Joninės planuojamos metus į priekį

„Yra tokia frazė - karalius mirė, tegyvuoja karalius. Tai mes sakome: Joninės pasibaigė, tegyvuoja Joninės. Vos pasibaigus šventei iš karto pradedame galvoti apie kitas“, - pasakojo J. Serapinė.

Anot jos, pasiruošimas 2026-ųjų Joninėms prasidėjo dar praėjusią vasarą, kai organizatoriai vertino praėjusios šventės rezultatus ir svarstė, kuo nustebinti lankytojus kitąmet.

„Po praėjusių Joninių galvojome, kas toliau. Jos buvo tikrai įspūdingos, ypač misterija ir vizualizacijos ant kalnų. Todėl pasiruošimą pradėjome labai anksti“, - sakė direktorė.

„Joninės yra kaip virusas“

Nors Joninių organizavimas J. Serapinės gyvenime užima jau ne vieną dešimtmetį, ji tikina, kad šventė jai nė kiek neatsibodo.

„Joninės yra kaip virusas. Jeigu jis jau pagavo, tai nepaleidžia“, - šypsojosi J. Serapinė.

Pasak direktorės, didžiausia motyvacija - augantis šventės populiarumas ir lankytojų dėmesys.

„Kai pamatėme, kad į Jonavą žmonės važiuoja ir stovi net nuo Karmėlavos susidarančiuose automobilių srautuose, supratome, kad tai, ką darome, yra įdomu ir svarbu. Tai motyvuoja ieškoti dar kažko nematyto ir nedaryto.“

Nuo mažos scenos iki vienos didžiausių regione

Per daugelį metų Joninių šventė pasikeitė neatpažįstamai.

„Pradėjome nuo mažutės scenos, kuri tada atrodė didžiulė. Šiemet jau turėsime 24 metrų ilgio sceną. Joninių slėnis darosi per mažas“, - juokavo J. Serapinė.

Anot jos, šiuolaikinės technologijos leidžia kurti vis įspūdingesnius reginius.

„Anksčiau saulę nešiodavome rankomis, dabar ją galime parodyti lazeriais, fejerverkais ir vizualizacijomis ekranuose. Todėl Joninės ir neatsibosta - atsiranda vis naujų galimybių.“

Daugiau etninių žaidimų ir išplėstas Jonų kiemas

Šiemet organizatoriai nusprendė daugiau dėmesio skirti tradicijoms ir autentiškai Joninių dvasiai.

„Atsisakėme kai kurių pramogų, kurios užimdavo daug vietos. Į miesto šventę persikels įvairūs atrakcionai, o Joninėse daugiau dėmesio skirsime etniniams žaidimams“, - sakė direktorė.

Pasak jos, šiuolaikiniams vaikams tokios veiklos tampa vis didesne naujiena.

„Matau, kad įvairių atrakcionų vaikai gali rasti beveik kiekvienoje šventėje, o etniniai žaidimai tampa kažkuo nauju ir neatrastu.“

Svarbiu šventės akcentu taps ir išplėstas Jonų kiemas.

„Šiemet planuojame Joninių laikraštį. Pernai pasirašėme Jonų ir Janinų sostinės respublikos konstituciją, todėl galbūt turėsime ir prezidentą, ir prezidentę“, - intrigavo J. Serapinė.

Jonų kieme ir toliau bus registruojami Jonai bei Janinos, kurie galės tapti simbolinės respublikos piliečiais.

Jonų kieme - amatininkai, edukacijos ir veiklos visai šeimai

Renginių vadybininkė Monika Zupinskienė pasakojo, kad viena svarbiausių šventės erdvių išliks Jonų kiemas.

„Danutė Jurgickienė, kuri atsakinga už Jonų kiemą, jau dabar turi labai ilgą amatininkų sąrašą. Veiklų tikrai nepritrūks nei mažam, nei dideliam“, - sakė Monika Zupinskienė. 

Lankytojai čia galės dalyvauti edukacijose, susipažinti su senaisiais amatais, išbandyti tradicinius žaidimus bei pajusti autentišką Joninių atmosferą.

Organizatoriai ruošiasi rekordiniams žmonių srautams

Už techninę ir ūkinę renginio pusę atsakinga direktoriaus pavaduotoja Karolina Petrenčiuk-Naujokienė sako, kad didžiausias iššūkis - kasmet augantis lankytojų skaičius.

„Žmonių kiekis nuolat didėja. Iš ūkio pusės dažniausiai pritrūkstame konteinerių, todėl šiemet stengsimės, kad Joninių slėnis visą laiką būtų švarus ir tvarkingas“, - pasakoja Karolina Petrenčiuk-Naujokienė.

Pasak organizatorių, pasiruošimas vyksta itin intensyviai - gaminamos dekoracijos, ruošiami rekvizitai, planuojama logistika ir visa renginio infrastruktūra.

Šventės veidą kuria baltiški simboliai

Už šventės vizualinį identitetą atsakinga dailininkė dizainerė Dovilė Grybienė sako, kad kiekvienais metais siekiama išlaikyti Joninių išskirtinumą.

„Kol nepadarau afišos, tol niekas nieko nežino“, - juokavo Dovilė.

Pasak dizainerės, didelis dėmesys skiriamas baltiškiems simboliams ir tradicijoms.

„Norime, kad žmonės susipažintų su baltiškais ženklais. Šiemet visur keliausime su saule“, - sakė dizainerė.

Koncertuos AULI, VOS VOS, „Skylė“ ir Donatas Montvydas

Šventės koncertinę programą pristatė režisierė Jolita Driukienė.

„Koncertas nusimato iš tiesų puikus ir visiškai atitinkantis Joninių vertybes, ko siekiame jau daug metų“, - teigė Jolita.

Vakaro programą pradės Latvijos folkloro grupė „Auli“, vėliau pasirodys „Vos Vos“ su Domantu Razausku, folkroko grupė „Skylė“, o pagrindine vakaro žvaigžde taps Donatas Montvydas.

„Tuomet visus pakelsime ant kojų ir šoksime kartu su Donatu Montvydu“, - sakė režisierė.

Misterija - išskirtinis Joninių akcentas

Po koncertų žiūrovų lauks misterija „Eina saulelė aplinkui dangų“, kuri jau tapo neatsiejama Jonavos Joninių dalimi.

„Tai bus nuostabus lazerių, šviesų, pirotechnikos ir gyvos bendruomenės renginys, kuriame dalyvauja ir Jonavos kultūros centro kolektyvai, ir vietos žmonės. Čia visi tampa ne žiūrovais, o dalyviais“, - pasakojo režisierė.

Po misterijos dangų nušvies fejerverkai, o šventę pratęs DJ Jonesso programa.

Daugiau ekranų, daugiau garso ir daugiau komforto

Šiemet organizatoriai daug dėmesio skiria ir techninei renginio kokybei.

„Scena bus ypatinga, apšvietimas taip pat. Net garsas atvažiuoja iš Prancūzijos, nes Joninių slėnį įgarsinti nėra paprasta - jis yra tarsi duburyje“, - pasakojo J. Serapinė.

Anot jos, ekranų taip pat bus daugiau nei ankstesniais metais, kad renginį patogiai stebėti galėtų ir ant šlaitų susirinkę žiūrovai.

Jonines stebėti galės ir negalintys atvykti

Jonavos kultūros centro viešųjų ryšių specialistė Ernesta Eglinskė, atsakinga už LED ekranų vizualizacijas bei tiesioginę šventės transliaciją.

„Aš esu atsakinga už vizualizacijas LED ekranuose ir tiesioginę transliaciją Joninių metu“, - pasakojo specialistė.

Pasak Ernestos, visi šventės vizualiniai sprendimai kuriami pagal bendrą koncepciją, todėl glaudžiai bendradarbiaujama su dizainere ir kitais kūrybinės komandos nariais.

„Mes dalinamės bendra koncepcija, kad viskas nesiskirtų, kad žmonės atpažintų mūsų Jonines visoje Lietuvoje ir, kaip juokaujame, net kosmose“, - šypsojosi Ernesta Eglinskė.

Šiemet Joninių slėnyje planuojama įrengti daugiau LED ekranų nei ankstesniais metais, todėl renginio vaizdai bus geriau matomi ir atokesnėse slėnio vietose. Tuo pačiu bus užtikrinta ir kokybiška tiesioginė transliacija tiems, kurie į šventę atvykti negalės.

Anot Ernestos, augantis renginio mastas skatina ieškoti vis naujų techninių sprendimų.

„Joninių slėnis jau darosi mažokas. Norisi daugiau ekranų, daugiau galimybių ir kad mūsų Jonines pamatytų kuo daugiau žmonių“, - sakė Ernesta.

Vienoje vietoje sutelkta maitinimo zona

Viena šių metų naujovių - centralizuota maitinimo erdvė.

„Turėsime vieną didelę maitinimo zoną. Tam bus naudojama baseino aikštelė, kurioje įsikurs visi maitinimo paslaugų teikėjai. Ten bus ir stalai, todėl žmonės galės patogiai prisėsti, pavalgyti ir pailsėti“, - sakė J. Serapinė.

Pasak jos, toks sprendimas leis patogiau organizuoti lankytojų srautus ir sukurs vieną bendrą poilsio bei maitinimo erdvę.

Kodėl verta Jonines švęsti Jonavoje?

Paklausta, kodėl žmonės turėtų rinktis būtent Jonavoje vykstančias Jonines, J. Serapinė nedvejojo.

„Mes stebime, kas vyksta visoje Lietuvoje, todėl labai tvirtai galiu pasakyti, kad Jonavoje Joninės yra vienos įspūdingiausių ir įdomiausių. Ne tik dėl koncertų ar veiklų, bet ir dėl misterijos, kurios niekas kitas nedaro“, - teigė direktorė.

Anot jos, šventė kasmet auga ir keičiasi, todėl kiekvienas apsilankymas atneša naujų įspūdžių.

„Priežasčių atvykti į Jonavą yra begalė. Ir geriau vieną kartą pamatyti, negu dešimt kartų išgirsti“, - kvietė J. Serapinė.

Sekmadienio rytą Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pareigūnams, patruliavusiems išvykimo terminale prie laipinimo vartų, įtarimų sukėlė trys asmenys. Pasieniečiams pasiteiravus, vienas jų prisistatė Ganos, kiti du – Sudano piliečiais. Trijulė ketino vykti į Diuseldorfą.

Asmenys buvo pristatyti į pasienio užkardos tarnybines patalpas. Apklausos ir išsamios patikros metu nustatyta, kad nė vienas iš jų neturėjo asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančių dokumentų. Užsieniečiai su savimi turėjo tik asmeninius daiktus.

Toliau aiškinantis kelionės aplinkybes paaiškėjo, kad vienas sulaikytųjų yra nepilnametis. Patikros metu pasieniečiai taip pat nustatė, kad šie asmenys buvo lankęsi Baltarusijoje ir Latvijoje, iš kurios, tikėtina, ir atvyko į Lietuvą.

Nepilnametis bus perduotas Priėmimo ir integracijos agentūros Ruklos priėmimo centrui. Tuo metu abu pilnamečiai užsieniečiai sulaikyti iki 48 valandų ir bus perduoti Užsieniečių registracijos centro pareigūnams, kurie tęs tolesnes procedūras ir aplinkybių vertinimą.

Vadinamu latviškuoju keliu vykstančius ir sulaikytus neteisėtus migrantus, atlikę reikalingas procedūras, Lietuvos pasieniečiai grąžina kolegoms latviams.

VSAT Vilniaus pasienio rinktinės inf. 

Svarbios organizatorių ir dalyvių aplinkosaugos atsakomybės 

Organizuojant festivalius reikėtų atkreipti dėmesį į konkrečios vietos gamtinę aplinką ir festivalio laiku vykstančius procesus gamtoje, pvz. paukščių perėjimo metu vengti triukšmingų renginių, veiklas pritaikyti prie tai vietai (nacionaliniam ar regioniniam parkui, rezervatui, draustiniui ar kt.) keliamų reikalavimų. Reikėtų pasirūpinti tinkamu automobilių parkavimu, kempingo zonų įrengimu nežalojant augalijos. Džiugina, kad vis daugiau festivalių organizatorių propaguoja aplinkai draugiškas priemones, atsisako perteklinių, vėliau atliekomis tampančių atributų. Patogi rūšiavimo infrastruktūra ir aiškus informacijos apie aplinkosaugos reikalavimus pateikimas dalyviams padeda festivalio vietą palikti tokią, kokia ji buvo iki renginio. 

Važinėjimas transporto priemonėmis ir jų statymas nežalojant augalijos 

Automobilius reikėtų parkuoti tik tam skirtose aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinus galimybę keliu pravažiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, patariama neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų. Automobilius galima statyti ne arčiau nei 25 m nuo vandens telkinio kranto. Važinėjimas automobiliais ir kitomis motorinėmis transporto priemonėmis jiems nepritaikytais keliais bei jų statymas neleistinose vietose žaloja ir naikina žolinę dangą, natūralią miško paklotę, teršia šalia esančius vandens telkinius.   

Stovyklavimas tik tam pritaikytose vietose   

Apsistoti poilsiui miškuose galima tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose: poilsiavietėse, atokvėpio vietose, stovyklavietėse, kempinguose, kituose rekreacinės paskirties inžineriniuose statiniuose. 

Festivalio vietoje reikia palaikyti tvarką, nešiukšlinti, šiukšles mesti tik tam skirtose vietose. Šiukšlinant teršiamos gyvūnų ir augalų buveinės. Raginama išmetamas šiukšles rūšiuoti.  

Kurti laužus ir naudoti atvirą ugnį galima tik viešojo naudojimo poilsio objektuose įrengtose ir atitinkamai pažymėtose laužavietėse. Neatsakingai mėtomi neužgesinti degtukai ir nuorūkos gali sukelti gaisrą. Be to, nuorūka – viena dažniausiai randamų šiukšlių gamtoje, jos yra toksiškos, ilgai nesuyra, todėl mesti nuorūkų bet kur nereikėtų. 

Jeigu festivalis yra draugiškas augintiniams – gyvūnai yra laukiami juose, tačiau šeimininkai turi pasirūpinti gyvūnų priežiūra. Gyvūnai neturi kelti jokio pavojaus ar nepatogumų kitiems renginio lankytojams ir laukinei gamtai. Šunis reikėtų vedžioti su pavadėliu, o palaidiems keturkojams turi būti uždėtas antsnukis. Augintinių šeimininkai raginami pasirūpinti higiena – nemaudyti bendrose maudyklose, surinkti gyvūnų paliekamas išmatas. 

Kaip ir visose stovyklavietėse, taip ir festivaliuose draudžiama gadinti želdinių apsaugos priemones, poilsiaviečių ir kitą rekreacinę įrangą, informacinius (įspėjamuosius) ženklus, kvartalinių linijų stulpus, geodezinius ženklus, riboženklius ar kitus įrenginius.   

Aplinkosaugininkai ragina tausoti augalus, ypač – saugomų rūšių.   

Pirotechniką ir degias ar sprogstamas medžiagas festivalių organizatoriai gali naudoti tik turėdami konkrečios savivaldybės, kurios teritorijoje vyksta renginys, leidimą, tačiau aplinkosaugininkai siūlo vengti jų naudojimo dėl poveikio aplinkai. Taip pat patariame vengti oro balionų ir dangaus žibintų. Alternatyvos – dronai ar lazeriai, šviesos sprendimai gali padaryti festivalį ne mažiau įspūdingą ir saugesnį aplinkai. 

Reikia vengti vienkartinių tarų   

Į festivalius nereikėtų vežtis vienkartinės taros, kuri po panaudojimo iš karto tampa atlieka, o stengtis naudoti draugiškesnes aplinkai daugkartinio naudojimo taras. Festivaliuose dalyvaujantys prekiautojai turi prisiminti, kad draudžiama pateikti rinkai visus iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus gaminius, bei vienkartinius plastikinius gaminius: stalo įrankius (šakutes, peilius, šaukštus, lazdeles), lėkštes, šiaudelius, gėrimų maišiklius, prie oro balionėlių tvirtinamas ir jiems laikyti skirtas lazdeles, jų detales, iš polistireninio putplasčio pagamintus gėrimų indelius, jų kamštelius ir dangtelius, maisto tarą, pavyzdžiui, dėžutes su dangteliais arba be jų, kuriose laikomas maistas, skirtas nedelsiant suvartoti vietoje arba išsinešti.  

Maišeliai ir alternatyvios pakuotės   

Draudžiama prekių ar produktų pardavimo vietose neatlygintinai dalyti lengvuosius ir labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius, išskyrus labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius, skirtus šviežiai mėsai, jos produktams ir šviežioms žuvims pakuoti. 

Prekių ženklinimas 

Jeigu festivaliuose parduodami tabako gaminiai su filtrais ir filtrai, parduodamus naudoti kartu su tabako gaminiais bei drėgnos servetėlės jie privalo būti paženklinti vadovaujantis keliamais reikalavimais. 

Vandens telkiniai ir aplinkosauga 

Net ir vykstant festivaliui, turi būti užtikrintas gyventojams, ne festivalio dalyviams, priėjimas prie vandens. Kartais festivaliai organizuojami salose ar panašiose, vandens telkinių atskirtose, vietose. Tokiais atvejais, norint išvengti pašalinių asmenų patekimo, gali būti užtvertas praėjimas prie vandens gavus leidimą iš savivaldybės viešiesiems renginiams rengti (daugiau informacijos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme). 

Nesaikingas cheminių ploviklių ir kitų priemonių (pvz., indų ploviklio, šampūno, dantų pastos ir pan.) naudojimas ežeruose ar upėse teršia vandenį, kenkia augalams, gyvūnams ir gali turėti neigiamą įtaką žmonių sveikatai. Siūloma įrengti festivaliuose lauko dušus, vietas indams plauti. 

Sumanius plaukioti ežeruose ar upėse festivalių metu, būtina atsižvelgti į vandens plaukiojimo priemonėmis taikomus reikalavimus (išsamiau: plaukiojimo priemonių atmintinėje), kad nebūtų trikdoma gamta: gąsdinami paukščiai, keliamas stresas žuvims ir kitiems vandens gyvūnams.   

Daugiau aplinkosaugos patarimų ir reikalavimų galima rasti Aplinkos apsaugos departamento parengtoje „Poilsiauk atsakingai“ atmintinėje. 

Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.

Aplinkos apsaugos departamento inf.

Tvarkingos bendro naudojimo erdvės, neužkrauti praėjimai, mažiau degių ar nereikalingų daiktų gali būti svarbūs ne tik kasdieniam komfortui, bet ir gyventojų saugumui. Vis dėlto tvarkydamiesi gyventojai neretai daro klaidų - iš rūsių išnešti seni baldai, buitinė technika ar kiti stambūs daiktai dažnai atsiduria bendrose erdvėse arba prie atliekų konteinerių.

Rūsių praėjimai turi būti laisvi

UAB „Jonavos paslaugos“ direktoriaus pavaduotojas komunaliniam ūkiui Ričardas Laboga pabrėžia, kad rūsiuose užgriozdinti praėjimai kelia rimtų problemų.

„Faktas, kad visi praėjimai turi būti laisvi. Pirmiausia dėl priešgaisrinių reikalavimų, kad žmonės galėtų saugiai pasišalinti nelaimės atveju. Antra, šiandien, žinant situaciją Lietuvoje, kiekvieno daugiabučio rūsys gali būti naudojamas kaip priedanga ar slėptuvė, todėl praėjimai turi būti laisvi, neužstatyti jokiais daiktais“, - sakė R. Laboga.

Pasak jo, gyventojai dažnai į bendro naudojimo patalpas nuneša nebereikalingus daiktus tikėdamiesi, kad jie galbūt dar pravers ateityje.

„Žmonės labai abejingai žiūri į šitą problemą. Nereikalingą skalbimo mašiną, sofą, lovą ar kitą daiktą tiesiog padeda praėjime. Jei laikytų savo sandėliuke, mes pretenzijų neturėtume. Tačiau kai daiktai paliekami bendrose erdvėse, jie trukdo visiems gyventojams“, - kalbėjo pašnekovas.

Kaimynų konfliktai dėl netvarkos - dažnas reiškinys

Anot R. Labogos, rūsių tvarkymas neretai tampa ir kaimynų nesutarimų priežastimi.

„Vieni gyventojai nori susitvarkyti, kiti vengia tai daryti. Geriausia, kai kaimynai kontroliuoja vieni kitus. Jeigu mato, kad kažkas bendroje erdvėje paliko daiktų, turėtų pareikalauti juos išnešti. Jeigu žmogus nereaguoja, galima kreiptis į Viešosios tvarkos skyrių ir apie pažeidimą pranešti“, - teigė pavaduotojas. 

Įspėjimų nebeliks - daiktus išveš be perspėjimo

R. Laboga perspėja, kad bendrovė keičia praktiką ir nuo šiol gyventojų apie planuojamą bendrų erdvių valymą gali nebeįspėti iš anksto.

„Anksčiau gyventojams pranešdavome ir duodavome apie dešimt dienų susitvarkyti. Dabar jau pradėsime vežti be perspėjimo. Viskas, kas bus palikta bendro naudojimo erdvėse, bus išvežama į atliekų aikšteles. Žinoma, tai bus daroma namo gyventojų lėšomis, nes juk tuos daiktus atnešė ne kas kitas, o patys gyventojai“, - sakė R. Laboga. 

Tuo pačiu gyventojams primenama, kad stambiagabaričių atliekų išvežimą galima užsisakyti individualiai.

„Žmogus gali paskambinti į Atliekų tvarkymo skyrių, užsiregistruoti, suderinti laiką, mes atvykstame, paimame atliekas ir problema išspręsta“, - paaiškino R. Laboga.

Didžiausia klaida - seni baldai prie konteinerių

Tvarkydami rūsius ir sandėliukus gyventojai dažnai daro dar vieną klaidą - senus baldus, čiužinius, lentynas, lovas, kilimus ar buitinę techniką palieka prie konteinerių.

Tačiau specialistai primena, kad stambiagabarites atliekas prie konteinerių palikti draudžiama. Tokios atliekos ne tik darko aplinką, bet ir sukelia papildomų išlaidų jų tvarkymui.

Nemokamai galima atiduoti iki 300 kilogramų atliekų

UAB „Jonavos paslaugos“ Atliekų tvarkymo sistemos organizavimo skyriaus vedėja Rasa Raicevičienė primena, kad gyventojams sudarytos galimybės stambias atliekas perduoti teisėtai.

„Šiuo metu keturis kartus per metus vyksta nemokamas didelių gabaritų atliekų surinkimas apvažiavimo būdu. Gyventojai turi iš anksto registruotis ir nurodyti, kokias atliekas planuoja išnešti. Tai būtina tam, kad galėtume suplanuoti maršrutus ir techniką“, - pasakojo specialistė.

Pasak jos, vienam namų ūkiui per metus nemokamai gali būti surinkta iki 300 kilogramų stambiagabaričių atliekų.

„Kartais žmonės registruoja sofą, lovą ir duris, o atvykus randame kone pilną sunkvežimį atliekų. Todėl ir prašome tiksliai nurodyti, kas bus išnešta“, - sakė R. Raicevičienė.

Ji primena, kad gyventojai taip pat bet kada gali patys pristatyti atliekas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.

Daugiabučių gyventojams - papildoma atsakomybė

Pasak specialistės, daugiabučių gyventojai turi žinoti vieną svarbią taisyklę - už išneštų atliekų krūvą iki jos surinkimo atsako pats gyventojas.

„Atliekos turi būti išnešamos ne anksčiau kaip 24 valandos iki grafike numatytos surinkimo datos. Daugiabučių gyventojams svarbu suprasti, kad jie atsako už savo išneštas atliekas. Jeigu prie jų sukrautos krūvos kažkas papildomai primes kitų daiktų, tai jau tampa jų atsakomybės klausimu“, - aiškino pašnekovė.

Prie konteinerių daugėja paliekamų atliekų

Nors apie taisykles kalbama ne pirmus metus, prie konteinerių paliekamų stambiagabaričių atliekų kiekiai nemažėja.

„Būna net taip, kad pastatomas informacinis stendas su užrašu, jog atliekų čia palikti negalima, o žmonės jas sudeda tiesiai šalia to stendo. Kovoti su tuo labai sunku. Kol žmonės nepradės vieni kitų drausminti, situacija nesikeis“, - teigė R. Raicevičienė.

Grįžta vaizdo kameros ir žalos išieškojimas

Dėl augančios problemos bendrovė nusprendė grįžti prie griežtesnių kontrolės priemonių.

„Vėl grąžiname vaizdo kamerų stebėjimą. Analizuosime įrašus, ieškosime pažeidėjų. Kadangi turime važiuoti surinkti ne vietoje ir ne laiku paliktas atliekas, patiriame papildomų sąnaudų. Todėl grįžtame prie praktikos, kuri buvo taikoma prieš ketverius - penkerius metus - skaičiuosime žalą ir reikalausime ją atlyginti“, - sakė specialistė.

Pasak jos, papildomų išlaidų suma gali būti gerokai didesnė nei gyventojai tikisi.

„Tai tikrai nebus 6 ar 18 eurų. Galbūt tada žmonės pradės rimčiau žiūrėti į savo pareigas, nes panašu, kad į piniginius dalykus reaguojama labiausiai“, - kalbėjo vedėja.

Už netvarką sumoka visi gyventojai

R. Raicevičienė pabrėžia, kad kiekviena prie konteinerių palikta sofa ar spinta galiausiai kainuoja visiems atliekų mokėtojams.

„Žmonės kartais galvoja, kad viskas normalu - padėjo prie konteinerio, o paslaugų teikėjas vis tiek surinks. Tačiau mes tai darome ne todėl, kad privalome. Surenkame tam, kad miestas būtų švarus ir tvarkingas. Iš esmės atliekame darbą, kurį turėjo padaryti pats gyventojas“, - sakė R. Raicevičienė.

Anot specialistės, augant tokių atliekų kiekiams didėja ir bendros atliekų tvarkymo sąnaudos.

„Gaunasi taip, kad žmonės, kurie atliekas tvarko atsakingai, galų gale sumoka ir už tuos, kurie galvoja: numesiu, o kažkas kitas sutvarkys. Tokį požiūrį galiausiai apmoka visi gyventojai“, - teigė specialistė.

Ar padėtų didesnės baudos?

R. Raicevičienė neslepia mananti, kad šiandien vien informavimo priemonių nebepakanka.

„Manau, kad piniginis klausimas yra esminis momentas. Matome pavyzdžių užsienyje, kur žmonės rūšiuoja ir laikosi taisyklių. Tačiau atvykę į Lietuvą tie patys žmonės kartais elgiasi visai kitaip. Todėl kyla klausimas, ar ne baudos ten lemia tvarką“, - svarstė pašnekovė.

Pasak specialistės, ilgainiui situaciją turėtų keisti gyventojų sąmoningumas, tačiau kol kas didžiausią poveikį dažniausiai daro finansinė atsakomybė.

„Kažkada galbūt užteks vien sąmoningumo, tačiau šiandien atrodo, kad piniginė atsakomybė vis dar yra veiksmingiausia priemonė“, - sakė R. Raicevičienė.

Rūsių tvarkymas po oro pavojaus signalų daugeliui tapo būtinybe, tačiau specialistai primena - išnešti senus daiktus iš rūsio dar nereiškia tinkamai jais atsikratyti. Baldai, čiužiniai ar buitinė technika neturėtų atsidurti prie konteinerių. Priešingu atveju gyventojų gali laukti ne tik kaimynų priekaištai, bet ir vaizdo kamerų užfiksuoti pažeidimai bei papildomos sąskaitos.

• Sodros“ teritoriniams skyriams teisės aktuose bus aiškiai deleguota funkcija ir griežta prievolė ne tik laukti duomenų iš užsienio, bet ir patiems aktyviai tikrinti informaciją apie pareiškėjų užsienyje gaunamas pajamas bei išmokas.
• Griežtinti išmokų prašytojų atsakomybę, įpareigojant juos pateikti oficialius užsienio šalių dokumentus, įrodančius, kad analogiška išmoka jiems nėra mokama svetur ir deklaruoti bet kokias užsienyje gaunamas darbinės veiklos pajamas. 

Teisiniai pakeitimai palies ir vidines „Sodros“ procedūras: siekiant sukurti automatizuotas kontrolės priemones reikės peržiūrėti informacinių sistemų nuostatus. Jei prašymą pateikia trečiosios šalies pilietis, o vaiko duomenų nėra Lietuvos gyventojų registre, sistema turėtų automatiškai stabdyti išmokos skyrimą iki tol, kol bus gauti patikimi įrodymai iš užsienio valstybės arba asmuo pateiks legalumą pagrindžiančius dokumentus.
  
Atsakingos institucijos jau numatė priemones šioms rekomendacijoms įgyvendinti ir įsipareigojo konkrečiais terminais pateikti teisės aktų projektus, kurie užvers teisinio reguliavimo spragas ir apsaugos šalies socialinį biudžetą.

Valstybės kontrolės inf. 

Per „Viber“ klientams bus siunčiami pranešimai apie siuntos pristatymą į paštomatą, priminimai apie besibaigiantį siuntos saugojimo laiką bei kita su siuntos atsiėmimu paštomate susijusi informacija.  

„Kasdien pristatome dešimtis tūkstančių siuntų, todėl mums svarbu, kad klientai jiems aktualią informaciją gautų patikimai, aiškiai ir jiems patogiausiu būdu. „Viber“ yra plačiai naudojama platforma, todėl tikime, kad daliai klientų ji taps dar vienu patogiu kanalu sekti siuntos statusą ir laiku gauti svarbius pranešimus“, – sako Mantas Sirutavičius, Lietuvos pašto Klientų patirčių valdymo departamento vadovas.  

Pasak jo, oficialus LP EXPRESS kanalas „Viber“ programėlėje padės klientams lengviau atpažinti tikrus bendrovės pranešimus ir sumažins sukčiavimo riziką.  

„Viber“ žinutėse siuntėju bus nurodomas „LP EXPRESS“, todėl klientams bus paprasčiau atskirti oficialią informaciją nuo sukčių žinučių, kurios dažnai siunčiamos iš atsitiktinių numerių ar naudojant klaidinančius, į žinomų bendrovių pavadinimus panašius vardus.  

LP EXPRESS atkreipia dėmesį, kad klientams, kurie nesinaudoja „Viber“ programėle, informacija ir toliau bus siunčiama įprastais kanalais – SMS žinutėmis bei el. paštu.  

Naujasis klientų informavimo kanalas diegiamas palaipsniui ir artimiausiu metu per jį informacija bus pradėta teikti visiems LP EXPRESS klientams.  

Lietuvos pašto pranešimas spaudai 

Šiemet garsiais plojimais buvo pasveikinti net 153 gimnazistai, kurių darbštumas, atkaklumas ir talentas atsiskleidė rajoninėse ir respublikinėse olimpiadose, konkursuose, sporto varžybose, meninėje bei visuomeninėje veikloje. Kiekvienas apdovanojimas priminė, kad už puikių rezultatų slypi ilgos mokymosi valandos, kruopštus pasiruošimas, abejonės, drąsa išbandyti savo jėgas ir ryžtas nepasiduoti.  

Jaukią ir pakilią šventės atmosferą kūrė muzika. Renginį pradėjo IV a klasės mokinė Ugnė Grizickaitė, atlikusi valsą iš filmo My Sweet and Tender Beast, o vėliau visa bendruomenė susivienijo giedodama gimnazijos himną. Sveikinimo žodį taręs gimnazijos direktorius Darius Mockus kvietė didžiuotis pasiekimais, tačiau kartu nepamiršti, kad svarbiausia pergalė visada yra augimas ir nuolatinis judėjimas pirmyn. 

Ypatinga vakaro akimirka tapo „Amat victoria curam“ nominacijų įteikimas. Šis lotyniškas posakis, reiškiantis „Pergalė mėgsta triūsą“, jau daugelį metų simbolizuoja aukščiausią gimnazijos įvertinimą mokiniams, kurių pasiekimai išsiskiria darbštumu, atsakomybe ir nuosekliu tobulėjimu. Šiemet šios nominacijos skirtos Benui Damuliui (I a klasė), Aušriui Gelažiui (II a klasė), Gabijai Piliponytei (III a klasė) ir Simonui Civilkai (IV a klasė). Jiems įteiktos tradicinės 3D stiklo statulėlės tapo ne tik įvertinimu už pasiektus rezultatus, bet ir simboliniu priminimu, kad atkaklus darbas visada duoda vaisių. 

 Matematikos mokytoja Simona Biliūnienė pristatė Kauno technologijos universiteto įsteigtą geriausio matematiko-abituriento apdovanojimą, kuris šiais metais atiteko IV a klasės mokinei Ulai Bazevičiūtei. Jai buvo įteikta padėka ir KTU dovanos – prasmingas įvertinimas už jos atkaklumą, smalsumą ir aukštus pasiekimus. 

Šventės metu buvo pagerbti visų klasių srautų mokiniai, o tarp apdovanojimų netrūko ir muzikinių bei šokių pasirodymų. Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos akordeonininkų orkestras, vadovaujamas mokytojų Lenos Rockinos ir Rasos Laimikienės, dovanojo nuostabias muzikines akimirkas ir pakilią nuotaiką. Žiūrovus džiugino Senamiesčio gimnazijos šokio studijos „Juventa“ kolektyvai, merginų vokalinis ansamblis, o trečiokas Martynas Postauka nominantams dovanojo Bruno Mars kūrinį Uptown Funk. 

Nuoširdžių plojimų sulaukė ir mokinių išrinktos šauniausios gimnazijos mokytojos. Šiemet šis vardas skirtas geografijos mokytojai Svetlanai Glušniovai bei matematikos mokytojoms Simonai Biliūnienei ir Jolitai Klapovščiuk. Tai ypatingas įvertinimas pedagogams, kurie kasdien dalijasi ne tik žiniomis, bet ir savo laiku, kantrybe, palaikymu bei tikėjimu mokinių galimybėmis. 

„Valio“ – tai kur kas daugiau nei apdovanojimų ceremonija. Tai šventė, kurioje džiaugiamasi ne tik savo, bet ir draugų sėkme, kurioje skamba padėkos žodžiai ir gimsta naujas įkvėpimas. Ji primena, kad kiekvienas pasiekimas prasideda nuo mažo žingsnio, o didžiausios pergalės neįmanomos be šalia esančių žmonių – mokytojų, tėvų, draugų ir visos bendruomenės palaikymo. 

Tegul vasara atneša poilsį, o nauji mokslo metai – dar daugiau svajonių, tikslų ir priežasčių vėl sušukti: „Valio!“ 

Už nuotraukose įamžintas akimirkas dėkojame Joriui Kolosovui, II a kl. mokiniui.

Jonavos Senamiesčio gimnazijos inf. 

„Lietuvoje visi priešmokyklinukai ugdomi pagal vieningą programą, kuri padeda vaikams žaidžiant, tyrinėjant ir kuriant pasiruošti mokyklai. Žaisdami, tyrinėdami aplinką, darydami nesudėtingus eksperimentus ar atlikdami jų amžiui skirtas užduotėles, vaikai susipažįsta su skaitymo, rašymo pradmenimis, išmoksta matematinių veiksmų. Todėl kiekvienas vaikas į pirmą klasę ateina nors ir su skirtingais, bet pakankamais gebėjimais pradėti mokslus“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.

Svarbiausia – ne lenktynės, o vaiko raida

Visi vaikai yra skirtingi. Vieni pradeda skaityti jau ketverių, kiti šešerių dar tik mokosi pažinti raides. Tai – natūralu.

„Todėl tėvams nereikėtų skubėti samdyti korepetitorių ar kelti per aukštų lūkesčių. Kur kas svarbiau – bendrauti su vaiku, žaisti, skaityti kartu ir skatinti jo natūralų smalsumą. Tėvų nusiteikimas yra kertinis dalykas. Vaikas mokyklą mato tėvų akimis. Jei tėvai kalba apie mokyklą ramiai, pozityviai, be baimės – vaikas taip ir jaučiasi. Svarbiausia neperduoti vaikams savo nerimo ir parodyti, kad mokykla yra saugi, įdomi vieta, kurioje jis augs ir atras“, - pabrėžia J. Petkevičius.

Ką turėtų mokėti būsimas pirmokas?

Skaitymo ir rašymo pradmenys

Priešmokyklinėje grupėje mokydamasis skaitymo ir rašymo pradmenų vaikas išmoksta skirti raides nuo kitų ženklų ir simbolių, susieti garsą su raide, perskaityti nesudėtingus tekstus, rašyti spausdintinėmis raidėmis, tinkamai laikyti rašiklį.

Vaikas, atėjęs į pirmą klasę, neprivalo laisvai skaityti, tačiau tikimasi, kad jis:

• pažįsta daugumą abėcėlės raidžių;
• supranta, kur knygos ar puslapio pradžia ir pabaiga;
• gali spausdintinėmis raidėmis parašyti savo vardą ar paprastą žodžių junginį;

• taisyklingai vartoja žodžius pagal skaičių ir giminę („du obuoliai“, „dvi žvaigždės“);

• perskaito trumpus nesudėtingus sakinius ir gali trumpai atpasakoti;
• geba papasakoti savo sugalvotą istoriją;
• skiria eilėraštį nuo pasakojimo;
• taisyklingai sieja garsą su raide.

Matematikos pagrindai

Būsimas pirmokas turėtų:

• skaičiuoti pirmyn bent iki 20, atgal – nuo 10;
• atlikti paprastus sudėties ir atimties veiksmus iki 10;
• susieti skaičių su realiu daiktų kiekiu;
• rūšiuoti ir grupuoti objektus pagal spalvą, dydį ar formą;
• palyginti daiktus (ilgesnis–trumpesnis, sunkesnis–lengvesnis).

Socialiniai ir emociniai įgūdžiai – ne mažiau svarbūs

Būtent šie gebėjimai dažnai lemia sėkmingą mokyklos pradžią. Tikimasi, kad vaikas:

• geba bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiaisiais;
• laikosi susitarimų ir taisyklių;
• atpažįsta emocijas (savo ir kitų) ir jas įvardija;
• išklauso užduotį ir ją atlieka;
• baigia pradėtą veiklą;
• geba paprašyti pagalbos;
• priima nesėkmes ir bando dar kartą;
• domisi aplinka, klausia, tyrinėja;
• geba savarankiškai apsirengti, susitvarkyti daiktus.

Ko iš pirmoko tikrai nereikalaujama?

Svarbu žinoti, kad į pirmą klasę ateinantis vaikas neprivalo:

• rašyti rašytinėmis raidėmis;
• rašyti be klaidų;
• laisvai ir taisyklingai skaityti ilgesnių, sudėtingesnių tekstų;
• atlikti veiksmų už 20 ribos;
• kurti sudėtingų, rišlių tekstų.

Tai – mokyklos užduotis, o ne pradinė sąlyga.

Kaip tėvai gali padėti vaikui pasiruošti?

Geriausia pagalba – visai paprasta:

• skaitykite kartu kiekvieną dieną;
• kalbėkitės apie tai, ką vaikas mato ir patiria;
• žaiskite lavinamuosius žaidimus;
• skatinkite klausti ir tyrinėti;
• palaikykite ir girkite už pastangas, o ne tik rezultatus.

Svarbiausia – kurti saugią ir palaikančią aplinką.

Pagrindinė žinutė

Pasirengimas mokyklai – tai ne tik raidės ir skaičiai. Daug svarbiau, kad vaikas būtų smalsus, drąsus bandyti ir nebijotų klysti.

Leiskite vaikui augti savo tempu, žaisti ir džiaugtis vaikyste – tai tvirčiausias pagrindas sėkmingai mokyklos pradžiai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf. 

„Planuodami keliones dažniausiai galvojame apie poilsį, įspūdžius ir gerą laiką. Vis dėlto net ir atostogaujant gali prireikti skubios medicinos pagalbos – paūmėjus lėtinei ligai, sutrikus sveikatai ar įvykus nelaimingam atsitikimui. Tuomet kortelė tampa itin svarbi, nes suteikia teisę gauti būtinąją medicinos pagalbą ir sumažina žmogui finansinę naštą“, – sako Viktorija Klinavičienė, Valstybinės ligonių kasos (VLK) Gyventojų aptarnavimo Vilniaus skyriaus patarėja, laikinai vykdanti vedėjo funkcijas.

Pasak specialistės, Europos sveikatos draudimo kortelė galioja visose Europos Sąjungos šalyse, taip pat Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Kortelė patvirtina žmogaus teisę gauti būtinąją medicinos pagalbą toje šalyje galiojančiomis sąlygomis, o už suteiktas paslaugas visiškai arba iš dalies sumoka ligonių kasa.

Kortelė išduodama kiekvienam

Europos sveikatos draudimo kortelę gali gauti visi privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai – ir suaugusieji, ir vaikai ar kūdikiai.

Kortelę galima užsisakyti keliais būdais: internetu per ligonių kasos informacinę sistemą, el. paštu vlk@vlk.lt arba paštu į ligonių kasą atsiuntus užpildytą prašymą. Atvykus į ligonių kasos gyventojų aptarnavimo skyrių kortelė išduodama iš karto. Taip pat galima pasirinkti pristatymą į paštomatą, bet tokiu atveju reikės apmokėti siuntimo išlaidas.

Europos sveikatos draudimo kortelė išduodama penkeriems metams, tačiau naudotis ja galima tik tol, kol žmogus yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Nutrūkus draudimui, kortelė nebegalioja, todėl prieš kelionę rekomenduojama pasitikrinti savo draustumą ligonių kasos interneto svetainėje – šis veiksmas užtruks tik kelias minutes.

Pamiršote kortelę? Padės sertifikatas

Kartais keliautojai kortelę pamiršta namuose, nespėja jos užsisakyti arba jau išvykę pastebi, kad jos galiojimas pasibaigęs. Tokiais atvejais yra patogi išeitis – apdrausti gyventojai gali atsisiųsti Europos sveikatos draudimo kortelę pakeičiantį sertifikatą. Jis suteikia tokias pačias teises į būtinąją medicinos pagalbą kaip ir pati kortelė. Jį galima greitai susiformuoti ir atsisiųsti išmaniuoju įrenginiu prisijungus prie ligonių kasos informacinės sistemos.

Svarbu atsiminti, kad sertifikatas galioja tik iki einamojo mėnesio pabaigos, todėl jei gydymas ar viešnagė užsienyje užtrunka ilgiau, reikia atsisiųsti naują sertifikatą.

Ką svarbu žinoti prieš išvykstant?

VLK atstovė atkreipia dėmesį, kad skirtingose šalyse sveikatos priežiūros sistemos veikia nevienodai: „Net ir turint Europos sveikatos draudimo kortelę, kitose šalyse kai kurios paslaugos gali būti apmokamos iš dalies, todėl svarbu žinoti, kad kortelė galioja tik tose gydymo įstaigose, kurios priklauso nacionalinei sveikatos sistemai. Ji taip pat nepadengia planinių gydymo paslaugų, paciento priemokų, papildomų komforto paslaugų, transportavimo į Lietuvą ar kitų išlaidų, kurios konkrečioje šalyje nėra kompensuojamos valstybės lėšomis“.

Klinavičienė rekomenduoja dar prieš vykstant į kelionę pasidomėti,kur reikėtų kreiptis prireikus būtinosios medicinos pagalbos, bei kokios taisyklės taikomos šalyje, kurioje keliautojas planuoja lankytis.

Šiemet ligonių kasa gyventojams jau išdavė daugiau nei 82 tūkst. Europos sveikatos draudimo kortelių ir beveik 12 tūkst. sertifikatų.

Ligonių kasų inf. 

„Sąjūdis yra daugiau nei istorijos puslapis. Tai – svarbos neprarandantis priminimas apie stiprybę tų, kurie nebijo, apie tiesos ir žmonių vienybės jėgą – ryžtingą, tačiau ne griaunančią, o kuriančią. Ne skaldančią, o jungiančią bendram laisvės tikslui.

Nepriklausomybės atkūrimui pamatus paklojęs reiškinys yra optimizmo ir pasitikėjimo šaltinis mūsų dabarčiai, nes liudija, kad ne kas kitas, o mes patys, būdami susitelkę, esame savo likimo sprendėjai“, – sako Vyriausybės vadovė I. Ruginienė.

lrv.lt inf. 

Referendumo iniciatyvos autoriai teigia, kad teisė atsiskaityti grynaisiais pinigais yra viena svarbiausių ekonominių laisvių. Nors Europos Sąjungos teisė numato, kad eurų banknotai ir monetos yra teisėta mokėjimo priemonė, kai kuriose Europos valstybėse vis dažniau svarstomi ar taikomi pertekliniai ar neproporcingi grynųjų pinigų naudojimo ribojimai.

Spaudos konferencijoje kalbėta, kad atsiskaitymas grynaisiais pinigais svarbus ne tik kaip mokėjimo būdas, bet ir kaip privatumo apsaugos, pasirinkimo laisvės, finansinės įtraukties bei socialinio teisingumo garantija. Todėl būtina diskutuoti, ar ši teisė neturėtų būti papildomai apsaugota konstituciniu lygmeniu.

Seimo narys dr. Rimas Jonas Jankūnas: „Grynieji pinigai yra ne tik atsiskaitymo priemonė. Tai ir žmogaus teisė į privatumą. Žmonės turi turėti galimybę apsipirkti, keliauti ar aukoti nesibaimindami, kad kiekvienas jų veiksmas bus fiksuojamas ir kaupiamas duomenų bazėse. Pastarieji duomenų saugumo incidentai parodė, kad jautrios informacijos apsauga nėra savaime suprantamas dalykas“, – sakė Seimo narys dr. Rimas Jonas Jankūnas

„Lietuvos žmonės nori būti saugūs, kad iš jų niekada nebus atimti grynieji pinigai. Ar Seimas leis jiems pasisakyti, ar nueis Rusijos, Baltarusijos ar Kinijos keliu? Beje, ar girdėjote apie referendumus tenai...? Būtent todėl manome, kad šiuo klausimu turi būti išgirsta visuomenės nuomonė“, – teigė parlamentaras.

Seimo narys Valius Ąžuolas pabrėžė, kad teisė atsiskaityti grynaisiais pinigais jau dabar yra įtvirtinta teisės aktuose, todėl jos ribojimas kelia pagrįstų klausimų. „Įstatyme aiškiai parašyta, kad grynieji pinigai yra teisėta atsiskaitymo forma. Nėra parašyta, kad vienais atvejais jais galima atsiskaityti, o kitais – ne. Jei grynieji pinigai yra teisėta mokėjimo priemonė, žmonės turi turėti realią galimybę ja naudotis ir naudotis visa apimtimi“, – sakė V. Ąžuolas.

Sveikatos teisės instituto direktorius Ramūnas Aušrotas spaudos konferencijoje akcentavo, jog siekis Konstitucijoje įtvirtinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais teisę neprieštarauja ES teisei: „Sutartis dėl ES veikimo nustato, jog yra teisėta atsiskaitymo priemonė, o tai reiškia, jog valstybė negali panaikinti šios pinigų formos naudojimo ar negali neproporcingai riboti jos naudojimo. ES teisės normos nustato ne atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimą, bet pareigą taikyti tinkamas klientų identifikavimo priemones. Tai, ką daro kai kurios ES valstybės – tai daro savo iniciatyva, kuri viršija ES reikalavimus.“

Spaudos konferencijos įrašas.

lrs.lt inf.

Skelbiami konkurso dalyvių projektai ir pradedamas balsavimas. 

Pažiūrėkite, kaip konkurso dalyviai mato Lietuvos ateitį ir atiduokite savo balsą labiausiai patikusiam.

Kviečiame atiduoti balsą už labiausiai patikusį projektą: ŽIŪRĖTI PROJEKTUS

Jonavos projektai

Architektūra ir paveldas. Jonavos sporto centro pastato rekonstrukcija - balsuoti galite ČIA. 

Lietuviškoji Europa, Šveicarija: vietos identiteto paieškos ir stiprinimo vizija - balsuoti galite ČIA. 

Jonavos sporto centras - balsuoti galite ČIA.

DUO. Jonavos sporto centro rekonstrukcija - balsuoti galite ČIA. 

Jonavos sporto centro pastatas - balsuoti galite ČIA.

Įstatyme sutarta aiškiau reglamentuoti LRT misijos apibrėžimą. Pagal priimtus pakeitimus, LRT misija bus užtikrinti viešąjį interesą – Konstitucijoje įtvirtintą ir jos saugomą visuomenės teisę būti informuotai, nacionaliniu lygmeniu skleisti visuomenei informaciją puoselėjant konstitucines ir bendražmogiškas vertybes, ginant nacionalinius interesus, stiprinant demokratiją, ugdant pilietiškumą, patriotizmą, pagarbą teisei, visuomenės atvirumą ir toleranciją, puoselėjant kalbą ir kultūrą, užkertant kelią dezinformacijai.

LRT naudojamuose radijo dažniuose (kanaluose) ir LRT interneto svetainėje be Tarybos leidimo nebus leidžiama transliuoti, retransliuoti ar kitaip platinti kitų radijo ar televizijos programų transliuotojų programų.

LRT tarybos narių skaičius didės iki 15

Tarybos narių skaičių nuspręsta matoma padidinti iki 15 asmenų. Jų kadencijos trukmė trumpės nuo 6 iki 4 metų. Taip pat sudarytos galimybės į LRT tarybos veiklą įtraukti daugiau visuomeninių organizacijų, t. y. po vieną Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos, Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicijos, Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovą. Narius, kaip ir šiuo metu, taip pat skirs Respublikos Prezidentas ir Seimas (po keturis), Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija (po vieną).

Į Tarybos narius galės būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, mokantys ne mažiau kaip dvi ES oficialias kalbas ir turintys 5 metų, iš jų ne mažiau kaip nei 3 metų vadybos, teisės, finansų, viešojo administravimo ar kitos su LRT veikla susijusios srities darbo patirtį. Kaip ir iki šiol, taip pat jie turės būti įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Nuo 2028 m. steigiama LRT valdyba

Pakeitimais taip pat nuo 2028 m. nutarta steigti kolegialų valdymo organą – Valdybą, kuri įgyvendins LRT strategiją ir atliks numatytas funkcijas LRT organizacinio, finansų ir ūkio valdymo srityse. Ji bus sudaroma 4 metams iš 5 asmenų. Kandidatų į Valdybos narius viešą konkursą organizuos ir konkurso tvarką nustatys Taryba. Konkursui vykdyti Taryba turės sudaryti atrankos komisiją iš Tarybos narių ir nepriklausomų specialistų.

Valdybos nariais galės būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį atitinkamoje Valdybos nario kuruojamoje srityje.

LRT valdybos nariai turės būti paskirti iki 2027 m. gruodžio 31 d., o jų sutartys įsigalioti 2028 m. sausio 1 d.

Pakeitimais sutarta nuo 2027 m. įsteigti naują LRT struktūrinį padalinį – Tarybos biurą. Tarybos biuras padės Tarybai atlikti nustatytas funkcijas, užtikrinti sklandų jos darbą. Tarybos biuro darbuotojų skaičius negalės viršyti 3 etatų.

Keisis LRT generalinio direktoriaus skyrimo ir atleidimo tvarka

Priimtomis pataisomis aiškiau reglamentuojamos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinio direktoriaus atsakomybės ir atleidimo iš pareigų sąlygos.

LRT generalinį direktorių, kaip ir iki šiol, viešo konkurso būdu penkeriems metams į pareigas skirs ir iš pareigų atleis Taryba. Tačiau ji pati galės nuspręsti, kokį balsavimo būdą taikyti – atvirą ar slaptą. Taryba privalės viešai paskelbti balsavimo rezultatus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įvykusio balsavimo dienos. LRT generalinis direktorius pareigas galės eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

LRT generalinis direktorius galės būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių balsų dauguma, jeigu jis nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų arba nustatoma, kad neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas šiame įstatyme nustatytas funkcijas jis padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Kai klausimas dėl LRT generalinio direktoriaus atleidimo bus sprendžiamas uždarame posėdyje, Tarybos posėdis turės būti protokoluojamas, o generalinis direktorius turės teisę susipažinti su posėdžio protokolu.

Iki šio įstatymo įsigaliojimo į LRT generalinio direktoriaus pareigas paskirto asmens kadencija bus laikoma pirmąja kadencija.

Seimo Spaudos biuro inf. 

Kaip nurodoma projektiniuose pasiūlymuose, J. Basanavičiaus gatvės atkarpoje nuo Lietavos iki Fabriko gatvės planuojama įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką, atitinkantį E kategorijos reikalavimus. Dviračių eismui bus skirta 2,5 metro pločio raudonos spalvos asfalto danga, o pėstiesiems - 1,5 metro pločio pilkų betoninių trinkelių takas. Tarp šių judėjimo zonų numatyta 0,5 metro pločio apsauginė juosta.

Po geležinkelio viaduku ties 95+185 km taku bus galima naudotis bendroje 3 metrų pločio pėsčiųjų ir dviračių eismo erdvėje, kuri bus dengta pilkos spalvos asfaltu. Naujasis takas nuo važiuojamosios gatvės dalies bus atskirtas 3 metrų pločio apželdinta juosta, kurioje planuojama įrengti apšvietimą.

Projekto pradžioje takas bus sujungtas su esama pėsčiųjų perėja Lietavos gatvėje, o pabaigoje - su kitu šiuo metu rengiamu projektu, numatančiu pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimą Fabriko gatvėje. Sprendiniai taip pat derinami su planuojamu geležinkelio viaduko remonto projektu.

Ten, kur tako įrengimui trukdo esami šlaitai, numatoma juos dalinai nukasti ir įrengti gabionines atramines sieneles. Tarp jų bus įrengti lauko akmenų latakai paviršiniam vandeniui surinkti.

Projektuotojai numato įrengti naują lietaus nuotekų surinkimo infrastruktūrą, o eismo organizavimą reguliuoti kelio ženklais ir ženklinimu. Gatvės, perėjos ir tako apšvietimui bus naudojamos modernios metalinės cinkuotos atramos su LED šviestuvais.

Projektas pritaikytas žmonių su negalia poreikiams. Takų plotis atitiks statinių prieinamumo reikalavimus, jų skersinis nuolydis neviršys 2 proc., o ties nuovažomis ir perėjomis danga bus nuleidžiama iki važiuojamosios dalies lygio.

Įgyvendinant projektą planuojama pašalinti vieną penkiakamienį medį, trukdantį statybos darbams. Kiti saugotini želdiniai nebus šalinami. Po statybų teritoriją numatoma sutvarkyti ir apželdinti veja.

Pranešimas

Projektiniai pasiūlymai

Vizualizacijos 1

Vizualizacijos 2

Viešasis projektinių pasiūlymų svarstymas vyks 2026 m. birželio 22 d. 16 val. nuotoliniu būdu, prisijungiant per šią nuorodą: https://forms.office.com/e/RmqdUDiKQk

Šiuo metu svarstomas Darbo kodekso pakeitimo projektas numato, kad darbuotojų atstovai galėtų sudaryti ne mažiau kaip vieną penktadalį (ne mažiau kaip vieną narį) valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių valdybų.

Profesinių sąjungų vertinimu, tai yra nuosaikus, subalansuotas ir europinę praktiką atitinkantis žingsnis, kuris padidins sprendimų skaidrumą ir sustiprins socialinį dialogą Lietuvoje.

Pasak profesinių sąjungų lyderių, darbuotojų dalyvavimas įmonių valdyme yra įprasta ir pasiteisinusi praktika daugelyje Europos Sąjungos valstybių, tokių kaip Vokietija, Austrija ar Skandinavijos šalys. Šie modeliai užtikrina stabilesnius darbo santykius, didesnį pasitikėjimą vadovybe ir ilgalaikį įmonių veiklos tvarumą.

„Kalbama ne apie išskirtines privilegijas, o apie galimybę darbuotojų balsui būti išgirstam priimant strateginius sprendimus. Darbuotojai kasdien tiesiogiai mato vidinius įmonių procesus, problemas bei kylančias rizikas. Jų įtraukimas padės laiku identifikuoti problemas ir užtikrins atsakingesnį viešojo turto valdymą. Valstybės įmonės privalo būti valdomos ne tik efektyviai, bet ir socialiai atsakingai“, – teigia darbuotojų atstovai.

Profesinės sąjungos pabrėžia, kad siūlomas modelis nesuteiktų darbuotojų atstovams jokios daugumos ar išskirtinių teisių. Darbuotojų deleguoti valdybų nariai turėtų tokias pačias pareigas ir atsakomybę kaip ir visi kiti valdybų nariai bei privalėtų veikti įmonės interesais.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog Lietuvoje darbuotojų įtraukimas į strateginius sprendimus vis dar yra ribotas, todėl kolektyvinio dialogo stiprinimas išlieka svarbia sąlyga mažinant socialinę įtampą ir kuriant labiau subalansuotus darbo santykius.

Kreipimosi autoriai primena, kad jų organizacijos kartu atstovauja tūkstančiams darbuotojų – Lietuvos piliečių, kuriems valstybės valdomų įmonių veikla ir jų valdysenos kokybė yra svarbi tiek kaip darbuotojams, tiek kaip visuomenės nariams ir rinkėjams.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos inf. 

● Birželio 1–3 d. – važiavimo per sankryžas, geležinkelių pervažas, šviesoforo signalų paisymo kontrolė.

● Birželio 1–7 d. – dviračių transporto priemonių vairuotojų kontrolė (angl. 2 Wheelers). Tai Europos kelių policijos tinklo ROADPOL inicijuota priemonė. Analogiška priemonė, skirta dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių, mopedų, motociklų vairuotojų elgesiui kelyje kontroliuoti ir jų saugumui užtikrinti vykdyta ir praėjusių metų gegužę. 

● Birželio 8–10 d. – privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimo kontrolė. Taip pat vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu, kontrolė – ar nesinaudojama mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos.

● Birželio 11–13 d. – dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų kontrolė. Bus tikrinama, ar naudojamos techniškai tvarkingos šios transporto priemonės – turi baltos šviesos žibintą priekyje ir raudonos – gale, oranžinius šviesą atspindinčius elementus – iš abiejų šonų, tvarkingus stabdžius ir garso signalą, ar vairuotojai (ir keleiviai) naudoja saugos šalmus, ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais, ar elektrine mikrojudumo priemone nevežami keleiviai (tai griežtai draudžiama), ar nepilnamečiai pagal amžių vairuoja atitinkamą transporto priemonę ir pan.

● Birželio 15–21 d. – transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai (Europos kelių policijos tinklo ROADPOL priemonė). Birželio 19 d., penktadienį, – specialioji 24 valandų priemonė (angl. A & D Marathon). 

● Birželio 24–27 d. – transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai.

Primename, kad birželį bus daugiau vaikų kiemuose ir prie gatvių, dviratininkų, pėsčiųjų ir mikrojudumo priemonių vairuotojų. Vairuokite lėčiau gyvenamosiose zonose, būkite pasiruošę netikėtai išbėgančiam vaikui. Įpraskite pastebėti motociklininkus. 

Eismo sąlygas pasitikrinkite: https://eismoinfo.lt

Atnaujintame Elektroninių paslaugų portale galite rasti ir susipažinti su Jūsų padarytais Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Baudas galite sumokėti ir internetu: https://epaslaugos.ird.lt/login.

 Lietuvos policijos pranešimas spaudai 

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kartu su Muitinės departamentu (MD), Susisiekimo ministerijos prašymu, patvirtino naują specialų įmokos kodą (7930), kuriuo transporto priemonių valdytojai gali savanoriškai sumokėti praeityje nesumokėtą mokestį. 

Ministras Juras Taminskas sako, kad taisyklės galioja visiems vienodai – visi nesumokėti mokesčiai bus identifikuoti, todėl ragina nelaukti ir juos sumokėti.

„Atskleidę mokesčio vengimo schemą iš karto ėmėmės veiksmų, kad būtų sustabdytas piktnaudžiavimas ir valstybei priklausančios lėšos grįžtų keliams. Užsienyje atlikta krovininio transporto techninė apžiūra Lietuvoje jau dabar pripažįstama tik pateikus mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Dabar sudarome galimybę krovinių vežėjams geranoriškai sumokėti nesumokėtą mokestį“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Problema susiformavo po 2020 m. pradžioje priimto sprendimo automatizuoti užsienyje atliktos techninės apžiūros pripažinimą, nebeužtikrinant, kad būtų tikrinamas Lietuvoje privalomas sumokėti mokestis už įregistruotas krovinines transporto priemones. Dėl to dalis vežėjų galėjo išvengti mokesčio techninę apžiūrą atlikdami užsienyje, dažniausiai Vokietijoje.

Vieno vilkiko ir puspriekabės junginio mokestis vidutiniškai siekia apie 433 eurus per metus, todėl valstybė galėjo netekti nuo 25 iki 36 mln. eurų, kurie būtų skirti kelių infrastruktūros gerinimui ir Kelių fondui.

Nustačius spragą, sustabdytas nuo 2020 metų galiojęs automatizuotas užsienyje atliktos techninės apžiūros pripažinimo procesas. Dabar, atlikus techninę apžiūrą užsienyje, papildomai reikia kreiptis į Lietuvoje veikiančią techninės apžiūros įmonę, kuri patikrins mokesčio sumokėjimo faktą ir tik tada patvirtins apžiūros atlikimą užsienyje.

Siekiant užtikrinti ilgalaikę ir efektyvią kontrolę, šiuo metu tarp Centralizuotos techninės apžiūros duomenų bazės (CTADB) ir VMI kuriama automatizuota duomenų apsikeitimo sistema, kuri leis realiu laiku tikrinti, ar mokesčių įsipareigojimai yra įvykdyti.

Transporto priemonių valdytojus, turinčius klausimų dėl mokesčio sumokėjimo ar norinčius pasikonsultuoti, kviečiame kreiptis į LTSA: tel. (+370 5) 278 56 01, el. p. konsultavimas@ltsa.lt  

„Tai leis pasiekti keliamą tikslą – iki 2030 m. į regionus pritraukti 30 proc. investicijų ir sumažinti regionų atotrūkį nuo didmiesčių. Šiuo finansavimu sudarome sąlygas „Investuok Lietuvoje“ daugiau dėmesio skirti investicijų, kuriančių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) veiklas regionuose, pritraukimui. Tai skatins pažangiųjų technologijų plėtrą ir prisidės prie įgyvendinamo „3i“ plano tikslų“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Finansavimas bus skiriamas įvairioms investicijų pritraukimo veikloms, įskaitant potencialių investuotojų vizitų organizavimą, tyrimų, studijų ir apžvalgų rengimą ir kt.

Projektą „Pažangios ekonomikos skatinimas regionuose per MTEPI investicijas“ įgyvendina „Investuok Lietuvoje“. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Birželio 1 d. Lietuvoje prasideda oficialus maudymosi sezonas, kuris tęsis iki rugsėjo 15 d. Higienos institutas primena, kad viso sezono metu reguliariai stebima maudyklų vandens kokybė, o naujausią informaciją, kur saugu maudytis, gyventojai gali rasti savivaldybių interneto svetainėse ir Higienos instituto interaktyviajame maudyklų žemėlapyje. 

Tarp apdovanotųjų - ir ilgametė Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Jonavos viltis“ vadovė Olga Traskauskienė. Ji daugelį metų aktyviai dirba siekdama geresnės žmonių su intelekto negalia integracijos į visuomenę, organizuoja veiklas, padedančias ugdyti jų savarankiškumą, socialinius įgūdžius ir gerinti gyvenimo kokybę.

Po apdovanojimo Olga Traskauskienė sakė, kad jos gyvenimo kredo - niekada nepasiduoti. Pasak jos, prieš beveik keturiasdešimt metų atvykusi gyventi į Lietuvą ji net negalėjo pagalvoti, kad sulauks tokio aukšto savo darbo ir šeimos įvertinimo.

Apdovanotoji dėkojo Jonavos rajono savivaldybei ir visiems žmonėms, kurie buvo kartu per ilgus jos veiklos metus.

Plačiau apie Olgą Traskauskienę galite skaityti ČIA. 

Nepakankamas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų indeksavimas išlieka viena pagrindinių problemų, dėl kurių Lietuvos statutinių pareigūnų veteranų asociacijos bei profesinės sąjungos nuolat kreipiasi į šalies valdžios institucijas. Deja, teigiamų poslinkių kol kas nėra.

Nors nuo 2021 metų Lietuvoje veikia mechanizmas statutinių pensijų vertei palaikyti, sparčiai auganti infliacija ir kainų šuolis parodė, kad esamas teisinis reguliavimas neužtikrina realios perkamųjų galių išsaugojimo. Net ir pradėjus taikyti indeksavimą, Lietuvos statutinių pareigūnų ir karių pensijos išlieka vienos mažiausių visoje Europos Sąjungoje. Siekiant socialinio teisingumo, pareigūnų ir karių valstybinę pensiją būtina indeksuoti pagal tą patį indeksą kaip ir socialinio draudimo pensiją bei nustatyti minimalią gaunamos pensijos ribą („grindis“).

Kad būtume išgirsti, Lietuvos policijos veteranų asociacija inicijavo peticiją. Parašai bus renkami iki 2026 m. rugpjūčio 28 d. Baigus parašų rinkimą, peticijos nuoroda bus išsiųsta kiekvienam iš 141 Lietuvos Respublikos Seimo nario, o parlamentą ir vyriausybę pasieks konkrečių pasiūlymų paketas.

Kviečiame aktyviai palaikyti šią iniciatyvą ir pasirašyti peticiją. Tik veikdami kartu galime pasiekti, kad šis visai veteranų ir pareigūnų bendruomenei svarbus klausimas sulauktų konkrečių sprendimų.

Peticijos nuoroda: https://peticijos.lt/P-88102

Lietuvos policijos veteranų asociacijos

Valdybos pirmininkas Vytautas Navickas

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės teigimu, sprendimu išplėsti finansinę paramą siekiama užtikrinti lygias socialines garantijas visiems vaikus auginantiems žmonėms.

„Mūsų tikslas – plėsti socialinę paramą taip, kad ji pasiektų visus – nepriklausomai nuo jų socialinio draudimo stažo ar gyvenimo situacijos. Nuo šiandien 444 eurų mėnesinė išmoka bus skiriama visiems vaikus iki dvejų metų auginantiems ir „Sodros“ išmokos negaunantiems žmonėms. Tikiu, kad šis sprendimas sustiprins socialinį teisingumą ir užtikrins lygias galimybes kiekvienai šeimai“,  – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Kaip buvo iki birželio 1 dienos?

Siekiant užtikrinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms ir sudaryti galimybes derinti šeimos kūrimą su išsilavinimo ar profesijos įgijimu, Lietuvoje iki šiol buvo mokama išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai.

Išmoka buvo skiriama tais atvejais, kai vaiką augina besimokantis ar studijuojantis vienas iš tėvų, įtėvių ar globėjų, kuris nėra sukaupęs reikiamo socialinio draudimo stažo gauti vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“. 2026 metais ši išmoka siekia 444 eurus per mėnesį ir mokama, kol vaikui sueina dveji metai.

Kaip bus nuo birželio mėnesio?

Auginančiam vaiką vienam iš vaiko tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų), įtėvių ar vaiko globėjui, kuris nėra sukaupęs socialinio draudimo stažo ir neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“, bus skiriama išmoka vaiko priežiūrai. Kasmėnesinė išmoka bus mokama, kol vaikui sueina dveji metai, ir šiemet sieks 444 eurų per mėnesį.

Ši išmoka neskiriama arba jos mokėjimas gali būti nutraukiamas, jeigu vaiko tėvas, įtėvis ar globėjas, kuriam paskirta išmoka vaiko priežiūrai, įgyja teisę į vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“ arba jam už tą patį vaiką ir laikotarpį paskirta ir (ar) buvo išmokėta motinystės ar tėvystės išmoka iš „Sodros“. Taip pat netenkama išmokos tuo atveju, jeigu už tą patį vaiką ir laikotarpį yra paskirta ir (ar) ar už visą priklausiusį laikotarpį buvo išmokėta vaiko priežiūros išmoka iš „Sodros“ kitam iš vaiko tėvų, įtėvių, globėjui ar vienam iš vaiko senelių, arba buvusiam vienam iš vaiko tėvų nuolatinių globėjų (rūpintojų), o įvaikinimo atveju – jeigu vienam iš įtėvių mokama išmoka įvaikinus vaiką.

Turint dvynukus, trynukus ar daugiau vaikų išmokos dydis nėra didinamas.

Jeigu išmoka vaiko priežiūrai paskirta už vieną šeimos vaiką, išmoka už vėliau gimusį, įvaikintą ar globojamą vaiką skiriama, pasibaigus paskirtos išmokos mokėjimo laikotarpiui, ir mokama, kol šiam vaikui sukaks 2 metai.

Įvaikinus ar nustačius globą dviem ar daugiau skirtingo amžiaus vaikų, už kurių priežiūrą asmuo turi teisę gauti išmoką vaiko priežiūrai, išmoka skiriama jauniausio pagal amžių vaiko priežiūrai ir mokama, kol jam sukaks 2 metai. 

„Kviečiu stojančiuosius rinktis tas studijas, kurių specialistų mūsų valstybei labiausiai reikia: pedagogikos, slaugos, pareigūnų rengimo studijas – šiemet jose suplanuota daugiau valstybės finansuojamų vietų. O stojantieji iš socialiai jautrių grupių, kaip ir ankstesniais metais, gali pretenduoti į aukštąsias mokyklas per antrąją konkursinę eilę. Svarbu, kad nė vieno jaunuolio svajonių nestabdytų socialinės ar finansinės aplinkybės“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Slaugos studijoms universitetuose ir kolegijose šiemet numatyta 85 valstybės finansuojamomis vietomis daugiau, iš viso į šias studijas planuojama priimti 620 studentų.

Į pedagogikos studijų valstybės finansuojamas vietas universitetuose ir kolegijose numatyta priimti 800 pirmakursių. Dar 400 valstybės finansuojamų vietų numatyta pedagoginėms profesinėms studijoms, jas rinktis gali jau turintieji aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Daugiau pedagogikos specializacijų, į kurias įstojus galima gauti tikslinę stipendiją

Šiemet daugiau ne tik valstybės finansuojamų vietų pedagogikos studijų programose, bet ir prioritetinių pedagogikos specializacijų, kurių studentai gali pretenduoti į kelis šimtus eurų siekiančias stipendijas. Stipendijas galės gauti dar trijų specializacijų studentai: anglų ir ispanų kalbų bei socialinės pedagogikos.

Kaip ir anksčiau, galimybę gauti stipendiją turės įstojusieji ir į kitas prioritetines pedagogikos specializacijas: matematiką, lietuvių kalbą ir literatūrą, prancūzų ir vokiečių kalbas, fiziką, chemiją, biologiją, istoriją, geografiją, IT, specialiąją pedagogiką ir pradinį ugdymą.

Įstojusieji į valstybės finansuojamas prioritetinių pedagogikos studijų specializacijų bakalauro arba gretutines studijas galės pretenduoti į 481 Eur per mėnesį siekiančias stipendijas.

O prioritetinių specializacijų pedagogikos profesinių studijų ir baigiamojo kurso bakalauro ar gretutinių studijų studentai kas mėnesį galės gauti 814 Eur stipendijas. Ši parama numatyta tiems, kurie sudarys sutartį su savivaldybe ar mokykla ir įsipareigos baigę studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.

Dalis stojančiųjų galės pasinaudoti antrąja konkursine eile

Į aukštąsias mokyklas stojantys jaunuoliai iš socialiai jautrios aplinkos gali pasinaudoti antrąja konkursine eile. Jai numatyta apie 1,3 tūkst. valstybės finansuojamų studijų vietų.

Antroji konkursinė eilė skirta tiems, kurie atitinka bent vieną iš sąlygų: yra iš labai mažas pajamas gaunančių šeimų, yra ne vyresni kaip 25 m. našlaičiai, kurių abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę, yra globotiniai, turi 45 proc. ar mažesnį dalyvumo lygį arba sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį.

Pretenduoti gali ir turintieji ne trumpesnės nei 24 mėn. praktinės veiklos patirties, jei stoja į bakalauro ar vientisąsias studijas. Į praktinės veiklos patirtį įskaitomas pastarųjų 3 metų darbas pagal darbo sutartį, savanoriška veikla pagal savanoriškos veiklos sutartį, atlikta arba įskaityta karo tarnyba.

Stojantiesiems per antrąją konkursinę eilę keliami tokie patys akademinio pasirengimo reikalavimai, kaip ir kitiems stojantiesiems.

Priėmimo reikalavimai panašūs kaip pernai

Kaip ir ankstesniais metais, stojantieji į aukštąsias mokyklas šiemet turi būti išlaikę ne mažiau kaip tris valstybinius brandos egzaminus (VBE): lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną stojančiojo laisvai pasirinktą egzaminą.

Išimtis taikoma stojantiesiems į menų studijas ir baigusiesiems trumposios pakopos studijas, jiems pakanka dviejų VBE: stojantiesiems į menus nereikės matematikos, o baigusiesiems trumposios pakopos studijas nebūtinas pasirenkamasis egzaminas.

Trijų (dviejų stojant į menus arba po trumpųjų studijų) VBE įvertinimų aritmetinis vidurkis turės būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis (50 balų), jei stojama į universitetines studijas, ir ne mažesnis nei patenkinamas (41 balas), jei stojama į kolegines studijas.

Visiems stojantiesiems taip pat reikės pasiekti mažiausią stojamąjį konkursinį balą, nustatytą pačių aukštųjų mokyklų.

Priėmimo prašymai teikiami LABA BPO sistemoje iki liepos 23 d. 12 val. Šio etapo rezultatai bus skelbiami liepos 30 d. iki 15 val. Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti nuo liepos 30 d. 16 val. iki rugpjūčio 1 d. 15 val.

Nuo rugpjūčio 4 d. iki 7 d. 12 val. stojantieji galės teikti prašymus dalyvauti papildomo priėmimo pirmajame etape. Sutartis bus galima sudaryti nuo rugpjūčio 11 d. 14 val. iki rugpjūčio 13 d. 12 val. Papildomo priėmimo antrojo etapo metu stojantieji galės teikti prašymus nuo rugpjūčio 14 d. iki 17 d. Sutartis bus galima sudaryti nuo rugpjūčio 20 d. 14 val. iki rugpjūčio 21 d. 16 val.

Vasaros etapo priėmimas į profesinio mokymo įstaigas prasidės birželio 15 d.

Vynuoginės sraigės (lot. Helix pomatia) yra saugoma rūšis, įtraukta į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus. Būtina laikytis nustatytų reikalavimų renkant vynuogines sraiges, kad jų populiacija galėtų atsinaujinti ir neišnyktų.  

Šias sraiges rinkėjai ir supirkėjai gali rinkti ir supirkti nuo vynuoginių sraigių vegetacijos pradžios iki liepos 1 d.   

Lietuvoje šių sraigių išteklius draudžiama rinkti gamtiniuose rezervatuose, zoologiniuose ir botaniniuose zoologiniuose draustiniuose bei kitose saugomose teritorijose, jeigu tai numato šių teritorijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai.   

Asmenims leidžiama parduoti ir supirkti paimtas iš gamtos Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvas vynuogines sraiges, kurių kiauto skersmuo – 28 mm ir didesnis.  

Sraigių supirkėjai turi pranešti apie supirkimo vietas 

Per vynuoginių sraigių supirkimo laikotarpį juridiniai asmenys prieš penkias darbo dienas iki supirkimo pradžios turi raštu arba el. paštu info@aad.am.lt informuoti Aplinkos apsaugos departamentą apie supirkimo vietas. Pranešant reikia nurodyti kontaktinius duomenis – fizinio asmens vardą, pavardę (juridinio asmens pavadinimą, kodą), telefono ryšio numerį ir (arba) el. pašto adresą.   

Supirkdami sraiges juridiniai asmenys turi išrūšiuoti jas pagal skersmenį. Po rūšiavimo supirkimo vietose negali likti daugiau kaip 5 proc. mažesnių nei 28 mm kiauto vynuoginių sraigių.   

Atsakomybė  

Prekyba saugomomis rūšimis, jų dalimis ar gaminiais iš jų pažeidžiant prekybą saugomomis rūšimis reglamentuojančius teisės aktus užtraukia baudą asmenims nuo 40 iki 2 000 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 3 500 eurų. 

Daugiau informacijos apie sraigių rinkimo reikalavimus rasite Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse ir Saugomų rūšių naudojimo tvarkos apraše.   

Jei kyla klausimų apie aplinkos apsaugos reikalavimus, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.   

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.

Atkreipiame dėmesį, kad vaikų poilsio stovyklų veiklai leidimas-higienos pasas nėra išduodamas. Vis dėlto stovyklų organizatoriai privalo užtikrinti sąlygas, kurios atitiktų Lietuvos higienos normos HN 79:2010 „Vaikų poilsio stovykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Šie reikalavimai taikomi stovykloms, kuriose vaikai apgyvendinami, dienos stovykloms jie nėra taikomi.

Vaikų saugumą užtikrinantys darbuotojai

Vaikų gerovei ir saugumui stovykloje didelę reikšmę turi atsakingi bei pasirengę darbuotojai, kurie prieš priimdami poilsiautojus turi būti pasitikrinę sveikatą ir išklausę pirmosios pagalbos bei higienos įgūdžių kursus. Taip pat būtina pasirūpinti, kad, prireikus pagalbos, gerai matomoje vietoje būtų pirmosios pagalbos rinkinys.

Poilsis stovyklos teritorijoje

Didžiąją dalį poilsio laiko vaikai praleidžia lauke, todėl ypač svarbu, kad stovyklos teritorija būtų saugi ir tvarkinga. Visi teritorijoje esantys įrenginiai turi būti patikimi ir geros būklės, o žaidimų bei poilsio aikštelėse turi būti sudaryta galimybė vaikams pasislėpti nuo tiesioginių saulės spindulių ar kritulių. Taip pat svarbu užtikrinti, kad tamsiuoju paros metu pagrindiniai įvažiavimai į stovyklą ir pėsčiųjų takai būtų tinkamai apšviesti.

Saugios maudynės

Maudynės yra viena smagiausių vasaros pramogų, tačiau mėgaujantis vandens malonumais svarbu nepamiršti saugumo reikalavimų. Prieš stovyklos pradžią būtina atlikti maudymosi vietos vandens mikrobiologinius tyrimus. Taip pat svarbu užtikrinti, kad priėjimas prie vandens būtų saugus – neslidus ir neklampus. Maudymosi vietos dugnas turėtų būti švarus, be akmenų ar duobių, o vandens paviršius – neapaugęs dumbliais. Atkreipiamas dėmesys, kad vandens telkiniai, nenaudojami vaikų maudymuisi, turi būti aptverti.

Apgyvendinimui taikomi reikalavimai

Tinkamos gyvenimo sąlygos stovykloje padeda vaikams geriau pailsėti, jaustis jaukiai ir saugiai. Todėl gyvenamieji kambariai, tualeto, prausyklos, dušo patalpos įrengiamos atskirai mergaitėms ir berniukams. Miegamajame turi būti įrengiama ne daugiau kaip 10 vietų vaikams iki 10 metų ir ne daugiau kaip 5 vietos vyresniems vaikams. Taip pat kiekvienam vaikui turi būti numatyti baldai ar vieta juose asmeniniams daiktams, drabužiams laikyti.

Pagal nustatytus reikalavimus visi sanitariniai įrenginiai turi būti veikiantys ir techniškai tvarkingi. Tualeto ir prausyklos patalpoje turi būti asmens higienos priemonių, taip pat kiekvienam vaikui turi būti numatyta lova, pagalvė, antklodė, lovos skalbiniai ir ne mažiau kaip 2 rankšluosčiai. Įrenginiai ir baldai turi būti saugūs bei tvarkingi.

Grynas oras ir tinkamas mikroklimatas padeda vaikams geriau pailsėti bei jaustis komfortiškai. Todėl miegamuosius ir kitas ugdymui skirtas patalpas reikia natūraliai vėdinti, taip pat palaikyti tinkamą temperatūrą – 18–28 °C.

Jei pastebėjote, kad vaikų poilsis stovykloje organizuojamas reikalavimų neatitinkančioje aplinkoje, pirmiausia apie tai praneškite stovyklos organizatoriams. Jeigu į pastabas nereaguojama, apie galimus pažeidimus praneškite NVSC. Asmenų aptarnavimo tvarką rasite čia.

Kas privalo dėvėti šalmą

Nuo 2026 m. sausio 1 d. visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami privalo dėvėti šalmą. Jei elektrinė mikrojudumo priemonė yra nuomojama, šalmą privalo suteikti jos nuomotojas. Taip pat šalmai privalomi jaunesniems nei 18 metų dviratininkams, paspirtukininkams ir riedlentininkams.

Kokie reikalavimai taikomi šalmams

Dviratininkų ir paspirtukininkų šalmams taikomi Reglamento (ES) 2016/425 ir standarto LST EN 1078 reikalavimai.

Šie reikalavimai nustato svarbiausius saugos kriterijus, kuriuos turi atitikti rinkai tiekiami šalmai.

Kaip tinkamai dėvėti šalmą

Kad šalmas galėtų tinkamai apsaugoti, svarbu jį dėvėti taisyklingai. Šalmas turi būti tinkamo dydžio, gerai priglusti prie galvos ir būti tvirtai užsegtas.

Netinkamai dėvimas šalmas gali nesuteikti reikiamos apsaugos nelaimingo atsitikimo metu.

Į ką atkreipti dėmesį perkant šalmą

Prieš įsigydami šalmą, vartotojai turėtų įsitikinti, kad etiketėje pateikta ši informacija:

• CE ženklas;
• nuoroda į standartą LST EN 1078;
• gamintojo pavadinimas arba logotipas;
• šalmo paskirtis;
• dydis (cm);
• saugaus naudojimo informacija.

CE ženklas rodo, kad gamintojas deklaruoja gaminio atitiktį Europos Sąjungos saugos reikalavimams.

Kur rasti informaciją apie nesaugius šalmus

Informaciją apie reikalavimų neatitinkančius ar nesaugius šalmus vartotojai gali rasti ES sistemoje „Safety Gate“ („Saugos vartai“).

VVTAT ragina vartotojus rinktis tik saugos reikalavimus atitinkančius šalmus ir atsakingai rūpintis savo saugumu kelyje.

Festivalio pradžią paskelbė iškilminga dalyvių eisena nuo Jonavos arenos iki Joninių slėnio. Eisenoje žygiavo gausus būrys kolektyvų iš įvairių Lietuvos miestų bei užsienio svečiai. Dalyvius ir žiūrovus pasitiko Jonavos kultūros centro simbolis – jonvabalis Liucijonas kartu su renginio vedėju Liudu Mikalausku, o šventinę nuotaiką kūrė Panevėžio muzikinio teatro pučiamųjų orkestras „Garsas“, vadovaujamas dirigento Martyno Bražo.

Šių metų festivalyje ypatingo dėmesio sulaukė svečiai iš užsienio – Ukrainos vaikų choras „Gloria“, Čekijos folkloro ansamblis „Lučinka“ bei Latvijos mišrus choras „Nāc līdzās!“. Ukrainos vaikų choro pasirodymas palietė jautriausias žiūrovų širdžių stygas, o kolektyvų iš Čekijos ir Latvijos programos į Joninių slėnį atnešė skirtingų tautų folkloro spalvas, tradicijas ir kultūrinę bendrystę.

Festivalio dalyvius ir žiūrovus sveikino Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius. Renginio metu ne kartą buvo akcentuojama vienybės, draugystės ir kultūros svarba, o festivalio pavadinimas „Čia mes laimingi“ tapo ne tik šventės tema, bet ir nuotaika, tvyrojusia viso renginio metu.

Festivalyje taip pat pasirodė daugybė Lietuvos chorų ir liaudiškų šokių kolektyvų iš Ukmergės, Kėdainių, Kauno rajono, Vilniaus, Panevėžio, Kupiškio, Kaišiadorių bei kitų miestų.

Scenoje vienas kitą keitė chorinės muzikos kūriniai ir liaudies šokių pasirodymai, o finaliniu festivalio akordu tapo visų dalyvių kartu atlikta daina „Mūsų dienos kaip šventė“.

Renginio pabaigoje festivalio organizatoriai dėkojo visiems kolektyvams, vadovams ir svečiams už bendrystę, muziką, šokį bei kartu sukurtą šventę. Joninių slėnyje dar ilgai netilo aplodismentai, o festivalio dalyviai atsisveikino pažadėdami susitikti kitais metais Jonavoje – Jonų ir Janinų sostinėje. Juk čia mes laimingi!

Jonavos kultūros centro inf.

Daugiau JKC nuotraukų rasite ČIA.

Jau būdama slaugos ligoninėje ir likus porai mėnesių iki mirties moteris savo butą Vilniuje padovanojo dukteriai, nors prieš kelerius metus buvo surašiusi testamentą, kuriuo savo turtą lygiomis dalimis paliko sūnui ir dukteriai. 

Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad, atliktus ekspertizę, gautos kategoriškos ekspertų išvados, jog moteris dovanojimo sutarties sudarymo metu sirgo demencija ir negalėjo suprasti savo veiksmų esmės. Be to, pati atsakovė, kreipdamasi į atsakingą instituciją dėl socialinių lengvatų, nurodė, kad jos motina yra praradusi savarankiškumą, nesiorientuoja aplinkoje, neatpažįsta kai kurių visą gyvenimą pažinotų žmonių.

Teismo abejones dėl tikrosios dovanotojos valios taip pat sustiprino faktas, kad dovanojimo sutartį patvirtino ne testamentą tvirtinusi notarė, bet kitame mieste dirbanti notarė, o apie ginčijamą sandorį ieškovas sužinojo tik kreipęsis į už paveldėjimo bylą atsakingą notarę, nors iki tol jo ir motinos ryšys buvo artimas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtino, kad dovanojimo sutartį sudariusi motina negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų kontroliuoti, ir tai yra pagrindas dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-166-881/2026 įsiteisėja jos priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo inf. 

Šių metų konkurso tema - „Aš ir mano mokykla“. Dalyviai buvo kviečiami piešiniu atskleisti savo požiūrį – nuomonę: mokykla/darželis – tai vieta, kur kasdien ne tik įgyjame naujų žinių, bet ir mokomės, atrandame, draugaujame, žaidžiame, augame kartu ir su kitais. Organizatoriai kvietė pasidalinti, kokia yra mokykla/darželis, papasakoti, kas džiugina, kas padeda mokytis ir augti, ir kokia svajonių mokykla/darželis turėtų būti.

Konkurso organizatorius – Mykolo Romerio universiteto Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto Edukologijos ir socialinio darbo institutas.

Konkurso tikslas – remiantis Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 12 ir 13 straipsniais, užtikrinti vaiko teisę laisvai išreikšti savo nuomonę jam priimtinais būdais. Visus dalyvius vertino sudaryta vertinimo komisija.

Eva (5 metai) savo piešinyje pavaizdavo darželį kaip karuselę, kur linksma, smagu, daug nuotykių ir draugų.

Nugalėtojai buvo kviečiami dalyvauti konferencijoje „Lietuvos vaikų balsas“, kuri vyko 2026 m. gegužės 29 d. Mykolo Romerio universitete.

Eva Vansevičiūtė užėmė I-ąją vietą (paruošė mokytoja ekspertė Dijana Borisovienė) ir buvo apdovanota Mykolo Romerio universitete konferencijos metu.

Džiaugiamės ir didžiuojamės savo mažomis žvaigždutėmis. Tegu jos šviečia vis ryškiau ir ryškiau.

Vaikų lopšelio-darželio „Dobilas“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja ekspertė Dijana Borisovienė

Renginys prasidėjo mokyklos bendruomenės susibūrimu mokyklos kieme, direktorės sveikinimu, olimpinės idėjos pristatymu bei nuotaikingu apšilimu. Netrukus visi dalyviai pajudėjo iš mokyklos į miesto stadioną, kur jų laukė įvairios užduotys ir iššūkiai. Mokiniai ir jų šeimos nariai galėjo išbandyti net dešimt skirtingų sporto šakų. Krepšinio, futbolo, tinklinio ir lengvosios atletikos stotelėse vaikai demonstravo taiklumą, greitį ir ištvermę. Didelio susidomėjimo sulaukė regbio, bokso, dziudo, gimnastikos bei mišrių kovos menų veiklos. Ne mažiau dėmesio pritraukė ir diskgolfo stotelė, leidusi vaikams atrasti mažiau pažįstamą, tačiau labai įtraukiančią sporto šaką.

Ypatingai dėkojame sporto klubų atstovams, treneriams ir savanoriams, kurie dalijosi savo patirtimi, drąsino vaikus išbandyti naujas veiklas ir rodė asmeninį aktyvaus gyvenimo būdo pavyzdį. Mokyklos bendruomenė įsitikinusi, kad fizinis aktyvumas yra neatsiejama visapusiško vaiko ugdymo dalis. Todėl sporto šventė kasmet tampa ne tik smagiu renginiu, bet ir prasminga tradicija, stiprinančia mokinių, tėvų ir mokytojų ryšį.

Šventė baigėsi, tačiau jos žinutė išliko aiški – stipri bendruomenė auga ten, kur puoselėjamas draugiškas azartas, pagarbus elgesys ir atkaklus tobulėjimas.

Jonavos „Žingsnio“ pradinės mokyklos inf. 

Nuo seno lietuviai birželio 13-ąją – Antanines – laikė riba, žyminčia šienapjūtės pradžią. Būtent nuo birželio vidurio pradedamas ruošti šienas žiemai, nes tuo metu žolė yra vertingiausia ir tinkamiausia kokybiškam pašarui. Tačiau šis laikas sutampa su itin jautriu gamtos ciklu: gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje savo jauniklius atsiveda stirnos.

Stirniukai pirmosiomis gyvenimo savaitėmis instinktyviai slepiasi aukštoje žolėje ir nejuda net grėsmės akivaizdoje. Dėl šios priežasties jie dažnai lieka nepastebėti šienapjūtės metu, todėl nemažai jų žūsta ar būna sužaloti.

Žemės ūkio ministerija skatina ūkininkus puoselėti atsakingo ūkininkavimo tradicijas. „Šiuolaikinės technologijos ir ūkininkų sąmoningumas gali padėti išvengti skaudžių netekčių, todėl kviečiame prieš šienapjūtę skirti laiko laukų apžiūrai“, – sako ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė.

Ministerija kreipiasi į ūkininkus prašydama:

• prieš šienavimą apžiūrėti laukus – jei įmanoma, apeiti plotus pėsčiomis ar su šunimis, taip paskatinant stirnas išsivesti jauniklius;
• naudoti gyvūnus baidančias priemones – priešais šienavimo techniką pritvirtinti grandines ar virves su triukšmą keliančiais elementais;
• pasirinkti tinkamą šienavimo kryptį – rekomenduojama šienauti nuo lauko vidurio link kraštų, kad gyvūnams nebūtų užkirstas kelias pasitraukti į saugesnes vietas;
• pasitelkti technologijas – vis dažniau naudojami dronai su termovizorinėmis kameromis leidžia aptikti pasislėpusius jauniklius net ir tankioje žolėje;
• neliesti rastų stirniukų plikomis rankomis – jei gyvūną būtina perkelti, tai daryti mūvint pirštines ir naudojant nupjautą žolę, nes stirna, užuodusi svetimą kvapą, jauniklį gali apleisti.

Beje, savo geranorišką pagalbą Lietuvos ūkininkams siūlo ir vietos medžiotojus vienijanti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija. Iš anksto pranešus apie planuojamus pjauti laukus, savanorių komanda anksti ryte, dar nepakilus oro temperatūrai, gali nemokamai apžiūrėti laukus dronais su termovizoriais ar kitomis priemonėmis. Apie planuojamą šienapjūtę galima pranešti el. paštu lietuvosmzd@yahoo.com arba kreiptis į vietos rajonines draugijas, kurių kontaktai skelbiami draugijos interneto svetainėje www.lmzd.lt.

Tik bendromis pastangomis galime pasirūpinti, kad vasaros darbymetis būtų saugus aukštoje žolėje besislepiantiems stirniukams.

Byloje ginčas kilo dėl draudiko (atsakovo) teisės sumažinti draudėjui (ieškovui) mokėtiną draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui – automobilio vagystei. Ieškovas iki automobilio vagystės pametė automobilio raktelį ir apie tai nepranešė draudikui. Tuose draudimo dokumentuose, kurie ieškovui buvo įteikti, nebuvo nurodyta, kad tokiu atveju jis privalo imtis papildomų saugumo priemonių, pavyzdžiui, pakeisti spyneles ar laikyti automobilį saugomoje aikštelėje, taip pat nebuvo nurodyta, kad, to nepadarius, draudimo išmoka gali būti mažinama. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nusprendė, kad draudimo bendrovė turėjo teisę mažinti draudimo išmoką. Teismai rėmėsi Civilinio kodekso nuostata (CK 6.1013 straipsnio 3 dalimi), pagal kurią draudikas gali nemokėti visos žalos atlyginimo, jei žmogus sąmoningai nesiėmė protingų veiksmų žalai išvengti ar sumažinti. Teismų vertinimu, draudėjas pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, siekdamas išvengti žalos dėl vagystės.

Teisėjų kolegija išaiškino, kad minėta CK nuostata šioje byloje netaikytina, nes nenustato draudėjo pareigos imtis atsargumo priemonių iki draudžiamojo įvykio. Ši norma taikytina tik tuo atveju, kai draudėjas, jau įvykus draudžiamajam įvykiui, nesiima priemonių žalai sumažinti ar išvengti. Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad kai nėra nustatytos draudėjo tyčios, dėl draudimo išmokos sumažinimo turi būti sprendžiama vadovaujantis Draudimo įstatymo 106 straipsnio norma, kuri reikalauja, kad tokie atvejai būtų nustatyti draudimo sutartyje ir aptarti individualiai. Nors draudėjui taikomas reikalavimas elgtis taip, kaip elgtųsi protingas ir apdairus asmuo, būdamas neapsidraudęs, ši pareiga negali būti aiškinama taip, kad prieštarautų įstatymui, ir negali paneigti draudėjo teisės žinoti, nuo kokių rizikų jis yra apsidraudęs ir kokių atsargumo priemonių turi imtis, kad neprarastų teisės į draudimo išmoką. Taigi teisėjų kolegija konstatavo, kad teismams nenustačius, jog ieškovas pažeidė kokias nors rašytines draudimo sutarties sąlygas, draudimo išmoka negalėjo būti mažinama.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendė panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovo reikalavimas priteisti neišmokėtą draudimo išmokos dalį buvo atmestas, ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo šis reikalavimas buvo patenkintas iš dalies, – padidinti priteistą draudimo išmokos sumą, ieškinį tenkinant visiškai.

2026 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1120/2026 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Vieša teismų sprendimų paieška.

Šio pranešimo tikslas – informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus esminius teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo inf.

Antrąjį šių metų pusmetį visuomeniniai elektros energijos tarifai buitiniams vartotojams didėja  2 ct už kWh.  VERT posėdyje patvirtino visuomeninius elektros energijos tarifus buitiniams vartotojams. Nauji tarifai įsigalios nuo liepos 1 d.

Teisiškai augintinis Lietuvoje yra turtas, todėl paveldėjimo principu atsakomybė už jį turėtų keliauti kartu su nekilnojamuoju ir kitu turtu. Mirus žmogui už jo gyvūną turi atsakyti giminės, paveldėję turtą, o ne prieglaudos ar pašaliniai žmonės.

Deja, praktikoje gyvūnas dažnai tampa „nematoma“ palikimo dalimi apie kurios lemtį mažai pagalvojama.

„Dažnai velionio turtą paveldėję giminaičiai atsakomybės už gyvūną kratosi, teigia neturintys sąlygų priimti keturkojį šeimos narį į namus. Ypatingai problema opi, jei tas gyvūnas nėra veislinis, o tarkim mišrūnas šuo visą gyvenimą leidęs prie būdos kur nors kaime. Neretai tokie gyvūnai taip ir lieka likimo valioje „kabėti“ ant grandinės, pašeriami ir pagirdomi kaimynystėje gyvenančių žmonių“ – problematišką situaciją apibūdina nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.

Rytojus niekam nėra garantuotas. Bet jei šiandien būtų jūsų paskutinė diena, kas nutiktų su jūsų augintiniu? Siekiant išvengti situacijų, kai netekęs šeimininko gyvūnas lieka visiškai vienas, GGI pataria iš anksto pasirūpinti gyvūno likimu.

Kaip iš anksto pasirūpinti savo gyvūno likimu?

Gyvūnų augintinių gyvenimo trukmė yra žymiai trumpesnė nei žmogaus, todėl dažniau šeimininkui tenka išlydėti į geresnį pasaulį savo augintinį. Tačiau lieka vieni ir gyvūnai augintiniai.

„Labai svarbu iš anksto ne tik pagalvoti, kas iš tiesų galėtų pasirūpinti mūsų katinu, šuniu ar kitu naminiu gyvūnu, jei taip nutiktų, kad mes juo pasirūpinti nebegalėsime, tačiau su tuo konkrečiu žmogumi ir susitarti. Tai nebūtinai tik mirties atveju, bet ir sunkiai susirgus, atsidūrus ligoninėje ar patekus į kitas aplinkybes, kurių iš anksto negalime numatyti. Juk nei vienas nežinome, kas mūsų laukia po pusmečio ar metų“ – teigia organizacijos GGI vadovė B. Vaitiekūnaitė.

GGI akcentuoja šiuos žingsnius, siekiant iš anksto pasirūpinti savo mylimo augintinio likimu:

· Įrašykite augintinį į testamentą kartu su lėšomis jo išlaikymui. Svarbu ne tik palikti gyvūną testamentu, tačiau ir numatyti tam tikrą palikimo lėšų dalį, skirtą padengti gyvūno priežiūros išlaidas.

· Teisiškai įšaldykite lėšas, kurios bus skirtos tik gyvūno priežiūrai, o ne paveldėtojų pirkiniams.

· Susitarkite su ateities globėju, kuris perims priežiūrą tuo atveju, jei Jūs gyvūnu nebegalėsite pasirūpinti pats.

· Turėkite SOS kortelę piniginėje, kad nelaimės atveju gyvūnas neliktų užrakintas namuose.

· Tai atvejais, jei neturite artimųjų, susitarkite su prieglauda, kuri perims gyvūno globą už palikimą ar jo dalį.

Šeimininkui mirus Iš minkšto guolio – į gatvę

Anot B. Vaitiekūnaitės, atvejai, kai gyvūnai lieka bepriežiūriais dėl to, kad šeimininkas susirgo ar mirė, Lietuvoje yra gana dažni. Senyvo amžiaus žmonės kaimuose labai dažnai turi šunį, kuris gyvena prie būdos ir lauke gyvenančią katę. Kartais tokių gyvūnų būna net ne vienas, o keli ar keliolika. Vyresnio amžiaus žmogui mirus, sodybą pasiima giminės, o gyvūnai lieka likimo valiai.

„Nesocializuoti šunys ir pusiau laukinės katės iš sodybos patenka į prieglaudas, o kartais net ir to padaryti nesivarginama ir gyvūnai tiesiog paliekami likimo valiai. Ne mažiau liūdna ir kai namuose laikyti gyvūnai, mirus šeimininkui, tiesiai nuo sofos atsiduria prieglaudoje ar yra išmetami į gatvę. Įsivaizduokite, ką tam gyvūnui tenka išgyventi, kai ne tik mylimo šeimininko neteko, bet ir namų“ – apie situacijas, su kuriomis tenka susidurti praktikoje pasakoja B. Vaitiekūnaitė.

Vienas iš tokių pavyzdžių – šuo Bela, kuri penkerius metus gyveno pririšta prie būdos. Šeimininkui mirus gyvūnas liko visiškai vienas be maisto, vandens ir tinkamos pastogės per didžiausius žiemos šalčius. Visgi šiam keturkojui labai pasisekė, ją į laikiną globą paėmė muzikantas Mantas Meškerys ir ji dabar ieško naujų namų, kuriuose galėtų jaustis saugi ir mylima.

Ką svarbu žinoti paveldėjus šunį

Paveldėtojams svarbu žinoti, kad gyvūnas teisiškai Lietuvoje yra turtas, kuriuo pasirūpinti yra mirusiojo artimųjų pareiga. Atitinkamai paveldėjus namus kartu pereina ir atsakomybė už namus saugojusį šunį, juose gyvenusį katiną ar kitą gyvūną.

„Paveldėtojas privalo visapusiškai pasirūpinti gyvūnu augintiniu, t.y. pilnai perimti gyvūno globą jį pasiimant į savo namus ar kitais būdais užtikrinant pilnavertę gyvūno priežiūrą. Tais atvejais kai paveldėtojai neturi galimybės prižiūrėti gyvūno, turėtų patys surasti gyvūnui naujus namus. Nei kaimynai, nei prieglaudos nėra atsakingi už gyvūno globą, nors dažnai giminaičiai įsivaizduoja, kad jie pasiims turtą, o gyvūnu kažkodėl turėtų pasirūpinti kažkas kitas” – pasakoja GGI vadovė B. Vaitiekūnaitė.

Kai paveldėtas gyvūnas dovanojamas, svarbu pasirūpinti jo kastracija/sterilizacija, suteikti veterinarinę priežiūrą, jei gyvūnas serga ir dovanoti tik sveiką augintinį. Gyvūnas turėtų būti

dovanojamas tik į geras rankas – žmonėms, kurie yra pasiryžę ilgalaikei gyvūno globai ir galintys suteikti gyvūnui tinkamas gyvenimo sąlygas. Dovanojant gyvūną rekomenduojama pasirašyti oficialią GGI dovanojimo sutartį, kurios formą galima rasti čia: Dovanojimo sutartis.

Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove

2026 m. gegužės 29–31 d., birželio 1–7 d. ir birželio 11–13 d. šalies keliuose bus vykdoma sustiprinta elektrinių mikrojudumo priemonių, dviračių ir motorinių dviračių vairuotojų kontrolė.

Birželio 1–7 d. vykdoma priemonė (angl. 2 Wheelers) yra inicijuota Europos kelių policijos tinklo ROADPOL. Šio tinklo analogiška pirmoji priemonė, trukusi tris dienas, skirta dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių, mopedų, motociklų vairuotojų elgesiui kelyje kontroliuoti ir jų saugumui užtikrinti buvo vykdyta praėjusių metų gegužę.

Šalmas – ne aksesuaras, o būtinybė

Policijos pareigūnai per keletą pirmųjų šių metų mėnesių išaiškino 1 411 elektrinių mikrojudumo priemonių ir motorinių dviračių vairuotojų padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Tarp pažeidimų – 196 neblaivūs asmenys, vairavę šias transporto priemones. Dar labiau neramina tai, kad net 1 089 atvejais vairuotojai nesilaikė reikalavimo dėvėti šalmą.

Primename, kad šalmo dėvėjimas elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams yra privalomas nuo 2026 m. sausio 1 d. Tačiau statistika rodo, kad nemaža dalis važiuojančiųjų šiomis transporto priemonėmis šį reikalavimą ignoruoja, nors būtent šalmas, atsitikus nelaimei, gali apsaugoti nuo itin sunkių traumų. Jis gali tapti svarbiausia apsauga net ir trumpiausios kelionės metu.

Ką dar svarbu prisiminti prieš išriedant į gatvę?

Vienas elektrinis paspirtukas – vienam žmogui

Vežti keleivius elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis draudžiama, net jei „tik trumpam“ ar „mes čia greitai“.

Per pėsčiųjų perėją – tik nulipus

Elektriniu paspirtuku, dviračiu ar motoriniu dviračiu važiuoti per pėsčiųjų perėją draudžiama. Prie perėjos reikia nulipti ir transporto priemonę persivesti.

Greitis svarbus ne tik trasoje

Važiuojant šaligatviu, pėsčiųjų ir dviračių taku ar pro pėsčiuosius, greitis turi būti artimas pėsčiojo judėjimo greičiui – ne didesnis kaip 7 km/val. Čia pėsčiasis turi pirmenybę, negalima jam trukdyti ar kelti pavojaus.

Amžiaus ribojimai galioja ne šiaip sau

Elektrine mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti nuo 16 metų, o nuo 14 metų – tik išklausius specialų mokymo kursą ir turint mokyklos išduotą pažymėjimą.

Matomumas gali išgelbėti

Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui būtina naudoti žibintus, privaloma dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

Ne kiekvienas „galingas paspirtukas“ dar laikomas paspirtuku

Policijos pareigūnai atkreipia dėmesį ir į dar vieną svarbų dalyką – viešajame eisme dalyvauja transporto priemonės, kurios tik atrodo kaip elektrinės mikrojudumo priemonės ar motoriniai dviračiai, tačiau pagal technines charakteristikas jau nebeatitinka šių kategorijų reikalavimų.

Į elektrinę mikrojudumo priemonę arba į motorinį dviratį savo konstrukcija panašiai transporto priemonei, kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 1 kW ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/val. ir kuri negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, leidžiama dalyvauti viešajame eisme, jeigu yra atliktos visos motorinėms transporto priemonėms privalomos procedūros: atitikties įvertinimas, registracija, privalomoji techninė apžiūra, galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas. Tokios transporto priemonės vairuotojas turi vykdyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Kelių eismo taisyklėse motorinės transporto priemonės vairuotojui nustatytus reikalavimus.

Pareigūnai ragina visus eismo dalyvius būti atsakingus, gerbti vieni kitus ir nepamiršti, kad net trumpa kelionė gali baigtis nelaime, jei stokojama atidumo. Saugumas prasideda nuo paprastų sprendimų: užsidėto šalmo, pasirinkto saugaus važiavimo greičio ir pagarbos šalia esančiam žmogui.

Lietuvos policija

Tikimasi aktyvaus kibernetinio saugumo ekosistemos dalyvių dėmesio, kurie savo žiniomis ir patirtimi prisidėtų prie duomenų saugumo užtikrinimo.

„Šiandien Registrų centrui vienas svarbiausių prioritetų turi būti kibernetinis ir duomenų saugumas. Augant skaitmeninių paslaugų reikšmei, būtina užtikrinti valstybės informacinių sistemų atsparumą, patikimumą ir visuomenės pasitikėjimą jomis. Todėl tikimės tvirtos lyderystės, gebėjimo telkti komandą ir stiprinti bendradarbiavimą su institucijomis, atsakingomis už kibernetinį saugumą bei kritinės infrastruktūros apsaugą. Registrų centrui taip pat būtinas technologinis atsinaujinimas, kuris leistų modernizuoti sistemas ir užtikrinti aukščiausius duomenų apsaugosir paslaugų kokybėsstandartus“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Kandidatai į šias pareigas privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę kvalifikaciją), ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamo darbo patirtį per pastaruosius 10 metųjuridinio asmens vadovo, pavaduotojo arba strateginiu lygmeniu veikiančio struktūrinio padalinio vadovo pareigose.

Be to, kandidatai turi turėti darbo patirties vienoje iš šių sričių: informacinių technologijų ir sistemų projektavimo, kūrimo, diegimo ir administravimo srityje, skaitmenizavimo projektų įgyvendinimo ir inovatyvių technologijos procesų diegimo, įmonės veiklos strategijos formavimo ir jos įgyvendinimo, finansų ir rizikų valdymo.

Vykdydamas veiklą, VĮ Registrų centro vadovas turės užtikrinti patikimą registrų ir valstybės informacinių sistemų veikimą, stiprinti informacinių technologijų ir duomenų saugumo sprendimus, koordinuoti strateginių veiklos planų įgyvendinimą bei užtikrinti efektyvų valstybės informacinių paslaugų teikimą.

Jis taip pat turės užtikrinti racionalų valstybės išteklių naudojimą, veiksmingą vidaus kontrolės sistemą, aukštus veiklos efektyvumo ir skaidrumo standartus bei prisidėti prie inovatyvių ir pažangių skaitmeninių sprendimų diegimo valstybės mastu.

Paraiškas kandidatai gali teikti iki birželio 12 d. Detalūs konkurso reikalavimai skelbiami čia.

VĮ Registrų centras tvarko pagrindinius valstybės informacinius išteklius – valstybės registrus ir informacines sistemas bei juose esančius duomenis, kuriose kaupiami mūsų šaliai svarbūs duomenys.

2025 m. įmonių grupė uždirbo 8,1 mln. eurų grynojo pelno – trečdaliu daugiau nei ankstesniu laikotarpiu (6,1 mln. eurų). 

Grupės rezultatams didžiausią įtaką turėjo trąšų gamybos, agroverslo ir krovos sektoriuose veikiančių bendrovių rezultatai. 

Dėl intensyvaus ir pigaus trąšų importo iš trečiųjų šalių, kurios nepatiria CO2 apmokestinimo, didžiausia azoto trąšų ir kitų chemijos produktų gamintoja Baltijos šalyse Jonavos „Achema“  2025 m. gegužę buvo keliems mėnesiams sustabdžiusi pagrindinio produkto – amoniako – gamybą. Sumažėjus trąšų gamybos apimtims, mažėjo ir bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) krovos apimtys.  

Nors trąšų rinka pernai buvo chaotiška, „Agrochemos“ įmonių grupės trąšų pardavimai 2025-aisias padidėjo 15 proc., lyginant su 2024 m. – tai lėmė parduodamos produkcijos diversifikacija ir kiti laiku priimti bendrovės strateginiai sprendimai. 2025 m. bendrovė iš grūdų augintojų Lietuvoje supirko didžiausią grūdų kiekį įmonės istorijoje. 

2025 m. „Achemos grupės“ bendra investicijų suma sudarė 121 mln. eurų. Didžioji dalis šių investicijų buvo nukreipta į Pagėgių rajone vystomą 264 MW vėjo elektrinių parką. Tai didžiausias privataus kapitalo pagrindu vystomas vėjo parkas Baltijos šalyse – per 2025 m. pasiektas parko statybų paskutinysis etapas, planuojama, kad savo komercinę veiklą jis pradės 2026 m. viduryje.  

Pernai į valstybės biudžetą įmonių grupė sumokėjo 97,6 mln. eurų mokesčių, įskaitant Suskystintų gamtinių dujų (SGD) mokestį, viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) ir apyvartinius taršos leidimus (ATL).

„Achemos grupės“ pranešimas spaudai 

„Kauno regionas sparčiai vystosi, pritraukia investuotojų ir verslų, o pasinaudojus Europos Sąjungos, valstybės biudžeto ir nacionalinio plėtros banko ILTE finansavimo priemonėmis jis galėtų tapti dar patrauklesne vieta įvairioms veikloms“, – sako ministras K. Vaitiekūnas.

Pasak ministro, regionų valdžia geriausiai žino vietos potencialą ir labiau problemines vietas bei turėtų pasinaudoti tuo, kad suteikiama daugiau galių savarankiškai planuoti investicijas: konkretūs projektai numatomi vietos plėtros planuose, atsižvelgiant į vietos prioritetus ir turimus finansinius išteklius. 

Ministro teigimu, iš ILTE finansinių priemonių (2,3 mlrd. eurų) galėtų būti skatinami gynybos ir saugumo projektai, laisvųjų ekonominių zonų vystymas (gamybos, pramonės arba mokslo paskirties pastatų statyba, rekonstravimas), atsinaujinančių energijos išteklių plėtra ir žemės ūkio projektai.  

Iš viso Kauno regione įgyvendinama arba jau baigta per tūkstantį projektų, kuriems jau skirta 680,9 mln. eurų ES Investicijų programos lėšų, iš jų 212,3 mln. eurų skirta 94 projektams, suplanuotiems regioninio planavimo būdu. 

Didžiausia investicijų dalis (177,5 mln. eurų) skirta socialiniams projektams – investicijoms į socialinį būstą, sveikatą, mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo infrastruktūrą. Mokslo ir inovacijų projektų įgyvendinama už 160,3 mln. eurų.

Reikšmingos investicijos taip pat nukreiptos į sritis, siekiančias integruotos socialinės, ekonominės ir aplinkosaugos plėtros (115,4 mln. eurų) bei į Teisingos pertvarkos fondo lėšomis finansuojamus projektus (102,6 mln. eurų).

Finansų ministerijos inf.

Bus lengviau gauti papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus, palengvintos paramos gavimo sąlygos tėvams, vieniems auginantiems vaikus ar auginantiems vaikus su negalia. Dėl atnaujintų turto vertinimo kriterijų daugiau žmonių nepraras teisės į socialinę paramą. Piniginės socialinės paramos gavėjai aktyviau bus skatinami dalyvauti savivaldybių parengtose užimtumo didinimo programose.

„Siekiame, kad pagalba pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia – tėvus, kurie vieni augina vaikus, šeimas, auginančias vaikus su negalia, mažesnes pajamas gaunančius dirbančiuosius. Kartu keičiame požiūrį į socialinę paramą – ji turi ne tik padėti įveikti sunkumus, bet ir stiprinti žmonių galimybes sugrįžti į darbo rinką, išlaikyti finansinį stabilumą bei orų gyvenimą“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Palankesni turto vertinimo kriterijai skiriant piniginę socialinę paramą. 2 kartus padidintas piniginių lėšų normatyvas, taikomas bendram turto normatyvui apskaičiuoti:  vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas didėja iki 30 (vietoj 15) valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių, šeimai – vienam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui piniginių lėšų normatyvas didėja iki 30 (vietoj 15) VRP dydžių, kitam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui – iki 20 (vietoj 10) VRP dydžių, kiekvienam vaikui iki 18 metų – iki 10 (vietoj 5) VRP. Tai reiškia, kad nepasiturintys gyventojai nepraras teisės gauti socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, jeigu turi sukaupę didesnę nei iki šiol nustatytą pinigų sumą („finansinę pagalvę“). Pavyzdžiui, 4 asmenų šeimai piniginių lėšų normatyvas didėja nuo 8 155 iki 16 310 Eur.

Taip pat 1,5 karto padidintas būsto ploto normatyvas individualiems namams – vieno ir dviejų butų namuose būsto ploto normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui padidintas nuo 60 iki 90 kv. m..

Didinamos paskatos įsidarbinti ir likti darbo rinkoje – palankesnės sąlygos gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus. Siekiant motyvuoti darbingo amžiaus darbingus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką, patobulintas papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus mokėjimas:

• 100 procentų dydžio buvusios socialinės pašalpos, mokėtos iki įsidarbinimo, bus mokama 6 mėnesius (vietoj 3 mėnesių);
• sutrumpintas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis (iki įsidarbinimo) – nuo 6 iki 3 mėnesių;
• išplėstas gavėjų ratas  – teisę gauti papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus įgyja ir tie asmenys, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo nebuvo neprivaloma, pavyzdžiui, auginusiems mažamečius vaikus, slaugiusiems ar prižiūrėjusiems asmenis su negalia.

Daugiau galimybių gauti piniginę socialinę paramą – sąlygų supaprastinimas dirbantiesiems. Siekiant palengvinti paramos gavimo sąlygas dirbantiems asmenims bei sumažinti administracinę naštą tiems asmenims, kurie dirba ne visą darbo laiko trukmę (nereikės papildomai registruotis Užimtumo tarnyboje norint gauti piniginę socialinę paramą), atsisakyta reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę (du trečdalius maksimalaus darbo laiko).

Palankesnės piniginės socialinės paramos gavimo sąlygos šeimoms, kai tėvai vieni augina vaikus, taip pat vaikus su negalia auginančioms šeimoms. Kai tėvai vieni augina vaikus, siekiant didinti jų pajamas, nustatyta, kad 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tėvai, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ar priteistas išlaikymas, turės teisę gauti ir socialinę pašalpą, skiriant ją visai šeimai, ir kompensacijas (šiuo metu socialinė pašalpa skiriama tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos). Per šį laikotarpį minėti asmenys, siekdami ir toliau gauti paramą, privalės kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko, kuriam yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo.

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti piniginę socialinę paramą vaikus su negalia auginančioms šeimoms, į gaunamas pajamas nebus įskaitoma šalpos negalios pensija, mokama vaikams su negalia, ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 procentų ir daugiau dalyvumo, jeigu pirmą kartą jie tokiais pripažinti iki dienos, kurią jiems sukanka 24 metai, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

Keičiasi pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarka. Siekiant didinti piniginės socialinės paramos gavėjų įgalinimą dalyvauti savivaldybių institucijų parengtose užimtumo didinimo programose, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ar projektuose, nustatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, pirmiau turi siūlyti piniginę socialinę paramą gaunantiems asmenims dalyvauti savivaldybės institucijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ar projektuose, o visuomenei naudingai veiklai atlikti galės būti pasitelkiami tik atsisakę juose dalyvauti ir nedalyvaujantys aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse darbingi nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys), nesimokantys darbingo amžiaus asmenys, gaunantys socialinę pašalpą ilgiau kaip  3 mėnesius iš eilės.

SADM inf. 

Vos tik už lango sušyla orai, kiemuose ir terasose pakvimpa kepsniais. Vis dėlto tam, kad vasaros pramogų nesugadintų nelaimingi atsitikimai ar sveikatos sutrikimai, svarbu nepamiršti saugumo taisyklių. VVTAT primena, kaip saugiai naudoti kepsnines ir atsakingai rinktis griliavimo priemones. 

Bendrosios saugumo rekomendacijos

Prieš pradedant naudoti kepsninę svarbu įvertinti tiek aplinką, tiek paties prietaiso būklę.

Kepsnines ir virykles būtina naudoti tik gerai vėdinamose lauko erdvėse. Jų negalima naudoti palapinėse, automobiliuose, kemperiuose, sandėliuose ar kitose uždarose patalpose.

Kepsninę rekomenduojama statyti ant stabilaus ir lygaus paviršiaus bei laikytis saugaus atstumo nuo langų ir durų, kad į patalpas nepatektų dūmai bei pavojingos dujos.

Naudojant kepsnines svarbu:

• nepalikti veikiančio prietaiso be priežiūros;
• reguliariai valyti kepsninę pagal gamintojo instrukcijas;
• stebėti, ar nėra degimo medžiagų nutekėjimo;
• naudoti tik kokybiškus ir pagal paskirtį skirtus priedus;
• atkreipti dėmesį į saugos įspėjimus.

VVTAT taip pat primena, kad besikaupiantys riebalai ar taukai gali tapti padidintos gaisro rizikos šaltiniu, todėl tinkama priežiūra yra itin svarbi.

Prieš naudojant kepsninę būtina susipažinti su gamintojo instrukcijomis ir įsitikinti, kad pateikta aiški surinkimo, naudojimo bei priežiūros instrukcija valstybine kalba. 

Ką svarbu žinoti naudojant skirtingų tipų kepsnines?

Dujinės kepsninės

Naudojant dujines kepsnines prieš kiekvieną naudojimą būtina patikrinti žarnelių bei jungčių sandarumą. Pajutus dujų kvapą, kepsninės naudoti negalima – naudojimą būtina nedelsiant nutraukti.

Dujines kepsnines rekomenduojama naudoti tik ant lygios ir stabilios dangos.

Elektrinės kepsninės

Elektrines kepsnines būtina saugoti nuo drėgmės. Veikiančio prietaiso nereikėtų palikti lauke per lietų ar naudoti šlapioje aplinkoje.

Taip pat svarbu naudoti tik tinkamai įžemintus elektros lizdus. Ilgintuvų nereikėtų naudoti, jei to nerekomenduoja arba draudžia gamintojas.

Anglinės kepsninės

Naudojant anglines kepsnines rekomenduojama rinktis tik specialiai tam skirtas anglis. Nepilkite degiųjų skysčių ant įkaitusių anglių.

Po naudojimo būtina įsitikinti, kad anglys visiškai užgesintos. 

Kaip išsirinkti saugų uždegimo skystį?

Renkantis uždegimo skystį svarbu atkreipti dėmesį į produkto ženklinimą, sudėtį ir naudojimo informaciją.

VVTAT rekomenduoja:

• rinktis produktus, pažymėtus ES saugos ženklinimu (CLP piktogramomis);
• įsitikinti, kad pakuotė yra sandari ir su vaikų apsauga;
• patikrinti, ar aiškiai nurodyta produkto sudėtis bei gamintojas;
• rinktis parafino pagrindo uždegimo skysčius;
• vengti itin aštrų kvapą turinčių produktų.

Kokybiškas uždegimo skystis turėtų lengvai įsigerti į anglis, negaruoti per greitai ir degti ramia, nesprogstančia liepsna. Taip pat rekomenduojama vengti produktų, sukeliančių staigius „pliūpsnius“.

Uždegimo skysčius rekomenduojama naudoti tik lauke bei laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje, atokiau nuo šilumos šaltinių.

Geras uždegimo skystis = neutralus kvapas + parafino pagrindas + stabilus degimas + aiškus ženklinimas. 

Nematomas pavojus – anglies monoksidas

Anglies monoksidas (CO) – tai nematomos, bekvapės ir beskonės dujos, susidarančios degimo metu. Naudojant kepsnines ar virykles uždarose arba blogai vėdinamose vietose, anglies monoksidas gali kauptis ir net per trumpą laiką sukelti rimtą pavojų sveikatai bei gyvybei.

Todėl nereikėtų į uždaras patalpas įnešti net ir rusenančios kepsninės.

Apsinuodijimą anglies monoksidu gali rodyti:

• galvos skausmas;
• svaigimas;
• pykinimas;
• silpnumas;
• sąmonės netekimas.

Įtarus apsinuodijimą būtina nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos tarnybos telefonu 112.

Pastebėjus galimai nesaugų gaminį ar su juo susijusius saugos pažeidimus, vartotojai kviečiami kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

Kaip Vyriausybės sprendimus priimtų moksleiviai? Kas būtų svarbiau – greitas sprendimas ar lėtas sutarimas? Ateities vizija ar šiandienos klausimai? Klausia projekto „Moksleiviai – į Vyriausybę“ organizatoriai ir kviečia moksleivius iš visos Lietuvos pažvelgti į valstybės valdymą per sprendimų priėmimo prizmę.

Jau 18-ą kartą organizuojamas projektas „Moksleiviai – į Vyriausybę“ (#MIV2026) vyks rugpjūčio 17–21 dienomis Vilniuje. Jo dalyviai lankysis Vyriausybės kanceliarijoje ir ministerijose, susitiks su ministrais, jų politinėmis komandomis, valstybės tarnautojais, specialistais bei pareigūnais. Moksleiviai turės galimybę užduoti jiems rūpimus klausimus, susipažinti su svarbiausių šalies institucijų veikla, apsilankyti valstybinės reikšmės objektuose, o projekto pabaigoje dalyvių laukia susitikimas su Ministre Pirmininke Inga Ruginiene.

„Sprendimai, kurie keičia valstybę, prasideda nuo gebėjimo girdėti, tartis ir ieškoti atsakymų kartu. Man labai svarbu išgirsti, kaip šiandienos Lietuvą mato jauni žmonės – kokius iššūkius jie pastebi, kokių pokyčių tikisi ir kokius sprendimus siūlytų patys. Tikiu, kad jaunų žmonių smalsumas, drąsa kelti klausimus ir noras įsitraukti yra būtini stipriai demokratijai. Todėl kviečiu moksleivius dalyvauti projekte „Moksleiviai – į Vyriausybę“ ir labai laukiu susitikimo su šių metų dalyviais – pokalbių apie valstybę, atsakomybę ir ateities Lietuvą, kurios kryptį renkamės kartu“, – sako premjerė.

#MIV2026 savaitė bus skirta viešojo sektoriaus pažinimui ir sprendimų priėmimo procesų tyrinėjimui. Dalyviai bus kviečiami tapti įžvalgiais tyrėjais – stebėti, analizuoti ir įvairiais būdais dokumentuoti savo patirtis bei ieškoti atsakymų į klausimą: kaip sudėtingus sprendimus priimtų jie patys?

Kaip užsiregistruoti ir dalyvauti?

Norintys dalyvauti projekte baigiamųjų klasių (šiemet 11 arba 12 klasę baigiantys) moksleiviai iki birželio 21 dienos kviečiami užpildyti šią anketą ir atlikti kūrybinę užduotį – trumpai atsakyti į klausimą: „Kokią visuomeninę problemą pastebite savo aplinkoje (mieste, mokykloje, bendruomenėje) ir kaip ją spręstumėte?“

Ši užduotis projekto komisijai padės geriau pažinti moksleiviams svarbias temas bei atrinkti smalsius ir motyvuotus projekto dalyvius – 30 baigiamųjų klasių moksleivių iš visos Lietuvos.

Daugiau informacijos ir registracijos anketą galima rasti čia, taip pat projekto „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.

Projektą nuo 2008 metų organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija kartu su partneriais – Nacionaliniu neformalaus švietimo centru, Lietuvos moksleivių sąjunga, Nacionaline moksleivių akademija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Per visą projekto istoriją jame jau dalyvavo daugiau nei 480 moksleivių.

„Vaiko galimybės patekti į savivaldybės finansuojamą stovyklą dažnai priklauso nuo vietos valdžios sprendimų – kiek lėšų skiriama, kaip jos paskirstomos ir kokia atrankos tvarka taikoma“, – konstatuoja LINEŠA Neformaliojo švietimo pažangos skyriaus vadovas Raimantas Vaitkus.

LINEŠA atlikta savivaldybių apklausa rodo, kad vaikų vasaros stovykloms skiriamos lėšos kasmet auga: per pastaruosius trejus metus finansavimas padidėjo nuo 2,93 mln. eurų iki 4,26 mln. eurų.

Pernai daugiausia lėšų skyrė Vilniaus miesto savivaldybė – 900 tūkst. eurų, mažiausiai – Varėnos rajonas, skyręs 5 tūkst. Eurų.

Vis dėlto, anot R. Vaitkaus, vien bendra skiriama suma neatskleidžia realaus savivaldybių indėlio. Kur kas svarbiau, kiek lėšų tenka vienam vaikui.

„Didelės bendros sumos ne visada reiškia didesnę paramą vienam vaikui. Jei Vilniaus miesto savivaldybės skirtas lėšas padalintume visiems sostinėje besimokantiems mokiniams, vienam vaikui tektų 10,4 euro. Tai mažiau nei šalies vidurkis, kuris siekia 12,1 euro“, – aiškina jis.

Įvardijo daugiausiai ir mažiausiai lėšų vienam vaikui skiriančias savivaldybes

Didžiausia vienam vaikui tenkanti suma pernai fiksuota Radviliškio rajone – 46,4 euro, mažiausia – Panevėžio mieste, kur vienam vaikui tenka vos 1,9 euro. Skirtumas – daugiau nei 20 kartų.

„Kai savivaldybė stovykloms skiria tik kelis eurus vienam mokiniui, kompensuojamų vietų skaičius lieka ribotas, o didesnė finansinė našta tenka tėvams “, – sako R. Vaitkus.

Ekspertas priduria, kad savivaldybių indėlio nereikėtų vertinti vien tik pinigais. Dalis jų prisideda ir kitais būdais – suteikia patalpas, organizuoja vaikų pavėžėjimą, padeda su inventoriumi ar užtikrina informacijos sklaidą.

Kaip savivaldybės skirsto pinigus?

R. Vaitkus pasakoja, kad Lietuvos savivaldybės vaikų vasaros stovykloms skirtas lėšas paskirsto skirtingais būdais.

Vienos renkasi konkursų modelį, kitos pinigus skiria savo pavaldžioms įstaigoms, dar kitos perka kelialapius vaikams ar taiko kelis būdus vienu metu.

Dažniausiai pasirenkamas projektų konkursų modelis – savivaldybių apklausos duomenimis, jį taiko 50 iš 60 savivaldybių.

„Taikant tokį modelį projektines paraiškas konkursui teikia mokyklos, švietimo įstaigos, nevyriausybinės organizacijos ar kiti teikėjai, tačiau finansavimą dažnu atveju gauna ne visi“, – aiškina R. Vaitkus.

Kitos savivaldybės lėšas skiria savo pavaldžioms įstaigoms, kad šios organizuotų vasaros stovyklas. Yra ir tokių, kurios perka kelialapius mokiniams į jau veikiančias stovyklas. Dalis savivaldybių taiko mišrų modelį – dalį lėšų skiria konkursams, dalį savo įstaigoms ar perka kelialapius.

Dalis savivaldybių finansavimą teikia tik savo teritorijoje gyvenantiems ar besimokantiems vaikams bei vietos stovyklų organizatoriams. Dėl to kitose savivaldybėse organizuojamos stovyklos vietos vaikams iš kitų rajonų tampa neprieinamos.

„Nors dauguma savivaldybių renkasi konkursinį modelį, vienodos sistemos nėra. Savivaldybės ieško būdo, kaip pasiekti daugiau vaikų ir efektyviai panaudoti skirtas lėšas. Tačiau tėvams tai dažnai reiškia papildomą painiavą – tenka aiškintis, kurios stovyklos finansuojamos, o vietų jose neretai neužtenka visiems norintiems“, – pastebi R. Vaitkus.

Vienur lemia socialinė padėtis, kitur – registracijos greitis

Įprastai savivaldybės nustato bendrus mokinių priėmimo prioritetus, tačiau realų vaikų priėmimą dažniausiai vykdo patys stovyklų organizatoriai.

Jei prioritetai nustatyti, jų laikomasi, tačiau jei ne – taisykles nusistato patys vykdytojai. Dėl to skirtingose savivaldybėse ir stovyklose atrankos tvarka gali gerokai skirtis. 

Kai kur savivaldybėse vietas lemia registracijos greitis – jos gali būti išgraibstomos per kelias minutes ar net sekundes. Tai reiškia, kad tėvams svarbu ne tik žinoti apie stovyklas, bet ir suspėti laiku užregistruoti vaiką.

Savivaldybės nustatomi prioritetai dažniausiai teikiamisocialiai jautresniems vaikams: iš mažesnes pajamas gaunančių ar socialinę riziką patiriančių šeimų, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, globojamiems, su negalia ar augantiems daugiavaikėse šeimose. Taip pat prioritetai taikomi Ukrainos pilietybę turintiems bei diasporos vaikams.

Savivaldybių parama – tik daliai vaikų

Savivaldybių apklausos duomenys rodo, kad 2025 m. vasaros stovyklose, finansuojamose savivaldybių lėšomis, dalyvavo vidutiniškai 17,5 proc. šalies vaikų.

Kitaip tariant, tokia galimybe pasinaudojo mažiau nei du iš dešimties. Panaši dalyvavimo tendencija išlieka kasmet: 2024 m. – 17,4 proc., 2024 m. – 16,4 proc.

Didžiausia dalis vaikų savivaldybių finansuojamose stovyklose dalyvavo Tauragės r. savivaldybėje – 60,3 proc., o mažiausia – Švenčionių r., kur stovyklose dalyvavo vos 3,7 proc. vaikų.

„Šie skirtumai rodo, kad vaikų dalyvavimas stovyklose labai priklauso nuo savivaldybių sprendimų. Vienose savivaldybėse stovyklų pasiūla bei finansavimas leidžia pasiekti didelę dalį vaikų, kitose parama apima tik nedidelę jų dalį“, – komentuoja R. Vaitkus.

Padėtį, anot jo, galėtų pakeisti didesnis finansavimas, platesnė stovyklų pasiūla ir aiškesnė, skaidresnė vaikų priėmimo į stovyklas tvarka. Dar vienas sprendimas – aktyviau išnaudoti alternatyvą stovykloms – vasarą plačiau atverti mokyklų ir kitų švietimo įstaigų erdves sportui ar kūrybinėms veikloms.

„Kol kas dalies Lietuvos vaikų užimtumas vasarą vis dar priklauso ne nuo jų norų ar poreikių, o nuo tėvų finansinių galimybių ir savivaldybės, kurioje jie gyvena, paramos“, – reziumuoja R. Vaitkus.

LINEŠA 2025 m. pabaigoje atliktos tėvų apklausos duomenimis, dažniausiai už vieno vaiko stovyklą Lietuvoje mokama 151–250 eurų, tačiau daliai šeimų išlaidos siekia 500 eurų ar daugiau.Jei šeimoje auga du ar trys vaikai, tokios išlaidos šeimai tampa sunkiai pakeliamos.

Nuotraukų galerijoje - grafikai, kuriuose palyginamas visų Lietuvos savivaldybių finansavimas vasaros stovykloms 2025 m.

Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra

„Didelės galios elektrinių ir kaupiklių valdymo sistemos turi būti saugios ir atsparios kibernetinėms grėsmėms, kad nekeltų pavojaus visai elektros energetikos sistemai ir netaptų kritinio masto elektros tiekimo sutrikimų priežastimi. Būtent todėl tokių įrenginių savininkams įstatymas numato pareigą užtikrinti kibernetinį saugumą, įdiegti reikiamas priemones ir pateikti kibernetinio saugumo deklaraciją. Pereinamasis laikotarpis baigiasi gegužės 31 d., todėl deklaracijų dar nepateikusius klientus raginame neatidėlioti – atlikti auditus, susitvarkyti dokumentus ir pasilikti laiko rezervą galimoms korekcijoms, jei jų prireiktų“, – sako Rasa Juodkienė, ESO atstovė ryšiams su visuomene.

Pagal Elektros energetikos įstatymą, saugumo atitikties deklaracijas reikia pateikti dėl elektros energijos gamybos ir (ar) energijos kaupimo įrenginių, kurių įrengtoji galia didesnė nei 100 kW.

ESO duomenimis, deklaracijas šiuo metu yra pateikę beveik 400 objektų. Reikalavimas pateikti saugumo atitikties deklaracijas daugiausiai aktualus verslo klientams, nes privačių gaminančių vartotojų elektrinės įprastai yra mažesnės galios.

Kas turi būti padaryta?

Iki 2026 m. gegužės 31 d. didesnių nei 100 kW galios įrenginių savininkai turi:

• atlikti kibernetinio saugumo auditą;
• užpildyti saugumo atitikties deklaraciją;
• Įgyvendinti reikiamas priemones;
• pateikti audito išvadą ir deklaraciją ESO.

Auditą gali atlikti tik sertifikuoti kibernetinio saugumo specialistai.

Instrukciją, kaip teisingai užpildyti deklaraciją, šabloną bei kitą susijusią informaciją galima rasti ESO puslapyje.

Kodėl tai svarbu?

Kibernetinio saugumo reikalavimai buvo nustatyti siekiant apsaugoti energetikos infrastruktūrą nuo galimų kibernetinių grėsmių. Taip užtikrinama, kad šios sistemos nebūtų pažeidžiamos ar nuotoliniu būdu valdomos iš šalių, kurios pagal Lietuvos nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę.

Kibernetinio saugumo užtikrinimas ypač svarbus tapo augant atsinaujinančios energetikos gamybos įrenginių ir kaupimo sistemų skaičiui, nes vis daugiau elektros sistemos elementų tampa priklausomi nuo nuotolinio valdymo ir skaitmeninių sprendimų.

ESO inf.

Šiltojo sezono atidarymo proga Prezidentūros vidiniame kieme ketvirtadienį 18:30 val. vyks Mažojo Kybartų orkestro koncertas.

Mažasis Kybartų orkestras – profesionalių muzikantų kolektyvas, tęsiantis ilgametes orkestrinės muzikos tradicijas ir klausytojams dovanojantis gyvą, energingą bei nuotaikingą koncertinę programą. Vakaro metu skambės gerai žinomi džiazo, lotynų Amerikos ir pramoginės muzikos kūriniai, kviečiantys mėgautis vasariška atmosfera po atviru dangumi.

Darbo dienomis Prezidentūros vidinis kiemas ir parkas lankytojams bus atviri nuo 18.00 iki 21.00 val., savaitgaliais ir švenčių dienomis – nuo 11.00 iki 22.00 val.

Valstybės pažinimo centras be išankstinės registracijos lankytojams atviras savaitgaliais nuo 11.00 iki 18.00 val. (paskutiniai lankytojai įleidžiami 17.00 val.). Daugiau informacijos – www.pazinkvalstybe.lt.

Dėl vykstančių renginių kiemo ir parko lankymas kartais gali būti laikinai apribotas arba negalimas.

Prezidento komunikacijos grupė

Kaip gegužės 26-ąją skelbė bendrovė, dalyje objektų darbai jau pradėti, o kitur rangovų technika pasirodys birželį arba liepą, kai bus galutinai užbaigti projektavimo etapai. Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas techninių darbo projektų rengimui bei sklandžiam perėjimui iš projektavimo į įgyvendinimo etapą.

Iš viso skirtingose Lietuvos savivaldybėse šiemet bus tęsiami arba pradedami 24 projektai. Iš jų 22-uose bus asfaltuojami žvyrkelių ruožai, kurių bendras ilgis siekia apie 110 kilometrų. Dar du projektai, apimantys apie 12 kilometrų žvyrkelių, šiuo metu dar projektuojami. Bendra pasirašytų sutarčių vertė viršija 42,3 mln. eurų su PVM. Projektai apima 22 šalies savivaldybes.

Portalo redakcijai papildomai pasiteiravus, ar žvyrkelių asfaltavimo programa numatyta ir Jonavos rajone, „Via Lietuva“ pateikė atsakymą apie planuojamus darbus rajoniniame kelyje Nr. 1511 Martiniškis–Naujasodis–Liepkalnis.

„Rajoninio kelio Nr. 1511 Martiniškis–Naujasodis–Liepkalnis ruožo nuo 6,445 iki 7,172 km asfaltavimo projektas yra įtrauktas į 2026 m. projektų portfelį. Viešojo pirkimo konkursą planuojama paskelbti šių metų III ketvirtį. Pasirašius sutartį, projektavimas vyktų kitais metais, o baigus projektavimą būtų pradėti rangos darbai“, - portalui nurodė „Via Lietuva“.

Pasak įmonės, 2026 metais planuojama baigti asfaltavimo darbus 20-yje ruožų, kurių bendras ilgis sudarys apie 100 kilometrų.

Mokykla didelį dėmesį skiria sportui ir aktyviam jaunimo ugdymui: čia įsteigtos sporto klasės, jaunieji sportininkai džiugina ryškiomis pergalėmis rajone ir respublikoje, o mokiniai nuolat skatinami išbandyti save įvairiose sportinėse veiklose, ugdyti komandinio darbo įgūdžius, atkaklumą ir atsakomybę.

Sporto šventės metu raliečiai dalyvavo trijose pagrindinėse rungtyse: bėgo laikui aplink stadioną, šoko į tolį bei metė kamuolius į krepšinio lanką. Mokiniai demonstravo ne tik ištvermę ir fizinį pasirengimą, bet ir puikią nuotaiką bei draugišką palaikymą vieni kitiems.

Ypatingo sportinio azarto netrūko futbolo ir tinklinio aikštelėse, kur aktyviai varžytasi, džiaugtasi pergalėmis ir mokytasi komandinės dvasios.

Gimnazijos direktorė Zita Gudonavičienė pasveikino sportiškiausią klasę – Id klasės gimnazistus. Būtent jie buvo pripažinti ir aistringiausiais renginio sirgaliais, sukūrusiais ypatingą atmosferą bei įkvėpusiais kitus dalyvius. Visoms komandoms įteiktos saldžios dovanos – šakočiai.

Renginyje dalyvavo ir garbingi svečiai – Nacionalinės sporto agentūros projekto vadovas Saulenis Pociūnas, Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė bei kiti bendruomenės atstovai, kurie džiaugėsi aktyviu jaunimu, gražėjančia gimnazijos aplinka ir gyvomis sporto tradicijomis.

Ši Sporto šventė dar kartą parodė, kad stadionas – tai ne tik vieta varžyboms. Tai erdvė, kurioje auga draugystė, pasitikėjimas savimi, ryžtas ir bendruomeniškumas. Tikime, kad būtent čia savo pirmuosius žingsnius žengia būsimi talentai ir sporto žvaigždės, garsinsiančios ne tik gimnaziją, bet ir visą Lietuvą.

Šventė vyko atnaujintame gimnazijos stadione, kuris buvo sutvarkytas Jonavos rajono savivaldybės administracijos įgyvendinto projekto „Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos stadiono atnaujinimas“ Nr. NSA-SI-2024-0028 metu. Projekto tikslas – sudaryti šiuolaikinius reikalavimus atitinkančias sportavimo sąlygas Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos stadione, siekiant ugdyti fiziškai aktyvią Jonavos miesto bendruomenę. Projektas buvo bendrai finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, kurias administravo Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, ir Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšomis. Bendra projekto vertė pagal finansavimo sutartį – 998 852,23 Eur, iš jų valstybės biudžeto lėšos (Sporto rėmimo fondas) – 500 000,00 Eur, Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšos – 498 852,23 Eur.

Jeronimo Ralio gimnazijos inf.