@ jonavoszinios.lt

Nuo vasario mėnesio Kauno apskrities policijos komisariatuose – permainos: panaikinti organizaciniai poskyriai ir budėtojų dalis. 

Jonavos rajono policijos viršininkas Vigintas Lukošius sako, kad praėjusieji metai Jonavos policijos pareigūnams nebuvo lengvi, tačiau gyventojams jie buvo gerokai saugesni ir ramesni nei 2014-ieji.

-Didžiausia ir pagrindinė permaina komisariate – panaikinta budėtojų dalis, dėl ko viešoje erdvėje jau ne kartą piktinosi jonaviečiai.

-Budėtojų dalys buvo panaikintos visoje apskrityje, liko tik Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Tai – vienas etapas iš vykdomos policijos reformos. Mums šiai reformai teko ruoštis kone visus metus. Dalis pareigūnų išėjo iš darbo dėl ligos ar sulaukę pensinio amžiaus, todėl dar iki įvykstant policijos reformai teko ne tik jai ruoštis, tačiau ir visą parą užtikrinti policijos komisariato darbą.

Dabar visos pajėgos kontroliuojamos centralizuotai, iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojų dalies. Viena vertus, kitaip dirbti tenka mokytis ir mums, tačiau antra vertus – dabar viskas paprasčiau. Kauno VPK budėtojas kontroliuoja visus apskrities ekipažus, mato jų buvimo vietas todėl į iškvietimus pareigūnai atvyksta operatyviau – tarkim, jei įvykis yra Žeimiuose, o Jonavos policijos patruliai dirba Rukloje, gali būti siunčiamas arčiau esantis Kėdainių policijos ekipažas.

-Tačiau budėtojų dalis buvo ta vieta, kur žmonės dažnai patys atvykdavo prašyti pagalbos. Kaip yra dabar?

-Darbo metu policijos komisariate yra pareigūnai, ir atvykusį žmogų jie priims. Naktį ar savaitgalį, jei pareigūnų nėra, prie įėjimo įrengtas pagalbos mygtukas, kurį paspaudus žmogus iš karto sujungiamas su Kauno apskrities budėtoju. Taip pat visą parą veikia bendrasis pagalbos telefonas 112.

-Ar Jonavos policijoje yra laisvų etatų, ar trūksta pareigūnų?

-Taip, yra. Šiuo metu į darbą galėtume priimti 3 kriminalinės policijos tyrėjus ir 7 – viešosios policijos pareigūnus.

-Kokie jums buvo 2015 metai?

-Nebuvo lengvi. Kaip ir minėjau, teko ruoštis reformai, sukomplektuoti pareigūnų skaičių. Tuo tarpu jonaviečiams 2015 metai buvo ir saugesni, ir ramesni.

Nusikalstamumas sumažėjo 18 procentų, sumažėjo sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, nusikaltimų viešose vietose, nebuvo nė vieno nužudymo. 45 procentais sumažėjo plėšimų, o visi įvykdyti plėšimai buvo 100 procentų ištirti. 41 procentu sumažėjo nusikalstamumas gatvėse.

Vertindami metus mes ypač kreipiame dėmesį į sunkių nusikaltimų tendencijas. Vienas atvejis – jei vagystė – iš sandėliuko, tačiau visai kas kita, jei žmogus sumušamas ar apiplėšiamas gatvėje, darbe ar namuose. Todėl ir sakau, jog tokių nusikaltimų sumažėjimas džiugina. Žmonės gatvėse jaučiasi saugesni.

-Minėjote, jog nebuvo nė vieno nužudymo. O kaip būdavo ankstesniais metais?

-Per dešimt metų neatsimenu tokių metų, kada nebūtų nužudytas nė vienas žmogus. Tokių nusikaltimų būna kasmet – nužudomi 3-6 žmonės, o vienais metais Jonavos rajone buvo įvykdyta net 15 žmogžudysčių. Todėl 2015 šia prasme vadinu išskirtiniais.

Pagerėjo situacija ir keliuose. Eismo įvykiuose žuvo  du žmonės, užpernai – devyni. Per įvairias akcijas ir renginius visuomet stengiamės akcentuoti atšvaitų naudą, pareigūnai juos dalina mokyklose. Žmonės turi suprasti, kad tamsiu paros metu atšvaitas gali išgelbėti gyvybę.

-Vertinat statistiką, kurią pateikėte ataskaitinio susirinkimo metu, akivaizdu, jog sunkiausiai sekasi tirti vagystes, be to, jų Jonavoje buvo daug: butai, vagystės iš automobilių.

-Taip, vagystes sunkiausia tirti ne tik mums, bet ir kitiems komisariatams. Vagis dažniausiai neturi tiesioginio kontakto su nukentėjusiu žmogumi, palieka mažiausiai pėdsakų. Neseniai sulaikyti trys įtariamieji dėl vagysčių iš automobilių, ir jos liovėsi. Nemanau, kad tai buvo vienintelė vagių grupė, yra jų, matyt, ir daugiau, tačiau po šio sulaikymo panašių nusikaltimų sumažėjo.

Pareigūnai tęsia tyrimus ir dėl apvogtų butų. Šių nusikaltimų dabar taip pat nėra.

-Tiesa ar melas Jonavoje pasklidusi žinias, jog iš įkalinimo įstaigos paleista maždaug 20 žmonių grupė?

-Ne visai taip. Per 2015 metus, nuo pavasario iki metų pabaigos anksčiau laiko į laisvę išties išėjo apie 25 asmenys. Tačiau nėra taip, kad tai – viena bendra grupė. Pavyzdžiui, vienas iš sulaikytųjų dėl vagysčių iš automobilių – neseniai grįžęs iš įkalinimo įstaigos. Kai žvelgi į tų žmonių biografijas, supranti, jog du-tris kartus teistas žmogus, išėjęs į laisvę, tikrai neis šluoti gatvių ar dirbti panašių darbų.

-Jūsų nuomone, vagystės iš butų buvo suplanuotos, ar vagys į juos ėjo „aklai“?

-Manau, kad nebuvo suplanuotos tiek, kad prieš braudamiesi į butą vagys būtų susirinkę tam tikrą informaciją. Butai buvo pasirenkami tie, kurie yra pirmame aukšte, pasitaikė atvejų, kai vagys tiesiog tikrindavo bemaž visos laiptinės butų duris, tikėdamiesi, kad jas kažkas bus pamiršęs užrakinti. Į butą patekę vagys imdavo tai, ką greičiausiai rasdavo: pinigus, papuošalus.

-Ar buvo seksualinio pobūdžio nusikaltimų, savižudybių?

-Taip, seksualinio pobūdžio nusikaltimų buvo. Nebuvo jų daug, keli. Daugiausiai jie įvykdyti išgertuvių metu. Seksualinio pobūdžio nusikaltimų, kurie išsiskirtų brutalumu ar nukentėtų vaikai, nebuvo.

Per metus buvo ir savižudybių. Dažniau žudėsi vyrai. Priežastys – įvairios: alkoholis, didelis išgyvenimas, stresas, liga.

-Kokį pernai metų įvykį pats išskirtumėt, kas įsiminė?

-Galbūt pranešimas apie galimai prie Lietavos gatvės daugiabučio padėtą sprogmenį. Tai vyko netrukus po to, kai Paryžiuje buvo įvykdytas teroro aktas. Gavus tokį pranešimą, reikėjo ne tik iškviesti specialias tarnybas, tačiau imtis vietos apsaugos, sukoordinuoti pareigūnų darbą, evakuoti žmones. Netrukus po to, kai darbą baigė „Aro“ išminuotojai, sulaukėme ir dar kelių pranešimų apie įtartinus šiukšlių maišus ir įtartiną lagaminą. Nė vienu atveju sprogmenų rasta nebuvo.

-Koks yra tipinis nusikaltėlio portretas?

-Sakyčiau, kad tai – jaunas, šeimos neturintis žmogus, menko išsilavinimo, žemo socialinio statuso, dažnai – teistas ir neturintis motyvacijos dirbti.  

Jurgita Lieponė