Sugadinta darbo priemonė, prekių trūkumas, nepanaudotas avansas ar darbdavio teigimu darbuotojo padaryta žala – tokios situacijos savaime nesuteikia darbdaviui teisės savo nuožiūra sumažinti darbuotojui išmokamo darbo užmokesčio. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad išskaitos iš darbo užmokesčio galimos tik įstatymų nustatytais atvejais ir laikantis nustatytos tvarkos. 

„Darbuotojo darbo užmokestis negali būti mažinamas vien todėl, kad darbdavys mano patyręs nuostolių. Kiekvienai išskaitai turi būti konkretus teisinis pagrindas, o kai kalbama apie darbuotojo padarytą žalą, turi būti nustatytos ir jo atsakomybės sąlygos. Todėl praktika, kai darbuotojams automatiškai paskirstomas, pavyzdžiui, parduotuvėje nustatytas prekių trūkumas, nenustačius konkretaus darbuotojo kaltės, nėra teisėtas pagrindas išskaitai“, – pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė. 

Kada išskaitos iš darbo užmokesčio galimos? 

Darbo kodeksas numato, kad išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik Darbo kodekso arba kitų įstatymų nustatytais atvejais.

Pagal Darbo kodekso 150 straipsnį išskaitos gali būti daromos siekiant grąžinti darbuotojui perduotas ir pagal paskirtį nepanaudotas darbdavio pinigų sumas, taip pat dėl skaičiavimo klaidų permokėtas sumas, atlyginti žalą, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui, arba tam tikrais atvejais išieškoti atostoginius už suteiktas atostogas, viršijančias darbuotojo įgytą teisę į jas.

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui prieš komandiruotę ar reisą perduodama konkreti pinigų suma išlaidoms, tačiau dalis jos nepanaudojama ir negrąžinama, nepanaudotas likutis gali būti išskaitomas įstatymų nustatyta tvarka.

Kita situacija – dėl skaičiavimo klaidos susidariusi permoka. „Svarbu atskirti skaičiavimo klaidą nuo netinkamo teisės aktų taikymo. Skaičiavimo klaida gali būti susijusi su aritmetiniu apskaičiavimu ar kitais darbo užmokesčio apskaitos ir išmokėjimo veiksmais, – paaiškina I. Piličiauskaitė-Dulkė. – Tačiau jeigu, pavyzdžiui, atostoginiai apskaičiuoti netinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas, tai savaime nėra skaičiavimo klaida, suteikianti teisę atlikti išskaitą šiuo pagrindu.“

Žala darbdaviui – pirmiausia turi būti nustatyta darbuotojo atsakomybė

Darbdavys gali reikalauti atlyginti žalą, kurią darbuotojas padarė dėl savo kaltės, tačiau vien žalos ar turto trūkumo fakto tam nepakanka.

Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį vertinami netekto arba nuvertėjusio turto vertė, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas, abiejų darbo sutarties šalių kaltės laipsnis ir veiksmai siekiant išvengti žalos, taip pat tai, kiek žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis bei jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika.

„Negalima preziumuoti, kad už nustatytą trūkumą ar kitą žalą automatiškai atsako visi tuo metu dirbę darbuotojai. Turi būti nustatyta konkretaus darbuotojo kaltė, jos pasireiškimas ir kitos atsakomybės sąlygos. Pavyzdžiui, vien nustačius prekių trūkumą parduotuvėje negalima jo sumos tiesiog padalyti visiems skyriaus darbuotojams ir atitinkamai sumažinti jų darbo užmokestį“, – akcentuoja I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Paprastai darbuotojo atlygintinos turtinės žalos riba negali viršyti jo 3 vidutinių darbo užmokesčių, o jeigu žala padaryta dėl didelio neatsargumo – 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

Darbo kodekse taip pat nustatyti atvejai, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą. Tai, be kita ko, taikoma, kai žala padaryta tyčia, darbuotojo veikla turi nusikaltimo požymių, žala padaryta neblaivaus arba nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų apsvaigusio darbuotojo, pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją ar susitarimą dėl nekonkuravimo, padarius darbdaviui neturtinę žalą arba kai visiško žalos atlyginimo atvejis nustatytas kolektyvinėje sutartyje.

„Bačkos“ ir išankstiniai vekseliai – ne būdas apsidrausti nuo būsimos žalos

VDI atkreipia dėmesį, kad darbdavys negali iš anksto rinkti darbuotojų pinigų į įvairius fondus, kartais vadinamus „bačkomis“, tam, kad iš jų ateityje būtų padengiama galima darbuotojų padaryta žala. Taip pat nepagrįstas ir neteisėtas vekselių pasirašymas, kai jų paskirtis – ateityje padengti darbdaviui galimai padarytą žalą.

„Darbuotojo materialinė atsakomybė negali būti kuriama iš anksto kaupiant jo pinigus galimai žalai atlyginti. Jeigu žala iš tiesų padaroma, turi būti vertinama konkreti situacija ir taikoma Darbo kodekse nustatyta žalos atlyginimo tvarka“, – pažymi I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Darbdavys negali išskaičiuoti bet kokios sumos

Darbdavio rašytinis nurodymas išieškoti žalą turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos, o tokia išskaita negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Jeigu terminas praleistas arba darbdavys siekia išieškoti didesnę sumą, jis turi kreiptis į Darbo ginčų komisiją.

Darbdaviui išieškant žalą iš darbuotojo darbo užmokesčio taip pat turi būti laikomasi Civilinio proceso kodekse nustatytų išskaitų dydžių. Iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus paprastai išskaitoma 10 proc.; iš dalies, viršijančios MMA, bet neviršijančios 2 MMA, – 30 proc.; iš dalies, viršijančios 2 MMA, – 50 proc., jeigu įstatymai ar teismas nenustato kitaip.

Kada gali būti išskaičiuojami permokėti atostoginiai?

Dar viena Darbo kodekse numatyta situacija – kai darbuotojas jau panaudojo daugiau kasmetinių atostogų, negu buvo įgijęs teisę panaudoti.

Tokiu atveju atostoginiai už atostogas, viršijančias darbuotojo įgytą teisę, gali būti išskaičiuojami, kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių pagal DK 55 straipsnį arba darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės pagal DK 58 straipsnį.

„Jeigu darbo sutartis nutraukiama kitu Darbo kodekse nustatytu pagrindu, vien tai, kad darbuotojas yra panaudojęs daugiau kasmetinių atostogų, negu jų sukaupė per faktiškai dirbtą laiką, nesuteikia darbdaviui teisės šių atostoginių išskaičiuoti“, – atkreipia dėmesį I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Nesutinkantis su išskaita darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją

Jeigu darbuotojas mano, kad žalos išieškojimas ar kita išskaita yra nepagrįsta arba atlikta nesilaikant Darbo kodekse nustatytos tvarkos, jis turi teisę per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, kreiptis į Darbo ginčų komisiją.

„Svarbiausia taisyklė darbuotojui – atlyginimo sumažėjimas neturėtų būti priimamas kaip savaime teisėtas vien todėl, kad taip nusprendė darbdavys, – pabrėžia I. Piličiauskaitė-Dulkė. – Darbuotojas turi teisę žinoti, kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu ir už ką atliekama išskaita, o kilus ginčui – ginti savo teises Darbo ginčų komisijoje.“

Darbo ginčų komisijų kontaktus rasite čia.

Dalyje rajono mokyklų taikomas švediško stalo ir savitarnos principas. Kai kuriose įstaigose, siekiant, kad pradinių klasių ir priešmokyklinio ugdymo grupių vaikai spėtų pavalgyti, maistas jiems iš anksto patiekiamas ant stalų.

Šiais mokslo metais dalyje rajono mokyklų pasikeitė maitinimo paslaugų tiekėjai. Lietavos pagrindinėje mokykloje, R. Samulevičiaus progimnazijoje ir „Žingsnio“ pradinėje mokykloje paslaugas pradėjo teikti UAB „Sveikos mitybos partneris“. J. Vareikio progimnazijoje pradėjo dirbti UAB „Skirtingi skoniai“.

Dar prieš prasidedant mokslo metams savivaldybė inicijavo susitikimus su naujais maitinimo paslaugų tiekėjais. Jiems buvo pristatyti mokyklų bendruomenių lūkesčiai, aptarti jau pasiteisinę maitinimo organizavimo principai ir akcentuota, kad maitinimo kokybė bus nuolat stebima ir vertinama. 

„Mokinių maitinimo srityje esame iškėlę aukštą kartelę, todėl, keičiantis tiekėjams, mūsų tikslas labai aiškus – ji neturi leistis žemyn. Norime, kad nauji tiekėjai nepradėtų visko nuo nulio, o tęstų tai, kas mokyklose jau pasiteisino, ir siektų dar geresnės kokybės“, – sako Jonavos rajono savivaldybės mero patarėja Birutė Gailienė.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, savivaldybės atstovai lankėsi valgyklose, kuriose dirba naujieji tiekėjai – vertino maitinimo organizavimą, ragavo maistą ir bendravo su mokiniais.
R. Samulevičiaus progimnazijoje maitinimą organizuojanti UAB „Sveikos mitybos partneris“ paliko gerą įspūdį – maistas skanus, šiltas, estetiškai patiektas, kainos prieinamos, o valgykloje pietauja daug vaikų.

Teigiamai vertinamas ir J. Vareikio progimnazijoje pradėjusios dirbti UAB „Skirtingi skoniai“ darbas. Čia įgyvendintas švediško stalo principas, siūlomas nemažas patiekalų pasirinkimas, gausu daržovių ir vaisių, o mokiniai gali maisto pakartoti už tai papildomai nemokėdami.

Savivaldybės atstovai taip pat apsilankė J. Ralio gimnazijoje, kuri maitinimą organizuoja pati. Čia siūlomas gana platus patiekalų pasirinkimas, kainos prieinamos, o ragautas maistas – skanus ir estetiškai patiektas.

Tačiau ne visose mokyklose mokslo metų pradžia buvo sklandi. Sudėtingiausia situacija susiklostė „Panerio“ pradinėje mokykloje, kur nuo rugsėjo maitinimą turėjo užtikrinti viešąjį pirkimą laimėjusi UAB „Antrekotas“.

Nuo pat paslaugų teikimo pradžios kilo esminių organizacinių problemų, susijusių su valgiaraščių derinimu ir maitinimo organizavimo reikalavimų įgyvendinimu. Mokykla ne kartą teikė pastabas paslaugos teikėjui ir reikalavo užtikrinti, kad paslaugos būtų teikiamos laikantis sutarties bei mokinių maitinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Savivaldybės atstovai apsilankė mokyklos valgykloje ir situaciją įvertino vietoje. Pasak B. Gailienės, patiekto maisto kokybė visiškai neatitiko lūkesčių, o didžioji dalis porcijų grįždavo beveik nepaliestos.

„Panašu, iš „Antrekoto“ gavosi anekdotas. Tik, deja, visai nejuokingas. Kai vaikai po pirmųjų kąsnių palieka porcijas, tai jau ne skonio smulkmena, kurią galima nurašyti fraze „visiems neįtiksi“. Tai signalas, į kurį privalome reaguoti. Į raginimus nedelsiant taisyti situaciją įmonė reagavo vangiai“, – sako B. Gailienė.

Mero patarėja kritiškai vertina ir tiekėjo požiūrį, parodytą dar prieš prasidedant mokslo metams. 

„Dar susitikimo savivaldybėje metu sostinėje įsikūrusios įmonės atstovai stebėjosi, jog mes „provincijoje“ apskritai inicijuojame tokius pokalbius – esą jie, sostinės žmonės, puikiai žino, kaip reikia dirbti. Deja, žodžiai su realybe prasilenkė labai plačiai“, – teigia B. Gailienė.

Sutartis su UAB „Antrekotas“ nutraukiama. Siekiant užtikrinti nepertraukiamą vaikų maitinimą, jau rastas kitas tiekėjas, kuris paslaugas teiks iki naujo konkurso.

„Vaikų maitinimas nėra ta vieta, kurioje darysime kompromisus dėl kokybės. Viešąjį pirkimą laimėti neužtenka – sutartį reikia tinkamai vykdyti kiekvieną dieną ir kiekvienoje lėkštėje. Stebėsime, tikrinsime, klausysime vaikų, tėvų ir mokyklų bendruomenių, o matydami problemas – reikalausime jas spręsti“, – pabrėžia mero patarėja.

Mokyklų vadovai ir savivaldybės administracija toliau stebės mokinių maitinimo organizavimą ir paslaugų kokybę rajono ugdymo įstaigose.

Vijolė Šadauskienė, 2019–2023 m. eidama Jonavos rajono savivaldybės tarybos narės pareigas, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pateikė jos, kaip tarybos narės, išmokų avanso apyskaitas, jose įtvirtindama galimai tikrovės neatitikančius duomenis apie patirtas transporto išlaidas. Tokiu būdu V. Šadauskienė Jonavos rajono savivaldybės administracijai galimai padarė 11 010 eurų turtinę žalą. Jai pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo, turto pasisavinimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais.

Remigijus Osauskas, 2019–2023 m. eidamas Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pateikė jo, kaip tarybos nario, išmokų avanso apyskaitas, jose įtvirtindamas galimai tikrovės neatitinkančius duomenis apie patirtas transporto išlaidas. Tokiu būdu R. Osauskas Jonavos rajono savivaldybės administracijai galimai padarė 3 070 eurų turtinę žalą. Jam pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo, turto pasisavinimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais.

Jonas Grabauskas, 2019–2021 m. eidamas Marijampolės savivaldybės tarybos nario pareigas, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pateikė jo, kaip tarybos nario, išlaidų suvestines, jose įtvirtindamas galimai tikrovės neatitinkančius duomenis apie patirtas kuro išlaidas. Tokiu būdu J. Grabauskas Marijampolės savivaldybės administracijai galimai padarė 1 621 eurų turtinę žalą. Jam pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais.

Darius Kemeraitis, 2019–2021 m. eidamas Marijampolės savivaldybės tarybos nario pareigas, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pateikė jo, kaip tarybos nario, išlaidų suvestines, jose įtvirtindamas galimai tikrovės neatitinkančius duomenis apie patirtas kuro išlaidas. Tokiu būdu D. Kemeraitis Marijampolės savivaldybės administracijai galimai padarė 2297 eurų turtinę žalą. Jam pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais.

Dalius Matkevičius, 2019–2020 m. eidamas Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, galimai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, pateikė jo, kaip tarybos nario, veiklos išlaidų ataskaitas, jose įtvirtindamas galimai tikrovės neatitinkančius duomenis apie patirtas transporto išlaidas. Tokiu būdu D. Matkevičius Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai galimai padarė 972 eurų turtinę žalą. Jam pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Klaipėdos apylinkės teismas nutartimis patvirtino Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro sprendimus atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Tauragės rajono savivaldybės tarybos narius Raimondą Matemaitį ir Liną Janušonį dėl piktnaudžiavimo, turto pasisavinimo, dokumentų suklastojimo ir disponavimo jais bei buvusį Skuodo rajono savivaldybės tarybos narį Rimantą Urniežį dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais.

Prokuroras ir teismas įvertino, kad politikai visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi ir atlygino padarytą žalą. Jiems nustatytas vienerių metų laidavimo terminas bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą nuo 600 iki 1 250 eurų.

Ikiteisminiams tyrimams vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, o tyrimus atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai.

Bylos duomenimis, R. Matemaitis, 2021–2022 m. eidamas Tauragės rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir suklastojo 10 su tarybos nario veikla susijusių išlaidų ataskaitų, jose pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie tarybos nario veiklai skirtų lėšų panaudojimą kurui. Nustatyta, kad tokiu būdu, pasinaudodamas savo įgaliojimais, jis neteisėtai pasisavino 843 eurus Tauragės rajono savivaldybės administracijai priklausančių lėšų.

L. Janušonis, 2019–2022 m. eidamas Tauragės rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir suklastojo 37 su tarybos nario veikla susijusių išlaidų ataskaitas, jose pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie patirtas kuro išlaidas. Pasinaudodamas savo įgaliojimais, jis neteisėtai pasisavino 15 778 eurus Tauragės rajono savivaldybės administracijai priklausančių lėšų.

R. Urniežis, 2019–2023 m. eidamas Skuodo rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir suklastojo 15 tarybos nario išmokų ataskaitų, jose pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie patirtas kuro išlaidas. Tokiu būdu R. Urniežis apgaule įgijo Skuodo rajono savivaldybės administracijai priklausančius 1 176 eurus.

Visą aktualiausią informaciją apie STT atliekamus ikiteisminius tyrimus dėl galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo rasite čia.

Bendras Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Prokuratūros pranešimas

Kas yra KASKO draudimas?

Pirmiausia trumpai prisiminkime, kas yra KASKO draudimas. Kitaip nei privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, kuris kompensuoja žalą kitiems eismo dalyviams dėl Tavo kaltės, KASKO draudžia Tavo automobilį. KASKO padengia nuostolius, kilusius dėl avarijos (net jei kaltas buvai Tu), vagystės, gaisro, gamtos reiškinių (krušos, potvynio, žaibo), vandalizmo ar stiklo pažeidimo. Tai apsauga, skirta būtent Tavo transporto priemonei, o ne aplinkiniams.

Kiek kainuoja KASKO 2026 metais?

Kainos labai priklauso nuo kelių veiksnių: 

• automobilio markės ir modelio,
• jo vertės, 
• Tavo vairavimo stažo, 
• žalos istorijos, 
• gyvenamosios vietos
• kur automobilis paprastai stovi naktį (garaže ar gatvėje). 

Vidutiniškai naujam, brangesniam automobiliui KASKO gali kainuoti nuo 3 iki 8 proc. jo rinkos vertės per metus. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, už 30 000 eurų vertės automobilį gali tekti mokėti nuo 900 iki 2400 eurų per metus, priklausomai nuo pasirinktos draudimo bendrovės ir sąlygų.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į franšizę. Tai yra suma, kurią pats padengsi žalos atveju prieš padedant draudikui. Kuo didesnė franšizė, tuo mažesnė mėnesinė įmoka, tačiau nutikus nelaimei teks daugiau mokėti iš savo kišenės. Balcia draudikai rekomenduoja renkantis draudimą gerai apgalvoti, kokia franšizė Tau tikrai patogi finansiškai.

Ar verta rinktis KASKO naujam automobiliui?

Jei automobilis pirktas išsimokėtinai ar lizingu, dažniausiai KASKO draudimą reikalauja turėti pati finansavimo įstaiga. Tokiais atvejais tai ne pasirinkimas, o būtina sąlyga. Visgi, jei automobilį pirkai be lizingo, gali pats spręsti, ar Tau reikia KASKO.

Kada KASKO tikrai atsiperka:

• kai automobilis yra naujas ir brangus, todėl remonto ar keitimo kaina būtų didelis nuostolis Tavo biudžetui;
• dažnai vairuoji mieste, kur didesnė avarijų ar vagysčių tikimybė;
• neturi papildomų santaupų, kurios padengtų netikėtą, kelių tūkstančių eurų nuostolį.

Kita vertus, jei automobilis jau senas, jo rinkos vertė nedidelė, o metinė KASKO įmoka sudarytų reikšmingą automobilio vertės dalį, šis draudimas tampa neekonomiškas. Tada protingiau tuos pačius pinigus kaupti atskirai, netikėtiems atvejams.

Kaip sutaupyti perkant KASKO, bet ir nesumažinti apsaugos?

Norėdamas gauti geriausią kainos ir apsaugos santykį, palygink kelių draudikų pasiūlymus, tarp jų ir Balcia draudimo bendrovės. Kainos tarp bendrovių gali skirtis net per kelis šimtus eurų per metus. Taip pat atkreipk dėmesį į nuolaidas, nes kai kurios bendrovės siūlo mažesnę kainą už signalizaciją, saugojimą garaže, automobilio istoriją be žalų ar draudimo sutarčių sujungimą (pvz., KASKO kartu su būsto draudimu). Verta pasidomėti ir metine bei mėnesine mokėjimo galimybe. Kartais vienkartinis apmokėjimas suteikia papildomą nuolaidą.

KASKO draudimas naujam automobiliui 2026 metais nėra pigus malonumas, tačiau daugeliu atvejų jis yra pagrįsta investicija, ypač jei automobilis brangus, o Tu nenori rizikuoti dideliais išlaidų šuoliais. Prieš priimdamas galutinį sprendimą, apskaičiuok, kiek realiai kainuotų automobilio remontas ar keitimas be draudimo ir palygink šią sumą su metine įmoka.

Konservavimo esmė – sudaryti tokias sąlygas, kuriomis maiste negalėtų daugintis jį gadinantys ar žmogui pavojingi mikroorganizmai, ir apsaugoti jau paruoštą produktą nuo pakartotinio užteršimo. Tam gali būti pasitelkiama rūgštis, cukrus, druska, šaltis, terminis apdorojimas ar kelių šių veiksnių derinys.  

Būtent todėl braškių uogienės, marinuotų agurkų ir mėsos konservų negalima vertinti vienodai – skirtingiems produktams reikia skirtingų konservavimo būdų. 

„Konservuojant svarbiausia, kokios sąlygos sudaromos mikroorganizmams. Vieniems produktams saugiai išsilaikyti padeda rūgštingumas, kitiems – cukrus, druska ar terminis apdorojimas. Ypač atidžiai reikia elgtis su mažo rūgštingumo produktais – mėsa, žuvimi, grybais ir dalimi daržovių. Juos netinkamai konservuojant gali susidaryti sąlygos pavojingiems mikroorganizmams daugintis, todėl čia improvizuoti ar pasikliauti vien įprastu užvirinimu nereikėtų“, – sako Indra Urbonavičiūtė, VMVT Gyvūninių produktų skyriaus vyriausioji specialistė. 

Daugiausia atsargumo reikia konservuojant mažo rūgštingumo produktus 

Daugelis vaisių, uogų ir tinkamai parūgštintų produktų yra rūgštesni, todėl daliai pavojingų bakterijų tokia aplinka nėra palanki. Kitaip yra su mažo rūgštingumo maistu – mėsa, žuvimi, daugeliu daržovių ar grybais. 

Tokiuose produktuose, ypač kai jie laikomi sandariai ir be deguonies, netinkamai konservuojant gali susidaryti sąlygos Clostridium botulinum bakterijoms. Jų sporos yra atsparios karščiui, todėl paprasto užvirinimo gali nepakakti.  

Netinkamai paruošti naminiai konservai yra viena iš gerai žinomų su maistu plintančio botulizmo rizikų, todėl VMVT rekomenduoja konservuojant vadovautis patikimais, konkrečiam produktui pritaikytais receptais ir rekomenduojamais konservavimo būdais. 

Ilgas vartojimo laikas nebūtinai reiškia jame esant daug konservantų 

Ypatingo dėmesio reikalauja mėsos konservai. Mėsoje daug drėgmės, jos rūgštingumas nedidelis, todėl ilgai kambario temperatūroje laikomiems mėsos konservams būtinas patikimas terminis apdorojimas.  

Pramoninėje gamyboje sterilizavimo metu tiksliai kontroliuojama ne tik temperatūra ir kaitinimo laikas, bet ir tai, kaip šiluma pasiskirsto visoje pakuotėje. Svarbu, kad pakankamas šilumos poveikis pasiektų ir tą produkto vietą, kuri įšyla lėčiausiai.  

Šiuolaikinės technologijos leidžia šį procesą valdyti vis tiksliau. Jutikliai ir kompiuterinės sistemos padeda stebėti temperatūrą bei įvertinti, kaip šiluma pasiskirsto produkte. Tikslas – užtikrinti maisto saugą, tačiau kartu produkto nekaitinti ilgiau nei būtina, kad būtų kuo geriau išsaugotas jo skonis, tekstūra ir maistinė vertė. 

Todėl ilgas sterilizuotų mėsos konservų galiojimo laikas savaime nereiškia, kad juose yra daugybė konservantų. Tinkamai pagamintų konservų saugą ir ilgą išsilaikymą pirmiausia užtikrina tinkamai parinktas terminis procesas ir hermetiška pakuotė. Jeigu kyla abejonių dėl naminių konservų saugos, jų nereikėtų ragauti vien tam, kad būtų galima „patikrinti“ – botulino toksino negalima patikimai atpažinti pagal produkto išvaizdą, kvapą ar skonį. 

Konservavimas – senas maisto išsaugojimo būdas, tačiau saugus konservavimas nėra spėjimas iš akies. Nesvarbu, kas keliauja į stiklainį – obuoliai, daržovės, grybai ar mėsa – svarbiausia, kad kiekvienam produktui būtų pasirinktas jam tinkamas ir saugus konservavimo būdas. 

VMVT inf. 

Palyginus rugsėjo 10 d. tyrimo metu nupirktų prekių krepšelių kainų vidurkius paaiškėjo, kad prekybos tinkle „Lidl“ jis siekė 35,14 euro, „Rimi“ – 36,58 euro, „Maxima“ – 36,64 euro, „Norfa“ – 37,70 euro, o „Iki“ – 39,77 euro.  

Rugsėjo 10 d. atlikto tyrimo metu „SeeNext“ slapti pirkėjai lankėsi Vilniaus ir Kauno penkių didžiausių šalies prekybos tinklų parduotuvėse – „Iki“, „Lidl“, „Maxima XX”, „Norfa XL“ bei „Rimi Hyper“. Apsipirkimui buvo pasirinktas 29 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelis. Jį sudarė iš skirtingų maisto kategorijų atrinktos prekės: pieno, mėsos, grūdinės kilmės, bakalėjos produktai, vaisiai, daržovės ir gėrimai.  

Didžiausi kainų skirtumai – mėsos produktų ir gėrimų grupėse  

Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad pieno produktai pigiausiai kainavo „Lidl“ prekybos tinkle – 6,33 euro, o brangiausiai „Iki“ prekybos tinkle – 7,33 euro. Kainų skirtumas tarp jų – 1,00 euras.  

Mažiausia mėsos produktų kaina buvo užfiksuota „Norfa“ prekybos tinkle – 13,65 euro. Aukštesne mėsos produktų kaina labiausiai išsiskyrė prekių krepšelis „Iki“ prekybos tinkle, kur jis siekė 15,75 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos sudarė 2,10 euro.  

Grūdinės kilmės produktai pigiausiai kainavo „Lidl“ prekybos tinkle – 3,67 euro, o brangiausiai – „Rimi“ prekybos tinkle, kur užfiksuota šios produktų grupės kaina buvo lygi 3,98 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo lygus 0,31 euro.   

Vaisių ir daržovių mažiausia kaina užfiksuota „Lidl“ prekybos tinkle – 3,55 euro, o didžiausia – „Iki“ prekybos tinkle – 4,31 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo 0,76 euro.  

Mažiausia gėrimų kaina pastebėta prekybos tinkle „Rimi“ – 2,15 euro. Didžiausia šios produktų kategorijos kaina rasta „Norfa“ prekybos tinkle – 3,63 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos siekė 1,48 euro. 

Likusių krepšelio produktų – juodojo šokolado, baltojo cukraus, saulėgrąžų aliejaus ir ne narvuose laikomų vištų kiaušinių – mažiausia kaina užfiksuota „Maxima” prekybos tinkle – 4,78 euro, o didžiausia – „Iki“ prekybos tinkle – 5,23 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo lygus 0,45 euro.   

Apie tyrimą  

Šio tyrimo metu 29 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelį sudarė: obuoliai (nuo 55 mm, 1 kg), bananai (1 kg), bulvės (1 kg), svogūnai (1 kg), burokėliai (1 kg), morkos (1 kg), batonas (300 g), makaronai spagečiai (400 g), birūs ilgagrūdžiai ryžiai (800 g), birūs grikiai (800 g), kvietiniai miltai 812 maišelyje (2 kg), ne narvuose laikomų vištų kiaušiniai (M dydžio, 10 vnt.), saulėgrąžų aliejus (1 l), baltasis cukrus (1 kg), juodasis šokoladas (40 % kakavos, 100 g), vištos krūtinėlės filė (1 kg), virta vištienos dešra (1 kg), šviežias viščiukas broileris (1 kg), kiaulienos faršas (1 kg),  ne mažiau 3 % riebumo jogurtas (400 g), fermentinis sūris (45 % riebumo, 250 g), kefyras maišelyje (2,5 % riebumo, 1 kg), grietinė indelyje (30 % riebumo, 400 g), šviežias pienas maišelyje (2,5 % riebumo, 1 l), varškė (9 % rieb., 180 g), sviestas (82 % riebumo, 180 g), apelsinų sultys (100 %, 1 l), mineralinis negazuotas vanduo (1,5 l), nealkoholinis alus be užstato (0,5 l).   

Kaip skelbia tyrimą atlikusi slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų agentūra „SeeNext“, prieš apsipirkimą prekės nufotografuojamos lentynoje, taip pat užfiksuojamas pirkimo kvitas – pagal tai analizuojamos ir lyginamos produktų kainos. Be prekės nuotraukos ir įrašo pirkimo kvite apsipirkimas nėra įskaitomas analizėje. Jei prekybos vietoje nepavyksta rasti nurodytos prekės, jos ieškoma kitoje tokio paties tipo parduotuvėje. Nepavykus rasti ir kitoje parduotuvėje, perkama alternatyvi prekė iš atitinkamos prekių grupės.   

Prekių krepšelis sudarytas taip, kad jame esančius produktus galima būtų objektyviai palyginti – prekės yra tokių pačių charakteristikų, maksimaliai panašaus išfasavimo, tokio paties pakuotės tipo. Tai leidžia tyrime lyginti nurodytas charakteristikas turinčius pigiausius produktus, kuriuos galima rasti visuose prekybos tinkluose. Pabrėžiama, kad atskiruose prekybos centruose yra tikimybė rasti pigesnių tos pačios kategorijos (bet skirtingų charakteristikų) produktų, bet jie nėra įsigyjami ir lyginami tyrime.  Pavyzdžiui, tyrime lyginama grietinė indelyje, tačiau galimai kuriame nors prekybos tinkle yra pigesnės (eur/kg) grietinės maišelyje. Arba tyrime lyginamas sufasuotas fermentinis sūris, tačiau produkto kaina (eur/kg) gali būti mažesnė perkant sveriamą fermentinį sūrį.  

 Anot „SeeNext“, tyrimo metu nebuvo naudojamos lojalumo ar nuolaidų kortelės, taip pat neįskaičiuojamas depozito mokestis. Produktų kainos nurodytos be nuolaidų ir apskaičiuotos pagal kainas, nurodytas pirkimo kvite. Prekių, kurioms buvo taikytos nuolaidos, kainos perskaičiuotos pagal pirmines produktų kainas įrašytas pirkimo kvite. Atvejais, kai kaina iki nuolaidos nenurodoma pirkimo kvite, bet matoma kainolapyje, skaičiavimuose naudojama kainolapio, o ne pirkimo kvito kaina. Jei kaina iki nuolaidos nėra nurodyta nei pirkimo kvite, nei kainolapyje ir jos neįmanoma nustatyti, skaičiavimuose panaudojama pirkimo kvite atspausdinta ir už produktą sumokėta kaina. Jei įprasto (be akcijos) kainolapio kaina skiriasi nuo kainos, nurodytos pirkimo kvite, fiksuojamas kainos neatitikimas tarp kainolapio ir pirkimo kvito.  

seenext.lt  inf. 

Per ketverius metus – beveik šešis kartus daugiau   

2022 m. liepą Lietuvoje buvo įregistruota 10 187 grynieji elektromobiliai ir „plug-in" automobiliai. Šiandien jų yra 59 828 – beveik šešis kartus daugiau.   

Grynųjų elektromobilių per tą laiką padaugėjo penkis kartus: nuo 6 051 iki 30 147. Dar sparčiau – daugiau nei septynis kartus – augo „plug-in" automobilių skaičius: nuo 4 136 iki 29 681. Šiandien jie jau beveik pasivijo grynuosius elektromobilius. Per pastaruosius metus, nuo 2025 m. liepos iki 2026 m. liepos, abiejų rūšių automobilių skaičius išaugo 56 proc.   

Įskaičiavus ir tuos automobilius, kurie varomi ir degalais, ir elektra, tačiau nėra įkraunami iš elektros lizdo, elektrifikuotų automobilių Lietuvoje yra 195 296, o tai reiškia, kad elektrifikuotas jau yra kas dešimtas šalies lengvasis automobilis.  

„Kai 2022 m. grynieji elektromobiliai ir iš išorės įkraunami automobiliai sudarė vos daugiau nei pusę procento automobilių parko, tokį pokytį įsivaizduoti buvo sunku. Šiandien jie sudaro daugiau nei 3 proc. ir, kaip rodo statistika, šis augimas nesustoja. 

Ypač išaugo susidomėjimas iš išorės įkraunamais automobiliais – daliai vairuotojų tai tampa patogiu pirmuoju žingsniu pereinant prie alternatyvaus degalų šaltinio", – renginyje sakė T. Paliulis. 

Daugumą elektromobilių gyventojai įsigyja antrinėje rinkoje 

Šiemet Lietuvoje pirmą kartą įregistruoti 7 358 grynieji elektromobiliai. Beveik du trečdaliai jų (65 proc.) yra įvežti naudoti, nauji sudaro 35 proc. Tarp iš išorės įkraunamų automobilių pasiskirstymas tolygesnis: iš 8 714 šiemet įregistruotų tokių automobilių nauji sudaro 48 proc.   

Didžiausias registracijų šuolis fiksuotas antrąjį ir trečiąjį metų ketvirtį. Balandį–rugpjūtį įregistruoti 5 341 grynasis elektromobilis – 67 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Plug-in" automobilių per tą patį laikotarpį įregistruota 65 proc. daugiau.   

Populiariausia grynųjų elektromobilių marke išlieka „Tesla": šiemet ji sudarė beveik kas penktą (20 proc.) įregistruotą grynąjį elektromobilį. Toliau rikiuojasi „Volkswagen", „Audi", „Škoda" ir „Mercedes-Benz". Tarp iš išorės įkraunamų automobilių pirmauja „Volkswagen" (18 proc.) ir „Audi".   

Koks yra elektromobilio vairuotojo portretas?   

Šiemet didžiąją dalį grynąjį elektromobilį įsigijusių fizinių asmenų sudaro 35–44 metų žmonės (38 proc.).   

„Tipiškas šių dienų elektromobilio vairuotojas – maždaug 44 metų vyras iš Vilniaus, vairuojantis naudotą pilką „Teslą"", – renginyje sakė T. Paliulis ir pristatė preliminarų portretą, kurį pagal „Regitros" turimą statistiką sukūrė dirbtinis intelektas.  

Renkantis spalvą pirkėjai išlieka konservatyvūs. Populiariausia grynųjų elektromobilių spalva – pilka (29 proc.), toliau rikiuojasi balta (23 proc.) ir juoda (18 proc.). Ši eilė nesikeičia jau ne vienus metus.  

Geografiškai elektromobiliai vis dar labiausiai paplitę sostinėje, todėl ir dirbtinio intelekto sukurtame paveikslėlyje matomas Vilnių primenantis vaizdas bei įkrovimo stotelė. Iš viso Vilniuje šiuo metu registruota 38 proc. visų šalies grynųjų elektromobilių, o kartu su Kaunu – daugiau nei pusė (52 proc.).   

Kaip užregistruoti elektromobilį?  

Įsigijus Lietuvoje anksčiau registruotą elektromobilį ar hibridą, nuosavybės pasikeitimą galima patogiai sutvarkyti internetu „Regitros“ savitarnoje. Deklaravimas vyksta dviem etapais. Pirmiausia pirkėjas deklaruoja automobilį savo vardu ir gauna naują savininko deklaravimo kodą (SDK), o tuomet duomenis patvirtina pardavėjas. Antrasis žingsnis – registracija naujojo savininko vardu. Ją reikia atlikti ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų, prieš tai pasirūpinus technine apžiūra ir draudimu.   

Įsigijus Lietuvoje dar neregistruotą automobilį, reikia atvykti į „Regitros“ padalinį, kur atliekamas tapatumo patikrinimas. Laiką padalinyje patogiausia rezervuoti iš anksto internetu.    

(» „Regitros“ atstovas apie elektromobilių rinką Lietuvoje: pasiektas Europos miestų vidurkis  

Registracijai Transporto priemonių registracija internetu | Regitra  

Visus susirinkusiuosius pasveikino laikinai Jonavos rajono savivaldybės mero pareigas einantis Valdas Majauskas, Lietuvos Respublikos Seimo narys Eugenijus Sabutis, Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Beišys ir Jonavos rajono savivaldybės mero patarėja Birutė Gailienė.

Vidurdienį kiemelius vertino komisija, kurią sudarė laikinai Jonavos rajono savivaldybės mero pareigas einantis Valdas Majauskas, Lietuvos Respublikos Seimo narys Eugenijus Sabutis, Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Beišys, Jonavos rajono savivaldybės mero patarėja Birutė Gailienė, Jonavos kultūros centro pavaduotoja kultūrinei veiklai, laikinai einanti direktorės pareigas, Jurgita Serapinė, Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Jonas Marčiukaitis ir Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo parapijos klebonas kunigas Virginijus Birjotas.

Kiemeliai stebino išradingumu, kūrybiškumu, rudens gėrybių gausa ir gera nuotaika. Visoms dalyvavusioms seniūnijoms ir bendruomenėms įteiktos padėkos: Jonavos politechnikos mokyklos bendruomenei – už dosnumą, Bukonių seniūnijai – už kūrybiškumą, Žeimių seniūnijai – už ypatingą nuotaikos kūrimą, Šilų seniūnijai – už gausų rudens gėrybių pristatymą, Užusalių seniūnijai – už originalumą, Kulvos seniūnijai – už vaišingumą, Šveicarijos seniūnijai – už spalvingumą, o Upninkų seniūnijai – už tradicijų puoselėjimą.

Šventės metu taip pat paskelbti konkurso „Gražiausia tvarkoma Jonavos rajono sodyba ir aplinka 2026“ rezultatai.

Vertinant sodybas, išskirtinį komisijos dėmesį patraukė meno ir gamtos harmonija Giedrės Narkevičiūtės sodyboje, esančioje Gulbiniškių kaime, Šveicarijos seniūnijoje. Komisija šios sodybos savininkei įteikė Jonavos rajono savivaldybės mero padėkos raštą už išskirtinį sodybos charakterį, originalią kūrybinę viziją ir savitus aplinkos puoselėjimo sprendimus. Atsiminimo dovanėlės įteiktos ir visiems konkurso dalyviams.

Konkurso nugalėtojai paskelbti penkiose kategorijose:

Gražiausiai tvarkoma sodyba mieste – Joanos Jankauskienės sodyba.

Gražiausiai tvarkoma sodyba kaime – Ilmos ir Vytauto Šafronų sodyba, Bluzdžių g. 9, Žeimiuose.

Gražiausiai tvarkoma įstaigos ar įmonės aplinka – UAB „Rivauta“.

Gražiausiai tvarkoma daugiabučio aplinka – Lakštingalų g. 3, Upninkuose (L. Šatienė ir N. Doveikienė).

Daugiausiai gyventojų simpatijų surinkusi sodyba – Rūtos Pakštienės sodyba, Rožių g. 6, Juškonių kaime, Žeimių seniūnijoje.

Nugalėtojai apdovanoti rugsėjo 19-ąją Jonavoje vykusios Rudens šventės metu.

Taip pat buvo paskelbti „Metų ūkių“ konkurso nugalėtojai. Pirmąją vietą pelnė Paulius Žemaitis (Šilų seniūnija), antrąją – Monika ir Irmantas Mickevičiai (Žeimių seniūnija), trečiąją – Darius Navickas (Kulvos seniūnija). Prizus įsteigė Jonavos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrius. Šventės metu taip pat apdovanotas jaunasis ūkininkas Dainius Meškauskas iš Bukonių seniūnijos.

Rudens kermošiuje netrūko ir muzikos bei pramogų. Scenoje vyko teatralizuota programa, kurią dovanojo Jonavos rajono mėgėjų meno kolektyvai. Šventines linksmybes dar labiau pagyvino grupės „Bernužėliai“ koncertas. Skambant gerai žinomoms dainoms, kartu su atlikėjais dainavo ir visa publika.

„Rudens kermošius“ dar kartą subūrė jonaviečius jaukiam rudeniškam susitikimui, kupinam tradicijų, bendrystės, muzikos, vaišių ir geros nuotaikos.

Jonavos kultūros centro inf. 

Nepriklausoma fiskalinė institucija prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti 2,9 proc., tačiau augimas bus lėtesnis, nei tikėtasi pavasarį. Viena pagrindinių priežasčių – dauguma iš II pensijų pakopos atsiimtų pinigų kol kas nepasiekė vartojimo ir liko gyventojų bankų sąskaitose. Ateinančių 2027 m. augimas turėtų sulėtėti iki 2,4 procento. Išliekant geopolitiniam neapibrėžtumui, planuojant ateinančių metų valstybės finansus, būtinas ypatingas atsargumas, siekiant ne tik užtikrinti viešųjų finansų tvarumą, bet ir išsaugoti valstybės galimybes reaguoti į netikėtus ekonominius bei geopolitinius iššūkius. 

Valstybės kontrolė, kaip nepriklausoma fiskalinė institucija (NFI), išanalizavo makroekonominę aplinką ir parengė ekonominių rodiklių projekcijas.
  
NFI prognozuoja, kad 2026 m. Lietuvos ekonomika augs 2,9 proc. – tokiu pačiu tempu kaip 2025 metais. 2027 m. ekonomikos augimas turėtų sulėtėti iki 2,4 procento. Šių metų prognozė yra mažesnė, nei skelbta kovą, kai buvo tikimasi 3,3 proc. augimo. Tai daugiausia lėmė mažesnis, nei prognozuota, II pensijų pakopos pokyčių poveikis ekonomikai, nepaisant reikšmingo pasitraukimo iš pensijų fondų masto.
  
„II pensijų pakopos pakeitimai gyventojams suteikė galimybę atsiimti sukauptus pinigus, tačiau kol kas matome, kad didelė jų dalis nėra išleidžiama. Balandį vienadienių indėlių likutis, kuris iš esmės atitinka pinigus bankų sąskaitose, buvo beveik 30 proc. didesnis nei prieš metus ir siekė daugiau nei 22 mlrd. Eur, o liepą dar šiek tiek padidėjo. Vertindami įvairius statistinius duomenis, kol kas matome reikšmingą taupymo padidėjimą. Tai paaiškina, kodėl ekonomikos augimas išliko solidus, bet nesukūrė tokio impulso, kokio buvo tikėtasi iš milijardinių išmokų“, – teigia Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė.
  
Nepaisant padidėjusios infliacijos, gyventojų perkamoji galia turėtų augti
  
Šiuo metu didžiausios rizikos Lietuvos ekonomikai susijusios su situacija Artimuosiuose Rytuose. Pakilus energetinių išteklių kainoms, NFI padidino infliacijos prognozę iki 5 proc. šiemet ir 3,7 proc. kitąmet.
  
Darbo rinkoje didelių pokyčių nesitikima: nedarbo lygis nedidės, užimtųjų skaičius iš esmės nesikeis, o vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius augs sparčiau nei kainos. Tai reiškia, kad gyventojų perkamoji galia turėtų didėti, tačiau bendrą ekonomikos raidą gali reikšmingai pakeisti geopolitinė situacija ir jos poveikis energijos kainoms.
  
Šių metų pajamų planas turėtų būti įvykdytas, tačiau ateities biudžetui reikia atsargumo
  
Atnaujintos ekonomikos prognozės leidžia tikėtis, kad 2026 m. valstybės pajamų planas bus įgyvendintas. Net jei pelno mokesčio būtų surinkta mažiau, nei tikėtasi, tai galėtų atsverti didesnės gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių pajamos.
  
Tačiau planuojant tolesnių metų valstybės finansus, svarbu įvertinti, kad ekonominė aplinka gali greitai keistis.
  
„Šių metų valstybės biudžeto pajamų perspektyva išlieka pakankamai palanki, tačiau tai neturėtų tapti pagrindu pernelyg optimistiškai planuoti ateinančių metų biudžetą. Neapibrėžtumas šiuo metu yra didelis, o pasikeitus ekonominei situacijai, keistųsi ir valstybės pajamos. Todėl planuojant 2027–2029 m. biudžeto pajamas ir išlaidas, būtina išlaikyti ypatingą atsargumą ir pasilikti manevro laisvę galimiems netikėtumams atremti bei užtikrinti tvarų valstybės skolos lygį“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Nepriklausoma fiskalinė institucija patvirtino Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijų
  
Remdamasi savo projekcijomis ir kitais metodais, NFI įvertino Finansų ministerijos 2026 m. rugsėjo 11 d. paskelbtą 2026–2029 m. ekonominės raidos scenarijų.
  
NFI patvirtino fiskaliniam planavimui skirtas Finansų ministerijos makroekonominių rodiklių projekcijas. Jos atitinka ministerijos įvardytas prielaidas ir yra pagrįstos aktualiais statistiniais duomenimis.
  
NFI išvadą dėl ekonominės raidos scenarijaus ir makroekonomines prognozes rasite čia:  Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus.

Valstybės kontrolės inf. 

Kaip nurodoma Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinėje, 4.34 val. gautas pranešimas apie Sodų gatvėje esančiame bute nukritusią moterį. Ji skundėsi šono skausmu ir negalėjo pati atidaryti durų, todėl buvo reikalinga pagalba patekti į butą.

Ištraukiamosiomis kopėčiomis ir laužtuvu per langą antrame aukšte patekta į buto vidų, įleisti medikai ir policijos pareigūnai. 

Moteris išnešta iš buto ir perduota greitosios medicinos pagalbos medikams.

Nuo rugsėjo 28 d. 17.00 val. iki rugsėjo 29 d. 4.00 val. – Pajiesio, Mozūriškių, Klebiškio ir Andriušpievės miškuose.

Nuo rugsėjo 29 d. 16.00 val. iki rugsėjo 30 d. 8.00 val. – Pravieniškių, Vadų, Dumsių ir Būdos miškuose.

Nuo rugsėjo 30 d. 16.00 val. iki spalio 1 d. 8.00 val. – Marackų, Kajacų, Pajūrio, Šališkių, Danielių ir Kajaskaraisčio miškuose.

Nuo spalio 1 d. 16.00 val. iki spalio 2 d. 10.00 val. Pravieniškių, Vadų, Dumsių, Būdos miškuose.

Pratybų metu kariai vilkės karines uniformas su pilna ekipuote, bus naudojamas karinis transportas. Pratybos organizuojamos laikantis visų galiojančių teisės aktų, užtikrinant aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi ir bendrą saugumą.

Pratybų organizatoriai taip pat  užtikrina, kad bet kokia pratybų metu galima fizinė ar kitokia žala bus atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka. Pratybų metu už saugą ir aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi atsako pratybų vadovas.

Kaišiadorių rajono savivaldybės inf.

Siekiant išvengti nelaimės, specialistai pataria nakčiai augintinius įleisti į namus, laikyti uždarame voljere ar kitoje apsaugotoje vietoje.  

Vilkai gali pulti naminius ir ūkio gyvūnus dėl teritorinės elgsenos, konkurencijos ar ieškodami maisto, tokia yra jų elgsena. Todėl kai prie būdos pririštas šuo yra sudraskomas, yra kaltas šuns šeimininkas, kuris nesirūpina savo augintinio saugumu.   

„Vilkų išpuoliai prieš naminius gyvūnus nėra kažkokia stichinė nelaimė, o viena iš grėsmių, nuo kurios apsaugoti savo gyvūnus yra kiekvieno šeimininko pareiga. Dažnai vengiant atsakomybės yra dengiamasi tuo, kad vilkų atsirado per daug ir reikėtų didinti medžioklės kvotas. Tai visiška manipuliacija vengiant atsakomybės ir siekiant išvengti kaštų aptvarams ūkio gyvūnams ar voljerams šumis įrengti“ – teigia nevyriausybinės organizacijos  VšĮ  „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.   

Pririšti šunys apsiginti negali  

Lietuvoje per pastaruosius keletą metų žiniasklaidoje nuskambėjo ne vienas atvejis, kai vilkai užpuolė ir sudrąskė prie būdos pririštus šunis. Pririšti šunys negali apsiginti, nes grandinė arba lynas neleidžia šuniui pabėgti ar manevruoti. Taip pat pririštas gyvūnas praranda galimybę naudoti natūralius savigynos refleksus ir akimirsniu tampa vilkų išpuolio auka.   

Pavyzdžiui, 2025 m. Dzūkijoje gyventojai dalinosi informacija apie 10 atvejų, kai vilkai užpuolė šunis. Žinute apie liūdnai pasibaigusius vilkų išpuolius prieš šunis žmonės dalijosi socialiniuose tinkluose: „Per savaitę – apie 10 žiaurių užpuolimų! Tai nėra tik statistika – tai 10 baisių mirčių, 10 tuščių būdų, 10 sudaužytų širdžių, kurias patiria šeimininkai, ryte radę tik kraujo pėdsakus.“ (šaltinis: alytusplius.lt).   

2024 m.  buvo pranešta apie Žagarėje siautėjantį vilką, kuris sudraskė prie būdos pririštą šunį ir taip pat trumpam iš namų naktį pasišlapinti išleistą taksą. „Ta sodyba buvo prie pat kaimo, įdomumo vedamas aišku nuvažiavau pasižiūrėti. Jis man parodė nugraužtą šuns galvą. Prie grandinės nieko nebuvo (...). Už kokių 20 metrų kraujo klanas. Buvo tas šunelis suėstas, liko tik galva“, – sakė Žagarės girininkas Gediminas Vitkauskas (šaltinis: delfi.lt).   

Šios istorijos liudija, kad šunys žuvo žiauria mirtimi, yra visiškai sudraskomi, todėl jiems padėti ar suteikti veterinarinę pagalbą yra neįmanoma – per labai trumpą laiką iš gyvūno kūno beveik nieko nelieka.   

Kaip apsaugoti savo augintinius nuo vilkų išpuolių   

Siekiant apsaugoti šunis nuo vilkų išpuolių, svarbiausia nepalikti jų situacijoje, kurioje jie negalėtų nuo plėšrūno pasitraukti. Tamsiuoju paros metu šuo neturėtų būti laikomas pririštas prie būdos atviroje teritorijoje kur nesunkiai gali įsibrauti laukiniai gyvūnai. Naktį šunis rekomenduojama laikyti patalpose arba saugiame, uždarame voljere.   

Svarbu žinoti ir tai, kad lojantis šuo nebūtinai atbaidys vilką. Priešingai, lojimas gali atkreipti plėšrūno dėmesį ir padėti jam nustatyti šuns buvimo vietą. Pririštas šuo tokiu atveju neturi galimybės pasitraukti į saugesnę vietą.  

Taip pat reikėtų nepalikti lauke maisto atliekų ar pašaro likučių, kurie galėtų privilioti laukinius gyvūnus prie sodybos. Papildomai galima naudoti judesio davikliais valdomą apšvietimą, garsines ar šviesos baidymo priemones.  

Jeigu vilkas jau buvo priartėjęs prie sodybos ar užpuolė joje laikomus gyvūnus, apsaugos priemones reikėtų sustiprinti nedelsiant. Plėšrūnas gali sugrįžti į vietą, kurioje anksčiau rado lengvai pasiekiamo grobio, todėl po pirmojo apsilankymo gyvūnų saugumui reikėtų skirti dar daugiau dėmesio.  

Siekiama uždrausti laikyti prie būdos pririštus šunis  

Laukinių gyvūnų užpuolimas yra viena iš daugelio priežasčių, kodėl kuo greičiau turėtų būti priimtas draudimas laikyti šunis prie būdų. Lietuvoje vis dar įprastas šuns rišimas prie būdos augintiniui kelia ne tik fizinę žalą, bet ir ilgalaikes psichologines kančias. Taip laikomas augintinis negali patenkinti savo bazinių poreikių, neretai lieka be elementarios priežiūros, pagalbos, o kartais yra paliekamas tiesiog nugaišti.  

„Nelaimėms, kai gyvi vilkų sudraskomi pririšti šunys būtų galima užkirsti kelią įvedus draudimą laikyti pririštus šunis. Patys esame sulaukę pranešimų apie nakčiai paliktus prie būdos šunis teritorijose, kuriose pastebėti siautėjantys vilkai. Deja, laikyti šunis pririštus prie būdos nėra draudžiama, todėl tiek mes, tiek atsakingos institucijos šiuo atveju esame bejėgiai. Situacija iš esmės pasikeis, kai bus įvestas draudimas rišti prie būdos šunis. Siekiame, kad šis draudimas būtų priimtas kuo greičiau“– teigia nevyriausybinės organizacijos  VšĮ  „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.  

2024 m. jau buvo pasiūlyta į Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą įtraukti pataisą numatančią, kad šunis pririštus laikyti būtų galima vedant juos pasivaikščioti, įrangos ar patalpų valymo metu ir kitais atvejais, bet ne ilgiau kaip dvi valandas. Kitu atveju tai būtų laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais. Įstatymo pataisa nebuvo priimta ir grąžinta atgal iniciatoriams tobulinti.   

„Nors prieš kelis metus svarstytas įstatymas ir nebuvo priimtas, GGI kaip organizacija siekianti geresnių gyvūnų laikymo sąlygų, sustoti neketina. Ir toliau dirbame, kad būtų įgyvendintas įstatyminės bazės koregavimas, griežtinant gyvūnų laikymo taisykles ir uždraudžiant rišti šunis“ – teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.  

Siekdami uždrausti laikyti šunis pririštus prie būdos, GGI parengė ir peticiją, kurią jau pasirašė daugiau nei 36 000 žmonių, o šią Seimo rudens sesiją planuojama pakartotinai teikti pataisą, šįkart su Aplinkos ministerijos užnugariu.  

Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. 

Visgi situacija skatina skirti didesnį dėmesį vyresnių klientų užimtumo didinimui. Vyresni nei 50 m. darbo neturintys žmonės sudaro šiek tiek daugiau nei trečdalį (38,8 proc.) visų Užimtumo tarnybos klientų. Nors jų registruotas nedarbas, palyginti su situacija prieš metus, sumažėjo 0,6 proc. punkto, 1,4 proc. punkto viršija bendrą šalies vidurkį, kuris dabar siekia 8 proc.   

„Apklausėme darbdavius, kurie šiemet įdarbino daugiausia vyresnio amžiaus mūsų klientų. Jie patvirtino, kad šie darbuotojai į organizacijas atsineša vertingą profesinę patirtį, atsakomybę ir pasiekia gerų rezultatų. Tokiomis istorijomis siekiame griauti stereotipus, nes kvalifikuotų darbuotojų trūkumo iššūkius turime spręsti jau dabar, nelaukdami ateities“, – sakė Paslaugų organizavimo departamento patarėja Inga Nomeikienė.  

Vyresni žmonės įneša įvairovės į darbuotojų komandas   

Klaipėdos universiteto ligoninė, ieškodama kvalifikuotų darbuotojų, yra atvira įvairaus amžiaus žmonėms. Nors vyresni darbuotojai ateina per natūralų kandidatų srautą, tačiau išsiskiria sukaupta patirtimi, atsakingumu, aukšta darbo etika ir gebėjimu priimti sprendimus sudėtingose situacijose. 

Užimtumo tarnyba pastaruosius metus taip pat stebi tendenciją, kad nemažai šios amžiaus grupės žmonių sėkmingai persikvalifikuoja ir įsidarbina slaugytojų padėjėjais ar panašiose pozicijose.  

UAB „SLT industrial components“ patirtis rodo, kad šios amžiaus grupės darbuotojai dažnai išsiskiria kruopštumu, darbo drausme ir kantrybe – savybėmis, kurios ypač vertingos gamybos procesuose, kur svarbu tikslumas ir kokybė. Vyresni darbuotojai sėkmingiausiai integruojasi detalių surinkimo, komplektavimo, pakavimo ir kokybės kontrolės srityse.  

UAB „Pon Bike Lithuania“ atstovai teigia, kad įmonei svarbiausia darbuotojo motyvacija, atsakomybė ir noras būti komandos dalimi. Organizacija sąmoningai vertina kartų įvairovę, nes siekia, kad skirtingos patirtys ir požiūriai kurtų stiprią, palaikančią darbo aplinką. Jie sėkmingai dirba sandėlio, surinkimo ir dažymo padaliniuose įvairiose gamybos pozicijose.  

Ieškodami kvalifikuotų darbuotojų UAB „Dominari“ atstovai pastebėjo, kad vyresniųjų kolegų įsitraukimas padeda išlaikyti organizacijos stabilumą ir padeda kurti amžiaus įvairove paremtą darbo aplinką. Jiems geriausiai sekasi dirbti gamybos pozicijose, kur svarbu kruopštumas, techniniai įgūdžiai ir dėmesys detalėms.   

Vyresnių klientų užimtumas – vienas iš svarbiausių valstybės tikslų  

Nuo kovo Užimtumo tarnyba vykdo iniciatyvą, padedančią motyvuotiems kandidatams įsidarbinti viešajame sektoriuje. Per šį laikotarpį individualioms konsultacijoms nukreipta beveik 270 klientų, iš kurių darbą viešajame sektoriuje jau pradėjo 35.   

Taip pat Užimtumo tarnyba prisidėjo prie iniciatyvos „Amžiui draugiškas darbdavys“ gairių rengimo, skatindama darbdavius kurti įtraukią darbo aplinką ir labiau vertinti vyresnio amžiaus darbuotojų patirtį bei kompetencijas.  

Praėjusiais metais Užimtumo tarnybos inicijuotas ir „Vilmorus“ atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik pusė vyresnių nei 50 metų šalies gyventojų (46 proc.) mano, jog darbdavių požiūris į juos yra neigiamas. Trečdalis jų yra patyrę diskriminaciją įsidarbinant arba darbo vietoje. Visgi sukaupta reikšminga darbo patirtis ir lojalumas yra išskirtiniai šios žmonių grupės bruožai. 

 Užimtumo tarnybos inf.  

Priimtu nutarimu Valstybės kontrolei pavesta įvertinti, ar Registrų centro taikomos organizacinės, techninės ir kibernetinio saugumo priemonės buvo pakankamos valstybės informacinių sistemų ir registrų saugumui užtikrinti, ar įdiegtos ir taikytos incidentų prevencijos, identifikavimo, valdymo ir reagavimo į juos procedūros, priemonės ir procesai buvo pakankami, tinkamai organizuoti ir vykdomi, laikantis teisės aktų reikalavimų, kibernetinio saugumo ir gerosios praktikos standartų. Bus vertinama, ar įdiegtos ir taikytos vidaus kontrolės ir rizikų valdymo procedūros, priemonės ir procesai buvo pakankami, veiksmingi ir vykdomi laikantis teisės aktų reikalavimų, ar jie sudarė prielaidas laiku nustatyti, įvertinti ir valdyti galimas rizikas bei grėsmes valstybės informacinių išteklių saugumui ir užkirsti kelią kibernetinio saugumo incidentams.

Valstybės kontrolė aiškinsis, ar po viešojoje erdvėje paskelbto galimo duomenų nutekinimo incidento atsakingų institucijų ir Registrų centro veiksmai ir tarpusavio koordinavimas buvo pakankami, veiksmingi ir savalaikiai ir atitiko teisės aktų reikalavimus, kibernetinio saugumo standartus ir gerosios praktikos principus, ar valstybės institucijų vykdoma Registrų centro veiklos priežiūra ir kontrolė yra pakankama ir veiksminga siekiant užtikrinti valstybės informacinių sistemų ir registrų saugumą, atsparumą kibernetinėms ir kitoms duomenų saugumo grėsmėms.

Seimas taip pat nutarė prašyti Vyriausybės, rengiant 2027–2029 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą, numatyti Valstybės kontrolei papildomus valstybės biudžeto asignavimus, reikalingus ekspertinėms, techninėms ir kitoms audito procedūroms ir paslaugoms įsigyti.

Seimo nutarime pažymima, kad Registrų centras tvarko ir administruoja valstybės informacinius išteklius, apimančius kaupiamus gyventojų, juridinių asmenų, nekilnojamojo turto ir kitus jautrius duomenis, kurių saugumo užtikrinimas yra viešojo intereso klausimas.

Už tai numatantį nutarimą (projektas Nr. XVP-1670(2) balsavo 96 Seimo nariai, susilaikė 12 parlamentarą.

Seimo Spaudos biuro inf.

Policijos departamento duomenimis, apie 15 val. J. Basanavičiaus gatvėje esančiame garažų masyve pastebėta, kad iš automobilio „BMW 640“ pavogtos įvairios apdailos detalės bei įranga.

Savininkui padaryta žala siekia 10 500 eurų.

Dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį, reglamentuojančią didelės vertės svetimo turto pagrobimą.

Tomo Rinkevičiaus treniruojama komanda naujutėlaitėje ir sausakimšai užpildytoje Tauragės arenoje 95:90 (16:18, 25:20, 26:11, 14:32, 14:9) nukovė Jonavos „Hipocredit“ (0-1) ekipą.

Dar ketvirtojo kėlinio pradžioje šeimininkai jautėsi itin komfortabiliai ir pirmavo 19 taškų skirtumu (71:52). Vis tik skirtumą jonaviečiai ištirpdė ir lemiamu metu viskas prasidėjo iš naujo. Paskutinę minutę Benas Griciūnas realizavo baudas (81:79), o Nicko Johnsono metimas kitoje aikštės pusėje nelietė lanko, tačiau savo išpuolį vėjais paleido ir tauragiškiai. N. Johnsonas vėl ėmėsi iniciatyvos, šįkart – sėkmingai (81:81). Tauragiškiams užpulti nepavyko, tad viskas nusikėlė į pratęsimą.

Koja kojon komandos žengė ir toliau iki kol Jameso Blackmono tritaškis suteikė saugesnį pranašumą „Tauragei“ (90:85). Matas Repšys smeigė tritaškį, o Vaidas Kariniauskas atsakė dvitaškiu (92:88). Svečiai tuomet prametė abu baudų metimus, bet apsigynę sugebėjo ir užpulti (90:92). J. Blackmonas realizavo baudas, o pergalę prie baudų metimo linijos įtvirtino Darylas Doualla.

Tauragės klubas tapo 34-uoju kada nors dalyvavusiu čempionate. Gyvai istorinį mačą tribūnose stebėjo 1780 aistruolių.

Į pergalę tauragiškius atvedė nepriekaištingas kapitono V. Kariniausko žaidimas. Įžaidėjas pelnė 20 taškų (6/7 dvit., 8/8 baud.), atliko 6 rezultatyvius perdavimus ir sukaupė 31 naudingumo balą.

Solidžiai pasirodė ir J. Blackmonas, kurio sąskaitoje taip pat 20 taškų (1/7 dvit., 4/11 trit., 6/6 baud.) ir 17 naudingumo balų.

Tuo tarpu jonaviečių gretose ryškiausiu šviesuliu tapo N. Johnsonas, prie 24 taškų (7/8 dvit., 1/6 trit., 7/8 baud.) pridėjo 5 rezultatyvius perdavimus, 4 atkovotus kamuolius ir surinko 30 naudingumo balų.

Mačo starte nė vienai komandai nesisekė susikurti saugesnio pranašumo. Nors šeimininkai sugebėjo kelissyk išsiveržti į priekį, „Hipocredit“ kėlinio viduryje išnaudojo savo progas ir atstatė pusiausvyrą (13:13). Po slogios atkarpos abiejų komandų puolimui sėkmingiau atsigavo svečiai – Damoni Harrisono metimas suteikė vieno metimo persvarą būtent jiems – 18:16.

Antrajame kėlinyje žaidimo vadžias į savo rankas perėmė Tauragės krepšininkai, kurie daugiausiai V. Kariniausko bei D. Jacksono pastangomis persvėrė rezultatą ir nedidelį pranašumą išlaikė iki pat pertraukos. Komandos išėjo ilsėtis į rūbines debiutantams pirmaujant trapia trijų taškų persvara – 41:38.

Po pertraukos „Hipocredit“ dar bandė laikytis netoliese, tačiau kėlinio viduryje „Tauragė“ įjungė aukštesnę pavarą ir pirmąsyk pirmavo dviženkliu skirtumu (53:42). Po trumpo atokvėpio sekė dar vienas šeimininkų spurtas, lėmęs jau gerokai solidesnį jų pranašumą prieš paskutiniąsias dešimt minučių – 67:49.

Vis tik „Hipocredit“ nesudėjo ginklų: Timo Lambrechto lyderystė puolime mažino atotrūkį tarp komandų, kuris įpusėjus ketvirčiui siekė jau tik 7 taškus (70:77). Tauragiškių griūtis tęsėsi ir toliau – likus 2 minutėms švieslentėje jau degė keturi septynetai (77:77). Galiausiai, komandoms neišsiaiškinus santykių per pagrindinį laiką, susitikimo nugalėtojas paaiškėjo tik per papildomą penkių minučių atkarpą.

„Tauragė“: Vaidas Kariniauskas ir Jamesas Blackmonas po 20, Benas Griciūnas 14, Andrijus Voinalovičius 13, Donovanas Jacksonas 12, Camrenas Hayesas 8.

„Hipocredit“: Nickas Johnsonas 24, Timas Lambrechtas 18, Reginaldas Mesidoras 16, Clevonas Brownas 13, Damoni Harrisonas 9, Matas Repšys 7.

lkl.inf.

Pasak moters, vietoje stovėjo staliukas ir kėdė, tačiau šalia nebuvo nei žmogaus, nei paaiškinimo, kas vyksta.

„Šiandien vaikštant Joninių slėnyje, prie vėliavos, aptikau keistą dalyką. Iškilo daug klausimų“, - redakcijai rašė skaitytoja.

Moteris atsiuntė ir nuotraukas. Jose matyti keli stikliniai indai su užrašais „SEILĖS“, „MYŽALAI“, „ŠŪDAI“. Šalia jų - dar vienas objektas su švirkštu. Kitoje nuotraukoje matomas didesnis stiklinis indas, ant kurio užrašyta: „KAM NE GAILA – ĮDEDA. KAM TRŪKSTA – PASIIMA.“ Indo apačioje matyti monetos.

Kokia šių objektų paskirtis ir kas juos pastatė, kol kas neaišku.

Skaitytoja teigė, kad jokio paaiškinimo ar informacinio užrašo šalia nebuvo.

„Buvo tiesiog staliukas, kėdė prie jos. Žmogaus jokio... Aš buvau su anūkais. Kažkaip nejauku pasidarė“, - rašė jonavietė.

Jonavos kultūros centras patikino, kad šią dieną jokio performanso neorganizavo, renginys nenumatytas.

Kas pastatė keistą objektą ir kokia jo paskirtis, kol kas nežinoma.

Jonaviečiai, gal žinote?

Galbūt kas nors iš Joninių slėnio lankytojų žino, kas tai buvo? Gal tai meninė akcija, socialinis eksperimentas, privataus asmens sumanymas ar tiesiog kažkieno paliktas objektas?

Jeigu žinote, kas šį staliuką pastatė ir ką reiškia ant indų esantys užrašai, parašykite „Jonavos žinioms“.

Jeigu turite daugiau nuotraukų ar matėte, kas šį objektą Joninių slėnyje įrengė, taip pat susisiekite su redakcija arba parašykite komentaruose. 

Jaunimo politikos priemonės Lietuvoje galėtų tapti prieinamos jaunesniems paaugliams – nebe nuo 14, o nuo 11 metų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtais Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pakeitimais siūloma į jaunimo politikos lauką įtraukti ir 11–13 metų paauglius, kad jie galėtų anksčiau gauti reikalingą pagalbą, įsitraukti į pozityvias veiklas ir stiprinti socialinius bei emocinius įgūdžius. Šie pasiūlymai jau pasiekė Vyriausybę.

Šiuo metu jaunimo politikos priemonės Lietuvoje taikomos 14–29 metų asmenims. Sumažinus apatinę jaunimo amžiaus ribą iki 11 metų, jaunimo politikos priemonės taptų prieinamos daug platesniam paauglių ratui, įtraukiant ir 11–13 metų asmenis.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Aušros Putk teigimu, jaunimo politika turi atliepti ne tik dabartiniame įstatyme nustatytas amžiaus ribas, bet ir realius jaunų žmonių poreikius.

„Matome, kad daliai 11–13 metų paauglių jau reikalingas didesnis dėmesys, palaikymas ir ankstyvoji pagalba, todėl siūlome jaunimo politikos amžiaus ribą mažinti iki 11 metų. Tai leistų šio amžiaus paaugliams anksčiau pasinaudoti jaunimo politikos priemonėmis, kartu visa apimtimi išsaugant jiems taikomas vaiko teisių apsaugos garantijas“, – pabrėžia viceministrė.

Pokyčio poreikį lemia tai, kad paauglystės iššūkiai prasideda anksčiau, o gebėjimai juos spręsti dar tik formuojasi. Šiuo laikotarpiu stiprėja bendraamžių įtaka, formuojasi socialiniai ir emociniai įgūdžiai, kyla naujų iššūkių, todėl svarbu pagalbą suteikti kuo anksčiau – dar iki problemoms įsisenėjant. 

Ankstyvajai pagalbai – daugiau galimybių

Pasaulio sveikatos organizacija paauglystę apibrėžia kaip 10–19 metų laikotarpį, o ankstyvoji paauglystė prasideda apie 10–11 metus. Šiuo metu formuojasi tapatybė, socialiniai ir emociniai įgūdžiai, stiprėja bendraamžių įtaka.

Apie 11 metus vaikai taip pat pereina iš pradinio į pagrindinį ugdymą. Keičiasi mokymosi aplinka, socialiniai ryšiai, atsiranda daugiau savarankiškumo, vyresnių mokinių įtakos ir naujų iššūkių.

Šiuo metu jaunimo politikos priemonės Lietuvoje sistemiškai prieinamos tik nuo 14 metų. Tuo metu jaunimo darbuotojams praktikoje jau tenka dirbti ir su 11–13 metų paaugliais, kurie ieško saugios aplinkos, palaikymo ar patikimo suaugusio žmogaus.

Sumažinus jaunimo politikos amžiaus ribą, būtų sudarytos galimybės anksčiau taikyti atvirąjį darbą su jaunimu, darbą su jaunimu mokyklose, informavimo ir konsultavimo priemones, įtraukti paauglius į pozityvias veiklas, savanorystę ir emocinės gerovės stiprinimo veiklas. 

Jaunimo politikos priemonės papildytų vaikų politiką

Siūlomas pakeitimas nekeistų 11–13 metų asmenų teisinio statuso. Jie ir toliau būtų laikomi vaikais, o jiems būtų taikomos visos vaiko teisių apsaugos garantijos. Pakeitimas taip pat nesusijęs su baudžiamąja atsakomybe, civiliniu veiksnumu ar kitomis Civilinio ir Baudžiamojo kodeksų nuostatomis.

Vaikų ir jaunimo politika šiuo atveju viena kitą papildytų. Jau dabar 14–17 metų asmenys yra ir vaikai, kuriems taikoma vaiko teisių apsauga, ir jauni žmonės, kuriems prieinamos jaunimo politikos priemonės. Siūlomu pakeitimu tokia galimybė būtų sudaryta ir 11–13 metų vaikams.

Pakeitimu nesiekiama kurti naujos sistemos – būtų sudarytos sąlygos anksčiau pasiekti paauglius jau veikiančiomis jaunimo politikos priemonėmis ir stiprinti vaikų, švietimo bei jaunimo politikos sričių bendradarbiavimą. 

Jaunimo darbuotojai su jaunesniais paaugliais dirba jau dabar

Praktikoje dalis jaunimo darbuotojų jau dirba su jaunesniais nei 14 metų paaugliais, tačiau dabartinis jaunimo politikos reglamentavimas nesudaro galimybės šio darbo vykdyti sistemiškai.

Pakeitus amžiaus ribą, būtų galima aiškiau reglamentuoti darbą su jaunesniais paaugliais, stiprinti jaunimo darbuotojų kompetencijas ir rengti skirtingo amžiaus jaunuolių poreikius atliepiančias priemones. 

Jaunimo amžiaus ribos Europoje skiriasi

Europoje nėra vieno bendro jaunimo amžiaus apibrėžimo – skirtingose valstybėse nustatomos skirtingos amžiaus ribos. Pavyzdžiui, Airijoje jaunimo politika apima asmenis nuo 10 metų, Jungtinėje Karalystėje – nuo 11 metų, Estijoje – nuo 7 metų.

SADM siūloma 11 metų riba nebūtų išskirtinė Europos kontekste. Tarptautinis bendradarbiavimas jaunimo politikos srityje vykdomas nepriklausomai nuo nacionaliniu lygmeniu nustatytos jaunimo amžiaus ribos.

SADM inf. 

Šiemet pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose pradėjo beveik 22 tūkst. pirmakursių. Dalis jų studijuoja ne gimtajame mieste, todėl praktinis klausimas, kur prireikus gauti šeimos gydytojo pagalbą, tampa ypač aktualus.

„Į kitą miestą studijuoti atvykę pirmakursiai rugsėjį turi daug naujų rūpesčių, todėl sveikatos klausimai dažnai atidedami. Vis dėlto šeimos gydytojo pagalbos gali prireikti neplanuotai – susirgus, pakilus temperatūrai, norint atlikti tyrimus, pasikonsultuoti su gydytoju. Todėl patariama nelaukti, kol prireiks pagalbos, – gydymo įstaigą išsirinkti ir joje prisirašyti verta iš anksto. Taip pat jaunuoliai gali pasirinkti ir arčiau naujų namų esantį psichikos sveikatos centrą“, – sako Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Diana Prochorova.

Aukštųjų mokyklų nuolatinių studijų studentai ir profesinių mokyklų mokiniai privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami valstybės lėšomis. Tai reiškia, kad jie, kaip ir kiti apdraustieji, gali laisvai pasirinkti pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą – polikliniką, medicinos centrą ar šeimos gydytojo kabinetą. Svarbiausia, kad pasirinkta įstaiga būtų sudariusi sutartį su ligonių kasa – tik tuomet šeimos gydytojo ir jo komandos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Gydymo paslaugas teikiančių ir sutartį su ligonių kasa sudariusių įstaigų sąrašą galima rasti ligonių kasos interneto svetainėje – ten patogu pasitikrinti, kurios įstaigos yra arčiausiai gyvenamosios ar studijų vietos.

„Jei didžiąją metų dalį gyvenama studijų mieste, dažnai patogiau, kad ir šeimos gydytojas būtų jame. Tai nedidelis sprendimas, bet jis gali sutaupyti ir laiko, ir nerimo, kai pagalbos prireikia greitai“, – pabrėžia D. Prochorova.

Prisirašyti galima tik prie vienos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, todėl pasirinkus naują gydymo įstaigą studijų mieste jaunuolis automatiškai išregistruojamas iš ankstesnės. Įprastai pasirinktą įstaigą nemokamai galima keisti kas 6 mėnesius, tačiau šis apribojimas netaikomas studentams, atvykusiems mokytis į kitą miestą ar baigusiems studijas ir grįžusiems į nuolatinę gyvenamąją vietą.

Prisirašymo tvarka nesudėtinga – svarbiausia pasirinkti tinkamą įstaigą ir pateikti prašymą.

• Pasirinkite pirminės sveikatos priežiūros įstaigą, turinčią sutartį su ligonių kasa.
• Kreipkitės į pasirinktą įstaigą ir pateikite prašymą prisirašyti.
• Prašymą galima pateikti atvykus į įstaigą arba nuotoliniu būdu – elektroninėmis priemonėmis, paštu ar per įgaliotą asmenį, jei tokias galimybes numato įstaiga.
• Pateikdami prašymą, pasirinkite šeimos gydytoją.
• Turėkite asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o prašymą teikiant nuotoliniu būdu – pasirūpinkite tapatybės patvirtinimu ar dokumento kopija pagal nustatytą tvarką.
• Kiekviena įstaiga gali taikyti savo prašymo pateikimo tvarką, todėl prieš kreipiantis verta pasitikrinti informaciją jos interneto svetainėje arba registratūroje.
• Prisirašant prie naujos įstaigos pirmakursiams, kaip ir kitiems mokiniams bei studentams, taikomas 0,29 Eur dokumentų tvarkymo mokestis.

Išsamią informaciją apie gydymo įstaigos pasirinkimą ir prisirašymą galima rasti VLK svetainėje.

VLK inf. 

„Saugumas kreiptis pagalbos, teisinis saugumas, kad šeima būtų pripažįstama, kad lytinė tapatybė būtų pripažįstama. Tai yra teisės, kurios aktualios visiems žmonėms ir turi būti savaime suprantamos ir nekvestionuojamos kaip oras, kuriuo kvėpuojame, todėl svarbu, kad kažkuri visuomenės grupė nebūtų atskirta nuo galimybės jomis naudotis“, – sveikindama diskusijos dalyvius sakė Seimo kontrolierė dr. Erika Leonaitė.  

Kiek vertas negrįžtamai paveiktas moters gyvenimas?  

Aptariant moterų apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir seksualinio smurto, diskutuota apie kai kurių institucijų žalingą požiūrį į smurto aukas.  

„Galima kalbėti apie baudžiamąją politiką, bet paskutinių kelių dienų kontekste tikrai galima skirti kritikos ir teismams, nes 5 tūkst. eurų neturtinei žalai už nepilnametės išžaginimą atlyginti nėra adekvati suma. Vidutiniškai suma už šį nusikaltimą yra 6 tūkst. eurų ir ji nesikeičia dešimtmetį, nors infliacija per tą laiką iš esmės pakeitė tokios sumos reikšmę ekonomikoje“, – atkreipė dėmesį dr. E. Leonaitė.  

Seimo kontrolierės išsakytai kritikai pritarė ir kiti ekspertai.  

„Ne tokioje senoje byloje dėl kibernetinio smurto Aukščiausiasis Teismas padidino nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos sumą iki 15 tūkst. eurų, paaiškindamas, kad priteisiant sumą būtina atsižvelgti į ekonominę situaciją valstybėje. Todėl 5 tūkst. eurų už išžaginimą yra per mažai“, – pabrėžė advokatas Aivaras Žilvinskas. 

Smurtas prieš LBT moteris artimoje aplinkoje  

Asociacijos „Lietuvos gėjų lyga“ atlikto tyrimo „Smurto prieš LBT moteris ir nebinarinės lytinės tapatybės asmenis patirčių analizė“ duomenimis, 67,2 proc. apklaustų LBT moterų nurodė patyrusios smurtą. Tačiau, patyrusios smurtą iš intymios partnerės arba viešoje vietoje, jos nesikreipia į institucijas, nes mano, kad nebus suprastos, galimai susidurs su diskriminacija ir antrine viktimizacija. 35,2 proc. respondenčių atsakė, kad apsaugos nuo smurto srityje institucijomis nepasitiki, o 49,4 proc. pažymėjo nežinančios, ar galėtų tikėtis tinkamos pagalbos.  

Diskusijoje dalyvavusių eksperčių ir ekspertų teigimu, praktikoje pastebima, kad tiek tarp LBT moterų, tiek tarp specialistų, teikiančių pagalbą smurto artimoje aplinkoje atvejais, yra paplitusios stereotipinės nuostatos, trukdančios atpažinti smurtą tos pačios lyties porose. Prie problemos, anot dalyvių, prisideda ir tai, kad specializuotos kompleksinės pagalbos centrai dažniausiai pristatomi kaip organizacijos, išskirtinai teikiančios pagalbą moterims, patyrusioms smurtą iš vyrų. Todėl susidaro įspūdis, kad smurtas artimoje aplinkoje yra heteroseksualių porų klausimas. Trūksta ir gebėjimų atpažinti tik tos pačios lyties poroms būdingas smurto ir kontrolės formas, pavyzdžiui, grasinimus atskleisti partnerės tapatybę jos šeimai ar kolektyvui darbe.  

Gauti tinkamą psichologinę pagalbą taip pat yra sudėtinga, nes ne visi psichologines konsultacijas teikiantys asmenys turi reikiamą kvalifikaciją. Be to, norint teikti psichologo paslaugas, nėra būtina būti Lietuvos psichologų asociacijos nariu. Tai gali reikšti mažesnes specialistų atskaitomybės ir teikiamų paslaugų kokybės užtikrinimo galimybes, taip pat didesnę riziką, kad pagalbos besikreipianti klientė susidurs su išankstinėmis neigiamomis nuostatomis.  

„Lietuvos gėjų lygos“ atstovė Eglė Kuktoraitė pabrėžė, kad LBT moterys nesaugumo jausmą patiria nuolat – jos turi kiekvieną kartą įvertinti, ar aplinkoje, kurioje yra, joms saugu būti savimi, ar neturi reguliuoti savo elgesio siekdamos išvengti neapykantos dėl seksualinės orientacijos ar (ir) lytinės tapatybės.  

Baudos valstybei neužtikrinus LGBTI asmenų teisių  

Diskusijoje taip pat atkreiptas dėmesys į kliūtis, su kuriomis susiduria LGBTI asmenys, siekdami apginti savo teises Lietuvoje.  

„Kai tam tikros žmogaus teisės pripažįstamos tik teismo keliu, tokios teisės tampa nebe teise, o laimėjimu arba net privilegija, nes teisminė asmens teisių gynimo garantija prieinama ne visiems dėl lėšų ar žinių trūkumo, tačiau vis tik teisinėje valstybėje pagrindinės žmogaus teisės neturėtų virsti privilegijomis. Po pirmos euforijos dėl Konstitucinio Teismo nutarimo dėl partnerystės, šiandien galime matyti, kiek realu iš tiesų yra pasinaudoti teise užregistruoti tos pačios lyties partnerystę, kai institucijos gūžčioja pečiais, negalėdamos įgyvendinti priimtų teismų sprendimų“, – sakė Seimo kontrolierė dr. Jolita Miliuvienė.  

Advokatas Aivaras Žilvinskas, padedantis tos pačios lyties poroms siekti partnerystės pripažinimo, atkreipė dėmesį, kad teisės prasideda nuo galimybių jas įgyvendinti.  

„Konstitucinio Teismo nutarimas buvo pervertintas, nes konstatavo akivaizdžią problemą. Nuo tada priimami žemesnių instancijų teismų sprendimai iš esmės padaro tik du dalykus: pripažįsta tos pačios lyties asmenų partnerystę kaip šeimą ir įpareigoja užregistruoti partnerystės faktą. Bėda ta, kad šis įpareigojimas, visų pirma, skiriamas skirtingoms institucijoms ir, visų antra, nė viena negali jo įgyvendinti, kol nėra atitinkamų sprendimų iš valstybės“, – teigė advokatas A. Žilvinskas.  

A. Žilvinskas pabrėžė, kad vien teismo sprendimo dėl partnerystės ir šeimos statuso pripažinimo neužtenka, kad pora galėtų pradėti naudotis šeimoms suteikiamomis teisinėmis garantijomis. Neturint formalaus registro, kuris būtų lengvai prieinamas visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, kiekviena pora dėl kiekvienos konkrečios institucijos garantuojamos teisės turėtų papildomai kreiptis į teismą. 

„Teisingumo ministerija ir savivaldybės kol kas ginčija būtent įpareigojimą registruoti partnerystę ir prašo jį atidėti. Teigiamai galima vertinti tai, kad, kiek man žinoma, teismai iki šiol nėra patenkinę nė vieno tokio prašymo. Gerai ir tai, kad dabar yra skiriamos baudos valstybei ir metrikacijos įstaigoms už įsigaliojusių teismų sprendimų nevykdymą. Kiekviena įpareigojimo įregistruoti partnerystę nevykdymo diena yra poros naudai, nes už kiekvieną jų yra mokamas teismo nustatytas dienos baudos dydis. Kol kas – 10 Eur už dieną. Artėjame prie to, kad pati teisingumo ministrė greitai gali gauti baudą už teismų sprendimų nevykdymą, nes po pradinės ir padidintos baudos dėl sprendimo nevykdymo valstybei, bauda gali būti skiriama už sprendimų vykdymą atsakingos institucijos vadovui“, – sakė A. Žilvinskas.  

Advokatas taip pat teigė, kad už teisinio reglamentavimo ribų lieka ir pati jautriausia sritis – tos pačios lyties porose augančių vaikų apsauga. Notarai, anot advokato, dažniausiai vengia dirbti su šiais klausimais.  

„Eikite, kur norite, tik ne pas mane“, – taip, diskusijos dalyvių nuomone, valstybės institucijos ir skirtingų sričių specialistai dažniausiai pasitinka LGBTI asmenų problemas.  

Nuo 2026 m. sausio 1 d. šiai šilumos energijai taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas. 

Ekspertai prognozuoja, kad šį šildymo sezoną šilumos kainos Lietuvoje reikšmingai augs dėl brangstančių dujų bei biokuro trūkumo, numatomas kainų augimas gali siekti net iki 30 proc., o dėl kylančių žaliavų kainų brangimą pajus ir besišildantys elektra, jos kaina apskritai gali būti antra pagal dydį istorijoje.

„Žmonės šį šildymo sezoną susidurs su brangstančiu šildymu ir didėjančia mokestine našta. Todėl siūlome grąžinti 9 proc. PVM tarifą būtent šilumos energijai. Tai nėra siūlymas keisti kitus PVM tarifus. Šiuo konkrečiu įstatymo projektu siekiama sumažinti būtinąsias gyventojų išlaidas tuo metu, kai energijos kainos daro tiesioginę įtaką gyventojų biudžetams“, – teigė Seimo narys A. Anušauskas. 

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) 2026 m. sausio apžvalgoje nurodė, kad PVM tarifą padidinus nuo 9 iki 21 proc., šildymo sąskaita vidutiniškai išaugo apie 5 eurus renovuotuose ir apie 10 eurų nerenovuotuose daugiabučiuose. 

„Valstybė turi galimybę dalį mokestinės naštos sumažinti būtent ten, kur ji labiausiai jaučiama – būtinosiose gyventojų išlaidose. Mažesnis PVM reikštų mažesnę galutinę šildymo sąskaitą ir kartu galėtų mažinti kompensacijų už šildymą poreikį. Pasak viešos informacijos, per dvi savaites jau kreipėsi 30 tūkstančių žmonių tokiai kompensacijai gauti, net 4 tūkstančiais daugiau nei pernai tokiu laiku“, – įstatymo pataisų teikimo motyvus vardijo A. Anušauskas.

LEA duomenimis, 2026 m. rugsėjį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina siekė 8,07 ct/kWh be PVM, kai prieš metus buvo 6,33 ct/kWh – tai yra 27,5 proc. augimas. 

Valstybės duomenų agentūra taip pat yra nurodžiusi, kad šilumos energijos kainų didėjimas buvo tarp reikšmingų metinę infliaciją didinusių veiksnių. 

lrs.lt inf.

Gyventojai buvo kviečiami siūlyti kandidatus šiam įvertinimui. Jonaviečiai aktyviai įsitraukė į rinkimus – sulaukta gausaus būrio pasiūlymų. Į balsavimo etapą pateko daugiausia gyventojų siūlymų sulaukusios kandidatės:

1. Aliona Paulauskienė (Jonavos r. socialinių paslaugų centras)
2. Aušra Dirmienė (Jonavos globos namai)
3. Austėja Matačiūnaitė (Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centras)
4. Lina Duličienė (Jonavos r. socialinių paslaugų centras)
5. Olga Nemunaitienė (Jonavos socialinių paslaugų centras, Bukonių seniūnija)
6. Simona Andriulienė (UAB „Paupio globos namai“)
7. Viktorija Urbonavičienė (Jonavos r. neįgaliųjų veiklos centras)
8. Živilė Tumavičienė (Jonavos rajono socialinių paslaugų centras, Globos centras) 

Balsuoti už Jonavos Metų socialinį darbuotoją galima iki rugsėjo 22 d. imtinai.

Balsavimas vyksta mobiliosios programėlės „Jonava“ apklausų skiltyje ir Jonavos rajono savivaldybės interneto svetainėje www.jonava.lt, pasirinkus GYVENTOJAMS → APKLAUSOS.

Daugiausia gyventojų balsų surinkusi kandidatė bus paskelbta Jonavos Metų socialine darbuotoja ir apdovanota socialiniams darbuotojams skirtos šventės metu.

Kviečiame balsuoti ir palaikyti savo kandidatę!

Eurosistema pakvietė euro zonoje veikiančias elektroninės ir mobiliosios prekybos įmones dalyvauti skaitmeninio euro testavimo projekte. Šis kvietimas paskelbtas atrinkus mokėjimo paslaugų teikėjus (MPT), dalyvausiančius testavimo projekte.

Tai unikali galimybė prekybininkams prisidėti prie Europos būsimos skaitmeninio euro mokėjimų sistemos kūrimo bendradarbiaujant su Europos Centriniu Banku (ECB) bei euro zonos nacionaliniais centriniais bankais. Atrinkti prekybininkai, dalyvaudami testavimo projekte, įgis praktinės darbo su bandomąja skaitmeninio euro ekosistema patirties, o jų pateiktas grįžtamasis ryšys padės toliau tobulinti skaitmeninio euro techninius sprendimus.

Testavimo projektas

Skaitmeninio euro testavimo projekte bus išbandytos skaitmeninio euro techninės funkcijos, veiklos procesai ir vartotojų patirtis. Įgyvendinant projektą bus naudojama skaitmeninio euro „beta“ versija. Šis beta skaitmeninis euras funkciniu ir techniniu požiūriais bus panašus į teisės aktų projektuose numatytą skaitmeninį eurą, tačiau neturės teisėtos mokėjimo priemonės statuso.

Testavimo projekte dalyvaus Eurosistemos centrinių bankų darbuotojai, atrinkti MPT ir prekybininkai, teikiantys kasdienes paslaugas ECB ir euro zonos nacionaliniuose centriniuose bankuose (pvz., kavinės ir restoranai). Šis kvietimas pareikšti susidomėjimą yra skirtas būtent elektroninės ir mobiliosios prekybos įmonėms. Nacionaliniai centriniai bankai gali atrinkti papildomus vietos prekybininkus.

Projekte dalyvausiantys prekybininkai turės unikalią galimybę:

• įgyti praktinės patirties priimant mokėjimus beta skaitmeniniu euru realiose elektroninės ir mobiliosios prekybos aplinkose;
• tiesiogiai bendradarbiauti su bandomojo projekto dalyviais (MPT) ir stebėti vartotojų patirtį atsiskaitant beta skaitmeniniu euru;
• išbandyti klientų mokėjimo procesus ir ištirti, kaip skaitmeninį eurą būtų galima integruoti į esamus atsiskaitymo ir mokėjimo procesus;
• dalytis grįžtamąja informacija apie mokėjimo procesus, poreikius, integracijos aspektus ir klientų patirtį.

Testavimo projektas ne tik suteiks galimybę išbandyti skaitmeninio euro funkcionalumą, bet ir taps svarbiu prekybininkų, MPT ir Eurosistemos bendradarbiavimo forumu. Atrinkti prekybininkai kartu padės kurti skaitmeninį eurą, kad jis geriau atitiktų Europos prekybininkų ir vartotojų poreikius. Gauta grįžtamoji informacija padės ateityje priimti sprendimus dėl techninių sprendimų, gerinti vartotojų patirtį ir užtikrinti, kad, tęsiantis pasirengimui galimam skaitmeninio euro įvedimui, būtų atsižvelgta į prekybininkų nuomonę. 

Testavimo projektas bus vykdomas skaidriai, laikantis Eurosistemos įsipareigojimo skaitmeninį eurą įvesti atsakingai ir patikimai, jeigu ateityje būtų priimtas sprendimas jį išleisti. Galutinis sprendimas dėl skaitmeninio euro išleidimo bus priimtas tik priėmus atitinkamus ES teisės aktus. Eurosistemoje vykdomi pasirengimo skaitmeniniam eurui darbai bus įgyvendinami lanksčiai, užtikrinant suderinamumą su teisėkūros procesu.

Kaip dalyvauti

Dalyvavimas testavimo projekte yra savanoriškas ir neatlygintinas. Atrinktiems prekybininkams bus pasiūlyta sudaryti su ECB sutartį, reglamentuojančią dalyvavimo testavimo projekte sąlygas. Jie taip pat turės sudaryti teisinius susitarimus su mokėjimus beta skaitmeniniu euru priimsiančiu MPT arba esamus sutartinius santykius pakoreguoti pagal testavimo projekto tikslus.

Testavimo projekte atrinkti prekybininkai veiks kaip verslo subjektai, galutiniai naudotojai. Jie sudarys sąlygas atlikti mokėjimus beta skaitmeniniu euru nuotolinės prekybos aplinkoje ir dalyvaus vertinant mokėjimų skaitmeniniu euru patirtį, veiklos procesus ir pagrindines funkcijas.

Paraiškas, remdamasis tinkamumo reikalavimais ir tam tikrą lyginamąjį svorį turinčiais vertinimo kriterijais, vertins ECB. Bus vertinamas pareiškėjų veiklos rinkoje mastas, operacinis pasirengimas ir tinkamumas prisidėti prie testavimo projekto įgyvendinimo.

Siekdamas padėti prekybininkams, ECB paskelbė atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, o 2026 m. spalio 6 d., antradienį, 15.00 val. (Vidurio Europos laiku) surengs informacinį susitikimą. Per šį susitikimą bus aptartas testavimo projektas ir paraiškų teikimo procesas. Prekybininkai taip pat gali raštu teikti savo klausimus užpildydami specialią formą. Klausimai turėtų būti atsiųsti ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki paraiškų pateikimo termino.

Susidomėję prekybininkai turėtų užpildyti paraišką ir atsiųsti ją adresu digitaleuro-pilotmerchant@ecb.europa.eu iki 2026 m. spalio 27 d., antradienio, 17.00 val. (Vidurio Europos laiku).

Daugiau informacijos apie skaitmeninio euro testavimo projektą.

Lietuvos banko inf. 

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Aušros Putk teigimu, šiais pokyčiais siekiama ne bausti, o skatinti atsakingą darbdavių požiūrį į darbuotojų sveikatą.

„Leidimas reiškia, jog statybos darbus, tokius kaip griovimo, atnaujinimo, rekonstravimo, susijusius su vėžį sukeliančia medžiaga – asbestu – atliekančios įmonės yra įsipareigojusios ir, svarbiausia, tinkamai pasiruošusios saugoti darbuotojų sveikatą, jiems dirbant su šia pavojinga medžiaga. Leidimai išduodami tik pasirengusiems darbdaviams. Tai reiškia, jog jie turi įrodyti, kad jų darbuotojai yra tinkamai apmokyti, o darbo vietose bus taikomos priemonės asbesto poveikiui mažinti“, – sako viceministrė.

Spalio 1-ąją įsigaliosianti tvarka numato, kad VDI galės tikrinti darbdavių pasirengimą ir veiklą. Darbdaviams, nesilaikantiems nustatytų reikalavimų, leidimo galiojimas galės būti sustabdytas arba panaikintas. Jei darbai bus atliekami be leidimo, VDI turės teisę reikalauti tuos darbus sustabdyti.

Norėdamas gauti leidimą, darbdavys turi pateikti VDI nustatytos formos prašymą. Prašymą lengvai bus galima pateikti per „Mano VDI“, o iki 2026 m. pabaigos – ir kitais dokumentų teikimo VDI būdais.

VDI išduodamas leidimas, be kurio darbų įmonės vykdyti negalės, yra nemokamas ir neterminuotas.

Informacija apie darbdavius, turinčius leidimus, bus viešai prieinama Licencijų informacinėje sistemoje (LIS). „Turėti šį leidimą aktualu visiems statinių statybos rangovams, kurių darbuotojai atlikdami darbus gali būti veikiami asbesto. Statybos darbų užsakovai, viešųjų pirkimų vykdytojai LIS galės patikrinti, ar įmonė leidimą turi“, – akcentuoja viceministrė A. Putk.

Nors leidimas bus išduodamas vieną kartą, įmonės, kaip ir iki šiol, turės teikti VDI informaciją apie konkrečius objektus, kur vykdomi su asbesto poveikiu susiję darbai. Iki rugsėjo pabaigos pradėtus darbus bus galima užbaigti ir neturint leidimo.

• Reikalavimus darbuotojų apsaugai nuo asbesto poveikio nustato Darbuotojų apsaugos nuo asbesto keliamos rizikos nuostatai, kuriuos galite rasti čia.  
• Kad padėtų darbdaviams įgyvendinti darbuotojų apsaugos nuo asbesto reikalavimus, Europos Komisija parengė Asbesto keliamos rizikos sveikatai ir saugai darbe valdymo gaires (praktikos vadovą), kurį galima atsisiųsti čia (šiuo metu tik anglų kalba).

Remiantis Europos profesinių ligų statistika, asbesto poveikis yra pagrindinė profesinio vėžio priežastis – net 78 proc. profesinio vėžio atvejų ES valstybėse pripažįstami kaip susiję su asbesto poveikiu. Nors asbesto poveikio rizika darbuotojams kyla įvairiuose ekonomikos sektoriuose, pavyzdžiui, atliekų tvarkymo, gaisrų gesinimo, kasybos ir karjerų eksploatavimo, tačiau Europos Komisijos užsakyto vertinimo duomenys rodo, kad net 97 proc. visų asbesto poveikį patiriančių darbuotojų dirba statybos pramonėje.

SADM primena, kad reikalavimai darbuotojų apsaugai nuo asbesto galioja jau seniai. Jie apimarizikos vertinimą, asbesto poveikio darbo vietose mažinimą ir saugos priemones, darbuotojų mokymą ir informavimą, jų sveikatos tikrinimą ir kitas priemones.

Asbesto keliamas pavojus

Nors naujoji tvarka neturi įtakos namuose ar soduose pačių žmonių (ūkio būdu) atliekamiems darbams, tačiau verta žinoti, kokį pavojų ši medžiaga gali sukelti, ir į tai atsižvelgti.

Naudoti asbestą Europos Sąjungoje uždrausta nuo 2005 m., tačiau asbesto randama daugelio senų statinių stoguose ir sienose, pertvarose, šilumos tinklų ir vamzdynų izoliacijose, vėdinimo įrenginiuose ir vamzdynuose, asbestcemenčio vamzdžiuose, elektros skirstymo spintose, elektros įrenginiuose, ugniai atspariose sienose, duryse ir t. t.

Kol asbesto turintys statiniai, konstrukcijos ar gaminiai neliečiami, ši medžiaga didesnio pavojaus nekelia. Pavojus sveikatai atsiranda tuomet, kai statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar kitaip apdorojant aplinkoje pasklinda labai smulkūs, akimi nematomi asbesto plaušeliai. Žmogui įkvepiant asbesto plaušelių, jie lyg adatėlės susminga į kvėpavimo takų audinį, ilgainiui sukeldami nepagydomus vėžinius susirgimus bei asbestozę (plaučių audinio randėjimą). Pirmieji ligos požymiai gali pasireikšti praėjus net 30 metų nuo poveikio.

SADM inf. 

Civilinės saugos specialistai, kalbėdami apie pasirengimą įvairioms nelaimėms, ne kartą yra siūlę įsivaizduoti paprastą situaciją: kas būtų, jeigu tris paras tektų išgyventi be elektros, vandens ar mobiliojo ryšio? Ką darytumėte ir kaip tam galėtumėte pasiruošti iš anksto?

„Pasirengimas krizėms nėra bandymas nuspėti, kada įvyks nelaimė. Tai tiesiog būdas sumažinti priklausomybę nuo aplinkybių tuo metu, kai įprastos paslaugos laikinai neveikia“, – sako Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vyriausiasis specialistas Egidijus Baltramaitis.

Tad ką pataria civilinės saugos specialistai ir ar mūsų namų ūkiai užtikrins svarbiausius poreikius bent 72 valandas?

Kadangi žmogus negali išgyventi be oro, vandens ir maisto, būstas ir jame sukauptos atsargos turėtų būti paruošti taip, kad šį laiką būtų galima išsiversti savarankiškai.

Dingus elektrai užgęsta ne tik šviesa – sustoja ir namų „širdis“

Apie elektros tiekimo sutrikimą dažnas pirmiausia pagalvoja kaip apie nepatogumą, kai namuose užgęsta šviesa. Tačiau elektra maitina gerokai daugiau kasdieniam gyvenimui svarbių įrenginių. Šaldytuvas, elektrinė viryklė, vandens gręžinys, šildymo katilas ar vandens siurblys – visi šie prietaisai nustoja veikti. Taip pat negalima įkrauti mobiliojo telefono, įsijungti televizoriaus ar naudotis kitais prietaisais. Tai tik dalis sunkumų, su kuriais gali susidurti gyventojai, ilgesniam laikui nutrūkus elektros tiekimui. Todėl verta iš anksto įvertinti, kurių prietaisų veikimas jūsų namuose yra kritiškai svarbus, ir pasirūpinti alternatyviu energijos šaltiniu.

Generatorius ar elektros kaupiklis?

„Generatorius ir elektros kaupiklis sprendžia šiek tiek skirtingas problemas, todėl pasirinkimas priklauso nuo to, kiek laiko tikimasi būti be elektros ir kokius prietaisus būtina išlaikyti veikiančius“, – teigia E. Baltramaitis.

Pirmiausia reikėtų susirašyti kritinius prietaisus. Tai gali būti šaldytuvas ir šaldiklis, dujinio ar granulinio katilo automatika bei cirkuliaciniai siurbliai, vandens siurblys, interneto modemas ar maršrutizatorius, keli šviestuvai, telefonų ir kompiuterių įkrovikliai, taip pat – medicininė įranga, jeigu jos reikia. Nebūtina maitinti viso namo – dažnai daug racionaliau užtikrinti tik svarbiausių elektros prietaisų veikimą.

Elektros kaupiklis gali būti patogus esant trumpesniems ir dažnesniems elektros tiekimo sutrikimams: jis veikia tyliai, gali būti naudojamas iš karto ir jam nereikia kuro atsargų.

Generatorius pranašesnis tada, kai tikėtini ilgesni – pavyzdžiui, kelių parų ar dar ilgesni – elektros tiekimo sutrikimai.

Tačiau svarbu ne tik pasirinkti tinkamą įrenginį, bet ir iš anksto pasirūpinti saugiu jo prijungimu prie namo elektros sistemos.

Elektros įvadą verta pasiruošti iš anksto

Dingus elektrai nereikėtų improvizuoti ir bandyti generatoriumi maitinti namo elektros tinklo per įprastą sieninį lizdą. Generatorius niekada neturi būti jungiamas taip, kad galėtų tiekti elektrą atgal į viešąjį elektros tinklą.

Jeigu norima maitinti atskiras namo elektros grandines, elektrikas turėtų iš anksto įrengti atskirą rezervinio maitinimo skydelį kritinėms grandinėms, tinkamą tinklo ir generatoriaus perjungiklį arba automatinę perjungimo sistemą, reikiamas apsaugas bei įžeminimą, taip pat aiškiai pažymėti grandines. Tokiu atveju dingus elektrai nereikės tamsoje ieškoti, ką ir kur jungti – sistema bus parengta iš anksto.

Jeigu pasirenkamas elektros kaupiklis, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į jo talpą, matuojamą kilovatvalandėmis (kWh), bet ir į leistiną išėjimo galią (kW). Šaldytuvas, vandens siurblys ar kitas variklis paleidimo momentu gali trumpam pareikalauti gerokai daugiau galios.

Taip pat svarbu periodiškai patikrinti, ar visa sistema iš tiesų veikia. Būtina žinoti, kad veikiantis generatorius išskiria anglies monoksidą (smalkes), todėl jo negalima naudoti garaže, rūsyje, balkone ar kitoje uždaroje bei pusiau uždaroje erdvėje. Jį junkite tik lauke, gerai vėdinamoje vietoje, toliau nuo durų, langų ir ventiliacijos angų.

„Taip pat verta turėti „be elektros“ rinkinį: LED žibintuvėlių, baterijų, įkrautų išorinių akumuliatorių (Power Bank), radijo imtuvą, žvakių ar žibintų bei būtinų prietaisų įkrovimo laidų“, – akcentuoja E. Baltramaitis.

Ryšiui nutrūkus svarbiausia – turėti alternatyvą

Kita problema, apie kurią dažnai nesusimąstoma – ryšys. Jeigu neveiktų mobilusis ryšys ar internetas, įprasti informacijos gavimo ir susisiekimo būdai taptų neprieinami. „Todėl svarbu turėti ne vieną, o kelis nepriklausomus informacijos gavimo būdus“, – pabrėžia E. Baltramaitis. Viena patikimiausių priemonių – baterijomis arba akumuliatoriumi maitinamas radijo imtuvas. Taip pat verta iš anksto pasirūpinti įkrautais išoriniais akumuliatoriais, o svarbiausių artimųjų telefonų numerius ir adresus užsirašyti popieriuje.

Pasirengimas prasideda ne tada, kai nutinka nelaimė

„Kiekvienas asmeniškai turite nuspręsti, ką turėti namuose. Specialistai gali patarti, o savo poreikius geriausiai žinote jūs patys“, – sako E. Baltramaitis.

Ką kiekvienas namų ūkis galėtų padaryti jau šiandien? Susirašyti svarbiausius poreikius, patikrinti turimas atsargas ir įvertinti, ar šeima iš tiesų galėtų tris paras savarankiškai pasirūpinti vandeniu, maistu, būtiniausia elektros energija, gauti informaciją bei susisiekti su artimaisiais.

Paklaustas, kokias dažniausias klaidas žmonės daro ruošdamiesi tokioms situacijoms, specialistas įvardija kelias pagrindines:

• Sukaupiama daug maisto, bet pamirštamas vanduo.
• Informacijai gauti pasikliaujama tik telefonu ir internetu.
• Atsargos sukaupiamos, bet neperžiūrimi jų galiojimo terminai.
• Nepagalvojama apie visų šeimos narių poreikius ar atsakomybes.
• Jei namuose yra augintinių, neretai pamirštama pasirūpinti maisto ir vandens atsargomis jiems.

E. Baltramaitis ragina gyventojus neapgaudinėti savęs, kad „man to neprireiks“, o ramiai pagalvoti: „O ką daryčiau, jeigu sutriktų įprastas gyvenimas?“ ir dar šiandien pradėti tuo rūpintis.

2025 m. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), stebėdama internetinę prekybą dar intensyviau nei prieš metus, nustatė, kad nelegalios veiklos atvejų šiek tiek sumažėjo.

VMVT specialistai, vykdydami interneto erdvės stebėseną ir skelbimus atrinkdami atsitiktine tvarka arba pagal rizikos vertinimo kriterijus, atrinko 530 su maisto prekyba ar gamyba susijusių skelbimų. Tai kone 2,5 karto daugiau palyginus su 2024 m.

Pagal atrinktus skelbimus atlikti 432 tyrimai (2024 m. – 162): net 318 atvejų (73,6 proc.) nustatyta, kad maisto tvarkymo veikla vykdyta neturint VMVT išduoto leidimo (2024 m. tokie atvejai sudarė 77,8 proc. visų tyrimų). Dar 114 subjektų buvo registruoti VMVT, tačiau skelbimuose nenurodė savo leidimo numerio.

2025 m. dažniausiai fiksuotos nelegalios veiklos – prekyba maisto papildais (48 proc.) bei sezoninė prekyba daržovėmis (18 proc.).  

Internetinei prekybai maistu taikomi tokie pat maisto saugos reikalavimai, kaip ir prekiaujant fizinėse prekybos vietose. Tai reiškia, kad maistą gaminantis ar jį parduodantis asmuo ar įmonė turi būti užregistravę maisto tvarkymo veiklą VMVT, o vartotojui turi būti pateikta visa informacija, pagal kurią galima aiškiai identifikuoti pardavėją – pasitikrinti, ar jis veikia teisėtai.

Be to, vartotojams tiekiamas maistas turi būti gaminamas, tvarkomas, laikomas ir tiekiamas laikantis nustatytų maisto saugos, higienos ir kokybės reikalavimų. 

„Perkant maistą internetu didžioji dalis jo kelio iki vartotojo stalo lieka nematoma, t. y. užsisakantis asmuo nežino, kokiomis sąlygomis maistas pagamintas, kur ir kaip laikytas, kaip bus pristatytas. Todėl vienas paprasčiausių dalykų, kuriuos vartotojas gali ir turi pasitikrinti, – kas šį maistą gamina, parduoda ir ar ši veikla registruota VMVT. Tai nėra tik formalumas – registruota veikla patvirtina, kad pardavėjas yra žinomas VMVT ir jo veiklai taikoma priežiūra“, – sako Gintarė Vadeikienė, VMVT Priežiūros departamento vyriausioji specialistė. 

Anot jos, 2026 m. tęsiama sisteminga interneto erdvės stebėsena siekiant laiku identifikuoti aktualias tendencijas ir galimas rizikas. 

Pažeidimai stabdomi, veiklą skatinama įteisinti 

Stebėdama internetinių parduotuvių skelbimus VMVT ne tik atskleidžia nelegalią veiklą, bet ir skatina ją įteisinti arba nurodo nutraukti. Iš 318 tirtų nelegalios veiklos atvejų 9 subjektai (2,83 proc.) maisto tvarkymo veiklą vėliau įregistravo ir tęsė teisėtai, o 235 subjektai (73,9 proc.) veiklą nutraukė. Dar 50 atvejų (15,7 proc.) po VMVT kreipimosi į skelbimų portalų administratorius skelbimai buvo pašalinti arba užblokuoti. Likusiais atvejais buvo prekiaujama ne maisto produktais, veiklą vykdė užsienio įmonė arba su subjektu nepavyko susisiekti ir pan. 

Nustatę nelegalią veiklą VMVT specialistai pardavėjams paaiškina, kaip ją įregistruoti ir kokių teisės aktų reikalavimų būtina laikytis. 2025 m. vykdant prekybos internetu stebėseną buvo suteikta net 201 konsultacija – tai apie keturis kartus daugiau nei 2024 m. Konsultuojant subjektai taip pat informuojami apie atsakomybę ir galimas sankcijas už nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Sankcijos pritaikytos 4 atvejais ir tai sudarė 1 proc. visų tirtų atvejų. 

Ką patikrinti prieš perkant maistą internetu? 

VMVT rekomenduoja vartotojams prieš perkant maistą internetu patikrinti, ar pardavėjas nurodo savo vardą (ar įmonės pavadinimą), kontaktinius duomenis ir informaciją apie registruotą maisto tvarkymo veiklą. 

Jei kyla abejonių dėl internetu maistą siūlančio pardavėjo, jo registraciją bet kuriuo metu galima patikrinti viešame VMVT Maisto tvarkymo subjektų registre. Apie galimai nelegalią maisto prekybą ar kitus pastebėtus pažeidimus reikia pranešti VMVT. 

Vartotojų pastabumas čia ypač svarbus – patikrinus, iš ko maistas perkamas, lengviau išvengti nepatikimų pardavėjų ir sumažinti riziką įsigyti galimai nesaugų maistą. 
 

 VMVT inf. 

Kreipimusi į merus raginama prisiimti politinę lyderystę ir paskatinti savivaldybių administracijas sudaryti dvi esmines bendradarbiavimo sutartis su AB „Energijos skirstymo operatoriumi“ (ESO) – Bendrąją bendradarbiavimo sutartį, leidžiančią koordinuoti inžinerinių tinklų atnaujinimą bei pavojingų medžių genėjimą ir Generatorių laikino suteikimo sutartį, skirtą skubiam elektros tiekimui užtikrinti krizių metu. 

„Rugpjūčio 22-osios audra skaudžiai pademonstravo, kad joks tinklų operatorius ar valstybės tarnyba viena pati negali suvaldyti tokio masto stichijų padarinių. Didžiausia našta krenta ant vietos savivaldos ir seniūnijų pečių, nes būtent jie geriausiai pažįsta savo krašto žmones, jautriausias vietas ir pažeidžiamas grupes. Todėl kreipiausi į merus kviesdamas prisiimti lyderystę – paskatinti savivaldybių administracijas peržiūrėti ir pasirašyti šias sutartis. Tai nėra papildomas biurokratinis popierius, o konkretus įrankis, leidžiantis išvengti avarijų ir laiku pristatyti generatorių namuose slaugomam ligoniui ar globos įstaigai“ – pabrėžia komiteto pirmininkas. 

Tuo pačiu raštu kreiptasi ir į LSA. Atsižvelgiant į tai, kad pagal LSA įstatus LSA Tarybą sudaro visų šalies savivaldybių merai, LSA vadovybės prašoma įtraukti šį klausimą į artimiausio Tarybos posėdžio darbotvarkę. Komiteto pirmininkas išreiškė pasirengimą asmeniškai dalyvauti posėdyje ir pristatyti sutarčių svarbą visos šalies mastu. 

„Nenorime eiti ilgu atskirų diskusijų keliu kiekvienoje savivaldybėje, o siekiame išnaudoti LSA platformą bendram, valstybiškam sprendimui priimti. LSA Tarybos posėdyje esu pasiruošęs tiesiogiai atsakyti į visus merams kylančius klausimus bei išsklaidyti nuogąstavimus dėl organizacinių ar finansinių atsakomybių. Mūsų vieningas tikslas – kad per kitą stichiją nė vienas Lietuvos pilietis neliktų be pagalbos,“ – teigia komiteto pirmininkas Algirdas Butkevičius.

lrs.lt inf.

Vyriausybės kanceliarija kartu su dezinformacijos analizės centru „Debunk.org“ trečią kartą kviečia 9–12 klasių moksleivius dalyvauti Nacionaliniame dezinformacijos raštingumo egzamine. Šiemet egzaminas vyks spalio 13 d. Mokytojai kviečiami registruoti savo auklėjamas ar mokomas klases į egzaminą, kuriame moksleiviai galės pasitikrinti gebėjimus atpažinti dezinformaciją, kritiškai vertinti informaciją bei nepasiduoti informacinėms manipuliacijoms. Registracija į egzaminą.

„Nacionalinis dezinformacijos raštingumo egzaminas moksleiviams jau tapo gražia tradicija, kuri kasmet suburia vis daugiau moksleivių. Kviečiu jaunuolius išbandyti savo jėgas, pasitikrinti žinias ir kartu išmokti atpažinti informacines pinkles. Kritinis mąstymas ir gebėjimas atskirti faktą nuo manipuliacijos yra svarbūs ne tik kiekvienam iš mūsų, bet ir mūsų visuomenės bei valstybės saugumui“, – sako Vyriausybės kancleris Tomas Daukantas.

Dezinformacijos raštingumas – kasdien vis aktualesnis

Dezinformacijos raštingumo egzaminas ne tik leidžia moksleiviams pasitikrinti savo žinias, bet ir ugdo atsparumą melagienoms, netikrai informacijai ir kt. Pernai vykusiame antrajame Nacionaliniame dezinformacijos raštingumo egzamine dalyvavo beveik 2 500 moksleivių iš daugiau kaip 130 klasių. 2025 m. dalyviai į klausimus atsakė vidutiniškai 56 proc. tikslumu – gerokai geriau nei 2024 m., kai teisingų atsakymų vidurkis siekė 33 proc.

„Trečią kartą prisijungiame prie egzamino organizavimo, nes matome, kad dezinformacijos raštingumo aktualumas tik auga, ypač plintant dirbtinio intelekto sugeneruotai informacijai internetinėje erdvėje. Tai puiki proga ne tik varžytis, bet ir įgyti žinių, kurios padeda saugiau orientuotis informacinėje aplinkoje, atpažinti manipuliacijas ir apsaugoti save bei kitus. Tai kritiškai svarbu stiprinant mūsų visuomenės atsparumą”, – sako dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“ projektų vadovė Jovita Tautkevičiūtė-Kalinauskienė.

Dezinformacija Lietuvos gyventojų informacinėje aplinkoje išlieka plačiai paplitusi. Naujausio Lietuvos radijo ir televizijos komisijos užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 49 proc. Lietuvos gyventojų teigia dažnai susiduriantys su dezinformacija, o vienu pagrindinių jos sklaidos kanalų išlieka socialiniai tinklai. Kultūros ministerijos tyrimas parodė, kad 1 iš 2 Lietuvos gyventojų yra susidūrę su dirbtinio intelekto sukurta netikra garso ar vaizdo medžiaga (angl. deepfake).

2025 m. tik 25,6 proc. 16–24 metų Lietuvos gyventojų nurodė tikrinę internete rastos informacijos teisingumą, kai Europos Sąjungos vidurkis siekė 39,5 proc., todėl ypatingai svarbu ugdyti jaunų žmonių gebėjimą savarankiškai vertinti internete randamą informaciją.

Be to, būtent jaunų žmonių tarpe auga dirbtinio intelekto pokalbių programėlių naudojimas ieškant informacijos. Tai atveria naują erdvę, kurioje taip pat svarbu būti budriems ir tikrinti pateikiamus atsakymus.

Moksleiviai mokysis atsparumo ne tik dezinformacijai, bet ir verbavimui

Šių metų egzamino rengėjai ypatingą dėmesį skirs ne tik gebėjimui atpažinti klaidinančią informaciją, bet ir kitai vis aktualesnei grėsmei – priešiškų valstybių tarnybų bandymams verbuoti vaikus ir paauglius. Institucijų turima informacija rodo, kad į verbuotojų akiratį vis dažniau patenka jauni žmonės, ypač socialiai pažeidžiamų grupių jaunuoliai.

„Verbavimas gali prasidėti nuo iš pažiūros nekaltų pasiūlymų – nupiešti grafitį su politinio ar provokacinio turinio žinute, nufotografuoti objektą, perduoti ar palikti daiktą, atlikti nedidelę užduotį už atlygį. Tačiau tokie veiksmai vėliau gali virsti rimtais nusikaltimais, keliančiais grėsmę tiek vaikų, tiek valstybės saugumui. Todėl svarbu ne tik gebėti atpažinti melagingą informaciją, bet ir suprasti, kada socialiniuose tinkluose ar kitose skaitmeninėse erdvėse pateikiamas pasiūlymas gali būti pavojingas“, – sako Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.

Nacionalinis krizių valdymo centras šiuo metu koordinuoja veiksmų planą „Atpažink. Nesivelk. Pranešk.“, kuriame vykdomos kelios verbavimo prevencijos priemonės: parengtos rekomendacijos ir veikimo algoritmai vaikams, mokykloms, jaunimo darbuotojams bei socialinių paslaugų teikėjams, vyksta prevenciniai susitikimai ir teikiama didesnė pagalba pažeidžiamoms vaikų grupėms. Priemonės nuolat atnaujinamos pagal besikeičiančią saugumo situaciją ir praktinę patirtį.

Nacionalinis dezinformacijos raštingumo egzaminas moksleiviams – šio veiksmų plano dalis. Todėl jo metu moksleiviai bus supažindinti su dezinformacijos, melagienų tendencijomis, jiems bus primintos pagrindinės rekomendacijos vaikams ir paaugliams dėl atsparumo priešiškų tarnybų vykdomam verbavimui elektroninėje erdvėje – bus mokomasi kritiškai vertinti gaunamas žinutes ir žinoti, kaip elgtis susidūrus su įtartinu turiniu ar pasiūlymu.

Manikiūras, pedikiūras, plaukų kirpimas, veido procedūros, tatuiruotės, permanentinis makiažas ar auskarų vėrimas – grožio paslaugos tapo įprasta daugelio žmonių kasdienybės dalimi. Rinkdamiesi jas galvojame apie norimą rezultatą, tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kas nematoma: ar paslauga bus suteikta saugiai, laikantis sveikatos saugos reikalavimų. Kad grožio paslaugos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai, rūpinasi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai. Jie kasmet tikrina paslaugų teikimo vietas, vertina, ar laikomasi visuomenės sveikatos saugos reikalavimų, konsultuoja paslaugų teikėjus ir padeda jiems rasti tinkamus sprendimus, kad klientams būtų užtikrintos saugios paslaugų teikimo sąlygos. Vien per 2025 m. Lietuvoje atlikti 1 842 grožio paslaugų teikimo vietų patikrinimai.

Kaip užtikrinama paslaugų sauga?

Grožio paslaugų saugą reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“. Ši veikla gali būti vykdoma tik turint leidimą-higienos pasą, o paslaugas teikiantys asmenys turi būti nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą, išklausę privalomuosius higienos įgūdžių kursus bei turėti galiojančius sveikatos žinių atestavimo pažymėjimus. Visa tai skirta sumažinti grėsmę užsikrėsti užkrečiamosiomis ligomis. Paslaugų teikėjai taip pat turi išklausyti ir pirmosios medicinos pagalbos mokymus, jog, prireikus, laiku ir tinkamai galėtų suteikti pirmąją pagalbą.

Higienos normoje nustatyti ir reikalavimai patalpoms, įrangai, instrumentams, jų valymui ir dezinfekcijai. Visi jie skirti tam, kad padėtų apsaugoti tiek paslaugos vartotoją, tiek paslaugos teikėją.

2025 m. daugiausia NVSC patikrinimų atliko plaukų ir nagų priežiūros paslaugų teikimo vietose – atitinkamai 648 ir 595 patikrinimus. Taip pat atlikta 311 veido priežiūros, 142 kūno priežiūros, 72 ilgalaikio (permanentinio) makiažo, 38 tatuiravimo ir 36 papuošalų vėrimo paslaugų teikimo vietų patikrinimai. Reikalavimų pažeidimai nustatyti 17,7 proc. patikrinimų metu. Dažniausiai nustatomi neatitikimai susiję su leidimo-higienos paso neturėjimu, instrumentų valymu ir dezinfekcija, vienkartinių priemonių naudojimu bei kosmetikos gaminių ir specialiosioms paslaugoms naudojamų priemonių atitiktimi nustatytiems reikalavimams. 

Ne visos grožio paslaugos yra vienodos

Grožio paslaugų teikėjai ir vartotojai kasdien susiduria su skirtingomis rizikomis – vienos procedūros yra visiškai neinvazinės, o atliekant kitas pažeidžiama oda ar gleivinė. Todėl higienos ir infekcijų kontrolės reikalavimų laikymasis nėra formalumas. Tai yra viena svarbiausių sąlygų, padedančių apsaugoti tiek paslaugos vartotoją, tiek patį paslaugos teikėją.

Grožio paslaugos skirstomos į A ir B kategorijas pagal jų keliamą užkrečiamųjų ligų riziką. A kategorijai priskiriamos paslaugos, kurių metu gali būti pažeidžiama oda arba gleivinė, o naudojami instrumentai yra ar gali būti užteršti krauju ar kitais kūno skysčiais. Tai, pavyzdžiui, tatuiravimo, ilgalaikio (permanentinio) makiažo, papuošalų vėrimo, plaukų skutimo, manikiūro ir pedikiūro, kai karpomos nagų odelės, paslaugos. B kategorijai priskiriamos paslaugos, kurių metu oda ir gleivinė nepažeidžiamos, pavyzdžiui, veido ir kūno, plaukų priežiūros, manikiūro ir pedikiūro, kai nagų odelės nekarpomos, plaukų šalinimo vašku ar kitomis panašiomis priemonėmis, dekoratyvinės kosmetikos paslaugos.

Šis paslaugų skirstymas svarbus todėl, kad nuo paslaugos pobūdžio priklauso ir jai taikomi griežtesni saugos reikalavimai. Teikiant A kategorijos paslaugas, kai gali būti pažeista oda ar gleivinė, ypač svarbu tinkamai paruošti naudojamus instrumentus, laikantis infekcijų kontrolės reikalavimų. Todėl vartotojui verta žinoti, kokios kategorijos paslauga jam teikiama, ir atkreipti dėmesį į tai, ar paslaugos teikėjas laikosi būtinų higienos reikalavimų – šią informaciją galima rasti Lietuvos higienos normoje HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“.

Renkantis grožio paslaugų teikėją reikėtų pasidomėti, ar jis turi galiojantį leidimą-higienos pasą konkrečios grožio paslaugos (plaukų priežiūros, veido priežiūros, kūno priežiūros, nagų priežiūros, tatuiravimo, ilgalaikio makiažo ar papuošalų vėrimo) veiklai. Šis dokumentas liudija, kad veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. 

Pastebėjus, kad grožio paslaugos teikėjas teikia nesaugias paslaugas, raginame atkreipti į tai jo dėmesį. Jeigu paslaugos teikėjas nebendradarbiauja, nesuteikia prašomos informacijos ar atsisako koreguoti galimai nesaugią veiklą, galima pranešti NVSC. Informaciją apie kreipimosi būdus rasite NVSC interneto svetainėje https://nvsc.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktine-informacija/asmenu-aptarnavimas/.

NVSC inf.

„Europos Sąjunga nuo 2027 metų pradžios atsisako rusiškų suskystintų gamtinių dujų, o nuo rugsėjo – vamzdynais tiekiamų dujų. Tačiau laukiame Europos Komisijos iniciatyvos dėl visiško rusiškos naftos atsisakymo, kurį būtume pasiryžę pradėti svarstyti Lietuvos pirmininkavimo ES tarybai metu. Tuo pačiu raginame ne tik ES, bet ir kitas šalis ryžtingiau atsisakyti rusiškų energijos išteklių, įskaitant ir branduolinį kurą“, - susitikime kalbėjo L. Savickas.

Jis taip pat kėlė rusijos šešėlinio laivyno problematiką, ragindamas šalis daugiau dėmesio skirti šiai temai. Pasak ministro, šešėlinis laivynas ne tik apeina rusijai taikomas sankcijas, bet dėl senų, nusidėvėjusių laivų yra reali aplinkosaugos problema dėl galimų naftos išsiliejimų.

G7+ susitikime taip pat detaliai diskutuota dėl paramos Ukrainos Energetikos sektoriui, ruošiantis artėjančiai žiemai.

„Ši žiema Ukrainoje gali būti lemianti. rusijos  vykdomos atakos prieš energetikos objektus kelia realią grėsmę ukrainiečiams šalčių metu netekti šilumos ir šviesos šaltinių. Todėl mes artimiausiu metu planuojame Ukrainai išsiųsti gyvybiškai svarbios energetinės įrangos“, - sakė L. Savickas.

Iki šių metų rugsėjo pradžios Lietuva Ukrainos energetikos sektoriui yra skyrusi paramos už daugiau negu 13 mln. eurų. Tarp jų daugiau nei 6,5 mln. eurų vertės kritinė infrastruktūra, tokia kaip elektros transformatoriai, generatoriai, o taip pat 7 mln. eurų vertės saulės elektrinių įranga bei kaupikliai, skirti Ukrainos vaikų darželiams, mokykloms, ligoninėms.

Energetikos ministerijos inf.

„Svarbiausia, kad valstybės numatyta apsauga pažeidžiamiems vartotojams veiktų praktiškai – žmonės, kuriems priklauso galimybė už elektrą mokėti mažiau, ja realiai galėtų pasinaudoti. 2026 metais teise į visuomeninį tiekimą pasinaudojęs pažeidžiamas vartotojas, per mėnesį vidutiniškai suvartojantis apie 119 kWh elektros energijos, per metus galėtų sutaupyti apie 86 eurus, palyginti su nepriklausomų elektros tiekėjų pasiūlymais“, – sako energetikos ministras Lukas Savickas.

Svarbu pažymėti, kad konkretaus vartotojo sutaupoma suma gali skirtis priklausomai nuo jo elektros energijos suvartojimo, pasirinkto plano ir namų ūkio poreikių.

Pažeidžiamų vartotojų skaičiaus augimą lėmė įsigalioję teisės aktų pakeitimai ir visuomeniniame tiekime pažeidžiamiems vartotojams pradėta taikyti speciali kainodara. Nuo liepos 1 d. pažeidžiamiems vartotojams taikomas 20 ct/kWh „Standartinis“ vienos laiko zonos tarifas.

Įgyvendinta nauja pažeidžiamų vartotojų informavimo bei perkėlimo iš nepriklausomų tiekėjų į visuomeninį tiekimą tvarka. Ji sudaro sąlygas vartotojams, kuriems visuomeninio tiekimo kaina yra palankesnė, lengviau pasinaudoti šia galimybe.

Pažeidžiamais vartotojais laikomi gyventojai, kurie gauna arba turi teisę gauti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, asmenys su negalia, taip pat gaunantieji šalpos senatvės pensiją ar šalpos kompensaciją. Pasitikrinti, ar jums priklauso pažeidžiamo vartotojo statusas galite čia.

Energetikos ministerija primena, kad pažeidžiamiems vartotojams nėra sukuriamas atskiras elektros energijos tiekimas – jie naudojasi visuomeniniu tiekimu, tačiau jiems taikoma speciali, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtinta elektros energijos kaina, kuri kinta kas puse metų.

Į laisvę buvo paleista Baltarusijos naujienų portalo tut.by generalinė direktorė Iryna Zlobina, žurnalistas Andrejus Aliaksandrou ir kiti.

Lietuvos institucijos padėjo atlikti sienos kirtimo procedūras ir užtikrina saugų paleistų politinių kalinių vykimą nuo sienos iki jų apsistojimo vietos. Dalis asmenų neturėjo asmens dokumento. Taip pat budi medikai, pasirengę, esant poreikiui, suteikti medicininę pagalbą.

URM inf.

Pagal naują tvarką, jaunatviniu artritu arba sisteminėmis jungiamojo audinio ligomis sergančius vaikus gydytojas vaikų reumatologas turės apžiūrėti kartą per 3–6 mėnesius, jeigu liga yra vidutinio ar didelio aktyvumo arba vaikui taikomas gydymas ligą modifikuojančiais vaistais. Kai liga yra mažai aktyvi ir ligą modifikuojantys vaistai netaikomi, vaiko būklė bus tikrinama kas 6–12 mėnesių.

Vaikų, sergančių jaunatviniu artritu, sveikatos būklę taip pat stebės gydytojas oftalmologas, taikant tokius pačius stebėjimo intervalus.

Atskiras stebėjimas numatytas ir vaikams, sergantiems iridociklitu (akies rainelės ir krumplyno uždegimu) – jų sveikatos būklė oftalmologas tikrins kas 3–6 mėnesius.

Naujosios tvarkos tikslas – užtikrinti nuoseklesnę vaikų, sergančių lėtinėmis ligomis, priežiūrą ir padėti laiku pastebėti sveikatos būklės pokyčius. Reguliarus stebėjimas leidžia gydytojams vertinti ligos eigą, o prireikus – laiku koreguoti gydymą. Taip siekiama užkirsti kelią ligos progresavimui ir negrįžtamų komplikacijų išsivystymui.

Naujoji tvarka parengta atsižvelgiant į Vaikų artrito asociacijos siūlymus ir įsigalios nuo lapkričio 1 dienos.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroras, o tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai.

Baudžiamosios bylos duomenimis, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2024 m. vasario 2 d. vyras, dirbdamas bendrovės karbamido ceche energetiku, jos gamyklos teritorijoje, karbamido cecho gamybinio korpuso pagalbinėje patalpoje, neteisėtai vykdė virtualiųjų valiutų gavybą.

Tyrimo duomenimis, vyras, veikdamas be bendrovės žinios ir leidimo, siekdamas turtinės naudos, prie bendrovės elektros energijos tiekimo tinklo prijungė ne mažiau kaip 33 virtualiųjų valiutų gavybos įrenginius. Įtariama, kad jiems veikti buvo naudojama bendrovei priklausanti elektros energija.

Nustatyta, kad per minėtą laikotarpį įrenginiai sunaudojo ne mažiau kaip 1 203 340 kWh elektros energijos, kurios vertė – 128 tūkst. 603 eurai. Už sunaudotą elektros energiją nebuvo atsiskaityta, todėl bendrovei galimai padaryta 128 tūkst. 603 eurų turtinė žala.

Vyras kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 straipsnio („Neteisėtas naudojimasis energija ir ryšių paslaugomis“) 2 dalyje. Baudžiamasis kodeksas už šią nusikalstamą veiką numato baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

Šios iniciatyvos koordinatorių teigimu „dabartinėje būsto rinkoje pirmenybė teikiama pelnui, o ne žmonėms ir ne planetai. Pastatai Europoje brangūs, tušti ir nekokybiški. Tačiau tai nėra neįveikiama problema – pastatų yra, taip pat esama būdų, kaip užtikrinti, kad jie taptų įperkami. Trūksta tik taisyklių".

ES valstybių narių piliečių pritarimo parašus iniciatyvos koordinatoriai pradėjo rinkti 2026 m. rugsėjo 14 d.

Plačiau apie šią Europos piliečių iniciatyvą galima paskaityti Europos Komisijos interneto svetainėje.

Savo parašu paremti ir taip išreikšti palaikymą šiai ir kitoms Europos piliečių iniciatyvoms galima ČIA>>

Tam, kad dėl šios Europos piliečių iniciatyvos būtų pradėtas ES politikos formavimas, reikia, kad ES piliečiai, gyvenantys bent 7 skirtingose valstybėse narėse, ir sulaukę amžiaus, nuo kurio galima balsuoti Europos Sąjungos Parlamento rinkimuose, per vienerius metus surinktų ne mažiau kaip vieną milijoną Europos Sąjungos piliečių parašų, palaikančių šią iniciatyvą.

Kiekvienoje iš 7 valstybių narių iniciatyvą turi pasirašyti tam tikras minimalus reglamente nustatytas piliečių skaičius. Tokiu atveju, jei iniciatyvos organizatoriai nuspręstų rinkti piliečių parašus Lietuvoje, jie turėtų surinkti mažiausiai 7 755.

Lietuvoje už Europos Sąjungos piliečių iniciatyvų koordinavimą, pritarimo parašų tikrinimą, iniciatyvų veiklų viešinimą ir sertifikatų apie iniciatyvas parėmusių Lietuvos Respublikos piliečių išdavimą yra atsakinga Vyriausioji rinkimų komisija.  

VRK inf. 

Rugsėjo 16 d. 20.42 val. gautas pranešimas, kad Kauno gatvėje dega dviejų aukštų gyvenamasis pastatas. Pranešėjas teigė matantis raudoną liepsną.

Į įvykio vietą išskubėjo ugniagesiai gelbėtojai, tačiau netrukus paaiškėjo, kad jokio gaisro nėra.

Kaip nurodoma Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinėje, šalia klubo „Sandėlys“ buvo testuojamos apšvietimo lempos, kurios švietė raudona spalva. Būtent šviesos ir galėjo sudaryti įspūdį, kad pastate kilo gaisras.

Iškvietimas buvo nepagrįstas.

Pirmadienį popiet Energetikos ministerijoje susitikę aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė, energetikos ministras Lukas Savickas ir Valstybinių miškų urėdijos (VMU) vadovas Valdas Kaubrė aptarė galimybes biokuro gamybai naudoti daugiau miško kirtimo liekanų. Susitikimas – tolesnis žingsnis įgyvendinant rugpjūčio pabaigoje Vyriausybės priimtą sprendimą dėl Energetikos ministerijos siūlyto biokuro rinkos stabilizavimo plano.

Ministrai taip pat sutarė, kad ieškos galimybių kaip kitą šildymo sezoną užtikrinti garantinį visuomeninį biokuro tiekimą. Tai leistų valdyti biokuro pasiūlą ir esant jo trūkumui, rinkai pasiūlyti papildomus kuro kiekius.

„Didžiausią potencialą papildomai biokuro pasiūlai matome miško kirtimo liekanose. Dar rugpjūtį Energetikos ministerija pristatė priemonių planą didinti biokuro pasiūlą ir taip amortizuoti kainų šuolių riziką artėjant šildymo sezonui. Džiaugiamės susitarimu su Aplinkos ministerija, kad Valstybinių miškų urėdija papildomai patiektų žaliavos. Tai leistų pakeisti dabar naudojamą brangesnę malkinę medieną ir sumažinti spaudimą biokuro kainoms, o kartu ir gyventojų šildymo sąskaitoms", – sako energetikos ministras Lukas Savickas.

„Į biokuro kainų klausimą žiūrime kaip į bendrą darbą, kuriame kiekviena institucija daro tai, ką gali geriausiai. Aplinkos ministerija ir Valstybinių miškų urėdija atsako už žaliavą – jau pavedėme didinti jos tiekimą iš valstybinių miškų ir kuo greičiau sutvarkyti audros pažeistus plotus, tinkamą medieną nukreipiant biokurui. Tai darysime išlaikydami tvaraus miškų naudojimo principus. Energetikos ministerija savo ruožtu koordinuoja grandis, nuo kurių galiausiai priklauso kaina – gamybą, importą ir rinkos priemones. Kai visos šios dalys veikia kartu, papildoma žaliava iš miškų gali realiai atsispindėti gyventojų sąskaitose", – sako aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

Problema – medienos trūkumas ir sparčiai augančios kainos

Pagrindinė problema – biokuro gamintojai dėl žaliavos konkuruoja su baldų pramone ir malkinės medienos eksportuotojais bei apie 50 proc. išaugusios degalų kainos, o tai kelia biokuro kainas. Biokuras šiuo metu kainuoja 40–60 proc. daugiau nei prieš metus.

VMU duomenimis, kirtimo atliekų kaina antrąjį pusmetį išaugo 14 proc., malkinės medienos – 16 proc. Be to, ateinančiam šildymo sezonui iš anksto nupirkta tik apie penktadalis reikalingo kuro kiekio, nes šilumos gamintojai vengia iš anksto įsigyti šildymo sezonui reikalingą kurą.

Tikslas – stabilizuoti rinką ir šildymo kainas

Pagrindinis ministerijų tikslas – stabilizuoti biokuro rinką ir atitinkamai šildymo kainas. Ieškoma sprendimų iki šių metų pabaigos rinkoje padidinti biokuro pasiūlą ir, kad šis biokuras pasiektų Lietuvos šilumos gamintojų katilines.

Kitas aptartas klausimas – operatyvesnis vėjavartų medienos liekanų, susidariusių po šių metų rugpjūčio 22 d. audros, panaudojimas šilumos gamyboje naudojamo biokuro gamybai. Norint panaudoti per audrą išverstus medžius biokuro žaliavai, reikalingas bendras sutarimas ir teisės aktų suderinimas.

Apie biokuro rinkos stabilizavimo planą daugiau skaitykite pranešime.

Kaip informuoja Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, eismo įvykis įvyko rugsėjo 16 d. apie 16.15 val. Sankryžoje susidūrė automobiliai „Nissan Qashqai“ ir „Subaru Legacy“.

Policijos duomenimis, „Nissan“ vairavo 1961 metais gimęs vyras. Jam nustatytas 1,98 promilės neblaivumas.

„Nissan“ susidūrė su „Subaru“, kurį vairavo 1959 metais gimęs vyras.

Per eismo įvykį nukentėjo „Subaru“ keleivės, gimusios 1993 ir 1969 metais. Abi dėl patirtų sužalojimų buvo pristatytos į gydymo įstaigą.

Policija pradėjo aiškintis visas avarijos aplinkybes.

„Nuolat siekiame, kad tarnyboje neliktų nesąžiningų kolegų, – sako laikinai VSAT vado pareigas atliekantis Donatas Škarnulis. – Pastarųjų savaičių sulaikymai patvirtina, kad intensyvus ir kryptingas darbas savo iniciatyva ir jėgomis demaskuoti tokius pareigūnus vyksta tinkamai. Neteisėta veikla susigundę pasieniečiai privalo suprasti, kad jiems nėra vietos VSAT ir kad anksčiau ar vėliau jie prieis liepto galą“.

VSAT Pagėgių pasienio rinktinėje jau anksčiau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Naujausiais šio tyrimo epizodais tapo antradienį VSAT Imuniteto valdybos, VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Ikiteisminio bei Kriminalinės žvalgybos skyrių pasieniečių surengti sulaikymai.

Antradienį ryte Alytuje buvo sulaikytas vyras, o netrukus Lazdijų rajone pasieniečiai sulaikė ir ne tarnyboje buvusį VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos jaunesnįjį specialistą.

Šiame ikiteisminiame tyrime pasieniečiai praėjusią savaitę dar buvo sulaikę 7 asmenis. Tarp jų – du Kapčiamiesčio pasienio užkardos jaunesnieji specialistai bei Varėnos pasienio rinktinės vyriausiasis tyrėjas.

Taip pat antradienį VSAT Imuniteto valdybos, VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus bei Specialiosios paskirties valdybos ,,Kovas” pareigūnai Varėnos rajone surengė operaciją. Jos metu buvo surasti ir paimti 6 tūkst. pakelių baltarusiškų cigarečių. VSAT Kriminalinių tyrimo valdybos Ikiteisminiame skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir piktnaudžiavimo tarnyba. Jį organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė.

Atlikdami tyrimo veiksmus pasieniečiai antradienį Varėnos rajone sulaikė du vyrus, įtariama, susijusius su šia kontrabanda. Kita pasieniečių grupė tuo metu, įtariant prisidėjus prie minėtos nusikalstamos veikos, irgi Varėnos rajone sulaikė tarnyboje buvusius VSAT Varėnos pasienio rinktinės Purvėnų pasienio užkardos vyresnįjį pasienietį  bei jaunesnįjį specialistą.

Kova su korupcija yra pagrindinė VSAT Imuniteto valdybos funkcija. Iki šių antradienio sulaikymų šiemet po šios valdybos pasieniečių tyrimų jau 6 pareigūnams už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas buvo pareikšti įtarimai. 2025 m. tokių atvejų buvo 2, o 2024 m. pasieniečiai demaskavo 5 nesąžiningus kolegas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos inf.

„Apsaugome gyventojų interesus ir sudarome sąlygas Lietuvos kariuomenei bei NATO sąjungininkams operatyviai veikti kilus grėsmei. Pavyzdžiui, kariui, kuris vykdys savo pareigą neutralizuoti grėsmę keliantį droną ar kitą skraidantį objektą, nereikės svarstyti, kas nutiks, jeigu jo nuolaužos nukris ant civilio turto“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Dėl kompensacijos į Krašto apsaugos ministeriją gali kreiptis tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, taip pat kitos organizacijos. Prašyme nurodoma žalos atsiradimo data, aplinkybės, pobūdis ir numanomas dydis, taip pat informacija apie gautas ar gautinas draudimo išmokas ir kitas kompensacijas. Kartu pateikiami žalą pagrindžiantys įrodymai: draudimo sutartys, nuotraukos, vaizdo medžiaga, turto vertintojų ar žalų ekspertų ataskaitos, o patyrus žalą sveikatai – medicininiai dokumentai. Neturtinė žala ar negautos pajamos neatlyginamos.

Prašymą ministerija išnagrinėja per 20 darbo dienų: nustato žalos padarymo aplinkybes, įvertina jos dydį ir priima sprendimą dėl kompensavimo. Jei prireikia papildomų dokumentų, kitų institucijų informacijos ar nepriklausomo žalos vertinimo, šis terminas pratęsiamas.

Kompensacijos mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Jei jų nepakanka, skiriamas papildomas finansavimas, o prireikus gali būti naudojamos ir valstybės rezervo lėšos. Priėmus sprendimą, kompensacija išmokama per 20 darbo dienų, o kai skiriami papildomi asignavimai ar valstybės rezervo lėšos – per 30 darbo dienų nuo jų skyrimo.

Jei žalą padarytų NATO sąjungininkų pajėgos, Lietuva nereikalautų jos atlyginti. Taip valstybė prisiima atsakomybę už teisėto sąjungininkų veikimo Lietuvoje padarinius.

Tokiu reguliavimu suderinami du principai – užtikrinti gyventojų interesų apsaugą ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas Lietuvos bei NATO sąjungininkų pajėgoms veikti Lietuvoje, kai to reikia valstybės ir kolektyvinei gynybai.

KAM inf.

Konkurso komisija rugsėjo 7–8 dienomis apžiūrėjo dalyvių sodybas ir aplinkas bei jas įvertino pagal konkurso nuostatuose numatytus kriterijus.

„Išrinkti nugalėtojus tikrai nebuvo lengva – aplankėme daug labai gražiai ir kruopščiai prižiūrimų sodybų bei aplinkų. Žmonės į jų puoselėjimą įdeda labai daug darbo, laiko ir kūrybos, todėl pasirinkti geriausius buvo nelengva.

Dėkoju visiems dalyvavusiems – kiekvienoje aplankytoje vietoje radome kuo pasigrožėti“, – kalbėjo mero patarėja Birutė Gailienė.

Gražiausiai tvarkoma sodyba mieste pripažinta Joanos Jankauskienės sodyba.

Gražiausiai tvarkomos sodybos kaime titulą pelnė Ilmos ir Vytauto Šafronų sodyba Žeimių seniūnijoje.

Gražiausiai tvarkoma įstaigos ar įmonės aplinka pripažinta UAB „Rivauta“.

Gražiausiai tvarkoma daugiabučio aplinka išrinkta L. Šatienės ir N. Doveikienės puoselėjama aplinka Upninkų seniūnijoje.

Atskirai gyventojai rinko ir publikos simpatiją. Savivaldybės socialiniuose tinkluose vykusiame balsavime daugiausia gyventojų simpatijų sulaukė Rūtos Pakštienės sodyba Žeimių seniūnijoje.

Komisijos dėmesį taip pat patraukė Giedrės Narkevičiūtės sodyba Šveicarijos seniūnijoje. Už išskirtinį sodybos charakterį, originalią kūrybinę viziją ir savitus aplinkos puoselėjimo sprendimus jos savininkei bus įteiktas Jonavos rajono savivaldybės mero padėkos raštas.

Konkurso nugalėtojai bus apdovanoti rugsėjo 19 d. Jonavoje vyksiančios Rudens šventės metu. 

Ar apšvietimo problemos susijusios su šiuo metu vykstančiais darbais Panerių gatvėje, ar tam yra kita priežastis?

Kreipėmės į Jonavos miesto seniūniją. Seniūnė Eglė Pinkevičienė patvirtino, kad šioje vietoje vyksta Panerių tako rekonstrukcija.

„Taip, vyksta Panerių tako rekonstrukcija ir šiandien jau paprašiau rangovo, kad sutvarkytų gatvės apšvietimą, nes, matyt, demontuojant tako apšvietimą kažkur pažeidė ir gatvės [apšvietimą]. Bus sutvarkyta“, - redakcijai nurodė E. Pinkevičienė.

Keliamas tikslas 2030 metams, kad įvykus tokio galingumo audrai, kokia Lietuvą paveikė šių metų rugpjūtį, be elektros likusių vartotojų skaičius sumažėtų daugiau negu keturis kartus: vietoj 270 tūkst. vartotojų – maždaug 60 tūkst., o atjungtiems vartotojams elektros tiekimas 2030 metais turėtų būti atstatytas per 72 valandas. Apie 75 proc. elektros netekusių vartotojų tiekimas būtų atkuriamas sutvarkius pažeistą tinklą, o likusiems 25 proc., gyvenantiems atokiose vietovėse, energija būtų užtikrinama generatoriais ir autonomiškai veikiančiomis gaminančių vartotojų sistemomis.

„Pernelyg ilgai užtrukęs audros padarinių šalinimas atskleidė, kad būtinas naujas impulsas stiprinant energetikos infrastruktūros pasirengimą krizėms. Tačiau negalime apsiriboti vien elektros sektoriaus parengties stiprinimu – būtini pokyčiai, užtikrinantys nepertraukiamą mobiliojo ryšio, geležinkelių infrastruktūros veikimą. Ankstesnių audrų pamokos parodė, kad neužtenka vien inicijuoti pokyčius – būtina ir nuolatinė sprendimų įgyvendinimo stebėsena. Asmeniškai stebėsiu, kaip įgyvendinamos sutartos priemonės, ir reikalausiu, kad atsakingos institucijos laiku pasiektų numatytus rezultatus“, – sako Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

„Po praėjusios audros neužtenka atstatyti tai, kas buvo. Nes tai, kas buvo, audros neatlaikė. Todėl neapsiribosime tinklo lopymu – iš esmės didinsime jo atsparumą. Tai reiškia daugiau požeminių kabelių ten, kur jie efektyviausiai apsaugo žmones nuo elektros tiekimo sutrikimų, pakankamą generatorių rezervą ir galimybę atokiose vietovėse gyvenantiems žmonėms elektros tiekimą užsitikrinti autonomiškai. Kitai audrai turime ruoštis ne popieriniais planais, o atliktais darbais“, – sako energetikos ministras Lukas Savickas.

Skaičiuojama, kad visoms plano priemonėms įgyvendinti reikės papildomų maždaug pusės milijardo eurų. Tai yra esminė viso paketo įgyvendinimo prielaida, be kurios planas negalėtų būti įgyvendintas.

Plane numatyta pavesti Finansų ministerijai, bendradarbiaujant su Energetikos ministerija ir kitomis atsakingomis institucijomis, užtikrinti savalaikį plano finansavimą. Priemonėms nustatyti atsakingi vykdytojai, terminai ir rodikliai – nuo artimiausių organizacinių bei teisėkūros sprendimų iki infrastruktūros darbų 2030 metais.

Plano įgyvendinimo ataskaitą kas ketvirtį pavesta teikti Vyriausybės kanceliarijos Nacionaliniam krizių valdymo centrui.

Daugiau tinklo bus perkeliama po žeme

Viena pagrindinių plano priemonių – elektros tinklo kabeliavimas miškingose teritorijose, kur oro linijos yra labiausiai pažeidžiamos krentančių medžių.

Iki 2030 metų numatoma miškingose teritorijose požeminiais kabeliais pakeisti 5,9 tūkst. kilometrų elektros linijų: 4,8 tūkst. kilometrų 10 kV ir 1,1 tūkst. kilometrų 0,4 kV linijų. Kartu numatoma paprastinti projektavimo ir derinimo reikalavimus.

Tose vietose, kur požeminis kabeliavimas nėra efektyviausias sprendimas, tinklo atsparumas bus didinamas kitomis priemonėmis – tvarkant proskynas ir šalinant pavojingus medžius. Plane numatyti iš viso 1200 kilometrų ruožų iki 2028 m. 600 kilometrų 10 kV ir 600 kilometrų 35 kV linijų proskynose.

Generatoriai taps atsparaus tinklo dalimi

Plane taip pat numatoma sukurti didesnį generatorių rezervą, kuris leistų užtikrinti elektros tiekimą tais atvejais, kai fizinis tinklo atstatymas užtrunka.

Lietuvos mastu numatomas iki 40 tūkst. mažųjų generatorių ir jų priedų poreikis. Jų pristatymas gyventojams būtų organizuojamas decentralizuotai, per savivaldybes ir seniūnijas. Jie būtų skirti atokioms ir sunkiau pasiekiamoms vietovėms, kuriose po didelio masto stichijos elektros tinklo atkūrimas gali užtrukti ilgiausiai.

Plane taip pat numatyti rezerviniai elektros šaltiniai vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūroje bei pagrindinėse mobiliojo ryšio bazinėse stotyse, kad elektros sutrikimai neatimtų iš žmonių vandens, ryšio ir galimybės išsikviesti pagalbą.

Bus stiprinamas tinklo ir vartotojų atsparumas

Atokiose ir sunkiai pasiekiamose vietovėse gyvenantiems gaminantiems vartotojams numatoma teikti prioritetinę finansinę paramą saulės elektrinėms, energijos kaupikliams ir autonominio veikimo sprendimams, skiriant iki 100 proc. finansavimą. Šios sistemos leistų užtikrinti elektros tiekimą sutrikus tinklui. Planuojama, kad tokia parama pasieks apie 30 tūkst. vartotojų.

Taip pat planuojama didinti avarijų likvidavimo pajėgumus – iki 2030 metų suformuoti 200 papildomų brigadų, jų skaičių padidinant beveik dvigubai. Numatoma dvigubinti kritinių avarinių medžiagų rezervą, stiprinti brigadų ryšio priemones ir iš anksto pasirengti pasitelkti Lietuvos bei kaimyninių valstybių partnerių pagalbą.

Plane taip pat numatyta įvertinti ESO valdyseną ir pasirengimą krizėms, atlikti VERT tyrimą dėl ESO bei „Litgrid“ pasirengimo ir veiksmų audros metu, gerinti gyventojų informavimą ir klientų aptarnavimo pajėgumus.

LRV inf.

Rudenį miesto gatvėse eismas tampa intensyvesnis – padaugėja automobilių, daugiau skubėjimo, o temsta vis anksčiau. Todėl šiuo metų laiku ypač svarbu išlikti atidiems, neskubėti ir laikytis Kelių eismo taisyklių.

Naktinių orientacinių varžybų metu apie saugumą kelyje jau trečiąjį kartą kviesime prisiminti kiek kitaip. Dalyvių laukia maršrutas Kauno gatvėmis ir įvairios užduotys, kurioms įveikti prireiks ne tik Kelių eismo taisyklių žinių, bet ir pastabumo, orientavimosi įgūdžių bei komandinio darbo. Keliaudami po miestą dalyviai turės progą geriau pažinti Kauną, atrasti svarbius miesto objektus, o kartu – pasivaržyti ir gerai praleisti vakarą.

„Matome, kad toks formatas jaunimą sudomina ir įtraukia, todėl džiaugiamės, jog šis renginys jau tampa gražia rudens tradicija. Apie saugumą kelyje kalbame nuolat, tačiau svarbius dalykus verta priminti ir kitaip – per patirtį ir įtraukiančias užduotis“, – akcentuoja viena iš renginio organizatorių, Kauno apskr. VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė.

Kas gali dalyvauti? Dalyvauti kviečiami 18–29 metų jaunuoliai. Ekipažą turi sudaryti 2–4 asmenys, o dalyvavimui būtinas automobilis.

Kada ir kur? Rugsėjo 24 d. 19.00 val., Radvilėnų pl. 1C, Kaune.

Kaip registruotis? Ekipažus kviečiame registruoti iki rugsėjo 21 d.: https://forms.gle/nKQToQ5sUcDyyedMA.

Dalyvių skaičius ribotas, todėl kviečiame registracijos neatidėlioti. Dalyvauti galės tik užsiregistravę ir registracijos patvirtinimą gavę asmenys.

Suburkite komandą ir nepraleiskite progos į rudenį įsivažiuoti nuotaikingai, prasmingai ir saugiai!

Šiemet prie Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato iniciatyvos prisideda Lietuvos policijos mokykla, Kauno miesto savivaldybė, Kauno klinikos, AB „Regitra“, UAB ARV-Auto bei Kauno plaukimo mokykla.

Kauno AVPK inf.

Netinkamai tvarkant žaliąsias atliekas gali sklisti nemalonūs kvapai, o joms yrant netinkamomis sąlygomis – išsiskirti šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Į mišrių komunalinių atliekų konteinerius patekusios biologiškai skaidžios atliekos taip pat gali užteršti perdirbti tinkamas atliekas ir sudaryti palankias sąlygas parazitams daugintis. Šių problemų galima išvengti žaliąsias atliekas tinkamai rūšiuojant ir kompostuojant. Taip mažinamas mišrių komunalinių atliekų kiekis, o susidaręs kompostas gali būti naudojamas kaip natūrali ir vertinga trąša augalams. Savivaldybėse, kuriose kintamoji vietinės rinkliavos dalis priklauso nuo konteinerių ištuštinimo dažnio ar atliekų kiekio, tinkamas rūšiavimas tam tikrais atvejais gali padėti sumažinti ir mokestį už atliekų tvarkymą.

Tinkamiausias būdas tvarkyti žaliąsias atliekas – jas kompostuoti

Aplinkosaugininkai primena, kad tinkamiausias būdas tvarkyti sode ar darže susidarančias žaliąsias atliekas – jas kompostuoti. Tačiau, kai kompostavimas gali lemti augalų kenkėjų,  invazinių rūšių populiacijų plitimą reikėtų rinktis kitą šių atliekų tvarkymo būdą. Tokiu atveju pirmiausiai atleikas perduoti atliekų tvarkytojui arba ieškoti kitų jų panaudojimo būdų.

Neturint galimybės ar esant išimtims, kai kompostavimas negalimas, atliekas reikia vežti į specialiai žaliosioms atliekoms priduoti skirtas aikšteles, įrengtas kiekvienoje apskrityje. Aikštelių sąrašą ir tikslius adresus galite rasti Atliekų priėmimo vietų žemėlapyje arba Lietuvoje veikiančių žaliųjų atliekų surinkimo aikštelių interaktyviame žemėlapyje.

Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse priimamos tokios biologiškai skaidžios atliekos: krūmų ar kitų želdynų karpymo atliekos, nukritę lapai, nupjauta žolė, gėlės, piktžolės, vaisių, daržovių atliekos, medžio žievė, pjuvenos, drožlės ir kt.

Atliekos į aikšteles turi būti atvežamos be priemaišų ir kitų atliekų, pavyzdžiui, be plastiko ir plastiko pakuočių, popieriaus – laikraščių, žurnalų, gyvūninės kilmės atliekų (mėsos, žuvies, kaulų, riebalų, pieno produktų, gyvūnų išmatų), kitų mišrių atliekų, pavojingųjų atliekų (tepalų, užterštos pakuotės) ir kt.

Prieš vežant žaliąsias atliekas į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles reikėtų teirautis aikštelių operatorių nurodytais kontaktais dėl priėmimo sąlygų tvarkos ir kitų detalių.

Kada leidžiama deginti žaliąsias atliekas?

Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad žaliąsias atliekas galima deginti tik išimtiniais atvejais, kai nėra sąlygų jų kompostuoti, įskaitant atvejus, kai kompostavimas gali lemti augalų kenkėjų ar invazinių rūšių populiacijų plitimą, taip pat nėra galimybių jų perduoti atliekų tvarkytojui arba kitaip panaudoti.

Net ir tokiais atvejais žaliąsias atliekas galima deginti tik laikantis Aplinkos oro apsaugos reikalavimų surinktų augalų ar jų dalių deginimui lauko sąlygomis:

• Miestuose, kurortuose ir kurortinėse teritorijose augalus ar jų dalis deginti draudžiama, išskyrus atvejus, kai sumedėję augalai ar jų dalys rekreacijos tikslais deginami nustatytose ir pažymėtose vietose įrengtose laužavietėse.
• Miesteliuose ir mėgėjų sodų teritorijose augalus ar jų dalis taip pat draudžiama deginti, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.
• Viensėdžiuose ir kaimuose būtina vadovautis savivaldybės institucijų nustatytais draudimais arba deginimo sąlygomis. Jeigu savivaldybė tokių sąlygų nėra nustačiusi, augalus ar jų dalis deginti draudžiama, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus.
• Lauko sąlygomis leidžiama sudeginti nedidelį kiekį sumedėjusių augalų ar jų dalių – medžių, krūmų ar lianų šakų ir stiebų. Vienoje ugniavietėje per vieną kartą galima deginti ne daugiau kaip 1 m³, jeigu toks deginimas konkrečioje teritorijoje nėra uždraustas.
• Deginti skirti augalai ar jų dalys turi būti sausi ir surinkti arba sugrėbti. Deginimą būtina prižiūrėti, kad intensyvūs dūmai nepatektų į aplinkines gyvenamąsias teritorijas.
• Baigus deginti, ugniavietę būtina užgesinti vandeniu, smėliu ar kitomis priemonėmis, kad ji nesmilktų ir į aplinkos orą nepatektų sveikatai pavojingų teršalų.
• Siekiant išvengti smulkiosios faunos žūties, anksčiau nei prieš savaitę sukrautų augalų ar jų dalių krūvų negalima deginti jų prieš tai neperkrovus.
• Kartu su augalais ar jų dalimis arba atskirai draudžiama deginti buitines, pramonines ir kitas atliekas. Leidžiama deginti tik dažais, lakais, klijais, impregnavimo ar kitomis cheminėmis medžiagomis neapdorotą medieną.
• Augalus ar jų dalis draudžiama deginti arčiau kaip 50 metrų nuo miško, išskyrus jų deginimą rekreacijos tikslais nustatytose ir pažymėtose laužavietėse.
• Deginant augalus ar jų dalis privaloma laikytis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių ir kitų taikomų reikalavimų.

Atsakomybė  

Už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas atsakomybė taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį.  

Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.  

Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų. 

Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų. 

Be to, vertinama aplinkai padaryta žala. 

Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję savo žemėje žolės, ražienų ar nesurinktų (nesugrėbtų) šiaudų gaisrą, nedelsdami privalo apie tai informuoti skubiosios pagalbos centrą telefonu 112 ir (arba) Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, o, jei dėl gaisro kyla pavojus artimiausiam miškui, – ir atitinkamos miškų urėdijos padalinį (girininkiją). 

Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, kurių žemėje nesilaikoma reikalavimų, taip pat kiti asmenys, nesilaikantys šių reikalavimų, baudžiami Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka ir įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą.

Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.

„Brangesnė energija šiemet vėl priminė, kaip greitai išorės sukrėtimai gali paveikti kasdienį gyvenimą. Tačiau Lietuvos ekonomika šį sukrėtimą pasitinka būdama atspari – didėja eksportas, investicijas palaiko ES lėšos ir didesnės išlaidos gynybai. Svarbu ir tai, kad energijos kainų šuolis neturėtų virsti ilgalaike infliacija: jam slopstant, kitąmet kainos turėtų augti gerokai lėčiau“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.