Lietuva viena pirmųjų Europoje įveiklins bandomąją dirbtinio intelekto (DI) reguliacinę aplinką – „smėliadėžę“. Tam Inovacijų agentūrai bus skiriama 3 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) investicijų. DI „smėliadėžės“ aplinkoje Lietuvos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) galės saugiai kurti, testuoti ir plėtoti DI sprendimus, prieš juos pristatydamos rinkai.

„Norėdami būti pažangūs Europoje ir pasaulyje, turime išnaudoti ir plėtoti DI technologijas, kurios suteikia didžiulį potencialą mūsų šalies ekonomikai. Sukūrę DI „smėliadėžę“, sudarysime sąlygas mūsų šalies verslui sparčiau vystyti inovacijas ir įgyti konkurencinį pranašumą globalioje rinkoje dėl ankstyvesnio sprendimų teikimo į rinką“, – sako laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis Lukas Savickas.

Reguliacinės DI „smėliadėžės“ pagalba Lietuvos įmonės galės gauti informacijos ir konsultacijų dėl atitikties Europos Sąjungos DI aktui, pagalbos naudojantis didelio našumo skaičiavimo resursais bei išbandyti savo DI produktus ir sprendimus saugioje bandomojoje aplinkoje, ir taip paankstinti DI sistemos teikimą į rinką. 

Gavusi ES finansavimą, planuojama, jog Inovacijų agentūra DI „smėliadėžę“ atidarytų š. m. rugsėjo mėnesio pabaigoje. Atranka dėl individualių bei grupinių konsultacijų ir kitų veiklų planuojama rudens pabaigoje, o į pirmąjį ciklą atrinkti dalyviai galės pasinaudoti naudų paketu 2026 m. pirmojo ketvirčio metu. 

Inovacijų agentūros partneris – Ryšių reguliavimo tarnyba – prižiūrės DI sistemų naudojimą bandomojoje aplinkoje.

DI „smėliadėžė“ kuriama ir įveiklinama, įgyvendinant ES Dirbtinio intelekto aktą. Didelės rizikos DI sistemų DI akto nuostatos su tam tikromis išimtimis visoje ES bus taikomos nuo 2026 m. rugpjūčio 2 dienos.

„Investicijų planų parengta arba rengiama daugiau nei 800, o į juos įsigilinti, apsvarstyti siūlomas priemones žmonėms reikia šiek tiek daugiau laiko. Sprendžiant, ar atnaujinti seną daugiabutį, kyla abejonių ir neaiškumų, tai suprasdami norime suteikti galimybę gyventojams gauti atsakymus į visus rūpimus klausimus ir tik tada atiduoti balsą už vieną ar kitą alternatyvą“, - pažymi APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė.

Kvietimas seniems daugiabučiams namams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinant ne mažiau kaip 40 proc. buvo paskelbtas 2024 m. lapkričio 11 d. Šiai paramai Europos investicijų bankas (EIB) iš Modernizavimo fondo skyrė 165 mln. eurų.

Jau yra gautos 181 paraiškos 57,6 mln. eurų sumai. 57 iš jų jau įvertintos, pasirašytos 48 finansavimo sutartys, likusios dar vertinamos.

Nuo 2025 m. gegužės 6 d. paraiškas pagal šį kvietimą gali teikti ir kultūros paveldui priklausančių daugiabučių namų gyventojai ar jų atstovai. Pažymėtina, kad šiems daugiabučiams netaikomas reikalavimas pasiekti ne mažesnę kaip B pastato energinio naudingumo klasę, o šiluminės energijos sąnaudas reikia sumažinti tik ne mažiau kaip 25 proc.

APVA primena, kad valstybės parama nuo šiol apskaičiuojama pagal naują tvarką – taikant fiksuotą įkainį. Įteisinus naują finansavimo modelį renovacijos procesas bus gerokai spartesnis – atsisakyta dalies biurokratinių procedūrų, todėl sumažės dokumentacijos, bus paprasčiau administruoti projektus.

„Senų daugiabučių defektai blogina gyvenimo kokybę, kelia pavojų gyventojų saugumui ir lemia dideles išlaidas šildymui, inžinerinių sistemų, konstrukcijų remontui. Renovacijos metu šie trūkumai pašalinami, o jo eksploatacijos trukmė pratęsiama keliais dešimtmečiais ir daugiau. Įdiegus atsinaujinančios energijos technologijas sąskaitos sumažėja nuo kelių iki keliolikos kartų, be to, namas gali tapti beveik neutralus klimatui“, - pabrėžia G. Burbienė.

Valstybės parama skiriama projektui ar jo daliai parengti, projekto įgyvendinimui administruoti, statybos techninei priežiūrai ir energinį efektyvumą didinančioms priemonėms įgyvendinti. Parama apskaičiuojama ir teikiama pagal nustatytus fiksuotus atnaujinto daugiabučio namo naudingojo ploto kvadratinio metro įkainius.

Teikiamoms paraiškoms netaikomas konkursinis atrankos būdas, jos bus priimamos, kol bus išnaudotos kvietimo lėšos arba pasibaigus kvietimo laikui –  2026 m. balandžio 1 d. Jei kvietimas bus stabdomas anksčiau dėl viršijančios pateiktų paraiškų prašomos valstybės paramos sumos, pateiktos paraiškos gali būti įtrauktos į rezervinį sąrašą.

Šiems projektams numatyta lengvatinė paskola, ji teikiama iki 20 metų, su fiksuotomis 3 proc. metinėmis palūkanomis. Paskolos dydis negali viršyti statybos darbų išlaidų sumos, įskaitant PVM. Paskolos lėšomis gali būti apmokamos šios projekto išlaidos: energinį efektyvumą didinančios priemonės, kitos namo atnaujinimo priemonės, pridėtinės vertės mokestis.

Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS, kvietimo sąlygos bus atnaujintos artimiausiu metu.

Jeigu vis dar trūksta informacijos, kviečiame atsiversti APVA parengtą naują Renovacijos vadovas būsto savininkams – interaktyvų pagalbininką gyventojams, kuriame galima rasti atsakymus apie daugiabučių namų atnaujinimą. Taip pat galima kreiptis APVA informacine telefono linija +370 614 99699 ir gauti kompetentingo specialisto konsultaciją.

Aplinkos projektų valdymo agentūros inf.

Pasiūlymų sąrašas:

RENAULT MASTER „Mokyklinis“ (2007 m.) – 16 vietų autobusiukas, kuris išvežiojo tiek mokinių, kad net gali papasakoti atmintinai visus daugiakampių formules. Arkos pragraužtos rūdžių – bet argi ne tai suteikia automobiliui „vintage“ žavesio? Plačiau apie aukcioną rasite ČIA. 

IVECO DAILY „Mokyklinis“ (2012 m.) – 20 vietų, tinka ir ekskursijoms, ir futbolo komandai pervežti. Stogas kiauras – bet juk kartais smagu pasijusti arčiau gamtos, ypač lietui lyjant. Tikrų romantikų pasirinkimas! Plačiau apie aukcioną ČIA. 

Ratinis ekskavatorius JUMZ EO-2621 (1983 m.) – visiems tiems, kas smėlio dėžėje labiau mėgo kastuvėlį nei mašinėlę. Nesikuria? Tobula! Tai reiškia, kad pirmiausia teks pačiam „pažaisti“ mechaniku arba artimiau pažinti savo kaimyną mechaniką, o tada jau kasinėti griovius, duobes ar bent daržą kaime. Tai ne šiaip technika, o gyvas istorinis eksponatas su charakteriu. Plačiau apie aukcioną ČIA. 

Kodėl verta dalyvauti?

Nes niekas kitas jums nepasiūlys kolekcinės transporto egzotikos už tokią kainą.

Nes kiekvienas ekskavatoriaus remontas – tai ne išlaidos, o investicija į inžinerinės kūrybos lavinimą.

Nes kiekvienas defektas – tai ne problema, o unikalus nuotykis jūsų garaže.

Nes ne kiekvienas gali pasakyti, kad turi „mokyklinį“ autobusą ar ekskavatorių – bet jūs galėsite.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas sėkmingai įgyvendino dalinai Lietuvos kultūros tarybos lėšomis finansuotą projektą „Fotografijų kolekcijos „1914–1918 m. karo veiksmų laikotarpis Lietuvoje“ įsigijimas“, kurio tikslas – išsaugoti ir visuomenei atverti unikalią vokiečių karių Lietuvoje ir jos apylinkėse sukurtų fotografijų kolekciją.

2025 m. nacionalinis dokumentų fondas buvo papildytas 314 išskirtinę istorinę reikšmę turinčių fotografijų. Stiklo negatyvai, fotoalbumai ir fotopozityvai atspindi ne tik kovų eigą, bet ir XX a. pradžios Lietuvos žmonių kasdienybę, kraštovaizdžius, miestų ir kaimų architektūrą. Didelę kolekcijos dalį sudaro 1915 m. vokiečių 6-osios kavalerijos divizijos fotografijos, darytos Suvalkijoje, Žemaitijoje, vidurio ir šiaurės Lietuvoje. Kita didelė nuotraukų dalis – 66-ojo rezervinio lauko artilerijos pulko albumas, kuriame sudėtos šio dalinio karių fotoakimirkos 1915 m. kovų ties Kalvarija, Kauno, Trakų apylinkėse ir kt. Nemažai ir pėstininkų nuotraukų – 70-ojo pėstininkų pulko fotoalbumo vaizdai atskleidžia Kauno tvirtovės šturmo momentus ir pasekmes.

Fotografijose įamžintos ne tik mūšių scenos, sugriautos bažnyčios, kaimai, bet ir paprasti žmonės – valstiečiai, karo pabėgėliai, belaisviai, vaikai, taip pat – kasdienybė, to meto gyvenimo sąlygos, buitis, apranga ir kt.

Projektas įgyvendintas per kiek mažiau nei pusmetį – kolekcija aprašyta, suskaitmeninta, suteikti apskaitos vienetų numeriai. Šiandien originalai jau saugomi tam pritaikytose archyvo saugyklose, o jų skaitmeniniai vaizdai pasiekiami www.e-kinas.lt.

Ši kolekcija – neįkainojamas šaltinis istorikams, kraštotyrininkams, etnografams, architektūros, urbanistikos ir kultūros tyrinėtojams. Joje įamžinta Lietuva, kurią pažįstame iš literatūros, bet retai galime pamatyti fotografijose. Nuotraukos pilnos gyvybės, pastangų išgyventi ir orumo net sunkiausiomis sąlygomis.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas džiaugiasi galėdamas saugoti šį reikšmingą paveldą ir ragina visuomenę susipažinti su išlikusiomis Pirmojo pasaulinio karo laikotarpio akimirkomis. Kviečiame įdėmiau pažvelgti į šias fotografijas www.e-kinas.lt arba fotopasakojime, kuriame pateikiami vieni įspūdingiausių šios kolekcijos kadrų.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

Kviečiame visus bėgimo entuziastus, miestiečius ir miesto svečius rugsėjo 3 d. 19:30 val. atvykti į Jonavos miesto centrinį stadioną ir kartu sudalyvauti šioje bėgimo šventėje.   

Nuotraukos - 2024 m. Jonavos bėgimo taurės finalinio etapo akimirkos 

Jonavos sporto centro inf. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad nuo rugsėjo pradžios gyventojai jau gali teikti prašymus dėl būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skyrimo ateinančiam šildymo sezonui. Nepasiturintiems gyventojams, kurie dėl kompensacijų kreipiasi likus vienam mėnesiui iki šildymo sezono pradžios arba šildymo sezono metu, kompensacijos skiriamos iš karto visam šildymo sezonui.

Per 2024-2025 m. šildymo sezoną vidutiniškai per mėnesį kompensaciją už šildymą gavo apie 161,2 tūkst. asmenų, t. y. apie 5,6 proc. visų Lietuvos gyventojų. Palyginti su 2023-2024 metų šildymo sezonu, gavėjų skaičius sumažėjo apie 8,4 proc. (nuo 176 iki 161,2 tūkst. asmenų). Prognozuojama, kad ateinantį šildymo sezoną kompensacijų gavėjų skaičius sudarys apie 190 tūkst. asmenų.

2024-2025 metų šildymo sezoną kompensacijoms teikti išleista  56,5 mln. eurų, palyginti su 2023-2024 m. šildymo sezonu, išlaidos sumažėjo penktadaliu (nuo  70,5 iki  56,5 mln. eurų). Prognozuojama, kad 2025-2026 metų šildymo sezoną išlaidos kompensacijoms teikti sudarys apie 100 mln. eurų.

2024-2025 metų šildymo sezoną būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų gavėjų skaičiaus ir lėšų šiai paramai mažėjimui įtakos turėjo aukštesnė nei įprastai oro temperatūra (todėl šilumos buvo suvartota mažiau) ir tai, kad stabilizavosi energetinių išteklių kainos (atitinkamai sumažėjo ir būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis). Lietuvos  energetikos agentūros duomenimis, 2024-2025 m. šildymo sezono pradžioje šilumos energijos kainos buvo vidutiniškai apie 9,5 proc. mažesnės nei pernai. Taip pat kompensacijų gavėjų skaičiaus ir lėšų šiai paramai mažėjimą lėmė ir tai, kad, skiriant piniginę socialinę paramą, nuo 2023-2024 metų šildymo sezono pradžios grąžintas turto vertinimas.

SADM iniciatyva Valstybės duomenų agentūros sukurtas duomenų apibendrinimo įrankis padeda automatizuoti būsto šildymo išlaidų kompensacijų skyrimo tvarką. Naudojant šį įrankį, gyventojams greičiau paskiriamos būsto šildymo išlaidų kompensacijos bei kita piniginė socialinė parama ir tai leidžia gyventojams greičiau pajausti finansinės naštos palengvėjimą.

Kur kreiptis dėl šildymo kompensacijų?

Nustatytos formos prašymą ir būtinus dokumentus (įprastai duomenis apie trijų praėjusių mėnesių iki kreipimosi gautas pajamas) gyventojai gali teikti elektroniniu būdu www.spis.lt arba tiesiogiai atvykus į gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją.

Kaip skaičiuojamos kompensacijos?

Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos arba asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (442 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (663 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 442 Eur, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y. 663 Eur.

Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

SVARBU! Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, dujomis, elektra ir pan.). Skiriant būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas ir (ar) socialinę pašalpą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas.

Daugiau informacijos apie būsto šildymo išlaidų kompensacijas rasite čia:

 https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/kompensacija-uz-busto-sildyma/

Patiriu finansinių sunkumų (piniginė socialinė parama) - Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Šventė prasidėjo ankstyvą šeštadienio rytą, kuomet Vyturių pakrantėje į startą stojo žvejybos mėgėjų varžybų dalyviai. Netrukus sportinis šurmulys persikėlė į Užusalių krepšinio aikštelę, kur vyko krepšinio 3x3 turnyras, o oficiali šventės pradžia 12:00 val. pažymėjo visos dienos veiklų startą.

Šventės programoje netrūko įspūdžių ir pramogų: smiginis, baidarių sprintas, svorio laikymo rungtis, vinies kalimas, kubų lenktynės, pripučiamas krepšinis, Rodeo buliaus iššūkiai, pinigų mašina bei tikriausiai labiausiai tradiciškiausia ir laukiamiausia rungtis – rąsto pjovimas, kurio globėja tapusi Jonavos rajono savivaldybės tarybos narė Vijolė Šadauskienė. V. Šadauskienė kiekvienais metais šios rungties nugalėtojams įsteigia ypatingus prizus, kurie primena, kaip svarbu yra tradicijos ir bendrystė.

Taip pat Jonavos rajono savivaldybės tarybos narė Renata Mikalauskienė maloniai nustebino šventės organizatorius įsteigdama valgomą, savo rankomis iškeptą prizą komandai, kuri baidarių sprinto rungtyje įveikė sunkiausią išbandymą, tačiau šį kartą liko paskutiniai. Kaip sakė R. Mikalauskienė: „Tai mažas paskatinimas, bet kartu ir padėka už ryžtą bei atkaklumą“. Sveikino žodžius šventėms dalyviams taip pat tarė ir pirmą kartą Užusaliuose viešėjusi seimo nario E. Sabučio padėjėja Audronė Bagdonavičienė.  

Mažiesiems šventės dalyviams tikrą džiaugsmą sukėlė Burbulų šou su „Baltuoju lokiu“, kuris visą Vyturių pakrantę užpildė gera nuotaika, energija ir muilo burbulais. 

Tradicinė Užusalių sporto šventė – tai ne tik sportas ir rungtys, bet gyvas bendruomeniškumo įrodymas. Visi dalyvavusieji galėjo išmėginti savo jėgas: vieni varžėsi dėl medalių, kiti drąsinosi išbandyti naujas veiklas, o dar kiti – tiesiog mėgavosi gera nuotaika ir nuoširdžia atmosfera. 

„Kiekvienais metais stengiamės, kad mūsų sporto šventė būtų ne tik smagi, bet ir įtraukianti visus – nuo vaikų iki senjorų. Džiaugiamės, kad bendruomenės nariai noriai įsitraukia, savanoriauja, padeda organizuoti bei palaikyti šią tradiciją. Smagu, kad mus palaiko ir tarybos nariai, seniūnas! Tai įrodo, kad iniciatyvumas ir bendruomeniškumas yra mūsų didžiausia stiprybė, kurie vienija ir įtraukia kitus“, – sako šventės organizatoriai.

Šventė Užusaliuose – tai ne tik sporto varžybos. Tai gyvas priminimas, kad tradicijos, bendrystė ir rūpestis vieni kitais kuria stiprią ir žavią bendruomenę, kuri neapleidžia sukurtų papročių, bet drąsiai žengia pirmyn, į ateitį.
Šventę organizavo Visuomeninė organizacija „Užusalių bendruomenė“ ir Užusalių kultūros centras, bendradarbiaudami su Užusalių vaikų dienos centru, savanoriais, Užusalių seniūnija bei seniūnaičiais – Vadimu Ribakovu ir Romanu Krugliakovu bei Jonavos sporto centro sporto organizatoriumi E. Ziuteliu, kuris šių metų šventėje pasirūpino šventiniais medaliais prizinių rungčių laimėtojams.

Projektas finansuojamas Valstybės biudžeto lėšomis, kurias skyrė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 

Organizatorių inf. 

Net neabejoju, kad jei būtų organizuojama bendra šventė visai bendruomenei kiemelyje, atsirastų komentuojančių, jog „visi netilpo“, „kažkam nesigirdėjo“, „kiti stovėjo pačiame gale“ arba „mažiausiems mokinukams buvo nejauku tokioje minioje“. Dideli renginiai neišvengiamai kelia organizacinių iššūkių. Ir, žinoma, pirmiausia vietos ir erdvės. Labai smagu, kad mokyklos kiemelis buvo sutvarkytas, tačiau akivaizdu, kad jame sutalpinti apie 1500 žmonių neįmanoma. Vakar pati atlydėjau į mokyklą penktoką. Keturios penktokų klasės ir jų tėvai užpildė beveik visą kiemelį, o aktų salė buvo visiškai pilna. Palyginimui: norint sutalpinti visus mokinius, mokytojus ir bent dalį tėvų, reikėtų dviejų, o gal net trijų Jonavos kultūros centro didžiųjų salių arba beveik visos Jonavos sporto arenos, todėl suorganizuoti tokį renginį tikrai yra didelis iššūkis. Darbe turiu galimybę matyti, kaip rengiami panašaus masto renginiai. Tokiems susibūrimams reikia didelio pasiruošimo, nemažai finansų ir žmogiškųjų išteklių. Renginyje, kur dalyvauja daugiau nei 1000 žmonių, paprastai dirba renginio režisierius, scenos darbininkai, garsistai, vedėjas, atlikėjai. Mokykla nei tokių resursų, nei tinkamos vietos neturi. Apie Rugsėjo 1-osios renginius mokyklos bendruomenė informuojama iš anksto, tiek mokiniai, tiek jų tėvai žino tvarkas, todėl nenorintys stovėti prie mokyklos ir laukti savo vaikų, gali pasiplanuoti ir to nedaryti.  

Pati dirbau Jonavos Justino Vareikio progimnazijoje ir galiu nuoširdžiai pasakyti – ne visada iš šalies matyti, kiek pastangų reikia suderinti ir sustyguoti visas veiklas tokioje didelėje bendruomenėje. Kartais žvelgiant iš šono atrodo paprasčiau, bet dirbant viduje supranti, kiek daug niuansų reikia apgalvoti ieškant geriausių sprendimų. O sprendimai vienokie ar kitokie turi būti padaryti. Progimnazija renkasi tokias renginių formas, kokioms turi galimybes. Tikrai žinau, kad vakar ne tik pirmų ir penktų klasių mokiniai turėjo gražias šventes, kitų klasių mokinių klasėse laukė jų auklėtojai. Vakar išsakyta nuomonė, tikriausiai palietė ne vieną mokytoją, kuris nuoširdžiai ruošėsi ir rengė šventę savo auklėtiniams. Tose klasėse išsakyti žodžiai, palinkėjimai ir lūkesčiai tikrai buvo išgirsti ir priimti šilčiau nei didžiulėje minioje. Turime palaikyti savo vaikus ir jų mokytojus.

Justino Vareikio progimnazijoje mokosi du mano berniukai. Vienas jų jau aštuntokas. Progimnazijoje vyksta tikrai daug gražių iniciatyvų, akcijų ir renginių, kuriuos organizuoja ne tik mokyklos administracija, bet ir aktyvūs tėvai, mokytojai, klasių bendruomenės. Kiekvienas iš mūsų turi galimybę prisidėti prie bendruomenės stiprinimo. Per šiuos metus patyrėme ir iššūkių – pandemiją, karantinus – teko ir pirmoką palydėti tik iki mokyklos durų ir laukti kieme. Ar tai sugadino šventę? Ne. Nes šventę kuria ne tik organizatoriai, bet ir mes patys: savo nusiteikimu, gebėjimu džiaugtis akimirka, palaikydami savo vaikus, pasidžiaugdami kartu su jų mokytojais, pasakydami gerą žodį.

Mama Giedrė Narbutaitė - Kontrimė

,,Rugsėjo 1-oji – ypatinga šventė ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. Tai diena, kai norisi kartu pasidžiaugti nauja pradžia, išgyventi bendrumo jausmą, palydėti vaiką į naujus mokslo metus su šypsena, džiaugsmo ašara ir šiluma. Kiekvienas rugsėjis vis kitoks, kiekviena rugsėjo pirmoji – nepakartojama.

Ši šventė daugeliui suaugusiųjų kelia ir gražius prisiminimus: nostalgiją iš vaikystės, kai patys ėjome tuo pačiu keliu į mokyklą. Vesti savo vaiką į rugsėjo 1-ąją yra tarsi dar kartą išgyventi savo paties mokyklos pradžios džiaugsmą. Šventė mokyklos kieme – tai tradicija, kuri sujungia kartas ir kuria bendruomeniškumą.

Deja, J. Vareikio progimnazijoje ši tradicija nutrūko. Bendros šventės kieme nebėra, o tėvai į mokyklą įleidžiami tik tuo atveju, jei jų vaikas pradeda mokslus pirmoje ar penktoje klasėje – ir tik vienas šeimos narys. Visi kiti tėvai rugsėjo 1-ąją lieka lauke, už mokyklos durų.

Anksčiau priežastimi buvo remonto darbai kieme. Šiandien kiemas sutvarkytas ir atrodo išties gražiai – jame net buvo filmuojamas mero Mindaugo Sinkevičiaus sveikinimas naujų mokslo metų proga. Tačiau pati šventės tradicija taip ir negrįžo.

Tėvams skaudu, kad šventė, kuri turėtų vienyti bendruomenę, atimama. Rugsėjo 1-oji tampa eiliniu rytmečiu, kai dalis tėvų tik lieka lūkuriuoti už mokyklos durų...", - rašo moteris.

Justino Vareikio progimnazijos direktorės Olgos Mediekšės komentaras: 

Džiaugiamės, kad Rugsėjo 1-oji mūsų bendruomenėje kasmet sulaukia ypatingo dėmesio ir emocijų. Tai diena, kuri svarbi ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams, mokytojams, visai mokyklos bendruomenei. Suprantame, kad daugelis tėvų šią dieną sieja su asmeninėmis tradicijomis, prisiminimais bei lūkesčiais.

Progimnazijoje jau keletą metų Rugsėjo 1-osios šventė organizuojama ne visai bendruomenei vienoje vietoje, o atskiromis dalimis – aktų salėje bei klasėse. Tokį sprendimą priėmėme atsižvelgdami į mokyklos dydį: turime virš 800 mokinių, todėl visos bendruomenės telkimas kieme sukeltų tiek saugumo, tiek patogumo iššūkių. Kiemas fiziškai negali sutalpinti tokio skaičiaus mokiniais kartu su jų tėvais, seneliais. Be to, šventę organizuodami patalpose, galime išvengti iššūkių ir staigaus scenarijaus keitimo dėl pasikeitusių oro sąlygų. Pasirinktas šventės formatas leidžia oriai ir jaukiai pradėti naujus mokslo metus.  

Laikai keičiasi, keičiasi ir mokinių poreikiai – šventė tampa prasmingesnė, kai ji labiau pritaikyta pagal amžiaus grupes. Mažiausieji ir penktokai su tėveliais dalyvauja iškilmingoje programoje aktų salėje, kiti mokiniai – šventinėse klasės valandėlėse su auklėtojais. Tokiu būdu kiekvienam vaikui skiriame daugiau individualaus dėmesio ir artumo.

Ši tradicija pasiteisino – ji leidžia kiekvienam vaikui jaustis svarbiam, suteikia galimybę artimiau pabendrauti su mokytojais, o tėveliams – ramiai palydėti savo atžalas. Šventės scenarijai ruošiami iš anksto, įtraukiant mokinius, numatant muzikinius ir meninius pasirodymus. Taip Rugsėjo 1-oji tampa ne tik formali pradžia, bet ir įsimintinu išgyvenimu kiekvienai klasei.

Suprantame ir tėvų lūkesčius būti kartu, tačiau tikime, kad bendrystę galima kurti įvairiomis formomis. Šeimoms linkime puoselėti savo tradicijas – po šventės kartu pabūti, pasidžiaugti nauja pradžia, pasidalinti įspūdžiais.

Noriu pažymėti, kad be Rugsėjo 1-osios, mokykla turi ir daugiau švenčių bei tradicinių renginių, kuriose tėvai yra labai laukiami. Tai – iniciatyva „Bendrystė šildo širdis ir puošia erdves“, šeimų sveikatingumo renginys „Aš ir mano šeima“, tėvų aktyvo organizuojamas kalėdinis renginys ir kiti.  

Esame įsitikinę, kad toks šventės modelis labiausiai atitinka mūsų progimnazijos bendruomenės poreikius, todėl ir ateityje jo laikysimės. Mūsų tikslas – ne atsisakyti bendruomeniškumo, bet kaip tik suteikti vaikams ir tėvams daugiau orumo, jaukumo ir prasmingo dėmesio šios ypatingos dienos metu.

***

Kitos mamos nuomonė apie Rugsėjo 1-osios šventę J. Vareikio progimnazijoje ČIA.

*Apmokėjimas taikomas tik už mokymosi atostogas, trunkančias iki 10 darbo dienų per metus, ir kai darbo santykiai su darbdaviu tęsiasi ilgiau nei penkerius metus.

„Darbdavys privalo suteikti mokymosi atostogas visais anksčiau nurodytais atvejais, – akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja. – Visgi jeigu darbuotojas neatliks mokymosi darbų Darbo kodekse numatytais atvejais, tai yra nesirengs ir nelaikys egzaminų ar įskaitų, neatliks ir nesikonsultuos dėl laboratorinių darbų ir kita, darbdaviui nėra pareigos suteikti mokymosi atostogas darbuotojui dėl dalyvavimo paskaitose.“

Studijų laikotarpiu – ir ne tik – darbuotojas ir darbdavys gali susitarti dėl įvairių darbo laiko režimų. Pavyzdžiui, darbuotojas, derindamas darbą ir studijas, gali teikti prašymą dėl individualaus darbo grafiko, pritaikyto prie paskaitų ar kitų mokymosi veiklų. „Šiuo atveju darbuotojas ir darbdavys turėtų susitarti dėl konkrečių darbo dienų ir valandų“, – pažymi vyriausioji darbo inspektorė. Ji taip pat primena, kad darbdavys privalo tenkinti prašymą suteikti kasmetines atostogas mokymosi tikslams, kai darbuotojas mokosi nenutraukdamas darbo ir siekia jas suderinti su egzaminų laikymu, laboratoriniais darbais ar konsultacijomis.

Be to, numatyta galimybė sudaryti pameistrystės darbo sutartį. Ji sudaroma priimant į darbą asmenį, kuris siekia darbo vietoje įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją arba reikiamų kompetencijų, mokant pasitelkus pameistrystės mokymo organizavimo formą. Ši sutartis paprastai – terminuota, iki 6 mėnesių, bet gali būti ilgesnė, jei ji sudaryta kartu su teisėtai pagrįsta mokymo sutartimi dėl formaliojo ar neformaliojo mokymo. „Bet kokiu atveju darbdavys privalo užtikrinti, kad būtų pasiekti formaliojo ir neformaliojo mokymo programoje numatyti rezultatai arba sudarytos visos sąlygos jiems pasiekti tuo atveju, kai mokymas vyksta pagal pameistrystės darbo sutartį, kuri sudaryta kartu su teisėtai pagrįsta mokymo sutartimi dėl formaliojo arba neformaliojo mokymo“, – pažymi I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Už faktiškai dirbtą laiką pameistriui mokamas pameistrystės darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis, tačiau jis negali būti mažesnis nei Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis.

VDI inf. 

„Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad šis strateginės svarbos uždavinys – tobulinti teršalų likvidavimo jūroje sistemą, įsigyjant šiuolaikinius standartus atitinkantį laivą, patikėtas mūsų agentūrai. Turime ilgametę patirtį ir dėsime visas pastangas, kad šis procesas būtų kuo efektyvesnis ir skaidresnis“, –  sako APVA direktorius Gvidas Dargužas. 

Karinių jūrų pajėgų operuojamas laivas bus naudojamas žmonių paieškos, gelbėjimo užduotims vykdyti, teršalų, cheminių medžiagų išsiliejimo incidentų likvidavimo darbams, gaisrų gesinimui, kitų laivų parplukdymui avarijos atveju. Taip pat, pagal poreikį, būtų teikiama pagalba ir kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms. 

„Šis projektas – itin svarbus žingsnis stiprinant Lietuvos karinių jūrų pajėgų gebėjimus ir visos valstybės saugumą jūroje. Naujasis teršalų likvidavimo bei žmonių paieškos ir gelbėjimo laivas leis greičiau ir efektyviau reaguoti į nelaimes, užtikrinti žmonių saugumą bei sumažinti taršos daromą žalą aplinkai. Tai ilgalaikė ir tvari investicija ne tik į mūsų pajėgumus, bet ir į žmonių gyvybių bei gamtos apsaugą“, – sako Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Tadas Jablonskis. 

Šiuo metu teršalų likvidavimo ir gelbėjimo operacijas Baltijos jūroje atliekantis laivas „Šakiai“, pastatytas dar 1987 m., nebeatitinka šiandieninių poreikių. Mažas laivo greitis, ribotas manevringumas, naujausių tendencijų neatitinkanti įranga neužtikrina efektyvaus operacijų vykdymo.  

Naujasis laivas, pakeisiantis „Šakius“, bus daug modernesnis, galės efektyviau ir sparčiau atsirasti nelaimių vietose. Įsigijus laivą bus užtikrintas teršimo incidentų daromos žalos efektyvus valdymas, prevencija ir įvairių incidentų sukeliamų neigiamų pasekmių žmogui, turtui ar gamtai sumažinimas ar neutralizavimas.  

Planuojama, kad naujojo, daugiafunkcinio laivo pirkimas bus paskelbtas šių metų pabaigoje. Laivas Lietuvą pasiekti galėtų 2029 m. Lėšos laivui įsigyti – apie 40 mln. eurų, bus skiriamos iš ES fondų. 

Aplinkos projektų valdymo agentūros inf.

Ne paslaptis, jog Kelių eismo taisyklės tokio parkavimo nedraudžia – „Šeimos vieta“ nėra reglamentuota įstatymu. Tačiau ar tikrai tarybos nariui dera vadovautis principu „jeigu leidžiama – galima viskas“? Ar tokios smulkmenos neatskleidžia didesnio paveikslo – pagarba ar nepagarba aplinkiniams, jų patogumui, pagaliau – elementariai kultūrai? Politikams taikomi aukštesni kultūros ir etikos standartai ar netaikomi?

Žmonės pagrįstai klausia: jei jau išrinkti politikai, kurie turėtų rodyti pavyzdį bendruomenei, patys parkuojasi šeimų su vaikais skirtose vietose, tai kokių standartų galima tikėtis iš eilinių vairuotojų? Ar čia vėl galioja sena taisyklė – „vieniems galima daugiau“?

Jonaviškiai tikisi, kad politikai supras – kultūra ir pagarba nėra vien tik žodžiai rinkimų programose. Jie matuojami kasdieniais darbais, net ir tokiais paprastais, kaip pasirinkta parkavimo vieta prie parduotuvės.

Nuotraukos autoriaus žinutė D. Survilaitei:

„Mes suprantame, kad už šeimos vietų užėmimą policija baudos nerašys. Tačiau jūs – tarybos narė. Iš jūsų tikimės daugiau. Ar tikrai buvo per sunku palikti automobilį eilinėje vietoje ir parodyti pagarbą tiems, kuriems tokia erdvė skirta?“

Gyventojo klausimas perduotas politikei, tačiau komentaras kol kas nėra gautas. 

„Mūsų tikslas – karinį rengimą orientuoti į tai, kad visi vienetai pasiektų ir išlaikytų parengtį vykdyti valstybės ginkluotosios gynybos plano užduotis. Šis planas apima visą Lietuvos kariuomenę ir kitas institucijas įeinančias į ginkluotųjų pajėgų sudėtį. Planas ir institucijų koordinacija bus tikrinami pratybų "Perkūno griausmas" metu šį rudenį“, –sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras.

Pratybos tiesiogiai susijusios su realiais gynybos planais ir jų fragmentų treniravimusi, jose planuoti ir atlikti ginkluotos gynybos užduotis treniruosis Ginkluotųjų pajėgų vadavietė, Lietuvos kariuomenės ginkluotojų pajėgų vienetų ir institucijų vadavietės, kariniai vienetai ir kariai, taip pat karo komendantūros bei savivaldos institucijos.

Valstybės gynybos ir Valstybės ginkluotos gynybos planų elementai pratybose „Perkūno griausmas 2025“ bus treniruojami eilėje mažesnių pratybų: bendros pratybos su Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) „Priedanga-25“, kurių metu bus stiprinamas pasienio ruožas, LK pratybos su VRM Jungtinėmis specialiųjų operacijų pajėgomis „Jungtinės greitojo reagavimo pajėgos 2025“, pratybos „Vyčio skliautas/Pasitikėjimas 2025“, pratybos „Perkūno bastionas 2025“ skirtos komendantinių vienetų rengimui. Rugsėjo-spalio mėnesiais taip pat vyks kasmetinės Lietuvos kariuomenės pratybos, kaip „Inžinierių griausmas 2025“, „Geležinis vilkas 2025 II“ „Stiprus grifonas 2025“.

Pratybų „Priedanga-25“ metu kartu su VSAT bus vykdomos sienos apsaugos sustiprinimo operacijos – Taikos meto užduočių vienetai sustiprins pasienio ruožus ir kartu su VSAT vykdys patruliavimą ir sienos kontrolę. Panašiu metu prasidėsiančiose Greitojo reagavimo pajėgose budinčių karinių vienetų pratybose bus treniruojamasi atsakyti į valstybės sienos pažeidimo, nekonvencinio pobūdžio hibridinės (ginkluotos) veiklos geležinkelio ruože ir vietinio pobūdžio ginkluoto incidento grėsmes. Planuojama treniruoti Greitojo reagavimo pajėgų sąveiką su VRM institucijomis, savivaldybe bei vykdyti padalinių ir infrastruktūros objektų perėmimo/perdavimo procedūras.

„Perkūno griausmas 2025“ kontekste vyksiančių pratybų „Perkūno bastionas 2025“ metu bus įgalinti ir karo komendantai, kurie priskirtose savivaldybėse vykdys sąveiką su ginkluotojų pajėgų vienetais šalyje įvedus mobilizaciją ir karo padėtį. Vyks rezervo šaukimo procedūrų, revizijos procedūrų, karo komendantūrų operacinių planų treniruotės.

Lygiagrečiai pratyboms „Perkūno griausmas 2025“ vyks Vokietijos brigados 45-osios brigados lauko pratybų „Grand Eagle 25“ (liet. Didysis erelis) metu į Lietuvą atvyks apie 2000 karių iš Vokietijos 37-osios brigados, kurie prisijungs prie 45-osios brigados karių. NATO pratybų „Northern Coasts“ (liet. Šiaurės krantai) metu Vokietijos JAV ir Lietuvos laivai patruliuos Baltijos jūroje. Taip pat šiame laikotarpyje Jungtinių Amerikos Valstijų kariai vykdys vadaviečių pratybas „Iron Fist“ (liet. Geležinis kumštis), kurių metu sąjungininkų pajėgos persidislokuos iš Lenkijos į Suvalkų koridorių. NATO pratybų „Steadfast Duel 2025“ (liet. Tvirta dvikova) metu siekiama treniruoti NATO valdymo ir pajėgų struktūrų elementus vykdyti atgrasymo ir gynybos operacijas, pagal regioninius planus euroatlantinėje operacinėje aplinkoje, sinchronizavimą tarp regioninių planų ir sąjungininkų nacionalinių planų.

„Perkūno griausmas 2025“ pratybos vykdomos siekiant sukoordinuoti Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų pajėgų, valstybės institucijų, savivaldos ir piliečių pastangas. Mobilizacija, karo prievolininkų šaukimas, karo komendantūrų įkūrimas, Strateginės vadavietės išskleidimas ir kiti pratybose planuojami treniruoti veiksmai orientuojami į vieną tikslą – valstybės mastu pasiruošti valstybės ginkluotai gynybai.

Lietuvos kariuomenės inf. 

Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad Portugalijoje registruota bendrovė, turėjusi sąskaitą Lietuvoje registruotoje finansų įstaigoje, galėjo būti įtraukta į tarptautinę karuselinio sukčiavimo schemą.

Turimais duomenimis, į šios įmonės lietuvišką sąskaitą Švedijoje registruota bendrovė per kelis kartus pervedė galimai nusikalstamu būdu gautus beveik 900 tūkst. eurų, o šių operacijų teisėtumui pagrįsti buvo pateiktos, įtariama, suklastotos sutartys tarp šių dviejų bendrovių bei galimai suklastotos sąskaitos faktūros.

Ikiteisminio tyrimo metu su Švedijos teisėsaugos pareigūnais buvo sudaryta jungtinė tyrimo grupė. Pareigūnai nustatė, kad Portugalijoje registruota bendrovė realios veiklos niekada nevykdė, o jos direktorius buvo formalus, nes bendrovės veiklą galimai koordinavo, ją atstovavo ir sprendimus jos vardu priiminėjo kiti nenustatyti asmenys. Transakcijos vyko ne realiai sudarytų sandorių pagrindu, o galimai norint pagrįsti neįvykusią prekybą, taip siekiant nusikalstamų tikslų.

Tikrieji asmenys, kurie inicijavo pinigų pervedimą į įmonių sąskaitas ir galėjo turėti faktinę galimybę disponuoti jomis, nenustatyti, todėl Vilniaus apygardos 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė priėmė nutarimą, kuriuo inicijavo beveik 900 tūkst. eurų piniginių lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu procesą.

LR Prokuratūros inf.  

Remiantis statistika, per 2025 m. antrąjį ketvirtį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, keleivių vežta daugiau. Tiesa, ne visomis viešojo transporto rūšimis.  Miestuose keleivių vežta beveik 8 proc., traukiniais – 5 proc., užsakomaisiais reisais – 31 proc. daugiau.  

Vis dėlto ne visur skaičiai tokie džiuginantys: priemiesčio maršrutuose keleivių sumažėjo 4,1 proc., tarpmiesčio – 0,2 proc. Specialiaisiais reisais vežtų keleivių mažėjimas buvo ženkliausias – jų sumažėjo 6,7 proc., vis dėlto reikėtų pabrėžti, jog vežant specialiaisiais, kaip ir užsakomaisiais reisais, lengvatos netaikomos.  

„Džiugu, kad toliau daugėja keleivių miestų autobusuose bei troleibusuose, vis dėlto sunku pasakyti, kas lėmė bendrą keleivių mažėjimą priemiesčio transporte. Galbūt prasti pavasario ir vasaros orai – mažiau žmonių traukė į sodus darbuotis ar į užmiestį ilsėtis. Tikslias priežastis nusakyti būtų sudėtinga“, –  sako LKVA prezidentas Gintaras Nakutis. 

Nors kai kuriomis transporto rūšimis keleivių vežta mažiau, lengvatomis besinaudojančių keleivių padaugėjo. „Pastebime, jog į viešąjį transportą ateina nauji, besinaudojantys lengvatomis žmonės, arba tie patys, ankstesni, keleiviai pradeda naudotis lengvatomis, kurių anksčiau neturėjo“, – sako asociacijos vadovas.  

Keleivių srautai persiskirstė  

Miestuose padaugėjo parduotų vienkartinių bilietų su 80 proc. nuolaida (tiems, kuriems iki balandžio 1 d.  buvo  taikoma 50 proc. nuolaida), bet sumažėjo parduotų terminuotųjų bilietų su ta pačia nuolaida. „Įdomi situacija – anksčiau studentai ir moksleiviai pirko mėnesinius bilietus su 80 proc. nuolaida, o šių mokslo metų pabaigoje juos iškeitė į vienkartinius. Matyt, keleiviai skaičiuoja, kad taip pigiau, nes važiuoja viešuoju transportu rečiau dėl laisvo paskaitų grafiko, egzaminų sesijos ar mokslo metų pabaigos laikotarpiu“, – atkreipia dėmesį G. Nakutis. 

Pasak asociacijos prezidento, ypač ženklus tolimojo susisiekimo maršrutais per Žemaitiją važiuojančių keleivių mažėjimas: „Tai lėmė daugelio rajonų savivaldybių priimti sprendimai dėl nemokamo važiavimo. Vežėjams dėl drastiškai sumažėjusių pajamų teko atsisakyti ir keleto maršrutų, tokių kaip Vilnius–Skuodas ir kt. Jie tapo pernelyg nuostolingi. Deja, bet dėl įdiegto nemokamo važiavimo kai kuriuose rajonuose tolimasis susiekimas dar labiau traukiasi“.  

Tiesa, moksleivių, kuriems už važiavimą tolimojo susisiekimo maršrutais iki balandžio 1 d. nuolaidos nebuvo taikomos, padaugėjo, bet daugėjimas nėra ženklus. Vis dėlto pastebėtas naujas įdomus reiškinys – mokslo metų pabaigoje moksleiviai klasėmis važiavo į ekskursijas tarpmiesčio autobusais, todėl mažiau būta užsakomųjų reisų. 

Ypač džiugina situacija geležinkelyje: keleivių skaičius dėl atsiradusių naujų lengvatų auga. Daugėjo parduotų bilietų su nuolaidomis – tiek terminuotų su 50 proc. nuolaida (daugiausia moksleiviai), tiek ir naujai atsiradusia lengvata besinaudojančių šeimų su vaikais. Moksleivių klasės ekskursijoms po Lietuvą taip pat dažniau rinkosi traukinius, o šeimos atrado pigesnę galimybę savaitgaliais keliauti traukiniais. 

Keleiviai lengvatas dar tik atranda 

Kaip vieną iš priežasčių dėl ne itin ženklaus lengvatomis besinaudojančių keleivių padaugėjimo vežėjai įžvelgia informacijos apie naujai teikiamas nuolaidas trūkumą – keleiviai neišsyk sužinojo apie naujai atsiradusias lengvatas, todėl jie dar tik atranda viešąjį transportą.  

„Akivaizdu, jog keleiviai dar tik atranda savo lengvatas, todėl reikšmingesnių pokyčių per pirmuosius jų taikymo mėnesius nematyti. Vis dėlto galima teigti, jog naujai atsiradusios lengvatos stabdo keleivių mažėjimą vietiniame ir tolimajame viešajame transporte. Tai galima vertinti kaip teigiamą poveikį“, – apibendrina G. Nakutis.  

Dokumentai – tik originalūs, kopijos netinka  

Keleivių vežėjai taip pat primena keleiviams, kad, norėdami pasinaudoti lengvatomis, jie turėtų pateikti tinkamus dokumentus. „Jei tėvai ar pats vaikas pamiršo pažymėjimą, bet abejonių dėl jo amžiaus nekyla, remiantis įstatymu, lengvata taikoma. Ta pati nuostata galioja ir žmonėms su negalia bei į hemodializę vykstantiems ar juos lydintiems asmenims. Tokiu atveju pažymėjimas nėra būtinas“, – sako G. Nakutis.  

Vis dėlto keleiviai privalo žinoti, jog perfotografuotas ir telefone pateiktas dokumentas, nors ir su nuotrauka (pavyzdžiui, mokinio pažymėjimas), nėra laikomas dokumentu – keleivis privalo vežėjui pateikti lengvatas užtikrinančio dokumento originalą, antraip praras teisę į lengvatą.  

„Vežėjams svarbus kiekvienas keleivis, jie nenori konfliktų su žmonėmis. Vis dėlto Lietuvos transporto saugos administracijos nuostatos yra griežtos – už keleivio vežimą su netinkamu dokumentu įmonėms ir keleiviams skiriamos baudos. Norisi priminti visiems: įlipdami į transporto priemonę ar įsigydami bilietą kasose, turėkite ir pateikite originalų lengvatas garantuojantį dokumentą, tuomet nesusipratimų ar konfliktinių situacijų nekils“, – pabrėžia G. Nakutis. 

Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) pranešimas spaudai 

Pasak V. Marozo, migruojantys ir neršiantys lašišos bei šlakiai yra pažeidžiami, todėl norint juos apsaugoti būtinas ne tik aplinkosaugininkų, bet svarbus ir visuomenės budrumas. Pastebėjus neteisėtos žvejybos atvejus, nedelsdami informuokite skubiosios pagalbos tarnybas numeriu 112. Greita visuomenės reakcija užtikrina operatyvų pareigūnų įsitraukimą. 

Visuomenės įsitraukimo svarba 

Akcija „Saugom lašišą“ kiekvienais metais sulaukia vis didesnio visuomenės dėmesio. Pilietiški žmonės aktyviai praneša apie pastebėtus pažeidimus, o neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, visuomeninės organizacijos ir žiniasklaida padėjo sustiprinti prevencinę veiklą ir išaiškinti pažeidimus.   

2024 m. akcijos „Saugom lašišą“ rezultatai 

2024 m. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai surengė 244 reidus, kurių metu patikrino 1386 žvejus mėgėjus ir 15 žvejų verslininkų. Iš nustatytų 176 pažeidimų 50 procentų sudaro šiurkštūs pažeidimai, o žala aplinkai siekė 69 526 eurus.  

Reidų metu – ypatingas dėmesys skiriamas šiurkščių pažeidimų išaiškinimui 

Kaip ir kasmet per akciją šalyje bus organizuojami reidai, tęsiama reguliari verslinės žvejybos priežiūra ir tikrinami žvejai mėgėjai. Pareigūnai stabdys ir tikrins šviesiu bei tamsiu paros metu asmenų, kurie įtariami pažeidę žvejybą reglamentuojančius teisės aktus, transporto priemones. Per reidus bus pasitelkiama speciali įranga pažeidėjams nustatyti: bus naudojami dronai, tamsiuoju paros metu aplinka stebima termovizoriais.   

Ypatingas dėmesys bus skiriamas šiurkščių pažeidimų išaiškinimui, pavyzdžiui, kai naudojami draudžiami žvejybos būdai ar įrankiai, žvejojama draudžiamose vietose ar neleistinu laikotarpiu.   

Atliekų surinkimas žvejybos vietoje 

Aplinkosaugininkai primena, kad ir prieš pradėdami žvejoti, ir žvejodami visi žvejai privalo surinkti atliekas 5 metrų spinduliu aplink žvejybos vietą, o baigę žvejoti jas išvežti į atliekų surinkimo konteinerius. Tvarkinga aplinka padeda išsaugoti gamtą ir teikia malonesnę žvejybos patirtį. 

Žvejybos leidimai: ką svarbu žinoti 

Lašišų ir šlakių žvejybos metu privaloma turėti žvejo mėgėjo kortelę. Ji suteikia teisę žvejoti valstybiniame telkinyje, kuriame organizuojama limituota žvejyba. 

Užsisakyti žvejo mėgėjo kortelę (lašišų ir šlakių žvejybai) Aplinkosaugos leidimų informacinėje sistemoje (ALIS) galima čia. 

Užsisakyti žvejo mėgėjo kortelę (kitų žuvų limituotai žvejybai) per ALIS galima čia.  

Turintiems nemokamos žvejybos teisę 

Nemokamą žvejybos teisę turintys asmenys, žvejojantys be žvejo mėgėjo kortelės, gali žvejoti lašišas ir šlakius tik „pagavai – paleisk“ principu. Norėdami pasiimti sugautą lašišą ar šlakį (sausio 1 d. – balandžio 30 d. laikotarpyje), turite žvejoti įsigiję žvejo mėgėjo kortelę. 

Svarbios datos lašišų ir šlakių žvejybai    

• Rugsėjo 1 d. – spalio 15 d. žvejai privalo vadovautis principu „pagavai – paleisk“ ir pagavus šiuo laikotarpiu lašišą arba šlakį būtina jį paleisti atgal į vandens telkinį.    
• Rugsėjo 16 d. – spalio 15 d. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 3 priede nurodytų upių ruožuose privaloma turėti žvejo mėgėjo kortelę lašišų ir šlakių žvejybai, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu ir kokios žuvys žvejojamos.    
• Nuo rugsėjo 16 d. draudžiama žvejoti ties Neries, Šventosios, Jūros ir Minijos pagrindinių intakų žiotimis, kaip numatyta Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 5 priede.   
• Liepos 1 d. – gruodžio 1 d. galioja draudimas žvejoti lašišoms svarbiuose Nemuno ruožuose, nurodytuose Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 6 priede. 
• Spalio 16 d. – gruodžio 31 d. draudžiama žvejoti lašišas ir šlakius. 

Atsakomybė    

• Lašišų ir šlakių žvejyboje naudojant elektros ar ultragarso prietaisus, numatyta baudžiamoji atsakomybė – bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. 
• Lašišų ir šlakių žvejyboje naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamus būdus gresia bauda nuo 600 iki 1 500 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. 
• Pažeidžiant limituotos lašišų ir šlakių žvejybos priemones gresia bauda nuo 250 iki 550 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. 
• Už neteisėtai sugautą lašišą arba šlakį taikomas 970 eurų žalos apskaičiavimo bazinis įkainis. Padarytos žalos gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose atlyginimo dydis skaičiuojamas taikant trigubą padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinį įkainį. 

Visą svarbiausią informaciją rasite atmintinėje apie lašišų ir šlakių žvejybą.

Primename, kad apie pastebėtus pažeidimus galite pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.

Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.

Aplinkos apsaugos departamento inf. 

„Vos per kelias savaites nuo tada, kai pradėjome naująją ilgalaikės nuomos paslaugą teikti ne tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, bet ir Šiauliuose bei Panevėžyje, pamatėme labai gerus rezultatus – akivaizdu, kad tokios paslaugos naudotojams reikėjo.

Labai džiaugiamės galėdami pasiūlyti automobilių nuomos paslaugą ir mažesniuose šalies miestuose. Siekiame, kad patogiomis judumo paslaugomis galėtų naudotis kuo daugiau šalies gyventojų. Tai, kad „Bolt Drive“ veikia visuose 10 didžiausių Lietuvos miestų mums yra svarbus žingsnis kuriant didžiausią ir patogiausią automobilių dalijimosi tinklą šalyje“, – sako Svajūnas Aliukonis, paslaugos „Bolt Drive“ generalinis vadovas Lietuvoje.

Jau daugiau nei dvejus metus „Bolt Drive“ paslaugos naudotojai Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune naudodamiesi programėle „Bolt“ gali rasti netoli esantį automobilį, nedelsdami pradėti juo kelionę, kuri gali trukti kelias minutes, kelias valandas ar kelias dienas, ir palikti automobilį bet kurioje programėlės leidžiamoje vietoje. 

Naujasis ilgalaikės nuomos modelis nuo įprasto dalijimosi automobiliais būdo skiriasi tuo, kad paslaugos naudotojai gali rezervuoti automobilį iš anksto – net prieš mėnesį. Naudotis per platformą „Bolt Drive“ išsinuomotu automobiliu klientai galės juo nuo vienos iki 24 dienų. Automobiliai visuose miestuose stovės tam tikrose iš anksto numatytose vietose – klientai turės pradėti kelionę vienoje iš jų ir grąžinti automobilį ten, kur su juo pradėjo kelionę. Specialių stovėjimo vietų kiekviename mieste bus bent kelios.

Be to, nuo įprasto dalijimosi automobiliais modelio šis skiriasi ir tuo, kad degalais bei automobilio stovėjimu turi pasirūpinti patys naudotojai. „Bolt Drive“ skaičiavimu, naudodamiesi naujuoju nuomos sprendimu į ilgesnes keliones susiruošę vartotojai kelionei išleis iki 30 proc. mažiau, lyginant su įprastiniu dalijimosi automobiliais modeliu.

Kartu su „Admita“ per programėlę „Bolt“ Alytuje, Jonavoje, Utenoje, Mažeikiuose ir Marijampolėje bus nuomojami „Toyota Yaris Cross“.

Kartu su „Admita“ per programėlę „Bolt“ nuomojamais automobiliais keliauti galės ir „Bolt Business“ paslaugos naudotojai.

„Bolt Drive“ plėtra Lietuvoje reiškia naujas galimybes ne tik privatiems naudotojams, bet ir verslams. Daugeliui smulkių ar vidutinių įmonių išlaikyti nuosavą automobilių parką yra tiesiog nenaudinga. Ilgalaikės nuomos paslauga tokiems verslams gali suteikti lankstumo – darbuotojai gali patogiai vykti į susitikimus kituose miestuose, o įmonei tereikia mokėti tik už faktinį naudojimą, taip optimizuojant veiklos kaštus“, – priduria S. Aliukonis.

Ilgalaikės automobilių nuomos sprendimu gali naudotis 19 metų sulaukę vairuotojai, turintys bent vienerių metų vairavimo stažą.

„Bolt“ pranešimas spaudai 

„Kaip rodo ilgametė statistika, daugiausia nelaimingų atsitikimų keliuose nutinka būtent rugsėjo mėnesį, kai vaikai grįžta į mokyklas, pradeda lankyti laisvalaikio ir sporto užsiėmimus. Pasibaigus vasarai kasdienis gyvenimas grįžta į įprastas vėžes, tai ypač juntama miestuose, kur eismas tampa intensyvesnis. Todėl vairuotojai ir moksleiviai rugsėjo mėnesį turėtų būti dėmesingi ir budrūs“, − sako „Lietuvos draudimo“ strategijos, klientų ir marketingo direktorė Aurelija Kazlauskienė.

Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas, kone trečdalis (29 proc.) vairuotojų Lietuvoje yra patekę į avarinę situaciją dėl nedrausmingo vaikų elgesio kelyje. Dažniausi vaikų veiksmai, kurie vairuotojams kelia rimtų iššūkių – tai staigus išvažiavimas į gatvę, dėmesio stoka, judėjimas neapsidairius ar taisyklių ignoravimas. Tai ypač aktualu po vasaros, kai vaikai sugrįžta į gatves ir vėl aktyviai dalyvauja eisme.

Akcijos „Apsaugok mane“ metu draudimo apsauga mokyklinio amžiaus vaikams automatiškai galioja nuo rugsėjo 1 d. iki 30 d. – visą rugsėjo mėnesį. Tam, kad draudimo apsauga galiotų, tėvai ir globėjai papildomai nieko daryti neprivalo. Draudimo suma, kuri yra skiriama vienam moksleiviui, priklauso nuo patirtų sužalojimų, o maksimali jos suma gali siekti iki 5 tūkst. eurų.    

„Ši apsauga taikoma vaikams, keliaujantiems pėsčiomis, dviračiu, riedučiais, riedlente ar paspirtuku bet kurioje Lietuvos vietoje ir bet kuriuo paros metu, tačiau transporto priemonė negali būti su elektros varikliu. Vaikui patekus į eismo įvykį, tėvai ar globėjai turi apie įvykį pranešti policijai ir registruoti žalą „Lietuvos draudimo“ savitarnoje arba susisiekti su bendrovės konsultantais. Draudimo išmoka yra išmokama nepriklausomai nuo to, ar moksleivis yra avarijos kaltininkas“, – informuoja A. Kazlauskienė.  

Pasak draudimo bendrovės atstovės, šios iniciatyvos tikslas – ne tik finansiškai apsaugoti vaikus, bet ir ugdyti jų sąmoningumą.  

„Nuolat ieškome būdų ir priemonių, kaip vaikams įdomiai ir įtraukiai pateikti saugaus elgesio kelyje temą. Praėjusiais metais išleidome knygą „Saugus kelyje“, skirtą pradinių klasių moksleiviams. Šiais metais žengiame dar toliau – mūsų bendrovės darbuotojai lankysis mokyklose visoje šalyje ir ves interaktyvias saugaus eismo pamokas. Tai ne tik taisyklės, bet ir žaisminga, įtraukianti kelionė, padedanti vaikams suprasti, kaip saugiai elgtis kelyje“, – sako A. Kazlauskienė.  

„Apsaugok mane“ yra viena iš seniausių socialinės atsakomybės iniciatyvų Lietuvoje, kurią „Lietuvos draudimas“ pradėjo organizuoti nuo 2000 metų.

Daugiau apie iniciatyvą „Apsaugok mane“: https://www.ld.lt/apsaugok-mane

AB „Lietuvos draudimas“ pranešimas spaudai 

Daugiausiai darbo pasiūlymų – matematikos (23) ir lietuvių kalbos mokytojams (20). Taip pat ieškoma 9 fizikos, 8 anglų kalbos, 7 chemijos, 5 informatikos, po 4 biologijos, geografijos, istorijos ir kt. pedagogų.  

Iššūkis – pedagogų pritraukimas į regionus 

Pagal turimas profesines kvalifikacijas, Užimtumo tarnyboje šiuo metu įregistruota 466 ikimokyklinio ugdymo pedagogai, 282 pradinio ugdymo ir daugiausiai – 582 pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai. Vilniaus miesto savivaldybėje pageidauja įsidarbinti kas trečias pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojo darbo ieškantis klientas. 

„Nepaisant nemažos pedagogų pasiūlos dar turime neužimtų darbo vietų šalies mokyklose. Sostinės mokymo įstaigos neretai turi didesnę ar mažesnę galimybę (nevertinant kvalifikacijos, susisiekimo ir kitų kriterijų) rinktis komandos narius. Išimtis –  fizikos mokytojai, kuriems šiuo metu sostinėje skelbiamos 9 laisvas darbo vietos, o tokiu darbu domisi tik 6 asmenys. Darbo paklausos ir pasiūlos teritorinis neatitikimas yra gana ryškus – kai kuriose savivaldybėse susiklosčiusi situacija, kai į laisvą  mokytojo darbo vietą pretendentų visai nėra“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.  

Šiuo metu daugiausiai – net 16 savivaldybių ieškoma matematikos mokytojų. Devyniose iš jų (Šalčininkų, Biržų, Alytaus, Raseinių, Kazlų Rūdos, Jonavos, Kaišiadorių, Klaipėdos, Lazdijų) šiuo metu nėra nė vieno tokio darbo ieškančio kliento.  

Lietuvių kalbos mokytojų trūksta 15 savivaldybių. Šešiose iš jų (Trakų, Kaišiadorių, Elektrėnų, Visagino, Šalčininkų, Kelmės) nėra nė vieno pageidaujančio tokio darbo.  

Fizikos mokytojų reikia 9 savivaldybėms ir visose (Kauno, Skuodo, Trakų, Kėdainių, Plungės, Klaipėdos, Šalčininkų, Šiaulių rajono) – nė vieno ieškančio tokio darbo. 

Chemijos mokytojų trūksta Alytuje, Šalčininkuose, Plungėje, Jonavoje, Šiaulių rajone, Mažeikiuose, Panevėžyje), bet mokykloms nėra pasirinkimo – niekas nepageidauja tokio darbo. 

Informatikos mokytojų ieško 4 savivaldybės, iš jų – Šilutėje ir Trakuose nė vienas darbo ieškantis tokiu darbu nesidomi.  

Kvalifikacinė neatitiktis 

Pasak G. Sinkevičės, dar viena mokytojų paiešką apsunkinanti priežastis – kvalifikacinė neatitiktis: „Daugiausiai mokyklos ieško matematikos ir lietuvių kalbos mokytojų. Sunkiau sekasi rasti ir fizikos. Tuo tarpu daugiau nei ketvirtadalis (170 arba 29,2 proc.) pagrindinio ir vidurinio ugdymo pedagogo darbo ieškančių žmonių norėtų įsidarbinti dailės, muzikos arba kūno kultūros mokytojais.“  

Šiuo metu 58 dailės mokytojais pageidaujantiems dirbti asmenims darbo pasiūlymų nėra,  52 kūno kultūros mokytojo darbo ieškantys pretenduoja į 3 laisvas darbo vietas, 60 muzikos mokytojų – į 7 laisvas darbo vietas. Dailės, muzikos ir kūno kultūros mokytojais dirbti norinčių žmonių yra daugiau nei laisvų darbo vietų visiems (visų disciplinų) pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams.  

Palyginti su praėjusios vasaros pabaiga, kuklus fizikos, chemijos, prancūzų kalbos mokytojų ieškantis skaičius šiemet dar labiau susitraukęs. Fizikos mokytojo darbu šiuo metu domisi 6 asmenys, chemijos – 7, prancūzų kalbos – 5. 

G. Sinkevičės teigimu, kita aplinkybė, didinanti mokytojų paklausos ir pasiūlos disbalansą, yra ta, jog ne visi pedagogo darbą dirbę asmenys siekia kuo greičiau sugrįžti į mokyklas: „Ieškomo darbo prioritetų analizė rodo, kad tik trys ketvirtadaliai asmenų, kurių paskutinė darbinė veikla – ikimokyklinio, pradinio, vidurinio ar pagrindinio ugdymo mokytojas ieško samdomo darbo.“ 

Siekiančių įsidarbinti klientų ieškomi darbai neapsiriboja mokytojo darbu – pageidaujama dirbti ir administratoriais, švietimo konsultantais, projekto vadovais, pardavimo vadybininkais, apskaitininkais, žurnalistais, karjeros specialistais, programuotojais, floristais, bibliotekininkais ir kt.  

Amžėjanti pedagogų bendruomenė  

Vidutinis ikimokyklinio ar pradinio ugdymo mokytojo darbo ieškančiųjų amžius – 41 m., pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojo darbu besidominčio – 44 m. Trečdalis ikimokyklinio, pradinio ar pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojo darbo ieškančių žmonių – perkopę 50-metį. Tarp vyriausių – norintys įsidarbinti rusų kalbos ir technologijų mokytojais – jų amžiaus vidurkis – atitinkamai 53 ir 50 m.  

Ekonomikos ir verslo mokytojo darbo ieškančių amžiaus vidurkis siekia 48 m., chemijos – 47 m., fizikos – 46 m., gyvenimo įgūdžių mokytojo – 47 m.   

Tarp jauniausių – pageidaujantys dirbti šokio mokytojais, kurių amžiaus vidurkis – 29 m. 

Pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojo darbo ieškančių 50+asmenų yra du kartus daugiau nei tokio darbo pageidaujančio jaunimo (asmenų iki 30 m.).  

Šešiasdešimtmečiai (60+) sudaro kiek daugiau nei dešimtadalį ieškančių pedagogo darbo: norinčių įsidarbinti ikimokyklinio ar pradinio ugdymo mokytojais – 12 proc., pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojais – 13 proc. 

Lyčių skirtumų mažinimas mokytojų deficitui spręsti  

Ikimokyklinio ugdymo pedagogo darbu domisi išskirtinai moterys. Tokiu darbu besidominčių vyrų skaičius nesiekia nė pusės procento.  

Pradinio ugdymo mokytojo darbą norėtų dirbti šiek tiek daugiau vyrų (5 proc.), tačiau dauguma jų norėtų pradinukus mokyti muzikos, dailės, kūno kultūros ar užsienio kalbų.  

Pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojo darbo ieškantys vyrai sudaro ketvirtadalį. Pusė jų norėtų įsidarbinti kūno kultūros, istorijos, muzikos ar dailės mokytojais. Vyrams mažiau patrauklus kalbų mokymas: tik 3,8 proc. pageidauja lietuvių kalbos mokytojo darbo, 8,5 proc. įsidarbintų anglų kalbos mokytojais.  

Laikinai švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigas einanti Raminta Popovienė Rugsėjo 1-osios proga sveikindama mokinius, mokytojus, tėvus, studentus, dėstytojus – visą švietimo bendruomenę – ir linkėdama sėkmingų naujų mokslo metų, akcentuoja bendradarbiavimą ir saugios aplinkos mokyklose kūrimą.

„Sveikinu sugrįžtančius, sveikinu tuos, kam šie mokslo metai yra pirmieji: pirmokėlius, juos palydinčius tėvelius, darbą pradedančius pedagogus bei darbuotojus. Sveikinu studentus, kurie pradės naują savarankiško gyvenimo etapą. Tegul viskas Jums klojasi sėkmingai, su kaupu išsipildo geriausi lūkesčiai.

Mokslo metų pradžia – tai tarsi atverstas naujas puslapis, į kurį kiekvienas savo tempu ir braižu rašysime svajones, ateities tikslus, nuveiktus darbus.

Siekite svajonių išsipildymo. Paverskite jas kūrybingais ir inovatyviais sprendimais.

Kviečiu visus: būkime drąsūs ir iniciatyvūs, įsitraukime į švietimo darbus, kuriančius ateitį. Mokiniai, tėvai, mokytojai, vadovai, studentai ir dėstytojai, švietimo politikai, bendradarbiaudami ir dirbdami išvien, galime greičiau surasti tinkamiausias išeitis ir geriausius sprendimus.

Būkime geranoriški ir atidūs. Neleiskime patyčioms ar žeminimui rastis vietos mūsų bendruomenėse. Netylėkime ir neapsimeskime, kad mūsų tai neliečia. Patyčios negalės plisti, jeigu tie, kurie žemina aplinkinius, jaus, kad niekas tokiam elgesiui nepritaria.

Kurkime draugišką, kūrybingą, įtraukią mokymosi ir studijų erdvę, kur kiekvienas jaučiasi saugus, priimtas ir gali skleistis, augti, dalintis su kitais tuo, ką turi geriausio. Bendrystė kiekvieno skirtumus paverčia visų stiprybe“, – sakoma sveikinime.

Rugsėjo skaičiai

2025–2026 mokslo metus rugsėjį pasitinka 907 bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokysis apie 340 tūkst. mokinių, dirbs 27 tūkst. mokytojų.

Prognozuojama, kad į pirmas klases susirinks apie 29 tūkst. pirmokų.

Šiais mokslo metais į profesinio mokymo įstaigas susirinks 20,6 tūkst. mokinių.

Trisdešimtyje aukštųjų mokyklų (17 universitetų ir 16 kolegijų), preliminariais duomenimis, studijuos apie 100,9 tūkst. studentų, dirbs daugiau nei 7 tūkst. dėstytojų ir tyrėjų. Šiemet naujus mokslo metus pradės 19,5 tūkst. bakalauro ir vientisųjų studijų pirmakursių.

Eismo pokyčiai rugsėjį: daugiau spūsčių, daugiau rizikų

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Kelių policijos skyriaus viršininkas Vigintas Lukošius akcentuoja, kad rugsėjis tradiciškai tampa vienu avaringiausių metų mėnesių. „Esminis pasikeitimas eisme – jo intensyvumas. Į miestą grįžta studentai iš kitų miestų, po vasaros atostogų į gatves sugrįžta daugelis gyventojų, todėl spūstys ir iššūkiai tiesiog neišvengiami. Rugsėjo pirmosiomis savaitėmis eismo dalyviai dar gyvena atostogų nuotaikomis, trūksta susikaupimo, tad natūraliai didėja rizika patekti į eismo įvykius. Be to, mūsų mieste dar vyksta kelių remonto darbai, kurie vairuotojams taip pat kelia papildomų kliūčių“, – sako pareigūnas. Anot jo, dažniausios vairuotojų klaidos rugsėjo pradžioje – saugaus atstumo ir greičio nesilaikymas, manevravimo taisyklių pažeidimai, nepraleidimas pagrindiniu keliu važiuojančių transporto priemonių.

Daugiau dėmesio eismo saugumui, pasak V. Lukošiaus, turėtų skirti ir dviratininkai, paspirtukininkai bei pėstieji. „Svarbiausia – atidumas ir pagarba vieni kitiems. Visiems reikia prisiminti, kad rugsėjį gatvėse daug vaikų, kurie neturi didelės patirties. Pėstiesiems patariama prieš žengiant į perėją įsitikinti, jog vairuotojai juos tikrai pastebėjo, vengti telefono naudojimo kertant gatvę, o dviratininkams ir paspirtukininkams – taip pat laikytis KET, nenaudoti ausinių ir pasirūpinti, kad transporto priemonė būtų matoma. Suaugusiųjų atsakomybė ir pavyzdys rugsėjį ypatingai svarbu“, – akcentus dėlioja pareigūnas.

„Visą rugsėjo mėnesį policijos pareigūnai vykdys policines ir prevencines priemones, orientuotas į prasidėjusius naujus mokslo metus. Rugsėjo 1-5 d. policijos pareigūnai, kartu su socialiniais partneriais, organizuos budėjimus prie švietimo įstaigų pėsčiųjų perėjų prieš pamokas ir joms pasibaigus. Bus kontroliuojama, kaip suaugusieji atveža vaikus į mokyklą – ar naudojamos saugos kėdutės, ar segimi diržai, ar vairuotojai nesinaudoja mobiliaisiais telefonais, ar vairuoja blaivūs. Taip pat stebėsime nepilnamečių dviratininkų ir paspirtukininkų elgesį, tikrinsime mokyklinius autobusus bei jų vairuotojų blaivumą“, – numatytas priemones rugsėjį vardina V. Lukošius.

Spūstys ir kelio darbai – didžiausias iššūkis vairuotojams

Kauno apskr. VPK Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio viršininkas Povilas Maila pabrėžia, kad rugsėjo rytai vairuotojams visada yra didžiausias išbandymas. „Rugsėjo mėnesį visos pagrindinės Kauno gatvės patiria didžiulį krūvį dėl intensyvaus transporto priemonių srauto, kuris susidaro dėl mokslo metų pradžios ugdymo įstaigose, aukštosiose mokyklose bei vasaros atostogų pabaigos. Didžiausios transporto priemonių spūstys rytinio piko metu yra matomos ties įvažiavimais į miestą, Raudondvario pl., Marijampolės pl., T. Masiulio g., Šilainių pl. ir t.t.“, – pasakoja pareigūnas. Taip pat jis pabrėžia, jog didžiausias eismo įvykių padidėjimas rugsėjį pastebimas ten, kur eismas intensyviausias: Savanorių pr., Raudonvario pl., Taikos pr., Veiverių g., Pramonės pr.

Pasak jo, papildomą riziką kelia ir kelių remonto darbai. „Šiuo metu darbai vyksta A1 kelyje prie Kauno, ties Ašigalio g., ties nusukimais į Giraitės k. ir Vandžiogalos pl., taip pat Birštono g. ir K. Mindaugo pr. sankryžoje, Žemaičių pl. prie Milikonių kalno, Užnemunės g. ir kitose vietose. Tokiose vietose vairuotojai privalo būti ypač dėmesingi – sumažinti greitį, laikytis atstumo, neskubėti“, – akcentuoja P. Maila.

Jis ragina vairuotojus išlikti kantriais ir tolerantiškais – ypač vaikams, kurie dar ne visas KET žino, ir studentams, kurie atvyksta iš kitų miestų ar savivaldybių ir yra neįpratę prie vietinio eismo. „Saugumas kelyje priklauso nuo mūsų visų, todėl pagarba ir atsakomybė turėtų lydėti kiekvieną „žingsnį” eisme“, – sako P. Maila.

Kad ir kelionė į mokyklą, ir buvimas joje būtų saugus

Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Bendruomenės pareigūnų veiklos skyriaus viršininkė Agnė Greblikaitė teigia, kad pasiruošimas rugsėjo 1-ajai prasideda iš karto pasibaigus mokslo metams. „Peržiūrimos pavojingos pėsčiųjų perėjos, planuojami patruliavimai, stiprinamas mokyklų vidinis saugumas, atnaujinamos vaizdo kameros ir dūmų detektoriai. Taip siekiame, kad tiek kelionė į mokyklą, tiek buvimas joje būtų kuo saugesnis“, – sako pareigūnė.

Kaip ir kasmet, daug dėmesio bus skiriama pirmokams. „Šiemet Kaune turime daugiau nei 3000 pirmų klasių moksleivių, todėl mūsų tikslas – aplankyti juos visus. Policijos pareigūnai pirmosiomis rugsėjo savaitėmis ves pamokas apie saugų eismą, mokys, kaip pereiti gatvę, kaip dėvėti atšvaitą, primins apie saugos diržų svarbą“, – vardina A. Greblikaitė. Pasak jos, tėvai taip pat turi prisidėti prie vaikų saugumo. „Svarbiausia – rodyti pavyzdį. Vaikus reikia vežti kėdutėse pagal reikalavimus, pasirūpinti, kad ant kuprinių ar drabužių būtų atšvaitai, išleisti vaikus tam skirtose vietose ir, jei įmanoma, palydėti juos iki mokyklos durų. Ypač tai svarbu pirmų klasių moksleiviams“, – sako ji.

Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad kasmet prie ugdymo įstaigų pasikartoja tos pačios grėsmės – parkavimo kultūros stoka, greičio viršijimas, pėsčiųjų neatsargumas. „Norisi visų paprašyti atidumo, mažesnio skubėjimo ir daugiau pagarbos vieni kitiems. Įpraskime prie naujo etapo, kai vėl prasidės darbingas laikotarpis. Viskas prasideda nuo mūsų pačių, tad kurkime saugią aplinką kartu“, – teigia A. Greblikaitė.

Kauno AVPK inf.

Bendruoju pagalbos numeriu gautas pranešimas, kad Ruklio gatvėje, ant nenaudojamo pastato stogo, būrelis jaunuolių kepa mėsą vienkartinėje kepsninėje.

Ugniagesiams gelbėtojams kartu su pareigūnais patekus ant apleisto pastato stogo, ten buvę asmenys pasišalino. Ant žemės numetus  vienkartinę kepsninę, ji užgesinta kibiru vandens.

Pareigūnai primena, kad tokie neatsakingi veiksmai kelia rimtą grėsmę tiek pačių jaunuolių saugumui, tiek aplinkiniams. Apleisti pastatai – nesaugios vietos, o ugnies naudojimas ant stogo gali baigtis nelaime.

Tyla sargdina

Naujausi tyrimai rodo – visuomenės lūkesčiai verčia vyrus būti emociškai santūrius ir savarankiškus, o tai gali turėti rimtų pasekmių psichikos sveikatai. Kuo labiau vyras stengiasi atitikti tradicinį „tikro vyro“ įvaizdį, tuo dažniau jį kankina stresas ir depresija.

„Žalingiausia yra mintis, kad vyras neturi jausti ar rodyti silpnumo. Nes jei vyras negali būti atviras su savo skausmu, jis užsikrauna viską ant pečių vienas. Iš pradžių atrodo, kad taip reikia, kad taip „vyriška“, bet su laiku tai „išdegina“ iš vidaus – prarandama kryptis, džiaugsmas, net ryšys su artimiausiais žmonėmis“, – komentuoja psichoterapeutas Erikas Siudikas.

„Neleidžiant sau išverkti skausmo, liūdesys ir vidinis skausmas kaupiasi kaip akmenys kuprinėje – eini, bet vis sunkiau ir sunkiau, – tęsia jis. – Verksmas nėra silpnumo ženklas. Tai yra natūralus būdas išleisti įtampą, kad ji nepavirstų nerimu, depresija ar ligomis.“

„Emocijų slopinimas veikia kaip rūdys – po truputį korozija persismelkia į kūną ir mintis, – antrina vyrų linijos „Nelik vienas“ vadovas, psichoterapeutas Darius Docius. Anot jo, užgniaužti jausmai neišnyksta – jie virsta chronišku nerimu, neleidžia miegoti, kankina lėtiniais skausmais. – Vyrai dažnai nebeatpažįsta liūdesio, jį pakeičia pykčio protrūkiai arba „uždaras“ jausmų režimas.“

Diegiama nuo vaikystės

Psichologai pastebi, kad vyriškumo normos veikia jau 3-4 metų amžiaus berniukus – jie išmoksta, kad liūdesys ar baimė yra „nevyriška“.

„Stereotipai vis dar perduodami iš kartos į kartą. Dažniausiai net nesąmoningai, – sako E.Siudikas. – Vaikai stebi savo tėvus ir perima jų elgesio modelius: kaip vyras reaguoja į sunkumus, kaip rodo ar slepia jausmus, kaip bendrauja su artimaisiais. Jei tėtis vengia atvirumo, sūnus greičiausiai išmoks to paties.“

„Jeigu vyras pats neišmoko būti priimtas su savo jausmais, jam sunku tą duoti vaikui. Ypač sūnui – nes atrodo, kad jį reikia „užgrūdinti“, – tėvo įtaką sūnaus pasaulėžiūrai komentuoja E.Siudikas. – Bet stiprus sūnus auga ne iš šaltumo, o iš to, kad jaučiasi matomas, priimtas, mylimas. Ir kai tėtis leidžia sau apkabinti, paglostyti, pasakyti šiltą žodį – jis augina ne tik sūnų, bet ir savo paties vyriškumą.“

Praranda ryšį

Mokslininkai, nagrinėjantys vyriškumo normas ir socialinius ryšius, kalba, kad vyrai, kurie bando įrodyti, jog visada susitvarko patys, iš tikrųjų jaučiasi vienišiausi.

Anot psichoterapeuto Eriko Siudiko, tokia vyrų laikysena kenkia santykiams su artimaisiais. „Vyras, bijantis parodyti, kad jam sunku, tampa tarsi uždara siena, – pastebi jis. – Atstumas tarp jo ir artimųjų auga, nors išoriškai gali atrodyti, kad viskas gerai.“

„Daug vyrų tarp draugų moka juokauti, kartu sportuoja ar kalbasi apie darbus, bet ne apie savo vidų, – pastebi E.Siudikas. – „Tikro vyro“ įvaizdis tarsi uždraudžia būti pažeidžiamam net tarp artimų draugų. Todėl daug vyrų jaučiasi vieniši net turėdami daug pažįstamų – nėra erdvės, kur galėtų nusimesti kaukes ir atverti širdį. Niekas vyrų nėra to išmokęs, tad psichoterapijoje to mokome mes."

Kai vertė matuojama pinigais

Viena tų „saugių“ temų, apie kurias vyrai drįsta kalbėti, pasak specialistų, yra darbas ir finansai. Tačiau net ir šie pokalbiai slepia gilesnę problemą.

„Kai sėkmė matuojama tik pinigais, vyras lengvai pasiklysta, – sako E.Siudikas. – Net pasiekęs daug, gali jaustis tuščias, jei tai nėra jo kelias. Tada savivertė tampa priklausoma nuo aplinkos pripažinimo, o ne nuo vidinio žinojimo, kad einu teisinga kryptimi. Pinigai yra geras įrankis, bet jie neturėtų tapti vieninteliu vyriškumo matu.“

D.Dociaus teigimu, dėl spaudimo pateisinti „sėkmingo vyro“ įvaizdį į „Nelik vienas“ liniją kreipiasi dažniausiai jauni – 20–30 metų – vyrai.

„Socialinių tinklų amžiuje spaudimas būti sėkmingam tapo dar aktualesnis: Facebook, Instagram, LinkedIn kupini „idealių gyvenimų“, kurie daugeliui yra sunkiai pasiekiami“, – pastebi jis.

Psichoterapeutas pasakoja, kad žemesnių socialinių sluoksnių vyrai dažniau mini perdegimą bei skolas, tuo tarpu aukštesnių sluoksnių – „būtinybę nuolat augti“, „nenutrūkstamą konkurenciją“, „statusą prieš artimuosius“.

„Vietoje „sėkmės lenktynių“ siūlyčiau žiūrėti į save kaip į maratono, o ne sprinto dalyvį – kiekvienas turėtų atrasti savo tempą“, – pataria D.Docius.

Tyrimai rodo, kad vyrai, kurių savivertė priklauso nuo finansinės sėkmės, dažniau kenčia nuo depresijos ir nerimo sutrikimų. Ypač pažeidžiami vyrai tampa pereinamuoju laikotarpiu – praradę darbą, išėję į pensiją ar susidūrę su sveikatos problemomis, ribojančiomis galimybę uždirbti.

Pagal Higienos instituto duomenis, Lietuvoje vyrų savižudybių rodiklis tradiciškai yra apie 5-6 kartus didesnis nei moterų.

Kai seksas virsta egzaminu

Finansinis spaudimas ir nuolatinis stresas atsiliepia ne tik vyrų psichikai – keičiasi ir kūno biochemija. Mokslininkai nustatė, kad lėtinis stresas tiesiogiai pažeidžia ląsteles, gaminančias testosteroną – intensyvaus streso metu jo lygis žymiai sumažėja.

Hormonų disbalansas ir psichologinis spaudimas neišvengiamai pasiekia ir miegamąjį.

„Kai vyras gyvena spaudžiamas „būti tikru vyru“, seksas dažnai tampa ne artumo išraiška, bet dar viena vieta įrodyti, – sako E.Siudikas. – Tuomet atsiranda įtampa, baimė nepateisinti lūkesčių, mažėja natūralumas.“

„Intymumas būna tada, kai abu gali būti savimi, kai seksas nėra rezultatas, o kyla iš emocinio ryšio su partneriu. Kitaip tariant, kai lovoje susitinka ne vaidmenys, o du tikri žmonės“, – pabrėžia E.Siudikas.

Žurnale „Journal of Sexual Medicine“ publikuoti tyrimai nustatė, kad 9-25 proc. vyrų jaučia nerimą dėl savo seksualinio pasirodymo. Šis nerimas sukelia realias fizines problemas: priešlaikinę ejakuliaciją ir erekcijos sutrikimus. Problema jaunėja – vis daugiau erekcijos problemų diagnozių nustatoma vyrams iki 40 metų.

„Statistikose kas trečias vyras bent kartą patyrė seksualinių problemų per gyvenimą, tačiau tik 10 proc. ieško pagalbos dėl gėdos ar baimės“, – pastebi „Nelik vienas“ vadovas.

Pašnekovo teigimu, kai vyro viduje gausu neišsakytų emocijų, jam sunku atsiverti intymumui – seksas tampa pareiga, ne malonumu.

Kultūra pamažu keičiasi

E.Siudikas pastebi, kad standartai – nors ir pamažu, bet keičiasi. „Vis daugiau vyrų ieško pagalbos, ateina į terapiją, drįsta kalbėti apie savo vidų, abejones, pažeidžiamumą. Jie nebenori gyventi pagal primestą „tikro vyro“ scenarijų, o atrasti savo kelią – tokį, kuris dera su jų vertybėmis ir vidiniu kompasu“, – sako jis.

„Šis pokytis vyksta tyliai, bet stabiliai: kiekvienas vyras, kuris išmoksta gyventi pagal save, tampa pavyzdžiu savo vaikams, draugams, aplinkai. Taip keičiasi ir visa vyriškumo kultūra – nuo kaukių prie tikrumo.“

„Man vyriškumas yra apie vidinę žmogaus poziciją, – apibendrina E. Siudikas. – Vyras man – tai žmogus, susidėliojęs savo vertybes, žinantis savo idealus, tikslus ir jų neišduodantis – nei mintyse, nei žodžiuose, nei veiksmuose. Todėl vyriškumas man yra atvirumo sinonimas.“

,,Lietuvos sveikata“ inf. 

Renginį pradės diskusijos apie kultūrą ir santykį su gamta bei aplinkosaugos skatinimo svarbą. Jo metu „Sengirės fondo“ atstovus kalbins mokslo žurnalistė, komunikatorė ir edukatorė Goda Raibytė-Aleksa. Be to, renginio dalyviams gyvus pasirodymus dovanos ką tik Japonijoje koncertą surengęs elektroninės muzikos prodiuserio Manfredo Bajelio ir vieno garsiausių Lietuvos būgnininkų Marijaus Aleksos projektas „Santaka“ bei Luko Pilkausko akustinis pasirodymas, o jiems muzikinėmis selekcijomis akomponuos „Radio Vilnius“ rezidentai bei „Senamiškio rezidencijų“ ambasadoriai – Deimantė Bulbenkaitė, Sandra Gemayel, Simas Slabačiauskas, Visvaldas Morkevičius ir kiti. 

Taip pat vienas pagrindinių renginio tikslų – pakviesti visuomenę prisidėti prie visą rugpjūtį fondo ir prekių ženklų strategijos, tyrimų ir dizaino agentūros „Synthesis Consulting Group“ bendrai vykdomos socialinės kampanijos „Neįkertamas turtas“. Šios kampanijos akcentu tapęs „Senamiškio rezidencijų“ projektas skatina jungtis prie biologiškai vertingiausių šalies miškų apsaugos ir kartu ateities kartoms išpirkti ir išsaugoti 20 hektarų miškų, kurie virs sengirėmis.  

„Senamiškio rezidencijų“ iniciatyva per nekilnojamojo turto projektų prizmę perteikia senųjų miškų unikalumą ir biologinės įvairovės vertę. Tačiau vietoje naujai pastatytų kvartalų – tūkstantmečius besiformuojančios kaimynystės tarp augalų, gyvūnų ir grybų. Šiose rezidencijose visi kvadratiniai metrai priklauso gamtai, ar tai būtų uralinės pelėdos bei lūšys, ar plačiųjų platužių rūšies kerpės bei gyvastinga mediena.  

„Šiuo projektu siekiame, kad senieji Lietuvos miškai taptų iš tiesų neįkertamu turtu, o visuomenėje augtų supratimas, kodėl gamta yra vertybė pati savaime. Tad kviečiame visus drauge pasidžiaugti muzika bei įsitraukti savo veiksmais“, – sako „Sengirės fondo“ vadovė Rimantė Paulauskaitė-Digaitienė.  

Taip pat, anot „Radio Vilnius“ atstovų, tokio pobūdžio renginys taps platforma dalintis žiniomis apie gamtos apsaugą.  

„Tikime, kad tokios iniciatyvos suburia bendruomenes veikti kartu. Už kiekvieno išsaugoto medžio slypi visa gyvybės ekosistema, o už kiekvieno bendro veiksmo – stipresnis ryšys tarp žmonių. Šiuo renginiu siekiame ne tik pritraukti lėšų, bet ir paskatinti miestiečius permąstyti savo santykį su aplinka“, – papildo radijo stoties bendraįkūrėja Kotryna Briedytė.  

Prie renginio įgyvendinimo prisideda ir Vilniaus miesto savivaldybė su „Vilnius – Europos žalioji sostinė“ projektu, kuriuo siekiama, kad aplinkosaugos temos būtų kuo arčiau kiekvieno miestiečio. Drauge su fondu organizuotas ir Žemės dienos koncertas, tad ši iniciatyva – galimybė stiprinti ir įkvėpti bendruomenę bei paskatinti dalyvius pozityviems pokyčiams.  

„Gamta yra mūsų visų neįkainojamas turtas. Kuo daugiau apie ją kalbamės ir kuriame prasmingas patirtis kartu, tuo labiau ją saugome ir vertiname. Norime, kad vilniečiai atrastų laiką pabūti drauge gamtoje, pasikalbėti apie tai, kas iš tiesų svarbu – mūsų aplinką, bendrystę ir tvarumą. Tokie renginiai įkvepia veikti drauge ir stiprina bendruomeniškumą“, – teigia projekto „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ vadovė Jurga Pociūtė-Mikūtienė. 

Daugiau informacijos apie renginį rasite renginio „Facebook“ paskyroje. 

 APIE „VILNIUS – EUROPOS ŽALIOJI SOSTINĖ 2025“ 

„Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ titulas skirtas edukuoti ir komunikuoti apie žaliąjį Vilnių, skatinti miestiečius keisti įpročius tvarumo srityje bei telkti bendruomenę kuriant dar žalesnį miestą. Titulą miestui suteikė Europos Komisija už jau pasiektus rezultatus aplinkosaugos, darnumo ir gyvenimo kokybės gerinimo kryptyse, įvertinus įvairius aplinkosauginius rodiklius, miesto viziją ir jos įgyvendinimą, ateities planus, įsipareigojimus, gyventojų įsitraukimą bei darnią miesto valdyseną. 

APIE „RADIO VILNIUS“ 

„Radio Vilnius” – nepriklausoma, internetinė bendruomenės radijo stotis, veikianti kaip atvira platforma muzikai ir kultūrai. Jos eteryje skamba įvairių žanrų muzika, specialios autorinės laidos bei transliacijos iš kultūrinių renginių. Radijas vienija miesto kūrėjus ir svečius, pradedančius muzikantus ir patyrusius prodiuserius, kuratorius bei skirtingų disciplinų menininkus. 

APIE „SENGIRĖS FONDĄ“ 

„Sengirės fondas“ – nevyriausybinė organizacija, siekianti išsaugoti senuosius Lietuvos miškus su visa juose esančia gyvybe, kurti ilgaamžius tvarios gamtos pavyzdžius, išskirtinai svarbius biologinės įvairovės išsaugojimui ir klimato kaitos pasekmių sumažinimui – sengires, atviras žmonių lankymui. Fondo vizija – Lietuva, kur gamta priklauso gamtai, jai leidžiama formuotis be žmogaus įtakos, kur visi organizmai – lygiaverčiai ir nė vienas nevadinamas kenkėju. 

Fondas inicijuotas po sėkmingos filmo „Sengirė“ premjeros Lietuvoje 2018 m., sulaukus didžiulio visuomenės susidomėjimo, taip pat nacionalinio ir tarptautinio pripažinimo.  

Įsteigtas 2020 m. sausį, „Sengirės fondas“ šiandien jau globoja virš 307 ha miškų – būsimų sengirių. Augančios fondo bendruomenės dėka tęsiamos pagrindinės veiklos – miškų apsauga bei visuomenės švietimas. Daugiau https://www.sengiresfondas.lt   

Rugpjūčio 31-oji – Laisvės diena – primena, kad laisvė Lietuvai nebuvo duotybė. Mūsų valstybės istorija liudija ilgą ir sudėtingą kovą už teisę rinktis nepriklausomą, demokratiniais principais valdomą Lietuvą. Šią dieną prisimename ne tik brangią nepriklausomybės kainą, bet ir nueitą kelią, per kurį Lietuva išaugo į modernią ir europietišką valstybę, o jos žmonės – į brandžią demokratinę visuomenę.

Šiemet Laisvės diena Vilniuje bus paminėta iškilmingais renginiais, skirtais pagerbti Lietuvos žmonių ryžtą ir vienybę bei mūsų laisvės gynėjus.

Programa (Vilnius, rugpjūčio 31 d., sekmadienis):

• 11.20 val. – Karinė eisena Gedimino prospektu nuo Katedros aikštės
• 12.00 val. – Vėliavų pakėlimo ceremonija Lukiškių aikštėje
• 12.15 val. – Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos parodomoji programa (defilė) su dedikuotomis salvėmis
• 12.20–12.45 val. – Lietuvos kariuomenės orkestro muzikinė programa

Kviečiame vilniečius ir miesto svečius drauge paminėti Laisvės dieną ir kartu švęsti istorinę mūsų valstybės pergalę.

Krašto apsaugos ministerijos inf.

„Lietuvos žmonių laisvės siekį vainikavo būtent ši diena prieš 32-ejus metus, kai atkurtą jauną valstybę paliko paskutinis okupacinės kariuomenės dalinys. Praėję net treji metai nuo Kovo 11-osios iki šio galutinio išsivadavimo primena, kokia ilga, begalinių pastangų, ryžto ir išminties pareikalavusi buvo kova už savąją nepriklausomybę. Tai – daugybės valstybiškų žmonių, atkaklių derybininkų ir laisvę gynusios tautos vienybės rezultatas. Saugokime jį šiandien ir visados“, – sako laikinasis premjeras R. Šadžius.

lrv.lt/ELTA nuotr.

Anot doc. dr. V. Pečeliūno, šiuolaikinė medicina pasižymi dideliu tempu, siekia būti efektyvi, be to, turi būti užtikrintas prieinamumas. „Būtent dėl šių priežasčių pacientai mato gydytoją ne taip ilgai, kaip norėtų, o psichologinio pasitikėjimo per trumpą konsultaciją tikrai negali atsirasti. Tad iš kito gydytojo gaudamas antrą nuomonę, žmogus gauna informaciją apie savo būklę, ligą. Čia svarbus psichologinis aspektas – gavęs antrą nuomonę žmogus geriau priima blogąją žinią, gali greičiau padaryti racionalius sprendimus dėl savo ateities. Jeigu pacientas abejoja, jis dažnai blaškosi, priima sprendimus, kurie nėra jam naudingi. Tarkim, gydytojas siūlo gydymą, o pacientas neturi supratimo apie savo situaciją, nevisiškai pasitiki gydytoju, tada dalis tablečių gali keliauti į stalčių, į klozetą, žmogus gali pradėti ieškoti alternatyvių sprendimų, nuomonių“, – sako doc. dr. V. Pečeliūnas.

Antra nuomonė padeda pasiekti geresnį rezultatą vien dėl to, kad pacientui padeda priimti žinią, rasti pasitikėjimą gydytoju ir toliau dalyvauti savo gydyme. „Juk visas gydymas vyksta tik su paciento sutikimu. Labai teigiamai vertinu antros nuomonės teikimą, nes gydytojui su geriau su savo situacija susipažinusiu pacientu bus žymiai lengviau rasti bendrą kalbą ir pasiekti geresnių rezultatų.  Gydytojui nereikėtų turėti neigiamų emocijų, o priimti tą faktą, kad pacientas eina pasiklausti kitos nuomonės, kaip visiškai normalų dalyką“, – vertina antros nuomonės poreikį doc. dr. V. Pečeliūnas.

Pasitikėjimas gydytoju negali atsirasti iš karto

Anot doc. dr. V. Pečeliūno, pirmą kartą pas gydytoją ateinantys pacientai neturi jokio pagrindo juo pasitikėti. „Be abejo, žmonės būna paskaitę, matę gydytojo pavardę, bet pasitikėjimui reikia sukurti pagrindą. Žmogus turi matyti, kad gydytojas įsiklauso į jo žodžius, įsigilina į jo problemą, atsako į jo keliamus klausimus. Turi būti normalus žmogiškas kontaktas, žmogus turi matyti atjautą, ne vien mechaninį sprendimų pateikimą. Kiekviena konsultacija kuria santykį tarp gydytojo ir paciento, tačiau daugelis žmonių jaučia didelį nerimą, kai kalbame apie onkologines ligas, o stresinėje pacientui situacijoje kurti pasitikėjimą yra iš tiesų sunku. Kartais tai pavyksta natūraliai, dalis žmonių yra ramesni, tačiau daugeliu atvejų sukurti pasitikėjimą per 20 minučių sudėtinga, gal net neįmanoma. Mano vertinimu, apie 30 proc. pacientų aktyviai naudotųsi galimybe gauti antros nuomonės konsultaciją. Jeigu antra nuomonė būtų lengviau prieinama, procentas, manyčiau, būtų didesnis“, – sako doc. dr. V. Pečeliūnas.

Teigiamas gydymo efektas atsvers reliatyvų minusą

Doc. dr. V. Pečeliūnas mano, jog, pirmiausia, reikėtų antrą nuomonę normalizuoti, kad ji būtų vertinama kaip įprastas dalykas, o, antra, reikėtų institucinio reglamentavimo. „Antros nuomonės paslauga konkrečiai dar nėra įvardyta, bet jos gavimo mechanizmas veikia, pas tos pačios specialybės gydytoją žmogus gali nuvykti konsultacijos į kitą instituciją. Tam reikia siuntimo, paslaugą apmoka Valstybinė ligonių kasa. Gal šiek tiek eilės ir didėja, bet antra nuomonė padidina ir paslaugų kokybę, ir gydymo rezultatus.

Egzistuojanti tvarka yra priimtina, bet dar nėra specifinės tvarkos, kuri reguliuotų antros nuomonės gavimą. Manau, kad tvarkos aprašo atsiradimas paspartintų šį procesą, padidintų besikreipiančių žmonių mastą, gyventojų pasitikėjimą medicina, gydytojais. Net ir bendradarbiavimą tarp specialistų padidintų. Paminėjau daug pliusų, o minusas – susikuria nemažas papildomų konsultacijų poreikis. Tačiau šis minusas reliatyvus. Sklandžiai su pacientu priimami sprendimai dėl gydymo galiausiai duos daug teigiamų efektų, kurie atsvers tam tikrą padidėjusių konsultacijų kiekį. Apie tai, kokiu mastu galėtų būti įteisinama antros nuomonės konsultacija, reikėtų diskutuoti su kolegomis ir aš asmeniškai palaikyčiau teigiamą sprendimą“, – sako doc. dr. V. Pečeliūnas.

Praėjo absoliutaus pasitikėjimo gydytoju laikai: žmogus apsispręsti turi pats

Gydytojas urologas dr. Marius Kinčius atkreipia dėmesį, jog mūsų visuomenė keičiasi, o begaliniame informacijos lauke žmonės pasimeta. „Juk dažniausiai nėra vienos tiesos. Kartais, paskaitę apie gydymo variantus, žmonės nori pasitikslinti, bando ieškoti ne tik antros, bet ir trečios bei ketvirtos nuomonės. Nori pasitvirtinti, ką išgirdo pirmą kartą. Ir tai nenuostabu – juk gyvename globaliame pasaulyje.

Mūsų pacientai važiuoja kitos nuomonės į Klaipėda, Kauną ir atvirkščiai – kolegų pacientai atvažiuoja pas mus. Dar ir sostinės sindromas gyvas – galvoja, kad Vilniuje ras kažką geriau. Nuvyksta į užsienį. Tai yra mūsų realybė, o prisimenant patarlę „Septynis kartus pamatuok, aštuntą – kirpk“, kaip ir nieko naujo. Šiuolaikiniai apsišvietę žmonės ieško ir galimų kitų variantų, ir patvirtinimo pirmai nuomonei. Juk praėjo laikai, kai žmogus absoliučiai pasitikėjo gydytoju: kaip gydytojas pasakys, taip ir darysiu. Dabar pacientas susirenka visą informaciją ir pats turi padaryti sprendimą. Žinoma, yra klinikinių situacijų, kai galimas tik vienintelis kelias“, – sako dr. M. Kinčius.

Anot dr. M. Kinčiaus, žmogus turi viską smulkiai išsiaiškinti: kas jo laukia gydymo metu, kaip bus po gydymo, kokios galimos komplikacijos, ar jos lydės visą gyvenimą, ar po tam tikro laiko praeis. „Nacionalinis vėžio centras yra į pacientą orientuota gydymo įstaiga. Šiandien kalbame ne apie tai, kad paskyrus gydymą gyvenimo trukmė pailgės, tarkim, penkiais mėnesiais. Svarbesnis klausimas – kokia gyvenimo kokybė? Nustačius onkologinę ligą, konsultacija yra 20 min. Išaiškinti žmogui viską detaliai per tokį trumpą laiką yra neįmanoma. Jis turi klausimų, jį lydintys giminaičiai dažnai nori paklausti. Vakarų šalyse gydytojo konsultacija trunka 1 val., o po to specializuota bendrosios praktikos slaugytoja su pacientu bendrauja dar apie 1–1,5 valandos. 

Savo pacientams, kurie ką tik išgirdo diagnozę,  neretai pasakau: „Dabar gausite labai daug informacijos, per vieną ausį įeis, per kitą – išeis. Sprendimo šiandien nepriiminėkite ir užsiregistruokite pas mane antrai konsultacijai“. Žmogus, be abejo, naršys internete, ieškos informacijos. Rekomenduoju visus klausimus užsirašyti prieš atvykstant antrai konsultacijai ir turėti tą lapą per konsultaciją“, – sako dr. M. Kinčius.

NVC Medikamentinės onkologijos centro vadovės gydytojos onkologės chemoterapeutės doc. dr. Birutės Brasiūnienės paklausėme, ar dažnai tenka iš savo pacientų išgirsti apie antros nuomonės poreikį, o gal patys gydytojai skatina pacientus teirautis kolegų nuomonės? 

–        Visi onkologai, dirbantys universitetinėse gydymo įstaigose, turi konsultacijų, kai naujai atvykęs ligonis pasako, kad gydosi kitur, bet atvyko dėl didesnių gydymo galimybių, ieškodamas pačio geriausio ir jam efektyviausio gydymo. Pacientų noras pasveikti, ilgiau gyventi yra visiškai suprantamas, tad ir poreikis ieškoti tos įstaigos, tos medikų komandos, kuri jam pagelbėtų, irgi yra visiškai natūralus. Taip veikia visa šių dienų onkologinių ligų gydymo sistema pasaulyje. Suprantama, kad tos įstaigos, kurios turi daugiau specialistų, sukaupusios didesnę patirtį gydant sudėtingus atvejus, su gydymu susijusias komplikacijas, daugiau vykdo klinikinių tyrimų, pacientų paramos programų, gali daugiau pasiūlyti pacientui, negu mažesnės gydymo įstaigos, neturinčios tokių galimybių.

Dabartinis laikas onkologijoje yra personalizuotos medicinos era, kurioje veikia kompleksas grandžių: vėžio molekulinis genetinis ištyrimas, to tyrimo vertinimas, galutinis aptarimas genomikos daugiadalykėje komandoje, paieška gydymo galimybių dalyvaujant klinikiniuose tyrimuose ar paramos programose. Šie procesai galimi ir vykdomi  tik universitetiniuose centruose, kurie turi laboratorijas, įrangą, specialistus, reikiamas struktūras ir gydymo galimybių pasiūlą. Tad mažesnių neuniversitetinių ligoninių onkologai dėl jų gydymo įstaigose teikiamų ribotos apimties konsultacijų patys pacientams rekomenduoja dėl gydymo teirautis didesniame centre. Tai galioja ne tik tais atvejais, kai liga progresuoja, kai mažėja gydymo galimybių, bet ir retų vėžių, sudėtingų būklių gydymo klausimais, kai reikia suderinti kelių specialistų siūlomus gydymo metodus.

Kada pacientas dažniausiai ieško antros nuomonės – diagnozavus ligą, numatant gydymo planą, nesant atsako į gydymą ar progresuojant ligai?

–        Teirautis antros nuomonės yra įprasta diagnozavus vėžį, kai pirmą kartą parenkama gydymo taktika, arba kai liga progresuoja bei retais, sudėtingais atvejais. Tai yra pagrindinės indikacijos, dėl kurių pacientai vyksta į didesnius vėžio centrus. Taip yra ne tik dėl pasitikėjimo onkologu, komanda ar gydymo įstaiga. Pacientams yra prieinama moksliškai pagrįsta informacija apie gydymo įstaigą bei rekomendacijos. Svarbu žinoti, ar įstaigoje koncentruojamas retų ligų gydymas, koks atliekamų operacijų skaičius per metus bei klinikiniuose tyrimuose gydomų ligonių procentas. Tiek tarptautinėje, tiek mūsų praktikoje jau vien pavadinimas „Ekscelencijos centras“ „Vėžio centras“ daug pasako apie tokią gydymo įstaigą: tai informacija pacientui apie tai, kokios yra įstaigos patirtys ir darbo apimtys, kokios kompetencijos specialistai jose dirba.

Ar kiekvienam pacientui reikalinga antra nuomonė?

–        Tikrai ne, pagrindines indikacijas jau paminėjau. Dar vertėtų nepamiršti psichologinių aplinkybių – dėl konstruktyvios komunikacijos tarp paciento, jo artimųjų ir medicinos personalo nebuvimo, kas gali kilti dėl įvairių veiksnių, ligonis net be nurodomų priežasčių gali keisti gydymo įstaigą, gydytoją ir taip pasielgti ne vieną kartą.

Būna  pacientų, kurie apsilanko ne vienoje gydymo įstaigoje, nuvyksta užsienį, norėdami išgirsti ne vieną „antrą“ nuomonę ir sugrįžta pas savo gydytoją sakydami: „Jūs buvote teisus“.

–        Žinoma, galima į tokius pacientus žiūrėti didaktiškai, kad ir taip buvo aišku, kad gydymas vienodas visoje Lietuvoje, nereikėjo važinėti ir panašiai, tačiau po šiuo klausimu ir tokiais atvejais, kuriuos ir pati matau, man visada slypi gilesnė mintis – ar mes onkologai, medikų komanda, gydymo įstaiga aiškiai ir suprantamai iškomunikuojame apie gydymą, ligos prognozę. Žinoma, tokiais atvejais svarbus kompleksas priemonių  – gydytojo onkologo patirtis, empatija, darbo organizavimas skyriuje, konsultacijos laikas, jos formatas, pagalbinio personalo pajėgumai, įstaigos  požiūris į pacientų įtrauktį bendradarbiauti ir teikiamos žinios apie ligą. Svarbu, kad visos šios medicininės grandys veiktų.

Kitas svarbus veiksnys – paties paciento aplinka, artimieji, socialinė aplinka, kurioje ieškoma palaikymo, patarimo ar pagalbos. Juk sprendimą vykti kitos nuomonės ar ne, pacientas dažniausiai priima ne vienas ir pirmiau tariasi su savo aplinka, analizuoja gydytojo, įstaigos veiklas, patirtis. Todėl manau, kad labai prasmingas yra bendradarbiavimas su pacientų organizacijomis, kuris pastaraisiais metais aktyvėja, keičiasi ir didėja pacientų įtrauktis. Kiekvienam pacientui tai ir pagalba sau, kaip efektyviai ir tikslingai rasti gydymo įstaigą ir gydytoją ieškant pačių efektyviausių gydymo metodų.

Nacionalinis vėžio institutas

Rugpjūčio 30-ąją, penkios minutės po vidurnakčio, Jonavoje, Panerių gatvėje, automobilį „Peugeot“ vairavo neblaivus vyras.

1991 metais gimusiam vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,62 prom.

Be atsako

Kai asmuo, kurį tiesiog dieviname, nejaučia to paties ar net yra akivaizdžiai abejingas, širdį pradeda draskyti jos – vienpusės meilės kančios.

Meilė be atsako turi įvairių pavidalų – nuo elementariausio „ne“, kai žmogus akivaizdžiai parodo, kad romantinių santykių nebus, iki sunkiau atpažįstamų situacijų, kai santykiuose tarsi dalyvauja, bet ketinimai ir jausmai neaiškūs.

Meilė be atsako poroje dažnai nutinka pagal tipinį gyvenimišką scenarijų, kuriuo neretai pasinaudoja rašytojai ir režisieriai: iš pradžių lyg ir atsakęs į karštus jausmus „mylimasis“ ima tolti ir palieka vieną puselę, kuri pasiryžusi laukti, kiek reikės…

Tiek filmuose, tiek gyvenime aplinkiniai protina pamiršti tokius santykius, tačiau nepaisant nuojautos apie karčią tiesą, teberusena tikėjimas, kad meilė dar gali išsipildyti.

Kodėl kai kurie žmonės sunkiau išgyvena atstūmimą arba yra pasiryžę laukti mylimojo net tuomet, kai visiems akivaizdu, jog ši istorija pasmerkta?

Seksologas-psichoterapeutas Vitalijus Žukas teigia, kad tai, kaip reaguojame į atstūmimą, meilę be atsako, kiek laikomės įsikabinę į šiuos santykius, lemia mūsų asmenybės bruožai, kurie susiformuoja dar ankstyvoje vaikystėje. Tad nenuostabu, kad norint įveikti meilės be atsako krizę turime pradėti ne nuo antrosios pusės vilionių, o nuo darbo su savimi.

Meilės išbandymai

„Žodis meilė turi plačią reikšmę, – pasakoja seksologas-psichoterapeutas V.Žukas. – Kalbėdami apie jausmus be atsako, neapsieisime be trumpo rakurso apie tai, kas yra toji meilė apskritai. Psichologai, psichoterapeutai ją skirsto į keturias fazes.“

„Pirmoji meilės fazė – įsimylėjimas. Kaip žinoma, nuo seno egzistuoja pasakymas, kad meilė – tarsi liga. Tai aktualu kalbant būtent apie šį etapą. JAV įsimylėjimas netgi oficialiai priskiriamas prie ligų, yra jų sąrašuose ir turi savo ligos kodą.“

Tačiau įsimylėjimas negarantuoja, kad santykiai turi ateitį. Po svaiginančios pradžios santykių laukia rimti išbandymai. V.Žukas atkreipia dėmesį, kad norint meilės istorijos su laiminga pabaiga, pasibaigus įsimylėjimui teks pereiti per dar dvi gan sunkias santykių fazes – prisirišimą su paslėptais konfliktais ir prisirišimą su išreikštais konfliktais.

Tik sėkmingai įveikusi minėtus etapus pora gali pasiekti paskutiniąją – ketvirtąją – brandžios meilės fazę. „Kasdieniškai apibūdinant, brandi meilė yra tada, kai mums su partneriu yra gerai, kai man nieko iš jo nereikia, aš gerai jaučiuosi tiesiog būdamas šalia“, – apibūdina pašnekovas.

O po kiek metų poroje galima džiaugtis brandžia meile? V.Žukas teigia, kad iki jos gali tekti laukti ir penkiolika dvidešimt metų. Nors gali būti ir taip, kad jos nepatirsite niekada – tai priklauso nuo to, kiek brandžios abi porą sudarančios asmenybės.

Įstrigę pirmoje fazėje

Kuriame etape verda meilės be atsako kančios? „Vienpusė meilė ir jos kančios daugiausiai būdingos pačiai pirmajai – įsimylėjimo – fazei“, – paaiškina V.Žukas. Pirmajame etape, kai vienas žmogus įsimyli kitą, ne visada į karštus jausmus atsakoma tuo pačiu. Tuomet tenka susitaikyti, kad jausmas vienpusis. O net jei ir atsakoma – neaišku, kiek ilgai tas jausmas abipusis bus, ar abu partneriai norės tęsti santykius toliau.

Įsimylėjėlis užplūdus pirminiam svaiguliui patenka į gana pavojingą būseną, kurioje yra nekritiškas savo meilės objektui. „Įsimylėjimo fazė primena gripą – kyla temperatūra, rausta veidas, skiriasi daug dopamino, nėra kritikos. Būtent tai skiriamasis pirmosios santykių fazės – įsimylėjimo – bruožas: aš esu nekritiškas, gyvenu su rožiniais akiniais“, – pažymi seksologas-psichoterapeutas.

Jis pamini, kad įsimylėjimo sukeliami jausmai dažnai lyginami su narkotiniu apsvaigimu. „Ir tai yra teisingas palyginimas, nes įsimylėjimo metu veikia daug mediatorių: seratoninas, dopaminas, daug endorfinų... Visos šiuolaikinės meilės teorijos grindžiamos smegenų biochemija“, – kalba V.Žukas.

Jis teigia, kad būtent dėl šio fiziologijos nulemto emocinio kokteilio ir partnerio idealizavimo jį praradus tampa sunku – gali lydėti kone katastrofos jausmas.

Išgyventi nelaimingą meilę

Kaip išgyventi atstūmimą ir vienpusę meilę, nuo kurios nėra apsaugotas nė vienas? Seksologas-psichoterapeutas Vitalijus Žukas pabrėžia, kad tam daug reikšmės turi asmenybės nuostatos, savivertė: „Vėlgi, tai ateina iš vaikystės. Kalbant apie moteris, padėtį palengvina, jei jos nuo mažumės žino, jog yra vertingos ir gali išgyventi be vyro. Jei asmuo turi pakankamai savigarbos ir orumo, kur kas sklandžiau sekasi ištverti meilę be atsako net ir svaiginančioje įsimylėjimo fazėje.“

Jis pabrėžia, kad įveikiant šią gyvenimo krizę svarbu turėti vertybinį pamatą, atskirti save nuo kito žmogaus, suvokiant, kad be jo galimas visavertis gyvenimas, kad ne jo buvimas ar nebuvimas nulemia gyvenimo kokybę.

Nukentėjusiems nuo nelaimingos meilės V.Žukas pataria nebijoti kreiptis pagalbos, kad lengviau išgyventų šį sunkų gyvenimo etapą. „Tai gali būti prisijungimas prie savipagalbos grupių, psichoterapija, sublimacija, meilės energiją panaudojant kitur – kūryboje, visuomenei naudingoje veikloje“, – kelius, kaip sau padėti, siūlo specialistas.

Kalbėtis, suvokti jausmų priežastis ir pasekmes, grąžinti psichiką į vėžes svarbu ne tik išlaikant psichinę pusiausvyrą, bet ir dėl asmenybės augimo, gebėjimo kurti stabilius santykius, ištverti meilės sunkumus ateityje, jei jų pasitaikytų.

Gali prasidėti depresija

V.Žukas teigia, kad tikrai ne visi kreipiasi pagalbos ir ne visiems jos reikia – dalis žmonių su šiais sunkiais jausmais susitvarko patys. Visgi nereikia galvoti, kad jei draugas šį etapą išgyveno pats, turiu tai padaryti ir aš. Kartais meilė be atsako gali tęstis kone visą gyvenimą. „Jei aš neurotiškas, pažeistas, man bus sunkiau. Scenarijus aiškus – saugumo, vertybinio pamato nebuvimas lemia užsitęsusią vienpusę meilę, kuri galiausiai gali baigtis net ir depresija“, – iki ko gali nueiti meilė be atsako, pasakoja pašnekovas.

Anot jo, ypač sudėtinga, jei nelaiminga meilė ištinka pakartotinai – dėl to gali kilti intymaus santykio baimė, nusivylimas priešinga lytimi. „Jei mane palieka trečias vyras, kokių minčių gali kilti? Pradedant, kad visa jų giminė nieko verta, baigiant, kad gal aš pats nevertingas“, – sako pašnekovas.

Jis įspėja, kad ne išeitis susirasti kitą partnerį, kurio nemylime, bet norime užpildyti tuštumą – tai tik pagilins krizę.

Psichoterapeutas-seksologas V.Žukas primena, kad vienpusės meilės išgyvenimus reikia vertinti rimtai – apie tai byloja ir dėl to kylančios savižudybės. „Pirmiausiai seka depresinė būsena, o paskui gali atsirasti ir mintys pakelti prieš save ranką. Tačiau vėlgi, tai nutinka pažeistoms asmenybėms. Harmoninga asmenybė su šiais iššūkiais susitvarko“, – priduria pašnekovas.

„Lietuvos sveikata“ inf. 

Net ir brandžios demokratijos šiandien išgyvena iššūkių kupiną laikotarpį –  pastebimas mažėjantis rinkėjų aktyvumas, didėja nepasitikėjimas institucijomis, taip pat ryškėja visuomenės susiskaldymas. Tačiau demokratija – tai ne tik balsavimas rinkimų dieną. Tai – nuolatinis pilietinis dalyvavimas, domėjimasis, kritinis mąstymas, klausimai, motyvuoti reikalavimai ir bendradarbiavimas su valdžia. Kaip paskatinti kiekvieną Lietuvos žmogų dalyvauti sprendžiant valstybei svarbius klausimus?

Vyriausybės komunikacijos departamento Atviros Vyriausybės skyrius, siūlydamas drauge ieškoti atsakymo į šį klausimą, rengia viešą diskusiją „Demokratija už balsadėžės ribų“ rugpjūčio 30 d. 18:30 val. diskusijų festivalyje „Būtent!“ Vilniaus Bernardinų sode.

Sprendimų paieškos – diskusijoje

Diskusiją „Demokratija už balsadėžės ribų“ moderuos Gabrielė Janilionytė, NARA projektų koordinatorė, o įžvalgomis dalysis įvairių sričių ekspertai ir praktikai: Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo architekto patarėja Beatričė Umbrasaitė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio švietimo skyriaus vadovas Benas Aldakauskas ir Klaipėdiečių iniciatyvos už demokratiją ir ekologiją vadovė Alina Andronova.

Diskusijoje bus ieškoma atsakymų į svarbius klausimus: kaip atgaivinti demokratiją šiuolaikinio informacinio triukšmo ir dezinformacijos laikais? Kaip įgalinti visuomenės narius aktyviai dalyvauti priimant sprendimus, o ne jaustis nuo jų atitolusiems?

„Aš, kaip pilietė, kaip miesto gyventoja, tikiu, kad kiekvienas iš mūsų pilietiškumą ugdosi dalyvaudamas visuomenės gyvenime – prisidėdamas prie visuomeninių veiklų, priklausydamas ir atstovaudamas vietos bendruomenei. Demokratija nėra savaime suprantama – tai žmonių, visuomenės galia siekiamas ir užsitarnaujamas dalykas. Džiaugiuosi galimybe prisidėti ir vesti diskusiją, kuri yra reikalinga, nes dabar, gyvenant neapibrėžtumo laikotarpiu, turime kiekvienas auginti ir stiprinti demokratijos raumenį“, – sako G. Janilionytė.

Piliečių balsas svarbus kiekviename valstybės žingsnyje

Skirtingose srityse veikiantys diskusijos dalyviai sako, kad visus juos vienija noras sumažinti atskirtį tarp valstybės valdžios ir jos žmonių, įgalinti daugiau demokratinių procesų, pratinant Lietuvos gyventojus dažniau „vartoti“ demokratiją ir dalytis gerosiomis patirtimi, kai tą daryti pavyko. „Norime pasidalyti su renginio lankytojais „raktais“, kuriais mums pavyko „atrakinti“ lietuviškos demokratijos šarvo duris“, – šypsosi A. Andronova.

„Tikiuosi, kad diskusija taps impulsu galvoti apie demokratiją ne tik per rinkimus ar valstybines šventes. Demokratiškas elgesys yra kasdienė visaverčio visuomenės nario būsena, todėl turime įprasti prie kasdienio demokratijos „vartojimo“. O kurti įpročius nėra sunku, tiesiog reikia nuolat po mažytį žingsnelį atlikti tą patį veiksmą. Jei kritinė masė gyventojų įpras demokratiją „vartoti“ kasdien, tuomet demokratijos naudą pajus ne tik aplinkiniai, bet ir ateinančios kartos“, – įsitikinęs B. Aldakauskas.

Matomas demokratijų progresas

Pasak diskusijos dalyvės B. Umbrasaitės, pastaruoju metu Vakarų Europoje matyti, kaip atstovaujamosios demokratijos formą vis labiau papildo svarstomoji demokratija (angl. deliberative democracy). Tą parodo kasmet šio regiono miestuose rengiamos piliečių asamblėjos – visuomenės įtraukimo į sprendimų priėmimą įrankis, kai demokratinės loterijos būdu atrinkti gyventojai mokosi, diskutuoja ir susitaria dėl bendrų rekomendacijų išrinktiems politikams.

„Šiemet ir Vilnius ruošiasi pirmajai piliečių asamblėjai. Kodėl ją rengiame? Manau, kad šiandien itin svarbu ieškoti būdų, kaip sumažinti atskirtį tarp sprendimo galią turinčių išrinktų politikų ir rinkėjų. Turime siekti, kad piliečiai būtų ne pasyvūs rinkėjai, bet informuoti, šiuolaikinių problemų kompleksiškumą suprantantys, gebantys diskutuoti ir  susitarimą vertinantys gyventojai. Kaip savo knygose akcentuoja Juvalis Nojus Hararis (Yuval Noah Harari), civilizacijos esmė yra žmonių gebėjimas susitarti“, – sako B. Umbrasaitė.

Vyriausybės erdvėje – ne tik diskusijos

Ši diskusija – viena iš Vyriausybės programos festivalyje „Būtent!“ dalių. Programoje – 8 diskusijos ir 2 interaktyvūs žaidimai, kurie, tikimasi, ne tik parodys Vyriausybės veiklą bei įgyvendinamus projektus, bet ir paskatins diskutuoti aktualiomis valstybės valdymo sričių temomis, suteiks įdomių ir naudingų žinių.

Be Atviros Vyriausybės projekto dalyvių, Vyriausybės kanceliarijos erdvėje tematines diskusijas taip pat organizuoja Nacionalinis krizių valdymo centras, M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių programos kuratoriai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija, Energetikos ministerija, Vyriausybės strateginės analizės centras ir Valstybės ateities vizijos „Lietuva 2050“ komanda.

Festivalio „Būtent!“ lankytojai galės išbandyti savo įžvalgumą „Lietuva 2050“ komandos organizuojamame ateities raštingumo žaidime. Jo metu bus galima kurti įvairius Lietuvos ateities scenarijus ir ieškoti būdų, kaip pasiekti vizijos „Lietuva 2050“ tikslus. Be to, per pertraukas vyks interaktyvus žaidimas „Faktai ir mitai“, kuriame pasitikrinę savo žinias apie Vyriausybės veiklą galės laimėti prizų.

Nuo pramogų šeimoms iki išskirtinės eisenos

14:00 valandą šalia Jonavos baseino įsikurs šeimų linksmybių pievelė. Čia vyks  koncertai, cirko artistų, žirgo, kinologų pasirodymai bei įstaigų prisistatymai. Mažųjų šventės dalyvių lauks batutai, animatoriai, triušių paroda ir kitos pramogos.  

Tuo pat metu startuos ir prekybininkų mugė, gausi amatininkų dirbiniais, skaniu maistu, saldėsiais bei kitais gaminiais.

16:00 valandą Joninių slėnyje prasidės Respublikinis linijinių šokių festivalis – „Aksominis ruduo“. Jame žiūrovų žvilgsnius vilios darniai šokančių šokėjų gausa.

17:30 valandą startuos Jonavos įmonių ir organizacijų eisena, kasmet sulaukianti vis daugiau dalyvių. Skaičiuojama, kad pernai joje žygiavo per 3500 žmonių.  

Eisenai pasiekus Joninių slėnį, apie 18:00 valandą prasidės oficialus šventės atidarymas, vyks eisenos dalyvių pristatymas.

Šiais metais eisenos dalyviai bandys pasiekti ir išskirtinį pasiekimą: suformuoti didžiausią šventės simbolio – paukštelio – figūrą, tam panaudojant pačių jonaviečių pagamintus spalvingus paukštelius.

Įspūdinga koncertinė programa

19:00 –  šventinio koncerto pradžia. Jį atidarys atlikėja Elvija Zvicevičiūtė, vėliau išgirsime violončelininkų grupę „Voiceless“. Po pastarosios koncertinę erdvę užpildys scenos karalienės Džordanos Butkutės pasirodymas. Galiausiai sulauksime ne vieno garsaus hito autoriaus Marijono Mikutavičiaus.

Renginį vainikuos fejerverkai, o visą programą lydės renginio vedėjas Rolandas Mackevičius.

„Visada stengiamės orientuotis į programą, kuri atitiktų skirtingo amžiaus klausytojų skonius ir, kaip pridera šventėse, paskatintų visus šokti bei smagiai praleisti laiką.

275-ąjai sukakčiai ruošėmės itin atidžiai, turėdami visą ambasadorių komandą, kuri miesto šventei skyrė ypatingai daug dėmesio, įdėjo į ją daug širdies.

Dėl to neabejojame, kad tiek jonaviečiai, tiek miesto svečiai turės gerą laiką. Visus labai kviečiame atvykti“, – kalbėjo Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė.

Svečių patogumui

Šių metų Joninėse sulaukus ypatingai didelio žmonių kiekio ir pastebėjus, kad dalis svečių atvyksta iš sostinės, nuspręsta suorganizuoti ir specialų traukinio maršrutą į Vilnių.

Norintys iš Vilniaus į Jonavą atvykti prieš pat pagrindinę koncertinę programą, turėtų rinktis 18:08 val. iš sostinės pajudantį traukinį. Jis Jonavą pasieks 19:35 val. Atvykusių šventės svečių Jonavos geležinkelio stotyje lauks UAB „Jonavos autobusai“ transportas, kuris keleivius nugabens šalia šventės vietos. Autobusas iš stoties pajudės 19:40 val..

Grįžtantiems atgal – dar daugiau patogumo. Juos iki geležinkelio stoties parveš tie patys UAB „Jonavos autobusai“, kurie 23:40 val. keleivių lauks Žeimių gatvėje esančioje stotelėje, šalia parduotuvės „Lidl“.

Negana to, autobusuose keleivių lauks ir nemokami traukinio bilietai į Vilnių. Maršrutas suplanuotas taip, kad traukinys iš Jonavos pajudės 00:03 valandą.

Gyvybės pilna Jonava laukia jūsų!

Jonava šiemet mini ypatingą sukaktį – 275-ąjį gimtadienį. Šią vasarą Ramybės skvere skambėjo įvairiausių stilių muzika, o šį penktadienį, riaumojant Jonavos baikerių motociklų varikliams, nuskambėjo ir vienas ryškiausių akcentų – roko muzikos vakaras, sutraukęs gausų būrį gyventojų ir svečių. 

Scenoje pasirodė dvi stiprios roko grupės – „TITUS“ ir „M.E.S“, kurios savo energija ir skambesiu nepaliko abejingų. Vakaro vedėjas priminė, kad rokas – tai ne tik muzika, bet ir istorija, kurios šaknys siekia XX amžiaus vidurį. Roko dvasia – maištas, laisvė, vienybė – puikiai suskambėjo ir Jonavos scenoje, kviesdama publiką švęsti garsiai ir iš visos širdies. 

Publika kartu plojo, dainavo ir šaukė, o Ramybės skverą užpildė tikra šventinė atmosfera. Buvo pabrėžta, kad Jonava – gyvybės pilna, o roko ritmai dar kartą įrodė, kad šis miestas moka švęsti moderniai, jaunatviškai ir energingai. 

275-ąjį gimtadienį švenčianti Jonava ir toliau kviečia miestiečius bei svečius dalyvauti įvairiuose renginiuose, kurie tęsiasi visus metus, o juos vainikuos rugsėjo 6 dieną vyksianti miesto šventė.

Daugiau JKC nuotraukų ČIA.

„Visą parą buvau Jonavoj, bet tokio dvoko, koks vakare buvo Rimkuose ir prie ligoninės, gyvenime nejaučiau. Atrodė, kad esi viduryje šūdų bačkos. Važiavau pro Naujasodį, mačiau, kaip keli traktoriai ant laukų purškė srutas – kvapas toks, kad galvojau dezodorantą tiesiai į šnerves purkšiu,“ – pasakojo vienas komentatorius.

Jam antrino ir kiti miestiečiai:

„Smarvė LABAI didelė, neįmanoma net langų prasiverti, o apie išėjimą į lauką nė kalbos.“

„Aš net šuniuką pradėjau įtarinėt, ar ne kažkur rimtai išsivoliojo, kad taip namai smirda.“

„Smirda ir Jadvigavoj, ir ką. Rytoj dar daugiau smirdės, nes bus dar karščiau.“

Kai kurie gyventojai ragino nepanikuoti ir priminė, jog dvokas – ne naujiena. „Čia ne fekalijų, o srutų kvapas. Kas augino gyvulius, tą kvapelį gerai pažįsta. Natūralios organinės trąšos. Be šūdo nebus grūdo – pakentėt reikia truputuką,“ – komentavo vienas iš jonaviečių.

Tačiau dalis žmonių negailėjo kritikos ir institucijoms: „Aplinkosaugininkai geruliai – sėdi pilvus užsiauginę. Kol tikslaus adreso nenurodysi, iš kabineto nekrustelės. Matyt, neblogai euriukų gauna, kad nieko nežinotų.“

Institucijos: pažeidimų nenustatyta

Penktadienio rytą į gyventojų pranešimus sureagavo ir į redakcijos paklausimą atsakė Aplinkos apsaugos departamentas. Tarnyba informavo, kad rugpjūčio 28-osios vakarą buvo gauti keli skundai dėl kvapų. Ryte inspektoriai apvažiavo nurodytas vietas – J. Basanavičiaus, Žeimių, Žemaitės gatves Jonavoje bei aplinkinius kaimus (Čičinai, Kulva, Čiūdai, Ragožiai).

„Specifiniai kvapai nebuvo juntami, ūkininkų laukai ir kitos teritorijos atrodo įprastai, aplinkosaugos pažeidimų nenustatyta,“ – teigiama AAD atsakyme.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras taip pat pranešė, kad skundų dėl Jonavoje ir apylinkėse pasklidusio intensyvaus fekalijų kvapo negavo.

Kasmetinis reiškinys

Ekspertų teigimu, dvokas dažniausiai kyla, kai laukai tręšiami gyvulinės kilmės srutomis. Tai įprasta žemės ūkio praktika, tačiau karštomis vasaros dienomis kvapas tampa ypač intensyvus ir sunkiai pakeliamas gyventojams.

Vis dėlto žmonių reakcijos rodo, kad ši problema kasmet sulaukia vis didesnio pasipiktinimo. Jonaviečiai tikisi, kad institucijos ras būdų suderinti ūkininkų poreikius ir gyventojų gyvenimo kokybę.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas primena, kad Alkoholio kontrolės įstatyme (toliau – Įstatymas) yra įtvirtintas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais kiekvienų metų rugsėjo 1 diena. Draudimas prekiauti šią dieną alkoholiniais gėrimais galioja parduotuvėse, tačiau netaikomas vykdant viešojo maitinimo veiklą. Departamentas primena, kad norint šią dieną prekiauti alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietoje, kavinė, baras, restoranas ar pan. turi realiai teikti viešojo maitinimo paslaugas – išpilstyti alkoholinius gėrimus į kavinei įprastą tarą, sudaryti sąlygas alkoholinius gėrimus klientams vartoti tik vietoje.

Taip pat pabrėžiame, kad Įstatymas nesuteikia jokių išimčių dėl alkoholinių gėrimų pristatymo laiko, kai alkoholiniai gėrimai užsakomi iš anksto, – tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada buvo pateiktas užsakymas, alkoholiniai gėrimai negali būti pristatomi rugsėjo 1 dieną, pvz. naudojantis maistą pristatančių fizinių ir juridinių asmenų paslaugomis.

Pažymėtina, kad rugsėjo 1 dieną, neužtikrinus nustatyto draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais, įmonėms Įstatymu numatyta atsakomybė – bauda nuo 144 eurų iki 579 eurų, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo – nuo 579 eurų iki 1448 eurų bauda.

Statistiniai duomenys

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

Pakartotinis panaudojimas rūpi ne visiems  

„Transporto priemonių atliekų perdirbimas – svarbus procesas taupant gamtos ir energijos išteklius, o aplinką saugant nuo taršos. Teisėtai veikiantys atliekų tvarkytojai pasirūpina, kad kuo daugiau automobilių dalių būtų perdirbtos ar panaudotos pakartotinai. Nelegalūs automobilių ardytojai, pardavę vertingas automobilių dalis, vertės rinkoje neturinčias automobilių atliekas: plastiką, gumas, stiklą, salono apdailą, sėdynes, kilimėlius tiesiog išmeta į komunalinių atliekų konteinerius, palieka pamiškėse, nuošalesnėse vietose ar sudegina. Dėl šios priežasties ypač svarbu pasidomėti, kam patikite nebereikalingą transporto priemonę ir koks tolesnis kelias jos laukia“, – paaiškino Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė. 

Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) skaičiavimais, Lietuvoje kasmet gali būti išardoma apie 100 tūkst. tonų senų automobilių. Vidutiniškai 1,43 tonas sveriančios transporto priemonės ardymo metu susidaro 35,6 proc. vertės rinkoje neturinčių plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos ir kitų automobilių dalių, o vienos tonos tokių atliekų sutvarkymas gali kainuoti nuo maždaug 300 iki beveik 2500 eurų. Žinoma, nelegalūs ardytojai mokėti nenori, todėl šios atliekos, užuot jas pakartotinai panaudojus ar perdirbus, patenka į buitinių atliekų sąvartynus, nugula pamiškėse ir kitose atokesnėse vietose bei teršia aplinką. 

Tam, kad išardytos transporto priemonės sukurtų kuo daugiau vertės, reikia specialių žinių ir patirties. Transporto priemonių ardymo metu susidaro ganėtinai daug detalių, kurios tinka pakartotiniam naudojimui. Anot ENTPTA vadovo Vladimiro Jankoit, tarp tokių komponentų dažniausiai yra automobilių kėbulo dalys, varikliai ir jų dalys, žibintai, veidrodžiai, ratlankiai, pavarų dėžės, radiatoriai, salono ir kitos dalys. Jei pakartotiniam naudojimui šios dalys nebetinka, jos perdirbamos, kuo mažiau jų pašalinama.  

Kurias automobilių dalis galima perdirbti?  

• Metalas sudaro didelę bendros automobilio masės dalį. Tokios dalys kaip aliuminio ratlankiai, ašys, rankenos ir kitos ENTP metalinės dalys, patekusios pas atliekų tvarkytojus, yra išlydomos, o metalas pakartotinai naudojamas kitų gaminių gamyboje, taip sumažinant poreikį išgauti naujus metalus. 

• Senos padangos gali būti perdirbamos į gumos granules, iš kurių gaminama bituminė stogų danga ar automobilių statymo apsauginiai kuoleliai, sporto aikštynų, žaidimų aikštelių dangos.  

• Lietuvoje perdirbamos švino ir elektromobilių baterijos. Beveik 100 proc. jų sudedamųjų dalių, įskaitant šviną, plastiką ir rūgštį, gali būti panaudotos naujiems akumuliatoriams gaminti. 

• Plastikinės automobilių dalys, tokios kaip salono apdailos medžiagos, prietaisų skydeliai, buferiai ar bakai, gali būti susmulkinami ir naudojami kitų gaminių gamybai ar energijai išgauti.  

• Geros būklės automobilių stiklai gali būti remontuojami ir panaudojami kitose transporto priemonėse. Jei stiklas nebetinkamas naudoti, jis perdirbamas ir virsta žaliava stiklo pluošto izoliacijai, betono blokelių, stiklinių butelių ir kitų gaminių gamyboje. 

• Naudota transporto priemonių alyva dažniausiai perdirbama į bazinę alyvą, iš kurios gaminami nauji tepalai. 

• Yra daug automobilių, kurių oro kondicionavimo sistema yra užpildyta šaldymo reagentu (freonu). Netinkami naudoti freonai specialiose gamyklose suskaldomi iki aplinkai nekenksmingų cheminių jungčių. 

• Generatoriai, starteriai, elektriniai varikliai po remonto prikeliami naujam gyvenimui, o jei to padaryti neįmanoma – perdirbami. 

• Perdirbta automobilių kilimėlių guma dažnai naudojama naujų automobilių kilimėlių gamybai. 

Ardyti automobilius gali ne bet kas  

Transporto priemonių supirkimu ir ardymu gali užsiimti tik įmonės ir asmenys, turintys taršos leidimus, pavojingų atliekų tvarkymo licencijas, veiklos draudimus, baigę pavojingų atliekų tvarkymo mokymus, registruotos atliekų tvarkytojų valstybės registre ir pan. Fiziniams asmenims draudžiama savarankiškai ardyti jiems nuosavybės teise priklausančias transporto priemones. 

Informaciją, kur kreiptis dėl ENTP pridavimo, pranešti apie bendro naudojimo erdvėse paliktas ENTP bei nelegalius transporto priemonių ardytojus, galima www.autotvarkymas.lt. 

„Europos darbo rinkos barometras jau ketvirtą mėnesį iš eilės išliko ties 99,7 balo riba. Be ekonominių pokyčių darbo rinkos ir toliau jaus sąstingį“, – situaciją aiškino IAB prognozių vadovas Enzo Weberis. 

Nedarbą prognozuojantis komponentas taip pat nepasikeitė – 99,3 balo ir rodo, kad artimiausiu metu situacija Europos darbo rinkose nežymiai prastės. Užimtumo tikimasi kiek geresnio – komponentas padidėjo 0,1 balo ir siekia 100,1. 

Lietuvoje per artimiausius tris mėnesius nesitikima reikšmingų permainų: barometras išliko nepakitęs (101,5 balo), nedarbo mažėjimo prognozės gerėjo +0,2 balo (101,5), o užimtumo – smuktelėjo 0,2 balo iki 101,4, bet išliko teigiamas perspektyvas rodančioje zonoje. 

Europos darbo rinkos barometras yra pagrindinis mėnesio rodiklis, pagrįstas 18 vietinių ar regioninių valstybinių užimtumo tarnybų apklausa. Tyrimą nuo 2018 metų birželio kartu vykdo užimtumo tarnybos ir Užimtumo tyrimų institutas. 

Barometro A komponentas rodo artimiausių trijų mėnesių nedarbo rodiklių raidą, atsižvelgiant į sezoniškumą. Tuo tarpu B komponentas prognozuoja užimtumo tendencijas. Nedarbo ir užimtumo komponentų vidurkis sudaro bendrą barometro vertę, o pastarasis pateikia darbo rinkos raidos perspektyvą. 

Barometro skalė svyruoja nuo 90 (labai prasta padėtis darbo rinkoje) iki 110 (labai gera padėtis). Pirmiausia yra nustatomas kiekvienos projekte dalyvaujančios užimtumo tarnybos barometro balas. Tuomet pagal nacionalinių balų svertinį vidurkį apskaičiuojamas ir Europos darbo rinkos barometras. 

Skirtingų laikotarpių Europos darbo rinkos barometro duomenys pateikiami čia. 

Norintys prisijungti prie akcijos gyventojai kviečiami susiburti su kolektyvu pasirinktoje vietoje, sustoti į bet kurią lietuviškos abėcėlės raidę ir nusifotografuoti. Iš gautų nuotraukų, surinkus visą abėcėlę, bus surengta paroda, be to, visos nuotraukos dalyvaus konkurse dėl skaitlingiausios ir originaliausios nuotraukos titulo.

Kaip sako Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobanko direktorė dr. G. Kvedaravičienė, pilietinė akcija „Gyvoji Lietuvos ABC“ turi labai svarbią misiją.

Šių metų kovo pabaigoje veiklą pradėjęs populiacinis biobankas renka ir saugo Lietuvos gyventojų kraujo mėginius, kurie papildys pirmą kartą mūsų istorijoje pradėtą kaupti unikalią mūsų tautos biologinių mėginių kolekciją.

Medicinos srities mokslininkai biobanko sukauptais mėginiais ir kita sveikatos informacija naudojasi tarsi biblioteka. Tai jiems – itin vertinga informacija, kuri gali padėti nustatyti, kodėl lietuviai yra labiau linkę sirgti tam tikromis ligomis, stiprinti sveikatos prevenciją, plėtoti personalizuotą mediciną. Populiacinio biobanko duomenys, naudojami kartu su sergančių pacientų duomenimis, sėkmingai kaupiamais kituose Lietuvos biobankuose, padeda kurti naujas gydymo priemones kritinėmis ar lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, tirti retų ir genetinių ligų priežastis bei tobulinti šių ligų prevenciją ir valdymą.

„Mes darome tai, ko Lietuvoje iki šiol dar niekada nebuvo daryta – kaupiame ir saugome unikalią mūsų tautos biologinių mėginių kolekciją. Tai yra neįkainojamas dalykas valstybei, ne kažkieno kito, o būtent mūsų, Lietuvos gyventojų, kraujo ir kitų biologinių mėginių saugykla, kuri mokslo ir technologijų pažangos dėka mums atveria didžiules galimybes tobulinti mūsų mediciną ir sveikatos paslaugas.

Tokios kolekcijos surinkimas kartu yra ir mūsų visų bilietas įsitraukti į didelius tarptautinius mokslo tyrimus, kuriuose galime dalyvauti tik turėdami sukaupę pakankamai gausius ir kokybiškus savo sveikatos duomenis“, – pažymi Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobanko direktorė dr. G. Kvedaravičienė.

Pilietinės akcijos „Gyvoji Lietuvos ABC“ metu gyventojų kraujo mėginius rinks mobiliosios populiacinio biobanko komandos. Kaip ir iki šiol, mėginį populiaciniam biobankui bus galima duoti ir apsilankius VU Medicinos mokslo centre (Žaliųjų Ežerų g. 2, Vilnius) bei biobanko partnerių  laboratorijose Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose.

„Kiekviena raidė abėcėlėje yra labai svarbi ir nepakeičiama. Taip, kaip ir populiaciniam biobankui svarbi visa Lietuva – kiekvienas jos gyventojas. Populiacinio biobanko sėkmė priklausys nuo mūsų visų – kuo daugiau biologinių mėginių sukaupsime, tuo daugiau vertės mūsų medicinos mokslui turėsime.

Šiandien biobanko abėcėlėje trūksta dar labai daug raidžių – Lietuvos gyventojų mėginių. Reikia tik mažo žingsnio, kad tai pakeistume ir turėtume daug naudos ateityje – efektyvesnę ir modernesnę, personalizuotą mediciną“, – populiacinio biobanko kaupiamų duomenų svarbą medicinos pažangai pabrėžia dr. G. Kvedaravičienė, Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobanko direktorė.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Lietuvos populiacijos ir retųjų ligųbiobanko dalyviais gali tapti visi šalies gyventojai – tiek vaikai nuo gimimo (su abiejų tėvų sutikimu), tiek suaugusieji. Tai pirmasis ir vienintelis populiacinis biobankas Lietuvoje.

Norėdami tapti populiacinio biobanko dalyviais, gyventojai kviečiami užsiregistruoti biobanko tinklalapyje internete ir užpildyti anketą. Įprastai kraujo ėmimo procedūra trunka apie 5-10 min., kurios metu paimama iki 50 ml kraujo – beveik  tiek pat, kaip ir darant profilaktinius kraujo tyrimus. Procedūra paprasta ir nesudėtinga, o savo kraujo mėginį biobankui gali duoti bet kuris sveikas asmuo. Kraujo gali duoti ir kontroliuojamas lėtines ligas turintys, bet gerai besijaučiantys gyventojai.

Pasak G. Kvedaravičienės, dalyvavimas populiaciniame biobanke yra kiekvieno gyventojo pilietinė pareiga. Tikimasi, kad rugsėjį startuojanti akcija „Gyvoji Lietuvos ABC“ padės sutelkti ir paskatinti Lietuvos gyventojus tapti populiacinio biobanko dalyviais ir taip prisidėti prie medicinos mokslo pažangos mūsų šalyje.

„Tikimės, kad prie akcijos gausiai jungsis įvairios gyventojų bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, įmonių kolektyvai. Kviečiame aktyviai įsitraukti į akciją ir sportininkų komandas, mokytojus su mokiniais, įvairius meno kolektyvus ir kitus visuomenės narius. Tapkite populiacinio biobanko dalyviais – kiekvieno jūsų indėlis yra be galo svarbus“, – teigia populiacinio biobanko vadovė.

Prisijungti prie akcijos „Gyvoji Lietuvos ABC“ norintys gyventojai jau dabar kviečiami burti savo komandą ir registruotis el. paštu biobank@mf.vu.lt. Registruojantis akcijoje prašoma paminėti, kokia organizacija, bendruomenė ar įmonė dalyvauja akcijoje, preliminarų dalyvių skaičių, pasirinktą abėcėlės raidę ir kontaktinį asmenį, su kuriuo susisiekus galima suderinti organizacinius dalyvavimo biobanke klausimus.   

Formuojant pasirinktą abėcėlės raidę rekomenduojama sustoti taip, kad žiūrint iš viršaus matytųsi kvadratas, o jame išryškėtų pasirinkta raidė. Tuomet gyvąją raidę reikėtų nufotografuoti iš aukštai (iš pastato, balkono, naudojant droną ar kt.) – žiūrint iš aukštai turėtų aiškiai matytis iš žmonių figūrų ar kitų priemonių sudaryta raidė, o nuotraukas atsiųsti akcijos iniciatoriams – populiaciniam biobankui.  Visi prie akcijos prisijungę gyventojai taip pat kviečiami duoti savo kraujo mėginį populiaciniam biobankui.

Norintieji tapti Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobanko dalyviais kviečiami registruotis čia: https://biobankas.mf.vu.lt/auth/participant/register/participant

Dronų įtraukimą į vaikų aviacinį ugdymą LINEŠA pradėjo planuoti dar 2024 metų rudenį. 

„Matydami, kaip sparčiai kinta ir vystosi technologijos, mes negalime likti nuošalyje ir turime vaikus ruošti ateičiai, ugdydami jų technologinį raštingumą, kūrybiškumą bei inžinerinius gabumus“, – kalba V. Jankauskas.   

Būreliai sėkmingai ateities karjerai    

Kristina Virgayle, LINEŠA „Airtech“ skyriaus vadovė, pabrėžia, kad „Airtech“ mokymų programos sukurtos pirmiausia siekiant vaikus orientuoti ateities karjerai.    

„Dronų rinka pasaulyje plečiasi juos pritaikant vis daugiau sričių: žemės ūkyje, statybose, žmonių ir gyvūnų paieškoje, logistikoje ir t.t. Toks rinkos augimas lemia ne tik didėjantį dronų valdytojų, bet ir inžinierių, programuotojų, mechanikų poreikį. Manau, profesijų, kuriose bus galima panaudoti dronus, sąrašas yra kone begalinis. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie ateities lyderių augimo inžinerijos, dronų valdymo ir konstravimo srityje“, – sako ji.   

Nuo šio rugsėjo „Airtech“ dronų valdymo ir konstravimo būrelius galės lankyti 3–12 klasių Tauragės ir  Kėdainių rajono savivaldybių mokiniai, o nuo spalio – ir Jonavos rajono savivaldybės mokiniai.   

Nuo programavimo iki įtraukiančių dronų varžybų    

LINEŠA atstovė pasakoja, kad „Airtech“ mokymų programos išsiskiria savo kompleksiškumu ir pritaikymu pagal vaikų amžių.    

„Šiame būrelyje vaikams pasiūlysime visą kompleksą jų amžių atitinkančių veiklų: dronų valdymo, konstravimo, programavimo, dalių gamybos ir remonto, orientavimo karjerai pasitelkiant verslo partnerius. Taip pat organizuosime dronų varžybas, kurios, tikiu, motyvuos mokinius lavinti savo įgūdžius“, – vardija K. Virgayle.  

Jauniausieji „Airtech“ būrelių lankytojai, 3–4 klasių mokiniai, juose užsiims nesudėtingų bepiločių orlaivių konstravimu ir pilotavimu per praktinius eksperimentus ir žaidimus.   

5–8 klasių mokiniai šiuose būreliuose mokysis ne tik valdyti vidaus FPV dronus, bet ir išmoks dronų programavimo pagrindų, konstruos dronus iš komponentų.  

Vyriausieji, 9–12 klasių mokiniai, projektuos ir gamins 3D dronų dalis, matuosis dronų valdytojo profesiją, spręs sudėtingas verslo, aplinkosaugos ir kitas problemas pasitelkiant bepiločius orlaivius.   

Suaugusiųjų mokymų programa šiuo metu dar kuriama ir derinama su Krašto apsaugos ministerija. Suaugusius planuojama pradėti mokyti nuo š.m. spalio–lapkričio.   

Kviečia vaikus registruotis   

Šiuo metu Jonavos, Tauragės ir Kėdainių rajonuose vyksta vaikų registracija į „Airtech“ būrelius ir sutarčių pasirašymas.  

LINEŠA atstovė džiaugiasi, kad dronų būreliai sulaukia nemenko susidomėjimo, išankstinėje registracijoje norą lankyti šiuos būrelius jau pareiškė per 400 šių regionų vaikų.    

„Kviečiu visus norinčius būti aktyviais ir suskubti registruotis. Tikiu, kad „Airtech“ būreliai taps ta vieta, kur visi kartu kursime Lietuvos ir visos Europos ateitį“, – sako K.  Virgayle.   

Savivaldybės pasiruošę startui   

Be Švietimo, mokslo ir sporto bei Krašto apsaugos ministerijų prie „Airtech“ projekto įgyvendinimo prisideda savivaldybės, kuriose steigiami mokymų centrai.  

Savivaldybės suteikia suremontuotas patalpas metodiniams centrams ir bendrojo ugdymo mokyklose, perka baldus, prisideda prie regioninių varžybų organizavimo.   

„Labai džiaugiamės, kad einame koja kojon su laiku ir vaikams siūlome tokius užsiėmimus, kurie yra įdomūs ir aktualūs šiandien. Net nekilo dvejonių, ar reikia dronų būrelių. Tam pritarėme vienbalsiai. Esame pasiruošę būrelių startui. Dabar linkiu tik vaikų aktyvumo ir sklandaus būrelių darbo“, – sako Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis.  

Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas pabrėžia, kad Tauragė visada siekia suteikti jaunimui galimybių augti ir tobulėti.  

„Džiaugiuosi, kad mūsų rajone startuoja „Airtech“ būrelis, kuriame vaikai ne tik susipažins su dronų technologijomis, bet ir ugdys kūrybiškumą, komandinius įgūdžius bei inovatyvų mąstymą. Tai dar vienas žingsnis į ateitį, kurioje, tikiuosi, Tauragė taps modernių sprendimų lydere“, – sako jis.  

„Smagu matyti, kad mūsų vaikai turi galimybę rinktis veiklas, kurios ne tik patrauklios, bet ir atitinka šiandienos technologijų tendencijas. Dronų būreliai – tai modernus sprendimas, kuris ugdys jaunųjų jonaviškių smalsumą, kūrybiškumą bei padės įgyti ateities įgūdžių. Tikimės, kad šios veiklos bus populiarios ir taps puikia erdve vaikams tobulėti", – sako Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė. 

Užsiregistruoti į „Airtech“ burelius galima čia.   

 Apie „Airtech“:   

„Airtech“ – tai Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) sukurtas ir įgyvendinamas švietimo projektas, skirtas suteikti mokiniams ir suaugusiesiems dronų valdymo bei konstravimo įgūdžių.  

Projektą remia Švietimo, mokslo ir sporto ir Krašto apsaugos ministerijos, prie įgyvendinimo prisideda savivaldybės visoje Lietuvoje.  

Tikslinė grupė: mokiniai nuo 3 klasės bei suaugusieji.

Krašto apsaugos ministerija skelbė, kad iki 2028 m. planuojama įkurti 9 metodinius centrus ir apmokyti daugiau nei 22 000 vaikų ir suaugusiųjų. Iš jų 7000 vaikų ir 1700 suaugusiųjų apmokys LINEŠA.  

Centrų atidarymas vyks etapais per ketverius metus.  

2026-aisiais startuos centrai Šiauliuose ir Panevėžyje, dar po metų – Utenoje ir Telšiuose. 2028 metais centrai bus atidaryti Klaipėdoje ir Marijampolėje.  
 
„Airtech“ projektas jau sulaukė ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiniasklaidos susidomėjimo.   
 
Rugsėjo 16 d. Tauragėje planuojamas „Airtech“ pristatymo renginys užsienio ir Lietuvos žiniasklaidos atstovams. 

Apie Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrą (LINEŠA):  

LINEŠA yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldi biudžetinė įstaiga, teikianti pagalbą įgyvendinant valstybės politiką neformaliojo vaikų švietimo ir ugdymo karjerai srityse. 

Daugiau informacijos: www.linesa.lt 

Pradedamas įgyvendinti dar vienas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) projektas „Bendros iniciatyvos Lietuvos ir Lenkijos sienos apsaugos stiprinimui“ / Border safeguard.

Projekto startą žymi tarptautinė konferencija, kurioje VSAT pareigūnai su kolegomis iš Lenkijos Palenkės ir Varmijos–Mozūrijos sienos apsaugos rinktinių bei ekspertais diskutuoja apie hibridines grėsmes, kibernetinio saugumo rizikas ir jų užkardymą bei atsparumo didinimą stiprinant sienos apsaugą per technologinius sprendimus ir efektyvų bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Lenkijos sienos apsaugos tarnybų.

Pastaraisiais metais VSAT įgyvendinami projektai orientuojami į pagrindinius valstybės sienos apsaugos prioritetinius poreikius, kuriuos diktuoja sudėtinga geopolitinė situacija. Jau penkti metai vyksta instrumentalizuota neteisėta migracija iš Baltarusijos į Europos Sąjungos šalis, tarp kurių didžiausią spaudimą patiria tiesiogiai su Baltarusija besiribojančios Lietuva, Lenkija ir Latvija. Tai reikalauja ir papildomų suvaržymų, keliančių nepatogumų mūsų piliečiams ir verslui - dėl padidėjusių antrinės neteisėtos migracijos įvestos laikinos patikros procedūros Lenkijos pasienyje.

Ekspertai pažymi, kad efektyvus tokių rizikų užkardymas reikalauja šiuolaikinių technologinių sprendimų. Jų sienos apsaugos sistemoje „įdarbinama“ vis daugiau. Prie jų prisidės ir projekto veiklos, kuriose numatytas tiek specializuotos įrangos įsigijimas, tiek turimų bepiločių orlaivių panaudojimo pasienio teritorijų tarp Lietuvos ir Lenkijos (104 km ruožas) stebėjimui plėtimas.

Pasak projekto vadovo, VSAT sienos kontrolės organizavimo valdybos viršininko Vytauto Ulevičiaus, „turimų bepiločių orlaivių skrydžių amplitudės išplėtimas ir trikdžių eliminavimas leis žvalgyti teritoriją iki Lenkijos ir keistis atitinkama informacija su partneriais Lenkijoje, siekiant užtikrinti greitesnę ir mobilesnę kritinių situacijų stebėseną ir operatyvesnį koordinuotą reagavimą“.

Kartu su technologiniais sprendimais ne mažiau svarbu stiprinti gebėjimus bendradarbiaujant su artimiausiais kaimynais identifikuoti hibridines grėsmes, prognozuoti galimas provokacijas ir jas efektyviai atremti. Būtent Lietuvos ir Lenkijos sienos apsaugos tarnybų institucinių gebėjimų ir bendradarbiavimo valdant viešąjį saugumą pasienio regione stiprinimas ir yra vienas pagrindinių pradedamo įgyvendinti projekto tikslų.

Projekto partnerio Lenkijos sienos apsaugos tarnybos Bialystoko rinktinės komendanto pavaduotojas plk. Marek Sochanski pabrėžė, kad „bendri taktiniai mokymai ir kitos projekto veiklos padės koordinuotai atremti išorės grėsmes ir užtikrinti sklandų mūsų šalių piliečių laisvą judėjimą Šengeno erdvėje“.

Įgyvendinant šį projektą Lietuvos ir Lenkijos pasienio pareigūnai dalyvaus bendruose taktiniuose mokymuose, kuriuose tobulins gebėjimus vykdyti bendrus veiksmus, būtinus suvaldyti krizines situacijas pasienio ruože. Jie taip pat analizuos hibridines grėsmes ir parengs priemonių planą joms suvaldyti.

Projektas „Bendros iniciatyvos Lietuvos ir Lenkijos sienos apsaugos stiprinimui“ / Border safeguard iš dalies finansuojamas Interreg VI-A Lietuvos–Lenkijos bendradarbiavimo programos lėšomis (projekto Nr. LTPL00371). Jis yra logiška tęstinė grandis po dviejų sėkmingai įgyvendintų projektų ir stiprina esamus bendrus projektus pagal Interreg VI-A programą. Nors kiekvienas projektas turi unikalių veiklų, juos visus vienija bendras tikslas – sukurti tvarią ir veiksmingą dvišalę sistemą, skirtą tarpvalstybiniam nusikalstamumui mažinti ir galimų geopolitinėms grėsmėms valdyti pasienio regione.

Projekto, kuris pradėtas įgyvendinti 2025 m. birželio 1 d., trukmė – 24 mėnesiai. Projekto biudžetas yra 1.999.950,00 Eur, ES parama sudaro 1.599.960,00   Eur.

Projektas iš dalies yra finansuojamas Europos Regioninės plėtros fondo.

Parengė VSAT Komunikacijos skyriaus vedėja Lina Laurinaitytė

VSAT archyvo nuotr.

Pagrindiniai pakeitimai: 

• Patvirtinta skundo forma. Nuo šiol kiekvienas pacientas, pateikdamas skundą dėl galimai nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų ar pažeistų teisių, užpildys nustatytą formą. Ji padės užtikrinti, kad pateikiama visa reikalinga informacija, todėl skundas nebus grąžinamas tikslinti, o nagrinėjimo procesas taps greitesnis ir aiškesnis. 

• Aktyvus dalyvavimas ginčo sprendime. Siekiant skatinti pacientų saugos kultūrą ir užtikrinti konstruktyvų ginčų sprendimą, nustatyta prievolė tiek pacientams, tiek sveikatos priežiūros įstaigoms aktyviai dalyvauti nagrinėjant skundus. Jei pacientas nesutiks bendradarbiauti ir ignoruos įstaigos pastangas įgyvendinti Akreditavimo tarnybos rekomendacijas, galutinis sprendimas bus priimamas įvertinus įstaigos veiksmus. 

Tikslas – bendradarbiavimas ir mažiau beprasmių ginčų 

Akreditavimo tarnybos specialistai siekia supaprastinti skundų sprendimų būdus ir nuolat stebi situaciją, siūlo būtinus pakeitimus. 2024 m. tarnyba, mažindama naštą sveikatos priežiūros įstaigoms ir trumpindama skundų nagrinėjimo laiką keitė tvarką ir organizavo seminarų ciklą pokyčiams pristatyti. Nauja skundų nagrinėjimo tvarka pateisino lūkesčius – iš 105 gautų skundų per 2025 m. pirmą pusmetį, 60 proc. buvo nukreipta tiesiogiai sveikatos priežiūros įstaigoms ir išspręsta taikiai, bendraujant pacientui su sveikatos priežiūros įstaiga. Šiuo naujuoju pakeitimu siekiama dar sklandesnio skundų nagrinėjimo proceso jo pirminiame etape – pateikiant skundą.  

Akreditavimo tarnyba tikisi, kad geranoriškas pacientų, sveikatos priežiūros įstaigų ir Tarnybos bendradarbiavimas padės operatyviau spręsti problemas, užtikrins aukštesnę paslaugų kokybę ir sumažins beprasmių ginčų skaičių. 

Šeimos gydytojo komandoje dirbantis slaugytojas, vadovaudamasis gydytojo rekomendacijomis, gali pratęsti gydytojo paskirtą gydymą ir išrašyti receptą kai: paciento sveikatos būklė yra stabili, gydymas pratęsiamas ne ilgiau kaip 1 metams, o išrašomi tik tie vaistai, kuriuos pacientas jau vartojo ne trumpiau kaip 3 mėnesius ir jie nepriskiriami narkotiniams, psichotropiniams, vardiniams ar neregistruotiems vaistams. 

Tačiau išlieka sąlygų, kai pacientas dėl gydymo pratęsimo turi kreiptis į šeimos gydytoją: jei pacientui paskirti vaistai, nesilaikant jų gamintojo nurodytos paskirties ir (ar) vartojimo būdo; taip pat jei diagnostikos ir gydymo tvarkose, metodikose (astmos, cukrinio diabeto, diabetinės polineuropatijos, dislipidemijos, epilepsijos, glaukomos, hipertenzijos, Krono ligos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, migrenos, opinio kolito, osteoporozės, Parkinsono ligos, antrinio parkinsonizmo, prostatos hiperplazijos, psoriazės ir šlapimo nelaikymo) ar kompensuojamųjų vaistų sąrašuose nustatyta kitokia vaistų vartojimo tvarka.

Slaugytojų teisė pratęsti gydytojo paskirtą gydymą pirmiausia įtvirtinta Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatyme, vėliau – slaugytojo medicinos normoje, dar vėliau – Ambulatorinių slaugytojo konsultacijų teikimo reikalavimų apraše. Dabar ši funkcija galutinai įteisinta konkrečiose lėtinių ligų gydymo tvarkose, kurios suteikia praktinį pagrindą jos įgyvendinimui.

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad rugpjūčio pradžioje sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo patikslinta tvarka, pagal kurią gydytojui nustačius klinikinę diagnozę ir pateikus priežiūros rekomendaciją, slaugytojai nuo š. m. lapkričio mėnesio 1 d. galės savarankiškai paskirti kompensuojamas medicinos pagalbos priemones ir išrašyti pirmą receptą joms įsigyti, taip pat ir pratęsti šių priemonių skyrimą.

Visos šios įgyvendinamos priemonės prisideda prie sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, suteikia daugiau savarankiškumo slaugytojams, gerina šios profesijos prestižą ir prisideda prie  šeimos gydytojams tenkančios administracinės naštos mažinimo.

SAM Komunikacijos skyrius

Jonavos “VIKINGAI” iki pirmųjų oficialių 2025/26 m. sezono rungtynių planuoja sužaisti 3-4 kontrolines rungtynes. 

Pirmasis jėgų patikrinimas Jonavos komandos jau laukia šį sekmadienį rugpjūčio 31 dieną Suvalkuose su Lenkijos I diviziono salės futbolo komanda Futbalo Bialystok. 

Kaip ir praėjusiame sezone, Lietuvos Futsal A lygoje varžysis 9 komandos, išlaikant tą patį čempionato formatą. Vietą tarp stipriausiųjų išsaugojo aštuoni klubai: „Kauno Žalgiris“, Jonavos „VIKINGAI“, „Bruklinas“, „Gargždų pramogos“, „Akmenės kraštas“, VIP, „Radviliškis“ ir „Kėdainiai United“. Juos papildys „Vilnius futsal“ ekipa, pakeisianti „VGTU Vilkus“. 

Pirmieji Futsal A lygos turai numatyti rugsėjo 27–28 dienomis. Kaip ir praėjusiais metais, rugsėjo 13–14 d. Jonavos arenoje bus surengtos LFF Futsal Supertaurės varžybos, kuriose dalyvaus keturios stipriausios 2024/25 m. sezono komandos (Jonavos “VIKINGAi”, Kauno “Žalgiris”, Vilkaviškio ‘Bruklinas” ir “Akmenės kraštas”).  

Jonavos “VIKINGAI” inf. 

Nuo pirmadienio, rugsėjo 1 d., Europos Sąjungoje įsigalioja draudimas naudoti cheminę medžiagą – difenil fosfino oksidas (TPO). Ši medžiaga naudojama ir kosmetikos pramonėje – geliniuose nagų lakuose.

Gelinių nagų lakų, turinčių TPO, atliekos yra pavojingosios atliekos, todėl turi būti atskirai rūšiuojamos ir negali patekti į komunalinių atliekų konteinerius. Todėl grožio paslaugas teikiančios įmonės ir asmenys šias atliekas turi perduoti atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti pavojingąsias atliekas.

Šioms atliekoms, priklausomai nuo jų sudėties, siūlome priskirti atliekų kodą 16 03 05* (Organinės atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų) arba 16 03 03* (Neorganinės atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų). Vieną šių kodų reikėtų įvesti Atliekų tvarkytojų registre vykdant atliekų tvarkytojų paiešką.

Atliekų tvarkytojus, turinčius teisę priimti ir (ar) tvarkyti šias  atliekas,  galite rasti naudodamiesi Atliekų tvarkytojų valstybės registru. Grožio paslaugas teikiančios įmonės ir  asmenys informaciją apie mokamą šių atliekų priėmimą gali rasti  internetiniame tinklapyje Atliekų kultūra.

Atliekų tvarkymo įstatymas nustato, kad atliekų turėtojas, perdavęs atliekas prekiautojui atliekomis, tarpininkui, atliekų naudotojui ar šalintojui, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą.

Gyventojai, turintys tokio nagų lako atsargų, kaip ir kitas pavojingų medžiagų turinčias kosmetikos priemones (plaukų lakas, nagų lako valikliai, aerozoliniai dezodorantai ir kt.), gali nuvežti į regioninių atliekų tvarkymo centrų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Tokių aikštelių sąrašą galima rasti čia.

Mažiausiųjų saugumas – bendras rūpestis

Šiuo laikotarpiu keliuose padaugėja transporto priemonių, prie vairo sėda pradedantieji vairuotojai, į miestus atvyksta studentai. Tokia intensyvi eismo situacija keliuose labiausiai pavojinga tiems, kurie dar tik mokosi pažinti pasaulį – vaikams. Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas pabrėžia, kad policija šiuo metu tampa artimiausiu vaikų palydovu: „Kai kalbame apie saugumą keliuose rugsėjo mėnesį, pirmiausia kalbame apie mūsų mažiausius – tuos, kurie dar tik mokosi žengti pirmuosius savarankiškus žingsnius. Policija yra šalia jų – mes kartu stovime prie perėjos ir kartu pereiname gatvę. Tik visos bendruomenės atsakingas požiūris gali garantuoti, kad šie pirmieji jų žingsniai bus saugūs.“

Pasiruošimas ir savanorių telkimas

Dar prieš prasidedant rugsėjui policijos prašymu kelių savininkai visoje Lietuvoje apžiūrėjo pėsčiųjų perėjas prie ugdymo įstaigų, įvertino jų būklę, ženklinimą ir matomumą. Kaip ir kasmet, policija nelieka viena – prie iniciatyvos jungiasi gausus būrys bendruomeniškų savanorių. Šiais metais kartu dirbs Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos nariai, Lietuvos šaulių sąjungos atstovai, Karo policijos pareigūnai, daugiau kaip 21 500 km valstybinės reikšmės kelių prižiūrinčios AB „Kelių priežiūra“ darbuotojai ir jų savanoriai, prisijungs ir policijos rėmėjai. Apie 50 šalies miestų sulauks daugiau nei 400 savanorių pagalbos, kurie budės pėsčiųjų perėjose visoje Lietuvoje. Rugpjūčio pabaigoje savanoriams buvo surengti mokymai „Kaip tinkamai padėti užtikrinti saugų eismą prie perėjų“ ir išdalyta pareigūnų parengta metodinė medžiaga.

„Kelių saugumas – viena iš kertinių AB „Kelių priežiūra“ strateginių krypčių. Mūsų darbuotojai, prisidėdami prie šios iniciatyvos, vadovaujasi ne tik pareiga, bet ir nuoširdžiu vidiniu noru prisidėti prie bendruomenės gerovės. Rūpinimasis saugumu keliuose tampa jų asmenine misija, kuri gerokai peržengia tiesioginių darbų ribas – tai prasmingas indėlis į visos visuomenės saugumą“, – teigia AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.

Ilgametė kelių policijos partnerė VšĮ „Būk saugus LT“, savo veiklą vykdanti 19 Lietuvos savivaldybių, rengė ir pagamino informacinius lipdukus, juos užklijuos ant mokyklų durų.

Budėjimai prie perėjų – pirmųjų dienų saugumui

Rugsėjo pirmąją savaitę, o kai kur – visą mėnesį policijos pareigūnai kartu su savanoriais budės prie pėsčiųjų perėjų, esančių šalia mokyklų, pasitiks mažuosius moksleivius, padės jiems saugiai pereiti gatvę, stebės, kad vairuotojai būtų atidūs, ir tikrins jų blaivumą. Šalia kasdienės pagalbos vaikams vyks ir prevencinės priemonės, skirtos vyresniems jauniems eismo dalyviams – moksleiviams ir studentams. Pareigūnai tikrins, ar jie laikosi Kelių eismo taisyklių, ar segasi saugos diržus, ar važiuodami dviračiu ar elektrine mikrojudumo priemone, elektriniu paspirtuku dėvi šalmą, šviesą atspindinčią liemenę, ar nedaro šiurkščių pažeidimų. Taip pat bus užtikrinama, kad vaikus į mokyklas mokyklinių ir maršrutinių autobusų vairuotojai vežtų saugiai.

Tėvų atsakomybė – pirmoji saugumo pamoka

Policija pabrėžia, kad pirmoji saugaus eismo mokykla yra šeima. Tėvai turi ne tik pasirūpinti, kad vaikas žinotų saugų maršrutą į mokyklą, bet ir patys rodyti sektiną pavyzdį – sustoti prie perėjos, praleisti pėsčiuosius, segtis saugos diržą. Tik kasdienybėje matydami drausmingus tėvus, vaikai patys išmoksta atsakingai elgtis kelyje. Policija rekomenduoja prieš rugsėjo pirmąją suplanuoti saugų kelią į mokyklą, parodyti vaikams artimiausias perėjas, priminti, kad kelyje negalima naudotis telefonu ar ausinėmis, pasirūpinti, jog kuprinės ir drabužiai būtų su atšvaitais, o važiuojant dviračiu ar elektriniu paspirtuku būtų dėvimos apsaugos priemonės.

Disciplina – saugumo pagrindas

Disciplina yra svarbiausias saugaus eismo garantas. Ji neatsiranda savaime – jos mokomasi nuo mažų dienų šeimoje, mokykloje ir bendruomenėje. Rugsėjį, kai po atostogų vaikai grįžta į rutiną, drausmės atnaujinimas tampa ypač svarbus. Lietuvos policija primena, kad ir patys moksleiviai turi prisiimti atsakomybę už savo elgesį, būti atidūs, paisyti saugaus elgesio kelyje taisyklių, o vyresnieji – rodyti tinkamą pavyzdį mažesniesiems. Kiekviena pamoka apie saugų eismą, kiekvienas drausmingas žingsnis per perėją yra investicija į visų mūsų saugią ateitį.

Rūpestis vaikų saugumu yra visos visuomenės uždavinys. Lietuvos policija kartu su mokyklų bendruomenėmis, dvasininkija, socialiniais partneriais ir pilietiškais žmonėmis kviečia visus prisiminti: saugus rugsėjis įmanomas tik tuomet, kai visi kelyje jaučiamės atsakingi vieni už kitus.

Lietuvos policijos pranešimas spaudai 

Įtariama, kad tai gali būti narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Radinys perduotas policijai.

Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį – dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

(Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.)

Nereiškia vienatvės

„Aseksualūs asmenys yra tie, kurių lytiškai netraukia nei vyrai, nei moterys. Aseksualumas yra spektras, dviejų vienodų žmonių tiesiog nėra – vieni jaučia romantinį potraukį, o kiti nejaučia nei romantinio, nei lytinio potraukių“, – pasakoja E.Kuktoraitė.

Ji atkreipia dėmesį, kad vienas populiariausių mitų, su kuriais susiduria aseksualūs žmonės, yra įsitikinimas, jog jie tiesiog dar nesutiko „to teisingo“ žmogaus.

„Dažnai yra pastebimi klaidingi įsitikinimai, kad žmogus dar nesutiko tinkamo partnerio ir dėl to nejaučia lytinės traukos. Bet iš tiesų yra žmonių, kuriems lytinis potraukis nėra svarbi gyvenimo dalis, kad ir kaip tai būtų piešiama visuomenėje“, – aiškina LGBT teisių organizacijos komunikacijos vadovė Eglė Kuktoraitė.

Kitas paplitęs stereotipas – kad aseksualūs žmonės pasmerkti vienatvei. „Jeigu žmogus turi poreikį kurti romantinius santykius ir porai toks susitarimas tinka, tuomet viskas turėtų klostytis be didelių problemų. Todėl tikrai nereikia galvoti, kad aseksualus žmogus turės visą gyvenimą praleisti vienas tarsi vienuolis, izoliuotas nuo bet kokių romantinių santykių“, – pabrėžia E.Kuktoraitė.

Orientacija – ne liga

Dalis visuomenės įsitikinę, kad aseksualumas kyla dėl traumos ar hormonų disbalanso. Tokie medicininiai ir psichologiniai mitai apie aseksualumą ypač žalingi, sako pašnekovė.

„Girdima, kad aseksualiam žmogui reikia pasitikrinti hormonų lygį organizme, tačiau tai nepakeis situacijos – aseksualus žmogus negali būti „pagydomas“,“ – teigia pašnekovė.

„Manau, kad traumos dažniausiai sukelia kitokio pobūdžio sutrikimus. Reikia prisiminti, kad aseksualumas nėra antiseksualumas – poreikis būti su kitu žmogumi kyla jau vaikystėje ar paauglystėje“, – pabrėžia E.Kuktoraitė.

Ji atkreipia dėmesį į svarbų skirtumą: jei žmogus dėl trauminės patirties prarado lytinį potraukį, po terapijos jis gali būti atgautas. Tačiau aseksualumas – ne liga ar sutrikimas, kurį reikia gydyti.

Paaugliai jaučia spaudimą

„Paauglystėje visiems LGBT bendruomenei priklausantiems žmonėms kyla daug klausimų ir jie pereina etapą, kai ieško atsakymų – kas aš esu, kas man patinka, kaip mane traukia ar netraukia žmonės. Jaunimas dažnai ieško informacijos internete, kuria pažintis ir save taip identifikuoja“, – pasakoja E.Kuktoraitė.

Anot pašnekovės, net ir atradus save, kelias nėra lengvas. Lietuvoje aseksualūs žmonės susiduria su spaudimu – tiek iš visuomenės, tiek iš artimųjų.

„Pirmiausia, Lietuvoje vis dar aktualus šeimos sukūrimo, giminės pratęsimo motyvas. Bet jeigu žmogus yra atsiskleidęs apie savo orientaciją, neigiamos reakcijos jis gali sulaukti ir iš esamų ar būsimų partnerių“, – teigia komunikacijos vadovė. Ji pabrėžia, kad dažnai keliamas lūkestis, jog aseksualus žmogus privalo išpildyti partnerio seksualinius poreikius.

Per mažai psichologų pagalbos

Vienišumas ir nesupratimas veda prie rimtų psichikos sveikatos problemų. „Jiems atsiranda didesnė tikimybė susirgti depresija ir kitomis psichikos ligomis, gali atsirasti noras vartoti svaiginančias medžiagas. Tai yra didelė problema, kurią LGBT bendruomenė išgyvena labiau nei likusi visuomenės dalis“, – perspėja E.Kuktoraitė.

Paradoksalu, bet kreipiantis pagalbos į psichologus, situacija gali dar labiau pablogėti.

„Manau, kad požiūrio į visą LGBT bendruomenę Lietuvoje tikrai nepakanka. Vis dar gauname užklausų su klausimais, kurie psichologai dirba su LGBT asmenimis. Tai rodo, kad bendruomenei dar nėra aišku, ar ji bus priimama tokia, kokia yra“, – apgailestauja specialistė.

Komunikacijos vadovė mano, kad psichologai turėtų viešai deklaruoti palaikymą LGBT bendruomenei, kad žmonės žinotų, pas ką kreiptis yra saugu.

Nematomi net bendruomenėje

„Kadangi Lietuvoje LGBT žmonės dar yra pakišami po „gėjų“ kategorija, visos kitos bendruomenės dar yra nematomos, – aseksualių asmenų padėtį apibūdina E.Kuktoraitė. – Jų problemos tikrai dažnai yra nuvertinamos arba praleidžiamos pro pirštus.“

Ji pastebi, kad nors specifinės statistikos apie aseksualius žmones Lietuvoje nėra, apklausos rodo – ypač tarp jaunimo yra nemažai žmonių, kurie save identifikuoja kaip aseksualius. Visgi jiems palaikymo trūksta net pačioje LGBT bendruomenėje. „Kalbant apie aseksualumą, tam tikri bendruomenės nariai ne visiškai įvertina šios mažesnės bendruomenės lygiavertiškumą“, – pripažįsta komunikacijos vadovė.

Stokojama politinės valios

„Vis dar yra jaučiamas laukinių devyniasdešimtųjų palikimas rodyti vaizdo įrašus iš Vakaruose vykstančių eitynių ir klaidinti visuomenę, kad Lietuvoje galima pamatyti taip besielgiančią LGBT bendruomenę“, – apie visuomenę klaidinančią propagandą kalba E.Kuktoraitė.

Jos teigimu, pokyčiams trūksta politinės valios sutvarkyti bent minimalius žmogaus teisių standartus. „Kai politinė valia atsiras ir bus priimti įstatymai, visuomenė labai greitai pamatys, kad niekas nesumažino daugumos turimų teisių ir progresyvumas pamažu didės“, – tikisi specialistė.

Tarp kitko

Pastaraisiais metais kalbama apie daug konkretesnius aseksualumo tipus, kurie skiriasi pagal lytinio potraukio dažnumą, stiprumą:

Demiseksualai pirmiausia turi pajusti su kitu žmogumi siejantį stiprų romantišką ar emocinį ryšį, tuomet pajaučia lytinį potraukį.

Fraseksualas – priešingybė demiseksualui. Iš pradžių žmogus jaučia seksualinį potraukį, bet tas troškimas išblėsta, kai atsiranda emocinis ryšys.

Pilkaseksualumas išryškėja tada, kai seksualinė orientacija yra kažkur tarp aseksualaus ir aloseksualaus (jaučiančio seksualinį potraukį). Toks žmogus kartais gali jausti lytinį potraukį, bet itin retai ir nestipriai.

Aceflux reiškia, kad žmogus turi keletą aseksualumo ir keletą seksualinio potraukio laikotarpių, kurie nuolatos apsikeičia vietomis.

Litoseksualas – tai žmogus, kuris gali jausti seksualinį potraukį kitiems, bet nenori ar nereikalauja, kad šis potraukis būtų atsakomas. Kai kurie jaučiasi nejaukiai, jei pastebi, kad kitas žmogus nori su jais turėti lytinių santykių.

 „Lietuvos sveikata“ inf.

„Tokio dvoko dar nebuvo – Rimkų mikrorajone vos įmanoma praeiti, kvapas nusidriekė iki Lietavos gatvės, o vėliau pasiekė ir Ruklos miestelį. Tai ne paprastas laukų tręšimo kvapas, čia jau lyg kažkas būtų nutikę nuotekų sistemose“, – teigė jonaviečiai.

Gyventojai spėja, kad smarvės šaltinis gali būti ne ūkininkų veikla, o techninis gedimas. „Kvapas pernelyg aitrus, pernelyg intensyvus. Atrodo, kad tai ne laukai, o kažkokia avarija“, – pasakojo vietiniai.

„Esame gavę tik vieną pranešimą apie smarvę, bet neturime konkrečios informacijos, iš kur ji sklinda. Jei būtų žinoma vieta, galėtume siųsti pareigūnus“, – sakė aplinkosaugininkai.

Problema, anot specialistų, ta, kad gyventojai dažniausiai piktinasi tarpusavyje, tačiau į institucijas nesikreipia, todėl trūksta konkrečių duomenų. Situaciją apsunkina ir tai, kad kvapas sklinda vakarais, kai dauguma tarnybų jau nebedirba.

Kol kas lieka neaišku, ar Jonavoje užfiksuotas fekalijų dvokas yra įprasto tręšimo pasekmė, ar signalas apie rimtesnę avariją nuotekų tinkluose. Gyventojai tikisi, kad atsakingos institucijos kuo greičiau nustatys šaltinį ir imsis priemonių.

Tai – bendras institucijų projektas, kurį vykdo Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centro specialistai.  

Į biudžetą – daugiau kaip 1 mln. eurų papildomų mokesčių 

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centro specialistai patikrino 17 įmonių, daugiausia transporto, statybos, apdirbamosios pramonės ir maitinimo sektoriuose. Atrinktos įmonės buvo tos, kurių „Sodrai“ teikti duomenys apie darbuotojų draudžiamąsias pajamas nesutapo su VMI pateikta informacija apie išmokėtus atlyginimus ir išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį. 

Baigę 12 patikrinimų, specialistai pasiekė konkrečių rezultatų: 

• papildomai deklaruota 787 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio; 

• priskaičiuota 58 tūkst. eurų socialinio draudimo įmokų; 

• apskaičiuota 73 tūkst. eurų delspinigių; 

• deklaruota dar 155 tūkst. eurų kitų mokesčių; 

• paskirta beveik 9 tūkst. eurų baudų už nustatytus pažeidimus. 

Iš viso, įgyvendinant „Sodros“ ir VMI deklaruojamo darbo užmokesčio palyginimo projektą, į biudžetą papildomai bus surinkta daugiau nei 1,08 mln. eurų. 

Kodėl tai svarbu darbuotojams? 

Deklaruojant per mažus atlyginimus „Sodrai“, darbuotojai praranda dalį savo socialinių garantijų. Nuo oficialiai deklaruoto atlyginimo dydžio priklauso būsimų pensijų dydis, taip pat ligos, tėvystės ar motinystės išmokos bei kitos socialinio draudimo išmokos. 

Valstybinė mokesčių inspekcija tęs darbus 

Tarpinstituciniam bendradarbiavimo centrui nustačius, kad įmonės gali piktybiškai naudoti šią schemą ir teikti institucijoms klaidingus duomenis, informacija apie projekto išvadas perduota VMI.  

VMI išanalizavo 2020–2024 metų visų šalies mokesčių mokėtojų duomenis, atrinko rizikingas įmones ir jų patikrą perdavė savo padaliniams, kurie imsis tolimesnių veiksmų bei taikys administracines poveikio priemones. 

Ką veikia Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centras? 

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centras yra analitikos, operacijų, planavimo bei įgyvendinimo darbo grupė, sudaryta iš Valstybinės darbo inspekcijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, „Sodros“ Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Policijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistų.  

Centras įkurtas 2024 metų vasario mėnesį, kad institucijos galėtų glaudžiau bendradarbiauti. Jo specialistai keičiasi informacija ir analizuoja atvejus, susijusius su nelegaliu ar nedeklaruotu darbu, priverstiniu darbu, užsieniečių įdarbinimo pažeidimais bei kitais piktnaudžiavimais, kai darbdaviai bando išvengti mokesčių ar nesąžiningai elgiasi su darbuotojais. 

,,Sodra" inf.