Dar 2022 m.,  atlikusi UAB „Perlas Energija“ veiklos tyrimą, VVTAT nustatė Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus. Tyrimo metu buvo vertinta, ar bendrovės teikiama informacija atitiko profesinio atidumo reikalavimus ir ar vartotojams buvo suteikta aiški, tiksli ir neklaidinanti informacija. 

VVTAT nustatė, jog UAB „Perlas Energija“ savo veiksmais  klaidino vartotojus, nes: 

• pateikė klaidinančią informaciją apie siūlomas fiksuotas elektros energijos kainas, sudarydama pagrįstą vartotojų lūkestį, jog sutartyje nurodyta kaina galios visą sutarties laikotarpį; 

• 2022 m. rugpjūčio 5 d., paskelbusi informaciją apie buitiniams vartotojams skirtos sutarties pakeitimą, nurodė tik dvi iš trijų galimybių vartotojams – 1) sutikti su perkėlimu į siūlomą planą „Birža“ arba 2) nutraukti sutartį ir pasirinkti kitą tiekėją. Bendrovė neinformavo vartotojų apie tai, jog jie turi ir trečią galimybę – raštu nesutikti su sąlygų pakeitimu – tokiu atveju turėjo likti galioti esamos sutarties sąlygos. 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad tokios informacijos nepateikimas laikytinas esminės informacijos nepateikimu. Pranešimas vartotojams objektyviai apribojo vartotojų veiksmus ir nukreipė jų elgesį į bendrovei palankesnius sprendimus.  

Teismas pabrėžė, kad elektros tiekimas yra kasdienio būtinumo paslauga, todėl šioje srityje veikiantiems verslo subjektams taikomi ypač aukšti profesinio atidumo, rūpestingumo ir informacijos aiškumo standartai.  

Vidutinis vartotojas laikomas pakankamai informuotu ir apdairiu, tačiau jis neprivalo pats suprasti, kad jis gali turėti ir kitą veikimo variantą, kai tiekėjas konkrečiu pranešimu suformuoja pasirinkimų būdus ir paaiškina galimus vartotojų veiksmus.  

Teismas atmetė UAB „Perlas Energija“ argumentus, kad ji veikė reguliuojamame sektoriuje ar rėmėsi kitų rinkos dalyvių praktika. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, nepaneigia pareigos pateikti vartotojams aiškią ir išsamią informaciją apie jų teises. 

Nutartyje pažymėta, kad komercinės informacijos neišsamumas galėjo reikšmingai susilpninti vartotojų gebėjimą priimti jiems ekonomiškai palankų sprendimą. Todėl VVTAT skirta sankcija pagrįsta ir teisėta. 

Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 

VVTAT inf.

Unikalų susitarimą penktadienį Jonavos ligoninėje pasirašė ligoninės vadovas Gediminas Ramanauskas ir J.Ralio gimnazijos direktorė Zita Gudonavičienė.

Pagal susitarimą, gimnazistams bus sudarytos galimybės lankytis ligoninėje, bendrauti su specialistais, stebėti jų darbą bei patirti medikų kasdienybę.

„Mūsų ligoninėje ne tik kalbėsime apie būsimą profesinį pasirengimą, bet ir parodysime jauniems žmonėms, kaip vyksta gydymo, slaugos ir priežiūros procesai. Tikime, kad tokia gyva patirtis padės sąmoningai pasirinkti profesinį kelią“, - sako Jonavos ligoninės vadovas G. Ramanauskas.

Pasak J. Ralio gimnazijos direktorės Z. Gudonavičienės, mokykloje netrūksta mokinių, kurie jau dabar svarsto apie medicinos studijas. Gimnazijoje jau trečius metus veikia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) klasė – čia mokosi gimnazistai, planuojantys ateitį sieti su medicinos studijomis.

„Džiaugiuosi, kad dabar vaikai turės realią galimybę „pasimatuoti“ gydytojo ar slaugytojo specialybę tikroje ligoninėje – čia pat, šalia savo namų. Tokia patirtis neabejotinai padės jiems apsispręsti ir jaustis tvirčiau renkantis profesiją“, - teigia gimnazijos direktorė.

Bendradarbiavimo susitarimą pasirašę įstaigų vadovai tikisi, kad dalis projekte dalyvaujančių gimnazistų ateityje, baigę medicinos studijas, sugrįš dirbti į savo miesto ligoninę ir padės kurti sveikesnę bendruomenę Jonavoje.

Jonavos ligoninės inf.

Apie paslaugos startą savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pranešė Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius.

„Sveiki, jonaviečiai, dar viena gera žinia – šiandien Jonavoje ir Ruklos miestelyje startuoja „CityBee“ paslauga. Automobilius rasite miesto centre, autobusų ir geležinkelio stotyje, Rimkuose. Ir visi, turintys teisę vairuoti, galite jais pasinaudoti. Kviečiu saugiai ir atsakingai keliauti“, - sakė meras.

Tokios paslaugos atsiradimas prisideda prie modernesnio miesto įvaizdžio ir suteikia daugiau pasirinkimo galimybių gyventojams, kurie automobiliu naudojasi tik retkarčiais.

Kas yra „CityBee“?

„CityBee“ – tai automobilių, elektrinių paspirtukų ir dviračių dalijimosi paslauga, veikianti Baltijos šalyse: Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Ji leidžia trumpalaikiai išsinuomoti transporto priemonę pagal poreikį, naudojantis mobiliojo telefono programėle.

Vartotojams siūloma patogi alternatyva nuosavam automobiliui mieste – į nuomos kainą jau įskaičiuoti degalai, draudimas ir parkavimas vadinamosiose geltonosiose zonose. Paslaugos naudotojai moka tik už faktiškai naudotą laiką ir nuvažiuotus kilometrus.

Atšalus orams gyventojai dažniau ieško papildomų šilumos šaltinių – įsijungia elektrinius šildytuvus, grindinį šildymą ar kitus elektros prietaisus, kad palaikytų komfortišką temperatūrą namuose. Tačiau ilgesniam laikui palikti veikti šie įrenginiai gali gerokai padidinti elektros suvartojimą. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) dalinasi praktiniais patarimais: net ir per šalčius sąskaitas galima suvaldyti, jei imamasi paprastų, bet veiksmingų sprendimų.

Namų sandarumas – pirmas žingsnis taupant

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl tenka daugiau šildytis, – šilumos nuostoliai. Jei būstas nėra sandarus, net ir įjungus papildomą šildytuvą šiluma patalpose neužsilaikys.

„Sulaikyti šilumą namuose gali padėti paprasti ir daugeliui žinomi būdai. Pavyzdžiui, langų sandarinimas specialiomis juostomis – gali sumažinti poreikį naudoti papildomus elektrinius šildymo prietaisus“, – sako ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.

Šilumos išlaikymui svarbios ir kasdienės smulkmenos: radiatoriai neturėtų būti užstatyti baldais ar uždengti ilgomis užuolaidomis, kad šiluma galėtų laisvai sklisti patalpoje. Vėdinant patalpas rekomenduojama tai daryti trumpai, bet intensyviai – plačiai atvėrus langus kelioms minutėms, o ne paliekant pravirus ilgesniam laikui.

Daugiausia elektros sunaudoja šildymo prietaisai

Elektriniai šildytuvai, grindinis šildymas, elektriniai „gyvatukai“, vandens šildytuvai yra tarp daugiausiai elektros energijos suvartojančių prietaisų.

„Jei tokie prietaisai veikia ilgai ar nuolat, net kelios šaltesnės paros gali pastebimai padidinti mėnesio elektros suvartojimą. Todėl svarbu žinoti, kiek energijos sunaudoja konkretus įrenginys, tuomet galite spręsti, ar jums tokios išaugusios energijos sąnaudos priimtinos“, – pažymi R. Juodkienė.

Elektros sąnaudas galima įvertinti teoriškai – prietaiso galią (kW) padauginus iš veikimo laiko valandomis. Pavyzdžiui, 2 kW galios elektrinis šildytuvas, veikiantis 5 valandas per dieną, per parą sunaudos 10 kWh elektros energijos.

Išmanieji skaitikliai – paprastas būdas sekti suvartojimą

ESO klientai, kuriems įdiegti išmanieji skaitikliai, gali itin paprastai pasitikrinti, kiek elektros suvartoja konkretūs prietaisai. Skaitikliai fiksuoja suvartojimą kas 15 minučių, o išsamūs duomenys jau kitą dieną prieinami ESO savitarnoje.

„Įjungus prietaisą tam tikru metu, kitą dieną galima aiškiai matyti, kiek tuo laikotarpiu išaugo suvartojimas. Tai leidžia greitai suprasti, kurie įrenginiai suvartoja daugiausiai energijos, ir įsivertinti galimas išlaidas“, – sako R. Juodkienė.

Išmaniųjų skaitiklių duomenis, prieinamus ESO savitarnoje, galima analizuoti 15 minučių, valandos, dienos ar mėnesio pjūviais, ir taip palyginti suvartojimą, kai prietaisai įjungti ar išjungti.

ESO tyrimai rodo, kad klientai, turintys išmaniuosius skaitiklius, vidutiniškai suvartoja apie 6 proc. mažiau elektros energijos – panašios tendencijos fiksuojamos ir kitose Europos valstybėse.

Maži pokyčiai – apčiuopiama nauda

Efektyviau naudoti elektros energiją galima ir be didelių investicijų. ESO pataria:

• išjungti iš tinklo nenaudojamus prietaisus – budėjimo režime jie taip pat vartoja elektros energiją;
• šaldytuve palaikyti optimalią, o ne žemiausią galimą temperatūrą;
• sumažinus šildymo temperatūrą vos vienu laipsniu, galima sutaupyti apie 5 proc. energijos;
• rinktis „eco“ programas indų plovimui ir skalbimui.

ESO inf. 

Iniciatyvos koordinatoriai teigia, kad „pramoninis ūkininkavimas ir skerdyklos kelia nuolatinę grėsmę visuomenės sveikatai – dėl jų randasi vis naujų pandemijų, taip pat kyla sveikatos ir higienos problemų (salmoneliozė, paukščių gripas ir kt.)".

Pasak jų, reikėtų „skatinti gaminti augalinius baltymus, įskaitant augalinį pieną ir kiaušinių pakaitalus, ir dirbtinę mėsą; parengti planus palaipsniui kasmet po 50 proc. mažinti ūkinių gyvūnų skaičių ir palaipsniui uždaryti visus gyvūnų ūkius ir pažaboti pramoninius ūkius, po to – ganyklinius ūkius ir skerdyklas, nes tai gyvūnų kančių ir išnaudojimo vietos".

Tam, kad dėl šios Europos piliečių iniciatyvos būtų pradėtas ES politikos formavimas, reikėjo, kad ES piliečiai iš mažiausiai 7 skirtingų valstybių narių ir sulaukę amžiaus, nuo kurio galima balsuoti Europos Sąjungos Parlamento rinkimuose, per vienerius metus surinktų ne mažiau kaip vieną milijoną Europos Sąjungos piliečių parašų, palaikančių šią iniciatyvą.

Ši iniciatyva per metus surinko daugiau kaip 1,3 mln. parašų. Šiuo metu įvairiose ES valstybėse dar vyksta jų patikrinimo procedūros. 

Europos Komisija perdavė VRK patikrinti 100 šiai iniciatyviai pritarusių Lietuvos Respublikos piliečių parašus. 

Patikrinusi juos pagal Gyventojų registro duomenis, VRK 3 parašus pripažino negaliojančiais: 2 atvejais piliečio pavardė neatitiko Gyventojų registre nurodytos pavardės, o 1 parašą pateikęs asmuo buvo nesulaukęs 18 metų.

Po patikrinimo konstatuota – 97 Lietuvos piliečių parašai yra pateikti tvarkingai ir yra galiojantys.

Savo sprendimu VRK pripažino, kad Europos Sąjungos piliečių iniciatyva „Gana žiaurumo, gana skerdynių" (angl. „Stop Cruelty. Stop Slaughter") (Europos Komisijos registracijos numeris ECI(2024)000008; registracijos data – 2024 m. liepos 24 d.) surinko 97 Lietuvos Respublikos piliečių pritarimo pareiškimus. Remdamasi tuo VRK taip pat išdavė sertifikatą, kuriuo patvirtinamas galiojančių pritarimo pareiškimų skaičius. 

Apie tai, kokio palaikymo iniciatyva sulaukė kiekvienoje ES valstybėje, publikuojama ČIA.

Primename, kad Lietuvos Respublikos piliečiai Europos Komisijos interneto puslapyje gali paremti ir kitas iniciatyvas, kurios šiuo metu renka pritarimo pareiškimus. Europos piliečių iniciatyvų sąrašas publikuojamas ČIA. 

Lietuvoje už Europos Sąjungos piliečių iniciatyvų koordinavimą, pritarimo parašų tikrinimą, iniciatyvų veiklų viešinimą ir sertifikatų apie iniciatyvas parėmusių Lietuvos Respublikos piliečių išdavimą yra atsakinga Vyriausioji rinkimų komisija.

VRK inf. 

Nuteistasis krepšinio klubo prezidentas V. V. apeliaciniu skundu prašė panaikinti 2025 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu dėl vairavimo išgėrus, ir jį išteisinti arba sumažinti konfiskuotino automobilio vertės ekvivalentą.

Baudžiamosios bylos duomenimis, 2024 m. balandžio 10 d. Jonavoje vyras, vairuodamas darbovietei priklausantį automobilį „BMW“, pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus. Nustatyta, kad V. V nepaisydamas kelių ženklinimo įvažiavo į draudžiamą zoną ir, atlikdamas lenkimo manevrą, susidūrė su kita transporto priemone. Po susidūrimo jonaviškis pasišalino iš įvykio vietos, o vėliau, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį.

Policijos pareigūnai iš eismo įvykio vietos pasišalinusį V. V. surado jo darbovietėje. Jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,34 promilės.

Kauno apylinkės teismas 2025 m. birželio 17 d. nuosprendžiu V. V. pripažino kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir skyrė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams. Teismas skyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Subendrinus laisvės atėmimo bausmę su ankstesniu teismo nuosprendžiu, papildomai skirta 11 tūkst. 300 eurų bauda. Taip pat buvo skirtas turto konfiskavimas, išieškant 10 tūkst. 420 eurų konfiskuotinos automobilio vertės ekvivalentą, bei kitos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo apeliacinį skundą, jį tenkino iš dalies. Teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino V. V. kaltu dėl vairavimo apsvaigus, tačiau atsižvelgė į nuteistojo pateiktą turto vertinimo deklaraciją ir sumažino konfiskuotino turto ekvivalentą iki 3 tūkst. 220 eurų. Likusią nuosprendžio dalį apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroras Artūras Bužavas, tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai.

„Dėkojame neabejingiems ir pilietiškiems asmenims, kurių dėka pavyko nustatyti, ištirti bei įrodyti šią nusikalstamą veiką“, – sako ikiteisminį tyrimą kontroliavęs ir valstybinį kaltinimą teisme palaikęs prokuroras A. Bužavas.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis įsigalioja jo paskelbimo dieną, tačiau per tris mėnesius dar gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

LR Prokuratūros pranešimas spaudai 

Dirbtiniam intelektui (DI) vis labiau įsigalint mokyklose, iškyla poreikis nustatyti atsakingo naudojimo principus ir taisykles. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje dirbusi  grupė parengė rekomendacijas „Mokykla dirbtinio intelekto (DI) amžiuje: atsakingo naudojimo principai ir gairės“. Gairės padės kiekvienai mokyklai pasirengti savo DI naudojimo taisykles, nors tai padaryti ir nėra privaloma. Mokykloms konsultacijas teiks Nacionalinės švietimo agentūros EdTech centras. Universitetų mokslininkai šiuo metu atlieka tyrimus ir taip pat rengia DI taikymo didaktiką bei metodus.

„Su dirbtinio intelekto priemonėmis susiduriame kone kasdien, neišvengiamai šios technologijos ateina ir į mokyklas. Švietimo bendruomenei būtina turėti aiškias kryptis, kaip šias technologijas integruoti į ugdymą, mokyklos administracinį darbą, kaip jas naudoti atsakingai, užtikrinti akademinį sąžiningumą. Dirbtinis intelektas – tai galimybė palengvinti rutininį darbą. Tačiau būtina nusistatyti ribas ir taisykles, kam ir kaip šias naująsias technologijas naudojame mokyklose“, – sako viceministras Jonas Petkevičius.

Leidžiamų mokykloje naudoti DI priemonių sąrašą tvirtins mokyklos vadovas

Kiekvienoje mokykloje siūloma susidaryti leidžiamų DI priemonių sąrašą, kuris turėtų būti tvirtinamas mokyklos vadovo įsakymu. Parengtose gairėse detaliai aprašoma, kaip žymėti DI priemonių sugeneruotą turinį, kaip sudaryti leidžiamų naudoti DI priemonių sąrašą, pateiktas ir tokio sąrašo pavyzdys. Draudžiama į sąrašą įtraukti DI priemonę, jeigu ji naudoja emocijų atpažinimą, biometrinį sekimą, socialinį reitingavimą ir pan., arba nėra nurodyta, kad priemonė atitinka duomenų apsaugos reikalavimus.

DI priemonių naudojimo rizikų vertinimo kriterijai parengti atsižvelgiant į DI aktą. Juos suformavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra.

Asmens duomenys ir kita nevieša informacija, pvz., mokinių pavardės, adresai, mokyklos pavadinimas, DI priemonėse nėra naudojami. Mokiniai ir mokytojai turi būti informuoti, kokia informacija galima dalintis, o kokia privalo likti privati.

Naudojimo kriterijus - pridėtinė vertė ugdymui

Gairėse pabrėžiama, kad DI naudojamas tik ten, kur jis suteikia aiškią pridėtinę vertę mokymui ar mokymuisi. DI taikymas turi paįvairinti mokymosi procesą – padėti personalizuoti užduotis, sumažinti rutiną, suteikti naujų kūrybos ar tyrinėjimo galimybių. Pvz., per geografijos pamoką mokiniai, pasitelkę DI, gali sukurti klimato kaitos scenarijus. Vėliau klasėje šie scenarijai aptariami. DI taip pat gali padėti atpažinti pasikartojančias klaidas, patikrinti gramatiką ar suformuluoti bendro pobūdžio komentarų juodraštį.

Siūloma nusistatyti, kad mokiniai DI gali naudoti tik su mokytojo leidimu, iš anksto sutarus, kokie įrankiai bus naudojami ir kaip bus atliekamas tokio darbo vertinimas. Pvz., mokiniai gali nuodyti, kad „Darbe ChatGPT padėjo surasti idėjų, bet analizę atlikau pats“. Taip pat mokiniai turi būti mokomi žymėti su DI priemone sugeneruotą turinį.

Pabrėžiama, kad sprendimus dėl DI visada priima mokytojas. Jis sprendžia, kur DI gali padėti, o kur vertingiau apsieiti be jo. Mokytojas išlieka ugdymo krypties formuotojas – jis nusprendžia, kada DI naudoti kaip pagalbinę priemonę, o kada svarbiau, kad mokiniai savarankiškai lavintų kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir gebėjimą mokytis. 

Virtualus asistentas

Kuriant taisykles, galima pasitelkti ir virtualųjį asistentą, kurį yra išmokiusi asociacija „EdTech Lithuania“. Asistentas, skirtas mokyklų vadovams, padeda įvertinti DI priemonių tinkamumą, riziką ir saugumą. Tai labiau informacinė ir konsultacinė priemonė, todėl į jos rezultatus, kaip ir kitų DI priemonių, reikėtų žiūrėti kritiškai.

Mokyklai – daugiau pagalbos priemonių taikant DI

Mokytojams ir mokiniams kuriama ir daugiau įvairių pagalbos priemonių, taikant DI. Lietuvos mokslo taryba kartu su universitetais šiemet pradėjo įgyvendinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos finansuojamą projektą „Edukacinių tyrimų proveržis“. Šio projekto viena iš dalių skirta įvairioms DI priemonėms sukurti. Pvz., VDU atlieka tyrimą, ar DI pagerina mokymąsi, mokymą ir vertinimą. Tyrimu norima padėti mokykloms pagal aiškius kriterijus įsivertinti, ką turi mokėti mokytojas, kad DI taikytų prasmingai, o ne dėl mados. Universitetas sukurs mokytojų DI kompetencijų taksonomiją – pirmąjį tokį instrumentą Lietuvoje.

Klaipėdos universitetas atlieka tyrimą apie mokinių vertinimą naudojant DI. Trisdešimt šešiose mokyklose diegiama bandomoji platforma su integruotu DI, kuri padeda mokiniams geriau suprasti užduotis, primena, kur jie suklydo, pasiūlo, ką reikia tobulinti. Tokiu būdu mokytojas mato visą mokinio mokymosi kelią, ne tik galutinį rezultatą. Pasibaigus tyrimui bus parengtos 3 programos, pagal kurias mokytojai tobulins savo kompetencijas, taip pat bus sukurta interaktyvi mokymo priemonė. Kauno technologijos universitetas taip pat atlieka tyrimą, kaip DI gali stiprinti vyresnių klasių mokinių įtrauktį. Tyrimo rezultatas – sukurtas DI integruojantis įtraukaus ugdymo pokalbių robotas.

Mokykloms nupirktos licencijos su galimybe naudotis „Copilot Chat“ programa

Nacionalinė švietimo agentūra, pirkdama mokykloms programinės įrangos licencijas, standartinį licencijos paketą papildė dirbtinio intelekto programa. Mokiniams bus atnaujinta 330 tūkst. licencijų, papildytų galimybe naudotis „M365 Copilot Chat“ – dirbtinio intelekto – programa, o mokytojams – per 20 tūkst. licencijų. Dar arti 760 „Microsoft 365 Copilot sub add-ont“ licencijų su platesnėmis dirbtinio intelekto funkcijomis, tokiomis, kaip natūralios kalbos užklausos, duomenų analizė ir vizualizacija, integracija su „Microsoft Graph“ ir  pan. – bus paskirstyta mokykloms. Visoms mokykloms organizuojami nuotoliniai mokymai, kuriuose bus pristatomos „Microsoft 365 Copilot Chat“ galimybės, kaip ši programa susijusi su kitomis „Microsoft” programomis,  saugumo principai bei praktinis programos taikymas. Mokytojams ir mokykloms skirtoms licencijoms įsigyti skirta daugiau nei 1,7 mln. eurų. Mokiniams licencijos suteiktos nemokamai.

DI naudoja dauguma mokytojų

DI priemonės mokyklose nebėra naujiena. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimo TALIS ataskaitoje 2024 m. paskelbta, kad DI naudojo 39 proc. Lietuvos mokytojų. Šis rodiklis buvo aukštesnis negu Estijos, Švedijos, Suomijos mokytojų ir lenkė EBPO vidurkį.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iniciatyva šiemet gegužę atlikta bendrojo ugdymo mokyklų vadovų ir mokytojų apklausa apie DI (įrankių ir platformų) naudojimą atskleidė, kad DI darbui naudoja apie 68 proc. mokytojų. Dažniausiai šias priemones pasitelkia informacinių technologijų, ekonomikos ir gyvenimo įgūdžių mokytojai.  

Populiariausia „ChatGPT“ – jį naudojo 95 proc. mokytojų. „Google Gemini“ naudojo 27 proc., „Microsoft Copilot“ 18 proc., „Duolingo“ 14 proc. ir „DeepL“ 12 proc.

Beveik 3 iš 4 mokytojų, taikančių DI savo darbe, naudoja jį pamokoms pasiruošti, ugdymo planams sudaryti ar kitiems dokumentams parengti. Daugiau nei pusė taikančių DI savo darbe mokytojų naudoja DI per pamokas. Beveik penktadalis mokytojų DI pasitelkia namų darbams, testams, kontroliniams ir kitiems mokinių darbams tikrinti.

Dažniausiai DI prieš pamoką naudojo 56–60 metų mokytojai (76 proc.), pamokos metu 46–50 m. (59 proc.), o po pamokų – vyresnių nei 65 metų (32 proc.).

Kas ketvirtas apklaustas vadovas pastebėjo savo mokyklos veiklos pokytį, pritaikius DI sprendimus. Dažniausiai pokytis buvo matomas ugdymo veikloje (88 proc. mokyklų), rečiau – darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo (45 proc.) ir mokyklos valdyme (36 proc.). Mokyklų vadovai akcentavo mažėjančias laiko sąnaudas (83 proc.), mažėjantį darbo krūvį mokyklos darbuotojams (58 proc.) ir didėjantį mokinių įsitraukimą (59 proc.).

Apie 4 proc. mokyklų jau turi pasirengusios DI naudojimo mokykloje tvarkas, o 65 proc. mato tokį poreikį ateityje.

Rekomendacijas rengė daugiau kaip dešimt organizacijų

Rekomendacijas „Mokykla dirbtinio intelekto (DI) amžiuje: atsakingo naudojimo principai ir gairės“ rengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Nacionalinė švietimo agentūra, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Inovacijų agentūra, Lietuvos dirbtinio intelekto asociacija, Lietuvos mokyklų vadovų asociacija, Lietuvos informatikos mokytojų asociacija, Lietuvos moksleivių sąjunga, KTU Dirbtinio intelekto kompetencijų centras, Lietuvos skaitmeninių technologijų asociacija „Infobalt“, Lietuvos pedagogų asociacijų vadovų taryba (LPAVT), asociacija „EdTech Lithuania“, asociacija „Vienaragiai LT“, Vilniaus miesto savivaldybė. Prie gairių rengimo svariai prisidėjo ir Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba.

„Mokykla dirbtinio intelekto (DI) amžiuje: atsakingo naudojimo principai ir gairės“

 Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf. 

Minėtu Vyriausybės nutarimo projektu siūloma padidinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą iki 10 tūkst. eurų. Susitikime dalyvavę institucijų atstovai sutarė, kad nėra aišku, kokią problemą norima išspręsti tokia iniciatyva. Šiuo metu galiojanti 5 tūkst. eurų riba yra pagrįsta: institucijų praktika, tarptautinių organizacijų vertinimai bei duomenys apie gyventojų mokėjimo įpročius nerodo objektyvaus poreikio ją didinti. Priešingai – didesni grynųjų pinigų srautai gali padidinti šešėlinę ekonomiką, PVM atotrūkį, sukčiavimo rizikas ir mažinti finansinių sandorių skaidrumą.

„Jei atsiskaitymų grynaisiais pinigais riba būtų didinama, toks sprendimas reikštų didesnes galimybes nuslėpti realią sandorių vertę, silpnesnį finansinių srautų atsekamumą, didesnę riziką šešėlinei ekonomikai, sukčiavimui ir mažesnę paskatą naudotis skaidriais elektroniniais mokėjimais. Šiame kontekste nekalbame apie galimybę žmonėms turėti grynųjų pinigų, tačiau matome dideles rizikas padidinant grynųjų pinigų ribą, taikomą sandoriams. Tai niekaip neatlieptų valstybės tikslų ir skaidrumo siekio“, – teigė STT direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas.

Susitikimo metu institucijos sutarė, kad nėra objektyvių argumentų, kodėl dabar galiojanti atsiskaitymų grynaisiais pinigais riba turėtų būti didinama. Atsižvelgiant į tarptautinę praktiką, duomenimis grįstą institucijų praktiką, sutarta, kad galėtų būti keliamas klausimas dėl tokios ribos mažinimo.

Susitikime dalyvavo Prezidentūros, Lietuvos banko, Finansų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Generalinės prokuratūros, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Muitinės, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Lietuvos verslo konfederacijos, iniciatyvos „Baltoji banga“ ir asociacijos „Investors' Forum“ bei STT atstovai.

STT inf. 

Vienas svarbiausių siūlomų pakeitimų – būsto vertės ribos, iki kurios jaunos šeimos būtų atleidžiamos nuo notaro atlyginimo už hipotekos sandorio tvirtinimą, padidinimas nuo 87 tūkst. iki 120 tūkst. eurų. Pavyzdžiui, jeigu jauna šeima pirktų pirmąjį būstą už 119 tūkst. eurų, jai būtų taikoma notaro atlyginimo lengvata už hipotekos sandorio patvirtinimą (dabar ji taikoma tik iki 87 tūkst. Eur). Tai reiškia, kad notarų atlyginimo lengvata būtų taikoma platesniam pirmąjį būstą įsigyjančių šeimų regionuose ratui.

Taip pat numatyta, kad tvirtinant hipotekos sutartį pagal refinansavimo sutartį, kai įkeičiamas šeimos turtas arba vienintelis asmens būstas, atleidimo nuo notaro atlyginimo dydis būtų didinamas nuo 30 iki 50 procentų, tačiau negalėtų būti mažesnis nei 54 eurai. Ši nuostata būtų taikoma kreditams, skirtiems asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms.

„Mūsų tikslas – stiprinti regioninę politiką ir didinti būsto prieinamumą jaunoms šeimoms visoje Lietuvoje. Mažindami notarinius kaštus ir derindami finansines paskatas, siekiame, kad valstybės pagalba būtų ne tik deklaratyvi, bet ir praktiškai pasiekiama“, – sako teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.

Teisingumo ministerija pabrėžia, kad šie pakeitimai taip pat prisidės prie nuoseklesnio teisinio reguliavimo. Šiuo metu Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatyme jau numatyta, kad valstybės parama taikoma būstams iki 120 tūkst. eurų vertės, tačiau notarų atlyginimo lengvata buvo siejama su žemesne – 87 tūkst. eurų – riba.

Suvienodinus šias vertes aiškiai apibrėžiamas tas pats pirmojo būsto vertės intervalas, kuriam taikomos ir finansinės paskatos, ir notarų atlyginimo lengvatos. Tai didina teisinio reguliavimo aiškumą, skaidrumą ir užtikrina, kad parama pasiektų daugiau jaunų šeimų, planuojančių kurtis tiek regionuose, tiek didesniuose miestuose.

Jauna šeima laikomi abu sutuoktiniai, taip pat registruotą partnerystę sudariusi pora arba vienas vaiką (vaikus) auginantis tėvas ar mama, kurių amžius – iki 36 metų. 

Teisingumo ministerijos inf.

NTB, minėdamas savo trisdešimtmetį sako – dirbsime dėkodami ir švęsdami visus metus, kviesdami bendradarbiauti ir skleisti organų donorystės ir transplantacijos žinią visus ir visiems, kasdien ir bet kokiomis formomis, o šiandien pristatome 2025 metų rezultatų apžvalgą.  

2025 metais organų donorystės ir transplantacijos dėka, sulaukę kvietimo į organų transplantaciją džiaugiasi 237 žmonės Lietuvoje ir Europoje (151 Lietuvoje ir 86 kitose Europos šalyse). Praėjusiais metais užregistruoti 158 potencialūs donorai, iš kurių net 83 tapo efektyviais.  

2024 metų duomenimis Lietuva pagal efektyvių donorų skaičių milijonui gyventojų patenka tarp lyderių – 9 vieta Europos Sąjungoje ir 11 vieta pasaulyje tarp 63 šalių. 

Padėka  

Gyvenimo stebuklai gimsta tik donorystės ir transplantacijos proceso dalyvių bei visuomenės komandinio sutarimo ir bendradarbiavimo dėka. Ačiū visiems ir kiekvienam: donorų artimiesiems, be kurių ištarto TAIP mirties – gyvybės ratas nesisuktų; ačiū reanimacijų gydytojams ir slaugytojams už donorystės pradžią – smegenų mirties identifikavimą, laboratorijų specialistams, ligoninių greitosios pagalbos automobilių vairuotojams, policijos pareigūnams, Karinių oro pajėgų ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams, nacionaliniams ir regioniniams koordinatoriams bei gydytojams transplantologams už empatiją ir profesionalumą dirbant 24/7 visus metus.  

„Tylus apkabinimas ir nuoširdi padėka visų donorų artimiesiems. Net 96 donorų artimųjų šeimos ištarė TAIP organų donorystei. Jūsų ištartas TAIP padovanojo gyvenimo viltį sunkiai sergantiems. Tikimės, kad šis apsisprendimas palengvins ir Jūsų netekties skausmą“, – sako NTB vadovė Audronė Būziuvienė.  

„Išskirtinis ačiū Regioninių donorystės paslaugų koordinavimo centrų ir 23-jų donorinių ligoninių komandoms: gydytojams ir slaugytojams bei dviejų laboratorijų specialistams. Jūsų profesionalus ir pasiaukojantis darbas, glaudus bendradarbiavimas lėmė 158 potencialių donorų užregistravimą, išlaikymą ir ištyrimą. Ypatingai džiugina mažesnių ligoninių – LSMU Kauno ligoninės, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, Marijampolės, Tauragės bei Alytaus ligoninių indėlis“, – sako NTB vadovė Audronė Būziuvienė.  

Išskirtinis rodiklis 

„Kiekviena sritis turi savo matavimo rodiklius. Audinių, ląstelių ir organų donorystės matavimo vienetas yra efektyvių donorų skaičius milijonui gyventojų. Efektyvus donoras, tai miręs žmogus, kuriam konstatuota smegenų mirtis ir iš jo paimtas nors vienas organas ar audinys, sergančio žmogaus gyvybei išgelbėti. Šis rodiklis „matuoja“ donorystės ir transplantacijos lygį kiekvienoje šalyje ir Europos bei pasaulio mastu.  Praėjusiais metais visuomenės ir tiesioginių donorystės proceso dalyvių susitelkimas padėjo pasiekti labai aukštą rodiklį Lietuvoje – 28,7 milijonui gyventojų. Ačiū kiekvienam asmeniškai ir visiems kartu, kad kartu tiesiame tiltus gyvenimui“, – sako NTB vadovė Audronė Būziuvienė. 

Transplantacijos 
 
2025 metais Lietuvoje atliktos net 687 organų, audinių bei ląstelių transplantacijos.  
Organų transplantacijų atlikta 151 arba 8,6 proc. daugiau nei 2024 -aisiais.  

Pernai dviejuose transplantacijos centruose – LSMUL Kauno klinikose ir VUL Santaros klinikose – buvo atliktos: 

• 123 inkstų transplantacijos (4 vaikai), iš jų 6 iš gyvų donorų (2 vaikai); 

• 24 kepenų transplantacijos (iš jų 2 retransplantacijos); 

• 4 širdies transplantacijos;  

• 296 kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos (iš jų 16 vaikų); 

• 77 ragenų transplantacijos (iš jų 1 vaikas); 

• 114 kaulinio audinio transplantacijų; 

• 38 amniono membranos transplantacijos; 

• 8 kraujagyslių transplantacijos; 

• 3 odos transplantacijos. 

Dviejų laboratorijų specialistai ištyrė beveik 900 mėgintuvėlių, užtikrindami, kad donoro organai galėtų keliauti į transplantaciją arba, deja, procesas turėjo ir nutrūkti. 

Karinių oro pajėgų pilotai net 3 kartus donorinius organus skraidino Lietuvos ribose ir 2 kartus – iš užsienio, o užsienio lėktuvai su gydytojų komandomis iš Vokietijos, Šveicarijos ir Austrijos Lietuvoje leidosi net 23 kartus ir kilo vėl į savo šalis su donoriniais organais. 

Lenkijos greitosios pagalbos automobiliai su gydytojų komandomis 46 kartus kirto Lietuvos-Lenkijos sieną ir nuvažiavo beveik 46000 kilometrų, apytiksliai daugiau nei kartą apvažiavo Žemę ties pusiauju, kad donoriniai organai išgelbėtų gyvybę jų šalyje, nes Lietuvoje tuo metu nebuvo recipientų, kuriems tiktų dovanotas organas. 

TAIP organų donorystei 

„Visuomenei kasdien siuntėme žinią „Tieskime tiltus gyvenimui“ ir buvome išgirsti. Ačiū, kad visuomenė išgirsta ir ištaria TAIP. Artimųjų atsisakymas mirusiojo organus dovanoti transplantacijai siekė 28,9 proc., kai 2024 metais – 38,85 proc. Apklausų rezultatai rodo, kad 80 procentų Lietuvos gyventojų pritaria organų donorystei ir 1931 gyventojas užpildė sutikimus gauti donoro kortelę – priėmė sprendimą po savo mirties audinius, ląsteles ir organus dovanoti transplantacijai. Užregistruoti tik 87 nesutikimai. Didžiuojuosi Lietuvos žmonėmis, jų empatija ir gebėjimu padėti kitiems, peržengiant savo asmeninį skausmą ir liūdesį, netekus artimojo“ – sako NTB vadovė. 

Tokią visuomenės brandą ir pasitikėjimą donoryste atspindi ir šie faktai iš Lietuvos organų donorystės istorijos: 

• Lietuvoje nuo 2000 metų 10 asmenų, turėjusių Donoro kortelę, tapo donorais. 

• Per visą organų donorystės istoriją Lietuvoje 6 asmenys, gyvenę donorystės stebuklo dėka, patys tapo organų donorais.   

Kasdien kvietimo į transplantaciją laukia 

Šiuo metu transplantacijos laukia 749 žmonės. Tarp jų: 117 – inksto, 105 – kepenų, 67 – širdies, 4 – plaučių, 4 – širdies-plaučių komplekso, 2 kasos-inkstų komplekso, 201 – ragenų, 249 – kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos.  Iš jų – 38 vaikai. 

Kalbėdamiesi dirbsime ir švęsime visus metus 

Pati didžiausia gimtadienio dovana NTB komandai būtų, jeigu per metus 30 000 Lietuvos gyventojų pasikalbėtų ir užpildytų sutikimus Donoro kortelei gauti. 

Tikrai žinome, kad posakis „neturėk pinigų, o turėk daug draugų“ turi prasmę ir padeda nuversti kalnus. Tad ieškome draugų, galinčių ir norinčių tapti organų donorystės ir transplantacijos žinios ambasadoriais bei kartu skleisti šią žinią: trijuose dideliuose metiniuose renginiuose, žurnalistų ir vaikų piešinių konkursų apdovanojimuose, mokymuose ir susitikimuose ligoninėse bei miesto šventėse,  transporto stotelėse ar viešosios erdvės ekranuose, televizijoje, radijuje. Skleisti žinią visur ir visiems, kad kartu tiestume tiltus gyvenimui.  

---------- 

Pritarimas organų donorystei nieko nekainuoja, bet gali sukurti net 7 stebuklus – išsaugoti gyvybę ar pagerinti sveikatą transplantacijos laukiantiems žmonėms. Kviečiame užpildyti sutikimą Donoro kortelei gauti. 

Tai padaryti galite užpildę sutikimo formą internetu ntb.lt svetainėje, užsukę į NTB, adresu Švitrigailos g. 42, Vilnius, ar bet kurioje Gintarinė, Eurovaistinė arba Camelia vaistinėje. 

Pasak finansų ministro Kristupo Vaitiekūno, 2025 metai neabejotinai tapo sėkmės metais įgyvendinant „Naujos kartos Lietuva“ planą – vien per paskutinį praėjusių metų pusmetį EK pateikti du mokėjimo prašymai už beveik 1 mlrd. eurų. O šiais metais gautas finansavimas bus nukreiptas Lietuvos ekonomikos augimui skatinti, struktūrinėms reformoms, investicijoms į verslą, energinio efektyvumo didinimą ir kitas sritis.

Pirmieji 464 mln. eurų pagal ketvirtąjį mokėjimo prašymą jau gauti šią savaitę. Penktojo mokėjimo prašymo suma, kurį Lietuva pateikė pernai gruodžio 8 d., siekia virš 360 mln. eurų atskaičius avansą.

Penktajame mokėjimo prašyme sėkmingai atsiskaityta už 5 rodiklius. Siekiant pagerinti finansavimo verslui prieinamumą Lietuvoje, mokėjimo prašyme atsiskaityta už rodiklį dėl ILTE investavimo politikos patvirtinimo.

Taip pat atsiskaityta už keturis rodiklius apimančius paskolas įmonėms, skirtas skatinti privačias ir viešojo sektoriaus investicijas į energijos vartojimo efektyvumą bei atsinaujinančiąją energetiką, taip pat finansuoti žaliąsias ir aukštos pridėtinės vertės technologijas, didinančias pramonės, gynybos ir saugumo sektorių konkurencingumą.

Tai pirminis EK penktojo mokėjimo prašymo vertinimas, po to jis svarstomas ES Tarybos komitetuose, o jiems pritarus skelbiamas galutinis EK sprendimas ir išmokamos lėšos. Įprastai prašymo svarstymas ES Tarybos komitetuose trunka apie mėnesį, tad lėšų tikimasi sulaukti š.m. kovo mėn.

Iki 2026 m. rugsėjo, kai bus teikiamas galutinis Lietuvos mokėjimo prašymas, dar planuojama pateikti vieną mokėjimo prašymą kovo mėnesį.

Finansų ministerijos inf.

Sausio 12-ąją, pirmadienį, mūsų šalies degalinėse benzinas vidutiniškai kainavo 1,41 Eur/l, dyzelino vidutinė kaina siekė 1,54 Eur/l. Degalinių tinkluose vidutinės benzino kainos svyravo nuo 1,35 Eur/l iki 1,50 Eur/l, dyzelino – nuo 1,45 Eur/l iki 1,64 Eur/l. Palyginimui, pernai, 2025 m. sausio 13 d., vidutinė benzino kaina šalyje buvo 1,49 Eur/l, o dyzelino – 1,50 Eur/l. Degalai šiuo metu Lietuvoje yra 4–5 proc. pigesni nei buvo prieš metus. 

Brent naftos vidutinė kaina praėjusią savaitę buvo 61,6 USD/bbl – tai 0,3 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai siekė 61,4 USD/bbl, ir yra 20,4 proc. mažesnė kaina nei prieš metus, kai 2025 m. sausio 6–12 d. Brent naftos vidutinė kaina siekė 77,4 USD/bbl.

Pagal naujausių Brent naftos ateities sandorių kainas matyti, kad artimiausiais metais jos kainos bus 1–2 USD/bbl didesnės nei buvo prognozuojama prieš savaitę ir sudarytų 62–63 USD/bbl.

Benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje sumažėjo 0,4–1,3 proc., Lenkijoje ir Vokietijoje padidėjo atitinkamai 0,9 proc. ir 0,5 procento. 

Per mėnesį benzino kaina Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje sumažėjo 1,3–3,8 procento, Lietuvoje ir Vokietijoje padidėjo atitinkamai 1,6 proc. ir 5,3 procento. 

Per pastaruosius 12 mėn. benzino kaina visose lyginamose šalyse sumažėjo 5,0–12,8 proc., išskyrus Vokietiją, kur kaina padidėjo 0,7 procento. 

Lenkijoje benzino vidutinė kaina yra 1,36 Eur/l – tai 0,05 Eur/l mažesnė kaina nei Lietuvoje. Estijoje ir Latvijoje benzino vidutinė kaina atitinkamai yra 1,43 Eur/l ir 1,50 Eur/l. 

Benzino vidutinės kainos devyniose ES šalyse dabar mažesnės nei Lietuvoje. Tarp ES šalių didžiausios benzino vidutinės kainos yra Nyderlanduose, Danijoje ir Vokietijoje (1,79–2,02 Eur/l), mažiausios – Maltoje, Kipre ir Bulgarijoje (1,21–1,34 Eur/l). 

Dyzelino vidutinės kainos praėjusią savaitę Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje sumažėjo 0,1–1,1 proc., Lietuvoje ir Vokietijoje padidėjo po 0,4 procento. 

Per mėnesį dyzelino vidutinė kaina Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje sumažėjo 1,2–3,9 procento, Lietuvoje ir Vokietijoje padidėjo atitinkamai 1,5 proc. ir 5,8 procento. 

Per pastaruosius 12 mėn. dyzelino vidutinė kaina visose lyginamose šalyse sumažėjo 3,8–13,4 proc., išskyrus Vokietiją, kur kaina padidėjo 0,9 procento. 

Lenkijoje dyzelino vidutinė kaina dabar siekia 1,42 Eur/l – tai 0,12 Eur/l mažesnė kaina nei Lietuvoje. Estijoje ir Latvijoje kainos yra atitinkamai 1,34 Eur/l ir 1,48 Eur/l. 

Mažesnės nei Lietuvoje dyzelino vidutinės kainos yra septyniolikoje ES šalių. Tarp ES šalių didžiausios dyzelino vidutinės kainos yra Nyderlanduose, Airijoje ir Danijoje (1,70–1,81 Eur/l), mažiausios – Čekijoje, Bulgarijoje ir Maltoje (1,21–1,33 Eur/l). 

Sausio pirmojoje pusėje (2026 m. sausio 14 d. palyginti su sausio 2 d.) benzino didmeninė kaina padidėjo 0,02 Eur/l, o dyzelinas pabrango 0,03 Eur/l. Per 2025 m. gruodžio mėn. benzino ir dyzelino didmeninės kainos sumažėjo po 0,07 Eur/l. Per 2025 m. lapkričio mėnesį benzino didmeninė kaina sumažėjo 0,01 Eur/l, o dyzelinas pabrango 0,05 Eur/l. 

Žaliavinė nafta į Lietuvą 2025 m. rugsėjo–gruodžio mėn. į mūsų šalį buvo įvežama iš Saudo Arabijos, Jungtinės Karalystės, Alžyro ir Norvegijos.

Daugiau informacijos skelbiama Lietuvos energetikos agentūros kas savaitę rengiamoje Degalų kainų pokyčių apžvalgoje ČIA.

LEA inf.

Grąžinti galima ne visuomet  

Aplinkosaugos specialistai primena: elektronikos atliekos – sparčiausiai augantis atliekų srautas visame pasaulyje, todėl su nereikalingais ar nepatikusiais prietaisais svarbu atsisveikinti tinkamai: ieškoti galimybių juos parduoti, dovanoti arba  perduoti oficialiems elektronikos tvarkytojams. Blogiausias scenarijus – net ir nebrangiai kainavusius įrenginius tiesiog išmesti į atliekų konteinerį.

Kaip paaiškino Vartotojų teisių apsaugos tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyresnioji patarėja Milda Deimantė, užklausų dėl elektronikos prekių, pirktų fizinėse ir elektroninėse parduotuvėse, grąžinimo ar keitimo gaunama nuolat, ne tik po didžiųjų metų švenčių. Grąžinti norima tiek elektronikos įrenginius su trūkumais, tiek netikusius dėl spalvos ar dydžio.  

Prekėms įstatymas įprastai suteikia 2 metų garantiją. Jeigu per šį laikotarpį atsirado prekės trūkumas, pirkėjas turi teisę kreiptis į pardavėją ir prašyti prekę pakeisti arba pataisyti, o jei to neįmanoma padaryti – grąžinti pinigus ar sumažinti prekės kainą.

Jeigu prekė kokybiška, tačiau vartotojui netiko dydis, spalva, modelis ar pan., jis turi teisę pakeisti prekę tinkančia arba nutraukti pirkimo pardavimo sutartį ir susigrąžinti sumokėtus pinigus. Grąžindamas kokybiškas prekes, vartotojas turi laikytis dviejų pagrindinių sąlygų: 14 dienų termino, per kurį galima grąžinti kokybiškas prekes, jei pardavėjas nėra nustatęs ilgesnio termino. Taip pat grąžinama prekė turi būti nenaudota ir nepraradusi prekinės išvaizdos.

Jei prekė įsigyta fizinėje parduotuvėje, tačiau nepatinka arba netinka, pirmiausia reikia patikrinti, ar ji nepatenka į Mažmeninės prekybos taisyklėse numatytą negrąžinamų prekių sąrašą. Į minėtą sąrašą, be kitų prekių, patenka ir elektros bei elektronikos prietaisai, informacinių technologijų prekės (pavyzdžiui, mobilūs telefonai, kompiuteriai, planšetės, elektrinės girliandos ir pan.).

Jeigu elektros ir elektronikos prekės ar įrenginiai įsigyti fizinėje parduotuvėje, juos grąžinti galima tik pardavėjui sutikus. Jei elektros prekės ir įrenginiai įsigyti elektroninėje parduotuvėje, vartotojas turi teisę, nenurodydamas priežasties ir nepatirdamas kitų išlaidų, per 14 dienų atsisakyti nuotolinės sutarties.

Visais atvejais grąžinama prekė turi būti nesugadinta, nenaudota, t. y. būti nepažeistos prekinės išvaizdos.

Norint grąžinti prekę, privaloma kartu pateikti pirkimo dokumentą, kuris patvirtintų, kad daiktas pirktas iš konkretaus pardavėjo, būtų aiški kaina ir pirkimo data.

Kodėl svarbu surinkti ir perdirbti?

O jei elektronikos įrangos grąžinti nepavyko arba jos kaina tokia, jog paprastesnis sprendimas atrodo tiesiog išmesti į mišrių atliekų konteinerį? Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė primena, jog elektronikos atliekos: žaislai su baterijomis, buities prietaisai ar smulki elektronika, pavyzdžiui, telefonai, ausinės, plaukų džiovintuvai,  negali būti metami į mišrių atliekų konteinerius, ir tam yra kelios svarbios priežastys.  

„Jei elektronikos gaminiai ar baterijos patektų į aplinką, iš joje yrančių elektronikos atliekų gali išsiskirti žmogui ir gamtai ypač kenksmingų medžiagų: sunkiųjų metalų, plastikų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nervų sistemą ir smegenis pažeisti galinčių švino ir kadmio. Pas teisėtai veikiančius atliekų tvarkytojus patekusi nebereikalinga elektronika prikeliama naujam gyvenimui arba perdirbama, o joje esančios vertingos medžiagos, pavyzdžiui, auksas, platina, litis gali būti panaudoti pakartotinai“, – sako V. Masalienė.

Pavyzdžiui, perdirbus vieną šaldytuvą, atgaunama 40 kg plieno, 15 kg plastiko, 0,5 kg vario. O perdirbus vieną toną mobiliųjų telefonų atgaunama apie 100 kg vario, 0,3 kg aukso, 0,14 kg platinos ir paladžio. Beje, aukso, išgauto iš vienos tonos mobiliųjų telefonų, kiekis yra didesnis nei iš tonos rūdos.

Sutvarkius 3 tūkst. tonų baterijų, atgaunama 42 tonos ličio, 335 tonos kobalto ir 166 tonos nikelio.

Kur palikti nereikalingą elektroniką?

Nereikalingus, sugedusius ar nepatinkančius smulkius elektronikos prietaisus galima palikti kone visuose didesniuose prekybos centruose esančiose talpose, skirtose specialiai smulkiai elektronikai. Į jas taip pat galima dėti prietaisus, kuriuose yra integruotos baterijos.

Atskiras baterijas galima atnešti į prekybos centruose, parduotuvėse, biuruose, įvairiose įstaigose esančias specialias dėžutes.

Prie didžiųjų prekybos centrų bei miestelių centruose įrengti specialūs elektronikos atliekoms rinkti skirti „Man rūpi rytojus“ nameliai – čia galima palikti didesnius elektronikos prietaisus ir baterijas. Stambi buitinė technika ir elektronika taip pat gali būti nemokamai išvežta tiesiai iš namų.

Vartotojus pasiūlymai  vilioja, svarbu suprasti, kad šios platformos nėra pritaikytos saugiai prekybai maistu, o pirkėjams kyla nemažai rizikų, reagavimas į pranešamus pažeidimus internetinėje erdvėje komplikuotas.

Ketindami įsigyti maisto produktus socialinėje erdvėje vartotojai rizikuoja, nes:

• Neįmanoma patikrinti kokybės ir saugos
• Dažnai neįmanoma patikrinti pardavėjo legalumo. Pardavėjai slepiasi po netikrais duomenimis ar pseudonimais, todėl įvykus apsinuodijimui ar kilus ginčui, surasti kaltininką tampa sudėtinga.

Kiekvienas ūkio subjektas, kuris norintis vykdyti prekybos ar gamybos veiklą maistu turi būti registruotas VMVT nustatyta tvarka. Ar subjektas yra registruotas, galima patikrinti Maisto tvarkymo subjektų registre. Ūkio subjektas parduodamas maisto produktus vartotojui pagal nuotolines sutartis ar ne prekybos patalpose sudaromas sutartis (pvz., internetu)  vartotojui pateikiamoje informacijoje privalo aiškiai nurodyti:

1. Juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę.
2. Registruoto ir (ar) patvirtinto maisto tvarkymo subjekto, numerį;
3. Faktinį veiklos adresą bei kontaktinius duomenis.

Jei pardavėjas šių duomenų nepateikia arba bando juos nuslėpti, tikimybė, kad veikla vykdoma nelegaliai, yra labai didelė.

VMVT reaguoja į gaunamus pranešimus apie įtartiną prekybą, bet  ragina ir vartotojus išlikti budriems  ir kritiškai vertinti skelbimus socialiniuose tinkluose. Saugiausia rinktis tuos pardavėjus, kurie veikia skaidriai, nurodo savo veiklos registracijos duomenis ir gali garantuoti gaminamo maisto saugą.

Saugokime savo ir artimųjų sveikatą rinkdamiesi patikimus gamintojus!

Ši pirmoji tokio pobūdžio studijų programa Lietuvoje bus pristatyta sausio 22–23 dienomis Studijų mugėje „STUDIJOS & KARJERA Lietuvoje 2026“, Litexpo, Vilniuje.  

„Nacionalinis saugumas“ (NASAU) – tai išskirtinė, į realius valstybės poreikius orientuota programa, siekianti rengti specialistus, gebančius strategiškai mąstyti, analizuoti sudėtingus procesus ir prisidėti prie ilgalaikio visuomenės saugumo stiprinimo. Studijų metu derinamas aukšto lygio akademinis pasirengimas, praktinė patirtis ir atsakingas požiūris į viešąjį interesą.

Baigus studijų programą – karjeros galimybė vienoje iš 7 nacionalinio saugumo institucijų

Vienas ryškiausių studijų programos „Nacionalinis saugumas“ išskirtinumų – glaudus bendradarbiavimas su septyniomis nacionalinio saugumo institucijomis: Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Valstybės saugumo departamentu (VSD), Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu (AOTD), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Muitinės kriminaline tarnyba (MKT), Vadovybės apsaugos tarnyba (VAT) ir Lietuvos kalėjimų tarnyba (LKT).

Ši partnerystė reiškia, kad studijų turinys būtų grindžiamas realiais valstybės poreikiais, atsižvelgiant į tai, kokių kompetencijų šiandien realiai reikia valstybės saugumo sistemai. Studentams bus sudarytos galimybės atlikti praktikas beveik visose partnerių institucijose, o tai leis ne tik iš arčiau pažinti darbo specifiką, bet ir sąmoningai pasirinkti profesinę kryptį. Visiems studentams, sėkmingai baigusiems studijas bei atitinkantiems reikalavimus, galės būti pasiūlytas darbas vienoje iš partnerių institucijų.

„Nacionalinio saugumo stiprinimas prasideda nuo profesionalių, atsakingų ir vertybėmis besivadovaujančių specialistų rengimo. Tokios studijų programos yra svarbus žingsnis kuriant ilgalaikį valstybės atsparumą. Bendradarbiavimas su universitetu leidžia užtikrinti, kad būsimi specialistai jau studijų metu įgytų žinių ir praktinių gebėjimų, atitinkančių realius nacionalinio saugumo institucijų poreikius,“ – studijų programos reikšmę valstybei pabrėžia STT direktorius, MRU alumnas Linas Pernavas.

Sausio 22-23 d. Studijų mugės Litexpo metu lankytojai kviečiami apsilankyti MRU studijų programos „Nacionalinis saugumas“ stende, kur vyks individualios konsultacijos. Universiteto, STT ir kitų partnerių institucijų atstovai atsakys į klausimus apie studijų turinį, stojimo sąlygas, praktikos galimybes ir karjeros perspektyvas bei padės būsimiems studentams įsivertinti, ar ši studijų kryptis atitinka jų lūkesčius ir ateities planus.

Programa „Nacionalinis saugumas“ pristatoma, kaip pasirinkimas tiems, kurie domisi, kaip veikia valstybės saugumo sistema, kaip renkama ir vertinama svarbi informacija bei priimami sprendimai kritinėse situacijose. Tai studijos ieškantiems ne tik darbo, o profesijos, leidžiančios prisidėti prie visuomenės saugumo ir ilgalaikio valstybės stabilumo.

Daugiau informacijos apie studijų programą „Nacionalinis saugumas“ – Mykolo Romerio universiteto interneto svetainėje.

STT inf. 

Lengvieji keleiviniai automobiliai 

2026 m. sausio 1 d. Jonavos r. savivaldybėje iš viso buvo įregistruoti 24 735 lengvieji keleiviniai automobiliai (M1 kategorija). Per 2025 m. šis skaičius išaugo 3,6 proc. (padaugėjo 861  automobiliu), o per 2024 m. automobilių skaičius parke išaugo 3,4 proc. (padaugėjo 778 automobiliais). 

2026  m. sausio 1 d. Jonavos savivaldybėje buvo įregistruoti 323 lengvieji keleiviniai elektromobiliai (147 grynieji elektromobiliai ir 176 įkraunami hibridai). Jie sudarė 1,31 proc. viso Jonavos r. savivaldybėje registruotų lengvųjų keleivinių automobilių parko. 

Per 2025 m. elektromobilių skaičius parke išaugo 81,5 proc. (padaugėjo 145 elektromobiliais (60 grynųjų elektromobilių ir 85 įkraunamais hibridais), o per 2024 m. elektromobilių skaičius augo 48,3 proc. (padaugėjo 58 elektromobiliais).    

Elektromobilių dalis lengvųjų keleivinių automobilių parke per 2025 m. padidėjo nuo 0,75 proc. iki 1,31 proc. (per 2024 m. – nuo 0,52 proc. iki 0,75 proc.). 

2026 m. sausio 1 d. juridiniai asmenys valdė 72 lengvuosius keleivinius elektromobilius (34 grynuosius elektromobilius ir 38 įkraunamus hibridus), arba 22,3 proc. Jonavos r. savivaldybėje registruotų lengvųjų keleivinių elektromobilių  parko.  

Lengvieji krovininiai automobiliai  

2026 m. sausio 1 d. Jonavos r. savivaldybėje iš viso buvo įregistruoti 766 lengvieji krovininiai automobiliai (N1 kategorija). Per 2025 m. šis skaičius išaugo 3,5 proc. (padaugėjo 26 automobiliais), o per 2024 m. automobilių skaičius parke išaugo 1,5 proc. (padaugėjo 11 automobilių). 

2026  m. sausio 1 d. Jonavos savivaldybėje buvo įregistruoti 7 lengvieji krovininiai elektromobiliai (6 grynieji elektromobiliai ir 1 įkraunamas hibridas). Jie sudarė 0,91 proc. viso Jonavos r. savivaldybėje registruotų lengvųjų krovininių automobilių parko.  

Per 2025 m. lengvųjų krovininių elektromobilių skaičius parke padidėjo 133,3 proc. (padaugėjo 4 elektromobiliais), o per 2024 m. 50 proc. (padaugėjo 1 elektromobiliu). 

Elektromobilių dalis šios kategorijos automobilių parke per 2025 m. padidėjo nuo 0,41 proc. iki 0,91 proc. (per 2024 m. – nuo 0,27 proc. iki 0,41 proc.).  

Autobusai (bendroji masė viršija 5 tonas) 

2026 m. sausio 1 d. Jonavos r. savivaldybėje buvo įregistruota 57 dideli autobusai (kurių bendroji masė viršija 5 tonas; M3 kategorija). Per 2025 m. padaugėjo 3 autobusais o per 2024 m. autobusų skaičius parke išaugo 2 autobusais. 

2026 m. sausio 1 d. Jonavos r.  yra registruoti 8 elektriniai autobusai (kurių bendroji masė viršija 5 tonas; M3 kategorija). Šios kategorijos transporto priemonių parke jie užėmė 14 proc. dalį.  

Elektromobilių viešosios įkrovimo prieigos 

2026 m. sausio 1 d. Jonavos savivaldybės teritorijoje buvo įregistruotos 39 elektromobilių viešosios įkrovimo prieigos, kurių bendra galia siekė 3 030 kW:  

prieigų, kurių galia neviršija 50 kW, yra 19;  

prieigų, kurių galia sudaro nuo 50 kW iki 150 kW dar 11 (spartaus įkrovimo prieigos) yra 9; 

itin spartaus įkrovimo prieigų, kurių galia didesnė nei 150 kW, yra 11.  

Jonavos r. viena viešoji įkrovimo prieiga tenka aštuoniems elektromobiliams, o tai 10 proc. daugiau už šalies vidurkį. 

Lietuvoje vidutiniškai viena viešoji įkrovimo prieiga tenka devyniems elektromobiliams (lengviesiems keleiviniams ir lengviesiems krovininiams). 2026 m. sausio 1 d. iš viso Lietuvoje buvo įregistruota 4 901 viešai prieinama elektromobilių įkrovimo prieiga, jų bendra galia siekė 366,532 MW. Prieigų, kurių galia neviršija 50 kW, buvo 2 910; prieigų, spartaus įkrovimo prieigų, kurių galia siekia nuo 50 kW iki 150 kW,  buvo 828; itin spartaus įkrovimo prieigų, kurių galia viršija 150 kW, buvo 1 163.  

Daugiau informacijos – Lietuvos kelių transporto priemonių parko pokyčių apžvalgose https://www.ena.lt/transportas/ 

Jaunimo reikalų agentūra (toliau – Agentūra), vadovaudamasi Agentūros direktoriaus 2026 m. sausio 5 d įsakymu Nr. 2V-1(1.4E) „Dėl „Lietuvos jaunimo sostinė“ 2027 metų projektų atrankos konkurso nuostatų patvirtinimo“, skelbia projektų atrankos „Lietuvos jaunimo sostinė 2027 m.“ finansavimo konkursą (toliau - Konkursas).

Paraiškų priėmimo pradžia - 2025 m. sausio 15 d.
Paraiškų priėmimo pabaiga - 2025 m. kovo 16 d. 17:00 val.

Konkurso nuostatus ir deklaraciją susipažinimui galite rasti čia.

Atrankos tikslas – stiprinti jaunimo politiką ir jaunimo sektoriaus bei vietos savivaldos bendradarbiavimą, sudarant palankias sąlygas jauniems žmonėms dalyvauti savivaldybės gyvenime, jaunimui įgalinti, savanorystei, gerinant darbo su jaunimu kokybę ir plėtojant aprėptį, stiprinant tarpžinybiškumą. Siektinas konkurso rezultatas – įgyvendintos Nuostatų 14 numatytos ir pasirinktos veiklos, kurios turi atitikti Nuostatų 15 punkte numatytas sąlygas.

Pareiškėjas paraišką pildo per informacinę sistemą https://sopas.sppd.lt:8099. Pareiškėjo paraiška turi būti užpildyta pagal konkurso nuostatų 25 punkte nurodytą informaciją ir paraiškos bei  projekto įgyvendinimo sąmatos formą informacinėje sistemoje. Pareiškėjo paraiška užpildyta ir (ar) pateikta ne per informacinę sistemą nevertinama ir projektui finansavimas neskiriamas.

Konkurso būdu finansuotinos tik visos šios veiklos, nurodytos Nuostatų 14 punkto papunkčiuose:

14.1.  identifikuoti savivaldybei aktualius iššūkius jaunimo srityje bei atitinkamai numatyti ir plėtoti naujas, kokybiškas koncepcijas, priemones ir programas jiems spręsti, užtikrinant įvairių jaunimo grupių ir su jaunimu dirbančių asmenų įtrauktį (pvz. veiklos: jaunimo poreikių, problemų ir tendencijų tyrimai (apklausos, analizės); naujų paslaugų ar programų jaunimui koncepcijų rengimas; metodinių rekomendacijų, įrankių ar metodikų parengimas);

14.2.  sudaryti palankias sąlygas ir lygias galimybes jauniems žmonėms į(si)traukti į politinį, socialinį, ekonominį, kultūrinį miesto gyvenimą, jo formavimą ir vertinimą (pvz. veiklos: jaunimo konsultacijos, forumai, dirbtuvės, skirtos sprendimų priėmimui savivaldybėje; mokymai jauniems žmonėms apie dalyvaujamąją demokratiją, pilietiškumą, savivaldą; kampanijos ir iniciatyvos, skatinančios jaunimą aktyviai dalyvauti viešajame gyvenime; mentorystės ar lyderystės ugdymo programos jaunimui);

14.3.  investuoti į jaunimo sektoriaus ir kokybiško darbo su jaunimu plėtrą, į savivaldybės prioritetus įtraukiant ir teikiant atitinkamą dėmesį tam, kas svarbu jauniems žmonėms (pvz. veiklos: darbuotojų, dirbančių su jaunimu, kvalifikacijos kėlimas; jaunimo darbuotojų metodinės medžiagos rengimas; naujų jaunimui skirtų veiklų ar paslaugų kūrimas; jaunimo erdvių, centrų funkcinių veiklų stiprinimas; jaunimo interesų integravimas į savivaldybės strateginius dokumentus);

14.4.  palaikyti ir skatinti savanorystę, kokybišką darbą su savanoriais, sudarant sąlygas savanoriams naudoti savo žinias ir patirtį, realizuoti save, įsitraukti į darbą ir dalyvauti visuomenės gyvenime, ugdyti su savanoriais dirbančių įstaigų sąmoningumą ir suvokimą, kad savanoriškas darbas nėra apmokamo darbo pakaitalas (pvz. veiklos: savanorių pritraukimo ir atrankos sistemos kūrimas; savanorių mokymai, įvadinės programos, koordinatorių mokymai; savanorių motyvavimo, pripažinimo ir įvertinimo iniciatyvos; veiklos, susijusios su savanorių veiklos organizavimu ir priežiūra; kampanijos, skatinančios jaunimo savanorystę);

14.5.  skatinti tarpžinybinį bendradarbiavimą jaunimui aktualiose srityse, siekiant efektyvios tarpžinybinio bendradarbiavimo tinklų veiklos, skirtingų institucijų veiklos prioritetų derinimo (pvz. veiklos: tarpžinybinės darbo grupės, tinklų ar platformų kūrimas ir veiklos koordinavimas; bendri renginiai, projektai ar iniciatyvos tarp mokyklų, NVO, savivaldybės įstaigų ir verslo; tarpžinybiniai mokymai ar kompetencijų stiprinimo veiklos; informacijos ir gerosios praktikos mainų sesijos; bendrų problemų analizė ir sprendimų paieška).

Didžiausia vienam projektui galima skirti valstybės biudžeto lėšų suma – 31 000 (trisdešimt vienas tūkstantis) Eur. Mažiausia vienam projektui galima skirti valstybės biudžeto lėšų suma – 25 000 (dvidešimt penki tūkstančiai) Eur. Konkursui numatyta valstybės biudžeto lėšų suma – 31 000 (trisdešimt vienas tūkstantis) Eur.

Projekto vykdymo laikotarpis bei tinkamomis finansuoti laikomos išlaidos, patirtos ir apmokėtos nuo 2027 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas paraišką pildo per informacinę sistemą SoPAS: https://sopas1.sppd.lt/login

Informacinės sistemos naudojimo instrukcijas galite rasti paspaudę čia.

Nuotolinė konsultacija paraiškų teikimo klausimais vyks sausio 28 d. 11 val. Registruotis į šią konsultaciją galite iki sausio 23 d. 12 val. paspaudę čia.

Kilus klausimų dėl sistemos Sopas, galima kreiptis į Socialinių paslaugų priežiūros departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šiais kontaktais: edita.karpaviciene@sppd.lt, tel. +370 658 82370,  aiste.svazaite@sppd.lt, tel. +370 658 82154.

Paraiškų teikimo klausimais darbo dienomis elektroniniu paštu ir telefonu teikia informaciją ir konsultuoja Agentūros Nacionalinės jaunimo politikos skyriaus patarėja Deimantė Adamonė, elektroninis paštas deimante.adamone@jra.lt, tel. +370 682 63345, arba kitas Agentūros direktoriaus įsakymu paskirtas už Konkurso organizavimą atsakingas specialistas. Informacija pareiškėjams teikiama iki paskutinės projektų pateikimo darbo dienos pabaigos, Lietuvos Respublikos laiku.

Nekilnojamojo turto sandorių vertinimas 

Patikrinimų metu buvo vertinami nekilnojamojo turto sandoriai ir preliminarios pirkimo–pardavimo sutartys. Nustatyta, kad dalis sandorių buvo sudaryti ne realiai ekonominei veiklai vykdyti, o siekiant nepagrįstos mokesčių naudos. 

Nustatyta, kad gyventoja kartu su sutuoktiniu faktiškai vykdė nekilnojamojo turto pardavimo ekonominę veiklą. Siekiant išvengti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM), dalis nekilnojamojo turto prieš pardavimą buvo padovanota sūnui. Tuo pat metu visos statybos išlaidos buvo priskirtos tik tai turto daliai, kuri buvo parduota sutuoktinių vardu. 

Kauno AVMI vertinimu, toks dovanojimo sandoris buvo apsimestinis – sudarytas tarp artimų giminaičių siekiant išvengti mokesčių pareigų. Pajamos, gautos pardavus padovanotą turtą, buvo pripažintos sutuoktinių pajamomis iš vykdytos ekonominės veiklos, nuo kurių apskaičiuotas GPM ir PVM. 

„Įvertinus visas aplinkybes, nustatyta, kad turto dovanojimo sandoris buvo apsimestinis ir sudarytas siekiant mokesčių naudos“, – teigia Kauno AVMI vadovė Judita Stankienė. 

Preliminarios sutartys kaip mokesčių vengimo priemonė 

Kontrolės metu taip pat nustatyta, kad gyventoja su viena įmone sudarė kelias preliminarias nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis. Pagal kiekvieną jų buvo sumokėtas itin didelis – po 85 tūkst. eurų – pradinis įnašas. Sutartyse buvo numatytos didelės kompensacijos (netesybos) tuo atveju, jei pagrindinės sutartys nebūtų sudarytos. 

Tuo pačiu metu ta pati įmonė dėl to paties nekilnojamojo turto sudarė preliminarias sutartis su kitais fiziniais asmenimis – tikraisiais pirkėjais. Jų pradiniai įnašai buvo daugiau kaip 28 kartus mažesni, o kompensacijos nebuvo numatytos. 

Nutraukus sutartis su gyventoja, įmonė grąžino sumokėtą avansą ir papildomai išmokėjo 40 tūkst. eurų, įvardytų kaip netesybos. Nustatyta, kad tokios išmokos buvo sumokėtos tik dviem asmenims – gyventojai ir jos sūnui. 

Įvertinus faktines aplinkybes ir įmonės finansinę padėtį, VMI nustatė, kad preliminarios sutartys buvo naudojamos ne nekilnojamajam turtui įsigyti, o kaip priemonė įforminti piniginių lėšų išmokėjimą, taip siekiant išvengti GPM, kuris būtų atsiradęs sudarius paskolos sutartis ir mokant palūkanas. 

Išmokėtos 40 tūkst. eurų sumos pripažintos apmokestinamosiomis pajamomis, kurias turėjo deklaruoti abu sutuoktiniai, kiekvienas – po lygią dalį. 

VMI kviečia pranešti apie pažeidimus 

VMI primena, kad su nesąžiningais pardavėjais susidūrę ar kitus mokestinius pažeidimus pastebėję gyventojai apie tai gali pranešti VMI telefonu +370 5 260 5060, taip pat užpildžius elektroninę formą VMI internetinėje svetainėje adresu https://www.vmi.lt/evmi/stop-seseliui. Pranešėjų anonimiškumas garantuojamas. 

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 

Per pastarąjį dešimtmetį smulkiųjų eismo dalyvių situacija Lietuvos keliuose pasikeitė  iš esmės. Kartu su intensyvėjančiu automobilių ir dviračių judėjimu atsirado ir naujų transporto priemonių – elektrinių paspirtukų, riedžių. Ypač sparčiai populiarėja lengvųjų keturračių kategorijai priskiriami vadinami mikroautomobiliai. Dėl nedidelės kainos ir mažesnių reikalavimų juos itin pamėgo jaunieji vairuotojai. 2022 m. buvo išlaikyti 2094 AM kategorijos egzaminai, o 2025 m. – 4594. Ši tendencija paskatino peržiūrėti iki šiol galiojusią AM kategorijos įgijimo tvarką.  

„Stebint eismo situaciją buvo įvertinta, kad didėjant AM kategorijos transporto priemonių skaičiui keliuose, būtina užtikrinti, jog teisę vairuoti įgyjantys asmenys turėtų ne tik teorinių žinių, bet ir realių praktinių įgūdžių. AM kategorija apima ne tik mopedus, bet ir lengvuosius keturračius, kurių aktualumas didėja ir kuriais jaunuoliai važiuoja bendrame eisme. Todėl vien teorinių žinių nebepakanka – turime įsitikinti, kad jauni vairuotojai moka saugiai valdyti transporto priemonę“, – sako „Regitros“ Egzaminavimo ir vairuotojų pažymėjimų išdavimo paslaugų skyriaus specialistas Robertas Litvaitis.  

Iki šiol – tik teorija, nuo lapkričio – ir praktika  

Šiuo metu teisė vairuoti AM kategorijos transporto priemones suteikiama išlaikius teorijos egzaminą „Regitroje“. Minimalus amžius, nuo kurio galima įgyti šią teisę, yra 15 metų. AM kategorija suteikia galimybę vairuoti mopedus bei lengvuosius keturračius, įskaitant mikroautomobilius.  

Nuo šių metų lapkričio 1 d. ši tvarka keisis. Minimalus amžius AM kategorijai įgyti bus didinamas nuo 15 iki 16 metų. Be to, greta teorijos egzamino atsiras ir privalomas praktikos egzaminas. 

Praktikos egzaminas bus laikomas vairuojant dviratį mopedą, o jo vertinimas, specialieji manevrai bei reikalavimai egzaminuojamojo aprangai ir apsaugoms bus taikomi pagal motociklų kategorijoms galiojančią tvarką. Transporto priemonę egzaminui laikyti turės pateikti pats egzaminuojamasis.  

„Šiais pokyčiais siekiame didesnio saugumo keliuose. Praktikos egzaminas leis objektyviai įvertinti, ar būsimasis vairuotojas geba valdyti transporto priemonę realiomis eismo sąlygomis ir tinkamai reaguoti į kintančias situacijas“, – pabrėžia R. Litvaitis.  

Išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus, asmeniui bus išduodamas vairuotojo pažymėjimas su AM kategorija. „Regitra“ primena, kad ruošiantis egzaminams svarbu ne tik mokytis taisyklių, bet ir skirti pakankamai dėmesio praktiniams važiavimo įgūdžiams.  

Kviečiame apsilankyti „Regitros“ svetainėje » Praktiniai patarimai ruošiantis egzaminams. Čia pateikiamas informacinis vaizdo įrašas apie egzamino eigą, vertinimo kriterijai ir galimybė išbandyti bandomąjį testą.   

Naujoji Lietuvos Respublikos prokuratūros vadovė prisiekė būti ištikima Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, garbingai atlikti savo pareigas, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališka, sąžininga bei saugoti gerą prokuroro vardą.

Savo kalboje Prezidentas pažymėjo, kad N. Grunskienė – pirmoji Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė, skiriama eiti šias pareigas antrajai kadencijai. „Tai – itin reikšmingas Jūsų pastarųjų penkerių metų darbo rezultatų įvertinimas, o kartu ir didelis įpareigojimas pateisinti Jums parodytą pasitikėjimą“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas pabrėžė, kad ir antrosios kadencijos metu generalinei prokurorei netrūks iššūkių, jos dėmesio reikalaus Prokuratūros sistemos atsinaujinimas į pensiją išeinant daugeliui šiuo metu pareigas einančių prokurorų, būtinybė užtikrinti, kad visų prokurorų kvalifikacija atitiktų nuolat kintančio nusikalstamumo realybę.

„Šių dienų kontekste itin svarbu dėti pastangas išaiškinti nusikaltimus valstybei, prisidėti tiriant karo nusikaltimus Ukrainoje, taip pat ryžtingai kovoti su elektroniniu sukčiavimu“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas taip pat išsakė lūkestį, kad Prokuratūra ir toliau konstruktyviai dalyvaus teisėkūros procese, teiks pasiūlymus dėl galimų baudžiamosios justicijos srities įstatymų tobulinimo krypčių.

Prezidentas palinkėjo generalinei prokurorei N. Grunskienei didžiausios sėkmės vadovaujant Lietuvos Respublikos prokuratūrai.

Prezidento komunikacijos grupė

Apsnigtas automobilis – realus pavojus

Apsnigtas ar apledėjęs automobilis tampa realiu pavojumi. Sniegas ar ledas neturi dengti žibintų, atšvaitų, posūkių signalų, valstybinių numerių, skiriamųjų ženklų ir jokiu būdu neturi bloginti vairuotojo matomumo.

Nors Kelių eismo taisyklėse nereglamentuota, kad privaloma nuo transporto priemonės nuvalyti sniegą, tačiau jose nustatyti labai konkretūs reikalavimai: prieš kelionę būtina įsitikinti, kad nėra kliūčių saugiam eismui, o jei jos yra – draudžiama tęsti judėjimą, kol kliūtys nebus pašalintos. Sniegas ar ledas ant automobilio yra būtent tokia kliūtis, nes jis riboja matomumą, gali dengti numerius ar šviesos prietaisus, stiklus, šoninius veidrodėlius, o pajudėjus – nulėkti nuo priekabos viršaus ir tapti pavojingu sviediniu kitiems eismo dalyviams.

,,Žiemą transporto priemonės techninė būklė ir, be abejo, atsargumas tampa dar svarbesni. Apsnigtu ar apledėjusiu automobiliu tęsti kelionės nerekomenduojame, nes net ir trumpas važiavimas gali baigtis didelėmis problemomis. Baudos gal ir nėra didelės, tačiau jos tik mažiausia pasekmė. Tikroji kaina gali būti sugadintas turtas, sužalotas žmogus ar prarastas saugumas kelyje“, – perspėja Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys.

Atsakomybė įvykus eismo įvykiui

Kai sninga ar pusto, vairuotojas privalo visada įvertinti automobilio būklę, sniego kiekį ant jo, valstybinio numerio ženklų matomumą, žibintų švarą ir savo paties pasirengimą važiuoti. Jeigu eismo įvykis įvyktų dėl to, kad vairuotojas nenusivalė priekinio stiklo ir nematė kelio, arba nuo jo automobilio nulėktų ledo luitas ar sniego kupstas ir apgadintų kitą transporto priemonę ar sužeistų žmogų, kaltė kristų būtent vairuotojui. Kiekvienu atveju individualiai vertinamos ir aiškinamasi visos aplinkybės, tačiau pagrindinis kriterijus visada tas pats – ar vairuotojas ėmėsi visų būtinų atsargumo priemonių, kaip nurodyta Kelių eismo taisyklėse.

Už atsargumo priemonių nesilaikymą gali būti taikoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyta bauda nuo 10 iki 12 eurų. Tai nėra didelė suma, tačiau ji yra signalas, kad saugumas kelyje nėra smulkmena.

Rimtesnių padarinių galite sulaukti, jei nustatoma, jei, pavyzdžiui, tyčia paliekamas uždengtas ar nenuvalytas transporto priemonės numeris.

Ypač didelė rizika kyla krovininiams automobiliams

Žiemą ypač didelė rizika kyla sunkvežimių ir vilkikų ar autobusų vairuotojams, kai ant priekabų stogų susikaupia sniego ar ledo. Nuo judančios priekabos nukritęs ledo gabalas laikomas eismo įvykio priežastimi, o atsakomybė tenka vairuotojui. Jei toks ledo gabalas apgadina kitą automobilį, įvykis fiksuojamas kaip eismo įvykis, pildoma deklaracija, o prireikus kviečiama policija. Jei vilkiko vairuotojas nepastebi ir nuvažiuoja, tai gali būti vertinama kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos.

Lietuvos policija 

Sausio 13 d. kietųjų dalelių KD₁₀ paros ribinė vertė viršyta daugelyje šalies miestų – Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Jonavoje ir Kėdainiuose, rodo Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) oro kokybės stočių duomenys. Vis dar vyrauja nepalankios meteorologinės sąlygos – šalti, ramūs ir sausi orai, todėl teršalai neišsisklaido ir kaupiasi aplinkos ore. Aplinkos oro užterštumo padidėjimui įtakos turi ir šiluminės energijos gamyba energetikos įmonėse bei individualiuose namuose, ir intensyvaus transporto eismo keliama tarša.

,,Jonavoje veikiančioje oro kokybės tyrimų stotyje (Panerių g.)  buvo fiksuojamas padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis KD10 ir KD2,5 - vidutinė paros KD10 koncentracija siekė 58,07 µg/m³, kai norma yra 50 µg/m³. Šis oro taršos padidėjimas gali būti siejamas su dėl šaltų orų suintensyvėjusiu kuro deginimu šildant patalpas. Šilumos energija pastarosiomis dienomis intensyviai gaminama tiek energetikos įmonėse, tiek ir individualiuose namuose. Kad kuro deginimas yra pagrindinė padidėjusio oro užterštumo kietosiomis dalelėmis priežastis parodo ir tai, kad labai išaugo smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5) koncentracija aplinkos ore, o šis teršalas išmetamas būtent kuro deginimo metu. 
Atkreipiame dėmesį, kad kietosios dalelės neturi specifinio kvapo. Kitų teršalų koncentracijų normos šioje tyrimų vietoje Jonavoje nebuvo viršytos", - rašoma AAA pranešime. 

Prognozuojama, kad sausio 14-15 dienomis šalyje aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis taip pat gali būti padidėjęs –  išlieka KD₁₀ paros ribinės vertės viršijimo tikimybė.

Kietųjų dalelių KD₁₀ paros ribinės vertės viršijamos skirtingose Lietuvos vietovėse jau keletą dienų iš eilės.

Sužinoti apie visų Lietuvoje esančių automatinių oro kokybės tyrimų stočių duomenis ir oro užterštumo lygį, susipažinti su Agentūros specialistų parengtomis artimiausių dienų oro kokybės prognozėmis, vertinimu, rekomendacijomis dėl padidėjusio oro užterštumo galima čia.

AAA inf. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, ką valstybė garantuoja gausioms šeimoms. Gausia šeima laikoma tokia šeima, kurioje auginami, globojami trys ir daugiau vaikų. 

„Gausios šeimos yra mūsų valstybės stiprybė ir ateities pamatas. Labai svarbu, kad šeimos drąsiai ryžtųsi susilaukti daugiau vaikų, žinodamos, jog valstybė yra jų partnerė – padedanti, palaikanti ir kurianti saugią aplinką auginti vaikus. Investuodami į šeimas, investuojame į visos šalies gerovę“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Didesni vaiko pinigai. Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama išmoka vaikui arba kitaip – vaiko pinigai. Jie priklauso iki vaikas sulaukia 18 metų. Išmoka gali būti mokama ir ilgiau, tai yra iki 23 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa  (įskaitant asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos arba nėštumo ir gimdymo ar atostogų vaikui prižiūrėti, laikotarpiu).

Nuo 2026 m. išmoka vaikui – 129,5  euro. Vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat vaikams, turintiems negalią, prie vaiko pinigų skiriama ir papildoma 76,2 euro dydžio išmoka per mėnesį. Taigi, gausios šeimos vaikas kas mėnesį gauna 205,7 euro.

SVARBU. Papildomai skiriant išmoką vaikui gausiai šeimai, pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje, yra įskaitomi į savo šeimos sudėtį, nevertinant jų gaunamų pajamų. Pavyzdžiui, jeigu šeima augina tris vaikus, du nepilnamečius ir vieną pilnametį vaiką, kuris studijuoja aukštojoje mokykloje, pilnametis vaikas nebeturi teisės gauti išmokos, bet jis įskaitomas į šeimos sudėtį, todėl šeima laikoma gausia ir kitiems dviem nepilnamečiams vaikams išmoka vaikui skiriama kaip gausios šeimos vaikams.

Didesnė vienkartinė išmoka gimus vaikui. Kiekvienam gimusiam vaikui Lietuvoje išmokama vienkartinė išmoka. Vienkartinė išmoka vaikui nuo 2026 m. pradžios padidėjo iki 814 eurų, o nuo 2026 m. birželio 1 d. ji dar padidės 222 eurais – iki 1036 eurų.

Gimus vaikui, asmuo dėl vienkartinės išmokos skyrimo gali kreiptis per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos.

Nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti. Mokiniai turi teisę į nemokamus pietus ir į 148 eurų dydžio paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 349,5 euro.

Išimtiniais atvejais: ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką (vaikus), kai šeima augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas šeimos narys yra su negalia, patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas, nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti gali būti skiriama, kai vidutinės mėnesio pajamos asmeniui yra mažesnės kaip 466 eurai.

Mokiniams, kurių vidutinės mėnesio pajamos asmeniui mažesnės nei 349,5 euro (išimtiniais atvejais – 466 eurai), gali būti skiriamas nemokamas maitinimas vasaros atostogų metu mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose.

Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, tenkančias asmeniui, į pajamas nėra įskaitomi vaiko pinigai (tiek universali, tiek papildomai skiriama išmoka vaikui) ir, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus, 25–40 proc. su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos.

Šeimos kortelė. Gausios ar auginančios vaiką su negalia šeimos gali pasinaudoti Šeimos kortele, užtikrinančia specialias vienkartines ar daugkartines lengvatas, paslaugas, privilegijas ar nuolaidas partnerių suteikiamoms prekėms, paslaugoms, renginiams.

Prašymą išduoti Šeimos kortelę galima pateikti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) patvirtinant suformuotą preliminarų prašymą arba prašymą užpildžius savarankiškai, taip pat prašymą galima pateikti paštu arba atvykus į Socialinių paslaugų priežiūros departamentą.

 Daugiau informacijos: www.seimos-kortele.lt

Mamadieniai/tėvadieniai. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančių 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų. Už šias dienas mokamas jo vidutinis darbo užmokestis.

Šis papildomas poilsio laikas gali būti panaudojamas ir kitaip. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui priklauso 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 4 valandomis per savaitę. Pavyzdžiui, kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną mama ar tėtis gali dirbti 4 valandomis trumpiau arba keturias dienas per savaitę po 1 valandą trumpiau.

Nepasiturinčioms šeimoms – didesnės subsidijos įsigyjant pirmą būstą. Šeimoms, auginančioms 3 ar daugiau vaikų ir (ar) 3 ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam, ar keliems iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jeigu jos gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, teikiama 30 proc. dydžio subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti – kredito likučiui ar kredito pradiniam įnašui padengti.

Socialinis būstas – be eilės. Šeimoms, auginančioms 5 ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), taip pat šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka socialinis būstas gali būti išnuomojamas ne eilės tvarka.

Gausioms šeimoms taip pat gali būti mokama būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, jeigu šeimos atitinka kitus reikalavimus.

Antrojo laipsnio valstybinė pensija mamoms ar tėvams, išauginusiems 5 ir daugiau vaikų (mirties atveju – iki 8 metų).  148,56 euro (2026 m.) pensija gali būti skiriama senatvės pensijos amžiaus sulaukusiam ar negalią turinčiam motinai ar tėvui, netekusiems 60 proc. ar daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo), jei atitinka įstatyme nustatytas sąlygas (vaikai nepatyrė socialinės rizikos, jiems nebuvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa, nėra teisti ir kt.). Daugiavaikiam tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama tik tuo atveju, kai nėra daugiavaikės motinos arba kai daugiavaikė motina neatitinka šiame įstatyme nustatytų antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygų. Pensiją skiria ir moka “Sodra” , ji gali būti mokama kartu su įprasta senatvės pensija.

Dėl šios valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikės motinos ar tėvai turėtų kreiptis į „Sodrą“.

Šalpos senatvės pensija tėvams, išauginusiems 5 ar daugiau vaikų (mirties atveju – iki 8 metų). 391,50 euro (1,5 šalpos pensijų bazės) pensija gali būti skiriama tėvams, kurie išaugino 5 ar daugiau vaikų, sulaukė senatvės pensijos amžiaus, bet negauna įprastos senatvės pensijos, nes nesukaupė minimalaus stažo. Už išaugintus vaikus šalpos senatvės pensija skiriama ir mokama tik vienam iš tėvų.

Šalpos kompensacijos mamoms, kurios iki 1995 m. sausio 1 d. pagimdė ir išaugino iki 8 metų 5 ar daugiau vaikų. 391,50 euro (1,5 šalpos pensijų bazės) dydžio šalpos kompensacijos skiriamos 5 metai iki senatvės pensijos amžiaus sukakties arba netekus 60 proc. ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) ir mokamos tol, kol daugiavaikės motinos įgyja teisę gauti kurią nors pensiją: šalpos pensiją, socialinio draudimo pensiją, valstybinę pensiją ir kt., išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją ar vienišo asmens išmoką. Jeigu daugiavaikė mama įgyja teisę gauti mažesnio dydžio pensiją, ji vietoj pensijos gali pasirinkti toliau gauti šalpos kompensaciją.

Dėl šalpos senatvės pensijos ar šalpos kompensacijos daugiavaikės motinos turėtų kreiptis į „Sodrą“.

SVARBU. Gausios šeimos taip pat gali naudotis visomis kitomis socialinėmis garantijomis, kurios taikomos šeimoms su vaikais ar darbuotojams su vaikais, nepaisant jų skaičiaus.

Daugiau informacijos apie socialinę paramą auginantiems vaikus rasite: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-parama-kas-man-priklauso/auginu-vaika-naujas/

Apie lengvatas gausioms šeimoms: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai/seimos-politika/lengvatos-gausioms-seimoms/

„Kviečiame naujus metus pradėti ne tik pažadais dažniau nueiti į sporto klubą, bet pirmiausia pasižadėdami sau ir kitam, kad šiandien saugiai grįšime namo, nelėksime, žiūrėsime į kelią, o ne į telefoną, kad kitą automobilį lenksime, įsivertinę visas aplinkybes. Saugus eismas prasideda ne nuo kelio ženklų ar infrastruktūros, o nuo žmogaus sprendimo būti atsakingam. Kartais vienas paprastas veiksmas – praleistas pėsčiasis ar neskubėjimas – gali išgelbėti gyvybę. Šia iniciatyva kviečiame ne moralizuoti, o pažadėti vieni kitiems būti atidesniems ir pagarbesniems kelyje“, – sako Martynas Gedaminskas, „Via Lietuva“ vadovas.

Žmonės kelyje niekada nebūna vieni. Kiekvienas sprendimas turi įtakos ne tik mums patiems, bet ir kitiems – vairuotojams, pėstiesiems, dviratininkams. Saugus eismas – tai ne tik taisyklės, bet ir tarpusavio pagarba, gebėjimas matyti kitą bei prisiimti atsakomybę.

Nors dauguma eismo dalyvių žino Kelių eismo taisykles, skaudūs įvykiai rodo, kad dažniausios klaidos vis kartojasi. Vairuotojai dažnai viršija leistiną greitį, nepalieka pakankamo atstumo iki kitų transporto priemonių, ne visada sustoja praleisti pėsčiųjų perėjose ar vairuoja naudodamiesi mobiliaisiais telefonais. Tuo metu pėstieji ir dviratininkai kartais pervertina vairuotojų reakcijos laiką, kerta važiuojamąją dalį neįsitikinę, kad yra pastebėti, ne visada laikosi matomumo ir saugaus judėjimo principų. Tokios, iš pirmo žvilgsnio nedidelės, klaidos gali turėti skaudžių pasekmių, todėl kiekvieno eismo dalyvio atidumas ir atsakomybė yra itin svarbūs.

Projekto metu naujienų portaluose bus dalijamasi svarbiais saugaus eismo patarimais, naujausia informacija ir žmonių patirtimis, siekiant didinti eismo saugumą keliuose. Pagrindinis kvietimas – pažadėti tam, kuriam rūpi, kad kelyje elgsiesi atsakingai.

„Pažadėk man“ iniciatyva kviečia visuomenę sąmoningai pažvelgti į savo elgesį kelyje ir paskatinti vieni kitus, ypač artimuosius, keisti rizikingus vairavimo įpročius. „Via Lietuva“ primena, kad ilgalaikiai pokyčiai prasideda nuo asmeninio sprendimo. Tik palaikydami vieni kitus ir sąmoningai keisdami savo elgesį galime kurti saugesnį eismą visiems.

Apie AB „Via Lietuva“

„Via Lietuva“ – valstybės valdoma įmonė, atsakinga už Lietuvos kelių modernizavimą ir plėtrą. Bendrovė rūpinasi daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2000 km pėsčiųjų ir dviračių takų.

Pernai gruodį Latvijoje elektros energijos kaina buvo tokia pat, kaip ir Lietuvoje – 83 Eur/MWh, Estijoje kaina buvo mažesnė – siekė 73 Eur/MWh. Tuo pačiu laikotarpiu Švedijoje elektros energijos buvo mažesnė nei Baltijos šalyse ir siekė 59 Eur/MWh.

„Elektros kainų pokyčius gruodį labiausiai lėmė išaugusi vėjo elektrinių gamyba ir mažesnė generacija iš elektrinių, naudojančių brangesnį iškastinį kurą. Šie veiksniai leido formuotis žemesnėms kainoms“, – praėjusių metų pabaigos elektros rinkos duomenis komentuoja VERT pirmininkas Renatas Pocius.

Lietuvos elektros energijos generacija 2025 m. gruodį siekė 762 GWh ir, palyginti su lapkričiu, padidėjo 35 proc. Elektros energijos suvartojimas 2025 m. gruodį siekė 1 142 GWh ir buvo kiek daugiau nei 3 proc. didesnis nei praėjusį mėnesį.

Vidutiniškai 67 proc. elektros energijos vartojimo poreikio padengė elektros energijos gamyba šalyje, o likusi dalis elektros energijos buvo importuota.

2025 m. gruodžio mėn. didžiausią dalį – 66 proc. viso Lietuvos elektros energijos gamybos kiekio – pagamino vėjo elektrinės, saulės jėgainių generacija sudarė kiek daugiau nei 1 proc., hidroelektrinės (įskaitant energijos kaupimo įrenginiu laikomą Kruonio HAE) pagamino beveik 10 proc., šiluminės elektrinės (įskaitant naudojančias gamtines dujas kaip kurą) – 15 proc. viso šalyje pagaminto elektros energijos gamybos kiekio, o kitos – beveik 8 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio.

Pernai gruodį, kaip ir lapkritį, aukštos kainos formavosi ne tik rytinio ir vakarinio kainų piko metu, bet ir visą dieną. Didžiausia mėnesio vidutinė valandinė elektros energijos kaina – 114,4 Eur/MWh ‒ fiksuota rytinio kainų piko valandomis 9–10 val. Vakarinio piko aukščiausia vidutinė valandinė elektros energijos kaina buvo labai panaši – 114,2 Eur/MWh 16–17 val. Gruodžio mėn. žemiausios valandinės kainos formavosi nakties metu su žemiausia vidutine 43 Eur/MWh siekusia kaina 4–5 val.

Elektros energijos kainų skirtumai skirtingomis paros valandomis rodo, kad vartotojai turėtų galimybę sutaupyti, jeigu keistų savo vartojimo įpročius, pavyzdžiui, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei rinkdamiesi kintamosios (dinaminės) kainos sutartis, perkeltų savo vartojimą į mažesnės kainos laikotarpius.

Apžvalga parengta pagal Litgrid AB, ENTSO-E pateikiamus duomenis. Apžvalgoje visi duomenys pateikiami Lietuvos laiku.

Išsamią apžvalgą rasite VERT puslapyje.

Per šį laiką Lietuvoje dirbo apie 4 500 bendrovės mechanizmų – tai suminis per visą laikotarpį darbams pasitelktos technikos skaičius. Vykdant sniego ir ledo šalinimo, prevencinius bei slidumo šalinimo darbus, nuvažiuotas rekordiškas daugiau kaip 610 000 kilometrų atstumas – tai maždaug 45 kartus įveiktas maršrutas Lietuva–Niujorkas–Lietuva. Be to, siekiant užtikrinti eismo saugumą panaudota 40 000 tonų druskos – tai maždaug 650 pilnai pakrautų geležinkelio vagonų.

„Kelių priežiūros“ mechanizmai nenutrūkstamai tęsia darbus – vykdomas sniego ir ledo šalinimas, važiuojamosios dalies platinimas , slidumą mažinančių medžiagų barstymas bei tirpalo purškimas dar prieš prognozuojamą slidumo susidarymą.

Kaip skelbia sinoptikai ir indikuoja AB „Kelių priežiūra“ meteorologinių sąlygų stebėjimo sistemos, artimiausiomis dienomis prognozuojamas tolesnis temperatūros kritimas, o nuo rytojaus daugelyje šalies vietovių vėl galimas snigimas. Esant žemoms temperatūroms didėja plikledžio susidarymo rizika, todėl eismo sąlygos gali išlikti sudėtingos.

AB „Kelių priežiūra“ tęsia aktyvų pasirengimą galimam kitam žiemiškų orų etapui – pildomos slidumą mažinančių medžiagų atsargos, technika ir darbuotojai išlieka parengtyje, toliau nuolat stebimi kelių būklės ir meteorologinių sąlygų duomenys.

Vairuotojams primenama išlikti budriems: rinktis saugų greitį, laikytis didesnio atstumo nuo kitų transporto priemonių, įvertinti eismo sąlygas ir planuoti keliones su laiko rezervu.

AB „Kelių priežiūra“ yra sukūrusi interaktyvų kelių priežiūros žemėlapį, kuris viešai kiekvienam pasiekiamas darbai.keliuprieziura.lt. Žemėlapyje pateikiama informacija apie planuojamus ir atliktus valstybinės reikšmės kelių sniego ir ledo valymo bei ledą tirpdančių medžiagų barstymo darbus. Vairuotojai ir kiti eismo dalyviai kviečiami stebėti ne tik pastarųjų ir būsimų 8 valandų „Kelių priežiūros“ darbus, bet ir kiek iš viso per sezoną yra panaudota slidumą mažinančių medžiagų, kiek kilometrų atlikdami darbus nuvažiavo mechanizmai ir kiek realiu laiku mechanizmų dirba keliuose.

Primenama, kad apie pavojingas pažaidas, plikledį, kliūtis valstybinės reikšmės keliuose vairuotojai ir gyventojai kviečiami pranešti trumpuoju tel. nr. 1871 (trumpojo tel. nr. kaina Telia, Tele2 tinkluose - 0,12 Eur/min., Bitė - 0,15 Eur/min.) arba +370 5 232 9600 (kaina pagal mob. operatoriaus planą). Gyventojų patogumui bendrovė „Kelių priežiūra“ taip pat suteikia galimybę nemokamai užpildyti pranešimo formą internetinėje svetainėje www.keliuprieziura.lt arba minėtas kliūtis pažymėti navigacinėje programėlėje „Waze“, o pateikta informacija pateks į kelininkų informacinę sistemą.

AB „Kelių priežiūra" inf. 

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai primena, kad individualius namus galima šildyti tik aplinkos neteršiančiu ir pavojaus žmogaus sveikatai nekeliančiu kuru. Namų šildymui negalima deginti atliekų.  

Šildymo sezonu padidėja oro užterštumas individualių namų rajonuose. Šį užterštumą nemaža dalimi lemia neatsakingas  elgesys, kai patalpos šildomos deginant tam netinkamus daiktus: plastiko pakuotes, senus baldus, tekstilę ir net cheminėmis medžiagomis apdorotus pabėgius. Tokių daiktų deginimas teršia ne tik aplinkos orą, bet ir dirvožemį bei gruntinius vandenis. 

Deginamų atliekų poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai 

Deginant atliekas ar kitas kurui neskirtas medžiagas į aplinkos orą patenka įvairūs kenksmingi ir taršūs degimo produktai, tad žmonės, kūrendami draudžiamomis medžiagomis, ypač kenkia savo ir aplinkinių sveikatai. Be to, aplinkiniai jaučia nemalonų kvapą, galintį sukelti ne tik kosulį, bet ilgainiui ir rimtesnes kvėpavimo takų ligas. Jokiu būdu negalima deginti pramoninių ir buitinių atliekų, tokių kaip tekstilė, avalynė, baldai, langų rėmai, plastikų, apdorotų lakais, klijais, dažais, impregnuojamosiomis medžiagomis, padangų likučių ir t.t. 

Labai pavojinga namų šildymui naudoti cheminėse medžiagose išmirkytus medinius pabėgius (geležinkelio bėgių atraminės detalės). Juos deginant išsiskiria įvairūs kenksmingi teršalai, kurie užteršia ne tik aplinkos orą, bet laikui bėgant jie nusėdę į dirvožemį patenka į gruntinius vandenis taip juos užteršdami. 

Didžiausia žala aplinkai ir žmonių sveikatai daroma deginant alyvą ir alyvos produktų atliekas – deja, bet šio draudimo nepaiso kai kurios komercine veikla užsiimančios įmonės, pvz., automobilių remonto dirbtuvės. Deginant alyvos atliekas, į orą patenka sunkiųjų metalų, kurių didelė koncentracija gali sukelti kvėpavimo ir odos ligas. Nusėdusios ant žemės sunkiųjų metalų dalelės užteršia dirvą ir paviršinius bei gruntinius vandenis. 

Atliekų kūrenimas kietojo kuro katiluose (pvz., krosnyje) užteršia katilo ir dūmtraukio paviršius kenksmingais suodžiais. Dėl to blogėja šilumos perdavimas į patalpas, kyla gaisro pavojus, nes gali užsidegti dūmtraukyje susikaupę suodžiai. 

Aplinką teršia ir pelenai 

Aplinką gali teršti ir kūrenimo metu susidarantys pelenai. Dalis žmonių, pelenus išbarsto prie savo namų, sode, darže neatkreipdami dėmesio kad buvo kūrenama netinkamu kuru. Pelenuose, likusiuose sudeginus draudžiamas medžiagas ar atliekas, yra žmogui ir aplinkai kenksmingų junginių. Tokius pelenus išbarsčius šie junginiai įsiskverbia į dirvožemį, o iš ten gali patekti į gruntinius vandenis, auginamus vaisius, daržoves ir kitus augalus, o su jais – į gyvūnų ar žmonių organizmus.

Alternatyvos taršai 

• Namus šildytis galima renkantis tinkamą kurą – sausas malkas, sertifikuotas granules ir dujas.
• Bent kartą per metus patikrinti šildymo įrangą: išvalyti kaminą, pasirūpinti ventiliacija, įvertinti katilo ir krosnelės būklę. Ši profilaktika sumažina gaisro riziką, prailgina įrenginių tarnavimą ir užtikrina efektyvų šildymą.
• Taršius sprendimus keisti į mažiau taršius: centralizuotą šildymą, modernius katilus ir šilumos siurblius.

Svarbu

Netinkamai prižiūrimi kaminai ir židiniai į aplinką papildomai išskiria kenksmingas medžiagas net ir naudojant tinkamą (išdžiovintą bei sausą medieną, medžio pjuvenų briketus ar granules) kurą.

Daugiau informacijos apie oro taršą ir žalą sveikatai galima rasti Higienos instituto parengtoje publikacijoje „Prasidedant šildymo sezonui – kaip šildytis atsakingai ir saugoti sveikatą“. Nuorodą rasite čia.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymą, savivaldybių valstybės tarnautojams yra pavesta kontroliuoti atliekų deginimo atvejus buitiniuose taršos šaltiniuose. Savivaldybių pareigūnai taip pat yra atsakingi už administracinių nusižengimų tyrimus ir protokolų surašymą, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu.

Atsakomybė

Už atliekų ar kitų medžiagų, kurios nėra kuras, deginimą gali tekti susimokėti baudą ir atlyginti žalą aplinkai.

• Aplinkosaugininkai informuoja, kad už neskirtų kūrenimui medžiagų ar atliekų deginimą, asmenims taikoma Administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksą nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1 170 eurų.
• Pakartotinai padaryti nusižengimai užtraukia baudą asmenims nuo 270 iki 1 200 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 iki 3 000 eurų. 
• Taip pat skaičiuojama aplinkai padaryta žala, kurios minimalus dydis – 100 eurų.

Jei kyla klausimų dėl teisės aktų, susijusių su kūrenimu kietojo kuro katiluose, taikymo Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.

Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, nenugalimos jėgos aplinkybėmis laikomi įvykiai, kurių vežėjas negalėjo kontroliuoti, protingai numatyti ar kuriems užkirsti kelio. Tokios aplinkybės apima ir stichines nelaimes, smarkias audras ar kitus ekstremalius gamtos reiškinius. Tokiais atvejais vežimo terminai nelaikomi praleistais, o vežėjui nekyla pareiga atlyginti keleivių patirtus nuostolius.

Kelių transporto kodeksas nustato, kad vežėjas neatsako už pavėlavimą, jei jis kilo dėl nuo vežėjo nepriklausančių aplinkybių arba dėl transporto priemonės gedimo, kai tai buvo būtina siekiant užtikrinti keleivių saugumą. Negautos pajamos tokiais atvejais nėra kompensuojamos.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 181/2011 numato keleivių teises autobusų transporte, tačiau kompensacijos siejamos su reikšmingu pavėluotu išvykimu iš pradinės stotelės (daugiau kaip 120 minučių). Kompensacija vien už patį vėlavimą nėra numatyta. Tuo pačiu vežėjas privalo suteikti keleiviams būtiną ir proporcingą pagalbą ekstremalių situacijų metu, tačiau tokios pagalbos suteikimas nelaikomas atsakomybės pripažinimu.

Lietuvoje už kelių transporto priežiūrą, keleivių vežimo organizavimą ir Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą atsakinga Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA), kuri, esant poreikiui, vertina ir nenugalimos jėgos aplinkybių buvimą konkrečiais atvejais.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – VDAI) užsakymu 2025 m. lapkritį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Kiek visuomenė pasitiki asmens duomenų apsauga Lietuvoje ir kaip dažnai pastebi šios srities pažeidimus?

KAS TREČIAS SUSIPAŽINO SU BDAR

Praėjo daugiau nei penkeri metai nuo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) įsigaliojimo. Nors BDAR žinomumas pirmuosius ketverius metus augo, 2025 m. apie šį reglamentą girdėjusių ir su juo susipažinusių gyventojų dalis nebekito. Remiantis apklausa, 85 % gyventojų yra girdėję apie BDAR, o 34 % –  susipažinę. Nepaisant to, tik maždaug ketvirtadalis gyventojų galėjo įvardyti instituciją (be teismų), kuri padėtų apginti jų teises asmens duomenų apsaugos srityje. VDAI pavadinimą nurodė 26 % respondentų.

RETAI PASTEBI PAŽEIDIMUS

Remiantis apklausa, 13 % apklaustų gyventojų mano, kad per pastaruosius metus susidūrė su neteisėtu arba netinkamu jų asmens duomenų tvarkymu. Iš jų –  56 % ėmėsi veiksmų, siekdami apsaugoti savo teises (tai yra 9 procentiniais punktais daugiau nei 2024 m.). Jei ateityje susidurtų su asmens duomenų pažeidimu, 91 % apklaustų gyventojų imtųsi veiksmų, pavyzdžiui, ieškotų daugiau informacijos, kreiptųsi į įmonę ar įstaigą, kuri netinkamai tvarkė duomenis, arba teiktų skundą atsakingai priežiūros institucijai.

PASITIKI ĮMONĖMIS IR ĮSTAIGOMIS

Šiais metais gyventojų pasitikėjimas įmonėmis bei įstaigomis asmens duomenų apsaugos srityje augo. Remiantis apklausa, 58 % gyventojų mano, kad įmonės ir įstaigos Lietuvoje užtikrina teisę į duomenų apsaugą (tai yra 6 procentiniais punktais daugiau nei 2024 m.). Taip pat augo gyventojų pasitikėjimas duomenų apsaugos išmanymu, nes 50 % respondentų teigia, kad žmonės yra informuoti apie asmens duomenų apsaugą (4 procentiniais punktais daugiau nei 2024 m.). Visgi, pasitikėjimas savo darbdaviais išlieka aukščiausias – 62 % respondentų mano, kad jų darbdaviai laikosi asmens duomenų apsaugos reikalavimų.

JAUNIMAS IR VADOVAI ATSPARIAUSI

Apklausos rodo, kad jaunimas (18–29 m.) ir gyventojai, gaunantys didesnes pajamas ir užimantys aukštesnes pareigas, asmens duomenų apsaugos srityje jaučiasi saugesni: geriau žino savo teises ir kaip elgtis susidūrus su asmens duomenų apsaugos pažeidimu, labiau pasitiki duomenų valdytojais ir duomenų tvarkytojais. Aukščiausias pajamas gaunančių respondentų suvoktas asmens duomenų apsaugos sąlygų lygis (ADASL) siekia 68 %, o skirtumas tarp žemiausias ir aukščiausias pajamas gaunančių respondentų ADASL suvokimo yra net 12 procentinių punktų.  

ASMENS DUOMENŲ APSAUGOS SĄLYGŲ LYGIS

Nuo 2021 m. VDAI matuoja ir vertina asmens duomenų apsaugos sąlygų lygį (ADASL). Šis rodiklis apskaičiuojamas naudojant duomenis iš reprezentatyvios gyventojų apklausos. Į ADASL įeina 10 klausimų, susijusių su asmens duomenų apsauga (apie gyventojų žinias, pasitikėjimą įmonėmis ir įstaigomis dėl asmens duomenų tvarkymo, elgesį, susidūrus su galimais pažeidimais, ir pasitikėjimą priežiūros sistema). Maksimali siektina rodiklio reikšmė yra 100 %. 2025 m. ADASL siekė 63 % (2024 m. ADASL taip pat buvo 63 %, 2023 m. – 64 %, o 2021–2022 m. – 60 %). Augantis rodiklis rodo gerėjančias asmens duomenų apsaugos sąlygas Lietuvoje.

2025 m. ADASL ataskaita

Konkursus laimėjo įmonės „Tyrens Lietuva“ ir jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikianti tiekėjų grupė „Atamis“ (pagrindinis partneris) bei „Projects House“, kurie atliks žemės išpirkimo darbus.

„Tyrens Lietuva“ atliks darbų už maždaug 5 mln. Eur (su PVM), „Atamis“ ir „Projects House“ – už maždaug 2,3 mln. Eur (su PVM).

„Žemės paėmimas visuomenės poreikiams – būtinas žingsnis, kad „Rail Baltica“ projektas judėtų į priekį. Ši infrastruktūra atvers naujas galimybes verslui regionuose, skatins investicijas ir sukurs naujų darbo vietų, kartu sustiprindama Lietuvos saugumą, ekonominius ryšius ir susisiekimą su Europa“, – sako susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas.

2024 m. Vyriausybė patvirtino Panevėžio geležinkelio mazgo vystymo planą, kuriuo, radus sprendimus, pavyko išsaugoti visus 23 sodų bendrijoje „Šilas“ esančius gyvenamuosius namus.

Taip pat patvirtintas regioninių stočių vystymo planas – ateityje pagal poreikį ir turimą finansavimą galės būti įrengta iki 7 regioninių stočių ir stotelių: Vaškų keleivinė stotis, Joniškėlio mišri prekinė ir keleivinė stotis, Ramygalos, Pasraučių, Ručiūnų keleivinės stotelės, Jonavos prekinė ir keleivinės stotys.

„Nuo specialiųjų planų perėjome prie realių darbų – atrinkome patikimus paslaugų teikėjus, kurie įgyvendins „Rail Baltica“ projektui būtinas veiklas. Po sutarčių įsigaliojimo paslaugų teikėjai paslaugas suteiks per 26 mėnesius“, – sako „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas.

Prieš tvirtinant kiekvieną specialųjį planą buvo rengtos alternatyvos, vyko vieši pristatymai visuomenei, gyventojams teikta informacija apie jų turtą, į klausimus atsakyta ir individualiai.

Atsakymai į dažniausiai gyventojų užduodamus klausimus apie žemės išpirkimą visuomenės poreikiams skelbiami Susisiekimo ministerijos svetainėje ir oficialiame „Rail Baltica“ puslapyje.

„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto geležinkelis, sujungsiantis Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio bei Vakarų Europa, užtikrinsiantis regiono integraciją, civilinį ir karinį mobilumą, transporto sistemos atsparumą.

VDI praktikoje pasitaiko atvejų, kai darbuotojai į darbą iškviečiami skubiai, jiems pateikiami dokumentai neva „dėl klaidų“, o realiai – pasirašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru. Tokiose situacijose darbuotojai neretai net nesupranta, ką pasirašo, o tik vėliau sužino, kad darbo santykiai nutraukti. Ypač jautrūs atvejai – kai iki pensijos darbuotojui lieka vos keleri metai.

Spaudimas ar apgaulė – ne teisėtas atleidimas

„Darbdavys neturi teisės versti darbuotoją rašyti prašymo išeiti iš darbo savo noru ar gauti jo parašo apgaulės būdu. Teisėtas yra tik toks darbo sutarties nutraukimas, kuris atitinka tikrąją darbuotojo valią ir yra paremtas jo laisvu sprendimu“, – pabrėžia VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.

Pasak jo, darbdavio daromas spaudimas, skubinimas, grasinimai ar dokumentų pateikimas klaidinančiomis aplinkybėmis yra neteisėti veiksmai. Nustačius, kad darbuotojas buvo priverstas pasirašyti prašymą išeiti iš darbo arba jo parašas gautas apgaulės būdu, atleidimas gali būti pripažintas neteisėtu.

Tokiu atveju darbuotojas gali būti grąžinamas į ankstesnes pareigas, jam gali būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės prastovos laiką, taip pat – turtinė ir neturtinė žala. Be to, darbdaviui gali būti taikoma administracinė atsakomybė už darbo įstatymų pažeidimus.

Kada ir kaip galima atšaukti prašymą?

Jeigu darbuotojas supranta, kad prašymą nutraukti darbo sutartį pasirašė neapgalvojęs arba ne iki galo suvokdamas pasekmes, jis turi teisę per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos jį atšaukti, jeigu darbo sutartis dar nėra nutraukta. Vėliau prašymas gali būti atšaukiamas tik darbdaviui sutikus (Darbo kodekso 55 straipsnio 2 dalis).

Jeigu darbo sutartis jau nutraukta, darbuotojas turi teisę ginčyti atleidimą kaip neteisėtą.

Kaip įrodyti, kad sprendimas nebuvo laisvas?

Jeigu prašymas nutraukti darbo sutartį neatitiko tikrosios darbuotojo valios, tai įrodyti turi pats darbuotojas. Dėl neteisėto atleidimo į darbo ginčų komisiją galima kreiptis per 1 mėnesį nuo tada, kai darbuotojas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą.

VDI atkreipia dėmesį, kad tokiose situacijose itin svarbu rinkti įrodymus: išsaugoti elektroninius laiškus, žinutes, galimus pokalbių įrašus, taip pat liudytojų parodymus, galinčius patvirtinti darbdavio daromą spaudimą, grasinimus ar klaidinimą.

Ką daryti patiriant spaudimą?

VDI konsultacinėje veikloje nuolat sulaukia darbuotojų klausimų dėl darbdavių spaudimo išeiti iš darbo savo noru. Nors atskiros statistikos apie tokius atvejus nėra renkama, VDI praktika rodo, kad tokių situacijų mastas palaipsniui mažėja, tačiau problema išlieka aktuali.

„Darbuotojams rekomenduojame neskubėti pasirašyti jokių dokumentų, ypač jei jie pateikiami skubiai ar be aiškaus paaiškinimo. Visada verta išsamiai susipažinti su dokumentų turiniu ir pasikonsultuoti“, – pažymi Š. Orlavičius.

Jeigu darbuotojui daromas psichologinis spaudimas, naudojamas mobingas ar apgaulė, jis turi teisę kreiptis su skundu į VDI arba ginti savo teises darbo ginčų komisijoje. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į pateiktas aplinkybes, dokumentus ir įrodymus.

VDI inf.

Po kelerių metų, kai Lietuvoje vyravo palyginti švelnios ir mažai sniegingos žiemos, šiemet į šalį sugrįžo tikra žiema – su gausiu sniegu, šalčiu ir speiguotomis naktimis. Tokios sąlygos ypač sudėtingos miškuose gyvenantiems laukiniams gyvūnams – daugelyje vietovių jau susidarė vadinamojo baltojo bado sąlygos.

Stora sniego danga apsunkina maisto paieškas

Po pastarųjų dienų gausių kritulių ir pūgų visą Lietuvą dengia tolygi ir stora sniego danga. Daugelyje vietovių sniego sluoksnis yra gerokai didesnis nei įprasta pastaraisiais metais, o kai kur jis siekia keliolika ar net kelias dešimtis centimetrų. Kai kuriose šalies vietovėse dėl temperatūros svyravimų susidarė kieta sniego pluta, kuri dar labiau apsunkina laukinių gyvūnų galimybes pasiekti po sniegu esančius natūralius maisto šaltinius.

Miškininkai stebi situaciją ir imasi veiksmų

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai, nuolat dirbdami miškuose ir stebėdami gyvūnų būklę, vertina situaciją kiekvienoje girininkijoje ir imasi reikalingų priemonių ten, kur maisto stygius kelia realią grėsmę.

„Žiemos metu gerai matome, kuriose vietovėse telkiasi elniniai žvėrys ir kur jiems sunkiausia rasti maisto. Tokiose vietose, įvertinę situaciją, nukertame po keletą drebulių ir paliekame jas miške. Drebulės žievė, šakelės ir ūgliai yra vienas svarbiausių maisto šaltinių stirnoms, danieliams ir tauriesiems elniams sunkiausiu žiemos laikotarpiu. Tokia pagalba leidžia gyvūnams taupyti energiją, kurios žiemą jiems labai reikia, o lengvai pasiekiamos šakos praverčia ir kiškiams“, – sako VMU urėdijos Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vadovas Sigitas Kvedaras.

Kuo minta žvėrys žiemą?

Pasak miškininkų, elniniai žvėrys daugiausia laiko praleidžia lapuočių miškuose. Šiltuoju metų laiku jie minta žole, įvairiais žoliniais augalais, lapais, o žiemą jų racioną sudaro medžių ir krūmų šakelės, žievė, uogienojai, samanos bei kerpės, kuriuos įprastomis sąlygomis jie geba atsikasti iš po sniego. Tačiau esant giliai ir sukietėjusiai sniego dangai šie natūralūs maisto šaltiniai tampa sunkiai pasiekiami.

Papildomu maisto šaltiniu žiemą tampa ir lapuočių miškuose vykdomi sanitariniai, ugdomieji ar einamieji kirtimai. Po jų likusios šakos sudaro natūralų ir gyvūnams tinkamą maistą tuo metu, kai kiti ištekliai būna paslėpti po sniegu.

Svarbu: savavališkas šėrimas gali pakenkti

Miškininkai primena, kad laukinių gyvūnų šėrimas savavališkai, be žinių ir leidimų, gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Netinkamas maistas gali sukelti virškinimo sutrikimų, ligas ar pakeisti natūralią gyvūnų elgseną. Dėl šių priežasčių laukinių gyvūnų šėrimas yra leidžiamas tik atsakingoms institucijoms – miškininkams ir medžiotojams, veiklą vykdantiems pagal nustatytas taisykles.

Valstybinių miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą ir nuolat rūpinasi ne tik miškų atkūrimu, apsauga bei priežiūra, bet ir juose gyvenančia laukine fauna. Žiema – vienas sudėtingiausių laikotarpių gyvūnams, todėl atsakinga ir laiku suteikta pagalba padeda jiems išgyventi sunkiausią metų laiką.

Kreipdamasis į minėjimo dalyvius, Prezidentas pabrėžė, kad Sausio 13-oji kasmet primena Lietuvos laisvės ištakas ir atskleidžia tautos ryžtą bei pasiaukojimą.

„Sausio 13-oji nukreipia mūsų dėmesį į tai, kas svarbiausia. Pasakodama Lietuvai ir pasauliui apie mūsų laisvės gynėjus, jų beribį ryžtą ir pasiaukojimą, ji atskleidžia, kaip giliai įsišaknijęs mūsų laisvės troškimas ir kokia didele jėga jis gali būti“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas pažymėjo, kad Laisvės gynėjų diena laisvės idėją paverčia gyvu, kiekvienam asmeniškai aktualiu įsipareigojimu.

Šalies vadovas akcentavo, kad ši diena kviečia ne tik prisiminti istorinius įvykius, bet ir toliau rūpintis valstybės ateitimi: „Sausio 13-ąją ne tik prisimename mums tekusį skaudžių išbandymų laikotarpį, bet ir vieni kitus kviečiame tęsti kovą už Lietuvos nepriklausomybę ir visų mūsų laisvę.“

Pasak Prezidento, laisvė – neatsiejama nuo atsakomybės.

„Laisvė – tai kasdieniai pasirinkimai, kurie mus lydi nuolat reikalaudami mūsų dėmesio. Laisvė – tai galimybė nesutikti su kito žmogaus nuomone ir megzti pagarbų dialogą, nesibaiminant nei valstybės prievartos, nei minios teismo“, – sakė šalies vadovas.

Kalbėdamas apie šių metų Laisvės premijos laureatą T. Šerną, šalies vadovas pažymėjo jo pavyzdžio svarbą Lietuvai.

„Metai iš metų Tomo Šerno pavyzdys mus palaiko ir kreipia teisinga kryptimi. Tvirtai atlaikyti visus išbandymus, nepasiduoti neapykantai, prisiimti atsakomybę, su viltimi ir gyvenimo meile žvelgti į ateitį – tik tokia laisvė, tokia drąsa, toks įsipareigojimas gali sustiprinti Lietuvą – mus visus“, – sakė Prezidentas.

Prezidentas išreiškė tikėjimą Lietuvos žmonių gebėjimu saugoti laisvę ir perduoti ją ateities kartoms: „Tegul visi žino, kad Lietuva yra laisvų, drąsių ir orių žmonių, gebančių susivienyti dėl bendro tikslo, šalis.“

Vėliau Prezidentas dalyvaus Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje bei žuvusiųjų pagerbimo ceremonijoje Antakalnio kapinėse.

Prezidento komunikacijos grupė

Lietuvos gyventojų sveikatos priežiūra, paciento teisės ir privalomojo sveikatos draudimo teikiamos garantijos – tai kiekvienam aktualios temos, kurias išmanyti itin svarbu. Tačiau net ir aktyviausiems šios srities smalsuoliams rasti atsakymus į svarbiausius klausimus gali būti tikras iššūkis. Kad netektų klaidžioti informacijos labirintuose, Valstybinė ligonių kasa atnaujino elektroninį leidinį, skirtą gyventojams, „Paciento vadovas. Atsakymai į svarbiausius klausimus“ ir kviečia visą svarbiausią informaciją rasti vienoje vietoje.

Šis leidinys, pirmą kartą išleistas 2024 m., sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo, todėl šiemet – jis išsamesnis, papildytas naujausiais statistiniais duomenimis. Taip pat atnaujintas leidinio dizainas. Elektroniniame leidinyje „Paciento vadovas“  išsamiai aptariamos temos, susijusios su privalomuoju sveikatos draudimu, šeimos gydytojų ir gydytojų specialistų teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, gydymusi ligoninėje, kompensuojamaisiais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis, medicinine reabilitacija, tarpvalstybine sveikatos priežiūra ir kt.

Leidinio atnaujinimas ir papildymas statistiniais duomenimis skaitytojui leis ne tik susipažinti, kokiomis prevencinėmis programomis jis gali pasinaudoti, bet ir sužinoti, kaip aktyviai skirtingų regionų gyventojai naudojasi galimybe prevenciškai pasitikrinti sveikatą. Vartojantys kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones ras tikslią informaciją apie kasmet besikeičiantį valstybės kompensuojamų priemokų krepšelį, naudingų patarimų dėl racionalaus antibiotikų vartojimo ir kitų svarbių farmacinio raštingumo temų. Tiems, kuriems reikia sveikatos priežiūros paslaugų Europos šalyse, ras gaires, kaip pasinaudoti šia galimybe ir teise, kurią garantuoja privalomasis sveikatos draudimas. Ir tai tik maža dalis to, ką gyventojams siūlo atnaujintas leidinys.

„Paciento vadovas. Atsakymai į svarbiausius klausimus“ – tai elektroninio formato leidinys, kuris  nemokamai yra visiems prieinamas internetu. Toks formatas pasirinktas tam, kad būtų galima greitai reaguoti į nuolat kintančią informaciją, teisės aktų pokyčius ir esant poreikiui faktus pakoreguoti. Taip informacija apie sveikatos priežiūrą niekuomet nepraranda savo aktualumo. Turėdami originalią leidinio nuorodą, visuomet žinosite naujausią informaciją.

„Sveikatos sistema gali atrodyti sudėtinga net ir tiems, kurie ja naudojasi kasdien, todėl mums labai svarbu kalbėti aiškiai, suprantamai ir būti šalia žmogaus tada, kai jam kyla klausimų. Atnaujintas „Paciento vadovas“ – tai patikimos, nuolat atnaujinamos informacijos šaltinis, padedantis gyventojams geriau suprasti savo teises, galimybes ir sveikatos priežiūros kelią. Kviečiame šiuo leidiniu naudotis ne tik ieškant atsakymų konkrečioje situacijoje, bet ir prevenciškai – tam, kad sprendimai dėl sveikatos būtų priimami žinant, o ne spėliojant“, – sako Valstybinės ligonių kasos Komunikacijos skyriaus vedėja Jolanta Normantienė.

Visus skaitytojus bei srities profesionalus kviečiame dalintis šia informacija. Jei turite klausimų ar pastebėjimų dėl leidinio, rašykite mums el. paštu VLK_komunikacija@vlk.lt.  

Leidinio nuoroda: Paciento vadovas. Atsakymai į svarbiausius klausimus

Ligonių kasų inf. 

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) 2025 m. sulaukė daugiau kaip 1,9 tūkst. asmenų pranešimų apie galimus gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimus. Šie skaičiai rodo vis labiau augantį visuomenės sąmoningumą ir aktyvų įsitraukimą rūpinantis tinkamomis gyvūnų laikymo sąlygomis ir jų sveikata. 

„Didelis gyventojų pranešimų skaičius nereiškia, kad gyvūnų laikymo situacija Lietuvoje blogėja. Priešingai, tai atspindi augantį visuomenės nepakantumą galimiems pažeidimams. Kuo daugiau informacijos VMVT gauna laiku, tuo operatyviau galime reaguoti ir apsaugoti gyvūnus“, – sako VMVT Priežiūros departamento patarėja Diana Daina Šutovienė. 

Net 69 proc. šios srities pranešimų buvo pateikta anonimiškai, o tai leidžia manyti, jog galimybė pranešti neatskleidžiant tapatybės gyventojus skatina drąsiau reaguoti į pastebėtus pažeidimus. Tačiau VMVT atkreipia dėmesį, jog anonimiškumas turi ir kitą pusę – nesant galimybės susisiekti su pranešėju, tyrimai gali užtrukti arba būti apsunkinti, kai pranešime trūksta informacijos apie galimo pažeidimo vietą ar iš jos negalima identifikuoti pažeidimą darančio asmens. Todėl išsamesnis pranešimas, pateikti kontaktiniai duomenys leidžia inspektoriams operatyviai patikslinti informaciją ir greičiau imtis veiksmų. 

Daugiausia įtarimų – dėl gyvūnų gerovės pažeidimų 

VMVT duomenimis, 73 proc. visų pranešimų buvo susiję su galimais gyvūnų gerovės pažeidimais. Rečiau buvo pranešta apie galimus pažeidimus, susijusius su gyvūnų augintinių veisimu (8,6 proc.) bei ūkininkavimo veiklomis (5,6 proc.). 

Patikrinimų metu VMVT inspektoriai nustatė pažeidimus, kurių didžiausią dalį sudarė gyvūnų ženklinimo ir registravimo (26 proc.) bei vakcinacijos reikalavimų (21 proc.) pažeidimai.  

Didžiausias dėmesys išliko augintiniams 

Iš duomenų matyti, jog didžiausias visuomenės dėmesys tenka gyvūnams augintiniams – jie paminėti net 78 proc. visų pranešimų. Apie ūkinius gyvūnus pranešta 19 proc. atvejų, pranešimai apie laukinius gyvūnus sudarė 3 proc. gautų pranešimų. Kai kuriais atvejais tame pačiame pranešime buvo nurodomi galimi pažeidimai, susiję su skirtingų rūšių gyvūnais. 

Iš visų pranešimų apie ūkinius gyvūnus buvo tirta 238, iš jų pasitvirtino 41 proc. VMVT tiriant pranešimus apie ūkinius gyvūnus, patikrinimų metu dažniausiai buvo nustatyta: ženklinimo ir registravimo pažeidimai (27 proc.), biologinės saugos bei šėrimo ir girdymo reikalavimų neužtikrinimas (po 8 proc.), reikalavimų neatitinkančios laikymo sąlygos (7 proc.) ir veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai ji būtina (7 proc.). Be to, nustatyti atvejai, kai užtikrinta gyvūnų gerovė ar jų laikymo sąlygos kėlė grėsmę gyvūnų sveikatai (6 proc.) –  visa tai rodo, kokios svarbios tęstinės prevencinės priemonės ūkiuose. 

Iš patikrintų 888 pranešimų apie augintinius pasitvirtino 36 proc., t. y. maždaug kas trečias pranešimas buvo pagrįstas. 

Tikrinimų metu nustatyti pažeidimai daugiausia buvo susiję su gyvūnų augintinių vakcinacijos nuo pasiutligės reikalavimų nesilaikymu – 30 proc. ir ženklinimu bei registravimu – 27 proc. Skaičiai rodo, kad dalis augintinių vis dar nėra tinkamai skiepijami ar registruojami, o tai apsunkina ligų kontrolę ir gyvūnų atsekamumą. Taigi nekyla abejonių, kad gyventojų nuoseklus švietimas ir edukacija yra itin svarbūs. 

Nustačius žiaurų elgesį su gyvūnais, 2025 m. VMVT iš 4 ūkių laikytojų konfiskavo 5 ūkinius gyvūnus, o iš 21 asmens – 163 augintinius. 

VMVT ragina teikti kuo tikslesnę informaciją 

VMVT primena, kad teikiant pranešimus itin svarbu nurodyti tikslią galimo pažeidimo vietą, laiką, faktines aplinkybes, taip pat palikti kontaktinius duomenis, kad inspektoriai prireikus galėtų susisiekti dėl papildomos informacijos ir kuo greičiau bei efektyviau pradėti tyrimą, siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę bei teisės aktų laikymąsi. 

Apie pastebėtus ar įtariamus gyvūnų sveikatos ir gerovės pažeidimus galima informuoti VMVT: tel. 1879 arba +370 5 242 0108 ir internetu, užpildžius VMVT pranešimo formą. 

Pagrindinės rekomendacijos gyvūnų laikytojams: 

• Tinkamai ženklinkite ir registruokite savo gyvūnus.  
• Laikykite juos saugioje, prižiūrimoje vietoje su pakankama erdve judėti. 
• Pasirūpinkite, kad gyvūnai visada turėtų geriamojo vandens, būtų pašerti. 
• Laikykitės privalomų skiepijimų grafiko ir reguliariai rūpinkitės gyvūnų sveikata. Pastebėję neįprastus sveikatos pokyčius nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją. 
   

Minint Laisvės gynėjų dienos metines Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė pažymi Sausio 13-osios įpareigojimą branginti laisvę ir reiškia dėkingumą tiems, kurių ryžtas, drąsa ir vienybė ją apgynė prieš 35-erius metus.

„Per 35-erius metus, praėjusius nuo sausio 13-osios, Lietuvoje gimė ir kvėpuodama laisve užaugo nauja karta, branginanti tai, kas iškovota ir krauju apginta. Savo kasdieniu pilietiškumu ir darbais stiprinanti valstybę, kad nieko panašaus daugiau niekada nepasikartotų, tačiau lygiai taip pat pasirengusi būti laisvės sargyboje, jeigu to prireiks.

Mano senelis, miręs 1989-ais metais, nespėjo pamatyti vėl nepriklausomos Lietuvos, bet šeimai vis kartodavo: „Lietuva bus laisva. Jūs dar pamatysite litą“. Jo žodžiams buvo lemta išsipildyti. Gaila, kad jis pats nebeišvydo atkūrusios nepriklausomybę savo valstybės.

Šiandien esame laisvi todėl, kad taip tikėjusių buvo ne vienas. Tikėjimas jų neapleido ir lemtingą Sausio 13-ąją. Neabejoju, kad tą naktį ne vienas jautė baimę ir nežinomybę, bet sėmėsi drąsos iš nepaprastos vienybės ir aiškaus supratimo, kad ginama tai, kas neįkainojama – laisvo žmogaus ir laisvos tautos orumas. Tą naktį Lietuva parodė, kad istoriją gali keisti ne ginklai, o žmonių apsisprendimas. Mes įrodėme, kad net sudėtingiausių geopolitinių sukrėtimų akivaizdoje tauta gali išsikovoti laisvę ir ją apginti. Tai pamoka, aktuali ir šiandien, kai pasaulis vėl susiduria su brutalia jėga ir bandymais perrašyti istoriją.

Sausio 13-oji visada primins, kad mūsų ateitis yra mūsų pačių rankose. Kad išvien, pasitikėdami vienas kitu ir bendru tikslu, galime daugiau nei kartais galbūt įsivaizduojame – kaip šviesią, taip ir tamsiausią valandą. Tegul dėkingumas Laisvės gynėjams įkvepia ir įpareigoja: pilietiškumui, atsakomybei už valstybę ir pasitikėjimui vienas kitu“, – sako Ministrė Pirmininkė I. Ruginienė.

Vyriausybės vadovė šiandien minės Laisvės gynėjų dieną Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijoje kartu su mokyklos bendruomene, vėliau dalyvaus oficialiuose renginiuose: Laisvės gynėjų dienos 35-mečio minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje Seime, Valstybės vėliavos iškėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje bei pagerbs Sausio 13-osios aukas Antakalnio kapinėse.

Šią 5–12 kl. mokiniams skirtą vaizdo pamoką sausio 13 d. 8 val. 10 min. transliuos LRT televizija. Dėl patogumo šios vaizdo medžiagos titruotas įrašas skelbiamas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Youtube paskyroje. Čia rasite ir pradinių klasių (1–4 kl.) mokiniams parengtą trumpesnę „Pamokos laisvei“ versiją.

Švietimo portale emokykla.lt taip pat skelbiama metodinė medžiaga, kuri gali padėti mokytojams pasiruošti ir vesti pamokas, projektines veiklas, skirtas Sausio 13-osios įvykiams atminti.  

Laisvės gynėjų dieną galima paminėti tradiciniais renginiais, pagerbti žuvusiuosius, jų atminimui languose uždegti žvakeles. Visa Laisvės gynėjų dienos 35-ųjų metinių renginių programa skelbiama Seimo interneto svetainėje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Nuotr. BNS

Iš viso VSAT pareigūnai 2025 m. sulaikė 4 440 576 pakelius cigarečių. Tai daugiau nei tris kartus viršija 2024 m. rezultatą, kai buvo sulaikyta 1 386 714 pakelių.

Pernai sulaikytų rūkalų vertė yra beveik 21,1 mln. eurų, o užkardyta žala valstybės biudžetui – daugiau kaip 18,8 mln. eurų.

Praėję metai buvo ypatingi ir tuo, kad iš Latvijos nelegalių rūkalų į Lietuvą buvo bandyta gabenti daugiau nei iš Baltarusijos. Tokio reiškinio anksčiau nėra buvę.

2025 m. pasieniečiai iš viso nustatė 917 kontrabandos ir neteisėto prekių gabenimo atvejų (2024 m. – 637), iš jų 911 atvejų gabenta tabako produkcija.

Dėl neteisėto prekių gabenimo pernai buvo sulaikyti 352 asmenys (2024 m. – 350).

50,1 proc. VSAT sulaikytų cigarečių buvo per ES vidaus sieną atgabenta iš Latvijos, 49,2 proc. – iš Baltarusijos, 0,3 proc. – iš Rusijos. Dar 0,4 proc. kontrabandos patekimo į Lietuvą kelias nėra žinomas.

Pagal markes daugiausia sulaikyta „Minsk“ pavadinimo cigarečių – 37 proc. viso kiekio. 26 proc. sudarė taip pat baltarusiškas pavadinimas NZ. 15 proc. ir 13 proc. buvo „Marlboro“ ir „Winston“, kurių pakeliai beveik visais atvejais buvo be akcizo ženklų.

Kontrabandos intensyvėjimas pernai buvo susijęs su dviem tendencijomis. Pirma –falsifikuotų rūkalų srautas iš Latvijos. Iš viso per metus Lietuvos pasieniečiai nustatė 45 atvejus, kai cigaretės buvo atgabentos iš šios kaimyninės šalies. Taip sulaikyta daugiau kaip 2,2 mln. pakelių rūkalų. Pažymėtina, kad Latvijoje 2024 m. pabaigoje bei 2025 m. buvo nustatytas bei likviduotas ne vienas nelegalus tabako „fabrikėlis“.

Kita pernai pasieniečių sulaikytų cigarečių kiekio augimo priežastis buvo padažnėję bandymai kontrabandą iš Baltarusijos skraidinti oro balionais.

Sustiprinus valstybės sienos su Baltarusija apsaugą techninėmis priemonėmis, kontrabandos gabenimas sausumos keliais tapo sudėtingesnis. Daugiau negu keturis penktadalius iš Baltarusijos į Lietuvą patekusių cigarečių 2025 m. buvo bandoma atgabenti oru naudojant balionus ar bepiločius orlaivius. Pernai jais skraidinta ir į pasieniečių sandėlius pateko daugiau kaip 1,6 mln. pakelių cigarečių.

Ypač buvo veikiama Lietuvos pietrytinė siena. Cigarečių gabenimo balionais atstumas 2025 m. ilgėjo – jie iš Baltarusijos skrido ir daugiau negu 100 km į Lietuvos gilumą nuo valstybės sienos. Jei 2024 m. tokie atvejai sudarė apie trečdalį, tai pernai tik apie trečdaliu atvejų balionais gabentos cigaretės buvo aptiktos pasienio ruože.

Iš viso pernai buvo perimti 635 oro balionais iš Baltarusijos į Lietuvą skraidinti rūkalų kroviniai. 2024-aisiais buvo 226 tokie atvejai. 2022 m. kontrabandos skraidinimo balionais nebuvo, o 2023 m. fiksuoti 3 tokie bandymai.

Pernai pasieniečiai nutupdė ir 59 kontrabandininkų dronus. Jais iš Baltarusijos į Lietuvą taip pat buvo skraidinami nelegalūs rūkalai. 2024 m. perimti 54 tokie dronai su kontrabanda.

Siekiant suvaldyti kontrabandą oro balionais Lietuvoje taikytos įvairios poveikio priemonės. Tarp jų – paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, sukurta jungtinė teisėsaugos darbo grupė efektyvesnei kovai su balionais gabenama kontrabanda, įvykdytos didelio masto ir veiksmingos operacijos prieš tokia nusikalstama veikla užsiimančius asmenis, priimtos įstatymų pataisos kovai su šiuo reiškiniu ir kt.

Beje, cigaretes iš Baltarusijos oro balionais bandoma gabenti ir į Lenkiją bei Latviją.

Pernai mažėjo kito vadinamojo nuotolinio cigarečių gabenimo iš Baltarusijos būdo, t. y. plukdymo pasienio vandenimis suformuojant plaustus ar naudojant įvairias konstrukcijas ir pritvirtinant GPS įrangą, dažnumas. Kontrabandininkai cigaretes iš Baltarusijos nuleidžia į Nemuną bei Nerį, kur siena su Baltarusija eina upių viduriu. Iš viso rūkalų kontrabandą pasienio vandenimis bandyta gabenti 32 kartus, plukdyta daugiau kaip 107 tūkst. pakelių cigarečių.

VSAT vertinimu, akivaizdu, kad kompleksinės priemonės, skirtos valstybės sienos apsaugai stiprinti, lėmė naujų kontrabandos schemų pritaikymą ir neteisėto gabenimo maršrutų diversifikavimą, t. y. tabako gaminių vežimą iš Latvijos bei kontrabandos iš Baltarusijos „kilimą į orą“.

Rūkalų kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Baltarusijos išlieka didelis. Tai kuria palankias prielaidas nelegaliam rūkalų gabenimui bei prekybai, ypač atsižvelgiant į visuomenės toleranciją pigesniems kontrabandiniams rūkalams.

Perteklinė Baltarusijos tabako pramonės produkcija nemažėja. Atsižvelgiant į tai ir į palankią Lietuvos geografinę padėtį, šalis išlieka patraukliu tašku nelegaliam tabako gaminių tranzitui į kitas ES valstybes. Be to, Baltarusijos režimas kontrabandą oro balionais naudoja ir kaip hibridinę ataką prieš Lietuvą.

Įvertinusi minėtas aplinkybes VSAT konstatuoja, kad neteisėto tabako gaminių gabenimo rizika ir toliau išlieka aukšta.

Parengė VSAT patarėjas Giedrius Mišutis

Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė susitiko su savivaldybių vadovais – šalies merais ir Lietuvos savivaldybių asociacija. Vyriausybėje pirmadienį diskutuota savivaldai svarbiausiais regionų politikos, finansinio savarankiškumo, civilinės saugos ir kitais klausimais.

„Vyriausybė ir savivalda privalo dirbti kaip partneriai, priešingu atveju nukenčia tie, kuriems mes visi dirbame – tai Lietuvos gyventojai. Esame už didesnį savivaldybių įgalinimą sprendžiant vietos problemas ir savarankiškumą, nes būtent savivalda gali efektyviausiai pasirinkti priemones, kaip pasiekti nacionaliniu ar europiniu lygiu keliamus tikslus. Kartu matome ir uždavinius, spręstinus vyriausybiniu lygiu – susijusius pirmiausia su regioninės politikos koordinavimu bei itin plačiai šiuo metu išskaidytomis atsakomybėmis“, – sakė premjerė I. Ruginienė.

Kaip pridūrė premjerė, XX-oji Vyriausybė yra atsisakiusi Regionų ministerijos steigimo idėjos, vietoje to daugiau atsakomybių suteikiant Vidaus reikalų ministerijai.

Susitikime vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius pristatė siektinus regionų plėtros pokyčius ir esamus iššūkius.

Mažinant atsakomybės už regionų politiką išskaidymą numatoma sutelkti tolygiai ir tvariai plėtrai būtinas viešosios politikos sritis vienoje institucijoje – šis tikslas iškeltas ir Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane.

Diskusijoje savivaldybių merai išsakė opiausias problemas ir lūkesčius dėl bendradarbiavimo su Vyriausybe: kalbėta apie lankstumo poreikį įgyvendinant civilinės saugos projektus, Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, vidaus sandorių teisinį reguliavimą, savivaldybių finansinį savarankiškumą ir tvarių savarankiškų pajamų šaltinių plėtrą.

Premjerė I. Ruginienė užtikrino, jog Vyriausybė išliks atvira konstruktyviam dialogui su savivalda ir pažymėjo tęsianti asmeninius reguliarius darbo vizitus regionuose.

Stiprinant Vyriausybės ir savivaldybių partnerystę, dar spalį Ministrė Pirmininkė ir LSA prezidentas Audrius Klišonis pasirašė atnaujintą dvišalio bendradarbiavimo susitarimą.

Per 2025 metus (nuo 2025 01 01 iki 2025-12-31) pagal Agentūros priimtas atrankos išvadas, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas ir priimtus sprendimus, kad planuojama ūkinė veikla atitinka aplinkos apsaugos ir kitų teisės aktų reikalavimus, sausumoje galėtų būti statomos 391 vėjo elektrinė, kurių bendra galia sudarytų iki 3024 MW.

Daugiausiai vėjo elektrinių 2025 m. suplanuota Joniškio ir Panevėžio rajonų savivaldybėse: Joniškio rajone bus statomos 65 vėjo elektrinės,  Panevėžio – 50 vėjo elektrinių. Kitose savivaldybėse suplanuotas statyti vėjo elektrinių skaičius: Marijampolės rajono savivaldybėje – 47 vėjo elektrinės, Širvintų rajono savivaldybėje – 34 vėjo elektrinės, Jurbarko rajono savivaldybėje – 30 vėjo elektrinių, Pakruojo ir Mažeikių rajono savivaldybėse – po 29 vėjo elektrines, Kauno rajono savivaldybėje – 28 vėjo elektrinės, Šakių rajono savivaldybėje – 15 vėjo elektrinių, Anykščių rajono savivaldybėje – 14 vėjo elektrinių, Kėdainių rajono savivaldybėje – 10 vėjo elektrinių, Raseinių rajono savivaldybėje – 8 vėjo elektrinės, Biržų ir Kretingos rajonų savivaldybėse – po 6 vėjo elektrines, Jonavos, Klaipėdos, Pasvalio, Radviliškio ir Telšių rajono savivaldybėse – po 4 vėjo elektrines.

1 pav.Planuojamos vėjo elektrinės Lietuvoje 2025 m.

2025 m. Agentūra išnagrinėjo 334 vėjo elektrinių statybos projektus, iš kurių 191 vėjo elektrinių statybos projektiniams pasiūlymams pritarė: Telšių rajono savivaldybėje – 28 vnt.,Jonavos rajono savivaldybėje – 28 vnt., Skuodo rajono savivaldybėje – 24 vnt., Kauno rajono savivaldybėje – 18 vnt., Anykščių rajono savivaldybėje – 18 vnt., Pasvalio rajono savivaldybėje – 17 vnt., Jurbarko rajono savivaldybėje – 15 vnt., Kėdainių rajono savivaldybėje – 15 vnt., Pakruojo rajono savivaldybėje – 7 vnt., Zarasų rajono savivaldybėje – 6 vnt., Ukmergės rajono savivaldybėje – 5 vnt., Kupiškio rajono savivaldybėje – 4 vnt., Kelmės rajono savivaldybėje – 3 vnt., Panevėžio rajono savivaldybėje – 2 vnt., Pagėgių savivaldybėje – 1 vnt.

2 pav.Vėjo elektrinių statinių projektai, kuriems pritarė Agentūra, 2019 – 2025 m.

Dėl planuojamos biodujų gamybos įrenginių (jėgainių) statybos 2025 metais Agentūra priėmė 2 atrankos išvadas, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (Daugėdų k., Rietavo savivaldybėje ir Peleniškių k., Pakruojo rajono savivaldybėje), taip pat buvo pateikta atrankos informacija dėl planuojamo biodujų gamybos įrenginio (jėgainės) statybos Šilgalių k., Pagėgių rajono savivaldybės teritorijoje, atrankos išvada dėl minėtos biodujų jėgainės statybos dar nepriimta. 2025 metais taip pat buvo išnagrinėti 3 biodujų gamybos įrenginiųstatybos projektai, kurių projektiniams pasiūlymams pritarta (Mozūriškių k. 11 ir 12, Kidulių sen., Šakių r. sav.; Plynių g. 14, Plynių k., Lukšių sen., Šakių r. ir Peleniškių k. Pašvitinio sen., Pakruojo r. sav.).

Agentūroje per šių metų pirmąjį pusmetį buvo priimtas sprendimas dėl AB „Vilniaus šilumos tinklai“ planuojamos ūkinės veiklos – žaliojo vandenilio gamybos viešajam transportui Vilniaus mieste, poveikio aplinkai. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ planuoja per metus pagaminti iki 310 250 kg žaliojo vandenilio, kuris būtų naudojamas Vilniaus miesto viešajam transportui. Taip pat pritarta žaliojo vandenilio gamybai skirtų  inžinerinių statinių, inžinerinių tinklų naujos statybos ir rekonstrukcijos Nemuno g. 40, Klaipėdoje statinio projekto ir AB „Kaišiadorių paukštyno“ biodujų gamybos statinių Kaišiadoryse projektiniams pasiūlymams.

Visa informacija apie Agentūroje nagrinėjamus atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo bei poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir priimamas atrankos išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo bei sprendimus dėl poveikio aplinkai skelbiama Agentūros interneto svetainėje ČIA. 

Aplinkos apsaugos agentūros inf. 

Nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ specialistai primena, kad temperatūrai nukritus žemiau -15 reikia įleisti lauke gyvenančius šunis ir kates į vidaus patalpas, nes kitaip yra rizikuojama gyvūno sveikata ar net gyvybe.

Anot gyvūnų gerovės specialistų, net jei šuns būda tvarkinga, o maisto ir vandens netrūksta, orams stipriai atšalus reikia apsaugoti augintinį nuo atšiaurios žiemos keliamų kančių – įvesti jį į vidų. Šaltis pavojingas visiems naminiams gyvūnams, tačiau ypatingai pažeidžiami yra vyresnio amžiaus arba labai jauni, trumpo kailio gyvūnai ar gyvūnai, nepratę gyventi lauke.

Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad įvedus į vidų temperatūros skirtumas neturėtų būti itin didelis, nes iš didelio šalčio į didelę šilumą įvedus gyvūną galima jam pakenkti, o taip pat jam vėliau bus sudėtinga vėl prisitaikyti prie lauko temperatūros.

Prie būdos pririšti šunys – iki kaklo sniege 

Spaudžiant dideliam minusui išgyventi lauke ypač sunku – prie būdos pririštam šuniui, nes jis yra įkalintas ir neturi galimybės susirasti šiltesnės vietos.  

„Šiuo laikotarpiu gauname daug pranešimų apie prie būdos paliktus šalti šunis, neturinčius tinkamos būdos. Kai kurie vaizdai šokiruoja: gyvūnai iki kaklo užsnigti ir negali net pajudėti. Tokie pranešimai ateina iš visos Lietuvos“ – pasakoja GGI vadovė. 

Situacija nesikeičia jau ne vienerius metus, gyvūnų savininkai, laikantys šunis pririštus prie būdos, neretai nesuka galvos dėl per šalčius kenčiančio gyvūno: nepasirūpinama apšiltinta būda, sotesniu maistu, gyvūno judėjimo zonoje nenukasamas sniegas.

„Ypatingai liūdna, kad kaip savanoriška organizacija, deja, visiems gyvūnams padėti neturime pajėgumų, todėl labai prašome gyventojų pastebint šąlantį gyvūną paprašyti gyvūno savininkų pagerinti šuns laikymo sąlygas, o esant -15°C ir daugiau įvesti šunį į patalpą. Jei pakalbėti su gyvūno savininku nėra galimybės ar jis nesutinka padėti gyvūnui, svarbu kuo greičiau kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, seniūnijų seniūnus ir seniūnaičius. Jei situacija kritinė ir gyvūnui gresia suluošinimas ar žūtis – į Lietuvos policiją“ – apie keturkojus, kuriems būtina pagalba pasakoja GGI vadovė.

„Prašome ir institucijų bendradarbiavimo į kritines situacijas per šalčius reaguoti kiek galima greičiau. Juk spaudžiant dideliam šalčiui tokiam iki kaklo užsnigtam šuniui kiekviena naktis gali būti paskutinė“ – teigia B. Vaitiekūnaitė.

Už kančios sukėlimą augintiniui  – baudos

Augintinio priežiūra jau nebėra tik šeimininko sąžinės ar geranoriškumo reikalas. Šuns laikymas žiemą netinkamomis sąlygomis yra žiaurus elgesys su gyvūnu, už kurį gresia baudos ar net gyvūno konfiskavimas.

Šeimininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia, su kuria dažnai susiduria lauke laikomi šunys, kurių šeimininkai net žiemą, spaudžiant dideliam šalčiui, jais pasirūpinti neskuba. 

Gyventojai, laikantys šunis pririštus prie būdos privalo pasirūpinti šilta ir gyvūno poreikius atitinkančia būda. Ji turi būti pakelta nuo žemės, kad į jos vidų nesismelktų nuo žemės kylantis šaltis ir drėgmė, o sienos bei stogas – sandarūs, neperlijami ir neperpučiami, be plyšių. Pati būda turėtų stovėti užuovėjoje, sningant šuns judėjimo zonoje sniegas nukasamas.

Svarbu, kad būdoje būtų sausa ir šilta, tam geriausiai tinka pakloti šiaudų, o neturint šiaudų galima panaudoti šieną. Esant šaltam orui, svarbu nuolat tikrinti, ar būdos viduje nėra drėgmės, ar šiaudai nesustumti į vieną būdos kampą. 
Taip pat žiemą gyvūnus augintinius maitinti reikėtų sočiau, kaloringesniu maistu. Dažnai pakeisti lauke esančio gyvūno dubenėlį su vandeniu, pilti šiltą, kuris lėčiau suledės bei suteikti nuolatinę prieigą prie šviežio vandens ir maisto.

Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Kaip numatyta Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme, mokesčio dydžiai yra indeksuojami kiekvienais metais. Tai daroma pasibaigus kalendoriniams metams, taikant indeksavimo koeficientą. Jis nustatomas pagal Valstybės duomenų agentūros paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą (VKI) jį dalijant iš šimto. Pernai indekso dydis buvo 139,4,  šiemet – 144,2.  

Mokesčio dydžiai, lyginant su praeitų metų dydžiais, kis nuo 0,65 Eur iki 25,92 Eur. Tikslus dydis priklausys nuo automobilio išmetamo CO2 kiekio ir degalų rūšies. Pavyzdžiui, jei benzinu varomo automobilio išmetamas CO2 yra 141 g/km, pernai jo registracijos mokesčio dydis siekė 41,82 Eur, o šiemet – 43,26 Eur. Taigi, pokytis nuo praėjusių metų – 1,44 Eur. 

Primename, kad registracijos mokestis taikomas tik lengviesiems automobiliams, kai jų išmetamo CO2 kiekis viršija 130 g/km. Jį reikia sumokėti registruojant automobilį pirmą kartą, t. y. kai norima įregistruoti naują ar iš užsienio įvežtą automobilį. Taip pat visais atvejais, kai keičiasi automobilio valdytojas.  

Daugiau informacijos apie registracijos mokestį skelbiama „Regitros“ interneto svetainėje ČIA. 

 Su visais atnaujintais mokesčio dydžiais galite susipažinti žemiau esančioje lentelėje: 

„Išdirbus 10 metų seniūnu, šį postą  palikau savo noru. Gruodžio 31-oji buvo paskutinė mano darbo diena. Pajutau, kad atėjo metas pokyčiams, juolab, kad gavau finansiškai patrauklesnį pasiūlymą ir šiuo metu jau dirbu žemės ūkio bendrovės „Pauliukai“ vadovu“, – sakė A. Narkevičius.

Atsisveikinant su seniūnu, jį simboliškai išlydėjo kolegos, seniūnijos seniūnaičiai, kurie šiltai padėkojo už bendrą darbą ir palinkėjo sėkmės.

Pasak pašnekovo, žemės ūkio sritis jam nėra nauja – dar prieš pradėdamas dirbti seniūnu, jis jau buvo susijęs su šiuo sektoriumi. Visgi vadovauti bene didžiausiai Jonavos rajone veikiančiai žemės ūkio bendrovei – nemenka atsakomybė.

„Nors darbo pobūdis man pažįstamas ir nėra svetimas, nes prieš seniūniją esu dirbęs su žemės ūkiu, tačiau tokioje didelėje bendrovėje kaip „Pauliukai“ tikrai netrūksta iššūkių, naujovių ir projektų. Čia darbas kitoks nei seniūnijoje – didelės apimtys, didelė gamyba, gausus kolektyvas. Visgi džiaugiuosi šiais pokyčiais“, – teigė A. Narkevičius.

Šiuo metu Bukonių seniūnijos seniūno pareigas laikinai eina Šilų seniūnijos seniūnas Valeras Mikalauskas. Jonavos rajono savivaldybė artimiausiu metu turėtų skelbti konkursą Bukonių seniūnijos seniūno pareigoms užimti.

Spręsdama specialistų trūkumą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekia kasmet palaipsniui didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių studijuojantiems pagal slaugytojų padėjėjų profesinę mokymo programą, stojantiems į slaugos ar medicinos rezidentūros studijas. Praėjusiais metais finansuojamų slaugos studijų vietų padaugėjo net 100, šiais metais siūloma didinti dar 85 vietomis. Antrus metus iš eilės sparčiai auga ir slaugos studijų populiarumas.

„Stojančiųjų noras rinktis slaugos studijas rodo augantį šios profesijos prestižą. Tai – didelis pasiekimas, kadangi anksčiau nebūdavo užimamos visos valstybės finansuojamos studijų vietos. Pokyčiui įtakos turėjo suaktyvinta komunikacija, atsiradusi galimybė skirti stipendijas ar apmokėti būsimų specialistų studijas, medikų darbo užmokesčio didinimas, darbo sąlygų gerinimas, slaugytojams suteiktos papildomos funkcijos ir atsakomybės“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė. 

Šiais metais piliečiai, kurių privačios valdos patenka į ekologinį Natura 2000 tinklą, iš Registrų centro pradės gauti pranešimus apie Natura 2000 apsaugos tikslus.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba informuoja, kad rengiamais ir derinamais aplinkos ministro įsakymų projektais planuojami patvirtinti Europos ekologinio tinklo Natura 2000  teritorijų apsaugos tikslai. Kiekvienam žemės ar miško savininkui, jei ir negaus specialaus pranešimo iš Registrų centro, reikėtų pasitikrinti – ar jo sklype nėra nustatyti apsaugos tikslai.

Kas yra Natura 2000 teritorijos ir jų apsaugos tikslai?

Tapdama Europos Sąjungos valstybe nare, Lietuva įsipareigojo saugoti šalies biologinę įvairovę. Europos Sąjungos šalyse narėse įkurtas saugomų teritorijų tinklas Natura 2000, kurio  tikslas – išsaugoti vertingiausias Europos natūralias gamtines buveines, augalų bei gyvūnų rūšis ir jų buveines ateities kartoms.

Primename, kad Natura 2000 teritorijomis vadinamos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių apsaugai, taip pat paukščių apsaugai skirtos teritorijos, kurios steigiamas pagal Europos Sąjungos Buveinių ir Paukščių direktyvų nuostatas. Tai saugomos teritorijos, kurios svarbios ne tik Lietuvai, bet ir Europai. Natura 2000 teritorijų apsaugos tikslai yra esminė priemonė, siekiant išsaugoti biologinę įvairovę – paukščius, gyvūnus, vabzdžius, augalus ir kt.

Natura 2000 teritorijų apsaugos tikslai pasako, ko siekiama šiose teritorijose, kad saugomos gamtos vertybės išliktų ir jų būklė gerėtų. Apsaugos tikslai nustatomi remiantis moksliniais kriterijais.

Kaip galiu sužinoti, ar mano sklypas patenka į Natura 2000 teritoriją?

Kiekvienas suinteresuotas asmuo, prisijungęs prie Saugomų teritorijų valstybės kadastro, gali susiformuoti žemės sklypo išrašą, kuriame pateikiama informacija apie tai, į kokias saugomas teritorijas patenka konkretus žemės sklypas. 

Kaip sužinoti, kokios veiklos ribojamos Natura 2000 teritorijoje?

Natura 2000 teritorijose siekiama suderinti žmonių ūkinę veiklą ir gamtinių vertybių apsaugą, todėl ūkinė veikla šiose teritorijose nedraudžiama. Tačiau planai ir projektai, neskirti vertybių apsaugai - turi būti vertinami, ar nedaro reikšmingo neigiamo poveikio saugomoms vertybėms ir teritorijų vientisumui.

Bendrieji ūkinės veiklos apribojimai nustatyti Vyriausybės nutarimu 276 Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo.

Planuojant veiklą Natura 2000 teritorijoje arba jos artimoje aplinkoje, turi būti atliekamas poveikio reikšmingumo vertinimas, taip pat esant poreikiui planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas arba strateginis pasekmių aplinkai vertinimas.

Atsakymai į rūpimus klausimus dėl Natura 2000 apsaugos tikslų

Daugiau atsakymų į klausimus galima rasti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos institucinės svetainės rubrikoje „Dažnai užduodami klausimai“, pasirinkus temą „Natura 2000 teritorijos. Apsaugos tikslai“.

Norėdami daugiau sužinoti apie Jūsų sklype saugomas Europos Bendrijos svarbos gamtos vertybes, galite kreiptis į artimiausią saugomų teritorijų direkciją - https://vstt.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktine-informacija/saugomu-teritoriju-direkciju-kontaktai/

Pareiga – rūpintis gamta

Nereikia įrodinėti, kad gamta yra svarbi kiekvienam iš mūsų... Gamta ir biologinė įvairovė – visuomenės sveikatos ir gerovės pagrindas. Tai įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kur pabrėžiama pareiga rūpintis mūsų krašto gamtine aplinka: „Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai.“

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos inf.

Vilkai medžioja dažniausiai naktį ir paryčiais. Jie tai daro labai organizuotai, o turėdami gerą regą, klausą ir uoslę yra puikiai prisitaikę medžioti. Daugiausia vilkų yra Žemaitijos, Pietryčių bei šiaurės Lietuvos miškuose. Medžiojanti vilkų gauja gali klajoti iki 1 tūkst. kv. kilometrų plote.

Jeigu gauja badauja, pasitaikius progai, stengiasi pasisotinti ilgesniam laikui į priekį. Dažnai vilkai, užpuolę naminius gyvulius, iš alkio papjauna kelis individus, o kitas, apimti instinkto ar azarto, sunkiai sužaloja – palieka apkandžiotas, su išdraskytais viduriais.

Žemės ūkio ministerija primena, kad jau nuo vasario 2 d. vėl bus galima kreiptis paramos apsaugai nuo vilkų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“.

Parama teikiama dotacijos forma: aviganio įsigijimui taikant nustatytą vieneto įkainį, o elektrinių aptvarų įsigijimui ir įrengimui – patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimą.

Pakeitus šios intervencinės priemonės įgyvendinimo taisykles, dabar bus finansuojama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų be PVM (išskyrus aviganių įsigijimo išlaidas).

Siekiant sumažinti administracinę naštą, nuo 5 iki 3 metų yra sutrumpintas projekto kontrolės laikotarpis, taip pat kompensuojamos ir mobilaus tinklinio elektrinio aptvaro įsigijimo išlaidos.

Paraiškos pagal šią intervencinę priemonę galės būti teikiamos iki kovo 31 d.