Kas aštunta cigaretė Jonavoje – nelegali

@ jonavoszinios.lt

12,9 proc. cigarečių Jonavos mieste yra nelegalios, rodo 2016 m. IV-ąjį ketvirtį bendrovės „Nielsen“ atliktas tuščių pakelių tyrimas. Tai reiškia, kad kas aštunta Jonavoje surūkoma cigaretė yra kontrabandinė.

Tiesa, šis rodiklis yra beveik 5 proc. mažesnis nei šalies vidurkis, kuris 2016 IV ketvirtį siekė 17,5 proc. Per metus dėl nelegaliai į Lietuvos rinką įvežtų cigarečių šalies biudžetas galimai prarado daugiau nei 54 mln. eurų vien dėl nesurinkto akcizo.

Tyrimas atliktas ir Jonavoje

Lietuvoje didžiausia kontrabandinių cigarečių dalis fiksuota Radviliškyje, kur daugiau nei trečdalis (34,5 proc.) visų pakelių buvo atgabenti iš trečiųjų šalių. Nelegalių cigarečių taip pat daug Telšiuose (30 proc.),  Panevėžyje (25 proc.) ir Alytuje (23,3 proc.).

Tučių pakelių tyrimą bendrovė „Nielsen” atlieka dvidešimtyje Lietuvos miestų, neapimant kaimiškų vietovių. Tyrimas yra atliekamas keturių tabako kompanijų užsakymu. Pernai tarp dvidešimties miestų toks tyrimas atliktas ir Jonavoje.

Tuščių pakelių tyrimo metodologija yra suderinta su ES Kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF). Jis reguliariai atliekamas visoje ES ir pateikia apytikrius neapmokestintų tabako gaminių paplitimo mastus konkrečiose valstybėse.

Per metus – 26 tiksliniai reidai

Jonavos policijos duomenimis, 2016 metais Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnai rado ir paėmė 6 331 pakelius cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Nustatyti 34 romų tautybės asmenys, įvykdę pažeidimus (prekiavę ar gabenę kontrabandines cigaretes turgavietės prieigose).

Per 2016 metus buvo vykdomi 26 tiksliniai reidai šių pažeidimų išaiškinimui ir užkardinimui.

Papildomai tiek Jonavoje, tiek ir kitose Kauno apskrities vietose Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos bei Viešosios tvarkos valdybos Bendruomenės pareigūnų veiklos skyriaus pareigūnai vykdė priemones, kurių metu viešose vietose specialiose Kauno apskrities policijos palapinėse teikė informaciją apie daromą žalą perkant kontrabandines cigaretes, gresiančią atsakomybę už neteisėtą veiklą.

Pareigūnai nuolat gyventojams primena, kad apie vietas, kur prekiaujama akcizais apmokestinamomis prekėmis, apie asmenis, užsiimančius tokia neteisėta veikla, policijai galite pranešti internetiniame puslapyje www.beseselio.lt, anoniminiu pasitikėjimo telefonu (8 37) 30 30 50.

Drausmina ir “kalbančios kameros”

Į prevencinį darbą pernai aktyviai įsijungė ir Viešosios tvarkos skyrius. Turgaus prieigose įrengtos ir geros raiškos vaizdo stebėjimo kameros. Reidus čia vykdo rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius, o neprekiauti ir nepirkti kontrabandinių cigerečių raginama ir per garsiakalbius.

Kaip “Jonavos žinioms” sakė savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andrius Venckus, vienu metu romai iš turgaus prieigų buvo pasišalinę.“Vėliau – vėl atsirado. Pažeidimus fiksuojam ir mes, taip pat surinktą informaciją perduodam policijai”, - sakė A. Venckus.

Pašnekovo teigimu, prevencinės priemonės bus aktyviai vykdomos ir šiais metais.

Šešėlio mažėjimas praranda pagreitį

Šešėlinės tabako rinkos mastas Lietuvoje ir per metus sumažėjo nežymiai – 2,1 proc. Tačiau per pastaruosius 6 m. nelegalių tabako gaminių dalis iš viso susitraukė daugiau nei dvigubai – dar 2010 m. pabaigoje net 42,8 proc. Lietuvoje surūkytų cigarečių buvo nelegalios.

Nepaisant to, kad sutelktomis teisėsaugos institucijų pastangomis kontrabandinių cigarečių mastas mažėja, Lietuva išlieka tarp santykinai daugiausia nelegalių cigarečių suvartojančių valstybių Europos Sąjungoje (ES). Į šį sąrašą taip pat patenka kitos ES rytinio pasienio rinkos – Latvija, Lenkija, Rumunija, be to, šalys, kuriose tabako gaminių kaina yra labai aukšta – Didžioji Britanija, Airija[1].

Dvigubai viršija ES vidurkį

„Danske Bank” vyriausiojo Baltijos šalių ekonomisto Roko Grajausko teigimu, nepaisant to, kad Lietuvai pavyko pasiekti progreso mažinant nelegalią rinką, tačiau ji vis dar gerokai viršija ES vidurkį, kuris šiuo metu sudaro apie 10 proc. tabako gaminių rinkos.

„Kovoje su kontrabanda ir nelegalia prekyba yra dvi dedamosios – tai kontroliuojančiųjų institucijų veiksmai ir ekonominės paskatos. Žvelgiant iš ekonominės pusės, galima pastebėti tendenciją, kad pastaraisiais metais didėjo gyventojų perkamoji galia, nes atlyginimai Lietuvoje augo sparčiau, stabiliai augo ir užimtumas. Prie kontrabandos mažėjimo galimai prisidėjo ir menkę prekybiniai ryšiai su Baltarusija. Tai reiškia ir mažesnį tarp valstybių judančio transporto srautą, kas savo ruožtu bent iš dalies sumažina ir nelegalių cigarečių transportavimo galimybes”, – aiškino R.Grajauskas.

Ekonomisto nuomone, nors augant gyventojų pajamoms, auga ir akcizai, tačiau akcizų didinimas turi vykti labai atidžiai – įvertinant ne tik šalies viduje vyraujančias tendencijas, bet ir situaciją aplinkinėse valstybėse, nes per greitai keliami akcizai didina šešėlinės prekybos patrauklumą.

78 proc. gyventojų nepateisina

„Philip Morris Baltic“ korporacijos reikalų direktorius Baltijos šalims Gintautas Dirgėla įsitikinęs, kad mažinant šešėlį, itin svarbus ir pasikeitęs visuomenės požiūris – mažiau tolerancijos nelegaliai prekybai ir pagalba teisėsaugos pareigūnams veda prie apčiuopiamų rezultatų.

„Tyrimai rodo, kad net 78 proc. Lietuvos gyventojų nepateisina kontrabandinių prekių pervežimo ir prekybos jomis [2]. Tai didelis progresas lyginant su 2012 metais, kai situacija buvo priešinga – 61% gyventojų buvo linkę pateisinti kontrabandinių ir nelegaliai parduodamų prekių vartojimą. Akivaizdu, kad visuomenė pamatė neigiamas kontrabandos puses – nusikalstamumo augimą, organizuotas banditų grupes, nepilnamečių įtraukimą“, – aiškino G.Dirgėla.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado generolo Renato Požėlos teigimu, nelegali rinka yra labai jautri aplinkos veiksmams, todėl į bet kokias planuojamas priemones reikia žiūrėti itin atidžiai: „Užkirtus kelią kontrabandai per vieną valstybės sienos plyšį, nusikaltėliai greitai atranda kitą. Pabrangus tabako gaminiams iškart pajuntamas stipresnis kontrabandos spaudimas valstybės sienoms. Tai reiškia, kad tiek nusikaltėliai, tiek visuomenė labai jautriai reaguoja į bet kokius rinkos pasikeitimus”, – dėstė R.Požėla.

Augantis akcizas didins kontrabandos riziką

Nuo 2017 m. kovo 1 dienos cigaretėms akcizų tarifas didės apie 10,5 proc., minimalus – apie 6 proc. (iki 90 eurų už 1 tūkst. cigarečių). Cigarečių pakelis dėl to vidutiniškai gali pabrangti apie 18 euro centų (pigiausių cigarečių – apie 12 ct.). Minimalus akcizas, taikomas Lietuvoje parduodamam cigarečių pakeliui, šiuo metu siekia 1,70 Eur.

„Yra rizika, kad didžiausias per pastaruosius metus akcizo didėjimas gali po gan ilgos pertraukos vėl paskatinti tabako gaminių kontrabandos apimčių augimą. Tokių šalių kaip Norvegija pavyzdys rodo, kad net turtingose, aukštą pilietinį sąmoningumą turinčiose valstybėse didelės produktų kainos gali stiprinti šešėlinę rinką. Norvegija, kurioje cigarečių kainos yra vienos aukščiausių Europoje, drauge su Latvija pirmauja pagal nelegalių tabako gaminių kiekį rinkoje – daugiau nei penktadalis čia suvartojamų cigarečių yra kontrabandinės“, – pažymi Arnas Marcinkus, Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vykdantysis direktorius.

Parengta pagal  Lietuvos laisvosios rinkos instituto, Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos, „Jonavos žinių“ inf.