„Rugsėjo 1-oji žymi naują pradžią – tai ne tik mokslo metų, bet ir profesinio kelio pradžia daugeliui jaunuolių. Labai džiugu, kad vis daugiau jaunų žmonių pasirenka tarnystę valstybei ir renkasi pareigūno profesiją – tai liudija jų atsakomybę, brandą ir motyvaciją. Be to, Vidaus reikalų ministerija stiprina bendradarbiavimą su aukštosiomis mokyklomis – tikiuosi, kad jau artimiausiu metu jauni žmonės, pasirinkę pareigūno kelią, galės rinktis ir universitetines studijas,“ – sako laikinai einantis vidaus reikalų ministro pareigas Vladislav Kondratovič.

Didžiausias susidomėjimas išlieka policijos pareigūnų rengimo programa – Lietuvos policijos mokykloje šiemet priimti 152 mokiniai. Nors tai šiek tiek mažiau nei praėjusiais metais (167), tačiau susidomėjimas šia profesija išlieka itin aukštas – šiemet gauti net 736 stojančiųjų prašymai.

Ugniagesių gelbėtojų mokyklą šiemet pasirinko 105 būsimieji ugniagesiai gelbėtojai. Iki metų pabaigos ją baigs apie 140 parengtų specialistų. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pasieniečių mokykloje mokslus pradeda 86 jaunuoliai. Į Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų rengimo programą šiuo metu vyksta atranka – jau registruoti 44 kandidatai, galutiniai rezultatai paaiškės rugsėjį.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pastaraisiais metais norinčiųjų mokytis Lietuvos policijos mokykloje skaičius auga. 2022 m. buvo gauti 526 kandidatų prašymai, o 2023 m. – 799, 2024 m. – 614, 2025 m. – 736 prašymai. Kasmet policijos mokykloje parengiama apie 150 pirminės grandies policijos pareigūnų, Ugniagesių gelbėtojų mokykloje – apie 100 ugniagesių gelbėtojų, o Pasieniečių mokykloje – apie 120 pasieniečių.

Pretenduojančiųjų į statutines profesinio mokymo įstaigas yra kelis kartus daugiau negu yra galimybė priimti. Būsimiems pareigūnams yra taikomi specialūs reikalavimai sveikatai bei fiziniam pasirengimui, dėl ko ne visi norintys tapti pareigūnais turi galimybę mokytis vidaus reikalų statutinių tarnybų profesinėse mokyklose.

Siekiant užtikrinti pareigūnų aukštos kokybės profesinį pasirengimą ir mažinti pareigūnų trūkumą, šių metų rugpjūčio 1 d Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Mykolo Romerio universitetu.

VRM inf.

Lietuva viena pirmųjų Europoje įveiklins bandomąją dirbtinio intelekto (DI) reguliacinę aplinką – „smėliadėžę“. Tam Inovacijų agentūrai bus skiriama 3 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) investicijų. DI „smėliadėžės“ aplinkoje Lietuvos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) galės saugiai kurti, testuoti ir plėtoti DI sprendimus, prieš juos pristatydamos rinkai.

„Norėdami būti pažangūs Europoje ir pasaulyje, turime išnaudoti ir plėtoti DI technologijas, kurios suteikia didžiulį potencialą mūsų šalies ekonomikai. Sukūrę DI „smėliadėžę“, sudarysime sąlygas mūsų šalies verslui sparčiau vystyti inovacijas ir įgyti konkurencinį pranašumą globalioje rinkoje dėl ankstyvesnio sprendimų teikimo į rinką“, – sako laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis Lukas Savickas.

Reguliacinės DI „smėliadėžės“ pagalba Lietuvos įmonės galės gauti informacijos ir konsultacijų dėl atitikties Europos Sąjungos DI aktui, pagalbos naudojantis didelio našumo skaičiavimo resursais bei išbandyti savo DI produktus ir sprendimus saugioje bandomojoje aplinkoje, ir taip paankstinti DI sistemos teikimą į rinką. 

Gavusi ES finansavimą, planuojama, jog Inovacijų agentūra DI „smėliadėžę“ atidarytų š. m. rugsėjo mėnesio pabaigoje. Atranka dėl individualių bei grupinių konsultacijų ir kitų veiklų planuojama rudens pabaigoje, o į pirmąjį ciklą atrinkti dalyviai galės pasinaudoti naudų paketu 2026 m. pirmojo ketvirčio metu. 

Inovacijų agentūros partneris – Ryšių reguliavimo tarnyba – prižiūrės DI sistemų naudojimą bandomojoje aplinkoje.

DI „smėliadėžė“ kuriama ir įveiklinama, įgyvendinant ES Dirbtinio intelekto aktą. Didelės rizikos DI sistemų DI akto nuostatos su tam tikromis išimtimis visoje ES bus taikomos nuo 2026 m. rugpjūčio 2 dienos.

„Investicijų planų parengta arba rengiama daugiau nei 800, o į juos įsigilinti, apsvarstyti siūlomas priemones žmonėms reikia šiek tiek daugiau laiko. Sprendžiant, ar atnaujinti seną daugiabutį, kyla abejonių ir neaiškumų, tai suprasdami norime suteikti galimybę gyventojams gauti atsakymus į visus rūpimus klausimus ir tik tada atiduoti balsą už vieną ar kitą alternatyvą“, - pažymi APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė.

Kvietimas seniems daugiabučiams namams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinant ne mažiau kaip 40 proc. buvo paskelbtas 2024 m. lapkričio 11 d. Šiai paramai Europos investicijų bankas (EIB) iš Modernizavimo fondo skyrė 165 mln. eurų.

Jau yra gautos 181 paraiškos 57,6 mln. eurų sumai. 57 iš jų jau įvertintos, pasirašytos 48 finansavimo sutartys, likusios dar vertinamos.

Nuo 2025 m. gegužės 6 d. paraiškas pagal šį kvietimą gali teikti ir kultūros paveldui priklausančių daugiabučių namų gyventojai ar jų atstovai. Pažymėtina, kad šiems daugiabučiams netaikomas reikalavimas pasiekti ne mažesnę kaip B pastato energinio naudingumo klasę, o šiluminės energijos sąnaudas reikia sumažinti tik ne mažiau kaip 25 proc.

APVA primena, kad valstybės parama nuo šiol apskaičiuojama pagal naują tvarką – taikant fiksuotą įkainį. Įteisinus naują finansavimo modelį renovacijos procesas bus gerokai spartesnis – atsisakyta dalies biurokratinių procedūrų, todėl sumažės dokumentacijos, bus paprasčiau administruoti projektus.

„Senų daugiabučių defektai blogina gyvenimo kokybę, kelia pavojų gyventojų saugumui ir lemia dideles išlaidas šildymui, inžinerinių sistemų, konstrukcijų remontui. Renovacijos metu šie trūkumai pašalinami, o jo eksploatacijos trukmė pratęsiama keliais dešimtmečiais ir daugiau. Įdiegus atsinaujinančios energijos technologijas sąskaitos sumažėja nuo kelių iki keliolikos kartų, be to, namas gali tapti beveik neutralus klimatui“, - pabrėžia G. Burbienė.

Valstybės parama skiriama projektui ar jo daliai parengti, projekto įgyvendinimui administruoti, statybos techninei priežiūrai ir energinį efektyvumą didinančioms priemonėms įgyvendinti. Parama apskaičiuojama ir teikiama pagal nustatytus fiksuotus atnaujinto daugiabučio namo naudingojo ploto kvadratinio metro įkainius.

Teikiamoms paraiškoms netaikomas konkursinis atrankos būdas, jos bus priimamos, kol bus išnaudotos kvietimo lėšos arba pasibaigus kvietimo laikui –  2026 m. balandžio 1 d. Jei kvietimas bus stabdomas anksčiau dėl viršijančios pateiktų paraiškų prašomos valstybės paramos sumos, pateiktos paraiškos gali būti įtrauktos į rezervinį sąrašą.

Šiems projektams numatyta lengvatinė paskola, ji teikiama iki 20 metų, su fiksuotomis 3 proc. metinėmis palūkanomis. Paskolos dydis negali viršyti statybos darbų išlaidų sumos, įskaitant PVM. Paskolos lėšomis gali būti apmokamos šios projekto išlaidos: energinį efektyvumą didinančios priemonės, kitos namo atnaujinimo priemonės, pridėtinės vertės mokestis.

Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS, kvietimo sąlygos bus atnaujintos artimiausiu metu.

Jeigu vis dar trūksta informacijos, kviečiame atsiversti APVA parengtą naują Renovacijos vadovas būsto savininkams – interaktyvų pagalbininką gyventojams, kuriame galima rasti atsakymus apie daugiabučių namų atnaujinimą. Taip pat galima kreiptis APVA informacine telefono linija +370 614 99699 ir gauti kompetentingo specialisto konsultaciją.

Aplinkos projektų valdymo agentūros inf.

Pasiūlymų sąrašas:

RENAULT MASTER „Mokyklinis“ (2007 m.) – 16 vietų autobusiukas, kuris išvežiojo tiek mokinių, kad net gali papasakoti atmintinai visus daugiakampių formules. Arkos pragraužtos rūdžių – bet argi ne tai suteikia automobiliui „vintage“ žavesio? Plačiau apie aukcioną rasite ČIA. 

IVECO DAILY „Mokyklinis“ (2012 m.) – 20 vietų, tinka ir ekskursijoms, ir futbolo komandai pervežti. Stogas kiauras – bet juk kartais smagu pasijusti arčiau gamtos, ypač lietui lyjant. Tikrų romantikų pasirinkimas! Plačiau apie aukcioną ČIA. 

Ratinis ekskavatorius JUMZ EO-2621 (1983 m.) – visiems tiems, kas smėlio dėžėje labiau mėgo kastuvėlį nei mašinėlę. Nesikuria? Tobula! Tai reiškia, kad pirmiausia teks pačiam „pažaisti“ mechaniku arba artimiau pažinti savo kaimyną mechaniką, o tada jau kasinėti griovius, duobes ar bent daržą kaime. Tai ne šiaip technika, o gyvas istorinis eksponatas su charakteriu. Plačiau apie aukcioną ČIA. 

Kodėl verta dalyvauti?

Nes niekas kitas jums nepasiūlys kolekcinės transporto egzotikos už tokią kainą.

Nes kiekvienas ekskavatoriaus remontas – tai ne išlaidos, o investicija į inžinerinės kūrybos lavinimą.

Nes kiekvienas defektas – tai ne problema, o unikalus nuotykis jūsų garaže.

Nes ne kiekvienas gali pasakyti, kad turi „mokyklinį“ autobusą ar ekskavatorių – bet jūs galėsite.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas sėkmingai įgyvendino dalinai Lietuvos kultūros tarybos lėšomis finansuotą projektą „Fotografijų kolekcijos „1914–1918 m. karo veiksmų laikotarpis Lietuvoje“ įsigijimas“, kurio tikslas – išsaugoti ir visuomenei atverti unikalią vokiečių karių Lietuvoje ir jos apylinkėse sukurtų fotografijų kolekciją.

2025 m. nacionalinis dokumentų fondas buvo papildytas 314 išskirtinę istorinę reikšmę turinčių fotografijų. Stiklo negatyvai, fotoalbumai ir fotopozityvai atspindi ne tik kovų eigą, bet ir XX a. pradžios Lietuvos žmonių kasdienybę, kraštovaizdžius, miestų ir kaimų architektūrą. Didelę kolekcijos dalį sudaro 1915 m. vokiečių 6-osios kavalerijos divizijos fotografijos, darytos Suvalkijoje, Žemaitijoje, vidurio ir šiaurės Lietuvoje. Kita didelė nuotraukų dalis – 66-ojo rezervinio lauko artilerijos pulko albumas, kuriame sudėtos šio dalinio karių fotoakimirkos 1915 m. kovų ties Kalvarija, Kauno, Trakų apylinkėse ir kt. Nemažai ir pėstininkų nuotraukų – 70-ojo pėstininkų pulko fotoalbumo vaizdai atskleidžia Kauno tvirtovės šturmo momentus ir pasekmes.

Fotografijose įamžintos ne tik mūšių scenos, sugriautos bažnyčios, kaimai, bet ir paprasti žmonės – valstiečiai, karo pabėgėliai, belaisviai, vaikai, taip pat – kasdienybė, to meto gyvenimo sąlygos, buitis, apranga ir kt.

Projektas įgyvendintas per kiek mažiau nei pusmetį – kolekcija aprašyta, suskaitmeninta, suteikti apskaitos vienetų numeriai. Šiandien originalai jau saugomi tam pritaikytose archyvo saugyklose, o jų skaitmeniniai vaizdai pasiekiami www.e-kinas.lt.

Ši kolekcija – neįkainojamas šaltinis istorikams, kraštotyrininkams, etnografams, architektūros, urbanistikos ir kultūros tyrinėtojams. Joje įamžinta Lietuva, kurią pažįstame iš literatūros, bet retai galime pamatyti fotografijose. Nuotraukos pilnos gyvybės, pastangų išgyventi ir orumo net sunkiausiomis sąlygomis.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas džiaugiasi galėdamas saugoti šį reikšmingą paveldą ir ragina visuomenę susipažinti su išlikusiomis Pirmojo pasaulinio karo laikotarpio akimirkomis. Kviečiame įdėmiau pažvelgti į šias fotografijas www.e-kinas.lt arba fotopasakojime, kuriame pateikiami vieni įspūdingiausių šios kolekcijos kadrų.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad nuo rugsėjo pradžios gyventojai jau gali teikti prašymus dėl būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skyrimo ateinančiam šildymo sezonui. Nepasiturintiems gyventojams, kurie dėl kompensacijų kreipiasi likus vienam mėnesiui iki šildymo sezono pradžios arba šildymo sezono metu, kompensacijos skiriamos iš karto visam šildymo sezonui.

Per 2024-2025 m. šildymo sezoną vidutiniškai per mėnesį kompensaciją už šildymą gavo apie 161,2 tūkst. asmenų, t. y. apie 5,6 proc. visų Lietuvos gyventojų. Palyginti su 2023-2024 metų šildymo sezonu, gavėjų skaičius sumažėjo apie 8,4 proc. (nuo 176 iki 161,2 tūkst. asmenų). Prognozuojama, kad ateinantį šildymo sezoną kompensacijų gavėjų skaičius sudarys apie 190 tūkst. asmenų.

2024-2025 metų šildymo sezoną kompensacijoms teikti išleista  56,5 mln. eurų, palyginti su 2023-2024 m. šildymo sezonu, išlaidos sumažėjo penktadaliu (nuo  70,5 iki  56,5 mln. eurų). Prognozuojama, kad 2025-2026 metų šildymo sezoną išlaidos kompensacijoms teikti sudarys apie 100 mln. eurų.

2024-2025 metų šildymo sezoną būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų gavėjų skaičiaus ir lėšų šiai paramai mažėjimui įtakos turėjo aukštesnė nei įprastai oro temperatūra (todėl šilumos buvo suvartota mažiau) ir tai, kad stabilizavosi energetinių išteklių kainos (atitinkamai sumažėjo ir būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis). Lietuvos  energetikos agentūros duomenimis, 2024-2025 m. šildymo sezono pradžioje šilumos energijos kainos buvo vidutiniškai apie 9,5 proc. mažesnės nei pernai. Taip pat kompensacijų gavėjų skaičiaus ir lėšų šiai paramai mažėjimą lėmė ir tai, kad, skiriant piniginę socialinę paramą, nuo 2023-2024 metų šildymo sezono pradžios grąžintas turto vertinimas.

SADM iniciatyva Valstybės duomenų agentūros sukurtas duomenų apibendrinimo įrankis padeda automatizuoti būsto šildymo išlaidų kompensacijų skyrimo tvarką. Naudojant šį įrankį, gyventojams greičiau paskiriamos būsto šildymo išlaidų kompensacijos bei kita piniginė socialinė parama ir tai leidžia gyventojams greičiau pajausti finansinės naštos palengvėjimą.

Kur kreiptis dėl šildymo kompensacijų?

Nustatytos formos prašymą ir būtinus dokumentus (įprastai duomenis apie trijų praėjusių mėnesių iki kreipimosi gautas pajamas) gyventojai gali teikti elektroniniu būdu www.spis.lt arba tiesiogiai atvykus į gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją.

Kaip skaičiuojamos kompensacijos?

Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos arba asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (442 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (663 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 442 Eur, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y. 663 Eur.

Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

SVARBU! Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, dujomis, elektra ir pan.). Skiriant būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas ir (ar) socialinę pašalpą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas.

Daugiau informacijos apie būsto šildymo išlaidų kompensacijas rasite čia:

 https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/kompensacija-uz-busto-sildyma/

Patiriu finansinių sunkumų (piniginė socialinė parama) - Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Šventė prasidėjo ankstyvą šeštadienio rytą, kuomet Vyturių pakrantėje į startą stojo žvejybos mėgėjų varžybų dalyviai. Netrukus sportinis šurmulys persikėlė į Užusalių krepšinio aikštelę, kur vyko krepšinio 3x3 turnyras, o oficiali šventės pradžia 12:00 val. pažymėjo visos dienos veiklų startą.

Šventės programoje netrūko įspūdžių ir pramogų: smiginis, baidarių sprintas, svorio laikymo rungtis, vinies kalimas, kubų lenktynės, pripučiamas krepšinis, Rodeo buliaus iššūkiai, pinigų mašina bei tikriausiai labiausiai tradiciškiausia ir laukiamiausia rungtis – rąsto pjovimas, kurio globėja tapusi Jonavos rajono savivaldybės tarybos narė Vijolė Šadauskienė. V. Šadauskienė kiekvienais metais šios rungties nugalėtojams įsteigia ypatingus prizus, kurie primena, kaip svarbu yra tradicijos ir bendrystė.

Taip pat Jonavos rajono savivaldybės tarybos narė Renata Mikalauskienė maloniai nustebino šventės organizatorius įsteigdama valgomą, savo rankomis iškeptą prizą komandai, kuri baidarių sprinto rungtyje įveikė sunkiausią išbandymą, tačiau šį kartą liko paskutiniai. Kaip sakė R. Mikalauskienė: „Tai mažas paskatinimas, bet kartu ir padėka už ryžtą bei atkaklumą“. Sveikino žodžius šventėms dalyviams taip pat tarė ir pirmą kartą Užusaliuose viešėjusi seimo nario E. Sabučio padėjėja Audronė Bagdonavičienė.  

Mažiesiems šventės dalyviams tikrą džiaugsmą sukėlė Burbulų šou su „Baltuoju lokiu“, kuris visą Vyturių pakrantę užpildė gera nuotaika, energija ir muilo burbulais. 

Tradicinė Užusalių sporto šventė – tai ne tik sportas ir rungtys, bet gyvas bendruomeniškumo įrodymas. Visi dalyvavusieji galėjo išmėginti savo jėgas: vieni varžėsi dėl medalių, kiti drąsinosi išbandyti naujas veiklas, o dar kiti – tiesiog mėgavosi gera nuotaika ir nuoširdžia atmosfera. 

„Kiekvienais metais stengiamės, kad mūsų sporto šventė būtų ne tik smagi, bet ir įtraukianti visus – nuo vaikų iki senjorų. Džiaugiamės, kad bendruomenės nariai noriai įsitraukia, savanoriauja, padeda organizuoti bei palaikyti šią tradiciją. Smagu, kad mus palaiko ir tarybos nariai, seniūnas! Tai įrodo, kad iniciatyvumas ir bendruomeniškumas yra mūsų didžiausia stiprybė, kurie vienija ir įtraukia kitus“, – sako šventės organizatoriai.

Šventė Užusaliuose – tai ne tik sporto varžybos. Tai gyvas priminimas, kad tradicijos, bendrystė ir rūpestis vieni kitais kuria stiprią ir žavią bendruomenę, kuri neapleidžia sukurtų papročių, bet drąsiai žengia pirmyn, į ateitį.
Šventę organizavo Visuomeninė organizacija „Užusalių bendruomenė“ ir Užusalių kultūros centras, bendradarbiaudami su Užusalių vaikų dienos centru, savanoriais, Užusalių seniūnija bei seniūnaičiais – Vadimu Ribakovu ir Romanu Krugliakovu bei Jonavos sporto centro sporto organizatoriumi E. Ziuteliu, kuris šių metų šventėje pasirūpino šventiniais medaliais prizinių rungčių laimėtojams.

Projektas finansuojamas Valstybės biudžeto lėšomis, kurias skyrė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 

Organizatorių inf. 

*Apmokėjimas taikomas tik už mokymosi atostogas, trunkančias iki 10 darbo dienų per metus, ir kai darbo santykiai su darbdaviu tęsiasi ilgiau nei penkerius metus.

„Darbdavys privalo suteikti mokymosi atostogas visais anksčiau nurodytais atvejais, – akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja. – Visgi jeigu darbuotojas neatliks mokymosi darbų Darbo kodekse numatytais atvejais, tai yra nesirengs ir nelaikys egzaminų ar įskaitų, neatliks ir nesikonsultuos dėl laboratorinių darbų ir kita, darbdaviui nėra pareigos suteikti mokymosi atostogas darbuotojui dėl dalyvavimo paskaitose.“

Studijų laikotarpiu – ir ne tik – darbuotojas ir darbdavys gali susitarti dėl įvairių darbo laiko režimų. Pavyzdžiui, darbuotojas, derindamas darbą ir studijas, gali teikti prašymą dėl individualaus darbo grafiko, pritaikyto prie paskaitų ar kitų mokymosi veiklų. „Šiuo atveju darbuotojas ir darbdavys turėtų susitarti dėl konkrečių darbo dienų ir valandų“, – pažymi vyriausioji darbo inspektorė. Ji taip pat primena, kad darbdavys privalo tenkinti prašymą suteikti kasmetines atostogas mokymosi tikslams, kai darbuotojas mokosi nenutraukdamas darbo ir siekia jas suderinti su egzaminų laikymu, laboratoriniais darbais ar konsultacijomis.

Be to, numatyta galimybė sudaryti pameistrystės darbo sutartį. Ji sudaroma priimant į darbą asmenį, kuris siekia darbo vietoje įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją arba reikiamų kompetencijų, mokant pasitelkus pameistrystės mokymo organizavimo formą. Ši sutartis paprastai – terminuota, iki 6 mėnesių, bet gali būti ilgesnė, jei ji sudaryta kartu su teisėtai pagrįsta mokymo sutartimi dėl formaliojo ar neformaliojo mokymo. „Bet kokiu atveju darbdavys privalo užtikrinti, kad būtų pasiekti formaliojo ir neformaliojo mokymo programoje numatyti rezultatai arba sudarytos visos sąlygos jiems pasiekti tuo atveju, kai mokymas vyksta pagal pameistrystės darbo sutartį, kuri sudaryta kartu su teisėtai pagrįsta mokymo sutartimi dėl formaliojo arba neformaliojo mokymo“, – pažymi I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Už faktiškai dirbtą laiką pameistriui mokamas pameistrystės darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis, tačiau jis negali būti mažesnis nei Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis.

VDI inf. 

„Mūsų tikslas – karinį rengimą orientuoti į tai, kad visi vienetai pasiektų ir išlaikytų parengtį vykdyti valstybės ginkluotosios gynybos plano užduotis. Šis planas apima visą Lietuvos kariuomenę ir kitas institucijas įeinančias į ginkluotųjų pajėgų sudėtį. Planas ir institucijų koordinacija bus tikrinami pratybų "Perkūno griausmas" metu šį rudenį“, –sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras.

Pratybos tiesiogiai susijusios su realiais gynybos planais ir jų fragmentų treniravimusi, jose planuoti ir atlikti ginkluotos gynybos užduotis treniruosis Ginkluotųjų pajėgų vadavietė, Lietuvos kariuomenės ginkluotojų pajėgų vienetų ir institucijų vadavietės, kariniai vienetai ir kariai, taip pat karo komendantūros bei savivaldos institucijos.

Valstybės gynybos ir Valstybės ginkluotos gynybos planų elementai pratybose „Perkūno griausmas 2025“ bus treniruojami eilėje mažesnių pratybų: bendros pratybos su Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) „Priedanga-25“, kurių metu bus stiprinamas pasienio ruožas, LK pratybos su VRM Jungtinėmis specialiųjų operacijų pajėgomis „Jungtinės greitojo reagavimo pajėgos 2025“, pratybos „Vyčio skliautas/Pasitikėjimas 2025“, pratybos „Perkūno bastionas 2025“ skirtos komendantinių vienetų rengimui. Rugsėjo-spalio mėnesiais taip pat vyks kasmetinės Lietuvos kariuomenės pratybos, kaip „Inžinierių griausmas 2025“, „Geležinis vilkas 2025 II“ „Stiprus grifonas 2025“.

Pratybų „Priedanga-25“ metu kartu su VSAT bus vykdomos sienos apsaugos sustiprinimo operacijos – Taikos meto užduočių vienetai sustiprins pasienio ruožus ir kartu su VSAT vykdys patruliavimą ir sienos kontrolę. Panašiu metu prasidėsiančiose Greitojo reagavimo pajėgose budinčių karinių vienetų pratybose bus treniruojamasi atsakyti į valstybės sienos pažeidimo, nekonvencinio pobūdžio hibridinės (ginkluotos) veiklos geležinkelio ruože ir vietinio pobūdžio ginkluoto incidento grėsmes. Planuojama treniruoti Greitojo reagavimo pajėgų sąveiką su VRM institucijomis, savivaldybe bei vykdyti padalinių ir infrastruktūros objektų perėmimo/perdavimo procedūras.

„Perkūno griausmas 2025“ kontekste vyksiančių pratybų „Perkūno bastionas 2025“ metu bus įgalinti ir karo komendantai, kurie priskirtose savivaldybėse vykdys sąveiką su ginkluotojų pajėgų vienetais šalyje įvedus mobilizaciją ir karo padėtį. Vyks rezervo šaukimo procedūrų, revizijos procedūrų, karo komendantūrų operacinių planų treniruotės.

Lygiagrečiai pratyboms „Perkūno griausmas 2025“ vyks Vokietijos brigados 45-osios brigados lauko pratybų „Grand Eagle 25“ (liet. Didysis erelis) metu į Lietuvą atvyks apie 2000 karių iš Vokietijos 37-osios brigados, kurie prisijungs prie 45-osios brigados karių. NATO pratybų „Northern Coasts“ (liet. Šiaurės krantai) metu Vokietijos JAV ir Lietuvos laivai patruliuos Baltijos jūroje. Taip pat šiame laikotarpyje Jungtinių Amerikos Valstijų kariai vykdys vadaviečių pratybas „Iron Fist“ (liet. Geležinis kumštis), kurių metu sąjungininkų pajėgos persidislokuos iš Lenkijos į Suvalkų koridorių. NATO pratybų „Steadfast Duel 2025“ (liet. Tvirta dvikova) metu siekiama treniruoti NATO valdymo ir pajėgų struktūrų elementus vykdyti atgrasymo ir gynybos operacijas, pagal regioninius planus euroatlantinėje operacinėje aplinkoje, sinchronizavimą tarp regioninių planų ir sąjungininkų nacionalinių planų.

„Perkūno griausmas 2025“ pratybos vykdomos siekiant sukoordinuoti Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų pajėgų, valstybės institucijų, savivaldos ir piliečių pastangas. Mobilizacija, karo prievolininkų šaukimas, karo komendantūrų įkūrimas, Strateginės vadavietės išskleidimas ir kiti pratybose planuojami treniruoti veiksmai orientuojami į vieną tikslą – valstybės mastu pasiruošti valstybės ginkluotai gynybai.

Lietuvos kariuomenės inf. 

Remiantis statistika, per 2025 m. antrąjį ketvirtį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, keleivių vežta daugiau. Tiesa, ne visomis viešojo transporto rūšimis.  Miestuose keleivių vežta beveik 8 proc., traukiniais – 5 proc., užsakomaisiais reisais – 31 proc. daugiau.  

Vis dėlto ne visur skaičiai tokie džiuginantys: priemiesčio maršrutuose keleivių sumažėjo 4,1 proc., tarpmiesčio – 0,2 proc. Specialiaisiais reisais vežtų keleivių mažėjimas buvo ženkliausias – jų sumažėjo 6,7 proc., vis dėlto reikėtų pabrėžti, jog vežant specialiaisiais, kaip ir užsakomaisiais reisais, lengvatos netaikomos.  

„Džiugu, kad toliau daugėja keleivių miestų autobusuose bei troleibusuose, vis dėlto sunku pasakyti, kas lėmė bendrą keleivių mažėjimą priemiesčio transporte. Galbūt prasti pavasario ir vasaros orai – mažiau žmonių traukė į sodus darbuotis ar į užmiestį ilsėtis. Tikslias priežastis nusakyti būtų sudėtinga“, –  sako LKVA prezidentas Gintaras Nakutis. 

Nors kai kuriomis transporto rūšimis keleivių vežta mažiau, lengvatomis besinaudojančių keleivių padaugėjo. „Pastebime, jog į viešąjį transportą ateina nauji, besinaudojantys lengvatomis žmonės, arba tie patys, ankstesni, keleiviai pradeda naudotis lengvatomis, kurių anksčiau neturėjo“, – sako asociacijos vadovas.  

Keleivių srautai persiskirstė  

Miestuose padaugėjo parduotų vienkartinių bilietų su 80 proc. nuolaida (tiems, kuriems iki balandžio 1 d.  buvo  taikoma 50 proc. nuolaida), bet sumažėjo parduotų terminuotųjų bilietų su ta pačia nuolaida. „Įdomi situacija – anksčiau studentai ir moksleiviai pirko mėnesinius bilietus su 80 proc. nuolaida, o šių mokslo metų pabaigoje juos iškeitė į vienkartinius. Matyt, keleiviai skaičiuoja, kad taip pigiau, nes važiuoja viešuoju transportu rečiau dėl laisvo paskaitų grafiko, egzaminų sesijos ar mokslo metų pabaigos laikotarpiu“, – atkreipia dėmesį G. Nakutis. 

Pasak asociacijos prezidento, ypač ženklus tolimojo susisiekimo maršrutais per Žemaitiją važiuojančių keleivių mažėjimas: „Tai lėmė daugelio rajonų savivaldybių priimti sprendimai dėl nemokamo važiavimo. Vežėjams dėl drastiškai sumažėjusių pajamų teko atsisakyti ir keleto maršrutų, tokių kaip Vilnius–Skuodas ir kt. Jie tapo pernelyg nuostolingi. Deja, bet dėl įdiegto nemokamo važiavimo kai kuriuose rajonuose tolimasis susiekimas dar labiau traukiasi“.  

Tiesa, moksleivių, kuriems už važiavimą tolimojo susisiekimo maršrutais iki balandžio 1 d. nuolaidos nebuvo taikomos, padaugėjo, bet daugėjimas nėra ženklus. Vis dėlto pastebėtas naujas įdomus reiškinys – mokslo metų pabaigoje moksleiviai klasėmis važiavo į ekskursijas tarpmiesčio autobusais, todėl mažiau būta užsakomųjų reisų. 

Ypač džiugina situacija geležinkelyje: keleivių skaičius dėl atsiradusių naujų lengvatų auga. Daugėjo parduotų bilietų su nuolaidomis – tiek terminuotų su 50 proc. nuolaida (daugiausia moksleiviai), tiek ir naujai atsiradusia lengvata besinaudojančių šeimų su vaikais. Moksleivių klasės ekskursijoms po Lietuvą taip pat dažniau rinkosi traukinius, o šeimos atrado pigesnę galimybę savaitgaliais keliauti traukiniais. 

Keleiviai lengvatas dar tik atranda 

Kaip vieną iš priežasčių dėl ne itin ženklaus lengvatomis besinaudojančių keleivių padaugėjimo vežėjai įžvelgia informacijos apie naujai teikiamas nuolaidas trūkumą – keleiviai neišsyk sužinojo apie naujai atsiradusias lengvatas, todėl jie dar tik atranda viešąjį transportą.  

„Akivaizdu, jog keleiviai dar tik atranda savo lengvatas, todėl reikšmingesnių pokyčių per pirmuosius jų taikymo mėnesius nematyti. Vis dėlto galima teigti, jog naujai atsiradusios lengvatos stabdo keleivių mažėjimą vietiniame ir tolimajame viešajame transporte. Tai galima vertinti kaip teigiamą poveikį“, – apibendrina G. Nakutis.  

Dokumentai – tik originalūs, kopijos netinka  

Keleivių vežėjai taip pat primena keleiviams, kad, norėdami pasinaudoti lengvatomis, jie turėtų pateikti tinkamus dokumentus. „Jei tėvai ar pats vaikas pamiršo pažymėjimą, bet abejonių dėl jo amžiaus nekyla, remiantis įstatymu, lengvata taikoma. Ta pati nuostata galioja ir žmonėms su negalia bei į hemodializę vykstantiems ar juos lydintiems asmenims. Tokiu atveju pažymėjimas nėra būtinas“, – sako G. Nakutis.  

Vis dėlto keleiviai privalo žinoti, jog perfotografuotas ir telefone pateiktas dokumentas, nors ir su nuotrauka (pavyzdžiui, mokinio pažymėjimas), nėra laikomas dokumentu – keleivis privalo vežėjui pateikti lengvatas užtikrinančio dokumento originalą, antraip praras teisę į lengvatą.  

„Vežėjams svarbus kiekvienas keleivis, jie nenori konfliktų su žmonėmis. Vis dėlto Lietuvos transporto saugos administracijos nuostatos yra griežtos – už keleivio vežimą su netinkamu dokumentu įmonėms ir keleiviams skiriamos baudos. Norisi priminti visiems: įlipdami į transporto priemonę ar įsigydami bilietą kasose, turėkite ir pateikite originalų lengvatas garantuojantį dokumentą, tuomet nesusipratimų ar konfliktinių situacijų nekils“, – pabrėžia G. Nakutis. 

Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) pranešimas spaudai 

Pasak V. Marozo, migruojantys ir neršiantys lašišos bei šlakiai yra pažeidžiami, todėl norint juos apsaugoti būtinas ne tik aplinkosaugininkų, bet svarbus ir visuomenės budrumas. Pastebėjus neteisėtos žvejybos atvejus, nedelsdami informuokite skubiosios pagalbos tarnybas numeriu 112. Greita visuomenės reakcija užtikrina operatyvų pareigūnų įsitraukimą. 

Visuomenės įsitraukimo svarba 

Akcija „Saugom lašišą“ kiekvienais metais sulaukia vis didesnio visuomenės dėmesio. Pilietiški žmonės aktyviai praneša apie pastebėtus pažeidimus, o neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, visuomeninės organizacijos ir žiniasklaida padėjo sustiprinti prevencinę veiklą ir išaiškinti pažeidimus.   

2024 m. akcijos „Saugom lašišą“ rezultatai 

2024 m. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai surengė 244 reidus, kurių metu patikrino 1386 žvejus mėgėjus ir 15 žvejų verslininkų. Iš nustatytų 176 pažeidimų 50 procentų sudaro šiurkštūs pažeidimai, o žala aplinkai siekė 69 526 eurus.  

Reidų metu – ypatingas dėmesys skiriamas šiurkščių pažeidimų išaiškinimui 

Kaip ir kasmet per akciją šalyje bus organizuojami reidai, tęsiama reguliari verslinės žvejybos priežiūra ir tikrinami žvejai mėgėjai. Pareigūnai stabdys ir tikrins šviesiu bei tamsiu paros metu asmenų, kurie įtariami pažeidę žvejybą reglamentuojančius teisės aktus, transporto priemones. Per reidus bus pasitelkiama speciali įranga pažeidėjams nustatyti: bus naudojami dronai, tamsiuoju paros metu aplinka stebima termovizoriais.   

Ypatingas dėmesys bus skiriamas šiurkščių pažeidimų išaiškinimui, pavyzdžiui, kai naudojami draudžiami žvejybos būdai ar įrankiai, žvejojama draudžiamose vietose ar neleistinu laikotarpiu.   

Atliekų surinkimas žvejybos vietoje 

Aplinkosaugininkai primena, kad ir prieš pradėdami žvejoti, ir žvejodami visi žvejai privalo surinkti atliekas 5 metrų spinduliu aplink žvejybos vietą, o baigę žvejoti jas išvežti į atliekų surinkimo konteinerius. Tvarkinga aplinka padeda išsaugoti gamtą ir teikia malonesnę žvejybos patirtį. 

Žvejybos leidimai: ką svarbu žinoti 

Lašišų ir šlakių žvejybos metu privaloma turėti žvejo mėgėjo kortelę. Ji suteikia teisę žvejoti valstybiniame telkinyje, kuriame organizuojama limituota žvejyba. 

Užsisakyti žvejo mėgėjo kortelę (lašišų ir šlakių žvejybai) Aplinkosaugos leidimų informacinėje sistemoje (ALIS) galima čia. 

Užsisakyti žvejo mėgėjo kortelę (kitų žuvų limituotai žvejybai) per ALIS galima čia.  

Turintiems nemokamos žvejybos teisę 

Nemokamą žvejybos teisę turintys asmenys, žvejojantys be žvejo mėgėjo kortelės, gali žvejoti lašišas ir šlakius tik „pagavai – paleisk“ principu. Norėdami pasiimti sugautą lašišą ar šlakį (sausio 1 d. – balandžio 30 d. laikotarpyje), turite žvejoti įsigiję žvejo mėgėjo kortelę. 

Svarbios datos lašišų ir šlakių žvejybai    

• Rugsėjo 1 d. – spalio 15 d. žvejai privalo vadovautis principu „pagavai – paleisk“ ir pagavus šiuo laikotarpiu lašišą arba šlakį būtina jį paleisti atgal į vandens telkinį.    
• Rugsėjo 16 d. – spalio 15 d. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 3 priede nurodytų upių ruožuose privaloma turėti žvejo mėgėjo kortelę lašišų ir šlakių žvejybai, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu ir kokios žuvys žvejojamos.    
• Nuo rugsėjo 16 d. draudžiama žvejoti ties Neries, Šventosios, Jūros ir Minijos pagrindinių intakų žiotimis, kaip numatyta Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 5 priede.   
• Liepos 1 d. – gruodžio 1 d. galioja draudimas žvejoti lašišoms svarbiuose Nemuno ruožuose, nurodytuose Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 6 priede. 
• Spalio 16 d. – gruodžio 31 d. draudžiama žvejoti lašišas ir šlakius. 

Atsakomybė    

• Lašišų ir šlakių žvejyboje naudojant elektros ar ultragarso prietaisus, numatyta baudžiamoji atsakomybė – bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. 
• Lašišų ir šlakių žvejyboje naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamus būdus gresia bauda nuo 600 iki 1 500 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. 
• Pažeidžiant limituotos lašišų ir šlakių žvejybos priemones gresia bauda nuo 250 iki 550 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. 
• Už neteisėtai sugautą lašišą arba šlakį taikomas 970 eurų žalos apskaičiavimo bazinis įkainis. Padarytos žalos gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose atlyginimo dydis skaičiuojamas taikant trigubą padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinį įkainį. 

Visą svarbiausią informaciją rasite atmintinėje apie lašišų ir šlakių žvejybą.

Primename, kad apie pastebėtus pažeidimus galite pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.

Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.

Aplinkos apsaugos departamento inf. 

„Vos per kelias savaites nuo tada, kai pradėjome naująją ilgalaikės nuomos paslaugą teikti ne tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, bet ir Šiauliuose bei Panevėžyje, pamatėme labai gerus rezultatus – akivaizdu, kad tokios paslaugos naudotojams reikėjo.

Labai džiaugiamės galėdami pasiūlyti automobilių nuomos paslaugą ir mažesniuose šalies miestuose. Siekiame, kad patogiomis judumo paslaugomis galėtų naudotis kuo daugiau šalies gyventojų. Tai, kad „Bolt Drive“ veikia visuose 10 didžiausių Lietuvos miestų mums yra svarbus žingsnis kuriant didžiausią ir patogiausią automobilių dalijimosi tinklą šalyje“, – sako Svajūnas Aliukonis, paslaugos „Bolt Drive“ generalinis vadovas Lietuvoje.

Jau daugiau nei dvejus metus „Bolt Drive“ paslaugos naudotojai Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune naudodamiesi programėle „Bolt“ gali rasti netoli esantį automobilį, nedelsdami pradėti juo kelionę, kuri gali trukti kelias minutes, kelias valandas ar kelias dienas, ir palikti automobilį bet kurioje programėlės leidžiamoje vietoje. 

Naujasis ilgalaikės nuomos modelis nuo įprasto dalijimosi automobiliais būdo skiriasi tuo, kad paslaugos naudotojai gali rezervuoti automobilį iš anksto – net prieš mėnesį. Naudotis per platformą „Bolt Drive“ išsinuomotu automobiliu klientai galės juo nuo vienos iki 24 dienų. Automobiliai visuose miestuose stovės tam tikrose iš anksto numatytose vietose – klientai turės pradėti kelionę vienoje iš jų ir grąžinti automobilį ten, kur su juo pradėjo kelionę. Specialių stovėjimo vietų kiekviename mieste bus bent kelios.

Be to, nuo įprasto dalijimosi automobiliais modelio šis skiriasi ir tuo, kad degalais bei automobilio stovėjimu turi pasirūpinti patys naudotojai. „Bolt Drive“ skaičiavimu, naudodamiesi naujuoju nuomos sprendimu į ilgesnes keliones susiruošę vartotojai kelionei išleis iki 30 proc. mažiau, lyginant su įprastiniu dalijimosi automobiliais modeliu.

Kartu su „Admita“ per programėlę „Bolt“ Alytuje, Jonavoje, Utenoje, Mažeikiuose ir Marijampolėje bus nuomojami „Toyota Yaris Cross“.

Kartu su „Admita“ per programėlę „Bolt“ nuomojamais automobiliais keliauti galės ir „Bolt Business“ paslaugos naudotojai.

„Bolt Drive“ plėtra Lietuvoje reiškia naujas galimybes ne tik privatiems naudotojams, bet ir verslams. Daugeliui smulkių ar vidutinių įmonių išlaikyti nuosavą automobilių parką yra tiesiog nenaudinga. Ilgalaikės nuomos paslauga tokiems verslams gali suteikti lankstumo – darbuotojai gali patogiai vykti į susitikimus kituose miestuose, o įmonei tereikia mokėti tik už faktinį naudojimą, taip optimizuojant veiklos kaštus“, – priduria S. Aliukonis.

Ilgalaikės automobilių nuomos sprendimu gali naudotis 19 metų sulaukę vairuotojai, turintys bent vienerių metų vairavimo stažą.

„Bolt“ pranešimas spaudai 

„Kaip rodo ilgametė statistika, daugiausia nelaimingų atsitikimų keliuose nutinka būtent rugsėjo mėnesį, kai vaikai grįžta į mokyklas, pradeda lankyti laisvalaikio ir sporto užsiėmimus. Pasibaigus vasarai kasdienis gyvenimas grįžta į įprastas vėžes, tai ypač juntama miestuose, kur eismas tampa intensyvesnis. Todėl vairuotojai ir moksleiviai rugsėjo mėnesį turėtų būti dėmesingi ir budrūs“, − sako „Lietuvos draudimo“ strategijos, klientų ir marketingo direktorė Aurelija Kazlauskienė.

Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas, kone trečdalis (29 proc.) vairuotojų Lietuvoje yra patekę į avarinę situaciją dėl nedrausmingo vaikų elgesio kelyje. Dažniausi vaikų veiksmai, kurie vairuotojams kelia rimtų iššūkių – tai staigus išvažiavimas į gatvę, dėmesio stoka, judėjimas neapsidairius ar taisyklių ignoravimas. Tai ypač aktualu po vasaros, kai vaikai sugrįžta į gatves ir vėl aktyviai dalyvauja eisme.

Akcijos „Apsaugok mane“ metu draudimo apsauga mokyklinio amžiaus vaikams automatiškai galioja nuo rugsėjo 1 d. iki 30 d. – visą rugsėjo mėnesį. Tam, kad draudimo apsauga galiotų, tėvai ir globėjai papildomai nieko daryti neprivalo. Draudimo suma, kuri yra skiriama vienam moksleiviui, priklauso nuo patirtų sužalojimų, o maksimali jos suma gali siekti iki 5 tūkst. eurų.    

„Ši apsauga taikoma vaikams, keliaujantiems pėsčiomis, dviračiu, riedučiais, riedlente ar paspirtuku bet kurioje Lietuvos vietoje ir bet kuriuo paros metu, tačiau transporto priemonė negali būti su elektros varikliu. Vaikui patekus į eismo įvykį, tėvai ar globėjai turi apie įvykį pranešti policijai ir registruoti žalą „Lietuvos draudimo“ savitarnoje arba susisiekti su bendrovės konsultantais. Draudimo išmoka yra išmokama nepriklausomai nuo to, ar moksleivis yra avarijos kaltininkas“, – informuoja A. Kazlauskienė.  

Pasak draudimo bendrovės atstovės, šios iniciatyvos tikslas – ne tik finansiškai apsaugoti vaikus, bet ir ugdyti jų sąmoningumą.  

„Nuolat ieškome būdų ir priemonių, kaip vaikams įdomiai ir įtraukiai pateikti saugaus elgesio kelyje temą. Praėjusiais metais išleidome knygą „Saugus kelyje“, skirtą pradinių klasių moksleiviams. Šiais metais žengiame dar toliau – mūsų bendrovės darbuotojai lankysis mokyklose visoje šalyje ir ves interaktyvias saugaus eismo pamokas. Tai ne tik taisyklės, bet ir žaisminga, įtraukianti kelionė, padedanti vaikams suprasti, kaip saugiai elgtis kelyje“, – sako A. Kazlauskienė.  

„Apsaugok mane“ yra viena iš seniausių socialinės atsakomybės iniciatyvų Lietuvoje, kurią „Lietuvos draudimas“ pradėjo organizuoti nuo 2000 metų.

Daugiau apie iniciatyvą „Apsaugok mane“: https://www.ld.lt/apsaugok-mane

AB „Lietuvos draudimas“ pranešimas spaudai 

Daugiausiai darbo pasiūlymų – matematikos (23) ir lietuvių kalbos mokytojams (20). Taip pat ieškoma 9 fizikos, 8 anglų kalbos, 7 chemijos, 5 informatikos, po 4 biologijos, geografijos, istorijos ir kt. pedagogų.  

Iššūkis – pedagogų pritraukimas į regionus 

Pagal turimas profesines kvalifikacijas, Užimtumo tarnyboje šiuo metu įregistruota 466 ikimokyklinio ugdymo pedagogai, 282 pradinio ugdymo ir daugiausiai – 582 pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai. Vilniaus miesto savivaldybėje pageidauja įsidarbinti kas trečias pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojo darbo ieškantis klientas. 

„Nepaisant nemažos pedagogų pasiūlos dar turime neužimtų darbo vietų šalies mokyklose. Sostinės mokymo įstaigos neretai turi didesnę ar mažesnę galimybę (nevertinant kvalifikacijos, susisiekimo ir kitų kriterijų) rinktis komandos narius. Išimtis –  fizikos mokytojai, kuriems šiuo metu sostinėje skelbiamos 9 laisvas darbo vietos, o tokiu darbu domisi tik 6 asmenys. Darbo paklausos ir pasiūlos teritorinis neatitikimas yra gana ryškus – kai kuriose savivaldybėse susiklosčiusi situacija, kai į laisvą  mokytojo darbo vietą pretendentų visai nėra“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.  

Šiuo metu daugiausiai – net 16 savivaldybių ieškoma matematikos mokytojų. Devyniose iš jų (Šalčininkų, Biržų, Alytaus, Raseinių, Kazlų Rūdos, Jonavos, Kaišiadorių, Klaipėdos, Lazdijų) šiuo metu nėra nė vieno tokio darbo ieškančio kliento.  

Lietuvių kalbos mokytojų trūksta 15 savivaldybių. Šešiose iš jų (Trakų, Kaišiadorių, Elektrėnų, Visagino, Šalčininkų, Kelmės) nėra nė vieno pageidaujančio tokio darbo.  

Fizikos mokytojų reikia 9 savivaldybėms ir visose (Kauno, Skuodo, Trakų, Kėdainių, Plungės, Klaipėdos, Šalčininkų, Šiaulių rajono) – nė vieno ieškančio tokio darbo. 

Chemijos mokytojų trūksta Alytuje, Šalčininkuose, Plungėje, Jonavoje, Šiaulių rajone, Mažeikiuose, Panevėžyje), bet mokykloms nėra pasirinkimo – niekas nepageidauja tokio darbo. 

Informatikos mokytojų ieško 4 savivaldybės, iš jų – Šilutėje ir Trakuose nė vienas darbo ieškantis tokiu darbu nesidomi.  

Kvalifikacinė neatitiktis 

Pasak G. Sinkevičės, dar viena mokytojų paiešką apsunkinanti priežastis – kvalifikacinė neatitiktis: „Daugiausiai mokyklos ieško matematikos ir lietuvių kalbos mokytojų. Sunkiau sekasi rasti ir fizikos. Tuo tarpu daugiau nei ketvirtadalis (170 arba 29,2 proc.) pagrindinio ir vidurinio ugdymo pedagogo darbo ieškančių žmonių norėtų įsidarbinti dailės, muzikos arba kūno kultūros mokytojais.“  

Šiuo metu 58 dailės mokytojais pageidaujantiems dirbti asmenims darbo pasiūlymų nėra,  52 kūno kultūros mokytojo darbo ieškantys pretenduoja į 3 laisvas darbo vietas, 60 muzikos mokytojų – į 7 laisvas darbo vietas. Dailės, muzikos ir kūno kultūros mokytojais dirbti norinčių žmonių yra daugiau nei laisvų darbo vietų visiems (visų disciplinų) pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams.  

Palyginti su praėjusios vasaros pabaiga, kuklus fizikos, chemijos, prancūzų kalbos mokytojų ieškantis skaičius šiemet dar labiau susitraukęs. Fizikos mokytojo darbu šiuo metu domisi 6 asmenys, chemijos – 7, prancūzų kalbos – 5. 

G. Sinkevičės teigimu, kita aplinkybė, didinanti mokytojų paklausos ir pasiūlos disbalansą, yra ta, jog ne visi pedagogo darbą dirbę asmenys siekia kuo greičiau sugrįžti į mokyklas: „Ieškomo darbo prioritetų analizė rodo, kad tik trys ketvirtadaliai asmenų, kurių paskutinė darbinė veikla – ikimokyklinio, pradinio, vidurinio ar pagrindinio ugdymo mokytojas ieško samdomo darbo.“ 

Siekiančių įsidarbinti klientų ieškomi darbai neapsiriboja mokytojo darbu – pageidaujama dirbti ir administratoriais, švietimo konsultantais, projekto vadovais, pardavimo vadybininkais, apskaitininkais, žurnalistais, karjeros specialistais, programuotojais, floristais, bibliotekininkais ir kt.  

Amžėjanti pedagogų bendruomenė  

Vidutinis ikimokyklinio ar pradinio ugdymo mokytojo darbo ieškančiųjų amžius – 41 m., pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojo darbu besidominčio – 44 m. Trečdalis ikimokyklinio, pradinio ar pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojo darbo ieškančių žmonių – perkopę 50-metį. Tarp vyriausių – norintys įsidarbinti rusų kalbos ir technologijų mokytojais – jų amžiaus vidurkis – atitinkamai 53 ir 50 m.  

Ekonomikos ir verslo mokytojo darbo ieškančių amžiaus vidurkis siekia 48 m., chemijos – 47 m., fizikos – 46 m., gyvenimo įgūdžių mokytojo – 47 m.   

Tarp jauniausių – pageidaujantys dirbti šokio mokytojais, kurių amžiaus vidurkis – 29 m. 

Pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojo darbo ieškančių 50+asmenų yra du kartus daugiau nei tokio darbo pageidaujančio jaunimo (asmenų iki 30 m.).  

Šešiasdešimtmečiai (60+) sudaro kiek daugiau nei dešimtadalį ieškančių pedagogo darbo: norinčių įsidarbinti ikimokyklinio ar pradinio ugdymo mokytojais – 12 proc., pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojais – 13 proc. 

Lyčių skirtumų mažinimas mokytojų deficitui spręsti  

Ikimokyklinio ugdymo pedagogo darbu domisi išskirtinai moterys. Tokiu darbu besidominčių vyrų skaičius nesiekia nė pusės procento.  

Pradinio ugdymo mokytojo darbą norėtų dirbti šiek tiek daugiau vyrų (5 proc.), tačiau dauguma jų norėtų pradinukus mokyti muzikos, dailės, kūno kultūros ar užsienio kalbų.  

Pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojo darbo ieškantys vyrai sudaro ketvirtadalį. Pusė jų norėtų įsidarbinti kūno kultūros, istorijos, muzikos ar dailės mokytojais. Vyrams mažiau patrauklus kalbų mokymas: tik 3,8 proc. pageidauja lietuvių kalbos mokytojo darbo, 8,5 proc. įsidarbintų anglų kalbos mokytojais.  

Laikinai švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigas einanti Raminta Popovienė Rugsėjo 1-osios proga sveikindama mokinius, mokytojus, tėvus, studentus, dėstytojus – visą švietimo bendruomenę – ir linkėdama sėkmingų naujų mokslo metų, akcentuoja bendradarbiavimą ir saugios aplinkos mokyklose kūrimą.

„Sveikinu sugrįžtančius, sveikinu tuos, kam šie mokslo metai yra pirmieji: pirmokėlius, juos palydinčius tėvelius, darbą pradedančius pedagogus bei darbuotojus. Sveikinu studentus, kurie pradės naują savarankiško gyvenimo etapą. Tegul viskas Jums klojasi sėkmingai, su kaupu išsipildo geriausi lūkesčiai.

Mokslo metų pradžia – tai tarsi atverstas naujas puslapis, į kurį kiekvienas savo tempu ir braižu rašysime svajones, ateities tikslus, nuveiktus darbus.

Siekite svajonių išsipildymo. Paverskite jas kūrybingais ir inovatyviais sprendimais.

Kviečiu visus: būkime drąsūs ir iniciatyvūs, įsitraukime į švietimo darbus, kuriančius ateitį. Mokiniai, tėvai, mokytojai, vadovai, studentai ir dėstytojai, švietimo politikai, bendradarbiaudami ir dirbdami išvien, galime greičiau surasti tinkamiausias išeitis ir geriausius sprendimus.

Būkime geranoriški ir atidūs. Neleiskime patyčioms ar žeminimui rastis vietos mūsų bendruomenėse. Netylėkime ir neapsimeskime, kad mūsų tai neliečia. Patyčios negalės plisti, jeigu tie, kurie žemina aplinkinius, jaus, kad niekas tokiam elgesiui nepritaria.

Kurkime draugišką, kūrybingą, įtraukią mokymosi ir studijų erdvę, kur kiekvienas jaučiasi saugus, priimtas ir gali skleistis, augti, dalintis su kitais tuo, ką turi geriausio. Bendrystė kiekvieno skirtumus paverčia visų stiprybe“, – sakoma sveikinime.

Rugsėjo skaičiai

2025–2026 mokslo metus rugsėjį pasitinka 907 bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokysis apie 340 tūkst. mokinių, dirbs 27 tūkst. mokytojų.

Prognozuojama, kad į pirmas klases susirinks apie 29 tūkst. pirmokų.

Šiais mokslo metais į profesinio mokymo įstaigas susirinks 20,6 tūkst. mokinių.

Trisdešimtyje aukštųjų mokyklų (17 universitetų ir 16 kolegijų), preliminariais duomenimis, studijuos apie 100,9 tūkst. studentų, dirbs daugiau nei 7 tūkst. dėstytojų ir tyrėjų. Šiemet naujus mokslo metus pradės 19,5 tūkst. bakalauro ir vientisųjų studijų pirmakursių.

Eismo pokyčiai rugsėjį: daugiau spūsčių, daugiau rizikų

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Kelių policijos skyriaus viršininkas Vigintas Lukošius akcentuoja, kad rugsėjis tradiciškai tampa vienu avaringiausių metų mėnesių. „Esminis pasikeitimas eisme – jo intensyvumas. Į miestą grįžta studentai iš kitų miestų, po vasaros atostogų į gatves sugrįžta daugelis gyventojų, todėl spūstys ir iššūkiai tiesiog neišvengiami. Rugsėjo pirmosiomis savaitėmis eismo dalyviai dar gyvena atostogų nuotaikomis, trūksta susikaupimo, tad natūraliai didėja rizika patekti į eismo įvykius. Be to, mūsų mieste dar vyksta kelių remonto darbai, kurie vairuotojams taip pat kelia papildomų kliūčių“, – sako pareigūnas. Anot jo, dažniausios vairuotojų klaidos rugsėjo pradžioje – saugaus atstumo ir greičio nesilaikymas, manevravimo taisyklių pažeidimai, nepraleidimas pagrindiniu keliu važiuojančių transporto priemonių.

Daugiau dėmesio eismo saugumui, pasak V. Lukošiaus, turėtų skirti ir dviratininkai, paspirtukininkai bei pėstieji. „Svarbiausia – atidumas ir pagarba vieni kitiems. Visiems reikia prisiminti, kad rugsėjį gatvėse daug vaikų, kurie neturi didelės patirties. Pėstiesiems patariama prieš žengiant į perėją įsitikinti, jog vairuotojai juos tikrai pastebėjo, vengti telefono naudojimo kertant gatvę, o dviratininkams ir paspirtukininkams – taip pat laikytis KET, nenaudoti ausinių ir pasirūpinti, kad transporto priemonė būtų matoma. Suaugusiųjų atsakomybė ir pavyzdys rugsėjį ypatingai svarbu“, – akcentus dėlioja pareigūnas.

„Visą rugsėjo mėnesį policijos pareigūnai vykdys policines ir prevencines priemones, orientuotas į prasidėjusius naujus mokslo metus. Rugsėjo 1-5 d. policijos pareigūnai, kartu su socialiniais partneriais, organizuos budėjimus prie švietimo įstaigų pėsčiųjų perėjų prieš pamokas ir joms pasibaigus. Bus kontroliuojama, kaip suaugusieji atveža vaikus į mokyklą – ar naudojamos saugos kėdutės, ar segimi diržai, ar vairuotojai nesinaudoja mobiliaisiais telefonais, ar vairuoja blaivūs. Taip pat stebėsime nepilnamečių dviratininkų ir paspirtukininkų elgesį, tikrinsime mokyklinius autobusus bei jų vairuotojų blaivumą“, – numatytas priemones rugsėjį vardina V. Lukošius.

Spūstys ir kelio darbai – didžiausias iššūkis vairuotojams

Kauno apskr. VPK Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio viršininkas Povilas Maila pabrėžia, kad rugsėjo rytai vairuotojams visada yra didžiausias išbandymas. „Rugsėjo mėnesį visos pagrindinės Kauno gatvės patiria didžiulį krūvį dėl intensyvaus transporto priemonių srauto, kuris susidaro dėl mokslo metų pradžios ugdymo įstaigose, aukštosiose mokyklose bei vasaros atostogų pabaigos. Didžiausios transporto priemonių spūstys rytinio piko metu yra matomos ties įvažiavimais į miestą, Raudondvario pl., Marijampolės pl., T. Masiulio g., Šilainių pl. ir t.t.“, – pasakoja pareigūnas. Taip pat jis pabrėžia, jog didžiausias eismo įvykių padidėjimas rugsėjį pastebimas ten, kur eismas intensyviausias: Savanorių pr., Raudonvario pl., Taikos pr., Veiverių g., Pramonės pr.

Pasak jo, papildomą riziką kelia ir kelių remonto darbai. „Šiuo metu darbai vyksta A1 kelyje prie Kauno, ties Ašigalio g., ties nusukimais į Giraitės k. ir Vandžiogalos pl., taip pat Birštono g. ir K. Mindaugo pr. sankryžoje, Žemaičių pl. prie Milikonių kalno, Užnemunės g. ir kitose vietose. Tokiose vietose vairuotojai privalo būti ypač dėmesingi – sumažinti greitį, laikytis atstumo, neskubėti“, – akcentuoja P. Maila.

Jis ragina vairuotojus išlikti kantriais ir tolerantiškais – ypač vaikams, kurie dar ne visas KET žino, ir studentams, kurie atvyksta iš kitų miestų ar savivaldybių ir yra neįpratę prie vietinio eismo. „Saugumas kelyje priklauso nuo mūsų visų, todėl pagarba ir atsakomybė turėtų lydėti kiekvieną „žingsnį” eisme“, – sako P. Maila.

Kad ir kelionė į mokyklą, ir buvimas joje būtų saugus

Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Bendruomenės pareigūnų veiklos skyriaus viršininkė Agnė Greblikaitė teigia, kad pasiruošimas rugsėjo 1-ajai prasideda iš karto pasibaigus mokslo metams. „Peržiūrimos pavojingos pėsčiųjų perėjos, planuojami patruliavimai, stiprinamas mokyklų vidinis saugumas, atnaujinamos vaizdo kameros ir dūmų detektoriai. Taip siekiame, kad tiek kelionė į mokyklą, tiek buvimas joje būtų kuo saugesnis“, – sako pareigūnė.

Kaip ir kasmet, daug dėmesio bus skiriama pirmokams. „Šiemet Kaune turime daugiau nei 3000 pirmų klasių moksleivių, todėl mūsų tikslas – aplankyti juos visus. Policijos pareigūnai pirmosiomis rugsėjo savaitėmis ves pamokas apie saugų eismą, mokys, kaip pereiti gatvę, kaip dėvėti atšvaitą, primins apie saugos diržų svarbą“, – vardina A. Greblikaitė. Pasak jos, tėvai taip pat turi prisidėti prie vaikų saugumo. „Svarbiausia – rodyti pavyzdį. Vaikus reikia vežti kėdutėse pagal reikalavimus, pasirūpinti, kad ant kuprinių ar drabužių būtų atšvaitai, išleisti vaikus tam skirtose vietose ir, jei įmanoma, palydėti juos iki mokyklos durų. Ypač tai svarbu pirmų klasių moksleiviams“, – sako ji.

Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad kasmet prie ugdymo įstaigų pasikartoja tos pačios grėsmės – parkavimo kultūros stoka, greičio viršijimas, pėsčiųjų neatsargumas. „Norisi visų paprašyti atidumo, mažesnio skubėjimo ir daugiau pagarbos vieni kitiems. Įpraskime prie naujo etapo, kai vėl prasidės darbingas laikotarpis. Viskas prasideda nuo mūsų pačių, tad kurkime saugią aplinką kartu“, – teigia A. Greblikaitė.

Kauno AVPK inf.

Renginį pradės diskusijos apie kultūrą ir santykį su gamta bei aplinkosaugos skatinimo svarbą. Jo metu „Sengirės fondo“ atstovus kalbins mokslo žurnalistė, komunikatorė ir edukatorė Goda Raibytė-Aleksa. Be to, renginio dalyviams gyvus pasirodymus dovanos ką tik Japonijoje koncertą surengęs elektroninės muzikos prodiuserio Manfredo Bajelio ir vieno garsiausių Lietuvos būgnininkų Marijaus Aleksos projektas „Santaka“ bei Luko Pilkausko akustinis pasirodymas, o jiems muzikinėmis selekcijomis akomponuos „Radio Vilnius“ rezidentai bei „Senamiškio rezidencijų“ ambasadoriai – Deimantė Bulbenkaitė, Sandra Gemayel, Simas Slabačiauskas, Visvaldas Morkevičius ir kiti. 

Taip pat vienas pagrindinių renginio tikslų – pakviesti visuomenę prisidėti prie visą rugpjūtį fondo ir prekių ženklų strategijos, tyrimų ir dizaino agentūros „Synthesis Consulting Group“ bendrai vykdomos socialinės kampanijos „Neįkertamas turtas“. Šios kampanijos akcentu tapęs „Senamiškio rezidencijų“ projektas skatina jungtis prie biologiškai vertingiausių šalies miškų apsaugos ir kartu ateities kartoms išpirkti ir išsaugoti 20 hektarų miškų, kurie virs sengirėmis.  

„Senamiškio rezidencijų“ iniciatyva per nekilnojamojo turto projektų prizmę perteikia senųjų miškų unikalumą ir biologinės įvairovės vertę. Tačiau vietoje naujai pastatytų kvartalų – tūkstantmečius besiformuojančios kaimynystės tarp augalų, gyvūnų ir grybų. Šiose rezidencijose visi kvadratiniai metrai priklauso gamtai, ar tai būtų uralinės pelėdos bei lūšys, ar plačiųjų platužių rūšies kerpės bei gyvastinga mediena.  

„Šiuo projektu siekiame, kad senieji Lietuvos miškai taptų iš tiesų neįkertamu turtu, o visuomenėje augtų supratimas, kodėl gamta yra vertybė pati savaime. Tad kviečiame visus drauge pasidžiaugti muzika bei įsitraukti savo veiksmais“, – sako „Sengirės fondo“ vadovė Rimantė Paulauskaitė-Digaitienė.  

Taip pat, anot „Radio Vilnius“ atstovų, tokio pobūdžio renginys taps platforma dalintis žiniomis apie gamtos apsaugą.  

„Tikime, kad tokios iniciatyvos suburia bendruomenes veikti kartu. Už kiekvieno išsaugoto medžio slypi visa gyvybės ekosistema, o už kiekvieno bendro veiksmo – stipresnis ryšys tarp žmonių. Šiuo renginiu siekiame ne tik pritraukti lėšų, bet ir paskatinti miestiečius permąstyti savo santykį su aplinka“, – papildo radijo stoties bendraįkūrėja Kotryna Briedytė.  

Prie renginio įgyvendinimo prisideda ir Vilniaus miesto savivaldybė su „Vilnius – Europos žalioji sostinė“ projektu, kuriuo siekiama, kad aplinkosaugos temos būtų kuo arčiau kiekvieno miestiečio. Drauge su fondu organizuotas ir Žemės dienos koncertas, tad ši iniciatyva – galimybė stiprinti ir įkvėpti bendruomenę bei paskatinti dalyvius pozityviems pokyčiams.  

„Gamta yra mūsų visų neįkainojamas turtas. Kuo daugiau apie ją kalbamės ir kuriame prasmingas patirtis kartu, tuo labiau ją saugome ir vertiname. Norime, kad vilniečiai atrastų laiką pabūti drauge gamtoje, pasikalbėti apie tai, kas iš tiesų svarbu – mūsų aplinką, bendrystę ir tvarumą. Tokie renginiai įkvepia veikti drauge ir stiprina bendruomeniškumą“, – teigia projekto „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ vadovė Jurga Pociūtė-Mikūtienė. 

Daugiau informacijos apie renginį rasite renginio „Facebook“ paskyroje. 

 APIE „VILNIUS – EUROPOS ŽALIOJI SOSTINĖ 2025“ 

„Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ titulas skirtas edukuoti ir komunikuoti apie žaliąjį Vilnių, skatinti miestiečius keisti įpročius tvarumo srityje bei telkti bendruomenę kuriant dar žalesnį miestą. Titulą miestui suteikė Europos Komisija už jau pasiektus rezultatus aplinkosaugos, darnumo ir gyvenimo kokybės gerinimo kryptyse, įvertinus įvairius aplinkosauginius rodiklius, miesto viziją ir jos įgyvendinimą, ateities planus, įsipareigojimus, gyventojų įsitraukimą bei darnią miesto valdyseną. 

APIE „RADIO VILNIUS“ 

„Radio Vilnius” – nepriklausoma, internetinė bendruomenės radijo stotis, veikianti kaip atvira platforma muzikai ir kultūrai. Jos eteryje skamba įvairių žanrų muzika, specialios autorinės laidos bei transliacijos iš kultūrinių renginių. Radijas vienija miesto kūrėjus ir svečius, pradedančius muzikantus ir patyrusius prodiuserius, kuratorius bei skirtingų disciplinų menininkus. 

APIE „SENGIRĖS FONDĄ“ 

„Sengirės fondas“ – nevyriausybinė organizacija, siekianti išsaugoti senuosius Lietuvos miškus su visa juose esančia gyvybe, kurti ilgaamžius tvarios gamtos pavyzdžius, išskirtinai svarbius biologinės įvairovės išsaugojimui ir klimato kaitos pasekmių sumažinimui – sengires, atviras žmonių lankymui. Fondo vizija – Lietuva, kur gamta priklauso gamtai, jai leidžiama formuotis be žmogaus įtakos, kur visi organizmai – lygiaverčiai ir nė vienas nevadinamas kenkėju. 

Fondas inicijuotas po sėkmingos filmo „Sengirė“ premjeros Lietuvoje 2018 m., sulaukus didžiulio visuomenės susidomėjimo, taip pat nacionalinio ir tarptautinio pripažinimo.  

Įsteigtas 2020 m. sausį, „Sengirės fondas“ šiandien jau globoja virš 307 ha miškų – būsimų sengirių. Augančios fondo bendruomenės dėka tęsiamos pagrindinės veiklos – miškų apsauga bei visuomenės švietimas. Daugiau https://www.sengiresfondas.lt   

„Lietuvos žmonių laisvės siekį vainikavo būtent ši diena prieš 32-ejus metus, kai atkurtą jauną valstybę paliko paskutinis okupacinės kariuomenės dalinys. Praėję net treji metai nuo Kovo 11-osios iki šio galutinio išsivadavimo primena, kokia ilga, begalinių pastangų, ryžto ir išminties pareikalavusi buvo kova už savąją nepriklausomybę. Tai – daugybės valstybiškų žmonių, atkaklių derybininkų ir laisvę gynusios tautos vienybės rezultatas. Saugokime jį šiandien ir visados“, – sako laikinasis premjeras R. Šadžius.

lrv.lt/ELTA nuotr.

Jonava šiemet mini ypatingą sukaktį – 275-ąjį gimtadienį. Šią vasarą Ramybės skvere skambėjo įvairiausių stilių muzika, o šį penktadienį, riaumojant Jonavos baikerių motociklų varikliams, nuskambėjo ir vienas ryškiausių akcentų – roko muzikos vakaras, sutraukęs gausų būrį gyventojų ir svečių. 

Scenoje pasirodė dvi stiprios roko grupės – „TITUS“ ir „M.E.S“, kurios savo energija ir skambesiu nepaliko abejingų. Vakaro vedėjas priminė, kad rokas – tai ne tik muzika, bet ir istorija, kurios šaknys siekia XX amžiaus vidurį. Roko dvasia – maištas, laisvė, vienybė – puikiai suskambėjo ir Jonavos scenoje, kviesdama publiką švęsti garsiai ir iš visos širdies. 

Publika kartu plojo, dainavo ir šaukė, o Ramybės skverą užpildė tikra šventinė atmosfera. Buvo pabrėžta, kad Jonava – gyvybės pilna, o roko ritmai dar kartą įrodė, kad šis miestas moka švęsti moderniai, jaunatviškai ir energingai. 

275-ąjį gimtadienį švenčianti Jonava ir toliau kviečia miestiečius bei svečius dalyvauti įvairiuose renginiuose, kurie tęsiasi visus metus, o juos vainikuos rugsėjo 6 dieną vyksianti miesto šventė.

Daugiau JKC nuotraukų ČIA.

„Visą parą buvau Jonavoj, bet tokio dvoko, koks vakare buvo Rimkuose ir prie ligoninės, gyvenime nejaučiau. Atrodė, kad esi viduryje šūdų bačkos. Važiavau pro Naujasodį, mačiau, kaip keli traktoriai ant laukų purškė srutas – kvapas toks, kad galvojau dezodorantą tiesiai į šnerves purkšiu,“ – pasakojo vienas komentatorius.

Jam antrino ir kiti miestiečiai:

„Smarvė LABAI didelė, neįmanoma net langų prasiverti, o apie išėjimą į lauką nė kalbos.“

„Aš net šuniuką pradėjau įtarinėt, ar ne kažkur rimtai išsivoliojo, kad taip namai smirda.“

„Smirda ir Jadvigavoj, ir ką. Rytoj dar daugiau smirdės, nes bus dar karščiau.“

Kai kurie gyventojai ragino nepanikuoti ir priminė, jog dvokas – ne naujiena. „Čia ne fekalijų, o srutų kvapas. Kas augino gyvulius, tą kvapelį gerai pažįsta. Natūralios organinės trąšos. Be šūdo nebus grūdo – pakentėt reikia truputuką,“ – komentavo vienas iš jonaviečių.

Tačiau dalis žmonių negailėjo kritikos ir institucijoms: „Aplinkosaugininkai geruliai – sėdi pilvus užsiauginę. Kol tikslaus adreso nenurodysi, iš kabineto nekrustelės. Matyt, neblogai euriukų gauna, kad nieko nežinotų.“

Institucijos: pažeidimų nenustatyta

Penktadienio rytą į gyventojų pranešimus sureagavo ir į redakcijos paklausimą atsakė Aplinkos apsaugos departamentas. Tarnyba informavo, kad rugpjūčio 28-osios vakarą buvo gauti keli skundai dėl kvapų. Ryte inspektoriai apvažiavo nurodytas vietas – J. Basanavičiaus, Žeimių, Žemaitės gatves Jonavoje bei aplinkinius kaimus (Čičinai, Kulva, Čiūdai, Ragožiai).

„Specifiniai kvapai nebuvo juntami, ūkininkų laukai ir kitos teritorijos atrodo įprastai, aplinkosaugos pažeidimų nenustatyta,“ – teigiama AAD atsakyme.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras taip pat pranešė, kad skundų dėl Jonavoje ir apylinkėse pasklidusio intensyvaus fekalijų kvapo negavo.

Kasmetinis reiškinys

Ekspertų teigimu, dvokas dažniausiai kyla, kai laukai tręšiami gyvulinės kilmės srutomis. Tai įprasta žemės ūkio praktika, tačiau karštomis vasaros dienomis kvapas tampa ypač intensyvus ir sunkiai pakeliamas gyventojams.

Vis dėlto žmonių reakcijos rodo, kad ši problema kasmet sulaukia vis didesnio pasipiktinimo. Jonaviečiai tikisi, kad institucijos ras būdų suderinti ūkininkų poreikius ir gyventojų gyvenimo kokybę.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas primena, kad Alkoholio kontrolės įstatyme (toliau – Įstatymas) yra įtvirtintas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais kiekvienų metų rugsėjo 1 diena. Draudimas prekiauti šią dieną alkoholiniais gėrimais galioja parduotuvėse, tačiau netaikomas vykdant viešojo maitinimo veiklą. Departamentas primena, kad norint šią dieną prekiauti alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietoje, kavinė, baras, restoranas ar pan. turi realiai teikti viešojo maitinimo paslaugas – išpilstyti alkoholinius gėrimus į kavinei įprastą tarą, sudaryti sąlygas alkoholinius gėrimus klientams vartoti tik vietoje.

Taip pat pabrėžiame, kad Įstatymas nesuteikia jokių išimčių dėl alkoholinių gėrimų pristatymo laiko, kai alkoholiniai gėrimai užsakomi iš anksto, – tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada buvo pateiktas užsakymas, alkoholiniai gėrimai negali būti pristatomi rugsėjo 1 dieną, pvz. naudojantis maistą pristatančių fizinių ir juridinių asmenų paslaugomis.

Pažymėtina, kad rugsėjo 1 dieną, neužtikrinus nustatyto draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais, įmonėms Įstatymu numatyta atsakomybė – bauda nuo 144 eurų iki 579 eurų, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo – nuo 579 eurų iki 1448 eurų bauda.

Statistiniai duomenys

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

„Europos darbo rinkos barometras jau ketvirtą mėnesį iš eilės išliko ties 99,7 balo riba. Be ekonominių pokyčių darbo rinkos ir toliau jaus sąstingį“, – situaciją aiškino IAB prognozių vadovas Enzo Weberis. 

Nedarbą prognozuojantis komponentas taip pat nepasikeitė – 99,3 balo ir rodo, kad artimiausiu metu situacija Europos darbo rinkose nežymiai prastės. Užimtumo tikimasi kiek geresnio – komponentas padidėjo 0,1 balo ir siekia 100,1. 

Lietuvoje per artimiausius tris mėnesius nesitikima reikšmingų permainų: barometras išliko nepakitęs (101,5 balo), nedarbo mažėjimo prognozės gerėjo +0,2 balo (101,5), o užimtumo – smuktelėjo 0,2 balo iki 101,4, bet išliko teigiamas perspektyvas rodančioje zonoje. 

Europos darbo rinkos barometras yra pagrindinis mėnesio rodiklis, pagrįstas 18 vietinių ar regioninių valstybinių užimtumo tarnybų apklausa. Tyrimą nuo 2018 metų birželio kartu vykdo užimtumo tarnybos ir Užimtumo tyrimų institutas. 

Barometro A komponentas rodo artimiausių trijų mėnesių nedarbo rodiklių raidą, atsižvelgiant į sezoniškumą. Tuo tarpu B komponentas prognozuoja užimtumo tendencijas. Nedarbo ir užimtumo komponentų vidurkis sudaro bendrą barometro vertę, o pastarasis pateikia darbo rinkos raidos perspektyvą. 

Barometro skalė svyruoja nuo 90 (labai prasta padėtis darbo rinkoje) iki 110 (labai gera padėtis). Pirmiausia yra nustatomas kiekvienos projekte dalyvaujančios užimtumo tarnybos barometro balas. Tuomet pagal nacionalinių balų svertinį vidurkį apskaičiuojamas ir Europos darbo rinkos barometras. 

Skirtingų laikotarpių Europos darbo rinkos barometro duomenys pateikiami čia. 

Dronų įtraukimą į vaikų aviacinį ugdymą LINEŠA pradėjo planuoti dar 2024 metų rudenį. 

„Matydami, kaip sparčiai kinta ir vystosi technologijos, mes negalime likti nuošalyje ir turime vaikus ruošti ateičiai, ugdydami jų technologinį raštingumą, kūrybiškumą bei inžinerinius gabumus“, – kalba V. Jankauskas.   

Būreliai sėkmingai ateities karjerai    

Kristina Virgayle, LINEŠA „Airtech“ skyriaus vadovė, pabrėžia, kad „Airtech“ mokymų programos sukurtos pirmiausia siekiant vaikus orientuoti ateities karjerai.    

„Dronų rinka pasaulyje plečiasi juos pritaikant vis daugiau sričių: žemės ūkyje, statybose, žmonių ir gyvūnų paieškoje, logistikoje ir t.t. Toks rinkos augimas lemia ne tik didėjantį dronų valdytojų, bet ir inžinierių, programuotojų, mechanikų poreikį. Manau, profesijų, kuriose bus galima panaudoti dronus, sąrašas yra kone begalinis. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie ateities lyderių augimo inžinerijos, dronų valdymo ir konstravimo srityje“, – sako ji.   

Nuo šio rugsėjo „Airtech“ dronų valdymo ir konstravimo būrelius galės lankyti 3–12 klasių Tauragės ir  Kėdainių rajono savivaldybių mokiniai, o nuo spalio – ir Jonavos rajono savivaldybės mokiniai.   

Nuo programavimo iki įtraukiančių dronų varžybų    

LINEŠA atstovė pasakoja, kad „Airtech“ mokymų programos išsiskiria savo kompleksiškumu ir pritaikymu pagal vaikų amžių.    

„Šiame būrelyje vaikams pasiūlysime visą kompleksą jų amžių atitinkančių veiklų: dronų valdymo, konstravimo, programavimo, dalių gamybos ir remonto, orientavimo karjerai pasitelkiant verslo partnerius. Taip pat organizuosime dronų varžybas, kurios, tikiu, motyvuos mokinius lavinti savo įgūdžius“, – vardija K. Virgayle.  

Jauniausieji „Airtech“ būrelių lankytojai, 3–4 klasių mokiniai, juose užsiims nesudėtingų bepiločių orlaivių konstravimu ir pilotavimu per praktinius eksperimentus ir žaidimus.   

5–8 klasių mokiniai šiuose būreliuose mokysis ne tik valdyti vidaus FPV dronus, bet ir išmoks dronų programavimo pagrindų, konstruos dronus iš komponentų.  

Vyriausieji, 9–12 klasių mokiniai, projektuos ir gamins 3D dronų dalis, matuosis dronų valdytojo profesiją, spręs sudėtingas verslo, aplinkosaugos ir kitas problemas pasitelkiant bepiločius orlaivius.   

Suaugusiųjų mokymų programa šiuo metu dar kuriama ir derinama su Krašto apsaugos ministerija. Suaugusius planuojama pradėti mokyti nuo š.m. spalio–lapkričio.   

Kviečia vaikus registruotis   

Šiuo metu Jonavos, Tauragės ir Kėdainių rajonuose vyksta vaikų registracija į „Airtech“ būrelius ir sutarčių pasirašymas.  

LINEŠA atstovė džiaugiasi, kad dronų būreliai sulaukia nemenko susidomėjimo, išankstinėje registracijoje norą lankyti šiuos būrelius jau pareiškė per 400 šių regionų vaikų.    

„Kviečiu visus norinčius būti aktyviais ir suskubti registruotis. Tikiu, kad „Airtech“ būreliai taps ta vieta, kur visi kartu kursime Lietuvos ir visos Europos ateitį“, – sako K.  Virgayle.   

Savivaldybės pasiruošę startui   

Be Švietimo, mokslo ir sporto bei Krašto apsaugos ministerijų prie „Airtech“ projekto įgyvendinimo prisideda savivaldybės, kuriose steigiami mokymų centrai.  

Savivaldybės suteikia suremontuotas patalpas metodiniams centrams ir bendrojo ugdymo mokyklose, perka baldus, prisideda prie regioninių varžybų organizavimo.   

„Labai džiaugiamės, kad einame koja kojon su laiku ir vaikams siūlome tokius užsiėmimus, kurie yra įdomūs ir aktualūs šiandien. Net nekilo dvejonių, ar reikia dronų būrelių. Tam pritarėme vienbalsiai. Esame pasiruošę būrelių startui. Dabar linkiu tik vaikų aktyvumo ir sklandaus būrelių darbo“, – sako Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis.  

Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas pabrėžia, kad Tauragė visada siekia suteikti jaunimui galimybių augti ir tobulėti.  

„Džiaugiuosi, kad mūsų rajone startuoja „Airtech“ būrelis, kuriame vaikai ne tik susipažins su dronų technologijomis, bet ir ugdys kūrybiškumą, komandinius įgūdžius bei inovatyvų mąstymą. Tai dar vienas žingsnis į ateitį, kurioje, tikiuosi, Tauragė taps modernių sprendimų lydere“, – sako jis.  

„Smagu matyti, kad mūsų vaikai turi galimybę rinktis veiklas, kurios ne tik patrauklios, bet ir atitinka šiandienos technologijų tendencijas. Dronų būreliai – tai modernus sprendimas, kuris ugdys jaunųjų jonaviškių smalsumą, kūrybiškumą bei padės įgyti ateities įgūdžių. Tikimės, kad šios veiklos bus populiarios ir taps puikia erdve vaikams tobulėti", – sako Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė. 

Užsiregistruoti į „Airtech“ burelius galima čia.   

 Apie „Airtech“:   

„Airtech“ – tai Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) sukurtas ir įgyvendinamas švietimo projektas, skirtas suteikti mokiniams ir suaugusiesiems dronų valdymo bei konstravimo įgūdžių.  

Projektą remia Švietimo, mokslo ir sporto ir Krašto apsaugos ministerijos, prie įgyvendinimo prisideda savivaldybės visoje Lietuvoje.  

Tikslinė grupė: mokiniai nuo 3 klasės bei suaugusieji.

Krašto apsaugos ministerija skelbė, kad iki 2028 m. planuojama įkurti 9 metodinius centrus ir apmokyti daugiau nei 22 000 vaikų ir suaugusiųjų. Iš jų 7000 vaikų ir 1700 suaugusiųjų apmokys LINEŠA.  

Centrų atidarymas vyks etapais per ketverius metus.  

2026-aisiais startuos centrai Šiauliuose ir Panevėžyje, dar po metų – Utenoje ir Telšiuose. 2028 metais centrai bus atidaryti Klaipėdoje ir Marijampolėje.  
 
„Airtech“ projektas jau sulaukė ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiniasklaidos susidomėjimo.   
 
Rugsėjo 16 d. Tauragėje planuojamas „Airtech“ pristatymo renginys užsienio ir Lietuvos žiniasklaidos atstovams. 

Apie Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrą (LINEŠA):  

LINEŠA yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldi biudžetinė įstaiga, teikianti pagalbą įgyvendinant valstybės politiką neformaliojo vaikų švietimo ir ugdymo karjerai srityse. 

Daugiau informacijos: www.linesa.lt 

Pradedamas įgyvendinti dar vienas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) projektas „Bendros iniciatyvos Lietuvos ir Lenkijos sienos apsaugos stiprinimui“ / Border safeguard.

Projekto startą žymi tarptautinė konferencija, kurioje VSAT pareigūnai su kolegomis iš Lenkijos Palenkės ir Varmijos–Mozūrijos sienos apsaugos rinktinių bei ekspertais diskutuoja apie hibridines grėsmes, kibernetinio saugumo rizikas ir jų užkardymą bei atsparumo didinimą stiprinant sienos apsaugą per technologinius sprendimus ir efektyvų bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Lenkijos sienos apsaugos tarnybų.

Pastaraisiais metais VSAT įgyvendinami projektai orientuojami į pagrindinius valstybės sienos apsaugos prioritetinius poreikius, kuriuos diktuoja sudėtinga geopolitinė situacija. Jau penkti metai vyksta instrumentalizuota neteisėta migracija iš Baltarusijos į Europos Sąjungos šalis, tarp kurių didžiausią spaudimą patiria tiesiogiai su Baltarusija besiribojančios Lietuva, Lenkija ir Latvija. Tai reikalauja ir papildomų suvaržymų, keliančių nepatogumų mūsų piliečiams ir verslui - dėl padidėjusių antrinės neteisėtos migracijos įvestos laikinos patikros procedūros Lenkijos pasienyje.

Ekspertai pažymi, kad efektyvus tokių rizikų užkardymas reikalauja šiuolaikinių technologinių sprendimų. Jų sienos apsaugos sistemoje „įdarbinama“ vis daugiau. Prie jų prisidės ir projekto veiklos, kuriose numatytas tiek specializuotos įrangos įsigijimas, tiek turimų bepiločių orlaivių panaudojimo pasienio teritorijų tarp Lietuvos ir Lenkijos (104 km ruožas) stebėjimui plėtimas.

Pasak projekto vadovo, VSAT sienos kontrolės organizavimo valdybos viršininko Vytauto Ulevičiaus, „turimų bepiločių orlaivių skrydžių amplitudės išplėtimas ir trikdžių eliminavimas leis žvalgyti teritoriją iki Lenkijos ir keistis atitinkama informacija su partneriais Lenkijoje, siekiant užtikrinti greitesnę ir mobilesnę kritinių situacijų stebėseną ir operatyvesnį koordinuotą reagavimą“.

Kartu su technologiniais sprendimais ne mažiau svarbu stiprinti gebėjimus bendradarbiaujant su artimiausiais kaimynais identifikuoti hibridines grėsmes, prognozuoti galimas provokacijas ir jas efektyviai atremti. Būtent Lietuvos ir Lenkijos sienos apsaugos tarnybų institucinių gebėjimų ir bendradarbiavimo valdant viešąjį saugumą pasienio regione stiprinimas ir yra vienas pagrindinių pradedamo įgyvendinti projekto tikslų.

Projekto partnerio Lenkijos sienos apsaugos tarnybos Bialystoko rinktinės komendanto pavaduotojas plk. Marek Sochanski pabrėžė, kad „bendri taktiniai mokymai ir kitos projekto veiklos padės koordinuotai atremti išorės grėsmes ir užtikrinti sklandų mūsų šalių piliečių laisvą judėjimą Šengeno erdvėje“.

Įgyvendinant šį projektą Lietuvos ir Lenkijos pasienio pareigūnai dalyvaus bendruose taktiniuose mokymuose, kuriuose tobulins gebėjimus vykdyti bendrus veiksmus, būtinus suvaldyti krizines situacijas pasienio ruože. Jie taip pat analizuos hibridines grėsmes ir parengs priemonių planą joms suvaldyti.

Projektas „Bendros iniciatyvos Lietuvos ir Lenkijos sienos apsaugos stiprinimui“ / Border safeguard iš dalies finansuojamas Interreg VI-A Lietuvos–Lenkijos bendradarbiavimo programos lėšomis (projekto Nr. LTPL00371). Jis yra logiška tęstinė grandis po dviejų sėkmingai įgyvendintų projektų ir stiprina esamus bendrus projektus pagal Interreg VI-A programą. Nors kiekvienas projektas turi unikalių veiklų, juos visus vienija bendras tikslas – sukurti tvarią ir veiksmingą dvišalę sistemą, skirtą tarpvalstybiniam nusikalstamumui mažinti ir galimų geopolitinėms grėsmėms valdyti pasienio regione.

Projekto, kuris pradėtas įgyvendinti 2025 m. birželio 1 d., trukmė – 24 mėnesiai. Projekto biudžetas yra 1.999.950,00 Eur, ES parama sudaro 1.599.960,00   Eur.

Projektas iš dalies yra finansuojamas Europos Regioninės plėtros fondo.

Parengė VSAT Komunikacijos skyriaus vedėja Lina Laurinaitytė

VSAT archyvo nuotr.

Pagrindiniai pakeitimai: 

• Patvirtinta skundo forma. Nuo šiol kiekvienas pacientas, pateikdamas skundą dėl galimai nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų ar pažeistų teisių, užpildys nustatytą formą. Ji padės užtikrinti, kad pateikiama visa reikalinga informacija, todėl skundas nebus grąžinamas tikslinti, o nagrinėjimo procesas taps greitesnis ir aiškesnis. 

• Aktyvus dalyvavimas ginčo sprendime. Siekiant skatinti pacientų saugos kultūrą ir užtikrinti konstruktyvų ginčų sprendimą, nustatyta prievolė tiek pacientams, tiek sveikatos priežiūros įstaigoms aktyviai dalyvauti nagrinėjant skundus. Jei pacientas nesutiks bendradarbiauti ir ignoruos įstaigos pastangas įgyvendinti Akreditavimo tarnybos rekomendacijas, galutinis sprendimas bus priimamas įvertinus įstaigos veiksmus. 

Tikslas – bendradarbiavimas ir mažiau beprasmių ginčų 

Akreditavimo tarnybos specialistai siekia supaprastinti skundų sprendimų būdus ir nuolat stebi situaciją, siūlo būtinus pakeitimus. 2024 m. tarnyba, mažindama naštą sveikatos priežiūros įstaigoms ir trumpindama skundų nagrinėjimo laiką keitė tvarką ir organizavo seminarų ciklą pokyčiams pristatyti. Nauja skundų nagrinėjimo tvarka pateisino lūkesčius – iš 105 gautų skundų per 2025 m. pirmą pusmetį, 60 proc. buvo nukreipta tiesiogiai sveikatos priežiūros įstaigoms ir išspręsta taikiai, bendraujant pacientui su sveikatos priežiūros įstaiga. Šiuo naujuoju pakeitimu siekiama dar sklandesnio skundų nagrinėjimo proceso jo pirminiame etape – pateikiant skundą.  

Akreditavimo tarnyba tikisi, kad geranoriškas pacientų, sveikatos priežiūros įstaigų ir Tarnybos bendradarbiavimas padės operatyviau spręsti problemas, užtikrins aukštesnę paslaugų kokybę ir sumažins beprasmių ginčų skaičių. 

Nuo pirmadienio, rugsėjo 1 d., Europos Sąjungoje įsigalioja draudimas naudoti cheminę medžiagą – difenil fosfino oksidas (TPO). Ši medžiaga naudojama ir kosmetikos pramonėje – geliniuose nagų lakuose.

Gelinių nagų lakų, turinčių TPO, atliekos yra pavojingosios atliekos, todėl turi būti atskirai rūšiuojamos ir negali patekti į komunalinių atliekų konteinerius. Todėl grožio paslaugas teikiančios įmonės ir asmenys šias atliekas turi perduoti atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti pavojingąsias atliekas.

Šioms atliekoms, priklausomai nuo jų sudėties, siūlome priskirti atliekų kodą 16 03 05* (Organinės atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų) arba 16 03 03* (Neorganinės atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų). Vieną šių kodų reikėtų įvesti Atliekų tvarkytojų registre vykdant atliekų tvarkytojų paiešką.

Atliekų tvarkytojus, turinčius teisę priimti ir (ar) tvarkyti šias  atliekas,  galite rasti naudodamiesi Atliekų tvarkytojų valstybės registru. Grožio paslaugas teikiančios įmonės ir  asmenys informaciją apie mokamą šių atliekų priėmimą gali rasti  internetiniame tinklapyje Atliekų kultūra.

Atliekų tvarkymo įstatymas nustato, kad atliekų turėtojas, perdavęs atliekas prekiautojui atliekomis, tarpininkui, atliekų naudotojui ar šalintojui, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą.

Gyventojai, turintys tokio nagų lako atsargų, kaip ir kitas pavojingų medžiagų turinčias kosmetikos priemones (plaukų lakas, nagų lako valikliai, aerozoliniai dezodorantai ir kt.), gali nuvežti į regioninių atliekų tvarkymo centrų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Tokių aikštelių sąrašą galima rasti čia.

Mažiausiųjų saugumas – bendras rūpestis

Šiuo laikotarpiu keliuose padaugėja transporto priemonių, prie vairo sėda pradedantieji vairuotojai, į miestus atvyksta studentai. Tokia intensyvi eismo situacija keliuose labiausiai pavojinga tiems, kurie dar tik mokosi pažinti pasaulį – vaikams. Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas pabrėžia, kad policija šiuo metu tampa artimiausiu vaikų palydovu: „Kai kalbame apie saugumą keliuose rugsėjo mėnesį, pirmiausia kalbame apie mūsų mažiausius – tuos, kurie dar tik mokosi žengti pirmuosius savarankiškus žingsnius. Policija yra šalia jų – mes kartu stovime prie perėjos ir kartu pereiname gatvę. Tik visos bendruomenės atsakingas požiūris gali garantuoti, kad šie pirmieji jų žingsniai bus saugūs.“

Pasiruošimas ir savanorių telkimas

Dar prieš prasidedant rugsėjui policijos prašymu kelių savininkai visoje Lietuvoje apžiūrėjo pėsčiųjų perėjas prie ugdymo įstaigų, įvertino jų būklę, ženklinimą ir matomumą. Kaip ir kasmet, policija nelieka viena – prie iniciatyvos jungiasi gausus būrys bendruomeniškų savanorių. Šiais metais kartu dirbs Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos nariai, Lietuvos šaulių sąjungos atstovai, Karo policijos pareigūnai, daugiau kaip 21 500 km valstybinės reikšmės kelių prižiūrinčios AB „Kelių priežiūra“ darbuotojai ir jų savanoriai, prisijungs ir policijos rėmėjai. Apie 50 šalies miestų sulauks daugiau nei 400 savanorių pagalbos, kurie budės pėsčiųjų perėjose visoje Lietuvoje. Rugpjūčio pabaigoje savanoriams buvo surengti mokymai „Kaip tinkamai padėti užtikrinti saugų eismą prie perėjų“ ir išdalyta pareigūnų parengta metodinė medžiaga.

„Kelių saugumas – viena iš kertinių AB „Kelių priežiūra“ strateginių krypčių. Mūsų darbuotojai, prisidėdami prie šios iniciatyvos, vadovaujasi ne tik pareiga, bet ir nuoširdžiu vidiniu noru prisidėti prie bendruomenės gerovės. Rūpinimasis saugumu keliuose tampa jų asmenine misija, kuri gerokai peržengia tiesioginių darbų ribas – tai prasmingas indėlis į visos visuomenės saugumą“, – teigia AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.

Ilgametė kelių policijos partnerė VšĮ „Būk saugus LT“, savo veiklą vykdanti 19 Lietuvos savivaldybių, rengė ir pagamino informacinius lipdukus, juos užklijuos ant mokyklų durų.

Budėjimai prie perėjų – pirmųjų dienų saugumui

Rugsėjo pirmąją savaitę, o kai kur – visą mėnesį policijos pareigūnai kartu su savanoriais budės prie pėsčiųjų perėjų, esančių šalia mokyklų, pasitiks mažuosius moksleivius, padės jiems saugiai pereiti gatvę, stebės, kad vairuotojai būtų atidūs, ir tikrins jų blaivumą. Šalia kasdienės pagalbos vaikams vyks ir prevencinės priemonės, skirtos vyresniems jauniems eismo dalyviams – moksleiviams ir studentams. Pareigūnai tikrins, ar jie laikosi Kelių eismo taisyklių, ar segasi saugos diržus, ar važiuodami dviračiu ar elektrine mikrojudumo priemone, elektriniu paspirtuku dėvi šalmą, šviesą atspindinčią liemenę, ar nedaro šiurkščių pažeidimų. Taip pat bus užtikrinama, kad vaikus į mokyklas mokyklinių ir maršrutinių autobusų vairuotojai vežtų saugiai.

Tėvų atsakomybė – pirmoji saugumo pamoka

Policija pabrėžia, kad pirmoji saugaus eismo mokykla yra šeima. Tėvai turi ne tik pasirūpinti, kad vaikas žinotų saugų maršrutą į mokyklą, bet ir patys rodyti sektiną pavyzdį – sustoti prie perėjos, praleisti pėsčiuosius, segtis saugos diržą. Tik kasdienybėje matydami drausmingus tėvus, vaikai patys išmoksta atsakingai elgtis kelyje. Policija rekomenduoja prieš rugsėjo pirmąją suplanuoti saugų kelią į mokyklą, parodyti vaikams artimiausias perėjas, priminti, kad kelyje negalima naudotis telefonu ar ausinėmis, pasirūpinti, jog kuprinės ir drabužiai būtų su atšvaitais, o važiuojant dviračiu ar elektriniu paspirtuku būtų dėvimos apsaugos priemonės.

Disciplina – saugumo pagrindas

Disciplina yra svarbiausias saugaus eismo garantas. Ji neatsiranda savaime – jos mokomasi nuo mažų dienų šeimoje, mokykloje ir bendruomenėje. Rugsėjį, kai po atostogų vaikai grįžta į rutiną, drausmės atnaujinimas tampa ypač svarbus. Lietuvos policija primena, kad ir patys moksleiviai turi prisiimti atsakomybę už savo elgesį, būti atidūs, paisyti saugaus elgesio kelyje taisyklių, o vyresnieji – rodyti tinkamą pavyzdį mažesniesiems. Kiekviena pamoka apie saugų eismą, kiekvienas drausmingas žingsnis per perėją yra investicija į visų mūsų saugią ateitį.

Rūpestis vaikų saugumu yra visos visuomenės uždavinys. Lietuvos policija kartu su mokyklų bendruomenėmis, dvasininkija, socialiniais partneriais ir pilietiškais žmonėmis kviečia visus prisiminti: saugus rugsėjis įmanomas tik tuomet, kai visi kelyje jaučiamės atsakingi vieni už kitus.

Lietuvos policijos pranešimas spaudai 

Tai – bendras institucijų projektas, kurį vykdo Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centro specialistai.  

Į biudžetą – daugiau kaip 1 mln. eurų papildomų mokesčių 

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centro specialistai patikrino 17 įmonių, daugiausia transporto, statybos, apdirbamosios pramonės ir maitinimo sektoriuose. Atrinktos įmonės buvo tos, kurių „Sodrai“ teikti duomenys apie darbuotojų draudžiamąsias pajamas nesutapo su VMI pateikta informacija apie išmokėtus atlyginimus ir išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį. 

Baigę 12 patikrinimų, specialistai pasiekė konkrečių rezultatų: 

• papildomai deklaruota 787 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio; 

• priskaičiuota 58 tūkst. eurų socialinio draudimo įmokų; 

• apskaičiuota 73 tūkst. eurų delspinigių; 

• deklaruota dar 155 tūkst. eurų kitų mokesčių; 

• paskirta beveik 9 tūkst. eurų baudų už nustatytus pažeidimus. 

Iš viso, įgyvendinant „Sodros“ ir VMI deklaruojamo darbo užmokesčio palyginimo projektą, į biudžetą papildomai bus surinkta daugiau nei 1,08 mln. eurų. 

Kodėl tai svarbu darbuotojams? 

Deklaruojant per mažus atlyginimus „Sodrai“, darbuotojai praranda dalį savo socialinių garantijų. Nuo oficialiai deklaruoto atlyginimo dydžio priklauso būsimų pensijų dydis, taip pat ligos, tėvystės ar motinystės išmokos bei kitos socialinio draudimo išmokos. 

Valstybinė mokesčių inspekcija tęs darbus 

Tarpinstituciniam bendradarbiavimo centrui nustačius, kad įmonės gali piktybiškai naudoti šią schemą ir teikti institucijoms klaidingus duomenis, informacija apie projekto išvadas perduota VMI.  

VMI išanalizavo 2020–2024 metų visų šalies mokesčių mokėtojų duomenis, atrinko rizikingas įmones ir jų patikrą perdavė savo padaliniams, kurie imsis tolimesnių veiksmų bei taikys administracines poveikio priemones. 

Ką veikia Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centras? 

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centras yra analitikos, operacijų, planavimo bei įgyvendinimo darbo grupė, sudaryta iš Valstybinės darbo inspekcijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, „Sodros“ Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Policijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistų.  

Centras įkurtas 2024 metų vasario mėnesį, kad institucijos galėtų glaudžiau bendradarbiauti. Jo specialistai keičiasi informacija ir analizuoja atvejus, susijusius su nelegaliu ar nedeklaruotu darbu, priverstiniu darbu, užsieniečių įdarbinimo pažeidimais bei kitais piktnaudžiavimais, kai darbdaviai bando išvengti mokesčių ar nesąžiningai elgiasi su darbuotojais. 

,,Sodra" inf. 

Nuo 2025 m. spalio 17 d. ir nuo 2026 m. spalio 17d. mikroplastikų tiekėjai gavėjams privalės pateikti mikroplastikų naudojimo ir šalinimo instrukcijas.

Taip pat nuo 2026 m. ir nuo 2027 m. mikroplastikų gamintojams, naudotojams ir tiekėjams atsiranda prievolė teikti kasmetines ataskaitas apie į aplinką išmestus mikroplastikų kiekius.

Aplinkos apsaugos agentūros Cheminių medžiagų skyriaus specialistai parengė atmintinę, kurioje pateikta pagrindinė informacija mikroplastikų gamintojams, naudotojams ir tiekėjams apie naujų reikalavimų taikymą.

Susipažinti su informacija galima čia.

Taip pat parengta atmintinė apie mikroplastikų apribojime nurodytų ataskaitų teikimo reikalavimų įgyvendinimą pagal REACH reglamentą.

Susipažinti su informacija galima čia.

Mikroplastikai – mikroskopinio dydžio kietos polimero dalelės, kurios išsiskiria į aplinką naudojant/gaminant įvairius plastiko turinčius produktus (pvz. padangas, sintetinius drabužius, plastiko granules) arba produktus į kuriuos dėl tam tikrų tikslų yra pridedama mikroplastikų (pvz. į skalbiklius, kosmetikos gaminius, tręšiamuosius produktus, sintetinius sporto paviršius).

Mikroplastikai yra labai patvarūs, todėl patekę į aplinką nesuyra ir per vandenį, orą, dirvožemį ar net maisto grandine yra lengvai pernešami į kitas vietas, kas sukelia negrįžtamą poveikį ekosistemoms. Paskaičiuota, kad per metus iš produktų, kuriuose yra sąmoningai pridėtų mikroplastikų, į aplinką patenka 42 000 tonų mikroplastikų.

Aplinkos apsaugos agentūros informacija

„Mūsų tikslas aiškus – geresni keliai, stipresni regionai, prieinamos ir patogios paslaugos visiems. Kasdien su komanda dirbame tam, kad žmonės jaustų realius pokyčius šalia savo namų, keliaujant į gydymo įstaigą ar vežant vaikus į mokyklas bei darželius. Tarp svarbiausių darbų įvardinčiau ir tai, kad pavyko išsaugoti Europos Sąjungos investicijas transporto sektoriui iš RRF fondų – tai padės mums atnaujinti viešojo transporto parką, tiesti naujus dviračių takus. Nors praėjo vos 20 procentų kadencijos, neabejoju, kad mano komanda gali tęsti darbus ir nuveikti 5 kartus daugiau“, – sako ministras Eugenijus Sabutis.

Įkurtas kelių fondas – stabilus ir didesnis finansavimas Lietuvos keliams

Vienas šios kadencijos svarbiausių pasiekimų – įkurtas Kelių fondas, kuris nuo 2026 metų užtikrins stabilų ir ilgalaikį finansavimą susisiekimo infrastruktūrai.

„Šalies kelių būklė blogėja greičiau, nei spėjame juos tvarkyti, lėšų nuolat trūksta, todėl Kelių fondas sustabdys susisiekimo infrastruktūros degradaciją – prastos būklės keliais vėl bus įmanoma važiuoti, o avarinės būklės byrantys tiltai taps saugūs“, – sako E. Sabutis.

Ilgainiui biudžetas šalies keliams taps rekordiniu – sieks 1 mlrd. eurų, iš kurių apie 400 mln. eurų bus skiriama iš naujojo fondo lėšų. Tai – didžiausia per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją suma, skirta kelių ir tiltų rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui, aplinkkelių statybai bei svarbių objektų atnaujinimui.

Dvigubai išaugsiantis paštomatų tinklas – arčiau gyventojų

Eugenijui Sabučiui patvirtinus atnaujintą Universaliosios pašto paslaugos aprašą, Lietuvos pašto paštomatų tinklas iki 2029 m. išaugs beveik dvigubai – jų bus daugiau nei 700.

„Pradėjome pokyčius, kurie leis artimiausią paštomatą pasiekti arčiau namų. Jie bus įrengiami visose gyvenvietėse, kuriose gyvena bent 500 žmonių. Tai reiškia, kad paštomatai atkeliaus į regionus – miestelius bei kaimus“, – teigia susisiekimo viceministras Juras Taminskas.

Vien pirmuoju plėtros etapu paštomatai bus įrengti 81-oje gyvenvietėje, jais galės naudotis daugiau nei 100 tūkstančių žmonių, iki tol neturėjusių tokios galimybės.

Geresnis susisiekimas regionuose – kelių ir žvyrkelių tvarkymas

Ministras E. Sabutis su komanda per pirmuosius aštuonis kadencijos mėnesius aplankė 29 savivaldybes – tai reiškia, kad išgirsta pusė Lietuvos. Vizitų į regionus metu buvo išspręsti arba pradėti spręsti svarbiausi regioninės infrastruktūros klausimai. Po apsilankymų ministras užtikrino nuolatinę projektų stebėseną, kad darbai nesustotų ir būtų kuriamas patogesnis bei saugesnis susisiekimas. Tai vienas iš ilgalaikių ministerijos tikslų, padedantis mažinti atotrūkį tarp nutolusių gyvenviečių ir miestų.

Šiemet kelių sektoriuje tęsiami strateginiai projektai: pradėta paskutiniojo 43 km ruožo Vilnius–Utena magistralės rekonstrukcija ir įrengiamas 2+1 kelias eismo saugumui didinti. Pasak susisiekimo viceministro Roderiko Žiobako, jau iki rugsėjo vidurio planuojama sutvarkyti 30 km blogiausios būklės krašto kelių.

„Gerinant susisiekimą tarp regionų ir didmiesčių, tvarkymo darbai šiemet vyksta daugiau nei 220 km kelių visoje šalyje. Ypač daug dėmesio skiriame blogiausiems krašto keliams – tai svarbus žingsnis įgyvendinant Vyriausybės programą ir kuriant saugesnes bei patogesnes sąlygas regionuose gyvenantiems žmonėms“,  – teigia R. Žiobakas.

Po pertraukos atgaivinta žvyrkelių programa, kuriai skirta 20 mln. eurų. Skaičiuojama, kad per artimiausius metus bus išasfaltuota daugiau nei 100 km kelių su žvyro danga. Nuo balandžio įsigaliojusios lankstesnės žvyrkelių asfaltavimo taisyklės leidžia supaprastintomis konstrukcijomis greičiau ir pigiau atnaujinti mūsų šalies žvyrkelius.

„Pirmieji žvyrkeliai bus išasfaltuoti dar šiemet, o kitais metais spartinsime darbų tempą, naudojant efektyvesnius ir tvaresnius asfaltavimo sprendimus. Kiekvienas naujas asfaltuotas kilometras svarbus ne tik patogiam ir saugiam susisiekimui, bet ir regionų gyvenimo kokybės gerinimui“, – priduria ministras E. Sabutis.

Jūrų ir oro uostai – stipresniems regionams

Palangos oro uoste ministras išlydėjo keleivius nauja kryptimi į saulėtą Turkijos pakrantę Antalijoje, o rudenį startuos skrydžiai į Egiptą. Ministro komanda užtikrino, kad ne tik sostinės, bet ir regionų gyventojai galėtų patogiau keliauti į Europą ir pasiekti atokiausius pasaulio kampelius.

Plečiasi Kauno oro uostas. Čia padidintos erdvės civiliniams ir kariniams orlaiviams, o pats oro uostas tampa patrauklesnis tarptautiniams skrydžiams – jau netrukus keleiviams duris atvers modernus, daugiau nei pusantro karto erdvesnis terminalas, galintis aptarnauti daugiau nei 2 mln. keleivių per metus. Kaune pradėtos naujos kryptys į Italijos kurortą Peskarą, kitą pavasarį startuos reguliarūs skrydžiai į Latvijos sostinę Rygą net 5 kartus per savaitę.

Šventosios ir Jurbarko mažieji uostai vystomi kaip regionų traukos centrai. Šventosios uoste rekonstruojama krantinė, projektuojami molai, planuojama buriavimo mokykla, taip pat uoste galės švartuotis laivai vėjo parkams prižiūrėti bei kariuomenės gelbėjimo laivai. Šiemet atidaryta moderni Klaipėdos uosto laivyno bazė, užtikrinanti operatyvią reagavimo į ekstremalias situacijas galimybę ir sklandesnę uosto priežiūrą.

Geležinkeliai – „Rail Baltica“, elektrifikacija ir nauji traukiniai

Ministras E. Sabutis vyko į Lenkiją, kur stebėjo, kaip vyksta didžiausias po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvai skirtų traukinių parko atnaujinimas.

„Galiu užtikrinti, kad naujausi šveicariški traukiniai Lietuvoje riedės jau kitąmet. Galėsime ne tik didmiesčių, bet ir regionų gyventojams pasiūlyti patogesnių ir greitesnių kelionių, o svarbiausia – vietos užteks visiems keleiviams“, – Lenkijoje sakė E. Sabutis.

Tęsiami Vilniaus–Klaipėdos geležinkelio elektrifikavimo darbai, kurie leis elektriniams traukiniams važiuoti greičiau, patogiau ir ekologiškiau. „Ministerija deda maksimalias pastangas, kad traukinių keleiviams būtų sudaryta daugiau galimybių keliauti patogiai, saugiai ir ekologiškai. Todėl mūsų prioritetas – didesnis geležinkelio tinklo elektrifikavimas. Tikimės jį padidinti keturis kartus“, – sako susisiekimo viceministras Julijus Glebovas.

Lietuvoje jau yra elektrifikuoti trys geležinkelio ruožai: Vilnius–Kaunas, Lentvaris–Trakai ir Vilnius–Kena, tai sudaro 8 proc. viso šalies tinklo. Elektrifikavus Vilniaus geležinkelio mazgą ir Kaišiadorių–Klaipėdos ruožus elektrifikacijos lygis pasieks 32 proc.

Strateginis „Rail Baltica“ projektas, kuris itin svarbus susisiekimui ir kariniam mobilumui, sparčiai juda į priekį: iki šių metų pabaigos darbai planuojami 114 km atkarpoje.

Daug dėmesio skiriama ir saugumui – šiemet planuojama modernizuoti 14 pervažų svarbiausiuose geležinkelių koridoriuose, o dar 10 prioritetinių pervažų jau atnaujinta Vilniaus–Klaipėdos atkarpoje.

Biurokratijos mažinimas – greitesni sprendimai gyventojams ir verslui

Ministerija supaprastino laivavedžių ir upeivių kvalifikacijos įgijimą, įteisino nuotolinius vairavimo teorijos mokymus, supaprastino tachografų kortelių išdavimą, priėmė sprendimą Smiltynės perkėlą prijungti prie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bei atsisakė perteklinių verslui teikiamų paslaugų. Modernizuojamos informacinės sistemos, kurios gyventojams paslaugas leis pasiekti greičiau ir patogiau.

Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Daukantas atskleidžia, kad net 28 ekspertų – ministerijos specialistų ir socialinių partnerių pagalba išanalizuota daugiau nei 900 valstybės teikiamų paslaugų verslui.

„Atlikta analizė parodė, kad dalis paslaugų nesukuria realios pridėtinės vertės ir tik didina reguliacinę naštą, tad priimti sprendimai jų atsisakyti, o procesus supaprastinti“, – paaiškina kancleris T. Daukantas.

Atverti duomenys – skaitmenizacija ir skaidrumas

Ministras Eugenijus Sabutis pirmą kartą atvėrė Lietuvos savivaldybių viešojo transporto duomenis interaktyviame žemėlapyje. Susisiekimo ministerijos sukurtoje platformoje (Viešasis transportas - Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija) piliečiai gali sužinoti stotelių skaičių, seniausius ir naujausius autobusus, keleivių srautus, kasmet nuvažiuojamus kilometrus, kuro rūšį bei kitą svarbią informaciją. Taip pat atverti AB „Kelių priežiūra“ vasaros darbų žvyrkelių (2025 metų žvyrkelių priežiūros darbai) bei „Via Lietuva“ kelių ir tiltų būklės (Lietuvos kelių ir tiltų būklė) žemėlapiai, leidžiantys matyti tiek vykdomus, tiek suplanuotus darbus bei efektyviau planuoti infrastruktūros modernizavimą.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Ministro komanda nuo pat kadencijos pradžios ypatingą dėmesį skyrė tarptautiniams ryšiams ir Baltijos regiono saugumui stiprinti. Su kaimyninėmis šalimis įgyvendinami svarbūs „Via Baltica“, „Rail Baltica“ transporto projektai.

Į Vilnių ministras sukvietė „Bukarešto devintuko“ ir Šiaurės šalių susisiekimo ministrus. Kartu su aukšto rango ES ir NATO atstovais iš 14 šalių sutarta stiprinti karinio mobilumo jungtis, Lietuvos iniciatyva suburta tarptautinė koalicija Rusijos keliamiems GPS signalų trikdžiams sustabdyti, o parama Ukrainai išlieka esminis Lietuvos, Tarptautinio transporto forumo ir kitų organizacijų prioritetas. Šiais darbais padėti tvirti pamatai artėjančiam Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai 2027 metais.

Susisiekimo ministerijos pranešimas spaudai 

„Rugsėjo 1-oji – ypatinga diena mokyklinio amžiaus vaikų tėvams, kupina jaudulio ir šventinio šurmulio visoje šalyje. Norime, kad šią dieną žmonėms netektų patirti papildomų rūpesčių dėl laikinų elektros tiekimo sutrikimų, todėl visi darbai, galintys sukelti elektros trikdžių, buvo perkelti į laiką po šventinės dienos“, – sako ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė. 

ESO pabrėžia, kad planiniai elektros tinklo darbai nevykdomi ne tik rugsėjo 1-ąją, bet ir per kitas svarbiausias metų šventes. Tokia tvarka galioja šv. Kalėdų ir Velykų dienomis, Naujųjų metų išvakarėse ir sausio 1-ąją, taip pat švenčių išvakarėse, kai visoje šalyje gyventojai joms ruošiasi. 

„Puikiai suprantame, kad prieš svarbiausias šventes žmonės gyvena pasiruošimo ritmu – planuoja pirkinius, ruošiasi sutikti svečius, nori laiką jaukiai praleisti su šeima. Todėl ir mes sąmoningai nesiekiame trikdyti kasdienybės, net ir trumpam palikti juos be elektros. Tik pasibaigus šventiniam laikotarpiui iškart grįžtame prie įprasto darbų grafiko“, – sako R. Juodkienė. 

Elektros energijos tiekimą paprastai reikia trumpam nutraukti jungiant prie tinklo naujus vartotojus, atliekant tinklo rekonstrukciją ar planinius remonto darbus. Vidutiniškai dėl šių priežasčių kasdien kelioms valandoms be elektros būna apie 2 tūkstančius objektų. Daugiausia tokių atvejų fiksuojama Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose, kur didžiausia darbų apimtis. 

„Mūsų inžinieriai planinius darbus visuomet siekia atlikti kiek įmanoma operatyviau. Apie juos klientai informuojami iš anksto – elektroniniu paštu ar SMS žinute, likus penkioms kalendorinėms dienoms iki darbų pradžios. Jei susiklosto ypatingos aplinkybės, bendradarbiaujame su vartotojais ir kartu deriname tinkamiausią laiką, kad reikalingi darbai būtų atlikti patiriant kuo mažiau nepatogumų“, – aiškina R. Juodkienė.   

Duomenys apie realiu laiku šalyje vykdomus ESO planinius ir neplaninius darbus taip pat pateikiami skaitmeniniame žemėlapyje.    

Šis atnaujinimas yra dalis dviejų didelės apimties projektų, kurių tikslas – modernizuoti sveikatos priežiūros paslaugas ir gerinti Jonavos gyventojų sveikatą.

Kaip iškilmingo atidarymo metu kalbėjo Jonavos PSPC direktorė Asta Sivolovienė, ši diena ypatinga netik įstaigai, bet ir daugumai gyventojų. 

,,Šiandien pristatome naujas patalpas ir infrastruktūrą. Tai yra naujas žingsnis į kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų plėtrą. Įgyvendinto projekto rezultatas paženklintas svarbiu tarpinstituciniu bendradarbiavimu. Nuoširdžiai dėkoju merui, savivaldybei, visiems partneriams už palaikymą, paramą, už strateginį požiūrį bei už mūsų iniciatyvų plėtojimą. Tikiu, kad atnaujintos patalpos įneš indelį į Jonavos bendruomenės sveikatą, o taip pat pagerins darbo sąlygas mūsų specialistams", - kalbėjo A. Sivolovienė. 

,,Šiuolaikinė visuomenė patiria įvairių iššūkių, ir todėl jai reikia pagalbos ir paramos. Atnaujindami patalpas mes žinome, kad žmogų gydo ne tik nauja infrastruktūra, bet ir čia dirbantys žmonės, kuriems kuriama tinkama darbo aplinka", - sveikindamas su projekto įgyvendinimu kalbėjo rajono meras Mindaugas Sinkevičius. 

Su projekto įgyvendinimu Jonavos PSPC kolektyvą sveikino Jonavos savivaldybės administracijos, Jonavos ligoninės, Jonavos visuomenės sveikatos biuro, Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro atstovai bei kiti.  

Investicijos į infrastruktūrą ir naujas paslaugas

Atnaujinimas buvo įgyvendintas vykdant projektą „Jonavos sveikatos centro sudėtyje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūros modernizavimas“. Šio projekto vertė siekia daugiau nei 1,6 mln. eurų, iš kurių didžiąją dalį sudaro ES fondų lėšos. Pagrindinis tikslas – sumažinti išvengiamo mirtingumo lygį rajone, kuris 2022 m. siekė 73,5 proc. Projekto metu buvo atnaujinta Jonavos PSPC ir Jonavos ligoninės infrastruktūra bei įsigyta nauja įranga, reikalinga kokybiškoms paslaugoms teikti.

Antrasis, 101 tūkst. eurų vertės projektas „Psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų prieinamumo gerinimas Jonavos rajone“, skirtas spręsti didėjantį psichikos sveikatos paslaugų poreikį. Atnaujintose patalpose, esančiose Žeimių g. 19,  įsteigtos 4 papildomos psichiatrijos dienos stacionaro vietos. Šiuo metu esamos 8 vietos jau nebepatenkina paklausos, o patalpų trūkumas ribojo galimybę teikti platesnį paslaugų spektrą.

Platesnis paslaugų spektras ir geresnė kokybė

Atnaujintame pastate bus teikiamos naujos, itin svarbios paslaugos: psichiatrijos dienos stacionaro, kineziterapijos, šeimos konsultavimo, grupinės meno terapijos ir kt. paslaugos. Patalpos pritaikytos taip, kad būtų užtikrintas pacientų privatumas, o jauki aplinka su natūralia šviesa ir relaksaciniais garsais padėtų pacientams jaustis saugiai.

Naujosios paslaugos skirtos asmenims, jaučiantiems nerimą, nuotaikos svyravimus, patiriantiems krizes ar išgyvenantiems netektis. Specialisto konsultacijos ir įvairios terapinės reabilitacijos padės pacientams stiprinti savo gebėjimus ir gerinti gyvenimo kokybę.

Pastaraisiais metais savivaldybės, norėdamos iškelti sovietinių karių kapavietes iš reprezentacinių aikščių, susidurdavo su teisine aklaviete, nes trūko aiškaus reglamentavimo ir finansavimo modelio. Naujoji tvarka šias problemas išsprendžia, suteikdama konkretų veiksmų planą.

„Šis Vyriausybės sprendimas – ilgai lauktas žingsnis, kuris panaikina teisinį neapibrėžtumą, su kuriuo susidurdavo savivaldybės. Išgirdome jų lūkesčius ir dabar jos turi aiškų bei praktišką veiksmų algoritmą. Patvirtinta tvarka leidžia ne tik užtikrinti pagarbą palaikams bei tarptautinių įsipareigojimų laikymąsi, bet ir apsaugoti mūsų viešąsias erdves nuo totalitarinių režimų ideologijos ženklų. Svarbu ir tai, kad numatytas konkretus finansavimo mechanizmas – valstybė kompensuos savivaldybėms su perkėlimu susijusias išlaidas“, – sako laikinasis kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Patvirtintame apraše numatyta, kad palaikų perkėlimo procesas pradedamas tik po to, kai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorius priima sprendimą, jog konkreti laidojimo vieta propaguoja totalitarizmą. Gavusi tokią išvadą, savivaldybė privalo sudaryti specialią tarpinstitucinę komisiją, kurią sudaro konkrečios savivaldybės, Lietuvos gyventojų genocido centro ir rezistencijos tyrimo centro, Krašto apsaugos, Užsienio reikalų ministerijų bei Kultūros paveldo departamento atstovai. Būtent ši komisija pateikia siūlymus dėl perkėlimo. Prieš galutinį savivaldybės tarybos sprendimą Užsienio reikalų ministerija apie planus informuoja ir atitinkamą užsienio valstybę.

Nustatyta, kad palaikai prioritetine tvarka turi būti perkeliami į jau esančias kapines, kuriose palaidoti kiti Antrojo pasaulinio karo kariai. Svarbu tai, kad kartu su palaikais perkeliami ir buvusios laidojimo vietos ženklai, tačiau naujoje vietoje privaloma pateikti ir objektyvią istorinę informaciją apie objekto ryšį su totalitariniais režimais. Patvirtintoje tvarkoje taip pat detaliai aprašytas finansavimo modelis – valstybė padengs išlaidas, neviršijančias 15 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio vieniems kario palaikams, o savivaldybės galės pasinaudoti vienu iš dviejų būdų. Pirmasis – kai savivaldybė darbus finansuoja savo lėšomis, o kitais biudžetiniais metais, pateikusi Kultūros ministerijai prašymą ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus, gauna kompensaciją. Antrasis būdas skirtas savivaldybėms, kurios neturi finansinių galimybių pačios atlikti darbų – jos gali iš anksto prašyti tikslinės dotacijos. Už gautas lėšas reikės atsiskaityti per tris mėnesius nuo darbų pabaigos, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 1 dienos.

Tvarkos aprašas patvirtintas įgyvendinant Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo nuostatas.

Kultūros ministerija 

„Parengtos įstatymų pataisos leis daugiau kaip 800 tūkst. hektarų valstybinės žemės perduoti kaimų gyvenamosioms vietovėms. Savivalda pati galės nuspręsti, ką joje statyti, ar kam išnuomoti šią žemę.  Ją bus galima pritaikyti gyventojų ir verslo poreikiams: nuo miestų infrastruktūros plėtros iki gamtinio turto puoselėjimo. Taip pat tai yra puikus ir stiprus žingsnis į regionų stiprinimą, kas buvo ir buvusios Vyriausybės, ir tikiu, kad bus ateinančios Vyriausybės prioritetas“, – sako laikinasis aplinkos ministras  Povilas Poderskis.

Šiuo metu Nacionalinė žemės tarnyba patikėjimo teise valdo daugiau kaip  830 tūkst. hektarų valstybinės žemės: 370 tūkst. hektarų yra Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai ir 460 tūkst. hektarų – sklypais nesuformuota valstybinė žemė.

Pagal dabartinį teisinį reguliavimą savivaldybių tarybos tvirtina valstybinės žemės sklypų nuomos ir panaudos sutartis. Tačiau verslo atstovams ir gyventojams tenka laukti, kol įvyks tarybų posėdžiai. Todėl įstatymų pataisose siūloma šių sutarčių tvirtinimą perduoti merams, nes tokiu valstybinė žemė bus įveiklinta greičiau.

Taip pat peržiūrėti kriterijai, kuriuos atitinkantiems sandorių projektams privalomai turėjo būti gauta Nacionalinės žemės tarnybos išvada, kad sandorio projektas atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsisakyta privalomos Nacionalinės žemės tarnybos išvados dėl sandorių, susijusių su įsiterpusiais valstybinės žemės sklypais.

Savivaldybėms nebūtų perduodama ta valstybinė žemė, kuri jau yra valdoma patikėjimo teise kitų subjektų.

Pataisos, susijusios su valstybinės žemės perdavimu  įsigaliotų nuo 2027 m. sausio 1 d., o susijusios su nuomos ir panaudos sandorių sudarymu – nuo 2026 m. gegužės 1 d.

Europos Komisija (EK) oficialiai paskelbė, kad nuo šių metų spalio 12 d. visoje Europos Sąjungoje (ES) pradedama taikyti naujoji ES atvykimo ir išvykimo sistema (AIS). Ji automatiškai registruos ir saugos informaciją apie ne ES piliečių atvykimą į 29 Europos šalis, įskaitant Šengeno asocijuotas šalis, ir išvykimą iš jų, taip pat stebės jų buvimo trukmę. Sistema generuos perspėjimus, jei asmuo viršys leistiną buvimo laiką, ir saugos duomenis apie asmenis, kuriems atsisakyta leisti atvykti į Europos Sąjungą. Be to, tam tikromis sąlygomis šie duomenys gali būti naudojami tiriant terorizmą ir sunkius nusikaltimus. AIS taip pat prisidės prie tikslesnio asmens tapatybės nustatymo, tapatybės ir biometriniai duomenys bus saugomi bendroje duomenų saugykloje.

„Ši sistema modernizuos ir pagerins ES išorės sienų valdymą, suteiks patikimus duomenis apie sienos kirtimą, leis identifikuoti asmenis, kurie viršija leistiną buvimo laiką, padės identifikuoti ir kovoti su dokumentų ir tapatybės klastojimu. Taip pat AIS padės užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir užtikrinti ES valstybių narių piliečių saugumą“, – pabrėžia vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič.

Šių metų spalio 12 d. AIS bus pradėtas taikyti tik Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte, vėliau po tam tikro laiko AIS bus pradėtas taikyti ir likusiuose oro, jūrų, geležinkelių ir kelių pasienio kontrolės punktuose (PKP). Šiuo metu iš viso Lietuvoje veikia 15 kontrolės punktų – 4 oro ir 4 jūrų uostų, 4 kelių ir 3 geležinkelių.

Artėjant sistemos diegimo pradžiai, keliautojai bus informuojami apie pasikeitimus per informacines kampanijas oro uostuose, sienos perėjimo punktuose ir kitose viešose vietose. Taip siekiama užtikrinti, kad keliaujantieji į ES ar iš jos būtų tinkamai pasiruošę naujai sienos kirtimo tvarkai.

Nuo spalio 12 d. ES valstybės narės pradės diegti AIS, taikydamos laipsnišką sistemos paleidimo metodą, siekiant išvengti galimų nesklandumų pasienio kontrolės punktuose. Planuojama, kad per šešis mėnesius sistema pradės veikti visa apimtimi. Sienos apsaugos institucijos nuosekliai palaipsniui registruos trečiųjų šalių piliečių, kertančių ES išorės sienas, duomenis. Laipsniško sistemos diegimo tikslas – užtikrinti sklandžią naujos sistemos integraciją ir suteikti pakankamai laiko sienos apsaugos institucijoms, transporto sektoriui bei keliautojams prisitaikyti prie naujų procedūrų.

Naujoji sistema atitinka aukščiausius duomenų apsaugos ir privatumo standartus, užtikrinant keliautojų asmens duomenų saugumą.

AIS įdiegimas žymi svarbų ES žingsnį link saugesnės ir efektyvesnės sienų valdymo sistemos. Tolesni veiksmai apims glaudų bendradarbiavimą su ES didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra  (EU-LISA), siekiant užtikrinti sklandų AIS įdiegimą bei sistemos veikimo užtikrinimą. Artėjant sistemos diegimo pradžiai, keliautojai bus informuojami apie pasikeitimus per informacines kampanijas, įskaitant pasienio kontrolės punktus. Taip siekiama užtikrinti, kad keliaujantieji į ES ar iš jos būtų tinkamai pasiruošę naujai sienos kirtimo tvarkai.

Išsami informacija apie AIS, jos veikimą ir diegimo tvarką skelbiama interneto svetainėse:

• Travel Europe – informacija keliautojams
• https://travel-europe.europa.eu/en/ees
• https://home-affairs.ec.europa.eu/policies/schengen/smart-borders/entry-exit-system_en

Informacija keliaujantiems į Lietuvą ir iš jos taip pat pateikiama interneto svetainėje https://robars.lt/

VRM inf., VSAT nuotraukos

Pergalė dalyvaujamojo biudžeto projekte 

Apie sėkmę projekte pasakojo Kulvos bendruomenės pirmininkė Karolina Petrenčiuk - Naujokienė, pabrėždama, kad tai yra visos bendruomenės pergalė: „Mums tikrai pasisekė. Laimėjome mažos apimties projektą.“  

Pasak jos, praėjusiais metais laimėti nepavyko, tačiau šiemet, įdėjus dar daugiau pastangų, bendruomenė telkė ne tik Kulvos, bet ir viso rajono gyventojus balsuoti už jų idėją. Dėl šios iniciatyvos pavyko įgyvendinti naujas idėjas – įrengta tinklinio aikštelė, padidintas tvenkinys, pastatyta scena. 

Už tai ji dėkojo rėmėjams, savivaldybės vadovams, seniūnui ir seniūnijos darbuotojams, pabrėždama, kad tai bendras darbas. 

Įgyvendinimo darbai: nepaisant iššūkių 

Kulvos seniūnas Ramūnas Gudonavičius pasidžiaugė, kad vos per kelis mėnesius pavyko įgyvendinti didelę dalį projektų. Nors gautas čekis ir idėja įgyvendinti projektą per 3-4 mėnesius atrodė sudėtinga, jis dėkojo visiems, kurie atsidavusiai dirbo ir prisidėjo prie projekto įgyvendinimo. 

„Rengiant projektą, buvo išvalytas ir iškastas tvenkinys, įrengtas tiltas, tinklinio aikštelė. Viskas padaryta iki šios dienos“, – pasakojo seniūnas.   

Meras džiaugiasi bendruomenės iniciatyva 

Šventėje dalyvavęs Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius ir vicemerė Birutė Gailienė pasveikino Kulvos bendruomenę. M. Sinkevičius pabrėžė, kad tai puikus pavyzdys, paneigiantis mitus, kad kaimuose nieko nevyksta. 

„Aš manau, kad čia yra tas pavyzdys, kuris tuos mitus paneigia. Mes tikrai džiaugiamės jūsų bendruomenės iniciatyva“, – sakė meras. Jis pažymėjo, kad už 25 tūkst. eurų sumą pavyko padaryti išties daug, ir paragino Kulvos gyventojus aktyviai dalyvauti ir kituose projektuose ateityje. 

Meras įteikė simbolines dovanas žmonėms, kurie labiausiai prisidėjo prie projekto įgyvendinimo.  

Renginyje taip pat dalyvavo Jonavos rajono priešgaisrinės tarnybos vadovas Mantas Butvilas, kuris įteikė medelį - ąžuoliuką, tikėdamasis, kad kitais metais jis bus išaugęs. 

Gyventojų balsai virto 25 tūkst. eurų investicija

Jonavos rajono vicemerė Birutė Gailienė teigia, kad atnaujintas Kulvos dvaro parkas yra geras pavyzdys, kaip gyventojų iniciatyva gali pakeisti aplinką ir tapti pavyzdžiu kitoms bendruomenėms. Šio parko atgimimas – tai Kulvos bendruomenės pergalė dalyvaujamojo biudžeto projekte. 

Kulvos bendruomenė pasinaudojo puikia galimybe ir pateikė savo idėją dalyvaujamojo biudžeto programai. Ši idėja sulaukė didžiausio Jonavos rajono gyventojų palaikymo mažos vertės projekto kategorijoje. Už šią pergalę bendruomenė pelnė 25 tūkst. eurų finansavimą, kurį Kulvos seniūnija panaudojo parko atnaujinimui ir įveiklinimui. 

Nauja terasa ir pramogos visiems 

Iki šiol parke veikė diskgolfo parkas, vykdavo šventės ir renginiai. Dabar parkas atnaujintas, jame atsirado naujų traukos objektų. 

Labiausiai atnaujintoje parko dalyje, kur anksčiau stūksojo negražus, betono „bunkeris“, atsirado erdvi terasa. Joje jau įvyko pirmieji renginiai, tarp jų ir respublikinis vestuvių muzikantų festivalis, į kurį suvažiavo muzikantai iš visos Lietuvos. 

Be to, parke iškastas naujas tvenkinys su pontoniniu tilteliu, įrengtos tinklinio, stalo teniso ir šachmatų aikštelės, kurias gyventojai gali naudoti su viešai prieinamu inventoriumi. B. Gailienė pabrėžia, kad šios investicijos leis gyventojams turiningai leisti laiką gamtoje, nepaisant ne itin šiltos vasaros. 

Kulviškiai neketina sustoti: sieks didelio projekto finansavimo 

Nors laimėtas mažos vertės projektas jau davė puikių rezultatų, vicemerė teigia, kad Kulvos bendruomenė neketina nuleisti rankų.

„Kulviškiai turi ambiciją laimėti ir didelės vertės projektą, kuriame mes skiriame 100 tūkstančių eurų“, – sakė B. Gailienė.

Ji priminė, kad šioje kategorijoje pernai laimėjo Rukla, kurioje projekto įgyvendinimas prasidės kitais metais. Taip pat šiuo metu didelės vertės projektai įgyvendinami Žeimiuose ir Šveicarijoje. 

Kodėl svarbu kalbėti apie kartelinius susitarimus?

Viešojoje erdvėje dažnai girdėti svarstymų apie kartelinius susitarimus, ypač analizuojant kainų augimo priežastis. Tačiau ar žmonės tikrai geba atpažinti galimą konkurencijos teisės pažeidimą, pavyzdžiui, savo darbo aplinkoje, ir ar pakanka motyvacijos elgtis pilietiškai – apie tai pranešti?

„Šis tyrimas padeda geriau suprasti visuomenės požiūrį ir rodo, kad būtina ne tik gilinti žinias apie konkurenciją ribojančius įmonių susitarimus, bet ir aiškiai parodyti, jog su jais susidūrę asmenys gali saugiai apie tai pranešti. Tai sudarytų geresnes sąlygas Konkurencijos tarybai identifikuoti, ištirti tokius pažeidimus ir užkirsti jiems kelią“, – sako Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė.

Beveik pusė apklaustųjų atpažintų kartelį

Remiantis tyrimo duomenimis, 45 proc. apklaustųjų mano galintys atpažinti kartelinį susitarimą, iš jų 5 proc. su tokiais atvejais buvo susidūrę. Tuo tarpu 33 proc. respondentų pripažino, kad tokio susitarimo atpažinti nesugebėtų, o 22 proc. nurodė nežinantys, kas yra kartelinis susitarimas.

Apie kartelinius susitarimus dažniau nežino moterys ir jauniausi tyrimo dalyviai, kurių amžius yra 18–25 metai. Net 42 proc. pastarųjų nežino, kas yra kartelinis susitarimas.

Kasmet – bent keli nustatyti pažeidimai

Konkurencijos taryba kasmet nustato bent kelis įmonių susitarimus dėl kainų. Pavyzdžiui, 2024 m. buvo nustatyta, kad kainas tarpusavyje derino nekilnojamojo turto paslaugas teikiančios, taip pat maisto papildus ir šilumos siurblius parduodančios įmonės.

„Bet kiek tokių susitarimų iš tiesų egzistuoja rinkoje, pasakyti sunku – tai pažeidimai, kuriuos dažniausiai siekiama kruopščiai slėpti. Kai kurių mokslininkų vertinimu, ES nustatoma tik apie 10–20 proc. visų kartelių. Todėl jei bent dalis iš tų 5 proc. apklaustųjų, kurie teigia žinantys apie galimus konkurencijos pažeidimus, pasidalytų turima informacija, nustatymo mastas galėtų reikšmingai išaugti, – komentuoja Konkurencijos tarybos pirmininkė J. Ivanauskienė.  – Vis dėlto tai nereiškia, kad karteliai yra plačiai paplitę visame versle. Neabejoju, kad didžioji dalis Lietuvos įmonių veikia sąžiningai ir stengiasi pasiūlyti vartotojams geriausias įmanomas prekių ar paslaugų sąlygas.“

Ne visus požymius atpažinti paprasta

Iš respondentų, žinančių, kas yra kartelinis susitarimas, 66 proc. nurodė, kad aiškiausias draudžiamų susitarimų požymis – konkurentų apsitarimas, kokias prekių ar paslaugų kainas taikys tam tikru laikotarpiu. 54 proc. apklaustųjų pažymėjo ir įmonių susitarimus dėl rinkos pasidalijimo ar gamybos apimčių, 48 proc. – komercinės informacijos apsikeitimą, o kolegų ar vadovų dalyvavimą neoficialiuose susitikimuose su konkurentais – 44 proc. Pastaruosius požymius minėjo aukščiausio išsimokslinimo apklaustieji.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad visuomenei mažiausiai įtarimų keltų atvejai, jeigu įmonės savo pasiūlymus viešuosiuose konkursuose atsiimtų be aiškios priežasties – tai pažymėjo 34 proc. respondentų. Dar mažiau, tik 26 proc. respondentų, suabejotų darbe girdimais pasisakymais apie nesivaržymą dėl klientų su konkurentais.

Ar žmonės linkę pranešti, ir kaip tai padaryti?

Konkurencijos tarybos inicijuotas tyrimas atskleidė, kad kas trečias apklaustasis, pastebėjęs kartelinį susitarimą, apie jį praneštų, bet iš jų tik 7 proc. žino, kaip tai padaryti. 34 proc. nurodo, kad svarstytų, ar apie kartelinį susitarimą reikėtų pranešti, o 11 proc., pastebėję tokį atvejį, atsakingai institucijai nepraneštų. 23 proc. šiuo klausimu nuomonės neturėjo.

Pastebėjus galimą kartelinį susitarimą, svarbu apie tai pranešti Konkurencijos tarybai – anonimiškai, saugiai ir patogiai, naudojantis specialia pranešimų sistema svetainėje kt.gov.lt.

„Kilus abejonių, visada galima konsultuotis su institucijos ekspertais. Visuomenės, ypač tiesiogiai savo darbe su tuo susiduriančių žmonių, pranešimai gali padėti atskleisti sunkiai aptinkamus pažeidimus ir apsaugoti sąžiningą konkurenciją, nuo kurios tiesiogiai priklauso kainos, prekių ir paslaugų pasirinkimas ir inovacijos“, – pažymi J. Ivanauskienė.

Motyvacija pranešti apie tokius nesąžiningus susitarimus, kaip parodė tyrimas, taip pat yra svarbus aspektas. 51 proc. respondentų nurodė, kad juos motyvuoja faktas, jog dėl kartelinių susitarimų keičiasi prekių ir paslaugų kainos. 23 proc. motyvuotų piniginė paskata, tokia pat dalis respondentų jaustų pilietinę pareigą pranešti apie nesąžiningus verslo atstovus – tą daugiausia pažymėjo jaunesni, aukščiausio išsimokslinimo tyrimo dalyviai ir didmiesčių gyventojai. 3 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems svarbi sąžininga konkurencija rinkoje, nes patys yra verslininkai.

Pranešimų nauda ir saugumo garantijos

Net 38 proc. apklausos dalyvių tiki, kad pranešimai apie kartelinius susitarimus galėtų sumažinti prekių ir paslaugų kainas, 27 proc. mano, jog įtakos kainoms tai neturėtų, bet jiems svarbu, kad verslas veiktų sąžiningai, o 22 proc. nemano, kad kainos sumažėtų.

Tarptautiniai tyrimai rodo, kad dėl kartelinių susitarimų prekių ar paslaugų kainos didėja mažiausiai 10 proc. Ir tai, kaip teigia Konkurencijos tarybos pirmininkė, yra labai nuosaikus vertinimas, nes yra ir tyrimų, rodančių, kad realiai padidėjimas gali būti ir gerokai didesnis – net ir 20 ar 30 proc.

„Todėl džiugu, kad ir didelė dalis apklausos dalyvių supranta, jog nustačius ir nutraukus daugiau kartelinių susitarimų, prekių ir paslaugų kainos galėtų būti mažesnės“, – sako J. Ivanauskienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad apklausa patvirtina ir tinkamos pranešėjų apsaugos svarbą, kuriai Konkurencijos taryba skiria ypač daug dėmesio. „Visi pranešimai gali būti teikiami anonimiškai, o asmens duomenys, jei jie nurodomi, yra saugomi ir neatskleidžiami. Anonimiškumą padeda užtikrinti ne tik taikomos techninės priemonės (atskiras anoniminis kanalas, griežtai ribotas su gauta informacija dirbančių asmenų skaičius), bet ir didelė ekspertų patirtis dirbant su karteliniais susitarimais. Be to, pranešėjams yra galimybė gauti ir piniginę išmoką, siekiančią iki 100 tūkst. eurų“, – paaiškina J. Ivanauskienė.

Didesnis visuomenės informuotumas gali tapti svarbiu įrankiu kovojant su nesąžininga konkurencija – tą patvirtina ir minėtas nuomonės tyrimas.

Su nuomonės tyrimo rezultatais galite susipažinti čia.

UAB „Steel Bridges“ – tai Kretingos rajone įsikūrusi įmonė, kuri Jonavoje planuoja sukurti apie 200 naujų darbo vietų. Į naują gamyklą ketinama investuoti 11 mln. eurų.

Gyventojai kviečiami susipažinti su projektiniais pasiūlymais bei dalyvauti antrajame susirinkime, kuris įvyks 2025-09-10 15:00 val. nuotoliniu būdu, prisijungiant per šią nuorodą:

FK „Jonava“ inf.

Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad kepsninių kūrenimas, ar neatsakingas neužgesintų degtukų, nuorūkų mėtymas tam neskirtose vietose gali įplieksti ugnį. Gaisro išdegintose vietose sudega augalai ir jų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, paukščiai. Kokių taisyklių svarbu laikytis, kad ugnies kūrimas gamtoje nevirstų nelaime? 

Laužų kūrenimas gamtoje  

1. Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu miško žemėje naudotis atvira ugnimi (deginti šiukšles, žvakes, leisti dangaus žibintus, naudoti vienkartines kepsnines), mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą yra draudžiama. 

2. Lankymosi miške taisyklėse nurodyta, kad apsistoti miškuose stovyklautojai gali tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose (poilsiavietėse, atokvėpio vietose, stovyklavietėse, kempinguose, kituose rekreacinės paskirties inžineriniuose statiniuose).   

3. Laužus miške leidžiama kurti, naudoti vienkartines kepsnines, nešiojamus grilius ir šašlykines tik specialiai įrengtose poilsiaviečių ir stovyklaviečių laužavietėse, kurios pažymėtos atitinkamu ženklu. 

Jei poilsiautojas ketina kurti laužą saugomoje teritorijoje, tačiau nėra įsitikinęs, ar laužavietė įrengta legaliai, pasitikrinti informaciją apie įrengtas stovyklavietes ir poilsiavietės galima šiose nuorodose: 

• Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos poilsiaviečių ir stovyklaviečių žemėlapyje   

• Valstybinių miškų urėdijos poilsiaviečių ir stovyklaviečių žemėlapyje.  

4. Kitose miško vietose kurti laužus, stovyklauti, rengti masinius kultūros, sporto ir kitus renginius galima tik gavus miško valdytojo rašytinį sutikimą. Tokios laužavietės įrengiamos aikštelėse, esančiose ne arčiau kaip 5 metrai nuo medžių kamienų ir apsuptose 0,5 metro pločio mineralizuota juosta.  

5. Laužavietėms naudoti galima savo atsivežtas malkas arba miške surinktas tik sausas šakas ar žabus. Poilsiautojams kirsti ar kitaip žaloti medžius, krūmus, kitus augalus ir grybus, ardyti miško paklotę yra draudžiama. 

6. Laužavietėje jokiu būdu negalima deginti įvairių pakuočių ir susidariusių šiukšlių. 

7. Būtina nuolat prižiūrėti užkurtą laužą, baigus kūrenti laužą, reikia jį kruopščiai užpilti žemėmis arba vandeniu, kol jis visiškai nustos rusenęs.   

8. Susiruošusiems gamtoje kūrenti kilnojamuosius maisto gaminimo įrenginius (kepsnines, ugniakurus, rūkyklas ir pan.), kuriuose lauko sąlygomis gaminamas maistas ir naudojama atvira ugnis, reikėtų pasirūpinti, kad nenukentėtų žolinė augalija, greta augantys medžiai ar krūmai. Baigus įrenginį naudoti, susidariusius pelenus svarbu visiškai užgesinti ir tada rekomenduojama juos išbarstyti dirbamoje žemėje.    

9. Per iškylas, šventes, stovyklas ir kitus panašius renginius laužuose galima kūrenti medieną ir medžio anglį. Laužus kurti leidžiama tik nustatytose ir įrengtose vietose, taip pat privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, savininko nustatytose vietose, jei tai neuždrausta kitais teisės aktais.   

Svarbu  

• Pastebėjus nedidelį gaisrą, svarbu neleisti ugniai išplisti į didesnius plotus. Tai padaryti galima užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis, užkasant žemėmis ir užpilant vandeniu.  

• Skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112 kreipkitės ne tik pastebėję įsiplieskusį gaisrą, bet ir netinkamoje vietoje sukurtą laužą. 

Atsakomybė   

• Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 50 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 90 iki 170 eurų.  

• Miško naikinimas arba žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitoks miško gaisrą arba jo išplitimą sukėlęs priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 560 iki 1 200 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1200 iki 2 300 eurų.  

• Lankymąsi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 20 iki 50 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 50 iki 110 eurų. 

• Valstybinių parkų ar biosferos rezervatų, išskyrus valstybiniuose parkuose ar biosferos rezervatuose esančias gamtos paveldo objektų teritorijas ir valstybinių parkų ar biosferos rezervatų ir jų ribų planuose išskirtus gamtinius rezervatus ir draustinius, apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 90 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 60 iki 170 eurų. 

• Gamtinių rezervatų, draustinių, gamtos paveldo objektų teritorijų arba valstybinių parkų ar biosferos rezervatų ir jų ribų planuose išskirtų gamtinių rezervatų ar draustinių, valstybiniuose parkuose ar biosferos rezervatuose esančių gamtos paveldo objektų teritorijų, privačių saugomų vietovių apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 150 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 150 iki 230 eurų. 

Daugiau informacijos apie atsakingą poilsį gamtoje ir pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus, kurių reikia laikytis poilsiaujant, galima rasti atmintinėje „Poilsiauk atsakingai“.  

Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.  

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt. 

Knyga „Leistinas privatumas: dienoraščiai, 1979-1999“ geriausiai iš visų konkursui pateiktų kūrinių atitiko konkurso nuostatų vertinimo kriterijus. Tokį sprendimą priėmė šiais metais kūrinius vertinę komisijos nariai: komisijos pirmininkas Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Aurimas Švedas, filologas, redaktorius, žurnalistas Virginijus Gasiliūnas ir Jonavos kultūros centro Krašto muziejaus muziejininkė – Giedrė Narbutaitė-Kontrimė. Kasmetinę respublikinę Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinę premiją už lietuvių kalba publikuotą literatūrinės prozos kūrinį, pretendavo gauti: Nijolė Kliukaitė („Imanuelio Kanto katė“), Tomas Kačerauskas („Karo laiškai“ I dalis), Vytautas Čepas („Surask mano vyro kaulus“), Vytis Laurynas Palūkstis („Po karaliaus Stepono vėliavomis“), Gytis Norvilas („Požemių paukščiai“), Donaldas Kajokas („Leistinas privatumas. Dienoraščiai: 1979-1999“).

Kasmetinės respublikinės Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinės premijos įteikimo šventė vyks š. m. rugsėjo 10 d. 17 val. Kviečiame susitikti su šių metų nugalėtoju ir iškart po premijos įteikimo stebėti gatvės teatro spektaklį „Quintetto della Morte“ (Režisierė – Jūratė Širvytė, režisierius konsultantas – Adrian Schvarzstein). Iki pasimatymo renginyje!

Plačiau apie Kasmetinę respublikinę Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinę premiją skaitykite čia.

Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos inf.

Kaip užsikrečiama botulizmu?

Žmogus botulizmu užsikrečia apsinuodijęs toksinu, kurį palankiose sąlygose gamina besidauginančios bakterijos. Palankios sąlygos šioms bakterijoms yra deguonies nebuvimas arba mažas jo kiekis, drėgna mažo rūgštingumo aplinka. Būtent tokios sąlygos yra konservų dėžutėse, stiklainiuose, polietileno pakuotėse. Tad jeigu maistas buvo ruošiamas nesilaikant ruošimo ir laikymo taisyklių ir pakliuvo bakterijų, kyla rizika, kad ims gamintis botulino toksinas. 

Kadangi botulino toksinas neturi skonio ir kvapo, užkrėsti maisto produktai išvaizda, skoniu, kvapu nesiskiria nuo saugių. Kartais dėl dujų kaupimosi išsipučia stiklainio, skardinės dangtelis – tai įspėjamasis ženklas, kad produktas nesaugus.

Visi žmonės yra jautrūs botulino toksinui, jei jis patenka į organizmą, liga gali išsivystyti bet kam. Visgi ne visi valgę tą patį maistą, suserga, nes toksinas maisto produkte pasiskirsto nevienodai. Tad vienas žmogus gali gauti didesnę, kitas – mažesnę arba nepavojingą jo dozę. 
 
Pirmieji botulizmo požymiai dažniausiai pasireiškia po 12–36 valandų suvalgius užkrėsto maisto. Iš pradžių gali pasireiškia stiprus nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas. Vėliau sutrinka regėjimas – matoma lyg „pro rūką“, gali dvejintis akyse. Džiūva burna, sunku ryti ir kalbėti. Gali pasireikšti žarnyno sutrikimai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar pilvo pūtimas. Jei liga progresuoja, gali sutrikti ir kvėpavimas, o tai kelia didelį pavojų gyvybei.

Persirgus botulizmu atsparumas nesusidaro, todėl žmogus gali susirgti ir vėl. Botulizmu sergantis žmogus kitų žmonių užkrėsti negali.

Lietuvoje atvejai reti 

Botulizmo atvejai yra registruojami visame pasaulyje. Lietuvoje 2018–2020 m. laikotarpiu užregistruota po 1 susirgimo atvejį, 2021–2022 m. susirgusių asmenų nebuvo, 2023 m. užregistruoti 2 atvejai, 2024m., 2025m. atvejų nebuvo.

Europoje botulizmas yra palyginti reta, tačiau sunki liga, pasižyminti didele mirtingumo rizika (5–10 %). Šiemet rugpjūtį Italija pranešė apie 2 mirties nuo šios ligos atvejus, kurie siejami su maistu, tačiau tyrimas dar tebevyksta. 

Kaip apsisaugoti 

Skiepų nuo šios ligos nėra, tad vienintelė apsauga – saugus maisto ruošimas ir laikymas:
•    Maistą ruoškite švariomis rankomis.
•    Žaliai mėsai naudokite atskirą lentelę ir įrankius, mėsą gerai išvirkite ar iškepkite.
•    Kruopščiai nuplaukite daržoves ir grybus prieš konservuodami.
•    Konservuodami mėsą, grybus, daržoves naudokite rūgštį, druską, cukrų – tai stabdo bakterijų dauginimąsi. 
•    Rinkitės maistui tinkamas konservavimo talpas ir užtikrinkite, kad proceso metu būtų sunaikintos bakterijos ir sporos (laikykitės būtino terminio apdorojimo laiko, temperatūros, slėgio). 
•    Konservus laikykite vėsiai. 
•    Nevalgykite konservų, jei dangtelis išsipūtęs ar turinys atrodo įtartinas.
•    Pirkite tik patikimų gamintojų konservus. 

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras

Atlikus dar vieną žievėgraužio tipografo vabalų apskaitą, vykdytą liepos–rugpjūčio mėnesiais, nustatyta, kad vasarinės kartos gausa išlieka didelė. Nors vabalų skraidymas dar nesibaigė, jau dabar aišku, kad 2025 metais vasarą skraidančių kinivarpų gausa yra antra pagal dydį per pastarąjį dešimtmetį ir penkta nuo monitoringo pradžios 2003 m.

Per šeštąją šių metų apskaitą vienoje gaudyklėje vidutiniškai sugauta 530 vabalų per laikotarpį nuo liepos pabaigos iki rugpjūčio trečios dekados. Tai sudaro daugiau kaip 73 tūkst. vabalų, sugautų visose 138 gaudyklėse. Lyginant su 2024 m. šeštąja apskaita, sugauta 33 proc. daugiau. Tačiau sugautų vabalų kiekis atskirose vietovėse buvo labai nevienodas (1 pav.).

1 pav. Per 2025 m. šeštą apskaitą sugautų žievėgraužio tipografo vabalų vidutinis kiekis vienoje gaudyklėje

Tokius skirtumus lėmė nevienoda skraidymo pradžia, susijusi su permainingais ir nepalankiais orais balandžio pabaigoje bei gegužę, taip pat vasaros metu. Šie veiksniai trikdė vasarinės kartos vabalų skraidymą ir vystymąsi. Kai kuriose šalies dalyse vystymasis užsitęsė, todėl vabalai pradėjo intensyviau skraidyti vėliau nei ankstesniais metais, kai karšti ir sausringi orai vidurvasarį skatindavo jų gausų skraidymą bei spartesnį vystymąsi.

Nepaisant vėsesnių ir kritulių gausių orų vasaros antroje pusėje, bendras sugautų vasarinės kartos vabalų kiekis 2025 m. išliko gausus. Vis dėlto, palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, šiemet jų sugauta 15 proc. mažiau. Kadangi monitoringas dar tęsiamas, esant palankiems orams rugsėjį, tikėtina, kad vasarą skraidančių vabalų gausa gali pasiekti arba net viršyti 2024 m. lygį.

Mažiausia vasarinės kartos populiacija, kaip įprasta, fiksuota Vakarų Lietuvoje (2 pav.). Prognozuojama, kad iki sezono pabaigos šio regiono kinivarpų populiacija ir jų keliama grėsmė eglynams smarkiai nesikeis.

2 pav. Vasarą skaidančių žievėgraužio tipografo vabalų bendras kiekis 2025 m. per tris apskaitas sugautų vienoje gaudyklėje ir regionų vidurkių pokytis, lyginant su 2024 m. atitinkamo laikotarpio duomenimis

Daugumoje kitų šalies eglynų populiacija išlieka gausi, o kai kuriose vietose – net labai gausi. Didžiausia gausa nustatyta Pietų regione – vidutiniškai 3807 vnt. gaudyklėje, ir tai šiek tiek viršija 2024 m. lygį. Panaši situacija Šiaurės regione – vidutiniškai 2992 vnt. gaudyklėje (tik 8 proc. mažiau nei pernai), taip pat Rytų regione – vidutiniškai 2975 vnt. gaudyklėje (27 proc. mažiau nei 2024 m.). Daugiausia antros kartos vabalų sugauta Ignalinos (11 611 vnt. gaudyklėje), Alytaus (7283 vnt.), Šalčininkų (6637 vnt.) ir Radviliškio (6608 vnt.) rajonuose.

Jei artimiausiu metu nusistovės šilti ir sausi orai, kai kuriose šalies dalyse dar galimas intensyvesnis žievėgraužio tipografo skraidymas bei nauji eglių pažeidimai.

Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XVP-681) balsavo 78 Seimo nariai, prieš – 35, susilaikė 14 parlamentarų.

Respublikos Prezidentas pristatymo metu teigė tikįs, kad I. Ruginienės suburta Vyriausybė eis vakarietiškų, socialiai teisingų sprendimų keliu, atlieps žmonių pasitikėjimą valstybės institucijomis ir konstruktyviai spręs jų problemas, pažymėjo, kad kandidatės patirtis, sukaupta vadovaujant profesinėms sąjungoms ir atstovaujant darbuotojų interesams Trišalėje taryboje, leido jai atsiskleisti, kaip Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovei ir konstruktyviai bei kompromisų ieškančiai derybininkei, padėjo per trumpą laiką įgyvendinti tokią sudėtingą reformą, kaip II pensijų pakopos pakeitimai. „Tikiuosi, kad tie patys kompromiso paieškos ir telkimo principai, taip pat siekis mažinti atskirtį visuomenėje išliks ir Ministrės Pirmininkės I. Ruginienės veiklos ašimi“, – sakė išreiškė G. Nausėda.

Prisistatymo Seimo nariams metu I. Ruginienė pabrėžė, kad svarbu ne tik užtikrinti valstybės institucijų sklandų veikimą, bet ir siekti kurti valstybę, kuria piliečiai pasitiki, o valstybė pasitiki savo piliečiais. Pretendentės teigimu, didžiausią dėmesį jos vadovaujama Vyriausybė skirtų saugumui, ekonomikos augimui ir socialinei gerovei: „Svarbu užtikrinti oro erdvės saugumą, kad provokacijos netaptų pretekstu skaldyti visuomenę ir menkinti pasitikėjimą mūsų gynybiniais pajėgumais. Lietuvos saugumas neatsiejamas nuo pagalbos Ukrainai ir jos pergalės. Tai nesikeičia ir nesikeis“.

Vienu svarbiausių Seimo rudens sesijos darbų I. Ruginienė įvardijo subalansuoto biudžeto priėmimą: „Valstybės fiskalinis pajėgumas gerokai išaugęs, kas sudaro manevro laisvę 2026 metais. Biudžete ir toliau sieksime išlaikyti tvarius viešuosius finansus“.

I. Ruginienės kandidatūrai pritarimą išreiškė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), „Nemuno Aušros“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos.

„Socialdemokratų frakcijos nuomone, I. Ruginienė yra atsakingai pasirengusi vadovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Kad ji yra tinkama kandidatė rodo ir jos praeities veikla, ir darbai, nuveikti dirbant socialinės apsaugos ir darbo ministre, taip pat ir konkretūs numatyti planai, užsibrėžti tikslai bei pamatuotos ambicijos pristatant būsimos Vyriausybės programos tikslus“, – sakė didžiausios valdančiosios – LSDP frakcijos seniūnas Remigijus Motuzas.

Balsuosią prieš informavo opozicinės frakcijos: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija , Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ ir Liberalų sąjūdžio frakcija.

„Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija negali paremti I. Ruginienės kandidatūros į Ministres Pirmininkes ir balsuos prieš. Mes išliksime principinga, bet konstruktyvia opozicija, kuri ne tik kontroliuos Vyriausybės veiklą, bet ir siūlys alternatyvas“, – pažymėjo didžiausios opozicinės frakcijos atstovas Laurynas Kasčiūnas.

Pritarus kandidatūrai, naujoji Ministrė Pirmininkė ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jos paskyrimo turi Seimui pristatyti savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikti svarstyti šios Vyriausybės programą.

Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. 

Seimo Spaudos biuro inf.