@ jonavoszinios.lt

Iš Jonavos kilusios Milda ir Monika Vilčinskaitės (28) – identiškos dvynės, kurios savo gyvenimo nebeįsivaizduoja be bėgimo. Sesės yra daugkartinės Lietuvos čempionatų ir tarptautinių bėgimų nugalėtojos bei prizininkės. Dabar jos – gerai žinomos bėgimo aistruoliams, o merginų sugebėjimai įvertinti ir Lietuvos, ir užsienio varžybose. Mintis savo jėgas išbandyti šioje sporto šakoje Mildai ir Monikai kilo atsitiktinai.   

„Bėgioti pradėjome būdamos 16 metų. Stalo teniso treniruotės metu pamatėme koridoriuje bėgiojančias lengvosios atletikos būrelio mergaites, susižvalgėme ir pagalvojome, kad galėtume bėgti daug greičiau už jas: jau tada pajutome, kad norime ir galime konkuruoti. Iki to laiko niekada nedalyvavome jokiose varžybose, tačiau, pradėjusios lankyti bėgimo treniruotes, pasijutome tarsi savam kely. Iki šiol atsimename pirmąsias varžybas. Tada nieko nepažinojome, nieko nebijojome, neskaičiavome, netgi neturėjome jokios bėgimo taktikos. Pirmieji startai buvo labai sėkmingi, tikriausiai tai ir paskatino toliau užsiimti šiuo sportu. Bėgimas pasidarė neatsiejama gyvenimo dalimi, kuri yra ne tik pomėgis ar laisvalaikis, bet ir tai, be ko sunku pabaigti dieną“, – mintimis dalijosi merginos.   

Pasakodamos apie didžiausius savo laimėjimus, sesės džiaugiasi, kad Milda puikiai pasirodė savo pirmajame maratone (42 km 195 m) Frankfurte. Tada ji atbėgo net dešimčia minučių greičiau nei pasaulio čempionato normatyvas, taip užsitikrindama 10 vietą maratone, 8 geriausią rezultatą Lietuvos bėgikių istorijoje ir, negana to, pelnė tarptautinio sporto meistro vardą. Neatsilieka ir Monika: ji puikiai užbaigė sezoną pusės maratono bėgimu, pasiekusi penktą geriausią rezultatą Lietuvos bėgikių istorijoje. Seserys prasitaria, kad dabar Milda ruošiasi vienam didžiausių iššūkių – Pasaulio čempionatui, kuris rugpjūčio mėnesį vyks Londone.

„Pasaulio čempionatas yra visiškai kitokia patirtis. Palyginti su iki šiol vykusiomis varžybomis, tai – dar didesnė atsakomybė ne tik už save, bet ir tuos, kurie mane palaiko. Pirmajame savo maratone įveikiau Pasaulio čempionato normatyvą ir mane, kaip sportininkę, tokio lygio varžybos tik dar labiau motyvuoja siekti geresnių rezultatų“, – kalbėjo Milda.

Sportininkės pasakoja, kad pasiruošimas varžyboms – sunkus darbas: reikia ilgų treniruočių, specialių kūno stiprinimo pratimų, priemonių, kurios padeda atgauti jėgas. Tokiame sporte neužtenka vien vidinės motyvacijos: bėgimas pareikalauja nemažai finansinių išlaidų. Tiesa, merginos gali pasigirti, kad jų sugebėjimus pastebėjo ir rėmėjais tapo visame pasaulyje garsūs prekių ženklai –   „Adidas“  bei „Isostar“.

„Profesionaliam bėgikui būtina dažnai keisti avalynę. Tai daryti reikia ne tik dėl didelio nubėgtų kilometrų skaičiaus, matomo nusidėvėjimo, bet ir dėl to, kad didelis krūvis reikalauja patogumo, geros amortizacijos. Prastai amortizuojanti ir nepatogi avalynė gali sukelti fizines traumas. Nemažai kainuoja priemonės organizmui atstatyti: papildai, pirtys, masažai, baseinas. Norint rimtai pasiruošti startui, reikia išvykti ir į aukštikalnes. Tokios išvykos svarbios bėgikams, turintiems įveikti ilgus nuotolius. Aukštikalnėse organizmas patiria deguonies stygių, todėl, norėdamas to išvengti, eritrocituose pradeda aktyviau gaminti hemoglobiną ir taip užtikrina didesnį deguonies kiekį raumenims. Tai labai svarbu ištvermei didinti. Prieš rugsėjo maratoną Mildai buvo naudinga pabuvoti aukštikalnėje, nes ruošėsi bėgti ilgą nuotolį. Kad būtų linksmiau ir lengviau, į Lenkijos aukštikalnę vykome abi. Ji nelabai aukšta, mat nutarėme nerizikuoti, nes tai buvo pirmoji mūsų aukštikalnė“, – patirtimi dalijosi bėgikės.  

Merginos varžyboms ruošiasi kartu, vadovaujamos to paties trenerio. Ir nors treniruotėse –  kolegės, o trasoje – lygiavertės varžovės, akivaizdu, kad sesėms svetima konkurencija ar pavydas.

„Stengiamės kuo dažniau kartu stovėti prie starto linijos. Kadangi mūsų „lygis“ vienodas, taip ne tik smagiau bėgti, bet ir konkuruoti. Po finišo būna smagu pasidalyti įspūdžiais, padiskutuoti apie tai, kaip, nors treniruojamės vienodai, trasoje jaučiamės skirtingai. Bėgdamos dažnai paraginame viena kitą, kartais ir pasibarame. Starto linijoje visos varžovės yra lygiavertės, nepaisant to, ar jos seserys, ar ne. Esame konkurentės varžybose, tačiau po jų labai džiaugiamės viena kitos pasiekimais“, – kalbėjo merginos.

Paklausus apie tai, kaip kiti varžybų dalyviai reaguoja trasoje sutikę dvi identiškas merginas, sesės pasakoja, kad dabar jų panašumas jau nieko nebetrikdo, nes bėgimo entuziastams sportininkių veidai yra lengvai atpažįstami. O ir gerbėjai puikiai žino, kad dvynes galima atskirti: Milda plaukus šukuoja į kairę pusę, o Monika – į dešinę.

Visgi merginoms pasitaikė ir kurioziškų situacijų. „Anksčiau pasitaikydavo linksmų nutikimų,  jei bėgdavome skirtingas distancijas. Tada žiūrovai manydavo, kad viena mergina bėga kelias rungtis. Kartais stengdavomės nesirodyti vienoje vietoje maratono metu, kad bėgikai nepagalvotų, jog jiems – haliucinacijos. Dabar, kai bėgame tomis pačiomis trasomis, žiūrovams patinka dvynės sportininkės“ , – pasakojo seserys.

Tiesa, Milda ir Monika turi ką pasakyti ir tiems, kurie svajoja bėgimo pagalba padailinti savo kūno linijas, bei teigiantiems, kad bėgimas – ne kiekvienam.

„Manome, jog bėgimas tinka visiems. Tik tie, kurie kalba, jog bėgti gali ne visi, matyt, kažką padarė ne taip: per greitas tempas, per ilgas atstumas, per dažnos treniruotės ar nesugebėjimas atsipalaiduoti. Išbėgdami pirmą kartą, grožėkitės gamta, klausykitės jos garsų, stebėkite savo savijautą ir nuotaiką. Negalvokite apie atstumą ar greitį, tiesiog mėgaukitės: kilometrai patys prabėgs. Neišsikelkite sau didelių tikslų tiek dėl paties bėgimo, tiek dėl išvaizdos pokyčių. Pradėkite po truputį. Skaičiuokite ne nubėgtus kilometrus, o minutes. Pasididžiuokite savimi, kad pagaliau pakilote nuo sofos. Pagerėjusi savijauta didins motyvaciją, o „augantis“ prabėgtų kilometrų skaičius leis ne tik pasidžiaugti, bet ir skatins siekti daugiau“, – patarimais dalijosi Milda ir Monika Vilčinskaitės.

Jovitos Stanevičiūtės tekstas, nuotr. - iš asmeninio albumo