@ jonavoszinios.lt

Išasfaltuoti visas pievas, kad jų nereiktų šienauti ir būtų kur statyti automobilius. Apšildyti viso miesto šaligatvius, kad nereikėtų žiemą valyti sniego. Tokių ir daugybės kitų pasiūlymų iš jonaviečių yra sulaukęs jau pusantrų metų Jonavos miesto seniūniją "vairuojantis" seniūnas Povilas Beišys.

Iš Vilniaus į Jonavą sugrįžęs P.Beišys sako, kad gyventi mažame mieste yra geriau, nei didmiestyje – čia paprasčiau auginti vaikus, o viskas, ko reikia, yra kone pasiekiama ranka.

-Kai pradėjote dirbti Jonavos seniūnu, daugeliui jonaviečių buvote naujas veidas: jūsų nežinojo, nepažinojo, nebuvote nei iš tarybos narių, nei iš politikų. Ką veikėte iki tol, pagaliau – ar Jūs tikras jonavietis, ar atvykęs į Jonavą iš kito miesto?

-Taip, esu jonavietis. Baigęs Jeronimo Ralio mokyklą ir sulaukęs 18-kos metų, išvažiavau studijuoti į Vilnių. Vilniuje baigiau bioinžinerijos studijas. Vėliau pradėjau dirbti Lietuvos standartizacijos departamente - tai irgi buvo valstybės tarnyba. Tad galima sakyti, kad jau prieš pradedant dirbti seniūnu turėjau patirties valstybės tarnyboje. Buvo laikas kai dirbau ir privačiame sektoriuje - 3 metus dirbau statybų firmoje. Vilniuje pragyvenau 10 metų, o  į Jonavą grįžau prieš pusantrų.

-Dėl kokių priežasčių  nusprendėte grįžti į Jonavą?

-Kai su žmona nusprendėme, kad laikas kurti šeimą, supratome, kad turime grįžti į Jonavą. Čia žymiai geresnis miestas auginti vaikus. Matėme, kaip vargsta vaikus auginantis draugai Vilniuje. Jonavoje paprasčiau gauti darželį vaikams.

Darželiai, gydymo įstaigos , mokyklos pasiekiamos per penkias minutes. Vilniuje turiu vieną draugą, kuris keliasi 5 ryto, išvežioja vaikus, o atvažiavęs į darbą ir pasidaręs kavos jaučiasi taip, kaip būtų atlikęs pusės dienos darbus. Jonavoje viskas paprasčiau.

-Ar Jums patinka šis darbas, ar taip jį įsivaizdavote?

-Nepuoliau stačia galva į šį darbą, daug domėjausi. Dėl to nebuvo staigmenų, o darbas tikrai nenuobodus. Kaip diena, taip naujiena - nėra kada nuobodžiauti ir galvoti, kuo užsiimti. Galiu sakyti, kad šis darbas man tikrai patinka.

-Galbūt prisimenate, koks buvo pirmasis darbas tapus seniūnu? Nuo ko pradėjote darbų?

-Darbas pats tave įtraukia. Atsisėdi į seniūno kėdę, ir pradeda skambėti telefonas, pradeda varstytis durys ir visi kreipiasi su savo problemomis. Imiesi problemų sprendimo ir nepastebi, kaip greitai bėga laikas. Taip ir pusantrų metų prabėgo.

-Kieno skambučiai labiausiai nelaukiami? Mero, žurnalistų, politikų?

-Negalėčiau pasakyti, kad vienų ar kitų skambučių nelaukiu. Neturiu paslapčių - nei nuo politikų, nei nuo gyventojų,  nei nuo kitų administracijos darbuotojų. Tiesiog dirbi pagal savo įgaliojimus  ir stengiesi padėti tiek, kiek gali.

-Ar Jums skambina, į Jus kreipiasi jonaviečiai? Kokiais klausimais? Gal galite papasakoti, neįvardijant žmonių, apie keisčiausią ar įdomiausią iškeltą problemą, klausimą?

-Galima pasakyti, kad skambučių kiekis yra tiesiogiai proporcingas mėnulio fazei. Per pilnatį skambučių ženkliai pagausėja. Klausimų sulaukiu įvairių: vieniems medžiai užstoja saulę,kuri nešviečia per langus, kitiems - šaligatvis kreivas, plytelės suskilinėję, balos po lietaus trukdo  arba daugiabučio kieme trūksta suoliuko.

Būna žmonių, kurie stengiasi mus pamokyti, ką Jonavoje reiktų daryti kitaip. Kalbant apie keisčiausius klausimus, patarimus, buvau sulaukęs patarimo visus medžius išpjauti, kad nereiktų lapų griebti.  Taip pat kažkas siūlė šildomus šaligatvius įrengti visoje Jonavoje, kad nereiktų sniego valyti. Buvo ir tokių, kurie prašė išasfaltuoti visas pievas ir tada nereiks šienauti žolės, o visi žmonės turės kur statyti savo automobilius.

-Ar atpažįsta Jus žmonės gatvėje, galbūt užkalbina ir pateikia klausimų?

-Aš stengiuosi po darbo valandų gatvėse būti kuo mažiau matomas. Laiką po darbo bandau skirti tik šeimai ir asmeniniam gyvenimui, nes žmonių prašymų tikrai užtenka ir darbo valandomis. Mane, kaip seniūną, jonaviečiai sutikę mieste atpažįsta ir nevengia užduoti jiems rūpimus klausimus.

-Kokiu darbu labiausiai džiaugiatės?

-Kažko išskirti labai nesinorėtų... Bet man tikrai labai patinka pradėta daugiabučių kiemų tvarkymo programa , nes daugiabučių namų kiemai yra sklandžiai tvarkomi ir  tikrai keičiasi. Šiemet jau gal 10 kiemų sutvarkėme, ir tęsiame tai toliau.

-Kokią didžiausią klaidą, būdamas Jonavos seniūnu, esate padaręs?

-Seniūnai nedaro klaidų, jie tiesiog priima mažiau ar labiau populiarius sprendimus (šypsosi).

- „Valdiškas“ darbas labai skiriasi nuo privataus sektoriaus. Ar esate pastebėjęs įstatymų nelogiškumus, ypač kalbant apie viešuosius pirkimus? Kokia Jūsų nuomonė apie šiuos pirkimus – ar tai apsunkina darbus, ar palengvina? Jei reikia nupirkti vieną suoliuką, kuris, tarkim, buvo sulaužytas, ar tam taip pat reikia skelbti viešąjį pirkimą? Jūsų nuomone, kur dirbti sudėtingiau – valstybės tarnyboje, ar privačiame versle?

-Nesu iš tų žmonių , kurie piktinasi įstatymais, taisyklėms ar teisės aktais. Yra mūsų valdžia, Seimas, kurie leidžia įstatymus. Jiems yra suteikti tokie įgaliojimai  ir visų įstatymu reikia laikytis. Ne išimtis ir viešųjų pirkimų įstatymas. Žinodami, kiek trunka viešųjų pirkimų procedūros, mes pagal tai planuojame savo darbus. Žmonėms kartais sunku yra išaiškinti, kodėl kartais taip ilgai trunka darbai.

Viešieji pirkimai nei apsunkina, nei palengvina darbus. Visi žinom, kodėl tas viešųjų pirkimų įstatymas yra. Visoje Lietuvoje tikrai yra sąžiningų ir nesąžiningų žmonių, todėl turi būti taisyklės, kurių reikia laikytis. Berods, jau nuo 300 eurų reikia skelbti viešąjį pirkimą. Aišku, mes neperkame po vieną suoliuką. Stengiamės „neužsiprocedūrinti“, planuoti pirkimus, grupuoti prekes ir pirkti po kelias iš karto.

Kalbant apie darbą privačiame versle ir valstybės tarnyboje, tai galiu pasakyti, kad tiek privačiam versle, tiek valstybės tarnyboje yra savi privalumai ir trūkumai. Valdiškam darbe žinai savo darbo laiką ir kad niekas nevers dirbti  viršvalandžių. Žinai, kad gausi visas tau priklausančias atostogas, laiku mokamą atlyginimą. Privačiame versle daug kas priklauso nuo tavo direktoriaus malonės. Aišku, jis turi vadovautis darbo kodeksu, tačiau yra daug pavyzdžių, kai negali išnaudoti savo atostogų ir negali laiku išeiti iš darbo, nes turi atlikti tau pavestas užduotis. Žinot, kai turi šeimą norisi pastovumo ir stabilumo.

-Jūsų nuomone, kiek laiko dar turės praeiti, kad žmonės taptų bendruomeniški ir saugotų tai, kas padaryta – nelaužytų, nepjaustytų, negadintų? Ar pats sau užduodate tokį klausimą – kodėl jonaviečiai, ypač paaugliai, niokioja tai, kas sukurta?

-Sunku spėlioti, kada visuomenė taps bendruomeniškesnė. Paskutiniu metu tikrai buvo pagausėję vandalizmo atvejų. Žmonės dažnai klausia, kodėl kiti taip daro, ir aš pats savęs dažnai to klausiu. Manau, kad protingas žmogus tikrai nieko nelaužys, laužo gal dėl proto trūkumo.

Dauguma diskutavo, kad Jonavoje jaunimas neturi kuo užsiimti ir dėl to taip išlieja savo energiją, tačiau aš nemanau, kad jauniems žmonėms trūksta veiklos. Galima sportuoti, rasti kitos veiklos.  Čia daugiau ieškojimas kaltų, tačiau galbūt - ir auklėjimo spragos. Ko gero tie, kurie niokoja, geriausiai žino, kodėl jie taip elgiasi.

-Povilai, ar pažįstate Jonavą tiek, kad galėtumėte dirbti taksistu, ir be vargo rastumėte bet kokį adresą?

-Manau, būčiau neblogas taksistas. Visus daugiabučių kiemus teko išvažinėti ir išvaikščioti, tad ir namų numerius tikrai neblogai žinau.

-Kuri Jonavos vieta Jums pačiam mieliausia? Stadionas, o gal Joninių slėnis ar Ramybės skveras?

- Man jau ko gero yra atsiradusi profesinė liga. Net atėjus į visų svečių giriamą Joninių slėnį, matau ten trūkumus ir blogybes. Aš suprantu, kad tai puiki vieta, kuri ir man pačiam tikrai labai patinka, tačiau negaliu nepamatyti blogai nugenėto medžio ar blogai sudygusios žolės, naujai atsiradusios duobės pėsčiųjų take.

Nors dauguma tikrai giria ir džiaugiasi šia vieta, mes toliau plėsim ir vystysim Joninių slėnį. Stengsimės, kad jis taptų miesto traukos centru.

-Į kurią Jonavos kavinę nusivestumėte savo svečius – ne jonaviečius?

-Neturiu favoritų. Jonavoje tikrai trūksta kokybiškų viešojo maitinimo įstaigų.

-Jūs sportuojate, esate įveikęs ir maratoną, ir triatloną. Sportas – jūsų pagrindinis pomėgis? Kas be jo? Koks Jūsų laisvalaikis?

Paminėjot maratoną, triatloną. Tai - ištvermės sporto šakos. Jei normaliai pasiruošti maratonui, tai per mėnesį tu turi nubėgti 300 kilometrų, vadinasi per  dieną - minimaliai 10 kilometrų, bėgant kas antrą jau gaunasi 20 kilometrų per dieną. Šiuo metu auginam mažą vaiką, statom namą, tad sportas yra apleistas. Šiek tiek palaikau formą, bet kai tik bus daugiau laisvesnio laiko, prie sporto grįšiu pilnu tempu.

Sportas tikrai yra mėgstama veikla ir yra dar svajonių, tikslų, kažkada reikės tapti „geležiniu žmogumi“ (šypsosi).

-Galbūt Jūs, kaip seniūnas, turite ką palinkėti Jonavos gyventojams?

-Norėčiau palinkėti saugoti, nelaužyti to, ką miestas jiems duoda. Labai gaila, kai kas nors naujo būna sukurta, pastatyta, o po savaitės - jau sulaužyta.

Jovitos Stanevičiūtės tekstas, asmeninio albumo, "Jonavos žinių" archyvo nuotr.