Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (VASPVT) primena, kad šie reikalavimai yra daugiau nei teisinis formalumas – jie padeda užtikrinti paslaugų kokybę, pacientų saugą bei pačių specialistų gerą vardą. Tiesa, nors įstaigos licencija rūpinasi jos vadovas ar steigėjas, prieš įsidarbinant specialistams verta įsitikinti, kad įstaiga turi teisę teikti paslaugas, atitinkančias specialisto licenciją.

Kodėl specialistams svarbu įsitikinti, kad įstaiga yra licencijuota?

Lietuvoje taikomas dvigubas licencijavimas – licenciją turi turėti specialistas, o jo paslaugos turi būti teikiamos licenciją turinčioje įstaigoje, kuri turi teisę teikti atitinkamas paslaugas. Sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos ne sveikatos priežiūros įstaigoje arba vietoje, neturinčioje galiojančios licencijos, yra neteisėtos.

Svarbu atkreipti dėmesį, ar įstaigos licencijoje minimos paslaugos, kurias planuojama teikti. Licencijai gauti taikomi reikalavimai įpareigoja įstaigą turėti tinkamą medicininę įrangą, reikalingas priemones ir užtikrinti visas reikiamas sąlygas saugiai teikti paslaugas. Visa tai aktualu specialistams jų kasdienėje veikloje.

„Specialistai, teikdami paslaugas vietoje, neturinčioje sveikatos įstaigos licencijos atitinkamoms paslaugoms, gali neturėti galimybių kokybiškai konsultuoti pacientą ar saugiai atlikti sutartas procedūras ir suvaldyti kilusias komplikacijas“, – aiškina VASPVT Įstaigų veiklos skyriaus vedėja Inga Lukšienė.

Įstaigos turimą licenciją ir teikiamas paslaugas galima pasitikrinti VASPVT puslapyje. Jeigu ketinate teikti sveikatos priežiūros paslaugas savarankiškai, būtinai turite įkurti savo įstaigą ir pasirūpinti jos licencija – informacija apie sveikatos įstaigų licencijavimą.

Paslaugos – tik licencijuotų specialistų kompetencijų ribose

Specialistas gali teikti paslaugas, kurios priskirtos jo kompetencijai ir nurodytos Medicinos normose. Net ir turėdamas licenciją, tačiau teikdamas jo kompetencijų neatitinkančias paslaugas, specialistas rizikuoja paciento sveikata: konsultacija gali būti klaidinanti ir neišsami, procedūros – nekokybiškos ir nesaugios, o turimų žinių gali nepakakti galimoms komplikacijoms suvaldyti.

Deja, VASPVT neretai susiduria su atvejais, kai asmenys, prisidengdami specialisto vardu, teikia paslaugas, kurios neatitinka specialisto turimų kompetencijų.

„Specialistas, norėdamas teikti kitos kvalifikacijos gydytojo ar specialisto kompetencijas atitinkančias paslaugas, turi baigti norimą profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas“, – aiškina VASPVT Pacientų teisių ir paslaugų kokybės skyriaus vedėjas Rimantas Gagys.

Jis tvirtina – specialisto kompetencijas viršijančios paslaugos yra neteisėtos, o jas teikiantys specialistai stipriai rizikuoja dėl paslaugų besikreipiančių žmonių sveikata ir savo pačių reputacija. Neteisėtas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantiems asmenims taikoma administracinė atsakomybė ir skiriama 600-1140 Eur bauda.

VASPVT rekomenduoja specialistams atidžiai vertinti savo veiklą, laikytis nustatytų reikalavimų ir taip stiprinti pacientų pasitikėjimą sveikatos įstaigomis ir jų specialistais. Atsakingai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas galima užtikrinti, kad kiekvienas sveikatos sistemos darbuotojas atliktų savo funkcijas kokybiškai ir saugiai suteiktų pacientui reikiamą pagalbą.

VASPVT inf.

Sustiprinta bulvių prekybos kontrolė 

Visi Augalininkystės tarnybos regioniniai skyriai 2026 m. balandžio–birželio mėnesiais vykdė planinius ir neplaninius patikrinimus turgavietėse, didmeninės prekybos bazėse bei kitose bulvių prekybos vietose. Šiuo laikotarpiu Lietuvoje patikrinta daugiau kaip 160 bulvių prekyba užsiimančių ūkio subjektų. 

Patikrinimų metu buvo tikrinama, ar bulvės tinkamai paženklintos, ar pateikti jų kilmę patvirtinantys dokumentai ir ar užtikrintas produkcijos atsekamumas. Kontrolės tikslas – užkirsti kelią atvejams, kai į prekybą patenka tinkamai nepaženklintos ar kilmės dokumentais nepagrįstos bulvės, įskaitant iš Lenkijos ar Rumunijos įvežtą produkciją, kuri neatitinka fitosanitarinių reikalavimų. 

Neplaniniai patikrinimai Kaune ir Vilniuje 

Vienas svarbiausių vykdomų neplaninių patikrinimų atliktas Kauno vaisių ir daržovių didmeninės prekybos vietose, kurios dėl didelių prekybos apimčių ir intensyvaus produkcijos judėjimo laikomos viena rizikingiausių bulvių prekybos vietų Lietuvoje. Naktinio patikrinimo metu Kauno „Urmo“ bazėse nustatyti trys tinkamai nepaženklintų bulvių atvejai – įtarta, kad produkcija galėjo būti atvežta iš Lenkijos. Apie nustatytus pažeidimus informuoti prekybos vietos administracijos atstovai, iš įtartinų siuntų paimti mėginiai laboratoriniams tyrimams. Patikrinimo metu prekybininkai pasišalino iš prekybos vietų, palikdami didelius kiekius bulvių, kurių savininkų nustatyti nepavyko. Dėl nustatytų aplinkybių Augalininkystės tarnyba tęsia kontrolės veiksmus ir vertina galimus teisės aktų pažeidimus. 

Neplaninis patikrinimas taip pat atliktas Vilniaus vaisių ir daržovių didmeninės prekybos vietose, gavus informaciją apie galimai iš Lenkijos atvežtą bulvių krovinį. Patikrinimo metu buvo patikrinti šeši bulvių prekyba užsiimantys ūkio subjektai. Dviejose prekybos vietose nustatyti pažeidimai – vienu atveju nebuvo pateiktos bulvių ženklinimo etiketės ir produkcijos įsigijimo dokumentai, kitu atveju bulvės buvo supakuotos pakuotėse su Lenkijos simbolika, todėl kilo įtarimų dėl produkcijos kilmės. Abiem atvejais paimti mėginiai laboratoriniams tyrimams ir taikyta administracinė atsakomybė. 

Patikrinimų rezultatai 

Patikrinimų rezultatai parodė, kad didžioji dalis prekybininkų prekiavo Lietuvoje užaugintomis bulvėmis – savo ūkiuose išauginta produkcija arba bulvėmis, įsigytomis iš kitų Lietuvos augintojų. 

Nustatyta 13 ūkio subjektų, prekiavusių iš kitų Europos Sąjungos valstybių įvežtomis bulvėmis. Prekyboje buvo tiekiamos bulvės, kilusios iš Ispanijos, Kipro ir Graikijos, o jų ženklinimas bei kilmės dokumentai atitiko teisės aktų reikalavimus. 

Iš viso patikrinimų metu nustatyti 8 rizikingi atvejai, kai dėl ženklinimo trūkumų, nepateiktų įsigijimo dokumentų ar pakuočių kilo pagrįstų įtarimų dėl produkcijos kilmės. Visais šiais atvejais buvo paimti bulvių mėginiai laboratoriniams tyrimams, o už nustatytus pažeidimus surašyti 8 administracinių nusižengimų protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 337 straipsnį. Laboratorinių tyrimų rezultatai parodė, kad nei viename iš paimtų tyrimams  mėginių karantininių kenkėjų nerasta. 

Patikrinimų metu taip pat nustatyta atvejų, kai bulvės buvo įsigytos iš Lenkijoje registruotų tiekėjų, tačiau pagal pateiktus dokumentus jų kilmės šalis buvo kita – produkcija buvo užauginta Egipte, Kipre ar kitose Europos Sąjungos valstybėse. Augalininkystės tarnyba atkreipia dėmesį, kad vien tiekėjo registracijos šalis nenulemia produkcijos kilmės – bulvių kilmė nustatoma pagal oficialius dokumentus ir ženklinimo informaciją. 

is dėlto nustatyti ženklinimo ir atsekamumo pažeidimai rodo, kad kontrolė išlieka būtina, todėl Augalininkystės tarnyba ir toliau vykdys rizika pagrįstus patikrinimus bei operatyviai reaguos į gaunamą informaciją apie galimus pažeidimus. 

Ką svarbu žinoti prekiautojams ir pirkėjams? 

Augalininkystės tarnyba primena prekiautojams, kad bulvės privalo būti tinkamai paženklintos, jų atsekamumas turi būti užtikrintas, saugomi produkcijos įsigijimo dokumentai, o iš Lenkijos ir Rumunijos įvežamos maistinės bulvės turi būti paženklintos augalo pasais.  

Pirkėjai raginami atkreipti dėmesį į bulvių ženklinimą, o kilus abejonių dėl produkcijos kilmės ar pastebėjus galimus pažeidimus – informuoti Augalininkystės tarnybą pasitikėjimo telefonu (+370 5) 170 80 80. 

Valstybinės augalininkystės tarnybos inf.

Keturračių populiarumas neturėtų užgožti svarbiausio prioriteto – vaikų saugumo. Net ir nedidelio greičio keturratis gali tapti rimtų sužalojimų priežastimi, jei juo naudojamasi neatsakingai, nesilaikant gamintojo nurodymų ar saugos reikalavimų. 

VVTAT ragina tėvus ir globėjus atsakingai įvertinti, ar vaikui perkamas keturratis atitinka jo amžių, svorį ir gebėjimus. Ne mažiau svarbu įsitikinti, kad įsigyjamas gaminys yra saugus ir atitinka Europos Sąjungos reikalavimus. 

Perkant vaikišką keturratį rekomenduojama patikrinti, ar: 

gaminys pažymėtas CE ženklu;  
pateikta naudojimo instrukcija lietuvių kalba;  
nurodyti gamintojo duomenys;  
aiškiai nurodyti amžiaus ir svorio apribojimai;  
pateikti saugos įspėjimai.  

Vaikui važiuojant keturračiu būtina laikytis ir pagrindinių saugos taisyklių. Kiekvieno važiavimo metu privaloma dėvėti apsauginį šalmą, taip pat rekomenduojama naudoti apsauginius akinius arba šalmą su skydeliu, pirštines, drabužius ilgomis rankovėmis, tvirtą avalynę, dengiančią čiurnas, bei kelių, alkūnių ir krūtinės apsaugas. 

Ypač svarbu, kad vaikas važiuotų tik jo amžių ir fizinį sudėjimą atitinkančiu keturračiu. Per galingi modeliai ženkliai padidina nelaimingų atsitikimų riziką. Pradedantiesiems rekomenduojama naudoti greičio ribotuvą ir avarinio išjungimo funkciją, o nepilnamečiai, ypač jaunesni nei 16 metų, turėtų važinėti tik prižiūrimi suaugusiųjų. 

Važinėjimui reikėtų rinktis saugias, tam pritaikytas teritorijas, vengti viešųjų kelių, intensyvaus eismo ir vietų, kuriose juda pėstieji. Taip pat svarbu prisiminti, kad keturračiu paprastai turi važiuoti tik vienas asmuo, jeigu gamintojas nėra numatęs keleivio vietos. 

VVTAT taip pat primena, kad dalis elektrinių keturračių gali būti priskiriami registruotinoms L6e-A kategorijos transporto priemonėms, jeigu atitinka teisės aktuose nustatytus techninius kriterijus. Tokiais atvejais važiuoti viešajame eisme galima tik transporto priemonę įregistravus ir turint atitinkamą teisę ją vairuoti – dažniausiai AM kategorijos vairuotojo pažymėjimą nuo 15 metų arba kitą reikiamą kategoriją. Šių transporto priemonių techninių reikalavimų ir kategorijų taikymą prižiūri Lietuvos transporto saugos administracija. 

„Vasaros atostogos – metas aktyviam vaikų laisvalaikiui, tačiau tėvų sprendimai renkant transporto priemonę ir užtikrinant saugų jos naudojimą gali lemti, ar pramoga nesibaigs skaudžia nelaime. Vaiko saugumas visada turi būti svarbesnis už norą išbandyti galingesnę ar greitesnę transporto priemonę“, – pabrėžia VVTAT direktorė Goda Aleksaitė. 

VVTAT ragina vartotojus atsakingai rinktis vaikiškus keturračius, laikytis gamintojo nustatytų naudojimo sąlygų ir nepamiršti, kad saugus gaminys bei atsakingas jo naudojimas yra svarbiausia nelaimingų atsitikimų prevencijos priemonė. Ypač svarbu netoleruoti atvejų, kai mažamečiai vairuoja jiems pagal amžių ar transporto priemonės kategoriją netinkamus keturračius – tokia rizika gali turėti itin skaudžių pasekmių vaikų sveikatai ir gyvybei. 

VVTAT inf.

Miškai tikrinami visą sezoną

Miškininkai reguliariai žvalgo medynus, kurių rūšinėje sudėtyje yra ne mažiau kaip 40 proc. vyresnių nei 40 metų eglių. Žvalgymai pradedami vos tik ima skraidyti žievėgraužis tipografas – tai paprastai nutinka, kai oro temperatūra pasiekia apie +10–13 °C. Eglynų žvalgymai tęsiami iki rudens.

Karšti ir sausi orai sudaro palankias sąlygas žievėgraužiui tipografui daugintis, o dėl sausros nusilpusios eglės tampa lengviau pažeidžiamos. Dėl to šiltuoju metų laiku eglynai, pasak miškininkų, tikrinami dažniau.

Be reguliarių žvalgymų, miškuose naudojamos ir feromoninės gaudyklės, padedančios stebėti žievėgraužio tipografo populiacijos gausumą ir įvertinti jo plitimo riziką. Taip pat miškininkai pasitelkia dronus, analizuoja medynų duomenis ir daugiausia dėmesio skiria didžiausios rizikos teritorijoms – brandiems eglynams.

Pirmojo šių metų pusmečio rezultatai rodo, kad eglynų sanitarinė būklė reikšmingai pagerėjo – VMU specialistams išžvalgius daugiau kaip 400 tūkst. hektarų potencialiai pažeidžiamų eglynų, nustatyta beveik 52 tūkst. m³ žievėgraužio tipografo pažeistų eglių. Tai beveik tris kartus mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai židiniuose buvo nustatyta apie 166 tūkst. ktm pažeistų eglių.

Svarbiausia – greita reakcija

Aptikus naujus žievėgraužio tipografo židinius, laikas tampa lemiamu veiksniu. Siekiant sustabdyti kenkėjo plitimą, nedelsiant atliekami sanitariniai kirtimai – iškertamos jau užpultos eglės ir kuo greičiau išvežamos iš miško. Pagal galiojančius reikalavimus, kenkėjų apnikta mediena turi būti išvežta ne arčiau kaip 500 metrų nuo medynų, kuriuose auga ne mažiau kaip 20 proc. vyresnių nei 40 metų eglių.

Žievėgraužio tipografo lervos vystosi po medžio žieve, kur jos maitinasi spygliuočių medžių karniena ir išgraužia takus. Laiku nepašalinti užpulti medžiai tampa nauju kenkėjų plitimo šaltiniu. Iš lervų išsiritę vabalai gali perskristi į aplinkinius eglynus ir užpulti naujus medžius, todėl operatyvus pažeistų eglių pašalinimas yra viena svarbiausių sanitarinės miškų apsaugos priemonių.

Kaip atpažinti žievėgraužio tipografo pažeistas egles

Norint laiku sustabdyti žievėgraužio tipografo plitimą, svarbu kuo anksčiau pastebėti pirmuosius pažeistų eglių požymius. Miškininkai pataria pirmiausia įvertinti bendrą medyno būklę – apie galimą kenkėjo židinį gali signalizuoti vėjo išverstos eglės ar pradėjusios džiūti jų viršūnės. Atidžiau apžiūrėjus medžio kamieną, žievėje galima pastebėti smulkias išgraužtas skylutes, o aplink jas – rusvas pjuvenas, primenančias kavos tirščius. Tokių pjuvenų neretai randama ir priekelminėje eglės dalyje arba ant žemės prie eglės kamieno. Kitas būdingas požymis – aplink medį nukritę žali spygliai. Jei kenkėjas medį pažeidė anksčiau, nuo kamieno gali būti atsilupusi žievė, o jos vidinėje pusėje matyti žievėgraužio tipografo ir jo lervų išgraužti vingiuoti takai.

Miško sveikatai grėsmę kelia ne tik žievėgraužis

Nors jau keletą metų didžiausiu šiltojo sezono iššūkiu miškininkams išlieka žievėgraužis tipografas, VMU specialistai kasmet fiksuoja ir kitų miško kenkėjų padarytus pažeidimus. Pušinio straubliuko – jaunų pušelių liemenis pažeidžiančio kenkėjo – pažeidimai šiemet nustatyti 11,2 ha pušų želdinių, o vidutiniškai pažeista 13 proc. medelių. Siekiant sumažinti šio kenkėjo daromą žalą, pušų želdiniuose taikomos apsaugos priemonės: kasamos gaudomosios duobutės, medeliai apdorojami insekticidais, įrengiamos feromoninės gaudyklės.

Miškininkai taip pat kasmet tvarko audrų padarinius – šalina vėjavartas ir vėjalaužas. Tokie pažeisti medžiai tampa palankia terpe įvairiems miško kenkėjams daugintis, todėl jų laiku nepašalinus didėja rizika, kad bus pažeisti ir greta augantys sveiki medynai. Šiemet škvalai ir vėtros išvertė ar nulaužė apie 21,4 tūkst. m³ įvairių rūšių medžių. Tai beveik 2,5 karto mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai vėjai pažeidė apie 51,2 tūkst. m³ įvairių rūšių medžių.

VMU inf.

Kodėl laimi emocijos?

Kaip sako pats dr. J. Neverauskas, būdami neracionaliomis būtybėmis žmonės neretai pamiršta, kad pervertina savo protą daugelyje sričių, tarp kurių ir transportas. „Transporto priemones vairuoja smegenys, o smegenyse konkuruoja emocinė ir racionalioji dalys. Stresinėse situacijose laimi senesnė – emocinė dalis“, – aiškina profesionalas. 

Kalbėdamas apie mitus ir faktus vairuojant psichoterapeutas paminėjo, kad smegenys greitai perjungia dėmesį, bet neapdoroja kelių sudėtingų užduočių vienu metu, o tuo tarpu lėtėjant reakcijai daugėja ir klaidų. „Vienas iš mitų yra ir tai, kad neva patirtis prie vairo gerina automatines reakcijas. Patirtis gerina automatizmą, bet kartu didina autopiloto klaidų ir išsiblaškymo riziką. 

Mūsų dėmesys yra selektyvus, o greita reakcija nėra įgimtas bruožas. Vairuojant yra svarbi greita prognozė, o ne gera reakcija. Klaidos nerodo, kad žmogus negali vairuoti. Jos yra gera medžiaga mokymuisi“, – konferencijoje „Saugus startas“ sakė dr. J. Neverauskas bei pridūrė, kad dar vienas mitas yra kuo daugiau instrukcijų – tuo geriau mokinys mokosi, tačiau tai tik per daug apkrauna smegenis. 

Klaidos mokantis vairuoti

Kaip pasakoja psichoterapeutas, kartais verta mokiniui leisti patirti klaidą ir iš jos mokytis. „Instruktoriaus vaidmuo yra ne tik mokyti per žodžius, bet ir per emocines reakcijas, dėmesį, laikyseną, kūno valdymą, sprendimus ir kt. Jei mokinys nutyli aiškinant, tai nereiškia, kad jis supranta. Turime paklausti, kaip jis suprato ir suprasime, kad jis suprato galbūt kitaip nei norėjome pasakyti“, – kalbėjo dr. J. Neverauskas. 

Kartu labai svarbu suprasti, kad vairavimas nėra vien mechaninis įgūdis. Tai – dėmesio valdymo ir emocijų reguliacijos bei gebėjimo prognozuoti situaciją rezultatas. Auditorijoje susirinkusiems vairavimo instruktoriams neuromokslo atstovas darbe patarė neduoti per daug instrukcijų ir pasitelkti tik tikslius nurodymus prieš pat veiksmą, o po veiksmo reflektuoti apie patį rezultatą, nes smegenys nespėja visko greitai apdoroti. Šis patarimas puikiai tinka ir mokant savo šeimos narį. 

„Mokinių dėmesys greitai išsenka. Turime mokyti duodami vis sunkesnę atkarpą, kad smegenys adaptuotųsi ir išlaikytų savo darbingumą. Jei situacija sudėtinga, informacijos kiekį reikia sumažinti iki minimalaus. Informacija mokantis vairuoti turi būti trumpa, aiški ir smulki, duodama mažais žingsniais. Labai svarbu ne tik veiksmai, bet ir žodžiai, todėl po rimtesnės klaidos svarbu stabilizuoti būseną ir tik tada tęsti mokymą. Kartu galima užduoti klausimą apie tai, kokius penkis dalykus šiandien išmoko, nes toks klausimas paskatins mąstyti“, – visiems mokantiems būsimą vairuotoją patarė psichoterapeutas. 

Anot dr. J. Neverausko, instruktoriaus ar šeimos nario tikslas mokymo vairuoti procese yra paruošti būsimą vairuotoją kaip savarankiškai mąstantį eismo dalyvį. Jei vis dėlto mokinys kartoja tą pačią klaidą, problema yra pačio mokymo metodo, todėl jį reikėtų keisti ir mokyti jį skaityti eismą. 

„Saugus startas“: dėmesys vairuotojų saugumui ir psichologijai

Jau antrus metus „Regitros” organizuojamas renginys „Saugus startas“ siekia atkreipti dėmesį į eismo saugumo svarbą ir skatinti atsakingą būsimų ir esamų vairuotojų elgesį. Kasmet renginyje gvildenamos vis naujos, aktualios temos, o šiemet dėmesys skirtas psichologiniams aspektams – tema „Ramus protas – saugus kelias: kaip padėti vairuotojams suvaldyti jaudulį?“. Renginyje vairavimo instruktoriai, egzaminuotojai ir psichologai kalbėjo apie tai kaip žmogaus smegenis veikia stresas, kaip technologijos gali padėti jį sumažinti egzamino metu ir ar stresas yra problema, ar vis tik neišnaudotas resursas.

AB "Regitra" inf.

Tyrime vertintos 96 svarbiausios skaitmeninės viešosios paslaugos, susijusios su devyniomis gyventojams ir verslui aktualiomis gyvenimo situacijomis: persikėlimu gyventi, transportu, smulkių ieškinių nagrinėjimu, šeima, profesine veikla, studijomis, sveikata, verslo pradžia ir kasdiene verslo veikla. Paslaugas išbandė specialiai parengti vertintojai, veikę kaip įprasti jų naudotojai. Jie analizavo paslaugų prieinamumą ir patogumą, duomenų pakartotinį panaudojimą, skaidrumą, elektroninės atpažinties galimybes bei paslaugų prieinamumą kitų ES valstybių gyventojams ir įmonėms. 

Su ataskaita galite susipažinti čia: Europos Komisijos ataskaita

Ypač aukštai įvertintos Lietuvos skaitmeninės paslaugos verslui. Šioje srityje Lietuva surinko 97 balus, kai ES vidurkis siekė 89 balus. Nacionaliniams naudotojams skirtų paslaugų įvertinimas siekė 99 balus, o kitų ES valstybių naudotojams prieinamų paslaugų įvertinimas sudarė 95 balus. Verslo pradžios paslaugos įvertintos 98 balais, o kasdienei verslo veiklai skirtos paslaugos 96 balais.

Skaitmeninės paslaugos gyventojams įvertintos 86 balais, vienu balu geriau nei ES vidurkis. Aukščiausius rezultatus šioje grupėje pasiekė su studijomis susijusios paslaugos, įvertintos 91 balu, sveikatos paslaugos, surinkusios 89 balus, ir šeimai skirtos paslaugos, gavusios 87 balus.

Lietuva pirmauja pagal iš anksto užpildytas formas

Vienas ryškiausių Lietuvos rezultatų yra pirmoji vieta ES pagal iš anksto turimais duomenimis užpildytas elektronines formas. Lietuva šioje kategorijoje surinko 97 balus, o ES vidurkis siekė 76 balus. Tai reiškia, kad naudotojams rečiau tenka pakartotinai pateikti informaciją, kurią valstybės institucijos jau turi.

Aukštas rezultatas pasiektas ir sąveikumo srityje. Pagal bendrą sąveikumą užtikrinančių sprendimų vertinimą Lietuva užėmė 2 vietą ES, surinkusi 87,9 balo. Tarpvalstybinių elektroninių mokėjimų galimybės įvertintos maksimaliais 100 balų, kai ES vidurkis siekė 77 balus.

Prie šių rezultatų prisideda VSSA valdoma Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma (Elektroniniai valdžios vartai). Ji suteikia galimybę gyventojams vieno langelio principu pasiekti valstybės institucijų teikiamas elektronines paslaugas, o institucijoms naudotis bendrais tapatybės nustatymo, mokėjimo, duomenų perdavimo ir kitais sprendimais.

Ataskaitoje taip pat išskirtos sritys, kuriose Lietuva dar turi erdvės augti. Mobiliųjų įrenginių naudojimui pritaikytos paslaugos įvertintos 95 balais, tačiau ES vidurkis šioje srityje siekia 97 balus. Paslaugų suteikimo rezultato pristatymo rodiklis Lietuvoje sudarė 65 balus, palyginti su 67 balų ES vidurkiu. Kibernetinio saugumo vertinimas taip pat rodo poreikį toliau stiprinti viešųjų paslaugų atsparumą.

VSSA šiuo metu įgyvendina didžiausią Elektroninių valdžios vartų atnaujinimą per 15 metų. Modernizuojamas VIISP, kuriamas patogesnis epaslaugos.lt portalas ir mobiliesiems įrenginiams pritaikyti sprendimai. Siekiama, kad elektronines paslaugas būtų lengviau rasti ir gauti, o institucijoms būtų paprasčiau kurti ir teikti saugias, tarpusavyje susietas paslaugas. Šie pokyčiai prisidės prie tolesnės Lietuvos pažangos ir artins šalį prie ES Skaitmeninio dešimtmečio tikslo iki 2030 m. svarbiausias viešąsias paslaugas teikti internetu.

VSSA inf.

Pagal ADSP pobūdį Lietuvoje statistiškai vyrauja konfidencialumo pažeidimai, kurių skaičius per 2026 m. I pusm. sudarė net 86 proc. visų atvejų, 6 proc. atvejų – vientisumo pažeidimai, 5 proc. atvejų prieinamumo pažeidimai ir 3 proc. atvejų – incidentas nebuvo laikomas ADSP (neatitiko sąvokos).

VDAI, išanalizavusi per 2026 m. I pusm. gautus pranešimus apie ADSP, nustatė, kad 48 proc. ADSP įvyko dėl žmogiškosios klaidos (dėl žmogaus padaromų veiksmų, kurie pasireiškia neapdairumu, nežinojimu, kad veiksmai gali sukelti ADSP, taip pat dėl veiksmų, nuo kurių įprastai apsaugoti negali taikomos techninės ir organizacinės priemonės, pavyzdžiui, el. pašto adresų įrašymas į „Kopija“ (angl. CC), o ne „Nematoma kopija“ (angl. BCC), dokumentų su asmens duomenimis siuntimas netinkamiems adresatams, netinkamai nuasmeninto dokumento paviešinimas ir kt.).

VDAI, išanalizavusi per 2026 m. I pusm. gautus pranešimus apie ADSP, nustatė, kad 36 proc. ADSP įvyko dėl kibernetinių incidentų  (duomenų užšifravimo ir išpirkos reikalavimo, socialinės inžinerijos metodais paremtų atakų, taip pat SQL injekcijų atakos ir kt.).

2026 m. I pusm. 16 proc. ADSP įvyko dėl kitų priežasčių, t. y. įvairūs IT sistemų trikdžiai, kilę dėl IT sistemų klaidų, dėl kurių atnaujinti duomenys nebuvo laiku perduoti, todėl duomenų valdytojai negalėjo laiku suteikti paslaugų.

Svarbu paminėti, kad dėl kibernetinių incidentų buvo paveikti 75 proc., t. y. 1 235 050(iš visų 2026 m. I pusm. paveiktų duomenų subjektų) duomenų subjektų duomenys, dėl kitų priežasčių buvo paveikti 25 proc. (412 349) duomenų subjektų duomenys.

VDAI atkreipia dėmesį, kad 2026 m. I pusm. 81 proc. duomenų valdytojų apie įvykusį ADSP pranešė ne vėliau kaip per 72 val., 19 proc. – vėliau kaip per 72 val.

2026 m. kovo mėn. VDAI, atlikusi ADSP tyrimą, priėmė sprendimą juridiniam asmeniui, kaip duomenų tvarkytojui, skirti 4 500 eurų baudą už nustatytus BDAR 32 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimus. 2026 m. birželio mėn. VDAI, atlikusi dviejų ADSP tikrinimus, priėmė sprendimą sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiai įmonei skirti 450 tūkst. eurų baudą už nustatytus BDAR 5 straipsnio 1 dalies f punkto ir 32 straipsnio 1 dalies b ir d punktų pažeidimus.

Taip pat, VDAI įvertinusi 2026 m. I pusm. gautus pranešimus apie ADSP ir nustačiusi, kad yra netinkamai užtikrinamas duomenų subjektų asmens duomenų saugumas, teikė 11 nurodymų ir  3 rekomendacijas, kurios padės užtikrinti, kad asmens duomenų tvarkymas atitiktų BDAR reikalavimus.

Asmens duomenų saugumo pažeidimų Lietuvoje 2026 m. I pusm. ir kitus apibendrinimus rasite rubrikoje „ADSP apibendrinimai“

VDAI inf.

Saugus laužų kūrenimas gamtoje

Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu miško žemėje naudotis atvira ugnimi (deginti šiukšles, žvakes, leisti dangaus žibintus, naudoti vienkartines kepsnines), taip pat mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą yra draudžiama.
Lankymosi miške taisyklėse nurodyta, kad apsistoti miškuose stovyklautojai gali tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose (poilsiavietėse, atokvėpio vietose, stovyklavietėse, kempinguose, kituose rekreacinės paskirties inžineriniuose statiniuose).
Laužus miške leidžiama kurti, naudoti vienkartines kepsnines, nešiojamus grilius ir šašlykines tik specialiai įrengtose poilsiaviečių ir stovyklaviečių laužavietėse, kurios pažymėtos atitinkamu ženklu.

Jei poilsiautojas ketina kurti laužą saugomoje teritorijoje, tačiau nėra įsitikinęs, ar laužavietė įrengta legaliai, pasitikrinti informaciją apie įrengtas stovyklavietes ir poilsiavietės galima šiose nuorodose:

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos poilsiaviečių ir stovyklaviečių žemėlapyje
Valstybinių miškų urėdijos poilsiaviečių ir stovyklaviečių žemėlapyje.

Kitose miško vietose kurti laužus, stovyklauti, rengti masinius kultūros, sporto ir kitus renginius galima tik gavus miško valdytojo rašytinį sutikimą. Tokios laužavietės įrengiamos aikštelėse, esančiose ne arčiau kaip 5 metrai nuo medžių kamienų ir apsuptose 0,5 metro pločio mineralizuota juosta.
Laužavietėms naudoti galima savo atsivežtas malkas arba miške surinktas tik sausas šakas ar žabus. Poilsiautojams kirsti ar kitaip žaloti medžius, krūmus, kitus augalus ir grybus, ardyti miško paklotę yra draudžiama.
Laužavietėje jokiu būdu negalima deginti įvairių pakuočių ir susidariusių šiukšlių.
Būtina nuolat prižiūrėti užkurtą laužą, baigus kūrenti laužą, reikia jį kruopščiai užpilti žemėmis arba vandeniu, kol jis visiškai nustos rusenęs.
Susiruošusiems gamtoje kūrenti kilnojamuosius maisto gaminimo įrenginius (kepsnines, ugniakurus, rūkyklas ir pan.), kuriuose lauko sąlygomis gaminamas maistas ir naudojama atvira ugnis, reikėtų pasirūpinti, kad nenukentėtų žolinė augalija, greta augantys medžiai ar krūmai. Baigus įrenginį naudoti, susidariusius pelenus svarbu visiškai užgesinti ir tada rekomenduojama juos išbarstyti dirbamoje žemėje.
Per iškylas, šventes, stovyklas ir kitus panašius renginius laužuose galima kūrenti medieną ir medžio anglį. Laužus kurti leidžiama tik nustatytose ir įrengtose vietose, taip pat privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, savininko nustatytose vietose, jei tai neuždrausta kitais teisės aktais. 

Svarbu

Pastebėjus nedidelį gaisrą, svarbu neleisti ugniai išplisti į didesnius plotus. Tai padaryti galima užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis, užkasant žemėmis ir užpilant vandeniu.
Skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112 kreipkitės ne tik pastebėję įsiplieskusį gaisrą, bet ir netinkamoje vietoje sukurtą laužą.

Atsakomybė

Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 50 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 90 iki 170 eurų.
Miško naikinimas arba žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitoks miško gaisrą arba jo išplitimą sukėlęs priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 560 iki 1 200 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1200 iki 2 300 eurų.
Lankymąsi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 20 iki 50 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 50 iki 110 eurų.
Valstybinių parkų ar biosferos rezervatų, išskyrus valstybiniuose parkuose ar biosferos rezervatuose esančias gamtos paveldo objektų teritorijas ir valstybinių parkų ar biosferos rezervatų ir jų ribų planuose išskirtus gamtinius rezervatus ir draustinius, apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 90 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 60 iki 170 eurų.
Gamtinių rezervatų, draustinių, gamtos paveldo objektų teritorijų arba valstybinių parkų ar biosferos rezervatų ir jų ribų planuose išskirtų gamtinių rezervatų ar draustinių, valstybiniuose parkuose ar biosferos rezervatuose esančių gamtos paveldo objektų teritorijų, privačių saugomų vietovių apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 150 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 150 iki 230 eurų.
Išsamiau apie atsakingą poilsį gamtoje ir pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus, kurių reikia laikytis poilsiaujant, galima rasti atmintinėje „Poilsiauk atsakingai“.

Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt. 

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.

Aplinkos apsaugos departamento informacija

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ekspertai, ornitologai dr. Gintarė Grašytė ir Saulis Skuja saugomų teritorijų direkcijų biologinės įvairovės specialistus konsultavo, kaip surasti stambiųjų miško paukščių lizdus, juos atpažinti ir tinkamai dokumentuoti. Tokios žinios vėliau tampa svarbia grandimi saugant retas rūšis.

Stažuotės metu gamtosaugininkai tikrino lizdus miškuose, stebėjo paukščių skrydžius pamiškėse ir pagal juos ieškojo lizdų, analizavo buveines, saugomų rūšių veisimosi vietas bei mokėsi vertinti rūšių apsaugai svarbius požymius.

Stambiųjų miško paukščių lizdų stebėsena yra reikšminga, nes daugelis šių paukščių savo lizdus naudoja dešimtmečiais. Yra užfiksuota atvejų, kai tas pats juodojo gandro lizdas naudojamas beveik 50 metų. Nors paukščiai ne visuomet peri tame pačiame lizde, jie paprastai sugrįžta į tas pačias vietas ir netoliese sukrauna naujus lizdus.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ekspertės dr. Gintarės Grašytės, plėšriesiems paukščiams būdinga filopatrija: „Nors tai mokslinis terminas, jo reikšmė gana paprasta – jaunikliai, išsiritę konkrečiame miške, suaugę dažniausiai sugrįžta veistis netoli tų vietų, kur išaugo, kartais net į tą patį lizdą. Tai ypač būdinga patinams. Paukščiai tuos pačius lizdus naudoja metai iš metų. Lizdas jiems yra tarsi nekilnojamasis turtas – jei vienas paukštis žūsta, jo vietą užima kitas ir toliau naudojasi ta pačia lizdaviete.“ Ekspertės teigimu, siekiant užtikrinti plėšriųjų paukščių išsaugojimą ateityje, ypač svarbu saugoti jų lizdavietes.

Būtent todėl saugomų teritorijų direkcijų specialistų vykdoma stebėsena yra daug daugiau nei pavieniai stebėjimai gamtoje. Jie dirba pagal vieningas metodikas, reguliariai tikrina rūšių radavietes ir buveines, registruoja rūšies buvimą, gausumą, būklę, buveinių pokyčius bei galimas grėsmes. Kai kurių rūšių stebėsena atliekama periodiškai pagal valstybines monitoringo programas.

Nuo stebėjimų gamtoje iki duomenų bazės

Surinkta informacija nelieka užrašų knygelėse. Visi duomenys perkeliami į Saugomų rūšių informacinę sistemą (SRIS) – informacinę platformą, kurioje kaupiami, tvarkomi ir teikiami duomenys apie saugomas augalų, gyvūnų ir grybų rūšis bei jų radavietes.

Praktikoje specialistai ne tik aptinka naujas radavietes, bet ir nuolat tikslina jau turimus SRIS duomenis. Radus lizdą ar saugomos rūšies buveinę, fiksuojamos tikslios koordinatės, renkama informacija apie rūšies būklę, gausumą, buveinę, pateikiamos nuotraukos.

Tokių duomenų reikšmė yra labai konkreti. Pavyzdžiui, mažasis erelis rėksnys dažniausiai maitinasi šalia miškų esančiose pievose ir atviruose laukuose, tačiau yra itin jautrus intensyviam žemės ūkiui bei miškų kirtimui. Todėl aplink šios rūšies lizdavietes taikomos specialios apsaugos priemonės. Pagal miško kirtimo taisykles, aplink erelio rėksnio lizdus 100 metrų (Paukščių apsaugai svarbiose teritorijose – 150 m) spinduliu nevykdomi pagrindiniai ir specialieji miško kirtimai, išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis. Juodųjų gandrų veisimosi vietų apsaugos zona šiek tiek didesnė – 200 metrų.

Nors didelę dalį informacijos į SRIS pateikia saugomų teritorijų direkcijų biologinės įvairovės specialistai, mokslininkai ir gamtosaugos ekspertai, prie šio darbo gali prisidėti ne tik specialistai. Duomenis į SRIS gali teikti ir gamta besidomintys žmonės.

Prie saugomų rūšių apsaugos gali prisidėti kiekvienas

Jei miške, pievoje, pelkėje ar kitoje gamtinėje buveinėje pastebėjote retą ar saugomą rūšį, informaciją galima pateikti prisijungus prie SRIS portalo per elektroninius valdžios vartus. Pasirinkus skiltį „Teikti duomenis“, interaktyviame žemėlapyje reikia kuo tiksliau pažymėti stebėjimo vietą, nurodyti rūšies pavadinimą, stebėjimo datą, individų skaičių ir kitą svarbią informaciją. Taip pat rekomenduojama įkelti kelias nuotraukas – pačios rūšies ir jos buveinės.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas Saulis Skuja pabrėžia, kad aptikus stambaus paukščio lizdą svarbu užfiksuoti tikslias lizdo koordinates ir nufotografuoti ne tik lizdą, bet ir medį, kuriame jis yra kartu su lizdu. Jei lizdą aptikęs stebėtojas negali tiksliai nustatyti paukščių rūšies, SRIS sistemoje įvedant duomenis galima pasirinkti variantą „Nenustatyta rūšis“. Tokiais atvejais ekspertai ornitologai gali nuvykti į vietą ir patikslinti lizdą užėmusią paukščių rūšį.

Į SRIS sistemą pateikti stebėjimai yra kruopščiai tikrinami. Ekspertai analizuoja nuotraukas, ortofotografinius žemėlapius, miškų kadastro duomenis ir kitą informaciją, kad nustatytų stebėjimo patikimumą. Tokia kontrolė užtikrina aukštą duomenų kokybę.

Tai patvirtina ir statistika. 2023-2026 metais į SRIS buvo pateikta daugiau kaip 36 tūkstančiai saugomų rūšių stebėjimų. Iš jų patvirtinta 97,79 proc., atmesta tik 0,48 proc., o 1,17 proc. įrašų grąžinta taisyti. Tai rodo, kad į sistemą patenkantys duomenys dažniausiai yra kokybiški ir vertingi.

SRIS sukaupta informacija vėliau naudojama daugelyje svarbių procesų. Šie duomenys pasitelkiami planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimuose, strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūrose, vertinant projektų poveikį „Natura 2000“ teritorijoms, rengiant teritorijų planavimo dokumentus, miškotvarkos projektus ir gamtotvarkos planus. Jie taip pat naudojami vertinant Lietuvos biologinės įvairovės būklę, analizuojant rūšių paplitimo, gausumo ir būklės pokyčius.

Kitaip tariant, kiekvienas laiku pastebėtas lizdas, kiekviena užfiksuota saugoma rūšis gali tapti svarbia grandimi – saugant mūsų krašto biologinę įvairovę, Lietuvos gamtą.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos inf.

Kelių priežiūros valdymo centras realiu laiku analizuoja meteorologinius ir kelių būklės duomenis, o regionų padaliniai jau yra pasirengę šalinti ant važiuojamosios dalies nuvirtusius medžius, prireikus vykdyti vandens šalinimo darbus bei imtis kitų priemonių saugioms eismo sąlygoms užtikrinti.

Intensyvių kritulių metu vairuotojams rekomenduojama pasirinkti saugų greitį, išlaikyti didesnį atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės ir vengti staigių manevrų. Ant važiuojamosios dalies susidarius vandens sankaupoms išauga akvaplanavimo rizika – transporto priemonė gali laikinai prarasti sukibimą su kelio danga. Taip pat dėl stipresnių vėjo gūsių ant kelio gali atsirasti nulūžusių šakų ar kitų kliūčių, todėl vairuotojai raginami išlikti budrūs ir nuolat stebėti situaciją kelyje.

Be to, apie pavojingas pažaidas ar kliūtis valstybinės reikšmės keliuose vairuotojai ir gyventojai gali pranešti trumpuoju tel. nr. 1801 (trumpojo tel. nr. kaina „Telia“, „Tele2“ tinkluose – 0,12 Eur/min., „Bitė“ – 0,15 Eur/min.) arba +370 3 778 8001 (kaina pagal mobiliojo ryšio operatoriaus planą). Gyventojų patogumui bendrovė „Kelių priežiūra“ taip pat suteikia galimybę nemokamai užpildyti pranešimo formą interneto svetainėje www.keliuprieziura.lt arba pažymėti kliūtis navigacinėje programėlėje „Waze“, o pateikta informacija pateks į kelininkų informacinę sistemą.

AB „Kelių priežiūra“ inf.

Paplitę visoje Lietuvoje  

Ispaninis arionas yra stambus 7–15 cm ilgio šliužas, dažniausiai rudos ar gelsvos spalvos. Suaugusių individų kūno viršutinė pusė būna vienspalvė, o jauniklių kūno šonuose gali būti tamsios juostos. Lengviausia juos atpažinti pagal akių čiuopiklius, kurie tiek pas jauniklius, tiek pas suaugėlius išlieka juodos spalvos. 

Jie paplitę visoje Lietuvos teritorijoje, dažnai aptinkami didžiuosiuose miestų parkuose, želdynuose, taip pat soduose, daržuose, mat pradiniai jų plitimo židiniai neretai yra susiję su sodininkyste. Iš šių vietų vėliau ispaniniai arionai išplito į gamtines buveines, kur dabar kelia grėsmę vietinėms rūšims.  

Kadangi šie šliužai yra hermafroditai, daugintis gali kiekvienas individas, jie yra labai vislūs – vienas šliužas gali per metus padėti iki 500 kiaušinėlių iki 5 mm skersmens.  

Naikinti privaloma, bet nepaprasta  

Išprašyti iš sodų, daržų ir želdynų šiuos šliužus nėra lengva. Ispaniniai arionai turi natūralių priešų – tai paukščiai, ežiai, juos mielai lesa antys bėgikės, jaunus sulesa ir vištos. Vis dėlto naikinti šliužus rekomenduojama taikant kompleksines priemones: rinkti, naudoti moliuskicidus, šienauti žolę, tvarkyti jų veisimosi ir slėpimosi vietas, įrengti gaudykles, atsakingai utilizuoti žaliąsias atliekas ir prižiūrėti kompostavimo vietą, jei tokią turite.  

Surinktus šliužus būtina neutralizuoti, jų jokiais būdais negalima paleisti į aplinką. Neutralizavimui tinka druska arba galima juos tiesiog palikti sandariai uždarytus talpoje ant atviros saulės, jie savaime žus. 

Rinkti šliužus geriausia anksti ryte ar vėlai vakare, taip pat apniukusią dieną ir po lietaus, dieną, ypač jei yra sausa, juos pamatyti sudėtinga, nes jie slepiasi. 

Kiaušinėlius šliužai taip pat deda drėgnose vietose – žaliosiose atliekose, kompostinėse, po mulčiu, grumstais ar plytelėmis, todėl, norint jų atsikratyti, būtina savo teritorijoje tokias vietas sutvarkyti. 

Šiuos šliužus galima gaudyti ir specialiomis gaudyklėmis naudojant jauką. Pavyzdžiui, pastatyti pridengtus plastikinius indus (paliekant 1–2 cm plyšį prie žemės paviršiaus, kad šliužai galėtų įšliaužti) su rūgstančiu kompotu, kuriame šliužai paskęs. Kitas būdas – naudoti medžio plokštę arba drėgną medžiagos atraižą ir po ja padėti masalą (pvz., moliūgo ar kito sugedusio maisto). Svarbu stebėti, kad gaudyklės nepersipildytų. Jas būtina tikrinti kasdien ir rastus šliužus sunaikinti. 

Jei teritorijoje yra invazinių šliužų, reikia  atkreipti dėmesį į komposto ir organinių atliekų krūvas, jei jos laikomos atviros – tai yra vieta, kur šliužai galėtų sėkmingai slėptis, maitintis, veistis ir žiemoti. 

Siekiant stabdyti ispaninių arionų plitimą, labai svarbu kontroliuoti pervežamus gyvus augalus, gruntą. Įsigytų naujų vazoninių augalų nereikėtų iš karto sodinti šalia kitų augalų. Pirmiausia juos rekomenduojama kurį laiką laikyti atskirai ir kruopščiai apžiūrėti, ypač vazono apačią, drenažo angas, vazono kraštus ir substratą. Šiose vietose gali slėptis šliužai, jų jaunikliai ar kiaušinių dėtys. Augalus naudinga apžiūrėti pakartotinai vakare arba po palaistymo, kai šliužai tampa aktyvesni. 

Šliužų naikinimui skiriamas finansavimas 

Aplinkos ministerija iniciavo Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą jungtinį projektą „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė“, kurį administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra.  

Jungtinio projekto metu bus naikinamos šešios invazinės rūšys, taip pat ir ispaninis arionas. Jungtinio projekto vykdytojams skirta apie 440 tūkst. eurų šiai rūšiai naikinti.  

Gyventojai pastebėtus ispaninius arionus gali registruoti Invazinių rūšių informacinėje sistemoje INVA. 

LR Aplinkos ministerijos inf.

Parama skiriama kompensuoti dalį išlaidų už einamaisiais metais nuo sausio 1 d. iki liepos 31 d. įsigytas spermos dozes. Kompensacijos dydis – iki 25 Eur už vieną dozę, tačiau ne daugiau kaip už vieną dozę vienai 11–24 mėn. amžiaus telyčiai.

Kas gali gauti paramą?

Parama gali pasinaudoti pieninių veislių galvijų laikytojai, kurie:

Lietuvos Respublikoje laiko pieninių veislių galvijų bandą;
verčiasi pirmine žemės ūkio produktų gamyba;
turi bent vieną 11–24 mėn. amžiaus telyčią;
jų bandos sėklinimo indeksas neviršija 1,6;
yra įsigiję lytiškai frakcionuotos pieninių veislių bulių spermos dozių.
Parama teikiama kaip de minimis pagalba.

Kaip pateikti paraišką?

Paraiškos teikiamos elektroniniu būdu per Žemės ūkio duomenų centro Paramos žemės ūkio veiklos subjektams apskaičiavimo informacinę sistemą (PŽŪVSAIS). Kartu su paraiška būtina pateikti spermos dozių įsigijimo išlaidų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Pieninių veislių galvijų bandos sėklinimo indeksą (2026 m. liepos 1 d. duomenimis) galima pasitikrinti prisijungus prie Ūkinių gyvūnų registro informacinės sistemos (ŪGRIS) ir pasirinkus: Ataskaitos → Individualiai registruojamų gyvūnų → Sėklinimų indekso ataskaita.

Daugiau informacijos apie paramos teikimo sąlygas ir paraiškų teikimo tvarką rasite čia.

Žemės ūkio ministerijos inf.

Pagrindinė kryptis, vienijanti skirtingų dalykų tarybų siūlymus, yra mokymosi turinio siaurinimas ir formuluočių tikslinimas. Siekiama sumažinti perteklinių detalių ir aiškiau apibrėžti, ko iš mokinių tikimasi, suderinti programų apimtį su realiu pamokų skaičiumi ir mokinių galimybėmis.   

„Siūlymų esmė – ne programų perrašymas, o jų pritaikymas realioms ugdymo sąlygoms, mažinant perteklinį sudėtingumą. Daugiausiai tai tikslinamojo pobūdžio pakeitimai“, - sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius. 

Istorijos dalyko taryba daugiausia dėmesio skyrė programos apimties problemai. Siūloma iki 2027-2028 mokslo metų pratęsti laikotarpį, per kurį dalis temų nebus įtraukiamos į brandos egzamino užduotis, taip suteikiant daugiau laiko programos įgyvendinimui ir mažinant mokymo(-si) krūvį. Į VBE pirmosios dalies turinį būtų neįtrauktos temos „Žmogus ir aplinka“, „Istorikas, istorija ir istorinė kultūra“, į VBE antrąją dalį – „Religija ir mentalitetai“.  

Geografijos bendrojoje programoje „urbanizacijos“ temą numatyta perkelti iš III į IV gimnazijos klasę. Šis sprendimas grindžiamas siekiu subalansuoti mokymosi turinį tarp klasių ir sumažinti trečios gimnazijos klasės mokinių apkrovą. 

Biologijos dalyko tarybos siūlymai orientuoti į turinio aiškumo, nuoseklumo ir mokinių supratimo stiprinimą. Tikslinamos sąvokos bei formuluotės, mažinama perteklinė mokymosi apimtis tų temų, kur nėra būtinybės gilintis į sudėtingus procesus ar detales. Dalis temų labiau orientuojamos į gebėjimą atpažinti, aptarti ir suprasti pagrindinius biologijos principus bei jų taikymą. Taip siekiama sudaryti daugiau galimybių mokiniams giliau suprasti esmines biologijos idėjas ir jų tarpusavio ryšius. 

Lietuvių kalbos ir literatūros bendrojoje programoje numatoma papildyti rekomenduojamų skaitinių sąrašą penktoje klasėje, sugrąžinant populiarų šiuolaikinės literatūros kūrinį - J. K. Rowling „Haris Poteris ir Išminties akmuo“. 

Matematikos dalyko tarybos siūlymai orientuoti į turinį: mažiau perteklinių uždavinių, aiškesnės formuluotės ir labiau mokinių amžių atitinkantys uždaviniai. III-IV gimnazijos klasių B kurse atsisakoma su tangentu susijusių temų, A kurse - parametrinių lygčių nagrinėjimo, abiejuose kursuose - „Įvado į statistinę duomenų analizę“. 

Taip pat pateikti siūlymai dėl fizikos, informatikos programų patikslinimo. 

Užsienio kalbos, ekonomikos ir verslumo, filosofijos, tautinių mažumų gimtosios kalbos  programų korekcijų artimiausiu metu atlikti neplanuojama arba sprendimai dėl jų tobulinimo bus priimami atlikus papildomas analizes ir įvertinus tyrimų rezultatus. 

Bendrosios programos bus koreguojamos nuosekliai ir sistemiškai, remiantis Dalykų tarybų siūlymais.  

Šiuo metu veikia 15 Nacionalinės švietimo agentūros sudarytų Dalyko tarybų. Netrukus darbus pradės dar viena – gyvenimo įgūdžių dalyko taryba. Informacija apie Dalykų tarybų veiklą, pateiktus pasiūlymus, svarstomus klausimus, priimtus sprendimus viešai skelbiama ir visiems prieinama NŠA interneto svetainėje.  

Su parengtais pasiūlymais dėl jau parengtų mokomųjų dalykų programų patikslinimo kviečiame susipažinti čia.

Pastebėjimų laukiame iki liepos 30 d. adresu jolanta.navickaite@smsm.lt 

ŠMSM inf.

Svarbu žinoti, kad piktžolėtus javus, rapsus ir pupinius augalus glifosato veikliosios medžiagos turinčiais herbicidais yra leidžiama apdoroti ne vėliau, kaip likus 10–14 kalendorinių dienų iki pjūties. Juos naudojant, turi būti vadovaujamasi konkretaus augalų apsaugos produkto etiketės reikalavimais, nes ne visi glifosato turintys herbicidai gali būti naudojami piktžolių naikinimui prieš derliaus nuėmimą. Visus registruotus augalų apsaugos produktus rasite čia.  

Svarbu atkreipti dėmesį, kad glifosato veikliosios medžiagos turinčius herbicidus draudžiama naudoti grikių pasėliuose. 

Augalininkystės tarnybos regioninių skyrių specialistai iki derliaus nuėmimo sezono pabaigos stebės javų, rapsų, pupinių augalų ir grikių pasėlius. Kilus įtarimų, kad glifosato turintys herbicidai galėjo būti panaudoti, nesilaikant nustatytų reikalavimų, bus atliekami patikrinimai, prireikus – imami augalų ar jų dalių ėminiai laboratoriniams tyrimams. 

„Mūsų tikslas – ne bausti, o užtikrinti, kad augalų apsaugos produktai būtų naudojami tinkamai ir saugiai. Kviečiame ūkininkus, prieš naudojant augalų apsaugos produktus, visada atidžiai perskaityti jų etiketes ir laikytis nustatytų reikalavimų. Taip pat raginame gyventojus, pastebėjusius galimus augalų apsaugos produktų naudojimo pažeidimus, apie juos pranešti“, – teigia Augalininkystės tarnybos direktorius S. Pusvaškis. 

Pranešti galima el. paštu info@vatzum.lt, pasitikėjimo linijos telefonu +370 5270 8080 arba artimiausiame Augalininkystės tarnybos teritoriniame padalinyje, kontaktai čia. 

Valstybinės augalininkystės tarnybos inf.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys rodo, kad šiemet jau panaudota daugiau nei 3,5 mln. eurų automobilių įsigijimui ir jų techniniam pritaikymui.

„Automobilis, kuriuo lengva ir patogu naudotis negalią turinčiam žmogui, yra būtinybė, neatsiejama visaverčio gyvenimo dalis. Taip atveriamos galimybės ir lengviau pasiekti darbo vietą, ir nuvykti pas gydytoją, į procedūras ar tiesiog keliauti ir plėsti akiratį. Tad, siekdami atliepti žmonių su negalia poreikius, mažiname administracinius sunkumus, didiname galimybes gauti kompensaciją, spartiname sprendimų priėmimą“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Rita Grigalienė.

Aiškesnė ir patogesnė tvarka

Pasikeitus tvarkai, numatyta galimybė kompensuoti automobilio techninio pritaikymo išlaidas, patirtas iki lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo dienos, jeigu jos patirtos ne anksčiau kaip 2024 m. sausio 1 d. Kitaip tariant, dėl kompensacijos galės kreiptis žmonės su negalia ir šeimos, auginančios vaikus su negalia, net ir tuo atveju, jei įsigijo automobilį ar jį pritaikė anksčiau, nei buvo nustatytas poreikis.   

Taip pat patikslinti transporto priemonės nuosavybės ir valdymo reikalavimai – kompensacija galės būti skiriama ir transporto priemonės valdytojui, o reikalingi duomenys bus tikrinami registruose.

Be to, išplėstas kompensuojamų techninio pritaikymo priemonių sąrašas, įtraukiant naujas priemones, tarp jų – modifikuotus priekinio vaizdo matymo įtaisus. Kartu patikslintas kompensuojamų techninio pritaikymo išlaidų sąrašas šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, papildant jį sėdynių ir diržų tvirtinimo įsigijimo bei įrengimo išlaidomis.

Taip pat aiškiau apibrėžtos šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, kompensuojamos techninio pritaikymo išlaidos – atskirtos vaikų su negalia ir suaugusiųjų su negalia poreikiams skirtos priemonės.

Kompensacija – kartą per 6-erius metus

SADM primena, kad lengvojo automobilio išlaidų kompensacija siekia 64 bazines socialines išmokas (BSI), t. y. iki 4736 eurų, o automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensacija – 128 BSI, t. y. iki 9472 eurų. Tokios kompensacijos gali būti skiriamos kartą per šešerius metus.

Siekiant gauti lengvojo automobilio įsigijimo ir (ar) pritaikymo kompensaciją, žmogui su negalia arba šeimos nariui turi būti nustatytas toks poreikis bei išduota atitinkama pažyma. Poreikį nustato ir pažymą išduoda Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ANTA).

Dėl lengvojo automobilio įsigijimo ir (ar) jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos skyrimo ir mokėjimo reikia kreiptis į „Sodrą“. Pildant tokį prašymą, būtina turėti sprendimą dėl poreikio nustatymo iš ANTA ir kitus reikalingus dokumentus.

SADM inf.

Muitinės departamentą pasiekė informacija, kad subdomenas lrmuitine.vintrack.lt galimai naudojamas apsimesti Lietuvos Respublikos muitine. Nustatyta, kad jame skelbiamas turinys atitinka Lietuvos muitinės ankstesnės interneto svetainės kopiją, o toks domenas gali būti naudojamas sukčiavimo (angl. phishing) ar kitoms socialinės inžinerijos atakoms.

Taip pat nustatytas ir domenas ltmuitino.lt, kuriame taip pat naudojama ankstesnės muitinės interneto svetainės išvaizda.

Gyventojai raginami būti budrūs, nespausti įtartinų nuorodų, neatskleisti savo prisijungimo duomenų ir visada patikrinti interneto svetainės adresą prieš naudojantis jos paslaugomis.

Lietuvos muitinė primena, kad oficialūs muitinės interneto adresai yra:

Lietuvos muitinės svetainė – muitine.lrv.lt
Muitinės paslaugų portalas – mano.muitine.lt

Kilus abejonių dėl interneto svetainės patikimumo, rekomenduojama informaciją tikrinti tik oficialiais Lietuvos muitinės kanalais.

Lietuvos muitinės inf.

Šiuo metu apsaugos sistemomis nuo laukinių gyvūnų aptverta automagistralė Vilnius–Panevėžys (A2) ir didžioji dalis automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Pastarojoje darbai tęsiami ir šiemet – sistemos diegiamos ruože nuo 146,57 iki 204,75 km. ASNLG taip pat įrengiamos ir magistralinio kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis (A6) ruože nuo 133,8 iki 165,7 km. Šiuose ruožuose planuojama įrengti apie 90,18 km apsaugos sistemų nuo laukinių gyvūnų, o darbams skirta apie 8 mln. eurų.

„Pernai susidūrimų su gyvūnais skaičius šalyje pasiekė tūkstantį. Tai kelia pavojų žmonių sveikatai ar net gyvybei. Aktyviai diegiame kompleksines saugumo priemones ir nuolat geriname infrastruktūrą, tačiau saugumas kelyje priklauso ir nuo kiekvieno vairuotojo atsakomybės. Raginu visus būti itin budriais, atsakingai elgtis kelyje ir rinktis saugų greitį“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Laukinius gyvūnus nuo patekimo į kelią apsaugo ne tik tvoros. Tarp priemonių – žalieji tiltai, požeminės gyvūnų perėjos, varliagyvių apsaugos sistemos, kintamos informacijos ženklai bei kiti  sprendimai, padedantys nukreipti gyvūnus į saugias migracijos vietas ir mažinančias jų patekimo į važiuojamąją kelio dalį tikimybę.

„Apsaugos nuo laukinių gyvūnų sistemos planuojamos ten, kur jos gali duoti didžiausią naudą – intensyvaus eismo keliuose ir ruožuose, kuriuose susidūrimų rizika yra didžiausia. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad net ir aptvertuose kelių ruožuose laukinis gyvūnas gali patekti į važiuojamąją dalį, todėl šios priemonės riziką sumažina, tačiau jos visiškai nepanaikina. Laukiniai gyvūnai keliuose gali pasirodyti visus metus, todėl vairuotojus raginame išlikti budrius ir laikytis saugaus greičio“, – sako „Via Lietuva“ Infrastruktūros palaikymo ir vystymo grupės vadovas Justas Norbutas.

Šiuo metu valstybinės reikšmės kelių tinkle jau įrengta daugiau kaip 900 kilometrų apsauginių tvorų, 16 požeminių perėjų vidutiniams ir smulkiesiems gyvūnams, 17 požeminių perėjų stambiesiems gyvūnams, du žalieji tiltai, integruotos ir atskiros varliagyvių apsaugos sistemos, įspėjamieji bei kintamos informacijos kelio ženklai. Gyvūnų migracijai taip pat pritaikomos vandens pralaidos.

Apsaugos sistemos nuo laukinių gyvūnų diegiamos tiek magistraliniuose, tiek ir intensyvesnio eismo krašto keliuose, ypač einančiuose miškingomis teritorijomis. Šiuo metu ruošiamasi paprastajam remontui valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis ruože nuo 0,0 iki 26,9 km, kuriame planuojama įrengti apsaugos nuo laukinių gyvūnų sistemas. Darbus planuojama pradėti 2026 metais, o užbaigti 2027 m. 

Gyvūnus ir žmones saugančių sistemų įdiegimo darbai atliekami pagal prioritetinę eilę. Pirmiausia apsaugos priemonės įrengiamos intensyviausio eismo keliuose ir kituose didžiausios rizikos ruožuose, įvertinus eismo intensyvumą, susidūrimų su laukiniais gyvūnais statistiką, gyvūnų migracijos kelius bei kitus aplinkosauginius kriterijus. 2027 m. visame valstybinės reikšmės kelių tinkle pagal prioritetinę eilę apsaugos sistemų nuo laukinių gyvūnų įrengimo darbams planuojama skirti apie 3 mln. eurų.  

Laukinių gyvūnų populiacija Lietuvoje didėja, todėl jų ir transporto priemonių susidūrimų rizika išlieka aktuali. Daugiausia tokių eismo įvykių įvyksta intensyvaus eismo keliuose, kuriuose susikerta transporto srautai ir gyvūnų migracijos keliai. Didžiausią pavojų eismo saugumui kelia susidūrimai su stambiais laukiniais gyvūnais, ypač briedžiais, todėl planuojant apsaugos priemones šiai rūšiai skiriamas išskirtinis dėmesys.

Kasmet Lietuvos keliuose registruojama apie 30 įskaitinių eismo įvykių su laukiniais gyvūnais, t. y. tokių, kuriuose nukenčia žmonės. Vis dėlto bendras transporto priemonių susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičius yra gerokai didesnis, nes į įskaitinių eismo įvykių statistiką nepatenka atvejai, kai apgadinamos tik transporto priemonės, o žmonės nenukenčia. Tačiau ir tokie susidūrimai kelia pavojų eismo saugumui, sukelia materialinių nuostolių bei daro neigiamą poveikį laukinei gyvūnijai.

„Via Lietuva“ ir toliau nuosekliai plės apsaugos nuo laukinių gyvūnų sistemas. Iki 2035 metų, įgyvendinant valstybinės reikšmės kelių plėtros projektus, planuojama įrengti 12 požeminių perėjų vidutiniams gyvūnams, 12 požeminių perėjų stambiesiems gyvūnams ir keturis žaliuosius tiltus. Taip siekiama, kad valstybinės reikšmės kelių infrastruktūra būtų dar saugesnė tiek eismo dalyviams, tiek laukinei gyvūnijai.

Apie AB „Via Lietuva“

„Via Lietuva“ – valstybės valdoma įmonė, atsakinga už Lietuvos kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Bendrovė rūpinasi daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2000 km pėsčiųjų ir dviračių takų.

„Via Lietuva“ inf.

Prekybos žmonėmis aukų skaičius Lietuvoje išaugo beveik trigubai

2025 m. ikiteisminių tyrimų metu Lietuvoje nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis buvo pripažinti 62 asmenys – tai yra daugiausiai per 6 metus ir beveik tris kartus daugiau nei 2024 m. (22). Visi šie asmenys buvo išnaudojami Lietuvoje, iš jų 7 asmenys taip pat buvo išnaudoti Lenkijoje ir Vengrijoje.

Iš 62 asmenų 49 buvo vyrai, 12 – moterys ir 1 vaikas. Didžioji dalis nukentėjusiųjų buvo trečiųjų šalių – Šri Lankos, Uzbekistano, Filipinų, Kirgizijos ir kt. – piliečiai, kurių dauguma patyrė išnaudojimą priverstiniam darbui transporto bei statybų sektoriuose ir gamybos pramonės įmonėse, 2 moterys buvo seksualiai išnaudotos. Nukentėjusiaisiais pripažinti ir 5 lietuviai: 1 buvo išnaudotas nusikalstamai veiklai vykdyti per paštomatus platinant narkotines medžiagas, 1 – priverstiniam darbui, 3 – paslaugoms, įskaitant elgetavimą.

Pernai pradėta 13 naujų ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis, o bendras vykdytų ikiteisminių tyrimų skaičius, palyginti su 2024 m., išaugo nuo 26 iki 37. Apžvalgoje atkreipiamas dėmesys, kad vis daugiau ikiteisminių tyrimų pradedama dėl jaunesnių nei 29 metų ir kitų pažeidžiamų asmenų išnaudojimo nusikalstamoms veikoms daryti, įskaitant vagystes, narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą Europos Sąjungos valstybėse. 1 ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas siekiant nustatyti, ar moteris buvo išnaudojama surogatinei motinystei.

Išnagrinėjus su prekyba žmonėmis bei išnaudojimu susijusias bylas buvo nuteista 11 fizinių asmenų (2 moterys ir 9 vyrai) ir 1 juridinis asmuo.

Asmenys į išnaudojimo situacijas buvo įtraukiami įvairiais būdais – dažniausiai per asmeninius kontaktus, tarpininkavimo įdarbinant paslaugas teikiančias įmones ir socialinius tinklus. Populiariausi asmenų valios palaužimo būdai buvo apgaulė ir naudojamasis asmenų pažeidžiamumu, o kai kuriais atvejais taikytas fizinis ir psichologinis smurtas bei grasinimai. 

Nors oficialiai nuo seksualinio išnaudojimo nukentėjo tik 2 moterys, Generalinė prokuratūra pastebi, kad daugėja užsieniečių seksualinio išnaudojimo atvejų, kai gavę leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, žmonės vėliau yra išnaudojami prostitucijai Lietuvoje arba tuo pačiu tikslu išgabenami į kitas ES valstybes. Tikėtina, kad dėl Lietuvos ekonominės ir geopolitinės padėties šios tendencijos artimiausiu laikotarpiu išliks.

Manipuliuojama darbo teise ir migracijos mechanizmais

Skirtingų institucijų pateikiami duomenys rodo, kad prekiautojų žmonėmis metodai darosi subtilesni – dažniau pasitelkiami teisėti migracijos mechanizmai, pavyzdžiui, įdarbinimo agentūros ar subranga. Asmenims yra suteikiama klaidinanti informacija apie jų teisinį statusą, manipuliuojama sudėtingomis migracijos procedūromis ir dokumentų klastojimu, siekiama išlaikyti aukas teisinio neapibrėžtumo ir priklausomybės nuo darbdavio būsenoje.

Transporto sektoriuje, kuriame dirba daug užsieniečių, dažniausiai neapskaitomas išdirbtas laikas, viršvalandžiai bei naktinis darbas, nesilaikoma reikalavimų dėl darbo ir poilsio laiko, darbuotojai tariamai jų prašymu išleidžiami nemokamų atostogų, taip nesumokant nei atlyginimo darbuotojams, nei mokesčių valstybei.

Lietuvoje veikiančios įmonės užsienio valstybėse ieško darbuotojų, nekalbančių lietuviškai, neturinčių pakankamai žinių apie savo teises ir nepasitikinčių valdžios institucijomis. Visa tai didina jų pažeidžiamumą ir mažina tikimybę, kad nukentėję asmenys kreipsis pagalbos. Ekspertų teigimu, tikėtina, kad ateityje tarpvalstybinės darbuotojų išnaudojimo schemos plėsis.

Iš viso 2025 m. buvo nustatyti 344 asmenys, kurie Lietuvoje dirbo nelegaliai arba vykdė nedeklaruotą savarankišką veiklą. Valstybinės darbo inspekcijos vertinimu, nuo darbdavių Lietuvoje nukentėję užsieniečiai paprastai nelaiko savęs išnaudojimo ar prekybos žmonėmis aukomis ir traktuoja savo situaciją kaip darbo teisės pažeidimus.

Trūksta kvalifikuotų specialistų ir pagalbos prekybos žmonėmis aukoms

Seimo kontrolierė dr. Erika Leonaitė pabrėžia, kad prekybos žmonėmis ir išnaudojimo priverstiniam darbui nusikaltimų tyrimai yra labai sudėtingi, nes reikia įrodyti daugybę aplinkybių – nukentėjusiojo valios palenkimą, kontrolės įgijimą, pasinaudojimą pažeidžiamumu ir kt.

„Bent dalinė policijos tyrėjų, taip pat prekybos žmonėmis bylas nagrinėjančių teisėjų specializacija yra būtina, kad būtų formuojama aiški praktika, būtų galima veiksmingai atlikti šių nusikaltimų tyrimus. Išnaudotojų taktikos ir verbavimo būdai kinta, todėl kyla iššūkių, kai ikiteisminį tyrimą tenka atlikti galbūt pirmą kartą su tokiu nusikaltimu dirbančiam tyrėjui. Pareigūnų specializacija būtina ir siekiant tinkamai informuoti nukentėjusiuosius, nes praktika rodo, kad jiems dažnai nesuteikiama būtina informacija“, – sako E. Leonaitė.

Nors 2025 m. buvo organizuojami įvairūs mokymai ir kitos prekybos žmonėmis srities kompetencijų stiprinimo veiklos, specialistams vis dar trūksta žinių apie skirtingas prekybos žmonėmis formas ir tai, kaip atpažinti aukas, jie nėra susipažinę su naujausiomis tendencijomis, todėl nukentėję asmenys dažnai identifikuojami per vėlai. Pastebimas ir tęstinių mokymų specialistams trūkumas.

Valstybinėje darbo inspekcijoje, ikiteisminio tyrimo įstaigose ir teismuose trūksta specialistų, tyrėjų, prokurorų ir teisėjų, kurie specializuotųsi būtent prekybos žmonėmis srityje, o tai apsunkina šios nusikalstamos veikos atpažinimą ir atskyrimą nuo kitų nusikaltimų. Todėl pasitaiko atvejų, kai, pavyzdžiui, nusikalstamoms veikoms išnaudojami asmenys yra patraukiami baudžiamojon atsakomybėn, nes ikiteisminio tyrimo metu jie nebuvo identifikuoti kaip prekybos žmonėmis aukos. Neidentifikuotas kartais lieka ir išnaudojimas priverstiniam darbui, nes yra vertinamas tik kaip darbo teisės pažeidimas.

Apžvalgoje pažymima, kad skiriant didesnius išteklius ikiteisminio tyrimo institucijų darbui su bylomis dėl prekybos žmonėmis, tyrimai būtų veiksmingesni ir būtų nustatoma dar daugiau nuo šio nusikaltimo nukentėjusių asmenų. Taip pat įžvelgtas poreikis numatyti papildomą ir tikslinį finansavimą Valstybinei darbo inspekcijai, siekiant užtikrinti pakankamus žmogiškuosius ir administracinius išteklius kovai su prekyba žmonėmis, kai asmenys išnaudojami darbui ir paslaugoms. Tyrėjų ir teisėjų kompetencijos šioje srityje kėlimas ir bent dalinė specializacija taip pat reikšmingai prisidėtų prie veiksmingo atsako į prekybos žmonėmis nusikaltimus.

Kadangi didelė prekybos žmonėmis dalis lieka nepastebėta, nukenčia ir pagalbos nukentėjusiesiems organizavimas.

Pagalbą teikiančių nevyriausybinių organizacijų vertinimu, teisėsaugos pareigūnai nepakankamai į jas nukreipia nukentėjusius asmenis. Įprastai nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis pripažintiems asmenims informacija apie jų teises ir galimybes gauti pagalbą pateikiama apsiribojant bendro pobūdžio pranešimu lietuvių kalba, tačiau specializuota informacija nėra suteikiama. Be to, prekybos žmonėmis aukoms neįteikiamas Generalinio prokuroro patvirtintas nukentėjusiojo teisių išaiškinimo protokolo priedas jiems suprantama kalba. Tai leidžia daryti prielaidą, kad šiuo metu nėra užtikrinama visų prekybos žmonėmis aukų teisė būti visapusiškai supažindintiems su savo teisėmis bei pagalbos gavimo galimybėmis. 

Pagrindiniu iššūkiu užtikrinant veiksmingą prekybos žmonėmis prevenciją išliko nepakankamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir veiksmų šioje srityje koordinavimas. Ši problema ypač išryškėja vertinant institucijų, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą – 2025 m. nepakankamai dalintasi informacija, veiksmai nebuvo tinkamai koordinuojami.

„Dalis savivaldybių prekybos žmonėmis vis dar neidentifikuoja kaip joms aktualios problemos, tad ir nemato poreikio bendradarbiauti, nesiima prevencinių veiksmų. Vis dėlto, pernai nevyriausybinės organizacijos nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims pagalbą teikė visose Lietuvos apskrityse ir jos įžvelgia didelį tarpinstitucinio bendradarbiavimo poreikį. Taigi, net jei atrodo, kad savivaldybėje prekyba žmonėmis nevyksta, yra būtina vystyti dialogą su ikiteisminio tyrimo institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir profesinėmis sąjungomis taip pat ir apskričių lygmeniu. Kad nukentėjusieji praneštų apie patirtą išnaudojimą, jie turi ne tik žinoti, kur kreiptis, bet ir būti tikri, kad sulauks reikiamos pagalbos ir apsaugos“, – sako Seimo kontrolierė dr. Jolita Miliuvienė.

Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, kad Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komisijos sudarytos mažiau nei trečdalyje savivaldybių ir tik šešios iš jų viešai skelbia informaciją apie tokios komisijos veiklą. 

Atsakingiems subjektams rekomenduojama bendradarbiauti ir kelti kompetencijas

Seimo kontrolierės Vyriausybei, ministerijoms, Generalinei prokuratūrai, Policijos departamentui, savivaldybėms ir kitiems atsakingiems subjektams pateikė rekomendacijas siekiant stiprinti kovą su prekyba žmonėmis, vystyti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir didinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, teisėjų, kitų specialistų specializaciją prekybos žmonėmis srityje.

Rekomendacijose daug dėmesio skirta poreikiui tobulinti duomenų rinkimo, kaupimo ir apdorojimo mechanizmą, kuris turėtų padėti užtikrinti, kad visos institucijos disponuotų vienoda informacija ir galėtų priimti tiksliais duomenimis grįstus sprendimus.

Pagalbą nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims teikiančių NVO sąrašas pateikiamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/pagalba-prekybos-zmonemis-nusikaltimu-aukoms/

Seimo kontrolierių įstaigos inf.

Vienas svarbiausių dokumentų, apie kurį verta žinoti perkant ar parduodant augalus, yra augalo pasas – augalo „tapatybės kortelė“, padedanti atsekti, iš kur jis atkeliavo.

Augalo pasas – ne paprasta etiketė

Augalo pasas yra oficialus Europos Sąjungoje naudojamas dokumentas, patvirtinantis, kad augalas ar augalinis produktas atitinka augalų sveikatos reikalavimus ir gali būti vežamas ES teritorijoje. Jeigu vėliau paaiškėtų, kad augalas užkrėstas pavojinga liga ar kenkėju, pagal augalo pasą būtų galima nustatyti, iš kur jis atkeliavo, kas jį užaugino ir pardavė, ir kur dar tokie augalai galėjo būti išplatinti.

Augalo pasas reikalingas sodinti skirtiems augalams, kai jie tiekiami rinkai. Tai gali būti vaismedžiai, dekoratyviniai krūmai, sodinukai, daigai, vazoniniai augalai, sėklinės bulvės ir kai kurios sėklos.

Sodininkams mėgėjams svarbiausia atminti: perkant augalą sodinimui, ypač internetu, reikia klausti -  ar jis turi augalo pasą? Tai padeda įsitikinti teisėta prekyba ir sumažina riziką įsigyti ligas ar kenkėjus platinantį augalą.

Kaip atrodo augalo pasas?

Augalo pasas gali būti atspausdintas ant vazono, etiketės, kuri vėliau priklijuojama ar kitaip pritvirtinama prie mažiausios pakuotės ar konteinerio, tačiau jame pateikta informacija turi būti aiški ir įskaitoma.

Jame privalo būti ES vėliava, užrašas „Augalo pasas“ arba „Plant Passport“, tuomet turi būti nurodyti keturi punktai: A - botaninis augalo pavadinimas, B – fitosanitarinio registro numeris, C – siuntos atsekamumo kodas, D – kilmės šalies kodas. Neaiškūs ar taisyti duomenys augalo pase ar neįžiūrima informacija ant augalo paso turėtų kelti įtarimų.

Internetinė prekyba – ne išimtis

„Augalų sveikatos reikalavimų požiūriu prekyba augalais internetu nėra pilkoji zona. Jeigu augalai parduodami internetu, dėl jų pardavimo susitariama telefonu, paštu, per socialinius tinklus ar siunčiami kurjeriu, tai laikoma nuotoline prekyba, todėl sodinti skirti augalai turi atitikti tokius pačius augalų sveikatos reikalavimus ir būti parduodami su augalo pasu“, – sako Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Simonas Pusvaškis.

ES teisės aktai nenumato išimčių internetu parduodamiems sodinti skirtiems augalams. Vadinasi, vazoninis kambarinis augalas, dekoratyvinis krūmas, gėlės sodinukas ar kitas sodinti skirtas augalas, parduodamas nuotoliniu būdu, turi turėti augalo pasą.

Kada paso  nereikia?

Augalo paso gali nereikėti, kai žmogus iš savo auginimo vietos tiesiogiai parduoda nedidelius kiekius vienmečių augalų. Pavyzdžiui, iki 1000 vienmečių gėlių arba iki 100 kitų vienmečių augalų. Išimtis gali būti taikoma ir tada, kai savo užaugintos vienmetės gėlės, daržovių daigai ar kiti vienmečiai dekoratyviniai augalai nuvežami į mugę, turgų ar kitą prekybos vietą ir ten tiesiogiai parduodami pirkėjui.

Vis dėlto išimtys netaikomos nuotolinei prekybai, o kai kuriems augalams reikalavimai išlieka griežti visuose tiekimo etapuose. Pavyzdžiui, bakterinės degligės augalai šeimininkai (obelys, kriaušės, gudobelės, kauleniai ir t.t.), taip pat sėklinės bulvės augalo pasą turi turėti iki pat galutinio pirkėjo.

Perkant iš užsienio – dar daugiau atsakomybės

Perkant augalus iš kitos ES šalies, galioja ta pati taisyklė: sodinti skirti augalai turi būti tiekiami su augalo pasu. Tai aktualu ir tiems, kurie augalus užsisako iš užsienio internetinių parduotuvių, ir tiems, kurie perka juos iš kolekcininkų ar pavienių pardavėjų.

Dar griežtesni reikalavimai taikomi augalams iš trečiųjų šalių, tai yra ne iš ES valstybių. Tokiu atveju augalams, augaliniams produktams ar kitiems objektams reikalingas fitosanitarinis sertifikatas, kurį išduoda eksportuojančios šalies nacionalinė augalų apsaugos institucija. Jo neturint, reiškia, kad kilmės šalies nacionalinės augalų apsaugos organizacijos atstovai augalo nematė, jo nepatikrino pagal taikomus fitosanitarinius reikalavimus. Jei augalai be augalo paso, tada yra didelė tikimybė, jog į Lietuvą ir Europos Sąjungą gali patekti karantininiai kenkėjai ar ligos, kurie čia neturi natūralių priešų ir gali greitai išplisti.

Verta įsidėmėti, jog augalų karantininiai kenkėjai ar ligos plinta panašiai kaip ir žmonių ligos, tik nešiotojai kiti. Jau pergyvenome COVID-19 pandemiją, tad reiktų nepamiršti šių pamokų. Tokią pačią pandemiją, tik augalų pasaulyje, gali išprovokuoti augalų ligų sukėlėjai.

Kartu su gražiu augalu į sodą gali atkeliauti ir pavojingos bakterijos

Pirkėjai neretai ieško pigesnių ar retesnių augalų, tačiau toks pirkinys gali kelti rimtą fitosanitarinę riziką.

„Augalas pigus gali atrodyti tik iš pirmo žvilgsnio. Kartu su juo į namus, šiltnamį ar sodą gali atkeliauti ligos ar kenkėjai, kurių plika akimi iš karto nepamatysime. Gali būti pažeisti ir kiti šalia augantys augalai, sumažėti derlius“, – įspėja S. Pusvaškis.

Vienas tokių pavojingų kenkėjų – bakterinė degligė, kurią sukelia bakterija Erwinia amylovora. Lietuva, išskyrus Kėdainių miesto savivaldybę, dėl šios ligos turi saugomos zonos statusą, todėl bakterinės degligės augalai šeimininkai turi būti tiekiami tik su augalo pasu, kuriame privalo būti nurodyta „PZ“ ir kodas ERWIAM.

Taigi, jei kartu su augalu į sodą atkeliautų pavojinga liga ar kenkėjas, tikroji tokio pirkinio kaina gali būti gerokai didesnė nei sumokėta suma. Ne veltui yra sakoma „Skūpas – moka du kartus“.

Ką turėtų patikrinti pirkėjas?

Perkant sodinuką, vaismedį, dekoratyvinį krūmą, vazoninį ar kambarinį augalą, klauskite pardavėjo, ar augalas turi augalo pasą. Perkant internetu,  paprašykite atsiųsti ir augalo paso nuotrauką. Svarbu patikrinti, ar pase pateikti visi privalomi duomenys, leidžiantys atsekti augalo kilmę ir tiekėją.

Jeigu pardavėjas vengia atsakyti, tikina, kad augalo pasas yra „tik formalumas“, ignoruoja prašymą parodyti dokumentą, tai turėtų būti vertinama kaip rimtas rizikos ženklas. Tai taip pat gali būti ir patikrinimas ar ne iš sukčių bandote nupirkti norimą augalą. Tokiu atveju nuo pirkimo geriau susilaikyti.

Pastebėjus neįprastus augalų ligų požymius ar įtartinus kenkėjus, nereikėtų imtis drastiškų veiksmų – svarbiausia, kuo greičiau susisiekti su Augalininkystės tarnyba el. paštu info@vatzum.lt arba visą parą veikiančia pasitikėjimo linija +370 5 270 80 80. Specialistai įvertins situaciją, prireikus atvyks į vietą ir paims mėginius tyrimams.

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos inf.

EIMIN inf.

„SENTINEL radarų pagrindinė užduotis – įgalinti NASAMS oro taikinių naikinimo operacijas, užtikrinant tikslią taikinių aptikimo ir sekimo informaciją. Šie radarai padės efektyviau reaguoti į galimas grėsmes ir saugoti mūsų žmonių saugumą. Dėkoju Latvijai ir JAV už nepertraukiamą bendradarbiavimą stiprinant regiono saugumą“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Atsižvelgusi į JAV siūlymą, Latvija nusprendė perduoti radarus Lietuvai, kadangi savo oro gynybos poreikiams naudoja kitas sistemas.

KAM inf.

Siekiant apsaugoti pacientų interesus, ministerijos specialistai padeda GMPT ieškoti skubių sprendimų, kad pacientų pavėžėjimo paslauga būtų užtikrinama nepertraukiamai.

„Man asmeniškai tokia situacija yra visiškai nepriimtina. Valstybės įsipareigojimas pasirūpinti pacientais privalo būti vykdomas be jokių išlygų, o privatūs ginčai ar tiekėjų nepasirengimas negali tapti įkaitais tų, kuriems pagalbos reikia labiausiai. Greitosios medicinos pagalbos tarnybai daviau užduotį – kuo skubiau spręsti šią situaciją ir užtikrinti sklandų paslaugos teikimą. Mums rūpi kiekvienas žmogus, kiekvienas pacientas, todėl tokios situacijos nėra toleruotinos“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis.

GMPT generalinis direktorius Donatas Paliulionis teigia, kad tiekėjas yra informuotas apie tai, kad GMPT jau nuo šiandien formuos ir perduos pavėžėjimo užsakymus per ESVIS sistemą, kuriuos jis privalo vykdyti pagal sutartinius įsipareigojimus.

„Teisiniai veiksmai, kuriais siekta grįžti į sutarčių vykdymą, buvo paties tiekėjo inicijuotas procesinis tikslas, todėl jis privalo elgtis profesionaliai ir atsakingai. Pacientų pavėžėjimas yra valstybės lygmens funkcija, tiesiogiai susijusi su pacientų teise laiku gauti sveikatos priežiūros paslaugas, tad verslo rizikos ar organizaciniai iššūkiai negali būti perkeliami valstybei ar pacientams, o paslaugos nevykdymas taip pat bus vertinamas vadovaujantis galiojančiomis sutartimis ir teisės aktais“, – teigia D. Paliulionis.  

Dėl tiekėjo veiksmų identifikuota, kad pavėžėjimo paslauga įprastais lengvaisiais automobiliais gali strigti 13 savivaldybių, o neįgaliesiems pritaikytais lengvaisiais automobiliais – 8 savivaldybėse.

Siekdama, kad pacientai nepatirtų nepatogumų, GMPT šiuo metu skubiai vykdo mažos vertės viešuosius pirkimus laikinosioms nespecializuoto pacientų pavėžėjimo paslaugoms šiose savivaldybėse įsigyti. Šios laikinos sutartys bus vykdomos tol, kol nuolatinis tiekėjas faktiškai pradės teikti paslaugas arba bus rasti kiti ilgalaikiai sprendimai.

Ministerija ir GMPT taip pat glaudžiai bendradarbiauja su gydymo įstaigomis ir savivaldybėmis, kad kritiniai pacientų pavėžėjimo būtų sprendžiami prioritetine tvarka.

SAM inf.

Primename, kad bendrais žemės naudojimo valstybinės priežiūros klausimais reikia kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI). Dėl apleistų žemės sklypų priežiūros – į savivaldybę. Savivaldybės taip pat kontroliuoja valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose nuomos sutarčių vykdymą, tai yra vertina, ar nuomininkai laikosi sudarytų nuomos sutarčių sąlygų. Nacionalinė žemės tarnyba atlieka valstybinės žemės sklypų faktinių duomenų patikrinimus, kai sprendžiama dėl jų pardavimo ar nuomos, taip pat prižiūri, kaip vykdomos valstybinės žemės nuomos sutartys kaimiškosiose vietovėse.

Nuo 2024 m. žemės naudojimo valstybinės priežiūros funkcija priskirta VTPSI. Ši funkcija  apima žemės savininkų ir naudotojų veiklos kontrolę, kurios tikslas yra užtikrinti, kad žemė būtų naudojama laikantis teisės aktų reikalavimų, būtų saugomi teisėti žemės savininkų ir naudotojų interesai, o nustačius pažeidimus būtų imamasi įstatymuose numatytų priemonių.

Būtent VTPSI organizuoja ir vykdo planinius bei neplaninius žemės naudojimo patikrinimus, nagrinėja gyventojų prašymus ir skundus, teikia privalomuosius nurodymus pašalinti nustatytus pažeidimus, konsultuoja gyventojus žemės naudojimo valstybinės priežiūros klausimais, vykdo prevencinę veiklą bei atlieka kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus, susijusius su žemės naudojimo valstybine priežiūra.

Inspekcija tikrina, ar žemės sklypai naudojami pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, ar vykdant veiklą nėra pažeidžiamos žemės sklypų ribos, savavališkai užimama ar naudojama valstybinė žemė arba vandens telkiniai, ar nėra sunaikinti ar sugadinti geodeziniai punktai. Neplaniniai patikrinimai atliekami gavus gyventojų ar institucijų skundus, pačiai Inspekcijai nustačius galimus pažeidimus arba vykdant teisėsaugos ir kitų institucijų pavedimus.

Todėl gyventojams, pastebėjusiems galimus žemės naudojimo pažeidimus, pavyzdžiui, netinkamą žemės naudojimą, galimai savavališkai užimtą žemę ar pan., reikėtų kreiptis būtent į VTPSI.

Svarbu žinoti, kad apleistų žemės sklypų priežiūra ir invazinių augalų, pavyzdžiui, Sosnovskio barščių naikinimo klausimai, nėra priskirti VTPSI. Dėl apleistų sklypų ar invazinių augalų gyventojai turėtų kreiptis į savivaldybę. Savivaldybės kontroliuoja, kaip laikomasi teritorijų tvarkymo, švaros ir želdynų priežiūros taisyklių, ir turi imtis priemonių tvarkai atkurti.

Kai klausimas susijęs su išnuomotų valstybinės žemės sklypų naudojimu ir nuomos sutarties sąlygų laikymusi, pagal kompetenciją veiksmus atlieka NŽT arba savivaldybė. Kreipiantis į kompetentingą instituciją situacija gali būti išnagrinėta greičiau, operatyviau atliekami reikalingi patikrinimai ir efektyviau nagrinėjami galimi pažeidimai.

Taip pat dalijamės VTPSI parengta informacija „Dėl invazinių Sosnovskio barščių ir apleistų sklypų tvarkymo: ką svarbu žinoti?“.

NŽT inf.

Jei žmogus nutraukia kaupimą pereinamuoju laikotarpiu – nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. – jo paties sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas pervedami į banko sąskaitą be jokių papildomų mokesčių ar atskaitymų. Valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis grįžta į „Sodrą“ ir virsta pensijos apskaitos vienetais – tai padidins būsimą senatvės pensiją.

Vidutiniškai – po papildomą pensijos apskaitos vienetą

Vidutinė „Sodrai“ pervedama valstybės skatinamųjų ir „Sodros“ įmokų suma, gyventojui pasitraukus iš kaupimo antrąjį ketvirtį, sudaro 2 600 eurų. Iš viso į „Sodros“ rezervinį fondą pervesti 272 mln. eurų.

„Sodros“ duomenimis, vienam iš kaupimo 2026 m. II ketvirtį pasitraukusiam žmogui vidutiniškai prisidės 1,07 pensijų apskaitos vieneto. 9 iš 10 buvusių pensijų kaupimo dalyvių gaus iki 2 pensijų apskaitos vienetų. Po 2–3 papildomų pensijų apskaitos vienetus įgis 8 proc. pasitraukusiųjų, nuo 3 iki 4 – 2 proc., o virš 4 vienetų papildomai gaus 1 proc. gyventojų.

Kur rasti asmeninę informaciją?

Bendrą savo sukauptų pensijos apskaitos vienetų skaičių gyventojai gali matyti prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros https://gyventojai.sodra.lt.

Detalesnę informaciją apie tai, kiek papildomų apskaitos vienetų žmogus gavo pasitraukęs iš pensijų kaupimo, galima matyti suformavus atnaujintą suvestinę REP.49.1 „Detali informacija apie asmens įgytus apskaitos vienetus senatvės pensijai“.

Suvestinėje duomenys rodomi už tuos metus, kuriais asmuo pasitraukė iš kaupimo – įskaitant ir ankstesnius laikotarpius. Pavyzdžiui, jei žmogus pasitraukė 2019 m., vėliau grįžo ir dar kartą pasitraukė 2026 m., suvestinėje bus pateikti duomenys už abejus metus.

Norėdami sužinoti, kokia „Sodros“ ir valstybės įmokų suma grįžo į „Sodrą“, gyventojai turėtų susiformuoti suvestinę REP.11 „Į pensijų fondus pervestos kaupiamosios pensijų įmokos“. Jos apačioje nurodoma pervesta suma ir tai, kad asmuo nebėra kaupimo dalyvis.

Visų suvestinių formos yra paskyros skiltyje „Apie mane“.

Kaip skaičiuojami apskaitos vienetai

Į „Sodrą“ grįžusios lėšos verčiamos į pensijų apskaitos vienetus pagal tą pačią formulę, kuria kasmet skaičiuojami dirbančiųjų įgyti vienetai:

Vienas pensijų apskaitos vienetas įgyjamas, kai per metus sumokama pensijų socialinio draudimo įmokų nuo pajamų, kurios lygios 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
2026 m. VDU, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, siekia 2 312,15 euro. Tai reiškia, kad tokį atlyginimą iki mokesčių per mėnesį gaunantis žmogus per metus uždirba 27 745,80 euro (2 312,15 Eur x 12 mėn.).
Pensijų socialinio draudimo įmokų tarifas yra 8,72 proc. Todėl per metus nuo tokio atlyginimo sumokama 2 419,43 euro pensijų socialinio draudimo įmokų (27 745,80 Eur x 8,72 proc. ).
Vadinasi, vienam pensijų apskaitos vienetui įgyti per metus reikia sumokėti 2 419,43 Eur pensijų socialinio draudimo įmokų.

Pavyzdys. Jei į „Sodrą“ grįžta 2 600 eurų, ši suma padalijama iš 2 419,43 euro – žmogus papildomai įgyja 1,07 pensijų apskaitos vieneto.

Kasmet žmogaus senatvės pensija yra indeksuojama – didinama, todėl keičiasi ir vieneto vertė tais metais jau skaičiuojant pensijos dydį. Kuo daugiau apskaitos vienetų žmogus turi sukaupęs, tuo didesnė bus jo individualioji pensijos dalis.

Kaip papildomi apskaitos vienetai paveiks pensijos dydį

Jei žmogus jau gauna pensiją, papildomi pensijų apskaitos vienetai bus įvertinti perskaičiuojant pensiją už tuos kalendorinius metus, kuriais jie įgyti.

Pavyzdžiui, jei valstybės ir „Sodros“ įmokos bus pervestos „Sodrai“ 2026 metais, pensija bus perskaičiuota nuo 2027 metų. Jei įmokos sugrįš 2027 metais, pensija bus perskaičiuota nuo 2028 metų.

Jei žmogus į pensiją išeina tais pačiais metais, kai nutraukė kaupimą antroje pakopoje, papildomi apskaitos vienetai į pensiją bus įskaičiuoti  tuo atveju, jei prašymas nutraukti kaupimą pensijų kaupimo bendrovei pateiktas iki to mėnesio, nuo kurio skiriama pensija, pirmos dienos. Jei prašymas pateikiamas vėliau, šie apskaitos vienetai bus įtraukti perskaičiuojant pensiją nuo kitų metų sausio 1 d.

Pavyzdžiui, žmogus sulauks pensinio amžiaus 2026 m. liepą. Jei prašymas nutraukti kaupimą pensijų kaupimo bendrovei bus pateiktas iki 2026 m. birželio 30 d., papildomi apskaitos vienetai bus įvertinti skiriant pensiją. Jei prašymas bus pateiktas nuo 2026 m. liepos 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d., papildomi apskaitos vienetai bus įvertinti perskaičiuojant pensiją 2027 metais.

„Sodra“ informuoja gyventojus asmeninėmis žinutėmis

„Sodra“ asmeninėmis žinutėmis jau informuoja visus, kurie yra pasitraukę iš pensijų kaupimo antrąjį šių metų ketvirtį. Pranešime nurodyta, kad pensijų kaupimo bendrovė pervedė valstybės ir „Sodros“ įmokas, ir paaiškinta, kaip išsamesnę informaciją rasti paskyroje. Žinutės siunčiamos į asmenines „Sodros“ paskyras ir el. paštu tiems, kurie yra užsisakę proaktyvaus informavimo paslaugą.

Atkreipkite dėmesį: saugokite savo duomenis

„Sodra“ niekada nesiunčia pranešimų, kuriuose prašoma pervesti pinigus, patvirtinti banko operacijas, pateikti banko kortelės ar el. parašo duomenis arba skubiai priimti finansinius sprendimus. Jeigu gaunate tokį ar panašų apgaulingą pranešimą „Sodros“ vardu – nieko nespauskite, o apie tai informuokite „Sodrą“.

Primename, kad visas el. paštu iš „Sodros“ gaunamas žinutes gyventojai ras ir savo paskyrose, todėl kilus abejonių, galima jas pasitikrinti ir palyginti.

Jeigu turite klausimų dėl įgytų apskaitos vienetų ar jų skaičiavimo, kviečiame kreiptis į „Sodros“ informacijos centrą telefonu +370 5 250 0883.

„Sodra“ Inf.

Vien per šių metų antrąjį ketvirtį RRT gavo 768 pranešimus apie draudžiamą skleisti ar neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį turinį internete – 35 proc. mažiau nei tą patį 2025 metų ketvirtį (1 155 pranešimai), tačiau 27 proc. daugiau nei 2026 metų pirmąjį ketvirtį. 

„Neslopstantis pranešimų kiekis rodo, kad rizikų skaitmeninėje erdvėje nemažėja, o dirbtinis intelektas tampa įrankiu, galinčiu jas dar labiau sustiprinti. Visgi, nuoseklus institucijų, interneto platformų ir visuomenės bendradarbiavimas bei augantis gyventojų sąmoningumas prisideda prie saugesnės interneto aplinkos“, – teigia RRT pirmininkė Jūratė Šovienė. 

RRT ekspertams išnagrinėjus per šių metų pirmąjį pusmetį gautus pranešimus (648 atvejai) buvo nustatyta, kad jie pagrįsti ir dėl jų galima imtis veiksmų šalinant žalingą ar draudžiamą turinį. Tai sudarė atitinkamai 47 proc. visų gautų pranešimų. 

Siekdama veiksmingai šalinti žalingą ir draudžiamą turinį internete, RRT glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio institucijomis, tarptautiniais partneriais bei interneto platformomis. Daugiausia (179)  pasitvirtinusių pranešimų buvo perduota įvairių šalių interneto paslaugų teikėjams, svetainių savininkams, socialinių tinklų valdytojams. RRT kreipėsi dėl jų valdomose interneto svetainėse ar platformose nustatyto draudžiamo skleisti turinio, nurodant, kad jis būtų kuo skubiau pašalintas. 

Per pirmąjį 2026 metų pusmetį gauti 154 pranešimai  apie vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus buvo persiųsti kitų šalių interneto karštosioms linijoms, tarptautinės interneto karštųjų linijų asociacijos INHOPE narėms. 

„Vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdai ir patyčios kibernetinėje erdvėje išlieka vienomis aktualiausiomis skaitmeninės aplinkos problemų. Internete vaikai susiduria ne tik su patyčiomis, bet ir smurtiniu ar savižalą skatinančiu turiniu, seksualinio išnaudojimo vaizdais, bandymais užmegzti netinkamą kontaktą, sukčiavimu, dezinformacija ar manipuliatyviais algoritmais, skatinančiais vis didesnį įsitraukimą į žalingą turinį. 

Naujų rizikų kyla dėl vis dažnesnio generatyvinio dirbtinio intelekto priemonių naudojimo. Vaikai jas naudoja ne tik informacijai gauti, bet ir bendravimui ar emocinei paramai, todėl didėja emocinio prisirišimo, priklausomybės rizikos, asmens duomenų naudojimo ir galimo poveikio vaikų psichologinei gerovei. Todėl tėvams svarbu domėtis, kokiomis platformomis vaikas naudojasi, su kuo bendrauja, kokį turinį mato ir kaip jaučiasi praleidę laiką internete“, – sako J. Šovienė. 

Per 2026 metų pirmąjį pusmetį RRT gavo 128 su kibernetinėmis patyčiomis susijusius pranešimus, iš jų 68 pasitvirtino. 

RRT 56 gautus pranešimus persiuntė Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui, įtarus kibernetinį incidentą ar internetinio sukčiavimo atvejį. Dar 25 pranešimus tirs Lietuvos policija, nes buvo nustatytas draudžiamas turinys, patalpintas Lietuvos tarnybinėse stotyse. 27 pranešimai per 2026 metų pirmąjį pusmetį, įtarus neigiamą poveikį nepilnamečiams darančią informaciją, buvo persiųsti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. 

Kiti 207 gauti pranešimai, kuriais buvo pranešta apie draudžiamą turinį, buvo pasikartojantys, t. y., buvo apie tą patį turinį, dėl kurio buvo imtasi aukščiau nurodytų veiksmų. 

Kada ir kaip kreiptis į RRT 

Į RRT galima kreiptis aptikus pornografinį, vaikų seksualinio išnaudojimo, patyčias, smurtą, rasinę ar tautinę nesantaiką kurstantį turinį internete. Gyventojai raginami pranešti RRT administruojamai interneto karštajai linijai  https://www.svarusinternetas.lt  ir tais atvejais, kai susiduria su e. sukčiavimo atvejais ar kitais skaitmeninio saugumo incidentais. Visi gauti pranešimai įvertinami specialistų, ir nustačius, kad juose pateikta informacija apie neteisėtą ar žalingą turinį pagrįsta, nedelsiant imamasi veiksmų, kad toks turinys būtų kuo skubiau pašalintas. 

Siekdama stiprinti visuomenės skaitmeninį raštingumą, RRT kartu su partneriais įgyvendina įvairias iniciatyvas. Viena jų – projektas „Nė vienas nėra pamirštas“, skirtas padėti gyventojams įgyti ir stiprinti skaitmeninius įgūdžius bei drąsiau naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir paslaugomis.

LR ryšių reguliavimo tarnybos inf.

„Per praėjusius metus buvo atlikta 20 įpareigotųjų subjektų patikrinimų. Tokie patikrinimai vykdomi siekiant užtikrinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų laikymąsi. Nors įpareigotieji subjektai vis geriau supranta pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus, tačiau praktikoje jų taikymas vis dar kelia tam tikrų iššūkių“, – sako FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Edmundas Jankūnas.

Tarnybos atliekamų priežiūros veiksmų ir patikrinimų metu nustatoma, kad rinkos dalyviai ne visais atvejais tinkamai įgyvendina įstatyme nustatytas pareigas.

Patikrinimų metu dažniausiai nustatyti su klientų tapatybės nustatymo ir patikrinimo reikalavimais susiję pažeidimai, informacijos saugojimo, vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų nustatymo pažeidimai, atsakingų darbuotojų paskyrimo ir mokymų pažeidimai, informacijos apie 15 tūkst. eurų vertės sandorius pateikimo pažeidimai, pranešimų apie įtartiną piniginę operaciją ar sandorį pažeidimai, sudėtingų, neįprastai didelių, neįprastos struktūros sandorių nagrinėjimo pažeidimai ir kt.

FNTT PPTFPĮ pažeidimų nagrinėjimo komisija 2025 m. išnagrinėjo 13 įpareigotųjų subjektų patikrinimų medžiagų. Išnagrinėjus šias medžiagas, 11 bendrovių buvo paskirtos poveikio priemonės – piniginės baudos nuo 2 435 Eur iki 771 400 eurų, taip pat paskirtas vienas privalomas nurodymas.

Iš viso kitiems įpareigotiesiems subjektams 2025 m. už PPTFPĮ pažeidimus paskirtų baudų bendra suma siekia 1 455 912 eurų. Palyginimui, per 2024 metus išnagrinėta 11 įpareigotųjų subjektų patikrinimų medžiagų, o bendra skirtų piniginių baudų suma siekia 1 813 323 eurus.

Siekdama užtikrinti tinkamą teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą, FNTT nuolat teikia metodinę pagalbą rinkos dalyviams – atsako į paklausimus, skelbia paaiškinimus ir rekomendacijas, organizuoja mokymus bei seminarus, taip pat bendradarbiauja su sektoriaus organizacijomis. Tokiu būdu siekiama didinti rinkos dalyvių supratimą apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų taikymą praktikoje.

Su FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos 2025 m. ataskaita galima susipažinti čia.

Finansų nusikaltimų tyrimo tarnybos informacija

„Prie žvyrkelių įsikūrę žmonės puikiai žino, ką reiškia po kiekvieno pravažiuojančio automobilio ar traktoriaus laukti, kol kieme nusės dulkių debesis. Išplėtėme dulkėjimo mažinimo programą ir laistysime daugiau žvyrkelių, kad kuo daugiau žmonių vasarą galėtų gyventi be dulkių savo kiemuose. Džiaugiuosi, kad šią praktiką perima ir savivaldybės, todėl pokyčius šiemet pajus dar daugiau gyventojų“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

 Dulkėtumo mažinimo priemonės taikomos prioritetiniuose žvyrkelių ruožuose, atrinktuose pagal aiškią metodiką. Ją parengė AB „Via Lietuva“ ir AB „Kelių priežiūra“ specialistai, įvertinę socialinius, saugumo, aplinkosauginius ir techninius kriterijus. Tokia sistema leidžia užtikrinti, kad sprendimai būtų taikomi ten, kur jie sukuria didžiausią naudą gyventojams ir kelių infrastruktūrai.

„Siekiame, kad kelių priežiūros sprendimai būtų naudingi žmonėms. Todėl dulkėtumo mažinimo priemonės pirmiausia taikomos ten, kur jos turi didžiausią poveikį gyventojų kasdieniam gyvenimui. Tinkamai nustatydami prioritetus, galime efektyviai panaudoti turimus išteklius ir nuosekliai gerinti valstybinės reikšmės kelių tinklo kokybę“, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

Pasak AB „Kelių priežiūra“ atstovų, dulkėtumo mažinimo priemonės ne tik sumažina dulkių kiekį, bet ir padeda ilgiau išlaikyti žvyro dangos rišlumą, lėtina jos irimą bei mažina intensyvesnių priežiūros darbų poreikį. Tai leidžia efektyviau naudoti priežiūrai skiriamus išteklius, prailgina žvyrkelių eksploatavimo laiką ir užtikrina geresnes važiavimo sąlygas gyventojams.

Praėjusį sezoną išbandžius skirtingus dulkėtumo mažinimo metodus, programai vykdyti pasirinktas kalcio chlorido tirpalas. Bandymų rezultatai parodė, kad ši priemonė užtikrina ilgiausiai išliekantį poveikį – net ir po žvyrkelio profiliavimo dulkėtumo mažinimo efektas išlieka ilgiau nei taikant kitus bandytus sprendimus.

„Praėjusiais metais išbandėme skirtingus dulkėtumo mažinimo sprendimus ir įvertinome jų efektyvumą Lietuvos klimato sąlygomis. Šiandien taikome tas priemones, kurios pasiteisino praktikoje ir sukuria didžiausią naudą. Svarbiausia, kad pokytį pastebi patys žmonės – iš gyventojų sulaukiame padėkų ir teigiamų atsiliepimų dėl sumažėjusio dulkėtumo. Tai geriausias įrodymas, kad pasirinkta kryptis yra teisinga. Metodikos nauda atsiskleidžia per tikslinį resursų panaudojimą – priemonės taikomos 133 km iš daugiau nei 5 000 km žvyrkelių, tačiau dėl prioritetinių ruožų atrankos pasiekiama net 1 200 arba 25 % visų namų ūkių ties valstybinės reikšmės žvyrkeliais“, – sako AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.

Šiemet dulkėtumo mažinimo priemonės bus taikomos daugiau kaip 130 kilometrų valstybinės reikšmės žvyrkelių ruožuose. Atsižvelgiant į oro sąlygas ir faktinį poreikį, prioritetiniuose ruožuose darbai bus kartojami kelis kartus per sezoną. Taip mažinamas dulkių keliamas poveikis gyventojams, gerinamos važiavimo sąlygos ir ilgiau išsaugoma gera žvyrkelių būklė iki jų rekonstrukcijos ar asfaltavimo.

AB "Kelių priežiūra" inf.

Pirmąjį pusmetį šiame sektoriuje 658 darbdaviai paskelbė 2,8 tūkst. laisvų darbo vietų – daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Daugiausia darbo pasiūlymų registruota Vilniaus (187), Radviliškio (164), Pakruojo (140), Panevėžio (139), Šalčininkų (117), Kelmės (104) ir Raseinių (91) rajonuose.

„Pastaraisiais metais žemės ūkio sektorius sparčiai keičiasi, auga kvalifikuotų darbuotojų, gebančių valdyti automatizuotą techniką, dirbti su GPS sistemomis, skaitmeniniais sprendimais ir precizinio ūkininkavimo technologijomis, poreikis. Tokių kompetencijų turinčių darbuotojų pasiūla išlieka ribota. Todėl tradicinių fizinių darbų dalis sektoriuje nuosekliai mažėja“, – sako Užimtumo tarnybos atstovė Jurgita Zemblytė.

Per pusmetį žemės ūkio įmonėse padėta įsidarbinti 3,2 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų – vidutiniškai per mėnesį po 500 darbo ieškančių žmonių. Pernai žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje pradėjo dirbti 5,9 tūkst. gyventojų.

Užimtumo tarnybos klientai dažniau domisi darbo pozicijomis augalininkystės ūkiuose – čia norėtų įsidarbinti 500 asmenų, mažiau patrauklus darbas gyvulininkystės srityje – to pageidauja 200. Pagalbiniais mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio darbininkais sutiktų dirbti 300 žmonių. Išvardintų profesijų atstovais norinčių įsidarbinti yra daugiau tarp vyresnių kaip 50 metų amžiaus asmenų (~700) nei jaunimo iki 29 m. (iki 100).

Pasak J. Zemblytės, daugelį žemės ūkio darbų vis dar dirba vyresni žmonės, o jauniems trūksta motyvacijos: „Darbo pasirinkimus čia lemia stereotipai, kad šie darbai yra sunkūs, fiziškai alinantys ir menkai apmokami. Be to, sezoninis užimtumas ne visiems patrauklus, nes žmonės ieško ilgalaikio ir stabilesnio darbo. Konkurencija su kitais sektoriais irgi turi įtakos žemės ūkio patrauklumui, nes statybos, transporto įmonės dažniausiai siūlo panašios kvalifikacijos darbuotojams konkurencingą atlyginimą, aiškesnes karjeros galimybes ar geresnes darbo sąlygas.“

Darbu žemės ūkyje dažniausiai domisi jaunuoliai, kurie neįgijo profesijos, gyvena agrariniuose rajonuose, atokiau nuo rajono centro, taip pat – linkę kurti ir plėtoti savo verslą.  Labiau pavieniai atvejai nei tendencija – likti ūkyje planuoja jaunimas, kurių tėvai ūkininkai, tačiau tokiu atveju siekia inovatyvaus, tvaraus ir verslaus ūkininkavimo – gaminti naujus produktus, derinti kelias verslo sritis  (kaimo turizmas ir įvairūs ekologiški maisto produktai, kiti gaminiai).

Daugiausiai laisvų darbo vietų registruota judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriams (traktorininkams ir kitokiems žemės bei miškų ūkio įrenginių vairuotojams) – 337 per pirmąjį pusmetį (vidutinis darbo užmokestis – 1918 Eur), pagalbiniams gyvulininkystės ūkio darbininkams – 334 darbo pasiūlymai (1499 Eur), pagalbiniams įvairių darbų darbininkams – 318 (1486 Eur), pagalbiniams augalininkystės ūkio darbininkams – 246 (1256 Eur), kvalifikuotiems gyvulių augintojams – 124 (1692 Eur), kvalifikuotiems miškų ūkio darbininkams – 104 (1834 Eur).

Užsieniečių darbuotojų skaičių dinamika

Žemės ūkio sektorius iki šiol nepasižymėjo dirbančių užsieniečių gausa, tačiau pastaraisiais metais jų skaičius nuosaikiai augo – liepos 1 d. čia dirbo 5,4 tūkst. Dauguma – 4,6 tūkst. trečiųjų šalių piliečiai ir 774 europiečiai. 

„Atvykstančiųjų užimtumo struktūra rodo, kad atvykėliai dažniausiai užima tas darbo vietas, kurias šalies darbdaviams sunkiausia užpildyti vietos darbo jėga“, – teigė J. Zemblytė.

Dirbančių žemės ūkyje daugiausiai iš Ukrainos (2,2 tūkst.), Baltarusijos (743), Indijos (216), Uzbekistano (195), Filipinų (180), Azerbaidžano (132), Tadžikistano (128), Vietnamo (97), Rusijos Federacijos (81), Kirgizijos (78), Pakistano (75), Kazachstano (69). Tarp ES piliečių dominuoja Lenkijos (243), Rumunijos (203), Latvijos (203), Moldovos (28) piliečiai.

Aukštos kvalifikacijos darbus žemės ūkio sektoriuje dirba 551 užsienietis, iš jų – 146 yra vadovai, 301 – specialistas, 104 – technikai ir jaunesnieji specialistai. Vidutinės kvalifikacijos darbus atlieka beveik 3,8 tūkst. užsieniečių. Tai – įrenginių ir mašinų operatoriai (1599), kvalifikuoti darbininkai (1167), kvalifikuoti žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojai (653), paslaugų darbuotojai ir pardavėjai (298), tarnautojai (62). 

Ukrainiečiai, baltarusiai, uzbekai dažniausiai dirba žemės ūkio technikos mechanikais ir remonto specialistais. Lenkai, rumunai – miškininkystės ir miško ruošos darbuotojais; medkirčiais. Nekvalifikuotų užsieniečių darbininkų šiame sektoriuje – 1073 (20 proc.).

Liepos 1 d.  pagal darbo sutartis šalyje dirbo 187,9 tūkst. užsieniečių (19,1 tūkst. ES piliečių, 168,7 tūkst. asmenų iš trečiųjų šalių).

Užimtumo tarnybos inf.

Paukščių laikytojas VMVT pranešė, kad nuo liepos pradžios vištos tapo vangios ir pradėjo gaišti viena po kitos. Į vietą nuvykę VMVT inspektoriai atrinko mėginius laboratoriniams tyrimams ir liepos 15 d. patvirtino Niukaslo ligą. 

„Niukaslo liga išlieka reali grėsmė visiems Lietuvos paukščių ūkiams, todėl svarbiausios priemonės jai suvaldyti – atsakingas vakcinacijos taikymas ir griežtas biosaugos reikalavimų laikymasis. Nors šiuo konkrečiu atveju papildomi ribojimai aplinkiniams paukščių ūkiams nebus taikomi, Europoje daugėjant ligos protrūkių kiekvienas paukščių laikytojas turėtų įvertinti riziką ir imtis visų prevencijos priemonių. Ne mažiau svarbu nedelsiant pranešti apie pastebėtus ligos požymius – ankstyvas reagavimas taip pat padeda užkirsti kelią viruso plitimui į kitus ūkius“, – teigia VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas. 

Tai jau antrasis šios ligos atvejis Lietuvoje šiais metais. Pirmasis protrūkis buvo nustatytas 2026 m. vasarį Vilniaus rajono ūkyje, kuriame laikyta daugiau nei 40 naminių paukščių.  

Niukaslo liga šiuo metu plinta Europoje: daugiausia atvejų 2026 m. iki šiol užregistruota kaimyninėje Lenkijoje (55), Vokietijoje (55) ir Ispanijoje (26). Tai rodo, kad virusas cirkuliuoja regione, todėl rizika jam patekti į naujus ūkius išlieka didelė. 

Niukaslo liga – labai užkrečiama virusinė naminių ir laukinių paukščių liga, galinti sukelti didelį paukščių gaišimą ir reikšmingų ekonominių nuostolių ūkiams. 

Veiksmingiausios apsaugos priemonės nuo šios ligos – griežtas biosaugos reikalavimų laikymasis ir naminių paukščių apsauga nuo kontakto su laukiniais paukščiais, vakcinacijos vykdymas. Niukaslo virusą platina ne tik migruojantys laukiniai paukščiai – jis plinta ir per užterštą transportą, avalynę, inventorių ir kitus netiesioginius kontaktus. Siekiant sumažinti ligos plitimo riziką, būtina griežtai laikytis higienos taisyklių, reguliariai dezinfekuoti paukščių laikymo vietas bei riboti pašalinių asmenų patekimą į ūkius. Taip pat ypač svarbu nuolat stebėti paukščių sveikatą – anksti pastebėjus įtartinus požymius ir apie juos nedelsiant pranešus VMVT, galima greičiau suvaldyti ligos plitimą ir sumažinti jos padarinius. 
 
Efektyviai ligos plitimą padeda sumažinti vakcinacija nuo Niukaslo ligos. Lietuvoje komerciniuose ūkiuose ji vykdoma savanoriškai. VMVT taip pat ragina atsakingai įsigyti naminius paukščius. Juos rekomenduojama pirkti tik iš patvirtintų, registruotų ūkių ar prekybos vietų. Perkant iš smulkių augintojų būtina įsitikinti, kad ūkyje laikomasi biosaugos, o paukščiai yra sveiki. Nežinomos kilmės paukščiai, įsigyti nelegaliai ar be dokumentų, gali būti ligos šaltinis.  

Pirkėjai turi teisę prašyti paukščių kilmę ir įsigijimą patvirtinančių dokumentų, o pardavėjai privalo išduoti pirkimo–pardavimo kvitą, sąskaitą faktūrą arba kitą mokėjimą patvirtinantį dokumentą. Taip pat rekomenduojama rinktis nuo Niukaslo ligos vakcinuotus paukščius. 

Pastebėjus, kad paukščiai tapo vangūs, sumažėjo jų apetitas, pradėjo gaišti ar pasireiškė kiti ligos požymiai, VMVT ragina nedelsiant kreiptis į privatų veterinarijos gydytoją arba pranešti VMVT – užpildžius anketą arba paskambinus telefonais: 1879 ar +370 5 242 0108 (tinka skambinant ir iš užsienio).

VMVT inf.

„Šiomis investicijomis skatinsime Lietuvos įmones greičiau įsitvirtinti užsienio rinkose, pristatyti inovatyvius ir paklausius produktus bei užmegzti naujus verslo ryšius. Jomis taip pat sieksime diversifikuoti Lietuvos eksporto kryptis, daugiau dėmesio skiriant sparčiai augančioms rinkoms už Europos Sąjungos ribų. Taip padidinsime aukštųjų ir aukštesniųjų technologijų produktų ir žiniomis grįstų paslaugų dalį Lietuvos eksporte“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Į investicijas galės pretenduoti verslo asociacijos, veikiančios Lietuvoje ne trumpiau kaip 3 metus, arba Lietuvoje įsteigti Prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Šie pareiškėjai turės vienyti ne mažiau kaip 15 sumaniosios specializacijos srityse – tarp jų aukštųjų ir aukštesniųjų technologijų, inovacijų bei žinioms imlių sektoriuose – veikiančių įmonių, ir pateikti projektų įgyvendinimo planus, siekdami gauti finansavimą.

Investicijos padengs iki 70 proc. tinkamų projekto išlaidų. Vienam projektui, skirtam dalyvauti tarptautinėse parodose, galės būti skiriama iki 80 tūkst. eurų, išvykstamosioms verslo misijoms – iki 40 tūkst. eurų, o atvykstamosioms verslo misijoms – iki 10 tūkst. eurų.

Tarptautinėse parodose Lietuvos įmonės bus pristatomos tik prioritetinėse eksporto ir bendradarbiavimo inovacijų srityse rinkose. Kiekvienoje tokioje iniciatyvoje turės dalyvauti ne mažiau kaip 5 įmonės. Šios rinkos apima Australiją, Belgiją, Braziliją, Daniją, Indiją, Italiją, Izraelį, Japoniją, Jungtines Amerikos Valstijas, Jungtinius Arabų Emyratus, Jungtinę Karalystę, Kanadą, Lenkiją, Norvegiją, Nyderlandus, Prancūziją, Pietų Korėją, Singapūrą, Suomiją, Švediją, Šveicariją, Taivaną (Taipėjų), Turkiją, Ukrainą, Vokietiją.

Grupinės verslo misijos galės būti organizuojamos dviem būdais – Lietuvos įmonių delegacijoms vykstant į užsienio rinkas arba Lietuvoje priimant užsienio verslo delegacijas. Grupinių išvykstamųjų verslo misijų metu ne mažiau kaip 5 įmonių delegacija vyktų į užsienio šalį, kur bus organizuojami verslo susitikimai, ieškoma partnerių ir skatinama eksporto plėtra. Tokios misijos būtų vykdomos tiek prioritetinėse, tiek kitose užsienio rinkose. Atvykstamųjų misijų metu Lietuvoje bus priimami užsienio verslo atstovai, siekiant užmegzti naujus tarptautinius ryšius ir pristatyti Lietuvos įmonių galimybes.

Lietuvos ekonomikos transformacijos plano „3i“ vienas svarbiausių tikslų – didinti investicijas, skatinti inovacijas ir stiprinti tarptautiškumą. Tad padėdama įmonėms atrasti naujas eksporto rinkas, diversifikuoti prekybos partnerius ir įsilieti į tarptautines vertės grandines, EIMIN didins Lietuvos ekonomikos atsparumą, eksporto apimtis ir ilgalaikį šalies produktyvumą.

Paraiškas Lietuvoje veikiančios verslo asociacijos bei Prekybos, pramonės ir amatų rūmai galės teikti iki š. m. rugpjūčio 24 d.

Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite čia.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inf.

Sugrįžta legendiniai „Oro banditai“

„Kaunas ir aviacija – neatsiejami. Čia prasidėjo svarbi Lietuvos aviacijos istorijos dalis, o S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas iki šiol išlieka vieta, kur gyva mūsų šalies skrydžių tradicija. Kasmet siekiame, kad Aviacijos šventė augtų, stebintų ir į Kauną atvežtų tai, ko Lietuvos padangėje kasdien nepamatysi.

Šiemet žiūrovų laukia išskirtinė tarptautinė programa, istoriniai orlaiviai ir įspūdingi sutemų šou. Kviečiu liepos 25-ąją susitikti Aleksote ir visa tai pamatyti savo akimis“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Šventė oficialiai prasidės 15 val. Į Kauno padangę kils po daugelio metų vėl susibūrę „Oro banditai“ – Jurgis Kairys, pasaulio akrobatinio skraidymo čempionas Ramon Alonso iš Ispanijos bei pilotai iš Rumunijos Ioan Postolache ir Dan Stefanescu.

Jurgio Kairio sukurta tarptautinė akrobatinio skraidymo grupė aviacijos pasaulyje išgarsėjo netradiciniais, dinamiškais ir teatrališkais pasirodymais. Kitaip nei tradicinės akrobatinės grupės, siekiančios idealios simetrijos ir tikslios rikiuotės, „Oro banditai“ renkasi netikėtumą, skirtingų orlaivių sąveiką ir kiekvieno piloto individualų stilių. Artimi manevrai, staigūs posūkiai ir netikėti elementai jų pasirodymą paverčia savotišku aviatorių spektakliu danguje.

Nuo istorinių orlaivių iki NATO naikintuvų

Visą popietę ir vakarą aerodromo padangėje vienas kitą keis aukštojo pilotažo meistrai iš Lietuvos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos, Rumunijos, Ispanijos, Italijos ir Graikijos.

Žiūrovai išvys legendinį amerikiečių naikintuvą „P-51 Mustang“, istorinį bombonešį „Douglas A-26C Invader“ ir kitus išskirtinius orlaivius. Savo meistriškumą demonstruos Jurgis Kairys, Igoris Lobanovas, Artur Kielak, Lukasz Czepiela ir kiti pasaulinio lygio pilotai.

Ypatingą vietą programoje užims istorinio lėktuvo „Bellanca CH-300 Pacemaker“ ir akrobatinės grupės „ANBO“ pasirodymas. Kauno padangėje taip pat numatytas NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančių naikintuvų skrydis.

Vienu ryškiausių šių metų reginių taps švedų pilotų Sus Jan Hedén ir Jacob Holländer šou „Ragnarok“, kuriame susijungs akrobatiniai skrydžiai ir kvapą gniaužianti akrobatika ant skrendančio lėktuvo sparno. Dar vieną išskirtinį pasirodymą surengs „Red Bull“ atletas, motorizuoto parasparnio pilotas Dimitris Kolliakos iš Graikijos.

Pramogos ant žemės

Šventės metu lankytojai galės iš arti susipažinti su Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų veikla ir naudojama technika. Ekspozicijoje bus galima apžiūrėti sraigtasparnius, transportinius orlaivius, oro erdvės stebėjimo sistemas, gelbėjimo bei remonto techniką, dronus, lengvąją ginkluotę ir šarvuotus visureigius. Mažųjų ir šeimų lauks kūrybinės dirbtuvės, edukacijos ir kitos pramogos. 

Muzikinę programą papildys Raigardo Tautkaus Kauno šampaninis choras ir grupė „Šeškės“, o šventės kulminacija taps du sutemų pasirodymai. 22 val. Kauno padangę nušvies pagrindinės vakaro žvaigždės – „Oro banditai“ su Jurgiu Kairiu. Grupės pilotai į dangų kils skirtingais akrobatiniais orlaiviais – J. Kairio sukurtu ir patobulintu „Juka“, dviem „Su-29“ bei „Yak-50“.

Šventės vakarą užbaigs įspūdingas švedų „Ragnarok“ komandos sutemų pasirodymas.

Išsami programa: aviacija.kaunas.lt. 

Kauno miesto savivaldybės administracijos inf.

Taip yra todėl, kad, pasitraukus iš pensijų kaupimo ir atgavus sukauptas lėšas, nors ir laikinai, bet keičiasi žmogaus finansinė padėtis, į kurią ir atsižvelgiama tiek skiriant piniginę socialinę paramą, tiek vertinant finansines galimybes gauti socialines paslaugas.

Piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms skiriama vertinant pajamas ir turtą. Įprastai pajamos paramai gauti apskaičiuojamos pagal vidutines trijų praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama parama, pajamas.

Svarbu, kad tai galioja tiek vertinant galimybes gauti socialinę pašalpą, tiek būsto šildymo, vandens išlaidų kompensacijas, tiek socialinę paramą mokiniams, tai pat papildomą išmoką vaikui nepasiturinčių šeimų vaikams ir kt.

Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, jei žmogus, atgavęs sukauptus pinigus liepą, dėl socialinės pašalpos ar būsto šildymo išlaidų kompensacijos rugsėjį, jo atsiimtos lėšos bus vertinamos kaip pajamos ir gali daryti įtaką paramos skyrimui ir (ar) jos dydžiui trumpuoju laikotarpiu – maksimaliai 3 mėnesiams.

Svarbu žinoti, kad išmokėtas pensijų fonde sukauptas pensijų turtas, skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas trimis atvejais: kai žmogus pasitraukė iš pensijų kaupimo, nes jam nustatytas 70 proc. ir didesnis dalyvumo lygis, jei paskirta paliatyvioji slauga, taip pat jei jam diagnozuota sunki liga, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro sąraše.

Aktualu ir tai, kad, jei žmogus turi įsiskolinimų ir iš antrosios pensijų pakopos gautų lėšų antstolis vykdo išieškojimą, vertinant asmens (šeimos) pajamas piniginei socialinei paramai gauti, ši suma įsiskaičiuoja į pajamas, išskyrus atvejus, kai lėšos išieškotos vaikui (-ams) išlaikyti, t. y. vadinamieji alimentai.

SADM primena, kad socialinę pašalpą turi teisę gauti žmonės, kurių pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, neviršija 1,1 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio. Šiemet tai  – 256,3 eurai.

Nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 VRP dydžių (šiemet – 466 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (šiemet – 699 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui. Kompensaciją už geriamąjį vandenį galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc., o kompensaciją už karštą vandenį – kai išlaidos viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų.

Su finansiniais sunkumais susiduriantys gyventojai dėl piniginės socialinės paramos turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

SADM primena, kad visą informaciją apie socialinę paramą, socialines paslaugas skirtingais gyvenimo atvejais žmonės gali rasti ministerijos internetinėje svetainėje – Socialinė parama: kas man priklauso?

Aktualią informaciją, susijusią su antrosios pensijų pakopos pokyčiais, piniginės socialinės paramos ir socialinių paslaugų galimybėmis, gavus antrosios pensijų kaupimo pakopos lėšas, taip pat galima rasti SADM interneto svetainės tituliniame lape – aktualijų juosta „Piniginės socialinės paramos ir socialinių paslaugų galimybės, gavus antrosios pensijų kaupimo pakopos lėšas: dažniausiai užduodami klausimai“, taip pat atnaujinta speciali dažniausiai užduodamų klausimų skiltis gyventojams SADM interneto svetainės polapyje – (II pensijų kaupimo pakopos pokyčiai - Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija).

SADM inf.

Lietuvos aptinkamos vietinės vėžių rūšys – plačiažnypliai ir siauražnypliai, bei invazinės rūšys – žymėtieji bei rainuotieji vežiai. Invaziniai vėžiai kelia grėsmę vietinėms rūšims – išstumia jas iš buveinių, keičia vandens telkinių ekosistemas ir platina vėžių marą – dažnai vietiniams vėžiams mirtiną ligą. 

Reikalavimai gaudant vietinius vėžius 

Vietinių vėžių žvejybai taikomi apribojimai: 

plačiažnypliai vėžiai yra nykstanti rūšis, įtraukta į saugomų rūšių sąrašą – juos draudžiama gaudyti;   
siauražnyplius vėžius gaudyti draudžiama nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d.;   
vieno vėžiavimo metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti;   
vienos žvejybos metu leidžiama sugauti ne daugiau kaip 50 vienetų ir ne mažesnius nei 10 cm siauražnyplių vėžių;   
vėžius galima gaudyti tik bučiukais (ne ilgesniais nei 1 m, ne platesniais nei 0,5 m ir ne aukštesniais nei 0,5 m arba ne didesnio kaip 1 m pagrindo skersmens ir ne aukštesnėmis kaip 0,5 m gaudyklėmis) bei samteliais;   
vėžiai matuojami nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo.  

Invazinių vėžių gaudymas  

Rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymui bučiukų ir samtelių skaičius – neribojamas. Šiuos invazinis vėžius taip pat leidžiama gaudyti rankomis ir graibštais.   

Invazinių rūšių vėžius galima gaudyti visus metus ir norimą kiekį  – skaičius ir dydis neribojamas.  

Jei invazinių vėžių žvejybos metu sugaunami plačiažnypliai ar siauražnypliai vėžiai, jie turi būti nedelsiant paleisti į tą patį vandens telkinį.   

Reikalingas mėgėjų žvejybos leidimas 

Bet kokių vėžių gaudymui – vietinių ir invazinių – reikalingas mėgėjų žvejybos leidimas. Visus žvejybos leidimus galima įsigyti Aplinkosaugos leidimų informacinėje sistemoje (ALIS).  

Prieš žvejybą svarbu išsiaiškinti, kas yra vandens telkinio savininkas ar nuomotojas, – nuo to priklauso, kokio leidimo reikės žvejybai: 

žvejo mėgėjo bilietas – suteikia teisę žvejoti visuose valstybiniuose neišnuomotuose telkiniuose, kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba;  
žvejybos leidimas – suteikia teisę žvejoti valstybiniame išnuomotame telkinyje, kuriame neorganizuojama limituota žvejyba;  
žvejo mėgėjo kortelė – suteikia teisę žvejoti valstybiniame telkinyje, kuriame organizuojama limituota žvejyba.  

Atsakomybė   

Už neteisėtą siauražnyplių vėžių žvejybą skiriama 30–90 eurų bauda.   
Už neteisėtą plačiažnyplių vėžių žvejybą skiriama 600–1500 eurų bauda.   
Už kiekvieną neteisėtai sužvejotą vėžį skaičiuojama 15 eurų žala gamtai.   
Daugiau informacijos apie vėžių gaudymui taikomus reikalavimus ir požymius, kaip atpažinti vėžių rūšis, rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje „Vėžių gaudymas“. 

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt   

Aplinkos apsaugos departamento inf.

Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas?

Kondicionieriaus išorinio bloko tvirtinimas ant gyvenamojo namo fasado, nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų, laikomas statinio paprastuoju remontu.

Statybą leidžiantis dokumentas tokiems darbams reikalingas ne visais atvejais. Jis privalomas tik tuomet, kai pastatas yra ypatingasis ar neypatingasis ir kai kondicionieriaus įrengimas laikomas esminiu statinio išvaizdos keitimu, o pastatas yra:

kultūros paveldo statinys;
konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje;
kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje;
valstybei svarbaus kultūrinio objekto statinys.

Pagal galiojantį reglamentavimą, šiose teritorijose, taip pat atvejais, kai pastatas yra kultūros paveldo statinys ar valstybei svarbaus kultūrinio objekto statinys, didesnės kaip 0,01 m³ tūrio įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas, įskaitant kondicionieriaus išorinį bloką, ant pastato fasado laikomas esminiu statinio išvaizdos keitimu, todėl tokiems darbams privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Jeigu gyvenamasis pastatas nepatenka į nė vieną iš minėtų teritorijų ir nėra kultūros paveldo statinys ar valstybei svarbaus kultūrinio objekto statinys, kondicionieriaus tvirtinimas ant fasado nelaikomas esminiu statinio išvaizdos keitimu, todėl statybą leidžiančio dokumento gauti nereikia.

Kada reikalingas projektas?

Projektas (paprastojo remonto aprašas arba kultūros paveldo statinio paprastojo remonto projektas) rengiamas tais atvejais, kai teisės aktai numato pareigą gauti statybą leidžiantį dokumentą arba kai statybą leidžiančio dokumento nereikia, tačiau privaloma pranešti apie statybos pradžią.

Jeigu teisės aktai tokių pareigų nenustato, projektas rengiamas tik statytojo pageidavimu.

Ar reikia kaimynų sutikimo?

Tais atvejais, kai pastatas yra daugiabutis, tai namo išorinės sienos (fasadas) yra bendrojo naudojimo objektas, todėl, nepriklausomai nuo to, ar statybą leidžiantis dokumentas reikalingas, kondicionieriaus išoriniam blokui tvirtinti prie fasado būtina gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą įformintą protokolu Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Svarbu nepamiršti

Įrengiant kondicionierių turi būti laikomasi teisės aktų reikalavimų ir užtikrinama, kad statybos darbai bei pastato naudojimas nepablogintų kitų gyventojų gyvenimo ir veiklos sąlygų, kurias jie turėjo iki statybos pradžios ir kurios galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos informacija

Siekdama pritraukti būsimus specialistus, Krašto apsaugos ministerija kompensuoja visą arba dalį studijų kainos studentams, studijuojantiems aukštosiose mokyklose pagal krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių studijų programas. Ši parama ypač aktuali jaunuoliams, įstojusiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas.

„Lietuvos kariuomenė yra prestižinis darbdavys, todėl kviečiame jaunus žmones rinktis kariuomenei svarbias studijų kryptis ir užsitikrinti prasmingą karjerą bei grantuotą darbo vietą po studijų. Lietuvai reikia talentingų specialistų, kurie savo žiniomis ir įgūdžiais prisidėtų prie šalies saugumo bei gynybos stiprinimo”, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Norint gauti studijų finansavimą, būtina studijuoti nuolatinės formos studijose ir pasirašyti trišalę sutartį tarp studento, Krašto apsaugos ministerijos ir pasirinktos aukštosios mokyklos. Pagal sutartį studentas įsipareigoja studijų metu baigti trejų metų trukmės Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, o baigęs studijas ir įgijęs karininko laipsnį – sudaryti penkerių metų profesinės karo tarnybos sutartį.

Šia parama gali pasinaudoti ne tik būsimi studentai, bet ir jau studijuojantys asmenys. Pavyzdžiui, dėl finansavimo galima kreiptis ir baigus pirmąjį studijų kursą. Pasirašius trišalę sutartį, atsiranda galimybė gauti studijų finansavimą, tačiau įsipareigojimai baigti Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus ir atlikti penkerių metų profesinę karo tarnybą išlieka.

Studijų programos, pagal kurias studijuojantiems studentams gali būti apmokama studijų kaina ar jos dalis arba teikiama parama: Jūrų laivavedyba, laivų energetinių įrenginių eksploatavimas, autotransporto elektronika, automatikos ir elektros inžinerija, logistika, statybos inžinerija, klimatologija ir hidrologija, elektronikos inžinerija, elektronikos ir elektros inžinerija, elektronikos technika, kompiuterių inžinerija, informatikos sistemos, skrydžių valdymas, informacijos sistemos ir kibernetinė sauga, kibernetinės sistemos ir sauga, programų inžinerija, Informacinės technologijos, Informacinių sistemų inžinerija, teisė, kūno kultūros ir sporto pedagogika, visuomenės sveikata, programų sistemos, aviacijos inžinerija, dirbtinis intelektas, Informatika, Informatikos inžinerija, avionika, aviacijos mechanikos inžinerija, dirbtinio intelekto sistemos, transporto inžinerija, šeimos medicinos rezidentūra, vidaus ligų rezidentūra, oftalmologijos rezidentūra, radiologijos rezidentūra.

Dėl detalesnės informacijos prašome kreiptis į Regioninę karo komendantūrą: https://www.karys.lt/bendraukime/musu-kontaktai/14

Nuoroda į krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių studijų programas: https://www.karys.lt/tarnybos-budai/jaunesniuju-karininku-vadu-mokymai/42

KAM inf.

Iš tikrųjų, tai vienas įdomiausių vabzdžių pasaulio reiškinių – putinės cikados lervutės slėptuvė. Šias putas sukuria putinių cikadų lervos. Lietuvoje dažniausiai aptinkama paprastoji putinė cikada (lot. Philaenus spumarius), kuri yra viena labiausiai paplitusių šios grupės rūšių Europoje.

Jos lervos minta augalų sultimis, tačiau dėl neįprastos mitybos turi nuolat apdoroti didelius skysčio kiekius. Perteklinį skystį ji išskiria ir, maišydama su oru, sukuria purias putas.

Putų sluoksnis palaiko drėgmę ir temperatūrą, apsaugo lervutę nuo kaitrios saulės spindulių. Be to, po baltu putų apvalkalu pasislėpusi lerva tampa sunkiau pastebima plėšrūnams – paukščiams, vorams ir kitiems vabzdžiams.

Jei atsargiai praskirtume putų sluoksnį, viduje pamatytume mažą lervutę. Dažniausiai viename putų gumulėlyje gyvena viena lerva. Vėliau ji virsta suaugusia cikada. Suaugusios putinės cikados jau nebegamina putų, tačiau pasižymi kitu įspūdingu gebėjimu – gali šokinėti neįtikėtinai toli.

Nors putų gausa ant vieno augalo gali atrodyti neįprastai, tai yra įprasta vabzdžių gyvenimo ciklo dalis. Nedidelis lervučių skaičius augalui paprastai didelės žalos nepadaro.

Tad pastebėję baltų putų gumulėlį ant augalo, neskubėkite jo nuvalyti. Prieš jus –mažas, bet labai išradingas vabzdžio kūrinys. Šios putos primena, kad net paprasčiausioje pievoje ar pakelės žolėje vyksta sudėtingas gyvenimas.

Kiekvienas toks radinys leidžia pažvelgti į gamtą iš arčiau ir dar kartą įsitikinti, koks įdomus gamtos organizmų gyvenimas.

Parengta pagal Anykščių regioninio parko grupės informaciją

Prevenciniai reidai „Aplinkosaugos sąlygos vandens telkiniuose“ padeda mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Laikantis aplinkosaugos reikalavimų plaukiojant vandens transporto priemonėmis saugomos paukščių perėjimo ir maitinimosi vietos, žuvų nerštavietės bei vandens telkiniai nuo teršalų (kuro, tepalų, degimo produktų ir pan.). 

Iš viso surengtas 71 reidas, kurių metu patikrintos 132 savaeigės plaukiojimo priemonės.  

Kauno marių, Gražutės, Veisiejų, Anykščių, Asvejos regioniniuose parkuose nustatyta daugiausia aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis pažeidimų. 

Dažniausiai fiksuotas pažeidimas – dėl plaukiojimo savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, nesilaikant aplinkosaugos sąlygų saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Iš viso užfiksuota 20 tokių pažeidimų. 

Birželio 20 d. pareigūnai Kauno marių regioniniame parke, Kauno mariose, ir Asvejos regioniniame parke, Asvejos ežere, Molėtų r., užfiksavo tris atvejus, kai asmenys plaukiojo vandens motociklais su vidaus degimo varikliais, turinčiais vandens srauto pompą. Asvejos ežere draudžiama plaukioti visus metus vandens motociklais, o Kauno mariose – nuo plaukiojimo sezono pradžios iki birželio 20 d. 

Ką svarbu žinoti susiruošus plaukioti vandens transporto priemonėmis 

Prieš plaukiant vidaus degimo variklį turinčiomis plaukiojimo priemonėmis svarbu išsiaiškinti, kur, kada ir kaip tai galima daryti. Be to, būtina atsižvelgti į plaukiojimo priemonės variklio galingumą, vandens telkinio dydį ir (ar) telkinys yra saugomoje teritorijoje (pasitikrinti galite Saugomų teritorijų valstybės kadastre).   

Aplinkos apsaugos departamento parengtose atmintinėse galima rasti informaciją apie svarbiausius reikalavimus plaukiojant įvairiomis plaukiojimo priemonėmis. 

Atsakomybė  

Asmenims, pažeidusiems aplinkosaugos sąlygas plaukiojant vandens telkiniuose, taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 267 str.:   

Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis pažeidimas užtraukia baudą nuo 150 iki 300 eurų.  
Plaukiojimas savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo 200 iki 450 eurų.  
Aplinkosaugos sąlygų plaukioti saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis pažeidimas užtraukia baudą nuo 300 iki 600 eurų.  
Plaukiojimas vandens telkiniuose savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių vidaus degimo varikliai turi vandens srauto pompą, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo 300 iki 600 eurų.  
Plaukiojimas savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo 450 iki 850 eurų.  
Plaukiojimas saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių vidaus degimo varikliai turi vandens srauto pompą, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo 600 iki 1 150 eurų.  
Plaukiojimas savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių variklio galingumas viršija 150 kW, vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo 750 iki 1 500 eurų.  
Šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo 600 iki 1 150 eurų.  
Šio straipsnio 5, 6, 7 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo 1 000 iki 3 000 eurų.  
Už šio straipsnio 8, 9 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas savaeigės plaukiojimo priemonės konfiskavimas. 

Aplinkos apsaugos departamento inf.

Siekdama spręsti praktikoje nuolat pasikartojančias problemas, VMVT Gyvūnų gerovės skyrius pateikė Aplinkos ministerijai pasiūlymus keisti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą. Siūlomi pakeitimai orientuoti ne į didesnę kontrolę dėl pačios kontrolės, o į aiškesnį reglamentavimą, efektyvesnę gyvūnų apsaugą ir galimybes užkirsti kelią piktnaudžiavimui.

„Viešojoje erdvėje dažnai girdime klausimą, kodėl VMVT nesiima griežtesnių veiksmų. Tačiau mūsų galimybės tiesiogiai priklauso nuo galiojančio teisinio reguliavimo. Esame priežiūros institucija – įgyvendiname įstatymus, o ne juos kuriame. Todėl, matydami praktikoje kylančias problemas, pateikėme konkrečius pasiūlymus Aplinkos ministerijai, kurie, mūsų vertinimu, leistų gerokai efektyviau apsaugoti gyvūnus nuo nepriežiūros ir žiauraus elgesio“, – sako VMVT Gyvūnų gerovės skyriaus atstovai.

Siūloma stiprinti atsakingą veisimą

Vienas svarbiausių siūlymų – nustatyti, kad gyvūnai būtų veisiami tik turint jų kilmę patvirtinančius dokumentus.

Pasak specialistų, toks reikalavimas padėtų mažinti neatsakingą ir nekontroliuojamą dauginimą, skatintų atsakingą veisimą, geresnę gyvūnų sveikatos kontrolę bei prisidėtų prie nelegalios prekybos mažinimo.

Taip pat siūloma tikslinti pačią gyvūnų augintinių veisėjo sąvoką. Šiuo metu įstatyme veisėjas apibrėžiamas pirmiausia kaip leidimą turintis asmuo, tačiau VMVT siūlo aiškiai įtvirtinti, kad veisėju laikomas asmuo, kuris gyvūnus veisia siekdamas išlaikyti konkrečios veislės savybes.

Ši kryptis atitinka ir Europos Sąjungos politiką. Europos Komisija, rengdama pirmąjį bendrą ES šunų ir kačių gerovės reglamentavimą, pabrėžia būtinybę didinti veisimo skaidrumą, užtikrinti gyvūnų atsekamumą ir mažinti nelegalią prekybą, kuri daro žalą tiek gyvūnų gerovei, tiek sąžiningiems veisėjams.

Aiškesnės ribos dėl žiauraus elgesio

VMVT siūlo tiksliau apibrėžti, kas laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais. Šiuo metu griežtesni gyvūnų laikymo reikalavimai taikomi veiklą vykdantiems subjektams, kuriuos prižiūri VMVT, tačiau fiziniai asmenys dažnai patenka į teisinę pilkąją zoną.

„Praktikoje susiduriame su situacijomis, kai akivaizdu, kad gyvūno laikymo sąlygos neatitinka gyvūnų gerovės principų, tačiau galiojantis teisinis reguliavimas neleidžia taikyti griežtesnių priemonių. Veiklą vykdantiems asmenims, kurių veiklą prižiūri VMVT, taikomi aiškiai apibrėžti teisės aktų reikalavimai, todėl nustačius jų pažeidimus gali būti taikomos teisės aktuose numatytos poveikio priemones. Tuo tarpu fizinių asmenų atžvilgiu analogiški reikalavimai nėra taip aiškiai nustatyti, todėl net ir akivaizdžiai netinkamos gyvūno laikymo sąlygos ne visada sudaro pakankamą teisinį pagrindą taikyti tokias pačias poveikio priemones. VMVT nelaukdama pasikeitimų, bendradarbiaudama su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Dr. L. Kriaučeliūno Smulkiųjų gyvūnų klinikos profesoriais parengė Žiauraus elgesio su gyvūnais vertinimo gaires. Jos padeda administracinius nusižengimus tiriantiems pareigūnams sudėtingose situacijose objektyviau įvertinti galimus pažeidimus, o visuomenei, geriau suprasti, kokie veiksmai, remiantis mokslo žiniomis, laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais“, – pažymi Gyvūnų gerovės skyriaus vyriausioji specialistė Diana Suchocka.

Pavyzdžiui, komerciniams veisėjams nustatyti minimalūs plotai šunims ir katėms laikyti, numatyta pareiga užtikrinti šunų vedžiojimą, jeigu jie laikomi mažesnėse patalpose. Tuo tarpu analogiški reikalavimai privatiems gyvūnų laikytojams nėra aiškiai reglamentuoti.

Siūloma griežtinti draudimą laikyti gyvūnus

VMVT siūlo keisti ir draudimo laikyti gyvūnus taikymo tvarką. Siūloma, kad administracinį nusižengimą padariusiems asmenims, kuriems pritaikomas draudimas laikyti gyvūnus, draudimas būtų taikomas ne konkrečiai rūšiai, o visai gyvūnų grupei – pavyzdžiui, naminiams augintiniams arba ūkiniams gyvūnams.

Taip pat siūloma užkirsti kelią draudimo apėjimui registruojant gyvūnus kitų šeimos narių vardu. Todėl siūloma numatyti, kad draudimas galiotų ir bendrą namų ūkį vedantiems šeimos nariams.

Dar vienas svarbus pakeitimas – siūloma, kad draudimui laikyti gyvūnus pakaktų nustatyto žiauraus elgesio fakto, nebesiejant jo vien su konfiskavimo procedūra. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai asmuo žiauriai elgiasi su jam nepriklausančiu gyvūnu, tačiau jo konfiskuoti teisiškai nėra galimybės.

Siūloma uždrausti nuolat laikyti šunis pririštus 

Dar vienas siūlymas – drausti nuolat laikyti šunis pririštus. Tokia praktika vis dažniau vertinama kaip neatitinkanti šiuolaikinių gyvūnų gerovės standartų. Europos Parlamento priimtame reglamente dėl šunų ir kačių gerovės pabrėžiama, kad ilgalaikis pririšimas kelia reikšmingų gyvūnų gerovės problemų, riboja natūralų elgesį ir gali sukelti fizinius bei elgsenos sutrikimus.

Reikia aiškiai nustatyti, kiek laiko gyvūnas gali būti paliekamas vienas

VMVT taip pat siūlo įstatyme nustatyti maksimalų laiką, kiek gyvūnas gali būti paliekamas be žmogaus priežiūros.

Šiuo metu VMVT inspektoriai susiduria su atvejais, kai šunys vieni gyvena prie sodybų, o šeimininkai juos aplanko tik kas kelias dienas. Jeigu gyvūnui palikta vandens, maisto ir pastogė, dabartinis reguliavimas dažnai neleidžia konstatuoti pažeidimo, nors akivaizdu, kad socialiam gyvūnui tokios sąlygos neužtikrina visaverčio gyvenimo.

Siūloma peržiūrėti pavojingų ir kovinių šunų reguliavimą

VMVT taip pat siūlo peržiūrėti pavojingų ir kovinių šunų bei jų mišrūnų reglamentavimą – įvertinti, ar dabartinė sistema vis dar pagrįsta šiuolaikinėmis mokslo žiniomis ir praktiniais poreikiais.

Tikslas – daugiau aiškumo ir geresnė gyvūnų apsauga. VMVT pabrėžia, kad pateikti pasiūlymai parengti remiantis kasdienine inspektorių darbo praktika.

„Mūsų tikslas nėra nubausti kuo daugiau asmenų. Siekiame, kad įstatymas aiškiai apibrėžtų gyvūnų gerovės standartus, leistų vienodai vertinti pažeidimus ir suteiktų institucijoms realias galimybes apginti gyvūnus tais atvejais, kai šiandien teisinės priemonės yra nepakankamos. Kuo aiškesnis teisinis reguliavimas, tuo daugiau aiškumo turi ir gyvūnų laikytojai, ir pareigūnai, ir visuomenė“, – pabrėžia VMVT Gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Kristina Ulienė.

VMVT inf.

Sparčiai auga dirbtinio intelekto naudojimas

Per metus dirbtinio intelekto technologijų naudojimas Lietuvos versle išaugo net 143 proc. Šiuos sprendimus jau taiko 21 proc. šalies įmonių.

Reikšmingai augo ir kitų pažangių technologijų naudojimas. Duomenų analitikos sprendimus taiko 54 proc., o debesijos technologijas naudoja 55 proc. Lietuvos įmonių. Šie rodikliai reikšmingai viršija Europos Sąjungos vidurkį.

Lietuvos skaitmeninę transformaciją ateityje turėtų sustiprinti ir naujos iniciatyvos. Viena jų yra planuojama Lietuvos dirbtinio intelekto gamykla „LitAI“, kuri taps nacionalinės ir europinės DI infrastruktūros dalimi. Ji sudarys daugiau galimybių mokslui, verslui ir viešajam sektoriui naudotis pažangiais skaičiavimo ištekliais bei kurti dirbtiniu intelektu grįstus sprendimus.

Skaitmeninė pažanga apima ir viešąjį sektorių

Sparti technologijų plėtra svarbi ne tik verslo konkurencingumui, bet ir viešojo sektoriaus modernizavimui. Patogios, saugios ir prieinamos elektroninės paslaugos, efektyvesnis duomenų naudojimas, debesijos infrastruktūra bei dirbtinio intelekto sprendimai tampa svarbia šiuolaikinės valstybės veiklos dalimi.

Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra prisideda prie Lietuvos skaitmeninės pažangos modernizuodama valstybės informacines sistemas ir elektronines paslaugas, stiprindama bendrą viešojo sektoriaus IT infrastruktūrą bei plėtodama sąlygas saugiai naudoti debesijos, duomenų ir dirbtinio intelekto sprendimus.

Šiais darbais siekiama, kad skaitmeninė valstybės pažanga būtų juntama kasdien, o gyventojai ir verslas viešąsias paslaugas galėtų gauti paprasčiau, greičiau ir patogiau.

Europos Komisijos vertinimu, visai ES dar trūksta spartesnio augimo siekiant Skaitmeninio dešimtmečio tikslų. Didžiausi iššūkiai išlieka skaitmeninių įgūdžių, dirbtinio intelekto, debesijos paslaugų, puslaidininkių ir pažangios skaitmeninės infrastruktūros srityse. Todėl valstybės narės raginamos spartinti investicijas ir reformas, stiprinančias Europos technologinį konkurencingumą bei skaitmeninį suverenitetą.

Su 2026 m. Skaitmeninio dešimtmečio pažangos ataskaita galima susipažinti Europos komisijos interneto svetainėje.

Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros inf.

„Tai tikrai ilgai lauktas ir pieno ūkiams labai naudingas projektas, kuriuo siūlome pieno kainą nustatyti pagal pieno pristatymo būdą, t. y. pieno kaina priklausys ne nuo jo kiekio, o privalės būti vienoda priklausomai kokiu būdu pienas pristatomas supirkėjui. Yra galimi trys būdai: pieno paėmimas iš namų, iš supirkimo punkto ir pristatymas supirkėjui (perdirbėjui). Ir kiekvienoje šioje kategorijoje bazinė pieno kaina negalės skirtis. Priedai ir priemokos, mokami už pieno kokybinius rodiklius, negalės viršyti 20 proc. bazinės pieno kainos“, – sakė idėjos autorius Seimo narys Tadas Sadauskis.

Įstatyme įtvirtinamos ilgalaikės ir trumpalaikės sutartys, reglamentuojami pagrindiniai pieno kainodaros sudarymo principai, apribojama nesąžininga praktika sudarant pieno pirkimo–pardavimo sutartis, nustatomas draudžiamų veiksmų sąrašas ir sankcijų skyrimo tvarka.

„Projekto rengimą paskatino tai, kad žalio pieno rinkoje yra susiformavęs derybinių galių disbalansas tarp pieno pardavėjų (gamintojų) ir pieno pirkėjų, kur smulkūs pieno pardavėjai, kurių Lietuvoje yra per 7,5 tūkst., neturi derybinių galių sudarant pieno pardavimo sutartis ir jiems tenka priimti pieno supirkėjo primestas sąlygas, dažnu atveju – labai žemą pieno supirkimo kainą“, – pabrėžė T. Sadauskis.

Pasak Seimo nario, viešojo intereso apsaugos tikslais įstatymu įtvirtinama, kad galima pirkti tik tokį žalią pieną, kurio sudėtį ir kokybę įvertina valstybės valdoma akredituota laboratorija. „Valstybės valdoma laboratorija atlieps viešojo intereso tikslus – tyrimo nešališkumą, pieno gamintojų apsaugą, pieno kokybės kontrolės užtikrinimą, vartotojų interesų apsaugą. Toks modelis Lietuvoje taikomas daugiau nei 30 metų ir jo galiojimo metu sukaupta patirtis parodė, kad toks reglamentavimas užtikrina nešališkus tyrimus ir skaidrią tyrimų sistemą, leidžiančią vartotojams tiekti kokybiškus ir saugius pieno produktus, plėtoti eksportą“, – sakė T. Sadauskis.

Nesąžiningos prekybos praktikos pieno sektoriuje draudimo įstatymui (projektas Nr. XVP-395(3) pritarė 89 Seimo nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo. Priimtos naujos nuostatos įsigalios 2027 m. kovo 1 d.

Šis įstatymas netaikomas, kai pieno pirkimo–pardavimo sutartys yra sudaromos pieno perdirbimo įmonių su kitomis pieno perdirbimo įmonėmis. Reglamentuoti ir kiti netaikymo atvejai.

Lietuvos Respublikos Seimo inf.

„Nuosava žemė ūkininkui suteikia daugiau stabilumo planuojant savo ūkio ateitį, o valstybei tai yra papildomos pajamos, kurios skiriamos Valstybės gynybos fondui. Pirmieji mėnesiai parodė ir tai, kad nemažos dalies prašymų negalime patenkinti, nes pageidaujami įsigyti sklypai yra urbanizuotose arba urbanizuojamose teritorijose, kuriose valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama. Todėl prieš teikiant prašymą verta pasitikrinti, ar pasirinktas sklypas atitinka įstatyme nustatytas sąlygas“, – sako laikinasis Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Dovydas Petraška.

Nuo metų pradžios dėl neatitikimo nustatytiems žemės pardavimo kriterijams atmesta apie 2 556 prašymų. Dažniausia priežastis, kodėl prašymai yra netenkinami yra ta, kad pageidaujami įsigyti žemės sklypai patenka į urbanizuotas arba urbanizuojamas teritorijas, kuriose valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama.

Todėl prieš teikiant prašymą rekomenduojama pasitikrinti, ar konkretus sklypas nepatenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją. Tai galima padaryti savivaldybių bendruosiuose planuose, kituose teritorijų planavimo dokumentuose arba Teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR), pasirinkus atitinkamos savivaldybės bendrąjį planą.

Didžiausias susidomėjimas valstybine žemės ūkio paskirties žeme fiksuojamas Šilutės, Vilkaviškio, Šiaulių ir Šakių rajonuose.

NŽT viešai skelbia valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo statistiką specialioje švieslentėje. Joje galima stebėti gautų prašymų skaičių, jų nagrinėjimo eigą ir rezultatus bei palyginti duomenis pagal laikotarpius ir teritorijas.

Kas gali įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę?

Fiziniai asmenys valstybinę žemės ūkio paskirties žemę gali įsigyti, jeigu ne trumpiau kaip trejus metus yra įregistravę ūkininko ūkį arba turi profesinį pasirengimą ūkininkauti ir per pastaruosius trejus metus Valstybinei mokesčių inspekcijai yra deklaravę pajamas iš žemės ūkio veiklos. Kartu su prašymu būtina pateikti VMI priimtas metines pajamų mokesčio deklaracijas (GPM311). Pasėlių deklaracijos, ūkio apskaitos žurnalai, sąskaitos, čekiai ar kiti panašūs dokumentai šiuo atveju nėra tinkami įrodymai.

Juridiniai asmenys valstybinę žemės ūkio paskirties žemę gali įsigyti, jeigu yra žemės ūkio produkcijos gamintojai ir jų pajamos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo per pastaruosius trejus metus sudarė daugiau kaip 50 proc. visų gaunamų pajamų. Kartu su prašymu būtina pateikti žemės ūkio ministro patvirtintos formos pažymą apie pajamas iš žemės ūkio veiklos.

Kokią žemę galima įsigyti?

Įsigyti galima iki 3 ha dydžio valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus, esančius neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose. Parduodami tiek teisėtai naudojami valstybinės žemės sklypai, tiek laisvi, neišnuomoti sklypai, besiribojantys su privačios nuosavybės teise valdomais žemės ūkio paskirties žemės sklypais.

Valstybinė žemė neparduodama, jeigu ji yra urbanizuotose ar urbanizuojamose teritorijose, taip pat rezervuota investiciniams projektams ar karinei infrastruktūrai.

Vienas asmuo iš valstybės gali įsigyti ne daugiau kaip 21 ha tokios žemės, o bendras jam ir su juo susijusiems asmenims priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas negali viršyti 500 ha.

Kaip pateikti prašymą?

Prašymai teikiami per Žemės informacinę sistemą (ŽIS), pasirinkus paslaugą „Žemės pardavimas“. Juos taip pat galima pateikti per Elektroninius valdžios vartus, elektroniniu paštu, per e. pristatymo sistemą arba paštu. Jeigu planuojama įsigyti kelis žemės sklypus, rekomenduojama kiekvienam jų pateikti atskirą prašymą.

Kaip nustatoma žemės kaina?

Valstybinės žemės sklypo pardavimo kaina nustatoma palyginus masinio ir individualiojo vertinimo metu nustatytas vertes. Pasirenkama didesnioji, kuri padidinama 25 procentais.

NŽT organizuoja individualųjį žemės sklypo vertinimą, o jo išlaidas iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo kompensuoja pirkėjas. Šiuo metu vieno sklypo individualusis vertinimas kainuoja 96,8 eurų. Tai yra daugiau kaip du kartus mažiau nei vidutinė tokios paslaugos rinkos kaina.

Ūkininkams, planuojantiems įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, NŽT yra parengusi prašymų teikimo atmintinę bei atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, kuriuos galima rasti NŽT interneto svetainėje.

 Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos inf.

Nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. turėjo įsigalioti naujos nuostatos, kad pagrindinis išsilavinimas įgyjamas pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų metu pasiekus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų slenkstinį lygį. Jeigu asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų metu būtų nepasiekęs kurio nors dalyko slenkstinio pasiekimų lygio, jis būtų galėjęs tais pačiais mokslo metais pakartotinai dalyvauti atitinkamo dalyko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime. Kartu būtų įsigaliojusios ir nuostatos, kad vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius 3 valstybinius brandos egzaminus.

Priimtomis pataisomis nuspręsta atsisakyti šių dar neįsigaliojusių reikalavimų. Tokiu būdu ir toliau vidurinis išsilavinimas bus įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius 2 valstybinius brandos egzaminus, o pagrindinis – baigus pagrindinio ugdymo programą ir pasitikrinus mokymosi pasiekimus.

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų rezultatai ir toliau bus priskiriami pasiekimų lygiams (1–3 balai – nepasiektas slenkstinis lygis, 4 balai – slenkstinis lygis, 5–6 balai – patenkinamas lygis, 7–8 balai – pagrindinis lygis, 9–10 balų – aukštesnysis lygis), o mokiniai nepasiekę patenkinamo pasiekimų lygio (gavę 1–4 balus) gaus papildomą mokymosi pagalbą ir galės mokytis pagal vidurinio ugdymo programą.

„Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo slenkstis turi būti pažangos matavimo, o ne atrankos įrankis. Ir tas reikalavimas tampa jau nebe vertinimo priemone, o teisiniu barjeru. Ir iš tikrųjų, remiantis NŠA (Nacionalinės švietimo agentūros) duomenimis, jeigu būtent slenkstinis reikalavimas būtų taikytas jau 2025 metais, tai pagrindinio išsilavinimo nebūtų įgiję 4 tūkst. 247 mokiniai, arba 15,2 proc. visų dešimtokų. Tai tikrai nėra pavieniai atvejai, tai tūkstančiai jaunų žmonių visoje Lietuvoje“, – yra sakiusi Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė.

LRS inf.

Priesaikas priėmė Seimo Pirmininkas Juozas Olekas. Vardiniai Vyriausybės narių priesaikos lapai perduoti parlamento vadovui ir bus saugomi Seimo kanceliarijoje.

Prisiekus naujosios Vyriausybės nariams, darbą baigė XX Vyriausybė.

Šiandien Seimas pritarė Ministro Pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus pateiktai dvidešimt pirmosios Vyriausybės programai. Po šio sprendimo nauja Vyriausybė gavo įgaliojimus veikti ir privalės per 3 mėnesius patvirtinti Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą.

LRS inf.

Penkis mėnesius truksiančio projekto metu gyventojų lauks ne tik nemokamos treniruotės, bet ir sporto renginiai, fizinio raštingumo mokymai, motyvacijos užsiėmimai, išgyvenimo pratybos bei įvairios aktyvios veiklos, skirtos skirtingo amžiaus žmonėms.

Projektu siekiama, kad fizinis aktyvumas taptų lengvai prieinamas kiekvienam – nesvarbu, ar jau sportuojate, ar tik dabar nusprendėte žengti pirmą žingsnį sveikesnio gyvenimo link.

Nemokamos reguliarios treniruotės

Jau nuo liepos 16 dienos MFIT sporto klube prasidės nemokamos reguliarios treniruotės, kurios vyks antradieniais ir ketvirtadieniais.

Numatytos trys dalyvių grupės:

07:00 – suaugusiesiems (18–59 m.);
13:00 – vyresnio amžiaus žmonėms (60+);
16:00 – vaikams ir jaunimui (iki 17 m.).

Projektas skirtas visų amžiaus grupių Jonavos rajono gyventojams. Kiekvienai grupei parengtos pagal amžių ir fizinį pasirengimą pritaikytos treniruotės, todėl laukiami tiek jau aktyviai sportuojantys, tiek žmonės, kurie tik dabar nusprendė daugiau dėmesio skirti savo sveikatai ir fiziniam aktyvumui.

Tikime, kad reguliarios treniruotės taps puikia galimybe ne tik stiprinti fizinę sveikatą, bet ir susipažinti su bendraminčiais, atrasti motyvaciją judėti bei tapti aktyvios bendruomenės dalimi.

Dalyvių laukia ne tik treniruotės

Projektas apims gerokai daugiau nei reguliarius užsiėmimus sporto salėje.

Jau liepos mėnesį vyks pirmasis atviras sporto renginys, subursiantis įvairaus amžiaus gyventojus aktyviai praleisti laiką.

Rugpjūtį dalyvių lauks dar du sporto renginiai bei fizinio raštingumo mokymai, kuriuose bus kalbama apie jėgos ir ištvermės ugdymą, aktyvaus gyvenimo naudą bei sveikų įpročių formavimą.

Rugsėjį vyks dar vienas sporto renginys, motyvacijos mokymai bei išgyvenimo pratybos gamtoje.

Spalio ir lapkričio mėnesiais dalyviai galės išbandyti kliūčių ruožo veiklas, komandinius iššūkius ir kitas aktyvias užduotis.

Projektą vainikuos baigiamosios veiklos gruodžio mėnesį.

Registracija

Registracija į reguliarias treniruotes jau prasidėjo, o pirmosios treniruotės startuos liepos 16 dieną.

Dalyvavimas projekto veiklose yra nemokamas, tačiau vietų skaičius treniruotėse ribotas, todėl organizatoriai kviečia registruotis iš anksto.

Daugiau informacijos apie projektą, registraciją bei artimiausias veiklas rasite MFIT socialiniuose tinkluose.

Facebook įrašas:
https://www.facebook.com/share/1Ba9UX8hgT/?mibextid=wwXIfr

Taip pat kviečiame prisijungti prie projekto „MFIT Aktyvios kartos“ bendruomenės „Facebook“ grupėje, kur pirmieji dalinsimės visa aktualia informacija apie treniruotes, sporto renginius, mokymus ir kitas projekto veiklas.

Facebook grupė:
https://www.facebook.com/share/g/1BEZ4AMJYH/?mibextid=wwXIfr

Informacija apie projektą

Projekto pavadinimas

„MFIT Aktyvios kartos“

Projektas bendrai finansuojamas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšomis.

Projekto tikslas

Skatinti Jonavos raj. skirtingo amžiaus gyventojų reguliarų fizinį aktyvumą per jėgos, ištvermės ir funkcines treniruotes, į jas įtraukiant 60 unikalių dalyvių, kartu suorganizuojant 4 atvirus sporto renginius, į juos įtraukiant daugiau kaip 500 unikalių dalyvių, bei ugdyti fizinio aktyvumo raštingumą, praktinius krašto įgūdžius ir pilietiškumą.

Planuojamos veiklos

Reguliarios, nemokamos fizinio aktyvumo pratybos (treniruotės) – 5 mėnesius;
4 sporto renginiai, orientuoti į fizinę ištvermę, funkcinį pasirengimą bei komandinius įgūdžius;
Mokymai, skirti fizinio raštingumo ugdymui, orientuoti į jėgos ir ištvermės fizinį aktyvumą;
Mokymai, skirti fizinio aktyvumo savireguliacijai, motyvacijai ir ilgalaikių įpročių formavimui;
Išgyvenimo pratybos lauko sąlygomis su ribotu poilsiu;
Kliūčių ruožo įveikimas lauko sąlygomis ir užduočių įveikimas lauko sąlygomis.

Laukiami rezultatai

Veiklose dalyvaujantys dalyviai pagerins savo fizinį pajėgumą, ištvermę, jėgą ir funkcinį pajėgumą, pajus bendros savijautos ir sveikatos būklės gerėjimą.

Įgyvendinimo laikotarpis

2026-07-01 – 2026-12-15

Skirto finansavimo dydis

16 844,17 Eur

Projekto tikslinės grupės

Vaikai
Jaunimas
Suaugusieji
Vyresnio amžiaus asmenys

Projekto veiklų tvarkaraštis (preliminarus)

Liepa

Reguliarių treniruočių pradžia.
Pirmasis sporto renginys.

Rugpjūtis

Reguliarios treniruotės.
Fizinio raštingumo mokymai.
Du sporto renginiai.

Rugsėjis

Reguliarios treniruotės.
Sporto renginys.
Motyvacijos mokymai.
Išgyvenimo pratybos.

Spalis

Reguliarios treniruotės.
Kliūčių ruožo veiklos.

Lapkritis

Reguliarios treniruotės.
Kliūčių ruožo veiklos.
Užduočių įveikimas lauko sąlygomis.

Gruodis

Baigiamosios projekto veiklos.
Projekto užbaigimas.

Didžiausia rizika kyla tuomet, kai greitai gendantys maisto produktai per ilgai laikomi netinkamoje temperatūroje, nesilaikoma jų laikymo reikalavimų  arba maisto ruošimo metu nepaisoma pagrindinių higienos taisyklių.  

Viena dažniausių apsinuodijimo maistu priežasčių – kryžminė tarša. Ji atsiranda tada, kai bakterijos ir kiti mikroorganizmai nuo vieno maisto produkto, paviršiaus ar įrankio patenka ant kito maisto produkto. Pavyzdžiui, jei ant tos pačios pjaustymo lentelės, jos kruopščiai nenuplovus, supjausčius žalią mėsą, o vėliau pjaustant daržoves, kurios bus vartojamos neapdorojus termiškai, patogeniniai mikroorganizmai gali patekti į jau paruoštą vartoti maistą. Nors kryžminės taršoa plika akimi nepastebima, jos pasekmės gali būti rimtos. 

Kryžminė tarša galima ne tik ruošiant maistą, bet ir jį laikant. Šaldytuve žalius produktus, pavyzdžiui, mėsą, žuvį ar jūros gėrybes, reikia laikyti atskirai nuo jau paruošto vartoti maisto, vaisių ir daržovių. Iš nesandariai laikomų produktų išsiskyrę skysčiai gali užteršti kitus maisto produktus. 

Siekiant sumažinti apsinuodijimo maistu riziką, svarbu laikytis pagrindinių maisto saugos principų: 

Reguliariai plaukite rankas su muilu ir po tekančiu vandeniu. Rankų higiena ypač svarbi prieš pradedant ruošti maistą, prieš liečiant jau paruoštą vartoti maistą, prieš tvarkant žalią mėsą, žuvį ar kitą termiškai neapdorotą maistą, pasinaudojus tualetu, po sąlyčio su gyvūnais, pabaigus valymo darbus ir pan.. Jei reikia, naudokite rankų dezinfekavimo priemonę. 

Palaikykite švarą virtuvėje. Po maisto ruošimo kruopščiai nuplaukite ir išvalykite naudotus įrankius, indus, pjaustymo lenteles bei kitus maisto tvarkymo paviršius. Ypač atidžiai nuvalyti paviršius, ant kurių buvo ruošiama žalia mėsa, žuvis ar paukštiena. 

Atskirkite žalius ir paruoštus vartoti produktus. Termiškai neapdorotus produktus laikykite atskirai nuo jau paruošto maisto tiek ruošiant, tiek laikant šaldytuve. Atšildomą maistą, ypač mėsą ar paukštieną laikykite taip, kad išsiskyręs skystis nepatektų ant kitų produktų. 

Tinkamai termiškai apdorokite maistą. Gaminant apdorojamų produktų vidinė temperatūra turi pasiekti ne mažiau kaip +75 °C. 

Laikykitės tinkamų maisto produktų laikymo sąlygų. Visada atkreipkite dėmesį į gamintojo nurodytą laikymo temperatūrą ir tinkamumo vartoti terminą. Pagaminto maisto nelaikykite kambario temperatūroje ilgiau nei dvi valandas. 

Nuplaukite vaisius, daržoves ir uogas. Prieš vartojimą juos kruopščiai nuplaukite, o maistui gaminti naudokite tik geriamąjį vandenį. 

Maisto sauga prasideda nuo kasdienių įpročių. Vos kelios papildomos minutės, skirtos higienai, švaros palaikymui ir tinkamam maisto laikymui, gali padėti išvengti apsinuodijimo maistu ir užtikrinti, kad vasaros poilsis paliktų tik gerus įspūdžius. 

VMVT inf.

„Nuoširdžiai dėkoju kiekvienam jaunuoliui, išreiškusiam norą tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Rekordinis savo noru tarnybą pasirinkusių jaunuolių skaičius rodo, kad vis daugiau jaunų žmonių siekia prisidėti prie valstybės saugumo stiprinimo ir supranta savo vaidmenį visuotinės gynybos sistemoje. Vis dėlto dėl riboto tarnybos vietų skaičiaus šiais metais privalomąją pradinę karo tarnybą galės pradėti ne visi norintieji“, – sakė Karo komendantūrų valdybos Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.

Atsižvelgiant į itin didelį norą atlikti tarnybą pareiškusių jaunuolių skaičių, ne visi prašymai galės būti patenkinti. Karo komendantūrų valdyba rekomenduoja abiturientams ir būsimiems studentams, planuojantiems savo ateitį, neatsisakyti studijų vien dėl lūkesčio šiais metais pradėti tarnybą.

Jaunuoliai, gavę kvietimą studijuoti ir vėliau sulaukę sprendimo dėl šaukimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, įstatymų nustatyta tvarka gali pasinaudoti teise į akademines atostogas, atlikti tarnybą, o ją baigę – sugrįžti tęsti studijų. Įstatymuose numatytos garantijos išsaugoti studijų vietą studentams, atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą.

Lietuvos kariuomenės inf.

Ūkininkai, pasirinkę deklaruoti posėlį, jį įsipareigoja pasėti po pagrindinių žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo iki rugpjūčio 15 d. (pluoštinės kanapės gali būti sėjamos po birželio 30 d.) ir nepertraukiamai išlaikyti bent 8 savaites. Šiuo laikotarpiu leidžiama tvarkyti (smulkinti, voluoti) nesuardant dangos.

Posėlis turi būti matomas lauke iki spalio 10 d., tačiau jį išlaikyti galima trumpiau, jei jis nepertraukiamai išlaikomas dirvoje bent 8 savaites, o pareiškėjas, pasėjęs posėlį, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas el. paštu poselis@nma.lt arba per „NMA agro“ programą informuoja NMA apie sėją. Pranešime būtina nurodyti valdos numerį, kontrolinio žemės sklypo ir lauko numerius ir tikslią sėjos datą, nuo kurios bus skaičiuojamas posėlio išlaikymo dirvoje terminas.

Primename, jog posėlį turi sudaryti bent vienas iš šių, neįskaitant pagrindinių žemės ūkio augalų pabirų, žemės ūkio augalas, kuris turi vyrauti: žirniai, pupos, sojos, lubinai, vikiai, avinžirniai, lęšiai, garstyčios, ridikai, judros, linai, facelijos, grikiai, rapsukai, saulėgrąžos, dobilai, barkūnai, seradėlės, šunažolės, eraičinai, svidrės, motiejukai, miglės, eraičinsvidrės, dryžučiai, kanapės.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos inf.

„Kviečiame bendruomenes pasinaudoti galimybe gauti finansavimą ir įgyvendinti jų pačių poreikius atliepiančius sprendimus. Gamybos įmokos lėšų panaudojimas yra puikus būdas užtikrinti, kad atsinaujinančios energetikos plėtra kurtų tiesioginę ir aiškiai matomą naudą vietos bendruomenėms. Tikimės, kad tokia galimybė, kaip ir praėjusiais metais, neliks nepastebėta“, – sako APVA Aplinkosaugos departamento vadovas Artūras Pužas. 

Naujas reikalavimas – privalomas savivaldybės pritarimas 

Šiemet, skirtingai nei ankstesnių metų kvietime, bendruomeninė organizacija kartu su paraiška turi pateikti ir savivaldybės mero arba jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinimą, leidžiantį įgyvendinti planuojamą projektą konkrečioje vietoje. 

Svarbu tai, kad šis patvirtinimas turi būti grindžiamas galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, teritorijų planavimą reglamentuojančiais teisės aktais ir saugomų teritorijų nuostatais. Taip siekiama užtikrinti, kad finansuojami projektai būtų planuojami atsakingai, bendradarbiaujant su savivaldybe bei įgyvendinami nepažeidžiant vietovei taikomų reikalavimų. 

Kas ir kokios paramos gali sulaukti? 

Pretenduoti į finansavimą iš gamybos įmokos lėšų gali netoliese nuo elektrinių veikiančios bendruomeninės organizacijos. Pagrindinis reikalavimas – numatyti projektai turi būti įgyvendinami ne didesniu kaip 15 km atstumu nuo tos elektrinės, už kurią yra sumokėta gamybos įmoka. 

Siekdamos įvertinti savo galimybes, bendruomeninės organizacijos pirmiausia turėtų atlikti namų darbus – APVA svetainėje esančiame specialiame žemėlapyje pasitikrinti, ar planuojamo projekto vieta patenka į nustatytą zoną. Šiame interaktyviame įrankyje pareiškėjai taip pat ras ir kitą svarbią informaciją – tikslią bendrą paramos sumą, tenkančią projektams iš kiekvienos konkrečios elektrinės. 

Bendra kvietimo suma – kiek daugiau nei 1 mln. eurų. Nors skelbiamas vienas bendras kvietimas, kiekvienai elektrinei yra priskiriama atskira suma projektams finansuoti. Teikdama paraišką bendruomeninė organizacija turi pasirinkti vieną konkrečią elektrinę ir su vienu projektu gali pretenduoti tik į vienos elektrinės gamybos įmokos lėšas. Visgi paraiškų skaičius vienam pareiškėjui nėra ribojamas – ta pati organizacija gali teikti kelias paraiškas, jeigu planuojama įgyvendinti visiškai skirtingus, unikalius projektus.

Reikalavimai projektams 

„Šis kvietimas suteikia išskirtinę laisvę pačioms bendruomenėms nuspręsti, kokių pokyčių joms labiausiai reikia, todėl griežto galimų projektų sąrašo nėra. Gamybos įmokų lėšos bus skiriamos bendruomeninių organizacijų iniciatyvoms, kurios gerina ar tausoja aplinką, taip pat teikia realią ekonominę arba socialinę naudą vietos gyventojams bei pačiai organizacijai“, – pabrėžia A. Pužas. 

Maksimalus vieno projekto biudžetas negali viršyti 500 tūkst. eurų, o finansuojamos veiklos turi būti įgyvendintos per 18 mėnesių. Teigiamai įvertintiems projektams paramos lėšos bus išmokamos avansu pagal pasirašytą sutartį. Tiesa, galioja griežtas ribojimas – šių finansų negalima naudoti veikloms, susijusioms su politinių partijų finansavimu, lošimais ar alkoholio ir tabako populiarinimu. 

Vertinant projekto tinkamumą finansavimui gauti bus skiriami balai. Balai skiriami atsižvelgiant į penkis prioritetinius kriterijus: atstumą iki elektrinės, partnerystę su savivaldybe ar jos įstaigomis,  bendruomenės švietimą, ilgalaikę naudą bei finansinių išteklių poreikį. Finansavimas skiriamas projektui surinkusiam daugiausiai balų.  

Paraiškos APVIS svetainėje priimamos nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 10 d. Tinkamai pasiruošti paraišką padės išsami informacija, pateikiama agentūros puslapyje. Papildoma informacija teikiama el. paštu: gamybosimoka@apva.lt. 

Aplinkos projektų valdymo agentūros inf.

Priėmimas per šią konkursinę eilę vyksta lygiai taip pat, kaip ir per įprastą konkursinę eilę, tačiau stojantiesiems, kurie atitinka antrosios konkursinės eilės reikalavimus, sudaromos sąlygos dėl studijų vietos konkuruoti atskirai.

Antrąja konkursine eile gali naudotis tie, kurie atitinka bent vieną iš taikomų reikalavimų:

yra iš labai mažas pajamas gaunančių šeimų,
yra ne vyresni kaip 25 m. našlaičiai, kurių abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę,
yra globotiniai,
turi 45 proc. ar mažesnį dalyvumo lygį,
turi sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį,
turi ne trumpesnės nei 24 mėn. praktinės veiklos patirties, jei stoja į bakalauro ar vientisąsias studijas.
Į praktinės veiklos patirtį įskaitomas pastarųjų 3 metų darbas pagal darbo sutartį, savanoriška veikla pagal savanoriškos veiklos sutartį, atlikta arba įskaityta karo tarnyba.

Stojantieji per antrąją konkursinę eilę, kaip ir visi stojantieji, elektroninius prašymus teikia LAMA BPO bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS): www.lamabpo.lt. Stojantieji priėmimo prašyme turi pažymėti, kad tenkina bent vieną iš antrosios konkursinės eilės požymių. Prašymus dalyvauti pagrindiniame priėmime galima teikti iki liepos 23 d. 12 val.

Antrajai konkursinei eilei iš viso skiriama apie 1,3 tūkst. (arba 10 proc.) valstybės finansuojamų studijų vietų.

Priėmimo reikalavimai – tokie patys, kaip ir visiems

Stojantiesiems per antrąją konkursinę eilę keliami tokie patys akademinio pasirengimo reikalavimai, kaip ir visiems stojantiesiems. Reikia būti išlaikius ne mažiau kaip tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną stojančiojo laisvai pasirinktą egzaminą.

Stojantiesiems į menų studijas ir baigusiesiems trumposios pakopos studijas pakanka dviejų egzaminų: stojantiesiems į menus nereikia matematikos, o baigusiesiems trumposios pakopos studijas – pasirenkamojo egzamino.

Trijų (dviejų stojant į menus arba po trumpųjų studijų) valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis (50 balų), jei stojama į universitetą, ir ne mažesnis nei patenkinamas lygis (41 balas), jei stojama į kolegiją.

Visiems stojantiesiems taip pat reikia pasiekti mažiausią stojamąjį konkursinį balą, nustatytą pačių aukštųjų mokyklų.

ŠMSM inf.

Turėkite Europos sveikatos draudimo kortelę

Lietuviams, gyvenantiems Europos Sąjungos šalyse, taip pat Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje, galioja tos šalies sveikatos draudimas, todėl dar prieš išvykstant atostogų į Lietuvą rekomenduojama pasigaminti ir su savimi turėti Europos sveikatos draudimo kortelę. Ji pasitarnaus, jei per atostogas tėvynėje prireiks skubios medicinos pagalbos.

„Pastebime, kad žmonės Europos sveikatos draudimo kortelę dažniausiai prisimena tik tada, kai jos jau prireikia. Liga ar trauma net ir atostogaujant gali užklupti netikėtai, todėl kortele verta pasirūpinti dar prieš kelionę. Ji patvirtina teisę gauti būtinąją medicinos pagalbą tomis pačiomis sąlygomis kaip ir mūsų šalies gyventojams, o išlaidos gydymo įstaigai apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Gyventojų aptarnavimo Šiaulių skyriaus patarėja Rima Budginienė.

Pasak jos, dažniausiai viešint kitoje šalyje medicinos pagalbos prireikia įvykus nelaimingam atsitikimui, dėl traumų, ūmaus skausmo ar paūmėjusių lėtinių ligų. Pavyzdžiui, susilaužius ranką, susirgus plaučių uždegimu ar paūmėjus astmai, pateikus Europos sveikatos draudimo kortelę ir asmens dokumentą Lietuvos gydymo įstaigose, kurios turi sutartį su ligonių kasa, būtinoji medicinos pagalba turi būti suteikta nemokamai.

Kortelė gali praversti ir vaistinėje. „Su kortele vaistinėje galėsite įsigyti gydytojo paskirtų kompensuojamųjų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip mūsų šalies gyventojai – pateikus kortelę bei asmens dokumentą, reikia sumokėti tik paciento priemoką“, – pabrėžia VLK atstovė.

Europos sveikatos draudimo kortelę gyventojams išduoda tos šalies, kurioje žmogus yra apdraustas sveikatos draudimu, atsakinga institucija.

Jei atvykote gydytis

Kai į Lietuvą atvykstate ne atostogauti, o iš anksto suplanuotai operacijai, gydymui ar nėštumo priežiūrai, tokių paslaugų su Europos sveikatos draudimo kortele nemokamai gauti nepavyks. Planinėms gydymo paslaugoms gauti reikalingas dokumentas S2, kuris yra išduodamas tos šalies, kurioje esate apdraustas sveikatos draudimu, įstaigoje – pavyzdžiui, sveikatos draudimo tarnyboje ar ligonių kasoje.

S2 dokumentas leidžia gauti planines gydymo paslaugas Lietuvos gydymo įstaigose, kurios yra sudariusios sutartį su ligonių kasa. Vis dėlto už kai kurias mokamas paslaugas, priemokas ar transportavimo išlaidas gali tekti susimokėti pačiam.

Prieš atvykstant vizitą būtina suderinti su pasirinkta gydymo įstaiga, o atvykus pateikti asmens dokumentą ir dokumentą S2.

„Kasmet matome, kad dalis užsienyje gyvenančių lietuvių planinį gydymą renkasi tėvynėje. Vieniems svarbu bendrauti su medikais gimtąja kalba, kitiems – gydytis arčiau artimųjų arba pas konkretų specialistą. Dažniausiai su S2 dokumentu į Lietuvą atvykstama dėl organų transplantacijos, brangiųjų tyrimų, planinių operacijų ar kitų specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų“, – sako VLK Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Neringa Šafranavičienė.

VLK duomenimis, praėjusiais metais su S2 dokumentu Lietuvos gydymo įstaigose 142 kitų Europos šalių apdraustiesiems buvo suteiktos planinės sveikatos priežiūros paslaugos. Daugiausia jų gavo Jungtinėje Karalystėje apdrausti pacientai – 77, o Latvijoje apdrausti – 62.

Galite susigrąžinti išlaidas

Europos Sąjungos, Islandijos, Norvegijos ir Lichtenšteino gyventojai gali pasinaudoti ir tarpvalstybinės sveikatos priežiūros galimybe – už gydymą Lietuvoje sumokėti patys, o vėliau kreiptis į savo draudimo įstaigą dėl išlaidų kompensavimo.

Kompensavimo sąlygos priklauso nuo šalies: vienur būtinas išankstinis leidimas, kitur pakanka dokumentus pateikti jau gavus paslaugas. Todėl prieš planuodami gydymą, iš anksto pasitikrinkite, kokia tvarka galioja šalyje, kurioje esate apdraustas.

Daugiau informacijos apie šią tvarką galite gauti savo šalies Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros nacionaliniame kontaktiniame centre.

VLK inf.