@ jonavoszinios.lt

Rugpjūčio 8-oji - diena, kai prieš 267 metus Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Augustas III Marijai Zabielaitei-Kosakovskienei suteikė privilegiją „...įkurti Jonavos miestelį, leisti jame turgus ir prekymečius, apgyvendinti laisvus įvairių religijų žmones, t.y. krikščionis, totorius, žydus...“

Ta proga šiek tiek apie Jonavą ir tikrąsias gimtadienio dovanas.

Šeštadienį atšventėme Jonavos gimtadienį Joninių slėnyje ir įvairiais kitais renginiais visokiausiose miesto vietose. Ir tai yra gerai – gimtadienį švęsti reikia. O kaipgi dovanos? Sakysite, koncertas, įvairūs renginiais miestelėnams yra „valdžios“ suteiktos dovanos Jonavos gimimo dienos proga?

Ne! Tai yra gimtadieninio šventimo dalis. Tai kur gi dovanos, ką?

Ne veltui pačioje pradžioje pacitavau Augusto III privilegijos žodžius. Jonavą kūrė ir sukūrė įvairių tautybių ir religijų žmonės, tarp kurių – didžioji dalis buvo žydai (XIX a. pabaigoje jie sudarė kiek daugiau nei 91 proc. visų miestelio gyventojų). Žydai Jonavą kūrė iš visos širdies, nesitikėdami nieko mainais, nes jiems buvo svarbu, kad jų Štetl būtų pats geriausias (Jidiš kalba žodis „Štetl“ reiškia miestelį, tačiau tokį, kuriame daugumą gyventojų sudarė būtent žydų bendruomenės gyventojai).

Įsivaizduokite, eina senas jonavietis žydas... „Vis tolyn einu <...> Vilniaus gatve. Jau tuoj jos pabaiga, tuoj prieisiu Didžiąją sinagogą... Deja... Priėjęs gatvės pabaigą nustėrau. Nebėr jau tos didybės, nebėr jau <...> tų sinagogų, puošusių mūsų miestelį. Nebėr... Liko tik apleistos vietos, kurios dar kažkiek <...> primena, kas čia buvo. Liko tik pastatas. Pastatas jonaviečiams, bet šventa ir brangi vieta [žydams]. <...> ...durys užrakintos, langai užkalti – nieko nebeliko, tik pastato sienos.“ (iš mano rašinio „Jonavos tautinių mažumų gyvenimo ženklai – miesto istorijos liudytojai: laiškas mamai“, 2015 m.).

Šioje citatoje kalba eina apie Vilniaus ir Sodų gatvių sankryžoje esančią Jonavos didžiąją sinagoga, kuri šiuo metu yra paversta apleistu ir niekam nereikalingu namu. Žinoma, kad tarpukariu Jonavoje veikė 7-8 sinagogos, o 1914 metų Jonavos miestelio plane (orig. Планъ Мъстечка Яново, 1914 году) galima matyti, kad dabartinių Vilniaus ir Sodų gatvių sankryžoje viena priešais kitą stovėjo dvi „didžiosios“ sinagogos: „Beit Knesset Hagadol“ (pagrindinė sinagoga, „susirinkimų namai“) ir „Beit Medrash Hagadol“ („studijų namai“) – būtent viena iš jų ir yra išlikusi (kita stovėjo kitoje Vilniaus gatvės pusėje priešais šiuo metu išlikusią).

Net Google Maps‘e yra įrašyta „Jonavos Didžioji sinagoga“ – ar jinai tikrai tokia jau „didžioji“? Nežinau, kas ir kodėl leido sau šitaip pasielgti, bet šiuo metu ta vieta yra paprasčiausia pašiūrė, nors turėtų būti atvirkščiai. Negi Jonavos Didžiosios sinagogos atkūrimas, restauravimas ir pavertimas tikrai „didžiąją“ nebūtų puiki dovana gimtadienio proga mūsų miestui ir mūsų miesto kūrėjams?

Ir tai tik viena iš idėjų. Nepamirškime, kad miestą kūrė ir totoriai, ir sentikiai, ir krikščionys. Pažiūrėkime, kokios avarinės būklės yra Perelozų sentikių cerkvė, kas darosi su žydų kapinaitėmis, kurių net nebūtų, jei ne Judita Dėdelienė-Griffin, kartu su mokiniais sutvarkiusi ir puoselėjusi šį šventą memorialinį paminklą. Nekalbu apie tai, kad žydų Jonavoje apskritai nelikę, o totorių – vienetai. Neužtenka surengti koncerto ir šėlionių su „Radistais“ miesto gimtadienio proga, jei tikrosios dovanos taip ir nepadovanotos, o maža to – kultūra ir Jonavos gyvastis nuolatos skursta.

Žilvinas Galimovas