Jonavos žinių naujienos

Jonaviečiai, ar pajutote kuro kainų šuolį?

jonavoszinios.lt — Tue, 03 Mar 2026 17:15:51 +0200

Prasidėjus kariniams veiksmams Artimuosiuose Rytuose ir tarptautinėse rinkose šoktelėjus žaliavinės „Brent“ naftos kainai, kuro kainų augimą pajuto ir vairuotojai Lietuvoje. Per pirmąsias prekybos minutes naftos ateities sandoriai brango dviženkliu tempu, o bendra kainos kilimo riba siekė beveik 10 procentų.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas LRT radijui teigė, kad tokie pokyčiai tarptautinėje rinkoje neišvengiamai atsispindi ir degalų kainodaroje. Jo vertinimu, kadangi žaliavinė nafta sudaro maždaug trečdalį galutinės degalų savikainos, beveik dešimtadaliu išaugusi jos kaina galėjo lemti apie 5 centų padidėjimą degalinėse.

Anot asociacijos vadovo, nors dalis mažmeninių tinklų šiuo metu dar prekiauja anksčiau įsigytais degalais, rinkos dalyviai jau ruošiasi galimam tolesniam brangimui. Todėl kainos koreguojamos iš anksto, atsižvelgiant į prognozuojamas didmeninių kontraktų ir žaliavos kainų tendencijas. Skirtingi tiekimo susitarimai taip pat gali lemti nevienodą kainų politiką atskiruose tinkluose, tačiau bendra kryptis rodo pasirengimą galimam tolesniam augimui.

Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiūtė nurodo, kad šią savaitę vidutinės kuro kainos šalies degalinėse pakilo apie 2 centus. Agentūros duomenimis, pastaruoju metu fiksuojamas nuosaikus tiek dyzelino, tiek benzino brangimas, be staigių sukrėtimų.

Vis dėlto kainų skirtumai tarp tinklų išlieka ženklūs – dyzelino litras kai kur kainuoja apie 1,5 euro, kitur – iki 1,77 euro, o šalies vidurkis siekia maždaug 1,64 euro.

Naftos rinkose brangimas fiksuotas po to, kai savaitgalį paaštrėjo konfliktas tarp Izraelis, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Iranas. Pranešta apie karines atakas ir atsakomąsias operacijas, taip pat apie laivybos ribojimus per strategiškai svarbų Hormūzo sąsiauris. Šiuo keliu gabenama maždaug penktadalis pasaulio naftos, todėl bet kokie trikdžiai akimirksniu paveikia energijos išteklių kainas ir didina įtampą pasaulio rinkose.

Aštuonios pagrindinės OPEC+ šalys paskelbė didinsiančios kasdienę naftos gavybą, siekdamos užtikrinti pasiūlą ir sušvelninti pernelyg staigius kainų svyravimus.

Aktualu norintiems dirbti viešajame sektoriuje: startavo portalas dirbuvalstybei.vva.lt

jonavoszinios.lt — Tue, 03 Mar 2026 16:49:30 +0200

Šiandien oficialiai pradėjo veikti atnaujintas viešojo sektoriaus darbo skelbimų portalas dirbuvalstybei.vva.lt. Tai svarbus žingsnis modernizuojant valstybės tarnybą ir darant ją patrauklesnę šiuolaikiniams talentams. Naujasis portalas pakeitė dešimtmečius tarnavusią portalas.vtd.lt platformą.

„Mūsų tikslas – kad valstybė taptų geidžiamu darbdaviu, o kelias į ją būtų paprastas ir modernus. Naujasis portalas nėra tik dizaino pokytis. Tai įrankis, kuris stiprina viešąjį sektorių. Dabar kiekvienas profesionalas, norintis prisidėti prie valstybės kūrimo, galės rasti patrauklų darbo pasiūlymą viešame sektoriuje žymiai paprasčiau. Kviečiame išbandyti naująsias galimybes ir atrasti save viešajame sektoriuje“, – sako Aistis Rusteika, Viešojo valdymo agentūros Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vedėjas.

Svarbiausios naujovės:
•   Viena vieta visiems pasiūlymams. Portale skelbiami viešojo sektoriaus konkursai: nuo valstybės tarnautojų iki darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ar laikinojo įdarbinimo galimybių.
•   Aiškumas ir skaidrumas. Skelbimuose pateikiama detali informacija apie darbo užmokestį, reikalavimus ir įstaigos veiklą, o patobulinta filtravimo sistema padeda nepasiklysti pasiūlymų gausoje.
•   Efektyvumas įstaigoms. Atnaujinta posistemė leidžia įstaigoms efektyviau prisistatyti potencialiems kandidatams.
•   Ateities planai. Šią vasarą bus atnaujinta ir pretendentų savitarna – bus patogiau ir aiškiau teikti prašymus į darbo vietas.

Kas keičiasi pretendentams:
•   Intuityvi paieška. Išplėstiniai filtrai leis lengvai rasti skelbimus pagal regioną, įstaigos tipą, darbo užmokestį ar pareigų grupę.
•   Išsamesnė informacija. Naujo dizaino skelbimuose aiškiai matomi reikalavimai, darbo pobūdis, siūlomas darbo užmokestis, įstaigos vertybės ir naudos dirbantiems.
•   Patogumas mobiliajame telefone. Nuo šiol patogiau žiūrėti skelbimus ir rinktis būsimą darbą bus galima ir mobiliajame telefone.

Svarbu. Senasis skelbimų portalas https://portalas.vtd.lt/ veiks iki šių metų kovo 24 dienos. Šiame portale bus užbaigiami skelbimai, kurie buvo paskelbti iki kovo 2 dienos. Skelbimai, kurie bus paskelbti nuo kovo 3 dienos, atsivaizduos naujame portale dirbuvalstybei.vva.lt. Užsidarius visiems seniems skelbimams, senasis portalas bus nepasiekiamas.

Kviečiame apsilankyti, užsiregistruoti ir tapti pokyčių dalimi. Jūsų karjera valstybei prasideda dirbuvalstybei.vva.lt

Viešojo sektoriaus darbo skelbimų portalas sukurtas įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis finansuojamą projektą "Pažangios viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymo sistemos sukūrimas ir įdiegimas" Nr. 11-004-P-0001

Viešojo valdymo agentūros inf.

Pristatytas naujas pilietino ugdymo vadovėlis

jonavoszinios.lt — Tue, 03 Mar 2026 16:00:00 +0200

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija parengė ir išleido vadovėlį „Nacionalinis saugumas ir krašto gynyba“, skirtą 11 ir 12 klasėms. Dviejų dalių vadovėlyje pristatomi nacionalinio saugumo ir krašto gynybos pagrindai: paaiškinama nacionalinio saugumo samprata, apžvelgiamos Lietuvai ir pasauliui kylančios grėsmės, analizuojami demokratinių ir autoritarinių valstybių užsienio bei gynybos politikos skirtumai. Aptariami šiuolaikiniai karų tipai, hibridinio karo ypatumai, medijų įtaka visuomenei.

Leidinyje taip pat nagrinėjamas visuomenės pasirengimas krizėms ir ekstremalioms situacijoms, kibernetinio bei informacinio saugumo klausimai, pilietinio pasipriešinimo pagrindai ir piliečių vaidmuo užtikrinant valstybės saugumą. Atskirai pristatoma Lietuvos nacionalinio saugumo ir visuotinės gynybos sistema, teisiniai režimai, pagrindiniai saugumo dokumentai bei Lietuvos kariuomenės struktūra ir funkcijos taikos ir karo metu.

„Šis vadovėlis skirtas ugdyti brandų, kritiškai mąstantį pilietį, gebantį atpažinti grėsmes ir prisiimti atsakomybę už valstybės saugumą. Informacinės, hibridinės bei kibernetinės rusijos atakos prieš Baltijos valstybes, deja, jau tapo mūsų kasdienybės dalimi. Socialiniai tinklai į jauno žmogaus gyvenimą dažnai įneša dar daugiau sumaišties, todėl geriausias vaistas nuo dezinformacijos yra aiški ir nuosekliai, dažnai kartojama informacija. Kova su dezinformacija yra mūsų visų bendras darbas, tad tikiu, kad šis vadovėlis padės jaunam žmogui įgyti šiandien būtinas žinias“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Vadovėlio pagrindinis redaktorius – dr. Mindaugas Nefas, prie daugiau nei 30 skirtingų temų dirbo daugiau nei 20 akademikų, mokslininkų ir dėstytojų.

„Valstybės saugumas nėra tik kariuomenės reikalas. Tai – kiekvieno iš mūsų žinios ir pasirengimas. Šis vadovėlis padės jauniems žmonėms ne tik pažinti galimas grėsmes, bet ir jas realiai įvertinti, padės ugdyti gebėjimą atskirti tiesą nuo manipuliacijos, suprasti hibridinio karo ypatumus ir informacinio saugumo reikšmę. Tikiu, kad gautos žinios jauniems žmonėms suteiks pasitikėjimo savimi kritinėse situacijose, padės suprasti, kad valstybės saugumas yra neatsiejama mūsų laisvės ir ateities dalis. Linkiu moksleiviams šį leidinį naudoti ne tik nacionalinio saugumo ir krašto gynybos, pilietiškumo pagrindų, gyvenimo įgūdžių, istorijos pamokose, bet ir diskusijose už jų ribų, nes saugi valstybė prasideda nuo žinančio ir atsakingo piliečio“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) nuosekliai stiprina bendradarbiavimą su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Praėjusiais metais buvo pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas dėl Lietuvos mokinių ir jaunimo pilietinio ir patriotinio ugdymo. Kartu parengtame veiksmų plane šiam tikslui numatyta per 30 konkrečių priemonių, kurios stiprina pilietinį ugdymą bei didina moksleivių fizinį aktyvumą.

KAM inf.

Natalija Bunkė su gyvo garso grupe Jonavoje

jonavoszinios.lt — Tue, 03 Mar 2026 15:22:38 +0200

Po ambicingiausio savo karjeros 360 laipsnių koncerto Kauno „Žalgirio“ arenoje Natalija Bunkė turi naujienų, kurių praleisti tiesiog neįmanoma. Šį pavasarį atlikėja leidžiasi į koncertinę kelionę po Lietuvą ir kviečia į artimus, šiltus susitikimus su savo klausytojais septyniuose miestuose.

Balandžio mėnesį Natalija Bunkė kartu su gyvo garso grupe surengs koncertus:

Balandžio 9 d. – Šiauliuose (Koncertų salė „Saulė“)
Balandžio 10 d. – Utenoje (Utenos kultūros centras)
Balandžio 15 d. – Marijampolėje (Marijampolės kultūros centras)
Balandžio 16 d. – Jonavoje (Jonavos kultūros centras)
Balandžio 17 d. – Klaipėdoje (Kultūros centras Žvejų rūmai)
Balandžio 23 d. – Alytuje (Alytaus kultūros centras)
Balandžio 24 d. – Mažeikiuose (Mažeikių kultūros centras)

Koncertuose skambės geriausi ir klausytojų pamėgti hitai bei naujausios dainos, atliekamos gyvai su profesionalių muzikantų grupe. Tai galimybė iš arti pajusti sceninę energiją, emociją ir ryšį, kuriuo Natalija Bunkė garsėja jau daugelį metų.

Bilietus į koncertus jau galima įsigyti Bilietai.lt - https://bit.ly/NB_Turas

Girdime dažniau, bet atvejų ne daugiau: kaip veikia nesaugaus maisto pranešimų sistema

jonavoszinios.lt — Tue, 03 Mar 2026 15:00:00 +0200

Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje dažniau pasirodo pranešimų apie nustatytus nesaugius maisto produktus. Natūralu, kad visuomenei galėtų susidaryti įspūdis, jog tokių atvejų daugėja, tačiau Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) patikina, kad didėjančios nesaugaus maisto atvejų tendencijos nėra fiksuojama. Iš tiesų pasikeitė ne situacija, o informacija yra lengviau prieinama. Tai rodo, kad didėja maisto saugos sistemos skaidrumas ir kad vartotojai aktyviai informuojami.

Kas yra RASFF ir kaip ji veikia?

RASFF (ang. Rapid Alert System for Food and Feed) – tai visą Europos Sąjungą jungianti Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema. Jos dėka valstybės narės operatyviai keičiasi informacija apie galimus rizikingus sveikatai maisto produktus ir pašarus.

Lietuvoje VMVT praėjusiais metais sukūrė papildomą įrankį, kurį nuolat tobulina – viešą RASFF pranešimų švieslentę, kurioje realiuoju laiku skelbiami nustatyti nesaugūs maisto produktai ar pašarai. Ši informacija tapo lengvai prieinama ir suprantama kiekvienam vartotojui, todėl dėmesys tokiems pranešimams išaugo.

Augančios pranešimų tendencijos nėra

Šiais metais RASFF sistemoje iš viso užfiksuotas 41 pranešimas apie nesaugius produktus. Praėjusiais metais iki kovo mėnesio pradžios buvo gauti ir paviešinti 52 RASFF pranešimai.

Tai rodo, kad pranešimų skaičius neauga, o kai kuriais laikotarpiais jis yra net mažesnis. Vis dėlto dėl viešos ir patogios informacijos sklaidos visuomenė apie juos sužino dažniau ir greičiau.

Ką daro VMVT, gavusi pranešimą?

Gavusi RASFF pranešimą kiekvienu atveju VMVT veikia pagal aiškią ir nuoseklią procedūrą:

Nustatomi produkcijos gavėjai Lietuvoje, jiems nurodoma produktą atšaukti iš rinkos.
Informacija viešai skelbiama VMVT švieslentėje.
Produkto gavėjams nurodoma informuoti visus tiekėjus ar kitas produkcijos platinimo vietas ir vartotojus apie nesaugaus maisto produkto atšaukimą iš rinkos.
Prekybininkai taip pat privalo informaciją apie atšaukiamą nesaugų produktą skelbti prekybos vietose ir kitais viešinimo kanalais pagal poreikį.
Atliekami ūkio subjektų patikrinimai, vykdomas produktų atsekamumo tyrimas.
VMVT vykdo tolesnę kontrolę – tikrina, ar įmonės laikosi visų reikalavimų.

Svarbu pabrėžti: galutinis tikslas visuomet tas pats – greitai informuoti, surinkti produktus iš prekybos vietų ir juos sunaikinti, kad vartotojai būtų saugūs.

Atsakomybė už saugių maisto produktų tiekimą rinkai tenka patiems ūkio subjektams – gamintojams, importuotojams, platintojams ir prekybininkams.

Ką turėtų žinoti vartotojai?

Visa informacija realiu laiku skelbiama RASFF švieslentėje, VMVT interneto svetainėje. Švieslentėje galima rasti:

produkto pavadinimą,
kilmės šalį,
gamintoją ar importuotoją,
nustatyto pažeidimo pobūdį,
partijos numerį.

Paspaudus [+] ant konkrečios eilutės, pateikiama išsamesnė informacija.

Vartotojai raginami periodiškai patikrinti švieslentę: jei įsigijote čia nurodytą produktą, nevartokite jo ir grąžinkite į prekybos vietą.

VMVT inf.

Valstybės kontrolė: Ar „Sodros“ rezervas atlaikys neišvengiamus Lietuvos demografijos pokyčius?

jonavoszinios.lt — Tue, 03 Mar 2026 14:16:47 +0200

Valstybinio socialinio draudimo rezervinis fondas (toliau – rezervinis fondas) yra skirtas valstybinio socialinio draudimo sistemos finansiniam stabilumui ir tęstinumui užtikrinti. Kitaip tariant, rezervas šiandien veikia kaip ciklinio stabilizavimo įrankis – jis kaupiamas gerais laikais, kai ekonomika auga ir valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) metinės pajamos viršija išlaidas, o naudojamas tuomet, kai einamųjų pajamų socialinėms išmokoms nepakanka, pavyzdžiui, ekonomikos nuosmukio metu. Toks būdas tvarkyti socialinio draudimo finansus leidžia išlaikyti stabilų pensijų ir socialinių išmokų lygį blogais laikais ir neleidžia laikinų ciklinių pajamų paversti nuolatiniais įsipareigojimais. Įstatymuose nustatytas rezervinio fondo dydis – sukaupti praėjusių vienerių metų VSDF išlaidų sumą. 2025 m. pabaigoje rezervinis fondas siekė apie 4,5 mlrd. Eur. Tai sudaro beveik 64 proc. VSDF 2024 m. išlaidų. Iš pirmo žvilgsnio ši sukaupta suma atrodo nemenka, tačiau keliamas esminis klausimas, ar jos pakaks ateities iššūkiams suvaldyti. Deja, bet trumpas ir aiškus atsakymas būtų ne. Pirminė rezervo paskirtis yra padengti laikiną išteklių trūkumą socialinio draudimo išmokoms, tačiau šiuo metu sukauptos sumos nepakanka, kad būtų įvykdyti prisiimti ilgalaikiai įsipareigojimai. Ilgalaikėms rizikoms atskiras rezervas nėra kaupiamas. Panagrinėkime, kas lemia tokį vertinimą.

Vienas svarbiausių ilgalaikių socialinio draudimo sistemos iššūkių – neišvengiamas visuomenės senėjimas. Tai ne ciklinis svyravimas, o struktūrinis lūžis. Nepriklausoma fiskalinė institucija (NFI) projektuoja[1], kad net ir išliekant teigiamai grynajai migracijai (kai daugiau gyventojų atvyksta, nei išvyksta) Lietuvos populiacija mažės ir 2050 m. gali siekti 2,6 mln. gyventojų. Tai lems jau dabar susidariusi nepalanki gyventojų struktūra ir žemas gimstamumas. Pažvelgus į gyventojų struktūrą galima įsitikinti, kad jau per artimiausius kelerius metus socialinio draudimo sistemą pradės stipriai veikti augantis pensininkų skaičius. Šiuo metu viena didžiausių Lietuvos gyventojų kohortų yra 60–64 m. amžiaus. 2025 m. vieną senyvo amžiaus asmenį išlaikė daugiau nei 3 darbingo amžiaus asmenys, o 2050 m. numatoma, kad šis skaičius sumažės iki 2.

Ilguoju laikotarpiu senstant visuomenei, augs pensijų išlaidos ir pradės formuotis VSDF nuolatinis (struktūrinis) deficitas. Skaičiavimuose[2] laikoma, kad VSDF pajamos projektuojamu laikotarpiu kils darbo užmokesčio fondo augimo tempu, todėl pajamų ir BVP santykis ilgainiui išliks santykinai stabilus (1 pav.). VSDF išlaidų ir BVP santykis didės labiausiai dėl augsiančio senatvės pensijos gavėjų skaičiaus. Pagal nesikeičiančios politikos scenarijų (kai 2026–2028 m. pajamų ir išlaidų prognozė grindžiama 2026 m. VSDF biudžeto projektu), VSDF pajamos viršys išlaidas iki 2034 metų. Vėliau pradės formuotis deficitas, kuris augs didėjant senatvės pensijų išlaidoms. Atitinkamai susidaręs deficitas būtų finansuojamas ciklinio rezervo sąskaita. Fiskalinė drausmė yra prioritetas, tačiau svarbu neignoruoti ir kitų socialinių aspektų. Skaičiavimuose laikoma, kad pensijų pakeitimo norma sieks apie 47–50 proc. Tai reiškia, kad beveik neliktų erdvės pensinio amžiaus žmonių skurdo rizikai mažinti.

Papildomas individualiosios pensijos dalies indeksavimas keleriais metais paankstintų VSDF deficito susidarymą. Analizuojant VSDF išlaidas ilguoju laikotarpiu, buvo vertinami dar du scenarijai. Abiem atvejais numatytas individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies papildomas indeksavimas nuo 2027 metų, tam skiriant atitinkamai 10 ir 20 proc. planuojamo VSDF biudžeto perviršio. Remiantis atliktais skaičiavimais, papildomas indeksavimas lemtų anksčiau susidarantį VSDF biudžeto deficitą nei pagal nesikeičiančios politikos scenarijų (1 pav.). Papildomas individualiosios dalies indeksavimas, skiriant 10 proc. VSDF perviršio, būtų galimas iki 2032 metų, nes vėliau pradėtų formuotis VSDF biudžeto deficitas. Atitinkamai spartesnis indeksavimas (skiriant 20 proc. perviršio) galėtų būti vykdomas dar trumpesniu laikotarpiu.

Ilgalaikėje perspektyvoje VSDF biudžeto deficitas lems nuoseklų rezervo mažėjimą, kurį dar labiau paspartintų papildomas pensijų indeksavimas. Numatoma, kad 2026–2028 m. rezervo dydį reikšmingai papildys iš II pakopos pensijų fondų grįžusios „Sodros“ ir valstybės biudžeto įmokos (2 pav.). Pagal nesikeičiančios politikos scenarijų, iki 2031 m. rezervo dydis toliau augs, o tai lems VSDF biudžeto perviršis. Tačiau vėliau, stiprėjant demografiniam spaudimui, rezervo dydis nuosekliai mažės ir 2047 metais jo nebeliks. Tai reikštų, kad per kiek daugiau nei dešimtmetį būtų visiškai išnaudota priemonė, kuri yra gyvybiškai būtina amortizuojant netikėtus ekonominius šokus (krizes). Jei nebūtų priimti politikos sprendimai, siekiant toliau vykdyti prisiimtus VSDF įsipareigojimus, tektų didinti valstybės skolą. Tokia situacija būtų nepalanki dėl kelių aspektų. Pirma, rezervo išnaudojimas demografijos nulemtam struktūriniam deficitui dengti mažintų galimybes ateityje užtikrinti VSDF biudžeto stabilumą ekonominių šokų metu. Antra, išaugęs skolinimasis neigiamai veiktų šalies viešųjų finansų tvarumą ilguoju laikotarpiu.

Numatant individualiosios pensijos dalies papildomą indeksavimą, rezervas mažėtų sparčiau. Skiriant 10 proc. VSDF biudžeto perviršio, rezervas būtų išnaudotas iki 2044 metų, o skiriant 20 proc. – jau iki 2042 metų. Tai lemtų du veiksniai. Pirma, artimiausiais metais VSDF rezervas būtų kaupiamas lėčiau, nes dalis VSDF perviršio būtų skirta papildomam pensijų indeksavimui. Antra, papildomas indeksavimas didintų pensijų pakeitimo normą, t. y. ilgalaikius VSDF įsipareigojimus, kuriuos reikėtų finansuoti ateityje.

Sukauptų rezervų nepakaks demografijos pokyčiams atlaikyti, todėl būtina ieškoti ilgalaikių VSDF finansavimo sprendimų. Atlikti skaičiavimai rodo, kad dėl demografinio spaudimo rezervinis fondas būtų visiškai išnaudotas anksčiau nei 2050 metais, nepaisant to, ar būtų priimtas sprendimas taikyti papildomą pensijų indeksavimą. Tačiau demografiniai pokyčiai nebūtinai reiškia nuosprendį socialinio draudimo sistemai: jei įvyktų darbo našumo ir BVP augimo esminis lūžis, ilgainiui tai galėtų sušvelninti visuomenės senėjimo pasekmes. Norint vykdyti esamus įsipareigojimus ir neapleisti kitų socialinių tikslų, tokių kaip pensinio amžiaus žmonių skurdo mažinimas, būtina derinti įvairias priemones. Nepriklausoma fiskalinė institucija pažymi, kad reikalingos ne tik pajamų priemonės, bet ir struktūrinės reformos, ypač skatinančios darbo našumo ir tvarų ekonomikos augimą. Norint vykdyti esamus įsipareigojimus, preliminariu vertinimu, 2027 m. rezervo dydis turėtų siekti žymiai daugiau nei 100 proc. praėjusių metų išlaidų (2025 m. siekė beveik 64 proc.), kad būtų atlaikytas demografijos spaudimas nagrinėjamu laikotarpiu. Pažymėtina, kad į šio vertinimo prielaidas nebuvo įtraukti makroekonominiai šokai, kurie ilguoju laikotarpiu yra tikėtini vykstant ūkio raidos ciklams. Jau dabar priimant sprendimus būtina neignoruoti neišvengiamų demografijos tendencijų ir užtikrinti ciklinį stabilumą ir ilgalaikį sistemos tvarumą. Bet koks delsimas tik dar labiau apribos valstybės pasirinkimo laisvę tarp mokesčių didinimo ir kitų socialinių tikslų.

[1] Prieiga per internetą: https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/24297/valdzios-sektoriaus-finansu-tvarumo-20252050-m-vertinimas.

[2] Rengiant šio vertinimo ilgojo laikotarpio VSDF pajamų ir išlaidų projekcijas, remtasi NFI valdžios sektoriaus finansų tvarumo 2025–2050 m. vertinimo makroekonominėmis ir demografinėmis prielaidomis.

Autorius: Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento vyriausiasis ekonomistas Jaroslav Mečkovski

Kovas - paraiškų mėnuo: kokias galimybes siūlo Jonavos savivaldybė?

jonavoszinios.lt — Tue, 03 Mar 2026 13:00:00 +0200

Patvirtinus 2026 metų Jonavos rajono savivaldybės biudžetą, startuoja ir projektų finansavimo kvietimai bendruomenėms, nevyriausybinėms organizacijoms bei aktyviems gyventojams. Paraiškų laukiama jau kovo mėnesį, o daliai programų pasiruošti galima iš anksto.

Apie šių metų galimybes plačiau kalbėjo Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Lineta Jakimavičienė.

Socialiniai ir sveikatinimo projektai - jau dabar

Pasak L. Jakimavičienės, nors biudžetas pirmiausia užtikrina savivaldybės įstaigų veiklą, jame numatytos lėšos ir projektinėms iniciatyvoms.

„Yra eilutės, kurios tikrai aktualios mūsų bendruomeninėms ir nevyriausybinėms organizacijoms. Jos jau dabar gali ruošti paraiškas ir teikti jas finansavimui gauti“, - sakė administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Šiuo metu paskelbtas kvietimas teikti paraiškas socialinių projektų finansavimui (ČIA).

„Organizacijos, veikiančios socialinėje srityje, gali aprašyti savo veiklą, pagrįsti jos reikalingumą ir prašyti lėšų projektui įgyvendinti. Bus sudaryta komisija, išrinktos geriausios paraiškos, o gavusieji finansavimą galės sėkmingai įgyvendinti projektus“, - teigė L. Jakimavičienė.

Socialinių projektų paraiškų laukiama iki kovo 10 dienos.

Kvietimas paskelbtas ir finansuojamoms visuomenės sveikatos stiprinimo iniciatyvoms (ČIA). Projektų paraiškos priimamos iki kovo 28 dienos.

„Kas dirba su visuomenės sveikata - organizuoja mankštas, žygius, edukacinius užsiėmimus ar paskaitas, gali teikti paraiškas. Svarbu, kad veiklos būtų atviros visuomenei“, - pabrėžė L. Jakimavičienė.

Kultūra ir jaunimas - taip pat kviečiami

Paskelbtas ir kultūros projektų finansavimo kvietimas (ČIA). Kaip pastebi savivaldybės atstovė, dažnai kultūrinius projektus teikia ir kaimų bendruomenės, planuojančios tradicines šventes ar kitus renginius.

„Ne tik kultūros organizacijos, bet ir kaimų bendruomenės dažnai teikia paraiškas savo šventėms ar kitiems kultūriniams renginiams. Dabar pats metas susidėlioti metų veiklas ir jas pateikti finansavimui“, - kalbėjo pašnekovė.

Savivaldybė ragina įsitraukti ir jaunimo organizacijas bei su jaunimu dirbančias įstaigas. Jos taip pat gali teikti paraiškas pagal atitinkamas programas (ČIA).

„Jaunimo organizacijos tikrai turėtų būti aktyvios. Jeigu dirbama su jaunimu, reikia pasidomėti nuostatais, apsvarstyti planuojamas veiklas ir teikti paraiškas“, - sakė L. Jakimavičienė.

Ji pabrėžė, kad kiekviena programa turi savo taisykles.

„Tiesiog reikia pasigilinti į nuostatus, į finansuojamas veiklų sritis. O jeigu kyla klausimų - visada galima konsultuotis su savivaldybės specialistais“, - sako L. Jakimavičienė.

Dėl jaunimo projektų konsultuoja jaunimo koordinatorius, dėl kultūros - Kultūros ir sporto skyrius, dėl socialinių iniciatyvų - Socialinių paslaugų centras, o dėl sveikatinimo projektų - Visuomenės sveikatos biuras.

Dalyvaujamasis biudžetas - galimybė kiekvienam

Be tradicinių projektinių konkursų, aktyvūs gyventojai kviečiami teikti idėjas dalyvaujamajam biudžetui (ČIA). Iniciatyvas gali siūlyti tiek organizacijos, tiek pavieniai asmenys - registruotis asociacijoje ar steigti juridinį asmenį tam nereikia.

„Jeigu turite asmeninę iniciatyvą, dalyvaujamasis biudžetas yra geriausios durys, pro kurias galite ją išnešti“, - sakė L. Jakimavičienė.

Pasak jos, šiame procese gali dalyvauti ir pavieniai gyventojai, o kituose konkursuose dažniausiai paraiškas teikia juridiniai asmenys - asociacijos, viešosios įstaigos ar bendruomenės.

„Kartais net ir nacionalinių organizacijų vietiniai padaliniai gali būti tinkami pareiškėjai – viskas priklauso nuo konkrečios programos nuostatų“, - aiškino savivaldybės atstovė.

Ji taip pat pastebi, kad kasmet atsiranda ir naujų pareiškėjų.

„Būna, kad organizacijos ar iniciatyvinės grupės tiesiog nežino, kur kreiptis. Mes jas nukreipiame į atitinkamus konkursus - jeigu veikla socialinio pobūdžio, kviečiame dalyvauti socialinių projektų programoje, jeigu kultūrinė - kultūros projektų finansavime“, - pasakojo L. Jakimavičienė.

Balandį – vasaros stovyklų kvietimas

Balandžio mėnesį planuojama skelbti kvietimą vasaros stovyklų ir socializacijos programų finansavimui.

„Įstaigos ir organizacijos, dirbančios su mokyklinio amžiaus vaikais ir jaunimu, galės teikti paraiškas vasaros socializacijos programai. Šis kvietimas kasmet būna labai populiarus, paraiškų sulaukiame tikrai daug“, - teigė pašnekovė.

Metų eigoje laukiama ir bendruomenių iniciatyvų programos: „Šios programos nuostatai turėtų ateiti iš Vyriausybės, todėl kol kas daugiau informacijos neturime. Bet tikimės, kad galėsime pasiūlyti savo bendruomenėms dar vieną galimybę dalyvauti.“

Ragina ruoštis iš anksto

Pasak L. Jakimavičienės, net jei kvietimas dar nepaskelbtas, organizacijos jau dabar gali pradėti pasirengimą.

„Galima apsvarstyti savo veiklas, pasitarti bendruomenėje, įsivertinti, kiek jos kainuos. Tokius namų darbus tikrai verta pradėti daryti iš anksto“, - pabrėžė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Taigi, patvirtinus 2026 metų biudžetą, Jonavos rajone netrūksta įvairių finansavimo kvietimų - nuo socialinių ir sveikatinimo projektų iki kultūros, jaunimo iniciatyvų bei dalyvaujamojo biudžeto idėjų. Savivaldybė ragina bendruomenes, organizacijas ir aktyvius gyventojus nelaukti paskutinės dienos, domėtis sąlygomis ir teikti paraiškas. Artimiausiu metu laukia ir papildomi kvietimai, tarp jų - vasaros stovyklų bei bendruomenių iniciatyvų programos.

Klausos aparatai pernai buvo kompensuoti beveik 13 tūkstančių gyventojų

jonavoszinios.lt — Tue, 03 Mar 2026 12:00:00 +0200

Kovo 3 dieną minima Tarptautinė ausų ir klausos diena. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje apie 430 mln. žmonių, susiduria su klausos sutrikimais, kurie vis dažniau nustatomi ir suaugusiesiems, ir vaikams. Šią dieną Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojami klausos aparatai reikšmingai pagerina gyvenimo kokybę tūkstančiams Lietuvos gyventojų.

Klausos sutrikimai gali atsirasti bet kuriame amžiuje dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti stiprių garsų, traumų pasekmė, tam tikrų ligų komplikacijos, natūralus organizmo senėjimo procesas, vaistų poveikis, genetinis paveldėjimas. „Klausos sutrikimas amžiaus nesirenka, ši bėda gali užklupti ir suaugusį, ir vaiką. Svarbiausia, kad pradėjus prastėti klausai, gyventojai nedelstų ir kuo greičiau kreiptųsi į medikus, kad būtų pradėtas gydymas ir, jeigu reikia, skirtas klausos aparatas“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Pablogėjus klausai – pas savo šeimos gydytoją

Pablogėjus klausai, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis apžiūrės pacientą ir nuspręs, kaip reikia gydyti, o prireikus siųs konsultuotis pas gydytoją otorinolaringologą – ausų, nosies, gerklės ligų (LOR) gydytoją specialistą, kuris ir nuspręs, ar klausos aparatas būtinas.

Jei suaugusiam pacientui klausos aparatas skiriamas pirmą kartą, klausos sutrikimo laipsnį diagnozuoja ir kompensuojamąjį klausos aparatą skiria tretinio lygio ambulatorines ir (ar) stacionarines ausų, nosies ir gerklės ligų gydymo paslaugas teikiančios gydymo įstaigos LOR gydytojas. Jei aparatas skiriamas ne pirmą kartą, jį gali skirti antrinio lygio ambulatorines paslaugas teikiančios gydymo įstaigos LOR gydytojas.

Vaikams klausos sutrikimo laipsnį nustato ir pirmą kartą bei pakartotinai kompensuojamąjį klausos aparatą skiria tretinio lygio LOR gydytojas. Kuriose gydymo įstaigose teikiamos pacientui reikalingos antrinio ar tretinio lygio LOR paslaugos, turėtų rekomenduoti šeimos gydytojas.

Ausų gydytojas sprendžia, kokio tipo klausos aparatas pacientui būtinas, paaiškina, ar jis kompensuojamas. Jeigu klausos aparatas kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, tuomet gydytojas išrašo siuntimą aparatui įsigyti. „Svarbu prisiminti, kad siuntimas galioja 180 kalendorinių dienų, per kurias reikia kreiptis į įmonę, sudariusią sutartį su ligonių kasa dėl aprūpinimo kompensuojamaisiais klausos aparatais. Siunčiantysis gydytojas pacientui privalo pateikti šių įmonių sąrašą“, – atkreipia dėmesį G. Baranauskas.

Įstaigų, su kuriomis VLK yra pasirašiusi sutartį, sąrašą galima rasti ligonių kasos interneto svetainėje, ten pat – ir išsamią informaciją apie skiriamus klausos aparatus.

Kompensuojami 9 tipų klausos aparatai

Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams pritaikomi ir ligonių kasos kompensuojami kelių tipų klausos aparatai:

4 tipų skirti vaikams ir jaunuoliams iki 24 m., kurie mokosi specialiosiose, profesinėse ir aukštosiose mokyklose,
5 tipų – suaugusiesiems.

Aparatai pacientams parenkami pagal nustatytą klausos sutrikimo laipsnį, o jų kaina kompensuojama 100 proc.

Pakartotinai klausos aparatai gali būti išduodami:

vaikams iki 7 m. – kartą per 3 metus išduodami du aparatai abiem ausims;
vyresniems vaikams ir suaugusiesiems – kartą per 5 metus;
išimtinais atvejais (pvz., staiga pablogėjus klausai arba dėl vagystės, gaisro ar stichinės nelaimės praradus aparatą) – gali būti skiriami anksčiau.

Ligonių kasos svetainėje galima pavartyti VLK kompensuojamų klausos aparatų katalogus bei susipažinti su techniniais reikalavimais, kuriuos turi atitikit kompensuojamieji klausos aparatai.

Praėjusiais metais klausos aparatais aprūpinta 12 800 Lietuvos gyventojų, iš fondo jiems kompensuoti prireikė daugiau nei 7,4 mln. eurų.

Sunkesniems atvejams – kompensuojami klausos implantai

Kai įprasti klausos aparatai neefektyvūs, fondo lėšomis kompensuojami klausos implantai, kurie gali būti skiriami vaikams bei suaugusiesiems, kuriems nustatytas abiejų ausų sunkus arba labai sunkus klausos sutrikimas. Jeigu reikia klausos implanto, pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris pacientą siųs tolesnėms gydytojų specialistų konsultacijoms gauti.

Ligonių kasa kompensuoja trijų tipų implantus: kochlearinius implantus, BAHA kaulinius implantus ir vidurinės ausies klausos sistemas. Iš viso vienam pacientui gali būti skiriami ne daugiau kaip 2 implantai.

Kompensuojami ir atsarginiai procesoriai, kurių išlaidas ligonių kasa apmoka kas 5 metus. Išsamią informaciją apie klausos implantų skyrimą bei juos teikiančių įmonių sąrašą galima rasti ligonių kasos interneto svetainėje.

VLK duomenimis, pernai buvo atliktos 28 klausos aparatų implantavimo operacijos ir išduoti 93 atsarginiai procesoriai, iš fondo tam skirta 1,7 mln. eurų. Lietuvoje implantaciją atlieka ir atsarginius procesorius išduoda dvi gydymo įstaigos: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.

Ligonių kasų inf.

Jonavos r. savivaldybės administracija baigia įgyvendinti projektą „Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos stadiono atnaujinimas“

jonavoszinios.lt — Tue, 03 Mar 2026 11:30:00 +0200

Jonavos rajono savivaldybės administracija baigia įgyvendinti projektą „Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos stadiono atnaujinimas“ Nr. NSA-SI-2024-0028, kurio tikslas – sudaryti šiuolaikinius reikalavimus atitinkančias sportavimo sąlygas Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos stadione, siekiant ugdyti fiziškai aktyvią Jonavos miesto bendruomenę. Įgyvendinant iškeltą tikslą buvo atnaujinta Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos stadiono futbolo aikštė, bėgimo takai, šuolio į tolį sektorius, gimnastikos treniruoklių aikštelė. Šiuo metu atliekamos statybos darbų užbaigimo procedūros.

Projektas buvo bendrai finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšomis. Bendra projekto vertė pagal finansavimo sutartį - 998 852,23 Eur, iš jų valstybės biudžeto lėšos (Sporto rėmimo fondas) - 500 000,00 Eur, Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšos - 498 852,23 Eur.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir inovacijų skyriaus informacija

Seimo narys L. Kazlavickas siūlo vėlinti pamokų pradžios laiką vyresniųjų klasių mokiniams

jonavoszinios.lt — Tue, 03 Mar 2026 11:15:00 +0200

„Jei moksliniai tyrimai rodo, kad pamokų pradžios laikas turi įtakos paauglių savijautai ir mokymosi rezultatams, turime tai įvertinti ir, jei reikia, keisti tvarką“, – teigia Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Liutauras Kazlavickas.

Kreipimesi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei Sveikatos apsaugos ministeriją Seimo narys siūlo inicijuoti ekspertų darbo grupę, kuri įvertintų naujausius mokslinius tyrimus apie paauglių miego trukmės ir biologinio ritmo poveikį mokymosi procesui ir rezultatams. Rašte siūloma atsižvelgti į mokslinių tyrimų duomenis ir įvertinti poreikį koreguoti higienos normos nuostatas, reglamentuojančias pamokų pradžios laiką Lietuvos mokyklose.

Kaip teigia neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė, tirianti miego ir biologinių ritmų poveikį, paauglystėje miego ciklas natūraliai pasislenka apie 2 valandas, todėl labai ankstyva pamokų pradžia daliai mokinių nesutampa su jų fiziologiniu budrumo ritmu. 40–60 proc. paauglių nepasiekia rekomenduojamos miego trukmės, o lėtinis miego trūkumas siejamas su prastesne koncentracija, didesniu nuovargiu ir silpnesniais mokymosi rezultatais.

Rašte taip pat siūloma svarstyti galimybę vyresniųjų klasių mokiniams pamokas pradėti vėliau nei šiuo metu numatyta. Taip pat siūlomas lankstesnis modelis – toje pačioje mokykloje sudaryti galimybę daliai mokinių pamokas pradėti 8 val., kitai daliai – 9 ar 10 val., atsižvelgiant į individualius poreikius ir šeimų galimybes.

Pasak L. Kazlavicko, toks sprendimas leistų ugdymo organizavimą labiau derinti prie mokinių amžiaus tarpsnio ypatumų ir prisidėtų prie individualizuoto ugdymo įgyvendinimo. Moksliniai tyrimai rodo, kad tai galėtų pagerinti mokinių savijautą, dėmesio koncentraciją ir mokymosi pasiekimus. Mažesnis mokinių nuovargis galėtų turėti teigiamos įtakos mokyklos ir klasės klimatui bei efektyvesniam mokytojų darbui.

„Suprantant pokyčio jautrumą, šį klausimą būtina vertinti kompleksiškai, įtraukiant švietimo bendruomenę ir įvertinant mokytojų darbo krūvius, pavėžėjimą, neformalųjį ugdymą bei kitus praktinius aspektus“, – teigia Seimo narys L. Kazlavickas.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto inf.

Gyventojai kviečiami susipažinti su Panerių gatvės atkarpos rekonstrukcijos projektiniais pasiūlymais

jonavoszinios.lt — Tue, 03 Mar 2026 10:52:20 +0200

Panerių gatvės atkarpoje Jonavoje planuojami pokyčiai - nuo Laukagalių iki J. Basanavičiaus gatvės numatyta įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką bei atnaujinti dalį infrastruktūros. Projektiniai pasiūlymai jau parengti ir pristatomi visuomenei.

Projektas apima Panerių g. rekonstravimą rytinėje miesto dalyje. Šiuo metu šioje atkarpoje pėsčiųjų ir dviračių tako nėra. Numatyta dešinėje gatvės pusėje įrengti atskirtą pėsčiųjų ir dviračių taką šalia važiuojamosios dalies.

Pagal projektinius sprendinius, pėsčiųjų tako plotis sieks 1,5 metro, jis bus dengtas betoninėmis trinkelėmis. Dviračių takui numatytas 2,5 metro plotis, danga – raudonas asfaltas. Tarp šių takų suplanuota 0,5 metro pločio apsauginė juosta iš betoninių trinkelių, siekiant užtikrinti saugesnį ir patogesnį eismą. Takai bus įrėminti betoniniais bortais.

Nuo Miškininkų gatvės iki J. Basanavičiaus gatvės taip pat planuojama atnaujinti važiuojamosios dalies dėvimąjį sluoksnį.

Projektu sprendžiamas ir lietaus nuotekų surinkimas. Nuo tako paviršinis vanduo bus nuvedamas į žaliuosius vejos plotus, o nuo važiuojamosios dalies – surenkamas į projektuojamus lietaus nuotekų tinklus ir nuvedamas į šlaitą. Taip pat numatyta suformuoti sustiprintą, apželdintą šlaitą.

Numatomas ir naujas apšvietimas – planuojama įrengti naujas atramas su LED šviestuvais arba montuoti naujus LED šviestuvus ant esamų atramų. Galutiniai apšvietimo sprendiniai dar gali būti tikslinami techninio projekto rengimo metu.

Projekte taip pat numatyta pašalinti 10 medžių, tačiau tikslus šalinamų želdinių skaičius bus patikslintas rengiant techninį projektą. Laisvuose vejos plotuose planuojama sodinti dekoratyvinius krūmus ir gėles, o po statybos darbų – sutvarkyti pažeistas teritorijas. Takų trasoje numatyta įrengti ir mažosios architektūros elementus – apsauginę tvorelę.

Eismas bus organizuojamas kelio ženklais, dviračių takuose bus įrengtas horizontalus ženklinimas baltais dažais.

Pranešimas

Projektiniai pasiūlymai

Vizualizacijos

Viešasis projektinių pasiūlymų svarstymas vyks 2026 m. kovo 19 d. 15 val. nuotoliniu būdu. prisijungiant per šią nuorodą: https://forms.office.com/r/V6JsMmryCE

Laukinių gyvūnų globos centras pernai pagalbą suteikė beveik 2,5 tūkst. gyvūnų

jonavoszinios.lt — Tue, 03 Mar 2026 09:13:00 +0200

2025 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Laukinių gyvūnų globos centras (LGGC) sulaukė net 8281 pranešimų ir užklausų dėl laukinių gyvūnų, kuriems reikalinga pagalba. Tai – net 25 proc. daugiau nei 2024 m. – praneša Aplinkos ministerija.

Ypač daug pranešimų buvo sulaukta šiltuoju metų sezonu nuo gegužės iki rugpjūčio, kai gaunamų pranešimų skaičius svyravo nuo 40 iki 70 per parą. 2025 m. pagalbos prireikė 2318 vietinių rūšių, aptinkamų Lietuvos gamtoje, laukiniams gyvūnams, tarp kurių yra ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų gyvūnų rūšių. Pagalbos prireikė 1728 paukščiams, 574 žinduoliams, 14 roplių ir 1 varliagyviui.

Dažniausiai į LGGC patenka gyvūnai, sužeisti dėl įvairios žmonių veiklos sukeltų pavojų – atsitrenkimo į stiklines vitrinas, susidūrimo su transporto priemonėmis, įsipainiojimo į įvairias gamtoje paliktas atliekas, sužeisti įvairių gyvūnams nesaugių konstrukcijų, pavyzdžiui, tvorų. Taip pat gyvūnai įkrenta į neapsaugotus vandens rezervuarus, neuždengtus šulinius ar įvairias duobes, paukščiai įstringa neuždengtuose kaminuose.

Į šį centrą patekusiems gyvūnams dažniausiai nustatomi kaulų lūžiai, įvairios žaizdos, dehidratacija, išsekimas, svetimkūnių užstrigimas virškinamajame trakte. Susiduriama ir su tyčiniais gyvūnų sužalojimų atvejais – gyvūnų kūno audiniuose randama šovinių. Dažniausiai tyčia sužalojami varninių šeimos paukščiai, taip pat baltieji gandrai. Tokių atvejų, kai buvo tyčia sužalotas laukinis gyvūnas, 2025 m. buvo net 14. Šio centro veterinarijos gydytojas Rokas Matevičius dalinasi vienu iš įsimintų atvejų, kai tyčia buvo sužalotas kovas: „2025 m. balandį į centrą pateko kovas, kuris buvo išsekęs, dehidratavęs, viso kūno raumenys sunykę. Atlikus rentgeno tyrimą buvo aptikti du pneumatinio ginklo šoviniai, įstrigę ties gyvūno šonkauliais. Iš šovinių lokacijos buvo galima suprasti, kad į gyvūną buvo šauta iš dviejų skirtingų pusių. Šoviniai buvo pašalinti chirurginiu būdu, bet pažeidimai buvo tokie, dėl kurių gyvūnas neišgyveno“.

LGGC siekis – suteikus laukiniui gyvūnui profesionalią veterinarinę pagalbą ir po reabilitacijos paleisti gyvūną į natūralią jo buveinę. 2025 m. į laisvę paleista net 611 laukinių gyvūnų, tarp kurių buvo ir įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą – balinis vėžlys, žvirblinė pelėda, jūrinis erelis, tulžys, šikšnosparniai vėlyvieji šikšniai, vištvanagiai ir kiti.

Bendradarbiaujant su Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos reikia laukinius gyvūnus paimti ir iš netinkamų nelaisvėje laikymo sąlygų ar iš laikytojų, kurie laiko laukinius gyvūnus neteisėtai – dažniausiai tai būna įvairių egzotinių, Lietuvoje natūraliai neaptinkamų rūšių laukiniai gyvūnai. Tokiems gyvūnams suteikiama laikinoji globa, priežiūra ar gydymas. 2025 m. LGGC suteikė laikinąją globą net 251 vnt. laukiniams gyvūnams, paimtiems ar konfiskuotiems dėl netinkamų laikymo sąlygų, iš jų – 174 paukščiams, 9 ropliams, 68 žinduoliams. Globos daugiausia prireikė įvairių rūšių papūginiams paukščiams: paprastosioms kalitoms, urvinėms papūgoms, mėlynkaktei amazonei, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytiems didžiajam apuokui, smailiauodegėms antims. Taip pat šiame centre globojami ir amūriniai tigrai, karališkieji pitonai, krokodilinis kaimanas bei kiti. Paimti ar konfiskuoti laukiniai gyvūnai centre globojami tik laikinai – kai tyrimą atliekanti institucija juos konfiskuoja, jiems ieškoma nuolatinių laikytojų, pavyzdžiui, gyvūnai perduodami zoologijos sodams, kitiems globos centrams ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse.

Kada laukiniam gyvūnui reikalinga pagalba

Dar vienas šio centro siekis yra šviesti visuomenę, vykdyti edukacines veiklas. Daug gaunamų pranešimų rodo visuomenės rūpinimąsi gyvūnais, empatiją, tačiau vis dėlto pastebima, jog prašoma padėti ir tokiais atvejais, kai laukiniam gyvūnui žmogaus pagalba nereikalinga. Svarbu atkreipti dėmesį, jog per didelis žmogaus rūpestis ir dėmesys gali turėti ir neigiamą įtaką gyvūno sveikatingumui ir gerovei, todėl svarbu pabrėžti ir priminti, kad natūralių gamtos procesų žmogus neturėtų trikdyti.

Pagalbos laukiniam gyvūnui nereikia, kai plėšrūnas užpuolė grobį – tai natūrali mitybos grandinės dalis gamtoje, kai du tos pačios rūšies gyvūnai kovoja dėl teritorijos ar kitų priežasčių, kai sveikas, dar neskraidantis paukščio jauniklis paliko lizdą ir mokosi gyventi savarankiškai. Pagalbos taip pat nereikia, kai laukinis gyvūnas užklydo į miestą, tačiau yra saugioje aplinkoje ir nekelia pavojaus aplinkiniams, kai sveikas gyvūnas, tačiau kelia baimę ar nepatogumus, bet nekelia pavojaus.

Suabejojus, ar pagalbos gyvūnui reikia, visuomenė visuomet kviečiama pasikonsultuoti su LGGC specialistais.

Asmenys, pastebėję sužeistą laukinį gyvūną kviečiami kreiptis Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112, o siekiant pasikonsultuoti – LGGC konsultacijų telefonu 0 605 72837. Įvairiais klausimais, bendradarbiavimo pasiūlymais, norinčius savanoriauti kviečiame kreiptis el. paštu lggc@lsmu.lt.

Centras atidarytas prieš 2 metus

LGGC buvo atidarytas 2024 m. sausį Kauno rajone, Naujųjų Muniškių kaime. 5,77 ha ploto teritorijoje įrengtas modernus pastatų kompleksas: veterinarijos gydykla su apžiūros patalpomis ir naujausia diagnostine įranga aprūpinta operacine, laboratorija, gydymo-reabilitacijos patalpos, vidaus ir lauko voljerai, biuro ir kitos veiklai reikalingos patalpos.

Aplinkos ministerija projektui „Laukinių gyvūnų globos centro įkūrimas“ įgyvendinti iš 2014-2020 m. finansavimo periodo Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Sanglaudos fondo) skyrė 4 824 898,90 eurų.

Vykdant šį projektą nebuvo tikėtasi nei tokio skaičiaus gaunamų pranešimų dėl sužeistų gyvūnų, nei tokio skaičiaus gyvūnų, kuriems bus reikalinga pagalba. LGGC susidūrė net su septyniais kartais didesniu gaunamų pranešimų skaičiumi bei du kartus didesniu laukinių gyvūnų, kuriems reikalinga pagalba, skaičiumi. Pradėjus vykdyti veiklą centre dirbo 13 darbuotojų, šiuo metu dirba 15 darbuotojų.

Dėl didėjančio gaunamų pranešimų skaičiaus šiuo metu steigiama nauja konsultanto pareigybė. Taip pat kuriama ekspertų darbo grupė, į kurią bus kviečiami mokslininkai, biologai bei kiti specialistai, vykdantys veiklą laukinių gyvūnų gelbėjimo srityje.

Centras bendradarbiauja su įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis ar kitomis globos įstaigomis, kurios padeda sureaguoti į gaunamus pranešimus greičiau ir efektyviau įvairiose Lietuvos vietose. Tačiau savanorių kai kuriuose regionuose vis dar trūksta. Centras kviečia kreiptis dėl bendradarbiavimo Mažeikių, Joniškio, Panevėžio, Pasvalio, Biržų, Vilniaus, Šalčininkų, Tauragės, Kelmės apskrityse gyvenančius asmenis ir gyvūnų globos veiklą vykdančias organizacijas. Nutolusiose nuo Kauno rajono vietose reikalinga pagalba nuvykti į pranešimo vietą kuo greičiau, suteikti pirmąją pagalbą laukiniam gyvūnui, transportuoti gyvūną į LGGC, suteikti laikinąją globą gyvūnui.

Aplinkos ministerija šio centro išlaikymui kasmet skiria apie 830 tūkst. eurų.

Aplinkos ministerijos ir Laukinių gyvūnų globos centro inf.

Lietuvoje plečiamos pažengusio prostatos vėžio gydymo galimybės

jonavoszinios.lt — Tue, 03 Mar 2026 08:22:00 +0200

Nuo kovo 1 d. pacientams, sergantiems pažengusiu ar metastazavusiu prostatos vėžiu, atsiveria daugiau gydymo galimybių – į Centralizuotai apmokamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašą įtrauktas ir pradėtas kompensuoti Liutecio (177Lu) vipivotido tetraksetanas.

„Mūsų šalyje vyrams prostatos vėžys nustatomas gerokai dažniau nei daugelyje kitų Europos valstybių, sergamumo rodikliai viršija pasaulio vidurkį, todėl reikia kuo platesnio spektro gydymo priemonių, – sako sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas. – Atlikti klinikiniai tyrimai parodė, kad gydymas šiuo vaistu prailgina pacientų, kuriems liga progresavo po kitų gydymo būdų, išgyvenamumą, lėtina ligos progresavimą, mažina naviko aktyvumą, padeda sumažinti skausmą ir kitus ligos simptomus, o tai gali pagerinti gyvenimo kokybę.“

Gydymas Liutecio (177Lu) vipivotido tetraksetanu gali būti skiriamas, vaistą derinant su androgenų trūkumo terapija (ADT) su arba be androgenų receptorių (AR) inhibitoriais, suaugusiems pacientams, sergantiems progresuojančiu prostatos specifiniam membranos antigenui teigiamu metastaziniu kastracijai atspariu prostatos vėžiu (TLK-10-AM kodas C61), jei jiems anksčiau buvo skirtas gydymas AR inhibitoriais ir chemoterapija taksanų pagrindu.

Europos Sąjungos statistika rodo, kad Lietuva išlieka tarp pirmaujančių šalių pagal sergamumą prostatos vėžiu. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, prostatos vėžys kasmet diagnozuojamas apie 2 tūkst. vyrų, ir net 500 vyrų – tai tampa mirties priežastimi.

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa yra apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl vyrai nemokamai gali pasirūpinti savo sveikata. Didžioji dalis pirmose ligos stadijose diagnozuojamų atvejų yra nustatomi dalyvaujantiems šioje profilaktinėje programoje, ir tik apie 3,2 proc. naujai diagnozuotų ligos atvejų yra IV stadijos, t. y. nustatomas lokaliai išplitęs arba metastazavęs vėžys.

SAM Komunikacijos skyrius

VMI: pajamas deklaravo daugiau kaip pusė milijono gyventojų

jonavoszinios.lt — Tue, 03 Mar 2026 07:06:00 +0200

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad prasidėjus pajamų deklaravimo laikotarpiui, gyventojai aktyviai teikia pajamų deklaracijas. Iki šiol jau deklaravo daugiau kaip 525 tūkst. gyventojų.

Pajamas už 2025 m. preliminariai turės deklaruoti virš 950 tūkst. gyventojų. Didžioji dalis trečiųjų asmenų jau yra pateikę duomenis, todėl gyventojams patartina atidžiai pasitikrinti ir įsitikinti, kad visi duomenys yra pateikti.

Kas privalo pateikti pajamų ir turto deklaracijas?

Pajamas iki 2026 m. gegužės 4 d. deklaruoti turi gyventojai, kurie:

vykdė individualią veiklą (net jei negavo pajamų);
taikė per didelį metinį neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD);
pardavė 3 metus neišlaikytą automobilį ar 10 metų neišlaikytą nekilnojamąjį turtą;
nuomojo turtą gyventojams, kurie nevykdė individualios veiklos;
gavo didesnių kaip 2,5 tūkst. Eur vertės dovanų ne iš šeimos narių;
gavo didesnes nei 500 Eur palūkanas iš paskolų, indėlių ar vertybinių popierių;
jei jie ar vienas iš sutuoktinių ėjo pareigas, kurias užimant pagal įstatymą būtina deklaruoti turtą ir pajamas;
nori pasinaudoti numatytomis GPM lengvatomis.

Už ką gyventojai gali susigrąžinti GPM permokas?

VMI primena, kad susigrąžinti dalį GPM sumos gali gyventojai, kurie deklaruoja išlaidas už:

gyvybės draudimo įmokas (savo, sutuoktinio ar nepilnamečių vaikų bei vaikų vyresnių kaip 18 metų su negalia naudai sumokėtos įmokos);
įmokas į III pakopos pensijų fondus;
būsto kredito palūkanas (kai kreditas gautas iki 2009 metų sausio 1 dienos);
studijų ar profesinio mokymo pagal formaliojo profesinio mokymo programą įmokas, nepriklausomai, kurios pakopos tai studijos. Jeigu tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola, tai iš pajamų gali būti atimta tik per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis.

Kaip galima deklaruoti pajamas?

Greičiausias ir paprasčiausias būdas deklaruoti pajamas – prisijungti prie EDS per kompiuterį ar kitą išmanų įrenginį ir atsakius į kelis vedlio klausimus pateikti pajamų mokesčio deklaraciją. Išsamūs gidai, kaip pildyti pajamų deklaraciją pažingsniui, pateikiami VMI Youtube kanale.

VMI organizuoja ZOOM susitikimus pajamų deklaravimo klausimais – daugiau informacijos čia.

Kokios galimybės deklaravus pajamas, mokesčius sumokėti dalimis ar atidėti?

Gyventojai, kurie patiria finansinių sunkumų, gali kreiptis į VMI dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo dalimis, sudarant mokestinės paskolos sutartį (MPS). Kai susiduriama su sunkumais dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumokėjimo pateikus pajamų mokesčio deklaraciją, kreiptis į VMI dėl MPS galima ne anksčiau nei balandžio 12 d., t. y. likus ne daugiau kaip 20 dienų iki mokėjimo termino. Prašymą bei dokumentus dėl MPS patogiausia pateikti per Mano VMI, taip pat galima ir elektroniniu ar klasikiniu paštu bei tiesiogiai atvykus į aptarnavimo padalinį.

Kur gauti papildomos informacijos?

Daugiau išsamios informacijos apie pajamų ir turto deklaravimą galite rasti VMI interneto svetainėje, skiltyje „Domiuosi pajamų ir turto deklaravimu“.

Jei pildant deklaraciją, gyventojams kyla papildomų klausimų, jie gali kreiptis bendruoju VMI telefonu +370 5 260 5060. Pasirinkus deklaravimo temą deklaruoti pajamas padės VMI konsultantai.

Jei paskambinus mokesčių informacijos centro telefonu +370 5 260 5060 VMI konsultantai užimti, rekomenduojama pasinaudoti skambučio užsakymo paslauga, prisijungus prie Mano VMI pradžios lange pasirinkus konsultanto ikoną. VMI specialistas pats paskambins klientui nurodytu patogiu laiku ir suteiks reikiamą konsultaciją.

Jei gyventojai neturi galimybės pateikti deklaracijų elektroniniu būdu ar užpildyti jų telefonu su konsultantu, jie gali atvykti į VMI aptarnavimo padalinį tik iš anksto užsiregistravę vizitui, tai padaryti galima čia.

VMI inf.

Kėdainių „Oranžinis“ choras, kuriame dainavo du jonaviečiai, atsisveikino su LNK projektu

jonavoszinios.lt — Mon, 02 Mar 2026 17:20:00 +0200

Kovo 1-osios vakarą projekte vyko išlikimo kova. Nors generolų komisija Kėdainių „Oranžiniam“ chorui, vadovaujamam Manto Jankavičiaus, skyrė aukščiausią – 30 balų – įvertinimą (tiek pat gavo Alytaus ir Klaipėdos chorai), žiūrovų balsų pritrūko. Būtent mažiausias žiūrovų palaikymas lėmė, kad susumavus dviejų sekmadienių rezultatus Kėdainių komanda liko paskutinė ir turėjo palikti projektą „Didysis chorų mūšis“.

Kėdainių chore dainavo ir du jonaviečiai – Gediminas Januškevičius bei Naglis Petkevičius. Plačiau rašėme ČIA. Nors Jonava šį sezoną savo choro neturėjo, jonaviečių balsai projekte vis dėlto skambėjo. Abu atlikėjai anksčiau yra dalyvavę televiziniame projekte „Chorų karai“, kai Jonava turėjo savo komandą.

Šiame „Didžiojo chorų mūšio“ sezone varžėsi aštuoni miestų chorai, tačiau kovą toliau tęs penki. Pelnius 6-ąją vietą, Kėdainių „Oranžinio“ choro kelionė projekte – baigta.

Metų jonavietėmis išrinktos Inga Kuuzeorg - Petrikonienė ir Simona Černiauskienė

jonavoszinios.lt — Mon, 02 Mar 2026 15:19:54 +0200

Artėjant Kovo 8-ajai – Tarptautinei moterų solidarumo dienai – Jonavos gyventojai tradiciškai rinko Metų jonavietę.

Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad šiemet dvi moterys pelnė panašų balsų skaičių. Dėl to nuspręsta apdovanoti abi – Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos tikybos mokytoją ekspertę Inga Kuuzeorg-Petrikonienę ir Jonavos vaikų lopšelio – darželio „Pakalnutė“ direktorę Simoną Černiauskienę.

Inga Kuuzeorg-Petrikonienė ne tik atsidavusi pedagogė, bet ir katalikiško jaunimo centro „Vartai“ koordinatorė bei aktyvi savanorė. 2019 m. apdovanota „Krištoline gulbe" už ilgametį vaikų ir jaunimo vertybinį švietimą, katalikiškų stovyklų organizavimą ir asmeninio gyvenimo pavyzdį ugdant jaunąją kartą.

Simona Černiauskienė sėkmingai prisideda prie švietimo kokybės, inovacijų ir bendruomeniškumo stiprinimo bei 2025 m. buvo apdovanota už profesionalią vadybinę veiklą.

Metų jonavietės balsavimas vyko mobiliojoje programėlėje JONAVA.

Metų jonavietės tradiciškai bus pasveikintos ir apdovanotos Moters dienos proga vyksiančiame NEMOKAMAME koncerte Jonavos kultūros centre, kovo 5 d. 17 val., kuriame žiūrovų lauks įspūdingas Vilniaus Tango šou „Su meile iš…“

Kaktusas ar balionas? Kampanija kviečia pamatyti klasę vaikų akimis

jonavoszinios.lt — Mon, 02 Mar 2026 15:00:00 +0200

Įtrauktis mokyklose dažnai aiškiai apibrėžta dokumentuose – numatyti pritaikymai, specialistų pagalba, individualūs planai ir rekomendacijos. Tačiau visai kas kita yra tai, kaip ši įtrauktis veikia kasdienybėje ir kaip ją iš tiesų patiria autistiškas vaikas bei jo klasė. Būtent šį skirtumą atskleidžia nauja kampanija, kurios centre: kaktusas tarp balionų ir balionas tarp kaktusų. Šiuo kontrastu Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ pradeda iniciatyvą, kviesdama gyventojus skirti 1,2 proc. nuo GPM ir taip prisidėti prie prasmingų pokyčių, stiprinančių tikrąją įtrauktį mūsų visuomenėje.

Kokia yra įtrauktis mokyklose?

„Popieriuje įtrauktis Lietuvoje atrodo stipri – turime teisės aktus, rekomendacijas, individualius planus. Tačiau kasdienybėje ji dar per dažnai laikosi tik ant geros mokytojų valios. O vien geros valios neužtenka. Per pastaruosius penkerius metus autistiškų mokinių skaičius mokyklose daugiau nei padvigubėjo – tai reiškia, kad įtrauktis šiandien nebėra pavienis atvejis, o sisteminis klausimas. Ir jei įtrauktis neveikia, vaikas kasdien išmoksta ne matematikos ar lietuvių kalbos, o to, kaip išgyventi“, – sako Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil.

Anot K. Košel-Patil, situacija mokyklose labai nevienoda – vienur matyti brandūs sprendimai ir komandinė atsakomybė, kitur įtrauktis lieka formali. Yra nemažai sėkmės pavyzdžių – kai mokykla iš anksto planuoja pritaikymus, atsižvelgia į vaiko poreikius, aiškiai susitaria dėl pagalbos ir laikosi numatytų sprendimų. Tada vaikas klesti, tobulėja ir jaučiasi bendruomenės dalimi.

„Vis tik gana dažnai tėvai kreipiasi dėl situacijų, kai pritaikymai lieka tik dokumentuose, o realioje klasės kasdienybėje prisitaikyti turi pats vaikas. Tokiais atvejais didėja įtampa, blogėja savijauta, kyla konfliktai ir silpnėja pasitikėjimas mokykla. Įtrauktis nėra vien vaiko atėjimas į klasę: tai balansas ir bendras darbas. Mums svarbu, kad gerai jaustųsi ne tik autistiškas vaikas, bet ir visa klasė. Tačiau kai sistema nepasirengusi ir aplinka tampa kaktusu, kuris kasdien bado, negalime stebėtis, kad balionas galiausiai sprogsta“, – komentuoja K. Košel-Patil.

Balionas tarp kaktusų

Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ kampanijos centre – paprastas, bet stiprus vaizdas: kaktusas tarp balionų ir balionas tarp kaktusų. Tai metafora, atskleidžianti, kaip ta pati klasė skirtingiems vaikams gali būti visiškai skirtinga patirtis. Vienam ji – lengva ir įdomi, kitam – kupina įtampos, nesaugumo ar nuolatinio prisitaikymo. Šiuo kontrastu siekiama ne dramatizuoti, o padėti akimirkai sustoti ir pažvelgti į įtrauktį tiek iš autistiško vaiko, tiek iš jo klasės perspektyvos. Vizualas kviečia užduoti paprastą, bet esminį klausimą: ar tikrai matome visus vaikus vienodai? 

„Būtent taip dažnai jaučiasi autistiški vaikai mokykloje. Iš išorės jie yra toje pačioje klasėje kaip ir visi, bet viduje gali jaustis tarsi vieninteliai tokie – lyg trapus balionas tarp kaktusų, kuris patyręs perkrovą ir spaudimą tiesiog susprogs. Aplinka gali būti per garsi, per ryški, per greita, bendravimo normos neaiškios, o nuolatinis bandymas prisitaikyti stipriai vargina. Vis tik šis jausmas nėra pažįstamas tik autistiškiems vaikams. Taip gali jaustis ir bet kuris kitas vaikas, kuris dėl savo savybių, jautrumo ar išskirtinumo nepatenka į daugumos rėmus. Todėl kalbėdami apie autistiškų vaikų įtrauktį mokykloje, kalbame ir apie kiekvieno vaiko teisę jaustis saugiam ir priimtam“, – sako asociacijos vadovė Lina Sasnauskienė.

Pasak Mariaus Lukošiaus, kampaniją kūrusios agentūros „Not Perfect Vilnius“ kūrybos vadovo, mes visi mėgstame priešus – juk kai yra priešas, yra aišku, kas kaltas, kas turi nusileisti, pasikeisti. Ir tada situacija ar konfliktas „išsisprendžia“: „Būtų labai patogu. Labai reklamiška. Kurdami šią kampaniją atsisakėme tokio patogumo. Pakvietėme stabtelti, atsitraukti nuo kaltinimų, išankstinių vertinimų. Pasirinkta idėja yra būtent toks stabtelėjimas - momentas, kai vietoj nuosprendžio atsiranda klausimas, o vietoj kaltės – bandymas suprasti.“

Išmokime tikros įtraukties

Anot asociacijos vadovės L. Sasnauskienės, tam, kad tokie pokyčiai taptų sistemingi, reikalingas ir visuomenės įsitraukimas: „Kad tai pasiektume, turime veikti visi kartu. Kviečiame žmones deklaruojant pajamas skirti 1,2 proc. savo GPM „Lietaus vaikams“. Tai papildomai nieko nekainuoja, tačiau gali reikšti labai daug konkrečiam vaikui, jo šeimai ir mokyklai, visai mūsų bendruomenei. Sprendimas užtrunka vos kelias minutes, o jo poveikis matuojamas realiais pokyčiais: daugiau pasiruošusių pedagogų, daugiau konsultacijų ir šeimų atstovavimo, daugiau supratimo.“

Asociacijos „Lietaus vaikai“ veikla vykdoma iš projektinių lėšų ir visuomenės paramos, todėl kiekviena skirta dalis panaudojama tikslingai ir atsakingai.

„Veikiame jau daugiau nei dešimtmetį ir per šį laiką pasiekėme reikšmingų pokyčių: Lietuvoje įteisinta suaugusiųjų autizmo diagnozė, pradėtos kompensuoti sensorinės integracijos priemonės, priimtas autizmo pagalbos veiksmų planas, daugiau vaikų įgijo teisę gauti išmokas. Buriame daugiau nei 800 šeimų, auginančių autistiškus vaikus, atstovaujame šeimas Gerovės vaiko komisijoje, aktyviai įsitraukiame į situacijas, jei vaikui nori skirti namų mokymą, vykdome advokaciją ir stebėseną dėl bendruomeninių paslaugų kūrimo savivaldybėse, dirbame švietimo srityje: leidžiame žurnalą, rengiame mokymus ir konferencijas, kasmet konsultuojame daugiau nei šimtą žmonių, teikiame ankstyvąją pagalbą tėvams, laukiantiems vaiko autizmo diagnozės  ir organizuojame stovyklas autistiškiems vaikams. Tai rodo, kad kryptingas ir skaidrus darbas duoda rezultatų – ir kartu galime padaryti dar daugiau“, – dalijasi L. Sasnauskienė.

„Lietaus vaikai“ inf.

Ketinama rekonstruoti ,,Šviesos taką": kviečiama susipažinti su projektiniais pasiūlymais

jonavoszinios.lt — Mon, 02 Mar 2026 14:11:58 +0200

Jonavos rajono savivaldybė pristatė pietrytinėje miesto dalyje esančios pėsčiųjų ir dviračių tako atkarpos, geriau žinomos kaip „Šviesos takas“, rekonstravimo planus. Projektiniai pasiūlymai numato iš esmės atnaujinti infrastruktūrą nuo Vasario 16-osios gatvės iki pat Joninių slėnio, sukuriant patogesnę ir saugesnę erdvę miesto gyventojams bei svečiams.

Nors šiuo metu didžiausias dviračių eismas esama infrastruktūra siekia iki 4 dviračių per valandą, projektuojami sprendiniai orientuoti į ateities poreikius ir saugų srautų valdymą. Siekiant užtikrinti patogų pėsčiųjų bei dviratininkų judėjimą, numatoma vizualiai ir fiziškai atskirti jų zonas.

Projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, kad „pėsčiųjų eismui numatomo tako plotis – 1,5 m, dviračių eismui – 2,5 m“. Skirsis ir takų danga: pėstiesiems numatytos betoninės trinkelės, o dviratininkams – išskirtinis „raudonas asfaltas“. Be to, „siekiant užtikrinti patogų bei saugų pėsčiųjų bei dviratininkų judėjimą, numatoma papildomai tarp takų įrengti 0,5 m ir 0,3 m pločio betoninių trinkelių apsauginę juostą“, kurioje vietomis atsiras ir apsauginės tvorelės.

Šviesos take bus diegiamas modernus, taupus apšvietimas. „Projektu siūloma takuose įrengti naują apšvietimą, įrengiant naujas atramas su LED tipo šviestuvais arba naujus LED tipo šviestuvus ant esamų atramų“, – rašoma projekte.

Keliaujantys taku galės atsikvėpti specialiai įrengtose poilsio aikštelėse. Jose numatyta mažosios architektūros elementų gausa: suoliukai, šiukšliadėžės bei dviračių stovai.

Dėl numatomo tako platinimo teks pertvarkyti esamą infrastruktūrą: „Esama atraminė siena ardoma ir įrengiama nauja, viršuje įrengiama apsauginė pėsčiųjų tvorelė“. Taip pat bus sprendžiama paviršinio vandens nuvedimo problema: dalyje tako vanduo bus nukreipiamas į žaliuosius vejos plotus, o kitoje dalyje – latakais į naujai projektuojamus lietaus nuotekų tinklus, kurie bus nuvesti į šlaitą.

Nors projektu numatoma pašalinti 2 medžius, numatoma teritoriją papildomai apželdinti: „Laisvuose vejos plotuose numatoma sodinti dekoratyvinius krūmus ir gėles“, o po statybų pabaigos bus sutvarkyti visi pažeisti vejos plotai.

Jonavos rajono savivaldybė kviečia gyventojus dalyvauti svarstant pėsčiųjų ir dviračių tako rekonstravimo projektą.

Pranešimas

Projektiniai pasiūlymai

Vizualizacijos

Viešasis susirinkimas įvyks 2026-03-18 15:00 val.

Viešasis susirinkimas vyks nuotoliniu būdu, prisijungiant per šią nuorodą:

https://forms.office.com/r/3P1tWEy2CT

BMW atšaukia šimtus tūkstančių automobilių: kas sumoka už klaidas – gamintojas ar draudikas?

jonavoszinios.lt — Mon, 02 Mar 2026 13:53:09 +0200

Vokietijos automobilių gamintojas BMW paskelbė apie šimtų tūkstančių automobilių atšaukimą visame pasaulyje dėl galimo pavojaus, kad variklio starteriai gali sukelti gaisrą. Defektas gali turėti įtakos 16-ai modelių, pagamintų 2020-2022 metais. Teisės firmos „Sorainen“ teisininkė Aušra Kunčiuvienė teigia, kad nors reali žala kol kas neužfiksuota, tokio masto sprendimas įmonei reiškia milijonines išlaidas, reputacinę riziką ir sudėtingą logistinio bei teisinio suvaldymo procesą.

„Tokiose situacijose pirmas klausimas verslui – kas padengs nuostolius? O vartotojui – kas užtikrins saugumą ir greitą problemos išsprendimą? Čia itin svarbus tampa draudimo vaidmuo“, – sako A. Kunčiuvienė.

Kaip veikia produkto civilinės atsakomybės draudimas?

Anot teisininkės, jei dėl defekto būtų padaryta žala trečiųjų asmenų turtui ar sveikatai – pavyzdžiui, kilus gaisrui automobilyje būtų apgadintas greta esantis pastatas ar sužalotas žmogus – tai būtų klasikinis netinkamos kokybės produktu padarytos žalos atvejis.

„Tokiose situacijose paprastai suveikia produkto civilinės atsakomybės draudimas. Jis skirtas atlyginti realią žalą tretiesiems asmenims – tiek jų sveikatai, tiek turtui“, – aiškina A. Kunčiuvienė.

Tačiau BMW atveju automobiliai atšaukiami dar nesukėlus fizinės žalos. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės draudimas, tikėtina, negalios. Produkto civilinės atsakomybės draudimas įprastai neapima gamintojo produkto broko pasekmių – pavyzdžiui, nekokybiškų dalių pakeitimo kokybiškomis ar paties produkto remonto išlaidų.

Atšaukimas iš rinkos – milijoninės išlaidos

Vis dėlto pats atšaukimas generuoja milžiniškas išlaidas: defekto nustatymas, komunikacija su klientais, viešieji ryšiai, transportavimas, administravimas, teisinės konsultacijos. Tokiu atveju gelbėja produkto atšaukimo draudimas.

„Neturint draudimo dėl produkto atšaukimo, visos šios išlaidos lieka gamintojo nuostoliu. Produkto atšaukimo draudimas paprastai nepadengia pačios brokuotos dalies pakeitimo išlaidų, tačiau gali kompensuoti reikšmingą dalį organizacinių ir logistinių kaštų“, – pažymi „Sorainen“ teisininkė. Tokio masto atveju tai gali turėti tiesioginę įtaką įmonės finansiniam stabilumui, sprendimų priėmimo greičiui ir situacijos suvaldymui.

Ar tai išskirtinis atvejis?

Produktų atšaukimas nėra retenybė. Tačiau didesnio visuomenės dėmesio paprastai sulaukia žinomi gamintojai ir prekių ženklai. Atšaukimai dažniausiai pasitaiko maisto pramonėje, farmacijoje, statybinių produktų, elektros prietaisų ar žaislų sektoriuose.

Iš plačiau nuskambėjusių atvejų galima paminėti „Kinder Surprise“ saldainių atšaukimą dėl galimos salmoneliozės rizikos ar pasaulinį „Samsung Galaxy Note 7“ telefonų atšaukimą dėl perkaitusių baterijų.

„Svarbu pažymėti, kad daugeliu atvejų produktai atšaukiami dar iki tol, kol padaroma reali žala. Tai yra prevencinė saugumo priemonė. Nors atšaukimas reiškia finansines ir reputacines pasekmes, jis kartu rodo atsakingą rizikos valdymą“, – sako A. Kunčiuvienė.

Teisininkė taip pat atkreipia dėmesį, kad oficialų produkto atšaukimą reikėtų atskirti nuo atskirų partijų susigrąžinimo dėl pavienių klaidų ar transportavimo metu atsiradusių defektų.

Kai žala jau padaryta

Pasaulyje yra pasitaikę ir dramatiškesnių atvejų, kai defektai lėmė realią žalą. Minėtu „Samsung“ atveju dėl perkaitusių baterijų buvo sužaloti žmonės ir apgadintas turtas. Pasitaiko ir atvejų, kai nustatomas vaisto šalutinis poveikis, sukėlęs sveikatos sutrikimų.

Lietuvoje taip pat nagrinėtos bylos, susijusios su produkto civilinės atsakomybės draudimu: pavyzdžiui, kai alkoholinio gėrimo gamintojas sulaukė skundų dėl sprogusių butelių, o gazuotų gėrimų gamintojas – dėl sužalojimų nušokus kamšteliams. Praktikoje pasitaiko ir atvejų, kai dėl nekokybiško elektrinių paspirtukų kroviklio įvyksta trumpasis jungimas ir kyla gaisras patalpose.

„Tokiose situacijose, kai padaroma reali žala turtui ar sveikatai, veikia produkto civilinės atsakomybės draudimas. Nukentėjęs asmuo kreipiasi į pardavėją ar gamintoją, šis registruoja žalą draudikui, o šis, įvertinus įvykio aplinkybes, išmoka draudimo išmoką“, – aiškina teisininkė.

Ar vartotojui svarbu, ar įmonė turi draudimą?

Vartotojui paprastai nėra svarbu, ar įmonė turi draudimą. Teisės aktai suteikia teisę reikalauti nekokybiškos prekės pakeitimo ar žalos atlyginimo tiesiogiai iš pardavėjo ar gamintojo. Vis dėlto draudimas gali užtikrinti greitesnį ir sklandesnį procesą, ypač kai nukentėjusiųjų yra daug.

„Svarbu atskirti du skirtingus draudimo tipus: produkto civilinės atsakomybės draudimą, kuris atlygina tretiesiems asmenims padarytą žalą, ir produkto atšaukimo draudimą, kuris kompensuoja paties gamintojo patirtas finansines išlaidas dėl produkto susigrąžinimo iš rinkos“, – pabrėžia A. Kunčiuvienė. Atšaukta produkcijos dalis paprastai yra perdirbama, jei tokia galimybė egzistuoja, arba utilizuojama.

„Sorainen“ ekspertė priduria, kad BMW atvejis dar kartą primena, jog net ir technologijų lyderiai nėra apsaugoti nuo klaidų. Kritinėse situacijose draudimas tampa ne formalumu, o realiu verslo stabilumo įrankiu. Todėl draudimo apsauga turi būti pritaikyta konkretaus verslo rizikoms – įvertinus veiklos pobūdį, teritoriją ir galimų nuostolių mastą.

„Sorainen“ pranešimas žiniasklaidai

Jonavietis Artūras Majauckas pelnė Lietuvos jaunimo bokso čempiono titulą

jonavoszinios.lt — Mon, 02 Mar 2026 13:02:31 +0200

Vasario 25-28 dienomis Palangos sporto centro arenoje (Sporto g. 3, Palanga) vyko Lietuvos jaunimo vyrų ir moterų bokso čempionatas, kuriame paaiškėjo naujieji šalies čempionai.

Iš viso Lietuvos jaunimo bokso čempionate pirštines surėmė 119 dalyvių – 87 vyrai ir 32 moterys. Vyrai varžėsi dešimtyje svorio kategorijų, o svorio kategorija iki 70 kg turėjo du pogrupius. Savo ruožtu moterys boksavosi devyniose svorio kategorijose.

Lietuvos čempionėmis tapo Brigita Kirkaitė (svorio kategorija iki 48 kg) iš Vilniaus rajono, klaipėdietė Kamilė Beržanskytė (iki 51 kg), vilnietė Jelizaveta Jakimova (iki 54 kg), pasvalietė Miranda Verzbickaitė (iki 57 kg) ir palangiškė Karolina Radžiūnaitė (iki 60 kg).

Nacionalinių pirmenybių nugalėtojomis taip pat tapo tauragiškė Luka Vitkutė (iki 65 kg), šilutiškė Justė Mačikaitė (iki 70 kg), kretingiškė Austėja Beniušytė (iki 75 kg) ir vilnietė Evelina Leščik (virš 80 kg).

Vyrų gretose šalies čempionų vardus pelnė Vitas Bytautas (iki 50 kg) iš Vilniaus rajono, kaunietis Kornelijus Kerpė (iki 55 kg), kalvariškis Simonas Puniškis (iki 60 kg), jonavietis Artūras Majauckas (iki 65 kg).

Aukso medaliais taip pat pasidabino kėdainietis Lukas Petraška (iki 70 kg), palangiškis Matas Naumcevas (iki 75 kg), vilniečiai Donatas Bartoshevichius (iki 80 kg), Edvinas Drutelis (iki 85 kg) ir Danielius Steponavičius (virš 90 kg).

Papildomoje svorio kategorijos iki 70 kg grupėje, kurioje varžėsi ne pagrindiniai šios kategorijos boksininkai, triumfavo klaipėdietis Nedas Šmatauskas.

Europos jaunimo čempionate sidabrą pernai pelnęs vilnietis Daumantas Vilkas konkurencijos nesulaukė – jo svorio kategorijoje iki 90 kg daugiau norinčių kovoti neatsirado.

Miestų medalių rikiuotėje geriausiai pasirodė Vilniaus boksininkai, pelnę 5 aukso, 4 sidabro ir 5 bronzos apdovanojimus. Antroje vietoje su 2 aukso ir 2 sidabro medaliais rikiavosi Klaipėdos sportininkai, trečioje – palangiškiai (2 aukso, 1 sidabro ir 1 bronzos).

Pagal apdovanojimų gausą pirmąją vietą pelnė Vilniau boksininkai, antrąją – kauniečiai (1 aukso, 5 sidabro, 5 bronzos). Trečiąją vietą iškovojo Kėdainių sportininkai, pelnę 1 aukso, 2 sidabro ir 4 bronzos apdovanojimus.

„Šiemet Lietuvos čempionatas buvo itin pajėgus ir jame pasimatė aiškūs rinktinės lyderiai, – kalbėjo Lietuvos bokso federacijos generalinis sekretorius Donatas Mačianskas. – Pirmasis naujai suformuotos rinktinės renginys – kovo 9-15 dienomis Druskininkuose vykstanti mokomoji treniruočių stovykla, po kurios kovo 18–21 dienomis vaikinų jaunimo rinktinė dalyvaus tarptautiniame D. Pozniako turnyre. Savo ruožtu merginos kovo 6-8 dienomis dalyvaus „Ladies Cup” turnyre Rygoje.

Pagrindinis šių metų startas – pasaulio jaunimo čempionatas, kurio vieta ir laikas dar nėra aiškūs. Tuo metu Europos čempionato likimas taip pat nėra aiškus – kovo 3 d. „European Boxing” suvažiavime bus sprendžiama dėl to, ar Senojo žemyno jaunimo pirmenybės apskritai yra reikalingos.

Lietuvos bokso federacija (LBF) taip pat priėmė sprendimą, kad Miglei Griškonytei, kuri rengiasi atrankai į Dakaro jaunimo olimpines žaidynes ir netrukus dalyvaus tarptautiniame „Future Cup” turnyre Tailande, šalies čempionės vardas yra užskaitytas, tad ji bus vedanti Lietuvos rinktinės narė.“

Palangoje vykusio Lietuvos jaunimo bokso čempionato finalininkai kovo 18–21 dienomis varžysis Vilniuje vyksiančiame jau dvidešimt pirmajame tarptautiniame Dano Pozniako jaunimo bokso turnyre.

Lietuvos bokso federacijos inf.

Teismui perduota jonavietės baudžiamoji byla dėl neteisėto disponavimo kvaišalais

jonavoszinios.lt — Mon, 02 Mar 2026 12:41:46 +0200

Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje 47-ių metų Jonavos miesto gyventoja kaltinama neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Šioje byloje jai bei Jonavos rajono gyventojui pareikšti kaltinimai ir dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorė Asta Kaminskienė, tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai.

Baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamoji, turėdama tikslą tiek vartoti, tiek parduoti ar kitaip platinti, praėjusių metų rugpjūtį neteisėtai įgijo didelį kiekį narkotinių medžiagų – 5 gramus kokaino, 13 vnt. popieriaus lankstinukų su karfentaniliu. Moteris minėtas medžiagas laikė savo gyvenamojoje vietoje iki tol, kol kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Nustatyta, kad 2025 m. gegužę Jonavos rajono gyventojas, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo reikmėms įsigijo du popieriaus lankstinukus su šviesios spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra karfentanilio. Šias medžiagas kaltinamojo asmens kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Baudžiamasis kodeksas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti numato viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dešimties metų.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

LR Prokuratūros inf.

Jonavos klubo ,,Vėtra" šokėjos Ieva ir Austėja sužibėjo visa jėga

jonavoszinios.lt — Mon, 02 Mar 2026 12:31:05 +0200

Vakar, kovo 1-ąją vykusiose sportinių šokių varžybose „Gintarėliai 2026“ – nuostabios emocijos ir dar nuostabesni rezultatai.

Jonavos klubo ,,Vėtra" šokėjos Ieva ir Austėja sužibėjo visa jėga – merginos stovėjo ant pačių aukščiausių pakylos laiptelių: pirma ir antra vietos.

Tai buvo puikus startas prieš artėjantį Lietuvos čempionatą, kuriame Austėja startuos suaugusiųjų grupėje, o Ieva – jaunimo grupėje.

,,Didžiulis džiaugsmas ir pasididžiavimas matyti dvi savo auklėtines ant nugalėtojų pakylos. Ypač gražu, kad merginos – ne tik stiprios konkurentės, bet ir puikios draugės tiek treniruočių metu, tiek varžybose. Tai tikras sveiko varžymosi, palaikymo ir komandinės dvasios pavyzdys. Didžiuojamės jumis ir linkime sėkmės artėjančiame čempionate", - rašoma klubo ,,Vėtra" pranešime.

Mokslininkai įspėja: per artimiausius 20 metų Lietuvos upėse sulauksime šimtmečio potvynių

jonavoszinios.lt — Mon, 02 Mar 2026 11:30:00 +0200

Didžiuliai ledo sangrūdų sukelti potvyniai, kurie statistiškai pasikartoja maždaug kartą per šimtą metų, Lietuvos upėse gali įvykti dar iki 2050-ųjų. Mokslininkai perspėja – tikėtina, kad jie bus didesni už tuos, kuriuos esame patyrę iki šiol.

Vienas iš didžiausių potvynių Nemuno upėje fiksuotas 1946 metais ties Kaunu. Šio potvynio metu Kauno senamiesčio gatvės virto upėmis, vanduo užliejo pirmuosius namų aukštus, o stichija nusinešė daugiau nei šimtą gyvybių.

„Dažnai manoma, kad klimato kaita turėtų švelninti potvynius, tačiau realybė priešinga – ekstremalūs reiškiniai tik stiprėja. Staigūs oro temperatūros svyravimai ir gausus kritulių kiekis didina potvynių intensyvumą. Mūsų tyrimai rodo, kad per artimiausius dvidešimt metų ledo sangrūdų sukelti potvyniai gali sudaryti itin pavojingas situacijas. Dideli potvyniai buvo gana seniai, todėl esame pamiršę, kokia tai galinga, viską griaunanti jėga“, – sako Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja, daktarė Jūratė Kriaučiūnienė.

Anot jos, ekstremalioms situacijoms būtina pradėti ruoštis jau šiandien.

Sukurta nauja metodika

Tikėdamiesi padėti išvengti milijoninių nuostolių, Latvijos ir Lietuvos mokslininkai įgyvendino bendrą projektą „ICEREG – Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“. Projektas, kurį koordinuoja Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras (partneriai – Lietuvos energetikos institutas ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba), finansuojamas 2021–2027 metų „Interreg VI-A“ Latvijos ir Lietuvos programos lėšomis.

„Iki šiol ledo sangrūdų sukelti potvyniai Lietuvoje buvo laikomi neprognozuojamais – tiesiog trūko duomenų ir metodų jiems prognozuoti. Projekto metu, pasitelkę Suomijos ekspertų ilgametę patirtį ir jų sukurtą metodiką, sukūrėme specialų ledo sangrūdų formavimosi modelį, pagrįstą istorinių duomenų analize. Dabar jau galime prognozuoti tokių potvynių tikimybę ir galimas pasekmes“, – pasakoja projekto atstovė J. Kriaučiūnienė.

Sukurta metodika leidžia prognozuoti ledo sangrūdų sukeltus potvynius kiekvienai upei, kurioje yra vandens matavimo stotys su pakankama istorinių duomenų eilute. Daugelyje Lietuvos upių veikia vandens matavimo stotys, fiksuojančios vandens lygį ir debitus bei ledo sangrūdas. Remiantis šiais duomenimis galima numatyti, kokios teritorijos bus užlietos.

„Ledo sangrūdų potvynių formavimosi modeliai leidžia įvertinti, kokį poveikį užliejamų teritorijų mastui gali turėti klimato kaita. Remiantis dabartine klimato kaitos prognoze, 2030–2050 metais potvyniai Lietuvos upėse bus ekstremalesni nei iki šiol, o vėliau turėtų mažėti. Remiantis prognoze, artėja pavojingas laikotarpis dėl didesnių potvynių galimybės“, – aiškina Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja.

Parengti užliejamų teritorijų žemėlapiai

Tyrimas parodė, kad upėje esant tam pačiam debitui ledo sangrūdų potvynis gali būti kelis kartus pavojingesnis. Ledo sangrūdų atveju užliejama net kelis kartus didesnė teritorija nei įprasto potvynio metu.

Pagal projekto metu sukurtą metodiką buvo parengti potvynių grėsmių ir rizikos žemėlapiai dviem bandomosioms upėms – Mūšai ir Lėveniui, šie žemėlapiai jau prieinami visuomenei. Žemėlapyje galima pasirinkti potvynio tikimybę – vidutinę arba retos tikimybės – ir matyti, ar dominanti teritorija patenka į užliejamą zoną. Tai suteikia galimybę gyventojams ir savivaldybėms geriau pasiruošti galimam pavojui.

„Potvynių grėsmių ir rizikos žemėlapiai jau buvo sudaromi ir anksčiau, tačiau iki šiol jie buvo rengiami neatsižvelgiant į ledo sangrūdų įtaką. Mūsų komanda tapo pionieriais – sukūrė metodiką ir išbandė ją dviem upėms, atverdama naują galimybę prognozuoti ekstremalias potvynių situacijas Lietuvoje“, – sako J. Kriaučiūnienė.

Lėvens upė ties Bernatoniais ir Mūšos upė ties Ustukiais pasirinktos tyrimams, nes čia kritinis vandens lygis dažniausiai viršijamas, o potvyniai kelia didžiausią riziką vietos gyventojams. Šios upių atkarpos buvo parinktos kaip tarpvalstybinio projekto dalis – abi upės priklauso Lietuvos ir Latvijos teritorijoje esančiam Lielupės baseinui. Be to, yra pakankamai istorinių duomenų apie ankstesnius potvynius šiose upėse.

Nauja galimybė informuoti gyventojus

ICEREG projekte sukurtas modelis leis apie ledų sangrūdų potvynius gyventojus perspėti dar prieš jiems prasidedant. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) teigimu, tai reiškia laimėtą laiką ir galimybę pasiruošti ekstremaliai situacijai, o ne reaguoti tada, kai žala jau padaryta.

„Ankstyvojo perspėjimo sistema leis skelbti perspėjimus ne tik tada, kai ledo sangrūda jau yra susiformavusi, bet ir gerokai anksčiau – fiksuojant pirmuosius pavojingus signalus: staigų vandens lygio kilimą, intensyvų ledo formavimąsi ar ledo judėjimą (ledonešį). Ši informacija suteiks galimybę iš anksto reaguoti į artėjantį pavojų tiek atsakingoms tarnyboms, tiek ir patiems gyventojams“, – sako projekto partnerės LHMT Prognozių ir perspėjimų skyriaus vyriausioji specialistė Janina Brastovickytė-Stankevič.

Projekte dalyvavusi Lietuvos energetikos instituto mokslininkė J. Kriaučiūnienė įžvelgia ir paradoksą – kai kuriais atvejais net žmonės, gyvenantys didžiausioje potvynių rizikos zonoje, atsisako siūlomų apsauginių pylimų nuo potvynio įrengimo, esą tai sugadins vaizdą pro langą.

„Bendraudami su vietiniais gyventojais dažnai girdime tą patį argumentą: gyvenu čia jau 30 metų, potvynių nebuvo. Internete galima rasti daugybę 1946-ųjų Nemuno potvynio vaizdų Kaune, kai vandens lygis buvo pakilęs apie aštuonis metrus. Rekomenduočiau tuos vaizdus peržiūrėti ir prisiminti, kokia galinga ir viską griaunanti gali būti vandens stichija, ypač tiems, kurie gyvena prie upės ar planuoja šalia jos įsigyti sklypą“, – pastebi J. Kriaučiūnienė.

2010 metais Lietuvos upėse susidarius ledo sangrūdoms ir kilus potvyniams, mūsų šalies ekonomika patyrė 2,8 mln. eurų žalą. Šie ledo sangrūdų sukelti potvyniai paveikė 40-ies tūkstančių hektarų plotą. Tai buvo tik vidutinės tikimybės potvyniai. Mokslininkai prognozuoja, kad netolimoje ateityje Lietuvos upėse galimi kur kas ekstremalesni potvyniai.

Lietuva – pirma Europoje pagal pasaulio verslumo indeksą

jonavoszinios.lt — Mon, 02 Mar 2026 10:21:44 +0200

Paskelbta naujausia „Global Entrepreneurship Monitor“ (GEM) 2025/2026 pasaulinė ataskaita rodo, kad Lietuva yra pirmaujanti valstybė Europoje pagal verslumo aplinkos kokybę ir patenka tarp stipriausių pasaulio ekonomikų šioje srityje.

Naujausi duomenys fiksuoja verslumo raidą laikotarpiu, kai globalioje ekonomikoje išlieka padidėjęs makroekonominis ir geopolitinis neapibrėžtumas. Apie 67 proc. ekonomikų nurodė, kad 2025 m. daugiau gyventojų patyrė pajamų mažėjimą nei augimą. Daugelyje šalių verslo pradžia vertinama kaip sudėtingesnė nei prieš metus, o struktūriniai disbalansai tampa ilgalaikiu iššūkiu.

GEM 2025/2026 rodo, kad Lietuva yra viena iš keturių šalių pasaulyje, kuriose visos verslumo aplinkos sąlygos – nuo finansavimo prieinamumo ir inovacijų infrastruktūros iki reguliacinės aplinkos bei valstybės politikos – ekspertų įvertintos kaip pakankamos arba aukštesnės nei pakankamos. Tokią įvertinimo ribą 2025 metais pasiekė tik Indija, Lietuva, Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai. Europos Sąjungos kontekste Lietuva užima lyderės poziciją, aplenkdama tokias didžiąsias ekonomikas kaip Vokietija, Prancūzija, Šveicariją ar Italija. Pasauliniu mastu verslumo aplinką šiemet aukščiausiai vertina Jungtiniai Arabų Emyratai, tačiau Lietuva ir toliau išlieka penketuke stipriausiai įvertintų ekonomikų.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pažymi, kad tai – kryptingos ir nuoseklios ekonominės politikos rezultatas: „Lietuva šiandien vertinama kaip viena palankiausių vietų kurti ir plėtoti verslą. Tai rodo, kad investicijos į inovacijas, startuolių ekosistemos stiprinimą, skaitmeninę transformaciją ir verslo aplinkos gerinimą duoda apčiuopiamų rezultatų. Mūsų tikslas – ne tik išlaikyti lyderystę Europoje, bet ir stiprinti aukštos pridėtinės vertės ekonomiką globalioje konkurencijoje.“

GEM ataskaitoje akcentuojama, kad pasaulio ekonomikos išgyvena struktūrinių pokyčių laikotarpį – spartėja skaitmenizacija, auga dirbtinio intelekto reikšmė, kinta verslo modeliai ir konkurencingumo veiksniai. GEM atskleidžia, kad nors skaitmeninė transformacija tapo neišvengiamu verslo raidos veiksniu, pasaulyje tik dalis naujų ir augančių verslų artimiausiu laikotarpiu planuoja aktyviau integruoti dirbtinio intelekto ar pažangias skaitmenines technologijas į savo veiklą. Lietuvos verslų kryptis šiuo požiūriu yra aiški – beveik pusė ankstyvosios stadijos verslininkų planuoja artimiausiais mėnesiais plėsti skaitmeninių technologijų naudojimą savo veikloje. Tai rodo, kad technologijos Lietuvoje suvokiamos kaip augimo ir eksporto plėtros instrumentas, leidžiantis konkuruoti globaliose rinkose ir kurti aukštesnės pridėtinės vertės sprendimus.

„Lietuva šiandien turi ne tik aktyvią verslo bendruomenę, bet ir sistemą, kuri sudaro sąlygas augti. Mūsų tikslas – kad verslų kūrimo dinamika būtų lydima jų produktyvumo, technologinės pažangos ir tarptautiškumo stiprėjimo. Būtent tai užtikrins ilgalaikį Lietuvos ekonomikos konkurencingumą“, – pažymi ministras E. Grikšas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija pažymi, kad tarptautiniai GEM duomenys yra svarbus orientyras formuojant sprendimus, skirtus konkurencingumo, inovacijų ir investicinio patrauklumo stiprinimui Lietuvoje. „Global Entrepreneurship Monitor“ programą Lietuvoje įgyvendina ir tyrimus vykdo Vilniaus universiteto Verslo mokykla, atstovaujanti Lietuvai tarptautiniame GEM konsorciume.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inf.

Emocinis žmogaus atsparumas ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas – kaip tai susiję?

jonavoszinios.lt — Mon, 02 Mar 2026 09:31:29 +0200

Neigiamos emocijos, nuotaikų svyravimai, sunkumai gali būti viena iš psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ar net priklausomybės nuo jų priežasčių – neretam pažįstama situacija, kai norisi parūkyti po sudėtingo pokalbio ar išgerti alkoholio po įtemptos dienos, taip siekiant nusiraminti. Kaip atsilaikyti tokiems impulsams, kokiu konstruktyviu elgesiu juos keisti ir kas bendro tarp emocijų ir priklausomybės, atsako medicinos psichologas.

Pasak RPLC Vilniaus filialo medicinos psichologo Ugniaus Binkausko, pasitenkinimo, džiaugsmo ar ramybės ieškojimas santykyje su išoriniu objektu ar įvykiu yra absoliučiai žmogiškas ir suprantamas, tačiau alkoholis ar kitos psichoaktyviosios medžiagos dažnai nuveda žmogų netinkamu keliu.

„Psichoaktyviosios medžiagos gali sukelti iš pirmo žvilgsnio patrauklius nuotaikos pokyčius: žmogus gali jausti pakylėjimą, gyvumą, patirti jausmą, jog yra pilnas, išbaigtas, anapus skausmo ir kančios. Tik bėda, kad psichoaktyviosios medžiagos pasižymi toksiškomis savybėmis nervų sistemos atžvilgiu. Dėl vartojimo sukeltų smegenų pokyčių greitai išmokstama automatiniu būdų patenkinti troškimus, todėl psichologinė savijauta tampa vis labiau susieta su konkrečia medžiaga, žmogus palaipsniui netenka anksčiau turėtų gebėjimų susitvarkyti su emocijomis ar būsenomis kitais būdais ir tai ilgainiui tampa spąstais, iš kurių sunku ištrūkti“, – aiškina jis.

Santykiu su medžiaga bandoma keisti santykius su žmonėmis

Pašnekovo teigimu, emocinė savijauta vaidina svarbų vaidmenį, kai kalbama apie priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų (nikotino, alkoholio, narkotikų) išsivystymą. Ne veltui vienas iš psichologinių požiūrių, siekiant suprasti priklausomybės dinamiką, ją traktuoja kaip savireguliacijos – emocijų, savivertės, rūpesčio savimi – sutrikimą.

Siekiant suprasti žmogaus emocinę reguliaciją, medicinos psichologas primena, jog nuo pat gimimo, emocijų pažinimui ir valdymas formuojasi santykyje su pirminiais globėjais. Žvelgiant iš raidos perspektyvos, vos gimusio naujagimio emocijos yra intensyvios, nefiltruotos ir jam pačiam nevaldomos, beveik visa jo emocijų reguliacija yra išorėje – tėvuose ar globėjuose. Jeigu ankstyvieji vaiko santykiai su artimiausiais žmonėmis saugūs, paremti empatija ir nuoširdžiu rūpesčiu, ilgainiui vaikas perima įgūdžius jausti, suprasti savo potyrius, juos tinkamai reguliuoti santykiuose su kitais žmonėmis. Priešingu atveju, kai santykiai nesaugūs, chaotiški, šalti ar prieštaringi, vaikui yra sunkiau atrasti tinkamų būdų nusiraminti ir suprasti, kas vyksta jame ir aplinkoje, pasitikėti kitais žmonėmis, kai patiria sunkumų.

Pasak U. Binkausko, daug epidemiologinių studijų rodo, kad žmonės, pavyzdžiui, priklausomi nuo narkotinių medžiagų, dažniau nei įprasta populiacijos grupė yra patyrę nepalankių vaikystės patirčių, tą psichologas pastebi ir praktikoje. Ankstyvas stresas turi aiškiai įrodytų neigiamų pasekmių vaiko raidai ir gyvenimo eigoje gali būti susijęs su didesniu polinkiu griebtis įvairių priklausomybę sukeliančių medžiagų kaip priemonės nusiraminti ar atsitraukti nuo neigiamų patirčių

„Iš dalies mūsų emocijos visą gyvenimą yra susijusios su kitais žmonėmis, tačiau ankstyvosios patirtys dažnai suformuoja savotiškus lęšius, per kuriuos žiūrėdami išmokstame pasitikėti arba nepasitikėti jais. Psichoaktyviosios medžiagos gali būti pasirenkamos kaip būdas kompensuoti sveiko emocinio ryšio trūkumą. Taip yra, nes santykis su medžiaga yra lengviau kontroliuojamas negu nenuspėjami žmonių santykiai – jei nepasitikima žmonėmis, nes to išmokė gyvenimo patirtis, tuomet yra linkstama sunkumų metu pasitikėti medžiaga, kurios poveikis visada nuspėjamas. Svarbu suprasti, kad tokiais atvejais esmė yra ne pati medžiaga, o santykis su ja – žmogų įtraukia tai, kaip šis santykis padeda (ar bando padėti) reguliuoti vidines būsenas ir emocijas“, – sako RPLC specialistas.

Jis atkreipia dėmesį, jog priklausomybė dažnu atveju yra neteisingai nukreiptas sveikas poreikis nusiraminti, jausti situacijos kontrolę, patirti ryšį, tad į priklausomybę žvelgiant ne kaip į ydą, o kaip į natūralių žmogaus reguliacinių procesų nukrypimą, yra atveriamos durys gydymui ir pagalbai.

Atpažinti kylančius impulsus

Paklaustas, kaip teisinga elgtis, jei susinervinus ar negalint nusiraminti kyla mintys apie cigaretę ar alkoholį, medicinos psichologas sako, jog galima išmokti atsilaikyti prieš tokius impulsus.

Dažnai žmonės bando apie kylantį impulsą negalvoti, tačiau toks elgesys norą tik sustiprina, nes smegenys greitai pavargsta blokuoti impulsus. Kur kas veiksmingiau yra pirmiausia kylančius impulsus ir emocijas pastebėti, ir ne slopinti, o suprasti, apie ką jie signalizuoja.

„Reikėtų pabandyti sau priminti, jog tai tėra iracionalus impulsas, taip smegenys siunčia netikslingus signalus, kurie neatneš jokios naudos. Verta pagalvoti, kokie dar jausmai kyla šiuo metu, koks yra kontekstas – gal susinervinote ir nežinote, kaip nusiraminti, gal esate pervargę ir norite pailsėti, o gal jaučiatės vieniši ir trūksta kontakto su kitais žmonėmis“, – pataria U. Binkauskas.

Jei, pavyzdžiui, alkoholio vartojimas yra tapęs dažnu būdu nusiraminti, tuomet žmonės turėtų pri-minti sau kylančias neigiamas pasekmes: galbūt pavartojus nesijaučiama gerai ir dėl to kyla gėdos jausmas, galbūt vartojimas blogina santykius su kitais, griauna karjerą ir panašiai.

„Naudinga ieškoti bet kokios veiklos, kuri padėtų bent akimirkai nukreipti dėmesį: galbūt tai hobis, kuriame galite išsilieti, ar kūrybinis darbas, dvasinė veikla ar praktika. Impulsai yra laikini, lyg bangos, kurios tai pakyla, tai nusileidžia, tad kartais, suteikus pakankamą pertrauką, galima išlaukti, kol impulsas susilpnės“, – sako medicinos psichologas.

Kaip stiprinti psichologinį „imunitetą“?

Pašnekovas sako, kad visi žmonės gali sustiprinti savo emocinį atsparumą ir psichologinį „imunitetą“, tačiau vieno universalaus būdo nėra, kiekvienas turi atrasti tai, kas jam tinka.

Emocinį atsparumą stiprina savo psichologinių poreikių atpažinimas ir rūpinimasis jais. Dažnai žmonėms yra svarbi jų autonomija – jausmas, kad žmogus gali daryti pasirinkimus ir veikti pagal save, kompetencija – pojūtis, kad jis moka, gali, jam pavyksta, bei susietumas su kitais – jausmas, kad žmogus yra matomas, priimamas ir rūpi kitiems.

„Taip pat svarbus gebėjimas pastebėti ir įvardyti savo emocijas, sveikas santykis su savo kūnu (judėjimas, mityba, kvėpavimas). Emocinė savireguliacija gimsta santykyje, todėl reikalingi saugūs ryšiai su artimais žmonėmis, kuriais galite pasitikėti, su kuriais galite pasikalbėti ir būti išklausyti. Padeda ir bendruomenė, terapija ar palaikymo grupės“, – vardija jis.

Nors kartais sakoma, kad vyresnio amžiaus žmonės įpročius keičia sunkiai, tačiau U. Binkauskas su tuo nesutinka ir teigia, kad emocinį atsparumą galima ugdyti nepriklausomai nuo amžiaus.

„Ir ne tik galima – tą daro daugelis. Psichologiniai poreikiai išlieka aktualūs visą žmogaus gyvenimą. Ankstyvoji patirtis mus suformuoja, bet nesuvaržo. Smegenys visą gyvenimą išlieka plastiškos, o nauji santykiai, saugūs ryšiai ir sąmoningas emocijų reguliavimas gali pakeisti giliai įsišaknijusias reakcijas. Esmė – ne amžius, o aplinka, kuri leidžia mokytis iš naujo“, – apibendrina jis.

RPLC inf.

Policijos prevencinės priemonės šalies keliuose kovą

jonavoszinios.lt — Mon, 02 Mar 2026 08:01:26 +0200

Kovas keliuose – tai sustiprintos eismo dalyvių kontrolės mėnuo, orientuotas į saugumą ir atsakingą elgesį. Visoje Lietuvoje bus vykdomos tikslinės eismo dalyvių kontrolės priemonės, kurių pagrindinis tikslas – saugesnės kelionės visiems. Policijos pareigūnai dėmesį skirs vairuotojų blaivumui, pėsčiųjų saugumui ir matomumą gerinančių priemonių naudojimui tamsiuoju paros metu.

Prevencinės ir kontrolės priemonės bus vykdomos tiek valstybinės, tiek vietinės reikšmės keliuose. Patruliavimui bus pasitelkiami viešieji, neviešieji ir mišrieji policijos darbo būdai, todėl eismo dalyviai raginami būti budrūs ir laikytis Kelių eismo taisyklių visur ir visada. Apskričių vyriausieji policijos komisariatai savo prižiūrimose teritorijose gali organizuoti ir kitas papildomas priemones.

Kovo mėnesio tikslinės priemonės:

► Kovo 2–4 d. ir 17–19 d. – vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė.

► Kovo 6–8 d. – pėsčiųjų, dviračių vairuotojų kontrolė – matomumą gerinančių saugos priemonių (atšvaitų, ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais ir kt.) naudojimas tamsiuoju paros metu.

► Kovo 9–15 d. – privalomų saugos priemonių (saugos diržų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų), saugos šalmų) naudojimo kontrolė. Tai Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network) inicijuota priemonė. Kartu bus stebima ir kontroliuojama, ar vairuotojai, vairuodami, nesinaudoja mobiliojo ryšio priemonėmis, kai neturima laisvų rankų įrangos, taip pat, ar prie vairo neužsiimama ir kitomis veiklomis, nesusijusiomis su vairavimu.

► Kovo 22–24 d. – pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, geležinkelių pervažas prieš jas nesustojus, šviesoforo signalų paisymo kontrolė.

► Kovo 26–29 d. – transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolė.

Policija primena, kad kovo mėnesį oro sąlygos dažnai gana permainingos, todėl rekomenduojame išlaikyti didesnį atstumą nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės, taip pat ir iš šono, pasirinkti Jums tinkamą važiavimo greitį ir nepamiršti, kad atsakingas vaikų vežimas automobilyje – ne formalumas, o sprendimas, kuris kiekvieną dieną gali padėti apsaugoti pačius mylimiausius. Per pastaruosius penkerius metus eismo įvykiuose dėl to, kad nebuvo naudotos ar naudotos netinkamai specialios sėdynės (kėdutės), iš viso nukentėjo 78 vaikai.

Eismo sąlygomis galite iš anksto pasidomėti portale www.eismoinfo.lt

Atnaujintame Elektroninių paslaugų portale galite rasti ir susipažinti su Jūsų padarytais Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Galite sumokėti ir baudas internetu: https://epaslaugos.ird.lt/login.

Lietuvos policijos inf.

Motiejus Špokas apgynė čempiono titulą

jonavoszinios.lt — Sun, 01 Mar 2026 19:10:46 +0200

Vasario paskutinę dieną Kupiškyje vyko Lietuvos paprastųjų šaškių čempionatas U-8 ir U-10, kuriame varžėsi jonavietis, J.Vareikio progimnazijos 1A klasės auklėtinis Motiejus Špokas. Jo amžiaus grupėje dėl titulo kovojo 21 berniukas.

Motiejus gynė pernai metų čempiono titulą. Po devynių laimėtų susitikimų jis nepaliko niekam net teorinių galimybių pretenduoti į šią vietą. Tapęs paprastųjų šaškių Lietuvos čempionu U-8 amžiaus grupėje, jis iškovojo teisę ginti Lietuvos garbę Baltijos šalių čempionate, kuris šiemet vyks Latvijoje rugpjūčio 28-30d.

Vis dėlto didesnis tikslas yra patekti į Europos ir Pasaulio čempionatus, kurie vykdomi tik šimtalangių šaškių varžybose. Tam reikėtų laimėti Lietuvos šimtalangių šaškių čempiono titulą, bet jau ne U-8, o U-10 amžiaus grupėje. Lietuvos šimtalangių šaškių čempionatas numatytas balandžio 11 d. Bačkonyse.

VVTAT: Dėl kelionių į Izraelį, Iraną ir kitas Artimųjų Rytų valstybes

jonavoszinios.lt — Sun, 01 Mar 2026 15:36:21 +0200

Oro vežėjams nutraukus skrydžius dėl prasidėjusių karo veiksmų kai kuriose Artimųjų Rytų valstybėse, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) dalinasi informacija apie keleivių teises šioje situacijoje.

Svarbu sekti Užsienio reikalų ministerijos informaciją https://keliauk.urm.lt/

Šiuo metu Užsienio reikalų ministerija rekomenduoja atsisakyti bet kokių kelionių į Izraelį ir Palestiną, nedelsiant išvykti iš Irano, nevykti į Jordaniją bei Persijos įlankos regiono šalis: Bahreiną, Iraką, Jungtinius Arabų Emyratus, Katarą, Kuveitą, Omaną ir Saudo Arabiją.

Jeigu šiuo metu esate išvykęs

Organizuotos turistinės kelionės atveju vartotojas turėtų kreiptis į kelionės organizatorių, taip pat sekti Užsienio reikalų ministerijos informaciją ir, esant poreikiui, kreiptis į konsulines įstaigas.
Kelionės organizatorius privalo pasirūpinti turistu, organizuoti jo grįžimą namo.
Išvykusiems savarankiškai rekomenduojame sekti oro vežėjo skelbiamą informaciją dėl skrydžio ir stebėti oro uostų pranešimus bei Užsienio reikalų ministerijos teikiamą informaciją keliaujantiems.

Jeigu turite įsigiję organizuotą turistinę kelionę, tačiau norite jos atsisakyti

Šiuo metu Užsienio reikalų ministerija Lietuvos piliečiams primygtinai rekomenduoja nevykti į kai kurias Artimųjų Rytų valstybes . Todėl į tai turėtų atsižvelgti tiek kelionių organizatoriai, tiek patys keliautojai.
Turistas turi teisę nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį nemokėdamas numatyto sutarties nutraukimo mokesčio, jeigu organizuotos turistinės kelionės tikslo vietoje ar visiškai greta atsiranda nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių gali tapti neįmanoma vykdyti organizuotą turistinę kelionę ar nuvežti turistus į organizuotos turistinės kelionės tikslo vietą. Tokią turisto teisę, esant nenumatytoms aplinkybėms, įtvirtina ir ES direktyva dėl Kelionių paketų.
Turintiems suplanuotas keliones patartume kreiptis į kelionės organizatorių ir tartis dėl kelionės alternatyvų ar kelionės sutarties nutraukimo. Nepavykus rasti sprendimo su kelionės organizatoriumi, dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka galima kreiptis į VVTAT.
Nagrinėjant ginčą bus atsižvelgta į konkrečią situaciją, ar kelionės tikslo vietoje buvo tuo metu nenumatytų aplinkybių, kokią informaciją dėl vykimo skelbė URM ir pan. VVTAT visada skatina tiek vartotojus, tiek kelionių organizatorius tartis dėl galimybių atidėti organizuotą turistinę kelionę vėlesniam laikui, pakeisti kelionės kryptį arba priimti kitokį kompensacijos pasiūlymą (pavyzdžiui, rinktis kelionės kuponą), t. y. ieškoti abiem šalims tinkamo sprendimo.

Jeigu planavote keliauti savarankiškai

Jeigu esate savarankiškai įsigiję oro vežėjo, viešbučio ar kitų apgyvendinimo paslaugų teikėjo paslaugas, tokiu atveju reikėtų atidžiai įvertinti su kiekvienu paslaugos teikėju sudarytos sutarties sąlygas. Jeigu kelionės metu susidūrėte su nenumatytomis aplinkybėmis, turėtumėte sekti Užsienio reikalų ministerijos teikiamą informaciją keliaujantiems, susisiekti su atsakingomis konsulinėmis įstaigomis ir pasirūpinti savo saugumu.
Paslaugų teikėjo įsipareigojimai ar vartotojo galimybė nutraukti sutartį paprastai būna numatyta konkrečioje sudarytoje sutartyje. Kiekvienu atveju, jeigu kyla ginčas tarp vartotojo ir paslaugų teikėjo dėl sutarties vykdymo, vartotojas turi teisę kreiptis į dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka į VVTAT (kai paslaugos teikėjas įsisteigęs Lietuvoje) arba nemokamos pagalbos ir patarimų į Europos vartotojų centrą Lietuvoje (kai paslaugos teikėjas įsisteigęs kitoje ES valstybėje, Norvegijoje ar Islandijoje).

VVTAT inf.

Pavasarį Jonava pasitiko su trenksmu – nuskambėjo II respublikinis šokių festivalis „Mazgytinis"

jonavoszinios.lt — Sun, 01 Mar 2026 10:06:20 +0200

Vasario 28-osios popietę Jonavos kultūros centro Didžiojoje salėje virė gyvybė, spalvos ir ritmas – čia vyko II respublikinis liaudiškų šokių festivalis „Mazgytinis“, sukvietęs kolektyvus iš įvairių Lietuvos miestų. Paskutinę kalendorinės žiemos dieną scena tapo tikra tradicijų švente, kurioje šokis virto bendrystės kalba. Renginį atidarė Seimo nario Eugenijaus Sabučio sveikinimo kalba, kurioje jis pasidžiaugė gyvybingomis liaudiško šokio tradicijomis ir linkėjo, kad tokios šventės dar ilgai telktų bendruomenes visoje Lietuvoje, taip pat nuoširdžiai padėkojo renginio režisierei Gerdai Mykolaitienei už kūrybinį darbą ir indėlį į festivalio gyvavimą.

Į Jonavą atvykę šokėjai dovanojo žiūrovams nuotaikingą programą, kupiną skirtingų regionų stilistikos, kostiumų raštų ir charakteringų judesių. Festivalyje pasirodė:

Vilniaus miesto liaudiškos muzikos ir šokio ansamblis „Vilnis“

Jonavos kultūros centro liaudiškų šokių grupė „Varūna“

Vilniaus kultūros centro liaudiškų šokių kolektyvas „Šoktinis“

Prienų kultūros ir laisvalaikio centro liaudiškų šokių grupė „Ringis“

Vilniaus kultūros centro liaudiškų šokių grupė „Dalužė“

Kėdainių kultūros centro Vilainių skyriaus liaudiškų šokių kolektyvas „Volungė“

Panevėžio kultūros centro liaudiškų šokių grupė „Miestelėnai“

Ignalinos kultūros centro liaudiškų šokių grupė „Gaja“

Kaišiadorių kultūros centro liaudiškų šokių kolektyvas „Savingė“

Ignalinos kultūros centro moterų liaudiškų šokių grupė „Lūgnė“

Grigiškių kultūros centro tautinių šokių grupė „Grija“

Kiekvienas pasirodymas buvo savitas – nuo švelnių, lyrinių kompozicijų iki temperamentingų, energija pulsuojančių šokių. Publika negailėjo aplodismentų, o šokėjų šypsenos rodė, kad scena jiems – ne tik pasirodymo vieta, bet ir gyvas ryšys su tradicija.

Festivalis dar kartą įrodė, kad liaudiškas šokis Lietuvoje gyvas, nuolat atsinaujinantis ir jungiantis skirtingas kartas. „Mazgytinis“ ne tik užbaigė žiemą, bet ir su trenksmu atvėrė duris pavasariui – su muzika, juoku, judesiu ir bendru džiaugsmu būti kartu.

Daugiau nuotraukų rasite ČIA.

JKC inf.

Miške - pavojingas radinys: Krėslynų kaime šuo įkrito į gilų bunkerį

jonavoszinios.lt — Sun, 01 Mar 2026 07:30:54 +0200

Vasario 28 d., 13.22 val., Jonavos rajone, Užusalių seniūnijoje, Krėslynų kaime, Senajame Kauno kelyje, gautas pranešimas, kad į maždaug trijų metrų gylio bunkerį įkrito šuo.

Apie nelaimę pranešė augintinio šeimininkė. Ji nurodė esanti miške, tačiau tikslaus įvykio adreso pasakyti negalėjo.

Atvykę gelbėtojai ištraukiamosiomis kopėčiomis nusileido į apie 3 metrų gylio bunkerį (angos matmenys – 0,7 x 0,7 m, patalpos dydis – apie 2 x 5 m) ir iškėlė šunį į paviršių. Gyvūnas perduotas savininkei.

Siekiant užtikrinti saugumą, bunkeris aptvertas STOP juosta.

Parengta pagal pirminius Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinės duomenis

Įsigalioja draudimas žvejoti kiršlius ir sterkus

jonavoszinios.lt — Sat, 28 Feb 2026 11:17:28 +0200

Aplinkos ministerija informuoja, kad artėjant kalendoriniam pavasariui, kai kurių rūšių žuvys pradeda ruoštis nerštui, todėl įsigalioja jų žvejybos draudimai. Nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d. draudžiama žvejoti kiršlius, o nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. – sterkus.

Taip pat iki balandžio 30 d. tęsis prieš mėnesį prasidėjęs draudimas žvejoti lydekas ir draudimas žvejoti masalui naudojant žuvelę. Draudimas masalui naudoti žuvelę netaikomas žvejojant Kuršių mariose, taip pat leidžiama žvejoti naudojant žuvies gabalėlį.

Nors šiuo metu daugelis upių dar užšalusios, atšilus orams ir pasibaigus ledonešiui vėl bus galima jose žvejoti.

Iki balandžio 30 d. galima vykdyti limituotą lašišų ir šlakių žvejybą upėse, kuriose leidžiama tokia limituota žvejyba. Šiose upėse leidžiama žvejoti turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau žvejojant lašišas ir šlakius, jei šios žuvys yra paimamos, būtina turėti žvejo mėgėjo kortelę. Per vieną žvejybą leidžiama sužvejoti vieną lašišą arba šlakį, kurie yra ne mažesni nei 65 cm. Taip pat būtina nustatyta tvarka teikti ataskaitas apie sugautas lašišas ir šlakius, jei šios žuvys nėra paleidžiamos.

Sugavus ir nepaleidus atgal į vandens telkinį lašišos ar šlakio, ne vėliau kaip per 10 minučių turi būti pateikta ataskaita per ALIS (Aplinkos leidimų išdavimo sistemą) nurodant sugautos žuvies rūšį, lytį, kiekį ir dydį, žvejojusio asmens vardą, pavardę, žvejo mėgėjo kortelės numerį arba SMS žinute trumpuoju numeriu 1769 nurodant „ALIS“, žvejo mėgėjo kortelės numerį, rūšies kodą (lašišai – LAS, šlakiui – SLA) ir sugautų žuvų kiekį, pvz., „ALIS 1999987 LAS1“. Pateikus ataskaitą per ALIS arba SMS žinute, žvejo mėgėjo kortelės galiojimas panaikinamas. Draudžiama išvykti iš žvejybos vietos nustatytais atvejais ir tvarka nepateikus ataskaitos per ALIS arba SMS žinute.

Jei žvejo mėgėjo kortelė įsigyta ne per ALIS, sugavus ir nepaleidus atgal į vandens telkinį lašišos ar šlakio, ne vėliau kaip per 5 minutes žvejo mėgėjo kortelėje nurodytoje vietoje turi būti nuplėšiama jos dalis ir per 5 dienas el. paštu info@am.lt pateikta ataskaita nurodant žuvies rūšį, lytį, kiekį, dydį ir žvejybos vietą.

Patyrus žalą transporto priemonei dėl išdaužų valstybinės reikšmės keliuose, žalos administravimo klausimai nagrinėjami AB „Kelių priežiūra“

jonavoszinios.lt — Sat, 28 Feb 2026 10:50:50 +0200

AB „Kelių priežiūra“ informuoja, kad kelininkų brigados visą naktį vykdė intensyvius išdaužų likvidavimo darbus valstybinės reikšmės keliuose, daugiausia – pavojingiausiose magistralinio kelio A1 vietose ties Ariogala, atkarpose tarp 130 ir 135 km bei nuo 153 km. Darbai vyko ir kituose intensyvaus eismo keliuose, įskaitant kelio A2 ruožus, kuriuose taip pat fiksuojama sparčiai besiformuojančių pažaidų. Per praėjusią parą likviduota apie 600 m² kritinių dangos pažeidimų – tai rodo itin intensyvų darbų tempą esant sparčiai besiformuojančioms išdaužoms. Darbai tęsiasi ir šiandien – situacijai stabilizuoti organizuojamas nepertraukiamas darbas tiek dieną, tiek naktį.

Šalyje išliekant itin permainingoms oro sąlygoms, kai kartojasi šalčio ir šilumos svyravimai, kelio dangos degradacijos procesas vyksta ypač sparčiai. Išdaužos gali susiformuoti per labai trumpą laiką, todėl darbai tęsiami ir kartojami, nuolat didinamos patrulinių apžiūrų apimtys – ypač tamsiuoju paros metu. Tikslas – kiek įmanoma greičiau identifikuoti pavojingas vietas, jas tinkamai pažymėti ir nedelsiant organizuoti jų likvidavimą.

Trijose A1 kelio atkarpose išlieka anksčiau paskelbti laikini eismo ribojimai – uždaryta pirmoji eismo juosta, ribojamas leistinas greitis, įrengti laikini įspėjamieji ženklai. Vairuotojų prašoma būti itin budriais, pasirinkti saugų greitį, laikytis nustatytų ribojimų ir ypatingą dėmesį skirti važiavimui tamsiuoju paros metu, kuomet sunkiau iš anksto pastebėti susidariusias pažaidas.

Šiuo metu taikomi laikini sprendimai – naudojamas šaltasis asfaltas, recikleriniai sprendimai, nuolatinis pažeidimų fiksavimas ir žymėjimas. Siekiant tvaresnio rezultato, artimiausiu metu planuojama pradėti bendrovės asfalto gamyklos darbą, sudarant sąlygas sparčiai pereiti prie karštojo asfalto naudojimo ir užtikrinti ilgaamžiškesnius remonto sprendinius.

Patyrus žalą transporto priemonei dėl išdaužų valstybinės reikšmės keliuose, žalos administravimo klausimai nagrinėjami AB „Kelių priežiūra“, įvertinant eismo įvykio aplinkybes ir pateiktus žalą pagrindžiančius dokumentus. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, o sprendimai dėl kompensavimo priimami įvertinus visas aplinkybes ir vadovaujantis nustatyta žalos administravimo tvarka bei bendrovės draudimo sutartimis.

„Kelių priežiūroje“ dirbama nepertraukiamu režimu, mobilizuojant komandas visoje šalyje ir telkiant pajėgumus ten, kur pažaidos susidaro sparčiausiai. Situacijos suvaldymui itin svarbus ir vairuotojų budrumas bei bendradarbiavimas – atsakingas greičio pasirinkimas, kelio ženklų paisymas.

Primenama, kad apie pavojingas pažaidas, kliūtis valstybinės reikšmės keliuose vairuotojai ir gyventojai kviečiami pranešti trumpuoju tel. nr. 1871 (trumpojo tel. nr. kaina Telia, Tele2 tinkluose – 0,12 Eur/min., Bitė – 0,15 Eur/min.) arba +370 5 232 9600 (kaina pagal mob. operatoriaus planą). Gyventojų patogumui bendrovė „Kelių priežiūra“ taip pat suteikia galimybę nemokamai užpildyti pranešimo formą internetinėje svetainėje www.keliuprieziura.lt arba minėtas kliūtis pažymėti navigacinėje programėlėje „Waze“, o pateikta informacija pateks į kelininkų informacinę sistemą.

„Kelių priežiūra“ inf.

Kompensacija saulės elektrinėms 2026

jonavoszinios.lt — Sat, 28 Feb 2026 10:05:22 +0200

Vis dėlto parama nėra „automatinė“. Ji remiasi aiškiomis taisyklėmis, nustatytomis teisės aktuose, ir reikalauja tam tikro pasirengimo.

Kas reglamentuoja kompensacijas Lietuvoje?

Paramos tvarka grindžiama Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu bei su juo susijusiais Vyriausybės ir atsakingų institucijų nutarimais. Praktikoje gyventojai su parama susiduria per kvietimus, kuriuos administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra. Būtent čia nustatomos konkrečios sąlygos: kas gali teikti paraiškas, kokio dydžio kompensacija skiriama ir kokiems projektams ji taikoma.

Svarbu suprasti, kad kompensacija nėra fiksuota visiems laikams. Ji priklauso nuo valstybės biudžeto, Europos Sąjungos finansavimo ciklų ir bendros energetikos strategijos, todėl 2026 metais sąlygos gali būti atnaujintos ar patikslintos, bet pagrindiniai principai išlieka panašūs.

Kas gali pretenduoti į paramą?

Parama paprastai skirta fiziniams asmenims, kurie įsirengia naują saulės elektrinę savo gyvenamajame būste arba tampa nutolusios elektrinės dalininkais. Būtina sąlyga – pareiškėjas turi būti nekilnojamojo turto savininkas arba turėti teisę juo disponuoti. Taip pat dažnai reikalaujama, kad pastatas būtų registruotas kaip gyvenamosios paskirties ir prijungtas prie elektros tinklų.

Svarbi detalė – kompensacija netaikoma jau anksčiau įrengtoms sistemoms. Parama skiriama tik naujiems projektams, kurie įgyvendinami po kvietimo paskelbimo arba laikantis jame nustatytų terminų.

Kiek kompensuojama ir kaip tai skaičiuojama?

Kompensacijos dydis dažniausiai apskaičiuojamas pagal įrengtos galios kilovatus. Praktika rodo, kad valstybė kompensuoja dalį investicijos, o ne visą sumą, todėl gyventojas vis tiek turi prisidėti nuosavomis lėšomis. Toks modelis skatina atsakingą sprendimų priėmimą ir leidžia paramą paskirstyti platesniam gavėjų ratui.

Skaičiuojant naudą, svarbu vertinti ne tik vienkartinę kompensaciją, bet ir ilgalaikį efektą. Net ir dalinė parama reikšmingai sumažina pradinę investiciją, o tai sutrumpina atsipirkimo laikotarpį.

Dėl šios priežasties saulės elektrinės su valstybės parama dažnai tampa finansiškai patrauklios net ir konservatyviai skaičiuojantiems namų ūkiams.

Ena.lt infografikas

LEA infografike matote, iš ko susideda saulės elektrinės įrengimo kaina. Spalvotos stulpelių dalys parodo, kiek kainoje sudaro saulės moduliai, kiti komponentai, montavimo darbai ir papildomos išlaidos, o juoda linija – bendrą galutinę kainą.

Šis infografikas leidžia lengvai suprasti, kodėl galutinė saulės elektrinės kaina gali kisti net ir tada, kai modulių kainos mažėja.

Kaip vyksta paraiškų teikimas?

Procesas prasideda nuo kvietimo paskelbimo. Gyventojai turi per nustatytą laiką pateikti paraišką, kurioje nurodoma planuojama ar jau įgyvendinta investicija, techniniai sprendimai ir numatoma galia. Prie paraiškos pridedami nuosavybės dokumentai, sąmatos ir kiti kvietime nurodyti priedai.

Dažna klaida – skubėjimas įsirengti sistemą neįvertinus kvietimo sąlygų. Kai kuriais atvejais parama mokama tik po to, kai sistema įrengiama pagal konkrečius reikalavimus, todėl labai svarbu laikytis nustatytos tvarkos nuo pat pradžių.

Kokie reikalavimai keliami įrangai ir montavimui?

Teisės aktai numato, kad kompensuojama tik sertifikuota, techninius standartus atitinkanti įranga. Tai reiškia, kad pigiausi, neaiškios kilmės sprendimai dažnai neatitinka paramos sąlygų. Taip pat svarbus profesionalus montavimas. Sistema turi būti prijungta teisėtai, suderinta su tinklų operatoriumi ir registruota nustatyta tvarka.

Šie reikalavimai nėra formalumas. Jie skirti užtikrinti, kad investicija būtų saugi, patikima ir tarnautų dešimtmečius, o ne taptų trumpalaikiu eksperimentu.

Ką verta žinoti planuojant 2026 metus?

Gyventojams, svarstantiems apie investiciją artimiausiais metais, svarbu sekti oficialius pranešimus ir nepasikliauti gandais. Paramos sąlygos gali keistis, tačiau pati kryptis išlieka aiški – valstybė ir toliau skatina atsinaujinančią energetiką, tačiau reikalauja aiškios atskaitomybės ir tvarkingo proceso.

Planuojant iš anksto, galima suderinti projektą taip, kad jis atitiktų tiek asmeninius poreikius, tiek paramos reikalavimus. Tokiu atveju saulės elektrinės tampa ne tik ekologišku, bet ir teisiškai bei finansiškai apgalvotu sprendimu, kuris padeda maksimaliai pasinaudoti 2026 metais galiojančiomis kompensacijomis.

Kosmonautuose nepažįstami asmenys peiliu sužalojo vyrą

jonavoszinios.lt — Sat, 28 Feb 2026 08:09:32 +0200

Vasario 27 d. apie 19 val. 50 min. Jonavoje, Kosmonautų gatveje, prie parduotuvės, du nepažįstami asmenys peiliu sužalojo vyrą, gimusį 1994 metais.

Nukentėjusysis paguldytas į ligoninę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 135 str. 1 d.

(Sunkus sveikatos sutrikdymas. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų).

Parengta pagal pirminius įvykių suvestinės duomenis

Naujas sezonas, nauja energija: FK „Jonava“ ruošiasi Pirmos lygos startui

jonavoszinios.lt — Fri, 27 Feb 2026 19:02:36 +0200

Artėjant naujajam sezonui FK „Jonava“ pasitinka su permainomis, atsinaujinusia sudėtimi ir aiškiai įvardytais tikslais. Apie pasirengimą Pirmos lygos kovoms, komandos komplektaciją bei klubo kryptį pasakoja klubo direktorius Andrius Krasinskas.

Permainų laikotarpis – kryptingas atsinaujinimas

Tarpsezonis Jonavoje buvo intensyvus. Komandoje įvyko nemažai pokyčių – su dalimi futbolininkų abipusiu susitarimu atsisveikinta, į sudėtį įsiliejo nauji žaidėjai. Pasak klubo vadovo, tokie procesai nėra lengvi, tačiau būtini siekiant augimo.

„Nuotaikos tokios dviprasmės. Pasikeitė daug žaidėjų – nemažai jų praėjusį sezoną buvo su mumis nuo pat pradžių. Šį sezoną vėl atsinaujiname, atsijauniname. Norime kuo daugiau lietuvių turėti, bet neišsiversime ir be legionierių. Vis dėlto manau, kad bus viskas gerai“, – sako A. Krasinskas.

Komanda kryptingai atjauninama, daugiau dėmesio skiriama lietuviams futbolininkams. Prie ekipos jau prisijungė žaidėjai iš Japonijos, Italijos ir Kanados, taip pat planuojamas dar vienas papildymas. Direktorius atvirai pripažįsta, kad sudėties formavimas pareikalavo atsakingų sprendimų – trenerių štabui įvertinus žaidėjų galimybes, buvo pasirinkta formuoti konkurencingesnę komandą.

Aiškus tikslas – kilti aukščiau

Praėjusį sezoną jonaviškiai finišavo aštuntoje vietoje, todėl šiemet ambicija – žengti žingsnį į priekį.

„Norime, kad būtų geriau negu praėjusį sezoną. Likome aštunti, todėl norėtųsi bent porą laiptelių pakilti aukštyn“, – teigia klubo direktorius.

Tačiau sportinis rezultatas – ne vienintelis prioritetas. FK „Jonava“ siekia būti vietos talentų augimo platforma ir suteikti realias galimybes jaunimui integruotis į vyrų futbolą.

„Man, kaip vadovui, labai svarbu, kad Jonavos futbolo akademijos auklėtiniai kiltų kuo aukščiau. Todėl suteikiame jiems šansą žaisti kartu su vyrais“, – pabrėžia A. Krasinskas.

Bendruomenės ir verslo palaikymas

Pastaruoju metu vis aktyviau prie klubo jungiasi Jonavos verslo atstovai. Anot direktoriaus, tai rodo, kad klubas tampa matoma ir svarbia miesto gyvenimo dalimi.

„Manau, kad verslai mato mūsų lietuviškumą, mato, kiek darome, kad būtume matomi Jonavoje. Norisi, kad kuo daugiau Jonavos įmonių prisidėtų ir kartu kurtume stiprią futbolo bendruomenę“, – sako A. Krasinskas.

Klubas siekia būti ne tik sporto organizacija, bet ir bendruomenės traukos centru, vienijančiu sirgalius, jaunimą bei partnerius.

Sirgaliai – svarbi komandos dalis

Artėjant sezonui ypatingas dėmesys skiriamas ir sirgaliams. Planuojamos įvairios iniciatyvos rungtynių metu, konkursai, pramogos žiūrovams.

„Tikimės, kad sirgalių ateis kuo daugiau. Darysime viską, kad juos pritrauktume. Tikrai labai jų laukiame stadione“, – akcentuoja klubo vadovas.

Sezono startas – jau netrukus

Pirmosios naujojo sezono rungtynės vyks kovo 14 dieną išvykoje, kur jonaviškiai susitiks su Garliavos ekipa. Pirmoji akistata namuose numatyta kovo 18 dieną 18.00 valandą.

FK „Jonava“ inf.

Kiek kainuoja „nemokama reklama“ Lietuvoje?

jonavoszinios.lt — Fri, 27 Feb 2026 16:01:09 +0200

„Dažnai girdžiu frazę: „Mes to nedarome, nes tai nemokama reklama“. Bet tai yra klaidingas požiūris. Visada yra kaštai – juos tik reikia suskaičiuoti“, – sako „BRN agency“ reklamos agentūros vadovas.

„Nemokama“ socialinių tinklų reklama

Daugelis verslų intensyviai naudoja Facebook, Instagram ar LinkedIn skelbti turinį, tikėdamiesi, kad natūralus pasiekiamumas padidins žinomumą. Tačiau algoritmai nuolat riboja organinį pasiekiamumą: kuo didesni lankytojai, tuo mažiau „nemokamo“ ploto.

Už nuoširdų ir vertingą įrašą dažnai „sumokama“ darbu: tekstų rašymu, turinio kūrimu, dizainu ir laiko investicija. Remiantis socialinių tinklų analitika, organinis pasiekiamumas dažniausiai neviršija 5–10 % auditorijos be papildomų investicijų į skatinimą.

„Turinys, kuris nebus stiprus ir vertingas, tiesiog pranyksta. Bet kad jis būtų stiprus – reikia laiko ir kūrybiškumo“, – aiškina „BRN agency“ vadovas. Pasak jo, jei skaičiuotume darbo valandas, organinė socialinių tinklų reklama dažnai nebėra pigesnė už mokamus kanalus.

Šaltinis: Statista, remiantis Social@Ogilvy duomenimis

Šis duomenų vizualas aiškiai parodo, kad organinis pasiekiamumas „Facebook“ platformoje nuosekliai mažėja, ypač didesniems prekės ženklams. Tai reiškia, kad net ir aktyviai kuriamas turinys be papildomų investicijų pasiekia tik nedidelę auditorijos dalį, todėl „nemokama reklama“ vis dažniau tampa ne kanalu, o iliuzija.

„Per pažįstamus“ – kokia tikroji kaina?

Verslo savininkai dažnai pasako: „Gavome paminėjimą žiniasklaidoje – nemokama reklama!“ Tačiau toks paminėjimas dažniausiai turi savo kainą: ryšius, pastangas, santykių palaikymą ar net praleistą laiką rengiant medžiagą.

Remiantis komunikacijos agentūrų duomenimis, natūralios žiniasklaidos paminėjimo pasiruošimas gali užtrukti nuo kelių valandų iki dienų (nuo interviu organizavimo iki tekstų derinimo). Be to, paties paminėjimo poveikis dažnai būna trumpalaikis (jei jis nėra susietas su nuoseklia turinio strategija).

„Nemokama reklama per žiniasklaidą dažnai ateina su sąlyga – turi turėti ką pasakyti, turi turėti istoriją. Bet jei tavo produktas ar paslauga nėra pasiruošusi tai istorijai, paminėjimas tik sukels daugiau klausimų nei atsakymų“, – komentuoja BRN agency vadovas.

Žodžio galia: „Word of Mouth“ ir jo kaina

Rekomendacijos iš draugų ir pažįstamų – vienas efektyviausių būdų pasiekti klientą. Tačiau ir čia „nemokama“ reklama reikalauja pastangų: kokybiško produkto, dėmesingų klientų aptarnavimo, komunikacijos įgūdžių.

Marketingo tyrimai rodo, kad net geriausios rekomendacijos dažnai generuoja tik trumpalaikį „bumą“, jei nėra veiksmingos tolesnės strategijos.

„Žodžio galia – puiki, bet ji turi būti integruota į sistemingą rinkodaros strategiją. Vienos rekomendacijos neužtenka, jei neturite plano, kaip jas virsti nuolatinių klientų baze“, – sako „BRN agency“ marketingo agentūros vadovas.

Nemokami įrankiai

Daugybė verslų naudojasi nemokamais SEO įrankiais, analitika ar turinio platformomis tikėdamiesi sutaupyti, tačiau bet kuris įrankis reikalauja laiko mokymuisi ir tinkamam naudojimui.

Statistika rodo, kad net smulkaus verslo savininkai vidutiniškai praleidžia kelias valandas per savaitę mokydamiesi naudotis įrankiais, kurie turėtų padėti reklamai „nemokamai“ augti.

„Nemokami įrankiai yra naudingi, bet jei neturite aiškios strategijos, jie tampa dar viena laiko juosta, kurią turite valdyti“, – pabrėžia BRN agency vadovas. Pasak jo, daug kartų verslai pamiršta įvertinti savo laiką kaip sąnaudą.

Profesionalios reklamos agentūros vaidmuo

Visos aukščiau paminėtos „nemokamos“ reklamos formos turi savo kainą: laiko, pastangų, santykių ar kūrybos sąnaudų pavidalu. Ir čia į žaidimą įeina reklamos agentūra.

„Reklamos agentūra gali padėti jums ne tik pasirinkti tinkamus kanalus, bet ir suskaičiuoti realias kaštų struktūras. Tai reiškia – ne tik biudžetą reklamos pirkimui, bet ir laiką, strategiją ir efektyvumą“, – aiškina reklamos agentūros vadovas.

Jis priduria, kad profesionali agentūra padeda verslui suprasti, kad „nemokama reklama“ – tai ne utopija, o realus kaštų modelis, kurį reikia skaičiuoti taip pat atsakingai kaip mokamos kampanijos.

Kaina, kurią vis tiek mokame

Nors terminas „nemokama reklama“ patrauklus, realybėje ji visada turi savo kainą. Svarbiausia – ją matuoti ne tik eurais, bet ir laiką, pastangas bei poveikį ilgalaikei verslo strategijai.

Kaip sako „BRN agency“ reklamos agentūros vadovas: „Reklamos kaštai nėra tik skaitmeninės kampanijos kaina. Tai yra visos pastangos, kurių reikia, kad klientas jus išgirstų ir jus prisimintų.“

Kiek kainuoja ugdymas skirtingo tipo Lietuvos mokyklose?

jonavoszinios.lt — Fri, 27 Feb 2026 15:00:00 +0200

Vidutiniškai vieno mokinio ugdymas Lietuvos mokyklose kainuoja apie 5000 eurų per metus. Tačiau už šio vidurkio slepiasi labai skirtingos realybės. Kiek ir kodėl skiriasi ugdymo kaina gimnazijose, progimnazijose, pagrindinėse ir pradinėse mokyklose? Ir ką šie skirtumai sako apie gilesnes Lietuvos švietimo problemas?

Organizacijos „Švietimas #1“ sukurtoje visiems prieinamoje duomenų bazėje pirmą kartą į vieną vietą surinkti ir patogiai pateikti mokyklų finansavimo duomenys iš visų šaltinių – valstybės, savivaldybės, ES ir kitų. Tai leidžia lengvai palyginti, kiek kainuoja mokinio ugdymas skirtingo tipo mokyklose.

Pigiausiai vieno mokinio išlaikymas kainuoja progimnazijose – vidutiniškai 4201 eurą per metus, rodo 2024 m. duomenys. Šio tipo mokyklose vaikai mokosi nuo 1 iki 8 klasės.

„Matome, kad toks ugdymo modelis veikia efektyviausiai. Progimnazijose įprastai yra daug mokinių, didesnės klasės, o tai leidžia efektyviau paskirstyti mokytojų darbo krūvius. Pavyzdžiui, mokytojai dalykininkai gali dirbti ir su pradinukais, ir su vyresniais vaikais. Taip pat mokyklos pastato ir administracijos kaštai „pasidalija“ didesniam vaikų skaičiui“, – sako „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė.

Brangiausios – pagrindinės mokyklos

Kitoje spektro pusėje – pagrindinės mokyklos, kuriose vaikai mokosi nuo 1 iki 10 klasės. Čia vieno mokinio išlaikymas vidutiniškai yra 42 proc. didesnis nei progimnazijose ir siekia 5948 eurus (neskaičiuojant specialiųjų mokyklų).

„Pagrindinės mokyklos dažniau veikia regionuose, kur mažėja vaikų skaičius. Įprasta, kad klasės čia yra mažesnės. Taip pat neretai 9–10 klasėje tėra po vieną klasę kiekviename sraute, t. y. viena devintokų klasė ir viena dešimtokų. Tačiau kadangi mokomi vaikai nuo pat 1-os iki 10-os klasės, reikia viso spektro dalykų specialistų. Net jei mokinių nedaug, vis tiek reikia matematikos, istorijos, biologijos, fizikos mokytojų“, – aiškina L. Masiliauskaitė.

Palyginimui, jeigu progimnazijose vienam mokytojui tenka vidutiniškai 10,4 mokinio, tai pagrindinėse mokyklose – vos 8.

Prie mažesnio pagrindinių mokyklų efektyvumo prisideda ir infrastruktūros kaštai.

„Daugelis regioninių mokyklų pastatytos tuomet, kai jose mokėsi gerokai daugiau vaikų nei šiandien. Pastatus reikia šildyti, prižiūrėti, išlaikyti administraciją. Nesvarbu, ar mokykloje mokosi 50 vaikų, ar 500, fiksuoti kaštai išlieka beveik tokie patys, todėl vienam mokiniui tenkanti suma išauga“, – pažymi L. Masiliauskaitė.

Kito tipo mokyklose – skirtumai mažesni

Pradinėse mokyklose, kuriose vaikai mokosi nuo 1 iki 4 klasės, vieno mokinio ugdymas vidutiniškai siekia 4937 eurus, o vienam mokytojui tenka apie 9 mokinius. Tai atitinka vidutinę mokinių išlaikymo kainą Lietuvoje.

Gimnazijose, kuriose vaikai dažniausiai mokosi nuo 9 iki 12 klasės, ugdymas kainuoja brangiau – 5145 eurai mokiniui ir apie 10 mokinių vienam pedagogui.

„Gimnazijų atveju ugdymo kainą įprastai didina vyresnių mokinių ugdymo specifika, t. y. pasirenkamieji dalykai, pasirengimas brandos egzaminams, kam reikia daugiau ir įvairesnių mokytojų bei papildomų investicijų į ugdymą“, – sako L. Masiliauskaitė.

Dideli kaštai mokesčių mokėtojams

Nepaisant mokyklos tipo, už minėtų vidurkių slepiasi labai skirtingos realybės, pažymi „Švietimas #1“ vadovė.

Yra mokyklų, kuriose metinė išlaidų suma mokiniui siekia kelis tūkstančius eurų, o kitose gali siekti ir keliolika ar net keliasdešimt tūkstančių eurų. Kartais tai lemia objektyvios priežastys: didelis specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų skaičius, papildomos ugdymo pagalbos ar priemonių poreikis, vienkartinės investicijos į infrastruktūrą ar renovaciją. Tačiau dalį skirtumų sukuria ir neefektyvūs sprendimai.

„Mokyklos regionuose yra bendruomenės centrai, todėl suprantamas noras jas išlaikyti net ir mažėjant vaikų skaičiui. Tačiau kai tai daroma tik siekiant išlaikyti pustuščius pastatus, nejungiant tokių mokyklų į didesnį tinklą, jų netransformuojant, tai lemia itin didelius kaštus mokesčių mokėtojams ir nebūtinai geresnį ugdymą bei ateitį jų vaikams. Netgi priešingai, EBPO 2020 m. tyrimas rodo, kad jeigu Lietuvos mokyklose mokytųsi bent po 200 vaikų, mokinių gebėjimų testų rezultatai pagerėtų 9 proc., o valstybė, neskaičiuojant papildomų savivaldybių išlaidų, sutaupytų apie 10 mln. eurų per metus“, – pažymi L. Masiliauskaitė.

Ragina skirti daugiau dėmesio vaikams, o ne pastatams

Pasak L. Masiliauskaitės, lėšos, kurios šiandien skiriamos neefektyviai infrastruktūrai, galėtų būti nukreiptos į mokytojų motyvaciją ir pritraukimą, individualią pagalbą vaikui, kokybiškesnį ugdymą.

„Mūsų tikslas – kad Lietuvos švietimo sistema taptų geriausia Europoje. Iš tyrimų žinome, kad mažesnis mokinių skaičius klasėje savaime negarantuoja geresnių rezultatų. Mokymosi kokybę labiausiai lemia mokytojų ir vadovų kompetencija, ugdymo organizavimas ir pagalbos sistema. Jei riboti savivaldybių biudžetai nukreipiami į pastatus, mažėja galimybės investuoti būtent į tai, kas iš tiesų lemia kokybišką vaiko ugdymą“, – sako L. Masiliauskaitė.

Jos teigimu, yra gerųjų pavyzdžių, kaip mokyklos regionuose gali būti valdomos efektyviau ir jų neuždarant. Pavyzdžiui, kelioms mokykloms vadovauja vienas vadovas, jos dalijasi administracija, transportu, pasitelkia šiuolaikines technologijas, tokias kaip dirbtinis intelektas, efektyvinant mokytojų darbą ir t. t.

„Deja, pasitaiko ir priešingų situacijų. Kai kuriuose regionuose, siekiant išlaikyti esamą mokyklų tinklą, ribojama, kiek mokinių gali priimti atskiros ugdymo įstaigos. Kitaip tariant, nustatoma klasių komplektų kvota, kiek vaikų gali mokytis konkrečioje mokykloje. Tokiais atvejais yra baudžiamos stiprios, kokybišką ugdymą užtikrinančios mokyklos – nors daug tėvų nori leisti į jas vaikus, joms neleidžiama formuoti papildomų klasių, net jei tam ir yra pajėgumų“, – sako L. Masiliauskaitė.

Duomenų problemos

L. Masiliauskaitėpažymi, kad pirmą kartą vienoje vietoje paprastai pateikti švietimo duomenys atskleidžia ne tik didelius finansavimo skirtumus, bet ir duomenų kokybės problemas švietime.

„Jeigu norime, kad Lietuvos švietimo sistemos kokybė augtų, turime identifikuoti silpnąsias vietas. Tam būtina nuolat analizuoti kuo daugiau duomenų. Tačiau surinkę visus atvirai prieinamus duomenis į vieną vietą pamatėme, kad yra daug neatitikimų. Todėl vertinant atskirų konkrečių mokyklų finansavimą svarbu atsižvelgti į tai, kad duomenys gali būti netikslūs. Dažnai jie suvedami rankiniu būdu, trūksta sistemizacijos, nėra vieningo apibrėžimo, kas laikoma pedagogu ar mokiniu“, – pažymi L. Masiliauskaitė.

Kita vertus, net ir esant duomenų ribotumams, yra akivaizdu, kad dėl demografinių tendencijų mokinių skaičius regionuose ir toliau mažės.

„Tikimės, kad finansavimo duomenys paskatins visuomenę daugiau diskutuoti apie prioritetus. Ar Lietuvos švietimas turi orientuotis į pastatų išlaikymą, ar į turinį? Į sienas ar į žmones? Beje, kokybiškas švietimas, o ne pastatai, ypač dabar, kai pragyvenimas didžiuosiuose miestuose brangsta, yra vienas geriausių būdų regionams pritraukti daugiau jaunų šeimų į savo savivaldybes ir kartu atgaivinti mokyklas“, – sako L. Masiliauskaitė.

Apie „Švietimas #1”

VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – tai ne pelno siekianti, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija, vienijanti lyderius, kurie siekia kurti pažangią, pasaulyje pirmaujančią švietimo sistemą.

Nuo šiol administracinės paslaugos Jonavos rajono savivaldybėje gyventojams bus dar prieinamesnės

jonavoszinios.lt — Fri, 27 Feb 2026 14:30:00 +0200

Siekiant pakelti Jonavos rajono savivaldybės administracijos teikiamų administracinių paslaugų brandos lygį 2023 metais buvo inicijuotas, o 2026 metų pradžioje baigtas projektas „Elektroninių paslaugų sistemos modulio diegimas Jonavos rajono savivaldybės administracijoje“ (toliau- projektas). Projekto tikslas - diegiant skaitmeninius sprendimus, pagerinti savivaldybės teikiamų paslaugų kokybę ir prieinamumą. Bendra įgyvendinto projekto vertė pagal finansavimo sutartį 77.958,59 €, iš jų Europos Sąjungos finansavimas - 66.281,91 €, Lietuvos Respublikos biudžeto finansavimas – 11.676,68 €.

Projekto eigoje buvo įgyvendinamos šios veiklos: elektroninių paslaugų sistemos modulio diegimas, modulio „Elektroninių paslaugų sistema“ tobulinimas, sistemos atsparumo įsilaužimui testavimas, darbo užmokestis projektą vykdantiems asmenims. Įgyvendinus projekte numatytas veiklas buvo sukurtas skaitmeninis sprendimas, kuriuo pakeltas šių administracinių paslaugų brandos lygis: 1) Informacijos apie numatomą teritorijų planavimą pareiškėjo prašymu priėmimas ir skelbimas savivaldybės interneto svetainėje visuomenės informavimo tikslais; 2) Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo akto išdavimas; 3) Leidimo požeminio gėlo vandens gavybos gręžinio įrengimui išdavimas; 4) Pažymos apie žemės ūkio valdos ekonominį dydį, išreikštą europinio dydžio vienetu (EDV), išdavimas; 5) Pažymos, patvirtinančios naujai suformuoto nekilnojamojo turto kadastro objekto galimybę naudoti pagal paskirtį, išdavimas; 6) Pažymos, patvirtinančios pastatų teisinę registraciją, išdavimas; 7) Pažymos, patvirtinančios ūkininko ūkyje ir (arba) žemės ūkio valdoje vykdomas pagrindinę bei papildomas žemės ūkio ekonomines veiklas, išdavimas; 8) Pranešimo apie triukšmo šaltinio valdytojo planuojamus statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse priėmimas; 9) Pažymos išdavimas apie mirusio asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą; 10) Tiesioginių pardavimų pieno gamybos ir realizavimo deklaracijų priėmimas; 11) Draudimo įmokų dalinio kompensavimo administravimas (pasėlių ir augalų); 12) Paraiškos tiesioginėms išmokoms už deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus priėmimas, laukų ribų įbraižymas; 13) Prašymų atlikti valstybei priklausančių melioracijos statinių remonto darbus iš melioruotų žemių naudotojų priėmimas; 14) Paraiškų dėl paramos už papildomą bičių maitinimą iš bitininkų priėmimas; 15) Parengto detaliojo plano tvirtinimas; 16) Prieštaravimo dėl rūkymo daugiabučių gyvenamųjų namų balkonuose, terasose ir lodžijose pareiškimas; 17) Prašymo pateikimas dėl Jonavos rajono savivaldybės specialiosios sodininkų bendrijų rėmimo programos; 18) Paramos suteikimas iš Jonavos rajono savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo bei ūkininkų rėmimo fondo lėšų; 19) Prašymo pateikimas dėl Jaunimo projektų paraiškų finansavimo; 20) Prašymo pateikimas dėl bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo; 21) Pasiūlymų teikimas dalyvaujamojo (pilietinio) biudžeto programai.

Norime pasidžiaugti, kad šis skaitmeninis sprendimas Jonavos rajono savivaldybės bendruomenei jau yra prieinamas užsakant reikiamas paslaugas per Elektroninius valdžios vartus (https://www.epaslaugos.lt/portal/) ir Jonavos rajono savivaldybės internetinį puslapį www.jonava.lt (https://www.jonava.lt/gyventojams/paslaugos/114). Kviečiame bendruomenę naudotis skaitmeninėmis paslaugomis elektroninėje erdvėje.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir inovacijų skyriaus informacija

Ligos išmoka neskiriama be prašymo: „Sodra“ išsiuntė priminimus 39 tūkstančiams žmonių

jonavoszinios.lt — Fri, 27 Feb 2026 14:00:00 +0200

Per pastaruosius 12 mėnesių 4,3 mln. eurų ligos išmokų liko neišmokėta, nes dėl jų nesikreipė nedarbingumo pažymėjimus turėję gyventojai. 39 tūkstančiams žmonių „Sodra“ išsiuntė pranešimus į asmenines gyventojų paskyras ir elektroniniu paštu, kviesdama juos pateikti prašymą ligos išmokai skirti.

Dauguma gyventojų netenka jiems priklausančių išmokų vien dėl to, kad laiku nepateikia prašymo. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad ne visi žmonės, kuriems buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, turėtų teisę į ligos išmoką. Kai kuriais atvejais sprendimas gali būti neigiamas, pavyzdžiui, jei žmogus neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo ar neatitinka kitų įstatymuose nustatytų sąlygų.

Prašymas ligos išmokai skirti pateikiamas vieną kartą. Jis galios nuolat – kitą kartą susirgus ar slaugant šeimos narį ligos išmoka bus skiriama automatiškai ir prašymo pildyti nebereikės.

Prašymas taip pat galioja vienerius metus atgal. Pavyzdžiui, jei žmogus sirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą 2025 m. balandį, tačiau tuomet nepateikė prašymo, ligos išmoka jam negalėjo būti išmokėta. Jei žmogus pateiks prašymą šių metų kovą, jam bus išmokėta ligos išmoka už praėjusį laikotarpį. Svarbu, kad nuo ligos pabaigos nebūtų praėję daugiau nei 12 mėnesių.

Prašymą dėl ligos išmokos galima pateikti per asmeninę „Sodros” paskyrą. Asmeninėje paskyroje taip pat galima patikrinti, ar priimtas sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo. Jei nurodysite savo el. pašto adresą, visa informacija bus siunčiama ir elektroniniu paštu.

Naują prašymą ligos išmokai skirti reikia pateikti tik tuo atveju, jei keitėsi žmogaus asmeninės sąskaitos numeris.

Tokiu atveju reikėtų atlikti šiuos veiksmus:

asmeninėje paskyroje gyventojui skiltyje „Mano nustatymai“ nurodyti naują asmeninės sąskaitos numerį ir išsaugoti pakeitimus;
pateikti prašymą skirti ligos išmoką, GPS1, su požymiu „Patikslintas“.

Kas gali gauti ligos išmoką?

Ligos išmoka skiriama ligos socialiniu draudimu apdraustiems žmonėms, tapusiems laikinai nedarbingais ir dėl to praradusiems darbo pajamų. Kad gautų ligos išmoką, žmogus turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.

Pagrindas skirti ir mokėti ligos išmoką yra gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

Koks yra ligos išmokos dydis?

Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam žmogui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo.

Pavyzdžiui, jei žmogaus laikinasis nedarbingumas prasidėjo 2025 m. vasarį, vertinamos 2024 m. spalio, lapkričio ir gruodžio draudžiamosios pajamos.

Ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka darbdavys. Nėra atsižvelgiama į žmogaus turimą ligos socialinio draudimo stažą. Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio.

Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“. Ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Ligos išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Daugiau informacijos apie ligos išmoką rasite „Sodros“ interneto svetainėje

Nuo tuščio sklypo iki gydymo įstaigos: P. Vaičiūno gatvėje bręsta pokyčiai

jonavoszinios.lt — Fri, 27 Feb 2026 13:40:40 +0200

Po daugiau nei pusmečio nežinios – aiškesni kontūrai. Teritorijoje P. Vaičiūno gatvėje planuojama gydymo paskirties pastato – odontologijos ir šeimos klinikos – statyba.

2025-ųjų vasarą skelbėme, kad P. Vaičiūno gatvės gyventojai sunerimę - senosios automobilių stovėjimo aikštelės vietoje belikęs tik tuščias plotas ir surūdijusi tvora. Apleista teritorija kėlė nepasitenkinimą, o tarp gyventojų sklandė įvairios versijos – nuo dar vienos automobilių plovyklos iki naujo prekybos centro.

Tąkart portalas „jonavoszinios.lt“ susisiekė su naujaisiais sklypo savininkais. Paaiškėjo, kad sklypą įsigijo UAB „Dantų centras“. Įmonės atstovė tuomet patvirtino, jog svarstoma apie naujos klinikos statybas, tačiau konkrečių terminų įvardyti negalėjo. Plačiau apie tai rašėmė ČIA.

Šiandien Jonavos rajono savivaldybė paskelbė projektinius pasiūlymus, kurie patvirtina – planai įgauna realų pavidalą. P. Vaičiūno g. 2D numatoma nauja statyba – gydymo paskirties statinys (odontologijos – šeimos klinika) su komercinės paskirties patalpomis. Statytojas – UAB „Dantų centras“.

Projektuojamas vieno aukšto, plokščio stogo pastatas, sudarytas iš dviejų tūrių. Pagrindinėje, perpjauto žiedo formos dalyje, būtų įrengtos gydymo paskirties patalpos, o stačiakampio tūryje – komercinės patalpos, kuriose planuojama vaistinė. Abu tūrius jungtų aukštesnis stogas, po kuriuo būtų suprojektuoti atskiri įėjimai į kliniką ir vaistinę.

Bendras pastato plotas siektų 412,14 kv. m, iš jų 350,31 kv. m – gydymo paskirties, 61,83 kv. m – komercinės paskirties patalpos. Pastatas būtų neypatingasis statinys.

Klinikos vidiniame kiemelyje projektuojama terasa su bioklimatine pergola. Gydymo ir pagalbinės patalpos numatomos išoriniame tūrio perimetre, o vidinėje dalyje – koridoriai. Komercinėje dalyje planuojama prekybos salė, pagalbinė patalpa ir sanitarinis mazgas.

Projektiniuose pasiūlymuose pabrėžiama, kad patalpų planavimas užtikrins racionalų ir saugų pacientų judėjimą bei infekcijų plitimo rizikos mažinimą. Numatomos atskiros laukimo ir registratūros patalpos, odontologinio gydymo kabinetai, instrumentų apdorojimo ir sterilizavimo patalpos, sanitariniai mazgai bei inžinerinės įrangos patalpos.

Taip pat projektuojama 677 kv. m ploto automobilių privažiavimo ir parkavimo aikštelė bei 125 kv. m pėsčiųjų takų.

Taigi gyventojų baimės dėl dar vienos degalinės ar plovyklos, panašu, nepasitvirtino. Vietoje apleistos aikštelės planuojama gydymo įstaiga su vaistine. Ar projektas bus įgyvendintas sklandžiai ir kada teritorija pagaliau bus sutvarkyta – paaiškės po viešojo svarstymo ir tolimesnių procedūrų.

Viešasis projektinių pasiūlymų svarstymas vyks 2026 m. kovo 17 d. 15 val. nuotoliniu būdu prisijungiant per šią nuorodą:

https://teams.live.com/meet/938664968026?p=9Lfo9Ps2Zzj7DgmYQ3

Pranešimas

Projektiniai pasiūlymai

Numatoma Fabriko gatvės rekonstrukcija: planuojamas naujas pėsčiųjų–dviračių takas ir 26 parkavimo vietos

jonavoszinios.lt — Fri, 27 Feb 2026 13:00:00 +0200

Jonavos rajono savivaldybė informuoja visuomenę apie rengiamus Fabriko gatvės atkarpos nuo Topolių gatvės iki J. Basanavičiaus gatvės rekonstravimo projektinius pasiūlymus, užtikrinant visuomenės dalyvavimą svarstant numatomus sprendinius.

Projektą inicijuoja Jonavos rajono savivaldybė, o projektinius pasiūlymus parengė UAB „Urban Line“.

Numatoma rekonstruoti minėtą Fabriko gatvės ruožą, dešinėje pusėje įrengiant pėsčiųjų–dviračių taką bei statant lietaus nuotekų tinklus. Šiuo metu gatvės važiuojamosios dalies plotis svyruoja nuo 8 iki 12,5 metro. Danga – asfaltbetonio, jos būklė vertinama kaip patenkinama, tačiau vietomis fiksuojami įtrūkimai, duobės ir nusėdimai.

Nagrinėjamoje atkarpoje nėra tęstinių pėsčiųjų ir dviračių takų – esami takai fragmentiški, siauri, su aukštais bortais. Automobilių stovėjimas šiuo metu nesuorganizuotas, o apšvietimas įrengtas tik vienoje gatvės pusėje (LED tipo šviestuvai). Aplinka urbanizuota – čia vyrauja pramoninės, sandėliavimo bei komercinės paskirties pastatai. Ties Fabriko g. 44A atskiru projektu planuojama nauja gaisrinė.

Dviračių takų plėtra šioje miesto dalyje numatyta dar 2014 metais parengtame Jonavos miesto ir rajono dviračių takų specialiajame plane. Ši kryptis įtvirtinta ir 2021 metais parengtame Jonavos miesto darnaus judumo plane, kurio korekcija išleista 2025 metais. Abiejuose dokumentuose Fabriko gatvėje tarp Topolių ir J. Basanavičiaus gatvių numatyta dviračių tako trasa.

Prieš rengiant projektinius pasiūlymus 2025 metų gruodžio 9–11 dienomis Fabriko gatvėje atlikti eismo tyrimai. Nustatyta, kad didžiausi transporto srautai fiksuojami rytais (7–8 val.) ir popietėmis (14–15 val.). Krovininis transportas sudaro reikšmingą dalį – apie 11–19 proc. viso srauto darbo dienomis.

Pagal projektinius pasiūlymus, važiuojamosios dalies plotis būtų 8 metrai – dvi eismo juostos po 3,5 metro ir 1 metro apsauginė juosta.

Taip pat numatoma įrengti 26 statmenas automobilių stovėjimo vietas. Jos būtų dengiamos betoninėmis trinkelėmis, vienos vietos plotis – 2,5 metro, ilgis – 4,55 metro (su apsaugos juosta – 5 metrai).

Kairėje gatvės pusėje siūloma įrengti 1,5 metro pločio pėsčiųjų taką iš pilkų betoninių trinkelių. Takas būtų apribotas vejos bortais, nuovažų vietose – be peraukštėjimų. Ties pėsčiųjų perėjomis numatytos nuožulnios plokštumos su įspėjamaisiais paviršiais akliesiems ir silpnaregiams.

Dešinėje pusėje planuojamas 2,5 metro pločio bendras pėsčiųjų–dviračių takas su asfalto danga. Jis būtų atskirtas vejos ir gatvės bortais, nuovažų vietose taip pat projektuojamas takų lygyje. Ties perėjomis numatyti įspėjamieji paviršiai iš geltonų trinkelių.

Savivaldybė kviečia gyventojus susipažinti su projektiniais pasiūlymais ir teikti pastabas bei pasiūlymus nustatyta tvarka.

Pranešimas

Projektiniai pasiūlymai

Vizualizacijos

Viešasis susirinkimas įvyks 2026-03-18 16:00 val.

Viešasis susirinkimas vyks nuotoliniu būdu, prisijungiant per šią nuorodą:

https://forms.office.com/r/uTC9gE5eR2

Nustatyta, kiek 2027 metais rinksime savivaldybių tarybų narių: pokyčiai trijose savivaldybėse

jonavoszinios.lt — Fri, 27 Feb 2026 12:47:36 +0200

Vyriausioji rinkimų komisija, rengdamasi 2027 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, 2026 m. vasario 27 d. nustatė kiekvienoje savivaldybėje renkamų savivaldybių tarybų narių skaičių, parašų, reikalingų surinkti keliamam kandidatų sąrašui ar kandidatui į merus ir mažiausią bei didžiausią politinės partijos, politinio komiteto, koalicijos keliamų kandidatų skaičių kandidatų sąraše.

2027 metais renkamų savivaldybių tarybų narių skaičius bei kandidatų skaičius sąraše nustatytas pagal Rinkimų kodekso nuostatas atsižvelgiant į Gyventojų registro 2026 m. sausio 1 d. duomenis.

Daugiausia savivaldybės tarybos narių bus renkama Vilniaus miesto savivaldybėje, t. y. 51, nes šioje savivaldybėje gyvena daugiau nei 500 tūkst. gyventojų. Mažiausiai tarybos narių (15) bus renkama Birštono savivaldybėje.

Trijose savivaldybėse numatomi renkamų savivaldybių tarybų narių skaičiaus pokyčiai, lyginant su 2023 metais rinktų savivaldybių tarybų narių skaičiumi. Akmenės rajono ir Kalvarijos savivaldybių tarybose sumažės po keturis savivaldybės tarybos narius. Tuo tarpu Palangoje bus renkama keturiais savivaldybės tarybos nariais daugiau nei 2023 metais. Interaktyvų žemėlpį rasite ČIA.

Bendras renkamų savivaldybių tarybų narių skaičius sumažės iki 1494 (2023 metais rinkti 1498 savivaldybių tarybų nariai). Savivaldybių merai neturi savivaldybių tarybų narių mandato, todėl jų skaičius neįskaičiuojamas į bendrą renkamų savivaldybių tarybų narių skaičių.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai visose savivaldybėse rengiami vienu metu ne anksčiau kaip prieš 2 mėnesius ir ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki savivaldybių tarybų narių, merų įgaliojimų pabaigos. 2027 metais rinkimai turėtų būti rengiami nuo vasario 11 dienos iki kovo 11 dienos. Eilinius savivaldybių tarybų, merų rinkimus skelbia Seimas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių, merų įgaliojimų pabaigos.

Labai retų būklių gydymo kompensavimas: daugiau sprendimų – daugiau galimybių

jonavoszinios.lt — Fri, 27 Feb 2026 12:30:00 +0200

Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo finansavimas kasmet nuosekliai auga, didėja ir gydomų pacientų skaičius, rodo Valstybinės ligonių kasos atlikta analizė. 2020–2025 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos, skirtos šių būklių gydymo išlaidoms kompensuoti, padidėjo 2,5 karto, o gydytų pacientų skaičius išaugo 1,7 karto. Tai reiškia, kad net ir pačioms rečiausioms bei sudėtingiausioms ligoms gydyti Lietuvoje ieškoma sprendimų, kaip kompensuoti ypač brangių vaistų išlaidas – derantis su vaistų gamintojais, vertinant klinikinius duomenis ir užtikrinant tvarų finansavimą.

Labai retų ligų gydymo išlaidų kompensavimas Lietuvoje individualizuotas – pagal gydymo įstaigų teikiamus prašymus atsižvelgiama į kiekvieno paciento situaciją. Sprendimus dėl tokio gydymo finansavimo priima Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisija. Valstybinė ligonių kasa (VLK) koordinuoja šios komisijos darbą ir, remdamasi jos sprendimais, išduoda garantinius raštus gydymo įstaigoms. Šie raštai užtikrina, kad įstaigai bus apmokėtos paciento gydymo išlaidos ir jis galės gauti reikiamą pagalbą be papildomos finansinės naštos.

Praėjusiais metais labai retoms žmogaus sveikatos būklėms gydyti iš fondo skirta daugiau nei 22 mln. eurų, o gydymą gavo 469 pacientai. Tai rodo, kad gydymo prieinamumas gerėja, tačiau kartu auga ir lėšų poreikis.

„Išlaidos labai retoms būklėms didėja sparčiau nei pacientų skaičius, nes gydymui vis dažniau pasitelkiami inovatyvūs ir itin brangūs vaistai. Priimdami sprendimus, pirmiausia vertiname jų terapinę naudą, kad finansavimas būtų pagrįstas, o pacientai galėtų kuo greičiau pradėti gydytis. Kiekvienu atveju, kai prašoma kompensuoti vaistą, kurio vieno paciento metinės gydymo išlaidos viršija 100 tūkst. eurų, kreipiamės į derybų komisiją gydymo kainai sumažinti“, – sako Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos pirmininkė Irma Medžiaušaitė.

Pasak jos, šioms būklėms gydyti reikia nuoseklaus ir atsakingo sprendimų priėmimo. Pernai komisijai buvo pateikta svarstyti 311 prašymų – gerokai daugiau nei anksčiau. Per pastarąjį penkmetį gaunamų svarstyti prašymų skaičius išaugo 1,8 karto. Šis augimas atspindi tiek didesnį gydymo poreikį, tiek aktyvesnį gydymo įstaigų kreipimąsi dėl individualaus pacientų gydymo finansavimo.

Didžiausia labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymui kompensuoti skirta lėšų dalis kasmet skiriama jau pradėtam ypač brangiam gydymui tęsti – pacientams, gydomiems nuo labai retų medžiagų apykaitos, onkologinių, genetinių ar autoimuninių ligų. Tačiau daug išlaidų atitenka ir tiems pacientams, kurie dar tik pradeda gydymą ypač brangiais vaistais.

„Pernai turėjome 28 naujus pacientus, dėl kurių gydymo išlaidų sumažinimo vyko derybos. Jų vidutinė gydymo kaina buvo labai skirtinga, kai kuriems siekė net 211 tūkst. eurų. Todėl vienas iš pagrindinių uždavinių – pasirūpinti, kad fondo lėšų pakaktų visiems nuo labai retų ligų gydomiems pacientams, kuriems reikia inovatyvaus ir gyvybiškai svarbaus gydymo“, – sako I. Medžiaušaitė.

2025-aisiais pradėta kompensuoti net 13 naujų vaistų pacientams, gydomiems nuo labai retų ligų. Tarp jų – gydymas nuo labai retos formos amiloidozės, kai dėl pakitusių baltymų kaupimosi pažeidžiami gyvybiškai svarbūs organai, taip pat nuo paroksizminės naktinės hemoglobinurijos – retos kraujo ligos, kai dėl pakitusios imuninės sistemos organizmas ardo savo raudonuosius kraujo kūnelius. Palankūs sprendimai dėl vaistų kompensavimo pernai priimti ir pacientams, gydomiems nuo sunkių išplitusių epilepsijos formų, grybelinės granulomos – retos odos limfomos formos, kai kurių paveldimų medžiagų apykaitos ligų ir kt.

„Šių ligų gydymas dažnai yra ilgalaikis ir sudėtingas, o be specifinių vaistų liga gali greitai progresuoti ir sukelti sunkią negalią ar grėsmę gyvybei. Todėl komisijos sprendimai dėl naujų vaistų kompensavimo reiškia realią galimybę pacientams pradėti gydymą ir išvengti ligos komplikacijų“, – pabrėžia I. Medžiaušaitė.

VLK primena, kad labai reta žmogaus sveikatos būkle laikoma tokia, kai per metus diagnozuojamas ne daugiau kaip vienas atvejis 200 tūkst. gyventojų. Nors kiekviena labai reta žmogaus sveikatos būklė atskirai pasitaiko itin retai, kartu šios ligos paliečia šimtus gyventojų.

Ligonių kasų inf.

Saulės elektrinės Lietuvoje: investicija į ateitį ir energetinį nepriklausomumą

jonavoszinios.lt — Fri, 27 Feb 2026 11:44:15 +0200

Lietuvoje vis daugiau gyventojų ir įmonių renkasi saulės energiją kaip pagrindinį elektros šaltinį. Tai lemia ne tik didėjančios elektros kainos, bet ir aiški vyriausybės parama atsinaujinančios energetikos plėtrai. Saulės elektrinės tapo ne tik ekologišku sprendimu, bet ir išmintinga investicija, kuri atsipirksta vidutiniškai per 6-8 metus.

Šiuolaikinės saulės panelės yra patvaresnės ir efektyvesnės nei bet kada anksčiau. Jų garantija dažniausiai siekia 25-30 metų, o per šį laikotarpį jos išlaiko daugiau nei 80% savo pradinės galios. Tai reiškia, kad investicija į saulės elektrinę duoda naudą kelioms dešimtims metų.

Saulės elektrinių tipai ir galimybės

Lietuvoje galima įsirengti įvairaus tipo saulės elektrines – nuo mažų namų ūkio sistemų iki didelių komercinių objektų sprendimų. Namams paprastai pakanka 5-10 kW galios sistemos, kuri sugeba aprūpinti elektra vidutinį lietuvišką namą. Verslo objektams gali prireikti 20-100 kW ar net didesnių sistemų, priklausomai nuo elektros suvartojimo.

Šiuo metu Lietuvoje populiariausios yra hibridinės sistemos, kurios sujungia saulės paneles su elektros kaupikliais. Tai leidžia ne tik gaminti elektros energiją dieną, bet ir kaupti ją naudojimui vakare bei naktį, kai saulės nėra.

Valstybės parama ir finansavimo galimybės

Lietuvos vyriausybė aktyviai skatina atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. Gyventojams prieinamos APVA subsidijos, kurios gali padengti iki 30% saulės elektrinės įrengimo išlaidų. Įmonėms taip pat siūlomos dotacijos ir lengvatinės paskolos, kurios padaro investiciją dar prieinamesnę.

Be to, visoje Lietuvoje veikia išankstinio mokėjimo už elektrą kompensavimo mechanizmas. Jei jūsų saulės elektrinė pagamina daugiau energijos nei suvartojate, perteklius yra atiduodamas į bendrą tinklą, o jums išrašoma kompensuojamoji elektros energija, kurią galite panaudoti vėliau.

Profesionalus įrengimas – sėkmės garantas

Norint maksimaliai išnaudoti saulės elektrinės potencialą, labai svarbu pasirinkti patikimą ir patyrusį įrengėją. Profesionalus montavimas užtikrina ne tik sistemos efektyvumą, bet ir saugumą bei ilgaamžiškumą.

Ieškant patikimo partnerio saulės elektrinės įrengimui, verta kreiptis į Saulės Grąžą – įmonę, kuri specializuojasi kokybiškų saulės energijos sprendimų diegime ir turi daugybę sėkmingai įgyvendintų projektų Lietuvoje.

Neteisėtas radinys Vasario 16-osios gatvėje

jonavoszinios.lt — Fri, 27 Feb 2026 11:10:00 +0200

Kaip registruoja Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas įvykių suvestinėje, vasario 26 dieną apie 16.50 valandą Jonavoje, Vasario 16-osios gatvėje aptiktas galimai neteisėtas radinys.

Pas du vyrus, gimusius 1998 ir 2003 metais, rasta galimai narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Butų pirkimas apsaugotų būstų įregimui Jonavos mieste (II pirkimas)

jonavoszinios.lt — Fri, 27 Feb 2026 11:00:00 +0200

Perkančioji organizacija: Jonavos rajono savivaldybės administracija, Žeimių g. 13, LT-55158 Jonava, įstaigos kodas 188769070, tel. (0 349) 50 154, el. p. administracija@jonava.lt

Pirkimo būdas: skelbiamos derybos.

Pirkimo objektas: Pirkimo objektas – dviejų kambarių butai Jonavos mieste. Perkančioji organizacija siekia įsigyti du butus, turinčius po du kambarius, atitinkančius pirkimo sąlygų 1 priede keliamus Techninės specifikacijos reikalavimus. Savivaldybės funkcijos (veikla) pagal Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymą, kurioms įgyvendinti numatoma naudoti butus – socialinių paslaugų teikimo užtikrinimas, jas planuojant ir organizuojant, vertinant prevencinių, bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros ir laikino atokvėpio paslaugos kokybę, taip pat socialinių paslaugų įstaigų steigimas ir išlaikymas (žr.: Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 12 p.). Pirkimas finansuojamas Europos Sąjungos ir Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšomis, įgyvendinant projektą „Asmenų su intelekto ir psichikos negalia institucinės globos pertvarkos įgyvendinimas Jonavoje“.

Pirkimas skaidomas į dvi atskiras pirkimo objekto dalis:

I pirkimo objekto dalis – dviejų kambarių butas, atitinkantis pirkimo sąlygų 1 priede nurodytą techninę specifikaciją;

II pirkimo objekto dalis – dviejų kambarių butas, atitinkantis pirkimo sąlygų 1 priede nurodytą techninę specifikaciją.

Kandidatas privalo pasirinkti, kuriai pirkimo objekto daliai (t. y. pirmai ar antrai) yra teikiamas pasiūlymas. Pasiūlymo formoje nenurodžius, kuriai daliai pasiūlymas teikiamas, pasiūlymas yra atmetamas.

Pirkimo dokumentų gavimo sąlygos: Visi pirkimo dokumentai yra skelbiami perkančiosios organizacijos interneto svetainėje https://www.jonava.lt/bustu-pirkimas/2397, skelbimas apie pirkimą papildomai skelbiamas www.jonavoszinios.lt. Pirkimo dokumentus taip pat galima gauti pateikus prašymą darbo dienomis ir darbo valandomis Jonavos rajono savivaldybės administracijoje 418 kab. Žeimių g. 13, LT-55158 Jonava, iki 2026 m. balandžio 9 d. 17 val. 00 min. Tiesioginį ryšį su kandidatais įgalioti palaikyti šie asmenys: Investicijų ir inovacijų skyriaus vyr. specialistė Daiva Bradauskienė, tel. (0 349) 61196, el. p. daiva.bradauskiene@jonava.lt, Turto ir aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Žvigaitienė, tel. (0 349) 50077, el. p. daiva.zvigaitiene@jonava.lt.

Paraiškų dalyvauti derybose pateikimo vieta, terminas ir laikas: Parduodamų butų pasiūlymai perkančiajai organizacijai turi būti pateikti iki 2026 m. balandžio 10 d. 10:00 val. Vokai su pasiūlymais iki nurodyto dokumentų pateikimo termino pabaigos pateikiami savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus darbuotojams, atsakingiems už dokumentų priėmimą (Dokumentų priėmimo kabinetai savivaldybės administracijos pastato pirmame aukšte, 124 kab., Žeimių g. 13, 55158 Jonavoje, tel. (0 349) 50154). Pasiūlymus teikti tik užklijuotuose vokuose, ant kurių turi būti užrašyta: kandidato vardas ir pavardė, telefono numeris, gyvenamosios vietos adresas, nuoroda: „Butų pirkimas apsaugotų būstų įrengimui Jonavos mieste (II pirkimas)“ ir „NEATPLĖŠTI IKI 2026-04-10, 10 val. 00 min.“. Neužklijuoti vokai, vokai ant kurių nėra užrašyti visi pirkimo sąlygų 29 punkte nurodyti duomenys ir vokai, pateikti pasibaigus dokumentų pateikimo terminui, grąžinami kandidatui, nurodant atsisakymo priimti pasiūlymą priežastis. Perkančioji organizacija neatsako už atvejus, kurie nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos ir dėl kurių pasiūlymas nebuvo gautas ar gautas pavėluotai.

Kalba (kalbos), kuria (kuriomis) turi būti parengti kandidatų dokumentai: Pasiūlymai bei kiti dokumentai turi būti parengti lietuvių kalba. Jei atitinkami dokumentai yra išduoti kita kalba, turi būti pateiktas vertimas į lietuvių kalbą.

Kandidatų teikiami dokumentai, kurie sudaro pasiūlymą:

1.užpildyta pasiūlymo forma, parengta pagal pirkimo sąlygų 2 priedą;

2.buto nuosavybę patvirtinančio VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, išduoto ne anksčiau nei 30 kalendorinių dienų iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, kopija;

3.buto savininkų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos;

4.buto kadastro duomenų bylos kopija;

5.dokumentai nurodyti pirkimo sąlygų 25-26 punktuose (jei taikoma);

6.buto (pastato) energinio naudingumo sertifikato kopija.

Kita: Perkančioji organizacija neatlygina kandidatams išlaidų, patirtų rengiant ir pateikiant pasiūlymus.

PASIŪLYMO FORMA

PIRKIMO SĄLYGOS

„Via Lietuva“: valstybinės reikšmės keliuose prasidėjo duobių tvarkymas – vairuotojai raginami pranešti apie pavojingas vietas

jonavoszinios.lt — Fri, 27 Feb 2026 10:52:57 +0200

Pastaruoju metu, atšilus orams, kone visoje šalyje jau fiksuojamas išaugęs asfalto dangos pažeidimų – duobių ir išdaužų – kiekis. Už jų identifikavimą ir šalinimą atsakinga bendrovė „Kelių priežiūra“, o „Via Lietuva“, kaip valstybinės reikšmės kelių valdytoja, siekia užtikrinti, kad kelių priežiūros darbai būtų atliekami kokybiškai, efektyviai ir operatyviai. Artėjant intensyviam duobių tvarkymui pavasarį, vairuotojai taip pat raginami aktyviai prisidėti prie saugesnių eismo sąlygų ir informuoti apie pastebėtas pavojingas vietas.

Ši žiema pasižymėjo itin sudėtingomis ir sparčiai besikeičiančiomis meteorologinėmis sąlygomis. Prieš intensyvius šalčius keliai buvo paveikti didelės drėgmės – lijundros, šlapdribos, lietaus. Vėliau temperatūra per labai trumpą laiką krito iki –20 °C ir žemiau. Tokiu atveju, konstrukcijoje esantis vanduo užšąla, plečiasi ir ardo dangos sluoksnius. Kartais pakanka vieno intensyvaus užšalimo, jeigu prieš tai buvo itin drėgna, kad pažaidų skaičius išaugtų.

„Girdime ir tikrai suprantame vairuotojų rūpestį dėl keliuose atsiradusių duobių. Turėjome išskirtinę žiemą su ypatingomis oro sąlygomis – stipriu įšalu, temperatūros svyravimais ir drėgmės kaita, kurie daro didelį neigiamą poveikį keliams. Vanduo, patekęs į dangos plyšelius ir užšalęs, išplečia asfaltą, silpnina jį, todėl mažos įtrūkimų žymės gali virsti plyšiais. Mums rūpi tiek eismo sauga, tiek vairavimo komfortas, todėl masiniai kelių tvarkymo darbai bus pradėti jau netrukus – vos tik leis oro sąlygos“, – pabrėžia „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

Kaip teigia „Kelių priežiūros“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus, ši žiema dar kartą primena, kad kelių infrastruktūra tiesiogiai reaguoja į sparčius oro pokyčius, todėl turi būti pritaikyta kritinėms sąlygoms.

„Esant tokiai kelių tinklo būklei, kokia yra, svarbiausia yra nuoseklus stebėjimas ir laiku priimami sprendimai. Šiuo metu „Kelių priežiūros“ komandos visoje Lietuvoje nedelsiant tvarko tas vietas, kurios gali turėti didžiausią poveikį eismo saugumui, o jas sutvarkius darbai atliekami ir mažo eismo intensyvumo keliuose“, – sako A. Vaitkus.  

Šiemet ypatingas dėmesys skiriamas automagistralei Vilnius–Kaunas–Klaipėda, ypač vakariniam ruožui, kur stebimi ne tik pavieniai dangos pažeidimai, bet ir skersiniai dangos iškilimai bei kiti nelygumai. Tokie pokyčiai susiję su įšalo poveikiu konstrukcijai, o situaciją dar labiau apsunkina itin intensyvus sunkiasvorio transporto judėjimas. Kaip jau buvo skelbta anksčiau, šiemet „Via Lietuva“ iš viso yra numačiusi modernizuoti apie 100 km automagistralinių ir magistralinių kelių.

Esant poreikiui ribojamas greitis, statomi įspėjamieji ženklai, laikinai uždaromos eismo juostos arba nukreipiamas transporto srautas. Šie sprendimai taikomi siekiant užtikrinti maksimalų eismo saugumą.

Žiemos sąlygomis kelininkų darbai išlieka sudėtingi: vos pradžiūvus dangai, prasideda krituliai, o temperatūra nuolat svyruoja. Nepaisant to, sausį sutvarkyta apie tūkstantis kvadratinių metrų dangos pažeidimų, vasarį – labai panašūs kiekiai. Tai prilygsta maždaug dviejų krepšinio aikštelių plotui kiekvieną mėnesį.

Žiemos metu atsiradę pažeidimai identifikuojami „Kelių priežiūrai“ atliekant patrulines apžiūras. Nustačius, kad pažaidos kelia pavojų saugiam eismui, jos nedelsiant šalinamos taikant laikinus sprendimus – dažniausiai naudojant šaltojo asfalto mišinius.

Pirmiausia šalinamos eismo saugumui didžiausią grėsmę keliančios išdaužos, kol kas pasitelkiant tokius laikinus sprendimus kaip šaltasis asfaltas. Tuo metu ilgaamžiški išdaužų taisymo sprendimai bus taikomi nusistovėjus šiltesnei oro temperatūrai ir iš kelių pasitraukus įšalui.

Tokiems darbams bendrovė „Kelių priežiūra“ naudoja ir savo Kuršėnų asfalto bazėje gaminamą karštą asfaltą – modernioje gamykloje užtikrinama kokybiška mišinių sudėtis ir operatyvus padalinių aprūpinimas medžiagomis visoje šalyje. Tai leidžia efektyviai atkurti pažeistas dangas, pereinant nuo laikinų sprendimų prie ilgalaikį rezultatą užtikrinančių darbų. Atsižvelgiant į orų sąlygas planuojama jau kitą savaitę laikinai įjungti asfalto gamyklą, kad kritiniu laikotarpiu asfalto duobių remontui būtų galima naudoti ir karštąjį asfalto mišinį.

Apie duobes gali pranešti ir vairuotojai

„Via Lietuva“ ragina eismo dalyvius prisidėti prie eismo saugumo ir pranešti apie pastebėtas kelių pažaidas ar kitas kliūtis. Tai galima padaryti ir naudojantis nemokama navigacine programėle „Waze“. Tokiu būdu, „Kelių priežiūra“ gauna papildomą informaciją iš vairuotojų, kuri operatyviai perduodama kelių priežiūros komandoms.

Kiekvienas per „Waze“ gautas pranešimas yra individualiai įvertinamas kelių priežiūros specialistų – suformuojama užduotis defektų šalinimo komandai, parenkamos ir priskiriamos reikalingos eismo saugumo užtikrinimo priemonės. Tai leidžia greičiau nustatyti problemines vietas ir efektyviau planuoti kelių priežiūros darbus.

Apie pavojingas išdaužas ar kitas kliūtis, keliančias grėsmę eismo saugumui, taip pat galima pranešti Eismo informacijos centro trumpuoju numeriu 1871. Visi valstybinės reikšmės keliai apžiūrimi nustatytu periodiškumu, o reagavimas organizuojamas atsižvelgiant į patrulinių apžiūrų rezultatus, gautus pranešimus, defektų prioritetą ir jų keliamą riziką. Gavus informaciją apie kritinius pažeidimus, darbai organizuojami nedelsiant.

Informaciją apie kelių būklę ir eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose eismo dalyviai gali rasti interneto svetainėje www.eismoinfo.lt arba gauti visą parą veikiančiu Eismo informacijos centro telefonu 1871 ar +370 5 232 9600.

Apie AB „Via Lietuva“

„Via Lietuva“ – valstybės valdoma įmonė, atsakinga už Lietuvos kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Bendrovė rūpinasi daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2000 km pėsčiųjų ir dviračių takų.

2026 metai: nuo divizijos, Vokietijos brigados priėmimo iki KAS skaitmenizacijos ir dirbtinio intelekto

jonavoszinios.lt — Fri, 27 Feb 2026 10:30:00 +0200

Įsibėgėjus kadencijai, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pristatė svarbiausius planuojamus darbus 2026 metais. Tarp jų – Nacionalinės divizijos vystymas, gynybos ir saugumo pramonės stiprinimas, pasirengimas Vokietijos brigados priėmimui, sąjungininkų buvimas Lietuvoje, visuotinės gynybos stiprinimas, krašto apsaugos skaitmenizavimas ir korupcijos prevencija.

„Geopolitinės grėsmės diktuoja ambicingą nacionalinio saugumo stiprinimo darbotvarkę“,–kalbėjo ministras R. Kaunas.

Divizijos vystymas

Stiprindama Lietuvos kariuomenės pajėgumus Krašto apsaugos ministerija ypatingą prioritetą skiria visapusiškam nacionalinės divizijos vystymui.

2026 metų gynybos biudžete net 2 mlrd. eurų numatyta ginkluotės ir karinės technikos įsigijimams. Istorinis Lietuvos kariuomenės modernizavimo finansavimas leis ankstinti suplanuotus įsigijimus, stiprinti oro erdvės gynybą, įgyvendinti kitus svarbius projektus.Perkami tankai „Leopard“, haubicos CAESAR, prieštankinės sistemos SPIKE ir JAVELIN bei šiemet Lietuvą pasieksianti pirmoji raketinės artilerijos sistema HIMARS reikšmingai didins kariuomenės kovinę galią.

Stiprinant oro erdvės apsaugą šiemet planuojama įsigyti ir mobilias trumpojo nuotolio oro gynybos sistemas MSHORAD, bepiločius orlaivius ir kovos su priešiškais bepiločiais orlaiviais sistemas, artilerinius radarus. Taip pat planuojama, kad šiais metais į Lietuvą atkeliaus vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS baterija, dar du „Black Hawk“ sraigtasparniai bei pirmieji pasyvūs radarai „TwinWis“. Be to, pavasarį rengiamasi pristatyti pirmuosius trumpojo nuotolio radarus „Girrafe“. Šiemet į antidronines sistemas numatyta investuoti daugiau nei 200 mln. eurų.

Tinkamam kariuomenės pasirengimui užtikrinti vystoma karinė infrastruktūra. Dar šį pavasarį numatoma Seime priimti teisės aktus dėl naujo poligono įsteigimo Kapčiamiesčio kaimynystėje ir Tauragės poligono plėtros Jurbarko rajone. Taip pat planuojamas Kairių karinio miestelio Klaipėdos rajone infrastruktūros sukūrimo ir priežiūros paslaugų sutarties pasirašymas. Jo projektavimas ir statyba turėtų prasidėti 2027 m., o visa infrastruktūra bus sukurta iki 2030 m. Miestelyje įsikurs 1500 Lietuvos karių iš motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ bei privalomosios pradinės karo tarnybos.

Nuosekliai stiprinamas ir personalo komplektavimas. Siekiama tęsti teigiamas tendencijas ne tik pritraukiant naujus, bet ir išlaikant kariuomenėje tarnaujančius patyrusius karius. Tam bus nuosekliai gerinamos karių karjeros galimybės, finansinės paskatos ir socialinės garantijos.

Gynybos ir saugumo pramonės stiprinimas

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės stiprinimas yra būtinas siekiant užtikrinti didesnį technologinį savarankiškumą, inovacijų skatinimą ir investicijų pritraukimą. Inicijuojamais pokyčiais bus siekiama, kad Lietuva taptų patikimu gynybos pramonės centru, prisidedančiu ir prie visos Europos saugumo tiekimo grandinės. Daug dėmesio bus skirta biurokratijos ir administracinės naštos mažinimui.

Krašto apsaugos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei ILTE kuria 40 mln. eurų vertės rizikos kapitalo fondą MILINVEST-2, skirtą investuoti į inovatyvias gynybos ir saugumo sektoriaus įmones bei spartinti jų augimą. 2026 m. bus atrinkti fondo valdytojai ir pradėtas jo veikimas.

Toliau plėtojamas bendradarbiavimas su Ukrainos įmonėmis siekiant Lietuvoje lokalizuoti karo sąlygomis patikrintas technologijas. Šiais metais numatyta skirti 10 mln. eurų ilgojo nuotolio ar kitų tipų dronų gamybos finansavimui Ukrainos kariuomenei.

Europos Komisijos pagal SAFE programą patvirtinti 6,375 mlrd. eurų bus skirti daugiau nei 50 projektų vystymui: oro gynybai, antidroninėms priemonėms, amunicijai, kitiems kritiniams pajėgumams, reikalingiems nacionalinei divizijai, taip pat bendriems projektams su sąjungininkėmis ir paramai Ukrainai.

Baltijos gynybos linija

Baltijos šalys, Lenkija ir Suomija tęsia bendradarbiavimą, stiprindamos rytinės sienos gynybą. ES ir regioniniu lygmeniu įgyvendinant Rytų sienos sargybos iniciatyvą skiriamas finansavimas kontrmobilumo, antidroninių ir kitų sienos apsaugos pajėgumų plėtrai.

Lietuvoje ruošiamasi sistemingam kliūčių išdėstymui trimis ešelonais stiprinant natūralias, inžinerines ir technines kliūtis bei integruojant jas į nacionalinius ir NATO gynybos planus. Iki 2030 m. planuojama plėsti inžinerinių parkų tinklą, parengti kelių ir tiltų blokavimo infrastruktūrą, atkurti pelkes, atstatyti melioracijos griovius, formuoti servitutus pasienio ruože ir kt.

Pasirengimas priimti Vokietijos brigadą ir sąjungininkų buvimas Lietuvoje

Siekiant užtikrinti, kad Vokietijos brigada būtų priimta laiku, Lietuva intensyviai įgyvendina pasiruošimo darbus, vystydama didžiausią karinės infrastruktūros projektą nepriklausomos Lietuvos istorijoje. I-ąjį Rūdninkų karinio miestelio vystymo etapą tikimasi užbaigti jau šiemet. Sausio mėnesį buvo pasirašytos II-ojo etapo rangos darbų sutartys ir šiemet planuojama atlikti iki 50 proc. darbų. Per šiuos metus planuojama baigti prieštankinių ginklų ir daugiafunkcinės kovos mašinų šaudyklų kompleksų statybas, pradėti ir tankų šaudyklos statybos darbus.

Planuojama, kad iki metų pabaigos vokiečių karių skaičius Lietuvoje perkops 2 tūkst.

Taip pat bus dedamos pastangos siekiant išlaikyti JAV karių buvimą Lietuvoje ir jų aukštą kovinį parengtumą. Toliau bus gerinamos JAV karių gyvenimo, treniravimosi ir technikos bei amunicijos saugojimo Lietuvoje sąlygos.

Visuotinė gynyba

Stiprindama piliečių pasirengimą visuotinei gynybai, ministerija planuoja sukurti integralią pilietinio pasipriešinimo mokymų sistemą, kurioje tikimasi iki 2028 m. apmokyti 80 tūkst. žmonių. Taip pat numatoma plėtoti pilietiškumo erdvių tinklą savivaldybėse, kur vyktų pirmosios medicinos pagalbos, pilietinio pasipriešinimo ir dronų valdymo mokymai, būtų įrengiami tirai, lauko šaudyklos ir mokymų klasės.

Šiais metais bus plečiamas Lietuvos šaulių sąjungos rengiamas pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas – į programą, kuri jau yra vykdoma 9 klasėje, įsitrauks 7-8 kl. moksleiviai.

Kartu su LŠS įgyvendinamas E. gynybos projektas – piliečių ir institucijų bendradarbiavimo kanalas, kuriame mobilizacijos ir karo metu būtų keičiamasi svarbiausia informacija, o taikos metu – didinamas piliečių atsparumas. Projektą užbaigti tikimasi iki 2028 m. pabaigos.

Krašto apsaugos sistemoje – skaitmenizavimas ir korupcijos prevencija

Krašto apsaugos sistemoje prioritetas bus teikiamas skaitmenizacijai ir dirbtinio intelekto integracijai. 2026 m. planuojama patvirtinti Krašto apsaugos sistemos skaitmenizavimo viziją, o pažangių DI platformų diegimas sustiprins Krašto apsaugos sistemos duomenų analizės pajėgumus bei sprendimų priėmimo greitį. Krašto apsaugos sistemos atsparumui didinti už Lietuvos ribų bus kuriami diplomatinį imunitetą turintys duomenų centrai, užtikrinantys nepertraukiamą ryšių ir informacinių sistemų veikimą esant grėsmėms šalies viduje.

Siekiant atsakingai panaudoti gynybai skirtas lėšas bus stiprinama viešųjų pirkimų priežiūra ir atsparumas korupcijai. Nauja tarpinstitucinė darbo grupė vertins svarbiausių KAS pirkimų strategijas, bus stiprinamos specialistų kompetencijos, tobulinamas korupcijos rizikų valdymas ir teisinis reguliavimas. Atskiroms KAS institucijoms jau suteiktas centrinės perkančiosios organizacijos statusas, siekiant didesnio profesionalumo ir kontrolės.

KAM inf.

Jonavos projektams – 32 tūkst. eurų iš „Tolygios kultūrinės raidos“ programos, dalis paraiškų finansavimo negavo

jonavoszinios.lt — Fri, 27 Feb 2026 09:20:35 +0200

Lietuvos kultūros taryba 2026 metų programai „Tolygi kultūrinė raida“ paskirstė daugiau kaip 2,9 mln. eurų. Finansavimas skirtas 348 kultūros ir meno projektams dešimtyje šalies apskričių.

„Lietuvos kultūros taryba palaiko labai glaudų ryšį su regionų kultūros bendruomene nuo 2019 m., kai startavo Tolygios kultūrinės raidos modelis. Šios kadencijos metu toliau stiprinsime bendrą darbą, kalbėdamiesi apie kylančius iššūkius – profesionalaus meno kūrėjų trūkumą, nevyriausybinio sektoriaus svarbą, ieškosime sprendimų, kaip telkti kultūros organizacijas ir užtikrinti, kad gyventojus pasiektų prasmingas kultūrinis turinys“, – sako Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė dr. Kristina Mažeikaitė.

Finansavimas paskirstytas Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus ir Kauno apskritims.

Kauno apskrityje finansuoti 38 projektai, kuriems skirta daugiau kaip 262 tūkst. eurų. Daugiausia veiklų numatyta kultūros paveldo, muzikos, bibliotekų, etninės kultūros ir tarpsritiniuose projektuose. Regioninės kultūros tarybos atstovų teigimu, finansuoti projektai stiprins bendruomeniškumą, skleis profesionalųjį meną, puoselės nematerialaus paveldo tradicijas ir regiono kultūrinį identitetą.

Iš šios programos finansavimas skirtas ir Jonavos rajono projektams – iš viso 32 tūkst. eurų.

Prioritete „Kultūrinė bendruomenės įtrauktis“ finansavimas skirtas Jonavos rajono savivaldybės Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos projektui „Atostogos Knygų terasoje. Kūrybiškumo laboratorija III“ (8 tūkst. eurų) bei dviem Jonavos kultūros centro projektams – „Šypsenos vaikams: menininkų Samulevičių įkvėpti“ (4 tūkst. eurų) ir Respublikinio sutartinių festivalio „Sutarysma“ iniciatyvai „Baltų kultūros pėdsakais“ (6 tūkst. eurų).

Pagal prioritetą „Kultūrinės tapatybės kūrimas ir stiprinimas“ finansuoti dar du Jonavos kultūros centro projektai – tradicinės tekstilės festivalis „Gijos“ (7 tūkst. eurų) ir projektas „Atradimai. Architekto Vaclovo Michnevičiaus pėdsakais“ (3 tūkst. eurų).

Kultūrinių gebėjimų ir kompetencijų ugdymo srityje finansavimas skirtas Jonavos kultūros centro projektui „#Matomakultūra: komunikacijos ir medijų mokymai“ – 4 tūkst. eurų.

Vis dėlto ne visos Jonavos rajono paraiškos sulaukė teigiamo įvertinimo. Finansavimas nebuvo skirtas keliems Jonavos kultūros centro projektams, tarp jų – „Teatro edukacinis projektas „Lygybės medis“, „Vaikų operos festivalis Jonavoje“, „Jonavos istorijos DNR: aktyvus, šiuolaikiškas, kūrybiškas krašto istorijos pažinimas“, taip pat projektams „Dek 2026. Dabar einame kalbėtis“, „Tarptautinis chorinės muzikos ir liaudies šokio festivalis „Čia mes laimingi“ ir ,,Kūrybos raktas".

Nepaisant to, Jonavoje 2026 metais bus įgyvendintos šešios Lietuvos kultūros tarybos iš dalies finansuojamos iniciatyvos, apimančios bendruomenės įtrauktį, kultūrinės tapatybės stiprinimą ir kultūros sektoriaus kompetencijų ugdymą.

Virusinės žarnyno infekcijos plinta greitai

jonavoszinios.lt — Fri, 27 Feb 2026 08:38:00 +0200

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) atkreipia dėmesį, kad virusinės žarnyno infekcijos išlieka viena dažniausių užkrečiamųjų ligų grupių Lietuvoje, didžiausią jų dalį sudaro nepatikslintos žarnyno virusinės infekcijos. Patikslintos, tokios kaip norovirusinės ir rotavirusinės infekcijos sudaro apie 3,6 tūkstančio atvejų per metus. Dėl didelio užkrečiamumo ir gebėjimo greitai plisti net pavieniai susirgimai gali peraugti į protrūkius šeimose, vaikų ugdymo įstaigose, mokyklose ar gydymo įstaigose. NVSC primena, kokių prevencinių priemonių svarbu imtis siekiant apsaugoti save ir aplinkinius.

Plinta lengvai

Virusinės kilmės virškinamojo trakto infekcijos yra viena dažniausių ūminio viduriavimo priežasčių pasaulyje, ypač tarp vaikų. Infekcijos dažniausiai plinta tiesioginio sąlyčio su sergančiuoju metu, per nešvarias rankas, aplinkos paviršius bei bendro naudojimo daiktus. Rečiau užsikrečiama per fekalijomis užterštą maistą ar geriamąjį vandenį.

Virusai aplinkoje ilgai išlieka gyvybingi, o užsikrėsti pakanka labai mažo jų kiekio, todėl šeimose ar vaikų kolektyvuose infekcija gali išplisti per itin trumpą laiką.

Dažniausi virusinių žarnyno infekcijų simptomai – staiga prasidėjęs viduriavimas, vėmimas, pilvo skausmas, karščiavimas, bendras silpnumas. Ligos eiga gali būti nuo lengvos iki sunkios, o didžiausia komplikacijų rizika kyla mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims. Pavojingiausia komplikacija – dehidratacija (organizmo skysčių netekimas). „Nors dauguma susirgimų būna lengvos formos, kūdikiams, senjorams ir silpnesnio imuniteto asmenims skysčių netekimas yra kur kas pavojingesnis, todėl jiems būtina ypatinga priežiūra ir, prireikus, medikų pagalba“, – pažymi NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė.

Svarbiausia – higiena

Efektyviausia virusinių žarnyno infekcijų prevencijos priemonė – kruopšti rankų higiena. Rankas būtina plauti prieš gaminant ir valgant maistą, pasinaudojus tualetu, grįžus iš viešų vietų ar važiavus visuomeniniu transportu, taip pat po sąlyčio su sergančiu asmeniu ar galimai užterštais paviršiais. Svarbu reguliariai valyti dažnai liečiamus paviršius, laikytis saugaus maisto tvarkymo principų, tai pat neruošti maisto turint žarnyno sutrikimo požymių.

„Atsakingas elgesys, tinkama rankų higiena ir saugus maisto tvarkymas – paprastos, tačiau itin veiksmingos priemonės, galinčios reikšmingai sumažinti virusinių žarnyno infekcijų plitimą visuomenėje“, – pabrėžia NVSC atstovė.

Slaugant sergantį asmenį rekomenduojama naudoti atskirus rankšluosčius ir indus bei dažnai valyti patalpas dezinfekcinėmis priemonėmis. Tualeto ir ligonio kambario valymui būtina naudoti atskirus valymo įrankius. Nešvarius ligonio drabužius, patalynę, rankšluosčius ar minkštus žaislus rekomenduojama iš karto išskalbti aukštoje temperatūroje, o kietus žaislus bei paviršius – nuplauti. Sergančio kūdikio sauskelnes būtina šalinti laikantis higienos reikalavimų, nedelsiant nusiplaunant rankas.

Pasireiškus vėmimui ar viduriavimui, rekomenduojama vengti lankytis kolektyvuose, neleisti vaikų į ugdymo įstaigas ar kitas susibūrimo vietas ir kreiptis į šeimos gydytoją. NVSC taip pat primena, kad, nors nuo daugumos virusinių žarnyno infekcijų vakcinų nėra, nuo rotavirusinės infekcijos kūdikiai Lietuvoje skiepijami pagal vaikų profilaktinių skiepų kalendorių. Skiepai turi būti atlikti ne vėliau kaip iki vaikui sueina 32 savaitės.

NVSC inf.