@ jonavoszinios.lt

„Siekdami mažinti vizualinę taršą ir  nemalonius šiukšlių kvapus užsibrėžėme tikslą - visus  antžeminius konteinerius pakeisti į pusiau požeminius“, - sako bendrovės „Jonavos paslaugos“ vadovas Edmundas Mulokas.

Jonavoje taip pat bus plečiamas pusiau požeminių konteinerių tinklas, tačiau rūpintis švaria aplinka, sako E.Mulokas, turėtų ne tik komunalininkai, bet ir patys jonaviečiai.

-  Kokias investicijos yra numatytos ir kada? – „Jonavos žinios“ paklausė E.Muloko.

- Šiuo metu savivaldybė yra paruošusi investicinį projektą, kurio tikslas – pirminio rūšiavimo infrastruktūros plėtra Jonavos rajone ir atliekų rūšiavimo skatinimas. Numatoma, kad didžioji dalis šio projekto būtų finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.

Įvertinę tai, kad valstybiniame atliekų tvarkymų plane yra nurodyta rekomendacija, jog iki 2020 metų visos konteinerių aikštelės būtų ne toliau nei 100 metrų nuo gyvenamojo namo, didinsim aikštelių skaičių. Šiuo metu jų yra 51, o ateityje planuojama, kad jų bus 66.

Tiesa, projektas dėl pirminio rūšiavimo infrastruktūros plėtros Jonavos rajone ir atliekų rūšiavimo skatinimo numato ir naujų aikštelių įrengimą bei senų rekonstravimą Rukloje. 

Jonavos rajone trūksta antrinių žaliavų konteinerių garažų ir sodų bendrijose, todėl, įgyvendinant projektą, Jonavos mieste esančiose garažų bei Jonavos rajone esančiose sodų bendrijose numatoma įrengti 30 antžeminių aikštelių, t.y.90 konteinerių antrinėms žaliavoms.

Visi šie investicinio projekto tikslai turėtų būti įgyvendinti per ateinančius dvejus metus.

- Ar atliekų rūšiavimas yra įprotis? Kaip saugos diržo prisisegimas važiuojant automobiliu? Jūsų nuomone, ar žmonės sparčiai „ugdosi“ šį įprotį?

- Turėtų būti įprotis. Deja, praktikoje matome, kad dalis žmonių tokį įprotį turi, dalis – ugdosi, o kiti net neketina apsvarstyti atliekų rūšiavimo galimybės.  Kai vieni šiukšles ir dabar sėkmingai rūšiuoja, kiti net nesistengia šiukšlių net sudėti į konteinerius. Žinoma, daug kas priklauso nuo šeimoje puoselėjamų vertybių ir auklėjimo.

Pasitelkdami žiniasklaidos, pasinaudodami socialiniais tinklais stengiamės visuomenei suteikti kuo daugiau informacijos apie atliekų rūšiavimą ir būtinybę tą daryti. Siekdami ugdyti šiukšlių rūšiavimo kultūrą taip pat organizuojame atliekų rūšiavimo akcijas, rengiame ir daliname skrajutes, kuriose aptariama atliekų rūšiavimo problematika.

- Kas yra tas tikrasis ir teisingas atliekų rūšiavimas? Jei aš išmetu į plastiko konteinerį dėžutę su aplipusia bulvių koše, ar tai – tinkamas rūšiavimas? Ar išrūšiuotos atliekos turi būti ir švarios?

- Teoriškai - taip, tačiau praktiškai nėra reikalavimo, kad jos būtų steriliai išplautos. Gerai būtų, kad dėžutės, buteliai ir kitos rūšiuojamos atliekos nebūtų žemėtos, labai nešvarios, bet jei žmogus jas bent praskalauja, tai jau yra labai gerai. Žinoma, turėtume ateityje siekti, kad atliekos būtų švarios, tačiau kol kas tai yra mažiausia problema.

- Sklando kalbos, kad rūšiuojamos šiukšlės yra pilamos į tą pačia šiukšlių vežimo mašiną ir todėl jų rūšiuoti nėra tikslo. Ar tai yra mitas?

- Taip buvo labai seniai. Asmeniškai aš ir tada sakydavau, kad tai neprisideda prie visuomenės skatinimo rūšiuoti šiukšles. Dabar taip pat žmonės kartais gali pamatyti, kad plastikas ir popierius yra sumaišomas, tačiau čia nėra nieko blogo, nes būtent plastikas ir popierius būna dar kartą perrūšiuojami.

Taip pat reikia paminėti, kad yra mašinų su dvejomis atliekų sekcijomis. Tad jei atliekos yra pilamos į vieną mašiną, dar nereiškia, kad jos susimaišo.

- Jonaviečiai piktinasi, kad konteinerių angos per mažos.

-  Visoje Europoje konteinerių angos yra labai panašaus dydžio. Visi viešai deklaruoja, kad reikia lygiuotis į išsivysčiusią Europą, tačiau šiuo atveju žvalgosi atgal į Rytus ir nori, kad konteineriai būtų tokio dydžio, jog tilptų statybinės atliekos. Visi pamiršta blogą kvapą, higieną ir pan. Juk tai nenormalu.

Aš ir pats gyvenu daugiabutyje. Jei namuose atskiri komunalines atliekas, popierių, stiklą ir sudedi viską į atskiras šiukšlių konteinerių angas – viskas kuo puikiausiai telpa. Iš savo patirties žinau, kad 30 litrų maišas tikrai lengvai telpa.

- Kokios  investicijos Jonavoje buvo įgyvendintos per pastaruosius metus?

- Šiais metais nupirkome dvi šiukšlių išvežimo mašinas. Buvo būtina įsigyti didelio pravažumo automobilį, kuris galėtų pravažiuoti kaimų, vienkiemių ir sodų bendrijų keliukais. Iki šiol turėta technika buvo jau itin prastos būklės.

Šių metų gale įsigijom atliekų surinkimo stebėjimo ir logistikos informacinės sistemos įrangą. Ateinančiais metais visi vairuotojai naudosis planšetiniais kompiuteriais, o konteineriai turės aplinkos poveikiui atsparius lipdukus, kurie siųs GPS signalą. Dėl to kiekvienas konteinerio pakilimas bus fiksuojamas.Žinosime ar tikrai tam tikras konteineris buvo ištuštintas. Netgi matysime kiekvieno konteinerio buvimo vietą. Visa tai užtikrins tikslią apskaitą, našesnį darbą.

- „Jonavos paslaugos“ socialiniame tinkle ėmė viešinti vaizdo įrašus, kur nufilmuoti jonaviečiai, prie konteinerių atnešantys atliekas – tiek stambiagabarites, tiek tiesiog numetantys maišelius. Ar yra tokio viešinimo efektas, ar sulaukėte atgarsio?

- Kalbant apie atgarsius negalėčiau kažko konkrečiai įvardinti, tačiau galiu pasakyti, kad neteko pamatyti socialiniuose tinkluose panašios iniciatyvos iš kitų miestų.

Prieš pradedant savo veiklą socialiniame tinkle mes aptarėme daugybę atliekų tvarkymo problemų sprendimo būdų. Šiais metais viešosios tvarkos skyriui perdavėme daugiau nei 70 užfiksuotų atvejų, tačiau viešinimo tikslas – žmonių nepakantumo neteisingam atliekų tvarkymui skatinimas.

Mes manome, kad viešinimas - pats geriausias būdas paveikti žmones, kurie šiukšlina, bei žmones, kurie gali prisidėti prie šiukšlinimo mažinimo. Visi turi reaguoti į netinkamą elgesį. Juk šiukšlina aplinkoje, kuri yra mūsų visų. Mes juk čia gyvenam.

Pastebime, kad po tokiais vaizdo įrašais žmonės vis skundžiasi dėl galimybės į specialias aikšteles išvežti stambiagabarites atliekas. Reikia paminėti, kad stambiagabaričių atliekų aikštelės priklauso Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui, todėl mes turim per mažai galios daryti įtaką tokių atliekų tvarkymui.

Tačiau keista, kad atsiranda žmonių, kurie savo buitinę techniką ir baldus  sukrauna prie konteinerių. Noriu priminti, kad tokias atliekas jonaviečiai gali palikti prie konteinerių, tačiau tik sekmadieniais. Vis atsiranda žmonių, kurie atneša savo baldus ir sukrauna šalia konteinerių kitomis dienomis. Visa informacija apie atliekų tvarkymą yra surašyta ant lentelių, esančių prie šiukšlių surinkimo aikštelių. Gal ne visi žmonės pastebi tas lenteles, o kiti galbūt ir ignoruoja.

Kaip ten bebūtų, noriu pasakyti, kad vis dėl to dauguma jonaviečių elgiasi tvarkingai. Deja, šaukštas deguto sugadina visą statinę.

Jovitos Stanevičiūtės tekstas