@ jonavoszinios.lt

Praėję metai buvo itin sėkmingi Jonavos viešajai bibliotekai, o pagrindinė jos „vairininkė“ - direktorė Skirmutė Gajauskaitė - išrinkta viena iš „Metų jonaviečių“. Idėjų ir naujų sumanymų nestokojanti moteris sako, kad ir jos pačios gyvenime perskaitytos knygos suvaidino itin ryškų vaidmenį. Apie tai – „Jonavos žinių“ pokalbis su S. Gajauskaite.

-Kiek metų dirbate bibliotekoje? Kaip į Jūsų gyvenimą atėjo knygos ir biblioteka?

-Kiek pamenu - skaičiau visur. Skaičiau valgydama, skaičiau lovoje, vonioje, skaičiau vandenyje ant plausto. Skaičiau pačiose keisčiausiose vietose. Tą patį ir dabar darau. Kai pabaigiau Vilniaus universitetą, pradėjau dirbti Jonavos viešojoje bibliotekoje. Dirbu čia iki šiol. Tačiau gyvenimas lekia šuoliais, spartėja gyvenimo tempas, todėl vis mažiau atrandu laiko knygai.

-Ar daug skaitėte vaikystėje? Kokias knygas skaitote dabar, kokią literatūrą mėgstate?

-Skaičiau daug ir vaikystėje, ir paauglystėje. Dienos man nepakakdavo, todėl skaitydavau ir naktimis. Tik naktimis skaityti neleisdavo tėvai, tad tekdavo slėptis ir knygos siužeto pabaigą sužinoti pasišvietus prožektoriumi. Su knygomis draugauju ir dabar. Knyga su manimi visur:  ir kelionėse, ir atostogose, ir netgi vonioje.

Įvairiais gyvenimo laikotarpiais skaitau labai skirtingą literatūrą. Anksčiau krimtau siaubo ir fantastinius romanus, buvo laikotarpis psichologinėms knygoms, literatūrai apie vaikų ugdymą ir auklėjimą. Dabar atėjo metas istorinėms knygoms, detektyvams, bet visada  man reikia ir poezijos.

Knygas skolinuosi iš bibliotekos, nes joms nepakaktų atlyginimo pirkti.

-Kokios perskaitytos knygos paliko didžiausią įspūdį? Kodėl?

-Vaikystėje užbūrė švedų vaikų rašytojos Astridos Lindgren knyga „Pepė ilgakojinė“. Pepė nepaprasta linksmuolė, drąsi mergaitė, kuri išdrįsdavo padaryti viską, kas tik jai šaudavo į galvą, ir apie ką mes, būdami vaikais, svajojam. Ji - savimi pasitikinti, stipri, kilni ir miela. 

Ėricho Marijos Remarko romanas „Trys draugai“ kupinas katastrofų, išgyvenimų, netekčių bei mažų gyvenimo stebuklų. Skaitydama šią knygą pasisėmiau gyvenimiškos egzistencialistinės filosofijos, verčiančios susimąstyti.

-Neseniai Jonavoje įrengta Knygų terasa? Kiek laiko praėjo nuo jos sumanymo iki įgyvendinimo? Kieno tai idėja?

-Keitimosi knygomis idėją lauke pasiūlė tuometinis meras Mindaugas Sinkevičius, o aš ją išvysčiau ir įgyvendinau iki dabartinės Knygų terasos, veikiančios įvairiais metų laikais. Džiaugiuosi spalvingu gėlynu, supančiu terasą, originalia knygų lentyna, kurią pamėgo jonaviečiai.

Knygų terasos įrengimo laiko atkarpa tikrai nedidelė. Pernai 2kovo mėnesį su meru svarstėme terasos įrengimo galimybes, gegužės pabaigoje skirti pinigai, o jau liepos 22 d. įvyko Knygų terasos atidarymas.

Manau šį pavasarį jau galėsime džiaugtis Knygų terasos gėlyno suvešėjimu, magnolijų žiedų grožiu ir jų skleidžiamu nepakartojamu kvapu.

-Jei laimėtumėte didelę sumą pinigų, kur juos išleistumėte?

-Aišku, pirmiausiai reikėtų nusipirkti loterijos bilietą, kad galėčiau laimėti, nes dabar aš jų neperku. O buvo metas, kai man reikėjo išbandyti visus žaidimus, loterijas ir  netgi neblogai sekdavosi. Taigi, jeigu aš laimėčiau, pinigų skonį pajustų visi mano artimieji, draugai, o aš mėgaučiausi nerealiomis kelionėmis po įstabiausius pasaulio kampelius.

-O jei pinigų „laimėtų“ biblioteka – ką visų pirma padarytumėte joje? Kokią įsivaizduojate ateities biblioteką – tokią, kurioje laiką norėtų leisti daug žmonių?

-Jei „laimėtų“ biblioteka, tai pirmiausiai  Jonavoje atsirastų naujas modernus pastatas, su patraukliomis, šviesiomis ir mobiliomis erdvėmis, kuriose turtingas išteklių fondas, naujausia informacinė technologija, jauki kavinukė ir daug gėlių. Biblioteka - ne tik knygų šventovė, knygų namai, bet ir namai, kuriuose skaitytojai atranda save, kultūringai ir  prasmingai pramogauja, ilsisi  su šeima.

Ateities biblioteka - dinamiška biblioteka, gebanti įvaldyti modernias technologijas, turinti profesionalus ir paslaugius darbuotojus.

-Kokios knygos populiariausios Jonavos bibliotekoje? Ar yra tokių knygų laukiančiųjų eilė?

-Tarp skaitomiausių grožinės literatūros kūrinių lyderiauja lengvo turinio meilės romanai ir detektyvai: S. Montefiore „Nepamiršk manęs“ (išduota 69 kartus), A. Marinina „Angelai ant ledo“ (67), J. Nesbo „Kraujas ant sniego”, H. Coben „Šešeri metai“ (65) ir kitos.

Tarp  populiariausių mokslo ir informacinių leidinių - „Psichologija šiandien“, Myers „Psichologija“, „Mikroekonomika“ ir kt.

Šiuo metu 10 skaitytojų laukia eilėje K. Sabaliauskaitės „Silva Rerum“, 7 skaitytojai -  R. Vanagaitės „Jis“, 6 skaitytojai- E. Malūko „Vytauto žemė“ ir kt.

-Jūs išrinkta „Metų jonaviete“ – žmonės įvertino jūsų darbą, ir atidavė savo balsus balsuodami profesijos kategorijoje. Buvo netikėta? Keista? Malonu? 

-Ir netikėta, ir keista, ir tuo pačiu - malonu. Tik aš į tai žiūriu labai realiai. Jonavoje yra labai daug iniciatyvių, kūrybingų ir aktyvių įstaigų vadovių. Aišku, apdovanojimas labai džiugina, ypatingai todėl, kad praėjusieji metai buvo paskelbti Bibliotekų metais. Rajono bibliotekininkams tai - intensyvaus darbo metai. Vadinasi, įvairios rajono viešųjų bibliotekų bendruomenės iniciatyvos matomas ir gerai įvertintos jonaviečių. Jonavos viešoje erdvėje dažnai buvo minimi žodžiai - knyga, biblioteka, Bibliotekų metai. Manau, mes atkreipėme jonaviečių dėmesį į bibliotekas.

Šis apdovanojimas yra skirtas ne tik man asmeniškai, bet ir mano kolektyvui. Bibliotekos kolektyvas- kūrybiškas, ieškantis naujų darbo formų, kuriomis džiuginame jonaviečius.

-Taip pat jūsų veiklą, iniciatyvas įvertino ir šalies prezidentė. Iš šalies stebint atrodo, kad jums pastarieji metai buvo gražūs ir sėkmingi. Ar iš tiesų taip?

-Taip, pastarieji metai Jonavos viešajai bibliotekai tikrai buvo itin sėkmingi. Dar metų pradžioje Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos organizuotame konkurse ji laimėjo nominaciją „Europietiškiausia biblioteka 2015“. Šis apdovanojimas suteikiamas už prasmingą veiklą viešinant Europos Parlamento veiklą ir kitas su Europos Sąjunga susijusias iniciatyvas.

Pirmojoje Nacionalinėje bibliotekų olimpiadoje, kurios misija - skatinti aktyvią bibliotekų ir jų bendruomenių veiklą, suartinti skirtingas kartas ir suburti visus knygos mylėtojus į vieną didelę, margą olimpinę bendruomenę, Jonavos viešosios bibliotekos komanda „Knygiai“ laimėjo trečią vietą ir bronzos medalius.

Sėkmingai įgyvendinome 2015- 2016 metais vykdytą projektą „Mokomės įdomiau“, skirtą Jonavos rajono jaunimo (15-19 metų) lietuvių kalbos žinių stiprinimui, pritaikant inovatyvius mokymosi metodus.

Metų pabaigoje Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė padėką už originalias iniciatyvas ir aktyvumą buriant vietos bendruomenę bei kuriant erdves mokymuisi, laisvalaikiui ir kūrybai.

-Kokie didžiausi džiaugsmai dirbat tokį darbą? Kokie didžiausi rūpesčiai?

Pirmiausia, džiaugiuosi dirbdama mėgstamą darbą, kuris mane „veža“. Džiaugiuosi galėdama pirmoji paliesti naują knygą, bendrauti su spalvingomis ir įdomiomis asmenybėmis, kūrėjais darbo metu, džiaugiuosi kiekvienu vaiku, paaugliu, kuris pasirenka mūsų bibliotekos erdves ir veiklas, o ne betikslį šlaistymąsi gatvėmis.

Rūpesčių taip pat nemažai. Pirmiausia, mūsų viešosios bibliotekos ir Šveicarijos filialo remontai. Norėtųsi, kad būtų skiriami didesni pinigai fondams komplektuoti, o menki bibliotekininkų atlyginimai padidėtų.

Nežinau, kieno tai pasakyta mintis - suraskite mėgstamą darbą ir jums nereikės dirbti. Šis posakis  man labai tinka. Vadinasi, aš nedirbu.

-Kaip vertinate kaimiškų filialų veiklą? Kiek jų Jonavos rajone turime?

-Rajone veikia 15 Viešosios bibliotekos filialų. Šiandieninės kaimo bibliotekos išaugusios ir pasikeitusios. Jos suteikia vietos bendruomenėms nemokamą prieigą prie išteklių įvairovės bei naujų informacinių technologijų, vykdo įvairiausias veiklas, ugdo skaitytojų kultūrinį  ir informacinį raštingumą, mažina socialinę atskirtį. Kai kurios bibliotekos kaime jau ne šviesuliukai, o tikri švyturiai.

Mes skatiname, kad kiekviena kaimo biblioteka turėtų savitą, išskirtinį, tik jai būdingą veidą ir žinotų, mokėtų prisitaikyti prie vietos bendruomenės poreikių. Ir tai jau matosi - Šveicarijos biblioteka garsėja savo klubu „Prie kavos“, Žeimių filialas - renginiais, skirtais dailės terapijai, Upninkų, Kulvos bibliotekos - prasmingais kraštiečių renginiais, Čičinų filialas - vietos bendruomenės telkimu, Juškonių biblioteka - kūrybinėmis dirbtuvėmis.

-Jūsų nuomone, ar žmonės skaito pakankamai? Ar skaito vaikai?

-Analizuodama rajono bibliotekų rodiklius, matau, kad skaitytojų skaičius nemažėja. O peržvelgus kelerių metų Vaikų literatūros skyriaus statistinius duomenis (išduotų dokumentų skaičius, naujai prisiregistravusių ar persiregistravusių skaitytojų skaičius ir kt.), pastebima skaitančių vaikų didėjimo tendencija. Tačiau ji nėra didelė - vaikai labiau įnikę į kompiuterius, televizorius.

Suaugę skaito mažiau, o tai manau nulemia ir nuolat didėjantis gyvenimo greitis.

-Ar jums kvepia knygos? Kuo?

-Tikrai kvepia. O kuo? Anksčiau nesusimąstydavau. Manau, tų kvapų yra įvairiausių - su aitriais, aštriais prieskoniais, yra ir saldžių, bet ne per daug, priklausomai nuo to, kokią knygą skaitau.  

Popierinė knyga man yra jaukumas, šiluma, tyluma, gal ir artuma, o gal - malonus ausiai verčiamų lapų šnaresys. Galbūt dėlto niekaip negaliu prisijaukinti elektroninių knygų - jos nekvepia.

-Jei tektų pasirinkti du rašytojus – vieną Lietuvos, kitą – užsienio, su kuriais iš jų norėtumėte išgerti kavos?

-Įdomus klausimas. Gal šiuo metu norėčiau pabendrauti su Kristina Sabaliauskaite. Prieš keletą metų mes buvome kalbėję su ja apie susitikimą Jonavoje, bet aplinkybės buvo nepalankios.

Neįtikėtinas pokalbis prie kavos būtų su Stivenu Kingu, mokslinės fantastikos, siaubo ir katastrofų meistru.

-Ar dažnai važinėjate į literatūrinius renginius Lietuvoje? Kokie įsimintiniausi?

-Ne taip dažnai, kaip norėtųsi. Vienas iš labiausiai įsimintinų renginių - Bibliotekų metų atidarymo renginys Vilniaus universiteto bibliotekoje.

-Ar knyga yra jus pravirkdžiusi?

Galbūt ne, o gal aš tų ašarų neprisimenu? Tačiau žinau, kad perskaitytos ir giliai į širdį įstrigę knygos personažai, vaizdai manęs ilgai nepalieka, dažnai sugrįžta ir sugrįžta pas mane.

Įstrigusias, sujaudinusias mintis užsirašau ir dažnai jas dar kartelį perskaitau. O jeigu knyga yra šmaikšti, kelianti juoko bangas, tai aš negaliu susilaikyti ir garsiai kvatoju iš visos širdies, nors tai iš šono galbūt atrodo ir kvailai.

Rimgaudo Budrio nuotr.