Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postui muitinės tarpininkas pateikė tranzito deklaraciją, kurioje nurodoma, kad jūriniame konteineryje gabenami dėvėti tekstilės dirbiniai: drabužiai ir jų priedai. Prekių gavėju nurodyta Latvijos įmonė, pardavėjas – Kanados įmonė.

 Atlikus muitinį tikrinimą paaiškėjo, kad konteineryje ne vien deklaruoti dėvėti rūbai – esama ir naujų, pažymėtų įvairiais garsiais prekių ženklais, tarp jų ir marškinėliai, paženklinti NBA klubo vardu. Muitinės pareigūnams kilo įtarimų, kad prekės gali būti pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, todėl krovinys buvo sulaikytas, pradėtas tyrimas. Kad gabenamos klastotės pareigūnai gavo patvirtinimą iš dviejų prekių ženklų atstovų. Nustatyta, kad 178 vnt. marškinėlių su užrašu CAVALIERS bei 718 vnt. įvairių prekių su užrašu HARIBO pagaminti pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises. Prekės ženklu HARIBO buvo pažymėtos vaikiškos liemenės, džemperiai, megztiniai, marškinėliai, švarkai, laisvalaikio kelnės, kepurės ir kt. 

Remiantis viešai prieinama informacija skaičiuojama, kad klastotas prekes realizavus Europos Sąjungoje kaip originalią produkciją, jų vertė siektų daugiau nei 21 tūkst. 650 eurų. Teisėtų prekių ženklų savininkų atstovai pareikalavo, kad padirbiniai būtų konfiskuoti ir sunaikinti.

Lietuvos muitinė atkreipia visuomenės dėmesį, kad klastotės ne tik pažeidžia intelektinės nuosavybės teises, kenkia sąžiningam verslui bei daro neigiamą įtaką ekonomikai, bet ir gali būti pavojingos žmonių sveikatai ir saugumui, nes tokios prekės dažniausiai gaminamos naudojant nesaugias, nustatytų standartų neatitinkančias medžiagas. 

Klaipėdos teritorinė muitinės inf.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, įtariamieji Jonavoje neteisėtai laikė narkotines ir psichotropines medžiagas tiek gyvenamosiose patalpose, tiek garažuose. Atliktų kratų metu policijos pareigūnai rado ir paėmė nemažą kiekį augalinės kilmės galimai narkotinių medžiagų, supakuotų į dešimtis paketų (apie 50 kg), bei virš 1 kg baltos spalvos galimai psichotropinių medžiagų (amfetamino).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai dėl šio įvykio atlieka ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. Už nusikalstamas veikas asmenims gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorai.

Kauno apskr. VPK informacija

Gruodžio 13 d. (šeštadienis)

12:00–14:00 – Piešimas ant veidukų
12:00–16:00 – Foto būdelė
14:00–16:00 – Linksmybės su Panda
 

Gruodžio 14 d. (sekmadienis)

12:00–14:00 – Piešimas ant veidukų
14:00–16:00 – Atsineštų piešinių paroda ir dovanėlės dalyviams
 

Šeimas ir mažuosius kviečiame įsitraukti į šventinį miestelio ritmą, pasimėgauti kūrybinėmis veiklomis ir susikurti jaukių akimirkų prieš didžiąsias metų šventes. Iki pasimatymo gyvybės pilname Kalėdų miške!

Be to, vykdant šį modernizacijos projektą, šviesoforai išdėstyti pagal šiuo metu galiojančius kelių šviesoforų įrengimo taisyklių reikalavimus, perteklinės atramos demontuotos, taip mažinant „stulpų mišką“ ir atlaisvinant pėsčiųjų infrastruktūrą bei šalikeles.

„20-yje sankryžų visoje Lietuvoje šviesoforai modernizuoti taip, kad jie stabdytų eismą  tik tuomet, kai tai būtina. Šie pokyčiai užtikrins mažesnes spūstis, trumpesnes keliones ir saugesnes perėjas pėstiesiems. Vairuotojams nereikės be reikalo stoviniuoti, eismas bus tolygesnis, o kasdienės kelionės — sklandesnės ir greitesnės. Tai tęstiniai darbai, kai kelių infrastruktūra tampa vis išmanesnė: dar lapkritį magistralėse greitį pritaikėme prie realių oro sąlygų, kai galima važiuoti 130 km per valandą greičiu žiemą. Tai nedidelės, bet labai svarbios permainos, kurias žmonės jaus kasdien“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas. 

Kaip teigia „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas, šviesoforų postų pakeitimai buvo būtini, nes daugelis senų šviesoforų nesugebėjo tinkamai valdyti eismo srautų, o dėl to buvo fiksuojami gedimai ir eismo spūstys. 

„Modernizavus įrangą, šviesoforai dabar veikia pagal naujausius standartus, užtikrindami sklandesnį eismą ir geresnį saugumą tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems. Šie pokyčiai pagerino kasdienį eismą ir palengvino infrastruktūros priežiūrą ateityje“, – aiškina „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

Vienas naujausių modernizacijos etapų įgyvendintas Vilniaus rajone, Riešėje – kelyje A14 Vilnius–Utena (11,3 km), Molėtų plente, ties Molėtų ir Dangeručio gatvių sankryža, prie PC „Link Molėtų“. Čia įvestas dalinis dešiniojo posūkio reguliavimas. 

Posūkyje iš Molėtų g. į dešinę (Vilniaus link) teko suderinti du paprastai sunkiai derinamus tikslus – pėsčiųjų saugumą ir eismo pralaidumą. Įvertinus specialistų analizę ir daugybę gyventojų pastebėjimų, nuspręsta keisti reguliavimą siekiant apsaugoti per A14 kelią einančius pėsčiuosius ir kartu išlaikyti pakankamą eismo srautą iš Riešės į Vilnių.

Dalinio reguliavimo principas – Vakarų Europoje plačiai taikoma praktika, kai geltonas mirksintis signalas vairuotojus tik įspėja, tačiau eismo nereguliuoja, todėl vairuotojai juda vadovaudamiesi pirmumo ženklais. Raudonas signalas įjungiamas tik esant poreikiui laikinai sustabdyti eismą, pavyzdžiui, pėstiesiems paspaudus iškvietimo mygtuką. Žalias signalas nenaudojamas sąmoningai, kad nebūtų sudaromas klaidingas įspūdis apie nekliudomą važiavimą. Geltonas mirksintis signalas vairuotojams primena, jog posūkis yra nereguliuojamas ir jie privalo praleisti pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius ir, naudodamiesi greitėjimo juosta, saugiai įsilieti į A14 kelią. 

Šis pakeitimas leidžia apsaugoti per perėją einančius pėsčiuosius, kartu nesukeliant didelių eilių sukantiems į dešinę iš Molėtų gatvės. Pakeitimus iš Molėtų g. pusės įgyvendino „Via Lietuva“, o iš Dangeručio g. pusės prisidėjo teritorijos vystytojas.

Tuo metu Raseiniuose, Vilniaus gatvėje, „Via Lietuva“ iniciatyva šiemet atlikti daliniai sankryžos su Maironio, Stoties ir Vytauto Didžiojo gatvėmis modernizavimo darbai: pakeisti nusidėvėję šviesoforai ir kabeliai, optimizuotas šviesoforų ir kai kurių kelio ženklų išdėstymas, atnaujinta eismo valdymo programa. Darbai inicijuoti dėl susidėvėjusios įrangos ir gyventojų skundų, o atlikta optimizacija gerokai sumažino eismo dalyvių gaišatį, pagerino sankryžos pralaidumą bei prisidėjo prie efektyvesnio „Via Lietuva“ infrastruktūros valdymo.

Šalčininkuose, ties Nepriklausomybės ir Vilniaus gatvių sankryža, atnaujintos sutrūkusios ir per plonos gembinės atramos, pakeisti visi 15 metų eksploatuoti šviesoforai ir įrengti nauji adaptyvūs eismo srautų davikliai, leidžiantys eismą reguliuoti prisitaikant prie jo srauto. 

Valstybinės reikšmės kelyje Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai, išgirdus gyventojų skundus dėl padidėjusio triukšmo, ties Miškonių kaimu, Nemenčinės plente, buvo įdiegtas šviesoforų reguliavimo režimas „Visiems raudona“. Naktį (22–6 val.) visos sankryžos kryptys turi raudoną šviesoforo signalą, o žalias įsijungia tik tada, kai transporto priemonė priartėja ir ją užfiksuoja kelio dangoje esantys davikliai (maždaug 35–40 metrų atstumu). Tai leidžia sumažinti greitį ir triukšmą gyvenamose zonose, o vidutinis greitis sumažėjo iki 40 km/val.

Aleksandrijoje, kelyje A9 Panevėžys–Šiauliai (74,8 ir 75,05 km sankryžose), atnaujinti visi šviesoforai, įrengti pėsčiųjų mygtukai saugos salelėje, o šviesoforų išdėstymas pritaikytas pagal galiojančias taisykles. Tame pačiame kelyje Radviliškyje, (57,14 km ir 58,36 km sankryžose), atnaujinta itin prastos būklės įranga – pakeisti visi šviesoforai ir atramos, įrengti nauji valdikliai, pėsčiųjų mygtukai ir žmonėms su negalia skirta įranga. Taip pat įdiegti transporto jutikliai, leidžiantys adaptyviai reguliuoti žalią signalą, o šviesoforų išdėstymas optimizuotas sumažinant kliūtis pėsčiųjų takuose.

Kretingoje, Šventosios g., ties PC „Norfa“, „Via Lietuva“ iniciatyva atliekant modernizavimo darbus buvo pakeisti seni šviesoforai ir jų kabeliai, demontuotos arba perkeltos perteklinės atramos, įrengti pėsčiųjų mygtukai ir garsiniai signalai, pritaikyti žmonėms su negalia. Čia taip pat įdiegta nauja transporto srautų detekcijos sistema, panaikintas posūkio į kairę iš Šventosios g. į Slėnio g. reguliavimas bei leidžiamas posūkis į kairę nelaukiant žalio šviesoforo signalo, vadovaujantis KET ir šviesoforų įrengimo taisyklėmis. 

Tauragėje, kelyje A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas (155,89 km) sankryžoje su Šlaito g., taip pat pakeisti seni šviesoforai ir kabeliai ir įrengti nauji pėsčiųjų mygtukai bei garsiniai signalai, pritaikyti žmonėms su negalia, įdiegta nauja transporto srautų detekcijos sistema.

Modernizacija atlikta ir kitose valstybinės reikšmės kelių vietose: A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis 10 km su Centrine g., ties Ramučių k. (Karmėlava), 18 km su Oro uosto g., Karmėlavoje, 20 km su Senuoju Kauno pl., ties Pašilių k. (Zatyšiai), 25 km su Beržų g., ties Gumbiškių k. (Stašėnai), A9 Panevėžys–Šiauliai 55 km su Mažvydo g. (Radviliškis), 74 km sankryžos su Plytinės ir Stendo g., A11 Šiauliai–Palanga 5,8 km perėja ties užeiga „Smakų smakas“, 7,4 km su Putinų g., ties Lukšių k., 9,2 km su Luponių g., ties Kuzavinių k., 12,5 km su Gruzdžių g. ir Draugystės g., ties Kužiais, ir 14,6 km su Amalės g., ties Amalių k., bei 102 kelio 21,14 km sankryža su Taikos g. Kreivalaužiuose.

Atlikti darbai daugiau nei dvidešimtyje šalies vietų leis užtikrinti didesnį eismo saugumą, sklandesnį transporto pralaidumą ir patogesnę infrastruktūrą pėstiesiems, kartu sudarant sąlygas efektyvesnei šviesoforų įrangos priežiūrai ateityje.

Apie AB „Via Lietuva“

„Via Lietuva“ – valstybės valdoma įmonė, atsakinga už Lietuvos kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Bendrovė rūpinasi daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2000 km pėsčiųjų ir dviračių takų.

„Via Lietuva“ inf.

Planuojama, kad 25,1 proc. įmonės „Lithuania Defense Services“ (LDS), valdomos „KNDS Deutschland“ bei „Rheinmetal Landsysteme“, akcijų turėtų atitekti „EPSO-G Invest“. Konkrečias bendradarbiavimo sąlygas šalys planuoja suderinti 2026 metais.

Siekiant užtikrinti kuo spartesnį tankų pristatymo grafiką ir sudaryti prielaidas Lietuvos gynybos pramonės pajėgumų plėtrai, buvo susitarta dėl dalies tankų surinkimo Lietuvoje. LDS, po pasirašytų susitarimų su Krašto apsaugos ministerija, ketina statyti moderniausio tanko „Leopard 2 A8“ surinkimo gamyklą Lietuvoje. Lietuva, savo ruožtu, įsipareigoja prisidėti prie LDS gamybinės bazės plėtros ir kartu su tankų įsigijimo sutartimi pasirašė papildomą susitarimą dėl tankų kovinės techninės parengties užtikrinimo.

„Šis susitarimas žymi esminį Lietuvos gynybinių pajėgumų stiprinimo etapą. Pirmą kartą istorijoje dalis moderniausių NATO standartus atitinkančių kovos tankų bus surenkami Lietuvoje, o kartu kuriama infrastruktūra užtikrins ilgalaikę jų techninę parengtį. Tai sustiprina mūsų kariuomenės galimybes ir tuo pačiu plėtoja šalies gynybos pramonę”, – sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, energetinis ir nacionalinis saugumas šiandien yra neatskiriami, o ši planuojama investicija – dar vienas svarbus žingsnis stiprinant Lietuvos gynybos pramonės ekosistemą ir valstybės atsparumą.

„Mūsų energetikos įmonė „EPSO-G Invest“ kartu su kitomis strateginėmis įmonėmis jau įgyvendina reikšmingą 155 mm artilerijos šaudmenų gamyklos projektą, o šiandieninis įsipareigojimas – dar vienas konkretus žingsnis plečiant mūsų pajėgumus. Naujų projektų pritraukimas kuria naudą ne tik gynybai ir ekonomikai, bet ir energetikai – elektros energijai imli gamyba dar labiau spartina atsinaujinančių išteklių plėtrą ir stiprina energetinę nepriklausomybę“, – teigė energetikos ministras Ž. Vaičiūnas.

LDS bus atsakinga ne tik už Lietuvoje komplektuojamų tankų surinkimą, bet ir už ilgalaikį „Leopard 2 A8“ bei kitos Lietuvos kariuomenės technikos aptarnavimą, remontą ir techninės parengties užtikrinimą. Taip pat tikimasi, kad ateityje LDS galės teikti paslaugas ir Lietuvoje dislokuotai Vokietijos brigadai bei aptarnauti ir platesnį šarvuotosios technikos parką iš kitų šalių.

„Mes planuojame, kad pirmasis Lietuvoje surinktas tankas turėtų išriedėti 2028 metų pradžioje, o visi likusieji bus pagaminti, kaip ir sutarta atnaujintoje sutartyje, iki 2030 metų pabaigos“, – sakė „Lithuania Defense Services“ valdybos pirmininkas Markus Schmidt.

Įmonės plėtrai reikalinga infrastruktūra planuojama įkurti Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). „Lithuania Defense Services“ į projektą ketina investuoti apie 50 mln. eurų, sukurti maždaug 100 naujų darbo vietų.

Šis projektas žymi reikšmingą žingsnį įgyvendinant Krašto apsaugos ministerijos strateginį prioritetą – kurti vietinės gynybos pramonės pajėgumus, sudarant galimybes Lietuvoje vystytis karinės technikos surinkimo, gamybos ir ilgalaikės priežiūros infrastruktūrai.

Bendradarbiavimas su KNDS ir „Rheinmetall“ leis Lietuvai pritraukti modernias karines technologijas ir sustiprinti šalies atsparumą bei gynybinį potencialą.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas kartu su „KNDS Deutschland“ atstovais Markus Helm ir Markus Schmidt taip pat pasirašė stambaus projekto investicijų sutartį su „Lithuania Defense Services“. Pasak ministro, sutartis suteiks įmonei aiškias ir palankias sąlygas greičiau įsikurti, pradėti gamybos procesus ir užtikrinti sklandų projekto įgyvendinimą Kauno LEZ.

„Ši investicija dar kartą parodo, kad Lietuva yra patikima ir strategiškai svarbi vieta reikšmingiems gynybos pramonės projektams. Ji sustiprina mūsų bendradarbiavimą su Vokietijos gynybos pramonės lyderiais ir dar labiau integruoja Lietuvą į bendrus europinius projektus. Pasirašyta sutartis suteikia aiškų ir užtikrintą startą gamybos veiklai ir įtvirtina ilgalaikę šio projekto perspektyvą Lietuvoje“, – sakė E. Grikšas.

2024 m. gegužę Lietuva pasirašė Vokietijos federalinės gynybos ministerijos inicijuotą „Cooperative Procurement Arrangement“ (LEOPARD 2 CPA) – bendro pirkimo susitarimą. Kartu su Vokietija, Čekija ir Nyderlandais Lietuva išreiškė ketinimą bendrai įsigyti naujausio modelio LEOPARD 2 A8 pagrindinius kovos tankus, vairavimo mokymo tankus, kovinės paramos mašinas bei įgulų rengimui reikalingas simuliacines sistemas. Šis susitarimas sudarė galimybę prisijungti prie Vokietijos sudarytų preliminarių sutarčių ir įsigyti standartizuotą kovinę techniką tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir Vokietija.

Remiantis LEOPARD 2 CPA susitarimu, 2024 m. gruodį pasirašyta pagrindinių kovos tankų pirkimo sutartis. Pagal ankstesnį planuotą finansavimą buvo numatyta, kad tankai bus pristatyti 2029–2034 m. O pagal dabartinį susitarimą, kuris apima pramoninį bendradarbiavimą, visi tankai Lietuvos kariuomenei bus pristatyti iki 2030 m.

KAM inf.

Akivaizdu tai, kad vis daugiau žmonių darbo vietas ryžtasi keisti dažniau, nei tai buvo daroma iki šiol. Menku lojalumu darbdaviams ir polinkiu permainoms itin pasižymi jaunesni darbuotojai. Nedirbančių klientų struktūroje vyresniųjų žmonių skaičius sudaro daugiau nei trečdalį. Taip pat auga žmonių, turinčių negalią, įdarbinimas. Tai visų pirma susiję su efektyviomis Užimtumo tarnybos paslaugomis šio segmento atstovams. 

Kodėl traukiasi vyresnieji?

Vienas didžiausių iššūkių darbo rinkoje –  darbo jėgos amžėjimas. Nors Lietuvoje vyresnio amžiaus asmenų užimtumo lygis viršija ES vidurkį (atitinkamai 71,1 proc. ir 66,5 proc.), nedirbančių klientų struktūroje jų skaičius sudaro daugiau nei trečdalį (60 tūkst.).

Siekdama aiškesnio vaizdo, Užimtumo tarnyba surengė darbingo amžiaus 50+ gyventojų apklausą. „Vilmorus“ atliktas tyrimas atskleidė šios amžiaus žmonių grupės lūkesčius ir pasirinkimus. Didžioji dalis 50-64 m. apklaustųjų yra patenkinti savo darbu. Juos motyvuoja finansinis stabilumas ir džiaugiasi gera arba vidutine sveikata. Daugiausia patenkintų – tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą (77proc.) ir aukščiausias  (1001 Eur ir daugiau šeimos nariui) pajamas (75 proc.). 

Tyrimas patvirtino nuojautą apie vyresnių žmonių diskriminaciją – beveik trečdalis ją patiria įsidarbinant arba darbo rinkoje, daugiausiai – 60-64 m. (36 proc.). Beveik pusė apklaustųjų (46 proc.) nurodė, kad darbdavių požiūris į vyresnio amžiaus darbuotojus yra neigiamas, ypač tai pabrėžė darbo ieškantieji (84 proc.).

„Auganti vyresnio amžiaus nedirbančių gyventojų kritinė masė – rimtas iššūkis ekonomikai. Mūsų požiūris į visuomenės nusistovėjusias normas nebeatliepia realijų – teks susitaikyti, kad kasmet vis didesnė darbuotojų dalis bus vyresnio amžiaus, – pabrėžė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Traukimąsi iš darbo rinkos dažniausiai lemia technologinių kompetencijų trūkumas – mažiau nei trečdalis vyresnių žmonių per pastaruosius dvejus metus mokėsi ir kėlė kvalifikaciją, daugumos kompiuteris raštingumas ribotas. Tai turi didelės įtakos vyresniosios kartos ankstyvam pasitraukimui iš rinkos. Tapę Užimtumo tarnybos klientais, dalis persikvalifikuoja – šiemet 1800 vyresnio amžiaus žmonių įgijo naujų profesinių kompetencijų.

Jaunimas – be išsilavinimo

Pastaraisiais metais besikreipiančio jaunimo srautas nekėlė didelių rūpesčių, tačiau Užimtumo tarnyba stebi didesnį atotrūkį tarp jaunimo įgyto išsilavinimo ir realių darbo rinkos lūkesčių. 

Nedirba 31 tūkst. 16-29 metų jaunuolių – tai 20,1 proc. visų klientų.

Nepaisant geresnių įsidarbinimo rezultatų –  į darbo rinką šiemet įsiliejo 63,8 tūkst. jaunų žmonių – 5,3 tūkst. daugiau nei pernai tokiu pat laikotarpiu, susirūpinimą kelia nedirbantis ir nesimokantis jaunimas. 16,3 tūkst. (52,9 proc.) registruotų jaunuolių – neįgiję profesinio ar aukštojo išsilavinimo. 

Pasak I. Balnanosienės, pasikeitusią jauniausios kartos elgseną ir požiūrį mato ir darbdaviai: „Ši karta reikalauja kitokio bendravimo ir netinka įprasti modeliai. Dažniau keičia darbus, darbdavio reputacija jiems svarbiau nei užmokestis. Ieškome, kaip sudominti ir įtraukti į užimtumą nedirbančius ir nesimokančius. Išplėtėme regioninių karjeros centrų veiklą, į juos raginame kreiptis visus tuos, kurie susiduria su profesiniu pasirinkimu ar karjeros dilema. Visgi norint užtikrinti darbuotojų kartų kaitą, būtina dar mokykloje orientuoti profesinę ateitį.“

Įdarbinti žmones, turinčius negalią

Nuolatinio dėmesio centre ir kita Užimtumo tarnybos tikslinė grupė – žmonės, turintys negalią. 

Šių metų lapkritį Lietuvoje jų buvo registruota 2,1 proc. daugiau nei prieš metus –11,6 tūkst. Nuosekliai auga įdarbinimas po suteiktų Užimtumo tarnybos paslaugų: šiemet žmonių su negalia įdarbinta 11 proc. daugiau nei 2024 m. ir 14 proc. daugiau nei 2023 m.

Įsidarbinti jiems padeda beveik 200 atvejo vadybininkų Užimtumo tarnyboje. Komanda nuolat mokosi, kaip atpažinti negalią ir bendrauti su šiais klientais. 

Įmonėms finansinė valstybės parama yra labai svarbi – daugiau nei 70 proc. visų įdarbintų su negalia klientų buvo įdarbinti pasinaudojant subsidijomis, kurios kompensuoja darbdaviams galimas papildomas išlaidas ar pritaikymą darbo vietoje. Šios priemonės efektyvumas yra didelis – tik vienas iš 5 žmonių su negalia paramos laikotarpiu išeina iš darbo.

Tačiau Užimtumo tarnybos stebėsena rodo ir tai, kad iš 5,4 tūkst. žmonių su negalia, įsidarbinusių be valstybės paramos, 3,4 tūkst. pradėjo dirbti aukštos ar vidutinės kvalifikacijos darbus. Kasmet tarp dirbančiųjų daugėja mokytojų padėjėjų, reklamos, rinkodaros ir pardavimo, IT specialistų ar inžinerijos technikų.

Trūkumą kompensuoja atvykėliai

Kultūriškai darbo rinka tampa vis įvairesnė. Dabar Lietuvoje dirba užsieniečiai iš 163 pasaulio šalių – nuo transporto iki žmonių sveikatos priežiūros, žemės ūkio ar švietimo. Migrantai tapo svarbia darbo rinkos dalimi, padedančia spręsti specialistų trūkumą. Jų skaičius per pastaruosius kelerius metus smarkiai išaugo. Ypač daugėjo atvykėlių iš Ukrainos. 

„Darbo migrantų padidėjęs skaičius rodo Lietuvos patrauklumą. Kai vietos gyventojai nenori užimti laisvų darbo vietų, jas aktyviai užima kitų šalių piliečiai, kuriuos vilioja didesnis atlyginimas, geresnės darbo sąlygos. Visgi išaugęs užsieniečių srautas darbo rinkoje iki 154,2 tūkst. kelia integracijos iššūkius ir dėl kalbos barjero, pažeidžiamumo ir kultūrinių skirtumų,“ –  sakė I. Balnanosienė.

Šalies gyventojai – vyresnio amžiaus žmonės, jaunimas,  asmenys su negalia yra darbo jėgos rezervas ir potencialas: „Kartais pakanka nedidelio postūmio, paskatinimo, kad šie žmonės vėl galėtų dirbti. Tai bus ateinančių metų dar didesnė siekiamybė ne tik mums, Užimtumo tarnybai, bet ir darbdaviams“, – sakė Užimtumo tarnybos vadovė.

Darbo rinka pasyvesnė, bet nuosaiki

Darbo rinka šiemet išliko atspari ir nuosaiki nepaisant ekonomikos augimo lėtėjimo bei dėl geopolitinės įtampos išliekant neapibrėžtumui. Gruodžio 1 d. šalyje registruota 154,5 tūkst. darbo ieškančių žmonių, kuriems suteiktas bedarbio statusas. Palyginti su situacija prieš metus, jų skaičius 2,9 tūkst. (1,9 proc.) mažesnis.

Registruotas nedarbas 0,2 proc. mažesnis nei pernai gruodžio pradžioje ir dabar siekia 8,5 proc. Didžiausias nedarbas buvo sausio mėn. – 9,3 proc. Vidutinis metinis nedarbas, tikėtina, bus identiškas praėjusiems metams.

Šiais metais per vienuolika mėnesių šalyje registruota laisvų darbo vietų 155 tūkst. – tai 5,5 proc. (9 tūkst.) mažiau  nei 2024 m. (164 tūkst.) Daugiausiai darbo pasiūlymų darbdaviai pateikė balandžio-gegužės mėn., mažiausia pasiūla, kaip įprastai, lapkritį-gruodį. 

Nuo metų pradžios pradėjo dirbti 215 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų – 8 tūkst. (3,9 proc.) daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Kas aštuntas (27,5 tūkst. arba 12,8 proc.) įdarbintas  terminuotam laikotarpiui.

Šiais įstatymų pakeitimo projektais siekiama numatyti griežtesnę baudžiamąją atsakomybę už kontrabandos (prekių arba draudžiamų daiktų ir medžiagų) gabenimą pavojingu būdu, kai tai sukelia pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai, visuomenės saugumui ar rimčiai. Nuo šiol ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė grėstų ir tais atvejais, kai pavojingu būdu gabenama nedidelio kiekio akcizinių prekių kontrabanda.

Už šių veikų padarymą numatyta skirti bausmę – laisvės atėmimą, kurios ribos, priklausomai nuo kontrabandos dalyko, svyruoja nuo dvejų iki dvylikos metų. 

Taip pat nustatoma baudžiamoji atsakomybė už grėsmes ir pavojingus padarinius saugiam transporto eismui, neteisėtai panaudojus bet kurį valdomą ar nevaldomą objektą, judantį oru, žeme ar vandeniu, jeigu dėl to kiltų reali grėsmė žmogaus gyvybei ar sveikatai, ar nacionaliniam saugumui arba būtų sutrikdytas saugus transporto eismas ar padaryta didelė turtinė žala. 

Už šios veikos padarymą, priklausomai nuo kilusių padarinių, numatytos baudos, laisvės apribojimo, arešto ar laisvės atėmimo bausmė, kurios viršutinė riba gali būti iki dešimties metų, o jeigu dėl tokios veikos žūtų žmogus, esant numatytai galimybei skirti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos.

Įstatymo projekte numatoma galimybė taikyti ir kriminalinės žvalgybos priemones už naujai kriminalizuotas nusikalstamas veikas, kurios automatiškai nepatenka į Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio taikymo sritį. 

„Kovodami su pavojingu būdu gabenama šiuolaikine kontrabanda, turime keisti teisinį reguliavimą ir kaltininkams numatyti griežtesnę atsakomybę. Visų teisėsaugos institucijų strateginis tikslas – siekti, kad tokia nusikalstama veikla taptų ne tik nuostolinga, bet ir atgrasi. Turime reaguoti ryžtingai ir koordinuotai, siekdami užtikrinti mūsų nacionalinį saugumą“, – teigė vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Didėjantis oro būdu gabenamos kontrabandos prekių skaičius kelia didelę grėsmę oro erdvės bei civilinės aviacijos saugumui (skrydžių saugai) ir gali sukelti itin pavojingus padarinius.

„Priimami sprendimai leis taikyti didesnę atsakomybę už tyčinius transporto eismo tvarkos ar saugumo taisyklių pažeidimus, kurie sukelia pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai, nacionaliniam saugumui.  Mūsų gyventojų saugumas yra vienas svarbiausių prioritetų, todėl griežtos priemonės yra tiesiog būtinos“, – teigė teisingumo ministrė Rita Tamašunienė

Atkreiptinas dėmesys, kad cigarečių gabenimo balionais atstumas didėja – jie gali nuskrieti ir daugiau negu 100 km į šalies gilumą nuo Lietuvos valstybės sienos. 

Pažymėtina, kad sustiprinus valstybės sienos apsaugą techninėmis priemonėmis, kontrabandos gabenimas sausumos keliu tapo daug sudėtingesnis. Todėl kontrabandos organizatoriai pasitelkė kitus, visuomenei kur kas pavojingesnius, kontrabandos prekių gabenimo būdus, kurie šiuo metu itin plačiai naudojami bei tampa pagrindiniu kontrabandos prekių gabenimo metodu. 

Nuo 2024 metų antros pusės vis dažniau tabako gaminių kontrabanda vykdoma, pasitelkiant inertinių dujų pripūstus oro balionus, ši tendencija išlieka ir šiais metais. Šiemet pareigūnai 631 kartą perėmė oro būdu gabentas kontrabandines cigaretes iš Baltarusijos. 

Duomenys rodo, kad šiemet per šiuos metus apie 80 proc. iš Baltarusijos į Lietuvą patekusių cigarečių yra atgabentos oru – naudojant oro balionus ar kitus bepiločius orlaivius. 

Iš viso sulaikyta apie 1,4 mln. cigarečių pakelių atgabentų oru. 2024 metais oru atgabenta 602 tūkst. pakeliai cigarečių. 

Šiemet nustatyta daugiau nei 100 asmenų, kurie susiję su cigarečių gabenimu oro būdu. 

Teisingumo ministerijos inf.

Didesnis finansavimas suteiks galimybę reikšmingai paspartinti nacionalinės divizijos kūrimą, modernizuoti Lietuvos kariuomenę ir iš esmės sustiprinti šalies gynybinius pajėgumus. Reikšmingai išaugęs biudžetas leis paankstinti jau suplanuotus įsigijimus, įgyvendinti svarbius karinius projektus, stiprinti oro erdvės gynybą, užtikrinti atsargų kaupimą ir tęsti karinės infrastruktūros plėtrą.

„Pagal planuojamą BVP dalį gynybai Lietuva 2026 m. tampa lydere tarp daugiausiai į gynybą investuojančių NATO sąjungininkų. Tai rodo mūsų šalies tvirtą  įsipareigojimą kolektyvinei gynybai, sudaro prielaidas reikšmingai spartinti kariuomenės modernizaciją ir pasirengimą galimiems iššūkiams“, – teigia krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Krašto apsaugos ministras pabrėžia, kad ryžtingai bus įgyvendinami įsipareigojimai Lietuvos žmonėms ir sąjungininkams. „Kuriame realų atgrasymą regione – vystome nacionalinę diviziją, priimame Vokietijos brigadą, stipriname oro gynybą. Tai investicija į Lietuvos žmonių saugumą ir į visą NATO rytų flango stabilumą – tampame lyderiais tarp daugiausiai į gynybą investuojančių sąjungininkų“, – pažymėjo R. Kaunas. 

Bendrai net apie 60 proc. Krašto apsaugos ministerijos biudžeto bus skiriama Lietuvos kariuomenės modernizacijai ir plėtrai. Tai leis užtikrinti spartesnį gynybinių pajėgumų, atliepsiančių regiono saugumo iššūkius ir atitinkančių NATO standartus, vystymą.

Lietuvos kariuomenės modernizacija ir plėtra

Ginkluotei ir karinei įrangai įsigyti iš 2026 metų gynybos biudžeto numatyta skirti 1,7 mlrd. eurų. Reikšmingos investicijos leis paankstinti svarbiausius projektus, skirtus kovinės galios didinimui: vikšrinėms pėstininkų kovos mašinoms bus skirta apie 375 mln. eurų, tankams apie 350 mln. eurų, 155 mm haubicoms CAESAR – apie 100 mln. eurų, raketinėms artilerijos sistemoms HIMARS – apie 70 mln. eurų. Lėšos numatytos ir prieštankinių sistemų SPIKE ir JAVELIN bei kitų ginkluotės sistemų įsigijimams. 

Tarp prioritetų – oro gynyba

Oro erdvės apsaugai 2026 metais bus skirta itin didelė dalis asignavimų. Vidutinio nuotolio oro gynybos sistemoms NASAMS numatoma skirti apie 100 mln. eurų, mobilioms trumpojo nuotolio oro gynybos sistemoms MSHORAD – apie 60 mln. eurų. Valstybės gynybos tarybos sprendimui dėl integruotos oro gynybos nuo dronų įgyvendinti bus skirta 145 mln. eurų.

Šie projektai sustiprins Lietuvos kariuomenės ugnies galią, mobilumą, oro gynybos efektyvumą ir bendrą atgrasymo potencialą.

Didesnis biudžetas leis užsakyti didesnius kiekius karinių atsargų ir šaudmenų, reikalingų tiek oro gynybos rezervui, tiek kovinėms pajėgoms stiprinti. Bus užtikrintos atsargos pagrindinėms kovinėms sistemoms – 155 mm šaudmenims, 120 ir 60 mm minosvaidžių šaudmenims, JAVELIN ir SPIKE sistemoms, RBS-70, HIMARS raketinėms sistemoms, 84 mm vienkartiniams granatsvaidžiams, prieštankinėms minoms, 30×173 mm šaudmenims ir kitoms kritinėms priemonėms, kt.

2026 m. lėšos bus skirtos bepiločių orlaivių ir kovos su bepiločiais orlaiviais sistemų, artilerinių radarų įsigijimams. Taip pat numatoma investuoti į elektroninės kovos, logistikos grandinės, medicininės paramos ir sąjungininkų bendradarbiavimo stiprinimą, uosto ir priekrančių gynybos priemones, medicininį transportą ir kt. 

Infrastruktūros plėtra

Taip pat toliau bus stiprinama karinė infrastruktūra, kuri būtina šiuolaikinei kariuomenei – nuo sandėlių iki naujų karinių bazių, taip užtikrinant tiek Lietuvos, tiek sąjungininkų karių poreikius.

Karinės infrastruktūros plėtrai 2026 metais bus skiriama apie 240 mln. eurų. Didžiausia infrastruktūros investicija – Rūdninkų poligono plėtra, kuriai skirta apie 45  mln. eurų. Neries Aukštutinės terasos komplekso Rukloje plėtrai 2026 metais skirta apie 35 mln. eurų, o Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose modernizacijai – apie 18 mln. eurų.

Finansavimas priimančios šalies paramai sąjungininkams 2026 metais taip pat auga ir sieks apie 60 mln. eurų.

Visa apimtimi bus finansuojamas ir priimančiosios šalies paramos paketas JAV kontingentams Lietuvoje, skiriant apie 24 mln. eurų. Tai būtina sąlyga užtikrinti nuolatinį JAV pajėgų buvimą ir veikimą Lietuvoje.

Parama Ukrainai 

2026 m. bus tęsiama nuosekli ir tvirta finansinė bei karinė parama Ukrainai, šiam tikslui skiriant 0,25 proc. Lietuvos BVP. Toks įsipareigojimas leis ne tik užtikrinti ilgalaikį ir kryptingą politinį bei praktinį Lietuvos indėlį į Ukrainos kovą už savo laisvę ir teritorinį vientisumą, bet ir sustiprins bendrą Europos saugumą. 

Personalo stiprinimas,  parama Lietuvos šaulių sąjungai 

Apie trečdalį 2026 m. gynybos biudžeto sudaro  einamosios išlaidos. Augant krašto apsaugos sistemos karių ir civilių personalo skaičiui, darbo užmokesčiui šiemet skirta apie 650 mln. eurų.

Naujai patvirtinta Lietuvos kariuomenės struktūra leis didinti karių skaičių iki 20 tūkstančių. Tai reiškia daugiau profesionalų karių, daugiau savanorių, stipresnį rezervą ir dar glaudesnį bendradarbiavimą su mūsų sąjungininkais. Kartu bus tęsiamos ir karių socialinio paketo plėtros iniciatyvos, apimančios ne tik finansines, bet ir papildomas motyvavimo priemones.

Lietuvos šaulių sąjungai 2026 metais bus skirta 24,2 mln. eurų – 30 proc. daugiau nei 2025 m., taip sudarant sąlygas plėsti organizacijos narių rengimą, stiprinti teritorinę gynybą ir didinti visuomenės atsparumą. Taip pat numatoma skirti papildomą finansavimą savivaldybių infrastruktūrai pagal pasirašytą Krašto apsaugos ministerijos ir Savivaldybių asociacijos sutartį.

Valstybės gynybos fondas

Numatoma, kad Valstybės gynybos fondas 2026 m. sudarys apie 700 mln. Eur. Didžiąją dalį fondo lėšų – apie 480 mln. Eur planuojama skirti divizijos pajėgumo vystymui (įskaitant tankus ir vikšrines pėstininkų kovos mašimas), apie 50 mln. Eur numatyta brigados infrastruktūros vystymui. Šio fondo lėšomis taip pat bus finansuojami tęstiniai civilinės gynybos, karinio mobilumo ir dvigubos paskirties infrastruktūros projektai, kontrmobilumo priemonių įrengimas, kovos su bepiločių orlaivių sistemų įsigijimas.

Detalus 2026 m. Valstybės gynybos lėšų paskirstymas bus tvirtinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu.

KAM inf.

Gruodžio 8-ąją, pirmadienį, mūsų šalies degalinėse benzinas vidutiniškai kainavo 1,42 Eur/l, dyzelino vidutinė kaina siekė 1,55 Eur/l. Degalinių tinkluose vidutinės benzino kainos svyravo nuo 1,38 Eur/l iki 1,50 Eur/l, dyzelino – nuo 1,49 Eur/l iki 1,65 Eur/l.

Gruodžio pradžioje benzinas Lietuvoje yra 0,07 Eur/l pigesnis palyginti su sausio mėn. kainomis, o dyzelino kaina 0,05 Eur/l mažesnė už metų pradžioje buvusias kainas. Degalų kainų sumažėjimas susijęs su mažesnėmis Brent naftos kainomis – 2025 m. sausio pradžioje nafta kainavo apie 76 USD/bbl, o gruodžio mėn. kaina nukrito iki 63 USD/bbl.

Brent naftos vidutinė kaina praėjusią savaitę siekė 63,1 USD/bbl – tai buvo lygiai tokia pati kaina kaip ir ankstesnę savaitę. Pagal naujausių Brent naftos ateities sandorių kainas, matyti, kad artimiausiais metais jų kainos bus 1–2 USD/bbl didesnės, o vėliau tokios pačios, kaip ir buvo manoma prieš savaitę.

Benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje sumažėjo 0,3–3,6 procento.

Per mėnesį benzino kaina Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje sumažėjo 0,2–2,3 proc., Lietuvoje ir Latvijoje padidėjo atitinkamai 0,5 proc. ir 0,1 procento.

Per pastaruosius 12 mėn. benzino kaina Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje sumažėjo 1,7–8,0 proc., Lietuvoje ir Vokietijoje padidėjo atitinkamai 2,4 proc. ir 0,8 procento.

Lenkijoje benzino vidutinė kaina dabar yra 1,39 Eur/l, arba 0,03 Eur/l mažesnė nei Lietuvoje. Estijoje ir Latvijoje vidutinės benzino kainos dabar yra atitinkamai 1,49 Eur/l ir 1,54 Eur/l.

Benzino vidutinės kainos šešiose ES šalyse dabar mažesnės nei Lietuvoje. Tarp ES šalių didžiausios benzino vidutinės kainos yra Nyderlanduose, Danijoje, Graikijoje ir Airijoje (1,76–1,94 Eur/l), mažiausios – Kipre, Maltoje ir Bulgarijoje (1,22–1,34 Eur/l).

Dyzelino vidutinės kainos praėjusią savaitę visose lyginamose šalyse sumažėjo 0,9–4,5 procento.

Per mėnesį dyzelino vidutinė kainos Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje padidėjo 0,1–3,3 proc., Estijoje ir Vokietijoje sumažėjo atitinkamai 1,9 proc. ir 1,5 procento. 

Per pastaruosius 12 mėn. dyzelino vidutinė kaina Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje padidėjo 0,5–9,5 proc., Estijoje ir Latvijoje sumažėjo atitinkamai 7,9 proc. ir 0,4 procento.

Lenkijoje dyzelino vidutinė kaina dabar siekia 1,47 Eur/l, arba 0,08 Eur/l mažesnė nei Lietuvoje, o Estijoje ir Latvijoje kainos yra atitinkamai 1,41 Eur/l ir 1,52 Eur/l.

Mažesnės nei Lietuvoje dyzelino vidutinės kainos yra šešiolikoje ES šalių. Tarp ES šalių didžiausios dyzelino vidutinės kainos yra Airijoje, Nyderlanduose ir Danijoje (1,74–1,76 Eur/l), mažiausios – Čekijoje, Bulgarijoje ir Maltoje (1,21–1,40 Eur/l).

Per pirmąją gruodžio dekadą benzino ir dyzelino didmeninės kainos sumažėjo po 0,04 Eur/l. Lapkričio mėnesį benzino didmeninė kaina sumažėjo 0,01 Eur/l, o dyzelinas pabrango 0,05 Eur/l. Spalio mėnesį benzino didmeninė kaina sumažėjo 0,02 Eur/l, dyzelino didmeninė kaina padidėjo 0,02 Eur/l. Rugsėjį didmeninės benzino ir dyzelino kainos išaugo apie 0,02 Eur/l.

Žaliavinė nafta į Lietuvą rugsėjo–gruodžio mėn. į mūsų šalį buvo įvežama iš Saudo Arabijos, Jungtinės Karalystės, Alžyro ir Norvegijos. 

Lietuvos energetikos agentūra

Nuo sausio 1 d. visų mokytojų, mokyklų vadovų, pagalbos mokiniui specialistų, valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų, dėstytojų, neakademinių darbuotojų, taip pat valstybinėse ir savivaldybių įstaigose dirbančių sporto trenerių darbo užmokestis didinamas 8,41 proc.: 0,71 procento didės pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis, o 7,65 procento – pareiginės algos koeficientai.

Finansų ministerijos skaičiavimais,  vidutiniškai „į rankas“ mokytojų atlyginimai kitąmet augs 157 eurais, mokslo ir studijų institucijų akademinių darbuotojų – 177 eurais, trenerių – 128 eurais.

Darbo užmokesčiui didinti iš viso papildomai skiriama 250 mln. Eur daugiau nei 2025 m. 

2026 m. valstybės ir savivaldybių asignavimai švietimui perkops 5 milijardus Eur ir bus puse milijardo didesni nei 2025 metais. Švietimo išlaidų dalis nuo BVP 2026 m. sudarys 5,7 proc.

2026 m. biudžeto projekte numatytos lėšos švietimo kokybei gerinti. Pradinukų ugdymui stiprinti skiriama papildomai daugiau nei 28 mln. Eur, dar beveik 1 mln. Eur papildomai – švietimo pagalbai plėsti.

Mokslo ir studijų sričiai skirtos lėšos siekia daugiau nei 1 mlrd. Eur. Tai beveik 12,4 proc. daugiau nei 2025 m. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) 2026 m. biudžeto projekte numatyta beveik 0,5 mlrd. Eur., t. y. 0,55 proc. nuo BVP. 

Sporto biudžetas ūgtelėjo 7,3 mln. Eur. ir sieks 80,6 mln. Eur. Iš jų 19 mln. Eur. numatyti sporto infrastruktūros plėtrai ir atnaujinimui, taip užtikrinant geresnes sąlygas sportuoti tiek aukšto meistriškumo sportininkams, tiek visuomenei.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Kitų metų fondo biudžete jau suplanuota papildomai skirti iš viso 163 mln. eurų LNSS šakos kolektyvinei sutarčiai įgyvendinti ir prognozuojamos infliacijos (3,2 proc.) poveikiui kompensuoti. Tačiau tam, kad gydymo įstaigos galėtų pradėti didinti atlyginimus ir patenkinti didėjančio finansavimo poreikį dėl infliacijos nuo metų pradžios, svarbu jau už gruodžio mėnesį suteiktas paslaugas atsiskaityti padidintomis bazinėmis kainomis.  

„Sveikatos priežiūros įstaigos jau kitų metų pradžioje turės galimybę didinti darbuotojų atlyginimus. Perskaičiavome sveikatos priežiūros paslaugų kainas ir tam numatėme papildomas fondo rezervo lėšas. Gruodžio mėnesį suteiktos paslaugos bus apmokamos padidintomis kainomis, įstaigos, prasidėjus naujiems metams, galės peržiūrėti darbuotojų darbo užmokestį, atliepti kitus poreikius, susijusius su infliacija“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gytis Bendorius. 

Ligonių kasai atliekant bazinių kainų indeksavimą, įvertinta keletas svarbių veiksnių ir atsižvelgta į dvi pagrindines dedamąsias – didėjančias gydymo įstaigų sąnaudas dėl infliacijos ir didesnį lėšų poreikį medikų atlyginimų augimui. Daliai paslaugų kainų bus taikomas minimalus, tik infliacijos poveikį kompensuojantis padidinimas, kitoms – didesnis, priklausantis nuo to, kiek konkrečios paslaugos kainą sudaro darbo užmokestis ir infliacija. Kai kurių paslaugų, kurių kainos buvo padidintos anksčiau arba kurių struktūra neleidžia proporcingai didinti, bazinės kainos išliks nepakitusios. 

VLK analizė parodė, kad didelė dalis gydymo įstaigų jau dabar gydytojams moka pastoviosios dalies atlyginimus, kurie siekia arba viršija 2026 metams numatytą dydį (2 595 eurų). Tuo tarpu slaugytojų darbo užmokesčio pastovioji dalis daugelyje įstaigų vis dar yra mažesnė nei turėtų būti kitais metais, todėl jų atlyginimų augimo poreikis yra ryškesnis.  

Skaičiuojama, kad skiriamos papildomos PSDF rezervo lėšos sudarys galimybę slaugytojų vidutinį bruto darbo užmokestį padidinti apie 8 proc., gydytojų – apie 3 proc. 

Privalomojo sveikatos draudimo taryba taip pat pritarė 6,2 mln. eurų skyrimui iš PSDF biudžeto rizikos valdymo dalies paslaugoms, skirtoms gyvybei gelbėti ir išsaugoti.  

Galutinį sprendimą dėl PSDF rezervo lėšų skyrimo priima sveikatos apsaugos ministras. 

VLK inf.

Iki 2025 m. gruodžio „Regitra“ gavo net 28 pranešimus iš asmenų, kurie norėjo pasitikrinti savo vairuotojo pažymėjimo legalumą ir tvirtino, kad juos įsigijo internete. Taip pat buvo fiksuota 10 pranešimų apie siūlymus įsigyti arba susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą socialiniuose tinkluose.

„Dažniausiai sukčiai veikia per netikras „Facebook“ paskyras ar grupes, žadančias „pagalbą“ gauti vairuotojo pažymėjimą. Sukčiai yra įvaldę įvairias manipuliacijos formas: skubina pirkėjus, kviečia naudotis įvairiomis programėlėmis, žada legalizuoti ar įvesti duomenis į „Regitros“ sistemą. Norime priminti visiems klientams, kad Lietuvoje legalius vairuotojo pažymėjimus išduoda tik „Regitra“, – pasakoja Andrius Liutkevičius, „Regitros“ Veiklos atsparumo ir korupcijos prevencijos skyriaus vadovas.

Užsieniečiai – ypatingai pažeidžiama grupė

Į sukčių pinkles įprastai pakliūva į Lietuvą atvykę trečiųjų šalių piliečiai, kurie privalo laikyti teorijos ir vairavimo egzaminus, kad gautų Lietuvoje galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Šie žmonės ne visada gerai išmano Lietuvos teisės aktus, nemoka kalbos, todėl tampa lengvu taikiniu. Ieškodami greitesnio, paprastesnio kelio, jie neretai patiki melagingais pažadais apie „legalų“ pažymėjimą be egzaminų.

„Pastebime, kad dalis sukčių taikosi būtent į užsieniečius, kurie dar nespėjo perprasti vietinės sistemos. Žmogus nežino, kas Lietuvoje yra teisėta, o kas ne, todėl lengviau patiki klaidinančiais pasiūlymais. Siekdami apsaugoti šiuos žmones, viešinsime informaciją keliomis kalbomis, kad visi atvykusieji žinotų – vairuotojo pažymėjimą galima gauti tik „Regitroje“ išlaikius egzaminus“, – sako Andrius Liutkevičius.

Kokias taktikas naudoja sukčiai?

Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į sukčiavimo schemas, „Regitra“ pradeda visuomenės informavimo kampaniją „Nepirk vairuotojo pažymėjimo iš Jono“.

„Šia kampanija norime priminti paprastą tiesą: jei vaistus perkate vaistinėje, o paskolą imate banke,  kodėl vairuotojo pažymėjimą bandote įsigyti iš neaiškaus profilio internete. Kampanijos tikslas – parodyti, kaip apgavikai manipuliuoja žmonėmis ir bando juos apgauti, kokias taktikas naudoja“, – pasakoja A. Liutkevičius.

Kampanijos metu Lietuvos visuomenė bus šviečiama, kaip atskirti sukčių anketas socialinėje erdvėje. „Regitros“ specialistai dalinsis patarimais, kaip atpažinti technikas, kurias dažniausiai naudoja sukčiai ir jomis nesusivilioti.

Dažniausi sukčių naudojami triukai:

melas, kad dokumentas yra „legalus“;
tariami „tūkstančiai klientų“;
spaudimas skubėti – „vietų nedaug“, „eilės ilgos“;
prašymas pinigus pervesti į „draugo sąskaitą“;
raginimai mokėti per programėles.

Jeigu įtariate, kad jam buvo siūloma įsigyti suklastotą vairuotojo pažymėjimą arba aptinkate tokia veikla užsiimančių profilių, kviečiame nedelsiant pranešti policijai arba informuoti „Regitrą“ el. paštu pranesk@regitra.lt dėl informacijos patikrinimo.

Sveikatos sutrikdymas

Gruodžio 10 d. apie 17.50 val. Jonavoje, Dariaus ir Girėno g., neblaivus (2,93 prom.) vyras (gim. 1993 m.) smurtavo prieš neblaivią (2,91 prom.) moterį (gim. 1975 m.).

Kiti įvykiai

Gruodžio 10 d. apie 20.20 val. Jonavos r., Užusalių k., automobilis „Citroen“, vairuojamas neblaivios moters (gim. 1999 m.), įvažiavo į griovį ir kliudė šiukšlių konteinerį. Vairuotojai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,36 prom.

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

Praktiniai patarimai tėvams, mokytojams, socialiniams darbuotojams, kaip išklausyti vaiko nuomonę, čia.

Įsiklausymas ir išklausymas eina išvien

Diskusijos „Vaiko nuomonė. Kaip girdėti ir atsižvelgti?“ dalyviams žurnalistė Živilė Kropaitė-Basiulė uždavė svarbų ir daug kam aktualų klausimą: kur toji riba, tarp vaiko poreikių, į kuriuos atsižvelgti būtina, ir vaiko norų, kurie ne visuomet lengvai įgyvendinamai?

Štai vienuoliktokas skautas P. Venclauskas šypsodamasis priminė asmeninę patirtį: „Esu dėkingas savo tėvams, kad jie, man mažam būnant, ne visada nupirkdavo lygiai tai, ko prašiau. Pavyzdžiui, prašiau naujausio telefono modelio. Tąkart mano tėvai labai brandžiai pasižiūrėjo ir paaiškino kuo skiriasi vieni ir kiti telefono modeliai, kad esmė yra ne pačiame daikte, bet jo panaudojime. Tais metais dovanų gavau seną tėčio telefoną, su kuriuo aš gyvenau, kol išmokau ne tik skaitmeninio raštingumo, bet ir kaip saugoti daiktus (prisipažinsiu, vis tik atsirado keletas naujų įskilimų). Tai išmokė nesieti savivertės su daiktais ir suprasti, kad vertingiausia yra ne daikto kaina ar prekinis ženklas, o mano pačio savybės. Taip palengva atradau save ne daiktuose, o veiklose, kuo šiandien labai džiaugiuosi.“

Vaiko teisių gynėja Lina Baranauskienė pabrėžė, kad suaugusiųjų atsakymas „ne“ savaime nereiškia, jog vaiko balsas ignoruojamas: „Kartais, pavyzdžiui, kai vaikas nori kažkokio žaislo, tėvai jam sako ne. Ir tai yra normalu. Jeigu kalbėjomės, ieškojome kompromiso, tai vaiko balsas yra išgirstas ir atlieptas.“ Diskusijos dalyvė priduria, kad suaugusiems svarbu mokytis vaiką girdėti ne tik ausimis, bet ir širdimi.

Diskusijos dalyviai akcentavo, kad suaugęs žmogus neturi būti „norų vykdytojas“. Ribos būtinos ir naudingos – jos vaikui suteikia saugumo jausmą ir realistišką santykį su pasauliu. Pavyzdžiui, kai vaikas sako, kad dar nori pabūti prie telefono ar kompiuterio, nors laikas ekranams jau išnaudotas, suaugusiojo atsakomybė nėra leisti nepaisyti ribų, o paskatinti laikytis savo atsakomybių ir susitarimų namuose. Suaugęs žmogus išklauso, padeda įvardyti emocijas ir taip parodo, kad ribos yra nuoseklios ir saugios.

Vaikų norai slepia daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio

Buvusi vaikų stovyklų vadovė ir vaiko teisių ambasadorė Gustė Valantinavičiūtė atkreipė dėmesį, kad už paprasto prašymo dažnai slypi kur kas daugiau: „Atsižvelgiant į vaiko norus, galime sužinoti, kodėl apskritai jis to daikto nori: ar tai yra mada, ar noras turėti daugiau draugų, pritapti. Pavyzdžiui, gal konkretaus žaislo vaikas prašo tik todėl, kad tokį turi jo geriausias draugas ir jis tiesiog nori pritapti.“

Be to, kartais vaikų norai tampa ir savotišku „signalu“ suaugusiesiems. Ypač mažesni vaikai, dar neturintys žodžių sunkioms emocijoms įvardyti, renkasi daiktus kaip būdą pasakyti, kad jiems kažko trūksta: artumo, dėmesio, pripažinimo. Todėl suaugusiems svarbu ne tik reaguoti į konkretų norą, bet ir pastebėti pasikartojančias situacijas.

Pasak vaiko teisių gynėjų, svarbiausia – ne pats daiktas, o pokalbis. Vaikui būtina žinoti, kad jis gali būti kitoks ir vis tiek priimtas. Suaugusiojo palaikymas padeda vaikui suprasti, ko jam iš tiesų reikia, o ne aklai vaikytis bendraamžių normų.

Didžiausias vaiko noras – ne daiktas, o dėmesys

Vaiko teisių gynėja L. Baranauskienė dalijosi kasdiene darbo realybe: „Vaiko teisių gynėjams skambinantys jaunuoliai dažniausiai kalba apie emocinį nesaugumą. Jie sako: manęs nesupranta, manęs negirdi, man neskiria dėmesio... Ir tai – ne kaprizas, o pagalbos šauksmas.“

G. Valantinavičiūtė pastebi, kad tėvai dažnai tiek paskęsta kasdienėje logistikos grandinėje, kad emocijoms tiesiog nebėra erdvės: „Daugybė tėvų sunkiai dirba, kad vaikas būtų sotus, pailsėjęs, nuvežtas, parvežtas iš darželio, mokyklos, būrelių. O visoje rutinoje toji emocinė dalis pasimiršta.“

Kai emocinių poreikių niekas neatliepia, vaikai ieško žmogaus, kuris juos išgirs. Čia slypi rizika: vieniši jaunuoliai tampa pažeidžiami ir gali atkreipti netinkamų suaugusiųjų dėmesį. Todėl suaugusiųjų ryšys su vaiku – ne tik šeimos gerovės dalis, bet ir prevencija.

Skautas P. Venclauskas pasakojo, kaip jam ir kitiems jaunuoliams padeda bendruomeniškumas:
„Vakarais prie laužo ne kartą teko pamatyti, kaip skirtingi vaikai, iš skirtingų miestų, skirtingų šeimų dalinasi savo mintimis, nusivylimais apie kasdienybę, mokyklą, santykius. Tada jauti, kad esi ne vienas, kad kiti išgyvena tokias pat emocijas.“

Ką gali padaryti suaugusieji?

Diskusijos dalyviai sutaria: daugiausia naudos vaikui duoda ne tobuli sprendimai, o nuoseklus tarpusavio ryšio puoselėjimas. Ribos, kompromisai, pokalbiai ir pastovus dėmesys kuria saugią erdvę, kurioje vaikas jaučiasi girdimas ir mylimas.

Netgi tokie smulkūs ritualai kaip: trumpas vakaro pokalbis, pasivaikščiojimas, laikas be ekranų, bendras dienos planavimas, stiprina ryšį, bet ir moko vaiką, kad suaugusiuoju galima pasitikėti ne tik tada, kai kyla problema, bet ir ramioje, įprastoje kasdienybėje.

Suaugusieji kviečiami drąsiau kalbėtis su vaikais, teirautis jų nuomonės, kartu ieškoti išeičių ir stiprinti tarpusavio ryšį – būtent nuo jo prasideda emocinė gerovė.

Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Parduodamas turtas: Automobilis Škoda Fabia (valst. Nr. CGR016)

Pagaminimo metai (pirmos registracijos data) 2007 m., benzinas, variklio darbinis tūris 1198 cm3, variklio galia 47 kW, identifikavimo Nr. TMBHY46Y974157836, SDK kodas – CMMETFAP. Rida – 185381 km. Techninė apžiūra galioja iki 2026-02-23.

Defektai: kėbulas stipriai paveiktas korozijos, reikalingi  kėbulo dalių keitimo, virinimo, gruntavimo, dažymo darbai, stabdžių sistemos, išmetimo sistemos, važiuoklės, elektrinės dalies remonto darbai, alyvos prasisunkimų šalinimo darbai.

Pradinė turto pardavimo kaina – 300 Eur.

Už turto apžiūrą atsakingas asmuo – Jonavos rajono socialinių paslaugų centro ūkvedys Vidmantas Ostreika, (0 687) 26014, el. p. vidmantas.ostreika@jonavosspc.lt Turto apžiūra galima 2026 m. sausio 5 d. – sausio 7 d., iš anksto susitarus šiame punkte nurodytais kontaktais.

Turto vieta: Mokyklos g. 6, Jonava

Elektroninio aukciono dalyvių registracija vyks internetu, VĮ Registrų centro administruojamoje specialiojoje svetainėje www.evarzytynes.lt nuo 2026 m. sausio 7 d. 00 val. 00 min. iki 2026 m. sausio 9 d. 23 val. 59 min.

Aukcionas vykdomas elektroniniu būdu VĮ Registrų centro administruojamoje specialiojoje svetainėje www.evarzytynes.lt nuo 2026 m. sausio 14 d. 09 val. 00 min. iki 2026 m. sausio 15 d. 13 val. 59 min. Elektroninio aukciono dalyviais registruojami asmenys, sumokėję aukcionų dalyvių įmokas ir internetu pateikę aukcionų sąlygose nurodytus dokumentus. Daugiau informacijos apie parduodamą turtą, išsamios viešojo aukciono sąlygos, turto apžiūros, aukciono dalyvių registracijos bei aukciono vykdymo laikotarpiai, sutarčių projektai skelbiami https://www.jonava.lt/veiklos-sritys/turto-valdymas/parduodamas-turtas/739 .

Darbuotojas, atsakingas už informacijos teikimą – Turto ir aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Rosita Saladinskienė, tel.: (0 349) 50077, (0 615) 46391 el. paštas: rosita.saladinskiene@jonava.lt.

Nuoroda į elektroninį aukcioną

Išsamios aukciono sąlygos

Jonavos r. sav. administracija skelbia kilnojamojo turto pardavimo viešąjį aukcioną.

Parduodamas turtas: Automobilis Škoda Fabia (valst. Nr. CGP807)

Pagaminimo metai (pirmos registracijos data) 2007 m., benzinas, variklio darbinis tūris 1198 cm3, variklio galia 47 kW, identifikavimo Nr. TMBHY46Y174162514, SDK kodas – MKPHHAPE. Rida – 272592 km. Techninė apžiūra galioja iki 2026-03-08.

Defektai: kėbulas stipriai paveiktas korozijos, reikalingi  kėbulo dalių keitimo, virinimo, gruntavimo, dažymo darbai, stabdžių sistemos, išmetimo sistemos, važiuoklės, elektrinės dalies, pavarų perdavimo remonto darbai.

Pradinė turto pardavimo kaina – 300 Eur.

Už turto apžiūrą atsakingas asmuo – Jonavos rajono socialinių paslaugų centro ūkvedys Vidmantas Ostreika, (0 687) 26014, el. p. vidmantas.ostreika@jonavosspc.lt . Turto apžiūra galima 2026 m. sausio 5 d. – sausio 7 d., iš anksto susitarus šiame punkte nurodytais kontaktais.

Turto vieta: Mokyklos g. 6, Jonava

Elektroninio aukciono dalyvių registracija vyks internetu, VĮ Registrų centro administruojamoje specialiojoje svetainėje www.evarzytynes.lt nuo 2026 m. sausio 7 d. 00 val. 00 min. iki 2026 m. sausio 9 d. 23 val. 59 min.

Aukcionas vykdomas elektroniniu būdu VĮ Registrų centro administruojamoje specialiojoje svetainėje www.evarzytynes.lt nuo 2026 m. sausio 14 d. 09 val. 00 min. iki 2026 m. sausio 15 d. 13 val. 59 min. Elektroninio aukciono dalyviais registruojami asmenys, sumokėję aukcionų dalyvių įmokas ir internetu pateikę aukcionų sąlygose nurodytus dokumentus. Daugiau informacijos apie parduodamą turtą, išsamios viešojo aukciono sąlygos, turto apžiūros, aukciono dalyvių registracijos bei aukciono vykdymo laikotarpiai, sutarčių projektai skelbiami https://www.jonava.lt/veiklos-sritys/turto-valdymas/parduodamas-turtas/739 .

Darbuotojas, atsakingas už informacijos teikimą – Turto ir aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Rosita Saladinskienė, tel.: (0 349) 50077, (0 615) 46391 el. paštas: rosita.saladinskiene@jonava.lt.

Nuoroda į elektroninį aukcioną

Išsamios aukciono sąlygos

Lapkričio mėnesį didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje, palyginti su spaliu, padidėjo dėl sumažėjusios vietinės elektros energijos gamybos – ją lėmė elektrinių remontai, minimali saulės elektrinių gamyba ir mažėjusi vėjo jėgainių generacija, todėl daugiau elektros importuota. Mėnesio pabaigoje atšalę orai padidino elektros poreikį.

Lapkritį vidutinė didmeninė elektros kaina Latvijoje buvo 111 Eur/MWh, Lenkijoje – 124 Eur/MWh, Estijoje – 96 Eur/MWh. 

ES šalių didmeninių elektros kainų vidurkis lapkritį buvo 95 Eur/MWh.

Brangiausiai lapkričio mėnesį elektra Europos Sąjungoje kainavo Lenkijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje (121–124 Eur/MWh), o pigiausiai – Suomijoje, Švedijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Portugalijoje (48–59 Eur/MWh). 

Pigiausiai ir brangiausiai už elektros energiją mokančiose ES šalyse didmeninės kainos skyrėsi apie 2,6 karto: Vengrijoje ir Lenkijoje elektra vidutiniškai kainavo 124 Eur/MWh, Suomijoje – 48 Eur/MWh.

Šiemet sausio–lapkričio mėnesiais vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 86 Eur/MWh – tai apie 3,4 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu elektra vidutiniškai kainavo Europos Sąjungoje (89 Eur/MWh). Latvijoje šiemet per vienuolika mėnesių didmeninės elektros kainos vidurkis sudarė taip pat 86 Eur/MWh, arba 3,4 proc. mažiau nei ES šalių vidurkis, Estijoje elektra šiuo laikotarpiu vidutiniškai kainavo 81 Eur/MWh – 9 proc. mažiau nei vidutiniškai ES šalyse.

Brangiausiai Europos Sąjungoje elektra šiemet kainavo Italijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje (106–115 Eur/MWh), o pigiausiai — Švedijoje, Suomijoje ir Prancūzijoje (34–61 Eur/MWh).

Galutiniam vartotojui Lietuvoje vidutinė galutinė elektros kaina lapkritį, palyginti su spaliu, nesikeitė ir išliko 26,1 ct/kWh, arba apie 1,2 proc. didesnė už ES šalių galutinių kainų vidurkį, kuris sudarė 25,8 ct/kWh. 

Latvijoje ir Estijoje galutiniam vartotojui lapkritį vidutinė elektros kaina buvo atitinkamai 1,7 proc. ir 16,5 proc. mažesnės už ES šalių vidurkį ir siekė atitinkamai 25,4 ct/kWh bei 21,6 ct/kWh. Palyginti su spaliu, Latvijoje galutinė elektros kaina vartotojams lapkritį išliko stabili, o Estijoje keitėsi nežymiai ir sumažėjo 0,7 procento.

Vienuolika šių metų mėnesių galutinė elektros kaina Lietuvoje siekė 25,3 ct/kWh ir atitiko ES valstybių vidurkį (25,3 ct/kWh).

Didmeninės elektros kainos dalis galutinės kainos struktūroje elektros vartotojui ES vidutiniškai sudaro 12,9 ct/kWh. Ši kainos dalis galutinėje kainoje vidutiniškai ES siekia 50 proc., o įvairiose šalyse svyruoja – nuo 14 proc. Vengrijoje iki 77 proc. Kipre.

Lietuvos vartotojų mokamoje galutinėje elektros kainoje didmeninės kainos dalis siekia 12,8 ct/kWh. Lapkritį ši kainos dalis galutinėje kainoje mūsų šalyje sudarė 49 proc. – tai 1 proc. mažiau nei ES šalių vidurkis.

Latvijoje didmeninės kainos dalis galutinėje elektros kainoje yra 12,5 ct/kWh, Estijoje – 10,3 ct/kWh. Ši kainos dalis galutinėje kainoje Latvijoje ir Estijoje taip pat žemesnė už ES šalių vidurkį ir atitinkamai sudaro 49 ir 48 procentus.

Mažiausią galutinę kainą už elektrą Europos Sąjungoje vartotojai lapkritį mokėjo Vengrijoje, Maltoje bei Bulgarijoje (9,4–15,0 ct/kWh), didžiausią galutinę kainą mokėjo Vokietijoje, Danijoje ir Belgijoje (36,1–39,4 ct/kWh).

Vartotojų mokama galutinė elektros kaina įvairiose ES šalyse, vertinant didžiausią ir mažiausią kainą, lapkritį skyrėsi 4,2 karto: Vokietijoje galutiniai vartotojai už elektrą mokėjo 39,4 ct/kWh, Vengrijoje – 9,4 ct/kWh.

Svarbu, kad galutinės kainos struktūroje esanti elektros energijos didmeninė kaina priklauso ne tik nuo praėjusio ar einamojo mėnesio vidutinių elektros energijos kainų biržose (didmeninių kainų), bet ir nuo ateities sandorių kainų lygio, taip pat nuo konkrečios valstybės skiriamų kompensacijų ar kitokių tos šalies vykdomosios valdžios sprendimų.

Daugiau informacijos skelbiama kas mėnesį rengiamoje apžvalgoje: https://www.ena.lt/elk-palyginimas/ 

Lietuvos energetikos agentūra 

Naujosios kartos 155 mm 6×6 ratinės haubicos „CAESAR Mk II“ yra laikomos vienomis moderniausių pasaulyje artilerijos platformų, išbandytų realiomis kovos sąlygomis Ukrainoje. Šios ugnies sistemos sustiprins Lietuvos kariuomenės kovinę galią ir mobilumą mūšio lauke. Modernizuota platforma – kuriai vystant prisidėjo ir Lietuva – išsiskiria sustiprinta šarvuota kabina, galingesniu varikliu, pažangiomis valdymo sistemomis ir didesniu atsparumu sudėtingose kovinėse situacijose.

„CAESAR Mk II pasirinkimas – svarbus žingsnis stiprinant Lietuvos gynybą bei aiškus signalas apie augantį bendradarbiavimą su Prancūzija. Šios modernios sistemos suteiks Lietuvos kariuomenei daugiau mobilumo ir ugnies galios, o glaudesnė partnerystė su Prancūzijos gynybos sektoriumi sustiprins mūsų ryšius su svarbiu sąjungininku“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Pagal pasiektą susitarimą Lietuva gaus ne tik pačias artilerijos sistemas, bet ir visą logistinių bei integracinių sprendimų paketą: mokymus, treniruoklius, atsargines dalis. Kartu su pirkimu pasirašyta ir pramoninio bendradarbiavimo sutartis – pagal ją „KNDS France“ investuos 12 mln. eurų į remonto dirbtuvių statybą ir įrangą Lietuvoje. Įsigijusi antrąją „CAESAR Mk II“ partiją, Lietuva taps antra daugiausiai šių sistemų turinčia šalimi po Prancūzijos.

Projektas įtrauktas į SAFE investicijų planą. Nuo 2027 m. Lietuvoje gaminama 155 mm amunicija bus visiškai suderinta su naujai įsigyta ginkluote.

„CAESAR“ – viena iš nedaugelio NATO ir Europos Sąjungoje gaminamų ratinių 155 mm savaeigių artilerijos sistemų, praktiškai patikrintų kovos lauke. Šią sistemą jau naudoja arba planuoja įsigyti ir kitos NATO sąjungininkės: Belgija, Čekija, Prancūzija, Estija, Slovėnija, Kroatija ir Portugalija.

A. Čemerkos / KAM nuotr.

Krašto apsaugos ministerija

Augintinis į namus – tik gerai apgalvojus

Kaip pastebi organizacijos „SOS gyvūnai“ projektų koordinatorė Ieva Rakauskaitė, į prieglaudas patenkančių keturkojų skaičius nemažėja, o dauguma – perpildytos ištisus metus. Laikotarpis po švenčių – ne išimtis. 

Kokios dažniausios priežastys, dėl kurių artimiesiems padovanoti augintiniai grąžinami į prieglaudą? Priežasčių, pašnekovės žodžiais, yra įvairių, ne visi žmonės, jausdami kaltę ir gėdą, įvardija tikrąsias. Gyvūnai grįžta, staiga ištikus alergijai, mirus šeimininkams, gyvūnui susirgus liga, kurios gydymas reikalauja didelių išlaidų. O kartais dėl to, jog tiesiog nusibodo. „Visas šias priežastis sieja žmogaus abejingumas ir neatsakingumas“, – apgailestavo I. Rakauskaitė. 

Pašnekovė pataria: jei noras turėti augintinį atsirado tik per Kalėdas – neskubėkite ir pagalvokite dar kartą. Duokite sau laiko, atvažiuokite į prieglaudą pasavanoriauti, pavedžioti šunų. Pagalvokite, ar turėsite pakankamai finansų tuo atveju, jei gyvūnas susirgtų, kam paliktumėte augintinį išvykdami, ar turėsite laiko šuns dresūrai.

Prieglaudoje nuolat globojami bent pusantro šimto keturkojų, kuriais būtina rūpintis kiekvieną dieną, todėl tiek neabejingų žmonių, tiek verslų pagalba joms – ypač svarbi, ir ne tik šventiniu laikotarpiu. „Kiekviena partnerystė mums padeda skleisti žinią apie gyvūnų gerovę ir tikėti, jog vieną dieną keturkojų ateitis bus šviesi“, – sakė I. Rakauskaitė. 

Priežasčių atsisakyti augintinio – ne viena 

Kėdainiuose įsikūrusios viešosios įstaigos  „Miesto rainiukai“  savanorė Smiltė Medelytė pasakojo, jog prieš Kalėdas išties padaugėja skambučių – žmonės ieško naujo augintinio. Dažniau pranešama ir apie gatvėse rastus benamius katinus. 

Kai kurie, atvykę į prieglaudą, dar bando slėpti, kad nori katino dovanai, kiti tą pasako tiesiai šviesiai. „Mes turime tokią taisyklę – šventiniu laikotarpiu katinų nedovanojame – taip stengiamės gyvūną apsaugoti, kad jis vos pasibaigus šventiniam šurmuliui neatsidurtų gatvėje“, – paaiškino S. Medelytė. 

Paklausta, kodėl žmonės grąžina pasiimtą gyvūną, pašnekovė išskyrė dvi priežastis: pirmoji – katinas šlapinasi ne vietoje, antroji – per daug bėgioja ir kelia per didelį triukšmą. 

„Kiekvienam rekomenduoju gerai pagalvoti ir nepriimti spontaniško sprendimo. Gyvūnas nėra žaislas, kurių galima nusipirkti prekybos centruose. Tai – gyva būtybė, turinti jausmus, tik negalinti jų išreikšti žodžiais“, – kalbėjo savanorė. 

Kadangi prieglauda veikia kelerius metus, o globotinių skaičius nemažėja, kiekviena pagalba ėdalu gyvūnams leidžia išgelbėti dar vieną gyvybę – apmokėti daugiau veterinarijos paslaugų. 

Ėdalą katėms ir šunims gaminanti įmonė „Kormotech“ ne tik teikia paramą ėdalu prieglaudoms, bet ir kviečia kartu dalyvauti renginiuose – supažindinti žmones su jų veikla ir skleisti žinią, kad gyvūnas – nėra žaislas, jis šeimos narys. 

„Kuriame produktus iš meilės gyvūnams – tai yra mūsų pažadas ir nuolatinė atsakomybė, kurios laikomės. ​​Turime svajonę, kad vieną dieną visi gyvūnai turėtų namus. Kol tai taps realybe, stengiamės atsiliepti į pagalbos prašymus tų, kurie jais rūpinasi. Mūsų parama – ne tik ėdalas, leidžiantis prieglaudoms pasirūpinti savo globotiniais, bet ir pagalba laikiniems globėjams, kurie dovanoja šilumą ir viltį namų laukiantiems keturkojams. Tai yra mūsų žmogiškumo išraiška“, – sako UAB „Kormotech“ direktorius Andrii Bereziukas.

Požiūris į augintinius keičiasi?

Kėdainiuose veikiančios VšĮ Gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“ direktorė Greta Linkė kalbėjo, jog prieš kelerius metus sulaukdavo nemažai prašymų priglausti kuo mažesnį ir gražesnį gyvūną. „Žmonės tuomet tiesiog tiesiai šviesiai sakydavo, kad nori dovanos draugei, seneliams ar vaikams. Pastaruoju metu situacija keičiasi, visuomenė vis labiau sąmoningėja – praėjusiais metais nebuvo nė vieno prašymo gyvūno paimti būtent per šventes. Pastebime ir tai, jog anksčiau per metus grąžindavo iki dešimties iš prieglaudos paimtų gyvūnų. Šiemet grąžino vieną mūsų globotinį. Tikiu, kad žmonės sprendimą iš prieglaudos pasiimti augintinį priima labiau apgalvoję, pasiruošę ir pasidomėję“, – kalbėjo G. Linkė. 

Kokių pasiteisinimų prieglauda yra sulaukusi iš nusprendusių grąžinti gyvūną? Pasak pašnekovės, yra du pagrindiniai – prasidėjusi alergija ir išvykimas į užsienį. Yra buvę atvejų, kai naujieji šeimininkai atsisakė gydyti susirgusį gyvūną ir jį grąžino į prieglaudą. Arba situacijų, kai atvežė prieš išvykdami atostogų, nes suprato, jog neturi, kur jo palikti. 

Pats priglaudęs du katinus A. Bereziukas tiki, jog žmonių, atsakingai priimančių sprendimus globoti gyvūną, daugės, o augintinių dovanojimo švenčių proga įprotis galutinai išnyks. 

Pokyčiai mažesniuose ir vidutinio dydžio padaliniuose įsigalios nuo sausio 2 d., o didžiuosiuose miestuose – nuo vasario 2 d. 

Keičiasi klientų poreikiai 

Atlikta išsami klientų elgsenos ir darbo krūvio analizė aiškiai parodė, kad per pastaruosius kelerius metus klientų poreikiai smarkiai pasikeitė. Šeštadieniais klientų srautai nuosekliai mažėja, nes vis daugiau žmonių transporto priemonių sandorius atlieka nebe turguose savaitgaliais, o automobilių salonuose ar tiesiog radę pardavėją internetu bet kurią savaitės dieną. Be to, beveik 40 proc. klientų transporto priemones registruoja ir vairuotojo pažymėjimus keičia tiesiog internetu, o ne vykdami į „Regitros“ padalinius.  Tai lemia mažesnį klientų srautą padaliniuose šeštadieniais.  

Pasikeitę klientų poreikiai matyti ir iš veiklos rodiklių – šeštadieniais atliekama gerokai mažiau operacijų nei darbo dienomis, todėl įmonės resursai išnaudojami nepakankamai efektyviai. Pavyzdžiui, šeštadieniais, lyginant su darbo dienomis, vairuotojo pažymėjimų paslaugų yra suteikiama 32 proc., o transporto priemonių registracijos – net 40 proc. mažiau. 

Šią tendenciją patvirtina ir „Regitros“ informacijos centras, kurio konsultantai šeštadieniais sulaukia tik labai nedidelės dalies (6 proc.) visų užklausų, kai pirmadieniais klientų aktyvumas išauga  iki 17 proc. 

„Siekiame, kad mūsų paslaugos būtų prieinamos klientams jiems patogiausiu metu. Pastebėjome, kad per pastaruosius kelerius metus pasikeitė žmonių įpročiai: gyventojai daug dažniau naudojasi elektroninėmis paslaugomis, o klientų srautai šeštadieniais sumažėjo, tad nusprendėme prisitaikyti.  Tikiu, kad naujas darbo laikas leis aptarnavimą padaryti patogesnį, greitesnį ir efektyvesnį“ – sako l.e.p. generalinis direktorius Rytis Polikauskas.

Darbo laiko keitimas leis aptarnauti daugiau žmonių

Įgyvendinus darbo laiko pokytį tikimasi reikšmingos naudos tiek klientams, tiek darbuotojams, tiek pačios organizacijos efektyvumui.

Pirmiausia, klientai galės gauti paslaugas jiems patogesniu metu, nes darbo dienomis aptarnavimo laikas didžiuosiuose miestuose bus ilgesnis. Taikant dviejų pamainų principą klientams patogiu metu galės dirbti daugiau specialistų, o tai leis greičiau suteikti reikiamą paslaugą. Naujasis darbo grafikas taip pat leis sutrumpinti vairavimo egzaminų laukimo laiką – per savaitę papildomai bus priimama iki 130 praktikos ir 100 teorijos egzaminų.

Galiausiai, pokytis naudingas ir darbuotojams: laisvi šeštadieniai ir labiau prognozuojamas darbo ritmas gerins darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, o patrauklesnis grafikas padės lengviau pritraukti naujų darbuotojų.

 „Regitra“, siekiant užtikrinti kuo sklandesnį naujovių įgyvendinimą, konsultavosi su pagrindinėmis suinteresuotomis šalimis – vairavimo mokyklų ir vežėjų atstovais, techninių apžiūrų centrais bei kitais partneriais, kurių veiklai pokytis gali turėti įtakos. Konsultacijų metu buvo įvertinti partnerių srautai, procesų suderinamumas ir galimos rizikos, tačiau reikšmingų veiksnių nebuvo nustatyta, o darbo laiko pokytis sutiktas pozityviai.

Pagal patvirtintus pokyčius, tokiu būdu nuo kitų metų vidurio ši išmoka sieks 1 036 eurus (dabar išmokos dydis sudaro 770 eurų).

Nuo 2026 m. sausio 1 d. vienkartinė išmoka vaikui padidės dėl BSI dydžio indeksavimo nuo 770 iki 814 eurų.

Šiuo metu BSI siekia 70 eurų, nuo kitų metų šis dydis turėtų padidėti iki 74 eurų.

Už naujas šio įstatymo nuostatas (projektas Nr. XIVP-1912(2) vieningai balsavo 107 Seimo nariai.

Spaudos biuro inf. 

Juškonių eglutė 

Jonavos miesto eglė ir Kalėdų eglučių miestelis, kaip žinia, sužibėjo lapkričio 29-osios vakarą, ir po šios šventės, pasipylė ir kitų seniūnijų šventiniai renginiai.  

Gruodžio 2-ąją savąją Kalėdų puošmeną įžiebė Kulvos seniūnija: ,,Kulvoje Kalėdų eglutė jau įžiebta! Kalėdų stebuklo jau nekantriai laukiame! Pasimatėme su Kalėdų Seneliu, Snieguole, pašokom padainavom ir smagiai eglutę įžiebėm! Dėkojame visiems buvusiems kartu! Dėkojame Kulvos seniūnijos darbuotojams už pagalbą”, - rašė Kulvos kultūros centras bei paviešino šventės akimirkas ČIA.

Kulvos eglutė 

Gruodžio 4-ąją įžiebtos Bukonių ir Upninkų eglutės.  

Upninkų seniūnija tą vakarą skelbė: ,,Upninkų eglutė įžiebta. Buvo smagi šventė, daug vaikų, dainų ir šokių. Buvo Kalėdų senis, gražioji Pepė Ilgakojinė, paslaptingoji Raganaitė Lyla ir daug dovanų”. Šventės akimirkas rasite ČIA. 

Upninkų eglutė 

Tą patį ketvirtadienio vakarą sužibo Bukonių eglutė: ,,Mažuosius ir didžiuosius džiugino nykštukai – vaišino saldainiais, kartu mankštinosi ir smagiai dūko! Šiltus šventinius linkėjimus visiems perdavė Bukonių seniūnas Artūras Narkevičius. Eglutės įžiebimo šventę vainikavo šauniosios grupės „Popkultūra“ koncertas bei įspūdingi šventiniai fejerverkai! Už fejerverkų staigmeną nuoširdžiai dėkojame Vidui Urbonui.  Taip pat ačiū Bukonių seniūnui ir seniūnijos darbuotojams už pagalbą organizuojant šią gražią šventę”, - dėkojo Bukonių kultūros centras bei dalinosi šventiškomis nuotraukomis ČIA.

Bukonių eglutė

Gruodžio 5-ąją įvyko Šveicarijos žaliaskarės įžiebimo šventė, kuri, pasak organizatorių, šiemet buvo ypatingai šiltas ir kupinas šventinės nuotaikos. ,,Šveicarijos progimnazija ir jos ugdytiniai bei Šveicarijos kultūros centras dovanojo nuostabią Kalėdų programą – dainos, šokiai ir nuoširdžios vaikų emocijos nepaliko abejingų AČIŪ!  Mažieji turėjo galimybę susitikti su Kalėdų seneliu ir išsirinkti dovanėlę Šiais metais vyko akcija "Suteik žaisliukui antrą šansą džiuginti vaikus". Žaislai/žaidimai, kurie vienų vaikučių nebedžiugina, buvo padovanoti kitiems, taip suteikiant antrą šansą būti reikalingu, teikiančiu džiaugsmą. Dalyviai išbandė įvairias edukacijas ir žaidimus”, - po šventės džiūgavo organizatoriai. Plačiau apie šventę ČIA.

Šveicarijos eglutė 

Gruodžio 6-ąją - Ruklos eglutės įžiebimo šventė. ,,Svarbiausiu akcentu tapo akimirka, kai eglė suspindo ryškiomis šviesomis – ją iškilmingai įžiebė Jonavos savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė. Šventę užbaigė dangų nušvietę fejerverkai, sukūrę tikrą Kalėdų stebuklo akimirką Rukloje. Tegu šios šventės šiluma palieka pėdsaką kiekvieno širdyje”, - rašė Jonavos kultūros centras. Plačiau apie tai ČIA.  

Ruklos eglutė 

Užusalių eglutės šventė vyko gruodžio 7 d. Užusalių kultūros centras kvietė visus, mažus ir didelius, pasipuošti kalėdine atributika - kepurėlėmis, girliandomis, gera nuotaika ir šiltomis pirštinėmis. Patreniruokit smegenis, prisiminkit eilėraštukus, nes galimai pro šoną lėks toks raudonas pilvotas, su maišu dovanų. Tokio kvietimo nepraleido užusaliečiai ir tą vakarą kartu įžiebė Kalėdas Užusaliuose! Šventės akimirkomis užusaliečiai žadėjo pasidalinti vėliau.

 Užusalių eglutė 

Gruodžio 9 d. pasipuošė ir Panoterių eglutė.  Daugiau nuotraukų rasite ČIA.

Panoterių eglutė

Renginio dalyviai delnų instaliaciją pildė vertybes simbolizuojančiais žodžiais: „viltis“, „pagalba“, „rūpestis“, „vienybė“, „draugystė“, „užuojauta“ ir kt. Artėjančių šv. Kalėdų laukimo džiugesio atmosferą renginio metu kūrė šokių kolektyvas „Melgė“. Vėliau visi susirinkusieji įsitraukė į bendrą šokį, kuris tapo ryškiu vienybės ir bendrystės akcentu. Pasibaigus programai, susirinkusieji dar ilgai bendravo, dalijosi įspūdžiais, vaišinosi, fotografavosi prie „1000 rankų“ instaliacijos ir džiaugėsi jaukia popiete, priminusia, kad Jonavos bendruomenė – stipri, vieninga ir atvira kiekvienam.

Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centras nuoširdžiai dėkoja akcijos „1000 rankų – viena bendruomenė“ ambasadorei – Jonavos rajono savivaldybės vicemerei Birutei Gailienei, kurios palaikymas ir įsitraukimas sustiprino renginio žinutę apie bendrystę ir įtrauktį. Už dalyvavimą akcijoje nuoširdžiai dėkojame LR Seimo nario Eugenijaus Sabučio padėjėjai Audronei Bagdonavičienei, Jonavos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjai Daivai Ūselienei, Jonavos rajono socialinių paslaugų centro direktorei Valentinai Demidenko, Jonavos rajono savivaldybės administracijos negalios reikalų koordinatorei Gintarei Nanartavičei, Jonavos rajono švietimo ir socialinių paslaugų įstaigoms bei visiems prisidėjusiems prie šios akcijos išpildymo. Jūsų visų delnai ir vertybes simbolizuojantys žodžiai sukūrė šių metų Tarptautinės žmonių su negalia dienos simbolį Jonavoje.

VVTAT Rinkos priežiūros skyriaus specialistai kasmet prasidėjus šventinei prekybai tiek fizinėse, tiek el. parduotuvėse atrenka galimai pavojingas elektrines girliandas. Šiuo metu laboratorijoje jau nustatytos 6 nesaugios girliandos bei atliekami dar 12 girliandų bandymai. Pastebėta, kad dažniau pavojingos girliandos nustatomos el. prekyboje.

 VVTAT primena vartotojams elgtis atsakingai ir gerai apgalvoti savo pirkinius.

Girliandos 

Nekeičiamos bei negrąžinamos ir elektrinės girliandos, todėl jei nutarėte prieš Kalėdas jomis papuošti savo namus, gerai įvertinkite, ar šios prekės Jums iš tiesų tinka ir yra reikalingos.  

Visas negrąžinamų ir nekeičiamų prekių sąrašas numatytas Mažmeninės prekybos taisyklėse. 

Kad šventės būtų smagios ir nesukeltų rūpesčių, puoškite namus tik saugiomis girliandomis.  

Kaip įsigyti saugią girliandą?  

1. Patikrinti, ar yra privaloma informacija:  

• Girliandos tipas/modelis;  

• Naudojimo instrukcija lietuvių kalba;  

• Elektriniai parametrai;  

• Gamintojas arba prekės ženklas, kilmės šalis;  

• Saugos ženklai (CE – nurodo, kad gamintojas deklaruoja, jog gaminys yra patikrintas ir saugus; IP kodas – nurodo girliandos naudojimą lauke arba patalpoje (gali būti ir specialus žymėjimas: namukas su rodykle į vidų arba į išorę arba nurodyta galima temperatūra).  

2. Girlianda turi būti:  

• Nesutrūkusi, t. y. nenutraukti laideliai ir pan.;  

• Laidai neturi būti labai plonyčiai, kad negalėtų lengvai nutrūkti patempus vaikui ar gyvūnui; 

• Nuo šakutės iki pirmos lemputės negali būti mažiau kaip 1,5 m.  

Įsigijus nesaugią girliandą kyla gaisro arba elektros smūgio pavojus.  

VVTAT ekspertės Ernestos patarimus, į ką vartotojai turėtų atkreipti dėmesį prieš įsigydami ir puošdami namus elektrinėmis girliandomis, rasite čia. 

Primename, jog nebeveikiančių ar nereikalingų girliandų negalima išmesti į bendrą atliekų konteinerį. Išmeskite jas tik į elektronikos atliekų konteinerius.  

Kalėdinės dekoracijos 

Įvairios kalėdinės dekoracijos – Kalėdų seneliai, kalėdiniai angelai, prakartėlės, kalėdiniai žaisliukai bei kiti šventėms skirti dirbiniai –  vilioja savo spalvingumu ir įvairove, tačiau derėtų nepamiršti, kad šios prekės yra nekeičiamos ir negrąžinamos.  

Eglutės 

Į negrąžinamų prekių sąrašą patenka ir kalėdinės eglutės bei vainikai. O jeigu planuojate pirkti eglutę internetu, reikėtų pasidomėti atsiliepimais, įsitikinti, jog pardavėjas yra patikimas. Taip pat reiktų atkreipti dėmesį, ar nurodyta eglutės ar kėnio kaina yra adekvati, ar yra pateikta visa informacija apie augalą (kokios jis klasės ir pan.). Apie visa tai - VVTAT nagrinėtus atvejus bei patarimus - kalba VVTAT atstovė Viktorija: https://www.youtube.com/watch?v=l-5NHYb_Vho 

Linkime pirkti atsakingai ir apgalvotai! 

VVTAT inf. 

„Džiaugiuosi, kad nacionalinio moksleivių konkurso, subūrusio šimtus mokyklų ir tūkstančius jaunuolių, tema „Renkuosi sąžiningumą net tada, kai niekas nemato“ mums primena, kad skaidrumas visada prasideda nuo asmeninio apsisprendimo. Juk skaidrumas prasideda ne nuo didelių pokyčių, o nuo mažų, bet nuoseklių pasirinkimų. Nuo pagarbos vieni kitiems. Nuo supratimo, kad mūsų bendras tikslas – stipri, teisinga ir patikima visuomenė“, – sakė Prezidentas Gitanas Nausėda.

„Tarptautinė antikorupcijos diena yra ne tik puiki proga pažvelgti į tai, ką pavyko nuveikti organizacijose ir bendruomenėse, bet ir pagalvoti apie savo artimą aplinką, kurioje jungiasi elgesys, sąžiningumas, nuoširdumas, pavyzdys ir atsakomybė. Sąžiningumas ir skaidrumas ugdomi nuo pirmųjų žingsnių šeimoje, tačiau dažnai būtent jaunuolių pavyzdys įkvepia ir suaugusiuosius. Turėdami vertybiniais pagrindais grįstą visuomenę ir tokias platformas, kaip Skaidrumo akdemija, kurioje patarimai ir pavyzdžiai virsta vertybiniu elgesiu ne tik žmoguje, bet ir organizacijoje, galėsime kurti sąžiningą ir pilietišką Lietuvą“, – renginyje kalbėjo STT direktorius Linas Pernavas.

Renginio metu buvo apžvelgti penktieji „Skaidrumo akademijos“ metai – 2025 m. sukurta „Skaidrumo akademijos“ strategija ir pagal ją parengtas strateginis veiklos planas, sukurta atsparumo korupcijai lygio nustatymo metodika verslui ir parengta programa korupcijos pareigūnų mokymams, kurie startuos jau kitais metais.

„Skaidrumo akademijos“ programa mokytojams taip pat buvo sėkminga – 2025 m. mentorystės programą baigė 12 mokytojų-dalyvių ir 1 komanda, vienijusi net 22 Kauno rajono pedagogus. Iš viso buvo suorganizuoti 7 renginiai, kuriuose dalyvavo daugiau nei 3 300 pedagogų.

Prezidento padėką už aktyvumą kuriant korupcijai atsparią aplinką ir pagalbą siekti didžiausių teigiamų pokyčių gavo „Skaidrumo akademijos“ mentorė, buvusi Aplinkos ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vadovė Irma Vasiliauskienė. Padėka už didžiausią indėlį siekiant skaidrumo pokyčių buvo apdovanota „Skaidrumo akademijos“ programos mokytojams narė, mentorė – Edita Pilvinienė, Jonavos Justino Vareikio progimnazijos Kulvos skyriaus vedėja, etikos mokytoja.

Renginio metu buvo apdovanoti ir moksleivių konkurso nugalėtojai. „Renkuosi sąžiningumą net tada, kai niekas nemato“ – tokia tema lydėjo šių metų „Skaidrumą kuriame kartu‘25“ konkursą, kurio metu mokiniai buvo kviečiami kartu su bendraklasiais atlikti kūrybinį darbą, kuris skatintų susimąstyti apie sąžiningumo svarbą bei ugdytų netoleranciją korupcijai. Vertinimo komisijos sprendimu išrinkti nugalėtojai trijose kategorijose: Skaidrumo lydere šiais metais išrinkta Kauno rajono Babtų gimnazijos IIA klasė, Skaidrumo skleidėja – Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijos 8B klasė ir Skaidrumo ambasadore – Vilniaus „Minties“ gimnazijos ID klasė. Laimėtojams buvo įteiktos Lietuvos Respublikos Prezidento padėkos.

Šiais metais konkurse dalyvavo – beveik 1 500 mokinių ir 185 klasės iš visos Lietuvos.

Renginio nuotraukų galeriją rasite čia.

Palyginus gruodžio 2 d. tyrimo metu nupirktų prekių krepšelių kainų vidurkius paaiškėjo, kad prekybos tinkle „Lidl“ jis siekė 36,64 euro, „Rimi“ – 38,35 euro, „,Maxima“ – 38,74 euro, „Norfa“ – 39,30 euro, o „Iki“ – 40,84 euro.  

Gruodžio 2 d. atlikto tyrimo metu „SeeNext“ slapti pirkėjai lankėsi Vilniaus ir Kauno penkių didžiausių šalies prekybos tinklų parduotuvėse – „Iki“, „Lidl“, „Maxima XX”, „Norfa XL“ bei „Rimi Hyper“. Apsipirkimui buvo pasirinktas 28 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelis. Jį sudarė iš skirtingų maisto kategorijų atrinktos prekės: pieno, mėsos, grūdinės kilmės, bakalėjos produktai, vaisiai, daržovės ir gėrimai.  

Prekių kainų analizė atskleidžia, kur pigiausi mėsos, pieno ir kiti produktai  

Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad pieno produktai pigiausiai kainavo „Rimi“ prekybos tinkle – 7,78 euro, o brangiausiai „Iki“ prekybos tinkle – 8,31 euro. Kainų skirtumas tarp jų – 0,54 euro.  

Mažiausia mėsos produktų kaina buvo užfiksuota „Lidl“ prekybos tinkle – 11,43 euro. Aukštesne mėsos produktų kaina labiausiai išsiskyrė prekių krepšelis „Iki“ prekybos tinkle, kur jis siekė 12,96 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos sudarė 1,53 euro.  

Grūdinės kilmės produktai pigiausiai kainavo „Lidl“ prekybos tinkle – 4,11 euro, o brangiausiai – „Iki“ prekybos tinkle, kur užfiksuota šios produktų grupės kaina buvo lygi 4,35 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo lygus 0,24 euro.   

Vaisių ir daržovių mažiausia kaina užfiksuota „Norfa“ prekybos tinkle – 3,98 euro, o didžiausia – „Iki“ prekybos tinkle – 5,40 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo 1,42 euro.  

Mažiausia gėrimų kaina pastebėta prekybos tinkluose „Lidl“, „Maxima“ ir „Norfa“ – 0,86 euro. Didžiausia šios produktų kategorijos kaina rasta „Rimi“ prekybos tinkle – 1,16 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos siekė 0,30 euro.   

Likusių krepšelio produktų – juodojo šokolado, baltojo cukraus, saulėgrąžų aliejaus, maltos skrudintos kavos ir laisvai laikomų vištų kiaušinių – mažiausia kaina užfiksuota „Lidl” prekybos tinkle – 7,85 euro, o didžiausia – „Norfa“ prekybos tinkle – 10,20 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo lygus 2,35 euro.  

Apie tyrimą 

Šio tyrimo metu 28 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelį sudarė: obuoliai (55 mm, 1 kg), bananai (1 kg), bulvės (1 kg), svogūnai (1 kg), burokėliai (1 kg), morkos (1 kg), batonas (300 g), makaronai spagečiai (400 g), birūs ilgagrūdžiai ryžiai (800 g), birūs grikiai (800 g), kvietiniai miltai 812 maišelyje (2 kg), laisvai laikomų vištų kiaušiniai (M dydžio), malta skrudinta kava (500 g), saulėgrąžų aliejus (1 l), baltasis cukrus (1 kg), juodasis šokoladas (40 % kakavos, 100 g), virta vištienos dešra (1 kg), vištos krūtinėlės filė (1 kg), šviežias viščiukas broileris (1 kg), ne mažiau 3 % riebumo jogurtas (400 g), kefyras maišelyje (2,5 % riebumo, 1 l), grietinė indelyje (30 % riebumo, 400 g), šviežias pienas maišelyje (2,5 % riebumo, 1 l), varškė (9 % rieb., 180 g), sviestas (82 % riebumo, 180 g), fasuotas fermentinis sūris (45 % riebumo, 250 g), mineralinis negazuotas vanduo (1,5 l), nealkoholinis alus be užstato (0,5 l).   

Kaip skelbia tyrimą atlikusi slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų agentūra „SeeNext“, prieš apsipirkimą prekės nufotografuojamos lentynoje, taip pat užfiksuojamas pirkimo kvitas – pagal tai analizuojamos ir lyginamos produktų kainos. Be prekės nuotraukos ir įrašo pirkimo kvite apsipirkimas nėra įskaitomas analizėje. Jei prekybos vietoje nepavyksta rasti nurodytos prekės, jos ieškoma kitoje tokio paties tipo parduotuvėje. Nepavykus rasti ir kitoje parduotuvėje, perkama alternatyvi prekė iš atitinkamos prekių grupės.  

Prekių krepšelis sudarytas taip, kad jame esančius produktus galima būtų objektyviai palyginti – prekės yra tokių pačių charakteristikų, maksimaliai panašaus išfasavimo, tokio paties pakuotės tipo. Tai leidžia tyrime lyginti nurodytas charakteristikas turinčius pigiausius produktus, kuriuos galima rasti visuose prekybos tinkluose. Pabrėžiama, kad atskiruose prekybos centruose yra tikimybė rasti pigesnių tos pačios kategorijos (bet skirtingų charakteristikų) produktų.   

 Anot „SeeNext“, tyrimo metu nebuvo naudojamos lojalumo ar nuolaidų kortelės, taip pat neįskaičiuojamas depozito mokestis. Produktų kainos nurodytos be nuolaidų ir apskaičiuotos pagal kainas, nurodytas pirkimo kvite. Prekių, kurioms buvo taikytos nuolaidos, kainos perskaičiuotos pagal pirmines produktų kainas įrašytas pirkimo kvite. Atvejais, kai kaina iki nuolaidos nenurodoma pirkimo kvite, bet matoma kainolapyje, skaičiavimuose naudojama kainolapio, o ne pirkimo kvito kaina. Jei kaina iki nuolaidos nėra nurodyta nei pirkimo kvite, nei kainolapyje ir jos neįmanoma nustatyti, skaičiavimuose panaudojama pirkimo kvite atspausdinta ir už produktą sumokėta kaina. Jei įprasto (be akcijos) kainolapio kaina skiriasi nuo kainos, nurodytos pirkimo kvite, fiksuojamas kainos neatitikimas tarp kainolapio ir pirkimo kvito. 

Svarstomu įstatymu laikinai, t. y. 2026 metais, siūloma nedidinti anglies dioksido (toliau – CO2) dedamosios gazoliams, nurodytiems Akcizų įstatymo 37 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kuriems taikomas standartinis akcizų tarifas. Jiems ir toliau būtų taikoma šiuo metu galiojanti CO2 dedamoji – 53,6 euro už 1 000 litrų produkto.

Siūloma kitais metais per pus sumažinti anglies dioksido dedamąją šildymui skirtiems gazoliams ir  naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) – vietoje 122,4 Eur/1000 l, taikyti 66,8 Eur/1000 l.

Taip pat siūloma 2026 metais stabdyti saugumo dedamosios augimą gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje, įskaitant akvakultūrą ar verslinę žvejybą vidaus vandenyse, paliekant šiuo metu galiojančią 25 Eur/1000 l saugumo dedamąją. 

Akcizų įstatymo pataisų projektui Nr. XVP-855(2) po svarstymo pritarė 74, prieš balsavo 30, susilaikė 8 Seimo nariai.

lrs.lt inf. 

Gruodžio 2 d. pasirašius finansavimo sutartį, visuose Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) filialuose pradedamas įgyvendinti projektas „Multidimensinės šeimos terapijos (MDFT) taikymas vaikams, turintiems psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sukeltų reikšmingų elgesio problemų“. RPLC direktorės dr. Aušros Širvinskienės teigimu, šis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis bendrai finansuojamas projektas sukurs dar daugiau efektyvių, mokslu grįstų sveikatos priežiūros paslaugų, skirtų vaikams ir paaugliams iki 18 metų, ir padidins jų prieinamumą.

„Vaikų sudėtingo elgesio ar psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemos niekada nėra individualios – jos paliečia visą šeimą ir visą artimąją aplinką. Pradėdami teikti multidimensinės šeimos terapiją, galime pasiūlyti įrodymais grįstą pagalbą, kuri stiprina šeimas ir padeda vaikams saugiai grįžti į mokymosi, augimo ir sveikų santykių kelią. Multidimensinė šeimos terapija yra viena efektyviausių programų sudėtingo elgesio ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo rizikai mažinti, todėl jos diegimas RPLC filialuose yra svarbus žingsnis kuriant stipresnę ir sveikesnę visuomenę. Ši paslauga padeda vaikams keistis, o šeimoms – atgauti stiprybę ir tikėjimą, kad pokyčiai įmanomi“, − pažymi RPLC vadovė.

RPLC diegs Lietuvoje jau išbandytą ir adaptuotą multidimensinės šeimos terapiją, kurią nuo 2020 m. sėkmingai pradėjo teikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. MDFT paslaugos efektyvumą rodo ir užsienio tyrimai – 2014 m. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) atliktame tyrime pastebimas mažesnis kanapių priklausomybės paplitimas tarp jaunimo, dalyvaujančio MDFT programoje, palyginti su individualia psichoterapija (atitinkamai 38 proc. ir 52 proc.).

Nauja MDFT paslauga, skirta 11–17 m. vaikams, paaugliams bei jų šeimos nariams, bus nemoka ir teikiama RPLC Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių filialuose įprastine tvarka, t. y. turint šeimos gydytojo ar gydytojo psichiatro siuntimą dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo sukeltų elgesio sutrikimų. Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras pirminės konsultacijos metuįvertins sveikatos būklę bei galimas kontraindikacijasdėl MDFT paslaugos skyrimo. Paaugliai nuo 16 metų dėl multidimensinės šeimos terapijos gali kreiptis savarankiškai.

Projekto ypač laukia RPLC Šiaulių filialas, kuriame iki šiol nebuvo galimybės teikti paslaugų vaikams ir paaugliams. Pasak filialo direktorės Justinos Šimanauskaitės, įgyvendinant projektą filiale bus įdarbinti 3 nauji MDFT specialistai, kurie dirbs ne tik su nepilnamečiais, bet ir su jų šeimomis bei artima aplinka.

„Tėvų ar globėjų ir kitų artimųjų įtraukimo aspektas yra labai svarbus – dažnu atveju artimieji, susiduriantys su kardinaliai pasikeitusiu vaiko elgesiu, pastebėję polinkį vartoti psichotropines medžiagas ar kitus elgesio sunkumus, būna pasimetę ir nežino, kaip elgtis, kaip padėti tokiam vaikui. O jei ir turi žinių ar informacijos, gali nemokėti tinkamai jų taikyti praktikoje. Šis projektas leis į problemą pažvelgti ir ją spręsti visapusiškai. Į mus dažnai kreipiasi Šiaulių miesto bei rajono nepilnamečių tėvai ar globėjai, institucijų darbuotojai, ieškodami pagalbos. Džiugu, kad dabar jų nebereikės nukreipti į kituose miestuose esančius RPLC filialus, o galėsime paslaugas siūlyti savo mieste“, – sako J. Šimanauskaitė.

MDFT programa – tai įrodymais grįsta, visapusiška, į šeimą orientuota elgesio keitimo programa vaikams ir jauniems žmonėms, kuriems būdingos kompleksinės elgesio problemos, tokios kaip bėgimas iš namų, dideli sunkumai mokykloje, agresyvus, smurtinis elgesys, polinkis vartoti psichoaktyvias medžiagas ir pan. MDFT programa padeda vaikui keisti rizikingą elgesį, taip skatinant jo integraciją į bendruomenę, prisideda prie sveikų santykių tarp vaiko ir jo tėvų (globėjų) kūrimo, stiprina tėvų (globėjų) gebėjimą atliepti vaiko poreikius.

Respublikinis priklausomybės ligų centras

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, o tyrimą atliko Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnai.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamieji M. G. ir G. K., veikdami bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, iki 2024 m. lapkričio vidurio, neįformindami jokių įgijimo dokumentų, įgijo akcizais apmokestinamas prekes, paženklintas Baltarusijos Respublikos akcizų ženklais. Nustatyta, kad vyrai įgijo rūkalų, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, siekė beveik 21 tūkst. eurų. Kaltinamieji neteisėtai įgytas cigaretes laikė Jonavos mieste esančiame pastate bei automobilyje, kol jas kratos metu aptiko ir paėmė VSAT pareigūnai.

Atliekant šį ikiteisminį tyrimą asmenys kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl savo veiksmų, todėl tyrimui vadovaujantis prokuroras, įvertinęs aplinkybių visumą, priėmė sprendimą ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroras prašo teismo minėtus asmenis pripažinti kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 199–2 straipsnio 2 dalyje, ir, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti M. G. 9 tūkst. 400 eurų baudą, išieškoti konfiskuotino turto – automobilio – vertę atitinkančią sumą 5 tūkst. 358 eurų, o kaltinamajam G. K. – 5 tūkst. 400 eurų baudą.

Pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduotas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.

LR Prokuratūros inf. 

Pirmadienį, apie 19.15 val. Jonavoje, Lietavos g., automobilį „VW Passat“ vairavo neblaivus vyras, gimęs 1987 metais. Vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,31 prom.

Tą patį vakarą, apie 23.30 val. Jonavoje, Chemikų g., vyro, gimusio 1994 metais, vairuojamame automobilyje „Volvo“ rasta galimai narkotinių – psichotropinių medžiagų. Vairuotojas pristatytas į gydymo įstaigą tyrimui dėl narkotinių – psichotropinių medžiagų vartojimo.

Neseniai paskelbęs „Kalėdinių eglučių olimpiados“ startą, Pečeliūnas apsilankė ir Jonavoje. Čia jis apžvelgė ne tik pagrindinę miesto eglę Sąjūdžio aikštėje, bet ir Joninių slėnio žaliaskarę bei kalėdinį eglučių miestelį.

„Eglučių apžvalgoje šiandien – Jonava. Pažiūrėkite, kokia eglė stovi Joninių slėnyje. Jau galėčiau ją aptarinėti, bet kadangi ne pagrindinė – laiko negaišiu. Iki eglučių parko, tada prie pagrindinės. Važiuojam“, – savo filmuke kalbėjo jis. Turinio kūrėjas pripažino, kad eglučių parkas jam kasmet palieka gerą įspūdį: „Kaip ir kiekvienais metais, eglučių parkas man labai patinka. Mėlynos, raudonos – visokių spalvų. Išsirinkite tik savo favoritą.“

Prie pagrindinės miesto eglės jis taip pat pateikė savus, šmaikščius pastebėjimus. Pasak jo, Jonavos žaliaskarę šiemet papildo gyvūnų figūros: „Kažkuriais metais buvo stirnos, dabar atsirado ežiukų. Ir tie balioniukai ant eglės atrodo... Gerai, kad ne kontrabandiniai.“

Kūrėjas pajuokavo, jog galbūt miestai iš tiesų ima atsižvelgti į jo pastabas, mat kasmet, anot jo, eglutės vis dailėja.

„Man ši eglė labai širdžiai miela“, – sakė Pečeliūnas. Muzikine asociacija Jonavai jis pasirinko dainą „Boružėlė septintaškė“.

Po vaizdo įrašo socialiniuose tinkluose netruko pasirodyti ir žiūrovų reakcijos. Jonaviečiai ir miesto svečiai dėkojo už apsilankymą bei džiaugėsi miesto grožiu:

,,Graži eglutė, bet vertintojas tai super..";  ,,Nerealus vertintojas"; „Labai smagu pamatyti, kaip komentuojama mūsų Jonava – pats gražiausias miestas“; „Graži eglutė, o vertintojas – super“; „Nuostabi – džiugu už savo miestą“;
„Smagu, kad aplankei mūsų miestą“.

Kiti sekėjai kvietė turinio kūrėją atvykti ir į jų miestus: Kalvariją, Radviliškį, Ukmergę, Kelmę, Biržus, Joniškį bei kitur. 

Justas Pečeliūnas socialiniame tinkle ,,Instagram" turi 161 tūkstantį gerbėjų, ,,Facebook" - 19 tūkstančių.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė siūlymui į kompensuojamųjų medicinos priemonių sąrašą įtraukti poodinę kraujotaką gerinančius kompresinius drabužius. Pacientai, kuriems reikalinga limfedemos ar kitos edemos gydymo bei profilaktikos pagalba, galės šias priemones gauti be papildomų išlaidų – jų kainą padengs Privalomojo sveikatos draudimo fondas.

Į kompensuojamųjų priemonių sąrašą bus įtrauktos trys kompresinių drabužių rūšys: rankovė su bepiršte pirštine, kojinė iki šlaunies viršaus ir šortai. Šie drabužiai padeda sumažinti audinių tinimą, gerina kraujo ir limfos apytaką, mažina skausmą bei uždegimą, todėl yra neatsiejama kompleksinio gydymo dalis po onkologinių ligų ar operacijų, kai sutrinka limfinės ar veninės sistemos veikla.

„Kompresiniai drabužiai reikšmingai gerina pacientų gyvenimo kokybę – padeda išvengti ligos progresavimo, palengvina kasdienius judesius ir leidžia greičiau grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Tai labai svarbi pagalba žmonėms, kurie patiria lėtinį tinimą ar pooperacines komplikacijas“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Pasak jo, šių priemonių kompensavimas padės užtikrinti, kad reabilitacijos procesas būtų visavertis ir tęstinis. Iki šiol ne vienam pacientui tekdavo kompresinius drabužius įsigyti savo lėšomis, nors tai būtina gydymo dalis. Dabar šią finansinę naštą perims valstybė, todėl daugiau žmonių galės gauti visapusišką pagalbą tada, kai jos labiausiai reikia.

Numatyta, kad vaikams kompresiniai drabužiai bus kompensuojami ne dažniau kaip kartą per metus, o suaugusiesiems – kartą per dvejus metus. Jei paciento būklė keičiasi, pavyzdžiui, sumažėja ar padidėja tinimo apimtis, priemonė galės būti skiriama anksčiau, nes laiku parinktas tinkamas spaudimo laipsnis yra labai svarbus gydymo efektyvumui pasiekti.

Nustatytos šių priemonių kompensuojamosios kainos, priklausomai nuo rūšies, svyruos nuo 157 iki  243 eurų. Prognozuojama, kad per metus kompensuojamais kompresiniais drabužiais pasinaudos apie 830 pacientų, o metinės fondo išlaidos sieks arti 540 tūkst. eurų.

Poodinę cirkuliaciją skatinantys kompresiniai drabužiai bus pradėti kompensuoti sveikatos apsaugos ministrei pasirašius įsakymą.

(Canva nuotr.)

Ligonių kasų inf. 

„Regitra“ plečia paslaugų prieinamumą ir teorijos egzaminą siūlo laikyti dar trimis Europos Sąjungos kalboms: lenkų, ispanų ir prancūzų. Šis sprendimas priimtas siekiant užtikrinti, kad kuo daugiau būsimų vairuotojų galėtų rinktis jiems suprantamiausią kalbą ir egzaminą laikyti kuo sklandžiau. Artimiausiu metu planuojama į sąrašą įtraukti ir vokiečių kalbą.

Šiuo metu teorijos egzaminas laikomas lietuvių, anglų ir rusų kalbomis, tačiau nuo 2026 m. sausio 1d.  rusų kalbos bus atsisakoma vadovaujantis vidaus reikalų ministro įsakymu. Šiuo pokyčiu siekiama didinti nacionalinį saugumą ir atsparumą išorės grėsmėms. Vietoje jos, anksčiau nei buvo numatyta, „Regitros“ klientams suteikta galimybė teorijos egzaminą laikyti trimis papildomomis kalbomis,  o anglų kalba ir toliau išlieka kaip vienas iš pasirinkimų.

„Šiam pokyčiui pasirengti buvo skirtas papildomas vienerių metų laikotarpis, per kurį sprendimas buvo kruopščiai suderintas ir išsamiai aptartas su visomis suinteresuotomis šalimis. Atsižvelgiant į gyventojų ir verslo poreikius, buvo pasirinktos papildomos, plačiai pasaulyje vartojamos ispanų ir prancūzų kalbos bei didžiausios Lietuvos tautinės mažumos, lenkų, kalba“, – teigia vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Pasak Ryčio Polikausko, laikinojo „Regitros“ generalinio direktoriaus, kalbų išplėtimas atliepia augančius klientų poreikius.

„Kasmet daugėja užsieniečių, kurie nori laikyti vairavimo egzaminą Lietuvoje, todėl mums svarbu sudaryti kuo aiškesnes ir suprantamesnes sąlygas. Esame įsitikinę, kad platesnis kalbų pasirinkimas padės laikantiesiems jaustis tvirčiau ir sumažins įtampą egzamino metu“, – teigia R. Polikauskas.

2024 m. teorijos egzaminai rusų kalba buvo laikyti 13 378 kartus (9,7 proc. visų), o anglų kalba – 3468 kartus (2,5 proc.). Iš viso pernai priimta daugiau kaip 136 tūkst. teorijos ir 144 tūkst. praktikos egzaminų.

Egzaminas su vertėju – kada tai įmanoma?

„Regitra“ primena, kad teorijos egzaminą su vertėju gali laikyti tik sensorinių sutrikimų turintys asmenys. Tai padeda užtikrinti, kad pagalbos sulauktų tie, kuriems jos iš tiesų reikia, o sukčiavimui kelias būtų užkirstas.

„Asmenims, turintiems disleksiją ar kitų sensorinių iššūkių, suteikiame galimybę teorijos egzamine dalyvauti su vertėju arba šeimos nariu, kuris padeda perskaityti klausimus. Mūsų tikslas – įvertinti ne skaitymo įgūdžius, o kelių eismo taisyklių supratimą ir gebėjimą priimti sprendimus kelyje“, – pažymi R. Polikauskas.

Praktinio vairavimo egzamino metu vertėjas gali dalyvauti tada, kai laikantysis nemoka valstybinės kalbos. Nuo kitų metų sausio 1 d. vertėjai galės versti tik į oficialią ES kalbą.

Kviečiame pasiruošti iš anksto

Norintieji nuosekliai pasiruošti teorijos egzaminui kviečiami apsilankyti „Regitros“ svetainėje » Praktiniai patarimai ruošiantis egzaminams. Čia pateikiamas informacinis vaizdo įrašas apie egzamino eigą, vertinimo kriterijai ir galimybė išbandyti bandomąjį testą.

AB „Regitra“ inf. 

Šiandienos laikmetis – sudėtingas visai valstybei. Atsižvelgiant į tarptautinę ir saugumo situaciją, šioje biudžeto peržiūroje prioritetu tapo nacionalinis saugumas. Suprasdami situaciją ir siekdami užtikrinti kultūros sektoriaus veiklų tęstinumą, pasirinkome tokį sprendimą, net ir esant ribotiems resursams.

Kultūros ministerijos veiklos lauke yra 46 kultūros įstaigos ir strategiškai svarbios kryptys – Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos kino centras, kultūros paveldo sektorius, taip pat tarptautinės ir regioninės programos. Norint užtikrinti jų stabilų funkcionavimą, dalis asignavimų buvo sutelkta centrinio lygmens sprendimams, kurie leidžia koordinuotai ir laiku reaguoti į viso sektoriaus, įskaitant NVO, poreikius.

Svarbu pabrėžti, kad šis modelis yra ženkliai palankesnis nei pirminiai svarstyti variantai. Biudžeto peržiūros procese buvo ieškoma kompromiso, ir galiausiai pasiektas sprendimas, kuris mažiausiai apsunkina sektorių ir leidžia išvengti žymiai skaudesnių mažinimų. Tai kompromisinis variantas, išlaikantis pagrindines kultūros funkcijas ir veiklas.

2026-ieji bus nelengvi metai visoms valstybės institucijoms. Vis dėlto tikimės, kad nuo 2027 metų bus galimybė atstatyti sumažintus biudžetus ir grįžti prie ankstesnio asignavimų lygio.

Pabrėžiame, kad sprendimai dėl asignavimų peržiūros nėra susiję su jokiais politiniais motyvais, reakcijomis į protestus ar įstaigų išreikštas pozicijas. Tai finansinės drausmės ir proporcingumo pagrindu priimti sprendimai, kurie taikomi visam sektoriui, o ne atskiroms institucijoms.

Kultūros ministerija vertina kultūros bendruomenę ir jos pilietiškumą. Mūsų tikslas – ne mažinti sektoriaus galimybes, o užtikrinti jo stabilų veikimą šiuo sudėtingu laikotarpiu, kartu išlaikant svarbiausius valstybės prioritetus.

Kultūros ministerija/ ELTA nuotr. 

Projektiniuose dokumentuose nurodoma, kad vieno aukšto, 508 m² ploto pastatas bus skirtas automobilių detalių ir kitų ūkinei veiklai reikalingų gaminių sandėliavimui. Sandėliavimo patalpos bus pritaikytos įvairių gabaritų gaminiams, laikantis gaisrinės saugos bei higienos reikalavimų. Projektu nenumatoma nuolatinių darbo vietų – darbuotojai dirbs tik pakrovimo ir iškrovimo metu.

Greta numatoma įrengti ir 1908 m² žvyro dangos aikštelę, skirtą krovinių priėmimui, sandėliavimui, pakrovimui bei transporto priemonių manevravimui.

Plačiau apie projektinius pasiūlymus 

Susitikimo tikslas ambicingas ir aiškus: skleisti žinią apie gimnazijos išskirtinumą, atvirumą inovacijoms ir stiprų ugdymo potencialą, kartu mezgant ilgalaikes partnerystes su verslo atstovais. Gimnazija kviečia įmones tapti mokinių savanoriškos veiklos, „šešėliavimo“ ir praktinio mokymosi erdve, kad jaunimas kuo anksčiau pažintų realaus profesinio pasaulio ritmą.

„Mūsų tikslas - padėti jaunam žmogui pažinti profesijų pasaulį kuo anksčiau. Kuo daugiau realios patirties jie įgis mokydamiesi, tuo tvirčiau jausis rinkdamiesi ateities kryptį“, - sako gimnazijos direktorė Zita Gudonavičienė.

Jau dabar gimnazija turi sėkmingą bendradarbiavimo pavyzdį: kartu su Jonavos ligonine atverta unikali galimybė LSMU klasės mokiniams praktiškai susipažinti su medicinos sritimi. Šios patirties įkvėpta gimnazija siekia rasti partnerius ir verslo klasėms - tokius, kurie ne tik priimtų mokinius praktinei veiklai, bet ir skleistų žinią platesnei verslo bendruomenei Lietuvoje.

Susitikimas vyko šiltai, prie kavos puodelio, apžiūrint mokyklos erdves ir klausantis mokinių verslo bendrovių pristatymų. Verslo atstovai aktyviai siūlė įvairias bendradarbiavimo formas, o pirmieji planai jau yra derinami.

Artimiausiu metu prasidės intensyvus darbas, kuriuo siekiama sukurti tvirtą partnerių tinklą ir atverti mokiniams kuo platesnes galimybes tyrinėti, mokytis ir augti realiame profesiniame kontekste.

Gimnazija tiki - tokios partnerystės tampa ne tik tiltu tarp mokyklos ir verslo, bet ir investicija į ateities talentus, kurie kurs rytojaus Lietuvą.

Audriaus Reipos nuotraukos

„Tinklo kabeliavimas – strateginė investicija į energetinį saugumą ir kokybiškesnes paslaugas mūsų klientams, prisitaikant prie neišvengiamų klimato kaitos keliamų iššūkių. ESO kilometras po kilometro oro linijas keičia kabelinėmis ir darbai vyksta visoje Lietuvoje – nuo Zarasų iki Šilutės, nuo Druskininkų iki Biržų. Kiekvienam gyventojui tai reiškia vis mažiau nepatogumų dėl elektros tiekimo sutrikimų, verslui – mažesnę ir trumpesnių prastovų tikimybę stichinių gamtos reiškinių metu. Kartu tai prisideda prie gamtos išsaugojimo, nes leidžia grąžinti plotus miškams, neplėsti proskynų, sumažinti apsaugos zonas“, – sako ESO vadovas Renaldas Radvila.  

Darbai „palies“ ir Jonavos rajoną  

Anot ESO, Jonavos rajonas patenka į oro linijų kabeliavimo planus.   

,,Šiuo metu jau pradėti projektavimo ir rangos darbai, kurie apima apie 40 km 10 kV kabelinių linijų. Numatyta rekonstruoti linijas, einančias iš Rizgonių, Jonavos transformatorinių pastočių ir kitų rajono taškų. Tai reiškia, kad darbai bus vykdomi tiek miškų teritorijose, tiek atokesnėse vietovėse, kur šiuo metu yra oro linijos. Šis kryptingas pasirinkimas padės padidinti tinklo saugumą tose vietose, kur gamtos sąlygos dažniausiai sukelia elektros tiekimo sutrikimų”, - teigiama ESO atsakyme.  

Planuojama, kad Jonavos rajone šiuo metu suplanuota sukabeliuoti apie 40 km oro linijų per 2025–2026 metus. Šios investicijos yra tikslingai nukreiptos į vietas, kuriose oro linijos buvo labiausiai pažeidžiamos audrų, šlapio sniego ar tankių miškų.  

Šiuo metu darbai Jonavoje yra numatyti, tačiau bendras sąrašas dar gali keistis. Planavimas vyksta etapais – siekiame, kad investicijos būtų nukreipiamos ten, kur jos duoda didžiausią naudą gyventojams ir kur labiausiai reikia stiprinti elektros tinklo patikimumą.   

Jonavos rajone darbų apimtys gali didėti   

2026 metais bus atrenkamos papildomos vietos, kurios bus kabeliuojamos 2027–2028 metais.

,,Šiuo metu visas objektų sąrašas dar nėra pilnai užbaigtas, nes reikia įvertinti būsimą finansavimą ir keliamus kriterijus. Tačiau jau dabar matome, kad Jonavos rajone darbų apimtis tikrai nemažės – tikėtina, kad ji net padidės. Tai yra dalis platesnio visos Lietuvos tinklo modernizavimo plano, kuriuo siekiama sukurti saugesnį, atsparų ir patikimesnį elektros tinklą”, - rašoma ESO atsakyme.   

Ar suplanuoti darbai paveiks gyventojus?  

Anot ESO, darbus planuojama vykdyti taip, kad gyventojai juos pajustų kuo mažiau. Kai prijungiami nauji klientai ar modernizuojamos esamos linijos, kartais būtini trumpi elektros energijos tiekimo atjungimai. Apie juos visuomet informuojama iš anksto – prieš 5 kalendorines dienas.  

,,Svarbiausia tai, kad atlikus darbus ženkliai padidės tinklo patikimumas. Po kabeliavimo oro linijos taps požeminėmis, todėl jų nebeveiks vėjas, šlapdriba, krintantys medžiai ar kitos gamtos stichijos. Gyventojams tai reiškia mažiau sutrikimų, stabilesnį tiekimą ir didesnį saugumą – tiek kasdienybėje, tiek ekstremalesnėmis oro sąlygomis. Tai yra ilgalaikė, tikslinga investicija, kuri leis sukurti modernesnį ir ateities iššūkiams pasirengusį elektros tinklą. O suplanuoti darbai – tik dalis to, ką planuojame įgyvendinti: artimiausiais metais ketiname kabeliuoti dar daugiau linijų, kad nauda pasiektų kuo platesnį Jonavos rajono gyventojų ratą”, - tvirtina ESO.  

Investicijos sieks dešimtis milijonų   

Energetikos ministerijos iniciatyva Vyriausybei priėmus sprendimą tris kartus paspartinti kabeliavimo tempą, 2025–2028 m. miškingose vietovėse 2 tūkst. kilometrų 10 kV elektros oro linijų bus pakeistos požeminėmis. Vien per 2025 metus ESO miškuose sukabeliuos 365 kilometrus 10 kV oro linijų. Įgyvendinant visą 2025–2028 m. miškų kabeliavimo planą, bendrovės investicijos sieks 80 mln. eurų, o dar po 40 mln. eurų būtų skiriama iš Klimato kaitos programos ir ES fondų investicijų programos lėšų.  

Visoje šalyje ESO prižiūri apie 132 tūkst. kilometrų elektros tinklo ir kasmet investuoja į jo modernizavimą. Šiuo metu daugiau kaip 62 proc. ESO valdomo tinklo vis dar sudaro oro linijos, beveik 38 proc. – kabelinės. Oro linijas pakeitus požeminėmis, bendrovės klientams užtikrinamas patikimesnis elektros energijos tiekimas.  

ESO duomenimis, apie 80 proc. elektros tiekimo atjungimų įvyksta dėl sutrikimų 10 kV tinkle, kuris stichijų metu pažeidžiamas krentančių medžių ir jų šakų, tad kabeliavimas yra viena efektyviausių prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių energetikos sektoriuje. Iš miške esančių 10 kV linijų kabelinis tinklas dabar sudaro 45 proc., o 2025 m. pabaigoje šis rodiklis pasieks 48 proc.  

Didesnis tinklo patikimumas – tik viena iš kabelinės linijos naudų. Kabeliuojant oro linijas, apsaugos zonos plotis sumažėja nuo 21,5 iki 2 metrų, tad 2 tūkst. kilometrų oro linijų kabeliavimui skirtos Klimato kaitos ir ES investicijų fondų programos lėšos kartu su ESO finansavimu suteiktų realias galimybes miško plėtojimui atiduoti 3,9 tūkst. ha ploto. Sumažėjus apsaugos zonoms šiose teritorijose, išsaugoti, naujai pasodinti ar savaime pasisėję ir užaugę medžiai prisidėtų prie tvarumo tikslų, sustiprindami miško ekosistemų potencialą absorbuoti CO₂. 

Diskriminacija dėl odos spalvos, kalbos, religijos, socialinės padėties – tokios yra Lietuvoje būsto nuomai ieškančių žmonių iš užsienio patirtys. Tai atskleidė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktas tyrimas.

Prakalbus apie karo baimę, Luką atkerta: „Aš tokios neturiu. Pati dirbau krašto apsaugos sistemoje ir suprantu, kaip tie procesai vyksta. O bijojimas neatneša jokios naudos.“

Anot Lukos, reikia ne bijoti, o ruoštis. „Galvojimas apie pasiruošimą, mokymus, išgyvenimo krepšį, aiškų šeimos planą – tai mane ramina, nes aš suprantu, kad aš daug ko pakeisti pati negaliu. Geriau galvoti, ką aš galiu padaryti, kad dabar to nebūtų.“

L. Lesauskaitė-Remeikė pastebi, kad nerimą galima suvaldyti. „Nerimą reikia nukreipti į veikimą, įgalinti – eiti į mokymus, kursus. Tu save stiprini ir taip save ramini“, – pataria istorikė.

Istorijos žinojimas – kelias į pasididžiavimą

Pasak L. Lesauskaitės-Remeikės, istorijos žinojimas yra tiesiogiai susijęs su tuo, kiek žmogus didžiuojasi būdamas Lietuvos piliečiu. „Kuo labiau lietuviai domisi Lietuvos istorija, tuo labiau didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiais“, – cituoja ji mokslų daktarės Ingos Vinogradnaitės išvadas.

Luka pabrėžia, kad Lietuvos istorija yra daug turtingesnė, nei įprastai suvokiame. „Kai tu vaikštai po Vokietiją, tu matai Vytį, supranti, kad Gediminaičiai buvo Vengrijos karaliai, jie buvo nukeliavę iki Serbijos“, – pasakoja L. Lesauskaitė-Remeikė apie keliones Gediminaičių pėdsakais. Jos nuomone, mes neįvertiname, kokį svorį turėjome Europoje.

Kalbėdama apie valdovus, istorijos mokslus baigusi Luka išskiria Jogailą kaip nepakankamai įvertintą asmenybę: „Jogaila buvo karalius. Jogailos ėjimas į vakarus labai daug pasako. Jeigu mes atiduodame Jogailą kitos valstybės istorijai, tai mes prarandame labai stiprią dalį savo tapatybės.“

Luka pabrėžia, kad pilietiškumas gali pasireikšti įvairiausiais būdais – nuo aplinkosaugos iki savanorystės kariuomenėje, nuo lietuviškų produktų palaikymo iki dalyvavimo kultūriniuose renginiuose. „Yra be proto daug žmonių, kurie kiekvieną dieną daro daug gražių dalykų. Tiesiog to nelaikome pilietiškumu, bet jeigu laikytume, tai visai kitaip ir jaustumės“, – sako L. Lesauskaitė-Remeikė.

Jaunimo problema – nesijaučia matomi ir svarbūs

Kalbėdama apie tai, kodėl jaunimas nedalyvauja politikoje ir neina balsuoti, L. Lesauskaitė-Remeikė nurodo pagrindinę priežastį: „Jaunimas turi suprasti ir turi girdėti, kad jie yra aktualūs. Šiandien jie nėra tas tiesioginis ar netiesioginis rinkėjas, kurį reikia įtikinti.“

Visuomenininkė pastebi, kad šiuolaikinė jaunoji karta yra prasmės ieškotojų karta. „Jiems reikia prasmės, jiems reikia, kad jų paklaustų, kaip jūs jaučiatės, kas jums svarbu“, – aiškina ji, pridurdama, kad komunikacija su jaunimu turi keistis. „Nike nauja kampanija buvo orientuota į jaunus žmones, kurie pakeitė šūkį iš „Just Do It!“ į „Why Do It?“. Ir tai yra labai legitimus klausimas – kodėl aš turiu kažką daryti.“

Minkštoji galia – neįvertinta Lietuvos stiprybė

Viena svarbiausių pokalbio temų – kultūros ir minkštosios galios vaidmuo visuomenės atsparume. L. Lesauskaitė-Remeikė pabrėžia, kad Lietuvos istorijoje krizės visuomet buvo įveikiamos kūrybiškai. „Pažiūrėjus Dainuojančią revoliuciją, Sąjūdį – tai yra apie tą minkštąją galią. Būtent visuomenės atsparumas per kultūrinę prizmę yra nuvertintas“, – teigia ji.

Istorijos populiarintoja L. Lesauskaitė-Remeikė aiškina, kad minkštoji galia veikia subtiliai, bet efektyviai. „Muzika, teatras, spektakliai – mes to nesuprantame, sėda kažkur pasąmonėje ir tos žinutės tu gali ir nepastebėti. Taip turbūt ir yra paveikta Rusijos visuomenė – prifarširuota nuo smulkmenų.“

Švęsti, o ne minėti

L. Lesauskaitė-Remeikė ragina keisti požiūrį į valstybinių švenčių minėjimą. „Mums reikia išeiti iš to verkimo naratyvo. Mes vis per auką, vargą ir ašaras. Buvo skaudžių momentų, bet mes iš jų išėjome, iš jų pasimokinome. Juk turime ką švęsti“, – sako istorikė.

Ji pabrėžia, kad būtent stojimas į NATO ir Europos Sąjungą yra vienas svarbiausių šiuolaikinės Lietuvos pasiekimų, apie kurį reikėtų daugiau kalbėti ir didžiuotis. „Kardinaliai viskas pasikeitė su stojimu į Europos Sąjungą. Kaip mes gerai gyvename – tai ir turėtume švęsti“, – akcentuoja L. Lesauskaitė-Remeikė.

Lietuvių tautos bruožas – mobilizacija krizėse

Pripažindama, kad lietuviai labiausiai susiburia krizių metu, L. Lesauskaitė-Remeikė mato šioje savybėje ne silpnybę, o stiprybę. „Mūsų yra krizinė savanorystė, krizinis pilietiškumas. Bent jau ramiau miegu, žinau, kad jeigu bus bėda, mes iš tų pakampių išlįsime“, – sako ji, pridurdama: „Mes iš niekur sugebėdavome sukilti, pakilti iš visų pavergimų, okupacijų. Lietuviai yra kūrybiški žmonės ir tai gelbsti iš bet kokios situacijos.“

KAM inf. 

Gruodžio 6-ąją, 12:23 val. gautas pranešimas iš Chemikų gatvės, kad reikalinga pagalba patekti į butą, nes pranešėjo draugė neatidaro durų, galimai sutriko sveikata. Atvykus ugniagesiams, pranešėjas buvo neblaivus. Buto savininkei atsiradus paaiškėjo, kad jai pagalbos nereikėjo.

Gruodžio 7-ąją, 09.54 val. gautas pranešimas iš A. Kulviečio gatvės. Pranešėja teigė, kad negali patekti į butą pas mamą, durys užrakintos iš vidaus, galimai sutriko sveikata. 09.58 val. ugniagesiai atšaukti kelyje, pagalba nebebuvo reikalinga.

Gruodžio 7-ąją 17:39 val. gautas pranešimas iš Upninkų seniūnijos, Upninkų kaimo, Jaunystės gatvės. Pranešėjas teigė, kad iš kaimyno kamino matoma ugnis. Įvykio vietoje paaiškėjo, kad žmogus krosnyje buvo užkūręs popierius, jie jau sudegę, krosnis ir kaminas atvėsę.

Artėjant šventėms daugelis tėvų tampa tikrais Kalėdų seneliais ir rūpinasi, kad po eglute atsirastų džiaugsmą vaikams teikiančios dovanos. Siekdama padėti rinktis atsakingai, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) parengė išsamią atmintinę tėvams, kurioje pateikiami svarbiausi žingsniai nuo saugaus žaislo pasirinkimo iki tinkamo jo naudojimo.

Kaip pirkti saugiai?

Rinkdamiesi žaislus atsižvelkite į vaiko amžių, gebėjimus ir pomėgius. Įsitikinkite, kad žaislas paženklintas CE ženklu, perskaitykite etiketes, įspėjimus ir patikrinkite nurodomą amžių. Jei tokios informacijos nėra – verčiau šio žaislo nesirinkite. Taip pat rekomenduojama pasitikrinti, ar perkamas žaislas nėra pripažintas nesaugiu (informacijos ieškokite VVTAT tinklalapyje skiltyje „Pavojingi produktai“ arba Europos skubių įspėjimų apie pavojingus ne maisto gaminius sistemoje). Pirkite tik iš patikimų pardavėjų ir gerai apgalvokite pirkinius, nes kokybiški žaislai nėra grąžinami.

Kaip saugiai naudoti?

Pašalinkite pakuotes (ypač plastikines), nes jos gali būti pavojingos. Visada prižiūrėkite vaiką ar žaiskite kartu su juo, ypač jei žaidžiama su naujais bei sudėtingais žaislais. Atkreipkite dėmesį, kad vyresniems vaikams skirti žaislai neturi būti prieinami mažesniems. Nepamirškite reguliariai apžiūrėti, ar žaislai nesulūžę, nėra atsilaisvinusių detalių. Ilgiau nenaudojamiems žaislams išimkite baterijas, o visas – naujas ir naudotas baterijas – laikykite vaikams nepasiekiamai. Jei įtariate, kad vaikas prarijo žaislo dalį ar bateriją, nedelsdami kreipkitės į medikus.

Linkime kruopščiai pasirinkti žaislus, kad šventės būtų džiugios ir saugios. 

Daugiau naudingų patarimų atmintinėje: Saugūs žaislai: patarimai tėvams

Parduodamas turtas:

Automobilis RENAULT MASTER, valstybinis Nr. CNU703:

Pagaminimo metai (pirmos registracijos data) 2007 m., kategorija/klasė M2-CW, dyzelinas, variklio darbinis tūris 2463 cm³, variklio galia 88 kW, valstybinis Nr. CNU703, identifikavimo Nr. VF1NDD1L637264362, SDK kodas – RMPMPKAK, sėdimų vietų skaičius, įskaitant vairuotojo vietą – 16. Rida – 514033 km. Be galiojančios techninės apžiūros.

Defektai: reikalingas kėbulo remontas, arkos išrūdijusios, galinės durys surūdijusios, reikalingas važiuoklės remontas, matosi skysčių nutekėjimai.

Pradinė turto pardavimo kaina – 1200 Eur.

Už turto apžiūrą atsakingas asmuo – Jonavos  rajono savivaldybės administracijos Turto ir aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Rosita Saladinskienė, (0 615) 46391,

el. p. rosita.saladinskiene@jonava.lt .

Turto apžiūra galima 2026 m. sausio 5 d. – sausio 7 d., iš anksto susitarus šiame punkte nurodytais kontaktais.

Turto vieta: Fabriko g. 48, Jonava.

Elektroninio aukciono dalyvių registracija vyks internetu, VĮ Registrų centro administruojamoje specialiojoje svetainėje www.evarzytynes.lt nuo 2026 m. sausio 7 d. 00 val. 00 min. iki 2026 m. sausio 9 d. 23 val. 59 min.

Aukcionas vykdomas elektroniniu būdu VĮ Registrų centro administruojamoje specialiojoje svetainėje www.evarzytynes.lt nuo 2026 m. sausio 14 d. 09 val. 00 min. iki 2026 m. sausio 15 d. 13 val. 59 min. Elektroninio aukciono dalyviais registruojami asmenys, sumokėję aukcionų dalyvių įmokas ir internetu pateikę aukcionų sąlygose nurodytus dokumentus. Daugiau informacijos apie parduodamą turtą, išsamios viešojo aukciono sąlygos, turto apžiūros, aukciono dalyvių registracijos bei aukciono vykdymo laikotarpiai, sutarčių projektai skelbiami https://www.jonava.lt/veiklos-sritys/turto-valdymas/parduodamas-turtas/739 .

Darbuotojas, atsakingas už informacijos teikimą – Turto ir aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Rosita Saladinskienė, tel.: (0 349) 50077, (0 615) 46391 el. paštas: rosita.saladinskiene@jonava.lt.

Nuoroda į elektroninį aukcioną

Išsamios aukciono sąlygos

Gruodžio 1 d. šalyje registruota 154,5 tūkst. darbo ieškančių žmonių, kuriems suteiktas bedarbio statusas. Tai – 4,7 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį. Registruotas nedarbas padidėjo 0,3 proc. punkto iki 8,5 proc. Vyrų nedarbas augo iki 8,2 proc., moterų – iki 8,8 proc. Jaunimo nedarbas šiek tiek sumažėjo ir siekė 6,7 proc., tačiau vyresnių nei 50 metų asmenų skaičius padidėjo iki 10 proc.

Naujų klientų į Užimtumo tarnybą kreipėsi 13 proc. mažiau nei spalį ir 4 proc. mažiau nei prieš metus.

„Lapkritis atnešė įprastus metų pabaigos pokyčius. Darbo rinka natūraliai lėtėja, mažėja ir darbuotojų paieška, ir įdarbinimas. Vis dėlto šie pokyčiai yra sezoniniai – tokie pat svyravimai kartojasi kasmet“, – pažymi Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Praėjusį mėnesį darbdaviai įregistravo 10 tūkst. laisvų darbo vietų. Pasiūlymų sumažėjo 29 proc., palyginti su spaliu, o darbuotojų ieškota mažiau beveik visuose sektoriuose. Mažėjo tiek kvalifikuoto, tiek nekvalifikuoto darbo paklausa.

Visgi ir toliau išlieka tendencija – darbuotojų paieška pasyvesnė nei praėjusiais metais. Nuo metų pradžios kas mėnesį paskelbiama vidutiniškai 800 (5,5 proc.) mažiau darbo pasiūlymų nei prieš metus.

Nors mažėjo darbo paklausa, darbo užmokestis siūlomose darbo vietose augo. Vidutinis darbo skelbimuose nurodomas mėnesio darbo užmokestis lapkritį siekė 1631 Eur bruto – 10,1 proc. daugiau nei prieš metus.

Daugiausia siūlyta už darbą gydytojams (3,9 tūkst. Eur), ekonomistams (2,8 tūkst. Eur) ir elektros inžinieriams (2,7 tūkst. Eur), o tarp kvalifikuotų darbininkų – oro kondicionavimo ir šaldymo įrenginių montuotojams (2,4 tūkst. Eur) bei darbininkams izoliuotojams (2,2 tūkst. Eur).

Užimtumo tarnyba tarpininkavo įdarbinant 16,6 tūkst. klientų. Lėtėjant darbo rinkai įsidarbinimai mažėjo 19,8 proc., beveik visose savivaldybėse ir sektoriuose, išskyrus informacijos ir ryšių bei finansinę veiklą. Kas septintas pradėjo dirbti pagal terminuotą darbo sutartį. Veiklą pagal verslo liudijimus rinkosi 7,4 tūkst. klientų – 10,6 proc. mažiau nei spalį. Aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse dalyvauti pradėjo 600 naujų dalyvių.

Šalyje per mėnesį fiksuota mažiau grupės darbuotojų atleidimų – du darbdaviai informavo apie planuojamus 89 darbuotojų atleidimus. Nuo metų pradžios tokių pranešimų gauta mažiau nei ankstesniais metais (šiais metais – 50, praėjusiais – 65).

„Nors pastebimas įsidarbinusių žmonių skaičiaus mažėjimas ir bendras rinkos pasyvumas, visgi darbo rinkos pamatai yra stabilūs. Dabar pagrindinis Užimtumo tarnybos tikslas – maksimaliai išnaudoti turimas priemones, kad padėtume darbo ieškantiems klientams sėkmingai integruotis į darbo rinką“, – sakė J. Zemblytė. 

Gruodžio 1 d. šalyje buvo 1,46 mln. dirbančiųjų. Tai – 1,6 tūkst. (0,11 proc.) mažiau nei prieš mėnesį, tačiau 2,2 tūkst. (0,2 proc.) daugiau nei prieš metus. Daugiausia dirbančių žmonių lapkritį daugėjo švietimo, žmonių sveikatos priežiūros sektoriuose, o mažėjo statybose bei administracinės ir aptarnavimo veiklos srityse.

Užimtumo tarnyba

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia kvietimą, kuriuo šalies įmonėms skiriama iki 46,6 mln. eurų STEP technologijų kūrimui ir gamybai. STEP (Europos strateginių technologijų platforma) – naujas Europos Sąjungos instrumentas, skirtas kritinėms ir strateginėms technologijoms kurti ir gaminti Europoje, ypač gynybos ir saugumo srityse.

„Gynybos technologijų sritis šiandien yra viena sparčiausiai augančių Europoje, o STEP suteikia realias galimybes į ją įsitraukti ir Lietuvos įmonėms. Šiuo kvietimu atveriame kelią projektams, kurie stiprins nacionalinį technologinį savarankiškumą ir leis kurti Lietuvoje reikalingus gamybos pajėgumus. Tai viena didžiausių iki šiol ministerijos inicijuotų investicijų į technologijas, tiesiogiai susijusias su gynybos ir saugumo sektoriaus plėtra, todėl tikimės įmonių įsitraukimo ir postūmio visai šalies saugumo ir gynybos pramonės ekosistemai“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Iš viso numatyta paskirstyti iki 29,1 mln. eurų skiriama Sostinės regione įgyvendinamiems projektams, o 17,5 mln. eurų – Vidurio ir vakarų Lietuvos projektams.

Pagal kvietimą bus remiamos trys investicinės veiklos: STEP technologijų kūrimo veikla, STEP technologijų gamybos veikla bei mokymų veikla, skirta darbuotojams, dirbsiantiems STEP technologijų gamybos srityje.

Paraiškas gali teikti įmonės, o technologijų kūrimo veiklai taip pat gali būti pasitelkiami mokslo ir studijų institucijų partneriai. Vienam projektui gali būti skiriama nuo 0,5 mln. iki 12 mln. eurų. Atranka vykdoma konkursiniu būdu, paraiškos priimamos iki 2026 m. balandžio 8 d.

Priemonę administruoja Inovacijų agentūra. Daugiau informacijos ir kvietimą rasite čia.

Šeštadienį Jonavos sporto arenoje buvo sužaistos rungtynės, kuriose susitiko praėjusių metų čempionai ir vicečempionai Jonavos „VIKINGAI“ ir Kauno Žalgirio komandos. Nuo pirmų susitikimo sekundžių tarp komandų vyko itin atkakli ir be kompromisinė kova. Po pirmo kėlinio rezultatas tarp pajėgiausių praėjusio čempionato ekipų buvo lygus 0:0. Antro kėlinio 4 minutę po gražios ir efektingos Jonavos “VIKINGAI” kontratakos savo pirmąjį ir rungtynių vienintelį įvartį pelnė Jonavos komandos naujokas iš Brazilijos Francisco Gustavo Do Nascimento. Atkaklios ir įtemptos salės futbolo rungtynės gausiai susirinkusių Jonavos sirgalių akivaizdoje baigėsi rezultatu 1:0. Jonavos “VIKINGAI” iškovojo itin svarbią 5-ąją pergalę, o šalies čempionai patyrė pirmąjį pralaimėjimą Lietuvos Futsal A lygos sezone.

Kitą šeštadienį Futsal A lygos 12 ture Jonavos „VIKINGAI“ Vilkaviškyje stos į kovą su turnyrinės lentelės kaimynais Vilkaviškio Bruklino komanda. Rungtynės vyks gruodžio 13 dieną nuo 16.00 valandos Vilkaviškio sporto centre (adresu: Sporto g. 3, Vilkaviškis).

Jonavos „Vikingai“ inf.

Stepono Babrausko auklėtiniai (1-10) namuose 117:124 (29:25, 15:26, 25:24, 29:24, 19:26) patyrė pralaimėjimą prieš Klaipėdos „Neptūną“ (7-3).

Arnas Velička ir Zane‘as Watermanas rungtynių pradžioje bandė sukrauti pranašumą „Neptūnui“ (12:7), tačiau Jalenas Henry skirtumą greitai mažino iki minimalaus – 14:15. Olinas Carteris rezultatą persvėrė, o ketvirčio pabaiga gerokai sėkmingesnė buvo šeimininkams – 29:24.

Po dviejų kėlinių „Jonava Hipocredit“ atsiliko 44:50, o intrigą dar labiau didino Mato Repšio taškai – 48:52. Klaipėdiečiai bandė išsaugoti pranašumą, bet visiškai šalia toliau žengė jonaviečiai – 57:61. Kėliniui įpusėjus ekipas ėmė skirti vos taškas (63:64), tuo tarpu Gediminui Petrauskui skirta techninė pražanga. Netrukus ją užsidirbo ir „Neptūno“ suolas.

„Jonava Hipocredit“ rezultatą persvėrė (67:66), tiesa, džiaugėsi tuo neilgai, nes po trijų ketvirčių „Neptūnas“ buvo priekyje 74:69.

„Neptūnas“ bandė iniciatyvą išsaugoti savo rankose, bet Benjaminas Krikke smeigė tris tritaškius iš eilės (81:78), o Mihkelis Kirvesas pelnė du taškus su pražanga – 83:78. „Jonava Hipocredit“ savo persvarą augino (90:83), į A.Veličkos baudas tritaškiu atsakė L.Kreišmontas – 93:85. Apsukų jonaviečiai nemažino ir toliau tritaškiais žudė svečius (96:87), bet tada A.Velička provokavo pražangą, dar techninę pražangą gavo ir šeimininkų suolas.

Likus 2 minutėms ekipas skyrė 4 taškai (96:92), dar labiau „Neptūno“ deficitą tirpdė baudas realizavęs Z.Watermanas – 94:96. Būtent jis, likus 27 sekundėms, smeigė tritaškį, persverdamas rezultatą (97:96), bet O.Carteris vėl vedė į priekį savo ekipą baudomis. A.Veličkos ranka abukart sudrebėjo, bet ta pati problema ištiko Džiugą Slavinską. Lemiama ataka priklausė svečiams, A.Velička vėl metė baudas ir šįkart pataikė vieną – 98:98. Taip laukė pratęsimas.

Z.Watermanas truktelėjo į priekį „Neptūną“ (106:102), būtent jo taškai tapo lemiamais, atitrūkstant. H.Henningssonas bandė įpūsti optimizmo „Jonavai Hipocredit“ (107:109), tačiau jį žlugdė du tritaškius paleidęs M.Girdžiūnas – 115:107. Būtent jis ir dėjo tašką rungtynėse dar vienu savo šūviu. 

„Jonava Hipocredit“: Olinas Carteris 22, Benjaminas Krikke‘as 19, Hilmaras Henningssonas 16 (8 rez. perd.), Lukas Kreišmontas 11, Makai‘us Ashtonas, Matas Repšys ir Jalenas Henry (7 atk. kam.) – po 10. 

„Jonava Hipocredit” inf.

Šiuo metu ikiteisminio tyrimo medžiagoje turimi duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad Benas Mikutavičius 2025 m. gruodžio 4 d. duriančiu pjaunančiu įrankiu mirtinai sužalojo 2003 m. gimusią moterį, kuri nuo padarytų sužalojimų mirė įvykio vietoje. Netrukus tokiais pačiais veiksmais buvo mirtinai sužalota ir 2001 m. gimusi moteris, kuri nuo patirtų sužalojimų taip pat mirė įvykio vietoje.

Benas Mikutavičius įtariamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.

Rytoj, gruodžio 7 d., Kauno apygardos prokuratūros prokuroras ketina kreiptis į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėją su pareiškimu skirti įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyrius, tyrimą atlieka – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-asis skyrius.

LR prokuratūros inf.

Kol kas ši informacija nepatvirtinta. „Pranešimų sulaukiame iš įvairių miestų, tačiau nė vienas jų dar nepasitvirtino“, – teigia pareigūnai.

Mūsų žiniomis, į įtariamojo paieškas įsitraukė ir Jonavos policija. Tikrinami miesto vaizdo stebėjimo kamerų įrašai.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos skyrius paviešino naują atvaizdą – kaip galėtų atrodyti nužudymu įtariamas asmuo.

Jei asmenį matėte ar atpažinote, nedelsdami praneškite policijai skubios pagalbos telefonu 112.

Įtariamojo ieškoma visoje Lietuvoje. Manoma, kad jis gali būti susijęs su ketvirtadienį, gruodžio 5-ąją, Kaune nužudytomis dviem jaunomis moterimis. Paskelbta 29-erių Beno Mikutavičiaus paieška. Pirminiais duomenimis, vyras galėjo nužudyti savo pusseserę ir nekilnojamojo turto brokerę.

Gruodžio 4 d. 13.02 val. gautas pranešimas, kad Kaune, V. Krėvės pr., rastas 2003 m. gimusios moters kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnį (dėl nužudymo).

Tą pačią dieną, 19.46 val., pranešta, kad nepavyksta susisiekti su giminaite. Atvykus tarnyboms, Kaune, Pramonės prospekte, bute rastas 2001 m. gimusios moters kūnas. Pirminiais duomenimis, galimai smurto žymių. Aplinkybės tikslinamos, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 129 str. (dėl nužudymo).

Penktadienį po pietų Kaune, Partizanų g. 66, sutelkta gausi policijos pajėgų paieška. Pareigūnai mėgino surasti dviem žmogžudystėmis įtariamą Beną Mikutavičių, tačiau nesėkmingai.

„Asmuo pakankamai uždaras, mažesnių pajamų, todėl tikėtina, kad gali judėti pėsčiomis arba viešuoju transportu. Prašome gyventojų išlikti budrių ir pranešti pastebėjus“, – per spaudos konferenciją sakė Kauno apskrities VPK viršininkas Mindaugas Akelaitis.

Pareigūnai ragina gyventojus jokiu būdu nebandyti įtariamojo sulaikyti patiems.

Atnaujinta: įtariamasis nužudymu sulaikytas. Po intensyvių paieškų, naktį iš penktadienio į šeštadienį, kauniečiai sugavo įtariamą žudiką Kaune.

Atnaujinta 2025- 12- 06: Įtarus moters (gim. 2003 m.) ir moters (gim. 2001 m.), kurių kūnai su smurto žymėmis rasti gruodžio 4 d. Kaune, nužudymu, gruodžio 5 d. apie 23 val. 50 min. Kaune, S. Žukausko g., sulaikytas ir uždarytas į areštinę vyras (gim. 1996 m.).