Jonavos žinių naujienos

Patyčios internete auga – RRT paaiškino, kodėl jas vis sunkiau suvaldyti

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Mar 2026 11:00:00 +0200

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) kuruojama karštoji linija www.svarusinternetas.lt per 2025 metus gavo 3518 pranešimų apie internete rastą galimai draudžiamą ir nepilnamečiams neigiamą poveikį darantį turinį. Palyginti su 2024 metais, pranešimų skaičius išaugo 62 procentais. Daugiausia nerimo kelia itin sparčiai augantis kibernetinių patyčių mastas, per metus jų skaičius padidėjo daugiau nei tris kartus, o per trejus metus – net penkis.

RRT atstovai pabrėžia, kad patyčių daugėja ne vien dėl išaugusio vaikų laiko internete – vis sudėtingesnė tampa ir pati skaitmeninė aplinka.

„Patyčios vis dažniau vyksta uždarose grupėse, nišinėse platformose, kur turinys nėra viešas ir jį sunku pasiekti. Tai reiškia, kad tokius atvejus nagrinėti tampa gerokai sudėtingiau ir reikia daugiau laiko. Be to, veiksmų galime imtis tik tada, kai patys galime pamatyti ir įvertinti originalų turinį“, – sako RRT Skaitmeninės erdvės priežiūros grupės vadovė Justina Paulauskaitė.

Pernai RRT gavo 186 su patyčiomis susijusius pranešimus, iš kurių pasitvirtino net 143 pranešimai. Palyginimui: 2024 metais pasitvirtinusių pranešimų apie patyčias buvo 47, o 2023-iaisiais – vos 27.

RRT atstovas pažymi, kad žmonės vis geriau atpažįsta nepilnamečiams neigiamą poveikį darantį turinį – pernai iš visų gautų pranešimų pasitvirtino 64 procentai.

„Kai kyla įtarimas dėl netinkamo turinio internete, visada geriau pranešti nei likti abejingam. Matome akivaizdų pokytį – žmonės tampa sąmoningesni, tai liudija ne tik augantis pranešimų skaičius, bet ir gebėjimas atskirti draudžiamą bei žalingą turinį. Prieš kelerius metus pasitvirtindavo vos trečdalis“, – pastebi J. Paulauskaitė.

Praėjusiais metais padaugėjo pranešimų ir dėl vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdų internete. Didžioji dalis tokio turinio buvo publikuota užsienio šalių tarnybinėse stotyse, todėl šie pranešimai buvo persiųsti kitų šalių interneto karštosioms linijoms – tarptautinės interneto karštųjų linijų asociacijos INHOPE narėms. Iš viso 2025 metais tokių pranešimų buvo 280, 2024-aisiais – 237.

„Vaikų seksualinio išnaudojimo medžiaga yra draudžiama visame pasaulyje, todėl dėl tokio turinio reaguojama labai greitai. Jei jis publikuojamas Lietuvoje, visą informaciją perduodame policijai ir pranešame prieglobos paslaugų teikėjui, kad turinys būtų kuo greičiau pašalintas“, – aiškina RRT atstovė.

120 gautų pranešimų buvo persiųsti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui, įtarus kibernetinį incidentą ar internetinio sukčiavimo atvejį. 1 265 pranešimai buvo persiųsti įvairių šalių interneto paslaugų teikėjams, svetainių savininkams, socialinių tinklų valdytojams su NTD žyma apie jų svetainėse ar tinkluose esantį draudžiamą skleisti interneto turinį, nurodant, kad jis būtų kuo skubiau pašalintas.

512 gautų pranešimų, kuriais buvo pranešta apie draudžiamą turinį, buvo pasikartojantys, t. y. apie tą patį turinį, dėl kurio buvo imtasi veiksmų.

Per 2025 metus RRT specialistai suteikė 254 konsultacijas socialinių tinklų naudotojams dėl neteisėtai paskelbtos asmeninės ar žalingos informacijos pašalinimo, užgrobtų paskyrų susigrąžinimo, tinkamų saugumo ir privatumo parinkčių nustatymo socialiniuose tinkluose. Palyginti su 2024 metais, tokių konsultacijų poreikis sumažėjo 17 procentų.

Į RRT galima kreiptis aptikus pornografinį, vaikų seksualinio išnaudojimo, patyčias, smurtą, rasinę ar tautinę nesantaiką kurstantį turinį internete.

RRT inf.

Jau turime kelias idėjas! Nedelskite ir jūs - pateikite savo viziją dalyvaujamam biudžetui

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Mar 2026 09:56:56 +0200

Kaip žinia, šiuo metu vyksta gyventojų idėjų pateikimas dalyvaujamojo biudžeto projektui. Jonavos rajono savivaldybės administracija pasiūlymų laukia iki kovo 18 dienos. Laikas sparčiai tirpsta, tad nepraleiskite progos, būkite aktyvūs ir savo siūlymais prisidėkite prie mūsų miesto augimo.

Kovo 5-osios duomenimis, gyventojai jau yra pateikę keturi pasiūlymus: tris mažos apimties bei vieną didelės apimties projektą.

Didysis projektas: Lauko vandens čiuožykla - nusileidimo kalnelis

Idėją pateikę gyventojai rašo, kad Joninių tvenkinyje mato būtinumą įrengti vandens čiuožyklą, kuri šiltuoju metų laiku pritrauktų šeimas nemokamai leisti savo laisvalaikį Jonavoje sukurtoje oazėje, apjungiančioje gamtos ir miesto privalumus. Siūlomas projektas prisidėtų prie savivaldybės kuriamos naudos ne tik miesto ir rajono gyventojams, formuojant šeimai draugiško, sportiško ir patogaus gyventi miesto įvaizdį, bet ir taptų papildomu traukos objektu miesto svečiams. Anot idėjos autorių, siūlomas projektas puikiai pritaptų atnaujintame Joninių tvenkinio paplūdimyje ir bendrame Joninių slėnio, sporto bei judumo objektų komplekse. Panašūs objektai Ignalinoje, Visagine, Elektrėnuose, Širvintose sulaukia didelio populiarumo, yra intensyviai naudojami tiek vaikų, tiek suaugusiųjų. Projektas įvertintas 90 tūkst. Eurų.

Mažieji projektai

Šveicarijos seniūnijos gyventoja pateikė projektą ,,Šviesoforo ir pėsčiųjų perėjos, bei pėsčiųjų šaligatvio įrengimas (nuo sankryžos iki autobusų stotelės ,,Dumsiai"). Anot idėjos autorės, sankryžoje tarp 1508 kelio iš Šveicarijos ir automagistralės Jonava–Kaunas po darbo valandų dažnai susidaro sudėtingos eismo sąlygos: magistrale juda intensyvus transporto srautas, formuojasi kamščiai nuo Jonavos iki pat sankryžos ir už jos. Nors magistralėje įrengta daug šviesoforų net prie mažesnių gyvenviečių, ši vieta liko be reguliavimo, todėl čia kasdien kyla įtemptos ir nesaugios situacijos tiek automobiliams, tiek pėstiesiems. Pėstiesiems, tarp jų ir Šveicarijos progimnazijos moksleiviams, tenka pavojingai kirsti magistralę ir siauru kelkraščiu eiti iki autobusų stotelės „Dumsiai“. Siūloma šioje vietoje įrengti šviesoforu reguliuojamą sankryžą, pėsčiųjų perėją, saugų šaligatvį iki stotelės bei stoginę laukimui. Tai reikšmingai padidintų saugumą sankryžoje tarp 1508 kelio ir automagistralės Jonava–Kaunas. Projekto vertė- 25 tūkst. Eurų.

Kitu projektu Jonavos sporto centras įrengti modernią, aptvertą šunų vedžiojimo ir dresūros aikštelę su apšvietimu, šiukšliadėžėmis ir dresūros elementais, sutvarkant šiuo metu apleistą teritoriją. Aikštelė padėtų palaikyti viešąją tvarką ir švarą, didintų saugumą viešose erdvėse bei mažintų konfliktus tarp gyventojų. Aikštelė taip pat galėtų tapti bendruomenės susibūrimų ir edukacinių veiklų vieta, stiprinančia Jonavos, kaip gyvūnams draugiško miesto, įvaizdį. Ji būtų skirta gausiai šunų augintojų bendruomenei, ypač daugiabučių gyventojams, nes šiuo metu mieste trūksta tinkamos infrastruktūros, o esama aikštelė yra prastos būklės. Nurodoma, kad dresūros aikštelė galėtų būti įrengta tarp miesto stadiono ir Jonavos sporto arenos automobilių aikštelės. Projekto vertė - 9 500 eurų.

Trečiuoju projektu Šveicarijos seniūnijos gyventojai mato poreikį įrengti trūkstamas ekskrementų dėžes. Projekto vertė - 600 eurų.

Patogiau ir greičiau

Primename, kad šiemet užpildyti projekto idėjos pasiūlymą galima dar paprasčiau, pasinaudojant programėle „Jonava“. Čia jau galite rasti „Dalyvaujamojo biudžeto“ skiltį, kurią atidarius pakaks užpildyti nurodytą informaciją.

Trys kategorijos

Kaip ir kasmet, konkursas skelbiamas šiose kategorijose:

25 000 Eur mažos apimties projektas Jonavos mieste;

25 000 Eur mažos apimties projektas Jonavos rajone;

100 000 Eur didelės apimties projektas Jonavos rajono savivaldybėje (bus įgyvendinamas kitais metais).

Siūlomas projektas turi būti skirtas gyvenamajai aplinkai gerinti, viešajai infrastruktūrai kurti, įgyvendinamas teritorijoje, skirtoje viešam naudojimui, nekomercinis.

Siūlyti idėjas gali kiekvienas asmuo nuo 16 m., deklaravęs gyvenamąją vietą Jonavos rajono savivaldybėje.

2026 m. Valstybės gynybos fondas: 710,5 mln. eur Lietuvos saugumui stiprinti

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Mar 2026 09:00:00 +0200

Vyriausybė patvirtino 2026 metų Valstybės gynybos fondo lėšų paskirstymą, pagal kurį krašto apsaugos sistemai ir kitoms institucijoms skiriama 710,5 mln. eurų. Lėšos paskirstytos vadovaujantis Valstybės gynybos fondo įstatyme numatytais tikslais ir bus panaudotos nacionalinės divizijos vystymui, Vokietijos brigados infrastruktūrai, kontrmobilumo priemonėms, karinio mobilumo ir dvejopo naudojimo transporto infrastruktūrai, civilinės saugos stiprinimui.

„Valstybės gynybos fondo lėšos sudaro apie 15 procentų viso gynybos biudžeto – absoliučiai didžioji jų dalis nukreipta tiesiogiai gynybos poreikiams. 504,7 mln. eurų skiriame nacionalinės divizijos pajėgumui vystyti. Prioritetu išlieka ir Vokietijos brigados priėmimo infrastruktūra bei kontrmobilumo stiprinimas – tai investicijos, kurios tiesiogiai stiprina Lietuvos apginamumą“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Didžioji šių lėšų dalis bus skiriama nacionalinės divizijos pajėgumui vystyti. Finansavimas bus įgyvendinamas per Gynybos resursų agentūrą prie Krašto apsaugos ministerijos, kuri vykdys vikšrinių pėstininkų kovos mašinų, tankų, tankų simuliacinių sistemų įsigijimus. Tai vienas esminių prioritetų, siekiant užtikrinti nacionalinės divizijos kovinio pajėgumo išvystymą.

49 mln. eurų skiriama Vokietijos vadovaujamos NATO brigados veiklai reikalingai infrastruktūrai vystyti Rūdninkų kariniame poligone. Projektą įgyvendins Infrastruktūros valdymo agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos. Šios investicijos padės stiprinti sąjungininkų buvimą Lietuvoje, padės tobulinti priimančiosios šalies paramos sistemą ir didins viso regiono saugumą.

Kontrmobilumo priemonėms numatyta 34,7 mln. eurų. Už šią sumą numatyta įsigyti minų, sprogmenų, minavimo sistemų ir kitų inžinerinėms kliūtims reikalingų priemonių.

Karinio mobilumo ir dvejopo naudojimo transporto infrastruktūrai skiriama 87 mln. eurų. Finansavimas bus įgyvendinamas per Susisiekimo ministeriją, gerinant privažiuojamuosius kelius prie Pabradės ir Rūdninkų karinių poligonų bei stiprinant priimančiosios šalies paramos infrastruktūrą. Šios investicijos svarbios ne tik kariniams poreikiams, bet ir regionų infrastruktūros plėtrai bei ekonominiam gyvybingumui skatinti.

Civilinės saugos stiprinimui skiriama 35 mln. eurų, juos administruos Vidaus reikalų ministerija. Investicijos bus nukreiptos į priedangų infrastruktūros plėtrą, krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos modernizavimą, veikatos apsaugos sistemos atsparumo didinimą.

Gynybos fondo lėšas sudaro valstybės biudžeto pajamos, gautos iš pelno, akcizų, gyventojų pajamų, nekilnojamo turto ir kitų mokesčių, saugumo įnašo ir kitų Valstybės gynybos fondo įstatyme numatytų finansavimo šaltinių. Prie fondo savanoriškai gali prisidėti kiekvienas – tiek gyventojai, tiek verslas.

Valstybės gynybos fondas yra viena svarbiausių priemonių, užtikrinančių ilgalaikį ir tvarų Lietuvos gynybos pajėgumų stiprinimą. Fondo paskirtis – kaupti ir nukreipti lėšas strategiškai reikšmingiems gynybos, civilinės saugos ir nacionalinio saugumo projektams, kurie didina valstybės pasirengimą galimoms grėsmėms.

lrv.lt

Po kruvino išpuolio Kosmonautų gatvėje - policija sulaikė įtariamąjį

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Mar 2026 07:55:49 +0200

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, vasario 27-osios vakarą Jonavoje peiliu sužalotas vyras yra gyvas, o dėl įvykio sulaikytas vienas įtariamasis.

Primename, kad Kauno apskrities VPK įvykių suvestinėje buvo registruota, kad vasario 27 d. apie 19 val. 50 min. Kosmonautų gatvėje, prie parduotuvės, du nepažįstami asmenys peiliu sužalojo vyrą, gimusį 1994 metais. Nukentėjusysis buvo paguldytas į ligoninę. Tuomet taip pat skelbta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį - dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Gyventojai tą vakarą taip pat pastebėjo gausias policijos pajėgas, ieškojusias įtariamųjų. Po įvykio tarp jonaviečių pasklido kalbos, kad sužalotas vyras galėjo neišgyventi. Tačiau policija šios informacijos nepatvirtina.

„Turimais duomenimis, nukentėjusysis gyvas. Buvo sulaikytas vyras (gim. 1991 m.). Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai“, - portalui nurodė Kauno apskrities VPK Komunikacijos skyrius.

Užimtumo tarnyba: Kasmet daugėja karjeros planavimu besirūpinančių žmonių

jonavoszinios.lt — Wed, 04 Mar 2026 16:30:00 +0200

Praėjusiais metais Užimtumo tarnyboje veikiančiuose regioniniuose karjeros centruose „KARJERAS“ šalies gyventojai daugiau nei 115,4 tūkst. kartų pasinaudojo karjeros planavimo paslaugomis. Tai didžiausias „KARJERO“ klientų srautas per pastaruosius kelerius metus.

Daugiau nei 58 proc. žmonių (66,7 tūkst.) dalyvavo grupiniuose užsiėmimuose, o individualias konsultacijas rinkosi 42 proc. (48,7 tūkst.).

„Šie skaičiai rodo augantį visuomenės poreikį sulaukti pagalbos planuojant ar keičiant karjerą. O regioniniai karjeros centrai tokią pagalbą teikia bet kokio amžiaus Lietuvos gyventojams“, – sakė Paslaugų organizavimo departamento patarėja Inga Nomeikienė.

Ypač didelio susidomėjimo praėjusiais metais sulaukė profesinio veiklinimo paslaugos, kurių metu klientai galėjo apsilankyti įmonėse ar organizacijose ir pamatyti realią darbo aplinką. Daugiau nei 18,7 tūkst. dalyvių pasinaudojo šiomis paslaugomis. Siekiant plėsti galimybes parodyti žmonėms įvairesnį profesijų spektrą 2025 m. pasirašyti dar 74 bendradarbiavimo susitarimai su įmonėmis, organizacijomis ir švietimo įstaigomis.

Užimtumo tarnyboje neregistruoti klientai domėjosi skaitmeniniu įrankiu „Pažink save“. Individualiose konsultacijose dalyvavo 7,2 tūkst. išorės klientų, o grupiniuose užsiėmimuose – daugiau nei 36 tūkst. žmonių. „Pažink save“ naudojamas 15 proc. visų individualių konsultacijų ir padeda klientams išsiaiškinti loginio mąstymo, verbalinius ir atidumo gebėjimus.

2025 m. regioniniuose karjeros centruose pradėta įgyvendinti programa „Nedirbančio jaunimo profesinis įsivertinimas ir skaitmeninių įgūdžių skatinimas“, skirta 16-29 metų nedirbančiam ir nesimokančiam jaunimui. Jau įvyko 33 įvadiniai mokymai, kuriuose dalyvavo 404 Užimtumo tarnybos klientai, 297 atliko skaitmeninių įgūdžių vertinimą, o 251 dalyvavo skaitmeninio raštingumo mokymuose.

„Skaitmeniniai įgūdžiai šiandien tampa esminiu profesinės sėkmės pagrindu, todėl šiai sričiai ir toliau skirsime ypatingą dėmesį,“ – sakė I. Nomeikienė.

Anot Užimtumo tarnybos atstovės, be pasiekimų netrūksta ir iššūkių: „Vienas didžiausių išlieka neaktyvių (nedirbančių ir nesimokančių) jaunuolių segmentas, kuris yra mažiausiai linkęs naudotis jiems pritaikytomis paslaugomis. Taip pat didelė dalis vyresnio amžiaus žmonių vis dar skeptiškai žiūri į karjeros planavimą. Visgi karjeros planavimas – ne vienkartinis sprendimas, o nuoseklus procesas, kuriame svarbu drąsiai ieškoti savo kelio.“

2025 m. duris atvėrė dar 6 regioniniai centrai „KARJERAS“ – Vilniuje, Trakuose, Vilkaviškyje, Joniškyje, Telšiuose ir Plungėje. (Jonavoje veiklą regioninis karjeros centras pradėjo 2024 metų gegužę - plačiau apie tai ČIA.) Iš viso Lietuvoje veikia 19 regioninių centrų. Vilniaus centre įrengta moderni skaitmenizuota karjeros planavimo erdvė – pirmoji tokio tipo Baltijos šalyse.

Regioninių karjeros centrų veikla apima tokias temas kaip CV ir motyvacinio laiško rengimas, pasiruošimas darbo pokalbiui, darbo rinkos tendencijų pristatymai, verslumo pradmenys, savęs pažinimas bei įvaizdžio skaitmeninėje erdvėje kūrimas. Lankytojams taip pat pristatomos Užimtumo tarnybos paslaugos, savanorystės galimybės, renginiai ir mokymai.

Visi Regioniniai karjeros centrai ne tik vykdo sklaidą apie savanorystės galimybes, tačiau ir patys kasmet priima savanorius; kiekviename regione yra sertifikuotas savanorių kuratorius pagal Jaunimo savanoriškos tarnybos programą.

VVTAT: ką turi žinoti į Artimųjų Rytų šalis keliones įsigiję keliautojai

jonavoszinios.lt — Wed, 04 Mar 2026 16:11:30 +0200

Kai dėl karo veiksmų nesaugu keliauti į kai kurias Artimųjų Rytų regiono valstybes, o dėl uždarytos oro erdvės nuvykti į kai kurias šalis neįmanoma, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) paaiškina kokias teises turi keliones artimiausiu metu suplanavę keliautojai.

Jei įsigijote organizuotą turistinę kelionę

Keliautojo ir kelionės organizatoriaus santykiai grindžiami sutartiniais įsipareigojimais. Jeigu viena iš šalių negali įvykdyti sutartyje numatytų įsipareigojimų, atsiranda pagrindas sutartį nutraukti. Tačiau jei sutartiniai įsipareigojimai gali būti įvykdyti, sutartis gali būti nutraukiama tik pagal joje numatytas sąlygas.

Keliautojas turi teisę nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį nemokėdamas sutarties nutraukimo mokesčio tuo atveju, jei kelionės tikslo vietoje arba visiškai greta jos atsiranda nenugalimos jėgos aplinkybių, pavyzdžiui, vyksta kariniai veiksmai, dėl kurių tampa neįmanoma įvykdyti organizuotos turistinės kelionės ar nuvežti keliautojus į numatytą kelionės vietą.

Prieš priimdamas sprendimą atsisakyti kelionės, keliautojas turėtų įvertinti situaciją: atsižvelgti į Užsienio reikalų ministerijos skelbiamą informaciją keliautojams, taip pat į kelionės organizatoriaus pateikiamą informaciją apie konkrečią situaciją. Jeigu kelionės organizatorius vertina, kad gali įvykdyti visus sutartyje numatytus įsipareigojimus, kelionės vieta nėra paveikta nenumatytų aplinkybių, o valstybinės institucijos nėra paskelbusios rekomendacijų į konkrečią šalį nevykti, tuomet kelionės sutarties atsisakymas galimas tik pagal sutartyje nustatytas sąlygas – sumokant sutarties nutraukimo mokestį, kuris dažniausiai priklauso nuo likusio laiko iki kelionės pradžios.

VVTAT pažymi, kad nenumatytos aplinkybės dažnai sukelia nuostolių tiek keliautojams, tiek kelionių organizatoriams, todėl svarbu ieškoti kompromisinių sprendimų ir atsižvelgti į susidariusią situaciją.

VVTAT rekomenduoja vartotojams pirmiausiai kreiptis į kelionės organizatorių ir pasidomėti galimomis alternatyvomis – kelionės datos ar krypties keitimu, kelionės perkėlimu vėlesniam laikui ar kupono suteikimu. Kelionių organizatoriai taip pat raginami bendradarbiauti su keliautojais ir ieškoti abiem pusėms palankiausių sprendimų.

Kuponas, kaip kelionės kompensacija, gali būti siūlomas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio atveju arba, kai Lietuvos Respublikos piliečiams uždraudžiama išvykti iš Lietuvos Respublikos arba kitų valstybių piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką, ir dėl to kelionių organizatoriaus įsipareigojimų vykdymas tampa neįmanomas.

Jei keliautojas ir kelionės organizatorius sutinka kelionę iškeisti į kuponą, jo vertė turi būti ne mažesnė, nei kaip už organizuotą turistinę kelionę keliautojo arba jo vardu sumokėtų pinigų suma. Kuponu keliautojas gali atsiskaityti už vieną ar kelias būsimas to paties kelionių organizatoriaus organizuojamas turistines keliones, kurios (-ių) vertė atitinka kupono vertę, pasibaigus apribojimams (toliau – būsima kelionė). Kuponu keliautojas gali atsiskaityti ir už būsimos kelionės dalį, jeigu būsimos kelionės kaina yra didesnė už kupono vertę, o likusią nesumokėtą būsimos kelionės kainą sumokėti pinigais. Kelionės organizatorius vartotojui privalo suteikti aiškią informaciją apie kupono galiojimą ir jo realizavimo sąlygas.

Vis dėlto, jeigu vartotojas mano, kad jo teisės dėl kelionės sutarties buvo pažeistos, jis gali kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka. Kiekvienas ginčas būtų nagrinėjamas individualiai, vertinant pateiktus įrodymus ir konkrečias aplinkybes, pavyzdžiui, galimybes vykti į kelionę numatytu metu ar konkrečią numatytą apgyvendinimo vietą.

Jei kelionę planavote savarankiškai

Jeigu vartotojas nėra sudaręs organizuotos turistinės kelionės sutarties ir savarankiškai įsigijo oro vežėjo, viešbučio ar kitų apgyvendinimo paslaugų teikėjų paslaugas, svarbu atidžiai įvertinti su kiekvienu paslaugos teikėju sudarytos sutarties sąlygas.

Paslaugų teikėjų įsipareigojimai bei vartotojo galimybė nutraukti sutartį paprastai yra nustatyti konkrečioje sutartyje ar paslaugos teikimo taisyklėse.

Kilus ginčui tarp vartotojo ir paslaugų teikėjo dėl sutarties vykdymo, vartotojas turi teisę kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, jeigu paslaugos teikėjas yra įsisteigęs Lietuvoje. Jei paslaugos teikėjas įsisteigęs kitoje Europos Sąjungos valstybėje, Norvegijoje ar Islandijoje, vartotojai gali kreiptis nemokamos pagalbos ir patarimų į Europos vartotojų centrą Lietuvoje.

Pedagogų pritraukimo planas: nulinė tolerancija smurtui, stipri mentorystė, tikslingesnė finansinė parama

jonavoszinios.lt — Wed, 04 Mar 2026 15:30:00 +0200

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teikia svarstyti priemonių plano projektą dėl mokytojų pritraukimo ir išlaikymo mokyklose, darbo sąlygų gerinimo. Siūlymai buvo aptariami ir svarstomi su socialiniais partneriais, taip pat ir profesinėmis sąjungomis.

2026–2028 m. pedagogų pritraukimo planas orientuotas į dvi kryptis – naujų mokytojų pritraukimą ir mokytojų darbo sąlygų gerinimą, kad mokytojai liktų švietimo sistemoje. Numatoma tikslinti finansinę paramą studentams, įteisinti studento-stažuotojo modelį, stiprinti jaunų mokytojų mentorystę bei mokytojų profesinį saugumą ir psichologiškai saugią darbo aplinką.

„Su mokytojų trūkumo problema susiduriama visoje Europoje, ne tik Lietuvoje. Ieškome tvarių sprendimų, kaip į mokyklas pritraukti naujų mokytojų ir išlaikyti jau esamus mokytojus, užtikrinti jiems patrauklias darbo, kvalifikacijos tobulinimo galimybes, didinti šios profesijos patrauklumą.

Planuojamos priemonės 2026–2028 m. sudaro nuoseklią sistemą: tikslinis studentų pritraukimas, ankstyvas įėjimas į profesiją, stipri mentorystė ir psichologiškai saugi darbo aplinka. Tikimės, kad tai padės stabilizuoti mokytojų skaičių, ypač trūkstamų specializacijų“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Naujų mokytojų poreikis atsiranda dėl dirbančių mokytojų amžėjimo: 55 metų ir vyresnių mokytojų dalis 2022 m. siekė 42 proc., o 2025 m. – jau 45 proc. Mokytojų poreikis nuo 2023 m. kasmet auga (2023 m. trūko 150 mokytojų, 2024 m. – 350, 2025 m. – 600). Prognozuojama, kad per ateinančius penkerius metus visoje Lietuvoje trūks apie 6 tūkst. mokytojų.

Didžiausias dėmesys – trūkstamoms specialybėms

Numatoma atnaujinti pedagogikos specializacijų, kurias pasirinkusiems studentams skiriama papildoma finansinė parama, sąrašą – į jį būtų įtraukiama socialinė pedagogika, anglų kalba ir ispanų kalba šalia jau esančių užsienio kalbų. Parama skiriama toms specializacijoms, kuriose trūksta mokytojų.

Taip pat plečiama pedagogikos studijų pasiūla Vakarų Lietuvoje. Šiame regione kol kas vykdomos tik vaikystės pedagogikos studijos Klaipėdos universitete. Universitetas ateityje planuoja tapti stipria regionine mokytojų rengimo baze, siūlyti ir dalyko pedagogikos studijas.

Patrauklesnės sąlygos pradedantiems mokytojams

Pedagogams rengti skirtą valstybės finansavimą siūloma nukreipti ten, kur trūkumas didžiausias, ir tuo pačiu užtikrinti, kad paramą gavę studentai ateitų dirbti į mokyklas. Duomenys rodo, kad dabartinė finansinės paskatos sistema neduoda laukiamo rezultato – trečdalis pedagogikos studijų absolventų, net ir užbaigę studijas, neateina dirbti į ugdymo įstaigas. Kasmet į pedagogikos studijas priimama apie 2 tūkst. studentų – iš jų apie 1,4 tūkst. į bakalauro studijas ir apie 600–700 į pedagogikos profesines studijas. 2025 m. pedagogikos studijų absolventų, mokyklose dirbančių praėjus 2 metams nuo studijų pabaigos, buvo apie 69 proc. (2024 m. – 63 proc., 2023 m. – 60 proc.).

Siūloma finansinę paramą studijuojantiesiems diferencijuoti pagal kursus. Pavyzdžiui, pirmame ir antrame kurse pedagogikos studentai galėtų gauti 300 Eur stipendiją per mėnesį, trečiame – 400 Eur, ketvirtame – 500 Eur per mėnesį.

Kadangi galimybe sudaryti išankstines įsidarbinimo mokykloje darbo sutartis pasinaudoja nedidelė dalis pedagogikos studentų, siūloma atsisakyti dabartinio įpareigojimo studentams po studijų baigimo mokykloje dirbti ne mažiau kaip 0,7 etato ir ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, jeigu jie siekia gauti didesnę valstybės finansinę paramą. Tokie reikalavimai jaunam žmogui dažnai per griežti. Siūloma, kad papildomą finansinę paramą ir metodinę pagalbą pirmuosius dvejus darbo metus po studijų gautų visi pradedantieji mokytojai, įsidarbinę ugdymo įstaigoje.

Tam, kad pedagogikos absolventams būtų lengviau įsilieti į darbą mokykloje, nuo 2027 m. galėtų būti išbandoma nauja pedagogikos stažuotės programa. Tai pedagogikos studijų forma, kurios metu praktikai būtų skiriama daugiau laiko. Pavyzdžiui, I kurse studijoms aukštojoje mokykloje būtų skiriamos 5 dienos per savaitę, II kurse – 4 dienos studijoms ir 1 diena praktikai mokykloje, III kurse – 3 dienos studijoms ir 2 dienos praktikai, IV kurse – 2 dienos studijoms ir 3 dienos praktikai. Šią studijų formą pasirinkę studentai galėtų gauti 500 Eur stipendiją per mėnesį, mokykloje įsidarbintų pagal darbo sutartį. Programa pilnai galėtų būti įgyvendinama nuo 2028 m.

Mentorystės stiprinimas

Siekiant sumažinti jaunų mokytojų pasitraukimą iš profesijos siūloma suburti akredituotų mokytojų-mentorių komandą, padėsiančią pedagogikos studentams ir pradedantiems mokytojams sklandžiai įsilieti į profesiją, gauti pagalbą, konsultacijas. Būtų ne tik parengiamas mentorystės organizavimo aprašas aukštajai mokyklai ir švietimo įstaigai, bet ir inicijuojama kvalifikacijos tobulinimo programa pradedančiųjų mokytojų mentoriams.

Kokybiška mentorystė padėtų suteikti pedagogikos studentui ir pradedančiam mokytojui praktinę metodinę pagalbą, padėtų išvengti nesėkmių, perdegimo, per didelio krūvio ir prisidėtų prie stabilaus mokytojo karjeros starto.

Pedagogikos studentams taip pat siūloma plėsti galimybes dar studijuojant pradėti dirbti mokykloje: įvesti studento-stažuotojo pareigybę, leidžiančią studentams dalyvauti ugdymo procese prižiūrint mentoriui, gauti atlygį, kaupti patirtį. Toks tarpinis etapas tarp studento ir mokytojo atvertų kelią ankstyvai, palaikomai, į kompetencijų ugdymą orientuotai mokytojo karjerai.

Siūloma greitesnė karjera, palankesnės sąlygos grįžti

Į mokyklas siekiant pritraukti daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų, siūloma tikslinti mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos nuostatus: aukštos kvalifikacijos specialistai – turintieji magistro ar daktaro laipsnį – galėtų pradėti dirbti mokytojais ir greičiau įgytų aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, turinčią įtakos didesniam darbo užmokesčiui.

Siūloma susieti edukologijos arba mokomojo dalyko magistro laipsnį su vyresniojo mokytojo kvalifikacine kategorija, o daktaro – su mokytojo metodininko kategorija. Skaičiuojama, kad ši priemonė iki 2028 m. pritrauktų 5–10 proc. trūkstamų dalykų mokytojų, pavyzdžiui, baigusių matematikos, chemijos, fizikos studijų kryptį.

Siūloma, kad mokytojo pasiekta kvalifikacinė kategorija būtų įskaitoma ir mokytojui įgijus teisę mokyti kito dalyko, pavyzdžiui, biologijos mokytojui metodininkui įgijus teisę mokyti chemijos, jis būtų ne tik biologijos mokytojas metodininkas, bet ir chemijos mokytojas metodininkas.

Taip pat siūloma atsisakyti stažo reikalavimo siekiant kvalifikacinės kategorijos, t. y. į aukštesnę kvalifikacinę kategoriją galėtų pretenduoti ir neseniai mokykloje pradėję dirbti mokytojai. O mokytojai, kurie buvo įgiję kvalifikacinę kategoriją, paskui išėjo iš darbo ir po kelerių ar net daugiau metų vėl grįžo mokyti, kategorijos nepraras.

Duomenys rodo, kad sąlygos mokyklose siekti karjeros – aukštesnės kvalifikacinės kategorijos – užtrunka per ilgai, esamos procedūros nemotyvuoja jaunų mokytojų likti mokykloje, nepritraukia kitų studijų krypčių absolventų.

Lankstesnės galimybės įsidarbinti

Siūloma supaprastinti įsidarbinimo reikalavimus dar neturintiesiems pedagogikos krypties išsilavinimo. Pavyzdžiui, daugiau gimtakalbių galėtų dirbti užsienio kalbų mokytojais, jiems reikėtų turėti aukštąjį išsilavinimą ir atitinkamos užsienio kalbos mokėjimo C1 lygiu įrodymą (pedagogo profesinę kvalifikaciją įgytų per 2 metus). Dabar mokykloms, ypač rajonuose, trūksta retesnių užsienio kalbų mokytojų.

Tarp pateiktų siūlymų – ir galimybė konsoliduoti tam tikrų dalykų pamokas (pavyzdžiui, matematikos, fizikos) tarp kelių mokyklų. Mokyklai per kelis kartus skelbtą konkursą neatsirinkus mokytojo, pamokas mokiniams mokykloje nuotoliu galėtų vesti kitos mokyklos mokytojas, mokinius tuo metu prižiūrėtų ir jiems talkintų mokinio padėjėjas ar studentas-stažuotojas. Tai padėtų spręsti mokytojų stygiaus problemą regionuose.

Mokytojų profesinės veiklos apsauga: nulinė tolerancija smurtui

Taip pat būtų siekiama mažinti mokytojų patiriamą biurokratinę naštą, išbandyti biurokratinę naštą mažinančias priemones: naudojant skaitmeninio testavimo įrankius automatizuoti vertinimo, pažymių, ataskaitų sistemas, mažinti dokumentų kiekį.

Būtų peržiūrimas mokytojų darbo krūvis ir etato struktūra: subalansuojamos kontaktinės ir nekontaktinės valandos, aiškiai apibrėžiamas mokytojui privalomų veiklų sąrašas, sukuriamas vienodas etato apskaičiavimo modelis visoms Lietuvos mokykloms, taip pat supaprastinami mokytojo atestacijos nuostatai.

Papildomai planuojamos priemonės sustiprinti mokytojų profesinės veiklos apsaugą. Bus siekiama aiškiai įtvirtinti mokytojo saugumą nuo nepagrįstų reikalavimų, patyčių ar agresyvaus elgesio, nustatyti mokyklos pareigą ginti mokytoją ir užtikrinti teisinę bei psichologinę pagalbą. Psichologinė pagalba apimtų ir konsultacijas sunkumų patiriantiems mokytojams nedelsiant, perdegimo prevencijos programą, kurią numatoma parengti artimiausiu metu. Siūloma, kad paslaugas mokytojams galėtų teikti savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose dirbantys psichologai. Taip pat numatoma bendradarbiaujant su Teisingumo ministerija inicijuoti nepriklausomų teisininkų konsultacijas mokytojams, tam skiriant specialų finansinį krepšelį.

Be kita ko, numatoma išanalizuoti ir parengti siūlymus dėl mokytojų etato struktūros tobulinimo.

Ministerijos siūlymai aptarti su švietimo profesinių sąjungų, aukštųjų mokyklų, pedagogų, savivaldybių, moksleivių ir studentų atstovais. Tam pernai rudenį buvo suburta darbo grupė, joje dalyvavo Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, švietimo profesinių sąjungų „Solidarumas“ ir „Sandrauga“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos, Lietuvos moksleivių sąjungos, Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto studentų atstovybių, Lietuvos sporto universiteto, Vilniaus kolegijos, Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Vilniaus švietimo pažangos centro atstovai.

Ministerija iki kovo 20 d. lauks daugiau pasiūlymų iš suinteresuotų grupių. Su planu galima susipažinti čia.

„Regitra“ dalijasi gera žinia: išspręstas klientams aktualus klausimas dėl registracijos mokesčio grąžinimo

jonavoszinios.lt — Wed, 04 Mar 2026 14:30:00 +0200

Iki šiol dalis transporto priemonių savininkų susidurdavo su situacijomis, kai dėl vagystės, duomenų klastojimo ar panašių atvejų jiems tekdavo pakartotinai mokėti transporto priemonės registracijos mokestį. „Regitra“ įvertino esamą situaciją ir siekdama apsaugoti klientus nuo galimų finansinių nuostolių, šią problemą išsprendė. Nuo šiol tokiais atvejais registracijos mokestis nebebus taikomas.

„Įvertinę praktikoje kylančias problemas, inicijavome tvarkos pakeitimą taip, kad klientams nebereikėtų mokėti registracijos mokesčio pakartotinai, kai transporto priemonė buvo pavogta, įregistruota naudojant suklastotus duomenis ar kai klaidos įvyko ne dėl valdytojo kaltės. Siekiame, kad registracijos procesas būtų teisingas, skaidrus ir orientuotas į sąžiningų žmonių interesus“, – sako „Regitros“ Transporto priemonių registracijos paslaugų skyriaus vadovė Renata Šostakienė.

Kokiais atvejais nebereikės mokėti registracijos mokesčio?

1. Vagystės atvejai. Ankstesnė tvarka numatė, kad po transporto priemonės vagystės ir jos paieškos paskelbimo, ji automatiniu būdu būdavo išregistruojama, siekiant užkirsti kelią galimam nesąžiningam jos panaudojimui. Dėl šios priežasties, vėliau transporto priemonę radus ir grąžinus savininkui, ją reikėdavo registruoti iš naujo bei sumokėti registracijos mokestį. Pagal naująją tvarką, jeigu surasta transporto priemonė grąžinama teisėtam savininkui ir valdytojas nesikeičia, registracijos mokestis nebebus taikomas.

2. Kai transporto priemonė buvo išregistruota ne dėl valdytojo kaltės. Registracijos mokestis bus grąžinamas ir tais atvejais, kai nustatoma, kad transporto priemonė iš Kelių transporto priemonių registro informacinės sistemos buvo išregistruota ne dėl valdytojo kaltės. Tai apima situacijas, kai transporto priemonė buvo įregistruota naudojant suklastotą identifikavimo numerį, suklastotus dokumentus, pateikus neteisingus ar netikslius duomenis arba pažeidžiant vidaus reikalų ministro nustatytą transporto priemonių registravimo tvarką.

3. Dėl techninio pobūdžio klaidų. Mokestis taip pat bus grąžinamas, jei dėl administracinių netikslumų registre buvo sutvarkyti ne tos transporto priemonės duomenys, nei faktiškai parduota. Pavyzdžiui, kai vietoje vienos transporto priemonės to paties valdytojo vardu per klaidą įregistruojama kita, arba nustačius klaidą neteisingai parduota transporto priemonė pakartotinai įregistruojama tikrojo valdytojo vardu. Visais šiais atvejais mokestis grąžinamas mokesčio mokėtojui, pateikus prašymą dėl jo grąžinimo.

Nuo 2020 m. liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliojo įstatymas, numatantis, jog registruojant lengvuosius automobilius yra taikomas registracijos mokestis pagal jų išmetamą CO2 kiekį. „Regitra“ įstatymų leidėjo sprendimu paskirta atsakinga už šio mokesčio apskaičiavimą ir surinkimą, kuris yra sumokamas į valstybės biudžetą.

Daugiau informacijos apie tai rasite čia: » Automobilių registracijos mokestis

„Regitra“ inf.

Mugių sezonas prasideda: ką privaloma žinoti?

jonavoszinios.lt — Wed, 04 Mar 2026 13:30:00 +0200

Artėjant pavasariui ir didžiosioms metų mugėms, tokioms kaip Kaziuko mugė, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pastebi gerokai išaugusį susidomėjimą sezonine prekyba: nuo garuojančio plovo gamybos vietoje iki fasuotų skanėstų ar arbatos pardavimo. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tokiai veiklai reikia atsakingai pasiruošti. Dar iki veiklos pradžios būtina gauti privalomus leidimus ir užtikrinti, kad prekybos vieta atitiktų higienos ir maisto saugos reikalavimus. Tinkamas pasiruošimas yra esminė sąlyga saugiai veiklai ir sklandžiam darbo procesui.

VMVT primena, kad parduoti maisto produktus ar teikti viešojo maitinimo paslaugas šventės vietose galima tik iš anksto įteisinus tokią veiklą. Tai padaryti itin paprasta – leidimais galima pasirūpinti net neišeinant iš namų: dokumentus galima pateikti el. paštu info@vmvt.lt arba rezervavus laiką ir atvykus į VMVT apygardų paslaugų skyrius, o daugiau informacijos apie dokumentų išdavimo tvarką galite rasti VMVT puslapyje.

Prekyba mugėse turi atitikti maisto saugos, higienos reikalavimus, taip pat svarbu įvertinti veiklos pobūdį:

Viešasis maitinimas: ruošiant maistą vietoje (pvz., verdant plovą ar ruošiant arbatas) būtina užtikrinti prieigą prie geriamojo vandens (rankoms plauti, maistui ruošti), užtikrinti, kad paviršiai būtų lengvai valomi, ir tinkamas sąlygas žaliavoms bei pagamintam maisto laikyti.
Prekyba fasuotais produktais: reikalavimai infrastruktūrai paprastesni, tačiau ypatingas dėmesys turi būti skiriamas produktų atsekamumui ir tinkamam ženklinimui (gamintojas, sudėtis, galimi alergenai, tinkamumo terminai, laikymo sąlygos ir kt.).

Vienas dažniausių klausimų, su kuriuo susiduria inspektoriai – tai veiklos „perleidimas“, arba jos vykdymas kito asmens vardu. VMVT pabrėžia: maisto tvarkymo subjekto (MTS) registracija yra vardinė ir neperleidžiama.

Jei vienas šeimos narys yra registruotas kaip MTS, kitas asmuo gali jam talkinti, tačiau teisinė atsakomybė už procesus tenka registruotajam asmeniui. Jei šeimos nariai nori veikti kaip atskiri vienetai, registraciją privalo turėti kiekvienas asmuo.
Verslo pradžia bendradarbiaujant su pažįstamais žmonėmis dažnai tampa iššūkiu, jei tenka nustatyti atsakomybę. Registruotas vienas MTS yra visiškai atsakingas: už visų kartu dirbančių asmenų higienos kultūrą, dokumentaciją ir galimas klaidas. Naudinga kiekvienam partneriui registruotis individualiai ir atsakyti tik už savo veiksmus bei produkciją.

Leidimas prekiauti yra pirmas žingsnis. Ne mažiau svarbu užtikrinti, kad produkcija pasiektų pirkėją saugi ir kokybiška.

Transportavimas: greitai gendantys produktai privalo būti vežami specialiai pritaikytose transporto priemonėse su šaldymo įrenginiais. Produktai turi būti sudėti į dėžes ar padėklus, pakeltus nuo žemės.
Asmens higiena: kiekvienas dirbantis su maistu turi būti pasitikrinęs sveikatą ir turėti galiojančią medicininę knygelę, būti išklausęs higienos įgūdžių kursą ir turėti Sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą. Prekybos vietoje privaloma dėvėti švarią aprangą, naudoti galvos apdangalus (kai tvarkomas nefasuotas maistas) ir, kur reikalinga, užtikrinti asmens higieną, t. y. turėti geriamojo vandens rankoms plauti, rankų sausinimo priemonių.
Prekybos vietos švara: visi paviršiai, svarstyklės ir įrankiai turi būti reguliariai valomi, o prireikus – dezinfekuojami. Maisto produktams pakuoti ir pateikti turi būti naudojamos tik tos pakuotės ir indai, kurie yra skirti sąlyčiui su maistu, laikomi taip, kad būtų apsaugoti nuo aplinkos taršos.
Apsauga nuo taršos: prekyba mugėse dažniausiai vyksta atvirose ar pusiau atvirose erdvėse, todėl maisto produktai turi būti tinkamai apsaugoti nuo aplinkos veiksnių ir galimos taršos. Maisto produktai privalo būti apsaugoti nuo dulkių, smėlio, kritulių, tiesioginių saulės spindulių. Fasuoti produktai turi būti su nepažeistomis, sandariomis pakuotėmis, laikomi pagal gamintojo nurodytas laikymo sąlygas.

VMVT primena, kad pirkėjai, mugėje įsigiję abejotinos kokybės produktą, turi teisę kreiptis į pardavėją dėl pakeitimo ar pinigų grąžinimo. Be to, pirkėjui paprašius, privaloma išduoti pardavimo čekį.

Planuojate prekybą? Rekomenduojame nesikliauti sėkme ir konsultuotis su VMVT specialistais iš anksto: telefonu 1879 arba elektroniniu pašto adresu info@vmvt.lt – tai padės aiškiai suprasti taikomus reikalavimus, tinkamai pasiruošti ir išvengti galimų klaidų ar pažeidimų.

VMVT inf.

VERT: šildymo sąskaitos gyventojams už vasarį – vidutiniškai 10–20 proc. mažesnės nei sausį

jonavoszinios.lt — Wed, 04 Mar 2026 12:30:00 +0200

Nors vasarį vidutinė šildymo kaina, palyginti su sausiu, padidėjo apie 5 proc., gyventojų sąskaitos bus mažesnės. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, dėl mažesnio šilumos suvartojimo ir atšilus orams gyventojų mokamos sumos vidutiniškai sumažės 10–20 proc.

Skaičiuojama, kad naujos statybos butuose sąskaitos už šildymą vasario mėn. mažės apie 17 Eur, renovuotuose senos statybos namuose – apie 22 Eur, o nerenovuotuose – apie 33 Eur (be PVM). 

VERT skaičiavimais, naujos statybos 60kv.m.dydžio bute su individualiu šildymo reguliavimu ir apskaita vidutinė šilumos sąskaita, nevertinant PVM, už vasario mėn. gali siekti apie 71 Eur (sausį ‒ apie 88 Eur). Tokio pat dydžio senos statybos renovuotuose namuose sąskaita gali būti apie 117 Eur (sausį – apie 139 Eur), o nerenovuotuose senos statybos namuose ‒ apie 193 Eur (sausį ‒ apie 229 Eur). 

„Vasaris kaip ir šių metų sausis vėl buvo neįprastai šaltas. Vis dėlto trumpesnis mėnuo, taip pat vasario pabaigoje pasitraukęs arktinis speigas lėmė, kad pastatuose buvo suvartota iki 25 proc. mažiau energijos nei prieš mėnesį. Įvertinus didesnę šilumos kilovatvalandės kainą, gyventojus pasieksiančios sąskaitos už vasario šildymą bus iki 20 proc. mažesnės nei sausį“, ‒ prognozuoja VERT narys Matas Taparauskas.

Šiemet šildymo sezono antroje pusėje gyventojų sąskaitos išlieka didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pagrindinis veiksnys – reikšmingai žemesnė oro temperatūra – padidina šilumos poreikį pastatuose ir lemia didesnį suvartojimą, nepriklausomai nuo to, kad pačios šilumos kainos už kilovatvalandę kinta nedaug. Šio šildymo sezono kainoms įtakos taip pat turėjo ir panaikinta PVM lengvata centralizuotam šildymui – vietoje lengvatinio 9 proc. PVM nuo metų pradžios taikomas 21 proc. PVM.

Bendras šio šildymo sezono kainų lygis išlieka santykinai stabilus. 2025–2026 m. šildymo sezono spalio–kovo mėn. vidutinė šilumos kaina siekia 7,78 ct/kWh, kai tuo pačiu 2024–2025 m. laikotarpiu ji buvo 7,53 ct/kWh. Tai reiškia, kad metinis kainų padidėjimas sudaro tik kiek daugiau nei 3 proc., todėl ilgalaikėje perspektyvoje kainų dinamika išlieka nuosaiki. 

Dėl šilumos gamybai naudojamo kuro kainų svyravimo kovą kaina didėja 5,6 proc.

Kovą vidutinė svertinė šilumos kaina Lietuvoje siekia 8,87 ct/kWh be PVM ir, palyginti su vasariu, padidėjo apie 5,6 proc. Nors įprastai artėjant šildymo sezono pabaigai kainos ima stabilizuotis ar mažėti, šiemet kovą fiksuojamas nedidelis augimas. Vis dėlto šis pokytis nėra išskirtinis ar signalizuojantis apie sisteminį kainų šuolį – jis pirmiausia atspindi kuro kainų svyravimus sezono pabaigoje ir tai, kiek efektyvi buvo šilumos įmonių kuro pirkimo strategija.

Mažiausios šilumos kainos kovą fiksuojamos Utenoje (5,97 ct/kWh), Šiauliuose (6,36 ct/kWh) ir Tauragėje (6,50 ct/kWh). Didžiausios kainos taikomos UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ (13,11 ct/kWh), UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (12,72 ct/kWh) ir UAB „Lazdijų šiluma“ (12,80 ct/kWh) aptarnaujamiems vartotojams. 

Palyginti su vasario mėnesiu, labiausiai kainos sumažėjo Plungėje (–11,4 proc.), Velžyje (–5,7 proc.) ir Nemėžyje (–6,4 proc.), o daugiausia augo Elektrėnuose (+25,7 proc.) ir Šilalėje (+25,5 proc.).

Plungės šilumos kainos mažėjimą ypač lėmė apie 16 proc. sumažėjusi iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kaina, o Nemėžyje reikšmingos įtakos turėjo daugiau kaip 12 proc. sumažėjusi svertinė naudojamo kuro kaina. Elektrėnuose kainos augimą nulėmė apie 30 proc. padidėjusi iš vienintelio esančio gamintojo superkamos šilumos kaina, o Šilalėje – beveik 50 proc. išaugusi svertinė kuro kaina, kuri tiesiogiai padidino kintamąją šildymo kainos dalį. 

Didžiuosiuose miestuose kainų dinamika išsiskyrė. Vilniuje šilumos kaina padidėjo kiek daugiau nei 5 proc. – iki 8,75 ct/kWh, Klaipėdoje didėjo beveik 15 proc. – iki 8,07 ct/kWh, Panevėžyje didėjo beveik 13 proc. – iki 8,20 ct/kWh, o Kaune ji išliko stabili ir siekia 9,81 ct/kWh. Šiauliuose miesto vartotojams taikoma kaina sumažėjo kiek daugiau nei 1 proc. – iki 6,36 ct/kWh.

Šilumos kainų skirtumai atskirose savivaldybėse išlieka reikšmingi, tačiau jie nebūtinai atspindi skirtingą šilumos tiekėjų veiklos efektyvumą. Kainą kiekvienoje konkrečioje teritorijoje lemia ne tik kuro kaina ar jos svyravimai, bet ir pačios centralizuotos šilumos tiekimo sistemos mastas bei struktūra – aptarnaujamos teritorijos dydis, vartotojų skaičius ir tankis, realizuojamas šilumos kiekis, gamybos šaltinių tipas ir skaičius, tinklų ilgis bei investicijų apimtis. Vertinant šildymo kainas svarbu atsižvelgti į šiuos veiksnius ir platesnį kontekstą, nes tiesioginis skirtingų savivaldybių kainų palyginimas be sistemos ypatumų įvertinimo gali sudaryti klaidingą įspūdį apie kainų lygio priežastis.

Pagrindinis kovo mėnesio šilumos kainų augimo veiksnys – kuro kainų pokyčiai rinkoje, kurie tiesiogiai lemia šilumos įmonių šilumos gamybos savikainą bei iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kainą. Ilgalaikiais biokuro tiekimo kontraktais neįsigytą dalį reikalingo kuro teko įsigyti rinkoje už aukštesnę sezoninę kainą. Vasario pradžioje medienos skiedrų trumpalaikių kuro pirkimo sandorių, kai kuras įsigyjamas už tuo metu rinkoje galiojančią kainą, kainos viršijo 40 Eur/MWh ribą (kainos iš esmės lygios 2022–2023 m. šildymo sezono kainai), tačiau antroje mėnesio pusėje pradėjo mažėti. Tiekėjai, turėję didesnę dalį ilgalaikių tiekimo sutarčių ar diversifikuotą kuro struktūrą, kainų svyravimą suvaldė efektyviau, todėl jų kainos išliko stabilesnės arba net mažėjo.

Reguliuotojo vertinimu, biokuro rinkos pokyčiai ir toliau daro reikšmingą įtaką šilumos kainai. Nors trumpalaikių sandorių kainos svyruoja, kovo mėnesį vidutinė biokuro kaina siekia apie 27 Eur/MWh, o didesnė ilgalaikių kontraktų dalis padeda amortizuoti kainų svyravimus.

Bendrai šio šildymo sezono apsirūpinimas biokuru siekia beveik 99 proc., tad galima prognozuoti ir viso šildymo sezono vidutinę biokuro kainą – 25,61 Eur/MWh, t. y. 18,35 proc. aukštesnę nei praėjusio šildymo sezono.

Išsamią šilumos kainų statistiką galite rasti VERT skelbiamoje apžvalgoje

Prezidentas ragina griežtinti šalies migracijos politiką: per pastaruosius ketverius metus užsieniečių skaičius Lietuvoje daugiau nei padvigubėjo

jonavoszinios.lt — Wed, 04 Mar 2026 11:40:45 +0200

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Prezidentūroje dalyvavo diskusijoje dėl šalies migracijos politikos griežtinimo.

Savo kalboje šalies vadovas pabrėžė, jog per pastaruosius ketverius metus užsieniečių skaičius Lietuvoje eksponentiškai išaugo ir pasiekė 7,5 procento nuo visų gyventojų skaičiaus, vos per kelis metus nuo 2020-ųjų daugiau nei padvigubėjo.

„Žinoma, iš dalies tai lėmė mūsų kilni misija priimti Ukrainos karo pabėgėlius. Vis dėlto, jeigu augimo tendencija išliks, susidursime su aštriomis problemomis dėl didėjančios imigracijos sparčiai mažėjančio gimstamumo šviesoje“, – sakė Prezidentas.

Lietuvos vadovo teigimu, nors migrantų skaičiumi ir pragyvenimo lygiu Lietuva sparčiai artėja prie Europos Sąjungos vidurkio, negalime leisti, kad mūsų šalį pasiektų ir kiti senosiose Europos valstybėse vykstantys reiškiniai, kuriuos sukėlė netoliaregiška tų šalių migracijos politika. Tai susiformavusios uždaros migrantų zonos, į kurias vengia žengti vietos policija, didelis migrantų nusikalstamumas, organizuotos grupuotės, bauginančios vietos gyventojus bei laužančios jiems įprastas gyvenimo taisykles, migrantų radikalizavimasis ir iš to kylančios terorizmo grėsmės ar net teroristiniai išpuoliai.

Prezidento žodžiais, dėl priešiškų Lietuvos kaimynų ir sudėtingos geopolitinės situacijos mums ypač svarbu stabdyti ir kitus migracijos lemiamus reiškinius: visuomenės skaldymą ir kiršinimą, pačių migrantų arba per juos skleidžiamus naratyvus, Lietuvos valstybingumą neigiančias idėjas, radikalių politinių jėgų stiprėjimą ir antivakarietiškų nuotaikų kaupimąsi.

„Mums itin aktualus klausimas – demografinė Lietuvos būklė. Seimą netrukus pasieks keletas mano siūlymų, kaip skatinti gimstamumą, tačiau tarp jų nebus siūlymo didinti imigrantų skaičių. Jau ir šiuo metu turimi 7,5 procento užsieniečių mūsų valstybei yra didelė našta. Negalime leisti, kad Lietuvos gyventojų skaičius būtų auginamas drastiškai didinant užsieniečių nuolatinių gyventojų skaičių. Tai išplautų mūsų valstybės identitetą“, – teigė šalies vadovas.

Prezidentas pabrėžė, jog Lietuvos migracijos politika turi būti valdoma ir selektyvi, nukreipta visų pirma į valstybės interesus ir poreikius. Migracijos procedūros neturėtų skatinti verslo atsivežti darbuotojų „su atsarga“, neturėtų kelti pagundų mažinti darbuotojų atlyginimus, o užsienio darbuotojams taikomos kvotos ir kitos reguliacinės priemonės turėtų skatinti darbdavius darbo jėgos ieškoti pirmiausia Lietuvoje, taip pat mąstyti apie tai, kaip susigrąžinti į užsienį išvykusius Lietuvos piliečius.

Prezidentas pasiūlė sukurti naują, apykaitinės migracijos principu paremtą mechanizmą, kuris papildytų jau esamas imigracijos schemas, tačiau būtų patrauklesnis visoms pusėms – darbdaviams, darbuotojams užsieniečiams ir Lietuvos ekonomikai bei socialinei sistemai.

Pagal šį mechanizmą laikinojo darbo leidimai būtų išduodami greičiau ir prioriteto tvarka, daugiausia 2 metų laikotarpiui. Nacionalinio saugumo aspektu tai būtų reikšmingai labiau į saugumą orientuoti leidimai, nesukuriantys pagrindų ilgalaikiams valstybės santykiams su darbuotoju, nes užsienietis iš esmės atvyktų laikinai dirbti ir tik dirbti. Be to, užsieniečiai nepretenduotų ir neįgytų nei teisės į šeimos susijungimą, nei galimybės tapti nuolatiniais Lietuvos gyventojais.

Lietuvos vadovas akcentavo, jog valdant imigracijos srautus būtina dėti visas pastangas siekiant nepakenkti verslui, o laikinųjų darbo leidimų iniciatyva yra tinkamas kompromisas, leidžiantis siekti abiejų tikslų vienu metu.

Migracijos politikos Lietuvoje griežtinimas pirmą kartą aptartas Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotoje diskusijoje praėjusių metų spalio mėnesį. Šiandienos susitikime jau pristatytos konkrečios iniciatyvos.

Prezidento komunikacijos grupė

Pirmieji deklaracijų skaičiai: iš 11,7 tūkst. jonaviečių pareigą atliko beveik trečdalis

jonavoszinios.lt — Wed, 04 Mar 2026 11:04:27 +0200

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Kauno AVMI) informuoja, kad prasidėjus pajamų deklaravimo laikotarpiui, gyventojai aktyviai teikia pajamų deklaracijas. Pajamas jau deklaravo daugiau kaip 35,6 tūkst. Kauno apskrities gyventojų. Jonavos r. sav. deklaracijas turi pateikti 11,7 tūkst. gyventojų, iš jų deklaracijas jau pateikė 3,2 tūkst.

Pajamas už 2025 m. preliminariai turės deklaruoti virš 183 tūkst. Kauno apskrities gyventojų. Didžioji dalis trečiųjų asmenų jau yra pateikę duomenis, todėl gyventojams patartina atidžiai pasitikrinti ir įsitikinti, kad visi duomenys yra pateikti.

„Pajamas iki 2026 m. gegužės 4 d. deklaruoti turi gyventojai, kurie vykdė individualią veiklą (net jei negavo pajamų), taikė per didelį metinį neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), pardavė 3 metus neišlaikytą automobilį ar 10 metų neišlaikytą nekilnojamąjį turtą, nuomojo turtą gyventojams, kurie nevykdė individualios veiklos, gavo didesnių kaip 2,5 tūkst. Eur vertės dovanų ne iš šeimos narių, gavo didesnes nei 500 Eur palūkanas iš paskolų, indėlių ar vertybinių popierių, jei jie ar vienas iš sutuoktinių ėjo pareigas, kurias užimant pagal įstatymą būtina deklaruoti turtą ir pajamas, nori pasinaudoti numatytomis GPM lengvatomis“,- primena Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė.

Už ką gyventojai gali susigrąžinti GPM permokas?

VMI primena, kad susigrąžinti dalį GPM sumos gali gyventojai, kurie deklaruoja išlaidas už:

gyvybės draudimo įmokas (savo, sutuoktinio ar nepilnamečių vaikų bei vaikų vyresnių kaip 18 metų su negalia naudai sumokėtos įmokos);

įmokas į III pakopos pensijų fondus;

būsto kredito palūkanas (kai kreditas gautas iki 2009 metų sausio 1 dienos);

studijų ar profesinio mokymo pagal formaliojo profesinio mokymo programą įmokas, nepriklausomai, kurios pakopos tai studijos. Jeigu tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola, tai iš pajamų gali būti atimta tik per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis.

Kaip galima deklaruoti pajamas?

Greičiausias ir paprasčiausias būdas deklaruoti pajamas – prisijungti prie EDS per kompiuterį ar kitą išmanų įrenginį ir atsakius į kelis vedlio klausimus pateikti pajamų mokesčio deklaraciją. Išsamūs gidai, kaip pildyti pajamų deklaraciją pažingsniui, pateikiami VMI Youtube kanale.

VMI organizuoja ZOOM susitikimus pajamų deklaravimo klausimais – daugiau informacijos čia.

Kokios galimybės deklaravus pajamas, mokesčius sumokėti dalimis ar atidėti?

Gyventojai, kurie patiria finansinių sunkumų, gali kreiptis į VMI dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo dalimis, sudarant mokestinės paskolos sutartį (MPS). Kai susiduriama su sunkumais dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumokėjimo pateikus pajamų mokesčio deklaraciją, kreiptis į VMI dėl MPS galima ne anksčiau nei balandžio 12 d., t. y. likus ne daugiau kaip 20 dienų iki mokėjimo termino. Prašymą bei dokumentus dėl MPS patogiausia pateikti per Mano VMI, taip pat galima ir elektroniniu ar klasikiniu paštu bei tiesiogiai atvykus į aptarnavimo padalinį.

Kur gauti papildomos informacijos?

Daugiau išsamios informacijos apie pajamų ir turto deklaravimą galite rasti VMI interneto svetainėje, skiltyje „Domiuosi pajamų ir turto deklaravimu“.

Jei pildant deklaraciją, gyventojams kyla papildomų klausimų, jie gali kreiptis bendruoju VMI telefonu +370 5 260 5060. Pasirinkus deklaravimo temą deklaruoti pajamas padės VMI konsultantai.

Jei paskambinus mokesčių informacijos centro telefonu +370 5 260 5060 VMI konsultantai užimti, rekomenduojama pasinaudoti skambučio užsakymo paslauga, prisijungus prie Mano VMI pradžios lange pasirinkus konsultanto ikoną. VMI specialistas pats paskambins klientui nurodytu patogiu laiku ir suteiks reikiamą konsultaciją.

Jei gyventojai neturi galimybės pateikti deklaracijų elektroniniu būdu ar užpildyti jų telefonu su konsultantu, jie gali atvykti į VMI aptarnavimo padalinį tik iš anksto užsiregistravę vizitui, tai padaryti galima čia.

VMI inf.

Jau taikomi nauji reikalavimai importuojamų automobilių pardavėjams: tikslas – mažinti nelegalų atliekų tvarkymą

jonavoszinios.lt — Wed, 04 Mar 2026 10:00:00 +0200

Nuo šių metų sausio 1 d. visų naujų ir naudotų automobilių pardavėjų – tiek įmonių, tiek fizinių asmenų, į Lietuvą įvežančių ir čia pirmą kartą verslo tikslais parduodančių automobilius – laukia išties nemaži pokyčiai.

Naujai įsigaliojusiuose LR atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimuose, kuriais įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/53/EB nuostatos, daugiau atsakomybės tenka automobilių importuotojams ir pardavėjams. Būtent jie tampa atsakingi už tai, kad, pasibaigus transporto priemonės tarnavimo laikui, ardymo metu susidarančios tiek teigiamos, tiek neigiamos vertės atliekos būtų sutvarkytos teisėtai ir laikantis aplinkosauginių reikalavimų.

Autogamintojų ir importuotojų asociacijos AGIA vadovė Rita Zdanevičienė pokyčius laiko itin reikšmingais ir leisiančiais išspręsti daugelį aplinkosauginių iššūkių, susijusių su nelegaliu utilizavimu.

„Nelegalus automobilių iškomplektavimo mastas Lietuvoje išlieka didelis - dalis transporto priemonių yra išardomos, tačiau susidariusios atliekos nepatenka į apskaitą. Nauja tvarka siekiama šią situaciją keisti ir užtikrinti, kad visos demontavimo metu susidarančios detalės ir komponentai, net ir neturintys rinkos vertės, būtų tvarkomi teisėtai, įgyvendinant Europos Sąjungos reikalavimus dėl pakartotinio naudojimo ir perdirbimo, o visi rinkos dalyviai veiktų pagal tas pačias taisykles", – sako R. Zdanevičienė.

Pasak jos, transporto priemonių importuotojai ir anksčiau dalyvavo bendroje eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) atliekų tvarkymo sistemoje, tačiau dabar atsakomybė aiškiai apibrėžta ir įgyvendinama per visą šalį apimančią sistemą. Tai reiškia vienodas taisykles visiems rinkos dalyviams ir užtikrina skaidrumą.

Kaip bus įgyvendinamos automobilių gamintojų ir importuotojų pareigos?

Nuo šiol automobilių gamintojų ir importuotojų pareigos galės būt vykdomos tik per licencijuotą organizaciją, dalyvaujant bendroje eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) atliekų tvarkymo sistemoje. Verslas per kalendorinius metus galės pasirinkti vieną organizaciją ir pavesti jai vykdyti LR atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimuose numatytas pareigas.

Automobilių gamintojams ir importuotojams teisės aktuose yra numatytos konkrečios pareigos, susijusios su automobilių atliekų tvarkymu. Jos apima tiek apskaitą, tiek finansinį prisidėjimą prie sistemos veikimo ir visuomenės informavimo.

Importuotojai, gamintojai turi registruotis valstybinėje GPAIS sistemoje, adresu https://www.gpais.eu, teikti duomenis apie į rinką patiektas transporto priemones ir finansuoti neigiamos vertės ENTP atliekų surinkimą bei tinkamą sutvarkymą. Taip pat išlieka pareiga šviesti visuomenę apie galimybes teisėtai ir nemokamai perduoti nebenaudojamas transporto priemones bei jų dalis legaliems atliekų tvarkytojams.

Vienodos konkurencinės sąlygos rinkoje

Naujoji sistema skirta pašalinti spragas, dėl kurių dalis automobilių ardymo rinkos dalyvių galėjo veikti mažesnėmis sąnaudomis, tačiau didesnės rizikos aplinkai sąskaita. Tai kolektyvinio finansavimo mechanizmas, kuris leidžia užtikrinti, kad atliekos būtų surenkamos ir sutvarkomos teisėtai, o sistema veiktų viso sektoriaus mastu, mažinant šešėlį.

AGIA direktorė atkreipia dėmesį, kad labai svarbu atskirti emociją nuo fakto. „Importuotojai nepradėjo mokėti už kažką naujo. Jie ėmėsi finansuoti pilnai veikiančią ir aiškiai reglamentuotą sistemą. Šių pokyčių tikslas yra sukurti lygias konkurencines sąlygas ir užtikrinti, kad visi rinkos dalyviai veiktų pagal tas pačias taisykles. Sąžiningas verslas neturėtų konkuruoti su tais, kurie iki šiol išvengdavo pareigų".

Asociacijos atstovės teigimu, pagal naująją tvarką skaidriai pareigas vykdantis juridiniai ir fiziniai asmenys papildomų rizikų nepatirs, nes kolektyvinė sistema aiškiai apibrėžia atsakomybes ir jų laikymosi procedūras.

Pranešimas spaudai

Lietuvoje startuoja nauja tėvystės programa „Augame žaisdami“

jonavoszinios.lt — Wed, 04 Mar 2026 09:00:00 +0200

Higienos institutas pradeda įgyvendinti tarptautinę tėvystės programą „Augame žaisdami“ (angl. Invest in Play) ir skelbia tėvų registracijos pradžią. Programa padės tėvams kurti saugią ir ramią emocinę aplinką namuose, geriau suprasti vaikų elgesio priežastis, taikyti nuoseklias auklėjimo strategijas bei stiprinti ryšį su vaiku.

Programa sukurta Europoje ir sėkmingai vykdoma Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Danijoje, Norvegijoje, Slovėnijoje, Nyderlanduose ir Islandijoje stiprinant pozityvios tėvystės įgūdžius bei gerinant vaikų emocinę gerovę, o nuo šio pavasario – pradedama vykdyti ir Lietuvoje. Dalyvavimas programoje tėvams yra nemokamas.

„Augame žaisdami“ skirta 3–12 metų vaikų tėvams, įtėviams, globėjams ir kitiems jų ugdyme dalyvaujantiems asmenims. Programos tikslas – padėti tėvams kurti saugią ir ramią emocinę aplinką namuose, taikyti nuoseklias auklėjimo strategijas, geriau suprasti vaikų elgesio priežastis bei stiprinti tarpusavio ryšį. Ypatingas dėmesys skiriamas vaikų bendravimo ir emocinių įgūdžių ugdymui, taip pat konfliktų šeimoje mažinimui.

„Žaidimas yra natūrali vaiko kalba ir svarbiausias jo raidos įrankis. Per žaidimą vaikas mokosi pažinti savo emocijas, kurti santykius ir spręsti problemas. Programa „Augame žaisdami“ padės tėvams sąmoningai išnaudoti šį potencialą – stiprinti ryšį su vaiku, geriau suprasti jo elgesio priežastis ir taikyti nuoseklias, mokslo pagrįstas auklėjimo strategijas. Ši programa taip pat sustiprins ir išplės paslaugas tėvams, kurias jau penkerius metus sėkmingai teikiame savivaldybėse įgyvendindami „Neįtikėtinų metų“ programą. Tad investuodami į pozityvią tėvystę šiandien, kuriame tvirtesnį pagrindą vaikų emocinei sveikatai ateityje“, – sako Higienos institutas Visuomenės sveikatos inovacijų centro vadovė dr. Rolanda Valintėlienė.

Programos aktualumą Lietuvoje pagrindžia statistika, rodanti, kad reikšminga dalis vaikų patiria emocinių ir elgesio sunkumų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 10–20 proc. vaikų ir paauglių susiduria su psichikos sveikatos sutrikimais. UNICEF taip pat pabrėžia, kad vaikų emocinė gerovė yra viena iš svarbiausių visuomenės sveikatos prioritetinių sričių Europoje. Tėvai dažnai susiduria su iššūkiais reaguodami į vaikų stiprias emocijas, netinkamą elgesį ar kasdienes konfliktines situacijas. Ankstyvas, mokslo žiniomis pagrįstas tėvų stiprinimas gali reikšmingai prisidėti prie vaikų emocinės sveikatos gerinimo ir ilgalaikės psichologinės gerovės.

Tarptautiniai programos kūrėjų pateikiami tyrimų duomenys rodo, kad žaidimu grįstos, struktūruotos tėvystės intervencijos reikšmingai stiprina tėvų dėmesingumą vaikų poreikiams, gerina tėvų ir vaikų santykių kokybę bei mažina vaikų elgesio sunkumų pasireiškimą. Tyrimai taip pat atskleidžia, kad pozityvus, nuoseklus reagavimas į vaiko elgesį ir emocijas yra susijęs su aukštesniais socialiniais įgūdžiais ir mažesne ilgalaikių psichikos sveikatos sunkumų rizika. Programos metodika orientuota į ankstyvą prevenciją – stiprinant tėvų gebėjimus, siekiama sumažinti problemų „įsisenėjimą“ vėlesniuose vaiko raidos etapuose.

Anot programos „Augame žaisdami“ veiklos vadovės Agnės Kliukės, įgyvendinant programą Lietuvoje, buvo atliktas nuoseklus pasirengimo etapas. Visa metodinė medžiaga išversta į lietuvių kalbą, adaptuota Lietuvos kultūriniam ir socialiniam kontekstui.

„Programa yra itin praktiška ir orientuota į realias šeimos situacijas. Tėvai analizuos specialiai šiai programai parengtus ir Lietuvoje nufilmuotus situacijų filmukus, kuriuose atpažins kasdienes auklėjimo dilemas – nuo vaikų emocinių protrūkių iki ribų nustatymo. Kartu bus aptariamos tėvų elgesio praktikos, kurias galima tobulinti, analizuojami vaikų bendravimo būdai ir mokomasi, kaip į iškilusias situacijas reaguoti ramiai ir nuosekliai. Tai saugi erdvė mokytis iš pavyzdžių ir įgytas žinias taikyti kasdienėse situacijose namuose“, – pabrėžia A. Kliukė.

Programa bus įgyvendinama mažose, 8–12 dalyvių grupėse, kurias ves du specialiai apmokyti fasilitatoriai. Dalyvavimas grupės užsiėmimuose – nemokamas. Susitikimai vyks kartą per savaitę, iš viso numatyta 12–14 užsiėmimų, trunkančių po 2–2,5 valandos. Užsiėmimų metu bus taikomi žaidimu grįsti metodai, praktinės užduotys ir realių situacijų analizė, o tėvai gaus metodinę medžiagą bei užduotis namuose. Programą vykdys Higienos instituto bei savivaldybių visuomenės sveikatos biurų specialistai, baigę specialius mokymus.

Daugiau informacijos apie programą ir registraciją galima rasti Higienos instituto interneto svetainėje: https://www.hi.lt/programa-tevams-augame-zaisdami/

Higienos instituto Veiklos plėtros skyrius

Lietuvos miestai – po didinamuoju stiklu: įsibėgėja žaliosios infrastruktūros galimybių studija

jonavoszinios.lt — Wed, 04 Mar 2026 08:00:00 +0200

Viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) drauge su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) 2025-ųjų metų pavasarį pradėjo „Žaliosios infrastruktūros skatinimo“ projektą. Jam įsibėgėjant, šalyje atliekama analitinė ir galimybių studija.

SSVA Urbanistikos padalinio vadovas Mindaugas Pakalnis atskleidžia, kad vienas iš pagrindinių projekto tikslų – užtikrinti sistemingą ir efektyvų žaliosios ir mėlynosios infrastruktūros integravimą į Lietuvos miestų ir kitų urbanizuotų teritorijų plėtrą.

„Drauge su partneriais dirbame siekdami sukurti ir specialistams bei visuomenei pristatyti aiškias metodines gaires, padėsiančias įgyvendinti ekologiškai tvarius sprendimus miestuose ir už jų ribų. Tai strateginis žingsnis, orientuotas į kompleksinius ir ilgalaikius sprendimus bei metodus, pagrįstus gerąja kitų šalių praktika“, – teigia M. Pakalnis.

Anot jo, projekto „Žaliosios infrastruktūros skatinimas“ metu planuojamos sukurti priemonės padės didinti teritorijų atsparumą klimato kaitai, gerins gyvenamosios aplinkos kokybę, žaliųjų plotų miestuose rodiklius, padės tinkamai įvertinti esamos biologinės įvairovės būklę ir numatyti konkrečius metodus jos prieaugiui. Todėl, ilgalaikėje perspektyvoje, įgyvendinamo projekto nauda bus juntama ne tik konkrečių miestų bendruomenių, bet ir visos šalies mastu.

Vien metodikų sukūrimu apsiribota nebus

M. Pakalnio teigimu, pirmajame projekto etape dėmesys skiriamas esamos situacijos analizei ir metodinės bazės, skirtos žaliosios infrastruktūros sprendimų praktiniam įgyvendinimui, sukūrimui. Joje bus apibrėžti teisiniai, planavimo ir projektavimo aspektai bei pateikti konkretūs pasiūlymai. Todėl net ir skirtinguose regionuose dirbantiems savivaldybių specialistams, architektams, planuotojams ar urbanistams, sėkmingai pritaikyti žaliosios infrastruktūros priemones taps paprasčiau. Tačiau metodinės bazės paruošimas – dar ne viskas.

„Siekiame sudaryti tinkamas sąlygas ir nuosekliam, koordinuotam sprendimų priėmėjų bei projektuotojų kompetencijų kėlimui žaliosios infrastruktūros vystymo srityje, todėl kituose projekto etapuose dirbsime ir šiuo klausimu – organizuosime mokymus, kaip gamta grįstus sprendimus pritaikyti praktiškai Lietuvoje yra geriausia“, – komentuoja SSVA Urbanistikos padalinio vadovas M. Pakalnis.

Tam, kad sukurtos priemonės šalyje būtų pritaikytos kuo platesniu mastu, skirtinguose projekto etapuose žaliosios infrastruktūros klausimais, prireikus, bus konsultuojamos ir vietos bendruomenės – jos bus kviečiamos žaliosios infrastruktūros principus vystyti savo gyvenamojoje aplinkoje.

Galimybių studiją ruošia jungtinė ekspertų komanda

SSVA su projekto partneriu – APVA – 2025 metų spalio mėnesį paskelbė viešąjį pirkimą „Žaliosios infrastruktūros esamos būklės įvertinimo ir vystymo galimybių nustatymo studijos“ parengimui. Tai pirmasis iš trijų viešųjų pirkimų, numatytų „Žaliosios infrastruktūros skatinimo“ projekto metodinių dokumentų kūrimui. Laimėjus viešąjį pirkimą, prie SSVA ekspertų komandos prisijungė „Bluma“ – gamta pagrįsto dizaino agentūra.

Kalbėdamas apie galimybių studijos ruošimą, projekto „Žaliosios infrastruktūros skatinimas“ turinio vadovas Danielius Jurčiukonis teigia, kad šiuo metu jau vertinama esama žaliosios ir mėlynosios infrastruktūros situacija Lietuvoje, kylantys teisiniai iššūkiai, nustatomos tobulintinos sritys. Taip pat dirbama ir ties gamtinių sąlygų vertinimu bei vystymo galimybių Lietuvos geografiniame kontekste analize.

„Projekto metu bus kuriamas duomenimis grįstas sprendimų priėmimo pagrindas, apimantis ekosistemų paslaugų vertinimą, kaštų ir naudos analizę bei klimato kaitos poveikio mažinimo priemones. Siekiame užtikrinti efektyvų ir tvarų žaliosios ir mėlynosios infrastruktūros plėtojimą, todėl prie projekto dirba tarpdisciplininė komanda – skirtingų sričių ekspertai, savo srities profesionalai“, – teigia D. Jurčiukonis.

Projektas „Žaliosios infrastruktūros skatinimas“ vykdomas pagal 2022–2030 metų Plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-08-01 „Išsaugoti biologinę įvairovę“ 1 veiklą „Gamtos ir biologinės įvairovės apsauga, žalioji infrastruktūra“ ir yra finansuojamas 2021‒2027 metų Europos sąjungos biudžeto lėšomis.

Plačiau apie projektą galima paskaityti čia.

VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra

Jonaviečiai, ar pajutote kuro kainų šuolį?

jonavoszinios.lt — Tue, 03 Mar 2026 17:15:51 +0200

Prasidėjus kariniams veiksmams Artimuosiuose Rytuose ir tarptautinėse rinkose šoktelėjus žaliavinės „Brent“ naftos kainai, kuro kainų augimą pajuto ir vairuotojai Lietuvoje. Per pirmąsias prekybos minutes naftos ateities sandoriai brango dviženkliu tempu, o bendra kainos kilimo riba siekė beveik 10 procentų.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas LRT radijui teigė, kad tokie pokyčiai tarptautinėje rinkoje neišvengiamai atsispindi ir degalų kainodaroje. Jo vertinimu, kadangi žaliavinė nafta sudaro maždaug trečdalį galutinės degalų savikainos, beveik dešimtadaliu išaugusi jos kaina galėjo lemti apie 5 centų padidėjimą degalinėse.

Anot asociacijos vadovo, nors dalis mažmeninių tinklų šiuo metu dar prekiauja anksčiau įsigytais degalais, rinkos dalyviai jau ruošiasi galimam tolesniam brangimui. Todėl kainos koreguojamos iš anksto, atsižvelgiant į prognozuojamas didmeninių kontraktų ir žaliavos kainų tendencijas. Skirtingi tiekimo susitarimai taip pat gali lemti nevienodą kainų politiką atskiruose tinkluose, tačiau bendra kryptis rodo pasirengimą galimam tolesniam augimui.

Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiūtė nurodo, kad šią savaitę vidutinės kuro kainos šalies degalinėse pakilo apie 2 centus. Agentūros duomenimis, pastaruoju metu fiksuojamas nuosaikus tiek dyzelino, tiek benzino brangimas, be staigių sukrėtimų.

Vis dėlto kainų skirtumai tarp tinklų išlieka ženklūs – dyzelino litras kai kur kainuoja apie 1,5 euro, kitur – iki 1,77 euro, o šalies vidurkis siekia maždaug 1,64 euro.

Naftos rinkose brangimas fiksuotas po to, kai savaitgalį paaštrėjo konfliktas tarp Izraelis, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Iranas. Pranešta apie karines atakas ir atsakomąsias operacijas, taip pat apie laivybos ribojimus per strategiškai svarbų Hormūzo sąsiauris. Šiuo keliu gabenama maždaug penktadalis pasaulio naftos, todėl bet kokie trikdžiai akimirksniu paveikia energijos išteklių kainas ir didina įtampą pasaulio rinkose.

Aštuonios pagrindinės OPEC+ šalys paskelbė didinsiančios kasdienę naftos gavybą, siekdamos užtikrinti pasiūlą ir sušvelninti pernelyg staigius kainų svyravimus.

Aktualu norintiems dirbti viešajame sektoriuje: startavo portalas dirbuvalstybei.vva.lt

jonavoszinios.lt — Tue, 03 Mar 2026 16:49:30 +0200

Šiandien oficialiai pradėjo veikti atnaujintas viešojo sektoriaus darbo skelbimų portalas dirbuvalstybei.vva.lt. Tai svarbus žingsnis modernizuojant valstybės tarnybą ir darant ją patrauklesnę šiuolaikiniams talentams. Naujasis portalas pakeitė dešimtmečius tarnavusią portalas.vtd.lt platformą.

„Mūsų tikslas – kad valstybė taptų geidžiamu darbdaviu, o kelias į ją būtų paprastas ir modernus. Naujasis portalas nėra tik dizaino pokytis. Tai įrankis, kuris stiprina viešąjį sektorių. Dabar kiekvienas profesionalas, norintis prisidėti prie valstybės kūrimo, galės rasti patrauklų darbo pasiūlymą viešame sektoriuje žymiai paprasčiau. Kviečiame išbandyti naująsias galimybes ir atrasti save viešajame sektoriuje“, – sako Aistis Rusteika, Viešojo valdymo agentūros Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vedėjas.

Svarbiausios naujovės:
•   Viena vieta visiems pasiūlymams. Portale skelbiami viešojo sektoriaus konkursai: nuo valstybės tarnautojų iki darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ar laikinojo įdarbinimo galimybių.
•   Aiškumas ir skaidrumas. Skelbimuose pateikiama detali informacija apie darbo užmokestį, reikalavimus ir įstaigos veiklą, o patobulinta filtravimo sistema padeda nepasiklysti pasiūlymų gausoje.
•   Efektyvumas įstaigoms. Atnaujinta posistemė leidžia įstaigoms efektyviau prisistatyti potencialiems kandidatams.
•   Ateities planai. Šią vasarą bus atnaujinta ir pretendentų savitarna – bus patogiau ir aiškiau teikti prašymus į darbo vietas.

Kas keičiasi pretendentams:
•   Intuityvi paieška. Išplėstiniai filtrai leis lengvai rasti skelbimus pagal regioną, įstaigos tipą, darbo užmokestį ar pareigų grupę.
•   Išsamesnė informacija. Naujo dizaino skelbimuose aiškiai matomi reikalavimai, darbo pobūdis, siūlomas darbo užmokestis, įstaigos vertybės ir naudos dirbantiems.
•   Patogumas mobiliajame telefone. Nuo šiol patogiau žiūrėti skelbimus ir rinktis būsimą darbą bus galima ir mobiliajame telefone.

Svarbu. Senasis skelbimų portalas https://portalas.vtd.lt/ veiks iki šių metų kovo 24 dienos. Šiame portale bus užbaigiami skelbimai, kurie buvo paskelbti iki kovo 2 dienos. Skelbimai, kurie bus paskelbti nuo kovo 3 dienos, atsivaizduos naujame portale dirbuvalstybei.vva.lt. Užsidarius visiems seniems skelbimams, senasis portalas bus nepasiekiamas.

Kviečiame apsilankyti, užsiregistruoti ir tapti pokyčių dalimi. Jūsų karjera valstybei prasideda dirbuvalstybei.vva.lt

Viešojo sektoriaus darbo skelbimų portalas sukurtas įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis finansuojamą projektą "Pažangios viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymo sistemos sukūrimas ir įdiegimas" Nr. 11-004-P-0001

Viešojo valdymo agentūros inf.

Pristatytas naujas pilietino ugdymo vadovėlis

jonavoszinios.lt — Tue, 03 Mar 2026 16:00:00 +0200

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija parengė ir išleido vadovėlį „Nacionalinis saugumas ir krašto gynyba“, skirtą 11 ir 12 klasėms. Dviejų dalių vadovėlyje pristatomi nacionalinio saugumo ir krašto gynybos pagrindai: paaiškinama nacionalinio saugumo samprata, apžvelgiamos Lietuvai ir pasauliui kylančios grėsmės, analizuojami demokratinių ir autoritarinių valstybių užsienio bei gynybos politikos skirtumai. Aptariami šiuolaikiniai karų tipai, hibridinio karo ypatumai, medijų įtaka visuomenei.

Leidinyje taip pat nagrinėjamas visuomenės pasirengimas krizėms ir ekstremalioms situacijoms, kibernetinio bei informacinio saugumo klausimai, pilietinio pasipriešinimo pagrindai ir piliečių vaidmuo užtikrinant valstybės saugumą. Atskirai pristatoma Lietuvos nacionalinio saugumo ir visuotinės gynybos sistema, teisiniai režimai, pagrindiniai saugumo dokumentai bei Lietuvos kariuomenės struktūra ir funkcijos taikos ir karo metu.

„Šis vadovėlis skirtas ugdyti brandų, kritiškai mąstantį pilietį, gebantį atpažinti grėsmes ir prisiimti atsakomybę už valstybės saugumą. Informacinės, hibridinės bei kibernetinės rusijos atakos prieš Baltijos valstybes, deja, jau tapo mūsų kasdienybės dalimi. Socialiniai tinklai į jauno žmogaus gyvenimą dažnai įneša dar daugiau sumaišties, todėl geriausias vaistas nuo dezinformacijos yra aiški ir nuosekliai, dažnai kartojama informacija. Kova su dezinformacija yra mūsų visų bendras darbas, tad tikiu, kad šis vadovėlis padės jaunam žmogui įgyti šiandien būtinas žinias“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Vadovėlio pagrindinis redaktorius – dr. Mindaugas Nefas, prie daugiau nei 30 skirtingų temų dirbo daugiau nei 20 akademikų, mokslininkų ir dėstytojų.

„Valstybės saugumas nėra tik kariuomenės reikalas. Tai – kiekvieno iš mūsų žinios ir pasirengimas. Šis vadovėlis padės jauniems žmonėms ne tik pažinti galimas grėsmes, bet ir jas realiai įvertinti, padės ugdyti gebėjimą atskirti tiesą nuo manipuliacijos, suprasti hibridinio karo ypatumus ir informacinio saugumo reikšmę. Tikiu, kad gautos žinios jauniems žmonėms suteiks pasitikėjimo savimi kritinėse situacijose, padės suprasti, kad valstybės saugumas yra neatsiejama mūsų laisvės ir ateities dalis. Linkiu moksleiviams šį leidinį naudoti ne tik nacionalinio saugumo ir krašto gynybos, pilietiškumo pagrindų, gyvenimo įgūdžių, istorijos pamokose, bet ir diskusijose už jų ribų, nes saugi valstybė prasideda nuo žinančio ir atsakingo piliečio“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) nuosekliai stiprina bendradarbiavimą su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Praėjusiais metais buvo pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas dėl Lietuvos mokinių ir jaunimo pilietinio ir patriotinio ugdymo. Kartu parengtame veiksmų plane šiam tikslui numatyta per 30 konkrečių priemonių, kurios stiprina pilietinį ugdymą bei didina moksleivių fizinį aktyvumą.

KAM inf.

Natalija Bunkė su gyvo garso grupe Jonavoje

jonavoszinios.lt — Tue, 03 Mar 2026 15:22:38 +0200

Po ambicingiausio savo karjeros 360 laipsnių koncerto Kauno „Žalgirio“ arenoje Natalija Bunkė turi naujienų, kurių praleisti tiesiog neįmanoma. Šį pavasarį atlikėja leidžiasi į koncertinę kelionę po Lietuvą ir kviečia į artimus, šiltus susitikimus su savo klausytojais septyniuose miestuose.

Balandžio mėnesį Natalija Bunkė kartu su gyvo garso grupe surengs koncertus:

Balandžio 9 d. – Šiauliuose (Koncertų salė „Saulė“)
Balandžio 10 d. – Utenoje (Utenos kultūros centras)
Balandžio 15 d. – Marijampolėje (Marijampolės kultūros centras)
Balandžio 16 d. – Jonavoje (Jonavos kultūros centras)
Balandžio 17 d. – Klaipėdoje (Kultūros centras Žvejų rūmai)
Balandžio 23 d. – Alytuje (Alytaus kultūros centras)
Balandžio 24 d. – Mažeikiuose (Mažeikių kultūros centras)

Koncertuose skambės geriausi ir klausytojų pamėgti hitai bei naujausios dainos, atliekamos gyvai su profesionalių muzikantų grupe. Tai galimybė iš arti pajusti sceninę energiją, emociją ir ryšį, kuriuo Natalija Bunkė garsėja jau daugelį metų.

Bilietus į koncertus jau galima įsigyti Bilietai.lt - https://bit.ly/NB_Turas

Girdime dažniau, bet atvejų ne daugiau: kaip veikia nesaugaus maisto pranešimų sistema

jonavoszinios.lt — Tue, 03 Mar 2026 15:00:00 +0200

Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje dažniau pasirodo pranešimų apie nustatytus nesaugius maisto produktus. Natūralu, kad visuomenei galėtų susidaryti įspūdis, jog tokių atvejų daugėja, tačiau Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) patikina, kad didėjančios nesaugaus maisto atvejų tendencijos nėra fiksuojama. Iš tiesų pasikeitė ne situacija, o informacija yra lengviau prieinama. Tai rodo, kad didėja maisto saugos sistemos skaidrumas ir kad vartotojai aktyviai informuojami.

Kas yra RASFF ir kaip ji veikia?

RASFF (ang. Rapid Alert System for Food and Feed) – tai visą Europos Sąjungą jungianti Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema. Jos dėka valstybės narės operatyviai keičiasi informacija apie galimus rizikingus sveikatai maisto produktus ir pašarus.

Lietuvoje VMVT praėjusiais metais sukūrė papildomą įrankį, kurį nuolat tobulina – viešą RASFF pranešimų švieslentę, kurioje realiuoju laiku skelbiami nustatyti nesaugūs maisto produktai ar pašarai. Ši informacija tapo lengvai prieinama ir suprantama kiekvienam vartotojui, todėl dėmesys tokiems pranešimams išaugo.

Augančios pranešimų tendencijos nėra

Šiais metais RASFF sistemoje iš viso užfiksuotas 41 pranešimas apie nesaugius produktus. Praėjusiais metais iki kovo mėnesio pradžios buvo gauti ir paviešinti 52 RASFF pranešimai.

Tai rodo, kad pranešimų skaičius neauga, o kai kuriais laikotarpiais jis yra net mažesnis. Vis dėlto dėl viešos ir patogios informacijos sklaidos visuomenė apie juos sužino dažniau ir greičiau.

Ką daro VMVT, gavusi pranešimą?

Gavusi RASFF pranešimą kiekvienu atveju VMVT veikia pagal aiškią ir nuoseklią procedūrą:

Nustatomi produkcijos gavėjai Lietuvoje, jiems nurodoma produktą atšaukti iš rinkos.
Informacija viešai skelbiama VMVT švieslentėje.
Produkto gavėjams nurodoma informuoti visus tiekėjus ar kitas produkcijos platinimo vietas ir vartotojus apie nesaugaus maisto produkto atšaukimą iš rinkos.
Prekybininkai taip pat privalo informaciją apie atšaukiamą nesaugų produktą skelbti prekybos vietose ir kitais viešinimo kanalais pagal poreikį.
Atliekami ūkio subjektų patikrinimai, vykdomas produktų atsekamumo tyrimas.
VMVT vykdo tolesnę kontrolę – tikrina, ar įmonės laikosi visų reikalavimų.

Svarbu pabrėžti: galutinis tikslas visuomet tas pats – greitai informuoti, surinkti produktus iš prekybos vietų ir juos sunaikinti, kad vartotojai būtų saugūs.

Atsakomybė už saugių maisto produktų tiekimą rinkai tenka patiems ūkio subjektams – gamintojams, importuotojams, platintojams ir prekybininkams.

Ką turėtų žinoti vartotojai?

Visa informacija realiu laiku skelbiama RASFF švieslentėje, VMVT interneto svetainėje. Švieslentėje galima rasti:

produkto pavadinimą,
kilmės šalį,
gamintoją ar importuotoją,
nustatyto pažeidimo pobūdį,
partijos numerį.

Paspaudus [+] ant konkrečios eilutės, pateikiama išsamesnė informacija.

Vartotojai raginami periodiškai patikrinti švieslentę: jei įsigijote čia nurodytą produktą, nevartokite jo ir grąžinkite į prekybos vietą.

VMVT inf.

Valstybės kontrolė: Ar „Sodros“ rezervas atlaikys neišvengiamus Lietuvos demografijos pokyčius?

jonavoszinios.lt — Tue, 03 Mar 2026 14:16:47 +0200

Valstybinio socialinio draudimo rezervinis fondas (toliau – rezervinis fondas) yra skirtas valstybinio socialinio draudimo sistemos finansiniam stabilumui ir tęstinumui užtikrinti. Kitaip tariant, rezervas šiandien veikia kaip ciklinio stabilizavimo įrankis – jis kaupiamas gerais laikais, kai ekonomika auga ir valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) metinės pajamos viršija išlaidas, o naudojamas tuomet, kai einamųjų pajamų socialinėms išmokoms nepakanka, pavyzdžiui, ekonomikos nuosmukio metu. Toks būdas tvarkyti socialinio draudimo finansus leidžia išlaikyti stabilų pensijų ir socialinių išmokų lygį blogais laikais ir neleidžia laikinų ciklinių pajamų paversti nuolatiniais įsipareigojimais. Įstatymuose nustatytas rezervinio fondo dydis – sukaupti praėjusių vienerių metų VSDF išlaidų sumą. 2025 m. pabaigoje rezervinis fondas siekė apie 4,5 mlrd. Eur. Tai sudaro beveik 64 proc. VSDF 2024 m. išlaidų. Iš pirmo žvilgsnio ši sukaupta suma atrodo nemenka, tačiau keliamas esminis klausimas, ar jos pakaks ateities iššūkiams suvaldyti. Deja, bet trumpas ir aiškus atsakymas būtų ne. Pirminė rezervo paskirtis yra padengti laikiną išteklių trūkumą socialinio draudimo išmokoms, tačiau šiuo metu sukauptos sumos nepakanka, kad būtų įvykdyti prisiimti ilgalaikiai įsipareigojimai. Ilgalaikėms rizikoms atskiras rezervas nėra kaupiamas. Panagrinėkime, kas lemia tokį vertinimą.

Vienas svarbiausių ilgalaikių socialinio draudimo sistemos iššūkių – neišvengiamas visuomenės senėjimas. Tai ne ciklinis svyravimas, o struktūrinis lūžis. Nepriklausoma fiskalinė institucija (NFI) projektuoja[1], kad net ir išliekant teigiamai grynajai migracijai (kai daugiau gyventojų atvyksta, nei išvyksta) Lietuvos populiacija mažės ir 2050 m. gali siekti 2,6 mln. gyventojų. Tai lems jau dabar susidariusi nepalanki gyventojų struktūra ir žemas gimstamumas. Pažvelgus į gyventojų struktūrą galima įsitikinti, kad jau per artimiausius kelerius metus socialinio draudimo sistemą pradės stipriai veikti augantis pensininkų skaičius. Šiuo metu viena didžiausių Lietuvos gyventojų kohortų yra 60–64 m. amžiaus. 2025 m. vieną senyvo amžiaus asmenį išlaikė daugiau nei 3 darbingo amžiaus asmenys, o 2050 m. numatoma, kad šis skaičius sumažės iki 2.

Ilguoju laikotarpiu senstant visuomenei, augs pensijų išlaidos ir pradės formuotis VSDF nuolatinis (struktūrinis) deficitas. Skaičiavimuose[2] laikoma, kad VSDF pajamos projektuojamu laikotarpiu kils darbo užmokesčio fondo augimo tempu, todėl pajamų ir BVP santykis ilgainiui išliks santykinai stabilus (1 pav.). VSDF išlaidų ir BVP santykis didės labiausiai dėl augsiančio senatvės pensijos gavėjų skaičiaus. Pagal nesikeičiančios politikos scenarijų (kai 2026–2028 m. pajamų ir išlaidų prognozė grindžiama 2026 m. VSDF biudžeto projektu), VSDF pajamos viršys išlaidas iki 2034 metų. Vėliau pradės formuotis deficitas, kuris augs didėjant senatvės pensijų išlaidoms. Atitinkamai susidaręs deficitas būtų finansuojamas ciklinio rezervo sąskaita. Fiskalinė drausmė yra prioritetas, tačiau svarbu neignoruoti ir kitų socialinių aspektų. Skaičiavimuose laikoma, kad pensijų pakeitimo norma sieks apie 47–50 proc. Tai reiškia, kad beveik neliktų erdvės pensinio amžiaus žmonių skurdo rizikai mažinti.

Papildomas individualiosios pensijos dalies indeksavimas keleriais metais paankstintų VSDF deficito susidarymą. Analizuojant VSDF išlaidas ilguoju laikotarpiu, buvo vertinami dar du scenarijai. Abiem atvejais numatytas individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies papildomas indeksavimas nuo 2027 metų, tam skiriant atitinkamai 10 ir 20 proc. planuojamo VSDF biudžeto perviršio. Remiantis atliktais skaičiavimais, papildomas indeksavimas lemtų anksčiau susidarantį VSDF biudžeto deficitą nei pagal nesikeičiančios politikos scenarijų (1 pav.). Papildomas individualiosios dalies indeksavimas, skiriant 10 proc. VSDF perviršio, būtų galimas iki 2032 metų, nes vėliau pradėtų formuotis VSDF biudžeto deficitas. Atitinkamai spartesnis indeksavimas (skiriant 20 proc. perviršio) galėtų būti vykdomas dar trumpesniu laikotarpiu.

Ilgalaikėje perspektyvoje VSDF biudžeto deficitas lems nuoseklų rezervo mažėjimą, kurį dar labiau paspartintų papildomas pensijų indeksavimas. Numatoma, kad 2026–2028 m. rezervo dydį reikšmingai papildys iš II pakopos pensijų fondų grįžusios „Sodros“ ir valstybės biudžeto įmokos (2 pav.). Pagal nesikeičiančios politikos scenarijų, iki 2031 m. rezervo dydis toliau augs, o tai lems VSDF biudžeto perviršis. Tačiau vėliau, stiprėjant demografiniam spaudimui, rezervo dydis nuosekliai mažės ir 2047 metais jo nebeliks. Tai reikštų, kad per kiek daugiau nei dešimtmetį būtų visiškai išnaudota priemonė, kuri yra gyvybiškai būtina amortizuojant netikėtus ekonominius šokus (krizes). Jei nebūtų priimti politikos sprendimai, siekiant toliau vykdyti prisiimtus VSDF įsipareigojimus, tektų didinti valstybės skolą. Tokia situacija būtų nepalanki dėl kelių aspektų. Pirma, rezervo išnaudojimas demografijos nulemtam struktūriniam deficitui dengti mažintų galimybes ateityje užtikrinti VSDF biudžeto stabilumą ekonominių šokų metu. Antra, išaugęs skolinimasis neigiamai veiktų šalies viešųjų finansų tvarumą ilguoju laikotarpiu.

Numatant individualiosios pensijos dalies papildomą indeksavimą, rezervas mažėtų sparčiau. Skiriant 10 proc. VSDF biudžeto perviršio, rezervas būtų išnaudotas iki 2044 metų, o skiriant 20 proc. – jau iki 2042 metų. Tai lemtų du veiksniai. Pirma, artimiausiais metais VSDF rezervas būtų kaupiamas lėčiau, nes dalis VSDF perviršio būtų skirta papildomam pensijų indeksavimui. Antra, papildomas indeksavimas didintų pensijų pakeitimo normą, t. y. ilgalaikius VSDF įsipareigojimus, kuriuos reikėtų finansuoti ateityje.

Sukauptų rezervų nepakaks demografijos pokyčiams atlaikyti, todėl būtina ieškoti ilgalaikių VSDF finansavimo sprendimų. Atlikti skaičiavimai rodo, kad dėl demografinio spaudimo rezervinis fondas būtų visiškai išnaudotas anksčiau nei 2050 metais, nepaisant to, ar būtų priimtas sprendimas taikyti papildomą pensijų indeksavimą. Tačiau demografiniai pokyčiai nebūtinai reiškia nuosprendį socialinio draudimo sistemai: jei įvyktų darbo našumo ir BVP augimo esminis lūžis, ilgainiui tai galėtų sušvelninti visuomenės senėjimo pasekmes. Norint vykdyti esamus įsipareigojimus ir neapleisti kitų socialinių tikslų, tokių kaip pensinio amžiaus žmonių skurdo mažinimas, būtina derinti įvairias priemones. Nepriklausoma fiskalinė institucija pažymi, kad reikalingos ne tik pajamų priemonės, bet ir struktūrinės reformos, ypač skatinančios darbo našumo ir tvarų ekonomikos augimą. Norint vykdyti esamus įsipareigojimus, preliminariu vertinimu, 2027 m. rezervo dydis turėtų siekti žymiai daugiau nei 100 proc. praėjusių metų išlaidų (2025 m. siekė beveik 64 proc.), kad būtų atlaikytas demografijos spaudimas nagrinėjamu laikotarpiu. Pažymėtina, kad į šio vertinimo prielaidas nebuvo įtraukti makroekonominiai šokai, kurie ilguoju laikotarpiu yra tikėtini vykstant ūkio raidos ciklams. Jau dabar priimant sprendimus būtina neignoruoti neišvengiamų demografijos tendencijų ir užtikrinti ciklinį stabilumą ir ilgalaikį sistemos tvarumą. Bet koks delsimas tik dar labiau apribos valstybės pasirinkimo laisvę tarp mokesčių didinimo ir kitų socialinių tikslų.

[1] Prieiga per internetą: https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/24297/valdzios-sektoriaus-finansu-tvarumo-20252050-m-vertinimas.

[2] Rengiant šio vertinimo ilgojo laikotarpio VSDF pajamų ir išlaidų projekcijas, remtasi NFI valdžios sektoriaus finansų tvarumo 2025–2050 m. vertinimo makroekonominėmis ir demografinėmis prielaidomis.

Autorius: Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento vyriausiasis ekonomistas Jaroslav Mečkovski

Kovas - paraiškų mėnuo: kokias galimybes siūlo Jonavos savivaldybė?

jonavoszinios.lt — Tue, 03 Mar 2026 13:00:00 +0200

Patvirtinus 2026 metų Jonavos rajono savivaldybės biudžetą, startuoja ir projektų finansavimo kvietimai bendruomenėms, nevyriausybinėms organizacijoms bei aktyviems gyventojams. Paraiškų laukiama jau kovo mėnesį, o daliai programų pasiruošti galima iš anksto.

Apie šių metų galimybes plačiau kalbėjo Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Lineta Jakimavičienė.

Socialiniai ir sveikatinimo projektai - jau dabar

Pasak L. Jakimavičienės, nors biudžetas pirmiausia užtikrina savivaldybės įstaigų veiklą, jame numatytos lėšos ir projektinėms iniciatyvoms.

„Yra eilutės, kurios tikrai aktualios mūsų bendruomeninėms ir nevyriausybinėms organizacijoms. Jos jau dabar gali ruošti paraiškas ir teikti jas finansavimui gauti“, - sakė administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Šiuo metu paskelbtas kvietimas teikti paraiškas socialinių projektų finansavimui (ČIA).

„Organizacijos, veikiančios socialinėje srityje, gali aprašyti savo veiklą, pagrįsti jos reikalingumą ir prašyti lėšų projektui įgyvendinti. Bus sudaryta komisija, išrinktos geriausios paraiškos, o gavusieji finansavimą galės sėkmingai įgyvendinti projektus“, - teigė L. Jakimavičienė.

Socialinių projektų paraiškų laukiama iki kovo 10 dienos.

Kvietimas paskelbtas ir finansuojamoms visuomenės sveikatos stiprinimo iniciatyvoms (ČIA). Projektų paraiškos priimamos iki kovo 28 dienos.

„Kas dirba su visuomenės sveikata - organizuoja mankštas, žygius, edukacinius užsiėmimus ar paskaitas, gali teikti paraiškas. Svarbu, kad veiklos būtų atviros visuomenei“, - pabrėžė L. Jakimavičienė.

Kultūra ir jaunimas - taip pat kviečiami

Paskelbtas ir kultūros projektų finansavimo kvietimas (ČIA). Kaip pastebi savivaldybės atstovė, dažnai kultūrinius projektus teikia ir kaimų bendruomenės, planuojančios tradicines šventes ar kitus renginius.

„Ne tik kultūros organizacijos, bet ir kaimų bendruomenės dažnai teikia paraiškas savo šventėms ar kitiems kultūriniams renginiams. Dabar pats metas susidėlioti metų veiklas ir jas pateikti finansavimui“, - kalbėjo pašnekovė.

Savivaldybė ragina įsitraukti ir jaunimo organizacijas bei su jaunimu dirbančias įstaigas. Jos taip pat gali teikti paraiškas pagal atitinkamas programas (ČIA).

„Jaunimo organizacijos tikrai turėtų būti aktyvios. Jeigu dirbama su jaunimu, reikia pasidomėti nuostatais, apsvarstyti planuojamas veiklas ir teikti paraiškas“, - sakė L. Jakimavičienė.

Ji pabrėžė, kad kiekviena programa turi savo taisykles.

„Tiesiog reikia pasigilinti į nuostatus, į finansuojamas veiklų sritis. O jeigu kyla klausimų - visada galima konsultuotis su savivaldybės specialistais“, - sako L. Jakimavičienė.

Dėl jaunimo projektų konsultuoja jaunimo koordinatorius, dėl kultūros - Kultūros ir sporto skyrius, dėl socialinių iniciatyvų - Socialinių paslaugų centras, o dėl sveikatinimo projektų - Visuomenės sveikatos biuras.

Dalyvaujamasis biudžetas - galimybė kiekvienam

Be tradicinių projektinių konkursų, aktyvūs gyventojai kviečiami teikti idėjas dalyvaujamajam biudžetui (ČIA). Iniciatyvas gali siūlyti tiek organizacijos, tiek pavieniai asmenys - registruotis asociacijoje ar steigti juridinį asmenį tam nereikia.

„Jeigu turite asmeninę iniciatyvą, dalyvaujamasis biudžetas yra geriausios durys, pro kurias galite ją išnešti“, - sakė L. Jakimavičienė.

Pasak jos, šiame procese gali dalyvauti ir pavieniai gyventojai, o kituose konkursuose dažniausiai paraiškas teikia juridiniai asmenys - asociacijos, viešosios įstaigos ar bendruomenės.

„Kartais net ir nacionalinių organizacijų vietiniai padaliniai gali būti tinkami pareiškėjai – viskas priklauso nuo konkrečios programos nuostatų“, - aiškino savivaldybės atstovė.

Ji taip pat pastebi, kad kasmet atsiranda ir naujų pareiškėjų.

„Būna, kad organizacijos ar iniciatyvinės grupės tiesiog nežino, kur kreiptis. Mes jas nukreipiame į atitinkamus konkursus - jeigu veikla socialinio pobūdžio, kviečiame dalyvauti socialinių projektų programoje, jeigu kultūrinė - kultūros projektų finansavime“, - pasakojo L. Jakimavičienė.

Balandį – vasaros stovyklų kvietimas

Balandžio mėnesį planuojama skelbti kvietimą vasaros stovyklų ir socializacijos programų finansavimui.

„Įstaigos ir organizacijos, dirbančios su mokyklinio amžiaus vaikais ir jaunimu, galės teikti paraiškas vasaros socializacijos programai. Šis kvietimas kasmet būna labai populiarus, paraiškų sulaukiame tikrai daug“, - teigė pašnekovė.

Metų eigoje laukiama ir bendruomenių iniciatyvų programos: „Šios programos nuostatai turėtų ateiti iš Vyriausybės, todėl kol kas daugiau informacijos neturime. Bet tikimės, kad galėsime pasiūlyti savo bendruomenėms dar vieną galimybę dalyvauti.“

Ragina ruoštis iš anksto

Pasak L. Jakimavičienės, net jei kvietimas dar nepaskelbtas, organizacijos jau dabar gali pradėti pasirengimą.

„Galima apsvarstyti savo veiklas, pasitarti bendruomenėje, įsivertinti, kiek jos kainuos. Tokius namų darbus tikrai verta pradėti daryti iš anksto“, - pabrėžė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Taigi, patvirtinus 2026 metų biudžetą, Jonavos rajone netrūksta įvairių finansavimo kvietimų - nuo socialinių ir sveikatinimo projektų iki kultūros, jaunimo iniciatyvų bei dalyvaujamojo biudžeto idėjų. Savivaldybė ragina bendruomenes, organizacijas ir aktyvius gyventojus nelaukti paskutinės dienos, domėtis sąlygomis ir teikti paraiškas. Artimiausiu metu laukia ir papildomi kvietimai, tarp jų - vasaros stovyklų bei bendruomenių iniciatyvų programos.

Seimo narys L. Kazlavickas siūlo vėlinti pamokų pradžios laiką vyresniųjų klasių mokiniams

jonavoszinios.lt — Tue, 03 Mar 2026 11:15:00 +0200

„Jei moksliniai tyrimai rodo, kad pamokų pradžios laikas turi įtakos paauglių savijautai ir mokymosi rezultatams, turime tai įvertinti ir, jei reikia, keisti tvarką“, – teigia Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Liutauras Kazlavickas.

Kreipimesi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei Sveikatos apsaugos ministeriją Seimo narys siūlo inicijuoti ekspertų darbo grupę, kuri įvertintų naujausius mokslinius tyrimus apie paauglių miego trukmės ir biologinio ritmo poveikį mokymosi procesui ir rezultatams. Rašte siūloma atsižvelgti į mokslinių tyrimų duomenis ir įvertinti poreikį koreguoti higienos normos nuostatas, reglamentuojančias pamokų pradžios laiką Lietuvos mokyklose.

Kaip teigia neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė, tirianti miego ir biologinių ritmų poveikį, paauglystėje miego ciklas natūraliai pasislenka apie 2 valandas, todėl labai ankstyva pamokų pradžia daliai mokinių nesutampa su jų fiziologiniu budrumo ritmu. 40–60 proc. paauglių nepasiekia rekomenduojamos miego trukmės, o lėtinis miego trūkumas siejamas su prastesne koncentracija, didesniu nuovargiu ir silpnesniais mokymosi rezultatais.

Rašte taip pat siūloma svarstyti galimybę vyresniųjų klasių mokiniams pamokas pradėti vėliau nei šiuo metu numatyta. Taip pat siūlomas lankstesnis modelis – toje pačioje mokykloje sudaryti galimybę daliai mokinių pamokas pradėti 8 val., kitai daliai – 9 ar 10 val., atsižvelgiant į individualius poreikius ir šeimų galimybes.

Pasak L. Kazlavicko, toks sprendimas leistų ugdymo organizavimą labiau derinti prie mokinių amžiaus tarpsnio ypatumų ir prisidėtų prie individualizuoto ugdymo įgyvendinimo. Moksliniai tyrimai rodo, kad tai galėtų pagerinti mokinių savijautą, dėmesio koncentraciją ir mokymosi pasiekimus. Mažesnis mokinių nuovargis galėtų turėti teigiamos įtakos mokyklos ir klasės klimatui bei efektyvesniam mokytojų darbui.

„Suprantant pokyčio jautrumą, šį klausimą būtina vertinti kompleksiškai, įtraukiant švietimo bendruomenę ir įvertinant mokytojų darbo krūvius, pavėžėjimą, neformalųjį ugdymą bei kitus praktinius aspektus“, – teigia Seimo narys L. Kazlavickas.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto inf.

Gyventojai kviečiami susipažinti su Panerių gatvės atkarpos rekonstrukcijos projektiniais pasiūlymais

jonavoszinios.lt — Tue, 03 Mar 2026 10:52:20 +0200

Panerių gatvės atkarpoje Jonavoje planuojami pokyčiai - nuo Laukagalių iki J. Basanavičiaus gatvės numatyta įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką bei atnaujinti dalį infrastruktūros. Projektiniai pasiūlymai jau parengti ir pristatomi visuomenei.

Projektas apima Panerių g. rekonstravimą rytinėje miesto dalyje. Šiuo metu šioje atkarpoje pėsčiųjų ir dviračių tako nėra. Numatyta dešinėje gatvės pusėje įrengti atskirtą pėsčiųjų ir dviračių taką šalia važiuojamosios dalies.

Pagal projektinius sprendinius, pėsčiųjų tako plotis sieks 1,5 metro, jis bus dengtas betoninėmis trinkelėmis. Dviračių takui numatytas 2,5 metro plotis, danga – raudonas asfaltas. Tarp šių takų suplanuota 0,5 metro pločio apsauginė juosta iš betoninių trinkelių, siekiant užtikrinti saugesnį ir patogesnį eismą. Takai bus įrėminti betoniniais bortais.

Nuo Miškininkų gatvės iki J. Basanavičiaus gatvės taip pat planuojama atnaujinti važiuojamosios dalies dėvimąjį sluoksnį.

Projektu sprendžiamas ir lietaus nuotekų surinkimas. Nuo tako paviršinis vanduo bus nuvedamas į žaliuosius vejos plotus, o nuo važiuojamosios dalies – surenkamas į projektuojamus lietaus nuotekų tinklus ir nuvedamas į šlaitą. Taip pat numatyta suformuoti sustiprintą, apželdintą šlaitą.

Numatomas ir naujas apšvietimas – planuojama įrengti naujas atramas su LED šviestuvais arba montuoti naujus LED šviestuvus ant esamų atramų. Galutiniai apšvietimo sprendiniai dar gali būti tikslinami techninio projekto rengimo metu.

Projekte taip pat numatyta pašalinti 10 medžių, tačiau tikslus šalinamų želdinių skaičius bus patikslintas rengiant techninį projektą. Laisvuose vejos plotuose planuojama sodinti dekoratyvinius krūmus ir gėles, o po statybos darbų – sutvarkyti pažeistas teritorijas. Takų trasoje numatyta įrengti ir mažosios architektūros elementus – apsauginę tvorelę.

Eismas bus organizuojamas kelio ženklais, dviračių takuose bus įrengtas horizontalus ženklinimas baltais dažais.

Pranešimas

Projektiniai pasiūlymai

Vizualizacijos

Viešasis projektinių pasiūlymų svarstymas vyks 2026 m. kovo 19 d. 15 val. nuotoliniu būdu. prisijungiant per šią nuorodą: https://forms.office.com/r/V6JsMmryCE

Laukinių gyvūnų globos centras pernai pagalbą suteikė beveik 2,5 tūkst. gyvūnų

jonavoszinios.lt — Tue, 03 Mar 2026 09:13:00 +0200

2025 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Laukinių gyvūnų globos centras (LGGC) sulaukė net 8281 pranešimų ir užklausų dėl laukinių gyvūnų, kuriems reikalinga pagalba. Tai – net 25 proc. daugiau nei 2024 m. – praneša Aplinkos ministerija.

Ypač daug pranešimų buvo sulaukta šiltuoju metų sezonu nuo gegužės iki rugpjūčio, kai gaunamų pranešimų skaičius svyravo nuo 40 iki 70 per parą. 2025 m. pagalbos prireikė 2318 vietinių rūšių, aptinkamų Lietuvos gamtoje, laukiniams gyvūnams, tarp kurių yra ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų gyvūnų rūšių. Pagalbos prireikė 1728 paukščiams, 574 žinduoliams, 14 roplių ir 1 varliagyviui.

Dažniausiai į LGGC patenka gyvūnai, sužeisti dėl įvairios žmonių veiklos sukeltų pavojų – atsitrenkimo į stiklines vitrinas, susidūrimo su transporto priemonėmis, įsipainiojimo į įvairias gamtoje paliktas atliekas, sužeisti įvairių gyvūnams nesaugių konstrukcijų, pavyzdžiui, tvorų. Taip pat gyvūnai įkrenta į neapsaugotus vandens rezervuarus, neuždengtus šulinius ar įvairias duobes, paukščiai įstringa neuždengtuose kaminuose.

Į šį centrą patekusiems gyvūnams dažniausiai nustatomi kaulų lūžiai, įvairios žaizdos, dehidratacija, išsekimas, svetimkūnių užstrigimas virškinamajame trakte. Susiduriama ir su tyčiniais gyvūnų sužalojimų atvejais – gyvūnų kūno audiniuose randama šovinių. Dažniausiai tyčia sužalojami varninių šeimos paukščiai, taip pat baltieji gandrai. Tokių atvejų, kai buvo tyčia sužalotas laukinis gyvūnas, 2025 m. buvo net 14. Šio centro veterinarijos gydytojas Rokas Matevičius dalinasi vienu iš įsimintų atvejų, kai tyčia buvo sužalotas kovas: „2025 m. balandį į centrą pateko kovas, kuris buvo išsekęs, dehidratavęs, viso kūno raumenys sunykę. Atlikus rentgeno tyrimą buvo aptikti du pneumatinio ginklo šoviniai, įstrigę ties gyvūno šonkauliais. Iš šovinių lokacijos buvo galima suprasti, kad į gyvūną buvo šauta iš dviejų skirtingų pusių. Šoviniai buvo pašalinti chirurginiu būdu, bet pažeidimai buvo tokie, dėl kurių gyvūnas neišgyveno“.

LGGC siekis – suteikus laukiniui gyvūnui profesionalią veterinarinę pagalbą ir po reabilitacijos paleisti gyvūną į natūralią jo buveinę. 2025 m. į laisvę paleista net 611 laukinių gyvūnų, tarp kurių buvo ir įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą – balinis vėžlys, žvirblinė pelėda, jūrinis erelis, tulžys, šikšnosparniai vėlyvieji šikšniai, vištvanagiai ir kiti.

Bendradarbiaujant su Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos reikia laukinius gyvūnus paimti ir iš netinkamų nelaisvėje laikymo sąlygų ar iš laikytojų, kurie laiko laukinius gyvūnus neteisėtai – dažniausiai tai būna įvairių egzotinių, Lietuvoje natūraliai neaptinkamų rūšių laukiniai gyvūnai. Tokiems gyvūnams suteikiama laikinoji globa, priežiūra ar gydymas. 2025 m. LGGC suteikė laikinąją globą net 251 vnt. laukiniams gyvūnams, paimtiems ar konfiskuotiems dėl netinkamų laikymo sąlygų, iš jų – 174 paukščiams, 9 ropliams, 68 žinduoliams. Globos daugiausia prireikė įvairių rūšių papūginiams paukščiams: paprastosioms kalitoms, urvinėms papūgoms, mėlynkaktei amazonei, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytiems didžiajam apuokui, smailiauodegėms antims. Taip pat šiame centre globojami ir amūriniai tigrai, karališkieji pitonai, krokodilinis kaimanas bei kiti. Paimti ar konfiskuoti laukiniai gyvūnai centre globojami tik laikinai – kai tyrimą atliekanti institucija juos konfiskuoja, jiems ieškoma nuolatinių laikytojų, pavyzdžiui, gyvūnai perduodami zoologijos sodams, kitiems globos centrams ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse.

Kada laukiniam gyvūnui reikalinga pagalba

Dar vienas šio centro siekis yra šviesti visuomenę, vykdyti edukacines veiklas. Daug gaunamų pranešimų rodo visuomenės rūpinimąsi gyvūnais, empatiją, tačiau vis dėlto pastebima, jog prašoma padėti ir tokiais atvejais, kai laukiniam gyvūnui žmogaus pagalba nereikalinga. Svarbu atkreipti dėmesį, jog per didelis žmogaus rūpestis ir dėmesys gali turėti ir neigiamą įtaką gyvūno sveikatingumui ir gerovei, todėl svarbu pabrėžti ir priminti, kad natūralių gamtos procesų žmogus neturėtų trikdyti.

Pagalbos laukiniam gyvūnui nereikia, kai plėšrūnas užpuolė grobį – tai natūrali mitybos grandinės dalis gamtoje, kai du tos pačios rūšies gyvūnai kovoja dėl teritorijos ar kitų priežasčių, kai sveikas, dar neskraidantis paukščio jauniklis paliko lizdą ir mokosi gyventi savarankiškai. Pagalbos taip pat nereikia, kai laukinis gyvūnas užklydo į miestą, tačiau yra saugioje aplinkoje ir nekelia pavojaus aplinkiniams, kai sveikas gyvūnas, tačiau kelia baimę ar nepatogumus, bet nekelia pavojaus.

Suabejojus, ar pagalbos gyvūnui reikia, visuomenė visuomet kviečiama pasikonsultuoti su LGGC specialistais.

Asmenys, pastebėję sužeistą laukinį gyvūną kviečiami kreiptis Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112, o siekiant pasikonsultuoti – LGGC konsultacijų telefonu 0 605 72837. Įvairiais klausimais, bendradarbiavimo pasiūlymais, norinčius savanoriauti kviečiame kreiptis el. paštu lggc@lsmu.lt.

Centras atidarytas prieš 2 metus

LGGC buvo atidarytas 2024 m. sausį Kauno rajone, Naujųjų Muniškių kaime. 5,77 ha ploto teritorijoje įrengtas modernus pastatų kompleksas: veterinarijos gydykla su apžiūros patalpomis ir naujausia diagnostine įranga aprūpinta operacine, laboratorija, gydymo-reabilitacijos patalpos, vidaus ir lauko voljerai, biuro ir kitos veiklai reikalingos patalpos.

Aplinkos ministerija projektui „Laukinių gyvūnų globos centro įkūrimas“ įgyvendinti iš 2014-2020 m. finansavimo periodo Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Sanglaudos fondo) skyrė 4 824 898,90 eurų.

Vykdant šį projektą nebuvo tikėtasi nei tokio skaičiaus gaunamų pranešimų dėl sužeistų gyvūnų, nei tokio skaičiaus gyvūnų, kuriems bus reikalinga pagalba. LGGC susidūrė net su septyniais kartais didesniu gaunamų pranešimų skaičiumi bei du kartus didesniu laukinių gyvūnų, kuriems reikalinga pagalba, skaičiumi. Pradėjus vykdyti veiklą centre dirbo 13 darbuotojų, šiuo metu dirba 15 darbuotojų.

Dėl didėjančio gaunamų pranešimų skaičiaus šiuo metu steigiama nauja konsultanto pareigybė. Taip pat kuriama ekspertų darbo grupė, į kurią bus kviečiami mokslininkai, biologai bei kiti specialistai, vykdantys veiklą laukinių gyvūnų gelbėjimo srityje.

Centras bendradarbiauja su įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis ar kitomis globos įstaigomis, kurios padeda sureaguoti į gaunamus pranešimus greičiau ir efektyviau įvairiose Lietuvos vietose. Tačiau savanorių kai kuriuose regionuose vis dar trūksta. Centras kviečia kreiptis dėl bendradarbiavimo Mažeikių, Joniškio, Panevėžio, Pasvalio, Biržų, Vilniaus, Šalčininkų, Tauragės, Kelmės apskrityse gyvenančius asmenis ir gyvūnų globos veiklą vykdančias organizacijas. Nutolusiose nuo Kauno rajono vietose reikalinga pagalba nuvykti į pranešimo vietą kuo greičiau, suteikti pirmąją pagalbą laukiniam gyvūnui, transportuoti gyvūną į LGGC, suteikti laikinąją globą gyvūnui.

Aplinkos ministerija šio centro išlaikymui kasmet skiria apie 830 tūkst. eurų.

Aplinkos ministerijos ir Laukinių gyvūnų globos centro inf.

VMI: pajamas deklaravo daugiau kaip pusė milijono gyventojų

jonavoszinios.lt — Tue, 03 Mar 2026 07:06:00 +0200

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad prasidėjus pajamų deklaravimo laikotarpiui, gyventojai aktyviai teikia pajamų deklaracijas. Iki šiol jau deklaravo daugiau kaip 525 tūkst. gyventojų.

Pajamas už 2025 m. preliminariai turės deklaruoti virš 950 tūkst. gyventojų. Didžioji dalis trečiųjų asmenų jau yra pateikę duomenis, todėl gyventojams patartina atidžiai pasitikrinti ir įsitikinti, kad visi duomenys yra pateikti.

Kas privalo pateikti pajamų ir turto deklaracijas?

Pajamas iki 2026 m. gegužės 4 d. deklaruoti turi gyventojai, kurie:

vykdė individualią veiklą (net jei negavo pajamų);
taikė per didelį metinį neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD);
pardavė 3 metus neišlaikytą automobilį ar 10 metų neišlaikytą nekilnojamąjį turtą;
nuomojo turtą gyventojams, kurie nevykdė individualios veiklos;
gavo didesnių kaip 2,5 tūkst. Eur vertės dovanų ne iš šeimos narių;
gavo didesnes nei 500 Eur palūkanas iš paskolų, indėlių ar vertybinių popierių;
jei jie ar vienas iš sutuoktinių ėjo pareigas, kurias užimant pagal įstatymą būtina deklaruoti turtą ir pajamas;
nori pasinaudoti numatytomis GPM lengvatomis.

Už ką gyventojai gali susigrąžinti GPM permokas?

VMI primena, kad susigrąžinti dalį GPM sumos gali gyventojai, kurie deklaruoja išlaidas už:

gyvybės draudimo įmokas (savo, sutuoktinio ar nepilnamečių vaikų bei vaikų vyresnių kaip 18 metų su negalia naudai sumokėtos įmokos);
įmokas į III pakopos pensijų fondus;
būsto kredito palūkanas (kai kreditas gautas iki 2009 metų sausio 1 dienos);
studijų ar profesinio mokymo pagal formaliojo profesinio mokymo programą įmokas, nepriklausomai, kurios pakopos tai studijos. Jeigu tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola, tai iš pajamų gali būti atimta tik per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis.

Kaip galima deklaruoti pajamas?

Greičiausias ir paprasčiausias būdas deklaruoti pajamas – prisijungti prie EDS per kompiuterį ar kitą išmanų įrenginį ir atsakius į kelis vedlio klausimus pateikti pajamų mokesčio deklaraciją. Išsamūs gidai, kaip pildyti pajamų deklaraciją pažingsniui, pateikiami VMI Youtube kanale.

VMI organizuoja ZOOM susitikimus pajamų deklaravimo klausimais – daugiau informacijos čia.

Kokios galimybės deklaravus pajamas, mokesčius sumokėti dalimis ar atidėti?

Kur gauti papildomos informacijos?

Daugiau išsamios informacijos apie pajamų ir turto deklaravimą galite rasti VMI interneto svetainėje, skiltyje „Domiuosi pajamų ir turto deklaravimu“.

Jei pildant deklaraciją, gyventojams kyla papildomų klausimų, jie gali kreiptis bendruoju VMI telefonu +370 5 260 5060. Pasirinkus deklaravimo temą deklaruoti pajamas padės VMI konsultantai.

Jei paskambinus mokesčių informacijos centro telefonu +370 5 260 5060 VMI konsultantai užimti, rekomenduojama pasinaudoti skambučio užsakymo paslauga, prisijungus prie Mano VMI pradžios lange pasirinkus konsultanto ikoną. VMI specialistas pats paskambins klientui nurodytu patogiu laiku ir suteiks reikiamą konsultaciją.

VMI inf.

Kėdainių „Oranžinis“ choras, kuriame dainavo du jonaviečiai, atsisveikino su LNK projektu

jonavoszinios.lt — Mon, 02 Mar 2026 17:20:00 +0200

Kovo 1-osios vakarą projekte vyko išlikimo kova. Nors generolų komisija Kėdainių „Oranžiniam“ chorui, vadovaujamam Manto Jankavičiaus, skyrė aukščiausią – 30 balų – įvertinimą (tiek pat gavo Alytaus ir Klaipėdos chorai), žiūrovų balsų pritrūko. Būtent mažiausias žiūrovų palaikymas lėmė, kad susumavus dviejų sekmadienių rezultatus Kėdainių komanda liko paskutinė ir turėjo palikti projektą „Didysis chorų mūšis“.

Kėdainių chore dainavo ir du jonaviečiai – Gediminas Januškevičius bei Naglis Petkevičius. Plačiau rašėme ČIA. Nors Jonava šį sezoną savo choro neturėjo, jonaviečių balsai projekte vis dėlto skambėjo. Abu atlikėjai anksčiau yra dalyvavę televiziniame projekte „Chorų karai“, kai Jonava turėjo savo komandą.

Šiame „Didžiojo chorų mūšio“ sezone varžėsi aštuoni miestų chorai, tačiau kovą toliau tęs penki. Pelnius 6-ąją vietą, Kėdainių „Oranžinio“ choro kelionė projekte – baigta.

Kaktusas ar balionas? Kampanija kviečia pamatyti klasę vaikų akimis

jonavoszinios.lt — Mon, 02 Mar 2026 15:00:00 +0200

Įtrauktis mokyklose dažnai aiškiai apibrėžta dokumentuose – numatyti pritaikymai, specialistų pagalba, individualūs planai ir rekomendacijos. Tačiau visai kas kita yra tai, kaip ši įtrauktis veikia kasdienybėje ir kaip ją iš tiesų patiria autistiškas vaikas bei jo klasė. Būtent šį skirtumą atskleidžia nauja kampanija, kurios centre: kaktusas tarp balionų ir balionas tarp kaktusų. Šiuo kontrastu Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ pradeda iniciatyvą, kviesdama gyventojus skirti 1,2 proc. nuo GPM ir taip prisidėti prie prasmingų pokyčių, stiprinančių tikrąją įtrauktį mūsų visuomenėje.

Kokia yra įtrauktis mokyklose?

„Popieriuje įtrauktis Lietuvoje atrodo stipri – turime teisės aktus, rekomendacijas, individualius planus. Tačiau kasdienybėje ji dar per dažnai laikosi tik ant geros mokytojų valios. O vien geros valios neužtenka. Per pastaruosius penkerius metus autistiškų mokinių skaičius mokyklose daugiau nei padvigubėjo – tai reiškia, kad įtrauktis šiandien nebėra pavienis atvejis, o sisteminis klausimas. Ir jei įtrauktis neveikia, vaikas kasdien išmoksta ne matematikos ar lietuvių kalbos, o to, kaip išgyventi“, – sako Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil.

Anot K. Košel-Patil, situacija mokyklose labai nevienoda – vienur matyti brandūs sprendimai ir komandinė atsakomybė, kitur įtrauktis lieka formali. Yra nemažai sėkmės pavyzdžių – kai mokykla iš anksto planuoja pritaikymus, atsižvelgia į vaiko poreikius, aiškiai susitaria dėl pagalbos ir laikosi numatytų sprendimų. Tada vaikas klesti, tobulėja ir jaučiasi bendruomenės dalimi.

„Vis tik gana dažnai tėvai kreipiasi dėl situacijų, kai pritaikymai lieka tik dokumentuose, o realioje klasės kasdienybėje prisitaikyti turi pats vaikas. Tokiais atvejais didėja įtampa, blogėja savijauta, kyla konfliktai ir silpnėja pasitikėjimas mokykla. Įtrauktis nėra vien vaiko atėjimas į klasę: tai balansas ir bendras darbas. Mums svarbu, kad gerai jaustųsi ne tik autistiškas vaikas, bet ir visa klasė. Tačiau kai sistema nepasirengusi ir aplinka tampa kaktusu, kuris kasdien bado, negalime stebėtis, kad balionas galiausiai sprogsta“, – komentuoja K. Košel-Patil.

Balionas tarp kaktusų

Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ kampanijos centre – paprastas, bet stiprus vaizdas: kaktusas tarp balionų ir balionas tarp kaktusų. Tai metafora, atskleidžianti, kaip ta pati klasė skirtingiems vaikams gali būti visiškai skirtinga patirtis. Vienam ji – lengva ir įdomi, kitam – kupina įtampos, nesaugumo ar nuolatinio prisitaikymo. Šiuo kontrastu siekiama ne dramatizuoti, o padėti akimirkai sustoti ir pažvelgti į įtrauktį tiek iš autistiško vaiko, tiek iš jo klasės perspektyvos. Vizualas kviečia užduoti paprastą, bet esminį klausimą: ar tikrai matome visus vaikus vienodai? 

„Būtent taip dažnai jaučiasi autistiški vaikai mokykloje. Iš išorės jie yra toje pačioje klasėje kaip ir visi, bet viduje gali jaustis tarsi vieninteliai tokie – lyg trapus balionas tarp kaktusų, kuris patyręs perkrovą ir spaudimą tiesiog susprogs. Aplinka gali būti per garsi, per ryški, per greita, bendravimo normos neaiškios, o nuolatinis bandymas prisitaikyti stipriai vargina. Vis tik šis jausmas nėra pažįstamas tik autistiškiems vaikams. Taip gali jaustis ir bet kuris kitas vaikas, kuris dėl savo savybių, jautrumo ar išskirtinumo nepatenka į daugumos rėmus. Todėl kalbėdami apie autistiškų vaikų įtrauktį mokykloje, kalbame ir apie kiekvieno vaiko teisę jaustis saugiam ir priimtam“, – sako asociacijos vadovė Lina Sasnauskienė.

Pasak Mariaus Lukošiaus, kampaniją kūrusios agentūros „Not Perfect Vilnius“ kūrybos vadovo, mes visi mėgstame priešus – juk kai yra priešas, yra aišku, kas kaltas, kas turi nusileisti, pasikeisti. Ir tada situacija ar konfliktas „išsisprendžia“: „Būtų labai patogu. Labai reklamiška. Kurdami šią kampaniją atsisakėme tokio patogumo. Pakvietėme stabtelti, atsitraukti nuo kaltinimų, išankstinių vertinimų. Pasirinkta idėja yra būtent toks stabtelėjimas - momentas, kai vietoj nuosprendžio atsiranda klausimas, o vietoj kaltės – bandymas suprasti.“

Išmokime tikros įtraukties

Anot asociacijos vadovės L. Sasnauskienės, tam, kad tokie pokyčiai taptų sistemingi, reikalingas ir visuomenės įsitraukimas: „Kad tai pasiektume, turime veikti visi kartu. Kviečiame žmones deklaruojant pajamas skirti 1,2 proc. savo GPM „Lietaus vaikams“. Tai papildomai nieko nekainuoja, tačiau gali reikšti labai daug konkrečiam vaikui, jo šeimai ir mokyklai, visai mūsų bendruomenei. Sprendimas užtrunka vos kelias minutes, o jo poveikis matuojamas realiais pokyčiais: daugiau pasiruošusių pedagogų, daugiau konsultacijų ir šeimų atstovavimo, daugiau supratimo.“

Asociacijos „Lietaus vaikai“ veikla vykdoma iš projektinių lėšų ir visuomenės paramos, todėl kiekviena skirta dalis panaudojama tikslingai ir atsakingai.

„Veikiame jau daugiau nei dešimtmetį ir per šį laiką pasiekėme reikšmingų pokyčių: Lietuvoje įteisinta suaugusiųjų autizmo diagnozė, pradėtos kompensuoti sensorinės integracijos priemonės, priimtas autizmo pagalbos veiksmų planas, daugiau vaikų įgijo teisę gauti išmokas. Buriame daugiau nei 800 šeimų, auginančių autistiškus vaikus, atstovaujame šeimas Gerovės vaiko komisijoje, aktyviai įsitraukiame į situacijas, jei vaikui nori skirti namų mokymą, vykdome advokaciją ir stebėseną dėl bendruomeninių paslaugų kūrimo savivaldybėse, dirbame švietimo srityje: leidžiame žurnalą, rengiame mokymus ir konferencijas, kasmet konsultuojame daugiau nei šimtą žmonių, teikiame ankstyvąją pagalbą tėvams, laukiantiems vaiko autizmo diagnozės  ir organizuojame stovyklas autistiškiems vaikams. Tai rodo, kad kryptingas ir skaidrus darbas duoda rezultatų – ir kartu galime padaryti dar daugiau“, – dalijasi L. Sasnauskienė.

„Lietaus vaikai“ inf.

Ketinama rekonstruoti ,,Šviesos taką": kviečiama susipažinti su projektiniais pasiūlymais

jonavoszinios.lt — Mon, 02 Mar 2026 14:11:58 +0200

Jonavos rajono savivaldybė pristatė pietrytinėje miesto dalyje esančios pėsčiųjų ir dviračių tako atkarpos, geriau žinomos kaip „Šviesos takas“, rekonstravimo planus. Projektiniai pasiūlymai numato iš esmės atnaujinti infrastruktūrą nuo Vasario 16-osios gatvės iki pat Joninių slėnio, sukuriant patogesnę ir saugesnę erdvę miesto gyventojams bei svečiams.

Nors šiuo metu didžiausias dviračių eismas esama infrastruktūra siekia iki 4 dviračių per valandą, projektuojami sprendiniai orientuoti į ateities poreikius ir saugų srautų valdymą. Siekiant užtikrinti patogų pėsčiųjų bei dviratininkų judėjimą, numatoma vizualiai ir fiziškai atskirti jų zonas.

Projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, kad „pėsčiųjų eismui numatomo tako plotis – 1,5 m, dviračių eismui – 2,5 m“. Skirsis ir takų danga: pėstiesiems numatytos betoninės trinkelės, o dviratininkams – išskirtinis „raudonas asfaltas“. Be to, „siekiant užtikrinti patogų bei saugų pėsčiųjų bei dviratininkų judėjimą, numatoma papildomai tarp takų įrengti 0,5 m ir 0,3 m pločio betoninių trinkelių apsauginę juostą“, kurioje vietomis atsiras ir apsauginės tvorelės.

Šviesos take bus diegiamas modernus, taupus apšvietimas. „Projektu siūloma takuose įrengti naują apšvietimą, įrengiant naujas atramas su LED tipo šviestuvais arba naujus LED tipo šviestuvus ant esamų atramų“, – rašoma projekte.

Keliaujantys taku galės atsikvėpti specialiai įrengtose poilsio aikštelėse. Jose numatyta mažosios architektūros elementų gausa: suoliukai, šiukšliadėžės bei dviračių stovai.

Dėl numatomo tako platinimo teks pertvarkyti esamą infrastruktūrą: „Esama atraminė siena ardoma ir įrengiama nauja, viršuje įrengiama apsauginė pėsčiųjų tvorelė“. Taip pat bus sprendžiama paviršinio vandens nuvedimo problema: dalyje tako vanduo bus nukreipiamas į žaliuosius vejos plotus, o kitoje dalyje – latakais į naujai projektuojamus lietaus nuotekų tinklus, kurie bus nuvesti į šlaitą.

Nors projektu numatoma pašalinti 2 medžius, numatoma teritoriją papildomai apželdinti: „Laisvuose vejos plotuose numatoma sodinti dekoratyvinius krūmus ir gėles“, o po statybų pabaigos bus sutvarkyti visi pažeisti vejos plotai.

Jonavos rajono savivaldybė kviečia gyventojus dalyvauti svarstant pėsčiųjų ir dviračių tako rekonstravimo projektą.

Pranešimas

Projektiniai pasiūlymai

Vizualizacijos

Viešasis susirinkimas įvyks 2026-03-18 15:00 val.

Viešasis susirinkimas vyks nuotoliniu būdu, prisijungiant per šią nuorodą:

https://forms.office.com/r/3P1tWEy2CT

Lietuva – pirma Europoje pagal pasaulio verslumo indeksą

jonavoszinios.lt — Mon, 02 Mar 2026 10:21:44 +0200

Paskelbta naujausia „Global Entrepreneurship Monitor“ (GEM) 2025/2026 pasaulinė ataskaita rodo, kad Lietuva yra pirmaujanti valstybė Europoje pagal verslumo aplinkos kokybę ir patenka tarp stipriausių pasaulio ekonomikų šioje srityje.

Naujausi duomenys fiksuoja verslumo raidą laikotarpiu, kai globalioje ekonomikoje išlieka padidėjęs makroekonominis ir geopolitinis neapibrėžtumas. Apie 67 proc. ekonomikų nurodė, kad 2025 m. daugiau gyventojų patyrė pajamų mažėjimą nei augimą. Daugelyje šalių verslo pradžia vertinama kaip sudėtingesnė nei prieš metus, o struktūriniai disbalansai tampa ilgalaikiu iššūkiu.

GEM 2025/2026 rodo, kad Lietuva yra viena iš keturių šalių pasaulyje, kuriose visos verslumo aplinkos sąlygos – nuo finansavimo prieinamumo ir inovacijų infrastruktūros iki reguliacinės aplinkos bei valstybės politikos – ekspertų įvertintos kaip pakankamos arba aukštesnės nei pakankamos. Tokią įvertinimo ribą 2025 metais pasiekė tik Indija, Lietuva, Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai. Europos Sąjungos kontekste Lietuva užima lyderės poziciją, aplenkdama tokias didžiąsias ekonomikas kaip Vokietija, Prancūzija, Šveicariją ar Italija. Pasauliniu mastu verslumo aplinką šiemet aukščiausiai vertina Jungtiniai Arabų Emyratai, tačiau Lietuva ir toliau išlieka penketuke stipriausiai įvertintų ekonomikų.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pažymi, kad tai – kryptingos ir nuoseklios ekonominės politikos rezultatas: „Lietuva šiandien vertinama kaip viena palankiausių vietų kurti ir plėtoti verslą. Tai rodo, kad investicijos į inovacijas, startuolių ekosistemos stiprinimą, skaitmeninę transformaciją ir verslo aplinkos gerinimą duoda apčiuopiamų rezultatų. Mūsų tikslas – ne tik išlaikyti lyderystę Europoje, bet ir stiprinti aukštos pridėtinės vertės ekonomiką globalioje konkurencijoje.“

GEM ataskaitoje akcentuojama, kad pasaulio ekonomikos išgyvena struktūrinių pokyčių laikotarpį – spartėja skaitmenizacija, auga dirbtinio intelekto reikšmė, kinta verslo modeliai ir konkurencingumo veiksniai. GEM atskleidžia, kad nors skaitmeninė transformacija tapo neišvengiamu verslo raidos veiksniu, pasaulyje tik dalis naujų ir augančių verslų artimiausiu laikotarpiu planuoja aktyviau integruoti dirbtinio intelekto ar pažangias skaitmenines technologijas į savo veiklą. Lietuvos verslų kryptis šiuo požiūriu yra aiški – beveik pusė ankstyvosios stadijos verslininkų planuoja artimiausiais mėnesiais plėsti skaitmeninių technologijų naudojimą savo veikloje. Tai rodo, kad technologijos Lietuvoje suvokiamos kaip augimo ir eksporto plėtros instrumentas, leidžiantis konkuruoti globaliose rinkose ir kurti aukštesnės pridėtinės vertės sprendimus.

„Lietuva šiandien turi ne tik aktyvią verslo bendruomenę, bet ir sistemą, kuri sudaro sąlygas augti. Mūsų tikslas – kad verslų kūrimo dinamika būtų lydima jų produktyvumo, technologinės pažangos ir tarptautiškumo stiprėjimo. Būtent tai užtikrins ilgalaikį Lietuvos ekonomikos konkurencingumą“, – pažymi ministras E. Grikšas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija pažymi, kad tarptautiniai GEM duomenys yra svarbus orientyras formuojant sprendimus, skirtus konkurencingumo, inovacijų ir investicinio patrauklumo stiprinimui Lietuvoje. „Global Entrepreneurship Monitor“ programą Lietuvoje įgyvendina ir tyrimus vykdo Vilniaus universiteto Verslo mokykla, atstovaujanti Lietuvai tarptautiniame GEM konsorciume.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inf.

Policijos prevencinės priemonės šalies keliuose kovą

jonavoszinios.lt — Mon, 02 Mar 2026 08:01:26 +0200

Kovas keliuose – tai sustiprintos eismo dalyvių kontrolės mėnuo, orientuotas į saugumą ir atsakingą elgesį. Visoje Lietuvoje bus vykdomos tikslinės eismo dalyvių kontrolės priemonės, kurių pagrindinis tikslas – saugesnės kelionės visiems. Policijos pareigūnai dėmesį skirs vairuotojų blaivumui, pėsčiųjų saugumui ir matomumą gerinančių priemonių naudojimui tamsiuoju paros metu.

Prevencinės ir kontrolės priemonės bus vykdomos tiek valstybinės, tiek vietinės reikšmės keliuose. Patruliavimui bus pasitelkiami viešieji, neviešieji ir mišrieji policijos darbo būdai, todėl eismo dalyviai raginami būti budrūs ir laikytis Kelių eismo taisyklių visur ir visada. Apskričių vyriausieji policijos komisariatai savo prižiūrimose teritorijose gali organizuoti ir kitas papildomas priemones.

Kovo mėnesio tikslinės priemonės:

► Kovo 2–4 d. ir 17–19 d. – vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė.

► Kovo 6–8 d. – pėsčiųjų, dviračių vairuotojų kontrolė – matomumą gerinančių saugos priemonių (atšvaitų, ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais ir kt.) naudojimas tamsiuoju paros metu.

► Kovo 9–15 d. – privalomų saugos priemonių (saugos diržų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų), saugos šalmų) naudojimo kontrolė. Tai Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network) inicijuota priemonė. Kartu bus stebima ir kontroliuojama, ar vairuotojai, vairuodami, nesinaudoja mobiliojo ryšio priemonėmis, kai neturima laisvų rankų įrangos, taip pat, ar prie vairo neužsiimama ir kitomis veiklomis, nesusijusiomis su vairavimu.

► Kovo 22–24 d. – pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, geležinkelių pervažas prieš jas nesustojus, šviesoforo signalų paisymo kontrolė.

► Kovo 26–29 d. – transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolė.

Policija primena, kad kovo mėnesį oro sąlygos dažnai gana permainingos, todėl rekomenduojame išlaikyti didesnį atstumą nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės, taip pat ir iš šono, pasirinkti Jums tinkamą važiavimo greitį ir nepamiršti, kad atsakingas vaikų vežimas automobilyje – ne formalumas, o sprendimas, kuris kiekvieną dieną gali padėti apsaugoti pačius mylimiausius. Per pastaruosius penkerius metus eismo įvykiuose dėl to, kad nebuvo naudotos ar naudotos netinkamai specialios sėdynės (kėdutės), iš viso nukentėjo 78 vaikai.

Eismo sąlygomis galite iš anksto pasidomėti portale www.eismoinfo.lt

Atnaujintame Elektroninių paslaugų portale galite rasti ir susipažinti su Jūsų padarytais Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Galite sumokėti ir baudas internetu: https://epaslaugos.ird.lt/login.

Lietuvos policijos inf.

VVTAT: Dėl kelionių į Izraelį, Iraną ir kitas Artimųjų Rytų valstybes

jonavoszinios.lt — Sun, 01 Mar 2026 15:36:21 +0200

Oro vežėjams nutraukus skrydžius dėl prasidėjusių karo veiksmų kai kuriose Artimųjų Rytų valstybėse, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) dalinasi informacija apie keleivių teises šioje situacijoje.

Svarbu sekti Užsienio reikalų ministerijos informaciją https://keliauk.urm.lt/

Šiuo metu Užsienio reikalų ministerija rekomenduoja atsisakyti bet kokių kelionių į Izraelį ir Palestiną, nedelsiant išvykti iš Irano, nevykti į Jordaniją bei Persijos įlankos regiono šalis: Bahreiną, Iraką, Jungtinius Arabų Emyratus, Katarą, Kuveitą, Omaną ir Saudo Arabiją.

Jeigu šiuo metu esate išvykęs

Organizuotos turistinės kelionės atveju vartotojas turėtų kreiptis į kelionės organizatorių, taip pat sekti Užsienio reikalų ministerijos informaciją ir, esant poreikiui, kreiptis į konsulines įstaigas.
Kelionės organizatorius privalo pasirūpinti turistu, organizuoti jo grįžimą namo.
Išvykusiems savarankiškai rekomenduojame sekti oro vežėjo skelbiamą informaciją dėl skrydžio ir stebėti oro uostų pranešimus bei Užsienio reikalų ministerijos teikiamą informaciją keliaujantiems.

Jeigu turite įsigiję organizuotą turistinę kelionę, tačiau norite jos atsisakyti

Šiuo metu Užsienio reikalų ministerija Lietuvos piliečiams primygtinai rekomenduoja nevykti į kai kurias Artimųjų Rytų valstybes . Todėl į tai turėtų atsižvelgti tiek kelionių organizatoriai, tiek patys keliautojai.
Turistas turi teisę nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį nemokėdamas numatyto sutarties nutraukimo mokesčio, jeigu organizuotos turistinės kelionės tikslo vietoje ar visiškai greta atsiranda nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių gali tapti neįmanoma vykdyti organizuotą turistinę kelionę ar nuvežti turistus į organizuotos turistinės kelionės tikslo vietą. Tokią turisto teisę, esant nenumatytoms aplinkybėms, įtvirtina ir ES direktyva dėl Kelionių paketų.
Turintiems suplanuotas keliones patartume kreiptis į kelionės organizatorių ir tartis dėl kelionės alternatyvų ar kelionės sutarties nutraukimo. Nepavykus rasti sprendimo su kelionės organizatoriumi, dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka galima kreiptis į VVTAT.
Nagrinėjant ginčą bus atsižvelgta į konkrečią situaciją, ar kelionės tikslo vietoje buvo tuo metu nenumatytų aplinkybių, kokią informaciją dėl vykimo skelbė URM ir pan. VVTAT visada skatina tiek vartotojus, tiek kelionių organizatorius tartis dėl galimybių atidėti organizuotą turistinę kelionę vėlesniam laikui, pakeisti kelionės kryptį arba priimti kitokį kompensacijos pasiūlymą (pavyzdžiui, rinktis kelionės kuponą), t. y. ieškoti abiem šalims tinkamo sprendimo.

Jeigu planavote keliauti savarankiškai

Jeigu esate savarankiškai įsigiję oro vežėjo, viešbučio ar kitų apgyvendinimo paslaugų teikėjo paslaugas, tokiu atveju reikėtų atidžiai įvertinti su kiekvienu paslaugos teikėju sudarytos sutarties sąlygas. Jeigu kelionės metu susidūrėte su nenumatytomis aplinkybėmis, turėtumėte sekti Užsienio reikalų ministerijos teikiamą informaciją keliaujantiems, susisiekti su atsakingomis konsulinėmis įstaigomis ir pasirūpinti savo saugumu.
Paslaugų teikėjo įsipareigojimai ar vartotojo galimybė nutraukti sutartį paprastai būna numatyta konkrečioje sudarytoje sutartyje. Kiekvienu atveju, jeigu kyla ginčas tarp vartotojo ir paslaugų teikėjo dėl sutarties vykdymo, vartotojas turi teisę kreiptis į dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka į VVTAT (kai paslaugos teikėjas įsisteigęs Lietuvoje) arba nemokamos pagalbos ir patarimų į Europos vartotojų centrą Lietuvoje (kai paslaugos teikėjas įsisteigęs kitoje ES valstybėje, Norvegijoje ar Islandijoje).

VVTAT inf.

Pavasarį Jonava pasitiko su trenksmu – nuskambėjo II respublikinis šokių festivalis „Mazgytinis"

jonavoszinios.lt — Sun, 01 Mar 2026 10:06:20 +0200

Vasario 28-osios popietę Jonavos kultūros centro Didžiojoje salėje virė gyvybė, spalvos ir ritmas – čia vyko II respublikinis liaudiškų šokių festivalis „Mazgytinis“, sukvietęs kolektyvus iš įvairių Lietuvos miestų. Paskutinę kalendorinės žiemos dieną scena tapo tikra tradicijų švente, kurioje šokis virto bendrystės kalba. Renginį atidarė Seimo nario Eugenijaus Sabučio sveikinimo kalba, kurioje jis pasidžiaugė gyvybingomis liaudiško šokio tradicijomis ir linkėjo, kad tokios šventės dar ilgai telktų bendruomenes visoje Lietuvoje, taip pat nuoširdžiai padėkojo renginio režisierei Gerdai Mykolaitienei už kūrybinį darbą ir indėlį į festivalio gyvavimą.

Į Jonavą atvykę šokėjai dovanojo žiūrovams nuotaikingą programą, kupiną skirtingų regionų stilistikos, kostiumų raštų ir charakteringų judesių. Festivalyje pasirodė:

Vilniaus miesto liaudiškos muzikos ir šokio ansamblis „Vilnis“

Jonavos kultūros centro liaudiškų šokių grupė „Varūna“

Vilniaus kultūros centro liaudiškų šokių kolektyvas „Šoktinis“

Prienų kultūros ir laisvalaikio centro liaudiškų šokių grupė „Ringis“

Vilniaus kultūros centro liaudiškų šokių grupė „Dalužė“

Kėdainių kultūros centro Vilainių skyriaus liaudiškų šokių kolektyvas „Volungė“

Panevėžio kultūros centro liaudiškų šokių grupė „Miestelėnai“

Ignalinos kultūros centro liaudiškų šokių grupė „Gaja“

Kaišiadorių kultūros centro liaudiškų šokių kolektyvas „Savingė“

Ignalinos kultūros centro moterų liaudiškų šokių grupė „Lūgnė“

Grigiškių kultūros centro tautinių šokių grupė „Grija“

Kiekvienas pasirodymas buvo savitas – nuo švelnių, lyrinių kompozicijų iki temperamentingų, energija pulsuojančių šokių. Publika negailėjo aplodismentų, o šokėjų šypsenos rodė, kad scena jiems – ne tik pasirodymo vieta, bet ir gyvas ryšys su tradicija.

Festivalis dar kartą įrodė, kad liaudiškas šokis Lietuvoje gyvas, nuolat atsinaujinantis ir jungiantis skirtingas kartas. „Mazgytinis“ ne tik užbaigė žiemą, bet ir su trenksmu atvėrė duris pavasariui – su muzika, juoku, judesiu ir bendru džiaugsmu būti kartu.

Daugiau nuotraukų rasite ČIA.

JKC inf.

Įsigalioja draudimas žvejoti kiršlius ir sterkus

jonavoszinios.lt — Sat, 28 Feb 2026 11:17:28 +0200

Aplinkos ministerija informuoja, kad artėjant kalendoriniam pavasariui, kai kurių rūšių žuvys pradeda ruoštis nerštui, todėl įsigalioja jų žvejybos draudimai. Nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d. draudžiama žvejoti kiršlius, o nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. – sterkus.

Taip pat iki balandžio 30 d. tęsis prieš mėnesį prasidėjęs draudimas žvejoti lydekas ir draudimas žvejoti masalui naudojant žuvelę. Draudimas masalui naudoti žuvelę netaikomas žvejojant Kuršių mariose, taip pat leidžiama žvejoti naudojant žuvies gabalėlį.

Nors šiuo metu daugelis upių dar užšalusios, atšilus orams ir pasibaigus ledonešiui vėl bus galima jose žvejoti.

Iki balandžio 30 d. galima vykdyti limituotą lašišų ir šlakių žvejybą upėse, kuriose leidžiama tokia limituota žvejyba. Šiose upėse leidžiama žvejoti turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau žvejojant lašišas ir šlakius, jei šios žuvys yra paimamos, būtina turėti žvejo mėgėjo kortelę. Per vieną žvejybą leidžiama sužvejoti vieną lašišą arba šlakį, kurie yra ne mažesni nei 65 cm. Taip pat būtina nustatyta tvarka teikti ataskaitas apie sugautas lašišas ir šlakius, jei šios žuvys nėra paleidžiamos.

Sugavus ir nepaleidus atgal į vandens telkinį lašišos ar šlakio, ne vėliau kaip per 10 minučių turi būti pateikta ataskaita per ALIS (Aplinkos leidimų išdavimo sistemą) nurodant sugautos žuvies rūšį, lytį, kiekį ir dydį, žvejojusio asmens vardą, pavardę, žvejo mėgėjo kortelės numerį arba SMS žinute trumpuoju numeriu 1769 nurodant „ALIS“, žvejo mėgėjo kortelės numerį, rūšies kodą (lašišai – LAS, šlakiui – SLA) ir sugautų žuvų kiekį, pvz., „ALIS 1999987 LAS1“. Pateikus ataskaitą per ALIS arba SMS žinute, žvejo mėgėjo kortelės galiojimas panaikinamas. Draudžiama išvykti iš žvejybos vietos nustatytais atvejais ir tvarka nepateikus ataskaitos per ALIS arba SMS žinute.

Jei žvejo mėgėjo kortelė įsigyta ne per ALIS, sugavus ir nepaleidus atgal į vandens telkinį lašišos ar šlakio, ne vėliau kaip per 5 minutes žvejo mėgėjo kortelėje nurodytoje vietoje turi būti nuplėšiama jos dalis ir per 5 dienas el. paštu info@am.lt pateikta ataskaita nurodant žuvies rūšį, lytį, kiekį, dydį ir žvejybos vietą.

Patyrus žalą transporto priemonei dėl išdaužų valstybinės reikšmės keliuose, žalos administravimo klausimai nagrinėjami AB „Kelių priežiūra“

jonavoszinios.lt — Sat, 28 Feb 2026 10:50:50 +0200

AB „Kelių priežiūra“ informuoja, kad kelininkų brigados visą naktį vykdė intensyvius išdaužų likvidavimo darbus valstybinės reikšmės keliuose, daugiausia – pavojingiausiose magistralinio kelio A1 vietose ties Ariogala, atkarpose tarp 130 ir 135 km bei nuo 153 km. Darbai vyko ir kituose intensyvaus eismo keliuose, įskaitant kelio A2 ruožus, kuriuose taip pat fiksuojama sparčiai besiformuojančių pažaidų. Per praėjusią parą likviduota apie 600 m² kritinių dangos pažeidimų – tai rodo itin intensyvų darbų tempą esant sparčiai besiformuojančioms išdaužoms. Darbai tęsiasi ir šiandien – situacijai stabilizuoti organizuojamas nepertraukiamas darbas tiek dieną, tiek naktį.

Šalyje išliekant itin permainingoms oro sąlygoms, kai kartojasi šalčio ir šilumos svyravimai, kelio dangos degradacijos procesas vyksta ypač sparčiai. Išdaužos gali susiformuoti per labai trumpą laiką, todėl darbai tęsiami ir kartojami, nuolat didinamos patrulinių apžiūrų apimtys – ypač tamsiuoju paros metu. Tikslas – kiek įmanoma greičiau identifikuoti pavojingas vietas, jas tinkamai pažymėti ir nedelsiant organizuoti jų likvidavimą.

Trijose A1 kelio atkarpose išlieka anksčiau paskelbti laikini eismo ribojimai – uždaryta pirmoji eismo juosta, ribojamas leistinas greitis, įrengti laikini įspėjamieji ženklai. Vairuotojų prašoma būti itin budriais, pasirinkti saugų greitį, laikytis nustatytų ribojimų ir ypatingą dėmesį skirti važiavimui tamsiuoju paros metu, kuomet sunkiau iš anksto pastebėti susidariusias pažaidas.

Šiuo metu taikomi laikini sprendimai – naudojamas šaltasis asfaltas, recikleriniai sprendimai, nuolatinis pažeidimų fiksavimas ir žymėjimas. Siekiant tvaresnio rezultato, artimiausiu metu planuojama pradėti bendrovės asfalto gamyklos darbą, sudarant sąlygas sparčiai pereiti prie karštojo asfalto naudojimo ir užtikrinti ilgaamžiškesnius remonto sprendinius.

Patyrus žalą transporto priemonei dėl išdaužų valstybinės reikšmės keliuose, žalos administravimo klausimai nagrinėjami AB „Kelių priežiūra“, įvertinant eismo įvykio aplinkybes ir pateiktus žalą pagrindžiančius dokumentus. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, o sprendimai dėl kompensavimo priimami įvertinus visas aplinkybes ir vadovaujantis nustatyta žalos administravimo tvarka bei bendrovės draudimo sutartimis.

„Kelių priežiūroje“ dirbama nepertraukiamu režimu, mobilizuojant komandas visoje šalyje ir telkiant pajėgumus ten, kur pažaidos susidaro sparčiausiai. Situacijos suvaldymui itin svarbus ir vairuotojų budrumas bei bendradarbiavimas – atsakingas greičio pasirinkimas, kelio ženklų paisymas.

Primenama, kad apie pavojingas pažaidas, kliūtis valstybinės reikšmės keliuose vairuotojai ir gyventojai kviečiami pranešti trumpuoju tel. nr. 1871 (trumpojo tel. nr. kaina Telia, Tele2 tinkluose – 0,12 Eur/min., Bitė – 0,15 Eur/min.) arba +370 5 232 9600 (kaina pagal mob. operatoriaus planą). Gyventojų patogumui bendrovė „Kelių priežiūra“ taip pat suteikia galimybę nemokamai užpildyti pranešimo formą internetinėje svetainėje www.keliuprieziura.lt arba minėtas kliūtis pažymėti navigacinėje programėlėje „Waze“, o pateikta informacija pateks į kelininkų informacinę sistemą.

„Kelių priežiūra“ inf.

Ligos išmoka neskiriama be prašymo: „Sodra“ išsiuntė priminimus 39 tūkstančiams žmonių

jonavoszinios.lt — Fri, 27 Feb 2026 14:00:00 +0200

Per pastaruosius 12 mėnesių 4,3 mln. eurų ligos išmokų liko neišmokėta, nes dėl jų nesikreipė nedarbingumo pažymėjimus turėję gyventojai. 39 tūkstančiams žmonių „Sodra“ išsiuntė pranešimus į asmenines gyventojų paskyras ir elektroniniu paštu, kviesdama juos pateikti prašymą ligos išmokai skirti.

Dauguma gyventojų netenka jiems priklausančių išmokų vien dėl to, kad laiku nepateikia prašymo. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad ne visi žmonės, kuriems buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, turėtų teisę į ligos išmoką. Kai kuriais atvejais sprendimas gali būti neigiamas, pavyzdžiui, jei žmogus neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo ar neatitinka kitų įstatymuose nustatytų sąlygų.

Prašymas ligos išmokai skirti pateikiamas vieną kartą. Jis galios nuolat – kitą kartą susirgus ar slaugant šeimos narį ligos išmoka bus skiriama automatiškai ir prašymo pildyti nebereikės.

Prašymas taip pat galioja vienerius metus atgal. Pavyzdžiui, jei žmogus sirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą 2025 m. balandį, tačiau tuomet nepateikė prašymo, ligos išmoka jam negalėjo būti išmokėta. Jei žmogus pateiks prašymą šių metų kovą, jam bus išmokėta ligos išmoka už praėjusį laikotarpį. Svarbu, kad nuo ligos pabaigos nebūtų praėję daugiau nei 12 mėnesių.

Prašymą dėl ligos išmokos galima pateikti per asmeninę „Sodros” paskyrą. Asmeninėje paskyroje taip pat galima patikrinti, ar priimtas sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo. Jei nurodysite savo el. pašto adresą, visa informacija bus siunčiama ir elektroniniu paštu.

Naują prašymą ligos išmokai skirti reikia pateikti tik tuo atveju, jei keitėsi žmogaus asmeninės sąskaitos numeris.

Tokiu atveju reikėtų atlikti šiuos veiksmus:

asmeninėje paskyroje gyventojui skiltyje „Mano nustatymai“ nurodyti naują asmeninės sąskaitos numerį ir išsaugoti pakeitimus;
pateikti prašymą skirti ligos išmoką, GPS1, su požymiu „Patikslintas“.

Kas gali gauti ligos išmoką?

Ligos išmoka skiriama ligos socialiniu draudimu apdraustiems žmonėms, tapusiems laikinai nedarbingais ir dėl to praradusiems darbo pajamų. Kad gautų ligos išmoką, žmogus turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.

Pagrindas skirti ir mokėti ligos išmoką yra gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

Koks yra ligos išmokos dydis?

Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam žmogui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo.

Pavyzdžiui, jei žmogaus laikinasis nedarbingumas prasidėjo 2025 m. vasarį, vertinamos 2024 m. spalio, lapkričio ir gruodžio draudžiamosios pajamos.

Ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka darbdavys. Nėra atsižvelgiama į žmogaus turimą ligos socialinio draudimo stažą. Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio.

Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“. Ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Ligos išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Daugiau informacijos apie ligos išmoką rasite „Sodros“ interneto svetainėje

Nuo tuščio sklypo iki gydymo įstaigos: P. Vaičiūno gatvėje bręsta pokyčiai

jonavoszinios.lt — Fri, 27 Feb 2026 13:40:40 +0200

Po daugiau nei pusmečio nežinios – aiškesni kontūrai. Teritorijoje P. Vaičiūno gatvėje planuojama gydymo paskirties pastato – odontologijos ir šeimos klinikos – statyba.

2025-ųjų vasarą skelbėme, kad P. Vaičiūno gatvės gyventojai sunerimę - senosios automobilių stovėjimo aikštelės vietoje belikęs tik tuščias plotas ir surūdijusi tvora. Apleista teritorija kėlė nepasitenkinimą, o tarp gyventojų sklandė įvairios versijos – nuo dar vienos automobilių plovyklos iki naujo prekybos centro.

Tąkart portalas „jonavoszinios.lt“ susisiekė su naujaisiais sklypo savininkais. Paaiškėjo, kad sklypą įsigijo UAB „Dantų centras“. Įmonės atstovė tuomet patvirtino, jog svarstoma apie naujos klinikos statybas, tačiau konkrečių terminų įvardyti negalėjo. Plačiau apie tai rašėmė ČIA.

Šiandien Jonavos rajono savivaldybė paskelbė projektinius pasiūlymus, kurie patvirtina – planai įgauna realų pavidalą. P. Vaičiūno g. 2D numatoma nauja statyba – gydymo paskirties statinys (odontologijos – šeimos klinika) su komercinės paskirties patalpomis. Statytojas – UAB „Dantų centras“.

Projektuojamas vieno aukšto, plokščio stogo pastatas, sudarytas iš dviejų tūrių. Pagrindinėje, perpjauto žiedo formos dalyje, būtų įrengtos gydymo paskirties patalpos, o stačiakampio tūryje – komercinės patalpos, kuriose planuojama vaistinė. Abu tūrius jungtų aukštesnis stogas, po kuriuo būtų suprojektuoti atskiri įėjimai į kliniką ir vaistinę.

Bendras pastato plotas siektų 412,14 kv. m, iš jų 350,31 kv. m – gydymo paskirties, 61,83 kv. m – komercinės paskirties patalpos. Pastatas būtų neypatingasis statinys.

Klinikos vidiniame kiemelyje projektuojama terasa su bioklimatine pergola. Gydymo ir pagalbinės patalpos numatomos išoriniame tūrio perimetre, o vidinėje dalyje – koridoriai. Komercinėje dalyje planuojama prekybos salė, pagalbinė patalpa ir sanitarinis mazgas.

Projektiniuose pasiūlymuose pabrėžiama, kad patalpų planavimas užtikrins racionalų ir saugų pacientų judėjimą bei infekcijų plitimo rizikos mažinimą. Numatomos atskiros laukimo ir registratūros patalpos, odontologinio gydymo kabinetai, instrumentų apdorojimo ir sterilizavimo patalpos, sanitariniai mazgai bei inžinerinės įrangos patalpos.

Taip pat projektuojama 677 kv. m ploto automobilių privažiavimo ir parkavimo aikštelė bei 125 kv. m pėsčiųjų takų.

Taigi gyventojų baimės dėl dar vienos degalinės ar plovyklos, panašu, nepasitvirtino. Vietoje apleistos aikštelės planuojama gydymo įstaiga su vaistine. Ar projektas bus įgyvendintas sklandžiai ir kada teritorija pagaliau bus sutvarkyta – paaiškės po viešojo svarstymo ir tolimesnių procedūrų.

Viešasis projektinių pasiūlymų svarstymas vyks 2026 m. kovo 17 d. 15 val. nuotoliniu būdu prisijungiant per šią nuorodą:

https://teams.live.com/meet/938664968026?p=9Lfo9Ps2Zzj7DgmYQ3

Pranešimas

Projektiniai pasiūlymai

Numatoma Fabriko gatvės rekonstrukcija: planuojamas naujas pėsčiųjų–dviračių takas ir 26 parkavimo vietos

jonavoszinios.lt — Fri, 27 Feb 2026 13:00:00 +0200

Jonavos rajono savivaldybė informuoja visuomenę apie rengiamus Fabriko gatvės atkarpos nuo Topolių gatvės iki J. Basanavičiaus gatvės rekonstravimo projektinius pasiūlymus, užtikrinant visuomenės dalyvavimą svarstant numatomus sprendinius.

Projektą inicijuoja Jonavos rajono savivaldybė, o projektinius pasiūlymus parengė UAB „Urban Line“.

Numatoma rekonstruoti minėtą Fabriko gatvės ruožą, dešinėje pusėje įrengiant pėsčiųjų–dviračių taką bei statant lietaus nuotekų tinklus. Šiuo metu gatvės važiuojamosios dalies plotis svyruoja nuo 8 iki 12,5 metro. Danga – asfaltbetonio, jos būklė vertinama kaip patenkinama, tačiau vietomis fiksuojami įtrūkimai, duobės ir nusėdimai.

Nagrinėjamoje atkarpoje nėra tęstinių pėsčiųjų ir dviračių takų – esami takai fragmentiški, siauri, su aukštais bortais. Automobilių stovėjimas šiuo metu nesuorganizuotas, o apšvietimas įrengtas tik vienoje gatvės pusėje (LED tipo šviestuvai). Aplinka urbanizuota – čia vyrauja pramoninės, sandėliavimo bei komercinės paskirties pastatai. Ties Fabriko g. 44A atskiru projektu planuojama nauja gaisrinė.

Dviračių takų plėtra šioje miesto dalyje numatyta dar 2014 metais parengtame Jonavos miesto ir rajono dviračių takų specialiajame plane. Ši kryptis įtvirtinta ir 2021 metais parengtame Jonavos miesto darnaus judumo plane, kurio korekcija išleista 2025 metais. Abiejuose dokumentuose Fabriko gatvėje tarp Topolių ir J. Basanavičiaus gatvių numatyta dviračių tako trasa.

Prieš rengiant projektinius pasiūlymus 2025 metų gruodžio 9–11 dienomis Fabriko gatvėje atlikti eismo tyrimai. Nustatyta, kad didžiausi transporto srautai fiksuojami rytais (7–8 val.) ir popietėmis (14–15 val.). Krovininis transportas sudaro reikšmingą dalį – apie 11–19 proc. viso srauto darbo dienomis.

Pagal projektinius pasiūlymus, važiuojamosios dalies plotis būtų 8 metrai – dvi eismo juostos po 3,5 metro ir 1 metro apsauginė juosta.

Taip pat numatoma įrengti 26 statmenas automobilių stovėjimo vietas. Jos būtų dengiamos betoninėmis trinkelėmis, vienos vietos plotis – 2,5 metro, ilgis – 4,55 metro (su apsaugos juosta – 5 metrai).

Kairėje gatvės pusėje siūloma įrengti 1,5 metro pločio pėsčiųjų taką iš pilkų betoninių trinkelių. Takas būtų apribotas vejos bortais, nuovažų vietose – be peraukštėjimų. Ties pėsčiųjų perėjomis numatytos nuožulnios plokštumos su įspėjamaisiais paviršiais akliesiems ir silpnaregiams.

Dešinėje pusėje planuojamas 2,5 metro pločio bendras pėsčiųjų–dviračių takas su asfalto danga. Jis būtų atskirtas vejos ir gatvės bortais, nuovažų vietose taip pat projektuojamas takų lygyje. Ties perėjomis numatyti įspėjamieji paviršiai iš geltonų trinkelių.

Savivaldybė kviečia gyventojus susipažinti su projektiniais pasiūlymais ir teikti pastabas bei pasiūlymus nustatyta tvarka.

Pranešimas

Projektiniai pasiūlymai

Vizualizacijos

Viešasis susirinkimas įvyks 2026-03-18 16:00 val.

Viešasis susirinkimas vyks nuotoliniu būdu, prisijungiant per šią nuorodą:

https://forms.office.com/r/uTC9gE5eR2

Nustatyta, kiek 2027 metais rinksime savivaldybių tarybų narių: pokyčiai trijose savivaldybėse

jonavoszinios.lt — Fri, 27 Feb 2026 12:47:36 +0200

Vyriausioji rinkimų komisija, rengdamasi 2027 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, 2026 m. vasario 27 d. nustatė kiekvienoje savivaldybėje renkamų savivaldybių tarybų narių skaičių, parašų, reikalingų surinkti keliamam kandidatų sąrašui ar kandidatui į merus ir mažiausią bei didžiausią politinės partijos, politinio komiteto, koalicijos keliamų kandidatų skaičių kandidatų sąraše.

2027 metais renkamų savivaldybių tarybų narių skaičius bei kandidatų skaičius sąraše nustatytas pagal Rinkimų kodekso nuostatas atsižvelgiant į Gyventojų registro 2026 m. sausio 1 d. duomenis.

Daugiausia savivaldybės tarybos narių bus renkama Vilniaus miesto savivaldybėje, t. y. 51, nes šioje savivaldybėje gyvena daugiau nei 500 tūkst. gyventojų. Mažiausiai tarybos narių (15) bus renkama Birštono savivaldybėje.

Trijose savivaldybėse numatomi renkamų savivaldybių tarybų narių skaičiaus pokyčiai, lyginant su 2023 metais rinktų savivaldybių tarybų narių skaičiumi. Akmenės rajono ir Kalvarijos savivaldybių tarybose sumažės po keturis savivaldybės tarybos narius. Tuo tarpu Palangoje bus renkama keturiais savivaldybės tarybos nariais daugiau nei 2023 metais. Interaktyvų žemėlpį rasite ČIA.

Bendras renkamų savivaldybių tarybų narių skaičius sumažės iki 1494 (2023 metais rinkti 1498 savivaldybių tarybų nariai). Savivaldybių merai neturi savivaldybių tarybų narių mandato, todėl jų skaičius neįskaičiuojamas į bendrą renkamų savivaldybių tarybų narių skaičių.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai visose savivaldybėse rengiami vienu metu ne anksčiau kaip prieš 2 mėnesius ir ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki savivaldybių tarybų narių, merų įgaliojimų pabaigos. 2027 metais rinkimai turėtų būti rengiami nuo vasario 11 dienos iki kovo 11 dienos. Eilinius savivaldybių tarybų, merų rinkimus skelbia Seimas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių, merų įgaliojimų pabaigos.

„Via Lietuva“: valstybinės reikšmės keliuose prasidėjo duobių tvarkymas – vairuotojai raginami pranešti apie pavojingas vietas

jonavoszinios.lt — Fri, 27 Feb 2026 10:52:57 +0200

Pastaruoju metu, atšilus orams, kone visoje šalyje jau fiksuojamas išaugęs asfalto dangos pažeidimų – duobių ir išdaužų – kiekis. Už jų identifikavimą ir šalinimą atsakinga bendrovė „Kelių priežiūra“, o „Via Lietuva“, kaip valstybinės reikšmės kelių valdytoja, siekia užtikrinti, kad kelių priežiūros darbai būtų atliekami kokybiškai, efektyviai ir operatyviai. Artėjant intensyviam duobių tvarkymui pavasarį, vairuotojai taip pat raginami aktyviai prisidėti prie saugesnių eismo sąlygų ir informuoti apie pastebėtas pavojingas vietas.

Ši žiema pasižymėjo itin sudėtingomis ir sparčiai besikeičiančiomis meteorologinėmis sąlygomis. Prieš intensyvius šalčius keliai buvo paveikti didelės drėgmės – lijundros, šlapdribos, lietaus. Vėliau temperatūra per labai trumpą laiką krito iki –20 °C ir žemiau. Tokiu atveju, konstrukcijoje esantis vanduo užšąla, plečiasi ir ardo dangos sluoksnius. Kartais pakanka vieno intensyvaus užšalimo, jeigu prieš tai buvo itin drėgna, kad pažaidų skaičius išaugtų.

„Girdime ir tikrai suprantame vairuotojų rūpestį dėl keliuose atsiradusių duobių. Turėjome išskirtinę žiemą su ypatingomis oro sąlygomis – stipriu įšalu, temperatūros svyravimais ir drėgmės kaita, kurie daro didelį neigiamą poveikį keliams. Vanduo, patekęs į dangos plyšelius ir užšalęs, išplečia asfaltą, silpnina jį, todėl mažos įtrūkimų žymės gali virsti plyšiais. Mums rūpi tiek eismo sauga, tiek vairavimo komfortas, todėl masiniai kelių tvarkymo darbai bus pradėti jau netrukus – vos tik leis oro sąlygos“, – pabrėžia „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

Kaip teigia „Kelių priežiūros“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus, ši žiema dar kartą primena, kad kelių infrastruktūra tiesiogiai reaguoja į sparčius oro pokyčius, todėl turi būti pritaikyta kritinėms sąlygoms.

„Esant tokiai kelių tinklo būklei, kokia yra, svarbiausia yra nuoseklus stebėjimas ir laiku priimami sprendimai. Šiuo metu „Kelių priežiūros“ komandos visoje Lietuvoje nedelsiant tvarko tas vietas, kurios gali turėti didžiausią poveikį eismo saugumui, o jas sutvarkius darbai atliekami ir mažo eismo intensyvumo keliuose“, – sako A. Vaitkus.  

Šiemet ypatingas dėmesys skiriamas automagistralei Vilnius–Kaunas–Klaipėda, ypač vakariniam ruožui, kur stebimi ne tik pavieniai dangos pažeidimai, bet ir skersiniai dangos iškilimai bei kiti nelygumai. Tokie pokyčiai susiję su įšalo poveikiu konstrukcijai, o situaciją dar labiau apsunkina itin intensyvus sunkiasvorio transporto judėjimas. Kaip jau buvo skelbta anksčiau, šiemet „Via Lietuva“ iš viso yra numačiusi modernizuoti apie 100 km automagistralinių ir magistralinių kelių.

Esant poreikiui ribojamas greitis, statomi įspėjamieji ženklai, laikinai uždaromos eismo juostos arba nukreipiamas transporto srautas. Šie sprendimai taikomi siekiant užtikrinti maksimalų eismo saugumą.

Žiemos sąlygomis kelininkų darbai išlieka sudėtingi: vos pradžiūvus dangai, prasideda krituliai, o temperatūra nuolat svyruoja. Nepaisant to, sausį sutvarkyta apie tūkstantis kvadratinių metrų dangos pažeidimų, vasarį – labai panašūs kiekiai. Tai prilygsta maždaug dviejų krepšinio aikštelių plotui kiekvieną mėnesį.

Žiemos metu atsiradę pažeidimai identifikuojami „Kelių priežiūrai“ atliekant patrulines apžiūras. Nustačius, kad pažaidos kelia pavojų saugiam eismui, jos nedelsiant šalinamos taikant laikinus sprendimus – dažniausiai naudojant šaltojo asfalto mišinius.

Pirmiausia šalinamos eismo saugumui didžiausią grėsmę keliančios išdaužos, kol kas pasitelkiant tokius laikinus sprendimus kaip šaltasis asfaltas. Tuo metu ilgaamžiški išdaužų taisymo sprendimai bus taikomi nusistovėjus šiltesnei oro temperatūrai ir iš kelių pasitraukus įšalui.

Tokiems darbams bendrovė „Kelių priežiūra“ naudoja ir savo Kuršėnų asfalto bazėje gaminamą karštą asfaltą – modernioje gamykloje užtikrinama kokybiška mišinių sudėtis ir operatyvus padalinių aprūpinimas medžiagomis visoje šalyje. Tai leidžia efektyviai atkurti pažeistas dangas, pereinant nuo laikinų sprendimų prie ilgalaikį rezultatą užtikrinančių darbų. Atsižvelgiant į orų sąlygas planuojama jau kitą savaitę laikinai įjungti asfalto gamyklą, kad kritiniu laikotarpiu asfalto duobių remontui būtų galima naudoti ir karštąjį asfalto mišinį.

Apie duobes gali pranešti ir vairuotojai

„Via Lietuva“ ragina eismo dalyvius prisidėti prie eismo saugumo ir pranešti apie pastebėtas kelių pažaidas ar kitas kliūtis. Tai galima padaryti ir naudojantis nemokama navigacine programėle „Waze“. Tokiu būdu, „Kelių priežiūra“ gauna papildomą informaciją iš vairuotojų, kuri operatyviai perduodama kelių priežiūros komandoms.

Kiekvienas per „Waze“ gautas pranešimas yra individualiai įvertinamas kelių priežiūros specialistų – suformuojama užduotis defektų šalinimo komandai, parenkamos ir priskiriamos reikalingos eismo saugumo užtikrinimo priemonės. Tai leidžia greičiau nustatyti problemines vietas ir efektyviau planuoti kelių priežiūros darbus.

Apie pavojingas išdaužas ar kitas kliūtis, keliančias grėsmę eismo saugumui, taip pat galima pranešti Eismo informacijos centro trumpuoju numeriu 1871. Visi valstybinės reikšmės keliai apžiūrimi nustatytu periodiškumu, o reagavimas organizuojamas atsižvelgiant į patrulinių apžiūrų rezultatus, gautus pranešimus, defektų prioritetą ir jų keliamą riziką. Gavus informaciją apie kritinius pažeidimus, darbai organizuojami nedelsiant.

Informaciją apie kelių būklę ir eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose eismo dalyviai gali rasti interneto svetainėje www.eismoinfo.lt arba gauti visą parą veikiančiu Eismo informacijos centro telefonu 1871 ar +370 5 232 9600.

Apie AB „Via Lietuva“

„Via Lietuva“ – valstybės valdoma įmonė, atsakinga už Lietuvos kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Bendrovė rūpinasi daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2000 km pėsčiųjų ir dviračių takų.

2026 metai: nuo divizijos, Vokietijos brigados priėmimo iki KAS skaitmenizacijos ir dirbtinio intelekto

jonavoszinios.lt — Fri, 27 Feb 2026 10:30:00 +0200

Įsibėgėjus kadencijai, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pristatė svarbiausius planuojamus darbus 2026 metais. Tarp jų – Nacionalinės divizijos vystymas, gynybos ir saugumo pramonės stiprinimas, pasirengimas Vokietijos brigados priėmimui, sąjungininkų buvimas Lietuvoje, visuotinės gynybos stiprinimas, krašto apsaugos skaitmenizavimas ir korupcijos prevencija.

„Geopolitinės grėsmės diktuoja ambicingą nacionalinio saugumo stiprinimo darbotvarkę“,–kalbėjo ministras R. Kaunas.

Divizijos vystymas

Stiprindama Lietuvos kariuomenės pajėgumus Krašto apsaugos ministerija ypatingą prioritetą skiria visapusiškam nacionalinės divizijos vystymui.

2026 metų gynybos biudžete net 2 mlrd. eurų numatyta ginkluotės ir karinės technikos įsigijimams. Istorinis Lietuvos kariuomenės modernizavimo finansavimas leis ankstinti suplanuotus įsigijimus, stiprinti oro erdvės gynybą, įgyvendinti kitus svarbius projektus.Perkami tankai „Leopard“, haubicos CAESAR, prieštankinės sistemos SPIKE ir JAVELIN bei šiemet Lietuvą pasieksianti pirmoji raketinės artilerijos sistema HIMARS reikšmingai didins kariuomenės kovinę galią.

Stiprinant oro erdvės apsaugą šiemet planuojama įsigyti ir mobilias trumpojo nuotolio oro gynybos sistemas MSHORAD, bepiločius orlaivius ir kovos su priešiškais bepiločiais orlaiviais sistemas, artilerinius radarus. Taip pat planuojama, kad šiais metais į Lietuvą atkeliaus vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS baterija, dar du „Black Hawk“ sraigtasparniai bei pirmieji pasyvūs radarai „TwinWis“. Be to, pavasarį rengiamasi pristatyti pirmuosius trumpojo nuotolio radarus „Girrafe“. Šiemet į antidronines sistemas numatyta investuoti daugiau nei 200 mln. eurų.

Tinkamam kariuomenės pasirengimui užtikrinti vystoma karinė infrastruktūra. Dar šį pavasarį numatoma Seime priimti teisės aktus dėl naujo poligono įsteigimo Kapčiamiesčio kaimynystėje ir Tauragės poligono plėtros Jurbarko rajone. Taip pat planuojamas Kairių karinio miestelio Klaipėdos rajone infrastruktūros sukūrimo ir priežiūros paslaugų sutarties pasirašymas. Jo projektavimas ir statyba turėtų prasidėti 2027 m., o visa infrastruktūra bus sukurta iki 2030 m. Miestelyje įsikurs 1500 Lietuvos karių iš motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ bei privalomosios pradinės karo tarnybos.

Nuosekliai stiprinamas ir personalo komplektavimas. Siekiama tęsti teigiamas tendencijas ne tik pritraukiant naujus, bet ir išlaikant kariuomenėje tarnaujančius patyrusius karius. Tam bus nuosekliai gerinamos karių karjeros galimybės, finansinės paskatos ir socialinės garantijos.

Gynybos ir saugumo pramonės stiprinimas

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės stiprinimas yra būtinas siekiant užtikrinti didesnį technologinį savarankiškumą, inovacijų skatinimą ir investicijų pritraukimą. Inicijuojamais pokyčiais bus siekiama, kad Lietuva taptų patikimu gynybos pramonės centru, prisidedančiu ir prie visos Europos saugumo tiekimo grandinės. Daug dėmesio bus skirta biurokratijos ir administracinės naštos mažinimui.

Krašto apsaugos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei ILTE kuria 40 mln. eurų vertės rizikos kapitalo fondą MILINVEST-2, skirtą investuoti į inovatyvias gynybos ir saugumo sektoriaus įmones bei spartinti jų augimą. 2026 m. bus atrinkti fondo valdytojai ir pradėtas jo veikimas.

Toliau plėtojamas bendradarbiavimas su Ukrainos įmonėmis siekiant Lietuvoje lokalizuoti karo sąlygomis patikrintas technologijas. Šiais metais numatyta skirti 10 mln. eurų ilgojo nuotolio ar kitų tipų dronų gamybos finansavimui Ukrainos kariuomenei.

Europos Komisijos pagal SAFE programą patvirtinti 6,375 mlrd. eurų bus skirti daugiau nei 50 projektų vystymui: oro gynybai, antidroninėms priemonėms, amunicijai, kitiems kritiniams pajėgumams, reikalingiems nacionalinei divizijai, taip pat bendriems projektams su sąjungininkėmis ir paramai Ukrainai.

Baltijos gynybos linija

Baltijos šalys, Lenkija ir Suomija tęsia bendradarbiavimą, stiprindamos rytinės sienos gynybą. ES ir regioniniu lygmeniu įgyvendinant Rytų sienos sargybos iniciatyvą skiriamas finansavimas kontrmobilumo, antidroninių ir kitų sienos apsaugos pajėgumų plėtrai.

Lietuvoje ruošiamasi sistemingam kliūčių išdėstymui trimis ešelonais stiprinant natūralias, inžinerines ir technines kliūtis bei integruojant jas į nacionalinius ir NATO gynybos planus. Iki 2030 m. planuojama plėsti inžinerinių parkų tinklą, parengti kelių ir tiltų blokavimo infrastruktūrą, atkurti pelkes, atstatyti melioracijos griovius, formuoti servitutus pasienio ruože ir kt.

Pasirengimas priimti Vokietijos brigadą ir sąjungininkų buvimas Lietuvoje

Siekiant užtikrinti, kad Vokietijos brigada būtų priimta laiku, Lietuva intensyviai įgyvendina pasiruošimo darbus, vystydama didžiausią karinės infrastruktūros projektą nepriklausomos Lietuvos istorijoje. I-ąjį Rūdninkų karinio miestelio vystymo etapą tikimasi užbaigti jau šiemet. Sausio mėnesį buvo pasirašytos II-ojo etapo rangos darbų sutartys ir šiemet planuojama atlikti iki 50 proc. darbų. Per šiuos metus planuojama baigti prieštankinių ginklų ir daugiafunkcinės kovos mašinų šaudyklų kompleksų statybas, pradėti ir tankų šaudyklos statybos darbus.

Planuojama, kad iki metų pabaigos vokiečių karių skaičius Lietuvoje perkops 2 tūkst.

Taip pat bus dedamos pastangos siekiant išlaikyti JAV karių buvimą Lietuvoje ir jų aukštą kovinį parengtumą. Toliau bus gerinamos JAV karių gyvenimo, treniravimosi ir technikos bei amunicijos saugojimo Lietuvoje sąlygos.

Visuotinė gynyba

Stiprindama piliečių pasirengimą visuotinei gynybai, ministerija planuoja sukurti integralią pilietinio pasipriešinimo mokymų sistemą, kurioje tikimasi iki 2028 m. apmokyti 80 tūkst. žmonių. Taip pat numatoma plėtoti pilietiškumo erdvių tinklą savivaldybėse, kur vyktų pirmosios medicinos pagalbos, pilietinio pasipriešinimo ir dronų valdymo mokymai, būtų įrengiami tirai, lauko šaudyklos ir mokymų klasės.

Šiais metais bus plečiamas Lietuvos šaulių sąjungos rengiamas pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas – į programą, kuri jau yra vykdoma 9 klasėje, įsitrauks 7-8 kl. moksleiviai.

Kartu su LŠS įgyvendinamas E. gynybos projektas – piliečių ir institucijų bendradarbiavimo kanalas, kuriame mobilizacijos ir karo metu būtų keičiamasi svarbiausia informacija, o taikos metu – didinamas piliečių atsparumas. Projektą užbaigti tikimasi iki 2028 m. pabaigos.

Krašto apsaugos sistemoje – skaitmenizavimas ir korupcijos prevencija

Krašto apsaugos sistemoje prioritetas bus teikiamas skaitmenizacijai ir dirbtinio intelekto integracijai. 2026 m. planuojama patvirtinti Krašto apsaugos sistemos skaitmenizavimo viziją, o pažangių DI platformų diegimas sustiprins Krašto apsaugos sistemos duomenų analizės pajėgumus bei sprendimų priėmimo greitį. Krašto apsaugos sistemos atsparumui didinti už Lietuvos ribų bus kuriami diplomatinį imunitetą turintys duomenų centrai, užtikrinantys nepertraukiamą ryšių ir informacinių sistemų veikimą esant grėsmėms šalies viduje.

Siekiant atsakingai panaudoti gynybai skirtas lėšas bus stiprinama viešųjų pirkimų priežiūra ir atsparumas korupcijai. Nauja tarpinstitucinė darbo grupė vertins svarbiausių KAS pirkimų strategijas, bus stiprinamos specialistų kompetencijos, tobulinamas korupcijos rizikų valdymas ir teisinis reguliavimas. Atskiroms KAS institucijoms jau suteiktas centrinės perkančiosios organizacijos statusas, siekiant didesnio profesionalumo ir kontrolės.

KAM inf.

Jonavos projektams – 32 tūkst. eurų iš „Tolygios kultūrinės raidos“ programos, dalis paraiškų finansavimo negavo

jonavoszinios.lt — Fri, 27 Feb 2026 09:20:35 +0200

Lietuvos kultūros taryba 2026 metų programai „Tolygi kultūrinė raida“ paskirstė daugiau kaip 2,9 mln. eurų. Finansavimas skirtas 348 kultūros ir meno projektams dešimtyje šalies apskričių.

„Lietuvos kultūros taryba palaiko labai glaudų ryšį su regionų kultūros bendruomene nuo 2019 m., kai startavo Tolygios kultūrinės raidos modelis. Šios kadencijos metu toliau stiprinsime bendrą darbą, kalbėdamiesi apie kylančius iššūkius – profesionalaus meno kūrėjų trūkumą, nevyriausybinio sektoriaus svarbą, ieškosime sprendimų, kaip telkti kultūros organizacijas ir užtikrinti, kad gyventojus pasiektų prasmingas kultūrinis turinys“, – sako Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė dr. Kristina Mažeikaitė.

Finansavimas paskirstytas Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus ir Kauno apskritims.

Kauno apskrityje finansuoti 38 projektai, kuriems skirta daugiau kaip 262 tūkst. eurų. Daugiausia veiklų numatyta kultūros paveldo, muzikos, bibliotekų, etninės kultūros ir tarpsritiniuose projektuose. Regioninės kultūros tarybos atstovų teigimu, finansuoti projektai stiprins bendruomeniškumą, skleis profesionalųjį meną, puoselės nematerialaus paveldo tradicijas ir regiono kultūrinį identitetą.

Iš šios programos finansavimas skirtas ir Jonavos rajono projektams – iš viso 32 tūkst. eurų.

Prioritete „Kultūrinė bendruomenės įtrauktis“ finansavimas skirtas Jonavos rajono savivaldybės Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos projektui „Atostogos Knygų terasoje. Kūrybiškumo laboratorija III“ (8 tūkst. eurų) bei dviem Jonavos kultūros centro projektams – „Šypsenos vaikams: menininkų Samulevičių įkvėpti“ (4 tūkst. eurų) ir Respublikinio sutartinių festivalio „Sutarysma“ iniciatyvai „Baltų kultūros pėdsakais“ (6 tūkst. eurų).

Pagal prioritetą „Kultūrinės tapatybės kūrimas ir stiprinimas“ finansuoti dar du Jonavos kultūros centro projektai – tradicinės tekstilės festivalis „Gijos“ (7 tūkst. eurų) ir projektas „Atradimai. Architekto Vaclovo Michnevičiaus pėdsakais“ (3 tūkst. eurų).

Kultūrinių gebėjimų ir kompetencijų ugdymo srityje finansavimas skirtas Jonavos kultūros centro projektui „#Matomakultūra: komunikacijos ir medijų mokymai“ – 4 tūkst. eurų.

Vis dėlto ne visos Jonavos rajono paraiškos sulaukė teigiamo įvertinimo. Finansavimas nebuvo skirtas keliems Jonavos kultūros centro projektams, tarp jų – „Teatro edukacinis projektas „Lygybės medis“, „Vaikų operos festivalis Jonavoje“, „Jonavos istorijos DNR: aktyvus, šiuolaikiškas, kūrybiškas krašto istorijos pažinimas“, taip pat projektams „Dek 2026. Dabar einame kalbėtis“, „Tarptautinis chorinės muzikos ir liaudies šokio festivalis „Čia mes laimingi“ ir ,,Kūrybos raktas".

Nepaisant to, Jonavoje 2026 metais bus įgyvendintos šešios Lietuvos kultūros tarybos iš dalies finansuojamos iniciatyvos, apimančios bendruomenės įtrauktį, kultūrinės tapatybės stiprinimą ir kultūros sektoriaus kompetencijų ugdymą.

FK BE1 klubas palieka Jonavą

jonavoszinios.lt — Thu, 26 Feb 2026 18:55:52 +0200

Vasario 26-ąją socialiniame tinkle paskelbta žinia, kad futbolo klubas BE1 palieka Jonavą ir savo veiklą koncentruos Kaune.

Klubas pranešė priėmęs sprendimą „koncentruoti klubo veiklos vystymą Kaune“, įvertinęs artimiausių metų tikslus ir kryptį.

„Įvertinę artimiausių metų tikslus ir klubo kryptį, apsisprendėme aiškiai – BE1 turi augti ten, kur yra jo bendruomenė, kur kasdien dirba akademija ir kur formuojasi komandos charakteris. Futbolą žaidžiame dėl žmonių tribūnose. Dėl savo miesto. Dėl mažųjų BE1 NFA auklėtinių, kurie stebi pirmąją komandą ir mato savo ateities pavyzdį“, – rašoma klubo pranešime.

BE1 atstovai pabrėžia matantys kryptingas Kauno investicijas į futbolo infrastruktūrą bei miesto ambiciją auginti šią sporto šaką.

„Matome Kauno miesto kryptingas investicijas į futbolo infrastruktūrą ir suprantame, kad futbolas šiame mieste turi ambiciją. BE1 taip pat turi ambiciją – augti, stiprėti ir garbingai atstovauti Kaunui aikštėje“, – teigia klubas.

Jonavai išplatintame atsisveikinimo tekste skirta ir padėka.

„Dėkojame Jonavos miestui už priėmimą ir bendradarbiavimą, šis etapas buvo svarbus klubo augimo procese. O mes grįžtame ten, kur mūsų šaknys – grįžtame namo. Čia mūsų namai. Čia mūsų kova. Čia mūsų pergalės“, – skelbia BE1.

Klubas taip pat informavo, kad pirmąsias 2026 metų LFF Pirmos lygos sezono rungtynes žais kovo 13 dieną su Vilniaus BFA ekipa.

Į Jonavą atvyko 2024-aisiais

Primename, kad 2024 metų vasarį Kaune susikūrusi BE1 vyrų komanda buvo perkelta į Jonavą ir pristatyta kaip FK „BE1“ Jonava. Nors klubui buvo išduota A lygos licencija, pagrindinis tikslas tuomet buvo sėkmingai pasirodyti I lygoje ir ateityje kovoti dėl vietos aukščiausioje šalies lygoje.

Tąkart klubo vadovas Andrius Markevičius teigė, kad sprendimą lėmė Jonavos sporto infrastruktūra ir miesto potencialas, o komandai iš savivaldybės biudžeto buvo skirta 130 tūkst. eurų finansavimo. Plačiau rašėme ČIA.

Praėjus dvejiems metams, klubas skelbia grįžtantis į Kauną – miestą, kurį vadina savo namais.

Paaiškėjo „Metų knygos rinkimų 2025“ nominantai: laimėtojus rinks skaitytojai

jonavoszinios.lt — Thu, 26 Feb 2026 15:30:00 +0200

Vasario 26-ąją Vilniaus knygų mugėje paskelbti nacionalinės akcijos „Metų knygos rinkimai 2025“ nominantai. Dabar svarbiausia užduotis atiteko skaitytojams, kurie kviečiami skaityti ir rinkti jiems labiausiai patikusius kūrinius iš komisijos pasiūlytų penketukų vaikų, paauglių, prozos, poezijos ir negrožinių knygų kategorijose.

Skaitytojai iki balandžio 23 d. kviečiami susipažinti ir balsuoti internetu už labiausiai sužavėjusias, sukrėtusias ar įkvėpusias knygas. Nugalėtojai bus paskelbti iškilmingoje ceremonijoje Valdovų rūmuose gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.

Balsai, formuojantys ateities literatūrą

21-ąjį kartą vykstantys Metų knygos rinkimai – ne tik ilgametė literatūrinė akcija. Tai gyvas dialogas tarp kūrėjų, literatūros ekspertų ir skaitytojų.

Kiekvienas balsas išreiškia palaikymą autoriams, leidėjams ir visai lietuvių literatūrai. Tai puiki galimybė parodyti, kokios temos šiandien jaudina visuomenę, kokie pasakojimai jai svarbūs. Skaitydami ir balsuodami žmonės kuria literatūrinę bendruomenę – atvirą, diskutuojančią, smalsią.

Susipažinkite su 2025 metų nominantais

Šiemet ekspertų komisijos penkiose skirtingose kategorijose nominavo po 5 vertingus leidinius.

Šiuos kūrinius ekspertai atrinko iš vasario pradžioje visuomenei pristatytų vertingiausių 2025 m. akcijos ilgųjų knygų sąrašų, kuriuos rasite čia.

KNYGOS VAIKAMS

Šarūnė Baltrušaitienė, iliustravo Viktorija Ežiukas, Slaptas Spirgutės noras. Alma littera

Sigita Mikšaitė, iliustravo Reda Tomingas, Istorija vizgina uodegą. Lietuvos nacionalinis muziejus

Aušrinė Tilindė, iliustravo Greta Alice, Po šimts pypkių, seneli! Alma littera

Neringa Vaitkutė, iliustravo Reda Tomingas, Odilės pasaka. Aukso žuvys

Jurga Vilė, iliustravo Kornelija Žalpytė, Džuljeta ir kino kaukai. Vaizdų kultūros studija, „Skalvijos“ kino centras

KNYGOS PAAUGLIAMS

Viktorija Butautis, Magnetinė sala. BALTO leidybos namai

Gerda Jord, Karalius nakvos Merkinėje. Aukso žuvys

Justina Kapeckaitė, Sono Electrum. Alma littera

Laurynas Peluritis, iliustravo Živilė Žvėrūna, Profesorius S. ir Vilniaus Baziliskas. Phi knygos

Goda Raibytė-Aleksa, iliustravo Julija Račiūnaitė, Aurora ir gyvybės paieškos tarp žvaigždžių. Raštinė

POEZIJOS KNYGOS

Gintaras Bleizgys, Šešėlių upė. Slinktys

Gintaras Grajauskas, Vandens skonis. Baziliskas

Giedrė Kazlauskaitė, Marialė. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Mindaugas Kvietkauskas, Gruntiniai vandenys. Odilė

Rimvydas Stankevičius, Kartais sninga juodai. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

PROZOS KNYGOS

Marijus Gailius, Augustė Gilytė. Romanas apie tai, kaip galėjo būti. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Akvilė Kavaliauskaitė, Jausmai. BALTO leidybos namai

Vytautas V. Landsbergis, Bevardžio sagos. Dominicus Lituanus

Indrė Motiejūnaitė, Mūsų miestelis. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Lina Simutytė, Raudonasis albumas. Tyto alba

NEGROŽINĖS KNYGOS

Sudarytoja Danguolė Gervytė, Adutė. Artuma

Marius Ėmužis, Šeimininkas ir jo dvariškiai. Aukso žuvys

Sudarytoja Giedrė Šmitienė, Janinos Degutytės laiškynas, 3 tomai. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Artūras Svarauskas, Lietuvos visuomenė 1939–1941 metais. Įtampos, konfliktai, transformacijos. Lietuvos istorijos institutas

Viktorija Vitkauskaitė, Namai ir likimai. Tyto alba

Iš daugiau nei 800 knygų atrinkti 25 nominantai

„Metų knygos rinkimų 2025“ ilguosius sąrašus sudarė ir atsakingai įvertino trys solidžios literatūrinės patirties sukaupusios komisijos, vienijančios literatūrologus, rašytojus, kritikus, vertėjus, bibliotekininkus ir kultūros tyrinėtojus.

Galima pasidžiaugti įspūdingu praėjusiais metais išleistų lietuvių autorių knygų skaičiumi. Vaikų ir paauglių literatūros komisija įvertino apie 200 leidinių, negrožinės literatūros – apie 220, o prozos ir poezijos – net apie 410 knygų.

Atrinkti kūriniai išsiskiria aktualiomis temomis, menine verte ir atspindi šiandienės lietuvių literatūros pulsą – įvairų, drąsų ir ieškantį.

Vaikų ir paauglių kategorijų knygas rinko: Eglė Baliutavičiūtė – rašytoja, vaikų literatūros ir skaitymo skatinimo specialistė, komisijos pirmininkė; Viktorija Dumčiūtė – Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė, edukatorė, ankstyvojo skaitymo skatinimo entuziastė, tinklaraščio „Pelėdos skaitiniai“ autorė; Vakarė Leonavičienė – literatūrologė, LRT radijo laidos „Vakaro pasaka“ redaktorė; dr. Jolita Liškevičienė – dailėtyrininkė ir vaikų knygų iliustracijų tyrėja; Viltarė Mickevičienė – vertėja, Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus pirmininkė.

Prozos ir poezijos knygų komisiją sudarė: Mantas Tamošaitis – literatūrologas, komisijos pirmininkas; Gintarė Adomaitytė – rašytoja, kultūros svetainės „Meno bangos“ projektų vadovė; dr. Akvilina Cicėnaitė – rašytoja, vertėja, literatūros tyrėja; Antanas Šimkus – literatūros žurnalo „Metai“ vyr. redaktorius; dr. Rita Tūtlytė – literatūrologė.

Negrožinės literatūros knygas atrinko: doc. dr. Jurga Trimonytė Bikelienė – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai, įvairių konkursų komisijų narė, komisijos pirmininkė; Antanas Gailius – poetas, vertėjas; Rūta Oginskaitė – rašytoja, biografinių knygų autorė, teatro ir kino kritikė; dr. prof. Reda Pabarčienė – literatūrologė, mokslo leidinių redaktorė; Aistė Paulina Virbickaitė – rašytoja, meno kritikė.

Atviras kvietimas skaityti, balsuoti ir atrasti

Skaitytojai ir literatūros mylėtojai kviečiami nelikti nuošalyje ir aktyviai įsitraukti į „Metų knygos rinkimų 2025“ akciją, balsuojant už labiausiai įsiminusias ir sužavėjusias knygas, atrastus naujus autorius, dalytis skaitymo džiaugsmu, taip prisidedant prie lietuviškos skaitymo kultūros stiprinimo.

Kiekvienas atiduotas balsas kuria bendrą skaitytojų nuomonę, tad iki balandžio 23 d. akcija Metų knygos rinkimai kviečia rinkti, skaityti ir švęsti geriausius bei vertingiausias metų kūrinius. 

Akcija Metų knygos rinkimai yra nacionalinio Skaitymo skatinimo 2025–2027 m. veiksmų plano dalis. Akciją Metų knygos rinkimai organizuoja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.  

Teismui perduota buvusio Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario E. Sabučio baudžiamoji byla

jonavoszinios.lt — Thu, 26 Feb 2026 13:53:15 +0200

Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visumą, surašė kaltinamąjį aktą ir teismui nagrinėti perdavė baudžiamąją bylą, kurioje buvęs Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys, dabartinis Seimo narys Eugenijus Sabutis kaltinamas piktnaudžiavimu, turto pasisavinimu, dokumentų suklastojimu ir disponavimu jais.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.

Baudžiamosios bylos duomenimis, 2019–2020 m. E. Sabutis, eidamas Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, įtariama, suklastojo 18 tarybos nario išlaidų avanso apyskaitų, jose pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamai patirtas transporto ir telefono ryšio išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad politikas, galimai klastodamas tarybos nario išlaidų avanso apyskaitas ir jas teikdamas savivaldybės buhalterijai, manoma, pasisavino jam patikėtą, svetimą, Jonavos rajono savivaldybės administracijai priklausiusį turtą – 3 tūkst. 100 eurų.

Manoma, kad politikas, siekdamas pasisavinti avansu gautas išmokas tariamai patirtoms išlaidoms pagrįsti, naudojo čekius, kurie buvo apmokėti viešosios įstaigos, uždarųjų akcinių bendrovių bei kitų asmenų banko mokėjimo kortelėmis ir grynaisiais pinigais. Už minėtas lėšas buvo įsigyti degalai, apmokėtos televizijos ir televizijos įrangos įsigijimo išsimokėtinai paslaugos.

E. Sabutis taip pat kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas sau turtinės naudos, taip sumenkino tarybos nario autoritetą, visuomenės pasitikėjimą juo, kaip valstybės politiku bei pakirto pasitikėjimą Jonavos rajono savivaldybe.

Šis ikiteisminis tyrimas praėjusių metų rugpjūčio 7 dieną buvo atskirtas nuo pagrindinio tyrimo, kuris atliekamas dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos narių galimai netinkamo lėšų panaudojimo.

2024 m. E. Sabutis tapo Seimo nariu, todėl vykstant ikiteisminiam tyrimui generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimą, prašydama panaikinti šio Seimo nario teisinę neliečiamybę. Po generalinės prokurorės N. Grunskienės kreipimosi, Seimo narys E. Sabutis kreipėsi į Seimą, prašydamas jo atžvilgiu laikinosios tyrimo komisijos nesudaryti ir panaikinti jo teisinę neliečiamybę supaprastinta tvarka.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Bendras Prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pranešimas

Skamba kaip mokslinė fantastika, bet tai realybė: kas yra socialinis reitingavimas?

jonavoszinios.lt — Thu, 26 Feb 2026 13:30:00 +0200

Įsivaizduokite, kas nutiktų, jei algoritmai, pagal jūsų elgesį, finansinius įsiskolinimus ar net gyvenimo būdą spręstų, ar galėsite keliauti, naudotis viešosiomis paslaugomis ar kitomis teisėmis. Skamba tarsi scenarijus iš mokslinės fantastikos, tačiau panašių atvejų jau patyrė Kinija, o Europa nusprendė tam užkirsti kelią dar prieš tampant realybe. Žmogaus teisių ekspertė paaiškino, kodėl socialinis reitingavimas laikomas viena pavojingiausių praktikų demokratinėje visuomenėje, ir kas nutiktų, jei apsaugos nuo jo neegzistuotų.

Kalbant apie socialinį žmonių reitingavimą, dažniausiai prisimenamas Kinijos pavyzdys. Nors ten nėra vieno universalus balo, kuris nuspręstų viską apie žmogaus gyvenimą, Kinijoje veikia praktikos, kuomet tam tikri duomenys apie asmenis – dažniausiai susiję su skolomis, teismo sprendimais ar kitais administraciniais pažeidimais – gali lemti ribojimus įvairiose viešojo sektoriaus srityse. Būtent nuo šio pavyzdžio atsispiria ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Rūta Juodelytė, kalbėdama ne apie realią situaciją Lietuvoje, o apie hipotetinį scenarijų – kas nutiktų, jei socialinis reitingavimas būtų pritaikytas demokratinėje valstybėje.

„Problema kyla tuomet, kai tokie mechanizmai gali būti pritaikomi visiems piliečiams plačiai ir automatizuotai, neatsižvelgiant į individualų gyvenimo kontekstą“, – sako R. Juodelytė.

Kas yra socialinis reitingavimas?

Socialinis reitingavimas – tai praktika, kai renkami ir apdorojami įvairūs duomenys apie asmenį tam, kad jis būtų įvertintas ir pagal tai jam būtų suteikiama arba ribojama prieiga prie paslaugų, galimybių ar teisių.

Pasak R. Juodelytės, problema slypi žmogaus nužeminime iki eilutės duomenų bazėje:

„Iš principo socialinį reitingavimą galima vadinti nehumanišku požiūriu į žmogų. Jis numažina žmogų iki duomenų ir neatsižvelgia į individualų gyvenimo kontekstą.“

Kinijos pavyzdys kaip perspėjimas

Kalbėdama apie realius pavyzdžius, R. Juodelytė mini Kiniją – ne kaip tiesioginį modelį, bet kaip įspėjimą, kas gali nutikti, kai valstybė pradeda sistemingai vertinti žmones.

Rūta Juodelytė. M. Ambrazo nuotr.

„Teko girdėti pavyzdžių , kad Kinijoje asmenims, turintiems skolų, buvo ribojama galimybė naudotis tarpmiestiniu transportu ar kitomis paslaugomis“, – pasakoja ji.

Vis dėlto R. Juodelytė akcentuoja, kad socialinis reitingavimas negali būti tapatinamas su bankų kredito reitingu.

„Kredito reitingas vertina konkrečią riziką – ar žmogus galės grąžinti skolą. Socialinis reitingavimas peržengia šias ribas: jis gali vertinti, kaip žmogus gyvena, ar laikosi tam tikrų socialinių normų“, – dėsto žmogaus teisių ekspertė.

Anot jos, tai reikštų gyvenimo būdo skirstymą į „tinkamą“ ar „netinkamą“. Būtent čia, pasak pašnekovės, atsiranda pavojinga riba tarp teisėto reguliavimo ir socialinės kontrolės.

Kas nutiktų, jei toks scenarijus būtų taikomas Lietuvoje?

Lietuvoje, kaip ir kitose demokratinėse šalyse, socialinis reitingavimas nėra taikoma praktika, tačiau jei ji atsirastų, R. Juodelytė mano, kad dauguma žmonių iš pradžių to net nepastebėtų.

„Valstybė ir taip turi labai daug duomenų apie žmogų – judėjimą, mokėjimus, paslaugų naudojimą. Problema prasideda tada, kai nusprendžiama šiuos duomenis sujungti ir panaudoti prieš patį žmogų“, – sako ji.

Anot ekspertės, tokios surinktais duomenimis besiremiančios sistemos gali lengvai tapti diskriminacinėmis, net jei formaliai atrodo neutralios

„Socialinis reitingavimas galėtų įtvirtinti sisteminę diskriminaciją – ypač visuomenės grupių, kurios jau dabar galimai susiduria su kliūtimis, pavyzdžiui, tautinių mažumų. Istorinės neteisybės tada būtų ne mažinamos, o dar labiau gilinamos“, – aiškina R. Juodelytė.

Svarbu pabrėžti, kad Lietuvoje tokia praktika neegzistuoja. Tačiau diskusija būtent todėl ir yra reikalinga, kad būtų suprasta, kodėl socialinis reitingavimas laikomas nepriimtinu ir kodėl Europos Sąjunga jį uždraudė Dirbtinio intelekto aktu.

„Amnesty International“: algoritmai stiprina nelygybę

Dirbtinio intelekto taikymo viešajame sektoriuje rizikas plačiau kontekstualizuoja ir tarptautinės žmogaus teisių organizacijos. „Amnesty International“ ne kartą yra įspėjusi, kad algoritminės sistemos, naudojamos sprendimams apie žmones, gali sustiprinti diskriminaciją ir pažeisti pagrindines teises.

„Amnesty International“ pabrėžia, kad automatizuoti sprendimai socialinės apsaugos, saugumo ar viešųjų paslaugų srityse dažnai nėra skaidrūs, o žmonės neturi realios galimybės suprasti, kodėl jiems buvo pritaikyti tam tikri ribojimai. Organizacija taip pat akcentuoja, kad tokios sistemos dažniausiai neproporcingai paveikia socialiai pažeidžiamas grupes.

Šios įžvalgos sutampa su R. Juodelytės išsakytomis mintimis apie socialinio reitingavimo pavojų demokratinėje visuomenėje.

Kaip su tuo kovoja Europa?

2024 metais priimtas ir šiemet įsigaliosiantis Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto aktas socialinį reitingavimą įvardija kaip draudžiamą praktiką būtent dėl jos neprognozuojamo ir galimai negrįžtamo poveikio.

„Šios praktikos buvo uždraustos tam, kad būtų aiškiai nubrėžta riba – tai nėra priimtina demokratinėse visuomenėse ir prieštarauja Europos Sąjungos vertybėms“, – sako R. Juodelytė.

Ji pabrėžia, kad žmogiškumas yra neatsiejamas nuo galimybės klysti ir būti suprastam, o socialinis reitingavimas šią prielaidą paneigia, paversdamas gyvenimą nuolatine elgesio stebėsena ir vertinimu.

„Tai būtų tarsi nuolatinė bausmė – maža ar didelė, bet pastovi. Kiekvienas veiksmas būtų matuojamas, lyginamas ir vertinamas, o klysti nebegalėtum net dėl smulkmenų“, – sako ekspertė.

Anot jos, būtent ši sisteminio, nuolatinio baudimo logika ir yra didžiausias pavojus. Socialinis reitingavimas gali būti efektyvus valstybei, tačiau žmogui jis reikštų nužmoginimą – nuolatinį gyvenimą po vertinimo didinamuoju stiklu, be antro šanso.

Būtent dėl tokio poveikio socialinis reitingavimas ir buvo aiškiai įvardytas kaip draudžiama praktika Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto akte.

Pasak R. Juodelytės, demokratijoje žmogus visada turi turėti galimybę keistis, o sistema – klysti. „Mes neturime teisės elgtis taip, lyg būtume dievai“, – pabrėžia ji.

Informaciją apie dirbtinį intelektą ir lygias galimybes galima rasti ČIA.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inf.

Nemokama pirties programa Jonavos baseine

jonavoszinios.lt — Thu, 26 Feb 2026 12:45:52 +0200

Jonavos baseine kiekvieno mėnesio paskutinįjį penktadienį, 18 val. lankytojų laukia nemokama išskirtinė pramoga - pirties programa.

Pirties programa skirta visiems pirčių ir poilsio mėgėjams.

Pirties ritualų ciklą sudaro: 1 užėjimas - augalų ir žolynų aromaterapija; 2 užėjimas - druskos procedūra ir kūno šveitimas; 3 užėjimas - karšto garo galia; 4 užėjimas - viso kūno kaukė su medumi.

Atkreipiamas dėmesys, kad pirties ritualų ciklas gali būti keičiamas.

Programa vyksta Jonavos baseino SPA erdvėje. Mokama tik už apsilankymą baseine su SPA erdve.

Pirties programą veda patyrę pirtininkai, išankstinė registracija nevykdoma.

Kai miestas tampa kliūčių ruožu

jonavoszinios.lt — Thu, 26 Feb 2026 12:30:00 +0200

Artėjant kovo 1-ajai – Tarptautinei žmonių su negalia vežimėlio dienai – verta prisiminti: judėjimo laisvė nėra savaime duota visiems. Ji priklauso nuo to, kaip kuriame aplinką. Ar leidžiame žmonėms judėti savarankiškai, ar verčiame jų prašyti pagalbos, prisitaikyti, ar apskritai atsisakyti dalyvauti kasdieniame gyvenime.

Su tokiais barjerais Lietuvoje susiduria ne tik vežimėliu judantys žmonės. Tūkstančiams visuomenės narių kasdienė aplinka tampa kliūčių ruožu, kuriame reikia ir fizinių pastangų, ir nuolatinio prisitaikymo, ir planavimo bei drąsos.

Šią realybę išryškino Mykolo Romerio universitete (MRU) vykusi tarptautinė ir tarpdisciplininė konferencija apie (ne)įtraukias erdves, kurioje skirtingų sričių ekspertai dalinosi, kaip aplinka įgalina žmogų, bet lygiai taip pat gali trukdyti oriam įvairių poreikių turinčių žmonių gyvenimui.

Aplinka nėra neutrali

Tarptautinio universaliojo dizaino specialistas prof. Per-Olof Hedvall (Švedija) akcentuoja, kad atskirtį dažnai sukuria ne žmogus, o pati sistema. Jo teigimu, įtrauktis nėra specialus tualetas ar rampa, pastatyta „kažkam“. Tai visuomenės brandos klausimas, kuriame svarbus ne tik fizinis prieinamumas, bet ir pagarba. „Kai kuriame erdves „neįgaliesiems“, iš tikrųjų sukuriame dviejų lygių visuomenę“, – dalinasi jis. Tad tikros įtraukties požymis yra ne papildomų zonų atsiradimas ar etikečių klijavimas, o aplinka, kurioje visi gali judėti vienodai lengvai.

Apie kasdienės erdvės spąstus kalba ir Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovė Ginta Žemaitytė–Buinevičė. Ji primena, kad daugiau nei 60 tūkst. judėjimo negalią turinčių žmonių Lietuvoje dažnai „nematome“ ne todėl, kad jie nejudėtų, bet todėl, kad aplinka jų tiesiog neįsileidžia. Vos keli centimetrai, vienas netikėtai iškilęs laiptelis ar per aukštas durų slenkstis gali reikšti, kad žmogus turi apsisukti ir grįžti namo. „Vienas laiptelis gali nulemti žmogaus gyvenimą“, – dalinasi įprasta žmonių su judėjimo negalia kasdienybe Ginta Žemaitytė–Buinevičė.

Saugumas ir ramybė viešosiose erdvėse

Dar kitaip į aplinkos poveikį žvelgia „Draugiški autizmui“ iniciatyvos įkūrėja Barbora Suisse. Anot jos, neurodivergentiški žmonės dažnai patiria sensorinį perkrovimą nuo dalykų, kurių dauguma net nepastebi: pernelyg ryškios šviesos, stiprūs kvapai, triukšmingi oro kondicionieriai ar kavos aparatai. Tai nėra tiesiog nepatogumas, dažnai tai – fizinis skausmas neuroskirtingiems žmonėms, kuris sekina ir riboja kasdienybę. „Autistiški žmonės kenčia nuo mūsų aplinkos“, – pabrėžia ji.

Žmogaus teisių aktyvistas Ajus Jurgaitis kalba apie trans ir nebinarinių žmonių patirtis viešosiose erdvėse. Jo teigimu, net pati elementariausia vieta – tualetas – neretai tampa pavojinga. „Įsivaizduokite sporto klubą, kuriame tualetai skirstomi pagal akių arba plaukų spalvą. Skamba absurdiškai? Bet tokia yra mūsų realybė“, – dalinasi jis. Pasak A. Jurgačio, saugi aplinka trans žmonėms nėra papildomas patogumas, o elementari pagarba žmogaus orumui.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos viceprezidentas Vilmantas Balčikonis MRU konferencijoje leido pažvelgti į pasaulį taip, kaip jį mato žmonės su glaukoma ar katarakta. Stimuliacinės vizualizacijos atskleidė, kaip susiaurėjęs akiplotis apsunkina orientaciją, padidina griuvimo riziką ir paverčia net pažįstamas vietas pavojingomis. Pranešėjas parodė ir tinklaraščio „Mano akys yra iPhone“ autorės vaizdo įrašą – jos kelionę per žiedinę Vilniaus sankryžą naudojantis tik įgarsinta telefono navigacija. Šis vaizdas privertė susimąstyti: kiek drąsos, technologinių įgūdžių ir valios reikia žmogui, kuris realiai nemato aplinkos. „Neregiai juda erdvėje, kuri jų nelaukia“, – sakė V. Balčikonis.

Į aplinkos aspektą žvelgiant plačiau, VDU doktorantė Gerda Bukauskaitė–Žiūkienė primena, kad žaliosios erdvės yra būtinybė amžėjančiai visuomenei. Pavėsis, geriamojo vandens stotelės, sėdimos vietos ir aiškūs takai leidžia vyresniems žmonėms išlikti aktyviais, o miestuose – gyvybingais. „Žalioji erdvė nėra prabanga. Tai teisė“, – akcentuoja mokslininkė.

Įtrauktis - kaip procesas

Šias temas konferencijoje apie (ne)įtraukias erdves taikliai apibendrino lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, pabrėžusi, kad prieiga prie darbo, sveikatos priežiūros ar švietimo įstaigų nėra privilegija. Tai teisė, kurią aplinka gali padėti įgyvendinti arba visai atimti. Jos teigimu, net geriausios technologijos gali tapti kliūtimi, jei jos neatsižvelgia į įvairių žmonių poreikius.

Pasidalintos patirtys liudija, kad aplinka, kurioje judame, nėra neutrali. Ji lemia skirtingų visuomenės narių galimybes dalyvauti kasdieniame gyvenime.

Todėl klausimas, kaip kuriame erdves, kuriose gyvename, nėra skirtas tik specialistams. Jis – kiekvienam iš mūsų: ar mūsų aplinka iš tiesų laukia visų?

Plačiau apie tai, kaip skirtingos visuomenės grupės patiria aplinką ir kokius sprendimus siūlo mokslininkai bei praktikai – MRU Aplinkos psichologijos tyrimų centro (vadovė dr. A. Balundė) kartu su Lietuvos psichologų sąjungos Aplinkos psichologijos grupe organizuotos konferencijos apžvalgoje: https://www.mruni.eu/news/itraukios-aplinkos-ir-universalus-dizainas/

Tekstą parengė Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos vadybininkė Laura Stankūnė

VRM tyrimas: dauguma gyventojų teigiamai vertina valstybės ir savivaldybių įstaigų darbą

jonavoszinios.lt — Thu, 26 Feb 2026 10:30:00 +0200

Vidaus reikalų ministerijos užsakymu atliktas sociologinis tyrimas, kurio metu buvo nagrinėjamas gyventojų pasitikėjimas valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, teikiamų paslaugų bei informacijos prieinamumo vertinimas.

Šio tyrimo metu paaiškėjo, kad 6 iš 10 Lietuvos gyventojų pasitiki valstybės įstaigomis. 57 proc. gyventojų įstaigų darbą vertina teigiamai, trečdalis – neigiamai. Taip pat 6 iš 10 gyventojų valstybės tarnybą laiko patrauklia, o maždaug pusė apklaustųjų teigė norintys joje dirbti. Svarbu pažymėti, kad šios apklausos duomenimis, net 9 iš 10 gyventojų liko patenkinti suteiktomis viešojo sektoriaus paslaugomis.

VRM iniciatyva reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas atliktas 2025 m. rugsėjo 28 d. – lapkričio 20 d. Pagal parengtą klausimyną tyrimą atliko UAB „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausti 1023 Lietuvos gyventojai. Respondentų sudėtis atitiko visų šalies gyventojų pasiskirstymą pagal amžių, lytį, išsimokslinimą, socialinę padėtį, gyvenamąją vietą ir kitus požymius. Tyrimo metu taikytas daugiapakopės tikimybinės atrankos metodas, užtikrinantis duomenų reprezentatyvumą.

Siūlome susipažinti su pagrindinėmis reprezentatyvaus tyrimo išvadomis.

1. Valstybės ir savivaldybių įstaigų teikiamų administracinių paslaugų ir asmenų aptarnavimo efektyvumo vertinimas

✓ Per paskutinius 12 mėn. į valstybės ir savivaldybių įstaigas dėl administracinių ir viešųjų paslaugų kreipėsi 64 proc. gyventojų. Dažniausiai gyventojai kreipėsi dėl socialinės išmokos ir kompensacijos bei turto, pajamų tvarkymo paslaugos. Toliau pagal kreipimosi dažnumą sekė – asmens dokumentų tvarkymas bei komunalinio ūkio ir aplinkos tvarkymo paslaugos.

✓ Dažniausiai gyventojai į valstybės ar savivaldybės įstaigas kreipėsi atvykdami į įstaigą. Šių gyventojų dalis lyginant su ankstesniais metais sumažėjo, tuo pačiu išaugo gyventojų dalis, kuri kreipėsi ar bendravo telefonu.

✓ Siekiant gauti valstybės ir savivaldybių įstaigų teikiamas paslaugas, 47 proc. gyventojų reikėjo pateikti papildomus dokumentus.

✓ „Vieno langelio“ naudą įžvelgė 77 proc. gyventojų.

✓ Ketvirtadalis gyventojų, kurie kreipėsi į įstaigas per paskutinius 12 mėn., nurodė, kad buvo teiraujamasi jų nuomonės apie aptarnavimo kokybę.

✓ 2025 m. administracinių paslaugų teikimo ir aptarnavimo efektyvumo koeficientas siekė 0,88 balo. Gyventojai, kurie naudojosi tam tikromis paslaugomis, geriausiai įvertino teiginius apie specialistų gebėjimą atsakyti į klausimus ar pateikti reikalingą informaciją bei, kad jiems yra sudaryta galimybė pasirinkti sau priimtiną apmokėjimo būdą. Prasčiausiai vertintas teiginys – turėjau galimybę pasirinkti sau priimtiną paslaugos užsakymo būdą (elektroninį ar fizinį). 9 iš 10 gyventojų visgi liko patenkinti jiems suteiktomis paslaugomis.

✓ Viešosios paslaugos gyventojams yra labai svarbios (8,78 balo), tačiau jų vertinimas išlieka žemesnis (7,18 balo). Didžiausias atotrūkis tarp svarbos ir pasitenkinimo fiksuojamas sveikatos apsaugos administravimo srityje (8,78 ir 7,12 balo), taip pat švietimo paslaugose (8,27 ir 7,18 balo). Tuo tarpu asmens dokumentų tvarkymo paslaugos išlieka geriausiai vertinama ir viena svarbiausių sričių (8,74 ir 8,00 balo), patvirtindamos, kad aukštas paslaugų standartas šioje srityje yra pasiekiamas.

✓ 42 proc. gyventojų pritarė, o beveik pusė nepritarė teiginiui, kad valstybės ir savivaldybių įstaigos visų gyventojų problemas sprendžia vienodai.

2. Valstybės ir savivaldybių įstaigų teikiama informacija ir gyventojų dalyvavimas vietos savivaldoje

✓ Pagrindiniai informacijos šaltiniai apie valstybės ar savivaldybės įstaigų teikiamas paslaugas yra pačių įstaigų interneto svetainės, internetinės paieškos sistemos bei tiesioginis kontaktas su pačia įstaiga.

✓ 2025 m. viešojo valdymo įstaigų viešinamos informacijos skaidrumo ir prieinamumo koeficientas siekė 0,70 balo.

✓ Pusė gyventojų žinojo apie galimybes ir būdus teikti siūlymus ar skundus valstybės ir savivaldybių įstaigoms jiems svarbiais klausimais.

Gyventojų, kuriems pakako informacijos apie galimybes dalyvauti sprendžiant vietos viešuosius reikalus, dalis siekė 42 proc. ir buvo šiek tiek didesnė nei tų, kuriems tokios informacijos nepakako (40 proc.).

✓ Per pastaruosius 12 mėnesių 44 proc. respondentų nurodė dalyvavę sprendžiant viešuosius reikalus savo gyvenamojoje vietovėje, dažniausiai per savanorišką veiklą ir nuomonės reiškimą socialiniuose tinkluose.

✓ Maždaug pusė respondentų pritarė teiginiui, jog tokie žmonės kaip jie, gali dalyvauti priimant vietos valdžios sprendimus, o daugiau nei trečdalis respondentų šiam teiginiui nepritarė.

✓ Dauguma gyventojų (73 proc.) pritarė teiginiui, kad tokie žmonės kaip jie, turi galimybę reikšti nuomonę valstybei svarbiais klausimais.

✓ Pagrindinės įvardytos nedalyvavimo sprendžiant vietos reikalus priežastys: gyventojai netiki, jog gali daryti įtaką savivaldybės sprendimams; trūksta iniciatyvių žmonių vietos bendruomenėje; nepakanka informacijos apie dalyvavimo galimybes; gyventojai neturi laiko.

3. Valstybės ir savivaldybių įstaigų ir valstybės tarnautojų veiklos vertinimas

✓ 57 proc. gyventojų valstybės ir savivaldybių įstaigų darbą vertino teigiamai, priešingą vertinimą išsakė trečdalis gyventojų.

✓ 63 proc. gyventojų nurodė pasitikintys valstybės įstaigomis, o 30 proc. teigė jomis nepasitikintys. Panašios tendencijos stebimos ir savivaldybių institucijų atžvilgiu – jomis pasitiki 61 proc. gyventojų, o nepasitikėjimą išreiškė 31 proc. respondentų.

✓ Šeši iš dešimties gyventojų darbą valstybės tarnyboje vertino kaip patrauklų, o penki iš dešimties norėtų dirbti valstybės tarnyboje.

✓ Gyventojai dažniau išskyrė teigiamas valstybės tarnautojų savybes, tokias kaip savo darbo išmanymas, mandagumas ir žmonių teisių gerbimas.

Su išsamia reprezentatyvaus tyrimo ataskaita galite susipažinti čia.

VERT: artimiausiu metu pasikeis elektros skaitiklių rodmenų nurašymo paslaugos įkainis vartotojams

jonavoszinios.lt — Thu, 26 Feb 2026 10:06:04 +0200

Šiandienos posėdyje Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino naują „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) taikomą įkainį už elektros apskaitos prietaiso rodmenų nurašymo paslaugą. Įkainis mažės daugiau nei trečdaliu nuo 17,98 Eur be PVM iki 10,49 Eur be PVM ir įsigalios artimiausiu metu.

Šio įkainio mažėjimą lėmė tai, kad rodmenų nurašymo paslaugą pradėjo teikti rangovas, kurio paslaugų kaina yra mažesnė už ESO rodmenų nurašymo sąnaudas. Planuojama, kad 97 proc. rodmenų nurašymo paslaugų atliks rangovas, o 3 proc. – ESO.

Įkainis taikomas tik išimtiniais atvejais, kai reikia fiziškai nurašyti skaitiklio rodmenis. Rodmenų nurašymas gali būti atliekamas elektros energijos tiekėjo prašymu. ESO nurašo elektros apskaitos prietaisų rodmenis, o tiekėjas už atliktą elektros apskaitos prietaisų rodmenų nurašymą sumoka ESO taikant su VERT suderintus įkainius.

Taip pat vartotojui ilgiau kaip vienus kalendorinius metus nepateikus elektros apskaitos prietaisų rodmenų arba kai faktinis suvartotas elektros energijos kiekis nedeklaruojamas įprastais būdais, ESO nurašo elektros apskaitos prietaiso rodmenis. Tokiu atveju už šią paslaugą vartotojas sumoka operatoriui pagal su VERT suderintą įkainį.

Naujas įkainis bus pradėtas taikyti ne vėliau nei per 3 darbo dienas nuo VERT nutarimo įsigaliojimo, ESO patvirtinus įkainį ir paskelbus jį savo interneto puslapyje.

VERT atkreipia dėmesį, kad vartotojai, kurių objektuose nėra įrengti išmanieji elektros skaitikliai, savarankiškai rodmenis privalo deklaruoti kiekvieną mėnesį.