@ jonavoszinios.lt

Noriu papasakoti vieno žmogaus istoriją apie didelę baimę ir viso to atomazgą. Tas žmogus - mano tėtis.

Tėtis visą gyvenimą dirbo vienoje iš transporto įmonių, jo darbas buvo vežioti žmones. Kiekvienas vairuotojas kasmet privalo tikrintis sveikatą ir pristatyti pažymą į darbo vietą. Mano tėčio baimė buvo gydytojai. Nežinau, gal čia profesinė liga, bet toje įstaigoje yra ne vienas toks darbuotojas, kuris bijo gydytojų. Vienas iš ten sklandančių mitų: „Pasitikrinus sveikatą man neleis dirbti, nes aukštas kraujospūdis“. 

Tiesą pasakius, man šie suaugę vyrai, kurie bijo gydytojų, be galo panašūs į animacinį herojų begemotą, kuris bijojo skiepų.  Blogiausia, kad istorija tuo nesibaigia. Ta „begemotų šutvė“ rado būdą, kaip „apeiti“ reikalavimą tikrintis sveikatą.

Vienoje iš gydymo įstaigų sumokėjus pinigus jiems „pagamindavo“ tą reikiamą pažymą. Viskas atrodydavo taip: vienas iš kolegų surinkdavo kelių darbuotojų sveikatos knygeles, pasiimdavo pinigų ir eidavo į tą sveikatos įstaigą nusipirkti parašų toje knygelėje, kitais metais eidavo jau kitas.

Turbūt per daug nenustebinau savo pasakojimu, nes Lietuvoje kol kas tai madinga. Visi jautėsi laimingi: ir gydytojai, ir vairuotojai. Vieni - gudriai apgavę sistemą, kiti – pasipelnę.

Liūdniausia, kad nei viena, nei kita pusė nesusimąstė apie pasekmes. Tie žmonės vairuoja transporto priemones, kurios veža žmones! Mieli vairuotojai ir mieli pažymas pardavinėjantys gydytojai, turiu jums klausimą. Ar jūs norėtumėte, kad jus ar jūsų artimuosius vežtų potencialus infarkto ar insulto riziką turintis asmuo, kuris nežino savo ligos ir nesigydo?

Istorijos atomazga tokia. Vieną eilinę darbo dieną tėtis važiavo su keleiviais į vieną miestą. Pasiekęs tikslą nualpo. Buvo visą tai matančių žmonių.

Niekas neiškvietė greitosios. Tėtis atsigavo, prisirinko pilną autobusą žmonių ir grįžo į savo miestą.

Grįžus jo laukė greitoji ir jį išvežė į ligoninę. Tą kartą tėtis ligoninėje praleido tris savaites. Jam diagnozuotas užleistas diabetas (apie 10 metų negydytas), to pasekmė - didelis širdies nepakankamumas bei pasikartojantys ritmo sutrikimai. Šiandien tėtis jau beveik mėnesį Kauno klinikų reanimacijoj. Būklė itin bloga. Įvyko plaučių embolija, iš mirties nagų jau du kartus jį plėšė Kauno medikai. Šiuo metu niekaip neatstatomas normalus kvėpavimas ir širdies darbas. Kaip bus toliau, niekas nežino. Beje, tėčiui ne tiek ir daug metų, balandį atšventėme 65.

Nenoriu nieko kaltinti - nei gydytojų, pardavinėjančių sveikatą, nei žmonių, ją perkančių ir nesusimąstančių apie pasekmes.

Nenoriu piktų komentarų nei į vieną pusę. Noriu, kad bent vienas žmogus, paskaitęs mano istoriją, susimąstytų ir galbūt padarytų tam tikras išvadas. Sveikata nėra neišsemiamas lobis.

Liūdniausia, kad susimąstome tada, kai kelio atgal nebėra. Vienas žmogus man kartą sakė, kad iššvaistytus pinigus galima uždirbti, o iššvaistytos sveikatos nebesusigrąžinsi.

Jonavietė

Asta Sivolovienė, Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė: “Atėję pas mus profilaktiškai pasitikrinti sveikatą pacientai kartais piktinasi, kad profilaktinis sveikatos patikrinimas užtrunka, kad tai nevyksta taip greitai. Bet žmogui iš tiesų reikia atlikti tyrimus ir patikrinti sveikatą. Kartais žmonės sako, kad nueis kitur ir susitvarkys per dieną. Kur kitur – jie mums neįvardija. Tačiau sveikatos patikrinimas visų pirma reikalingas ir pačiam žmogui, o profilaktinio patikrinimo metu galima užbėgti ligai už akių ar nustatyti dar tik prasidėjusią ligą bei ją laiku pradėti gydyti”.