikla.

„Kad tai įrodyčiau, man prireikė metų laiko – turėjau pati rašyti pareiškimus policijai, skųsti prokuroro sprendimą, nes ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, dalyvauti dviejuose teismo posėdžiuose, pati save atstovavau, pati rengiau procesinius dokumentus“, – kalbėjo vaiko mama. – ir tik po viso šio ilgo kelio tėvui buvo paskirta 60 parų arešto.“ Pasak moters, net ir įrodžius vaiko teisių pažeidimą ir konstitucinės pareigos nevykdymą, tėvas toliau nemoka vaiko išlaikymo pinigų.

Komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis atkreipė dėmesį, kad problemą keliančios mamos situacija yra vienas iš daugelio panašių atvejų, kadangi „Sodros“ vaikų išlaikymo fondo sistemoje yra apie 11 tūkstančių išlaikomų vaikų. Šiems vaikams kompensuojama dalis tėvų nemokamų pinigų (iki 126 eurų). Sumokėtus vaikui pinigus „Sodra“ išieško iš tėvų, nevykdančių vaiko išlaikymo pareigos. Tokie tėvai „Sodrai“ yra skolingi apie 20 mln. eurų, per metus išieškoma tik apie 4 mln. eurų.

Pirmininkas atkreipė dėmesį į posėdyje dalyvavusios mamos pastebėjimą, kad valstybė galėtų numatyti ilgalaikio poveikio priemones, pavyzdžiui, specialiųjų teisių ribojimą. Dėl vaiko išlaikymo pinigų kovojanti mama mano, kad tai galėtų būti teisės vairuoti, teisės medžioti, skristi lėktuvu apribojimas. L. Šedvydis kėlė klausimą, ar nebūtų paveiki priemonė pensijai skirtų mokesčių dalies paėmimas.

Pasak Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyriausiosios patarėjos Eivilės Žemaitytės, yra šalių, kurios taiko tam tikrus specialiuosius ribojimus – pavyzdžiui, Latvija, Estija, JAV ar Kanada. Pasak Teisingumo ministerijos atstovo Martyno Dobravolsko, vaikų išlaikymo prievolė turi ypatingą statusą – tai konstitucinė prievolė. Už šios civilinės prievolės nevykdymą asmuo gali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 2 metų bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymas. Tačiau atkreiptas dėmesys, kad ikiteisminiai tyrimai nutraukiami dėl piktybiškumo įrodymo nebuvimo.

Komitetas, įvertinęs tai, kad dažnais atvejais vienišų tėvų vaikai patiria skurdo riziką dėl atskirai gyvenančių tėvų nevykdomos konstitucinės pareigos išlaikyti vaiką, o teisinė vaikų išlaikymo užtikrinimo sistema neužtikrina vaiko teisių būti apsaugotam nuo skurdo ir iš jo kylančios diskriminacijos, priėmė sprendimą kreiptis į Tarpžinybinę vaiko gerovės tarybą su prašymu išnagrinėti situaciją ir pateikti siūlymus dėl problemos sprendimo.

Posėdžio įrašą galite peržiūrėti čia.

Seimo Žmogaus teisių komiteto inf.

Bus taisoma ištisinė linija ties posūkiu į Klaipėdos gatvę

jonavoszinios.lt — Fri, 17 Oct 2025 07:55:38 +0300

Vairuotojai pastebėjo, kad Basanavičiaus gatvės žiedinėje sankryžoje, už pėsčiųjų perėjos, vis dar pažymėta ištisinė linija, nors anksčiau buvo teigta, jog persirikiavimai vyks už perėjos. Dėl to dalis eismo dalyvių skundėsi, kad negali iš antrosios juostos saugiai atlikti posūkio į Klaipėdos gatvę.

Paaiškėjo, jog darbai šioje vietoje buvo atlikti nekokybiškai, todėl šiandien planuojama klaidas ištaisyti. Tai patvirtino įmonė „Via Lietuva“.

„Rangovas atliko darbus Jūsų minimoje vietoje, tačiau jie buvo atlikti nekokybiškai, dėl to ir toliau buvo matoma ištisinė linija. „Via Lietuva“ prioritetas – kokybiškai atlikti darbai, po kurių eismas vyktų patogiai ir saugiai, nesukeliant neaiškumų vairuotojams. Dėl to rangovas yra įpareigotas nedelsiant ištaisyti defektus ir ištisinės linijos ženklinimą pakeisti į punktyrinį. Šie defektai bus ištaisyti šiandien, penktadienį. Atsiprašome vairuotojų“, – teigiama įmonės atsakyme.

Įteikti svarbiausi savivaldybių „Auksinių krivūlių“ apdovanojimai: Jonavai - kelios nominacijos

jonavoszinios.lt — Thu, 16 Oct 2025 20:58:00 +0300

Spalio 16 dienos vakarą Vilniuje įvairiose srityse labiausiai pasižymėjusioms savivaldybėms įteiktos bronzinės „Auksinių krivūlių“ statulėlės – svarbiausieji savivaldos metų apdovanojimai.

Juos Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertų salėje savivaldybių vadovams įteikė visų keturiolikos šalies ministerijų, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, Lietuvos verslo konfederacijos bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovai.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) rengiami apdovanojimai vyksta jau dvidešimtą kartą.

„Pirmąjį supratimą apie tai, kaip veikia valstybė, dažniausiai įgyjame vietos lygmeniu – savivaldybėse. Jose priimami ir įgyvendinami sprendimai yra arčiausiai žmonių ir labiausiai matomi. Būtent todėl savivaldybėse tokia svarbi lyderystė, idėjos, efektyvus jų įgyvendinimas ir pastangos, kurios neapsiriboja vien pareiga – tuo ir pasižymi šiemet labiausiai įvertintos savivaldybės,“ – teigia LSA prezidentas Audrius Klišonis.

Šiemet Aplinkos apsaugos ministerija “Už darnų atsinaujinančių išteklių panaudojimą ir aplinkos kokybės užtikrinimą” skulptoriaus Ramūno Almino sukurtą “Auksinės krivūlės“ statulėlę įteikė Šilutės rajono savivaldybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerija „Už atvirumą investicijoms“ apdovanojo Radviliškio rajono savivaldybę. Tradicinėje Kultūros ministerijos nominacijoje „Savivaldybė – kultūros puoselėtoja“ šiemet išrinkta Kupiškio rajono savivaldybė, o Finansų ministerija išskyrė Visagino savivaldybę „Už investicijų pritraukimą ir indėlį į regiono plėtrą“.

Krašto apsaugos ministerijos nominacijoje „Už glaudų bendradarbiavimą su Lietuvos ir sąjungininkų kariais“ labiausiai įvertinta Šalčininkų rajono savivaldybė,

Vidaus reikalų ministerijos nominacijoje „Už civilinės saugos stiprinimą“ statulėlę pelnė Jonavos rajono savivaldybė. Jai taip pat atiteko LSA partnerės – Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje nominacija „Už lyderystę įgyvendinant žaliąją transformaciją“.

„Už galingiausią Lietuvoje pastatytą vėjo jėgainių parką“ Energetikos ministerija apdovanojo Pagėgių savivaldybę, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija „Už iniciatyvą ir ryžtą užtikrinti socialinių paslaugų prieinamumą bei stiprinti vietos socialinės globos sistemos integralumą“ – Rokiškio rajono savivaldybę. Susisiekimo ministerija „Už visuomenei saugios susisiekimo infrastruktūros kūrimą“ įvertino Vilniaus rajono savivaldybę, Birštono savivaldybė apdovanojimą pelnė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigtoje nominacijoje „Už išvystytą infrastruktūrą, pritaikytą fiziniam aktyvumui ir sportui“.

„Auksinė krivūlė“ Sveikatos apsaugos ministerijos nominacijoje „Už inovatyvius sveikatos valdysenos sprendimus regionuose“ atiteko Pakruojo rajono savivaldybei, „Už iniciatyvas kurti saugesnę visuomenę ir svarų indėlį į resocializaciją“ statulėlę Alytaus miesto savivaldybei skyrė Teisingumo ministerija.

Lazdijų rajono savivaldybė apdovanojimą pelnė nominacijoje „Už vietinių pagal kokybės sistemas pagamintų maisto produktų ir žaliavų naudojimą“, kurią įsteigė Žemės ūkio ministerija. „Už ryšių su diaspora stiprinimą ir kraštiečių grįžimo skatinimą“ Užsienio reikalų ministerija įvertino Šiaulių miesto savivaldybę.

Dar dvi „Auksines krivūles“ įteikė LSA partneriai: Lietuvos pramonininkų konfederacija „Už strateginį žingsnį kuriant aukštos pridėtinės vertės pramonės ekosistemą“ – Kauno miesto savivaldybei, Lietuvos verslo konfederacija „Už investicijų pritraukimą ir verslo plėtrą“ – Kauno rajono savivaldybei.

LSA viceprezidentas, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas taip pat paskelbė 2025 metų „Auksinės krivūlės riterio“ vardo laureatus. Šiemet jais tapo LSA prezidento pareigas 2019-2023 metais ėjęs Mindaugas Sinkevičius, Labanoro seniūnas Vincas Jusys, bei ilgametis Anykščių rajono savivaldybės tarybos narys Donatas Krikštaponis. „Auksinės krivūlės riterio“ apdovanojimai teikiami asmenims už nuopelnus Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui.

Iš visos šalies susirinkusių merų, savivaldybių tarybų narių bei savivaldybių darbuotojų į „Auksinių krivūlių“ apdovanojimus pasveikinti atvyko ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo Pirmininkas Juozas Olekas, Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė.

Renginio vaizdo įrašas ČIA.

Nuotraukos Dainiaus Stonkaus/LSA

Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos administracijos komentaras į mamos nuomonę apie šventę „Mano ateities miestas – Jonava 300“

jonavoszinios.lt — Thu, 16 Oct 2025 20:02:00 +0300

Meno mokykla vertina kūrybiškumą, bendrystę ir nesiekia savęs sutalpinti į standartinius rėmus – tiek veikloje, tiek pasaulėžiūroje.

Konkurso „Mano ateities miestas – Jonava 300“ apdovanojimų šventė rengta ten, kur gimsta įkvėpimas – parodos eksponavimo erdvėje, apsuptoje vaikų kūrybos. Šventės dalyviai ir svečiai iš arti patyrė tai, ką vaikai sukūrė: pasidžiaugė darbais ar šalia jų įsiamžino, pasidalino idėjomis, pajuto atmosferą, kuri spinduliavo menu.

Konkurso laureatai apdovanoti diplomais bei Jonavos rajono savivaldybės dovanėlėmis, kurias įteikė mero pavaduotoja Birutė Gailienė, taip pat kiekvienas laureatas gavo meno mokyklos atminimo dovanėles, atspindinčias kūrybos pradžią, idėjų užuomazgas ir laisvę piešti savo pasaulį.

Esame šiuolaikiška meno mokykla, kuriai svarbu ne tik rezultatas, bet ir pati kūrybos kelionė. Tikime, kad menas neturi rėmų – todėl ir mūsų renginiai kviečia mąstyti laisvai, veikti drąsiai ir švęsti kūrybą kartu.

Ačiū dalyviams, mokytojams ir visiems prisidėjusiems prie šios parodos – jūs esate mūsų įkvėpimo šaltinis. Mokyklos bendruomenė savo darbais ir toliau kurs miestą, kuriame menas neturi sienų.

Kūrybinio polėkio, pozityvumo ir geranoriškumo stokojantiems linkime suprasti kultūrinius renginius ir plačiau žvelgti į meną.

Ten, kur gimsta menas, negalioja destrukcija – tik augimas ir įkvėpimas.

Pagarbiai,

Rita Trimonienė

Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos direktorė

Nuo kitų metų MMA padidės 115 eurų

jonavoszinios.lt — Thu, 16 Oct 2025 17:15:00 +0300

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui nuo 2026 m. nustatyti 1153 eurų minimalią mėnesinę algą (MMA), vietoje dabartinės – 1038 eurų. MMA didėtų 115 eurų arba 11,1 proc. Taip pat pritarta nustatyti 7,05 eurų minimalųjį valandinį atlygį, vietoj dabar nustatyto 6,35 eurų (didinama 0,70 eurų, arba apie 11,1 proc.).

„Minimalios mėnesinės algos didinimas yra svarbus žingsnis link to, kad darbuotojai, gaunantys mažiausias pajamas, galėtų gyventi oriau ir saugiau. Tai taip pat prisideda prie bendro darbo užmokesčio augimo šalyje ir stiprina socialinį solidarumą“ – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Šiuo metu MMA yra 1038 eurai ir sudaro 43,5 proc. vidutinio bruto atlyginimo (atskaičius mokesčius ji siekia 777 eurus ir sudaro apie 53,2 proc. vidutinio neto atlyginimo).

Vyriausybės pozicija buvo siekti darbdavių ir profesinių sąjungų sutarimo ir pritarti socialinių partnerių sutartam dydžiui, jeigu toks būtų buvęs.

Preliminariais Finansų ministerijos skaičiavimais, minimalios mėnesinės algos ir minimaliojo valandinio atlygio didinimui reikės 43,6 mln. eurų.

Minimalios algos didinimas palies apie 120 tūkst. darbuotojų, dirbančių visą ir ne visą darbo laiką („Sodros“ liepos mėn. duomenimis).

lrv.lt inf.

Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai atidarys automagistralę „Via Baltica“

jonavoszinios.lt — Thu, 16 Oct 2025 16:59:08 +0300

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Lenkijos Prezidentu Karoliu Nawrockiu pirmadienį atidarys iš esmės atnaujintą „Via Baltica“ kelio ruožą, jungiantį Lietuvą ir Lenkiją. Lietuvos ir Lenkijos pagrindinės automagistralės sujungimas simboliškai vyks žymint 234-ąsias Abiejų Tautų Respublikos tarpusavio įžado paskelbimo dienos metines.

Automagistralė „Via Baltica“ yra tarptautinio europinio tinklo dalis ir svarbiausia sausumos arterija, jungianti Lietuvą, taip pat ir Latviją bei Estiją, su Lenkija ir kitomis Europos Sąjungos šalimis. Šis kelias svarbus ne tik civiliams, bet ir karinio mobilumo poreikiams.

Po atidarymo renginio planuojamas dvišalis Lietuvos ir Lenkijos vadovų susitikimas, kurio metu bus aptartos pagrindinės aktualijos: gynyba ir saugumas, dvišaliai santykiai ir bendradarbiavimas, parama Ukrainai.

Prezidento komunikacijos grupė

Duris atvėrė atsinaujinusi Žeimių biblioteka

jonavoszinios.lt — Thu, 16 Oct 2025 16:11:56 +0300

Šį rytą po daugiau kaip pusmečio remonto, planavimo ir renovacijos darbų, duris atvėrė atsinaujinusi Žeimių biblioteka!

Šviesioje, jaukioje bibliotekoje ką veikti ras kiekvienas – poilsio zona su televizoriumi, kompiuteriai, periodikos leidiniai, naujų Knygų kupinos lentynos, stalo žaidimai! O prie bibliotekos įėjimo įsikūrė ir skaitančio žmogaus skulptūra, kurią padovanojo Žeimių seniūnija (autorius – Saulius Boreišis) su suoleliu, kuris tikrai bus nuolat kupinas gyvybės ir skaitančių bendruomenės narių!

Atidarymo ceremonija kupina gražių žodžių, palinkėjimų, padėkų: Bibliotekos direktorė Skirmutė Gajauskaitė už pagalbą ir indėlį dėkojo Jonavos rajono savivaldybei ir jos merui Mindaugas Sinkevičius, laikinai Žeimių seniūno pareigas ėjusiam Bukonių seniūnui Artūrui Narkevičiui ir dabartinei Žeimių seniūnijos seniūnei Ingai Mačiulei, skulptoriui Sauliui Boreišiui. Žeimių bibliotekos vyresniajai bibliotekininkei Vaidai Vaičiuškienei, „naujo laivo kapitonei”, palinkėjo kūrybingų bangų ir palankių vėjų! Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius ir mero pavaduotoja Birutė Gailienė džiaugėsi, jog teigiami pokyčiai ir atsinaujinimas vyksta ne tik miesto įstaigose ir aplinkoje, bet ir kaimo vietovėse bei pasveikino su nauja pradžia. Prie sveikinimo žodžių prisidėjo ir LR Seimo nario Eugenijaus Sabučio patarėja Audronė Bagdonavičienė, Bukonių seniūnijos seniūnas Artūras Narkevičius, Žeimių seniūnijos seniūnė Inga Mačiulė, Jonavos socialinių paslaugų centro Žeimių padalinio senjorų užimtumo grupė „Lankesaׅׅ“ ir Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazijos Žeimių skyrius.

Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius, Bibliotekos direktorė Skirmutė Gajauskaitė ir Žeimių bibliotekos bibliotekininkė Vaida Vaičiuškienė sudėliojo simbolines raides ir paskelbė biblioteką atidarytą!

Atidarymo ceremoniją padėkos žodžiu pabaigė Žeimių bibliotekininkė Vaida Vaičiuškienė, dėkodama Jonavos rajono savivaldybei, Žeimių seniūnijai, Bibliotekos direktorei Skirmutei Gajauskaitei ir visam Bibliotekos kolektyvui, kurie vieningai dirbo vieningo tikslo link – atsinaujinusios bibliotekos, bendruomenės traukos centro link, bei skaitytojams!

Gerą nuotaiką kūrė šokių namų „Melgė“ ir Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazijos Žeimių skyriaus šokėjos (vadovė Rima Blažienė) bei Žeimių senjorų užimtumo grupės „Lankesaׅׅ ansamblis.

Kviečiame visus apsilankyti atsinaujinusioje Žeimių bibliotekoje bei aktyviai dalyvauti jos veikloje!

Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos inf.

Jonavos gimnazistams – nauja galimybė mokytis VILNIUS TECH klasėje

jonavoszinios.lt — Thu, 16 Oct 2025 13:43:22 +0300

Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijoje – džiugi naujiena. Spalio 10 dieną pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VILNIUS TECH) atveria naujas, išskirtines galimybes Jonavos moksleiviams – nuo šiol jie galės mokytis naujai kuriamose VILNIUS TECH klasėse.

Ši iniciatyva – svarbus žingsnis plečiant bendrą Jonavos gimnazijos ir universiteto partnerystę, kuri tęsiasi jau keletą metų. Naujai įsteigtos VILNIUS TECH klasės suteiks moksleiviams galimybę iš arčiau pažinti inžinerijos, technologijų ir fizinių mokslų pasaulį, dalyvauti universiteto dėstytojų paskaitose, atlikti laboratorinius darbus bei naudotis universiteto infrastruktūra.

„Tai išskirtinė galimybė mūsų mokiniams dar mokykloje patirti tikrą universiteto dvasią, pažinti aukštąsias technologijas, o svarbiausia – atrasti savo kelią į ateities profesiją,“ – sako Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos administracija.

Tvarus bendradarbiavimas ir įspūdingi pasiekimai

Jau trejus metus gimnazijos inžinerinių klasių mokiniai dalyvauja VILNIUS TECH programoje „Ateities inžinerija“, lankosi universiteto fakultetuose, tobulina kūrybinius bei techninius gebėjimus. Jų projektai ne kartą pelnė aukštus įvertinimus: bioninės rankos modelis buvo nominuotas medicinos inžinerijos srityje, o išmaniojo šiltnamio projektas laimėjo pirmąją vietą. Šiemet net vienuolika gimnazistų komandų kūrė inovatyvius sprendimus, tarp kurių – išmanioji neregio lazdelė, pelniusi I vietą, ir aviamodelių kūrimo projektas, įvertintas nominacija.

Nuo bendrų pamokų iki pažymėjimų

Pasirašyta sutartis numato dar platesnį bendradarbiavimą – bendras pamokas, laboratorinius darbus, konsultacijas, seminarus mokytojams, žinių mainus informacinių technologijų, fizikos, matematikos, chemijos, biologijos, ekonomikos bei braižybos srityse.
Baigusiems VILNIUS TECH klasę mokiniams bus įteikiami pažymėjimai (diplomai), patvirtinantys jų dalyvavimą ir įgytas kompetencijas.

Žingsnis į ateities profesijas

Kurdama VILNIUS TECH klases, gimnazija siekia skatinti mokinius rinktis techninius ir fizinius mokslus, stiprinti jų profesinį orientavimą ir motyvaciją studijuoti Lietuvoje.

„Mums svarbu, kad mokiniai pamatytų, jog inžinerija – kūrybiška, įdomi ir perspektyvi sritis. Džiaugiamės, kad galime tai daryti kartu su viena stipriausių šalies aukštųjų mokyklų,“ – teigia gimnazijos direktorė.

Naujoji VILNIUS TECH klasė – tai ne tik dar viena ugdymo galimybė, bet ir kelias į ateities profesijas. Jonavos Jeronimo Ralio gimnazija ir toliau tvirtai žengia technologijų pažangos keliu, augindama būsimus inžinierius, mokslininkus ir kūrėjus.

Jeronimo Ralio gimnazijos inf.

Valstybės kontrolierė: motyvacijos vertinimas sumažintų karių kaitą

jonavoszinios.lt — Thu, 16 Oct 2025 13:30:00 +0300

Valstybės kontrolės auditas „Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo ir karo prievolės administravimas“ atskleidė trūkumus atrenkant kandidatus į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą ir valdant aktyvųjį personalo rezervą.

Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioniniai skyriai gauna net penkis kartus daugiau prašymų priimti į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, nei gali tą padaryti. Nepaisant didelio susidomėjo, šią tarnybą taip pat savanoriškai palieka labai daug karių. Išėjusieji savo iniciatyva sudaro net 63 proc. visų atleistų karių.

Priimant kandidatus į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, vertinamas jų išsilavinimas, sveikatos būklė, anksčiau atlikta tarnyba ir dalyvavimas Lietuvos šaulių sąjungos veikloje. Taip pat papildomai atsižvelgiama ir į fizinį parengtumą. Kandidatams surinkus vienodą konkursinį balą, prioritetas taikomas tam, kuris anksčiau pateikė prašymą tarnauti.

Audito metu nustatyta, kad šie praktikoje taikomi atrankos vertinimo kriterijai yra nepakankami atrenkant motyvuotus kandidatus į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą.

„Kariuomenės stiprybė prasideda nuo motyvuoto žmogaus apsisprendimo tarnauti. Todėl būtina atranka, kuri padėtų nustatyti asmenis, tvirtai pasiryžusius ginti savo šalį. Dabartiniai atrankos kriterijai nepakankamai parodo, kiek kandidatai yra motyvuoti. Būtina apsvarstyti papildomus rodiklius, kurie padėtų geriau įvertinti jų motyvaciją, o ne tik fizinius duomenis ar išsilavinimą“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Audito metu taip pat nustatyta, kad Lietuvos kariuomenė nevaldo aktualios informacijos apie aktyvaus kariuomenės personalo rezervo karių įgytą išsilavinimą ir kompetencijas. Aktyviajame personalo rezerve esančių karo prievolininkų skaičius 2024 m. pabaigoje buvo daugiau kaip 31 tūkst. karių. 2023–2024 m. į pratybas ir mokymus buvo pakviesta apie 96 proc. planuotų pašaukti karių.

Pasak auditorių, Lietuvos kariuomenė neturi informacijos apie kiekvieno iš jų išsilavinimą ir specialybes, įgytas baigus tarnybą. Šios informacijos trūkumas apriboja efektyvumą komplektuojant personalą ir kviečiant karius į pratybas bei mokymus, nes negalima tikslingai pašaukti tų rezerve esančių karių, kurie turi reikiamas ir kariuomenei svarbias civilines specialybes. Be to, tai taip pat leistų komplektuoti kariuomenės personalą iš į rezervą įtrauktų karo prievolininkų.

Valstybinio audito ataskaitos išrašas: Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo ir karo prievolės administravimas.

Atšvaitų diena primena saugumo svarbą tamsiuoju paros metu

jonavoszinios.lt — Thu, 16 Oct 2025 12:30:00 +0300

Tamsiuoju paros metu kelyje svarbiausia – būti matomam. Šviesą atspindintys elementai padeda išvengti nelaimių ir gali išgelbėti gyvybę. Spalio trečiasis ketvirtadienis – Atšvaitų diena – primena, kad saugumas prasideda nuo mažų, bet svarbių sprendimų.

Matomumo stoka kainuoja gyvybes

Transporto priemonių užvažiavimai ant pėsčiųjų prietemoje, esant blogoms matomumo sąlygoms (dulksna, lietus, rūkas, šlapdriba), nepakankamai apšviestuose ir visai neapšviestuose keliuose dažniausiai įvyksta dėl neatsakingo pačių pėsčiųjų elgesio.

Praėjusiais metais eismo įvykiuose žuvo 34 pėstieji, didžioji jų dalis (74 proc.) – tamsiuoju paros metu, beveik nė vienas jų neturėjo jokio šviesą atspindinčio elemento. Šiais metais tamsiuoju paros metu žuvo 8 pėstieji, jų amžius nuo 28 iki 77 metų. Dauguma pėsčiųjų, kurie pateko ir buvo sužeisti eismo įvykiuose neapšviestuose keliuose, taip pat neturėjo šviesą atspindinčių elementų.

Mažos detalės, gelbstinčios gyvybes

Esant blogoms matomumo sąlygoms vairuotojai per vėlai pastebi pėsčiąjį, kuris nesilaiko reikalavimo turėti šviečiantį kitiems eismo dalyviams matomą žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, arba būti prie drabužių prisisegus kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.

Įsidėmėkite, kad tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui, pažeidžiamiems eismo dalyviams – pėsčiajam, dviračio, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojui būti saugesniam kelyje gali padėti ir padeda šviesą atspindintys elementai – atšvaitas, ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais, šviečiantis žibintas, prožektorius.

Tris kartus didesnis šansas būti pastebėtam

Su šviesą atspindinčiu elementu žmogus pastebimas iš tris kartus didesnio atstumo. Tai ypač svarbu užmiesčio, neapšviestų gyvenviečių, sodų bendrijų, priemiesčių keliuose.

Vairuotojas, važiuodamas tamsiuoju paros metu su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis, tiesiame kelio ruože pėsčiąjį be atšvaitų pastebi tik iš 50 metrų atstumo, o pėsčiąjį su atšvaitais – 150 metrų atstumu. Važiuodamas su tolimosiomis žibintų šviesomis, vairuotojas pėsčiąjį be atšvaito gali pamatyti 100 metrų atstumu, o su atšvaitu – 300 metrų. Vadinasi, tais atvejais, kai naudojamas šviesą atspindintis elementas, vairuotojas turės daugiau laiko apvažiuoti pėsčiąjį ir išvengti eismo įvykio.

Pagrindinės taisyklės:

● Turėti ir tinkamai naudoti tamsiuoju paros metu (esant blogam matomumui) matomumą gerinančias saugos priemones – atšvaitus, ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais, šviečiančius žibintus.

● Šios priemonės privalomos ir būtinos neapšviestuose keliuose einant kelkraščiu, važiuojamosios kelio dalies pakraščiu arba ten stovint tamsiuoju paros arba esant blogam matomumui.

● Atšvaitas, šviečiantis žibintas turi būti gerai matomas kitiems eismo dalyviams. T. y. jis negali būti paslėptas po drabužiais, pažastimi, kuprine, rankine ar pan.

● Turint vieną atšvaitą (ir einant kelkraščiu, važiuojamosios kelio dalies pakraščiu prieš transporto priemonių judėjimo kryptį), jis turi būti pritvirtintas dešinėje pusėje.

● Pėstieji privalo judėti šaligatviais, pėsčiųjų takais (dešine puse) arba pėsčiųjų ir dviračių takais (pėstiesiems skirta puse), o ten kur jų nėra, – kelkraščiu.

● Kelkraščiu, važiuojamosios kelio dalies pakraščiu privaloma eiti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį, t. y. kairiąja kelio puse.

● Į kitą važiuojamosios kelio dalies pusę leidžiama eiti tik pėsčiųjų perėjomis (šviesoforu reguliuojama, nereguliuojama, požemine ar esančia virš kelio), kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Neperžengti perėjos ribų, laikytis dešinės pusės.

● Jeigu matomumo zonoje perėjos (ar sankryžos) nėra, leidžiama eiti stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau būtina įsitikinti, kad eiti saugu.

● Kur eismas reguliuojamas, privaloma paisyti šviesoforo signalų.

● Įžengti į važiuojamąją kelio dalį leidžiama tik po to, kai įvertinamas atstumas iki artėjančių transporto priemonių, jų greitis ir įsitikinama, kad eiti saugu.

DRAUDŽIAMA prieš įžengiant į važiuojamąją kelio dalį ir einant ja, naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, ausinukais ir pan., kurie atitraukia dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdo įsitikinti savo saugumu.

Lietuvos policijos inf.

Pasaulinės maisto dienos proga „Maisto bankas“ kviečia padėti stokojantiems: pradeda veikti trumpieji paramos numeriai

jonavoszinios.lt — Thu, 16 Oct 2025 12:00:00 +0300

Pasaulinės maisto dienos proga ir Tarptautinės kovos su skurdu dienos išvakarėse „Maisto bankas“ skelbia apie pradėjusius veikti trumpuosius aukojimo numerius – 1343 (auka 5 eurai) ir 1413 (auka 10 eurų). Prisidėti gali kiekvienas, tereikia skambinti ar siųsti SMS žinutę, o visos telekomunikacijų bendrovės šįkart atsisakė su paslauga susijusių mokesčių, tad kiekvienas paaukotas euras skiriamas tiesiogiai „Maisto banko“ veiklai.

Ši paramos iniciatyva – kvietimas susitelkti prieš dvi iš pažiūros priešingas, tačiau glaudžiai susijusias problemas: maisto švaistymą ir skurdą. Šios problemos tebėra skaudi Lietuvos realybė. Naujausiais duomenimis, skurdo rizikos lygis šalyje siekia net 21,5 proc. ir tai yra vienas aukščiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje. Ypač pažeidžiamos gyventojų grupės yra senjorai, vieniši tėvai, neįgalieji, ilgai darbo nerandantys asmenys. Skurdo riziką patiria beveik kas ketvirta moteris, kas trečias senjoras. 

„Skurdas – ne tik tuščia piniginė. Tai ir užsidariusios durys gauti tam tikras paslaugas, galimybes, gyventi įprastą socialinį gyvenimą. Kartu tai vienatvė ir dažnas jausmas, kad esi pamirštas. Todėl kiekvienas mūsų išgelbėtas kilogramas maisto tampa ne tik vakariene, bet ir ženklu, kad žmogus nėra vienas. Kad jo laukia, kad paskambins ir pasiimti maisto pakvies arba jo atveš savanoris“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Kasdienis darbas – didžiulė pagalba ir milžiniški iššūkiai

„Maisto bankas“ kasmet nuo iššvaistymo išsaugo apie 6700 tonų maisto, kuriuo aprūpina daugiau nei 232 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje. Maistas pasiekia stokojančiuosius per keturiasdešimties  miestų ir miestelių atiduotuves, dvi labdaros valgyklas, o taip pat  per maisto perdirbimo virtuvę. Organizacija tiekia maistą ir šimtams kitų nevyriausybinių organizacijų.

Vis dėlto ši veikla pareikalauja ir didelių išteklių. Kasdien „Maisto banko“ autobusiukai įveikia šimtus kilometrų veždami maistą iš ten, kur jo surenkama daugiau, į vietas, kur maisto labai trūksta. O nuolat augantys kuro, nuomos, komunalinių paslaugų kaštai tampa vis didesniu išbandymu.

„Mes nesame begaliniai. Kad galėtume padėti daugiau ir dažniau, mums patiems reikia visuomenės pagalbos. Kiekvienas euras virsta papildomais mūsų autobusiuko kilometrais, padeda, kad ūkininkų, prekybininkų, gamintojų išsaugotas maistas greičiau pasiektų žmones, plačiau pasklistų po regionus. Tai ir galimybė mums išlaikyti sandėlius, atiduotuves, virtuves. Tai ir žmonių rankos, kurios kruopščiai rūšiuoja, krauna, pakuoja ir išdalina paramą. Šios grandinės dėka, kiekvienas paaukotas euras vis tiek virsta maisto krepšeliu žmogui“, – pabrėžia S. Gurevičius.

Šiemet „Maisto bankas“ pradėjo naują programą „Sotūs namai“, kurios savanoriai lanko vienišus, negalią turinčius ar labai apleistus žmones jų namuose. Jie randa situacijų, kurios primena ne realybę, o kino filmą: žmones keletą metų neišėjusius į lauką, pamiršusius socialinį gyvenimą, kartais net neatsimenančius, kada paskutinį kartą ragavo mėsos, pieno ar kitų panašių maisto produktų.

„Vienos mūsų sutiktos moters žodžiai iki šiol skamba ausyse: „Aš negaliu patikėti, kad apie mane kas nors pagalvojo…“ Ji stovėjo tarsi apstulbusi, sakė, kad jau seniai nebesitikėjo, jog kažkas kada nors dar pasibels į jos duris. Metų metus gyveno viena, niekieno nelankoma, neklausiama, kaip laikosi. Todėl ta diena jai atrodė beveik neįtikėtina, kad kažkas ne tik prisiminė jos egzistavimą, bet ir atėjo su maisto krepšeliu, su noru pasikalbėti, pabūti šalia. Ji vis kartojo, kad tai pirmas kartas per labai ilgą laiką, kai jautėsi svarbi.

Tokie susitikimai labai aiškiai primena, kad maistas – ne tik kasdienis poreikis. Jis tampa priemone pasiekti tuos, kurie dažnai lieka nuošalyje, padeda atkurti ryšį ir suteikti galimybę gauti ne tik maisto, bet ir kitą reikalingą pagalbą“, –  apie naują programą pasakoja „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Kiekvienas gali prisidėti

„Maisto bankas“ kviečia kiekvieną Lietuvos gyventoją prisidėti prie kovos su skurdu ir maisto švaistymu. Tai padaryti labai paprasta - pakanka skambinti ar išsiųsti trumpąją SMS žinutę numeriu 1343 (auka 5 eurai) arba 1413 (auka 10 eurų). Telekomunikacijų bendrovės atsisakė su paslauga susijusių mokesčių, todėl visa paaukota suma bus skirta tiesiogiai organizacijos misijai vykdyti, o trumpieji numeriai veiks iki šių metų galo.

„Maisto bankas“ šiuo metu remia 232 tūkstančius sunkiau gyvenančių žmonių, kuriems per metus išdalina 6700 tonų maisto. 

„Maisto banko“ inf.

Kas yra „groomingas“ ir kaip nuo jo apsisaugoti?

jonavoszinios.lt — Thu, 16 Oct 2025 11:30:00 +0300

„Tik neimk iš nepažįstamojo saldainių“, – šitą frazę, būdami vaikai iš savo tėvų girdėjome ne kartą. O suaugę dar ir šiandien kartoja tai savo mažiesiems. Vis dėlto šiuolaikiniame pasaulyje pavojų slypi daugiau. O viena sunkiausiai pastebimų grėsmių vaikams ir paaugliams tai „groomingas“ arba kitaip – viliojimas. Kaip atpažinti „groominimą“ ir nuo jo apsaugoti vaikus, pataria vaiko teisių gynėjai kartu su smurto prevencijos platformos „Ribologijos“ bendraįkūrėja Rugile Butkevičiūte.

„Groomingas“ arba kitaip viliojimas – tai suaugusio žmogaus tikslingas bandymas užmegzti ryšį su vaiku, kad galėtų juo manipuliuoti, pelnyti pasitikėjimą ir galų gale išnaudoti.

„Nepilnamečių viliojimas yra grėsmė, kurią galime įveikti tik dirbdami kartu: tėvai, bendruomenė ir valstybė. Mums svarbu, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje augtų saugioje, jį palaikančioje aplinkoje. Todėl visos priemonės, padėsiančios geriau atpažinti ir suprasti, koks elgesys su vaikais yra netinkamas, labai svarbios. Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie to, kad vaikai būtų saugūs ir girdimi“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Rita Grigalienė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pirmiausia pataria nepamiršti, kad stipriausia apsauga nuo grėsmių yra artimas ryšys tarp tėvų ir vaikų: „Kai vaikas jaučia, kad gali atvirai pasidalinti savo patirtimis ir nerimu, rizika tapti manipuliacijų auka gerokai sumažėja. Kalbėkimės su vaikais ne tik apie pavojus, bet ir apie jų kasdienybę – taip ugdomas tarpusavio pasitikėjimas, kuris tampa tvirčiausia gynyba nuo viliojimo.“

Smurto prevencijos platformos „Ribologija“ bendrąįkūrėja Rugilė Butkevičiūtė pastebi, kad šiais laikais dažniausiai „groomingas“ vyksta internetu: per socialinius tinklus, žaidimų platformas ar žinučių programas. Tačiau pavojus gali slypėti ir artimoje aplinkoje – bendruomenėje, sporto klube, būreliuose: „Užmezgama draugystė ir vaikas pradeda pasitikėti tuo žmogumi. O tada prasideda, pavyzdžiui, šantažas. Dažniausiai tai yra seksualinis, finansinis išnaudojimas arba prekyba žmonėmis.“

Kaip veikia nepilnamečių viliotojai?

Svarbiausia suprasti, kad „groomingas“ nėra atsitiktinis veiksmas – tai lėtas, iš anksto planuotas manipuliacijos procesas. Nepilnamečių viliotojas pirmiausia siekia sukurti emocinį ryšį: rodo išskirtinį dėmesį vaikui, giria, domisi jo gyvenimu, dalinasi „paslaptimis“, o kartais net dovanoja dovanas. Tikslas – kad vaikas imtų pasitikėti suaugusiuoju labiau nei savo tėvais ar kitais artimaisiais.

Vienas iš pavojingiausių viliojimui būdingų bruožų – tai paslapties atmosfera. Vaikai dažnai skatinami niekam nepasakoti apie tokią „draugystę“. Tokia dinamika sukelia vaikui sumišimą, kaltę, o kartais – net iliuziją apie romantinius ar draugiškus santykius.

„Šias raudonas vėliavėles labai sunku pastebėti, nes vaikai jaučia kaltę. Tad tėvų bei kitų žmonių, esančių vaikų artimoje aplinkoje, atsakomybė – sukurti ir puoselėti ryšį su vaiku. Kad vaikas žinotų, kad gali kreiptis pagalbos, kad bus išklausytas, suprastas ir niekas jo nekaltins“, – pataria R. Butkevičiūtė.

Kaip atpažinti pavojų?

Vaiko teisių gynėjai kartu su „Ribologija“ tėvams ir globėjams pataria, jeigu vaikas ima slapukauti, dažniau nei įprastai leidžia laiką telefone, išgyvena nuotaikų kaitą, tampa neramus arba priešingai – pernelyg linksmas be paaiškinamos priežasties, tai gali būti ženklas, kad kažkas neįprasto vyksta vaiko gyvenime.

Taip pat verta atkreipti dėmesį, jei atsiranda netikėtų dovanų, naujų „draugų“, apie kuriuos vaikas nenori kalbėti, arba jei keičiasi įpročiai – valgymas, miegas, mokymosi rezultatai.

Geriausia prevencija – santykio su vaiku kūrimas. Labai svarbu, kad vaikas žinotų, jog bet kokiu atveju jis gali kreiptis į tėvus ar kitus suaugusiuosius. Pokalbiai apie saugumą internete, privatumo ribas, nuotraukų dalijimosi pavojus ar net vaidmenų žaidimai, kai imituojamos rizikingos situacijos, padeda vaikui jaustis saugiau ir gebėti atpažinti manipuliaciją.

Jeigu kyla įtarimas, kad vaikas galėjo patekti į „groominimo“ situaciją, svarbiausia – reaguoti. Ne kaltinti vaiką, o švelniai kalbėtis, klausytis, rinkti informaciją. Svarbu kiek įmanoma greičiau kreiptis pagalbos: į policiją, vaiko teisių gynėjus, psichologą.

Tik stiprindami vaikų pasitikėjimą savimi, ugdydami kritinį mąstymą ir palaikydami artimą ryšį su vaikais, galime sumažinti riziką ir padėti jiems atpažinti netikrus draugus.

Žiūrėkite šviečiamųjų filmukų ciklą „Groomingas. Kas tai ir kaip nuo jo apsaugoti vaikus?“ Vaiko teisių TV YouTube kanale.

Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Daugiau informacijos apie „grooming“ prevenciją „Ribologijos“ socialiniuose tinkluose Instagram ir Facebook.

VVTAT skyrė baudas už netinkamą CBD gaminių patiekimą rinkai

jonavoszinios.lt — Thu, 16 Oct 2025 10:50:35 +0300

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), vykdydama pluoštinių kanapių gaminių rinkos priežiūrą, nustatė reikšmingus teisės aktų pažeidimus UAB „Sveika ląstelė“ bei ŽŪK „Panevėžio aruodas“ vykdomoje veikloje. Įvertinus tyrimų metu surinktą medžiagą, pažeidimų pobūdį ir mąstą, įmonėms skirtos baudos.

Atlikusi patikrinimus VVTAT nustatė, kad UAB „Sveika ląstelė“ elektroninėje parduotuvėje bei ŽŪK „Panevėžio aruodas“ ir jo valdomoje elektroninėje parduotuvėje buvo prekiaujama CBD (kanabidiolio) gaminiais, neaiškiai pateikiant šių gaminių vartojimo būdą (pvz., kur konkrečiai lašinti, koks poveikis, užlašinus atlikti įtrynimus ar pan.). Be to, abi įmonės neturėjo šiems gaminiams akredituotos laboratorijos bandymų protokolų su tyrimų rezultatų vertinimo išvadomis.

UAB „Sveika ląstelė“

Tiekti produktai: 2 rūšių CBD kanapių ekstraktai, CBD organinis plataus spektro kanapių aliejus.

Pažeidimas: aiškiai nenurodytas galutinis CBD gaminių vartojimo būdas; nepateikti akredituotos laboratorijos bandymų protokolai su tyrimų rezultatų vertinimo išvada.

Bauda: 500 Eur.

ŽŪK „Panevėžio aruodas“

Tiekti produktai: 3 rūšių CBD aliejus.

Pažeidimas: aiškiai nenurodytas galutinis CBD gaminių vartojimo būdas; nepateikti akredituotos laboratorijos bandymų protokolai su tyrimų rezultatų vertinimo išvada.

Bauda: 500 Eur.

VVTAT primena, kad vadovaujantis Pluoštinių kanapių įstatymu, į rinką gali būti tiekiami tik tie produktai, kurie turi tinkamus ES valstybių narių akredituotų laboratorijų tyrimų dokumentus ir aiškiai apibrėžtą vartojimo paskirtį bei būdą. Visų gaminių ženklinimas ir reklama turi atitikti galiojančius ES ir nacionalinius teisės aktus.

VVTAT inf.

Jonavos autobusuose jau galima atsiskaityti banko kortelėmis

jonavoszinios.lt — Thu, 16 Oct 2025 08:34:05 +0300

UAB „Jonavos autobusai“ baigė atsiskaitymo sistemos modernizavimą – visuose įmonės autobusuose įdiegti nauji, šiuolaikiniai kasos aparatai, leidžiantys keleiviams už bilietus patogiai atsiskaityti banko kortelėmis ir mobiliaisiais įrenginiais.

„Šiuo žingsniu užbaigėme atsiskaitymo sistemos atnaujinimą, tačiau ir toliau ją tobulinsime, kad keleiviai turėtų dar daugiau galimybių įsigyti bilietus internetu“, – sakė įmonės direktorius Otaras Urbanas.

Naujos įrangos diegimą paskatino ir teisės aktų reikalavimai, ir siekis didinti keleivių patogumą. Tam ruoštasi jau seniau, tačiau procesas užtruko dėl derinimų ir saugos modulių patikros, teko laukti aiškių techninių reikalavimų iš valstybinių institucijų.

Naujoji sistema naudinga ne tik keleiviams, bet ir vairuotojams bei pačiai įmonei. Vairuotojams patogiau, kai nereikia atidavinėti grąžos, o įmonei tai leidžia sumažinti išlaidas, nes grynųjų pinigų inkasavimo kaštai kasmet auga.

Keleivių reakcija – itin teigiama, ypač populiariuose maršrutuose, tokiuose kaip Jonava–Kaunas.

„Dažnai sulaukdavome klausimų, kada bus galima atsiskaityti kortele. Dabar tokia galimybė jau yra, tačiau atsiskaitymas grynaisiais taip pat išlieka. Keleiviai gali rinktis jiems patogiausią būdą – mokėti kortele, grynaisiais, pirkti bilietą kasoje, internetu ar per programėlę e-bus“, – sakė įmonės vadovas.

UAB „Jonavos autobusai“ inf.

Tęsiasi akcija „Saugom lašišą“: įsigalioja žvejybos draudimai upių ruožuose

jonavoszinios.lt — Wed, 15 Oct 2025 17:00:00 +0300

Aplinkosaugininkai primena, kad nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. įsigalioja draudimas žvejoti lašišas ir šlakius. Siekdami užtikrinti lašišų ir šlakių apsaugą jų migracijos ir neršto vietose, aplinkosaugininkai vykdo reidus, tikrina žvejus mėgėjus ir tęsia reguliarią verslinės žvejybos kontrolę.

Upių ruožuose, kur migruoja ir neršia lašišos bei šlakiai, iki spalio 15 d. privaloma sugavus šias žuvis paleisti į tą patį vandens telkinį. Nuo spalio 16 d. žvejams svarbu laikytis nustatytų žvejybos reikalavimų – draudimo gaudyti šias žuvis.

Aplinkos apsaugos departamentas skatina visuomenę prisidėti prie lašišinių žuvų išsaugojimo, ypač akcijos „Saugom lašišą“ metu. Šios žuvys migracijos ir neršto laiku yra itin pažeidžiamos, todėl siekiama jas apsaugoti ir padėti sėkmingai išneršti. Pastebėjus neteisėtą žvejybą, praneškite Aplinkos apsaugos departamentui skambindami tel. 112.

Upių ruožuose draudžiama mėgėjų žvejyba

Žvejams aktualu žinoti upių ruožus, kuriuose mėgėjų žvejyba uždrausta nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 4 priedą:

Neryje

Nuo kelio Nr. 262 tilto iki Žirmūnų tilto Vilniuje.
Nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius–Ignalina tilto.
Nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių.

Šventojoje

Nuo žiočių iki Dagios žiočių ir nuo Kavarsko užtvankos iki Anykščių užtvankos, išskyrus Kavarsko tvenkinį.

Siesartyje

Nuo žiočių iki Želvos–Balninkų tilto.

Širvintoje

Nuo žiočių iki Liukonių tilto.

Dubysoje

Nuo žiočių iki Kražantės žiočių.

Jūroje

Nuo žiočių iki Balskų užtvankos.

Minijoje

Nuo Lankupių iki Salanto žiočių.

Veivirže

Nuo žiočių iki kelio Veiviržėnai–Švėkšna tilto.

Šventojoje (pajūrio)

Nuo Kopų g. pėsčiųjų tilto iki Luknės žiočių.

Akmenoje–Danėje

Nuo Liepų gatvės tęsinio tilto iki Kretingos malūno patvankos.

Atsakomybė

Lašišų ir šlakių žvejyboje naudojant elektros ar ultragarso prietaisus, numatyta baudžiamoji atsakomybė – bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.
Lašišų ir šlakių žvejyboje naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamus būdus gresia bauda nuo 600 iki 1 500 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.
Už neteisėtai sugautą lašišą arba šlakį taikomas 970 eurų žalos apskaičiavimo bazinis įkainis. Padarytos žalos gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose atlyginimo dydis skaičiuojamas taikant trigubą padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinį įkainį.

Svarbią informaciją žvejams rasite ir departamento parengtose žvejybos atmintinėse.

Primename, kad apie pastebėtus pažeidimus galite pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.

Jei kyla aplinkosaugos klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.

AAD inf.

ŠMSM: Prokuratūros sprendime nekonstatuota, kad sprendimas pridėti dešimt balų yra neteisėtas

jonavoszinios.lt — Wed, 15 Oct 2025 16:00:00 +0300

Prokuratūros sprendime, kurį gavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), nėra konstatuota, kad sprendimas visiems laikiusiems pridėti dešimt balų yra neteisėtas. Teiginys apie „prieštaravimą imperatyvioms įstatymo nuostatoms, konstituciniams teisėtumo ir teisinio tikrumo principams“ minimas tik Generalinės prokuratūros pranešime spaudai, tačiau ne oficialiame ministerijos gautame sprendime. Oficialiu dokumentu ministerija visgi laiko prokuratūros nutarimą, o ne pranešimo spaudai tekstą.

Kodėl pasirinktas būdas visuomenei komunikuoti sprendimo turinio neatitinkančią žinutę (ČIA), ministerija nesiima vertinti.

Prokuratūra konstatavo kitą aspektą – kad VBE vertinimo komitetų reglamento nuostata, pagal kurią komitetas priima sprendimus dėl valstybinių brandos egzaminų išlaikymo ribos, prieštarauja Švietimo įstatymui ir kitiems ministro įsakymams ir įpareigojo ministeriją imtis priemonių šiems teisės aktų pažeidimams pašalinti. Informuojame, kad teisės aktų pažeidimai pašalinti nedelsiant, VBE vertinimo komiteto reglamento 7.1 p. pripažintas netekusiu galios.

Atsižvelgdama į tai, kad VBE vertinimo komitetų veikla kelia klausimų dėl aiškumo, ministerija rengia VBE organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo pakeitimus. Projekte siūloma aiškiau apibrėžti vertinimo komitetų įgaliojimus ir funkcijas.

Sprendimas pridėti 10 taškų buvo grįstas visų valstybinių brandos egzaminų rezultatų statistine informacija ir mokinių mokymosi aplinkybių įvertinimu: pereita prie ugdymo pagal atnaujintas ugdymo programas, taip pat mokiniai laikė valstybinius brandos egzaminus, kurių reikalavimai buvo didesni nei ankstesniais metais.

Statistika rodo, kad šiemet nepridėjus 10 taškų, pavyzdžiui, prie matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatų jo būtų neišlaikę 4 kartus daugiau mokinių nei pernai. Kitų dalykų egzaminų neišlaikiusių mokinių būtų 7–10 kartų daugiau nei pernai ir net 10–12 kartų daugiau nei pokovidiniu laikotarpiu.

Siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją dėl valstybės finansuojamų vietų visiems stojantiesiems, buvo pakoreguota konkursinio balo skaičiavimo tvarka. Valstybinio brandos egzaminų įvertinimai buvo perskaičiuoti taikant korekcijas tikslinėms grupėms: šių ir ankstesnių metų abiturientams, baigusiesiems tarptautinio bakalaureato programas, įgijusiesiems vidurinį išsilavinimą užsienyje arba pagal užsienio šalių ugdymo programas bei išlaikiusiesiems tarptautinius užsienio kalbų egzaminus. Šios korekcijos padėjo užtikrinti sąžiningą konkurenciją, priėmimo procesas įvyko sklandžiai.

ŠMSM inf.

Santaros klinikos VAIKAMS – vaikų sveikatos paslaugos sutelktos po vienu stogu

jonavoszinios.lt — Wed, 15 Oct 2025 15:34:24 +0300

2025 m. spalio 15 d. Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos ne tik iškilmingai atidarė naują Pediatrijos korpusą, tačiau užbaigė labai svarbų pokytį – buvusios Vaikų ligoninės integraciją. Nuo šiol apie visas vaikams teikiamas paslaugas tėvai, socialiniai partneriai ras po vienu stogu – Santaros klinikose VAIKAMS.

„Mums visiems be galo svarbu ir džiugu, kad nuo šiandien kiekvienai Lietuvos šeimai, susilaukusiai kūdikio, nesvarbu, ar sostinėje, ar nedideliame kaimelyje, prireikus reikiamos profesionalios pagalbos, galimybės gydytis bus suteikiamos ne bet kur, o šiuolaikiškame Pediatrijos korpuse, garantuojančiame aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas,“ – naujuoju korpusu džiaugiasi pirmoji ponia Diana Nausėdienė.

Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų generalinio direktoriaus, Santaros klinikos VAIKAMS – tai paslaugų visuma, apimanti visą vaikų amžiaus spektrą – nuo kūdikių iki paauglių, nuo skubios pagalbos iki reabilitacijos, nuo pirmųjų ligos požymių iki visiško pasveikimo. Tai ne tik 10 tūkstančių kvadratinių metrų modernių, jaukių ir šviesių erdvių, bet ir atsidavusių, profesionalių specialistų komanda.

„Kokybiškos, modernios paslaugos vaikams, teikiamos aukščiausio lygio specialistų, yra viena svarbiausių Santaros klinikų veiklos krypčių. Todėl Santaros klinikose kryptingai kuriama aplinka, kurioje paslaugos vaikams būtų sutelktos vienoje vietoje. Tai leidžia užtikrinti, kad mažieji pacientai ir jų šeimos gautų visapusę priežiūrą – nuo pirmųjų konsultacijų iki sudėtingiausio gydymo – šalia dirbant įvairių sričių specialistams“, – kalba generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša.

Santaros klinikos VAIKAMS – dar vienas žingsnis link pacientą ir šeimą orientuotos kultūros. Šiose erdvėse palatos pritaikytos ne tik mažiesiems pacientams, bet ir jų artimiesiems, kad sveikimo procesas būtų saugesnis, ramesnis ir kuo mažiau traumuojantis. Čia šeima tampa neatsiejama gydymo komandos dalimi, galinčia aktyviai dalyvauti vaiko sveikimo kelyje. „Tai unikali galimybė teikti integruotas, kompleksines paslaugas. Kartu su Vilniaus universitetu kuriame sąlygas rengti ateities specialistus ir plėtoti vaiko sveikatos mokslo projektus. Tikiu, kad šis bendradarbiavimas prisidės prie vaiko sveikatos priežiūros specialybių patrauklumo, skatins jaunus medikus rinktis šią sritį ir įkvėps juos diegti inovacijas bei pažangiausius gydymo metodus“, – sako T. Jovaiša.

Šiuo integracijos keliu visa klinikų bendruomenė žengė etapais. 2023 m. į naujas patalpas persikėlė Vaiko raidos centras, Vaikų konsultacijų poliklinika, Laboratorija, Pediatrijos centro dienos stacionaras ir Retų ligų koordinavimo centras. Baigėsi dar vienas svarbus etapas – po vienu stogu suburtos Vaikų fizinės medicinos ir reabilitacijos, Pediatrijos, Vaikų onkohematologijos bei Infekcinių ligų centrų komandos. Naujojo pastato plotas sudaro beveik 10 tūkst. kv. m.

„Pediatrijos korpuso įkurtuvės – svarbus pasiekimas ne tik Santaros klinikoms, bet ir visai mūsų sveikatos sistemai. Šis korpusas – tai pažangos, profesionalumo ir bendro darbo simbolis. Jis rodo, kad investuodami į vaikų sveikatą, investuojame į Lietuvos ateitį. Čia susitinka tikėjimas ir pasitikėjimas – pacientų viltis bei medikų atsidavimas. Čia dirba geriausi, šviesiausi savo srities specialistai, o jų žinias kasdien lydi žmogiškumas, jautrumas ir atvira širdis. Ir kai šis rūpestis sugrįžta pacientų dėkingumu, tai tampa didžiausiu įvertinimu, kokį gali gauti žmogus, gydantis kitą žmogų,“ – kalba Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Santaros klinikose vaikais rūpinasi beveik 1500 atsidavusių darbuotojų, per metus įvyksta apie 270 tūkst. ambulatorinių konsultacijų, o Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje – maždaug 107 tūkst. konsultacijų. Paslaugos vaikams sudaro apie 20 proc. visų Santaros klinikose teikiamų paslaugų.

„Labai džiaugiamės, kad baigiamas ilgametis reikšmingas projektas, kuris smarkiai pagerins vaikų gydymo situaciją Lietuvoje. Apskritai svarbu pabrėžti pastaruoju metu vystomą ir modernizuojamą Santariškių miestelio medicinos mokslo ir klinikinio gydymo infrastruktūrą – nuo VU medicinos mokslo centro ir biobanko iki naujų ligoninės korpusų,“ – pabrėžia Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Pastačius antrąjį vaikų pediatrijos korpusą, visa vaikų gydymui skirta infrastruktūra sutelkta vienoje Santariškių g. pusėje – taip išvengiama nereikalingo pacientų ir personalo judėjimo iš vienos gatvės pusės į kitą, nedubliuojamas reanimacijos, Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus darbas, viename pastate įkurta ir bendra Vaikų konsultacijų poliklinika. Tai ne tik padidina teikiamų paslaugų kokybę ir prieinamumą, bet kartu leidžia racionaliai naudoti finansinius išteklius. Čia koncentruojama II ir III lygio stacionarinė bei ambulatorinė specializuota pediatrinė pagalba.

VUL Santaros klinikos

Įvertinkime savanorius ir organizacijas: SADM kviečia teikti kandidatus

jonavoszinios.lt — Wed, 15 Oct 2025 15:00:00 +0300

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) jau penktus metus, minint Tarptautinę savanorių dieną, kartu su savanorystę skatinančia ir pokyčio per savanorystę visuomenėje siekiančia organizacija „SAVA Visiems”, rengia apdovanojimus, skirtus padėkoti daugiausiai nuveikusiems bei įkvėpimu tapusiems savanoriams ir organizacijoms. Iki lapkričio 9 d. visi mūsų visuomenės nariai kviečiami teikti kandidatus apdovanojimams. Laimėtojai bus pagerbti kartu su Jaunimo reikalų agentūra organizuojamame iškilmingame renginyje gruodžio 5 d.

„Savanorystė – ypatingai reikalinga veikla kuriant visuomenės gerovę, kartu tai ne tik pagalba kitiems, bet ir kelias į savęs atradimą bei asmeninį augimą. Ji sujungia žmones bendram tikslui, yra neatsiejama mūsų pilietiškumo dalis ir skatina kurti teigiamus pokyčius. Džiaugiamės galėdami įvertinti tuos, kurie puoselėja savanorystę Lietuvoje ir skiria savo laiką, žinias ir jėgas, kad padėtų kitiems, visuomenei ar organizacijai“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Pasaulyje gruodžio 5 d. kasmet minima Tarptautinė savanorių diena, kuri yra skirta supažindinti visuomenę ir paskatinti susidomėjimą savanoryste. Lietuvoje įsitraukimas į savanorišką veiklą žymiai išaugo pandemijos metu ir prasidėjus karui Ukrainoje, kuomet gyventojai ėmėsi savanoriauti ir padėti gerais darbais atliepiant į krizines situacijas.

Nevyriausybinių organizacijų teigimu, savanorių poreikis yra nuolatinis ir jų pagalbos reikia ne tik didmiesčiuose gerai žinomoms nevyriausybinėms organizacijoms, bet ir mažiau žinomoms regioninėms organizacijoms, veikiančioms mažesniuose miestuose ir miesteliuose.

Šiais metais savanoriai ir organizacijos bus apdovanoti 12 kategorijų, padėsiančių atrasti reikšmingų pokyčių kūrėjus: savanorių lyderius, ilgalaikės savanorystės puoselėtojus, jaunimo atstovus, įvairovę skatinančias iniciatyvas, savanorių koordinatorius ir ne pelno siekiančias organizacijas, puoselėjančias savanorystės kultūrą.

Kviečiama siūlyti kandidatus nominacijoms iki lapkričio 9 d. užpildant elektroninę formą. Kandidatus galima teikti vienoje ar daugiau kategorijų.

Visa informacija apie nominacijas ir apdovanojimus – čia.

Kandidatus kviečiame teikti čia.

Konkursas „Vėliava mokyklai“ – laimėjusią mokyklą galės rinkti visi

jonavoszinios.lt — Wed, 15 Oct 2025 14:09:02 +0300

Krašto apsaugos ministerija kartu su partneriais skelbia konkurso „Vėliava mokyklai“ pradžią ir iki šių metų lapkričio 6 d. kviečia mokyklas teikti paraiškas. Kasmet, minint Lietuvos Vėliavos dieną, prieš iškeliant naują trispalvę Gedimino pilies bokšte, nuleista visus metus plevėsavusi vėliava perduodama vienai šalies mokyklai saugoti. Nuo 2005 m. puoselėjama tradicija kviečia bendruomenes stiprinti ryšį su valstybės istorija ir Lietuvos kariuomene bei auginti pilietiškumą.

„Vėliava, kuri plevėsuoja Gedimino bokšte, yra daugiau nei vėliava – tai kvietimas kiekvienam jaunam žmogui būti pilietišku, drąsiu ir kūrybišku Lietuvos vaiku. Kviečiame mokyklas aktyviai dalyvauti ir siekti vėliavos – parodyti, kokią šviesą neša Jūsų bendruomenė“, – sako krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

Pilietiškumo ugdymas mokyklose – vienas kertinių veiksnių, formuojant atsakingus, aktyvius ir sąmoningus jaunuolius. Mokykla yra erdvė, kurioje vaikai įgyja ne tik žinių, bet ir vertybių bei supratimo apie savo vaidmenį valstybėje, jos istorijos tęstinumą. „Vėliava mokyklai“ skatina bendruomenes domėtis istorija ir kasdien ją kurti, o taip pat – ugdyti informacinį atsparumą, medijų raštingumą, bendruomeniškumą.

„Gedimino pilies bokšto vėliavos perdavimas mokyklai yra ne tik garbė, tai – pripažinimas, kad mokykla labai kryptingai dirba ugdydama jaunąją kartą atsakingais, kritiškai mąstančiais ir aktyviais piliečiais. Pilietiškumo ugdymas yra mūsų visuomenės pagrindas, o galimybė tapti vėliavos saugotojais skatina mokinius labiau įsigilinti, įsijausti į šalies istoriją, suprasti savo vaidmenį ir kasdieniu darbu prisidėti prie Lietuvos kūrimo. Kviečiu visas mokyklas priimti šį iššūkį ir parodyti savo bendruomenės stiprybę“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza.

Šiais metais keičiasi ir mokyklos-laimėtojos rinkimo taisyklės. Mokyklą rinks ne tik komisija, bet ir visi Lietuvos žmonės. Vyks viešas balsavimas viename iš naujienų portalų.

„Kiekvienais metais, kai Gedimino pilies bokšto vėliava perduodama konkursą laimėjusiai mokyklai, su ja mokiniams perduodamas ir ypatingas pajautimas, kad jie yra šios valstybės dalis ir ateitis. Tai sutelkia bendruomenes ir kartas, kiekvienam primindami, kad Lietuvos istorija ir ateitis yra visų mūsų atsakomybė“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė dr. Rūta Kačkutė.

Mokyklos dėl Gedimino bokšto vėliavos varžysis atlikdamos kūrybines užduotis. Galutinis įvertinimas bus gautas susumavus komisijos balus (70 proc.) ir viešo balsavimo balus (30 proc.). Viešas balsavimas vyks naujienų portale dviem etapais: lapkričio 6–19 d. bus balsuojama už visus pateiktus kūrybinius kūrinius, o lapkričio 20–27 d. – už 10 daugiausiai balsų surinkusių darbų.

Antrajame etape daugiausia balsų pelnęs kūrinys gaus visus visuomenės skiriamus 30 proc. balų, kiti – proporcingai mažiau. Komisiją sudarys Krašto apsaugos ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovai.

Šių metų nauja kūrybinė užduotis prašys sukurti savo mokyklos pilietiškumo vėliavą. Tai gali būti bet koks kūrybinės raiškos sprendimas, susisiejantis su vėliavos forma ir simboliškai atspindintis pilietiškumo, bendruomeniškumo bei Lietuvos valstybės idėjas.

Kartu su paraiška dalyvauti konkurse „Vėliava mokyklai“ bus prašoma pateikti bent vieną sukurto kūrinio nuotrauką ir trumpai – iki 200 žodžių – aprašyti idėją.

Dalyvauti gali visos nuostatų reikalavimus atitinkančios mokyklos, išskyrus tas, kurios nuo 2005 m. jau yra gavusios Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinę vėliavą.

Paraiškas kviečiame teikti iki lapkričio 6 d. Daugiau informacijos ir konkurso nuostatai ČIA.

Atlikus didžiausių atliekų tvarkymo įmonių Lietuvoje patikrinimus pateikti siūlymai saugumo stiprinimui

jonavoszinios.lt — Wed, 15 Oct 2025 13:30:00 +0300

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai atkreipia dėmesį, kad didelių iššūkių kelia elektronikos atliekos. Aplinkosaugininkai ragina dar atsakingiau rūšiuoti, nes patekusios į bendrą komunalinių atliekų srautą tokios atliekos teršia aplinką ir gali sukelti gaisrus.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, bendradarbiaudamas su kitomis organizacijomis, šią vasarą ėmėsi iniciatyvos įvertinti bendrą saugos būklę atliekų perdirbimu užsiimančiose įmonėse. Birželio mėnesį buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kuriai buvo pavesta įvertinti situaciją ir pateikti siūlymus dėl saugumo stiprinimo atliekų tvarkymo įmonėse. Šiandien Nacionalinio krizių valdymo centro ir PAGD iniciatyva atliktų tikrinimų rezultatai ir siūlymai užtikrinant saugumą buvo pristatyti Vyriausybėje susirinkusiems atliekų tvarkymo centrų, savivaldybių ir aplinkos apsaugos atstovams.

„Dėl 2025 m. išaugusio gaisrų skaičiaus atlikome atliekų sektoriaus saugos vertinimą. Išnagrinėjome gaisrinės, civilinės ir aplinkos apsaugos būklę, pasirengimą incidentams bei dokumentaciją ir nustatėme stiprybes, taip pat sritis, kurias būtina nuosekliai tobulinti. Atsižvelgiant į nuo 2026 m. įsigaliosiančius gaisrinės saugos reikalavimus, ypač svarbu jau dabar įvertinti atliekų perdirbimo įmonių atitikimą naujiems reikalavimams, parengti aiškius veiksmų planus ir atnaujinti gaisrinės saugos sistemas. Tikimės atsakingo įmonių veikimo ir tvaraus savivaldybių bei valstybės institucijų bendradarbiavimo, kuris prisidės prie saugios aplinkos kūrimo“, – sakė Departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Vytas Vaičaitis.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai kartu su aplinkos apsaugos specialistais per keletą mėnesių aplankė visus 11-ą didžiausių regioninių atliekų tvarkymo objektų. Juose yra atliekamas mišrių komunalinių atliekų mechaninis biologinis apdorojimas, o atliekos į šiuos objektus patenka iš surinkimo konteinerių savivaldybėse.

Darbo grupės nariai atliekų tvarkymo objektuose susipažino su statinių projektine dokumentacija, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentais, taršos leidimais, priešgaisrinės priežiūros būkle, buvusių patikrinimų rezultatais, incidentų likvidavimo planais, pratybų objektuose organizavimu, ekstremaliųjų situacijų valdymo planais, vykdytomis prevencinėmis priemonėmis, darbuotojų ir vadovų civilinės saugos mokymų rengimu, aplinkosaugos reikalavimų laikymusi, atliekų laikymu ir pan.

Aplankytų atliekų tvarkymo įmonių atstovams priminta, kad nuo 2026 m. Regiono atliekų tvarkymo centrų infrastruktūrai bus taikomos griežtesnės Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės. Tai reiškia papildomų reikalavimų taikymą pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų laikymui.

Vizitų metu buvo nustatyta, jog atliekų sektorius yra rizikingas gaisrų kilimo požiūriu, dėl atvežamų atliekų kontrolės (pavojingos atliekos, kaip ličio baterijos, elektronika, dujų žiebtuvėliai, aerozoliai patenka į bendrą atliekų srautą) atliekų rūšiavimo pastatai projektuojami kaip „kitos“ paskirties pastatai, nors jų specifika atitinka „gamybos, pramonės“ paskirtį, todėl sudaroma galimybė projekte nenumatyti aktyviųjų gaisrinės saugos sistemų. Taip pat šiuose objektuose įvertintos rizikos ir dėl neefektyvios standartinės gaisro aptikimo sistemos (klaidingi suveikimai dėl dulkių, paukščių), atliekų laikymo schemų nesilaikymo, neužtikrinamos nuotekų kontrolės ir kt.

Išanalizavus surinktą medžiagą, buvo nuspręsta siūlyti tobulinti šių įmonių veiklos teisinį reglamentavimą. Pateikti pasiūlymai LR Aplinkos ministerijai papildyti statybos techninius reglamentus ir įtvirtinti, kad atliekų tvarkymo pastatai atitiktų gamybos, pramonės paskirtį, statinių projektuose būtų numatyti aiškūs eksploataciniai reikalavimai patalpų naudotojams, įskaitant leidžiamų medžiagų rūšis ir kiekius, technologijos projektuose būtų numatyti aiškūs eksploataciniai reikalavimai patalpų naudotojams, įskaitant leidžiamų medžiagų rūšis ir kiekius.

Įvertinus situaciją šiose įmonėse, rekomenduota dubliuoti gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemas, įsirengti termovizinę stebėseną atliekų susikaupimo zonose, nusimatyti saugius, iš bendro atliekų srauto išimtų baterijų, laikymo ir tvarkymo būdus. 2026 m. įsigaliojus griežtesniems gaisrinės saugos reikalavimams ir stebint nemažėjančią gaisrų tendenciją, bus vertinamas privalomas šių rekomendacijų įgyvendinimas norint tęsti atliekų tvarkymo veiklą.

Tarpinstitucinę darbo grupę, kuriai buvo pavesta įvertinti situaciją ir pateikti siūlymus dėl saugumo stiprinimo atliekų tvarkymo įmonėse, sudarė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ekspertai, Aplinkos apsaugos departamento ir Aplinkos apsaugos agentūros specialistai.

Aplinkos apsaugos departamentas yra parengęs atmintinę „Elektronika, baterijos ir akumuliatoriai“, kurioje galima rasti informaciją apie saugų ir tinkamą elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekų pridavimą.

Parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pranešimą „Atliko didžiausių atliekų tvarkymo įmonių Lietuvoje patikrinimus: pateikti siūlymai saugumo stiprinimui“.

AAD inf.

Jonavos rajone planuojama nauja įmonė – visuomenė kviečiama susipažinti su projektiniais pasiūlymais

jonavoszinios.lt — Wed, 15 Oct 2025 12:30:00 +0300

Jonavos rajono savivaldybė informuoja, kad rengiami gamybos ir pramonės paskirties pastato projektiniai pasiūlymai, numatant statybas Tiesioji g. 1, Stoškų kaime, Šilų seniūnijoje. Projektą pristato UAB „SYNERGO LT“, o viešas susirinkimas (II susirinkimas) dėl pasiūlymų svarstymo įvyks spalio 30 d. 15.00 val. nuotoliniu būdu.

Pagal pateiktus projektinius pasiūlymus, naujajame pastate planuojama vykdyti metalo gaminių lankstymo veiklą. Įmonė užsiims specializuotos įrangos gamyba – iš metalo gamins specialias skardines dėžutes, prie kurių bus montuojami davikliai, kiekio analizatoriai ir centrinis valdiklis su dirbtinio intelekto moduliu.

Produkcija bus skirta eksportui į JAV rinką, o gaminiai naudojami ATM bankomatų sistemose, taip pat bankų individualių seifų saugyklose. Kaip nurodo projekto rengėjai, gamybos procesas bus visiškai netaršus.

Įmonėje planuojama įdarbinti apie 17 žmonių – programuotojus, inžinierius, gamybos operatorius, pakuotojus bei administracinį personalą.

Projektuojamo pastato sklypas – 13 000 m² ploto, iš kurio apie 2 600 m² numatyta gamybos paskirties pastatui. Likusi teritorijos dalis skirta vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai.

Pranešimas

Projektiniai pasiūlymai

Vizualizacijos 1

Vizualizacijos 2

Viešasis projekto aptarimo susirinkimas vyks spalio 30 dieną, 15 valandą, nuotoliniu būdu, prisijungiant per šią nuorodą:

https://us04web.zoom.us/j/72486905575?pwd=BkJojmurQLN55a8uQiYARjXRYiibtF.1

Meeting ID: 724 8690 5575 Passcode: 5hCDxk

Prokurorai baigė tyrimą dėl 2025 m. valstybinių brandos egzaminų darbų vertinimo teisėtumo

jonavoszinios.lt — Wed, 15 Oct 2025 09:29:50 +0300

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė, atsižvelgusi į šių metų vasarą viešojoje erdvėje paskelbtą informaciją, susijusią su 2025 m. valstybinių brandos egzaminų vertinimu, kai Valstybinių brandos egzaminų vertinimo komitetų (toliau - Komitetai) sprendimais buvo nuspręsta kiekvieno kandidato valstybinių brandos egzaminų, išskyrus lietuvių kalbos ir gimtosios kalbos bei literatūros, rezultatus padidinti 10 taškų, pavedė Generalinės prokuratūros prokurorams patikrinti šią informaciją ir spręsti dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo. Dėl egzaminų rezultatų keitimo taip pat buvo gautas prokuratūroje ir piliečio pareiškimas.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje atlikus tyrimą dėl šių metų valstybinių brandos egzaminų rezultatų vertinimo tvarkos ir procedūrų teisėtumo bei pagrįstumo, priimtas sprendimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl Komitetų sprendimų pridėti 10 taškų kiekvienam 2025 m. valstybinius brandos egzaminus, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros ir gimtosios kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikiusiam kandidatui.

Tyrimo metu nustatyta, kad Komitetų posėdžio protokoliniai sprendimai ta apimtimi, kuria nuspręsta pridėti 10 taškų kiekvienam kandidatui (abiturientui), kuris dalyvavo matematikos, ekonomikos ir verslumo, filosofijos, geografijos ir istorijos, biologijos, inžinerinių technologijų, užsienio kalbų valstybiniuose brandos egzaminuose, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, konstituciniams teisėtumo ir teisinio tikrumo principams.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad teisiškai Komitetų ydingų sprendimų galiojimas yra pasibaigęs, prokurorui nėra teisinio pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminių administracinių aktų - Komitetų posėdžių protokolinių sprendimų teisėtumo ištyrimo. Priimant sprendimą įvertina ir tai, kad šių metų valstybinių brandos egzaminų sesija yra pasibaigusi, egzaminus laikiusių kandidatų darbai įvertinti, rezultatai patvirtinti ir paskelbti. Valstybinių brandos egzaminų rezultatų pagrindu įvyko priėmimas į aukštąsias ir kitas mokyklas, valstybinius brandos egzaminus laikę asmenys yra sudarę sutartis su mokymosi įstaigomis. Komitetų sprendimų panaikinimas sukeltų prielaidas peržiūrėti visą 2025 m. priėmimo į aukštąsias ir kitas mokymosi įstaigas procesą ir rezultatus, kas turėtų neabejotinai didelį poveikį jau susiklosčiusių santykių švietimo srityje stabilumui ir susiformavusiems į aukštąsias ir kitas mokyklas 2025 m. įstojusių asmenų lūkesčiams.

Taip pat prokuratūroje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad Valstybinių brandos egzaminų vertinimo komitetų darbo reglamento nuostata, pagal kurią komitetas priima sprendimus dėl „atitinkamo valstybinio brandos egzamino išlaikymo ribos, t. y. slenkstinio, patenkinamo, pagrindinio bei aukštesniojo pasiekimų lygių ribų nustatymo“, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams – Švietimo įstatymo ir bendriesiems viešojo administravimo ir teisėkūros principams. Atsižvelgiant į prokuroro nustatytus viešojo intereso pažeidimus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įpareigota spręsti dėl priemonių nustatytiems teisės pažeidimams pašalinti taikymo.

LR Prokuratūros inf.

Batėgaloje planuojamas naujas gamybinis pastatas

jonavoszinios.lt — Wed, 15 Oct 2025 06:53:00 +0300

Jonavos rajono savivaldybės interneto svetainėje paskelbta informacija apie planuojamą gamybinės paskirties pastato statybą Batėgalos kaime, Kulvos seniūnijoje. Statybos projektą inicijuoja bendrovė UAB „Vent Guru“, o visuomenė kviečiama susipažinti su projektiniais pasiūlymais ir teikti pastabas.

Pagal pateiktą informaciją, gamybos ir sandėliavimo paskirties pastatas bus statomas Elnių g. 3. Tai vieno aukšto, dvišlaičiu stogu projektuojamas pastatas. Jo išorinės sienos bus formuojamos iš vertikalių daugiasluoksnių „sandwich“ tipo plokščių, cokolinė dalis – tinkuojama ir dažoma. Stogui numatyta skardinė danga, o spalviniai sprendimai dar bus derinami su projekto vadovu. Pagrindinis įėjimas orientuotas į pietų pusę.

Kaip nurodoma projektuose, pastate planuojama vykdyti metalo gaminių lankstymo ir ruošinių surinkimo bei pakavimo veiklą, nenaudojant taršių ar sudėtingų technologinių procesų.

Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 nuostatomis, viešas susirinkimas dėl projektinių pasiūlymų vyks nuotoliniu būdu 2025 m. spalio 30 d. 16 val., prisijungiant per šią nuorodą:

https://us02web.zoom.us/j/89579406892

Plačiau apie pasiūlymus

Pranešimas

Projektiniai pasiūlymai

Vizualizacijos

NKSC fiksuoja teigiamą pokytį: darbuotojai tampa atsparesni kibernetinėms atakoms

jonavoszinios.lt — Tue, 14 Oct 2025 17:00:00 +0300

Organizacijų darbuotojai tampa atsparesni kibernetinėms atakoms – naujausių pratybų metu daugiau darbuotojų pranešė apie įtartinus laiškus (8417), nei pateikė jautrius duomenis (8029). Tai tęsia birželį užfiksuotą teigiamą tendenciją, kai pranešimų skaičius (5500) pirmą kartą viršijo sukčiams duomenis pateikusių darbuotojų skaičių (4900).

Rugsėjo 29 – spalio 3 d. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos surengė socialinės inžinerijos pratybas „Kibernetinis skydas – PhishEx“, siekdamas stiprinti organizacijų pasirengimą kibernetinėms grėsmėms. Pratybose dalyvavo rekordinis skaičius dalyvių – 193 organizacijos.

„Pratybomis „Phishex” siekiame padėti darbuotojams lavinti kritinį mąstymą ir formuoti įprotį – pastebėjus įtartiną laišką, nedelsiant pranešti IT ar kibernetinio saugumo kolegoms. Tokios nuosekliai ir periodiškai vykdomos pratybos padeda ne tik geriau suprasti socialinės inžinerijos metodus, bet ir didina organizacijų pasirengimą atremti kibernetines grėsmes“, – sako NKSC direktorius Antanas Aleknavičius.

Visi pratybų dalyviai galėjo taikyti tris realias atakas imituojančius sukčiavimo scenarijus, kurie leidžia įvertinti organizacijų atsparumo lygį. Iš viso buvo išsiųsta daugiau nei 120 tūkst. el. laiškų, paremtų socialinės inžinerijos metodais ir pritaikytų pagal organizacijos atstovo pateiktą informaciją, siekiant padidinti jų įtikinamumą.

„Microsoft“ scenarijus įtikino 8,5 proc. darbuotojų pateikti savo prisijungimo duomenis. Šiame scenarijuje darbuotojai gavo fiktyvų laišką iš savo „tiesioginio vadovo“ – kvietimą peržiūrėti bendrinamą dokumentą „Office 365“ debesijos platformoje. Paspaudus nuorodą, buvo atvaizduojamas suklastotas „Microsoft“ prisijungimo langas, prašantis suvesti slaptažodį. Suvedus duomenis, vartotojas buvo nukreipiamas į bendrinį „Word“ puslapį. Šis scenarijus buvo sunkiausiai atpažįstamas – apie jį pranešė tik 3,9 proc. darbuotojų.

„SignDoks“ scenarijuje buvo imituojama dokumentų pasirašymo el. parašu paslauga. Laiške, prisistatydami neegzistuojančios platformos „SignDoks“ vardu, sukčiai ragino darbuotoją prisijungti ir patvirtinti tapatybę – įvesti telefono numerį ir paskutinius keturis asmens kodo skaitmenis. Ekrane pasirodydavo pranešimas, esą vartotojui išsiųstas patvirtinimo kodas. Kodui nepasirodžius, platforma „SignDoks“ daugeliui sukeldavo įtarimą. Dėl to šis scenarijus turėjo vieną mažiausių prisijungimo duomenis pateikusių rodiklių – 6 proc., o net 11,8 proc. darbuotojų pranešė apie įtartiną laišką.

Pirmą kartą pratybose buvo panaudotas šantažo scenarijus. Organizacijų, kurios pasirinko šį scenarijų, darbuotojams buvo parodytas įspėjimas, kad jų failai esą užšifruoti, ir reikalauta įvesti slaptažodį su pažadu (galimai) juos atšifruoti. Nesulaukus darbuotojo reakcijos per minutę, paleidžiama fiktyvi „Windows“ įrenginio perkrovimo animacija, po kurios vėl pateikiamas suklastotas prisijungimo langas – dar viena galimybė piktavaliams rinkti duomenis. Tik 1 proc. darbuotojų iš organizacijų, pasirinkusių šantažo scenarijų, suvedė prisijungimo duomenis. Dauguma atpažino grėsmę ir tinkamai reagavo – neįvedė duomenų bei pranešė apie incidentą savo organizacijos kibernetinio saugumo kolegoms.

Nors socialinės inžinerijos grėsmės atpažįstamos geriau, įtikinami sukčiavimo laiškai išlieka grėsme. Ypač pavojingi yra atvejai, kai pasitelkiamos atpažįstamos platformos ar autoritetingų asmenų, pavyzdžiui, įmonių vadovų, vardu siunčiami apgaulingi pranešimai.

NKSC primena, kad nuolatinis darbuotojų švietimas ir budrumo ugdymas yra esminiai veiksniai, užtikrinantys organizacijų kibernetinį saugumą. Į reguliariai vykdomas pratybas „PhishEx“ NKSC kviečia visas organizacijas, įtrauktas į Kibernetinio saugumo subjektų sąrašą ir prisijungusias prie Kibernetinio saugumo informacinės sistemos (KSIS).

Beveik visi šalies mokiniai naujus mokslo metus pradėjo profilaktiškai pasitikrinę sveikatą, Jonava peržengė 90 procentų ribą

jonavoszinios.lt — Tue, 14 Oct 2025 16:00:00 +0300

Prasidėjus naujiems mokslo metams, Higienos instituto duomenimis, dauguma mokinių į mokyklas sugrįžo jau profilaktiškai pasitikrinę sveikatą ir turėdami galiojantį Mokinio sveikatos pažymėjimą. Tai rodo, kad vis daugiau tėvų ir globėjų laiku pasirūpina vaikų sveikatos profilaktika bei suvokia tokios patikros svarbą vaikų gerovei ir saugumui ugdymo įstaigose.

Remiantis Higienos instituto administruojamos Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos (VSS IS) šių metų duomenimis, iki spalio 1 d. profilaktiškai pasitikrinusių sveikatą ir turinčių galiojantį pažymėjimą 0–17 m. amžiaus vaikų yra 93,93 proc. Taip pat 82,43 proc. vaikų yra profilaktiškai pasitikrinę dantis. Praėjusiais metais rugsėjį į mokyklas sugrįžo 93 proc. profilaktiškai sveikatą pasitikrinusių vaikų.

Pasak Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovės Ugnės Butkutės, šie rezultatai rodo, kad tėvai vis atsakingiau žiūri į vaikų sveikatos priežiūrą ir profilaktinių patikrinimų svarbą: „Kasmet vis daugiau mokinių naujus mokslo metus pasitinka profilaktiškai pasitikrinę sveikatą ir turėdami galiojantį sveikatos pažymėjimą. Džiugu, kad didėja tėvų sąmoningumas ir atsakingumas – tai padeda laiku pastebėti sveikatos pokyčius ir užkirsti kelią galimoms problemoms.“

Daugiausiai profilaktiškai pasitikrinusių sveikatą vaikų (0–17 m.) iki spalio 1 d. buvo Kėdainių r. (98,28 proc.), Radviliškio r. (98,07 proc.), Rietavo (98,06 proc.), Skuodo r. (98,05 proc.) ir Kupiškio r. (97,9 proc.), savivaldybėse. (Jonavos r. sav. iš viso pateikta pažymėjimų 90,35%. Vaikų (0-17 m.) sk.: 6043). Mokinių, kurie atliko dantų patikrą, rugsėjo mėn. daugiausiai buvo Skuodo r. (95,61 proc.), Akmenės r. (93,24 proc.), Rietavo (93,3 proc.), Klaipėdos r. (91,82 proc.) ir Plungės r. (91,76 proc.) savivaldybėse.

Vertinant pagal amžiaus grupes, iki spalio mėnesio didžiausia dalis profilaktiškai sveikatą pasitikrinusių vaikų buvo nuo 7 iki 10 m. amžiaus.

Su detalesne informacija kviečiame susipažinti Higienos instituto švieslentėje „Mokinio sveikatos pažymėjimo pateikimo duomenys“, kuri atnaujinama kiekvieno mėnesio pradžioje.

Higienos institutas primena, jog vaikų sveikatą tikrina šeimos gydytojas ar vaikų ligų gydytojas, kurį pacientas (jo tėvai ar atstovai) yra pasirinkę. Pasitikrinus sveikatą pas šeimos gydytoją, užpildoma pirmoji Mokinio sveikatos pažymėjimo dalis, kuria įvertinama sveikatos būklė – gydytojas pažymi mokinio ūgį, svorį, apskaičiuojamas kūno masės indeksas (KMI), esant poreikiui sužymimos bendros ir specialios rekomendacijos, kurios gali būti reikalingos mokinio dalyvavimui ugdymo veikloje. Taip pat pažymima fizinio ugdymo grupė ir, esant poreikiui, nurodomas atleidimo nuo fizinio lavinimo pamokų laikotarpis.

Profilaktiniam sveikatos patikrinimui būtina pasitikrinti dantų ir burnos higienos būklę – tai atlieka gydytojas odontologas arba burnos higienistas, kuris užpildo 2-ąją pažymėjimo dalį – gydytojas odontologas įvertina dantų ir žandikaulių būklę, pažymi ar mokinio dantys yra sveiki, taip pat nurodo, kiek yra plombuotų, kariozinių ar dėl ėduonies išrautų pieninių dantų bei įvertina ar mokinys turi sąkandžio patologiją.

Mokinio sveikatos pažymėjimo dalys yra išduodamos atskirai ir kiekviena iš jų galioja vienerius metus nuo išdavimo datos.

Higienos instituto Veiklos plėtros skyriaus inf.

Rudens pasaka Jonavos širdyje!

jonavoszinios.lt — Tue, 14 Oct 2025 15:16:48 +0300

Ruduo atėjo į Jonavą — spalvingas, jaukus ir kupinas šilumos! Dar visai neseniai Ramybės skvere žydėjusios gėlių arkos šiandien pasipuošė rudens rūbu. Jonavos kultūros centras pasirūpino, kad miesto centre kiekvieną praeivį pasitiktų ne tik šypsenos, bet ir ryškiausi rudens atspalviai.

Moliūgai, kukurūzai, viržiai – tikra rudens puokštė, sukurianti šventinę atmosferą. Tad nepraleiskite progos – užsukite į Ramybės skverą, pasigrožėkite ir būtinai įamžinkite šią nuotaiką nuotraukoje!

„Arkos Ramybės skvere žydi rudeniu. Puiki proga įsiamžinti ir nusiųsti linkėjimų iš rudens ir gyvybės pilnos Jonavos“, – savo socialiniame tinkle džiaugėsi Jonavos rajono vicemerė Birutė Gailienė.

Ruduo – kūrybiškumo metas! Jonavos kultūros centras dėkoja UAB „Pauliukai“ vadovui Andrejui Štombergui už pagalbą puošiant arkas kukurūzais, kurie šiemet tapo tikra rudens puošmena.

Priminsime, kad šios įspūdingos arkos atsirado gyventojų dėka – būtent jonaviečių balsai dalyvaujamojo biudžeto projekte pavertė idėją realybe. Pavasarį jos žydėjo gėlėmis, o dabar – rudens spalvomis.

Vicemerė Birutė Gailienė kiek anksčiau yra užsiminusi, kad žiemos šventėms Ramybės skvero arkos turės naują ,,rūbą”. Galimai pasipuoš girliandomis, lemputėmis ir taps tikromis Kalėdų pasakos vartais.

Jonavos širdis kviečia – užsukite į Ramybės skverą, pasisemkite rudens džiaugsmo ir kurkite kartu su mumis jaukų, gyvybės kupiną miestą!

Priimta ES strategija, užtikrinanti LGBTIQ+ asmenų lygias teises

jonavoszinios.lt — Tue, 14 Oct 2025 15:00:00 +0300

Europos Komisija spalio pradžioje priėmė LGBTIQ+ lygybės strategiją 2026–2030 m. Ji parengta pirmosios LGBTIQ+ lygybės strategijos 2020–2025 m. pagrindu, o jos tikslas – sudaryti sąlygas tolesnei pažangai ir užtikrinti, kad LGBTIQ+ (lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių, interseksualių ir queer) asmenų lygios teisės būtų integruotos į visas ES politikos sritis.

Nors per pastaruosius penkerius metus visoje ES išaugo visuomenės palankumas LGBTIQ+ asmenims, jie vis dar susiduria su neproporcingu ir nepriimtinu neapykantos, smurto ir diskriminacijos lygiu.

2026–2030 m. strategija skirta kovoti su neapykanta, skatinti laisvę ir įvairovę ES ir visame pasaulyje. Joje numatytos tikslinės priemonės, grindžiamos trimis pagrindiniais principais:

LGBTIQ+ asmenų apsauga nuo visų formų smurto,

galimybių LGBTIQ+ asmenims suteikimas gyventi be diskriminacijos ir turėti lygias teises visose gyvenimo srityse,

visuomenės įtraukimas kartu siekti LGBTIQ+ asmenims lygių teisių.

Ką darome Lietuvoje

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siekianti skatinti lygybę bei LGBTIQ+ asmenų teisių užtikrinimą, yra patvirtinusi Lygių galimybių įgyvendinimo 2024-2026 metais veiksmų planą, kuriame yra atskira dalis LGBTIQ+ klausimams. Jame yra numatyta organizuoti visuomenės švietimo, lygių galimybių įgyvendinimo veiklas, rengti mokymus sveikatos priežiūros specialistams, inicijuoti teisėkūros iniciatyvas užtikrinant LGBTIQ+ asmenų teises.

Taip pat pernai buvo įgyvendintas Nevyriausybinių organizacijų projektas, skirtas LGBTIQ+ temai, kuriame buvo įgyvendintos šviečiamosios, edukacinės, advokacinės, analitinės veiklos. Projekto metu parengtas tyrimas „Lygių galimybių ir nediskriminavimo įgyvendinimo politika LGBTIQ+ asmenų teisių atžvilgiu Lietuvos savivaldybėse“ ir rekomendacijos savivaldybėms dėl LGBTIQ+ žmonių įtraukties.

Šiuo metu, bendradarbiaujant su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, kuriama informacinė sistema kovai su neapykantos kalba internete. Dirbtinio intelekto pagrindu sukurta sistema leis automatizuoti paiešką ir fiksavimą, sumažins žmogiškųjų išteklių poreikį bei padarys procesą efektyvesnį.

Ministerija ir toliau deda pastangas kovoti su neapykantos kalba, bendradarbiaujama su nevyriausybinėmis organizacijomis ir užsiimama švietėjiškomis veiklomis keičiant viešąjį diskursą ir visuomenės požiūrį į LGBTIQ+ asmenis.

Europos Komisijos priimta LGBTIQ+ lygybės strategija 2026–2030 m. anglų kalba.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Kviečia minėti baltosios lazdelės dieną: Lietuvoje ji švenčiama jau 33 kartą

jonavoszinios.lt — Tue, 14 Oct 2025 13:00:00 +0300

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kviečia spalio 15 d. visiems kartu minėti pasaulinę baltosios lazdelės dieną. Daugelyje šalių šią dieną organizuojami įvairūs renginiai, kuriais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į žmonių su regos negalia problemas, skatinti prisijungti prie savo gyvenamoje šalyje esančios sąjungos narių ir gauti visą reikiamą informaciją, savalaikę pagalbą bei bendruomenę.

Šiemet Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) filialuose, visoje Lietuvoje, vyks įvairūs renginiai ir susitikimai. Jų metu bus galima susipažinti su svarbiausiais žmonių su regos negalia gyvenimus pakeitusiais išradimais.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos prezidentas Paulius Kalvelis sveikina visus baltosios lazdelės dienos proga.

„Ši diena mums primena, kad esame ne vieni ir, kad mūsų nuostabi bendruomenė nuolat keičiasi bei keičia pasaulį. Dar daugiau! Šiemet išskirtiniai metai – švenčiame dviejų šimtų metų Brailio gimimo jubiliejų. Brailis ir baltoji lazdelė išlieka svarbiausiais mūsų pagalbininkais. Brailio raštas padeda pamatyti pasaulį kitaip, praplėsti akiratį. Baltoji lazdelė yra laisvės, drąsos ir savarankiškumo simbolis“, – sakė P. Kalvelis.

LASS viceprezidentas Vilmantas Balčikonis prisideda prie sveikinimų ir atvirauja, kad jam baltosios lazdelės diena yra priminimas, jog baltoji lazdelė nėra tik plastiko gabalas. Baltoji lazdelė – ne tik pagalbinė priemonė, bet ir tarptautinis simbolis, kuris byloja, kad žmogus nemato arba mato labai silpnai. Ji reiškia savarankiškumą, drąsą ir orumą. Tai ir bendruomeniškumo diena – kartu su kolegomis ir bičiuliais dalijamės patirtimi, drąsiname vieni kitus, prisimename, kiek daug kelio jau nueita ir kiek dar reikia nuveikti, kad kiekvienas žmogus Lietuvoje galėtų jaustis saugus ir orus.

Brailio raštas pavadintas jo kūrėjo Louis Braille vardu. Brailio rašto raidės arba skaitmens elementas susideda iš šešių taškų, išdėstytų tinklelyje „du taškai horizontaliai ir trys taškai vertikaliai“. Taškai tradiciškai sunumeruoti nuo 1 iki 3 iš viršaus į apačią kairiame stulpelyje ir nuo 4 iki 6 iš viršaus į apačią dešiniame stulpelyje. Brailio raštas yra skaitomas iš kairės į dešinę viena ar abiem rankom. Iš viso yra 64 galimi taškų išdėstymo variantai.

Šiemet sukanka lygiai dviejų šimtų metų jubiliejus, kai buvo sukurtas brailio raštas. Minint šią progą, LASS inicijavo nuotolinius brailio rašto mokymus, kuriuose dalyvauti gali visi norintys.

Šiemet prasidėję brailio rašto mokymai/kursai tampa dar viena gražia LASS tradicija visuomenei, kuri nori susipažinti su brailio raštu. Naujos grupės renkamos du kartus per metus – įprastai rugsėjį ir pavasarį. Naujausia informacija apie renginius bei brailio mokymų datas skelbiama interneto svetainėje www.lass.lt.

LASS Jonavos filialo inf.

Seimo narys S. Kairys siūlo leisti savivaldybėms savarankiškai išbandyti ugdymo inovacijas

jonavoszinios.lt — Tue, 14 Oct 2025 09:00:00 +0300

Savivaldybės galėtų savarankiškai prisiimti daugiau atsakomybės ir įgyvendinti pilotines ugdymo inovacijas mokyklose, taip kartu sumažindamos joms tenkančių, neretai nepamatuotų centrinės valdžios sprendimų naštą. Tokią mokyklų veikimo prielaidą numato Švietimo įstatymo pataisa, kurią registravo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Simonas Kairys.

Seimo nario teigimu, savivaldybėse išbandytos ir pasiteisinusios idėjos vėliau galėtų būti pritaikomos visoje šalyje.

„Švietimo politika įprastai tampa sunkių išbandymų poligonu. Todėl eksperimentus reikėtų taikyti ne pagal vieną kurpalių, o atskiruose regionuose išbandyti tai, kas jiems labiausiai tinka. Progresyvios savivaldybės regionuose galėtų išbandyti pilotinius ugdymo projektus ir mokinių įvertinimo metodiką“, – sako S. Kairys.

Jo pataisa įteisintų švietimo srities sprendimą, kuriuo praktiškai išbandoma nauja idėja, metodika, technologija ar organizacinis modelis su tikslu įvertinti jo poveikį, efektyvumą, tvarumą, identifikuoti rizikas ir gauti duomenų, ar verta tokį modelį taikyti plačiau.

„Nesibaigianti švietimo krizė amžinai tęstis negali, todėl drąsios savivaldybės galėtų jau dabar pratestuoti ugdymo inovacijas, kurios galėtų tapti pavyzdžiu ateities mokyklai nacionaliniu lygiu. Be to, tai būtų realus regioninės politikos veiksmas, kurių visi taip laukia“, – sako S. Kairys.

lrs.lt inf.

Svarbus etapas LTG istorijoje: į Lietuvą atkeliavo naujas elektrinis traukinys

jonavoszinios.lt — Mon, 13 Oct 2025 17:34:02 +0300

Spalio 13-ąją, pirmadienį, į Lietuvą atvyko naujasis elektrinis traukinys, pagamintas Šveicarijos kapitalo įmonės „Stadler“ gamykloje Lenkijoje. Kelias artimiausias dienas bus vykdomi traukinio parengiamieji darbai, po kurių prasidės riedmens bandymai.

„Šis traukinys žymi naują etapą šalies geležinkelių istorijoje. Jau kitąmet Lietuvos bėgiais riedėsiantys elektriniai traukiniai bus ne tik modernūs, bet ir patogūs, atitiks visų keleivių poreikius. Atnaujintas traukinių parkas pasiūlys greitesnes keliones visoje Lietuvoje – nuo didmiesčių iki regionų“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Dėl skirtingų Lenkijos ir Lietuvos geležinkelio vėžių pločio ir nevienodų traukinių gabaritų, elektrinis traukinys atskirais vagonais šiąnakt į Vilniaus intermodalinį terminalą buvo atgabentas sunkvežimiais. Per artimiausias dienas Vilniaus intermodaliniame terminale vagonai bus nuleisti ant vežimėlių ir sujungtį į vientisą traukinį, o spalio pabaigoje bus pradėti statiniai riedmens bandymai. Išbandyti keliones šiuo traukiniu keleiviams planuojama pasiūlyti jau kitais metais.

Anot LTG grupės vadovo Egidijaus Lazausko, pirmojo elektrinio traukinio atvykimas į Lietuvą – ilgai lauktas istorinis momentas.

„Naujasis elektrinis traukinys Lietuvoje – tai ne tik technologinis pasiekimas, bet ir mūsų komandos įsipareigojimas keleiviams. Siekiame, kad kelionės traukiniu būtų tvarios ir patogios, o naujieji traukiniai šiuos lūkesčius pavers kasdienybe – tiek keliaujant į darbą, tiek atrandant Lietuvą savaitgalį. Grupės investicijos pastaraisiais metais skirtos ne tik keleivinių traukinių, bet ir krovininių lokomotyvų atnaujinimui – tai itin reikšmingi pokyčiai, vykę po ilgo laiko“, – sako E.Lazauskas.

Naujieji elektriniai traukiniai bus erdvesni, komfortiškesni ir pritaikyti visiems keleiviams, įskaitant ir patiriančius fizinio judėjimo sunkumų. Po kelių dešimtmečių į traukinius sugrąžinta ir bistro zona, kurioje keleiviai galės įsigyti šilto maisto ir karštų gėrimų. Didesnis dviračių vietų skaičius ir patogios rampos užtikrins sklandų judėjimą traukinio viduje, o didesnė riedmenų talpa leis efektyviau aptarnauti keleivių srautus piko metu.

Šis traukinys – vienas iš 15 naujųjų riedmenų, papildysiančių LTG grupės keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ parką ir reikšmingai prisidėsiančių prie švaresnių bei patogesnių kelionių.

STT įžvelgia rizikų ESO prijungimo procesuose, įmonė - pasiūlymai nukreipti į reguliavimo patobulinimus 

jonavoszinios.lt — Mon, 13 Oct 2025 14:00:00 +0300

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko korupcijos rizikos analizę AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prijungimo prie tinklo paslaugų teikimo procesuose. Analizės metu nustatytos galimos korupcijos rizikos reguliuojant prijungimo paslaugų kainodarą, matomas skirtingas klientų informavimas, neišsamus prijungimo sąlygų reguliavimas, perteklinių galių elektros tinkle rezervavimo rizika. Todėl būtini pokyčiai užtikrinant prijungimo prie tinklo paslaugų teikimo skaidrumą ir vienodas sąlygas klientams.

2021–2023 m. ESO suteikė 164 407 prijungimo prie tinklo paslaugas klientams. Iš jų 17 900 (11 proc.) paslaugų preliminari įmoka buvo perskaičiuota. Daugiau kaip 3 500 klientų kaina didėjo daugiau nei 10 proc., o kai kuriais atvejais, ESO perskaičiavus prijungimo paslaugų kainą, ji padidėdavo ar sumažėdavo drastiškai iki keliasdešimt kartų. Pavyzdžiui, vienam ESO vartotojui teikiant naujo vartotojo prijungimo prie tinklų paslaugą buvo apskaičiuota preliminari kaina 69,3 eurų, o po perskaičiavimo ji padidėjo daugiau nei 40 kartų (pateikta apmokėti galutinė sąskaita – 4 619,34 eurų).

Atlikus korupcijos rizikos analizę, analizuojamu laikotarpiu nustatyti šie pagrindiniai rizikos veiksniai:

ESO viešai skelbiama techninė informacija yra ribota, o prijungimo paslaugų preliminarių kainų skaičiuoklė nepritaikoma visiems vartotojams – tai riboja galimybes klientams gauti kuo tikslesnę informaciją.
Praktikoje taikomos nevienodos prijungimo prie tinklų sąlygos, kas gali lemti perteklinius techninius reikalavimus ir nepagrįstas prijungimo paslaugų kainas klientams. Pavyzdžiui, atliekant analizę buvo nustatyti atvejai, kai klientui buvo suplanuota prijungti elektros įvadą nuo toliau esančios transformatorinės, nors šalia yra artimesnė. Arba, techninėse sąlygose ESO nurodė pakeisti transformatorių, kurio keitimas galimai nebuvo būtinas. Nuo techninėse sąlygose nurodomos informacijos tiesiogiai priklauso kliento prijungimo darbų apimtis ir galutinė paslaugos kaina klientui. STT taip pat nustatė, kad ESO ne visais atvejais tinkamai užtikrino privačių interesų deklaravimo kontrolę, kai keli ESO darbuotojai turėjo privatų interesą su ESO rangovais.
Laisvų galių elektros tinkle rezervavimo sistema gali sudaryti sąlygas piktnaudžiavimui – pavyzdžiui, rezervuoti objektyviai nereikalingą kiekį elektros, o tai gali apriboti tinklų prieinamumą kitiems klientams.
Ydingas prijungimo kainų (pagal faktines sąnaudas) nustatymas ir perskaičiavimas gali lemti kainos pasikeitimą klientui ir kelti neskaidrių susitarimų riziką. Pavyzdžiui, nustatyti atvejai, kai klientas su ESO suderina prijungimo paslaugos kainą, sudaro sutartį ir sumoka įmoką, tačiau jau atlikus prijungimo darbus, sužino, kad kaina buvo padidinta, nes ESO rangovo atlikti darbai kainavo brangiau. Taip pat nustatyti ir atvirkštiniai variantai – po perskaičiavimo ESO kaina sumažinama, kai rangovas darbus atlieka pigiau.

Siekiant mažinti korupcijos rizikas, STT pateikė Energetikos ministerijai, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai ir ESO rekomendacijas – plėsti fiksuotų įkainių taikymą, tobulinti prijungimo techninių sąlygų, galios rezervavimo ir prijungimo paslaugų kainodaros mechanizmus bei stiprinti ESO darbuotojų nešališkumo bei privačių interesų paslaugų teikimo srityje kontrolę ir priežiūrą.

Viešojo sektoriaus subjektai, kuriems analizėje pateiktos rekomendacijos, per 3 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Korupcijos rizikos analizę rasite čia.

ESO susipažino su STT išvadomis

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) susipažino su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktos korupcijos rizikos analizės išvadomis, susijusiomis su prijungimo paslaugų teikimu. Pažeidimų ESO veikloje nenustatyta – bendrovė pateikė visus reikalingus dokumentus ir informaciją, atsakė į STT klausimus bei pasidalijo ekspertinėmis įžvalgomis apie energetikos sektoriaus specifiką. 

„ESO veikloje pažeidimų nenustatyta. Atliekant analizę buvo išnagrinėtos daugiau nei pusantro šimto tūkstančių techninių sąlygų, kurios klientams buvo išduotos 2021–2023 metais. Specialistai tarpusavyje diskutavo, pateikė vertinimus, kuriuose nurodyta, kokie pakeitimai galėtų būti padaryti tobulinant teisinę bazę ir reguliacinį mechanizmą. Tokie pasiūlymai prisideda prie reguliuojamo energetikos sektoriaus veiklos tobulinimo. Inicijuosime procesą, kad teisinė bazė būtų peržiūrėta, o labiausiai klientų interesus atitinkantys pasiūlymai – priimti“, – sako ESO atstovė Rasa Juodkienė.  

Tarnyba domėjosi ir analizavo skirtingų VERT patvirtintų kainodarų sudarymą ir jų taikymą, prie tinklo prijungiant vartojimo ar gamybos įrenginius, plečiant ar rekonstruojant tinklą ir jo elementus.  

„ESO veikla ir kainodara vykdoma laikantis visų galiojančių teisės aktų. STT išvados yra vertingos – jos prisidės prie reguliacinės aplinkos tobulinimo, stiprinant aiškumą ir skaidrumą prijungimo procese, kuris svarbus klientams“, – teigia R. Juodkienė. 

Pasiūlymai nukreipti į reguliavimo patobulinimus 

Didžioji dalis STT pasiūlymų susiję su būtinybe peržiūrėti ir gerinti teisinį reguliavimą, siekiant didesnio aiškumo ir skaidrumo prijungimo paslaugų srityje.  

Anot R. Juodkienės, ESO aktyviai bendradarbiavo su STT ir pateikė visą reikalingą informaciją, atsakė į užduotus klausimus, taip pat pasidalijo ekspertinėmis įžvalgomis apie energetikos sektoriaus veiklos specifiką.  

„Vertiname STT išvadas kaip svarbų indėlį – jos padės tobulinti teisinį reguliavimą ir prisidės prie dar didesnio aiškumo bei skaidrumo prijungimo srityje. ESO veiklą vykdo griežtai laikydamasi galiojančių teisės aktų, o vidinės kontrolės priemonės užtikrina procesų skaidrumą ir atskaitomybę“, – teigia ESO atstovė R. Juodkienė. 

Reguliacinė aplinka energetikos sektoriuje nuolat tobulinama – per pastaruosius metus įgyvendinti reikšmingi pokyčiai, kurie klientams užtikrina daugiau aiškumo ir paprastumo. Supaprastinta saulės elektrinių įrengimo tvarka, įtvirtinta nekintanti prijungimo kaina, sugriežtintos kainos perskaičiavimo taisyklės. Taip pat palengvintas prijungimo procesas iki 100 kW galios įrenginiams ir nustatyta galimybė grąžinti mokestį už prijungimo sąlygas. Šie pokyčiai – nuoseklios pastangos kurti skaidresnę ir efektyvesnę reguliacinę sistemą.

Žmonėms su negalia – socialinė reabilitacija bendruomenėje: kur kreiptis

jonavoszinios.lt — Mon, 13 Oct 2025 13:00:00 +0300

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad žmonės su negalia turi galimybę gauti socialinės reabilitacijos paslaugas bendruomenėje. Tai kompleksiškai, pagal negalios pobūdį, sunkumą ir specifiką teikiamos socialinių, savarankiško gyvenimo, užimtumo įgūdžių, gebėjimų ugdymo, palaikymo ar atkūrimo paslaugos. Dėl šių paslaugų reikėtų kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

„Kompleksinė pagalba žmonėms su negalia ugdant jų socialinius, savarankiško gyvenimo, užimtumo įgūdžius, padedančius savarankiškai gyventi bendruomenėje, šiandien yra itin aktuali. Būtent į tokią pagalbą yra nukreiptos socialinės reabilitacijos paslaugos bendruomenėje. Jos reikšmingai prisideda, kad didėtų savarankiškumas, mažėtų socialinė atskirtis, o visų svarbiausia - gerėtų žmonių su negalia gyvenimo kokybė“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Deimantė Bukeikaitė.

Siekiant užtikrinti, kad socialinės reabilitacijos paslauga kuo geriau atlieptų individualius žmogaus su negalia poreikius, patvirtinti Socialinių paslaugų katalogo pakeitimai, kuriais atnaujinta socialinės reabilitacijos asmenims su negalia bendruomenėje paslaugos sudėtis, jos trukmė ir ypatumai.

Esminiai pakeitimai, kurie įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d.

Paslaugos sudėtis nebus skirstoma į pagrindines ir papildomas paslaugas, tačiau bus išlaikomas paslaugos kompleksiškumas, žmogui pagal poreikį individualiai bus parenkama bent dvi iš šių paslaugų:

Socialinių ir (ar) kasdienių savarankiško gyvenimo įgūdžių, gebėjimų ugdymas, palaikymas, atkūrimas;
Saviraiškos įgūdžių, gebėjimų ugdymas, palaikymas, atkūrimas;
Sveikos gyvensenos įgūdžių, gebėjimų ugdymas, palaikymas, atkūrimas;
Užimtumo įgūdžių, gebėjimų ugdymas, palaikymas, atkūrimas;
Palydėjimas ir (ar) transporto organizavimas;
Individuali ir (ar) grupinė emocinė pagalba.

Atsisakyta paslaugos teikimo trukmę ribojančios nuostatos. Šiuo metu paslaugos teikimo trukmė asmeniui gali būti ne ilgesnė kaip trys metai. Nuo 2026 m. sausio 1 d. paslaugos teikimo trukmė tampa neribota. Tai reiškia, kad paslaugos teikimo trukmė bus nustatoma individualiai pagal nustatytą poreikį ir sudarytą individualų planą ir paslauga žmogui bus teikiama tol, kol jos reikės.

Tikimasi, kad pakeitimai padės užtikrinti individualizuotą ir kokybišką paslaugos teikimą, labiau atliepiant individualius žmogaus su negalia poreikius.

SVARBU: paslaugos teikiamos nemokamai. Jas turi teisę gauti asmenys su negalia, kuriems nustatytas šių paslaugų poreikis.

Socialinės reabilitacijos paslaugas bendruomenėje teikia socialinių paslaugų įstaigos, turinčios teisę teikti akredituotą socialinę reabilitaciją asmenims su negalia bendruomenėje. Dėl paslaugų reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

Daugiau apie tai, kas priklauso žmonėms su negalia, rasite ČIA.

Laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje: ką svarbu žinoti

jonavoszinios.lt — Mon, 13 Oct 2025 12:00:00 +0300

Aplinkos apsaugos agentūra išduoda leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus. Gyvosios gamtos licencijavimo skyriaus specialistai parengė atmintinę apie laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje reglamentavimą.

Atmintinėje pateikta glausta informacija, kokie teisės aktai reglamentuoja laukinių gyvūnų laikymą nelaisvėje ir leidimų laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išdavimą, domestikuoto gyvūno ir laukinio gyvūno sąvokos.

Taip pat atmintinėje galima susipažinti su leidžiamų nelaisvėje laikyti ir (ar) leidžiamų nelaisvėje veisti laukinių gyvūnų rūšių, kurioms leidimas nereikalingas, sąrašu; kokias laukinių paukščių ir laukinių gyvūnų rūšis draudžiama nelaisvėje laikyti, veisti ir įsigyti laikymui nelaisvėje, kokios išimtys taikomos, kada leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus nereikalingas.

Susipažinti su atmintine galima čia.

Aplinkos apsaugos agentūros inf.

Lietuvos kariuomenės analitikai: rugsėjį Rusijos propagandoje kaltinimai Ukrainai provokacijomis

jonavoszinios.lt — Mon, 13 Oct 2025 11:00:00 +0300

Rugsėjo mėnesį Rusijos propaganda itin daug dėmesio skyrė NATO diskreditavimui, išnaudodama oro erdvės pažeidimus Lenkijoje, Rumunijoje bei Estijoje. Tuo pačiu metu vyko ir plataus masto Rusijos karinės pratybos „Zapad-2025“, kurias Kremliaus žiniasklaida pristatė kaip gynybines ir akcentavo tariamą technologinį pranašumą prieš Vakarų šalis.

Didžiausio atgarsio priešiškoje erdvėje sulaukė rugsėjo 10 d. Lenkijos oro erdvę pažeidusių Rusijos bepiločių orlaivių incidentas. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas šį įvykį įvardijo kaip dar vieną nepagrįstą NATO kaltinimą Rusijai, o propagandinėje erdvėje plačiai skleista versija, jog tai galėjo suplanuoti pati Ukraina, norėdama išprovokuoti karą tarp NATO ir Rusijos. Panašus naratyvas buvo pakartotas ir po rugsėjo 13 d. Rumunijos oro erdvės pažeidimų. Teigta, kad Ukraina sąmoningai leidžia dronus į Rumuniją ir Lenkiją, siekdama gauti daugiau finansinės paramos iš Vakarų.

NATO paskelbus apie „Eastern Sentry“ misijos pradžią, propagandinėje erdvėje šis sprendimas buvo interpretuotas kaip tiesioginė grėsmė Rusijai. Šiomis žinutėmis siekta sustiprinti naratyvą apie tariamą NATO agresiją bei įtikinti vidinę auditoriją, kad Rusija tik gynybiškai reaguoja į Vakarų veiksmus. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad „NATO de facto dalyvauja šiame kare“ su Rusija. Tą pačią žinutę pakartojo ir Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas, kuris teigė, jog tai reiškia „neišvengiamą karą tarp NATO ir Rusijos“.

Rugsėjo 17 d., Estijai paskelbus, kad trys Rusijos naikintuvai MiG-31 pažeidė Estijos oro erdvę, Kremlius tokius pranešimus vadino „isterija“. Rusijos žiniasklaidoje šie pareiškimai buvo pateikti kaip NATO „dezinformacijos kampanijos dalis“, kurios tikslas dirbtinai kelti įtampą Baltijos jūros regione.

Rugsėjį priešiška informacinė veikla daugiausia buvo sutelkta į NATO oro gynybos pajėgumų menkinimą ir Ukrainos vaizdavimą kaip provokacijų iniciatorės. Tokiais naratyvais siekta mažinti pasitikėjimą NATO patikimumu ir stiprinti Kremliaus skleidžiamą žinutę apie tariamą Aljanso karą su Rusija.

Lietuvos kariuomenės inf.

Pochazia shantungensis – pavojingas kenkėjas

jonavoszinios.lt — Mon, 13 Oct 2025 10:00:00 +0300

Valstybinė augalininkystės tarnyba gavo pranešimų apie naują, grėsmingą Europos regiono kenkėją. Ir nors kenkėjas Pochazia shantungensis kol kas nėra įtrauktas į Europos Sąjungos karantininių kenkėjų sąrašą ir bent jau šiuo metu nėra plačiai išplitęs EPPO (Europos ir Viduržemio jūros augalų apsaugos organizacijos) regione, tačiau jis gali sukelti realią grėsmę žemės ūkiui, miškams ar natūraliai augmenijai.

Vabzdys yra kilęs iš Rytų Azijos (Kinijos, Korėjos). Kenkėjas jau buvo pastebėtas Bulgarijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Italijoje, Olandijoje, Rusijoje ir Turkijoje.

„Apie šį, savo forma nematomą bombonešį „Stealth“ primenantį vabzdį informacijos nėra daug. Jo biologija, paplitimas ar padaroma žala dar nėra pakankamai ištirti. Lietuvoje dar nėra fiksuotų atvejų, tačiau turime išlikti budrūs, – perspėja Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Jurij Kornijenko. – Pastebėję įtartinus, ankščiau nematytus kenkėjus ar augalų ligų požymius, nedelskite ir susisiekite su Augalininkystės tarnybos specialistais“.

Pagrindinis kenkėjo augalas „šeimininkas“ tik vienas – Ligustrum japonicum (japoninis ligustras), tačiau kitų augalų „šeimininkų“ sąrašas labai ilgas: tai ir klevai, ailantai, akebijos, albicijos, japoniniai alksniai, amorfos, aralijos, aspidistrai, mahonijos, budlėjos, vaisuolės, kamelijos, paprikos, skroblai, kaštainiai, svarainiai, cidonijos, citrusiniai augalai, raganės, sedulos, bukai, fikusai, ginkmedžiai, gebenės, kinrožės, graikiniai riešutmedžiai, lauramedžiai, ligustrai, magnolijos, obelys, šilkmedžiai, oleandrai, alyvmedžiai, fotinijos, platanai, tuopos, trešnės, slyvos, persikai, kriaušės, ąžuolai, azalijos, rožės, avietės, gluosniai, baklažanai, kukmedžiai, liepos, guobos, putinai, vynuogės, veigėlės ir dar daug kitų, šiame sąraše nepaminėtų, augalų.

Paskutinis pranešimas apie nustatytą kenkėją gautas iš Belgijos. Atlikto fitosanitarinio tikrinimo metu sode, kuriame dar 2024 metais buvo rastas minėtas vabzdys, ir šiemet, panaudojus geltonas lipnias gaudykles, buvo sugauti keli suaugėliai. Vizualiai apžiūrėjus augalus, rasta vabzdžio kiaušinėlių. Manoma, kad, nepaisant visų 2024 m. panaudotų fitosanitarinių priemonių, Pochazia shantungensis sėkmingai išgyveno žiemos laikotarpį ir 2025 m. vasarą vėl išplito sodo centre.

Kasmet išsivysto viena ar dvi vabzdžių generacijos. Jie žiemoja kiaušinėlių stadijoje. Nimfos atsiranda gegužės pabaigoje – birželio pradžioje, o suaugėliai pasirodo liepos viduryje. Kiaušinėlius pradeda krauti rugpjūčio pradžioje. Suaugėliai užauga maždaug iki 8 mm ilgio, sparnų plotis siekia 30 mm.

Pochazia shantungensis siurbia augalų sultis, taip juos silpnindami, mažindami jų augimo spartą. Gali deformuotis augalų lapai ir ūgliai. Kenkėjai išskiria lipčių, dėl to sutrinka augalų fotosintezės veikla, vaisiai pasidengia juodu sluoksniu, praranda prekinę išvaizdą. Didelę žalą taip pat sukelia gausus kiaušinėlių, sudėtų į jaunus ūglius, kiekis. Jie užkemša indų sistemą (ksilemą ir floemą), taip sutrikdydami vandens ir maisto medžiagų tekėjimą. Ūgliai gali džiūti, skilti ar deformuotis.

Norime atkreipti dėmesį, kad pagrindinis Pochazia shantungensis plitimo kelias – sodinimui skirti augalai. Kenkėjo atsiradimas gali sumažinti augalų derlių bei dekoratyvinių augalų vertę. Deja, registruotų augalų apsaugos produktų kovai su Pochazia shantungensis šiandien nėra.

Daugiau informacijos galima pasiskaityti čia ir čia.

Darbuotojų kontaktus galite rasti, paspaudę –struktūra ir kontaktai . Daugiau aktualios ir naudingos informacijos rasite Augalininkystės tarnybos interneto svetainėje www.vatzum.lrv.lt, ir „Facebook“ paskyroje.

Užimtumo tarnyba apžvelgė atlyginimų raidą: ryškėja nauji lyderiai

jonavoszinios.lt — Mon, 13 Oct 2025 09:30:00 +0300

Per pastaruosius šešerius metus gydytojų pajamos kilo dvigubai. IT specialistai išlieka tarp geriausiai apmokamų, bet jų atlyginimų augimo tempai lėtėja. Tuo tarpu regionuose vis labiau ryškėja stiprėjanti konkurencija su didmiesčių atlyginimais. Tai rodo Užimtumo tarnybos apibendrinti 2019–2025 metų duomenys.

„Ekonomikos plėtra, kvalifikuotos darbo jėgos paklausa ir struktūriniai pokyčiai kai kuriose profesijų grupėse spartino vidutinių darbo pajamų augimą. Visgi stebime, kad ir koks gajus mitas besklandytų, labiausiai darbo užmokestis didėjo ne IT srities darbuotojams, o gydytojams. Tai sietina ir su gydytojų darbo specifika – dažnai jie dirba ne vienoje darbovietėje bei daugiau nei vienu etatu“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.

Sparčiausiai augo gydytojų atlyginimai

Gydytojai išsiskiria sparčiausiu vidutinių darbo pajamų augimu. 2019 m. jos siekė maždaug 2789 Eur, o 2025 m. – jau 5729 Eur. Tai – daugiau nei dvigubas augimas per šešerius metus. Ši dinamika atskleidžia, kad gydytojų vidutinės darbo pajamos ne tik auga sparčiau nei daugelio kitų profesijų, bet ir pralenkia IT sektoriaus specialistų vidutines darbo pajamas. Tiesa, gydytojai dažnai dirba daugiau nei vienoje darbovietėje ir daugiau nei vienu etatu.

Regionuose šios profesijų grupės pajamos augo ypač sparčiai: Kaune nuo 2019 m. – 121 proc., Klaipėdoje – 112 proc., Šiauliuose – 108 proc. Tai rodo, kad gydytojų atlyginimai daugelyje savivaldybių pasivijo Vilniaus lygį, o skirtumai tarp centrinių ir regioninių ligoninių sumažėjo.

Permainos IT sektoriuje

Informacinių technologijų sektorius vis dar išsiskiria vienu didžiausių atlyginimų vidurkių Lietuvoje, tačiau jo augimo tempas sulėtėjo. 2019 m. IT specialistų vidutinės darbo pajamos siekė 2535 Eur, o 2025 m. I pusmetį – 4259 Eur. Per šešerius metus stebimas 68 proc. augimas.

Visgi metinės vidutinės IT specialistų darbo pajamos rodo, kad jų augimo tempas nuo 2023 m. sulėtėjo. Lyginant 2025 m. I pusmečio vidutinių darbo pajamų augimo tempą su 2024 m. augimo tempu, jis yra 2,3 proc. punkto mažesnis.

Tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų Vilnius pirmauja (4700 Eur), tačiau Kaunas (nuo 2019 m. augo beveik 72 proc.) ir Klaipėda (nuo 2019 m. augo beveik 75 proc.) sparčiai vejasi.

Inžinierių atlygio augimas

Inžinerijos specialistų vidutinės darbo pajamos per šešerius metus augo nuo 1789 Eur iki 3088 Eur (+72 proc.). Vilnius ir Kaunas pirmauja pagal vidutinių darbo pajamų dydį, bet tarp penkių didžiųjų šalies miestų sparčiausiai jis augo Šiauliuose (+75 proc.) ir Panevėžyje (+73 proc.), kas rodo didėjančią inžinerijos specialistų paklausą regionuose.

Tuo tarpu jaunesniųjų inžinerijos specialistų vidutinės darbo pajamos nuo 2019 m. stebimo 1515 Eur augo iki 2616 Eur (+73 proc.) 2025 m. I pusmetį. Vilniuje jaunesniųjų inžinerijos specialistų atlyginimai kilo greičiau nei inžinerijos specialistų (nuo 2019 m. +85 proc.), o tai gali rodyti didėjančią jaunų specialistų vertę rinkoje.

Lietuvoje, kaip ir visoje ES, pradėjo veikti Atvykimo ir išvykimo registracijos sistema, skirta trečiųjų šalių piliečiams

jonavoszinios.lt — Mon, 13 Oct 2025 09:00:00 +0300

Sekmadienį, spalio 12 d., visoje Europos Sąjungoje pradėta taikyti naujoji ES atvykimo ir išvykimo sistema (AIS). Ji automatiškai registruos ir saugos informaciją apie ne ES piliečių atvykimą į 29 Europos šalis, įskaitant Šengeno asocijuotas šalis, ir išvykimą iš jų, taip pat stebės jų buvimo trukmę. Sistema generuos perspėjimus, jei asmuo viršys leistiną buvimo laiką, ir saugos duomenis apie asmenis, kuriems atsisakyta leisti atvykti į Europos Sąjungą. Be to, tam tikromis sąlygomis šie duomenys gali būti naudojami tiriant terorizmą ir sunkius nusikaltimus. AIS taip pat padės tiksliau nustatyti asmens tapatybę, kurios duomenys, kaip ir biometrinė informacija, bus saugomi bendroje duomenų saugykloje.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius pabrėžia, kad AIS modernizuos ir pagerins ES išorės sienų valdymą, suteiks patikimų duomenų apie sienos kirtimą, leis identifikuoti asmenis, kurie viršija leistiną buvimo laiką, padės nustatyti ir kovoti su dokumentų ir tapatybės klastojimu. Atvykimo ir išvykimo registracijos sistema taip pat padės užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir užtikrinti ES valstybių narių piliečių saugumą.

AIS įdiegimas – svarbus ES žingsnis kuriant saugesnę ir efektyvesnę sienų valdymo sistemą. Tolesni veiksmai apims glaudų bendradarbiavimą su ES didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (EU-LISA), siekiant užtikrinti, kad AIS būtų įdiegta ir sistema veiktų sklandžiai. Artėjant jos diegimo pradžiai, apie pasikeitimus keliautojai buvo informuojami per informacines kampanijas, įskaitant pasienio kontrolės punktus. Taip siekiama užtikrinti, kad keliaujantieji į ES ar iš jos būtų tinkamai pasirengę naujai sienos kirtimo tvarkai.

Išsami informacija apie AIS, jos veikimą ir diegimo tvarką skelbiama interneto svetainėse:

Informacija keliaujantiems į Lietuvą ir iš jos pateikiama ir interneto svetainėje https://robars.lt/

Vadovėlių iššūkis: kaip jį sprendžia geriausios švietimo sistemos Europoje?

jonavoszinios.lt — Sun, 12 Oct 2025 12:00:00 +0300

Šį rudenį Lietuvos mokyklos vėl akcentuoja problemą – trūksta vadovėlių, kurie atitiktų atnaujintą ugdymo programą. Tačiau švietimo ekspertai vis dažniau kalba, kad vadovėlis – trūkumų turinti mokymo priemonė. Kita vertus, be jų neapsieina nė viena švietimo sistema. Koks vadovėlių vaidmuo Lietuvoje, o koks – geriausiose švietimo sistemose Europoje? Ir ko būtų galima pasimokyti?

Nors šiais laikais mokytojų naudojamos priemonės yra įvairios, šimtus ar net tūkstančius metų skaičiuojančio įrankio – vadovėlio – vaidmuo vis dar išlieka labai svarbus, pasakoja Laura Masiliauskaitė, organizacijos „Švietimas #1” vadovė.

„Idealiu atveju vadovėlis mokyklose tėra viena iš mokymo priemonių, skirtų padėti mokytojui perteikti ugdymo turinį, o mokiniams jį suprasti. Tai įrankis, suteikiantis gaires, žinias, užduotis ir pavyzdžius. Vadovėlis neturėtų būti laikomas pagrindiniu mokslo šaltiniu – jis veikia kaip pagalbinė priemonė, papildanti kitus išteklius ir leidžianti mokytojui efektyviau įgyvendinti ugdymo programą“, – kalba L. Masiliauskaitė.

Lietuvoje vadovėliai užima itin svarbią vietą mokyklose. Ypač ugdymo turinio atnaujinimo, kuris įvyko 2023–2024 m., kontekste.

„Taip yra todėl, kad mūsų ugdymo turinys yra labai sudėtingas, tad vadovėliai tampa vos ne vienintele priemone, leidžiančia mokytojams suprasti bendrąsias programas ir pasiruošti pamokoms. Taip kuriama sistema, kurioje mokyklos tampa priklausomos nuo vadovėlių, ir pasigirsta teiginių, kad pamokų be atnaujintų vadovėlių vesti neįmanoma“, – sako L. Masiliauskaitė.

Nors 2023–2024 mokslo metais buvo išleisti pirmieji 130 įvairių vadovėlių, parengtų pagal atnaujintas bendrąsias programas, dar šių mokslo metų pradžioje ne visos mokyklos buvo įstengusios juos įsigyti. Būtent dėl to prie suplanuotų 25 mln. eurų šiais metais yra skirti papildomi 10 mln. eurų vadovėliams įsigyti.

„Ši situacija išskiria Lietuvą iš pažangesnių švietimo sistemų, kuriose ugdymo programos yra aiškesnės ir mažiau perkrautos, o vadovėliai dažniau suvokiami kaip pagalbinė priemonė ir didesnis pasitikėjimas suteikiamas mokytojo profesionalumui bei jo gebėjimui pasirinkti tinkamiausius metodus ir išteklius“, – teigia L. Masiliauskaitė.

Vadovėlių pliusai ir minusai

Diskusijos dėl vadovėlių vaidmens švietime ypač suintensyvėjo ne tik po ugdymo turinio atnaujinimo, bet ir per pandemiją, kai nuotolinis mokymas atskleidė tiek stipriąsias, tiek silpnąsias vadovėlių vaidmens puses.

„Dažniausiai išsakomi argumentai už plačią vadovėlių naudojimo praktiką susiję su jų teikiama struktūra ir aiškiomis gairėmis mokytojui, galimybe sutaupyti laiko bei patikimumu – kvalifikuotų autorių parengta ir peržiūrėta medžiaga užtikrina atitikimą švietimo standartams“, – pažymi L. Masiliauskaitė.

Kita vertus, kritikai atkreipia dėmesį į daugybę vadovėlių trūkumų ir keliamų rizikų.

„Deja, vadovėliai vis dar dažnai veikia pagal principą „vienas dydis tinka visiems“, todėl neatsižvelgia į mokinių gebėjimų, interesų ar mokymosi stilių įvairovę. Be to – kaip matome šiuo metu Lietuvoje – problemų kelia ilgas vadovėlių atnaujinimo procesas. Tai yra iššūkis, turint omeny, kad gyvename greitų pokyčių eroje. Šiemet išleisti vadovėliai, jau kitais metais gali neatspindėti naujausių mokslo ar technologijų pasiekimų. Taip pat – vadovėliuose pasitaiko klaidų, kurias norint ištaisyti reikia juos perspausdinti“, – pasakoja L. Masiliauskaitė.

Pernelyg didelė priklausomybė nuo vadovėlių gali apriboti ir mokytojo galimybes lanksčiai pritaikyti mokymą realiose klasės situacijose, darbą su specialiųjų poreikių mokiniais ar atitikimą vietos poreikiams.

„Tai nereiškia, kad vadovėliai nėra veiksminga mokymo priemonė – visos šalys juos vis dar naudoja. Kita vertus, daugelyje valstybių vadovėlių vaidmuo yra kur kas mažesnis – mokytojai patys kuria medžiagą arba didžioji dalis turinio yra skaitmenizuota bei atvirai prieinama visiems: tiek mokytojams, tiek moksleiviams“, – sako L. Masiliauskaitė.

Suomijoje – daug laisvės mokytojams

Vieną pažangiausių švietimo sistemų turinčioje Suomijoje mokytojai įprastai patys renkasi vadovėlius ir kitas mokymo priemones bei gali kurti savo medžiagą, pritaikytą ugdymo turinio perteikimui. Taip pat galima naudotis nacionaline svetaine, kurioje pateikiamos skaitmeninės mokymo priemonės.

Skirtingai nei Lietuvoje, Suomijoje nėra centralizuotos mokymo priemonių sistemos ir inspekcijos, todėl vadovėlių kokybė nėra tikrinama, o atsakomybė už tinkamos medžiagos naudojimą tenka pačioms mokykloms ir mokytojams.

„Didžiausias skirtumas yra tas, kad pačios mokyklos rengia savo ugdymo programas nacionalinės ugdymo programos rėmuose. Kiekvienos savivaldybės ir mokyklos programos detaliau nukreipia mokymąsi ir mokyklos darbą, atsižvelgdamos į vietos poreikius ir perspektyvas. Būtent dėl to yra įprasta, kad mokyklos ir mokytojai patys sprendžia, koks turinys yra tinkamiausias jų poreikiams, o mokytojams yra palikta laisvė kurti savo turinį“, – pabrėžia L. Masiliauskaitė.

Taip pat Suomijoje daugelis mokyklų nemokamai skiria nešiojamuosius kompiuterius visiems mokiniams nuo 11 metų amžiaus, o turinys dažniausiai yra skaitmenizuotas.

Estija: skaitmenizacija ir laisvė rinktis

Estijoje, kuri pagal tarptautinius tyrimus turi geriausią švietimo sistemą Europoje, vadovėliai taip pat nėra laikomi pagrindiniu ugdymo turinio šaltiniu. Yra suteikiama laisvė pasirinkti – mokytojai ir mokyklos gali laisvai spręsti, kokius vadovėlius naudoti, o gal apskritai jų atsisakyti.

Be to, egzistuoja daug skaitmeninių išteklių – Estija, kaip viena labiausiai skaitmenizuotų Europos šalių, turi plačią skaitmeninių mokymo priemonių pasiūlą. Nacionalinė platforma „eKoolikott“ suteikia prieigą prie įvairių atvirų mokymosi priemonių, kurias mokytojai gali derinti su vadovėliais arba naudoti vietoj jų.

„Vadovėlis suprantamas kaip pagalba, o ne pagrindas. Estijos švietimo politika aiškiai akcentuoja, kad vadovėlis turėtų remti mokytoją, o ne pakeisti programą. Tuo metu Lietuvos švietimo politikoje įvardijama, kad vadovėlis yra „būtina parankinė priemonė“, – sako L. Masiliauskaitė.

Be to, dažniausiai visa mokymosi medžiaga yra skaitmenizuota. Estijoje mokytojai aktyviai kuria savo mokymo medžiagą, ypač skaitmenines ir interaktyvias priemones. Taigi, nors egzistuoja didelė vadovėlių leidėjų įvairovė ir konkurencija, daugelis mokytojų patys kuria arba pritaiko medžiagą, kad ji atitiktų konkrečios klasės poreikius.

Airija – nemokami vadovėliai visiems

Airijoje, kurios penkiolikmečiai taip pat demonstruoja vienus geriausių gebėjimų Europoje, vadovėliai tradiciškai užima svarbią vietą mokyklose. Kita vertus, jie nėra vienintelė ar privaloma mokymosi priemonė. Mokyklos turi autonomiją pačios rinktis vadovėlius bei kitas priemones, atitinkančias ugdymo programų reikalavimus.

Įdomu, kad per pastaruosius 20 metų labai sparčiai padidėjo vadovėlių pasiūla. Tai pasakytina ne tik apie pagrindinius dalykus, tokius kaip matematika ar gamtos mokslai, bet ir apie siauresnes temas, kaip rašyba ar emocinė gerovė.

Be to, nuo 2023 m. Airija pradėjo palaipsniui padengti vadovėlių, pratybų sąsiuvinių ir kanceliarinių priemonių išlaidas visose mokyklose. Prieš tai ši finansinė našta daugiausia krisdavo tėvams.

„Nors akivaizdu, kad vadovėliams skiriamas vis didesnis dėmesys, jau dabar keliami klausimai dėl šio sprendimo pasekmių. Mokytojai pastebi, kad vadovėliai gali tapti pernelyg dominuojančia priemone, kas gali riboti mokytojo laisvę planuoti, pritaikyti turinį pagal klasės poreikius. Taigi nors Airijoje vadovėliai pradėti teikti nemokamai, bandoma atrasti balansą tarp vadovėlių naudojimo ir lankstesnių, įtraukiančių mokymosi metodų“, – pažymi L. Masiliauskaitė.

Svarbu išlaikyti pusiausvyrą

Žvelgiant į tarptautines praktikas, matoma, kad vadovėliai yra svarbi, bet dažniau pagalbinė mokymo(si) priemonė, o mokytojų autonomija ir galimybė pritaikyti medžiagą priklauso nuo šalies švietimo sistemos organizavimo.

„Lietuva galėtų pasimokyti iš tarptautinės patirties ir įgyvendinti sprendimus, kurie sumažintų mokytojų priklausomybę nuo vadovėlių ir leistų lanksčiau reaguoti į ugdymo turinio pokyčius. Ir nors Lietuvoje mokyklos gali rinktis iš patvirtintų vadovėlių sąrašo, o dalis mokytojų dalyvauja vadovėlių sudarymo procese, priklausomybė nuo vadovėlių išlieka aukšta“, – pažymi „Švietimas #1” vadovė.

Siekiant rasti balansą, svarbu stiprinti mokytojų autonomiją, skatinant kurti ar pritaikyti savo mokymo medžiagą pagal klasės poreikius.

„Tačiau tam būtina, kad mokytojai būtų itin gerai paruošti, būtų skatinamas jų kūrybiškumas, o ugdymo programos būtų labai aiškios ir kiltų kuo mažiau neaiškumų, kokius tiksliai gebėjimus ir žinias mokinys turi įgyti. Taip pat, nors Lietuvoje irgi turime skaitmeninių mokytojams skirtų platformų, svarbu jas labiau išplėtoti, pateikti jose daugiau interaktyvaus turinio, ir užtikrinti, kad jos būtų lengvai prieinamos visoms mokykloms bei pritaikytos įvairių mokinių poreikiams“, – sako L. Masiliauskaitė.

Apie „Švietimas #1”