Šioje grupėje varžėsi devyniolika atletų. Motiejui jau pirmoje kovoje teko stoti akistaton su praėjusių metų čempionu Tauridu Petraičiu. Po atkaklios kovos pergalę šventė Jonavos atletas, o po to, laimėjęs ir likusias šešias kovas, Motiejus užtikrintai tapo Lietuvos čempionu.

Laimėjęs šias varžybas, Motiejus jau kitą savaitę privalės ginti Lietuvos garbę Pasaulio čempionate Turkijoje, į kurį (tik klasikos rungtyje, 45min +15s) bilietą jau buvo užsitikrinęs rugpjūčio pabaigoje, po Baltijos šalių čempionato. Plačiau rašėme ČIA.

Kartu su trenerėmis Sandra Laurutiene ir Lina Antončikiene linkime Motiejui sėkmės.

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui nuo 2026 m. nustatyti 1153 eurų minimalią mėnesinę algą (MMA), vietoje dabartinės - 1038 eurų. MMA didėtų 115 eurų arba 11,1 proc. Taip pat pritarta nustatyti 7,05 eurų minimalųjį valandinį atlygį, vietoj dabar nustatyto 6,35  eurų (didinama 0,70 eurų, arba apie 11,1 proc.).

„Valstybė stipri tiek, kiek stiprus ir saugus jaučiasi labiausiai pažeidžiamas visuomenės narys. Nuoseklus minimalios mėnesinės algos didinimas svarbus siekiant mažiausiai uždirbančių darbuotojų socialinio saugumo ir atskirties mažinimo. Tai tikslai, kuriems ši Vyriausybė skirs ypatingą dėmesį ir ateityje“, – sako Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė.

 „Minimalios mėnesinės algos didinimas yra svarbus žingsnis link to, kad darbuotojai, gaunantys mažiausias pajamas, galėtų gyventi oriau ir saugiau. Tai taip pat prisideda prie bendro darbo užmokesčio augimo šalyje ir stiprina socialinį solidarumą,“ – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

 Ministerijos preliminariais skaičiavimais, nustačius 1153 eurų MMA ir taikant tą patį neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris taikomas ir šiais metais, MMA uždirbančiųjų pajamos atskaičiavus mokesčius kitąmet paaugs 59 eurais ir sieks 836 eurus. Tai yra daugiau, nei preliminariai prognozuojama 2026 metų santykinė skurdo rizikos riba, kuri gali siekti nuo 786 eurų iki 799 eurų vienam asmeniui.

 Šiuo metu MMA yra 1038 eurai ir sudaro 43,5 proc. vidutinio bruto atlyginimo (atskaičius mokesčius ji siekia 777 eurus ir sudaro apie 53,2 proc. vidutinio neto atlyginimo).

 Rugsėjo 9 d. įvykusiame Trišalės tarybos posėdyje socialiniams partneriams nepavyko susitarti dėl MMA nuo 2026 m. sausio 1 d. Trišalė taryba nesusitarė dėl MMA didinimo ir nepriėmė vieno sprendimo dėl 2026 metų MMA dydžio, nes šiuo klausimu buvo pateiktos skirtingos nuomonės: darbuotojų atstovai MMA siūlė kelti iki 1198 eurų, darbdavių atstovų vieni siūlė didinti mažiau, kiti apskritai siūlė nekelti MMA.

 Vyriausybės pozicija buvo siekti darbdavių ir profesinių sąjungų sutarimo ir pritarti socialinių partnerių sutartam dydžiui, jeigu toks būtų buvęs.

 Preliminariais Finansų ministerijos skaičiavimais, minimalios mėnesinės algos ir minimaliojo valandinio atlygio didinimui reikės 43,6 mln. eurų.

 Minimalios algos didinimas palies apie 120 tūkst. darbuotojų, dirbančių visą ir ne visą darbo laiką („Sodros“ liepos mėn. duomenimis).

Spalio 18-ąją,  apie 22.55 val. automobilį „VW Golf“ vairavo neblaivus vyras, gimęs 1994 metais.

Jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,77 prom.

Spalio 18 d. Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga kartu su Lietuvos kariuomene bei remiančiomis organizacijomis 11-ąjį kartą surengė kasmetinį bėgimą „In Memoriam“. Gražia tradicija tapęs renginys buvo skirtas atminti ir pagerbti šiais metais dėl įvairių priežasčių ne tarnybos metu mirusius Lietuvos karius. Renginyje renkama parama seržantės Ligitos Petrulytės, majoro Dariaus Vilkelio, eilinio Pauliaus Brazio, vyresniojo eilinio Edmundo Poviliūno, grandinio Edgaro Babkino, štabo seržanto Donato Jasudavičiaus šeimoms.

„Šis bėgimas jau tapo tradicija, „In Memoriam“ kiekvienais metais suburia karius, jų šeimas, draugus ir sąjungininkus. Tai diena, kai sustojame ir prisimename tuos, kurių nebėra su mumis. Tai tylus būdas pasakyti „ačiū“ tiems, kurie tarnavo, ir parodyti, kad jų šeimos nėra vienos. Tokie renginiai primena, kad kariuomenės stiprybė – ne tik ginkluotėje ar treniruotėse, bet ir bendrystėje. Ačiū visiems, kurie šiandien čia – už atmintį, už pagarbą ir už buvimą kartu“, – sakė bėgime dalyvavęs renginio globėjas, Lietuvos kariuomenės vadas gen. Raimundas Vaikšnoras.

Kaip ir kasmet, pagerbiant kolegas, bėgime Vingio parke, Vilniuje, dalyvavo šimtai Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų karių bei bėgimo entuziastų. Kariniai vienetai taip pat organizavo Lietuvos karių ir sąjungininkų bėgimus dislokacijos vietose, pagerbdami išėjusius karius bei rinkdami lėšas šeimoms.

„In Memoriam” renginio metu Vingio parke dalyviai galėjo bėgti pasirinktinai 1 arba 4 km atstumus. Vyko ir 10 km atviras Lietuvos kariuomenės bėgimo čempionatas, jame varžytis su kariais galėjo visi norintieji – trims greičiausiai įveikusiems 10 km distanciją buvo įteikti prizai ir atminimo medaliai.

Paaukoti dar galima skambinant ar siunčiant žinutę trumpuoju numeriu 1485 (auka – 5 eurai) iki spalio 31 d., pervedant savo auką į Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų Vilniaus draugijos banko sąskaitą Nr. LT827300010193632405 (mokėjimo paskirtyje nurodant „Parama kario šeimai“).

Pagarbos ir paramos bėgimą vienuoliktus metus iš eilės organizuoja Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga. Pirmą kartą šis bėgimas buvo surengtas 2015 metų rudenį, kai maratono metu mirė a. a. majoras Vytautas Burokas. Taip Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos narėms kilo mintis atminimo renginiu pagerbti visus per metus įvairiomis aplinkybėmis mirusius karius bei taip paremti jų šeimas.

Lietuvos kariuomenės inf.

Nuotr. aut. srž. sp. Karolis Kavolėlis.

Jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,60 prom.

Spalio 6 d. prasidėjusiose pratybose, pirmąją dalį sudarė gynybos ir puolimo operacijos, kurias vykdė Rukloje dislokuotos NATO Daugianacionalinės kovinės grupės kariai su karine technika. Pratybose taip pat dalyvavo ir operacijas planavo Karaliaus Mindaugo husarų, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo pėstininkų bei Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionų kariai, pasitelkiant bepiločius orlaivius taip pat vykdę žvalgybos, taikinių nustatymo, naikinimo ir kitas, su logistika bei inžinerinėmis kliūtimis susijusias užduotis.

Antrąją pratybų savaitę, Pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ priklausantys vienetai perėjo į sekantį etapą - kovinio šaudymo pratybas. Jų metu, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono kariai atliko kovinius šaudymus į stacionarius taikinius iš 155mm savaeigių haubicų PzH 2000. Tuo tarpu Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kariai pratybas užbaigė aukščiausio – V-ojo etapo – koviniais šaudymais, kurių metu padaliniai, taktiškai judėdami vietovėje su pėstininkų kovos mašinomis (PKM) „Vilkas“, į stacionarius ir pakeliamus taikinius atliko šūvius iš ant PKM integruotų kulkosvaidžių, 30mm patrankų MK-44S bei prieštankinių sistemų „SPIKE“, taip pat 120mm minosvaidžių „Tampella“ bei vidutinio nuotolio prieštankinės raketų sistemos „Javelin“. V-ojo etapo šaudymai - realistiškomis sąlygomis vykdomi ir tarpusavio sąveika bei koordinacija tarp padalinių paremti koviniai šaudymai, kurių metu naudojami ne imitaciniai, bet koviniai šaudmenys.

Pratybos „Geležinis Vilkas“ organizuojamos du kartus per metus, jomis siekiama užtikrinti Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ bei sąjungininkų sąveiką. Šie mokymai – tai dalis rugsėjo – spalio mėnesiais Lietuvoje vykstančio intensyvaus karinio rengimo, kuriame iš viso dalyvauja apie 17 tūkstančių Lietuvos ir sąjungininkų karių.

Lietuvos kariuomenės inf.

Nuotr. aut. srž. sp. Karolis Kavolėlis

Žino daugiau

„Kiekvieno vaiko žinios yra skirtingos, tačiau bendrai manau, kad dabar vaikai žino daugiau negu mes jų amžiaus“, – teigia su įvairaus amžiaus mokiniais dirbanti lytiškumo ekspertė G.Šedvilaitė-Intė.

„Pavyzdžiui, devintokai šiandien nesijuokia iš žodžių vadovėlyje „varpa“, „makštis“, „spermatozoidas“. Kai mes buvome jų amžiaus, šie žodžiai keldavo juoką beveik visada. Tai rodo, kad ši tema jiems yra mažiau gėdinga ar nauja – tai tiesiog pamokų dalis“, – pastebi pašnekovė.

Kaip pasakoja G.Šedvilaitė-Intė, lytiškumo pamokos visuomet prasideda klausimų sesija, o jų turinys – pastebimai pakitęs, ypač vyresnių paauglių. „Ar tiesa, kad įmanoma pastoti, jei nuryji spermą turėdama skrandžio opą?“ arba „Jei moteriai į vidų vienu metu pabaigia trys vyrai, tai kuris yra tėtis?“ Tokie klausimai dažniausiai užduodami besijuokiant, tačiau kai į juos atsakai rimtai, mokiniai įsidrąsina klausti ir to, kas jiems asmeniškai rūpi“, – tikina pašnekovė.

Lygindama kartas, specialistė pastebi esminį skirtumą: „Dabartiniai vaikai, net jei negauna jokios informacijos iš šeimos, bent kažkiek jos gauna mokykloje arba iš draugų, kurių tėvai kalbasi apie lytiškumą. Ir dar yra internetas su socialiniais tinklais. Ar visa ši informacija teisinga – ypač jei gauta internete – tikrai nebūtinai. Tačiau mes augdami dažnai net neturėjome ko pasiklausti.“

Vadovėliai pralaimi internetui

Tiesa, informacijos šaltiniai, kurių neturėjo ankstesnės kartos, dabar kelia naujus iššūkius. „Informacijos šiandien tiek daug, kad vaikams nebeaišku, kuo pasitikėti. Ypač kalbant apie lengvą priėjimą prie interneto, kuriame jie mato itin daug įvairios ir dažnai prieštaringos informacijos“, – grėsmes įžvelgia G.Šedvilaitė-Intė.

Pašnekovės teigimu, skirtingi šaltiniai siūlo skirtingą turinį ir kokybę: „Pavyzdžiui, vadovėliai pateikia teisingą informaciją, bet jie vaikams atrodo mažiau įdomūs. O socialiniai tinklai yra daug įtraukesni, tačiau juose informacija dažnai būna netiksli. Ir ne, tikrai neturiu nieko prieš vadovėlius – kaip biologijos mokytoja galiu užtikrinti, kad jie yra būtini mokymuisi.“

Lektorė įsitikinusi: leidus vaikui ar paaugliui pasirinkti – skaityti vadovėlį ar žiūrėti trumpus vaizdo įrašus telefone – dažniau bus pasirenkamas pastarasis variantas. „Nėra ko stebėtis – lengvesnį būdą renkasi ir suaugusieji“, – pastebi specialistė.

Kada pradėti kalbėtis?

Paprastai lytiškumo ugdymas, anot ekspertės, turėtų prasidėti natūraliai: vaiko klausimai yra signalas, kad laikas kalbėtis.

„Bet koks ugdymas turėtų prasidėti nuo to momento, kai vaikui kyla klausimų šia tema, – sako akušerė, biologijos mokytoja ir lytiškumo ugdymo lektorė Goda Šedvilaitė-Intė. – Kilus klausimui, į jį reikia atsakyti tiek, kiek tam vaikui tuo metu pakanka žinoti. Negalima meluoti ar sakyti: „Tu dar per maža(-s)“. Jeigu klausia – vadinasi, jau reikia žinoti.“

Jei į klausimą neatsakys tėvai, atsakys draugai darželyje, mokykloje ar kas nors svetimas internete, pabrėžia G.Šedvilaitė-Intė.

Vis dėlto daugelį tėvų neramina klausimas – kaip kalbėtis, kaip atsakyti į vaikui kylančius klausimus?

„Moksliniai tyrimai rodo, kad šia tema svarbu kalbėtis be gėdinimo, be sureikšminimo ar pasakymo, kad „apie tai negražu kalbėti“ ar „tokio žodžio sakyti negalima“, – dalijasi pašnekovė.

„Nemanau, kad egzistuoja vienas teisingas informacijos pateikimo būdas, – tęsia ji. – Mano manymu, svarbu, kad būtų naudojama viskas: pokalbiai su tėvais, pamokos mokykloje, vaizdo įrašai internete. Svarbiausia – balansas.“

Dar vienas svarbus dalykas, specialistės teigimu, – vadinti daiktus tikraisiais vardais: mokyti tikrų lytinių organų pavadinimų, atsisakyti infantilių pakaitalų ir vartoti mediciniškai tikslius terminus.

Jos patirtis rodo, kad vaikai jaučia, kada suaugusiesiems apie tai kalbėti nejauku. „O jei mums tikrai nejauku, net nenorėdami perduodame žinutę, kad čia kažkas tokio“, – akcentuoja G.Šedvilaitė-Intė.

Visgi didžiausia klaida būtų nekalbėti visai. „Jei tylėsime, vaikai vis tiek sužinos tai, ką nori sužinoti, tik nebūtinai iš patikimų šaltinių“, – sako pašnekovė.

Iššūkis tėvams

Kad vaikų klausimai neužkluptų netikėtai, tėvams vertėtų pasidomėti, ką sako šiuolaikinis mokslas.

„Tėvai, nori to ar ne, turi patys gilinti ir atnaujinti žinias. Tikrai žinau, kad mokyklos stengiasi įtraukti tėvus – pati esu kalbėjusi ne vienuose mokymuose tėvams ir mokytojams lytiškumo ugdymo temomis“, – pasakoja lektorė.

„Pavyzdžiui, jei po pamokos mergaitė manęs klausia, ar gali naudoti tamponą, jei dar neturėjo lytinių santykių, nes mama sakė, kad negalima, aš negaliu jai meluoti. Jei sakome vaikui, kad ko nors negalima, turime nurodyti priežastį. Galbūt mama nerimauja, kad dukra per retai keis tamponą ir gali kilti toksinio šoko sindromas – tokia priežastis yra svari. Paaiškinus ją vaikui, viskas tampa aišku, – sako G.Šedvilaitė-Intė. – Tačiau sakyti, kad „negalima, kol neturėjai lytinių santykių“... Dažnai tai ateina iš nežinojimo, o vaikas pasitiki, kad mama žino geriausiai. Ir tuomet aš, žmogus, kurį vaikas mato pirmą kartą, pasakau, kad tamponą galima naudoti nuo menstruacijų pradžios. Faktas – vaikui kils klausimas, kodėl mama sakė vienaip, o lektorius kitaip. Todėl ir sakau, kad tobulu atveju pirmiausia lytiškumo ugdymas turėtų būti skirtas tėvams, o tada jų vaikams.“

Ugdyti kritinį mąstymą

Lektorė pabrėžia, kad informacijos amžiuje svarbiausia tampa ne žinios, o gebėjimas jas vertinti. „Interneto ir socialinių tinklų vaidmuo yra itin didelis – tai tikrai matome visi. Svarbiausia, ką galime padaryti, – išmokyti vaikus kritiškai vertinti tai, ką jie mato. Ypač dabar, kai internete vis daugiau dirbtinio intelekto kuriamo turinio“, – pabrėžia G.Šedvilaitė-Intė.

Nors vieno būdo kritiniam mąstymui ugdyti nėra, pradėti galima nuo paprasto dalyko – mokyti vaiką suabejoti tuo, ką girdi ar mato. „Geras būdas skatinantis mąstyti – diskusija ir tinkamai parinkti klausimai jos metu. Naudoju ją ir savo pamokų metu – ji padeda vaikui susimąstyti, suabejoti, dar kartą pagalvoti. Diskusijos metodas tikrai taikomas mokyklose, tikiuosi, ir šeimose.“

Pokyčiai matomi

Nors lytiškumo ugdymas Lietuvos mokyklose, o neretai ir šeimose, dar tik žengia pirmuosius žingsnius, specialistė pokyčius vertina teigiamai.

„Manau, kad dabartinė lytiškumo ugdymo situacija yra gerėjanti, ir reikia nepamiršti tuo pasidžiaugti. Žinoma, visada yra kur tobulėti, bet tikrai šiuo klausimu dirba vis daugiau protingų, išsilavinusių žmonių, kurie linki mūsų jaunimui gero“, – optimistiškai nusiteikusi G.Šedvilaitė-Intė.

„Būna, kad mergaitė klasėje pasakoja, jog menstruacijos yra visiškai normalus dalykas ir kad neturėtume to gėdytis. Kita pasidalina, kad jos mama paruošė nedidelę kosmetinę su viskuo, kas reikalinga, jei mokykloje menstruacijos prasidėtų pirmą kartą. Tokie atvejai mane be galo džiugina.

Svarbu suprasti, kad lytiškumas apima ne tik lytinius santykius, menstruacijas ar higieną. Tai ir savęs, savo jausmų bei emocijų pažinimas, santykiai su kitais žmonėmis“, – atkreipia dėmesį lektorė.

„Po truputį gydomės tą gėdos ir nejaukumo jausmą kiekvienas savais būdais, o kai prisijaukiname šią temą, lengviau apie ją kalbėti ir su vaikais. Iš kitos pusės svarbu suprasti ir tai, kad ne visiems lytiškumas ir jo ugdymas yra įdomi ar svarbi tema. Kartais atrodo: „Kaip gali žmonėms nerūpėti, juk tai taip svarbu!“ Bet kartu suprantu, kad kiekvienas žmogus turi savo prioritetus, ir viskas su tuo yra gerai. Visgi judame tinkama kryptimi. Tokie dideli dalykai neišsprendžiami per vieną naktį. Esame jauna valstybė ir turime sau duoti laiko užaugti visose srityse“, – įsitikinusi G.Šedvilaitė-Intė.

 UAB „Lietuvos sveikata“ inf. 

Autorė: Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė

Šalies vadovo inicijuojamu projektu numatoma, kad viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutarties pagrindu modernizuojami valstybinės reikšmės keliai ar jų dalys gali būti patikėjimo teise perduoti privačiam subjektui laikinai valdyti ir naudoti, kol bus atnaujinta kelių infrastruktūra, keliams visais atvejais liekant valstybės nuosavybe.

Pagal šiuo metu galiojantį Kelių įstatymą valstybinės reikšmės keliai patikėjimo teise perduodami tik valstybinės reikšmės kelių valdytojui – akcinei bendrovei „Via Lietuva“. Toks teisinis reguliavimas neleidžia viešojo ir privataus sektorių partnerystės pagrindu modernizuoti esamų kelių, nes privatus subjektas negali tapti užsakovu ar statytoju.

Prezidentas siūlo Seimui įtvirtinti galimybę įgyvendinant viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutartis perduoti privačiam subjektui laikinai valdyti ir naudoti valstybinės reikšmės kelius ar jų dalis. Tai sudarytų sąlygas modernizuoti ir rekonstruoti daugiau valstybinės reikšmės kelių, pagerintų investicinę aplinką kelių infrastruktūros srityje. Privačiam subjektui patikėjimo teise perduoti valstybinės reikšmės keliai visais atvejais liktų valstybės nuosavybė.

Šalies vadovas visuose pastaruosiuose metiniuose pranešimuose kėlė nepakankamo kelių infrastruktūros finansavimo problemą ir pabrėžė būtinybę rasti papildomų tvarių kelių finansavimo šaltinių.

Prezidento komunikacijos grupė

Stovyklos metu rinktinė sužais dvejas kontrolines rungtynes su Latvijos komanda, kurios vyks spalio 20 ir 22 dienomis Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Kauno treniruočių centro stadione. 

Kaip teigia Lietuvos futbolo federacija, įėjimas į abejas rungtynes bus nemokamas.

Primenama, jog praėjusį mėnesį mūsų U16 rinktinė du kartus žaidė su Maltos komanda, tąsyk abi komandos pasidalino po pergalę.

Plačiau apie rungtynes ČIA. 

Pasak profesinės sąjungos, darbuotojų kaita per 2023 m. siekė 15 proc., o 2024 m. – 13 proc..

„Jei darbuotojui įsisavinti darbo vietą ir tapti savarankišku pakaktų šešių mėnesių, įmonė per metus dėl kaitos prarastų apie 2 mln. eurų. Praktika rodo, kad šis procesas trunka net iki dvejų metų“, – teigiama profesinės sąjungos pranešime.

Šiuo metu „Achema“ ieško daugiau nei 60 darbuotojų į per dvidešimt skirtingų pareigybių.

„Tai aiškus signalas, kad darbuotojų išlaikymas tampa vis didesniu iššūkiu“, – sako profesinės sąjungos atstovai.

Pasak jų, likę darbuotojai dirba itin sudėtingomis sąlygomis.

„Achemiečiai dirba rizikingose darbo vietose ir per metus sukaupia daugiau kaip 200 valandų viršvalandžių, nors Darbo kodeksas leidžia ne daugiau kaip 180“, – pabrėžiama pranešime.

Nepaisant papildomo darbo krūvio, atlyginimai – nekonkurencingi.

„Net dirbdami 13 ar net 14 mėnesių darbo laiko normą per metus, mūsų atlyginimai atsilieka nuo kitų chemijos pramonės įmonių. Jie trečius metus nėra didinami ir šiandien jau susilygino su Lietuvos vidutiniu atlyginimu“, – sako Achemiečių profesinės sąjunga.

Paskutinį kartą darbo užmokestis bendrovėje buvo didintas 2022 metais, tik po streiko.

„Darbuotojai jaučiasi palikti likimo valiai. Įmonė deklaruoja stabilumą, tačiau realybė – žmonės pavargę, o jauni specialistai čia tiesiog neužsibūna“, – reziumuoja profesinė sąjunga.

Šiam limitui buvo pritarta ir Aplinkos ministerijos inicijuotoje mokslininkų bei socialinių partnerių diskusijoje, konferencijos apie vilkų populiacijos valdymą metu. Joje dalyvavo mokslininkai, nevyriausybinių organizacijų, Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento, Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinių miškų urėdijos, savivaldybių, medžiotojų organizacijų atstovai.

Vilkų medžiojimo sezonas trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau. Pernai ir užpernai buvo nustatytas 341 vilko sumedžiojimo limitas. Sumedžiota atitinkamai 281 ir 326 vilkai, įskaitant ir vilkus, paimtus iš gamtos pagal specialius leidimus pasibaigus medžioklės sezonui, partrenktus automobilių ar žuvusius dėl kitų priežasčių. 

Medžioklės taisyklėse numatyta, kad vilkų sumedžiojimo limitą tvirtina aplinkos ministras, remdamasis Vilko apsaugos plane nustatytais principais, kad būtų užtikrinta palanki vilko rūšies apsaugos būklė.  

Pagal Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos 2024–2025 m. sumedžiotų vilkų tyrimų rezultatus ir 2024-2025 m. žiemos apskaitų pagal pėdsakus sniege ir pranešimų apie vilkų buvimo registravimus visus metus, skaičiuojama, kad Lietuvos teritorijoje gyveno ne mažiau kaip 82 vilkų šeimos, o 2022-2023 m. jų buvo ne mažiau kaip 91 šeima.  

Vilko apsaugos plane nustatyta, kad jeigu vilkų yra daugiau kaip 62 šeimos, nustatomas sumedžiojimo limitas, lygus metiniam prognozuojamam populiacijos prieaugiui arba didesnis,  pasikonsultavus su nepriklausomomis mokslo institucijomis. 

Vilkų ūkiniams gyvūnams daroma žala pastaraisiais metais išlieka gana didelė. Iki 2025 m. spalio 1 d. atlyginant vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą šiemet išmokėta 151 000 eurų kompensacijų ūkinių gyvūnų augintojams. 

Aplinkos ministerijos inf. 

Dauguma Lietuvos mokytojų patiria žymią įtampą dėl beveik visų tirtų veiksnių – iš 18-os galimų streso šaltinių net 12-a daugiau nei pusei šalies pedagogų kelia „gana daug“ ar „labai daug“ streso, rodo naujas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tarptautinis mokytojų darbo sąlygų tyrimas TALIS, paskelbtas spalį. 

„Jeigu absoliučiai daugumai Lietuvos mokytojų didžioji dalis jų darbo aspektų kelia didelį stresą – tai aiškus signalas apie sistemines problemas. Jas būtina spręsti, jei norime ne tik geresnės mokytojų emocinės gerovės, bet ir aukštesnės švietimo kokybės. Pavyzdžiui, Estijoje, kuri yra Europoje vertinama kaip geriausia švietimo sistema, tik vienas aspektas stresą kelia daugumai mokytojų, o Suomijoje – nė vienas“, – sako „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė. 

Atsakomybė už mokinių pasiekimus – dažniausiai minimas streso šaltinis 

Daugiausia – net 73 proc. – Lietuvos mokytojų nurodė, kad jiems stresą kelia atsakomybė už mokinių pasiekimus. EBPO tirtų šalių vidurkis – 45 proc.  

„Mokytojams tenkanti atsakomybė už vaikų rezultatus yra dažnas streso šaltinis daugelyje šalių, tačiau Lietuvoje šį aspektą minėjo didžiausia dalis pedagogų. Galbūt tai susiję su per didele Lietuvos švietimo sistemos orientacija į egzaminų rezultatus, o ne į asmeninę vaiko pažangą. Kita vertus, stresas dėl pasiekimų gali kilti ir tuomet, kai darbuotojai neturi pakankamai priemonių, palaikančios aplinkos ar kompetencijų savo tikslams pasiekti. Dėl to būtina kokybiška sistemos ir mokyklų vadyba, kuri užtikrintų, kad tokių problemų kiltų kuo mažiau“, – teigia L. Masiliauskaitė. 

Pokyčiai išlieka vienu svarbiausių įtampos šaltinių 

Beveik tokia pati dalis Lietuvos pedagogų – 72 proc. – nurodė, kad jiems stresą kelia ir nuolat besikeičiantys reikalavimai iš valstybės ar savivaldos institucijų (EBPO vidurkis – 39 proc.). O 6 iš 10–ies šalies mokytojų minėjo, kad stresą kelia ir ugdymo programos ar turinio pokyčių įgyvendinimas (EBPO vidurkis – 34 proc.) 

„Daugelyje kitų šalių minėti pokyčiai kelia įtampą gerokai mažesnei daliai mokytojų. Viena iš galimų priežasčių – pokyčiai ten įgyvendinami profesionaliau. Pavyzdžiui, pirmiausia pokyčius pilotuojant mažesniu mastu, suteikiant laiko prie jų prisitaikyti, aiškiai komunikuojant, kas ir kodėl keisis. Tokiu būdu mokytojai jaučiasi labiau įtraukti, užtikrinti ir matantys pokyčių prasmę“, – sako L. Masiliauskaitė. 

Pavyzdžiui, nurodo L. Masiliauskaitė, įvedant naujovę Estijoje, labai didelis dėmesys yra skiriamas tam, kad kiekvienas mokytojas būtų pasiruošęs pokyčiui. Tai yra – organizuojami mokymai, kompetencijų kėlimas, konferencijos. Mokytojai nėra paliekami vieni – jie visuomet turi, kur kreiptis pagalbos. Be to, net ir įgyvendinant pokyčius mokytojai aktyviai bendradarbiauja tarpusavyje, naudojasi skaitmeninėmis platformomis, kur dalijasi turiniu, todėl visada turi po ranka pagalbinės medžiagos. 

„Be to, tokiose šalyse kaip Estija ar Suomija, mokyklos turi ir daugiau autonomijos pačios reguliuoti savo veiklą ar kurti ugdymo turinį, tad tai irgi gali turėti įtakos mažesniam streso lygiui”, – sako L. Masiliauskaitė. 

Įdomu, kad nors didelė dalis Lietuvos mokytojų nurodo jaučiantys stresą dėl pokyčių, tik 28 proc. jų mano, jog mokyklose pokyčių yra per daug – tai mažiau nei EBPO vidurkis (31 proc.). 

„Nors pastaruoju metu Lietuvos švietimo sistemoje buvo didelių pokyčių, čia mažiau mokytojų nei kitose šalyse teigia, kad pasikeitimų skaičius per didelis. Tačiau, paradoksalu, pokyčiai vis tiek Lietuvos mokytojams kelia didesnį stresą. Tai rodo, kad problema slypi ne pokyčių kiekyje, o jų įgyvendinimo kokybėje“, – pastebi L. Masiliauskaitė. 

Sparčiai augo stresuojančių dėl per didelio pamokų skaičiaus 

Palyginti su 2018 m., itin didelis streso pokytis Lietuvos mokyklose stebimas trijose srityse. Per didelį pamokų skaičių, kaip streso šaltinį, dabar mini 43 proc. mokytojų (2018 m. – tik  21 proc.), pamokų pritaikymą specialiųjų poreikių mokiniams – 53 proc. (buvo 34 proc.), o pasiruošimą pamokoms – 58 proc. (buvo 45 proc.). 

„Šias tendencijas galima sieti su atnaujinta ugdymo programa, dėl kurios reikia daugiau ruoštis pamokoms, ir įtraukiojo ugdymo įgyvendinimu. Tai didelės naujovės, kurios neišvengiamai kelia įtampą. Tačiau jeigu pokyčiams būtų pasiruošta nuosekliau, užtikrinus reikiamas priemones ir mokytojų paruošimą, tokio streso šuolio būtų galima išvengti“, – sako L. Masiliauskaitė. 

Estijos ir Suomijos mokytojai dažniau mini su vaikais susijusius aspektus 

Estijoje, kuri laikoma viena geriausių švietimo sistemų Europoje, 52 proc. mokytojų nurodė atsakomybę už mokinių pasiekimus kaip streso šaltinį. Kiti dažniausiai minimi veiksniai – atsakomybė už mokinių socialinę ir emocinę gerovę (46 proc.) bei pamokų pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems mokiniams (44 proc.). 

Suomijoje daugiausia mokytojų, kaip streso šaltinį, nurodo drausmės palaikymą klasėje (44 proc.), pamokų pritaikymą prie mokinių poreikių (44 proc.) ir per didelį administracinį krūvį (40 proc.). 

„Mokytojo darbas visur sudėtingas, tačiau Lietuvoje daug streso kyla dėl išorinių, su mokymu tiesiogiai nesusijusių veiksnių. Tuo tarpu Estijoje ar Suomijoje dažniau minimi su pačiu ugdymo procesu susiję iššūkiai. Šiose šalyse didesnė mokyklų autonomija ir aiškesnė komunikacija padeda išvengti perteklinės įtampos“, – teigia L. Masiliauskaitė. 

Lietuvos mokytojai dirba ilgiausiai 

Dar vienas svarbus veiksnys – darbo krūvis. Lietuvos mokytojai nurodo per savaitę dirbantys vidutiniškai 46 valandas – beveik penkiomis daugiau nei EBPO vidurkis (41 val.). Estijoje mokytojai dirba apie 43 val., Suomijoje – tik 36. 

„Nors oficialiai mokytojo etatas Lietuvoje – 36 valandos, realiai pedagogai dirba dešimčia valandų daugiau. Krūvį padėtų sumažinti sklandesnis pokyčių įvedimas ir administracinės naštos mažinimas“, – sako L. Masiliauskaitė. 

Tyrimas rodo, kad Lietuvos mokytojai administraciniams darbams per savaitę skiria 2,7 val. – tai šiek tiek daugiau nei 2018 m. (2,5 val.) Tuo metu Estijoje  mokytojai administraciniams darbams teigia skyrę 2,1 val., o Suomijoje 1,5 val. 

„Labai daug“ streso patiria palyginti mažai mokytojų 

Nors daugumai Lietuvos mokytojų įvairūs darbo aspektai kelia stresą, tik 13 proc. teigia bendrai savo darbe patiriantys „labai daug“ streso. Tai mažiau nei EBPO vidurkis (19 proc.) ir gerokai mažiau nei Estijoje (29 proc.). Suomijoje šį atsakymą pasirinko 18 proc. mokytojų. 

„Labai stiprų stresą patiriančių mokytojų nėra tiek daug, tačiau bendra tendencija išlieka neraminanti. Lietuva turi daug nuveikti, kad sukurtų palankesnę aplinką mokytojams – nuo pokyčių vadybos iki personalo valdymo stiprinimo. Retai kuri mokykla turi specialistą, kuris išskirtinai rūpintųsi darbuotojų gerove, motyvacija ar procesų sklandumu. Galiausiai būtina suteikti patiems mokytojams daugiau įgūdžių, kaip tvarkytis su stresu, kurio švietimo sektoriuje visiškai išvengti praktiškai neįmanoma“, – pabrėžia L. Masiliauskaitė. 

Apie „Švietimas #1” 

VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – tai ne pelno siekianti, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija, vienijanti verslo lyderius, kurie siekia kurti pažangią, pasaulyje lyderiaujančią švietimo sistemą.  

„Stengiamės  pasirūpinti, kad kuo daugiau norinčiųjų galėtų  greičiau išpildyti savo svajones ir įgytų teisę vairuoti. Papildomai priėmėme 10 naujų egzaminuotojų, dirbome nedarbo dienomis ir dėl įvairių pakeitimų sugebėjome visoje Lietuvoje per dieną priimti iki 100 egzaminų daugiau nei pernai. Taip pat buvo nuspręsta 2026 m. atidaryti naują padalinį Vilniuje“, – pasakoja „Regitros“ vadovas Rytis Polikauskas. 

Egzaminų priimta daugiau, o laukti reikėjo trumpiau 

Per pirmąjį šių metų pusmetį „Regitra“ priėmė net 10 tūkst. daugiau teorijos egzaminų ir 6 tūkst. daugiau praktikos egzaminų.  

Šiemet vidutiniškai į praktikos egzaminą buvo galima užsiregistruoti po 19 d., o pernai tuo pačiu laikotarpiu laukimo laikas siekė  24 d. Tad šiemet laikyti egzaminą galima 5 dienomis greičiau. Kalbant apie teorijos egzaminą, laukimo laikas išliko panašus – 11 dienų. Tai laikina, nes žmonės suskubo laikyti AM kategoriją, kuriai šiuo metu pakanka tik teorijos egzamino, o kitais metais planuojama įvesti ir praktikos patikrinimą.  

Siekiant dar geresnės klientų patirties, įmonės strategijoje užsibrėžta per ateinančius keletą metų dar labiau mažinti praktikos egzamino laukimo laiką. 2028 metais jis turėtų būti apie 10 dienų.  

Vietą egzaminui galima rasti ir tą pačią dieną  

Nuo šių metų „Regitroje“ buvo apribota galimybė registruojantis į egzaminus naudotis įskiepiais (vadinamaisiais „robotukais“), kurie automatiškai suranda ir rezervuoja laisvas vietas. Aptikus, kad asmuo registruojasi į egzaminą šiomis neteisėtomis priemonėmis, registracija yra apribojama 6 mėnesiams. Pastebima, kad tai duoda teigiamus rezultatus ir pasikeitus aplinkybėms, žmonės atsakingai iš anksto pakeičia egzamino laiką ar jo atsisako, tad kiti norintys gali užimti taip norimas praktikos egzamino vietas.   

„Noriu priminti, kad jei esate užsiregistravęs į egzaminą ir dėl asmeninių priežasčių šie planai pasikeitė, tai kviečiame nedelsiant atšaukti egzaminą, kad kiti norintieji galėtų į jį užsiregistruoti. O norinčius laikyti egzaminą greičiau, kviečiame reguliariai patikrinti laisvas vietas ir galbūt pavyks surasti tinkamą laiką net tą pačią ar kitą dieną“, – sako R. Polikauskas. 

Į egzaminą atvykti pasiruošus  

Pagal statistiką, 70 proc. žmonių, laikančių B kategorijos egzaminą, teigiamą rezultatą pasiekia iš pirmų trijų kartų. Kiti 30 proc., kuriems išlaikyti egzaminą užtrunka, užima 60 proc. būsimiems vairuotojams skirtų vietų. Dėl šios priežasties „Regitra“ stiprina bendradarbiavimą su vairavimo mokyklomis ir kviečia būsimus vairuotojus registruotis į egzaminą tik tada, kai jausis tam pasiruošę.  

„Regitra“ asmenims, kurie ruošiasi laikyti vairavimo egzaminus, yra parengusi gausybę praktinių patarimų. Informacinėje svetainėje galima virtualiai pasižvalgyti po egzaminų automobilį, rasti vertinimo kriterijus, egzaminuotojų atsakymus į įvairius klausimus. Viską rasite čia: Praktiniai patarimai ruošiantis egzaminams | Akcinė bendrovė „REGITRA“ 

 „Regitra“ pranešimas spaudai 

Pasak sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės, viešojo sektoriaus prioritetizavimas, sudarant sutartis su Ligonių kasomis leistų reikšmingai prisidėti prie Vyriausybės tikslų įgyvendinimo.

„Tai esminis svarbus žingsnis link viešojo sektoriaus stiprinimo ir sveikatos paslaugų prieinamumo gerinimo visiems Lietuvos gyventojams nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ir ekonominių galimybių. Suteikiant prioritetą viešosioms įstaigoms teikti sveikatos paslaugas sprendžiami netolygumų ir eilių gauti gydymo paslaugas klausimai“, – teigia M. Jakubauskienė. 

Po pritarimo Vyriausybėje Sveikatos draudimo įstatymo pataisos keliaus į Seimą. Jas priėmus keistųsi Valstybinės ligonių kasos (VLK) sutarčių sudarymo su gydymo įstaigomis principai. Projektu siūloma paslaugų mastą pirmiausia paskirstyti valstybės, savivaldybių viešosioms ir biudžetinėms įstaigoms. Su privačiomis įstaigomis VLK sutartis sudarytų dėl tos dalies paslaugų, kurių negali užtikrinti valstybės ir savivaldybių viešosios ir biudžetinės įstaigos.

Šie principai nebūtų taikomi pirminei sveikatos priežiūrai, nes čia nenustatomas paslaugų teikimo mastas. Pacientai ir toliau galės rinktis jiems labiausiai priimtiną, viešąją ar privačią pirminės sveikatos priežiūros įstaigą.

Tokie pokyčiai kaip priemokų naikinimas, viešojo sektoriaus stiprinimas prisideda prie strateginių Vyriausybės tikslų – didinti skaidrumą sveikatos sistemoje, paslaugų prieinamumą, valdyti eiles gydymo įstaigose, gerinti medikų savijautą, mažinti pacientų atskirtį – įgyvendinimo, tvirtina ministrė.

Įstatymų pakeitimai rengiami įgyvendinant XX Vyriausybės programos nuostatą: užtikrinti efektyvios Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos pagrindą sudarančių viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, skirti ilgalaikes ir pakankamas investicijas į jų infrastruktūrą. 

SAM Komunikacijos skyrius

Pagal parengtus pasiūlymus, abu vieno aukšto pastatai bus apjungti, rekonstruoti ir pritaikyti švietimo bei edukacinei veiklai. Virš sujungto pastato bus pastatytas antras aukštas, kuriame suplanuotos sanitarinės patalpos ir erdvės edukacijoms. Taip pat prie šiaurės vakarinės – kiemo – pusės bus pristatytas laiptinės priestatas.

Numatyta apšiltinti išorines atitvaras, pakeisti langus ir duris, įrengti vieningą modernią fasado apdailą. Kiemo pusėje bus išplėsta automobilių stovėjimo aikštelė, įrengta nauja kieta danga, taip pat dviračių stovai prie pagrindinių įėjimų iš Žaliosios gatvės. Aplink pastatą planuojama įrengti nuogrindą, suremontuoti pėsčiųjų taką, o po statybos darbų – atsodinti pažeistą veją.

Pasak projekto rengėjų, atnaujintas kompleksas bus pritaikytas neformaliam švietimui, kūrybinėms dirbtuvėms ir įvairioms edukacinėms veikloms. Numatoma naudoti energiją taupančius sprendimus, kad būtų sumažintas poveikis aplinkai.

Viešasis susirinkimas, kuriame bus pristatyti projektiniai pasiūlymai ir gyventojai galės išsakyti savo nuomonę, vyks 2025 m. lapkričio 3 d. 15:00 val. nuotoliniu būdu per šią nuorodą: 

https://us04web.zoom.us/j/79118788158?pwd=8n3UXhSoaMoa0YQFng7uYVxUqyBF2t.1

Plačiau apie projektą: 

Pranešimas

Projektiniai pasiūlymai

Vizualizacijos 1

Vizualizacijos 2

„Kai prieš dešimtmetį atsirado E. sveikata, dauguma medikų, gydymo įstaigų, kitų socialinių partnerių prieštaravo, pasisakė prieš šios sistemos įdiegimą, – prisimena viceministras. O pažiūrėkime kaip yra dabar: nors kelioms minutėms „užlūžus“ sistemai, visi pastebi ir sako, kad neįmanoma dirbti. Tai yra geriausias įrodymas, kad E. sveikata yra reikalinga.“

Šiandien viešojoje erdvėje girdime medikų skundus, kad E. sveikata neveikia, ir jie negali prisijungti, išrašyti siuntimo ar vaistų, tačiau Europos Sąjungos (ES) šalių mastu Lietuva kurdama ir tobulindama E. sveikatą užima vieną iš lyderiaujančių pozicijų kartu su Estija, Portugalija. Atvyksta delegacijos iš kitų Europos šalių mokytis, kaip sukurti tokią E. sveikatos sistemą, kokią jau turi Lietuva.

E. sveikata jau gali būti ir mobiliajame telefone 

„E. sveikata nuolat tobulinama, kad taptų paprastesnė, labiau „draugiška vartotojui“, – pripažįsta D. Naumovas. Didelis žingsnis žengtas ta kryptimi – sukurta ir paleista E. sveikatos programėlę, kuri labai patogi šiuolaikiniam programėlių vartotojui. Ją galima nemokamai parsisiųsti iš „Google Play“ ar „App Store“ parduotuvių.

„Manau, šią programėlę galėtų savo mobiliuosiuose telefonuose turėti visi tie, kurie rūpinasi savo sveikata ir skaitmeniniais sprendiniais. Ir tokių žmonių kasdien vis daugiau, nes tai kas buvo neįmanoma prieš 10 metų, šiandien jau tampa kasdienybe. Juk dabar net senjorai moka apsipirkti internetinėse parduotuvėse, todėl ir E. sveikatos programėle besinaudojančių turėtų būti vis daugiau.“

Viceministras pasakoja, kad pats atsisiuntė šią programėlę ir pas gydytoją užsiregistravo per pusę minutės. Žymiai patogiau nei tai būtų daręs prie kompiuterio, nes nereikia kiekvieną kartą eiti per „Valdžios vartus“, prisijunginėti. Pirmą kartą prisijungus, reikia sukurti PIN kodą arba nustatyti, kad programėlė atpažintų vartotoją pagal veido profilį.  

Dar daugiau galimybių sveikatos priežiūros specialistams ir pacientams

Atsiranda ir daugiau patobulinimų. Sukurta E. sveikatos posistemė, į kurią sveikatos priežiūros įstaigos pradeda kelti laboratorinių tyrimų duomenis. Palaipsniui prie šios naujovės jungiasi vis daugiau gydymo įstaigų. Tad suvestus laboratorinių tyrimų duomenis galės matyti tiek gyventojai, prisijungę prie savo paskyros E. sveikatos portale, tiek gydytojai specialisto portale. Šis naujas įrankis leidžia sveikatos priežiūros specialistams suteikti dar kokybiškesnes paslaugas, nes tik matydamas paciento sveikatos istoriją ir jam kitų gydytojų paskirtus vaistus, medikas gali būti ramus, kad jo sprendimai – paskirtos paslaugos ar medikamentai – nesukels pavojaus paciento sveikatai. 

Nuo lapkričio mėnesio pradės veikti E. sveikatos sistemos atnaujinimai, kuriuos specialistai dar vadina naująja E. sveikatos sistemos versija. Patobulinimai skirti daugiau sveikatos priežiūros darbuotojams ir farmacininkams, tačiau naudos gaus ir pacientai. E. sveikatoje atsiras sveikatos priežiūros specialistų ilgai laukta galimybė koreguoti receptus, jei įsivėlė klaida. Taip pat palengvinti receptų rašymą padės E. sveikatoje diegiami nauji klasifikatoriai, kurie realiu laiku pateiks informaciją apie vaistų tiekimo sutrikimus, kompensuojamųjų vaistų sąlygų pokyčius ir kt. Tai reiškia, kad informacija, kurios iki šiol asmens sveikatos priežiūros specialistai turėdavo ieškotis skirtinguose tinklalapiuose arba dokumentuose, pati atsiras ekrane išrašant receptą ir suvedus vaisto pavadinimą. Pacientams atsiras galimybė įsigyti vaistą dalimis, jei vaistinė neturi viso reikiamo kiekio ar pacientas nenori viso kiekio atsiimti iš karto.

Vieninga E. sveikata visoje Europos Sąjungoje

Visi šie diegiami E. sveikatos atnaujinimai susiję ir su Europos Komisijos Sveikatos duomenų erdvės reglamentu (European Health Data Space Regulation), kuriuo siekiama sukurti bendrą elektroninių sveikatos duomenų naudojimo ir keitimosi jais visoje ES sistemą. Planuojama, kad ateityje ta pati E. sveikata veiks visoje ES erdvėje. 

„Jau dabar Lietuvos gyventojai, keliaudami po Lenkiją, Estiją, Portugaliją, gali nusipirkti vaistų su elektroniniu receptu. Tad gal po 5 metų Lietuvos piliečiui atėjus pas gydytoją kitoje ES šalyje nereikės pasakoti savo ligos istorijos ir kokius vaistus vartoja, nes visą tai medikas matys vieningoje E. sveikatos sistemoje“, – sako sveikatos apsaugos viceministras.

Palaipsniui E. sveikata tampa vis svarbesnė ir pacientams – ja naudojasi tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Statistika rodo, kad per šią sistemą pas šeimos gydytoją registruojasi kas dešimtas pacientas. Pas gydytojus specialistus 16 procentų registracijų atliekama per E. sveikatą. Tie, kas pabando užsiregistruoti per sistemą, įvertina, kad tokiu būdu paslaugas gauti galima greičiau ir paprasčiau, nereikia skambinti telefonu, laisviau galima pasirinkti vizito laiką, nes visi laisvi vizitų laikai matomi ekrane.  

„Visi šalies piliečiai, taip pat ir pacientui atstovauti įgaliojimą turintys asmenys, prisijungę prie E. sveikatos gali registruotis vizitui pas gydytoją ar specialistą, atšaukti jį, jeigu planai pasikeičia, matyti suplanuotus ir įvykusius vizitus, peržiūrėti aktyvius, panaudotus ar pasibaigusius siuntimus, susipažinti ir, prireikus, atsisiųsti pažymas, matyti turimus ar jau panaudotus elektroninius receptus, gali pasitikrinti, kuriam laikui užtenka išrašytų vaistų“, – privalumus vardina D. Naumovas.

Patogiai, paprastai bei greitai

Visi pacientai pas gydytoją nori patekti greitai ir gauti kokybišką paslaugą. Prie to prisidėti gali skaitmenizacija, kuri taupo medikų laiką. E. sveikata yra įrankis medikui lengvai surinkti informaciją apie pacientą, jo vartojamus vaistus. Taip E. sveikata prisidedama prie eilių mažinimo. Jei pacientai dar aktyviau naudotųsi išankstine pacientų registracijos sistema, būtų lengviau planuoti darbus sveikatos priežiūros įstaigoms.  

„Idėjų turime ir daugiau, tačiau pokyčius diegiame palaipsniui, kad sistema veiktų patikimai ir sklandžiai. Be to, mums labai svarbi ir visų kitų nuomonė. Tad savo siūlymus, ko dar reikėtų E. sveikatai, aktyviai teikti raginame bei kviečiame ir visus šalies gyventojus. Tą padaryti galima keliais būdais. Pavyzdžiui, kreiptis į pagrindinį sistemos tvarkytoją – valstybės įmonę Registrų centras e.sveikata@registrucentras.lt arba į Sveikatos apsaugos ministeriją esveikata@sam.lt. Kiekviena nuomonė mums yra svarbi. Mes tikrai visas jas girdime ir į tai atsižvelgiame“,– pabrėžia sveikatos apsaugos viceministras.

SAM Komunikacijos skyrius

KTE po liepos mėnesį VERT atlikto tyrimo buvo įpareigota perskaičiuoti 2020–2022 m. ir 2024 m. izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslaugai priskiriamas gamtinių dujų tiekimo saugumo dedamosios sąnaudas. Pagal VERT nutarimą, dalis šių sąnaudų, tenkančių nereguliuojamai veiklai, turėjo būti priskirta būtent šiai veikai, o atitinkama pajamų dalis – grąžinta AB „Litgrid“.

Atlikus vertinimą, nustatyta, kad KTE 2020-2022 m. ir 2024 metais iš AB „Litgrid“ gavo 86 tūkst. Eur daugiau pajamų, nei jų reikėjo gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios sąnaudoms reguliuojamoje veikloje dengti, todėl šios lėšos turėtų būti grąžintos AB „Litgrid“. ​

Šį nurodymą KTE turi įgyvendinti per 15 kalendorinių dienų ir informuoti VERT.

Pastaraisiais dešimtmečiais žmonių gyvenimo trukmė pailgėjo – vis dėlto paskutiniuosius 9–10 gyvenimo metų žmogus dažnai praleidžia sirgdamas lėtinėmis ligomis arba turėdamas negalią. Todėl vis dažniau kalbama apie sveiko gyvenimo trukmės rodiklį ir apie sveiką senėjimą (angl. healthy aging), kai senstantis žmogus išlaiko funkcinį pajėgumą, gyvenimo kokybę, savarankiškumą bei gebėjimą dalyvauti visuomenės gyvenime. 

Judėjimas stiprina sveikatą

Fizinis aktyvumas teigiamai veikia beveik visas organizmo sistemas: stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą: gerina kraujotaką, mažina kraujospūdį ir širdies ligų riziką, didina kvėpavimo sistemos pajėgumą.

Tinkamai parinktas fizinis aktyvumas padeda išlaikyti raumenų jėgą, kaulų tankį, sulėtina sarkopenijos (raumenų masės mažėjimo) procesus, o pagerėjusi pusiausvyra ir koordinacija mažina senatvinių griuvimų riziką. Reguliarus judėjimas taip pat teigiamai veikia medžiagų apykaitą – padeda kontroliuoti kūno svorį, gliukozės ir lipidų apykaitą, mažina cukrinio diabeto bei metabolinio sindromo tikimybę. 

Fizinis aktyvumas teigiamai veikia pažintines funkcijas, slopindamas uždegiminius procesus, gerindamas smegenų ir kraujotakos sistemos veiklą, skatindamas nervinių impulsų perdavimą bei neurogenezę, taip lėtinant bendrą smegenų senėjimo procesą. Be to, fizinis aktyvumas gerina nuotaiką, mažina stresą ir depresijos simptomus, stiprina imuninę sistemą.

LSMU Sporto medicinos klinikos dėstytojos doc. dr. Algė Daunoravičienė, lektorė Ernesta Gurskienė, doc. dr. Vilma Tamulionytė pateikė esminių fizinio aktyvumo gairių vyresnio amžiaus žmonėms. 

Rekomendacijos: fizinis aktyvumas – kasdien

Jei asmuo tam tikrą laiką arba didžiąją gyvenimo dalį buvo fiziškai pasyvus arba turi sveikatos sutrikimų, pirmiausia reikėtų pasitarti su specialistu: šeimos gydytoju, sporto medicinos gydytoju, kineziterapeutu ar gyvensenos medicinos specialistu.

Tai padėtų sumažinti traumų ir sužeidimų riziką bei galimų sveikatos sutrikimų dėl fizinio krūvio. Fiziniai pratimai turėtų būti parenkami atsižvelgiant į sveikatos būklę, o fizinis krūvis didinamas laipsniškai. Reikėtų siekti būti fiziškai aktyviais kiekvieną dieną. Net trumpas 10–15 minučių pasivaikščiojimas gali suteikti naudos sveikatai. 

Per savaitę rekomenduojama bent 150 minučių skirti vidutinio intensyvumo aerobinei fizinei veiklai, kurios metu įprastai padidėja širdies susitraukimų dažnis, padažnėja kvėpavimas, sušylama, nesunku palaikyti pokalbį.

Tai galėtų būti ėjimas, šokiai, šiaurietiškas ėjimas. Arba bent 75 minutes per savaitę užsiimti didelio intensyvumo aerobine fizine veikla, kurios metu sušylama, suprakaituojama, širdies susitraukimų dažnis gerokai padidėja, sunku palaikyti pokalbį. Tokios veiklos pavyzdžiai galėtų būti spartus ėjimas, bėgimas, plaukimas. 

Galima šias abi veiklas derinti tarpusavyje – ir netgi dvigubai ilginti laiką. Bet kokia aerobinio pobūdžio veikla turėtų trukti ne mažiau kaip 10 minučių.

Bent 100 žingsnių per minutę

Bene labiausiai prieinama ir populiariausia fizinio aktyvumo forma tarp vyresnio amžiaus žmonių – ėjimas. Reguliarus ėjimas didina širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos pajėgumą, stiprina apatinių galūnių raumenis, gerina pusiausvyrą bei psichologinę būklę, mažina metabolinio sindromo riziką. Rekomenduojama vaikščioti bent 100 žingsnių per minutę tempu.

Vyresniems nei 65 metų žmonėms rekomenduojamas žingsnių skaičius labai priklauso nuo bendros sveikatos būklės, fizinio pajėgumo ir judėjimo galimybių. Sveikiems vyresnio amžiaus asmenims, kurių fizinis pajėgumas yra geras, 7 tūkst.–10 tūkst. žingsnių per dieną gali būti optimalu, turintiems sveikatos problemų ar fizinių apribojimų, naudinga ir 4 tūkst.– 6 tūkst. žingsnių per dieną.

Pastebėta, kad sulaukus 60 metų ėjimo  greitis per metus sumažėja 1 proc. Tokius pokyčius sąlygoja trumpesnis žingsnio ilgis, didesnis jo plotis, pasikeitęs dubens pasvirimo kampas, sumažėjusi kojų raumenų jėga, šlaunies tiesimo, pėdos lenkimo amplitudė, sutrikusi pusiausvyra.

Rekomenduojama ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę skirti dėmesio raumenų jėgai lavinti, atliekant pratimus pagrindinėms raumenų grupėms. Kasdien arba bent tris kartus per savaitę svarbu atlikti pusiausvyrą, judesių koordinaciją, mobilumą didinančius pratimus. 

Šios bendro pobūdžio fizinio aktyvumo rekomendacijos tinka visiems sveikiems vyresniems nei 65 metų žmonėms. Jos taip pat gali būti pritaikytos asmenims, sergantiems lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis – pavyzdžiui, pirmine arterine hipertenzija, antrojo tipo cukriniu diabetu ar širdies ir kraujagyslių ligomis. Vis dėlto labai svarbu atsižvelgti į individualias organizmo reakcijas, pojūčius ir konsultuotis su sveikatos priežiūros specialistais.

LSMU Sporto medicinos klinikos specialistės pabrėžė: fizinis aktyvumas – neabejotinai gera investicija į savarankiškumą ir gerą savijautą. Niekada nevėlu pradėti judėti – svarbiausia tai daryti reguliariai ir su malonumu.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pranešimas spaudai 

Komiteto posėdyje dalyvavusi vieniša mama pasakojo, kaip vaiko tėvas šešiolika metų vengia mokėti išlaikymą sūnui, nors teismas yra nustatęs, kad lėšų tėvas turi – įvertintos finansinių įstaigų, viešbučių išklotinės, nustatyta, kad jis skraido, keliauja, lošia kazino. Tačiau vaiko tėvas lėšas slepia, užsiima tik  individualia veikla.

„Kad tai įrodyčiau, man prireikė metų laiko – turėjau pati rašyti pareiškimus policijai, skųsti prokuroro sprendimą, nes ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, dalyvauti dviejuose teismo posėdžiuose, pati save atstovavau, pati rengiau procesinius dokumentus“, – kalbėjo vaiko mama. – ir tik po viso šio ilgo kelio tėvui buvo paskirta 60 parų arešto.“ Pasak moters, net ir įrodžius vaiko teisių pažeidimą ir konstitucinės pareigos nevykdymą, tėvas toliau nemoka vaiko išlaikymo pinigų.

Komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis atkreipė dėmesį, kad problemą keliančios mamos situacija yra vienas iš daugelio panašių atvejų, kadangi „Sodros“ vaikų išlaikymo fondo sistemoje yra apie 11 tūkstančių išlaikomų vaikų. Šiems vaikams kompensuojama dalis tėvų nemokamų pinigų (iki 126 eurų). Sumokėtus vaikui pinigus „Sodra“ išieško iš tėvų, nevykdančių vaiko išlaikymo pareigos. Tokie tėvai „Sodrai“ yra skolingi apie 20 mln. eurų, per metus išieškoma tik apie 4 mln. eurų.

Pirmininkas atkreipė dėmesį į posėdyje dalyvavusios mamos pastebėjimą, kad valstybė galėtų numatyti ilgalaikio poveikio priemones, pavyzdžiui, specialiųjų teisių ribojimą. Dėl vaiko išlaikymo pinigų kovojanti mama mano, kad tai galėtų būti teisės vairuoti, teisės medžioti, skristi lėktuvu apribojimas. L. Šedvydis kėlė klausimą, ar nebūtų paveiki priemonė pensijai skirtų mokesčių dalies paėmimas.

Pasak Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyriausiosios patarėjos Eivilės Žemaitytės, yra šalių, kurios taiko tam tikrus specialiuosius ribojimus – pavyzdžiui, Latvija, Estija, JAV ar Kanada. Pasak Teisingumo ministerijos atstovo Martyno Dobravolsko, vaikų išlaikymo prievolė turi ypatingą statusą – tai konstitucinė prievolė. Už šios civilinės prievolės nevykdymą asmuo gali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 2 metų bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymas. Tačiau atkreiptas dėmesys, kad ikiteisminiai tyrimai nutraukiami dėl piktybiškumo įrodymo nebuvimo.

Komitetas, įvertinęs tai, kad dažnais atvejais vienišų tėvų vaikai patiria skurdo riziką dėl atskirai gyvenančių tėvų nevykdomos konstitucinės pareigos išlaikyti vaiką, o teisinė vaikų išlaikymo užtikrinimo sistema neužtikrina vaiko teisių būti apsaugotam nuo skurdo ir iš jo kylančios diskriminacijos, priėmė sprendimą kreiptis į Tarpžinybinę vaiko gerovės tarybą su prašymu išnagrinėti situaciją ir pateikti siūlymus dėl problemos sprendimo.

Posėdžio įrašą galite peržiūrėti čia.

Seimo Žmogaus teisių komiteto inf. 

Paaiškėjo, jog darbai šioje vietoje buvo atlikti nekokybiškai, todėl šiandien planuojama klaidas ištaisyti. Tai patvirtino įmonė „Via Lietuva“.

 „Rangovas atliko darbus Jūsų minimoje vietoje, tačiau jie buvo atlikti nekokybiškai, dėl to ir toliau buvo matoma ištisinė linija. „Via Lietuva“ prioritetas – kokybiškai atlikti darbai, po kurių eismas vyktų patogiai ir saugiai, nesukeliant neaiškumų vairuotojams. Dėl to rangovas yra įpareigotas nedelsiant ištaisyti defektus ir ištisinės linijos ženklinimą pakeisti į punktyrinį. Šie defektai bus ištaisyti šiandien, penktadienį. Atsiprašome vairuotojų“, – teigiama įmonės atsakyme.

Konkurso „Mano ateities miestas – Jonava 300“ apdovanojimų šventė rengta ten, kur gimsta įkvėpimas – parodos eksponavimo erdvėje, apsuptoje vaikų kūrybos. Šventės dalyviai ir svečiai iš arti patyrė tai, ką vaikai sukūrė: pasidžiaugė darbais ar šalia jų įsiamžino, pasidalino idėjomis, pajuto atmosferą, kuri spinduliavo menu.

Konkurso laureatai apdovanoti diplomais bei Jonavos rajono savivaldybės dovanėlėmis, kurias įteikė mero pavaduotoja Birutė Gailienė, taip pat kiekvienas laureatas gavo meno mokyklos atminimo dovanėles, atspindinčias kūrybos pradžią, idėjų užuomazgas ir laisvę piešti savo pasaulį.

Esame šiuolaikiška meno mokykla, kuriai svarbu ne tik rezultatas, bet ir pati kūrybos kelionė. Tikime, kad menas neturi rėmų – todėl ir mūsų renginiai kviečia mąstyti laisvai, veikti drąsiai ir švęsti kūrybą kartu.

Ačiū dalyviams, mokytojams ir visiems prisidėjusiems prie šios parodos – jūs esate mūsų įkvėpimo šaltinis. Mokyklos bendruomenė savo darbais ir toliau kurs miestą, kuriame menas neturi sienų.

Kūrybinio polėkio, pozityvumo ir geranoriškumo stokojantiems linkime suprasti kultūrinius renginius ir plačiau žvelgti į meną.  

Ten, kur gimsta menas, negalioja destrukcija – tik augimas ir įkvėpimas.

Pagarbiai,

Rita Trimonienė 

Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos direktorė 

„Valstybė stipri tiek, kiek stiprus ir saugus jaučiasi labiausiai pažeidžiamas visuomenės narys. Nuoseklus minimalios mėnesinės algos didinimas svarbus siekiant mažiausiai uždirbančių darbuotojų socialinio saugumo ir atskirties mažinimo. Tai tikslai, kuriems ši Vyriausybė skirs ypatingą dėmesį ir ateityje“, – sako Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė.

„Minimalios mėnesinės algos didinimas yra svarbus žingsnis link to, kad darbuotojai, gaunantys mažiausias pajamas, galėtų gyventi oriau ir saugiau. Tai taip pat prisideda prie bendro darbo užmokesčio augimo šalyje ir stiprina socialinį solidarumą“ – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Ministerijos preliminariais skaičiavimais, nustačius 1153 eurų MMA ir taikant tą patį neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris taikomas ir šiais metais, MMA uždirbančiųjų pajamos atskaičiavus mokesčius kitąmet paaugs 59 eurais ir sieks 836 eurus. Tai yra daugiau, nei preliminariai prognozuojama 2026 metų santykinė skurdo rizikos riba, kuri gali siekti nuo 786 eurų iki 799 eurų vienam asmeniui.

Šiuo metu MMA yra 1038 eurai ir sudaro 43,5 proc. vidutinio bruto atlyginimo (atskaičius mokesčius ji siekia 777 eurus ir sudaro apie 53,2 proc. vidutinio neto atlyginimo).

Rugsėjo 9 d. įvykusiame Trišalės tarybos posėdyje socialiniams partneriams nepavyko susitarti dėl MMA nuo 2026 m. sausio 1 d. Trišalė taryba nesusitarė dėl MMA didinimo ir nepriėmė vieno sprendimo dėl 2026 metų MMA dydžio, nes šiuo klausimu buvo pateiktos skirtingos nuomonės: darbuotojų atstovai MMA siūlė kelti iki 1198 eurų, darbdavių atstovų vieni siūlė didinti mažiau, kiti apskritai siūlė nekelti MMA.

Vyriausybės pozicija buvo siekti darbdavių ir profesinių sąjungų sutarimo ir pritarti socialinių partnerių sutartam dydžiui, jeigu toks būtų buvęs.

Preliminariais Finansų ministerijos skaičiavimais, minimalios mėnesinės algos ir minimaliojo valandinio atlygio didinimui reikės 43,6 mln. eurų.

Minimalios algos didinimas palies apie 120 tūkst. darbuotojų, dirbančių visą ir ne visą darbo laiką („Sodros“ liepos mėn. duomenimis).

lrv.lt inf.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Lenkijos Prezidentu Karoliu Nawrockiu pirmadienį atidarys iš esmės atnaujintą „Via Baltica“ kelio ruožą, jungiantį Lietuvą ir Lenkiją. Lietuvos ir Lenkijos pagrindinės automagistralės sujungimas simboliškai vyks žymint 234-ąsias Abiejų Tautų Respublikos tarpusavio įžado paskelbimo dienos metines.

Automagistralė „Via Baltica“ yra tarptautinio europinio tinklo dalis ir svarbiausia sausumos arterija, jungianti Lietuvą, taip pat ir Latviją bei Estiją, su Lenkija ir kitomis Europos Sąjungos šalimis. Šis kelias svarbus ne tik civiliams, bet ir karinio mobilumo poreikiams.

Po atidarymo renginio planuojamas dvišalis Lietuvos ir Lenkijos vadovų susitikimas, kurio metu bus aptartos pagrindinės aktualijos: gynyba ir saugumas, dvišaliai santykiai ir bendradarbiavimas, parama Ukrainai.

Prezidento komunikacijos grupė

Šviesioje, jaukioje bibliotekoje ką veikti ras kiekvienas – poilsio zona su televizoriumi, kompiuteriai, periodikos leidiniai, naujų Knygų kupinos lentynos, stalo žaidimai! O prie bibliotekos įėjimo įsikūrė ir skaitančio žmogaus skulptūra, kurią padovanojo Žeimių seniūnija (autorius – Saulius Boreišis) su suoleliu, kuris tikrai bus nuolat kupinas gyvybės ir skaitančių bendruomenės narių! 

Atidarymo ceremonija kupina gražių žodžių, palinkėjimų, padėkų: Bibliotekos direktorė Skirmutė Gajauskaitė už pagalbą ir indėlį dėkojo Jonavos rajono savivaldybei ir jos merui Mindaugas Sinkevičius, laikinai Žeimių seniūno pareigas ėjusiam Bukonių seniūnui Artūrui Narkevičiui ir dabartinei Žeimių seniūnijos seniūnei Ingai Mačiulei, skulptoriui Sauliui Boreišiui. Žeimių bibliotekos vyresniajai bibliotekininkei Vaidai Vaičiuškienei, „naujo laivo kapitonei”, palinkėjo kūrybingų bangų ir palankių vėjų! Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius ir mero pavaduotoja Birutė Gailienė džiaugėsi, jog teigiami pokyčiai ir atsinaujinimas vyksta ne tik miesto įstaigose ir aplinkoje, bet ir kaimo vietovėse bei pasveikino su nauja pradžia. Prie sveikinimo žodžių prisidėjo ir LR Seimo nario Eugenijaus Sabučio patarėja Audronė Bagdonavičienė, Bukonių seniūnijos seniūnas Artūras Narkevičius, Žeimių seniūnijos seniūnė Inga Mačiulė, Jonavos socialinių paslaugų centro Žeimių padalinio senjorų užimtumo grupė „Lankesaׅׅ“ ir Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazijos Žeimių skyrius.

Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius, Bibliotekos direktorė Skirmutė Gajauskaitė ir Žeimių bibliotekos bibliotekininkė Vaida Vaičiuškienė sudėliojo simbolines raides ir paskelbė biblioteką atidarytą! 

Atidarymo ceremoniją padėkos žodžiu pabaigė Žeimių bibliotekininkė Vaida Vaičiuškienė, dėkodama Jonavos rajono savivaldybei, Žeimių seniūnijai, Bibliotekos direktorei Skirmutei Gajauskaitei ir visam Bibliotekos kolektyvui, kurie vieningai dirbo vieningo tikslo link – atsinaujinusios bibliotekos, bendruomenės traukos centro link, bei skaitytojams! 

Gerą nuotaiką kūrė šokių namų „Melgė“ ir Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazijos Žeimių skyriaus šokėjos (vadovė Rima Blažienė) bei Žeimių senjorų užimtumo grupės „Lankesaׅׅ ansamblis. 

Kviečiame visus apsilankyti atsinaujinusioje Žeimių bibliotekoje bei aktyviai dalyvauti jos veikloje!

Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos inf.

„ChatGPT“ tekusi užduotis – sukurti visavertį rudens valgiaraštį, atsižvelgiant į mūsų regione prieinamus sezoninius produktus. Kaip pavyzdys pateiktas 30 metų moters paveikslas – sėdimas darbas, keli kartai per savaitę lengvo sporto, per dieną valgomi trys patiekalai ir keli užkandžiai, o visam šiam maistui pagaminti – vos viena valanda per dieną.  

Sezoniškumas yra, bet šabloniškas  

Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos vadovė Aelita Zabulionė teigia, jog nors su šia užduotimi „ChatGPT“ susitvarkė pakankamai gerai, taisytinų sugeneruoto valgiaraščio aspektų – yra. Visų pirma, ji teigia, į akis krenta įvairovės stoka, ypač kalbant apie siūlomus vakarienės ar užkandžių pasirinkimus. 

„Vakarienėje pasigedau įvairovės, nes net 4 iš 7 kartų yra siūloma varškė. Nors ji patiekiama skirtingais pavidalais, tačiau maistine prasme tai yra vis tiek ta pati varškė. Taip pat 3 iš 7 vakarienių yra siūlomi kiaušiniai, kas vėlgi kartojasi gerokai per dažnai. Nors antradienio obuolių, burokėlių ir kiaušinių salotos šiek tiek skiriasi nuo penktadienį siūlomų burokėlių, kopūstų ir kiaušinių salotų, skonine ir maistine prasme, tai beveik tas pats“, – pastebi A. Zabulionė. 

Užkandžių pasirinkimai taip pat gana riboti. Nors, mokslininkė teigia, džiugina, jog daugeliu atvejų siūloma rinktis neperdirbtus produktus (pavyzdžiui natūralius riešutus, o ne riešutų sviestą), visgi net 5 kartus iš 7 kaip užkandis siūlomas jogurtas ar kiti pieno produktai (kefyras), o kai kuriais atvejais užkandžiai kone identiškai atkartoja pusryčiams siūlomą patiekalą. 

„Pavyzdžiui trečiadienio pusryčiams siūlomi sumuštiniai – dvi riekės duonos, virtas kiaušinis ir ketvirtadalis avokado. Pagalvojus, juk tiek nedaug iš tikrųjų yra vienas kiaušinis ir ketvirtis avokado. Toks sumuštinis tikrai neatrodytų nei sočiai, nei patraukliai – o juk pasitenkinimas maistu ateina ir per vaizdą. Panaši situacija ir su antradienio užkandžiu – dvi duonos riekės, 15 gramų riešutų sviesto (kas yra vienas nepilnas valgomas šaukštas) ir viena kriaušė. Kadangi riešutų sviestas yra itin tankus produktas, iš esmės kaip užkandį valgytume duoną su kriauše ir riešutų sviesto prieskoniu. Vėlgi – abejotinas sotumas, o ir malonumo, pasitenkinimo maistu prasme neskamba gerai“, – pabrėžia A. Zabulionė.  

Tiesa, teigiamai mokslininkė vertina siūlomos mėsos racioną – jos įtraukta saikingai ir įvairios (jautiena, višitena, kalakutiena). Visgi garnyrų pasirinkimas, pastebi ji, galėtų būti žymiai platesnis. 

„Daug kartų kartojasi moliūgas, bulvės ir morkos. O juk ruduo ne tik tai! Čia tik savaitė, bet valgome kasdien, tad norėtųsi matyti ir kitas rudens gėrybes – burokėlius, pastarnokus, ropes, griežčius, įvairiausių rūšių kopūstus (nuo įprastų baltagūžių ir raudongūžių iki vėlyvųjų brokolių, žiedinių kopūstų ir lapinių kopūstų (angl. kale), vėlyvuosius žirnius, pupas, aguročius, grybus ir net rudenines uogas“, – vardija A. Zabulionė. 

Žiupsnis druskos dar niekam nepakenkė 

Kaip bebūtų, teigia mokslininkė, visi išvardinti sugeneruoto valgiaraščio trūkumai, žinant į ką reikėtų atkreipti dėmesį, gali būti ištaisyti patikslinus užklausą ir skyrus daugiau laiko eksperimentams su šio dirbtinio intelekto (DI) įrankio atsakymais, siekiant optimaliausio rezultato. 

„Manau, kad neleidžiant logikai ir kritiniam mąstymui „išeiti atostogų“ DI tikrai gali pasitarnauti ne tik sudarant įdomų valgiaraštį, bet ir pirkinių sąrašą, pavyzdžiui, kai norime sutilpti į tam tikrą biudžetą“, – sako A. Zabulionė. Ji priduria, jog tokie įrankiai gali būti naudingi ir tuomet, kai tenka laikytis specifinės mitybos įpročių, pavyzdžiui nustačius celiakiją (negydoma būklė, dėl kurios tenka vengti bet kokio kontakto su glitimu ar jo pėdsakais, nes šis pažeidžia plonojo žarnyno sieneles). 

„Ilgainiui celiakiją turintys žmonės gyvena ir maitinasi visavertiškai, tačiau pradžioje gali kilti daug klausimų, ką galima valgyti, o ko ne. Tokiais atvejais, kai tenka iš esmės keisti mitybą prisitaikant prie pasikeitusių poreikių, DI gali tapti labai geru patarėju – tiek mokantis gyventi ir maitintis pagal naujas taisykles, tiek ieškant įkvėpimo, ką naujo būtų galima pagaminti“, – teigia KTU Maisto instituto tyrėja.  

Visgi ir šiuo, ir visais kitais klausimais konsultuojantis tiek su „ChatGPT“, tiek ieškant informacijos internete, būtina kritiškai pasverti viską, kas pakliūva į mūsų akiratį. Internete, primena mokslininkė, patarimais dalijasi toli gražu ne tik kompetentingi specialistai, tačiau ir tie, kurie dedasi esą „paslapčių žinovai“ ir, žūtbūt siekdami savo klientams padėti pasiekti trokštamų rezultatų, ilguoju laikotarpiu jų sveikatai neretai atneša tik dar daugiau žalos. Mokslininkė ragina nepasikliauti ir skambiais pavadinimais, tokiais kaip „desertas be cukraus“, o savarankiškai įvertinti tokių patiekalų sudėtį – neretai po viliojančiomis etiketėmis slepiasi ne kas kita kaip manipuliavimas vartotojais. 

„Visai neseniai teko susidurti su vienos populiarios dietistės publikacija, kurioje ji išdidžiai pristatė savo kurtą pyragą „be cukraus“. Tiesa ta, jog šiame pyrage buvo naudotas ženklus kiekis agavų sirupo, o pastarąjį sudaro apie 70 % cukrų. Tad toks pyrago pozicionavimas tebuvo dar vienas bandymas apgauti tiek save, tiek ir skaitytoją“, – dalijasi KTU mokslininkė. 

Auksinė mitybos taisyklė net skubantiems 

Didžiausia rizika konsultuojantis su DI mitybos klausimais, pabrėžia A. Zabulionė, yra atsakymų subjektyvumas. Internetas pilnas žalingo dietinio mąstymo klišių, tad stokojant patirties ar pateikus gana abstrakčią užklausą, sugeneruoti atsakymai gali nuvesti į ribojančią ir mokslu nepagrįstomis idėjomis paremtą dietą. Mokslininkė pabrėžia, jog visais atvejais, net ir skubant, svarbu prisiminti vieną taisyklę: jei nėra įvairovės, ilgainiui jokia mityba nebus palanki sveikatai. Ir tai pagrįsta evoliuciškai. 

„Manau, labai svarbu suvokti valgomo maisto sąsają su dopamino – malonumo ir motyvacijos hormono – gamyba žmogaus organizme. Kai valgome, ypač mums patinkantį maistą (dažnai saldų, riebų, kaloringą), mūsų smegenyse būtent ir išsiskiria šis hormonas, tarsi signalizuodamas, jog „tai buvo gerai. Daryk tai vėl“, – aiškina A. Zabulionė. – Šis mechanizmas yra natūralus ir evoliuciškai naudingas, nes būtent jis skatino mūsų protėvius ieškoti maistingo maisto, su kuriuo jie gautų kuo daugiau vertingų maistinių medžiagų ir taip užtikrintų rūšies išlikimą.“ 

Tačiau šiandien, pabrėžia mokslininkė, kai turime kone neribotą prieigą prie įvairiausių maisto produktų – neretai papildytų skonio stiprikliais ar įvairiais kitais juslinę maisto patirtį keičiančiais priedais – šis išlikimo instinktas mus gali nuvesti ir į žalingus mitybos įpročius, mat ilgainiui, valgant nuobodų ar vienodą maistą (pavyzdžiui, laikantis griežto, labai riboto ir vienodo mitybos plano), šio hormono mūsų organizme išsiskiria vis mažiau, o didesnius jo šuolius skatina ne kas kita kaip cukraus, druskos ir riebalų gausūs produktai. 

Gali tapti pagalbininku 

„Tai šiuolaikiniam žmogui ilgainiui gali skatinti persivalgymą ar mažai vertingo maisto vartojimą tik tam, kad jis pajaustų reikiamą malonumo ir motyvacijos kiekį. Ilgalaikis maisto ribojimas ar monotoniška mityba gali sumažinti dopamino lygį ir padidinti depresijos išsivystymo riziką, nes maistinių medžiagų trūkumas gali pakenkti smegenų funkcijoms ir neurotransmiterių gamybai. Be to, prasta mityba, ypač tokia, kurioje daug perdirbtų maisto produktų, yra nuolat siejama su didesne depresijos ir nerimo rizika.“, – atkreipia dėmesį A. Zabulionė.  

Gera žinia ta, jog subalansuotas maistas taip pat skatina dopamino išsiskyrimą mūsų organizme – tik šis yra stabilesnis. Pasiryžus investuoti pastangų į savo mitybos subalansavimą, ypač svarbu užtikrinti tinkamą suvartojamų baltymų, skaidulų, sveikųjų riebalų ir mikroelementų – cinko, B grupės vitaminų – kiekį, mat jie visi prisideda prie hormonų gamybos, pabrėžia A. Zabulionė. O pristigus idėjų, kaip pasiekti šią maistinę įvairovę, „ChatGPT“ gali tapti vertingu pagalbininku.   

„Asmeniškai, „ChatGPT“ ne tik naudočiau, bet ir naudoju šiam tikslui. Neretai jo paprašau surasti man patinkančio patiekalo analogą, tačiau su kitais ingredientais. Žinoma, ne visada gaunu tai, ko noriu, ir ne visi jo pasiūlymai realybėje būna skanūs, tačiau tai, bent kol kas, man yra pramoga ir būdas atrasti kažką naujo, pernelyg nenutolstant nuo to, ką tikrai mėgstu“, – dalijasi KTU tyrėja. 

KTU pranešimas spaudai 

Ši iniciatyva – svarbus žingsnis plečiant bendrą Jonavos gimnazijos ir universiteto partnerystę, kuri tęsiasi jau keletą metų. Naujai įsteigtos VILNIUS TECH klasės suteiks moksleiviams galimybę iš arčiau pažinti inžinerijos, technologijų ir fizinių mokslų pasaulį, dalyvauti universiteto dėstytojų paskaitose, atlikti laboratorinius darbus bei naudotis universiteto infrastruktūra. 

„Tai išskirtinė galimybė mūsų mokiniams dar mokykloje patirti tikrą universiteto dvasią, pažinti aukštąsias technologijas, o svarbiausia – atrasti savo kelią į ateities profesiją,“ – sako Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos administracija. 

Tvarus bendradarbiavimas ir įspūdingi pasiekimai 

Jau trejus metus gimnazijos inžinerinių klasių mokiniai dalyvauja VILNIUS TECH programoje „Ateities inžinerija“, lankosi universiteto fakultetuose, tobulina kūrybinius bei techninius gebėjimus. Jų projektai ne kartą pelnė aukštus įvertinimus: bioninės rankos modelis buvo nominuotas medicinos inžinerijos srityje, o išmaniojo šiltnamio projektas laimėjo pirmąją vietą. Šiemet net vienuolika gimnazistų komandų kūrė inovatyvius sprendimus, tarp kurių – išmanioji neregio lazdelė, pelniusi I vietą, ir aviamodelių kūrimo projektas, įvertintas nominacija. 

Nuo bendrų pamokų iki pažymėjimų 

Pasirašyta sutartis numato dar platesnį bendradarbiavimą – bendras pamokas, laboratorinius darbus, konsultacijas, seminarus mokytojams, žinių mainus informacinių technologijų, fizikos, matematikos, chemijos, biologijos, ekonomikos bei braižybos srityse. 
Baigusiems VILNIUS TECH klasę mokiniams bus įteikiami pažymėjimai (diplomai), patvirtinantys jų dalyvavimą ir įgytas kompetencijas. 

Žingsnis į ateities profesijas 

Kurdama VILNIUS TECH klases, gimnazija siekia skatinti mokinius rinktis techninius ir fizinius mokslus, stiprinti jų profesinį orientavimą ir motyvaciją studijuoti Lietuvoje. 

„Mums svarbu, kad mokiniai pamatytų, jog inžinerija – kūrybiška, įdomi ir perspektyvi sritis. Džiaugiamės, kad galime tai daryti kartu su viena stipriausių šalies aukštųjų mokyklų,“ – teigia gimnazijos direktorė. 

Naujoji VILNIUS TECH klasė – tai ne tik dar viena ugdymo galimybė, bet ir kelias į ateities profesijas. Jonavos Jeronimo Ralio gimnazija ir toliau tvirtai žengia technologijų pažangos keliu, augindama būsimus inžinierius, mokslininkus ir kūrėjus. 

Jeronimo Ralio gimnazijos inf. 

Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioniniai skyriai gauna net penkis kartus daugiau prašymų priimti į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, nei gali tą padaryti. Nepaisant didelio susidomėjo, šią tarnybą taip pat savanoriškai palieka labai daug karių. Išėjusieji savo iniciatyva sudaro net 63 proc. visų atleistų karių.

Priimant kandidatus į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, vertinamas jų išsilavinimas, sveikatos būklė, anksčiau atlikta tarnyba ir dalyvavimas Lietuvos šaulių sąjungos veikloje. Taip pat papildomai atsižvelgiama ir į fizinį parengtumą. Kandidatams surinkus vienodą konkursinį balą, prioritetas taikomas tam, kuris anksčiau pateikė prašymą tarnauti.

Audito metu nustatyta, kad šie praktikoje taikomi atrankos vertinimo kriterijai yra nepakankami atrenkant motyvuotus kandidatus į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą.

„Kariuomenės stiprybė prasideda nuo motyvuoto žmogaus apsisprendimo tarnauti. Todėl būtina atranka, kuri padėtų nustatyti asmenis, tvirtai pasiryžusius ginti savo šalį. Dabartiniai atrankos kriterijai nepakankamai parodo, kiek kandidatai yra motyvuoti. Būtina apsvarstyti papildomus rodiklius, kurie padėtų geriau įvertinti jų motyvaciją, o ne tik fizinius duomenis ar išsilavinimą“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Audito metu taip pat nustatyta, kad Lietuvos kariuomenė nevaldo aktualios informacijos apie aktyvaus kariuomenės personalo rezervo karių įgytą išsilavinimą ir kompetencijas. Aktyviajame personalo rezerve esančių karo prievolininkų skaičius 2024 m. pabaigoje buvo daugiau kaip 31 tūkst. karių. 2023–2024 m. į pratybas ir mokymus buvo pakviesta apie 96 proc. planuotų pašaukti karių.

Pasak auditorių, Lietuvos kariuomenė neturi informacijos apie kiekvieno iš jų išsilavinimą ir specialybes, įgytas baigus tarnybą. Šios informacijos trūkumas apriboja efektyvumą komplektuojant personalą ir kviečiant karius į pratybas bei mokymus, nes negalima tikslingai pašaukti tų rezerve esančių karių, kurie turi reikiamas ir kariuomenei svarbias civilines specialybes. Be to, tai taip pat leistų komplektuoti kariuomenės personalą iš į rezervą įtrauktų karo prievolininkų.  

Valstybinio audito ataskaitos išrašas: Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo ir karo prievolės administravimas.

Matomumo stoka kainuoja gyvybes

Transporto priemonių užvažiavimai ant pėsčiųjų prietemoje, esant blogoms matomumo sąlygoms (dulksna, lietus, rūkas, šlapdriba), nepakankamai apšviestuose ir visai neapšviestuose keliuose dažniausiai įvyksta dėl neatsakingo pačių pėsčiųjų elgesio.

Praėjusiais metais eismo įvykiuose žuvo 34 pėstieji, didžioji jų dalis (74 proc.) – tamsiuoju paros metu, beveik nė vienas jų neturėjo jokio šviesą atspindinčio elemento. Šiais metais tamsiuoju paros metu žuvo 8 pėstieji, jų amžius nuo 28 iki 77 metų. Dauguma pėsčiųjų, kurie pateko ir buvo sužeisti eismo įvykiuose neapšviestuose keliuose, taip pat neturėjo šviesą atspindinčių elementų.

Mažos detalės, gelbstinčios gyvybes

Esant blogoms matomumo sąlygoms vairuotojai per vėlai pastebi pėsčiąjį, kuris nesilaiko reikalavimo turėti šviečiantį kitiems eismo dalyviams matomą žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, arba būti prie drabužių prisisegus kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.

Įsidėmėkite, kad tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui, pažeidžiamiems eismo dalyviams – pėsčiajam, dviračio, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojui būti saugesniam kelyje gali padėti ir padeda šviesą atspindintys elementai – atšvaitas, ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais, šviečiantis žibintas, prožektorius.

Tris kartus didesnis šansas būti pastebėtam

Su šviesą atspindinčiu elementu žmogus pastebimas iš tris kartus didesnio atstumo. Tai ypač svarbu užmiesčio, neapšviestų gyvenviečių, sodų bendrijų, priemiesčių keliuose.

Vairuotojas, važiuodamas tamsiuoju paros metu su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis, tiesiame kelio ruože pėsčiąjį be atšvaitų pastebi tik iš 50 metrų atstumo, o pėsčiąjį su atšvaitais – 150 metrų atstumu. Važiuodamas su tolimosiomis žibintų šviesomis, vairuotojas pėsčiąjį be atšvaito gali pamatyti 100 metrų atstumu, o su atšvaitu – 300 metrų. Vadinasi, tais atvejais, kai naudojamas šviesą atspindintis elementas, vairuotojas turės daugiau laiko apvažiuoti pėsčiąjį ir išvengti eismo įvykio.

Pagrindinės taisyklės:

● Turėti ir tinkamai naudoti tamsiuoju paros metu (esant blogam matomumui) matomumą gerinančias saugos priemones – atšvaitus, ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais, šviečiančius žibintus.

● Šios priemonės privalomos ir būtinos neapšviestuose keliuose einant kelkraščiu, važiuojamosios kelio dalies pakraščiu arba ten stovint tamsiuoju paros arba esant blogam matomumui.

● Atšvaitas, šviečiantis žibintas turi būti gerai matomas kitiems eismo dalyviams. T. y. jis negali būti paslėptas po drabužiais, pažastimi, kuprine, rankine ar pan.

● Turint vieną atšvaitą (ir einant kelkraščiu, važiuojamosios kelio dalies pakraščiu prieš transporto priemonių judėjimo kryptį), jis turi būti pritvirtintas dešinėje pusėje.

● Pėstieji privalo judėti šaligatviais, pėsčiųjų takais (dešine puse) arba pėsčiųjų ir dviračių takais (pėstiesiems skirta puse), o ten kur jų nėra, – kelkraščiu.

● Kelkraščiu, važiuojamosios kelio dalies pakraščiu privaloma eiti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį, t. y. kairiąja kelio puse.

● Į kitą važiuojamosios kelio dalies pusę leidžiama eiti tik pėsčiųjų perėjomis (šviesoforu reguliuojama, nereguliuojama, požemine ar esančia virš kelio), kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Neperžengti perėjos ribų, laikytis dešinės pusės.

● Jeigu matomumo zonoje perėjos (ar sankryžos) nėra, leidžiama eiti stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau būtina įsitikinti, kad eiti saugu.

● Kur eismas reguliuojamas, privaloma paisyti šviesoforo signalų.

● Įžengti į važiuojamąją kelio dalį leidžiama tik po to, kai įvertinamas atstumas iki artėjančių transporto priemonių, jų greitis ir įsitikinama, kad eiti saugu.

DRAUDŽIAMA prieš įžengiant į važiuojamąją kelio dalį ir einant ja, naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, ausinukais ir pan., kurie atitraukia dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdo įsitikinti savo saugumu.

Lietuvos policijos inf. 

Tačiau pranėšėjęs negalėjo įvardinti, kas dega. 

Pranešimas apie tai ugniagesius pasiekė apie 16 valandą. Atvykus į vietą nustatyta, kad buvo deginamos gamtinės kilmės atliekos.

Saugūs atstumai išlaikyti, pavojaus niekam nebuvo. Nors laužas buvo beveik užgesęs, tačiau vis tik imtasi atsargumo priemonių ir laužo likučiai užgesinti. 

Ši paramos iniciatyva – kvietimas susitelkti prieš dvi iš pažiūros priešingas, tačiau glaudžiai susijusias problemas: maisto švaistymą ir skurdą. Šios problemos tebėra skaudi Lietuvos realybė. Naujausiais duomenimis, skurdo rizikos lygis šalyje siekia net 21,5 proc. ir tai yra vienas aukščiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje. Ypač pažeidžiamos gyventojų grupės yra senjorai, vieniši tėvai, neįgalieji, ilgai darbo nerandantys asmenys. Skurdo riziką patiria beveik kas ketvirta moteris, kas trečias senjoras.  

„Skurdas – ne tik tuščia piniginė. Tai ir užsidariusios durys gauti tam tikras paslaugas, galimybes, gyventi įprastą socialinį gyvenimą. Kartu tai vienatvė ir dažnas jausmas, kad esi pamirštas. Todėl kiekvienas mūsų išgelbėtas kilogramas maisto tampa ne tik vakariene, bet ir ženklu, kad žmogus nėra vienas. Kad jo laukia, kad paskambins ir pasiimti maisto pakvies arba jo atveš savanoris“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Kasdienis darbas – didžiulė pagalba ir milžiniški iššūkiai 
 
„Maisto bankas“ kasmet nuo iššvaistymo išsaugo apie 6700 tonų maisto, kuriuo aprūpina daugiau nei 232 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje. Maistas pasiekia stokojančiuosius per keturiasdešimties  miestų ir miestelių atiduotuves, dvi labdaros valgyklas, o taip pat  per maisto perdirbimo virtuvę. Organizacija tiekia maistą ir šimtams kitų nevyriausybinių organizacijų. 

Vis dėlto ši veikla pareikalauja ir didelių išteklių. Kasdien „Maisto banko“ autobusiukai įveikia šimtus kilometrų veždami maistą iš ten, kur jo surenkama daugiau, į vietas, kur maisto labai trūksta. O nuolat augantys kuro, nuomos, komunalinių paslaugų kaštai tampa vis didesniu išbandymu. 

„Mes nesame begaliniai. Kad galėtume padėti daugiau ir dažniau, mums patiems reikia visuomenės pagalbos. Kiekvienas euras virsta papildomais mūsų autobusiuko kilometrais, padeda, kad ūkininkų, prekybininkų, gamintojų išsaugotas maistas greičiau pasiektų žmones, plačiau pasklistų po regionus. Tai ir galimybė mums išlaikyti sandėlius, atiduotuves, virtuves. Tai ir žmonių rankos, kurios kruopščiai rūšiuoja, krauna, pakuoja ir išdalina paramą. Šios grandinės dėka, kiekvienas paaukotas euras vis tiek virsta maisto krepšeliu žmogui“, – pabrėžia S. Gurevičius. 
 
Šiemet „Maisto bankas“ pradėjo naują programą „Sotūs namai“, kurios savanoriai lanko vienišus, negalią turinčius ar labai apleistus žmones jų namuose. Jie randa situacijų, kurios primena ne realybę, o kino filmą: žmones keletą metų neišėjusius į lauką, pamiršusius socialinį gyvenimą, kartais net neatsimenančius, kada paskutinį kartą ragavo mėsos, pieno ar kitų panašių maisto produktų. 

„Vienos mūsų sutiktos moters žodžiai iki šiol skamba ausyse: „Aš negaliu patikėti, kad apie mane kas nors pagalvojo…“ Ji stovėjo tarsi apstulbusi, sakė, kad jau seniai nebesitikėjo, jog kažkas kada nors dar pasibels į jos duris. Metų metus gyveno viena, niekieno nelankoma, neklausiama, kaip laikosi. Todėl ta diena jai atrodė beveik neįtikėtina, kad kažkas ne tik prisiminė jos egzistavimą, bet ir atėjo su maisto krepšeliu, su noru pasikalbėti, pabūti šalia. Ji vis kartojo, kad tai pirmas kartas per labai ilgą laiką, kai jautėsi svarbi. 

Tokie susitikimai labai aiškiai primena, kad maistas – ne tik kasdienis poreikis. Jis tampa priemone pasiekti tuos, kurie dažnai lieka nuošalyje, padeda atkurti ryšį ir suteikti galimybę gauti ne tik maisto, bet ir kitą reikalingą pagalbą“, –  apie naują programą pasakoja „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius. 

Kiekvienas gali prisidėti 
 
„Maisto bankas“ kviečia kiekvieną Lietuvos gyventoją prisidėti prie kovos su skurdu ir maisto švaistymu. Tai padaryti labai paprasta - pakanka skambinti ar išsiųsti trumpąją SMS žinutę numeriu 1343 (auka 5 eurai) arba 1413 (auka 10 eurų). Telekomunikacijų bendrovės atsisakė su paslauga susijusių mokesčių, todėl visa paaukota suma bus skirta tiesiogiai organizacijos misijai vykdyti, o trumpieji numeriai veiks iki šių metų galo. 
 
„Maisto bankas“ šiuo metu remia 232 tūkstančius sunkiau gyvenančių žmonių, kuriems per metus išdalina 6700 tonų maisto. 

„Maisto banko“ inf. 

„Groomingas“ arba kitaip viliojimas – tai suaugusio žmogaus tikslingas bandymas užmegzti ryšį su vaiku, kad galėtų juo manipuliuoti, pelnyti pasitikėjimą ir galų gale išnaudoti.  

„Nepilnamečių viliojimas yra grėsmė, kurią galime įveikti tik dirbdami kartu: tėvai, bendruomenė ir valstybė. Mums svarbu, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje augtų saugioje, jį palaikančioje aplinkoje. Todėl visos priemonės, padėsiančios geriau atpažinti ir suprasti, koks elgesys su vaikais yra netinkamas, labai svarbios. Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie to, kad vaikai būtų saugūs ir girdimi“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Rita Grigalienė. 

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pirmiausia pataria nepamiršti, kad stipriausia apsauga nuo grėsmių yra artimas ryšys tarp tėvų ir vaikų: „Kai vaikas jaučia, kad gali atvirai pasidalinti savo patirtimis ir nerimu, rizika tapti manipuliacijų auka gerokai sumažėja. Kalbėkimės su vaikais ne tik apie pavojus, bet ir apie jų kasdienybę – taip ugdomas tarpusavio pasitikėjimas, kuris tampa tvirčiausia gynyba nuo viliojimo.“ 

Smurto prevencijos platformos „Ribologija“ bendrąįkūrėja Rugilė Butkevičiūtė pastebi, kad šiais laikais dažniausiai „groomingas“ vyksta internetu: per socialinius tinklus, žaidimų platformas ar žinučių programas. Tačiau pavojus gali slypėti ir artimoje aplinkoje – bendruomenėje, sporto klube, būreliuose: „Užmezgama draugystė ir vaikas pradeda pasitikėti tuo žmogumi. O tada prasideda, pavyzdžiui, šantažas. Dažniausiai tai yra seksualinis, finansinis išnaudojimas arba prekyba žmonėmis.“ 

Kaip veikia nepilnamečių viliotojai? 

Svarbiausia suprasti, kad „groomingas“ nėra atsitiktinis veiksmas – tai lėtas, iš anksto planuotas manipuliacijos procesas. Nepilnamečių viliotojas pirmiausia siekia sukurti emocinį ryšį: rodo išskirtinį dėmesį vaikui, giria, domisi jo gyvenimu, dalinasi „paslaptimis“, o kartais net dovanoja dovanas. Tikslas – kad vaikas imtų pasitikėti suaugusiuoju labiau nei savo tėvais ar kitais artimaisiais.  

Vienas iš pavojingiausių viliojimui būdingų bruožų – tai paslapties atmosfera. Vaikai dažnai skatinami niekam nepasakoti apie tokią „draugystę“. Tokia dinamika sukelia vaikui sumišimą, kaltę, o kartais – net iliuziją apie romantinius ar draugiškus santykius. 

„Šias raudonas vėliavėles labai sunku pastebėti, nes vaikai jaučia kaltę. Tad tėvų bei kitų žmonių, esančių vaikų artimoje aplinkoje, atsakomybė – sukurti ir puoselėti ryšį su vaiku. Kad vaikas žinotų, kad gali kreiptis pagalbos, kad bus išklausytas, suprastas ir niekas jo nekaltins“, – pataria R. Butkevičiūtė. 

Kaip atpažinti pavojų? 

Vaiko teisių gynėjai kartu su „Ribologija“ tėvams ir globėjams pataria, jeigu vaikas ima slapukauti, dažniau nei įprastai leidžia laiką telefone, išgyvena nuotaikų kaitą, tampa neramus arba priešingai – pernelyg linksmas be paaiškinamos priežasties, tai gali būti ženklas, kad kažkas neįprasto vyksta vaiko gyvenime.  

Taip pat verta atkreipti dėmesį, jei atsiranda netikėtų dovanų, naujų „draugų“, apie kuriuos vaikas nenori kalbėti, arba jei keičiasi įpročiai – valgymas, miegas, mokymosi rezultatai. 

Geriausia prevencija – santykio su vaiku kūrimas. Labai svarbu, kad vaikas žinotų, jog bet kokiu atveju jis gali kreiptis į tėvus ar kitus suaugusiuosius. Pokalbiai apie saugumą internete, privatumo ribas, nuotraukų dalijimosi pavojus ar net vaidmenų žaidimai, kai imituojamos rizikingos situacijos, padeda vaikui jaustis saugiau ir gebėti atpažinti manipuliaciją. 

Jeigu kyla įtarimas, kad vaikas galėjo patekti į „groominimo“ situaciją, svarbiausia – reaguoti. Ne kaltinti vaiką, o švelniai kalbėtis, klausytis, rinkti informaciją. Svarbu kiek įmanoma greičiau kreiptis pagalbos: į policiją, vaiko teisių gynėjus, psichologą.

Tik stiprindami vaikų pasitikėjimą savimi, ugdydami kritinį mąstymą ir palaikydami artimą ryšį su vaikais, galime sumažinti riziką ir padėti jiems atpažinti netikrus draugus.

Žiūrėkite šviečiamųjų filmukų ciklą „Groomingas. Kas tai ir kaip nuo jo apsaugoti vaikus?“ Vaiko teisių TV YouTube kanale. 

Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112. 

Daugiau informacijos apie „grooming“ prevenciją „Ribologijos“ socialiniuose tinkluose Instagram ir Facebook.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), vykdydama pluoštinių kanapių gaminių rinkos priežiūrą, nustatė reikšmingus teisės aktų pažeidimus UAB „Sveika ląstelė“ bei ŽŪK „Panevėžio aruodas“ vykdomoje veikloje. Įvertinus tyrimų metu surinktą medžiagą, pažeidimų pobūdį ir mąstą, įmonėms skirtos baudos.

Atlikusi patikrinimus VVTAT nustatė, kad UAB „Sveika ląstelė“ elektroninėje parduotuvėje bei ŽŪK „Panevėžio aruodas“ ir jo valdomoje elektroninėje parduotuvėje buvo prekiaujama CBD (kanabidiolio) gaminiais, neaiškiai pateikiant šių gaminių vartojimo būdą (pvz., kur konkrečiai lašinti, koks poveikis, užlašinus atlikti įtrynimus ar pan.). Be to, abi įmonės neturėjo šiems gaminiams akredituotos laboratorijos bandymų protokolų su tyrimų rezultatų vertinimo išvadomis.

UAB „Sveika ląstelė“

Tiekti produktai: 2 rūšių CBD kanapių ekstraktai, CBD organinis plataus spektro kanapių aliejus.

Pažeidimas: aiškiai nenurodytas galutinis CBD gaminių vartojimo būdas; nepateikti akredituotos laboratorijos bandymų protokolai su tyrimų rezultatų vertinimo išvada.

Bauda: 500 Eur. 

ŽŪK „Panevėžio aruodas“

Tiekti produktai: 3 rūšių CBD aliejus.

Pažeidimas: aiškiai nenurodytas galutinis CBD gaminių vartojimo būdas; nepateikti akredituotos laboratorijos bandymų protokolai su tyrimų rezultatų vertinimo išvada.

Bauda: 500 Eur. 

VVTAT primena, kad vadovaujantis Pluoštinių kanapių įstatymu, į rinką gali būti tiekiami tik tie produktai, kurie turi tinkamus ES valstybių narių akredituotų laboratorijų tyrimų dokumentus ir aiškiai apibrėžtą vartojimo paskirtį bei būdą. Visų gaminių ženklinimas ir reklama turi atitikti galiojančius ES ir nacionalinius teisės aktus.

Kodėl verta rinktis kokybišką patalynę?

Miegas – vienas svarbiausių mūsų geros savijautos veiksnių. Nuo patalynės komplekto priklauso ne tik komfortas, bet ir tai, ar oda kvėpuoja, ar nebus per karšta vasarą ir per šalta žiemą. Natūrali medvilnės patalynė – geriausias pasirinkimas tiems, kurie vertina švelnumą, patvarumą ir natūralumą.

Ypač populiari šiandien yra satino patalynė. Ji paprastai gaminama iš 100% medvilnės, tačiau audžiama ypatingu būdu, kuris suteikia audiniui prabangų žvilgesį ir šilkinį švelnumą. Patalynė iš satino ne tik atrodo elegantiškai, bet ir yra itin maloni odai – puikus pasirinkimas tiek vasarai, tiek žiemai.

Patalynės komplektų pasirinkimas pagal sezoną

Vasarai labiausiai tinka lengvi, kvėpuojantys audiniai – tokie kaip satino patalynė ar bambuko pluoštas.

Žiemai verta rinktis tankesnius audinius – flanelę ar medvilninį satino audinį, kuris išlaiko šilumą, bet vis tiek leidžia kūnui kvėpuoti.

Tinkamas audinys padės išvengti prakaitavimo, alergijų ir pagerins miego kokybę. Svarbu atsižvelgti, kad jis būtų pagamintas iš natūralių audinių, be poliesterio priemaišų.

Patalynės komplektai pagal poreikius

Renkantis patalynės komplektą, verta atkreipti dėmesį į dydžius ir individualius poreikius. SaulesPatalyne.lt siuva tiek standartinius, tiek individualius išmatavimus pagal jūsų lovos dydį. Tai itin svarbu, jei turite nestandartinio dydžio čiužinį ar antklodę.

Vaikiška patalynė – mažiesiems miego karaliams

Vaikų miegas turi būti švelnus ir saugus. Vaikiška patalynė gaminama iš natūralių, orui pralaidžių audinių, kurie nedirgina odos ir užtikrina ramią naktį. Renkantis, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į dizainą, bet ir į kokybę – vaiko oda yra itin jautri.

Spalvos ir raštai – jūsų miegamojo charakteris

Patalynės komplektai šiandien tampa ne tik praktišku, bet ir interjero akcentu. Ramios pastelinės spalvos – smėlio, pilka, mėtų ar levandų – kuria jaukumą, o ryškesnės, tokios kaip bordo ar turkio, suteikia kambariui energijos ir išskirtinumo.

Jei norite švaros ir prabangos įspūdžio – rinkitės balto satino patalynę. Norintiems natūralesnio, šiltesnio vaizdo – puikiai tiks patalynė iš medvilnės su subtiliais raštais.

Kaip prižiūrėti patalynę, kad tarnautų ilgiau

Kad jūsų patalynės komplektas išliktų švelnus ir neprarastų spalvų, svarbu laikytis kelių taisyklių:

• skalbkite ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje;
• nenaudokite stiprių baliklių;
• džiovinkite natūraliai, vengiant tiesioginių saulės spindulių.

Tinkamai prižiūrima satino patalynė išlieka kaip nauja net po daugybės skalbimų – jos paviršius nesusiglamžo ir išlaiko prabangų žvilgesį.

Tinkamai pasirinktas patalynės komplektas – tai ne tik gražus interjero akcentas, bet ir raktas į ramų, kokybišką miegą. Nesvarbu, ar rinksitės satino patalynę suaugusiems, ar drobės audinio vaikišką patalynę, visada svarbiausia – kokybė, natūralumas ir švelnumas jūsų odai.

Iš pirmo žvilgsnio – graži iniciatyva, šilta idėja. Tačiau ne visiems šventė paliko džiugų įspūdį. Vienam iš dalyvių tėvų renginys sukėlė ne pasididžiavimą, o apmaudą ir svetimos gėdos jausmą.

„Įsivaizduokite, jums praneša, kad vyks graži šventė – bus pasveikinti jaunieji kūrėjai. Tai natūralu, kad tikiesi šventinės atmosferos. Bet ne... Atėjęs į meno mokyklą gali netekti žado,“ – kalbėjo moteris, prašiusi neskelbti pavardės, kad apsaugotų savo vaiką nuo neigiamų pasekmių.

Anot jos, apdovanojimų popietė vyko itin kukliai – ne salėje, o tiesiog koridoriuje.

„Visus išrikiavo koridoriuje, net be galimybės nusirengti striukes. Ant laiptų, pakampėse, palei sienas susigrūdę vaikai ir jų artimieji klausė kalbų, sveikinimų iš mokyklos ir vietos valdžios atstovų. Paskelbus nugalėtojus, sekė apdovanojimai, kurie, atvirai pasakius, išvertė iš kojų – vaikai, net ir prizininkai, gavo... piešimo kreideles ar nespalvotus pieštukus,“ – nuostabos neslėpė mama.

„Geriau jau visai nebūtų tokių dovanų – gėda kam pasakyti,“ – pridūrė nusivylusi jonavietė.

Moteris teigė, kad toks požiūris į jaunus kūrėjus – ne pirmas kartas, kai meno mokyklos renginiai nuvilia tėvus. (Plačiau rašėme ČIA). 

„Manęs gal jau ir nebestebina toks meno mokyklos vadovų požiūris į vaikus, jų tėvus ar mokytojus. Ir anksčiau buvo skundų – kad net išleistuvių šventėje pritrūko pagarbos savo ugdytiniams. Bet bent jau tada viskas vyko kultūros centro salėje,“ – pasakojo mama.

Šį kartą, anot moters,  situacija buvo absurdiška.

„Šventė koridoriuje! Be galimybės patogiai atsisėsti, nusirengti viršutinius rūbus ir su pasididžiavimu stebėti ceremoniją. Juk meno mokykla turi salę – kas trukdo ja naudotis? Kur dingo vadovės sveikas protas ir pagarba savo kolektyvui?  Geriau jau būčiau nedalyvavusi šioje absurdo šventėje – nekankinčiau savęs svetima gėda,“ – atviravo mama.

Portalo redakcija mamos pastebėjimus perdavė Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos administracijai ir laukia oficialaus komentaro. Gavus atsakymą, skaitytojai bus informuoti papildomai – tikimasi, kad mokykla paaiškins, kodėl šventės organizuojamos koridoriuose, kai įstaiga turi savo koncertų salę.

Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos administracijos komentaras į mamos nuomonę apie šventę „Mano ateities miestas – Jonava 300“ 

Šventės akimirkas pamatysite ČIA.

„Šiuo žingsniu užbaigėme atsiskaitymo sistemos atnaujinimą, tačiau ir toliau ją tobulinsime, kad keleiviai turėtų dar daugiau galimybių įsigyti bilietus internetu“, – sakė įmonės direktorius Otaras Urbanas.

Naujos įrangos diegimą paskatino ir teisės aktų reikalavimai, ir siekis didinti keleivių patogumą. Tam ruoštasi jau seniau, tačiau procesas užtruko dėl derinimų ir saugos modulių patikros, teko laukti aiškių techninių reikalavimų iš valstybinių institucijų.

Naujoji sistema naudinga ne tik keleiviams, bet ir vairuotojams bei pačiai įmonei. Vairuotojams patogiau, kai nereikia atidavinėti grąžos, o įmonei tai leidžia sumažinti išlaidas, nes grynųjų pinigų inkasavimo kaštai kasmet auga.  

Keleivių reakcija – itin teigiama, ypač populiariuose maršrutuose, tokiuose kaip Jonava–Kaunas.  

„Dažnai sulaukdavome klausimų, kada bus galima atsiskaityti kortele. Dabar tokia galimybė jau yra, tačiau atsiskaitymas grynaisiais taip pat išlieka. Keleiviai gali rinktis jiems patogiausią būdą – mokėti kortele, grynaisiais, pirkti bilietą kasoje, internetu ar per programėlę e-bus“, – sakė įmonės vadovas.

UAB „Jonavos autobusai“ inf.

Kęstučio Kemzūros auklėtiniai namuose 97:83 (14:28, 22:16, 34:10, 27:29) pranoko „Jonavą Hipocredit“ (1-1) ir tapo vienvaldžiais Citadele KMT grupės etapo lyderiais.

Tai buvo pirmasis Stepono Babrausko pralaimėjimas prie Jonavos klubo vairo. 41-erių specialistas naujoje rolėje startavo dviem pergalėmis paeiliui.

Susitikimo startas šeimininkams buvo ypatingai slogus ir nežadantis nieko gero. Eimantas Stankevičius vieną po kito laidė taiklius metimus, o jonaviečiams nereikėjo nė keturių minučių, jog jie nutoltų nuo oponentų solidžiu skirtumu (19:5). Likusi pirmojo ketvirčio dalis klostėsi tolygiau, tačiau balansas po dešimties minučių nebuvo pakitęs – 28:14 svečių naudai.

Antrajame kėlinyje uteniškiai pamažu ėmė lipti iš duobės. Iniciatyvos ėmėsi Devonas Danielsas, Lukas Uleckas ir Ivanas Vranešas, kurių pastangomis „Juventus“ prieš pertrauką priartėjo per porą metimų (36:41). Visgi pozityviau pirmąją dalį užbaigė jonaviečiai, kadangi tritaškiu pasižymėti dar spėjo Matas Repšys – 44:36.

Po pertraukos jėgų pusiausvyra kardinaliai keitėsi. L. Uleckas siautėjo ir toliau, o pusės kėlinio atkarpą net 19:2 laimėjęs Utenos klubas jau pats užtikrintai kontroliavo padėtį (55:46). Tuo K. Kemzūros kariauna nepasitenkino ir jos persvara jau netrukus siekė apvalią 20 taškų ribą (70:50). 

Jonaviečiai ėmė demonstruoti gyvybės ženklus: Makai Ashtonas-Langfordas beveik vienas pats sugebėjo savo ekipos deficitą sumažinti perpus (62:72). Vis tik Utenos krepšininkai nekartojo savo priešininkų klaidų ir neleido pastariesiems pernelyg priartėti. Nors skirtumas dar svyravo, per paskutinįjį ketvirtį uteniškiai nepaleido kontrolės ir įsirašė antrąją pergalę taurės turnyre.

Nuostabias rungtynes sužaidė L. Uleckas likęs per plauką nuo asmeninių rekordų. Puolėjas prie 28 taškų (3/5 dvit., 5/9 trit., 7/8 baud.) pridėjo 6 atkovotus kamuolius, 4 rezultatyvius perdavimus ir sukaupė net 36 naudingumo balus. Jis pakartojo savo rezultatyvumo rekordą ir pritrūko vos vieno naudingumo balo, jog antrąsyk karjeroje pasiektų 37 balų ribą.

Lietuviui puikiai talkino D. Danielsas, susitikimą baigęs su dvigubu dubliu – amerikietis pelnė 18 taškų, sugriebė 10 atšokusių kamuolių, atliko 4 rezultatyvius perdavimus ir surinko 23 naudingumo balus.

Pralaimėtojams neužteko solidaus E. Stankevičiaus pasirodymo. Gynėjas aikštę paliko su 19 taškų, 5 atkovotais kamuoliais ir 21 naudingumo balu. 

Abi komandos rungtyniavo ne pilnų sudėčių – uteniškiams trūko Maliko Johnsono, o jonaviečiams – Luko Kreišmonto bei Mihkelio Kirveso.

„Juventus“: Lukas Uleckas 28, Devonas Danielsas 18, Ivanas Vranešas 14, Erikas Venskus 14, Paulius Valinskas 13.

„Jonava Hipocredit“: Eimantas Stankevičius 19, Adomas Sidarevičius 13, Makai Ashtonas-Langfordas 12, Benjaminas Krikke'as 10, Matas Repšys 7, Džiugas Slavinskas 6.

lkl.lt.inf.

Eismo įvykis įvyko J. Basanavičiaus gatvėje, ties posūkiu į Ukmergės gatvę, kur važiuojamąsias dalis skiria plastikiniai atitvarai.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pateikia įvykio aplinkybes: ,,Šiandien, spalio 15 d., apie 11.03 val. Jonavoje, Ukmergės ir J. Basanavičiaus gatvių sankirtoje automobilis Nissan Micra, vairuojamas 76-erių metų moters, susidūrė su automobiliu VW Passat, vairuojamu  35-erių metų vyro. Abu vairuotojai blaivūs. Dėl patirtų sužalojimų moteris pristatyta į gydymo įstaigą. Laikinai, kol buvo patrauktos transporto priemonės, buvo uždaryta kelio atkarpa".

Norime pasidžiaugti, kad Lietuvos U21 rinktinei atstovavo ir du FK „Jonava“ futbolininkai. Gynėjas Pijus Nainys ir vartininkas Vilius Šivickas. Abu šie žaidėjai debiutavo U21 rinktinėje, Pijus debiutavo rungtynėse su Nyderlandais, o Vilius savo debiuto sulaukė rungtynėse su turkais. 

Sveikiname vaikinus su debiutu ir linkime dar daugiau sėkmingų pasirodymų! 

FK „Jonava“ inf.

Aplinkosaugininkai primena, kad nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. įsigalioja draudimas žvejoti lašišas ir šlakius. Siekdami užtikrinti lašišų ir šlakių apsaugą jų migracijos ir neršto vietose, aplinkosaugininkai vykdo reidus, tikrina žvejus mėgėjus ir tęsia reguliarią verslinės žvejybos kontrolę. 

Upių ruožuose, kur migruoja ir neršia lašišos bei šlakiai, iki spalio 15 d. privaloma sugavus šias žuvis paleisti į tą patį vandens telkinį. Nuo spalio 16 d. žvejams svarbu laikytis nustatytų žvejybos reikalavimų – draudimo gaudyti šias žuvis.   

Aplinkos apsaugos departamentas skatina visuomenę prisidėti prie lašišinių žuvų išsaugojimo, ypač akcijos „Saugom lašišą“ metu. Šios žuvys migracijos ir neršto laiku yra itin pažeidžiamos, todėl siekiama jas apsaugoti ir padėti sėkmingai išneršti. Pastebėjus neteisėtą žvejybą, praneškite Aplinkos apsaugos departamentui skambindami tel. 112.  

Upių ruožuose draudžiama mėgėjų žvejyba 

Žvejams aktualu žinoti upių ruožus, kuriuose mėgėjų žvejyba uždrausta nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 4 priedą:

Neryje

• Nuo kelio Nr. 262 tilto iki Žirmūnų tilto Vilniuje.
• Nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius–Ignalina tilto.
• Nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių.

Šventojoje  

• Nuo žiočių iki Dagios žiočių ir nuo Kavarsko užtvankos iki Anykščių užtvankos, išskyrus Kavarsko tvenkinį.

Siesartyje

• Nuo žiočių iki Želvos–Balninkų tilto.

Širvintoje

• Nuo žiočių iki Liukonių tilto.

Dubysoje  

• Nuo žiočių iki Kražantės žiočių.

Jūroje

• Nuo žiočių iki Balskų užtvankos.

Minijoje

• Nuo Lankupių iki Salanto žiočių.

Veivirže

• Nuo žiočių iki kelio Veiviržėnai–Švėkšna tilto.

Šventojoje (pajūrio)

• Nuo Kopų g. pėsčiųjų tilto iki Luknės žiočių.

Akmenoje–Danėje

• Nuo Liepų gatvės tęsinio tilto iki Kretingos malūno patvankos.

Atsakomybė

• Lašišų ir šlakių žvejyboje naudojant elektros ar ultragarso prietaisus, numatyta baudžiamoji atsakomybė – bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.
• Lašišų ir šlakių žvejyboje naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamus būdus gresia bauda nuo 600 iki 1 500 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.
• Už neteisėtai sugautą lašišą arba šlakį taikomas 970 eurų žalos apskaičiavimo bazinis įkainis. Padarytos žalos gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose atlyginimo dydis skaičiuojamas taikant trigubą padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinį įkainį.

Svarbią informaciją žvejams rasite ir departamento parengtose žvejybos atmintinėse.

Primename, kad apie pastebėtus pažeidimus galite pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.

Jei kyla aplinkosaugos klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.

Kodėl pasirinktas būdas visuomenei komunikuoti sprendimo turinio neatitinkančią žinutę (ČIA), ministerija nesiima vertinti.

Prokuratūra konstatavo kitą aspektą – kad VBE vertinimo komitetų reglamento nuostata, pagal kurią komitetas priima sprendimus dėl valstybinių brandos egzaminų išlaikymo ribos, prieštarauja Švietimo įstatymui ir kitiems ministro įsakymams ir įpareigojo ministeriją imtis priemonių šiems teisės aktų pažeidimams pašalinti. Informuojame, kad teisės aktų pažeidimai pašalinti nedelsiant, VBE vertinimo komiteto reglamento 7.1 p. pripažintas netekusiu galios.  

Atsižvelgdama į tai, kad VBE vertinimo komitetų veikla kelia klausimų dėl aiškumo, ministerija rengia VBE organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo pakeitimus. Projekte siūloma aiškiau apibrėžti vertinimo komitetų įgaliojimus ir funkcijas.

Sprendimas pridėti 10 taškų buvo grįstas visų valstybinių brandos egzaminų rezultatų statistine informacija ir mokinių mokymosi aplinkybių įvertinimu: pereita prie ugdymo pagal atnaujintas ugdymo programas, taip pat mokiniai laikė valstybinius brandos egzaminus, kurių reikalavimai buvo didesni nei ankstesniais metais.

Statistika rodo, kad šiemet nepridėjus 10 taškų, pavyzdžiui, prie matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatų jo būtų neišlaikę 4 kartus daugiau mokinių nei pernai. Kitų dalykų egzaminų neišlaikiusių mokinių būtų 7–10 kartų daugiau nei pernai ir net 10–12 kartų daugiau nei pokovidiniu laikotarpiu.

Siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją dėl valstybės finansuojamų vietų visiems stojantiesiems, buvo pakoreguota konkursinio balo skaičiavimo tvarka. Valstybinio brandos egzaminų įvertinimai buvo perskaičiuoti taikant korekcijas tikslinėms grupėms: šių ir ankstesnių metų abiturientams, baigusiesiems tarptautinio bakalaureato programas, įgijusiesiems vidurinį išsilavinimą užsienyje arba pagal užsienio šalių ugdymo programas bei išlaikiusiesiems tarptautinius užsienio kalbų egzaminus. Šios korekcijos padėjo užtikrinti sąžiningą konkurenciją, priėmimo procesas įvyko sklandžiai.

ŠMSM inf. 

2025 m. spalio 15 d. Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos ne tik iškilmingai atidarė naują Pediatrijos korpusą, tačiau užbaigė labai svarbų pokytį – buvusios Vaikų ligoninės integraciją. Nuo šiol apie visas vaikams teikiamas paslaugas tėvai, socialiniai partneriai ras po vienu stogu – Santaros klinikose VAIKAMS.

„Mums visiems be galo svarbu ir džiugu, kad nuo šiandien kiekvienai Lietuvos šeimai, susilaukusiai kūdikio, nesvarbu, ar sostinėje, ar nedideliame kaimelyje, prireikus reikiamos profesionalios pagalbos, galimybės gydytis bus suteikiamos ne bet kur, o šiuolaikiškame Pediatrijos korpuse, garantuojančiame aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas,“ – naujuoju korpusu džiaugiasi pirmoji ponia Diana Nausėdienė.

Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų generalinio direktoriaus, Santaros klinikos VAIKAMS – tai paslaugų visuma, apimanti visą vaikų amžiaus spektrą – nuo kūdikių iki paauglių, nuo skubios pagalbos iki reabilitacijos, nuo pirmųjų ligos požymių iki visiško pasveikimo. Tai ne tik 10 tūkstančių kvadratinių metrų modernių, jaukių ir šviesių erdvių, bet ir atsidavusių, profesionalių specialistų komanda.

„Kokybiškos, modernios paslaugos vaikams, teikiamos aukščiausio lygio specialistų, yra viena svarbiausių Santaros klinikų veiklos krypčių. Todėl Santaros klinikose kryptingai kuriama aplinka, kurioje paslaugos vaikams būtų sutelktos vienoje vietoje. Tai leidžia užtikrinti, kad mažieji pacientai ir jų šeimos gautų visapusę priežiūrą – nuo pirmųjų konsultacijų iki sudėtingiausio gydymo – šalia dirbant įvairių sričių specialistams“, – kalba generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša.

Santaros klinikos VAIKAMS – dar vienas žingsnis link pacientą ir šeimą orientuotos kultūros. Šiose erdvėse palatos pritaikytos ne tik mažiesiems pacientams, bet ir jų artimiesiems, kad sveikimo procesas būtų saugesnis, ramesnis ir kuo mažiau traumuojantis. Čia šeima tampa neatsiejama gydymo komandos dalimi, galinčia aktyviai dalyvauti vaiko sveikimo kelyje. „Tai unikali galimybė teikti integruotas, kompleksines paslaugas. Kartu su Vilniaus universitetu kuriame sąlygas rengti ateities specialistus ir plėtoti vaiko sveikatos mokslo projektus. Tikiu, kad šis bendradarbiavimas prisidės prie vaiko sveikatos priežiūros specialybių patrauklumo, skatins jaunus medikus rinktis šią sritį ir įkvėps juos diegti inovacijas bei pažangiausius gydymo metodus“, – sako T. Jovaiša.

Šiuo integracijos keliu visa klinikų bendruomenė žengė etapais. 2023 m. į naujas patalpas persikėlė Vaiko raidos centras, Vaikų konsultacijų poliklinika, Laboratorija, Pediatrijos centro dienos stacionaras ir Retų ligų koordinavimo centras. Baigėsi dar vienas svarbus etapas – po vienu stogu suburtos Vaikų fizinės medicinos ir reabilitacijos, Pediatrijos, Vaikų onkohematologijos bei Infekcinių ligų centrų komandos. Naujojo pastato plotas sudaro beveik 10 tūkst. kv. m.

„Pediatrijos korpuso įkurtuvės – svarbus pasiekimas ne tik Santaros klinikoms, bet ir visai mūsų sveikatos sistemai. Šis korpusas – tai pažangos, profesionalumo ir bendro darbo simbolis. Jis rodo, kad investuodami į vaikų sveikatą, investuojame į Lietuvos ateitį. Čia susitinka tikėjimas ir pasitikėjimas – pacientų viltis bei medikų atsidavimas. Čia dirba geriausi, šviesiausi savo srities specialistai, o jų žinias kasdien lydi žmogiškumas, jautrumas ir atvira širdis. Ir kai šis rūpestis sugrįžta pacientų dėkingumu, tai tampa didžiausiu įvertinimu, kokį gali gauti žmogus, gydantis kitą žmogų,“ – kalba Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė. 

Santaros klinikose vaikais rūpinasi beveik 1500 atsidavusių darbuotojų, per metus įvyksta apie 270 tūkst. ambulatorinių konsultacijų, o Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje – maždaug 107 tūkst. konsultacijų. Paslaugos vaikams sudaro apie 20 proc. visų Santaros klinikose teikiamų paslaugų. 

„Labai džiaugiamės, kad baigiamas ilgametis reikšmingas projektas, kuris smarkiai pagerins vaikų gydymo situaciją Lietuvoje. Apskritai svarbu pabrėžti pastaruoju metu vystomą ir modernizuojamą Santariškių miestelio medicinos mokslo ir klinikinio gydymo infrastruktūrą – nuo VU medicinos mokslo centro ir biobanko iki naujų ligoninės korpusų,“ – pabrėžia Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Pastačius antrąjį vaikų pediatrijos korpusą, visa vaikų gydymui skirta infrastruktūra sutelkta vienoje Santariškių g. pusėje – taip išvengiama nereikalingo pacientų ir personalo judėjimo iš vienos gatvės pusės į kitą, nedubliuojamas reanimacijos, Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus darbas, viename pastate įkurta ir bendra Vaikų konsultacijų poliklinika. Tai ne tik padidina teikiamų paslaugų kokybę ir prieinamumą, bet kartu leidžia racionaliai naudoti finansinius išteklius. Čia koncentruojama II ir III lygio stacionarinė bei ambulatorinė specializuota pediatrinė pagalba.

VUL Santaros klinikos

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) jau penktus metus, minint Tarptautinę savanorių dieną, kartu su savanorystę skatinančia ir pokyčio per savanorystę visuomenėje siekiančia organizacija „SAVA Visiems”, rengia apdovanojimus, skirtus padėkoti daugiausiai nuveikusiems bei įkvėpimu tapusiems savanoriams ir organizacijoms. Iki lapkričio 9 d. visi mūsų visuomenės nariai kviečiami teikti kandidatus apdovanojimams. Laimėtojai bus pagerbti kartu su Jaunimo reikalų agentūra organizuojamame iškilmingame renginyje gruodžio 5 d.

„Savanorystė – ypatingai reikalinga veikla kuriant visuomenės gerovę, kartu tai ne tik pagalba kitiems, bet ir kelias į savęs atradimą bei asmeninį augimą. Ji sujungia žmones bendram tikslui, yra neatsiejama mūsų pilietiškumo dalis ir skatina kurti teigiamus pokyčius. Džiaugiamės galėdami įvertinti tuos, kurie puoselėja savanorystę Lietuvoje ir skiria savo laiką, žinias ir jėgas, kad padėtų kitiems, visuomenei ar organizacijai“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Pasaulyje gruodžio 5 d. kasmet minima Tarptautinė savanorių diena, kuri yra skirta supažindinti visuomenę ir paskatinti susidomėjimą savanoryste. Lietuvoje įsitraukimas į savanorišką veiklą žymiai išaugo pandemijos metu ir prasidėjus karui Ukrainoje, kuomet gyventojai ėmėsi savanoriauti ir padėti gerais darbais atliepiant į krizines situacijas.

Nevyriausybinių organizacijų teigimu, savanorių poreikis yra nuolatinis ir jų pagalbos reikia ne tik didmiesčiuose gerai žinomoms nevyriausybinėms organizacijoms, bet ir mažiau žinomoms regioninėms organizacijoms, veikiančioms mažesniuose miestuose ir miesteliuose.

Šiais metais savanoriai ir organizacijos bus apdovanoti 12 kategorijų, padėsiančių atrasti reikšmingų pokyčių kūrėjus: savanorių lyderius, ilgalaikės savanorystės puoselėtojus, jaunimo atstovus, įvairovę skatinančias iniciatyvas, savanorių koordinatorius ir ne pelno siekiančias organizacijas, puoselėjančias savanorystės kultūrą.

Kviečiama siūlyti kandidatus nominacijoms iki lapkričio 9 d. užpildant elektroninę formą. Kandidatus galima teikti vienoje ar daugiau kategorijų.

Visa informacija apie nominacijas ir apdovanojimus – čia.

Kandidatus kviečiame teikti čia.

Krašto apsaugos ministerija kartu su partneriais skelbia konkurso „Vėliava mokyklai“ pradžią ir iki šių metų lapkričio 6 d. kviečia mokyklas teikti paraiškas. Kasmet, minint Lietuvos Vėliavos dieną, prieš iškeliant naują trispalvę Gedimino pilies bokšte, nuleista visus metus plevėsavusi vėliava perduodama vienai šalies mokyklai saugoti. Nuo 2005 m. puoselėjama tradicija kviečia bendruomenes stiprinti ryšį su valstybės istorija ir Lietuvos kariuomene bei auginti pilietiškumą.

„Vėliava, kuri plevėsuoja Gedimino bokšte, yra daugiau nei vėliava – tai kvietimas kiekvienam jaunam žmogui būti pilietišku, drąsiu ir kūrybišku Lietuvos vaiku. Kviečiame mokyklas aktyviai dalyvauti ir siekti vėliavos – parodyti, kokią šviesą neša Jūsų bendruomenė“, – sako krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

Pilietiškumo ugdymas mokyklose – vienas kertinių veiksnių, formuojant atsakingus, aktyvius ir sąmoningus jaunuolius. Mokykla yra erdvė, kurioje vaikai įgyja ne tik žinių, bet ir vertybių bei supratimo apie savo vaidmenį valstybėje, jos istorijos tęstinumą. „Vėliava mokyklai“ skatina bendruomenes domėtis istorija ir kasdien ją kurti, o taip pat – ugdyti informacinį atsparumą, medijų raštingumą, bendruomeniškumą.

„Gedimino pilies bokšto vėliavos perdavimas mokyklai yra ne tik garbė, tai – pripažinimas, kad mokykla labai kryptingai dirba ugdydama jaunąją kartą atsakingais, kritiškai mąstančiais ir aktyviais piliečiais. Pilietiškumo ugdymas yra mūsų visuomenės pagrindas, o galimybė tapti vėliavos saugotojais skatina mokinius labiau įsigilinti, įsijausti į šalies istoriją, suprasti savo vaidmenį ir kasdieniu darbu prisidėti prie Lietuvos kūrimo. Kviečiu visas mokyklas priimti šį iššūkį ir parodyti savo bendruomenės stiprybę“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza.

Šiais metais keičiasi ir mokyklos-laimėtojos rinkimo taisyklės. Mokyklą rinks ne tik komisija, bet ir visi Lietuvos žmonės. Vyks viešas balsavimas viename iš naujienų portalų.

„Kiekvienais metais, kai Gedimino pilies bokšto vėliava perduodama konkursą laimėjusiai mokyklai, su ja mokiniams perduodamas ir ypatingas pajautimas, kad jie yra šios valstybės dalis ir ateitis. Tai sutelkia bendruomenes ir kartas, kiekvienam primindami, kad Lietuvos istorija ir ateitis yra visų mūsų atsakomybė“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė dr. Rūta Kačkutė.

Mokyklos dėl Gedimino bokšto vėliavos varžysis atlikdamos kūrybines užduotis. Galutinis įvertinimas bus gautas susumavus komisijos balus (70 proc.) ir viešo balsavimo balus (30 proc.). Viešas balsavimas vyks naujienų portale dviem etapais: lapkričio 6–19 d. bus balsuojama už visus pateiktus kūrybinius kūrinius, o lapkričio 20–27 d. – už 10 daugiausiai balsų surinkusių darbų.

Antrajame etape daugiausia balsų pelnęs kūrinys gaus visus visuomenės skiriamus 30 proc. balų, kiti – proporcingai mažiau. Komisiją sudarys Krašto apsaugos ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovai.

Šių metų nauja kūrybinė užduotis prašys sukurti savo mokyklos pilietiškumo vėliavą. Tai gali būti bet koks kūrybinės raiškos sprendimas, susisiejantis su vėliavos forma ir simboliškai atspindintis pilietiškumo, bendruomeniškumo bei Lietuvos valstybės idėjas.

Kartu su paraiška dalyvauti konkurse „Vėliava mokyklai“ bus prašoma pateikti bent vieną sukurto kūrinio nuotrauką ir trumpai – iki 200 žodžių – aprašyti idėją.

Dalyvauti gali visos nuostatų reikalavimus atitinkančios mokyklos, išskyrus tas, kurios nuo 2005 m. jau yra gavusios Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinę vėliavą.

Paraiškas kviečiame teikti iki lapkričio 6 d. Daugiau informacijos ir konkurso nuostatai ČIA.

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai atkreipia dėmesį, kad didelių iššūkių kelia elektronikos atliekos. Aplinkosaugininkai ragina dar atsakingiau rūšiuoti, nes patekusios į bendrą komunalinių atliekų srautą tokios atliekos teršia aplinką ir gali sukelti gaisrus.  

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, bendradarbiaudamas su kitomis organizacijomis, šią vasarą ėmėsi iniciatyvos įvertinti bendrą saugos būklę atliekų perdirbimu užsiimančiose įmonėse. Birželio mėnesį buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kuriai buvo pavesta įvertinti situaciją ir pateikti siūlymus dėl saugumo stiprinimo atliekų tvarkymo įmonėse. Šiandien Nacionalinio krizių valdymo centro ir PAGD iniciatyva atliktų tikrinimų rezultatai ir siūlymai užtikrinant saugumą buvo pristatyti Vyriausybėje susirinkusiems atliekų tvarkymo centrų, savivaldybių ir aplinkos apsaugos atstovams. 

„Dėl 2025 m. išaugusio gaisrų skaičiaus atlikome atliekų sektoriaus saugos vertinimą. Išnagrinėjome gaisrinės, civilinės ir aplinkos apsaugos būklę, pasirengimą incidentams bei dokumentaciją ir nustatėme stiprybes, taip pat sritis, kurias būtina nuosekliai tobulinti. Atsižvelgiant į nuo 2026 m. įsigaliosiančius gaisrinės saugos reikalavimus, ypač svarbu jau dabar įvertinti atliekų perdirbimo įmonių atitikimą naujiems reikalavimams, parengti aiškius veiksmų planus ir atnaujinti gaisrinės saugos sistemas. Tikimės atsakingo įmonių veikimo ir tvaraus savivaldybių bei valstybės institucijų bendradarbiavimo, kuris prisidės prie saugios aplinkos kūrimo“, – sakė Departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Vytas Vaičaitis. 

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai kartu su aplinkos apsaugos specialistais per keletą mėnesių aplankė visus 11-ą didžiausių regioninių atliekų tvarkymo objektų. Juose yra atliekamas mišrių komunalinių atliekų mechaninis biologinis apdorojimas, o atliekos į šiuos objektus patenka iš surinkimo konteinerių savivaldybėse. 

Darbo grupės nariai atliekų tvarkymo objektuose susipažino su statinių projektine dokumentacija, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentais, taršos leidimais, priešgaisrinės priežiūros būkle, buvusių patikrinimų rezultatais, incidentų likvidavimo planais, pratybų objektuose organizavimu, ekstremaliųjų situacijų valdymo planais, vykdytomis prevencinėmis priemonėmis, darbuotojų ir vadovų civilinės saugos mokymų rengimu, aplinkosaugos reikalavimų laikymusi, atliekų laikymu ir pan.   

Aplankytų atliekų tvarkymo įmonių atstovams priminta, kad nuo 2026 m. Regiono atliekų tvarkymo centrų infrastruktūrai bus taikomos griežtesnės Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės. Tai reiškia papildomų reikalavimų taikymą pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų laikymui. 

Vizitų metu buvo nustatyta, jog atliekų sektorius yra rizikingas gaisrų kilimo požiūriu, dėl atvežamų atliekų kontrolės (pavojingos atliekos, kaip ličio baterijos, elektronika, dujų žiebtuvėliai, aerozoliai patenka į bendrą atliekų srautą) atliekų rūšiavimo pastatai projektuojami kaip „kitos“ paskirties pastatai, nors jų specifika atitinka „gamybos, pramonės“ paskirtį, todėl sudaroma galimybė projekte nenumatyti aktyviųjų gaisrinės saugos sistemų. Taip pat šiuose objektuose įvertintos rizikos ir dėl neefektyvios standartinės gaisro aptikimo sistemos (klaidingi suveikimai dėl dulkių, paukščių), atliekų laikymo schemų nesilaikymo, neužtikrinamos nuotekų kontrolės ir kt. 

Išanalizavus surinktą medžiagą, buvo nuspręsta siūlyti tobulinti šių įmonių veiklos teisinį reglamentavimą. Pateikti pasiūlymai LR Aplinkos ministerijai papildyti statybos techninius reglamentus ir įtvirtinti, kad atliekų tvarkymo pastatai atitiktų gamybos, pramonės paskirtį, statinių projektuose būtų numatyti aiškūs eksploataciniai reikalavimai patalpų naudotojams, įskaitant leidžiamų medžiagų rūšis ir kiekius, technologijos projektuose būtų numatyti aiškūs eksploataciniai reikalavimai patalpų naudotojams, įskaitant leidžiamų medžiagų rūšis ir kiekius. 

Įvertinus situaciją šiose įmonėse, rekomenduota dubliuoti gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemas, įsirengti termovizinę stebėseną atliekų susikaupimo zonose, nusimatyti saugius, iš bendro atliekų srauto išimtų baterijų, laikymo ir tvarkymo būdus. 2026 m. įsigaliojus griežtesniems gaisrinės saugos reikalavimams ir stebint nemažėjančią gaisrų tendenciją, bus vertinamas privalomas šių rekomendacijų įgyvendinimas norint tęsti atliekų tvarkymo veiklą. 

Tarpinstitucinę  darbo grupę, kuriai buvo pavesta įvertinti situaciją ir pateikti siūlymus dėl saugumo stiprinimo atliekų tvarkymo įmonėse, sudarė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ekspertai, Aplinkos apsaugos departamento ir Aplinkos apsaugos agentūros specialistai. 

Aplinkos apsaugos departamentas yra parengęs atmintinę „Elektronika, baterijos ir akumuliatoriai“, kurioje galima rasti informaciją apie saugų ir tinkamą elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekų pridavimą. 

Parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pranešimą „Atliko didžiausių atliekų tvarkymo įmonių Lietuvoje patikrinimus: pateikti siūlymai saugumo stiprinimui“. 

Pagal pateiktus projektinius pasiūlymus, naujajame pastate planuojama vykdyti metalo gaminių lankstymo veiklą. Įmonė užsiims specializuotos įrangos gamyba – iš metalo gamins specialias skardines dėžutes, prie kurių bus montuojami davikliai, kiekio analizatoriai ir centrinis valdiklis su dirbtinio intelekto moduliu.

Produkcija bus skirta eksportui į JAV rinką, o gaminiai naudojami ATM bankomatų sistemose, taip pat bankų individualių seifų saugyklose. Kaip nurodo projekto rengėjai, gamybos procesas bus visiškai netaršus.

Įmonėje planuojama įdarbinti apie 17 žmonių – programuotojus, inžinierius, gamybos operatorius, pakuotojus bei administracinį personalą.

Projektuojamo pastato sklypas – 13 000 m² ploto, iš kurio apie 2 600 m² numatyta gamybos paskirties pastatui. Likusi teritorijos dalis skirta vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai.

Pranešimas

Projektiniai pasiūlymai

Vizualizacijos 1

Vizualizacijos 2

Viešasis projekto aptarimo susirinkimas vyks spalio 30 dieną, 15 valandą, nuotoliniu būdu, prisijungiant per šią nuorodą:

https://us04web.zoom.us/j/72486905575?pwd=BkJojmurQLN55a8uQiYARjXRYiibtF.1

Meeting ID: 724 8690 5575 Passcode: 5hCDxk