@ jonavoszinios.lt

Nerimo yra daugiau nei džiaugsmo, sako vis dar Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius. Paskutines dienas savivaldybėje leidžiantis politikas jau ruošiasi darbui Vilniuje, Ūkio ministerijoje. Tačiau naujos pareigos – ne tik politinis iššūkis. M. Sinkevičius teigia, kad tai – išbandymas ir jo sužadėtinei Aistei.

– Šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė patvirtino naujosios Vyriausybės sudėtį, kiek anksčiau Jūs, kaip ir visi būsimieji ministrai, lankėtės Prezidentūroje susitikti su šalies vadove. Ar tai buvo pirmasis Jūsų tiesioginis susitikimas su D. Grybauskaite?

– Taip, galima sakyti, tai buvo pirmas kartas, kuomet su Lietuvos Prezidente teko bendrauti tiesiogiai. Prieš šį susitikimą esu labai trumpai susitikęs su Prezidente Rukloje, viename iš kariuomenės renginių. Pokalbio metu palietėme įvairius ūkio ministerijos srities klausimus: nuo viešųjų pirkimų, valstybės įmonių valdymo, užsienio investicijų iki inovacijų ir eksporto skatinimo. Prezidentė akcentavo, kad tiesioginiame mano darbe privalu vadovautis skaidrumo ir viešumo principais bei vengti įvairių verslo grupių įtakos ministerijos sprendimams.

– Kalbėjotės angliškai?

– Anglų kalba nesikalbėjome, manau, Prezidentė yra gerai informuota, kad šią kalbą moku (anglų kalba M. Sinkevičius yra parašęs bei apsigynęs mokslų daktaro disertaciją – aut. past.).  

– Ar nejaučiate sąžinės priekaišto? Jumis pasitikėjo daugiau nei 70 proc. jonaviečių tiesioginiuose mero rinkimuose.

– Taip, jonaviečiai man parodė milžinišką pasitikėjimą.  Mažai kas tiki, kai pasakau, jog mano savijauta – dvejopa. O ir viduje – daugiau susirūpinimo nei džiaugsmo. Man, kaip vis dar Jonavos vadovui, tikrai rūpi, kaip miestas vystysis ateityje. Man rūpi, kad pradėti darbai būtų tęsiami, o suplanuoti  – pradedami.

Labai noriu, kad tolesniame savivaldos darbe vyrautų susiklausymas, sutarimas ir bendradarbiavimas.  Tikiuosi, kad laikai, kai vyko įvairūs nesutarimai, intrigos, perversmai  – jau praeityje.  Dar tuomet, tiesioginių mero rinkimų metu, buvo klausiančių, ar mero kėdė nebus iškeista į Seimo nario.  Anuomet visiems sakiau, kad į Seimą tikrai nekandidatuosiu, ir savo pažadą ištesėjau.  Apie tapimą ministru niekas neklausė, matyt, niekas apie tai net negalvojo. Ir aš pats neturėjau tokių siekių.  Bet viskas pasikeitė po antrojo šių metų Seimo rinkimų turo.

Mūsų partija šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus, tad vis labiau tampa akivaizdus noras keistis, parodyti, kad mes turime perspektyvių žmonių, kad galime tarnauti, veikti skaidriai ir susigrąžinti rinkėjų palaikymą.  Todėl, paragintas partijos, priėmiau pasiūlymą tapti ūkio ministru. O visa kita jūs jau žinote. 

– Kalbant apie Socialdemokratų partiją, ką matote savo „pamaina“? Gal jau žinote, kokį kandidatą tiesioginiuose mero rinkimuose kelsite?

– Manau, turime net ne vieną puikų lyderį. Tebūnie jie kol kas ir ne tokie matomi, galbūt tiesiog nebuvo progos pasirodyti, galbūt aš užgožiau (šypsosi).

– Ar galėtumėte įvardyti pavardes žmonių, kuriuos matote kaip galimus savo partijos kandidatus?

– Neabejotinai kelsime kandidatą dalyvauti tiesioginiuose mero rinkimuose. Dėl pastarojo apsispręs visas skyrius. Nenoriu partiečiams primesti savo nuomonės, bet paminėsiu kelis asmenis. Manau, kandidatais galėtų būti dabartinis rajono mero pavaduotojas Eugenijus Sabutis, administracijos direktoriaus pavaduotoja Vijolė Šadauskienė, ilgametis rajono Tarybos narys ir Socialdemokratų frakcijos seniūnas Alfonsas Meškauskas. Labai greitai skyriaus nariai pradės diskusiją, kas galėtų būti mūsų kandidatu.

– Ar ilgai svarstėte prieš priimdamas sprendimą? Kodėl sutikote? Asmeninė politinė karjera, naujas iššūkis, naujas darbas ir nauja veikla?

– Sprendimas nebuvo lengvas. Jeigu būtų įmanoma, mieliau būčiau jį „nukėlęs“ kokiems metams ar dviem. Bet teko apsispręsti čia ir dabar.

Meru dirbu nepilnus 6 metus. Tikrai ne viskas padaryta, ką norėjau, bet jaučiu atsakomybę ne tik už savo gimtus namus, bet ir už partijos ateitį.  Dirbdamas nacionaliniame lygmenyje, kiek tik  bus įmanoma, stengsiuosi, kad partija atsinaujintų ir keistųsi. Tikrai nenorėčiau, kad partinių pokyčių atidėliojimas privestų prie Darbo partijos likimo.

– Kaip manote, kokie liks Jūsų „santykiai“ su Jonava? Ar liksite gyventi Jonavoje ir į darbą važinėsite, ar kraustysitės į Vilnių? O gal jau parduodate savo butą? 

– Planuoju likti gyventi Jonavoje. Kraustymosi galimybę svarstysiu tik kraštutiniu atveju, jeigu darbo apimtys kenks asmeniniam gyvenimui ir santykiams. Kiek galėsiu ir kiek bus norima, prisidėsiu prie Jonavos ateities patarimais ir pagalba iš Vilniaus.

Tikiuosi, kad skyriaus nariai suteiks galimybę ir toliau vadovauti partijos skyriui. Savo buto tikrai neplanuoju parduoti. Čia – mano namai, čia man patinka gyventi ir aš tikrai nenoriu niekur išvažiuoti.  Galima tik pajuokauti, kad man labai gaila, jog nėra planų Ūkio ministeriją perkelti į Kauną – būtų labai patogu.

 – Ką labiausiai gaila palikti Jonavoje?

– Labai gaila savo komandos. Mūsų, socialdemokratų, savivaldybės Taryboje yra 15 iš 25. Tai –  šaunūs žmonės. Komandos žmonės, veikiantys kaip suderintas orkestras. Gaila, kad nebegalėsiu tęsti pradėtų darbų. Taip pat gaila, kad ne viskas padaryta, kas galvota, ne viskas užbaigta.

– Kaip į Jūsų sprendimą reagavo Jūsų draugė ir būsimoji žmona Aistė, kuri, matyt, per tuos metus jau taip pat „prisijaukino“ Jonavą?

– Mano sužadėtinė mane palaiko. Suprantama, kad jaudinasi dėl to, kaip man pavyks tvarkytis. Ją, kaip ir mano šeimą ar draugus, skaudina atvejai, kai kas nors parašo ar pasako apie mane kažką nepagrįsto, juodinančio. Aš prie to jau esu pripratęs, bet Aistei dar teks išmokti.  Nacionalinė politika – visai kas kita nei regiono. Suprantama, kad darbas, atstumas, įtampa ir stresas bus tam tikras išbandymas, bet net neabejoju, kad įveikiamas.

– Kaip reagavo tėtis? Mama? Sesuo?

– Tėtis džiaugiasi, mama nerimauja, o sesuo tiki, kad susitvarkysiu, ir palaiko. Šeima man –  svarbiausia. Ir jeigu kiltų klausimas dėl pasirinkimo „karjera-šeima“, man dvejonių, ką pasirinkti, nekiltų.

– Kokius darbus Jonavoje vertinate kaip labiausiai vykusius, pasiteisinusius, teisingus, naudingus Jonavai?

– Manau, daugelis jau pamiršo, jog kadaise Jonava buvo vienas tų rajonų, kurie centralizuotai tiekiamą šilumą gamino degindami brangias „Gazprom“ dujas. Su savivaldybės įmone pavyko kardinaliai pakeisti šilumos ūkį pereinant prie biokuro. Tai leido ženkliai atpiginti šildymą. Didelės investicijos atliktos ir atnaujinant šilumos trasas.

Ženklių pokyčių per pastarąjį penkmetį pasiekė visos įmonės: UAB „Jonavos autobusai“ atnaujino stotį ir transporto parką, UAB „Jonavos vandenys“ – vandens gerinimo įrenginius, UAB „Jonavos paslaugos“ nuosekliai investuoja į modernizaciją, keičia anksčiau dominavusį valdišką požiūrį į atliekamus darbus.

Manau, labai sėkmingas, pasiteisinęs ir tebevykstantis daugiabučių namų renovacijos procesas. Džiaugiuosi ir didžiuliais pokyčiais mūsų aplinkoje: dviračių takų plėtra, Joninių slėnio sutvarkymu, slidinėjimo trasų įrengimu, nuolatiniu investavimu į daugiabučių namų aplinką, miesto ir rajono gatves bei kelius.

Tikrai galime didžiuotis, kad būsime vieni iš tų, kurie turės ir savo Sporto areną. Darbų nuveikta daug, tačiau dar nemažai gerų pokyčių laukia ir netolimoje ateityje.

– Ar niekada nesate pagalvojęs, kad meru galėjote būti dar ne tik šią, bet, matyt, ir ateinančią kadenciją, nes turite nemažą žmonių pasitikėjimo „bagažą“.  Tačiau jei Ūkio ministerija pasirodys „ne ta vieta“, kur galite save realizuoti, kur darbas patinka, kaip manote, ar turėsite kelius atgal į Jonavą?

– Atsakysiu kiek filosofiškai. Jonava yra mano uostas, mano namai. Mano „laivas“ čia buvo ilgam ir tvirtai prišvartuotas. Galėjo laivas likti uoste ir toliau, bet kapitonas sugalvojo, kad reikia išbandyti banguotą ir ne itin svetingą politikos jūrą.

Kur tą laivą nuneš – ar į neatrastas žemes, ar į uolas – aš nežinau. Saugu yra sėdėti krante, nedrąsu plaukti audringa jūra. Bet juk kapitonas ir yra kapitonas, kad plauktų. Tikiuosi, kad jonaviečiai dėl to nepyks. Nežinau, ar išėjęs turėsiu galimybę sugrįžti. Tikiuosi. Bet sprendimas priimtas, o ką atneš laikas – pamatysime.

– Ar turite savo, kaip jau patvirtinto ūkio ministro, viziją? Kokius darbus esate numatęs?

– Norų ir siekių yra nemažai. Šiuo metu baigiama ruošti Vyriausybės programa: man teks įgyvendinti ir atsakyti už Ūkio ministerijai tenkančias sritis. Noriu ir sieksiu, kad Lietuvos ekonomika augtų: tam reikia tiesioginių užsienio investicijų. Būtina padėti verslui atrasti naujas eksporto rinkas. Kiek įmanoma mažinti biurokratinę verslui tenkančią naštą.

Sieksiu, kad tiek valstybė, tiek verslas vis daugiau investuotų į inovacijas. Nemažai laiko skirsiu viešųjų pirkimų įstatymui tobulinti, naikinant piktnaudžiavimo ir korupcijos landas.

Su Ūkio ministerijai pavaldžiu Turizmo departamentu galvosiu, kaip į šalį pritraukti daugiau turistų. Tai – tik keletas darbų, nuo kurių pradėsiu savo veiklos startą.

– Žmonės sako, jei ne tėvas, Jūs nieko nebūtumėte pasiekęs. Ką pats manote apie tai? Jūsų nuomone, ar tėvo – politiko – vaidmuo lėmė tai, kad ir pats siekiate politinės karjeros? Ar klausote jo patarimų?

– Galbūt yra taip manančių, bet, nors esu subjektyvus, manau, kad jie neteisūs. Kita vertus, ar mano žodžiai gali pakeisti kitaip manančių nuomonę?

Tiesą sakant, neturiu jokio tikslo kažką įrodinėti. Bijau, kad, užsiėmus vien tik tuo, gali nepakakti viso gyvenimo.  Man tėtis, kaip ir daugeliui vaikų jų tėčiai, buvo pirmasis autoritetas ir siektinas idealas. Jis su mama sudarė galimybes augti, įgyti gerą išsilavinimą, tinkamai auklėjo. Esu ir būsiu jiems dėkingas. Bet tėvai jau seniai nesikiša į mano darbą. Aš esu savarankiškas ir  suaugęs žmogus. Todėl mano teisingi ar blogi sprendimai jau yra tik mano sprendimai.

Šeima mane palaiko ir tiki manimi net labiau nei kartais aš pats savimi. O dėl patarimų. Na politika juk daugumos lietuvių pokalbių tema, tokia pat mėgstama kaip ir krepšinis.

– Ar Jūs džiaugiatės?

– Nerimo yra daugiau nei džiaugsmo.  Abejonių daugiau nei užtikrintumo, bet, tikiuosi, pavyks dirbti, priimti geriausius sprendimus ir nenuvilti nei šeimos, nei jonaviečių, nei tautiečių.

Jurgitos Lieponės tekstas, „Jonavos žinios“