2024 m. LB duomenimis, pagrindinėmis taupymo priežastimis lietuviai įvardija galimas nenumatytas išlaidas ir finansinės būklės pablogėjimą. Noras, kad sukauptos lėšos generuotų investicinę grąžą, aktualus vos 9 proc. lietuvių. Kitaip tariant, vos vienas iš dešimties Lietuvos gyventojų aktyviai rūpinasi tuo, kad pinigai uždirbtų pinigus. 

„Apklausos rezultatai nustebino – nors kaupiančiųjų pensijų fonduose yra 1,4 mln., žmonės nepriskiria II pakopoje kaupiamo turto prie grąžą generuojančio finansinio turto. Daug žmonių vis dar nežino, kad pensijų fondai ne tik saugo, bet ir uždirba pinigus. Pavyzdžiui, vien per praėjusius metus vidutinis dalyvis gavo apie 880 eurų grąžos, o šiais metais kaupiančiųjų pensijai sąskaitas jau papildė dar keliais šimtais eurų“, – atkreipia dėmesį Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Vaidotas Rūkas. 

V. Rūkas pastebi, kad uždirbtas pelnas nėra virtualus, nuo 2026 m. jį bus galima „pačiupinėti“ ir nesulaukus pensijos. Gyventojai turės galimybę kartą atsiimti iki ketvirtadalio sukauptų lėšų, visas lėšas, jei kaupimas taptų apsunkintas ar betikslis, o pasitraukimo atveju – investuotą sumą kartu su uždirbtu pelnu. Valstybės paskata ir „Sodros“ įmokos tokiu atveju bus konvertuojamos į „Sodros“ taškus.

Tiek kaimyninės Estijos pavyzdys, tiek mūsų šalies apklausų duomenys rodo, kad iš kaupimo II pensijų pakopoje gali pasitraukti nuo 20 proc. iki 40 proc. ar dar daugiau dabartinių jos dalyvių.  

„Estijos reformos duomenys atskleidė, kad didžiausia atsiimtų lėšų dalis teko vartojimui ar liko gulėti sąskaitose, užuot davusios grąžą. Tik nedidelė atsiimtų lėšų dalis buvo įdarbinta, nežinia kokia jų – sėkmingai. Galima daryti prielaidą, jog ir Lietuvos gyventojų pelnas iš finansinio turto sumažės daliai žmonių atsiėmus lėšas iš pensijų fondų“, – pabrėžia V. Rūkas.  

Kiek šviesi mūsų ateitis?  

Atsižvelgiant į dabartinę Lietuvos demografinę situaciją ir matant jos tendencijas, nesunku daryti išvadą, kad mūsų šalies pensijų sistema patirs vis didesnį spaudimą. Šiuo metu Lietuvos gyventojai vidutiniškai gauna maždaug 47 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio pensiją. Šis dydis vadinamas vidutine pajamų pakeitimo norma.  

2024 m. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertų skaičiavimais, vien tam, kad ji būtų išlaikyta, Lietuvai artimiausiais dešimtmečiais gali tekti papildomai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).  

„Galimybių, kaip užtikrinti finansavimą pensijų gavėjams esamame lygyje, nėra labai daug. Pirmoji – didinti „Sodros“ mokesčius taip, kad perskirstymas palypėtų nuo dabartinių 7 proc. iki 12 proc. BVP. Antroji – toliau ilginti pensinį amžių, kaip buvo daroma iki šiol. Trečioji – Lietuvos darbo rinką papildyti 700 tūkst. imigrantų, kai 2025 m. pradžioje Lietuvoje gyveno maždaug 217 tūkst. užsieniečių. Ir ketvirtoji – kam tęsti, o kam pradėti finansinio turto kaupimą savo ateičiai jau šiandien. Todėl kuo ilgiau atidėsime kaupimą, tuo labiau reikės imtis pirmųjų trijų priemonių“, – konstatuoja V. Rūkas.  

Kaip ir kur investuoti?  

Kiekvieną mėnesį kaupiant II pakopos pensijų fonde tipine 3 proc. + 1,5 proc. apimtimi (šiandien tai sudaro apie 73 Eur + 30 Eur per mėnesį nuo vidutinio darbo užmokesčio), po 30 metų II pakop būtų sukaupta 137 tūkst. eurų.  

„Skaičiuojant nuo gyvenimo ciklo fondų įkūrimo 2018 m., vidutinė metinė pensijų fondų investicinė grąža buvo 9,9 proc., o bendrai per pastaruosius septynerius metus Lietuvos II pakopos pensijų fondai papildomai juose kaupiančiųjų turtą išaugino net 75,8 proc. Bendra juose sukaupto turto suma šiemet perkopė įspūdingą 10 mlrd. eurų ribą. Tokios sumos pakaktų jau šiandien mokėti pensijas visiems senatvės pensijų gavėjams beveik dvejus metus“, – pasakoja V. Rūkas.  

2018 m. sukurtoje ir tebeveikiančioje „Sodros“ pensijų fondų skaičiuoklėje tikėtasi 3 proc. investicinės grąžos iš obligacijų ir 7 proc. iš akcijų. Realybėje pasiektas rezultatas viršijo prognozes su kaupu.  

Profesionalus ir pelningas investavimas – nuolatinis darbas  

Norint tikrai pelningai investuoti, tam reikia skirti nemažai laiko – ieškoti, domėtis, lyginti, skaičiuoti ir reaguoti.  

„Kaip ir bet kurioje kitoje profesinėje srityje, pensijų fondų valdytojams tai yra kasdienis darbas. Kitaip tariant, jie šiai sričiai kiekvieną dieną skiria tiek laiko, kiek individualiai investuojantis žmogus skirti niekuomet negalės“, – sako V. Rūkas.  

Pasak jo, nereikėtų užmiršti ir kitų II pakopos pensijų fondų privalumų – pavyzdžiui, fakto, kad tai yra vienintelis investicinis instrumentas Lietuvoje, prie kurio aktyviai prisideda ir valstybė, papildomai kiekvieną mėnesį pridedanti po 1,5 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio (2026 m. apie 400 Eur per metus).  

„Be abejo, kiekvieno žmogaus situacija yra unikali. Bendras vardiklis ar universalus receptas, kaip elgtis su II pakopoje sukauptomis lėšomis, neegzistuoja – kiekvienam teks apsispręsti pačiam. Bet kuriuo atveju reikia nuodugniai apsvarstyti visas galimas pasekmes ir neskubėti priimti sprendimo, kurio vėliau gali tekti gailėtis“, – apibendrina V. Rūkas.   

LIPFA  pranešimas spaudai 

„Nuoširdžiai dėkoju už jūsų stiprybę, kantrybę ir nuoseklų įsitraukimą į bendruomeninį gyvenimą, taip pat už patirtis, kuriomis dalijatės ir kuriomis reikšmingai prisidedate prie visuomenės atvirumo bei lygių galimybių stiprinimo. Jūsų indėlis yra svarbi atrama kuriant valstybę, kurioje kiekvieno žmogaus teisės ir orumas yra deramai užtikrinami“, – sako Seimo Pirmininkas.

J. Olekas pabrėžia, jog teigiami pokyčiai valstybėje įmanomi tik nuodugniai įsiklausant į neįgaliųjų poreikius.

„Valstybė nuosekliai stiprina socialinės įtraukties politiką: plečia paslaugų prieinamumą, diegia individualios pagalbos formas, kuria palankesnes galimybes mokytis, dirbti ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Šios pastangos įmanomos tik nuolat bendradarbiaujant su jumis, išgirstant jūsų poreikius ir priimant sprendimus, grindžiamus pagarba ir lygių galimybių principais“, – teigia J. Olekas.

Seimo Pirmininkas taip pat kviečia prisiminti, jog pareiga užtikrinti žmonių su negalia orumą yra kasdienis mūsų visuomenės uždavinys.

„Tarptautinė žmonių su negalia diena primena, kad pagarba žmogui ir jo teisėms turi būti užtikrinama nuosekliai, kiekvieną dieną. Tai esminis brandžios valstybės principas, įpareigojantis mus kurti aplinką, kurioje jūs galite jaustis saugūs, matomi ir vertinami“, – tvirtina Seimo Pirmininkas.

J. Olekas ragina tęsti pradėtus darbus socialinės įtraukties politikos srityje ir toliau siekti įtraukios, solidarios, visiems vienodas teises suteikiančios valstybės.

„Tegul ši diena paskatina dar kartą įvertinti nuveiktus darbus ir kryptingai planuoti tolesnius žingsnius. Tik kurdami aplinką, kurioje kiekvienas iš jūsų turi visapusiškas galimybes augti ir aktyviai dalyvauti visuomenėje, stipriname teisingą, atvirą ir solidarią Lietuvą“, – pabrėžia politikas.

lrs.lt inf. 

Šio išpardavimo metu automobilių savininkai galės gyvai padalinyje arba internetu rinktis iš pagamintų numerio ženklų, kurie saugomi „Regitros“ padaliniuose. Įsigijus tokius numerio ženklus padalinyje nereiks laukti, kol jie bus pagaminti, klientai tą pačią dieną galės juos užsidėti ant savo transporto priemonės, o užsisakę internetu – savo užsakymą gaus į artimiausią siuntų terminalą arba jį pristatys kurjeris.  

Numerio ženklai – kaip dovana

„Numerio ženklai vis dažniau tampa netikėta, bet labai šilta dovana. Žmonės renkasi derinius, kurie simbolizuoja bendras patirtis, svarbias datas ar tik jiems suprantamus juokelius. Tokia dovana yra ne tik kūrybinga, bet ir labai asmeniška. Taip pat klientams dovanojame specialią dovanų kortelę, kurioje galima įrašyti nupirktą derinį ir padėti kaip dovaną savo artimajam po eglute“, – teigia „Regitros“ Komercinių paslaugų vystymo vadovė Jolanta Laurinavičienė.

Numerio ženklai daug ką pasako apie vairuotojo pasirinkimus – vieni renkasi mėgstamus skaičius, kiti ieško lengvai įsimenamų derinių, o dar kiti – simbolikos arba brangių įsimintinų gyvenimo įvykių, pavyzdžiui, tokių kaip vestuvių data, vaiko gimimo mėnesis ir diena ir panašiai. Kiekvienas numerio ženklas gali turėti asmeninę prasmę, kurią mato tik jo savininkas.  

Populiariausios kombinacijos 2025 metais

„Analizuodami 2025 m. duomenis, matome, kad labiausiai šiemet žmones viliojo numerio ženklai su raidėmis NNN, NOO, NOR, NOT, NOJ, AID, AIA. Kaip visuomet buvo populiarūs deriniai su trimis vienodais skaičiais, tačiau nustebino tai, kad vis daugiau klientų renkasi ne pačius brangiausius, bet pigesnius numerio ženklus su trimis skirtingais skaičiais ir raidėmis. Tai rodo, kad išskirtinį numerį klientai renkasi dėl savęs – jis jiems turi asmeninę reikšmę. Šias raidžių ir skaičių kombinacijas bus galima rasti ir išpardavimo metu“, – teigia J. Laurinavičienė.

Populiariausi šių metų skaičių deriniai buvo 777, 911, 001, 123, 012 ir panašūs.

Išpardavimo metu klientai galės rinktis iš pagamintų numerio ženklų su šiomis raidžių serijomis: NNL, NNM, NNN, NNO, NNP, NNR, NNS, NNT, NNU, NNV, NNZ, NOA, NOB, NOC, NOD, NOE, NOF, NOG, NOH, NOI, NOY, NOJ, NOK, NOL, NOM, NON, NOO, NOP, NOR, NOS, NOT, NOU, NOV, NOZ, NPA, NPB, NPC, NPD, NPE, NPF, NPG, NPH, NPI, NPY, NPJ, NPK, NPL, NPM, NPN, NPO, NPP, NPR, NPS, NPT, NPU, NPV, NPZ, NRA, NRB, ABI, ABY, ACI, ACY, ADI, ADY, AEI, AEY, AFI, AFY, AGI, AGY, AIY, AIA, AIB, AIC, AID, AIE, AIY bei daugelio kitų.

Kaip perleisti dovanojamus numerio ženklus

Numerio ženklus galite įsigyti „Regitros“ padalinyje arba užsisakyti internetu iš visoje Lietuvoje „Regitros“ sandėliuose saugomų pagamintų numerio ženklų.    

Jei numeris dovanojamas kitam asmeniui, būtina į padalinį atvykti abiem arba turėti kito asmens įgaliojimą. Padalinyje turėsite pateikti asmens dokumentus bei užpildyti prašymą dėl numerių perleidimo. Gavėjas numerį gali priskirti savo transporto priemonei iš karto arba jį saugoti, kol savo vardu registruos automobilį.  

Jei numerį išsirinkote internetu, pirmiausia reikia juos įsigyti savo vardu, o vėliau perleisti juos kitam asmeniui. Tai padaryti galite kartu atvykę į „Regitros“ padalinį arba turint kito asmens įgaliojimą. Kaip ir perkant padalinyje, gavėjas numerį gali priskirti savo transporto priemonei iš karto arba jį saugoti, kol savo vardu registruos automobilį.  

Išpardavime galima dalyvauti ir internetu. Išskirtinius numerio ženklus galite išsirinkti paspaudę čia: eregitra.lt/eketris-web/faces/pages/common/Login.xhtml

Regitra pranešimas spaudai 

Lietuvos kariuomenė skelbia 2026-ųjų metų šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą planus. Toliau bus tęsiamos priemonės stiprinti šalies gynybinius pajėgumus, išlaikyti tinkamą aktyviojo rezervo sudėtį ir sudaryti sąlygas jaunuoliams įgyti būtiną karinį pasirengimą.

„2026 metų šaukimas – tai kryptingas žingsnis stiprinant mūsų valstybės gynybos sistemą. Įvairios tarnybos trukmės ir programos leidžia mums lanksčiai reaguoti į kariuomenės poreikius, o jaunuoliams – pasirinkti tinkamiausią tarnybos būdą. Dėmesys rezervui ir karinei parengčiai yra esminiai prioritetai šiandienos saugumo aplinkoje“, – teigia Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų vadas pulkininkas Danas Mockūnas.

Šaukimo laikotarpis ir mastas

2026 m. šaukimas vyks visus metus – nuo sausio 2 d. iki gruodžio 31 d. Iš viso planuojama pašaukti apie 5000 karo prievolininkų. Šaukiamųjų struktūra išlieka įvairi, atsižvelgiant į skirtingus Lietuvos kariuomenės poreikius ir prievolininkų galimybes:

• 3 870 jaunuolių bus pašaukta atlikti 9 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą.
• 90 asmenų, turinčių kariuomenei reikalingas profesijas, atliks 3 mėnesių tarnybą.
• 650 karo prievolininkų tarnaus 160–200 dienų pagal jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programas – 340 jų tarnaus Lietuvos kariuomenės padaliniuose, 310 – Lietuvos karo akademijoje.
• 450 jaunuolių bus pašaukta į 90–120 dienų trukmės tarnybą pagal pagrindinio karinimo rengimo arba karinės specialybės suteikimo programas, kuri truks 3 metus.

Didesnis lankstumas jaunuoliams ir studentams

2026 m. šaukimo tvarka yra pritaikoma šiandienos poreikiams – daugiau dėmesio skiriama skirtingiems jaunuolių planams ir studijų grafikams. Pilnamečiai moksleiviai tarnybą galės pradėti iškart baigę mokyklą, o studentams suteikiama galimybė rinktis alternatyvias, trumpesnes tarnybos formas, kad jos būtų suderinamos su studijomis.

Rezervo stiprinimas – valstybės saugumo prioritetas

Kartu su šaukimu stiprinamas ir aktyvusis rezervas. Po tarnybos suformuotų įgūdžių palaikymui numatytas ilgesnis tarnybos rezerve laikotarpis. Tai padeda užtikrinti, kad valstybė turėtų gerai parengtus rezervistus ir efektyvų mobilizacinį pajėgumą.

Daugiau tarnybos vietų ir galimybių

Be jau įprastų tarnybos vietų, 2026 metais privalomąją pradinę karo tarnybą bus galima atlikti ir Specialiųjų operacijų pajėgose. Parašiutininko rengimas, drono operatoriaus rengimas, specializuotas pasirengimas veikti vidaus vandens telkiniuose – tai tik dalis užduočių, su kuriomis susidurs kariai, pasirinkę tarnybą Specialiųjų operacijų pajėgose. Kandidatai į šią pradinės karo tarnybos vietą jau dabar gali pildyti anketą www.karys.lt . Atranka vyks 2026 m. balandžio 18 d.

Taip pat bus tęsiama šiais metais pradėta programa LDK Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų batalione, kur ruošiami  bazinių informacinių technologijų, radijo ryšio sistemų ir kibernetinio saugumo specialistai.

2026 kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašo sudarymas planuojamas 2026 m. sausio 7 d.

Kaip numato karo prievolę reglamentuojantys teisės aktai, sudaryti karo prievolininkų, kurie 2026 m. bus kviečiami atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, sąrašai bus paskelbti  www.karys.lt per keletą dienų po jų sudarymo.

Gruodžio 5 d. 11:00-12:00 val. Lietuvos kariuomenės YouTube kanale kviečiame žiūrėti tiesioginę transliaciją, kurios metu Karo komendantūrų valdybos atstovai gyvai aptars svarbiausius 2026-ųjų metų šaukimo į tarnybą pokyčius bei atsakinės į žiūrovų klausimus.

Kanalo nuoroda: https://www.youtube.com/c/Lietuvoskariuomen%C4%97LTU

Šiame konkurse dalyvavo JKC pop grupės „Šuldu buldu“ jaunoji solistė Miglė Arcimovičiūtė (vadovas Elegijus Laimikis).

Džiaugiamės ir didžiuojamės – savo amžiaus grupėje Miglė iškovojo trečiąją vietą.

Sveikiname Miglę, linkime įkvėpimo, drąsos ir dar daug gražių muzikinių akimirkų.

JKC pop grupės „Šuldu buldu“ inf.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) nurodymu blokuojama prieiga prie MB Montepi valdomų elektroninių parduotuvių montepi.lt ir montepi.lv. Kraštutinė poveikio priemonė pritaikyta atsižvelgus į MB Montepi vykdytus sistemingus ir šiurkščius vartotojų teisių apsaugos reikalavimų pažeidimus.

Nuo 2025 m. gegužės 8 d. iki blokavimo inicijavimo VVTAT gavo beveik 70 vartotojų prašymų, kuriuose buvo skundžiamasi nevykdomais sutartiniais įsipareigojimais – vartotojams nebuvo pristatomos prekės, negrąžinami už jas sumokėti pinigai, taip pat nebuvo pateikiami atsakymai į vartotojų  pateiktas pretenzijas, taip užkertant galimybę taikiam ginčo sprendimui. Vidutinė vieno ginčo turtinio reikalavimo vertė siekė kiek daugiau nei 118 EUR.

Įvertinus tai, kad bendrovė neteikė motyvuotų paaiškinimų, nebendradarbiavo, o vartotojų teisės ir toliau buvo sistemingai pažeidžiamos, be to, elektroninėse parduotuvėse buvo prekiaujama socialiai jautriai visuomenės grupei – vaikams – skirtomis prekėmis, VVTAT ėmėsi kraštutinės poveikio priemonės ir kreipėsi į teismą dėl leidimo blokuoti prieigą prie elektroninių parduotuvių montepi.lt ir montepi.lv išdavimo.

Visų blokuojamų interneto tinklalapių sąrašą bei išsamią tinklalapių blokavimo procedūrą rasite: https://vvtat.lrv.lt/lt/blokuojami-tinklalapiai-646/

Priimti tokius pakeitimus paskatino pasikartojantys brakonieriavimo atvejai, kuomet tie patys asmenys daug kartų žvejoja draudžiamais žvejybos įrankiais, padaroma didelė žala gamtai, o skirtos piniginės sankcijos nėra efektyvios.  

Priimti pakeitimai numato, kad už administracinius nusižengimus, padarytus naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ir būdus, taip pat už limituotos lašišų ir šlakių žvejybos pažeidimus gali būti skiriamas transporto priemonių, kurios buvo panaudotos draudžiamų žvejybos įrankių ar neteisėtai sugautų žuvų gabenimui, konfiskavimas. Nesvarbu, ar transporto priemone būtų gabenami tik draudžiami žvejybos įrankiai, ar tik neteisėtai sugautos žuvys, ar viskas kartu, tokią transporto priemonę būtų galima konfiskuoti. Nutarimus dėl draudžiamų žvejybos įrankių ar neteisėtai sugautų žuvų gabenimui panaudotų transporto priemonių konfiskavimo priims Aplinkos apsaugos departamentas.

Iki šiol Administracinių nusižengimų kodeksas numatė galimybę už šiurkščius ir pakartotinius žvejybos pažeidimus konfiskuoti pažeidimo padarymo įrankius ir priemones: žvejybos įrankius valtis ir pan., tačiau nebuvo numatyta transporto priemonių, kuriomis gabenami draudžiami žvejybos įrankiai arba neteisėtai sugautas laimikis, konfiskavimo. 

Vienas iš Administracinių nusižengimų kodekso tikslų – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikųdarymo. Tikimasi, kad sugriežtinus administracinę atsakomybę sumažės šiurkščių žvejybos pažeidimų.

Naujosiose erdvėse skaitytojai ras ne tik atnaujintą knygų fondą, interneto prieigą, edukacinių veiklų erdves, bet ir vizualiai įrengtą sieną, pasakojančią Ruklos miestelio ir pačios bibliotekos istoriją.

„Kursime čia ir naują istoriją. Mūsų biblioteka taps vieta, sujungiančia bendruomenės tapatybę ir atvirumą pasauliui“, -  renginio metu sakė bibliotekos direktorė Skirmutė Gajauskaitė.

Lankytojai taip pat pastebės ant sienų įvairiomis kalbomis užrašytus žodžius „labas“ ir „ačiū“. Pasak organizatorių, tai - simbolinis kvietimas jaustis laukiamais. Naujojoje bibliotekoje įrengtas ir paslaptingas „ramybės oazė“, kurio, kaip teigta renginyje, neturi joks kitas rajono viešosios bibliotekos filialas. 

Bibliotekos kolektyvui padėkota už didžiulį darbą įrengiant naujas erdves: nuo baldų išdėstymo iki jaukios atmosferos kūrimo. „Buvo pasakyta - reikia padaryti. Ir biblioteka padaryta. Tai jūsų pastangų rezultatas“, - pabrėžė vadovė.

Meras: „Investicija į kultūrą – investicija į žmogų“

Sveikinimo žodį tarė ir Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius. Jis džiaugėsi, kad rajono miesteliuose nuolat atnaujinamos kultūrinės erdvės.

„Tai jau ne pirmas kartas šiemet, kai atidarome atnaujintą, pagražintą, šiltą ir naujumu kvepiančią bibliotekoje veikiančią erdvę. Tokios vietos svarbios tiek suaugusiesiems, tiek jaunimui. Džiaugiuosi, kad mūsų krašte yra žmonių, kurie nori mokytis, skaityti ir sekti, kas vyksta pasaulyje. O mūsų pareiga - užtikrinti jiems geras sąlygas“, - sakė meras.

Jis taip pat priminė artėjantį šventinį laikotarpį ir palinkėjo daugiau laiko skirti knygoms bei artimiesiems, mažiau - ekranams.

Ruklos bibliotekos atidarymas paskelbtas, kuomet meras Mindaugas Sinkevičius simboliškai vienam kartui tapo bibliotekininku ir išdavė pirmąją knygą Ruklos Jono Stanislausko mokyklos daugiafunkcio centro direktoriui. 

Kvantiniai kompiuteriai skamba kaip kažkas iš mokslinės fantastikos filmų, tačiau jie jau egzistuoja ir gali kardinaliai pakeisti mūsų gyvenimą – tiek gerąja, tiek blogąja prasme. Krašto apsaugos ministerija jau ėmėsi veiksmų, kad nuo kvantinių grėsmių būtų apsaugoti tiek gyventojų duomenys, tiek visa kritinė infrastruktūra.

Kompiuteris gali suskaičiuoti, kaip gyventi 120 metų

„Šiandien jau teikiama paslauga, kai pateiki visus biometrinius parametrus, kraujo tyrimus, rentgeno nuotraukas ir kitus biologinius duomenis, o kvantinis kompiuteris gali suskaičiuoti dienos racioną taip tiksliai, kad fiziologinis kūnas gyventų ne mažiau 120 metų. Tiesa, tai veikia tiems, kurie gimė po 1990-ųjų“, – pasakoja Kauno technologijos universiteto profesorius, Kibernetinio saugumo kompetencijų centro vadovas Šarūnas Grigaliūnas.

Ar tai utopija? „Ne, tik kainuoja 2 milijonus eurų“, – šypteli profesorius.

Kai Google neseniai pristatė savo naujausią kvantinį kompiuterį „Willow“, rezultatai buvo tokie įspūdingi, kad mokslininkai pradėjo verkti, matydami rezultatus“, – pasakoja prof. Š. Grigaliūnas. Šie kompiuteriai gali milijonus kartų greičiau nei įprasti kompiuteriai spręsti sudėtingus uždavinius – nuo vaistų kūrimo iki oro prognozių.

Tačiau ta pati galia, kuri gali padėti žmogui gyventi ilgiau, gali ir sunaikinti mūsų dabartinį skaitmeninį saugumą.

Kodėl turėtumėte jaudintis dėl savo buto

„Hipotetiškai, vieną gražią dieną gali pamatyti, kad savo nuosavybę, pavyzdžiui, butą, perleidai kažkam kitam“, – įspėja prof. Š. Grigaliūnas. „Galvosi, kad šito komentaro tu tikrai nerašei, nes niekam savo slaptažodžio nesi davęs, bet faktai liudys prieš tave. Dienos pabaigoje paaiškės, kad kompiuteris nemeluoja.“

Kaip tai įmanoma? Kiekvienas mūsų prisijungimas prie interneto, elektroninės bankininkystės, el. pašto, Registrų centro yra apsaugotas sudėtingais matematiniais kodais – šifravimu. Tuo pačiu būdu saugomas ir mūsų susirašinėjimas socialinėse programėlėse.

Tačiau pakankamai išvysčius kvantinius kompiuterius, jie galės šiuos kodus „nulaužti“ per labai trumpą laiką, o kenkėjai su mūsų duomenimis galės daryti, ką panorėję.

„Kai mes naudojamės elektroninės bankininkystės programėle, kai mes prisijungiame prie Registrų centro ar kitų valstybės skaitmeninių paslaugų, kai mes rašome laiškus ar susirašinėjame, visa tai yra šifruojama. Niekas negali perskaityti tų duomenų, išskyrus siuntėją ir gavėją ar vietoj tavęs prisijungti“, – aiškina ekspertas. „Tačiau atsiradus pakankamai pajėgiam kvantiniam kompiuteriui, jis pasinaudodamas savo skaičiavimo galia, galės pažeisti tuos šifravimo kodus, paremtus itin sudėtingais matematiniais skaičiavimais, ir tokiu būdu perimti duomenis“.

Profesorius pabrėžia, kad tai nėra tolimos ateities grėsmė. Nedraugiškos valstybės jau dabar taiko strategiją, kurią ekspertai vadina „Harvest now, decrypt later“ – „Rink dabar, iššifruok vėliau“.

Tai reiškia, kad jūsų šiandien siunčiami užšifruoti el. laiškai, bankinės operacijos, asmeniniai pokalbiai ar medicininiai įrašai gali būti saugomi svetimose duomenų bazėse, laukiant momento, kai kvantiniai kompiuteriai leis juos atrakinti tarsi užšaldytą lobį.

Nuo klaidingo žemėlapio iki prarasto identiteto

Profesorius išvardija, kas nutiktų, jei Lietuva nepasiruoštų šioms grėsmėms: „Pirmiausia – elektra, vanduo, dujos. Tai būdai sukelti chaosą bet kurioje valstybėje. Infrastruktūros praradimas arba jos kontrolės praradimas, o žmogui – savo skaitmeninio identiteto praradimas.“

Konkretūs scenarijai skamba kaip iš trilerio. „Važiuosi Gedimino prospektu, bet tavo žemėlapis rodys visai kitą vietą – tarkime, kad esi kažkur nedraugiškoje valstybėje“, – pasakoja prof. Š. Grigaliūnas.

Kitas pavyzdys: „Galvosi, kad niekada nerašei komentaro, bet visi įrodymai liudys prieš tave.“

„Jeigu neužtikrinsime saugumo, kažkas gali tapti tavimi, o infrastruktūros valdytoją pakeisti kenkėjas“, – įspėja ekspertas. „Ar norėtume gyventi tokiame chaose? Manau, užtektų sutrikdyti bankinę sistemą ir vandens tiekimą – žmonės išeitų į gatves reikalauti pokyčių.“

Lietuva Europoje

„Džiaugiamės tuo, kad Lietuva viena pirmųjų Europoje susirūpino tuo, kad reikia kuo skubiau pradėti ruoštis naujos kartos šifravimui – postkvantiniam planui“, – sako prof. Š. Grigaliūnas.

Krašto apsaugos ministerija jau koordinuoja nacionalinį perėjimą prie postkvantinės kriptografijos – tai naujos kartos apsaugos metodai, kurie bus atsparūs net ir kvantiniams kompiuteriams. Tai tarsi naujos kartos spynos, kurių neįmanoma atrakinti, net turint kvantinį raktą.

Ar jums reikia kažką daryti?

Paprastam gyventojui šiuo metu nieko daryti nereikia. „Veiksmų turėtų imtis valstybinės institucijos, didesni verslai, paslaugų teikėjai“, – sako prof. Š. Grigaliūnas.

Valstybė pasirūpins, kad jūsų banko sąskaita, el. paštas, prisijungimai prie įvairių sistemų būtų apsaugoti nuo kvantinių kompiuterių grėsmių.

Vis dėl to profesorius turi vieną patarimą: „Jau šiandien, kai renkiesi produktą, kurioje bus laikomi tavo skaitmeniniai duomenys – tarkime, investavimo platformą ar skaitmeninę piniginę – turėtumėt atkreipti dėmesį, ar įrenginys jau yra postkvantiškai saugus arba pasiruošęs kvantinių kompiuterių ateičiai.“

Lenktynės dėl ateities

Didžiosios šalys jau lenktyniauja dėl kvantinių kompiuterių: „Europos Sąjunga ir didžiosios šalys, tokios kaip JAV, Kinija ar Didžioji Britanija, lenktyniauja, kas turės kvantinį kompiuterį. Jos siekia turėti technologiją, kuri leistų ne tik tobulėti, bet ir išlaikyti pranašumą“, – pasakoja prof. Š. Grigaliūnas.

Tokių kompiuterių kaina šiandien siekia apie 10 milijonų eurų, juos įsigyti gali tik valstybės ir didžiausios korporacijos. Tačiau svarbu ne tik turėti technologiją, bet ir mokėti ją naudoti.

„Jeigu jūs nusipirktumėte patį geriausią „Ferrari“, tai dar nereiškia, kad būsite geriausias lenktynininkas – reikia dar išmokti juo važiuoti“, – lygina profesorius. 

Daugiau informacijos:

https://kam.lt/postkvantine-kriptografija/

Perėjimo prie postkvantinės kriptografijos koordinavimas Lietuvoje | LinkedIn

Interviu su KTU profesoriumi Šarūnu Grigaliūnu galite klausytis YouTube.

„Išaugęs į Lietuvos banką grįžtančių smulkiausių monetų skaičius rodo, kad apvalinimas veikia – 1 euro cento ir 2 euro centų monetų poreikis atsiskaitymams mažėja. Žvelgdami į ateitį matome, kad apvalinimas prisideda ir prie grynųjų pinigų apyvartos tvarumo: nebėra poreikio kaldinti ir leisti į apyvartą smulkias monetas, jos perduodamos kitoms valstybėms, taip pat mažėja su 1 euro cento ir 2 euro centų monetų gamyba, transportavimu ir naudojimu susijęs poveikis aplinkai, paprastėja grynųjų pinigų tvarkymas, be to, mažiau monetų bus pametama ar išmėtoma“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Dalimi šių monetų lapkričio pabaigoje apsikeista su Latvijos banku.

„Monetų apsikeitimai tarp šalių yra įprasta praktika. Dažnu atveju tai tvariau ir pigiau negu naujų monetų kaldinimas, grynųjų pinigų ciklas tampa efektyvesnis“, – pabrėžia G. Šimkus.

Lietuvoje apvalinimo iniciatyvą paskatino kelios priežastys, susijusios su netvariu ir neefektyviu 1 euro cento ir 2 euro centų monetų naudojimu. Dauguma smulkiųjų monetų mokėjimams būdavo panaudojamos vieną kartą – gavus grąžą šių nominalų monetomis, didžioji jų dalis būdavo pametamos ar nuguldavo gyventojų taupyklėse. Gyventojai kasmet pamesdavo apie trečdalio milijono eurų vertės smulkiųjų monetų. Be to, nuolatinė jų gamyba ar įsigijimas iš kitų valstybių, transportavimas ir tvarkymas reikalauja išteklių ir prisideda prie taršos bei atliekų susidarymo. Būdavo prarandamos ne tik finansinės lėšos, bet ir laikas, skiriamas smulkioms monetoms suskaičiuoti.

Įsigaliojus naujai atsiskaitymo tvarkai Lietuvoje, nuo 2025 m. gegužės 1 d. grynaisiais pinigais mokama suma apvalinama iki artimiausių 0, 5 arba 10 euro centų. Smulkiosiomis 1 euro cento ir 2 euro centų monetomis ir toliau galima atsiskaityti už prekes ar paslaugas – prekybininkai privalo šias monetas priimti ir gali jomis atiduoti grąžą. Lietuvos bankas rekomenduoja grąžą 1 euro cento ir 2 euro centų monetomis atiduoti tik tada, jei kasoje nėra didesnio nominalo euro centų monetų.

Gyventojai smulkiąsias monetas taip pat gali išsikeisti Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune.

Verslo atstovai 1 euro cento ir 2 euro centų monetas gali perduoti inkasavimui, įmokėti į sąskaitas šalies kredito įstaigose arba iškeisti Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune.

Atsiskaitant negrynaisiais pinigais, galutinė pirkinių krepšelio suma neapvalinama. Tokiu atveju mokama tiksli suma – tokia, kokia nurodyta kvite.

Lietuvoje iki apvalinimo apyvartoje buvo 336 mln. vienetų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų. Jų bendras svoris sudarytų 880 tonų, šioms monetoms sutalpinti prireiktų 13 krovininių vagonų.

Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimas taip pat taikomas šiose euro zonos valstybėse: Airijoje, Belgijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Slovakijoje ir Estijoje.

Lietuvos banko inf. 

Pirmoji diena prasidėjo šiltu ir žaismingu lopšelio-darželio „Pakalnutė“ ugdytiniu šokiu „Sraigės ir vorai“ iš miuziklo „Voro vestuvės“. Šis džiaugsmingas numeris tarytum simboliškai atvėrė vartus į dviejų dienų kūrybos pasaulį. Po gimnazijos direktoriaus sveikinimo scenoje vienas po kito pasirodė dešimt šokio kolektyvų, kurie atskleidė istorijas ir skirtingas emocijas. Žiūrovai keliavo į žvaigždėmis nusėtą dangų, slinko per šešėlių labirintus, pajuto tamsiųjų mūzų atodūsius ir vidinę dramaturgiją, stebėjo drąsius vikingus, keliaujančius per Nerį, leidosi į nakties ritmų sūkurį laužo šviesoje ir galiausiai tapo užburiančio gulbių šokio, švelniai ir pakiliai užliejusio salę liudininkais. Šokių šou pasirodymus vainikavo mokytojų pasirodymas „Liežuvautojos“ – šmaikštus, elegantiškas ir itin šiltas reginys, liudijantis, kad kūrybinė dvasia gimnazijoje priklauso ne vien mokiniams. 

Komisijai teko sudėtingas iššūkis – visi pasirodymai skleidė stiprią emocinę jėgą. Pasirodę kolektyvai ir atlikėjai pelnė gausiausio kolektyvo, kūrybinių ieškojimų, šokio originalumo, publikos numylėtinių nominacijas. III vietą pelnė net du šokiai – „Klaidžiojanti tarp šešėlių“ ir „Naktinis tusas“, II vieta atiteko pasirodymui „Vikingai per Nerį“, o I vietą pelnė „Pirmasis laužas“. Aukščiausias įvertinimas – Grand Prix – skirtas šokiui „Gulbių tvenkinys“, subtiliai sujungusiam estetiką, emociją ir profesionalumą. Specialus prizas už puikią choreografiją skirtas J. Juškevičiūtei ir M. Snieškai. 

Paskutinėmis lapkričio dienomis gimnazijos koridoriai ir lauko erdvės priminė meno galeriją, kurioje kiekviena instaliacija kvietė sustoti, įsiklausyti, apmąstyti. Mokinių darbai – net 27 kūriniai – tapo savitais mąstymo eksperimentais, erdvę keičiančiais objektais, ryškiais minčių ir emocijų ženklais, prabylančiais spalvomis, medžiagomis, šviesa, šešėliais. Komisija, ilgai ir atidžiai tyrinėjusi šiuos erdvinius pasakojimus, skyrė nominacijas už medžiagų originalumą, erdvės pajautimą, drąsius sprendimus, šviesos ir spalvų darną bei kompozicijos estetiką. III vietą laimėjo „Per mūsų miestą nubėgo ruduo“ (IV d  kl.), II vietą – „Žvejys ir Neris“ (II a kl.), I vietą – atminties ir literatūros įkvėpta „Kanovičius mums primena“ (III a kl.). Grand Prix pelnė A. Bazylevos (II b kl.) sukurta konceptuali instaliacija „Escape the reality“ („Pabėgimas iš realybės“).  

Antroji diena – tai muzikos skambesys ir ritmų pulsas. Renginį pradėjo „Neries“ pagrindinės mokyklos ugdytinės S. Šimkutės atliekami „Paukščiai“, ir salė akimirksniu prisipildė šilumos. Po to buvo pristatyti 15 muzikinių numerių – nuo intymių, jautrių solo pasirodymų iki masyvių ansamblių su keliomis dešimtimis atlikėjų scenoje. Skambėjo tiek tradiciniai vokaliniai ir/ar instrumentiniai kūriniai, tiek netradiciniai instrumentai, tiek įvairių muzikos žanrų susiliejimai, pulsuojantys kūrybine jaunų atlikėjų laisve. Muzikos atlikėjams buvo skirtos nominacijos už kūrybiškumą, ansambliškumą, komandinį darbą, ritmų ir stilių įvairovę, originaliausią interpretaciją, muzikalumą ir kt. Grand Prix komisija vienbalsiai paskyrė grupei „Skudurai“ už kūrinio „Ūdra“ atlikimą – įspūdingą netradicinio muzikavimo ir profesionalios sceninės kultūros sintezę, kuri žiūrovus užbūrė nuo pirmos iki paskutinės akimirkos. Renginį paįvairino ypatingas svečių – Kauno J. Gruodžio konservatorijos grupės „Lūžis“, kurioje dainuoja ir buvusi gimnazijos mokinė M. Linkytė – pasirodymas. Tai buvo gražus priminimas, kad TMD scena yra ta vieta, iš kurios prasideda ne viena kūrybinė kelionė. 

Renginio finale dominavo spalvos, audiniai ir sceninė fantazija. Madų šou konkursą vedė neįtikėtinas duetas – burtininkė (K. Jakštaitė, II c kl.) ir Domininkas Kosakovskis (K. Kazakevičius, I a kl.), Jonavos dvaro įkūrėjas. Šou pradėjo nuotaikinga lopšelio-darželio „Pakalnutė“ mažųjų ir jų auklėtojų kolekciją „Voro vestuvių puotos svečiai“. Gimnazistų dizainerių kolekcijos atskleidė tiek švelnią viziją, tiek teatrališkus sprendimus, tiek humoro jausmą. III vieta skirta kolekcijai „Mūsų nedaug, bet mes jėga“, autoriai – K. Tauškanovaitė, K. Bulatovaitė, E. Guzauskaitė, T. Rimkus, G. Čiūtaitė, II vieta – „Grožio šou“, kolekcijos autorė – L. Kerševičiūtė, o I vietą ir Grand Prix laimėjo kolekcijų kolekcija „Iš medijos į realybę“, autorės – L. Skebaitė, V. Lileikaitė. Super modelio nominacija atiteko A. Paškevičiūtei, o įsimintiniausio komentaro prizas –  „275 km/h kelyje“ kūrėjoms A. Gezevičiūtei ir G. Mačiulytei. 

Nuoširdžiai dėkojame profesionalioms ir atsidavusioms vertinimo komisijoms. Džiaugiamės, kad šiemet komisijų nariais tapo ne tik gimnazijos mokytojai ir administracija, bet ir kitų įstaigų pedagogai, buvę darbuotojai bei visada laukiami alumnai – dar neseniai patys buvę šio renginio dalyviai. 

Už paramą širdingai dėkojame renginio rėmėjams ir visai Senamiesčio gimnazijos bendruomenei. 

Nepaprastą renginio dvasią kūrė visi prisidėjusieji: svečiai, administracija, mokytojai, vedėjai, įgarsintojai, fotografai, scenarijų autoriai ir, žinoma, mūsų mokiniai, kasmet įnešantys gyvybės, kūrybos ir naujų idėjų. Ačiū Jums. 

Ši dviejų dienų šventė dar kartą priminė, kad Jonava – tai miestas, kuriame gyvena mūzos. Jos įkvepia šokėjus, instaliacijų autorius, muzikantus ir dizainerius. Techno meno dienos tapo ne tik jubiliejaus įprasminimu, bet ir nauju įkvėpimo šaltiniu miestui, kuris šiemet mini garbingą sukaktį. 

Su jubiliejumi, Techno meno dienos! Su jubiliejumi, Jonava! Tegul kūryba ir toliau būna tvirtas tiltas, jungiantis miestą, jo istoriją ir ateities kartas. 

Daugiau nuotraukų – Senamiesčio gimnazijos svetainėje ČIA.

Jonavos Senamiesčio gimnazijos inf. 

Tyrimo metu buvo apklausti įvairaus amžiaus Jonavos miesto ir rajono jaunimo atstovai. Surinkti duomenys atskleidė – jauni žmonės jaučia poreikį dalyvauti veiklose, kurios padėtų jiems geriau suprasti informacijos šaltinių patikimumą, atpažinti manipuliacijas ir ugdyti gebėjimą kritiškai vertinti medijų turinį.

Projektą įgyvendinusios asociacijos „Sociumo kaita“ vadovas Linas Remeikis pažymi: „Gyvename laikais, kai informacijos srautas yra milžiniškas, o gebėjimas jį atsirinkti – gyvybiškai svarbus. Mūsų tyrimas parodė, kad jaunimas ne tik supranta dezinformacijos keliamus pavojus, bet ir nori mokytis, kaip su jais susidoroti. Tai skatina kurti prasmingas, jaunimui aktualias edukacines iniciatyvas“.

Remiantis tyrimo rezultatais, asociacija „Sociumo kaita“ parengė rekomendacijas edukacinių veiklų organizatoriams, mokytojams, jaunimo darbuotojams ir kitiems veiklų jaunimui rengėjams. Rekomendacijose siūloma taikyti interaktyvius metodus, diskusijų formatus, medijų analizės užduotis ir praktinius užsiėmimus, kurie skatintų jaunimą mąstyti savarankiškai ir atsakingai.

„Jaunimas nori ne tik gauti informaciją, bet ir išmokti ją vertinti. Šis tyrimas parodė, kad kritinis mąstymas jiems yra ne abstrakti sąvoka, o būtinas įrankis kasdienybėje. Tikime, kad mūsų rekomendacijos padės kurti veiklas, kurios iš tiesų atliepia jaunimo poreikius“, – sako asociacijos vadovas.

Edukacinių veiklų organizatoriams, norintiems gauti rekomendacijas, kreiptis į asociaciją „Sociumo kaita“ el. paštu info@sociumokaita.lt.  

Asociacijos „Sociumo kaita“ inf.

Daugiau nei pusė (55 proc.) šalies gyventojų galvoja, kad korupcija Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje mažėja, rodo Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atliktos visuomenės ir medikų apklausos rezultatai. Pernai taip manančių gyventojų buvo 6 proc. mažiau. Dar pozityviau galvoja medikai – net 9 iš 10 asmens sveikatos priežiūros specialistų (90 proc.) sutinka, kad korupcija sistemoje mažėja. 

„Visuomenės pasitikėjimas sveikatos sistema auga, o gyventojai ir medikai vis dažniau renkasi netoleruoti korupcijos. Tai reiškia, kad skaidrumas tampa mūsų visų kasdienės kultūros dalimi,“ – sako sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė. 

Gyventojai labiau pasitiki sveikatos sistema ir vis rečiau duoda neoficialias dovanas: 87 proc. respondentų teigė per pastaruosius metus nedavę neoficialių dovanų ar pinigų gydytojams. Šis rodiklis per metus padidėjo nuo 76 proc.  

93 proc. apklaustųjų nurodė nepatyrę jokio spaudimo neoficialiai susimokėti už paslaugas. 

Net 95 proc. apklaustų medikų teigė netoleruojantys smulkiosios korupcijos ar neoficialių priemokų gydytojui, beveik pusė (48 proc.) nurodė, kad per pastaruosius metus nei vienas pacientas nesiūlė neoficialiai atsidėkoti už suteiktas paslaugas, o 51 proc. susidūrė tik su pavieniais atvejais. 

Apklausa rodo, kad visuomenės pilietiškumas didėja – penktadalis (21 proc.) gyventojų teigia, kad bet kokiu atveju praneštų apie pastebėtą kyšininkavimo ar korupcijos atvejį gydymo įstaigoje, o dar 44 proc. tai darytų, jei žinotų, kad patys nenukentės. Tarp medikų šie rodikliai dar aukštesni – atitinkamai 28 proc. ir 46 proc. 

Tyrimą 2025 m. rugsėjo 17–30 d. (gyventojų apklausa) ir rugsėjo 22–spalio 6 d. (medikų apklausa) atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausose dalyvavo 1018 gyventojų ir 392 asmens sveikatos priežiūros specialistai. 

SAM Komunikacijos skyrius 

„Šventiniam laikotarpiui – mano nauja kalėdinė daina ir video klipas! Kiekvieni metai Lietuvoje atneša šviesų, jaukumo ir stebuklų kupiną laiką, o šiemet nusprendžiau prie to prisidėti sava kūryba. Norėčiau su Jumis pasidalinti savo  visiškai nauja, lietuviška, žaisminga kalėdine daina apie Jonavą ir jos eglučių miestelį, į kurį kasmet atvyksta žmonės iš visos Lietuvos,“ – skelbė autorius.

Anot jo, dainoje ir klipe susipina tikri žiemos vaizdai, animacijos elementai ir šventinė nuotaika. Ir visa tai – iš širdies visiems, kurie laukia Kalėdų šviesos ir žaismingos nuotaikos.

Į komentarus atsakė ramiai: „DI yra tik įrankis“

Nors dauguma reakcijų į naują kūrinį – pozityvios, komentaruose pasirodė ir kritikos dėl dirbtinio intelekto naudojimo kuriant klipą. Į tai R. Rabikauskas sureagavo išsamiai pabrėždamas kūrybinį žmogaus vaidmenį.

„Žmogaus emocija, empatija ir dvasiniai jausmai yra tai, ko jokia technologija nepakeis. Noriu pasidalinti, kad šios dainos žodžius, siužetą ir visą akcentų išdėstymą kūriau aš pats – žmogus. DI čia veikia tik kaip priemonė, kaip kadaise fotoaparatas ar garso pultas koncertuose. Tai nėra savarankiškas kūrėjas – jis pats nieko nepadaro be žmogaus sumanymo, įkvėpimo ir krypties,“ - atkirto autorius. 

Kūrėjas priminė, kad technologijos mene ir muzikoje – ne naujiena: „Anksčiau žmonės klausė tik gyvo dainavimo. Vėliau atsirado studijiniai įrašai, garsas buvo valomas, tobulinamas – ir tai niekam netrukdė džiaugtis muzika. Dabar atsirado DI technologijos. Tai tik naujas įrankis, kuris praplečia galimybes.“

Žiūrovų reakcijos 

Didžioji dalis komentatorių gyrė dainą ir jos nuotaiką bei pabrėžė, kad kūrinys įkvepia šventiškai nusiteikti:

„Puiki nuotaikinga daina, kelianti nuotaiką ir kviečianti švęsti. Labai smagu pasijusti šventės sūkuryje. Ačiū! Puikiai!“

„Aš visada žaviuosi tavo kūrybiškumu, smagi, žaisminga daina. Visų skoniui neįmanoma įtikti ir nereikia. Kritikuoja dažniausiai tie, kurie nieko nėra kūrybiško sukūrę patys.“

„Labai nuotaikinga daina, ačiū, kad rašai ir smagu klausytis.“

„Jonava labai graži, super.“

„Super. Gal taps žiemos hitu ir skambės kasmet.“

Šventinė dovana miestui ir klausytojams

Naujas R. Rabikausko kūrinys tapo savotiška dovana Jonavai ir visiems, mėgstantiems lengvą, žaismingą šventinę muziką.

Kūrėjas sako tikintis, kad daina paskleis šventinę šviesą ir primins, jog kūryba – tai pirmiausia žmogaus jausmas, o ne techninių priemonių pasirinkimas.

STR pakeitimuose siūloma numatyti, kad įvažiuojant į D kategorijos gatves iš aukštesnių kategorijų gatvių bus privaloma važiuojamąją dalį projektuoti ir įrengti viename su pėsčiųjų ir dviračių takais lygyje, be vertikalių aukščio skirtumų. Įvažiuojant į šias gatves bus įrengtas vadinamas greičio ribojimo kalnelis, kad automobilių vairuotojai sumažintų greitį. Taip bus sumažinama susidūrimo su dviratininkais ar pėsčiaisiais, asmenimis su negalia tikimybė.

D kategorijai priskiriamos pagalbinės nedidelės gatvės, Ds* – gatvės susiformavusiose mėgėjų sodo teritorijose ir kitose urbanizuotose teritorijose, kai tokios gatvės numatytos kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose.

Šios pataisos buvo parengtos įvertinus Susisiekimo ministerijos, Seimo Asmenų su negalia teisių komisijos, „Vilnius Tech“ ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovų pasiūlymus.

Įgyvendinant Europos Sąjungos Direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo nuostatas, numatyti pokyčiai elektromobilių įkrovimo infrastruktūros, dviračių transporto ir atsinaujinančios energijos sprendimų plėtros srityse.

Naujai statomuose, rekonstruojamuose negyvenamosios ir gyvenamosios paskirties pastatuose, automobilių saugyklose numatyta įrengti elektromobilių įkrovimo prieigas ir užtikrinti išankstinį kabelių nutiesimą, kad vėliau būtų galima įrengti papildomas įkrovimo prieigas. Taip pat numatyti atvejai, kuomet automobilių stovėjimo vietose prie gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų reikės įrengti dviračių stovėjimo vietas, kurių skaičius atitiktų šios direktyvos nustatytus minimalius kiekius (ne mažiau kaip 15 proc. vidutinio arba 10 proc. visų pastato naudotojų skaičiaus).

Taip pat siūloma naujai statomose dengto tipo automobilių saugyklose numatyti galimybę įrengti saulės energijos įrenginius, kai tai techniškai ir ekonomiškai pagrįsta.

Pastabas ir pasiūlymus dėl šio teisės akto projekto galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki gruodžio 12 d.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) atrinko tris geriausius ir pažangiausius technologinius sprendimus kovai su hibridinėmis grėsmėmis. Šiuos sprendimus pristatė „IT logika“, „Teltonika EMS“ ir „Dangaus šviesos“ – pirmuoju etapu joms bus išmokėta po 100 tūkst. eurų prizas, antruoju – skelbiamas kvietimas tolesniam idėjų vystymui.

„Pirmiausia noriu padėkoti visoms 35 įmonėms, pateikusioms paraiškas vos per dvi savaites. Tai aiškiai parodo, kad Lietuvos technologijų sektorius gali greitai reaguoti į kylančius iššūkius ir siūlyti sprendimus, svarbius mūsų šalies saugumui. Šiandien apdovanojome tris, kurių sprendimai šiame etape yra arčiausiai praktinio įgyvendinimo, tačiau tai – tik pirmas žingsnis. Dabar pradedame darbą su laimėtojais ir kitomis stiprias idėjas pateikusiomis komandomis, kad greiti prototipai peraugtų į ilgalaikę Lietuvos oro erdvės saugumo sistemą“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Pasak ministro, su įmonėmis vyks tolimesnės konsultacijos, kokių priemonių reikia, kad jos galėtų toliau sparčiai vystyti pasiūlytus sprendimus. Pagal išsakytus įmonių poreikius, bus paskelbtas antrasis kvietimas.

Viena laimėtojų tapo „IT logika“, kuri bendradarbiaudama su Vilniaus universitetu, „Integrated Optics“ ir „Arx Polaris“ kurtų Išmaniąją Oro Erdvės Apsaugos Sistemą (IOEAS), kurios pagrindas – fiksuoto sparno orlaiviai, galintys operuoti dideliame aukštyje, bei greiti žemo aukščio orlaiviai. Integruotas lazerinis–optinis sensorius leistų surasti ir atpažinti taikinius bet kuriuo paros metu, o didelės galios lazeris įgalintų saugiai numušti daugelį balionų to paties skrydžio metu. Objektų trajektorijos prognozė ir atpažinimas būtų atliekamas pasitelkiant dirbtinio intelekto algoritmus. Informacija realiu laiku būtų pateikiama iš DBOX dronų bazinių stočių, radarų bei kitų geografiškai paskirstytų sensorių.

Tarp geriausią sprendimą pasiūliusių pateko „Teltonika EMS“ – tai „ADV Defense“, „Quantum Systems“ ir „Defsecintel“ konsorciumas, Lietuvai kursiantis autonominę oro erdvės ir sienos stebėjimo bei apsaugos sistemą, kuri visą parą, visomis savaitės dienomis aptiktų ir identifikuotų oro grėsmes – balionus ir dronus, o, esant poreikiui, galėtų naikinti taikinį. Naudodama Lietuvos gamybos perėmimo dronus, ši sistema sujungtų sensorius, bepiločio orlaivio ir valdymo centrus į vieną operacinį vaizdą, kuris palaipsniui būtų perduodamas Lietuvos institucijoms.

Įmonės „Dangaus šviesos“ atstovaujamas konsorciumas kurtų dirižablinę oro balionų intercepcijos sistemą „DOBIS“. Ši sistema integruoja skirtingas technologijas saugiam nelegalių balionų nuleidimui.

Reaguodama į Lietuvos oro erdvei kylančius iššūkius, EIMIN paskelbė 1 mln. eurų vertės programą, skirtą kurti ir diegti technologinius sprendimus, galinčius sustiprinti valstybės saugumą bei oro erdvės apsaugą.

Įsigyjamą sistemą sudarys „Giraffe“ 1X radarai, RBS70 NG raketsvaidžiai bei ugnies valdymo ir kontrolės sistema. Skirtingi sistemos komponentai į Lietuvą bus pristatyti 2026–2029 m.

„Stipriname Lietuvos oro erdvės gynybą. Įsigyjame trumpojo nuotolio oro gynybos sistemą MSHORAD, kurios vienas iš svarbių komponentų – „Giraffe 1X“ radarai, skirti žemame aukštyje vykdomai oro erdvės stebėsenai sustiprinti. Tai leis reikšmingai padidinti Lietuvos kariuomenės galimybes aptikti bepiločius orlaivius ir kitus žemame aukštyje skriejančius objektus. Visa MSHORAD sistema sukurta siekiant užtikrinti tam tikrų objektų, teritorijų ir kritinės infrastruktūros apsaugą. Vienas didžiausių šios sistemos privalumų – mobilumas, todėl tai ypač svarbus pajėgumas, kuris reikšmingai sustiprins Lietuvos kariuomenės gynybinius gebėjimus”, – sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Artimiausiu metu taip pat bus pasirašyta sutartis su „Saab Dynamics“ dėl šių komponentų integravimo į Lietuvos kariuomenės šarvuotąsias transporto priemones JLTV. Šios sutarties vertė numatoma apie 11 mln. eurų.

MSHORAD sistemos svarbiausi pliusai – mobilumas, atsparumas elektromagnetiniams trikdžiams ir tinkamumas naudoti su Lietuvos kariuomenės turimomis raketomis ir oro gynybos sistemomis.

KAM inf. 

♦ Gruodžio 1–3 d. – pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, geležinkelių pervažas, šviesoforo signalų paisymo kontrolė.

♦ Gruodžio 4–6 d. ir 26–29 d. – transporto priemonių, tarp jų dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių, vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai.

♦ Gruodžio 7–9 d. – pėsčiųjų, dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų kontrolė (matomumą gerinančių saugos priemonių – atšvaitų, ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais, šviečiančių žibintų – naudojimas tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui).

♦ Gruodžio 10–12 d. – vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė.

♦ Gruodžio 15–21 d. – vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolė (inicijuota Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network).

♦ Gruodžio 22–24 d. – pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, kontrolė.

Priemonės bus vykdomos valstybinės (magistraliniuose, krašto, rajoniniuose) ir vietinės reikšmės keliuose, policijos pareigūnai taikys viešąjį, neviešąjį ar mišrųjį patruliavimo būdus.

Apskričių vyriausieji policijos komisariatai savo prižiūrimose teritorijose gali organizuoti ir kitas papildomas eismo dalyvių kontrolės priemones.

Lietuvos policijos inf. 

Visuomeniniame tiekime esantiems pažeidžiamiems elektros energijos vartotojams elektros energijos kaina kitąmet mažės 4 centais už kilovatvalandę, lyginant su kitais visuomeninio tiekimo vartotojais. Nuo kitų metų atpigs ir gamtinės dujos – visoms trims vartotojų grupėms kintamosios dalies kaina mažės nuo 3 iki 10 centų už kubinį metrą.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino naujas elektros energijos ir gamtinių dujų kainas, kurios įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d. Standartinis visuomeninio tiekimo tarifas bus 22 ct/kWh, tačiau pažeidžiamiems vartotojams elektra atpigs ir sieks 18 ct/kWh. Gamtinių dujų pirmos grupės buitiniams vartotojams, suvartojantiems iki 300 kubinių metrų dujų per metus, kintamoji tarifo dalis mažės iki 89 ct/m3, o pastovioji dalis nuo sausio sieks 1,17 Eur/mėn. Antros grupės vartotojams kintamoji dalis mažės iki 65 ct/m3, trečios grupės – iki 62 ct/m3.

„Kaip ir žadėjome – pažeidžiamiems vartotojams elektros energijos kaina mažės. Tam radome sprendimus, kad pažeidžiamų vartotojų žemesnė elektros energijos kaina nebūtų dengiama kitų elektros energijos vartotojų sąskaita – naudojame jau surinktas lėšas iš elektros gamintojų pajamų perviršio. Šis sprendimas leidžia sumažinti finansinę naštą jautriausiai visuomenės daliai, neperkeliant šios naštos kitiems vartotojams. Pažeidžiamiems ir mažai elektros energijos vartojantiems gyventojams suteikta lanksti galimybė likti visuomeniniame tiekime arba, esant poreikiui, prie jo sugrįžti“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Pažeidžiami elektros energijos vartotojai, nepriklausomai nuo suvartojamo elektros energijos kiekio bei visi kiti gyventojai, per metus suvartojantys mažiau nei 1000 kWh arba vidutiniškai iki 80 kWh per mėnesį elektros energijos, turi teisę naudotis visuomeniniu tiekimu iki 2030 metų.

Pažeidžiamais vartotojais laikomi tie gyventojai, kurie gauna ar turi teisę gauti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, asmenys su negalia arba gaunantys šalpos senatvės pensiją ar šalpos kompensaciją. Šiems vartotojams bei tiems, kurių metinis suvartojimas nesiekia 1000 kWh, nepriklausomo tiekėjo pasirinkimas nėra privalomas – jie gali patys nuspręsti, ar nori likti visuomeniniame tiekime, ar pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Svarbu tai, kad šie asmenys, anksčiau pasirinkę nepriklausomą tiekėją, turi galimybę pakeisti savo sprendimą ir, esant poreikiui, vėl grįžti prie visuomeninio tiekimo paslaugų.

Kaip grįžti į visuomeninį elektros energijos tiekimą

Sugrįžti į visuomeninį tiekimą galima paprastai:

1. Pirmiausia, gyventojai turi įsitikinti ar jam priklauso visuomeninis tiekimas: tai galima lengvai pasitikrinti suvedus gyvenamojo objekto numerį (jis rodomas sąskaitose už elektros energija) svetainėje www.pasirinkitetiekeja.lt. 
2. Įsitikinus, kad visuomeninis tiekimas gyventojui priklauso – reikia kreiptis į savo nepriklausomą elektros energijos tiekėją  ir nutraukti sutartį – tai galima padaryti telefono skambučiu. 
3. Kai ši sutartis su nepriklausomu elektros energijos tiekėju bus nutraukta, visuomeninio elektros energijos tiekimo sutartis su visuomeniniu tiekėju „Ignitis“ bus sudaryta automatiškai – papildomai kreiptis niekur nereikia. 
4. Naują visuomeninio tiekimo sutartį gyventojai gaus paprastu arba el. paštu, priklausomai nuo to, kokią kontaktinę informaciją yra pateikę. Papildomai daryti taip pat nieko nereikia.

Atkreipiame dėmesį, kad „Ignitis“ teikia visuomeninio ir nepriklausomo elektros energijos tiekimo paslaugas, todėl esant „Ignitis“ klientu, nereiškia, kad gyventojas yra visuomeniniame tiekime. Pirmiausia svarbu įsitikinti, kad gyventojui priklauso visuomeninis teikimas. 

Gyventojai, kurie šiuo metu naudojasi ESO garantiniu tiekimu ir atitinka vieną iš visuomeninio tiekimo kriterijų, gali tiesiogiai kreiptis į „Ignitis“ ir pasirinkti visuomeninį tiekimą.

Į visuomeninį tiekimą turi teisę 1,07 mln. vartotojų, iš kurių 420 tūkst. yra pažeidžiami. Šiuo metu visuomeniniu tiekimu naudojasi 472 tūkst. gyventojų, tarp jų – 121 tūkst. pažeidžiamų vartotojų.

,,Kurti gali įkvėpti ir Neris, ir saulėlydžiai laukuose už Rimkų kaimo ar rūkstančių kaminų vaizdas nuo Taurostos tilto“, - sako Miglė Ceinorytė, šiais metais kartu su kitais jonaviečiais menininkais pasinėrusi į projektą ,,Jaunimo forumas: ką man duoda Jonava ir ką aš galiu jai duoti? Rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus įkvėpti“. Daugiau nei pusmetį vykdytos projekto veiklos buvo orientuotos į Jonavos jaunimą, jų kūrybiškumo ugdymą, santykio su miestu ir šiandienėmis miesto realijomis analizavimą. Vis dėlto susitikimai ne mažiau palietė ir projekto svečius – Jonavoje gimusius, augusius kūrėjus, kuriems atsistoti prieš jaunimo auditoriją buvo tarsi pažvelgti į seną veidrodį, kurio stikle – nostalgija, prisiminimai ir mintys apie save, smalsų svajojantį paauglį iš Jonavos. 

Menininkai: Jonava – talentingų vaikų miestas 

Pasiruošti pokalbiui su jaunimo auditorija – nelengvas uždavinys. Tai reikli auditorija, kuri seka kiekvieną žodį, judesį ir labai greitai leidžia suprasti, jei jiems nuobodu, neįdomu ar svetima tai, ką transliuoja kalbėtojas. Tad vykstant į susitikimus su Jonavos jaunimu, menininkus lankė skirtingi jausmai. Aktorius, teatro ,,No Shoes“ įkūrėjas Raimondas Klezys, gimęs ir augęs Žeimių miestelyje, sako, kad šįkart jaudinosi labiau nei įprasta. 

,,Prieš savus visada yra sunkiausia. Bet man labai svarbu grįžti į savo miestą ir matyti jauną žmogų, tokį, kokį pats atsimenu save iš savo mokyklos laikų.“, - pasakoja R. Klezys. - ,,Tačiau tik įėjus į salę, viskas pasidarė lengva, paprasta ir labai smagu.“

Raimondui didelį įspūdį paliko aktyvus moksleivių įsitraukimas. Teatriniai žaidimai ir pratimai tarsi ,,atrakino“ projekto dalyvių kūrybiškumą, atvirumą – pradžioje nedrąsiai stoviniavę jaunuoliai susitikimo pabaigoje visu kūnu demonstravo laisvę ir pasitikėjimą vienas kitu. 

Projekto lektorė televizijos ir kino aktorė Evelina Brėdikytė buvo nustebinta vaikų sugebėjimu organiškai vaidinti prieš kamerą ir tikino, kad Jonava – talentingų vaikų miestas. Anot menininkės buvo ypač įdomu tyrinėti mažą atėjusios klasės pasaulį, kuris turėjo savo mikroklimatą, slaptas reakcijas ir autentišką gyvenimą. Evelina sako, kad moksleiviai ypač dėmesingi ir atviri, todėl užsiėmimo metu sulaukta ir ašarų. 

,,Buvo ir ašarų – bet kaip be jų? Darbas prieš kamerą nėra apsimetimas ar vaidinimas, kad linksma ar liūdna. Tai – širdies ir sielos išliejimas per savo pasaulėžiūrą, intymus santykis su kamera. Buvo gražių akimirkų, buvo juokingų. Ar buvo lengva? Nelabai. Darbas prieš kamerą niekada nėra lengvas – žmogus, kuris nori dirbti prieš kamerą, turi priimti save, kad galėtų jaustis neteisiamas“, - sako lektorė. - ,,Tam reikalingas jautresnis savęs priėmimas. Bet, manau, visi pasirodė tikrai šauniai.“

,,Išties labai sunku pažinti žmones per tas kelias kūrybinių dirbtuvių valandas, tačiau pradžiugino, kad jauni žmonės smalsūs, atviri, imlūs netikėtoms veikloms. Be to akivaizdu, kad jie vienas kitą palaiko, yra yra linkę vieni kitiems padėti.“ – džiaugiasi ir grafikė, VDA dėstytoja Miglė Ceinorytė, projekto rėmuose organizavusi jaunimui iškiliosios grafikos spaudos ir knygrišybos kūrybines dirbtuves. 

Kiekvienas susitikimas leido jauniems žmonėms prisiliesti prie skirtingų meno sričių – trumpam tapti aktoriais vaidinančiais prieš kamerą, pažinti save per teatrinius žaidimus, diskusijose kalbėtis apie žmogaus asmenybės potyrius, įkvepiančius kurti. Tad kiekviena projekto veikla tapo tarsi simbolinis kelio, kurį pasirinko į projekto veiklas įsitraukę menininkai, ,,pasimatavimas“.

Vaikystė Jonavoje – įkvėpianti kurti?

Ką reiškia augti Jonavoje? Kaip šiame mieste užauga kūrėjai? Kaip gimtoji vieta lėmė gyvenimo kelio pasirinkimus, atvėrė kelius kūrybai?

,,Ši vieta iki šiol lemia pasirinkimus, nes likau gyventi Jonavoje. Turiu radikalią nuostatą, kad gimtinė yra gerokai stipresnis veiksnys nei tėvynė.“, - mintimis dalijasi rašytojas, literatūrologas, VDU dėstytojas Ramūnas Čičelis. - ,,Fizinis ryšys su žeme, kuria tu vaikštai, su vandeniu, su oru – tai didelė atrama, kūrybinė atrama, kuri suteikia tam tikrą užuovėją. Tai stiprybės šaltinis.“

Jonavoje iki šiol gyvenanti Miglė Ceinorytė pasakoja, kad Jonava buvo puiki erdvė augti – vaikystė čia ypač aktyvi, su gausiu kūrybinių veiklų pasirinkimu, kuris formavo ir pomėgius, ir prioritetus. 

,,Po mokyklos, kurioje buvau aktyviai įsitraukusi į įvairias veiklas, laukdavo choreografijos užsiėmimai meno mokykloje, o likusį laisvą laiką užimdavo draugai. Tad nuo mažens planuodavau, kad viską spėčiau, teko anksti išmokti susidėlioti prioritetus, veikti tikslingai. Labai natūraliai atėjo mintis, kad savo ateitį norėčiau sieti su kūryba.“ – prisimena M. Ceinorytė. - ,,Ar gyvenimas Jonavoje mane palietė praėjusiais gyvenimo etapais? Taip. Išvykus gyventi į Vilnių pajutau ir išsilaisvinimą, tačiau ir atsirado labai daug nerimo, nes prie daug ko teko pratintis. Prie šurmulio ir greičio kažin ar pavyko priprasti, turbūt todėl ir vėl atsiradau Jonavoje.“

Aktorės Evelinos mokykliniai metai Jonavoje taip pat buvo kupini kūrybos, Mergina pasakoja, kad jau vaikystėje juto norą ir gebėjimą įsijausti į personažus, o augant atsirado realios galimybės tai realizuoti gimtajame mieste. 

,,Jonavos Senamiesčio gimnazijoje lankiau Jolantos Bieliauskienės teatro studiją ,,Erdvė“. Su vienu spektakliu važiavome į Palangos mokyklų festivalį – ten laimėjau savo pirmąjį geriausios aktorės apdovanojimą. Nors tuo metu man atrodė, kad yra daug geresnių aktorių. Vėliau supratau – mūsų gyvenimas, kaip ir scenarijai, jau parašytas. Galime keisti tik savo reakcijas. Buvau laimingas vaikas – nes visada žinojau ne tiek kuo noriu būti, bet ką tiksliai noriu daryti. Norėjau vaidinti. Ir iki šiol ši aistra neišblėso.“

Kitas projekto dalyvis Raimondas Klezys augo Žeimių miestelyje, tad jo pažintis su Jonava prasidėjo tik paauglystėje, tačiau buvo neužmirštama ir nutiesusi kelią į tolimesnius pasirinkimus. 

,,Man Jonava buvo galimybių miestas. Kadangi mokiausi Žeimiuose, ir tik dešimtoje klasėje nuėjau į Jonavos Senamiesčio gimnaziją, tai sutikau daugybę naujų žmonių, atsivėrė pažinčių, galimybių. Tai buvo mano pirmieji išbandymai naujoje aplinkoje, kurioje buvau žmogus, startuojantis iš naujo.“

Projekto metu visos šios patirtys ir refleksijos per žodžius, žaidimus ir kūrybines veiklas pasiekė moksleivius, kuriems Jonava, kaip kadais šiems menininkams, šiuo metu yra galimybių, pasirinkimo ir įkvėpimo miestas. Tereikia jį priimti, patirti ir, anot menininkų, įsišaknyti, sukuriant tvirtą pagrindą ateičiai. 

Ar Jonava ir šiandien yra namai?

Vykstant dialogui tarp skirtingų kartų, kurias sieja tos pačios vietovės – Jonavos – patyrimai, savaime kyla klausimai, kviečiantys analizuoti gimtosios vietos identitetą. Menininkai svarsto, ar ši žymė laikina ir gyvenimo pokyčių ištrinama, ar vis dėlto ir po daugelio metų išvykus iš miesto, Jonava lieka namais. Ar namai yra vieta, kurioje gyveni? Ten, kur kokybiškai leidi laiką? Ar ten, kur tavęs visada laukia ir norisi sugrįžti?

,,Man Jonava yra namai tiesiogine prasme, čia grįžau gyventi po studijų.“ – sako M .Ceinorytė. - ,,Žinoma, namai man nėra tik vieta, kurioje gyvenu, o kur kas daugiau: šeima, sava bendruomenė, kultūra. Jonavoje gyvena mano šeima, tačiau daugelį kitų namų poreikį tenkinančių aspektų randu ir už Jonavos ribų. Visada esu „viena koja“ Kaune, ten mano namai yra Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas.“

Miglės širdis sako, kad gimtąją vietą ji junta gerokai plačiau. Menininkei tai ne tik Jonava, tai – visa Lietuva. Kaune ji sutinka savo kultūros bendruomenę, čia ir kituose didžiuosiuose miestuose semiasi kultūros patirčių, tačiau lanko ir mažesnius Lietuvos miestus bei miestelius – kur randa kultūros, o neretai ir pajunta ryšį su lankoma vieta.

Miglė identifikuojasi su visa Lietuva, o štai rašytojas Ramūnas Čičelis pabrėžia, kad jam ypač svarbi būtent gimtoji vieta, kurioje nugulė didžioji dalis prisiminimų ir vaikystės patirčių. 

,,Kas man yra tėvynė? Visa Lietuva? Tai reiškia ir Mažeikiai, kuriuose aš buvau vieną kartą.“ – šmaikščiai vietos identitetą analizuoja R. Čičelis ir priduria. - ,,Ne, man svarbiau gimtinė, Jonava. Apskritai manau, kad gimtosios vietos svarbą labai gerai atskleidžia Jono Meko žodžiai: ,,kuriančiam žmogui geriausia vaikščioti gimtąja žeme, gerti vandenį iš gimtųjų šaltinių ir kvėpuoti gimtinės oru“. Ir aš tą jaučiu.“ – sako jis. 

Aktorius R. Klezys taip pat yra pajutęs, koks kartais neapčiuopiamas, bet stiprus ir anaiptol ne sąmoningai pasirenkamas ryšys su gimtąją vieta. 

,,Kartą važiavau automobiliu su žmona ir staiga paskambino draugas. Jis sako: ,,Sveikas, grįši šį savaitgalį į kaimą?“ Atsakiau, kad taip.“ – pasakoja Raimondas. - ,,Pokalbis dar po kelių minučių baigėsi ir mano žmona Ieva sako: ,,Kaip gražu, kad jūs naudojate žodį ,,grįšiu''. Dažniausiai šį žodį žmonės naudoja kalbėdami apie namus“. Aš niekada apie tai nesusimąstydavau, bet turbūt tai ir yra tai. Man Jonava namai. Jaučiuosi ten nepaprastai gerai.“

R. Klezys: Tokie projektai yra tiltas tarp suaugusio ir jauno žmogaus

Susitikimų metu vykę pokalbiai, dirbtuvės, bendros užduotys ir jaunų žmonių bei organizatorių įsitraukimas menininkams paliko ne mažiau gilių įspūdžių nei projekte dalyvavusiems Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos, Jonavos Justino Vareikio progimnazijos bei Jonavos politechnikos mokyklos ugdytiniams.  

,,Buvo labai malonu susipažinti su projekto įkūrėja  Giedrė Narbutaitė-Kontrimė – labai darbščia, nuoširdžia moterimi, kuriai iš tiesų rūpi Jonavos kultūra ir jos skatinimas. Kai gyvenau Jonavoje, iki 2007, tai  tokių projektų nebuvo, todėl manau, kad šiandien miesto žmonės gali būti labai laimingi – Jonavoje  yra ką nuveikti, pamatyti, išgirsti.“ – Jonavos kultūriniu gyvenimu po projekto džiaugiasi E. Brėdikytė, kuriai pritaria ir kūrėja M. Ceinorytė.

,,Projekte atsiradau po ekskursijos Jonavos gatvėmis su gide, muziejininke Giedre. Panašios ekskursijos ir Jonavos krašto muziejaus veikla yra tikras atradimas man šiame mieste“, - sako ji. 

Ramūnas Čičelis džiaugiasi, kad projektas sudarė galimybes vaikams atsiplėšti nuo kasdienybės – palikti pamokas ir klases, išeiti kitur, į muziejuje paruoštą erdvę su ypatingai gera atmosfera. 

,,Visa tai paliko labai gerą įspūdį – besiklausanti auditorija, kurios nereikia ypatingai valdyti. Užduodami klausimai puikūs, jaunimą domino jų pačių nepatirti dalykai. Manau, kad galima sakyti, jog tai projektas, kuris, kaip sako Grigorijus Kanovičius, Jonavoje leidžia patirti pasaulį.“ – sako R. Čičelis. - ,,Ir tie vaikai, kurie dabar klausosi, lai visada atsimena, kad jie turi tvirtą užnugarį, Jonavą. Gal dabar, dar gyvendami čia, to nesupranta, tačiau tai greit pajus, vos po kelerių metų, kai turės su kuo palyginti buvimą namuose ir buvimą kitur.“

Ne vienam projektui į Jonavą vis sugrįžtantis R. Klezys įsitikinęs, kad tokie susitikimai yra būtini, nes jie ne tik naudingi, bet kartais gali būti ir lemtingi ieškančiam, save bekuriančiam jaunam žmogui. 

,,Dažniausiai mes per daug nesureikšminam įvykių ir galbūt įvardinam tai kaip eilinį projektą, pamoką, susitikimą. Tačiau tokie susitikimai, ypač jaunam žmogui, gali būti lemtingi. Jie gali nulemti jų pasirinkimus gyvenime, kurie veda prie sukūrimo, o ne destrukcijos. Tai yra labai svarbu. Mes turime duoti kuo daugiau tokių galimybių jaunam žmogui.“ – sako R. Klezys. ,,Manau, tokie projektai yra tiltas tarp suaugusio žmogaus ir jauno žmogaus. Tarp nežinomybės ir sužinojimo. Tai ypatingai vertingi dalykai.“

Projekto metu dialogo su Jonavos jaunimu ieškojo penki Jonavos išauginti menininkai: grafikė, VDA dėstytoja Miglė Ceinorytė, rašytojas, literatūrologas, VDU dėstytojas Ramūnas Čičelis, aktorė, šiuolaikinės klounados ir fizinio teatro menininkė Justė Liaugaudė, teatro ir televizijos aktorė Evelina Brėdikytė, aktorius, režisierius, ,,No Shoes“ teatro įkūrėjas Raimondas Klezys. Visi šie žmonės su įkvėpimu, vidine drąsa ir smalsumu atėjo į susitikimus su tokiais pačiais kokie buvo jie – paaugliais jonaviečiais, ieškančiais atsakymų, išbandančiais save ir svajojančiais apie ateitį.

Jonavos kultūros centras dėkoja menininkams už suteiktas pamokas, ugdymo įstaigoms ir moksleiviams – už aktyvų įsitraukimą, projekto rėmėjams ir partneriams – už tikėjimą bei apčiuopiamą pagalbą idėjų įgyvendinimui. 

Projektą ,,Jaunimo forumas: ką man duoda Jonava ir ką aš galiu jai duoti? Rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus įkvėpti“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Jonavos rajono savivaldybė. Projekto partneris – UAB ,,Iremas“. 

Teksto autorė - Ieva Kuodelytė-Saudargienė

„Su giliu liūdesiu ir sielvartu priėmiau žinią apie Belgijos kario žūtį pratybų metu. Netekties skausmą dalijamės visi kartu – ir NATO daugianacionalinės kovinės grupės tarnybos draugai, ir Lietuvos kariuomenė, ir Lietuvos žmonės“, – sakė Prezidentas.

Prezidentas pabrėžė vertinantis neįkainojamą Belgijos karių, kurie dislokuojami Lietuvoje kaip NATO daugianacionalinės kovinės grupės dalis, indėlį užtikrinant Lietuvos ir viso NATO rytinio sparno saugumą.

„Belgijos karių buvimas mūsų regione – tai ne tik Lietuvos, bet ir visos transatlantinės bendruomenės saugumo garantas“, – teigė šalies vadovas.

Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė reiškia gilią užuojautą lapkričio 29 d. nuo patirtų sužalojimų mirusio Belgijos kario artimiesiems ir tarnybos draugams. Karys mirė po šaudymo pratybų metu patirtų sužeidimų, incidento vietoje suteikus pirmąją pagalbą nukentėjusysis skubiai transportuotas į Santaros klinikas, dėl jo gyvybės visą parą kovojo Lietuvos medikai, tačiau dėl ypatingai sunkių ir daugybinių kūno sužalojimų karys neišgyveno. 

„Reiškiame nuoširdžią užuojautą žuvusio kario šeimai, kolegoms ir savo artimai sąjungininkei Belgijai. Lietuva tvirtai stovi kartu su Belgija šios itin skaudžios nelaimės akivaizdoje,“ – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Belgijos karys tarnavo NATO daugianacionalinėje kovinėje grupėje, dislokuotoje Rukloje. 

Mieste sužibo Kalėdų miškas

Šiemet Jonava šventiniu laikotarpiu alsuos „Kalėdų miško“ tema. Aikštėje įžiebta eglė, spindinti šiltai balta šviesa, ne tik tapo pagrindiniu šventiniu akcentu – ją apsupo pasakiškų miško gyvūnų draugija: elniukai, lapės, pelėdos ir kiti švelnių formų herojai. Dienomis ši erdvė kviečia į jaukų pasivaikščiojimą, o vakarais virsta šviesų oaze, primenančia senųjų Kūčių nakties pasakų simboliką.

Miško tema įsikūrė ir kitose miesto vietose – Plento gatvės žiedinėje sankryžoje, pėsčiųjų tilte per Žeimių gatvę, kur sužibo gausios girliandos. Net pagrindinių gatvių stulpus papuošė kankorėžius primenantys papuošimai. Šių metų miesto dekoracijos – tvarios: naudota mediena, organinis stiklas ir perdirbamos medžiagos, simboliškai pabrėžiančios ryšį su gamta.

Šventinė popietė – nuo dirbtuvių iki pasakos

Šventinės pramogos prasidėjo dar prieš įžiebimą.

Turizmo informacijos centre nuo 15 valandos veikė kalėdinis paštas, o Krašto muziejuje – bičių vaško žaisliukų dirbtuvės.

16 valandą scenoje prasidėjo muzikinė pasaka „Tai bent“, kurią stebėti susirinko būriai vaikų. Čia pasirodė Elfai, Žibinčius, Kalėdų Senelis ir Jonavos 275-ojo jubiliejaus simbolis – Paukštelis.

Vakarą vainikavo fejerverkai ir energingasis grupės „Black Biceps“ koncertas, užkūręs šventinę nuotaiką ir neleidęs sušalti net žvarbesniame ore.

Įsižiebė ir kalėdinių eglučių miestelis

Tądien suspindo ir tradicinis Kalėdinių eglučių miestelis, šiemet pasivadinęs „Gyvybės pilnas Kalėdų miškas“. Idėja atliepia miesto 275 metų jubiliejaus šūkį „Jonava – gyvybės pilna“, o miestelio eglutes, kaip ir kasmet, kūrė Jonavos įstaigos, įmonės ir bendruomenės.

Kalėdinių eglučių miestelio istorija prasidėjo 2019 metais, kai savo eglutes pristatė 52 organizacijos. Nuo tada iniciatyva nuolat auga ir kasmet tapo vienu laukiamiausių Jonavos šventinių akcentų.

Naujas akcentas – trys šventinės arkos

Šiemet pirmą kartą Ramybės skvere sužibo trys dekoruotos arkos – projekto, išrinkto dalyvaujamojo biudžeto konkurse, rezultatas. Vasarą jos puošėsi gėlėmis, rudenį – moliūgais, o dabar tapo šventiniu įėjimu į eglučių miestelį.

Joninių slėnyje – eglė iš Meškauskų sodybos

Įžiebta dar viena eglė – Joninių slėnyje. Ši žaliaskarė išskirtinė savo istorija: ji atkeliavo iš Liepių kaimo, kur daugiau nei 40 metų augo Jono Meškausko šeimos sodyboje. Pasodinta 1982 m., šeimininko puoselėta eglė dabar džiugina visus miesto gyventojus.

Gruodžio savaitgaliai – kupini veiklų

Eglučių miestelis visą gruodį kvies į nemokamas edukacijas, žaidimus, personažų pasirodymus, piešimą ant veidukų, Kalėdų Senelio pašto veiklas ir šventines animacijas vaikams. Kiekvieną savaitgalį miestelyje vyks vis kita pramogų programa – nuo eilėraščių konkurso iki šokių pamokų su Elfe.

Organizatoriai ragina ateiti pasidabinus šventine apranga – gražiausių kostiumų savininkai bus apdovanoti rėmėjų prizais.

Šventiškai pasipuošusi Jonava kviečia pasivaikščioti

Mieste jau galima su žemėlapiu leistis į kalėdinį maršrutą – jį rasite Turizmo informacijos centre. Miesto puošimo paslaugų konkursą šiemet laimėjo bendrovė „Švenčių studija“, o papuošimų vertė siekia beveik 100 tūkst. eurų.

Šiemet Jonava tikrai virto pasakų miestu – šviesiu, jaukiu ir kupinu gyvybės. Kalėdinės šviesos miestą lydės visą gruodį, o gyventojus ir svečius kvies ne tik pasigrožėti, bet ir patiems kurti šventinį nuotaikos stebuklą.

Pirmoji pagalba kariui nedelsiant suteikta vietoje ir nukentėjusysis skubiai transportuotas į gydymo įstaigą Vilniuje.

Kario būklė sunki, patirti daugybiniai sužeidimai, kovojama dėl jo gyvybės. Apie incidentą Belgijos kariuomenė informavo kario artimuosius.

Belgijos kariai nuo 2017 m. reguliariai dislokuojami Lietuvoje kaip NATO daugianacionalinės kovinės grupės dalis.

Lietuvos kariuomenės inf.

Asoc. nuotr.

Prieš penkerius metus prasidėjusi Prezidento ir pirmosios ponios iniciatyva „Kalėdų skambesys atviroje Prezidentūroje“ tęsia tradiciją – keturis sekmadienius iš eilės nuo 16 iki 17 val. Prezidento rūmų kieme skambės gyvai atliekamos kalėdinės giesmės ir šventiniam laikotarpiui artima chorinė muzika.

Šventinį kalėdinių giesmių ciklą šį sekmadienį, lapkričio 30 d., 16 val. pradės Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vyrų choras „Kariūnas“ ir merginų choras „Carmina bellum“ bei KASP bigbendas.

Kalėdų laukimo nuotaika koncertų ciklo metu taip pat dalinsis VDU Švietimo akademijos mišrus choras „Ave Vita“, Klaipėdos berniukų ir jaunuolių choras „Gintarėlis“, Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro dainos studija „Keberiokšt“ ir Vilniaus arkikatedros bazilikos jaunimo choras.

Arbatos namelis Prezidentūros kiemo lankytojams sekmadieniais bus atviras jau nuo 15 val., o chorų pasirodymai tradiciškai prasidės advento vainiko žvakės įžiebimu. Patekimas į Prezidento rūmų kiemą – pro vartus iš Universiteto gatvės.

Visiems atviras ir kalėdiškai papuoštas Prezidento rūmų vidinis kiemas bei istorinis parkas kviečia vilniečius ir miesto svečius šventiniu laikotarpiu užsukti darbo dienomis nuo 18 iki 21 val., penktadieniais nuo 17 iki 21 val., savaitgaliais ir švenčių dienomis nuo 12 iki 21 valandos.

Prezidento komunikacijos grupė

Visuomeninio tiekimo pažeidžiamiems vartotojams, iš kurių daugiausia yra pasirinkę vienos laiko zonos „Standartinį“ tarifą, tarifas mažėja ir bus 18 ct/kWh su PVM. Nustatytas tarifas yra apie 12 proc. (2,5 ct/kWh) mažesnis, palyginti su 2025 II pusm. galiojančia visuomeninio tiekimo paslaugos kaina. Vidutinė šių vartotojų paslaugų sąskaita kitąmet bus mažesnė maždaug 2,50 Eur.  

Pažeidžiamais elektros vartotojais laikomi buitiniai elektros vartotojai, kurie gauna arba turi teisę gauti piniginę socialinę paramą ir kuriems teisės aktai numato papildomas socialinės apsaugos priemones.

Kitiems, iki 1000 kWh per metus suvartojantiems, visuomeninio tiekimo vartotojams vienos laiko zonos „Standartinis“ tarifas, kurį yra pasirinkusi didžiausia dalis jų, didėja 1,5 ct/kWh ir sieks 22 ct/kWh su PVM. Vidutinė vartotojų sąskaita, palyginti su 2025 m. II pusm. galiojančiais visuomeniniais „Standartinio“ plano tarifais, didės apie 1,50 Eur.  

Visuomeninio elektros tiekimo tarifų didėjimą lėmė visuomeninės kainos viršutinės ribos komponentų kainų pokytis – didėjo persiuntimo tarifas ir elektros energijos įsigijimo kaina buitiniams vartotojams.

„Tvirtindami kitų metų visuomeninius elektros energijos tarifus siekiame užtikrinti, kad kainos būtų pagrįstos realiomis rinkos sąnaudomis ir išliktų kuo stabilesnės vartotojams. Tarifų pokyčius lėmė auganti persiuntimo ir elektros įsigijimo kaina, tačiau pažeidžiamiems vartotojams taikoma reikšmingai mažesnė kaina. Mūsų prioritetas išlieka toks pat – formuoti teisingą, skaidrią ir vartotojų interesus užtikrinančią kainodarą, ypač tiems, kuriems pagalba reikalingiausia“, – sako VERT pirmininkas Renatas Pocius.  

Nepriklausomo elektros energijos tiekimo buitiniams vartotojams 40 proc. kainos sudaro valstybės reguliuojama – VERT nustatoma – kainos dalis. Nuo kitų metų sausio 1 d. šiems vartotojams reguliuojama kainos dalis, palyginti su galiojančia, vidutiniškai didės apie 1 ct/kWh su PVM.

VERT primena, kad pažeidžiami ir smulkūs vartotojai, suvartojantys iki 1000 kWh per metus, iki 2030 m. ir toliau galės naudotis visuomeniniu tiekimu, kurį užtikrins visuomeninis elektros tiekėjas UAB „Ignitis“.

Prognozuojama, kad 2026 m. sausį visuomeniniu tiekimu besinaudojančių vartotojų skaičius sieks apie 495 tūkst.  

VERT inf.

„Žiemą oro sąlygos ir kelio būklė gali pasikeisti akimirksniu. Todėl išvažiuojant į žiemos kelią visada labai svarbu įvertinti ir kelio dangos, ir automobilio būklę. Esant nepastoviam orui, saugesnis vairavimas reikalauja papildomo pasirengimo ir atsargumo. Primename, kad labai svarbu kiekvieno mūsų priimti sprendimai – pasirinktas saugus važiavimo greitis, saugus atstumas, saugus stabdymas. Žiema tik prasideda, išbandymų tikrai dar bus, važiuokime saugiai“, – apie žiemos išbandymus kelyje kalbėjo „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

Važiuojant žiemą, reiktų rinktis didesnį atstumą iki priešais važiuojančių automobilių, kad, esant pavojingai situacijai ir slidžiai kelio dangai, užtektų laiko sustabdyti automobilį. Stabdymas turėtų būti ne staigus, o lėtesnis ir tolygus. Žiemą saugus atstumas yra tas, kuris nuvažiuojamas per 3 sekundes nuo priekyje esančios transporto priemonės. Kelių eismo taisyklėse yra nustatyta, kad saugus atstumas yra distancija lygi pusei važiavimo greičio. Tai reiškia, kad, jei vairuotojas važiuoja 50 km/val. greičiu, saugus atstumas turėtų būti 25 metrai, t. y. 2 sekundės, tačiau, kaip minėta, žiemą reikia palikti didesnį atstumą, t. y. apie 40 metrų.

Kai oro temperatūra yra artima nuliui laipsnių, pavojingiausias reiškinys keliuose yra plikledis. Jis ne visada yra matomas, todėl būtina vairuoti atsargiai, rinktis saugų važiavimo greitį, kuris visada yra mažesnis už maksimalų leistiną. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl intensyvesnės oro cirkuliacijos tiltų ir viadukų paviršių temperatūra būna gerokai žemesnė, todėl būtent čia susidaro iš pirmo žvilgsnio nepastebimas plonytis ledo sluoksnis dėl kurio vairuotojai, netinkamai įvertinę oro ir eismo sąlygas, gali sukelti eismo įvykį.

Taip pat reikia prisiminti, kad ir sankryžos yra slidžiausi kelio ruožai, nes dėl nuolatinio stabdymo sankryžose susidaro ledas, todėl artėjant prie sankryžų žiemą reiktų pradėti stabdyti bent prieš 50 metrų ar netgi anksčiau.

Važiuojant slidžia kelio danga vairuoti reikėtų tolygiai, vengti staigių judesių sukiojant vairą ar stabdant bei spaudžiant greičio paminą. Be to intensyvus manevravimas gali išprovokuoti slydimą, todėl reikėtų vengti staigiai persirikiuoti ar lenkti. Net jei ir nėra ledo, o kelią dengia sniegas, staigiai pasukus vairą automobilio padangos gali prarasti sukibimą su keliu ir pradėti čiuožti.

Automobiliui pradėjus slysti, reikėtų atleisti greičio paminą ir nedaryti staigių judesių. Daugumoje automobilių yra įdiegtos ABS (stabdžių antiblokavimo sistemos), ASC (praslydimo kontrolės sistemos), ESP (elektroninės stabilumo sistemos) saugumo sistemos, kurios slydimo metu padidina transporto priemonės stabilumą ir saugumą. Jei automobilyje nėra ABS, važiuojant slidžiu keliu, automobilio stabdymo kelias sumažės, jeigu bus stabdoma pertraukiamu stabdymo būdu, neišjungus sankabos ir pavaros. Taip pat automobilio stabilumą važiuojant slidžiu keliu pagerina stabdymas įjungiant žemesnę pavarą ir tokiu būdu neblokuojant ratų.

Itin pavojingi žiemą yra sniego „koše“ padengti ruožai. Būtent juose dažniausiai kyla automobilio sumėtymo pavojus. Atminkite, kad šlapio sniego dažniausiai prisikaupia šalikelėje bei kelio viduryje, tarp eismo juostų. Todėl persirikiuoti į kitą eismo juostą reikia labai tolygiai. Specialistai sako, kad saugiausia važiuoti susigulėjusiu puriu sniegu, vis dėlto toks sniegas kai kur gali slėpti gryną ledą, todėl reiktų būti itin atsargiems.

„Via Lietuva“ planuojantiems bet kokias keliones žiemą primena, kad kelionės gali trukti ilgiau. Iškritus dideliam sniego kiekiui ar pašalus, vairuotojams prieš važiuojat tenka ilgiau užtrukti valant nuo šerkšno ar sniego automobilių langus. Dėl nenuvalytų langų žiemą išauga avarijų tikimybė, nes vairuotojams sunkiau pastebėti kitus eismo dalyvius ir išvengti rizikingų situacijų. Taip pat derėtų kruopščiai nuvalyti ne tik priekinius ir galinius žibintus bet ir sniegą nuo viso automobilio.

 „Via Lietuva“ inf. 

Skelbiame GREEN FRIDAY („Žaliojo penktadienio") iniciatyvą, besitęsiančią ištisus metus! iškeiskite nuolaidas, mirgančias reklamas ir impulsyvius pirkinius į neišdildomus įspūdžius keliaujant po Lietuvos saugomas teritorijas! Daugiau informacijos, ką pamatyti nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose rasi saugoma.lt

Paįvairinkite laisvalaikį, keliaudami, atrasdami ir grožėdamiesi mūsų ypatinga Lietuva - įsigykite metinį saugomų teritorijų lankytojų bilietą ir tokiu būdu prisidėkite prie saugomų teritorijų puoselėjimo!

O prieš tai, atvykite į Nacionalinis lankytojų centras - savarankiškai ar su ekskursija grupei! Tai vieta, kur atsiveria vartai į Lietuvos saugomas teritorijas! Čia Jūsų dėmesiuis - moderni bei interaktyvi ekspozicija, padėsianti suprasti, ką ir kodėl reikia saugoti, išsirinkti gamtos kelionės maršrutą bei pakeliauti po mūsų kraštą „virtualiai“.

Šeimai ir artimiesiems geriausia DOVANA – vėl pabūti kartu ir puikiai praleisti laiką, sužinant kažką naujo ir įdomaus! DOVANOK įspūdžius saugomose teritorijose, gamtoje!

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija

Šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtinta, kad savivaldybių institucijos pagal kompetenciją savivaldybės teritorijoje nustato savivaldybės teritorijoje esančiuose miestuose mažos taršos zonas, lengvatines elektromobilių dalyvavimo eisme (maršrutinio transporto eismo juostas), įvažiavimo į mokamas zonas ir jų statymo miesto teritorijoje sąlygas.

Priimtais pakeitimais įstatyme įtvirtinta, kad minėtos institucijos turi teisę savivaldybės teritorijoje esančiuose miestuose nustatyti mažos taršos zonas ir naudojimosi jomis tvarką, o miestuose, kuriuose gyvena daugiau negu 80 tūkstančių gyventojų, mažos taršos zonos nustatomos privalomai. Ši nuostata įsigalioja gruodžio 15 d.

Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisoms (projektas Nr. XVP-551(2) vieningai pritarė 94 balsavime dalyvavę Seimo nariai.

Seimo spaudos biuro inf. 

Kvantiniai kompiuteriai – naujos kartos technologija, galinti itin greitai spręsti sudėtingus matematinius uždavinius. Tikėtina, kad per artimiausius 5–10 metų tokie kompiuteriai taps pakankamai galingi, kad galėtų „nulaužti“ dabar plačiai naudojamus šifravimo algoritmus. Šie algoritmai šiandien saugo viską – nuo elektroninės bankininkystės ir skaitmeninių parašų iki verslo duomenų bei kritinės infrastruktūros. 

Kadangi dabartiniai šifravimo metodai taps pažeidžiami, verslams jau dabar būtina ruoštis perėjimui prie postkvantinės kriptografijos – naujos kartos šifravimo būdų, atsparių net ir kvantiniams kompiuteriams.

Reaguodama į šią grėsmę, Europos Komisija įpareigojo ES valstybes nares iki 2026 metų pabaigos parengti nacionalinius perėjimo prie postkvantinės kriptografijos planus ir pradėti jų įgyvendinimą.

Lietuvoje šį procesą koordinuoja Krašto apsaugos ministerija. Jos iniciatyva įsteigta Nacionalinė perėjimo prie postkvantinės kriptografijos koordinavimo darbo grupė parengė nacionalinį perėjimo prie postkvantinės kriptografijos planą bei gaires, kurios padės institucijoms sklandžiai pasirengti šiam pokyčiui.

„Džiaugiamės tuo, kad Lietuva viena pirmųjų Europoje susirūpino tuo, kad reikia kuo skubiau pradėti ruoštis naujos kartos šifravimui – postkvantiniam planui“, – sako Kauno technologijos universiteto profesorius Šarūnas Grigaliūnas.

„Postkvantinę kriptografiją turės pradėti taikyti visos institucijos, identifikuotos kaip kibernetinio saugumo subjektai. Kitoms organizacijoms tai bus rekomenduojama“, – pažymi Nacionalinės perėjimo prie postkvantinės kriptografijos koordinavimo darbo grupės vadovė Raimonda Andrijauskienė. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad kaip tik šiuo metu Perėjimo prie postkvantinės kriptografijos gairės šiuo metu yra pateiktos viešosioms konsultacijoms Krašto apsaugos ministerijos tinklalapyje, o pasiūlymų ir pastabų laukiama iki gruodžio 12 d.

Kodėl tai aktualu ir verslui

Atsiradus pakankamai galingiems kvantiniams kompiuteriams, jie galės apskaičiuoti šiandien naudojamus šifravimo raktus, kurie dabar atrodo neįveikiami.  Tai reiškia, kad jūsų organizacijos duomenys – verslo paslaptys, klientų informacija, finansiniai įrašai, konfidencialūs dokumentai – galės tapti lengvai pažeidžiami.

Dar pavojingiau tai, kad Lietuvai nedraugiškos valstybės jau dabar gali rinkti užšifruotus duomenis pagal principą „Harvest now, decrypt later“ (liet. „Rink dabar, iššifruok vėliau“) tam, kad ateityje, turėdamos kvantinius pajėgumus, juos iššifruotų. Tai ypač aktualu duomenims, kurie išliks vertingi po 5 ar 10 metų.

Geopolitinis kontekstas ir technologinės galimybės

Kvantiniai kompiuteriai jau nėra ateities technologija. Kai Google neseniai pristatė savo naujausią kvantinį kompiuterį „Willow“, rezultatai privertė mokslininkus iš naujo įvertinti savo supratimą apie šios technologijos galimybes. 

„Kai Google paleido naują modelį, spręsdami uždavinius, kurių dar nepaviešino, mokslininkai net susigraudino, pamatę rezultatus. Ar tai yra geras ženklas ar blogas? Sunku pasakyti. Bet greičiausiai tai reiškia viena – kad mes dar labai daug ko nežinome, per daug nesuvokiame dalykų, kuriuos galime suskaičiuoti“, – pasakoja prof. Š. Grigaliūnas. Anot jo, tai ne tik mokslo, bet ir geopolitinis klausimas. „Didžiosios valstybės, tokios kaip JAV, Kinija, Didžioji Britanija ir Europos Sąjunga lenktyniauja, kas turės kvantinį pranašumą: „Kažkas gali kontroliuoti duomenis. Tai yra tiek gynybos aspektas, tiek puolimo aspektas. Žinojimas – tai yra pranašumas, ypač, kai kalbame apie nacionalinį saugumą.“

Konkretūs 5 veiksmai, kurių verslams reikia imtis dabar

1. Informuokite vadovybę ir atsakingus IT saugumo padalinius apie kvantines grėsmes ir artėjančią būtinybę pereiti prie postkvantinės kriptografijos. Tai ne tik technologinis, bet ir strateginis kibernetinio saugumo klausimas.
2. Paskirkite projekto vadovą ir komandą, atsakingą už perėjimo prie postkvantinės kriptografijos koordinavimą bei įgyvendinimą organizacijoje.
3. Pradėkite kriptografijos taikymo inventorizaciją – sudarykite sąrašą sistemų ir paslaugų, kuriose naudojama kriptografija, įvertinkite kriptografijos tipą, raktų ilgius ir duomenų jautrumą.
4. Kalbėkite su tiekėjais – pasidomėkite,  ar jų sprendimai pasirengę postkvantinei erai ir ar turi kriptografinio lankstumo galimybių.

„Jau yra tiekėjų, kurie keičia algoritmus ir įrenginius taip, kad net kvantinis kompiuteris negalėtų perskaityti jūsų duomenų“, – pažymi KTU prof. Š. Grigaliūnas.

5. Dalinkitės patirtimi ir sekite tarptautinę pažangą – dalyvaukite mokymuose, konferencijose, stebėkite postkvantinių algoritmų standartizavimo eigą.

Laiko planas: nuo pasirengimo iki įgyvendinimo

2026–2027 m. bus pasirengimo etapas, per kurį organizacijos turėtų atlikti kriptografijos inventorizaciją, sudaryti projekto komandą ir identifikuoti aukštos rizikos sistemas.

2031 m. postkvantinė kriptografija turės būti taikoma visose aukštos rizikos sistemose.

2036 m. numatomas visiškas senųjų šifravimo algoritmų atsisakymas, o pereinamuoju laikotarpiu rekomenduojama taikyti hibridinius sprendimus – dabartinę ir postkvantinę kriptografiją kartu, kad būtų užtikrintas dvigubas atsparumas rizikai.

„Labai aiškiai žinome, ką reikia padaryti per artimiausius dešimt metų“, – pabrėžia prof. Š. Grigaliūnas.

Realios pasekmės verslui

„Pirmiausia – yra grėsmė prarasti kritinės infrastruktūros kontrolę. Elektra, vanduo, dujos – tai būdai sukelti chaosą bet kurioje valstybėje. Antra – prarasti duomenų perdavimo saugumą. Galiausiai, gali nutikti taip, kad jūsų įmonės nuosavybės dokumentai bus perleisti be jūsų žinios, o sistema rodys, kad viskas teisėta“, – įspėja prof. Š. Grigaliūnas.

Profesorius pateikia konkretų scenarijų: „Vieną dieną galite sužinoti, kad jūsų įmonės nuosavybė perleista kam nors kitam. Jūs žinosite, kad jokių dokumentų nepasirašėte, bet sistema rodys priešingai. Juk kompiuteris nemeluoja.“

Iškilus klausimams apie postkvantinę kriptografiją ir pasirengimo procesą, galite kreiptis el. paštu pqc@kam.lt.

Daugiau informacijos rasite čia ir LinkedIn.

KAM inf.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė patvirtino 2026 m. stojančiųjų į aukštąsias mokyklas konkursinės eilės sudarymo tvarką.

Minimalūs reikalavimai 2026 m. stojantiesiems nesikeičia:

• Reikės būti išlaikius ne mažiau kaip tris valstybinius brandos egzaminus (VBE): lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną stojančiojo laisvai pasirinktą. Išimtis taikoma stojantiesiems į menų studijas – jiems nereikės laikyti matematikos VBE.
• Trijų (arba dviejų stojant į menus) VBE įvertinimų aritmetinis vidurkis turės būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis (50 balų), jei stojama į universitetą, ir ne mažesnis nei patenkinamas (41 balas), jei stojama į kolegiją.
• Visiems stojantiesiems taip pat reikės pasiekti mažiausią stojamąjį konkursinį balą, kurį aukštosios mokyklos nustato kasmet iki birželio 1 d.

Kaip ir ankstesniais metais, stojantieji iš socialiai jautrios aplinkos (iš labai mažas pajamas gaunančių šeimų, našlaičiai, kai abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra mirę, turintieji neįgalumą, taip pat turintieji praktinės veiklos patirties ir trumpųjų studijų absolventai) galės pretenduoti į aukštąsias mokyklas per antrąją konkursinę eilę.

Palankesnės sąlygos atlikusiesiems karo tarnybą

Prie konkursinio balo bus papildomai pridedama 0,5 balo tiems, kurie atliko arba kuriems buvo įskaityta karo tarnyba (privalomoji pradinė, profesinė, aktyvioji karo tarnyba pagal sutartį (buvusi savanoriška nenuolatinė karo tarnyba), alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba), nepriklausomai nuo to, ar jie pretenduos į pirmosios ar antrosios konkursinės eilės valstybės finansuojamas studijų vietas.

Iki šiol stojant per pirmąją konkursinę eilę 0,5 balo buvo pridedama tik baigusiesiems bazinius karinius mokymus arba atlikusiesiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.

Taip pat abiturientams, kurie dėl objektyvių priežasčių bus atleisti nuo vieno ar kelių VBE, nebus taikomi priėmimo į aukštąsias mokyklas minimalūs reikalavimai ir mažiausias stojamasis konkursinis balas – taip, kaip iki šiol buvo taikoma abiturientams, atleistiems nuo visų VBE. Vietoje nelaikyto VBE įvertinimo bus įskaitomas perskaičiuotas atitinkamo dalyko metinis pažymys. Skaičiuojant konkursinį balą bus imamas stojančiajam palankiausias variantas.

Tais atvejais, kai mokinys bus atleistas nuo užsienio (anglų, prancūzų, vokiečių) kalbos VBE, bet bus laikęs tarptautinį užsienio kalbų egzaminą, jam, kaip ir anksčiau, bus įskaitomi tarptautinių užsienio kalbų egzaminų įvertinimai.

B kurso VBE rezultatas sudarys 70 proc. A kurso VBE rezultato

Kaip ir 2025 m., skaičiuojant konkursinį balą kitąmet lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos bendrojo (B) kurso VBE rezultatas bus dauginamas iš 0,7 koeficiento.

Pavyzdžiui, jei stojantysis bus laikęs matematikos VBE B kursu 2025 m. ar 2026 m. ir gavęs 80 balų, skaičiuojant konkursinį balą VBE įvertinimas bus dauginamas iš koeficiento 0,7 ir galutinis įvertinimas sudarys 56 balus

Siekiant užtikrinti lygias galimybes visiems stojantiesiems, įskaitant ir baigusius tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių švietimo programas, nebus taikomas didinimo koeficientas išplėstinio (A) kurso VBE rezultatui – t. y. jis laikomas vienodo svorio su kitais VBE.

2025 m. įgijusiųjų brandos atestatą konkursinis balas bus skaičiuojamas be 10 pridėtų balų

Siekiant užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas stojant į aukštąsias mokyklas, brandos atestatą įgijusiesiems 2025 m. konkursinis balas bus skaičiuojamas be vertinimo komitetų pridėtų 10 balų.

Brandos atestate įrašyti VBE balai bus įskaitomi skaičiuojant reikalingų VBE vidurkį, kuris būtinas norint pretenduoti į aukštąsias mokyklas (41 į kolegijas ir 50 į universitetus), o skaičiuojant stojančiojo konkursinį balą bus imami realiai surinkti atitinkamo VBE balai – be pridėtų 10 balų.

ŠMSM inf.

Nuomonėje siūloma Vyriausybei nustatyti, kad Lietuva prie pirmojo Europos Sąjungos solidarumo fondo prisidėtų mišria forma pagal Lietuvai nustatytus dydžius: 50 proc. – perkeliant nustatytą skaičių asmenų ir 50 proc. – finansiniais įnašais.

Komitetai taip pat pasiūlė siekti, kad 2026 m. Europos Komisijos pasiūlyti solidarumo įnašo skaičiai valstybėms narėms būtų proporcingai sumažinti, nes ES Migracijos ir prieglobsčio paktas įsigalios tik nuo birželio 12 d.

Europos reikalų komiteto pirmininkė Rasa Budbergytė, pabrėždama abipusio solidarumo svarbą pažymėjo, kad „Lietuva nuolat patiria hibridines atakas, kurios naudojamos destabilizuoti politinę ir nacionalinio saugumo padėtį. Sėkmingas migracijos ir saugumo iššūkių suvaldymas priklauso nuo valstybių narių susitelkimo ir glaudaus bendradarbiavimo. Atsakomybė už migracijos ir prieglobsčio srautų valdymą turi būti dalijama visos ES mastu.“

Tokiai politinei pozicijai pritarė ne tik bendrame posėdyje dalyvavę Europos ir Užsienio reikalų komitetai, bet ir tą pačią dieną išvadas priėmę Socialinių reikalų ir darbo, Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetai.

„Nusprendėme taip pat kreiptis į Europos Komisiją su raginimu, kad atliekant kitą valstybių narių patiriamo migracijos spaudimo metinį vertinimą ir nustatant kategoriją, kuriai būtų priskirta Lietuva 2027 m., turėtų būti labiau atsižvelgiama taip pat ir į Lietuvos patiriamas hibridines atakas bei jų pasikartojimo tikimybę ateityje. Dabartinė geopolitinė padėtis ir mūsų kaimynystė verčia mus likti budriems,“ – teigė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.

Nuomonė perduota Vyriausybei, Prezidentūrai ir Lietuvos nuolatinei atstovybei ES. Ji bus svarbi Lietuvos derybose dėl 2026 m. Europos Sąjungos solidarumo fondo.

Galutinį sprendimą dėl Lietuvos solidarumo įnašo formos priims Vyriausybė.

Išsamiau susipažinti su nuomone galite čia.

 lrs.lt inf. 

Šiais metais pirmosios ponios inicijuota akcija „Sparnuoti išminties, žinių ir kūrybos metai“ subūrė visų šalies savivaldybių bendruomenes, mokyklas, dienos centrus, socialinių paslaugų įstaigas, trečiojo amžiaus universitetus ir Prezidento iniciatyvos „Lietuvos galia“ dalyvius. Į Prezidentūrą jau atkeliavo daugiau kaip 3500 rankų darbo žaisliukų iš Lietuvos regionų, o artimiausiu metu laukiama ir siuntinių iš užsienio lietuvių bendruomenių.

Šių metų eglė papuošta pelėdomis, apuokais ir knygomis – išminties, žinių ir kūrybos simboliais, atspindinčiais dvasinius šių metų akcijos akcentus.

,,Kiekvienais metais Prezidentūros kalėdinę eglutę papuošia ir Jonavos organizacijų gaminti žaisliukai - šiemet ant jos nutūpė išminties ir žinių simboliai - išraiškingos pelėdos, apuokai bei knygos.

Paukščio motyvas Jonavą lydėjo visus šiuos metus - švęsdami miesto 275-ąją sukaktį, jos simboliu pasirinkome spalvingą, gyvybe trykštantį paukštį, gal todėl ir jonavietiškos, žaisliukų kūrimo akcijai „Sparnuoti išminties, žinių ir kūrybos metai“ gamintos, iš vilnos veltos pelėdos (ir knygos!) gavosi išraiškingos, spalvingos, gyvos ir dėmesį kaustančios. 

Šiuos rankų darbo kalėdinius palinkėjimus sostinei siuntė Jonavos Viltis, Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešoji biblioteka, Jonavos Rajono Neįgaliųjų Draugija, Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centras", - anksčiau yra sakiusi Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė. 

Eglutės įžiebime dalyvavo daugiau kaip 200 vaikų iš Lietuvos regionų, taip pat iš lietuviškų mokyklų Latvijoje ir Lenkijoje. Po šventinio įžiebimo vaikai mėgavosiRaganiukės teatrospektakliu „Kalėdų Senis ir Besmegenis“, o Kalėdų Senelis visiems mažiesiems įteikė dovanėles.

Pirmoji ponia dėkojo visiems, kurie prisidėjo prie šių metų akcijos ir papuošė Prezidentūros eglę savo kūryba.

„Nuoširdžiai dėkoju už jūsų rankų ir širdžių šilumą, talentą, išradingumą, įkvėpimą, bendrystę, idėjas ir šventinius kalėdinius veltos vilnos linkėjimus Lietuvai, atkeliavusius iš sodybų, miestelių ir didmiesčių“, – sakė Diana Nausėdienė.

Pirmosios ponios teigimu, šie rankų darbo žaisliukai – tai ne tik eglės puošmenos, bet ir ypatingi kūriniai, įprasminantys išmintį, žinių troškimą ir kūrybines pastangas, kurios jungia skirtingas kartas ir Lietuvos bendruomenes.

„Kai visi išminties kūriniai susitinka Prezidentūroje, jie tyliai, bet giliai byloja, kad esame vakarietiškosios civilizacijos dalis, sąmoningai besirenkanti atidumą, įsiklausymą, išmintį, pagarbą ir meilę kaip svarbiausius didžiausios metų šventės ženklus“, – kalbėjo pirmoji ponia.

Prezidentas džiaugėsi, kad Prezidentūros eglės įžiebimas kasmet tampa švente, suburiančia Lietuvos ir užsienio lietuvių bendruomenes, o Kalėdų laukimas – ypatingu bendrystės laiku.

„Kalėdos – tai metas, kai kiekvienas galime prisidėti prie bendros šviesos kūrimo. Dėkoju visiems, kurie savo kūryba, gerumu ir atjauta dalijasi šiuo šventiniu laikotarpiu, o ypač vaikams, kurie atneša į šiuos rūmus nuoširdumo ir džiaugsmo dvasios“, – sakė Prezidentas.

Eglutės įžiebimas taip pat žymi jau tradicija tapusios pirmosios ponios iniciatyvos „Kalėdų skambesys atviroje Prezidentūroje“ pradžią. Jos metu šventiškai papuoštas Prezidento rūmų vidinis kiemas ir istorinis parkas bus atviri lankytojams visu šventiniu laikotarpiu (iki sausio 7 d.), o net keturis sekmadienius iš eilės nuo 16.00 iki 17.00 val. Prezidentūros vidiniame kieme skambės gyvai atliekama kalėdinė muzika.

Prezidento rūmų kieme taip pat jau trečius metus puošiama kalėdinė eglutė, kuria džiaugtis šventiniu laikotarpiu kviečiame pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 18.00 iki 21.00 val., penktadieniais – nuo 17.00 iki 21.00 val., savaitgaliais – nuo 12.00 iki 21.00 val.

„Šiandien mes sukvietėm visas raktines rajono organizacijas, kurios veikia socialinėje srityje. Tai yra ne tik biudžetinės įstaigos – tai ir nevyriausybinės organizacijos, privačios įstaigos, privatūs globos namai, savivaldybės atstovai,“ – kalbėjo V. Demidenko.

Anot jos, kvietimas jungtis prie naujo, dar tik kuriamo projekto - ,,Pirmas žingsnis į pagalbą - informacija" - sulaukė itin palankaus atsako.

„Džiaugiamės tuo, kad socialinėje srityje dirba žmonės, kurie nėra abejingi, yra aktyvūs ir motyvuoti. Juos lengva pakviesti – jie noriai prisijungia prie bet kokios veiklos,“ – teigė direktorė.

Socialinė sritis – mažiausiai technologijų paliesta

Direktorė pabrėžė, kad Jonavos rajonas apskritai laikomas pažangiu, o gyventojai jau dabar turi prieigą prie įvairių skaitmeninių sprendimų – nuo sporto iki kultūros renginių programėlių. Tačiau socialinių paslaugų informacija vis dar pasklidusi ir sunkiai pasiekiama.

„Socialinė sritis turbūt yra mažiausiai paliesta technologijų. Tai mūsų tikslas – kad ir socialinėje srityje būtume pažangūs technologiškai, kad žmogui būtų kuo paprasčiau vienoje vietoje rasti visą informaciją,“ – sakė V. Demidenko.

Planuojama, kad naujoji platforma veiks „vieno langelio principu“. Joje būtų pateikta informacija apie paslaugas vaikams, žmonėms su negalia, senjorams, šeimoms – tiek auginančioms, tiek neauginančioms vaikus, taip pat globėjams.

Skaidresnė informacija – pagalba pažeidžiamoms grupėms

Patirtis rodo, kad dalis pažeidžiamų grupių – senjorai, žmonės su negalia, migrantai, jauni asmenys su mažesnėmis galimybėmis – vis dar negauna pakankamai informacijos apie jiems prieinamas paslaugas. Tai mažina galimybes laiku gauti pagalbą ir silpnina socialinę įtrauktį.

Ši problema itin išryškėjo Rusijai pradėjus karą Ukrainoje. Tuo metu Socialinių paslaugų centras, dirbdamas „vieno langelio“ principu, ėmė informuoti ir nukreipti į Jonavos rajoną atvykusius ukrainiečius. Įprastos komunikacijos formos – popieriniai leidiniai ar žodinė informacija – ne visada pasiekdavo tikslą, todėl tikimasi, kad naujas projektas „Pirmas žingsnis į pagalbą – informacija“ šią situaciją žymiai pagerins.

Projekto esmė – sujungti duomenų bazes ir apjungti visą reikalingą informaciją taip, kad atsakymai apie Jonavos rajone teikiamas socialines paslaugas būtų lengvai randami vienoje vietoje. Apie šį projektą kalbėta dar spalio mėnesį, o lapkričio 27-ąją jis pristatytas Jonavos rajono socialinių paslaugų centre įstaigoms ir organizacijoms, teikiančioms socialines paslaugas.

Projektas siekia tapti ilgalaikiu informacinės pagalbos įrankiu, mažinančiu socialinę atskirtį ir skatinančiu sąmoningumą. Jį finansuoja Europos Sąjunga ir Jonavos rajono savivaldybė.

Nauja platforma – pagalba ir gyventojams, ir specialistams

Anot direktorės, vieninga informacinė sistema naudos duos ne tik socialinių paslaugų ieškantiems žmonėms, bet ir patiems specialistams – kad ir kokioje srityje jie dirbtų.

„Jei esi mokytojas, gydytojas, policininkas ar pardavėjas – jei tau reikia atrasti tam tikrą informaciją ar nukreipti žmogų, tu tai galėsi padaryti lengvai, tiesiog nurodydamas programėlėje. Joje žmogus pats atras visą reikiamą informaciją,“ – aiškino V. Demidenko.

Turinio išgryninimas užtruks: svarbiausia – patogumas ir prieinamumas

Kalbėdama apie galimą platformos starto datą, direktorė konkrečių terminų įvardyti neskubėjo. Esą technologinį sprendimą sukurti nėra sudėtinga – daugiausia laiko pareikalaus turinio sudėliojimas ir struktūros kūrimas.

„Kaip mums IT specialistai sako, sukurti yra paprasta, bet viskas priklauso nuo turinio. Norime išsigryninti jį, nes jau sukurtą produktą būtų sudėtingiau keisti ir tobulinti,“ – teigė direktorė.

Didelis dėmesys skiriamas ir prieinamumui žmonėms su negalia: „Stengiamės sukurti tokią struktūrą, kad programėlė būtų draugiška negalią turintiems asmenims. Šioje srityje tikrai nemažai iššūkių.“

Projektas vykdomas iki kitų metų pabaigos, tačiau, anot direktorės, reali platformos versija gyventojus turėtų pasiekti anksčiau.

„Manau, kad tikrai žymiai anksčiau galėsime pristatyti mūsų programėlę Jonavos rajono gyventojams. Pagrindinis tikslas dabar – išgryninti turinį ir struktūrą taip, kad informacija būtų išsami, lengvai naudojama ir vienoje vietoje,“ – pabrėžė V. Demidenko.

Jonavos r. sav. už 2025 metus NT mokesčio deklaracijas turi pateikti 81 gyventojas. Jų preliminariai deklaruotina ir mokėtina NT mokesčio suma turėtų būti beveik 32 tūkst. eurų. 

„Šiemet mūsų klientams visas procesas tapo daug patogesnis ir lengvesnis. Preliminari NT mokesčio deklaracija (forma KIT715) – tai automatiškai VMI parengta ir EDS sistemoje jau paruošta deklaracija, kurią gyventojui tereikia patvirtinti arba, jei reikia, pakoreguoti ir pateikti. Ši deklaracija ir nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimo pažyma už 2025 metus sukurta tam, kad gyventojams būtų paprasčiau deklaruoti NT mokestį, – aiškina Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė. Taip pat priduria, kad tiek deklaracija, tiek pažyma parengtos pagal Registrų centro VMI pateiktus duomenis. Gyventojas gali peržiūrėti pažymą, pasitikrinti, ar visi duomenys įtraukti ir teisingi, o tuomet deklaraciją patvirtinti bei pateikti, arba naudotis pažymoje esančia informacija deklaracijai pildyti ir tikslinti savarankiškai.“ 

Preliminarias NT mokesčio deklaracijas bei pažymas galima peržiūrėti prisijungus prie EDS skiltyje „Deklaravimas“ → „Preliminarios deklaracijos“ → „Gyventojo nekilnojamojo turto mokesčio“. Įkeltoje pažymoje galite pasitikrinti nuosavybėje turimą NT bei priklausančias mokesčio lengvatas. 

Kauno apskrityje už 2025 metus NT mokesčio deklaracijas turi pateikti 5,5 tūkst. gyventojų, kurių preliminariai deklaruotina ir mokėtina NT mokesčio suma turėtų būti 2,5 mln. eurų. Šie duomenys dar gali keistis, atsižvelgiant į pačių gyventojų pateiktą papildomą informaciją. 

Visa aktuali informacija apie NT mokestį: www.vmi.lt > Domiuosi nekilnojamojo turto mokesčiu > Gyventojo nekilnojamojo turto mokesčio deklaracija KIT715 (arba čia). Konsultacijos mokesčių klausimais teikiamos telefonu +370 5 260 5060. Norintiems apsilankyti VMI aptarnavimo padaliniuose būtina išankstinė registracija. 

Kauno AVMI inf. 

Pastaruoju metu Vilniaus oro uoste vis dažniau fiksuojami skrydžių sutrikdymai dėl dronų ar kontrabandinių balionų. Dėl tokių incidentų uždarius oro erdvę, kai kurių keliautojų skrydžiai iš kitų Europos miestų atšaukiami arba smarkiai vėluoja. Natūraliai kyla klausimas, kas nutinka, jei dėl šių aplinkybių darbuotojas kitą dieną negali pasirodyti darbe? Ar darbdavys gali žymėti pravaikštą?

Informuoti darbdavį – pirmasis žingsnis

Pasak Darbo teisės skyriaus vedėjos-vyriausiosios darbo inspektorės I. Piličiauskaitės-Dulkės, darbuotojas, dėl objektyvių aplinkybių, pavyzdžiui, uždarytos oro erdvės, negalintis laiku grįžti į darbą, turi nedelsdamas informuoti darbdavį, paaiškinti situaciją ir, jei įmanoma, nurodyti preliminarų grįžimo laiką.

Kokios galimybės darbuotojui?

Darbo kodeksas numato pateisinamus neatvykimo atvejus – kasmetines arba nemokamas atostogas ir kitus teisės aktuose įtvirtintus pagrindus. Šalims susitarus, šios priemonės gali būti taikomos ir tada, kai darbuotojas dėl neeilinės situacijos negali atvykti į darbą.
Jeigu darbo pobūdis leidžia, laikotarpiu iki sugrįžimo gali būti susitariama ir dėl funkcijų atlikimo nuotoliniu būdu.

Ar tokia situacija gali būti laikoma pravaikšta?

Pravaikšta laikoma tada, kai darbuotojas be pateisinamos priežasties neatvyksta į darbą visą darbo dieną ar pamainą. Tai – šiurkštus pažeidimas, už kurį gali būti taikomas Darbo kodekso 58 straipsnis. Tačiau, kaip pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja, prieš priimdami bet kokį sprendimą, darbdaviai privalo iš darbuotojo pareikalauti rašytinio paaiškinimo.

„Sprendžiant dėl atsakomybės taikymo, darbdavys turi įvertinti visas aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį, ankstesnį elgesį ir proporcingumą. Jeigu darbuotojas pateikia įrodymus, kad objektyviai negalėjo atvykti į darbą, VDI vertinimu, neatvykimas turi būti žymimas kaip pateisinamas ir negali būti taikomos neigiamos pasekmės“, – teigia I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Svarbiausia – bendradarbiavimas ir sąžiningumas

VDI akcentuoja, kad šios situacijos yra neeilinės ir nepriklauso nei nuo darbuotojo, nei nuo darbdavio valios. Todėl abi šalys turėtų vadovautis sąžiningumo principu, bendradarbiauti ir ieškoti abiem pusėms priimtinų sprendimų.

Festivalio vedlys, Jonavos kultūros centro teatro vadovas Gediminas Gutauskas, dalijasi mintimis,  kad tokio pobūdžio programą parengti kasmet tampa iššūkiu, tačiau šiemet viskas susidėliojo „tarsi savaime“. Jo žodžiais, šis festivalis niekada nebus pramoginis ar pataikaujantis žiūrovui — jis tam ir kuriamas, kad atlieptų tai, kuo šiandien gyvename:

„Mes nepalinksminsime žiūrovų lengvais efektais. DEK skirtas kalbėti apie tai, kas svarbu, kas skauda, kas verčia suklusti. Tai nėra festivalis, kuris rinktųsi patogius sprendimus. Bet būtent dėl to jis tikras.“ Režisierius šypsosi, prisimindamas žiūrovus, kurie drąsiai ėjo į visus šešis spektaklius — juos vadina festivalio legendomis. „Jei mane gatvėje sutiksite — prisipažinkite. Noriu žinoti, kas jūs,“ – sako Gediminas, kuris mielai išklausytų žiūrovų įspūdžius.

O žiūrovai šiemet iš tiesų tapo festivalio dalimi, jų patirtys tik patvirtina, kad DEK Jonavoje užima ypatingą vietą. Viena iš lankytojų - Asta, šiemet pamačiusi visus festivalio spektaklius, sako, kad šie vakarai jai dar kartą priminė, kodėl teatras yra svarbus kasdienybėje: „Jis sustabdo, ištraukia iš šurmulio, priverčia atsigręžti į save, į tai, kas vyksta aplink. Didžiulė prabanga matyti profesionalius aktorius ir aukšto lygio kūrybą gimtajame mieste, kuomet kultūra bent kuriam laikui tampa kasdienybės dalimi.“ Ji skatina nepraleisti tokių progų: „Nuoširdžiai raginu kiekvieną miesto gyventoją nepraleisti tokių patirčių. Jos išlieka ilgai ir praturtina kur kas labiau, nei iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti. Dėkoju Jonavos kultūros centro teatrui ir Jonavos kultūros centrui už nuoseklų, širdingą kultūros puoselėjimą mūsų mieste. Dėka Jūsų teatras čia yra gyvas, reikalingas ir nuolat augantis.“

Jonavietė Jelena pasakoja, kad kiekvienas spektaklis turėjo savo emocinę topografiją, o salės reakcijos pačios kūrė nepamirštamą atmosferą: „Kai pilnoje žiūrovų salėje itin jautrioje dalyje stoja visiška tyla („Šventoji“) ar kaimynė aikčioja, sulaiko kvėpavimą ir su nuostaba kelis kartus lepteli „geras“, „eik tu sau“, „kokie gražūs žodžiai“ („Diletantas“), ar publika jaukiai šurmuliuoja liūdna ir nepatogia tema, protarpiais ragaudama režisieriaus pagamintą baltą mišrainę („Myriop“), supranti, kad išskirtinė šventė atkeliavo į Jonavą.“ Jelenos nuomone, svarbiausia - bendrystė: „Net ir nepatogiomis temomis alsavus, pajunti bendrystės su žiūrovais jausmą, tos šiltos, geros, jaukios bendrystės. Ačiū už išskirtinę šventę!“

Teatro lankytoja Živilė, pamačiusi tris spektaklius, dalijasi patirtimi, kuri atspindi festivalio temų įvairovę ir gylį: „Tylėja“ buvo jautri ir tikra ištrauka iš kasdienybės, tik šįkart – scenoje. Andra Kavaliauskaitė subtiliai atskleidė autizmo ir Aspergerio sindromus turinčių žmonių panašumus ir skirtumus. Parodė, kuo šeima kvėpuoja ir su kokiais iššūkiais susiduria. Jų pažeidžiamumas ir emocijų gilumas buvo sukrečiantis.“  Spektaklis „Tremolo“ Živilei buvo kitoks, bet ne mažiau įsimintinas: „Tremolo“ drąsiai gvildeno intymumo, savivertės ir stereotipų temas, aiškino, kad nėra ko gėdytis dėl to, kas kadaise atrodė nejauku ar nepriimtina. O „Myriop“ sukūrė šiltą bendrystės jausmą: susėdę prie bendro stalo visi kartu išgyvenome šypsenas, istorijas ir netikėtumus, suprasdami, koks nenuspėjamas yra gyvenimas, o dar labiau – jo pabaiga.“

 „Visi spektakliai tokie skirtingi. Kartais žiūrint nejauku, kartais skauda, bet po jų ateina aiškus suvokimas: visa tai – gyvenimas!“, - reziumuoja Živilė, o jos mintis papildo dar vienos jonavietės, Ievos, kuri kasmet laukia festivalio, įspūdžiai: „Festivalis DEK šiemet džiugino monospektakliais, kuriuos itin mėgstu. Jie dažniausiai tokie asmeniški, artimi, jautrūs, net intymūs. O kai veiksmas vyksta išskirtinėje erdvėje – Didžiosios salės scenoje – su aktoriumi tarsi daliniesi viena erdve, savaime įsitrauki į spektaklio vyksmą. Taip užsimezga ypatingas ryšys, kuris iššaukia netikėtų, bet reikšmingų ir įsimintinų refleksijų.“ Pasak Ievos,  DEK visada išjudina proto ir sielos gelmes, ir tai pagrindinė priežastis, kodėl pasibaigus festivaliui, visada laukia kitų metų.

Šiemet festivalį uždarė spektaklis „Šventoji“ (rež. O. Koršunovas ir E. Jackaitė) tą pačią dieną minėjęs lygiai metus nuo savo premjeros. G. Gutauskas sako, kad tai — ne sutapimas, o gražus likimo darbas. DEK 2025 dar kartą įrodė — Jonavoje teatras yra gyvas. Jis ne tik rodomas, bet ir priimamas su jautrumu, atvirumu ir žmogiškumu. Tai festivalis, kuris netyliai paliečia daugumą: vieną per istoriją, kitą per muziką, trečią per žvilgsnį ar tylos sekundę salėje.

Ir galbūt būtent todėl, paklaustas, ko palinkėtų žiūrovams, Gediminas taria tik tiek: „Turėkite laiko teatrui. O toliau — teatras pats atliks savo darbą.“

JKC teatro inf.

Jau devynioliktus metus Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai kviečia gyventojus į kasmetinę akciją „Parsinešk Kalėdas į savo namus“. Kalėdos – artumo, bendrumo ir rūpestingumo šventė, todėl miškininkai nemokamai dalins eglių ir pušų šakas. 

Kai tradicija virsta atsakomybe

Visos šakos surenkamos atsakingai, nepažeidžiant miško ekosistemos, todėl tūkstančiai namų prisipildo natūralaus miško kvapo. Eglės ar pušies šaka namuose suteikia ypatingumo ir įkvepia tvariai pasitikti gražiausias metų šventes. 

„Akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ jau 19 metų simboliškai pradeda žiemos švenčių laiką. Tai priminimas sustoti, pabūti su artimaisiais ir į savo namus įsileisti miško dvasią. Miškininkai kasmet su atsakomybės jausmu paruošia eglės ir pušies šakas – mažus, bet labai prasmingus švenčių simbolius. Kviečiu visus atvykti į akcijos vietas ir parsinešti šią miško dovaną į savo namus“, – sako VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė. 

Ši tradicija prasidėjo Šiaulių krašte prieš beveik du dešimtmečius ir ilgainiui tapo visos Lietuvos iniciatyva. Akcija skatina ne tik dalintis šventine nuotaika, bet ir primena – nekirskime jaunų eglučių, nelaužykime šakų miškuose. Tai paprastas būdas prisidėti prie gamtos išsaugojimo. 

Šiemet – ypatinga akcija su skautais 

Šiemet akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ bus ypatinga – prie miškininkų prisijungia Lietuvos skautija. Atvykę pasiimti eglės ar pušies šakelės, gyventojai galės parsinešti ir Betliejaus Taikos ugnį – taikos, vilties ir bendrystės simbolį. Skautai šią ugnį iš Austrijos parsiveža kiekvienais metais ir paskleidžia po Lietuvos miestus, parapijas, mokyklas, ligonines, bendruomenes.   

„Džiaugiamės, kad šiemet Betliejaus Taikos ugnį dalinsime kartu su Valstybinės miškų urėdijos miškininkais. Kaip ir kasmet siekiame, kad Betliejaus Taikos ugnį į savo namus parsineštų kuo daugiau žmonių, kurie toliau ja dalintųsi su aplinkiniais ir skleistų viltį, taiką, šviesą ir šilumą. Šių metų akcijos šūkis – „Į ateitį su viltimi!“. Tikėkime gerumu, darykime geruosius darbus ir šventes pasitikime pilni vidinės šviesos!“ – teigia Betliejaus Taikos ugnies akcijos koordinatorė Lietuvoje skautė Viltė Rabazauskaitė. 

Gyventojams, norintiems pasipuošti Kalėdų eglutę ar kitą medelį, miškininkai rekomenduoja rinktis vazonuose augančius medelius. Toks medelis papuoš namus šventiniu laikotarpiu, o pavasarį jį bus galima persodinti šalia namų ir suteikti jam antrą gyvenimą. 

Kasmet prieš šventes VMU miškininkai nemokamai išdalina daugiau nei 100 tūkst. eglišakių visoje Lietuvoje. 

Informacija gyventojams 

Akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ vyks gruodžio 19 d., nuo 12 val., 59 vietose visoje Lietuvoje.

Eglišakiai jonaviečiams bus dalinami Jonavos Sąjūdžio aikštėje. (Kontaktinis asmuo: Justinas Urbanavičius, +370 608 81873).

Rekomenduojame atsinešti maišelį ar virvelę patogiam šakų parsinešimui bei žvakutę ugnelei prisidegti. 

Po švenčių šakas patariame kompostuoti arba priduoti į žaliųjų atliekų aikšteles. 

Eglišakių dalijimo vietų adresai – straipsnio apačioje. 

Artimiausius VMU regioninius padalinius, prekiaujančius įvairių rūšių kalėdiniais medeliais, rasite čia. 

Valstybinių miškų urėdijos informacija

Akademijos atkarpa (Jonava–Kėdainiai–Šeduva)

06:10 val. oro temp.: –1,9 ℃

Vėjas: silpnas, šiaurės rytų krypties

Krituliai: silpnas snygis

Dangos temperatūra: –1,4 ℃

Kelio būklė: sniegas/šerkšnas

Sukibimo koeficientas: 0,32

Šioje atkarpoje kelias padengtas sniegu ir šerkšnu. Sukibimo koeficientas yra žemas (artimas ribai, kai padangos pradeda slysti ant plikledžio), todėl rekomenduojama važiuoti itin atsargiai, ypač vingiuose ir sankryžose.

A6 ties Jonava (Kaunas–Zarasai–Daugpilis)

06:10 val. oro temp.: –0,3 ℃

Kritulių nėra

Dangos temperatūra: –1 ℃

Kelio būklė: pažliugęs sniegas

Sukibimo koeficientas: 0,69

Vertinimas: vidutiniškai saugu, bet slidumas galimas.

Kritulių nebuvimas situaciją lengvina, tačiau pažliugęs sniegas gali sudaryti klastingas vietas – stabdymo kelias išlieka ilgesnis, o posūkiuose gali pasitaikyti slidžių ruožų. Vairuotojams rekomenduojama neskubėti ir išlaikyti didesnį atstumą iki kitų transporto priemonių.

Baisogalos atkarpa (Jonava–Kėdainiai–Šeduva)

06:10 val. oro temp.: –2,3 ℃

Vėjas: šiaurės, 2,9 m/s

Krituliai: silpnas snygis

Kelio danga: sniegas

Sukibimo koeficientas: 0,37

Vertinimas: nesaugu.

Nors snygis silpnas, danga išlieka padengta sniegu. Sukibimo koeficientas žemas, todėl čia būtinas labai atsargus važiavimas. Esant tokioms sąlygoms automobiliui lengviau prarasti stabilumą.

Sukibimo koeficientas: didesnis nei 0,7 rodiklis apibrėžtų labai gerą sukibimą, 0,55-0,69 – gerą, 0,40-0,54 – patenkinimą, o mažesnis nei 0,39 – blogą.

Ar saugu vairuoti?

Šį rytą Jonavos rajone situacija nevienoda, tačiau bendra tendencija aiški – dalis kelių yra slidūs arba gali staiga tapti slidūs, ypač ten, kur dangos temperatūra artima nuliui ir krenta silpnas sniegas.

Rekomenduojama: mažinti greitį, vengti staigių manevrų, padidinti saugų atstumą.

Kur pranešti apie pavojingas sąlygas ar kliūtis kelyje?

,,Kelių priežiūros"  mechanizmai šiuo metu atlieka  sniego ir ledo šalinimą bei tirpdančių medžiagų bėrimą. Kelio valymo padėtį realiuoju laiku pasitikrinti galite ČIA.

Vairuotojai, pastebėję sudėtingas eismo sąlygas, kliūtis ar kitus pavojus valstybinės reikšmės keliuose, gali pranešti:

1871 (Telia, Tele2 – 0,12 Eur/min., Bitė – 0,15 Eur/min.)

 +370 5 232 9600 (kaina pagal operatoriaus planą)

 Užpildant formą keliuprieziura.lt

 Pažymint programėlėje „Waze“

„Kartu sutvarkyta ir Jonininių gatvė, ir Žalgirio gatvės tęsinys. Iš esmės kalbame apie tris gatves, kuriomis jau gali naudotis mūsų miesto gyventojai“, – sakė meras. Anot jo, šalia matoma nuovaža į dabar apleistą sklypą netrukus turėsianti naują paskirtį – čia suplanuota „Maxima XX“ parduotuvė. Sklypo savininkai – „Maxima“ ar ją valdanti įmonė - projektuoja ir artimiausiais metais planuoja pradėti statybas.

Vis dėlto meras pabrėžė, kad svarbiausia žinia – ne būsima parduotuvė, o sutvarkytos miesto gatvės ir tęsiami darbai. „Kiekvienais metais iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų tvarkome įvairias gatves. Netrukus paskelbsime ir kitų metų sąrašą“, – pridūrė M. Sinkevičius.

Kalbėdamas apie galimas naujas infrastruktūros kryptis, meras įvardijo dvi teritorijas, galinčias sulaukti pokyčių. Pirmoji – Žeimių takas, kur, pasak jo, eismą apsunkina vakarais automobilių užstatoma juosta.

„Reikėtų plėsti gatvę, įrengti kišenes ar papildomas parkavimo vietas, – teigė Sinkevičius. Antroji kryptis – Draugystės sodai. Erdvės ten labai siauros, bet asfaltas būtų reikalingas ne tik sodininkams, bet ir ten gyvenantiems“, – kalbėjo meras, paminėdamas, kad minčių dėl kitų gatvių taip pat yra.

Gyventojams nerimaujant, kad nuo centro nutolusios gatvelės lieka pamirštos, meras akcentavo tvarkos principą.

„Pirmiausia tvarkome pagrindines miesto arterijas – tas, kuriomis važiuoja visi. Tik vėliau – nišines, mažesnių kvartalų gatves“, – aiškino miesto vadovas. Tačiau pažadėjo, kad anksčiau ar vėliau dėmesio sulauks ir akligatviai bei pavienės gatvės.

Be to, kitąmet planuojama rekonstruoti dviračių takus ir tęsti darnaus judumo sprendimus.

„Kiekvienais metais stengiamės nuveikti reikšmingų darbų. Nepamirštame nei miesto, nei rajono, nei kaimiškų vietovių“, – sakė Sinkevičius, žadėdamas, kad artėjantys metai bus ypač darbingi.

Bendrovė užsiima grūdų ir aliejinių kultūrų sėklų sandėliavimu, perdirbimu ir prekyba, taip pat saugo valstybės rezervo atsargas. Valdybą sudarys 6 nariai, iš jų 3 – nepriklausomi.

Nepriklausomiems nariams numatytas fiksuotas mėnesinis atlygis, siekiantis 25 proc. bendrovės vadovo vidutinio darbo užmokesčio (valdybos pirmininkui – 35 proc.).

Kadencija truks ketverius metus. Atranka vyks keliais etapais: dokumentų vertinimas, pokalbiai, kompetencijų tikrinimas, institucijų patikra ir galutinis akcininkų sprendimas. Kandidatai turi atitikti nustatytus išsilavinimo, reputacijos, patirties ir nepriklausomumo reikalavimus.

Dokumentus galima teikti iki šių metų gruodžio 16 d. el. paštu, paštu arba atvykus asmeniškai. Kandidatai turi nurodyti, į kurią kompetencijų sritį kandidatuoja.

Papildoma informacija ir paraiškos forma pateikiama Žemės ūkio ministerijos puslapyje ČIA. 

„Verslas, kuris šiandien investuoja į dirbtinį intelektą, rytoj bus žingsniu priekyje. Todėl stipriname pagalbą įmonėms, kurios kuria DI sprendimus ir siekia savo technologijas išbandyti bei pristatyti rinkai. Regionuose matome daug talentingų komandų ir inovatyvių įmonių, o šis kvietimas joms suteiks galimybę judėti greičiau – nuo idėjos iki realaus produkto. Kuo daugiau tokių projektų pasieks rinką, tuo sparčiau Lietuva žengs į aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką“, – sako EIMIN ministras Edvinas Grikšas.

Kvietimo lėšomis įmonės gali finansuoti dirbtinio intelekto produktų ar sprendimų kūrimą, testavimą ir patekimą į rinką. Investicija skiriama tiek ankstyvosios stadijos, tiek brandesniems įvairių sričių DI produktams ar sprendimams: nuo mašininio mokymosi modelių ir kompiuterinės regos sistemų iki natūralios kalbos apdorojimo ar kitų aukštos pridėtinės vertės technologijų.

Finansavimo intensyvumas siekia iki 80 procentų, o projektai turi būti įgyvendinami Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione. 

Priemonę administruoja Inovacijų agentūra, paraiškas galima teikti iki 2026 m. vasario 2 d., 17 val. Daugiau informacijos apie kvietimą ir jo sąlygas rasite čia.

Šiuo metu kompensacinė išmoka skiriama tik tuomet, kai abu kartu gyvenantys tėvai (globėjai) dirba arba verčiasi savarankiška veikla (išskyrus asmenis, kuriems nustatytas 0–25 proc. dalyvumo lygis).

Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka skiriama vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar vieninteliam iš tėvų) arba globėjui, kai vaiko globa nustatyta šeimoje. Ji mokama už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką, kuris nelanko darželio ir yra prižiūrimas auklės už atlyginimą. Išmokos dydis – 364 eurai per mėnesį.

Komitetas, atsižvelgdamas į Vyriausybės siūlymus, patobulino projektą ir siūlo, kad naujas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2026 m. birželio 1 d.

Jei Seimas pritartų pataisoms, kompensacinę išmoką kasmet papildomai gautų apie 80–100 asmenų, o tam iš valstybės biudžeto reikėtų skirti apie 440 tūkst. eurų. Pirmaisiais metais – nuo 2026 m. birželio – papildomos išlaidos sudarytų apie 220 tūkst. eurų.

„Ši pataisa yra svarbus žingsnis siekiant padėti jauniems žmonėms derinti studijas ir šeimos gyvenimą. Studijuojantys tėvai dažnai susiduria su dideliais finansiniais iššūkiais, todėl valstybės parama užtikrins, kad jie galėtų ramiau auginti vaikus ir kartu siekti išsilavinimo,“ – pažymi komiteto pirmininkas Kęstutis Bilius

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuras

Tačiau ar atspėsite, kiek iš viso Kalėdų eglučių šiemet sužibs Jonavos rajone? Jei dar nespėjote paskaičiuoti, žaliaskarių kiekį suskaičiavome mes.

Jonavos mieste žibės dvi eglės: pagrindinė – miesto centre, Sąjūdžio aikštėje, ir antroji (šiandien, lapkričio 26-ąją atvežta), Joninių slėnyje, kurią kasmet puošia bendrovė „Jonavos paslaugos“. Šiemet eglutę Joninių slėniui padovanojo Liepių kaimo gyventojas Jonas – už tai ir „Jonavos paslaugos“, ir miestiečiai tikrai yra dėkingi.

Kalėdinių eglučių miestelyje savo kurtas eglutes statys net 88 įstaigos ir organizacijos, pareiškusios norą, kad jų kūriniai suspindėtų Ramybės skvere.

Seniūnijos – taip pat ne išimtis. Savas eglutes puošia ir į įžiebimo šventes kviečia Bukonys, Juškonys, Kulva, Panoteriai, Šveicarija, Upninkai, Užusaliai ir Rukla.

Galutinis skaičius – 98 Kalėdų eglės. O jeigu vis dėlto suklydome skaičiuodami ir kažką praleidome, labai nepykite. Parašykite mums ir pasidžiaukite – gal ir jūsų kaime, kurio čia nepaminėjome, nušvis Kalėdų eglutė ir vyks smagi šventė.

Šventės seniūnijose

Eglutės įžiebimo šventė Juškonyse lapkričio 28 d. 18 val. 

Kulvos eglutės įžiebimo šventė gruodžio 2 d., 16 val. 

Upninkų eglutės įžiebimo šventė gruodžio 4 d., 16 val.

Bukonių eglutės įžiebimo šventė gruodžio 4 d., 18 val.

Šveicarijos žaliaskarės įžiebimas gruodžio 5 d., 17 val.

Ruklos eglutės įžiebimo šventė gruodžio 6 d., 16 val. 

Užusalių eglutės šventė gruodžio 7 d., 18 val. 

Panoterių eglutės įžiebimo šventė gruodžio 9 d., 13 val.