@ jonavoszinios.lt

„Viskas yra galvoje“, - juokiasi jonaviečiai Povilas Beišys ( 31 m.) ir Deividas Klovas ( 37 m.).

Neseniai abu bičiuliai nuo Jonavos iki Palangos nuvažiavo dviračiais – viso 275 kilometrus. Tokį atstumą abu vyrai įveikė pirmą kartą.

Jonavos miesto seniūnas P.Beišys iki šiol daugiausiai vienu kartu dviračiu yra nuvažiavęs apie 110 kilometrų, o Jonavos rajono savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus specialistas Deividas Klovas – apie 80.

Ankstyvą rytą, apie 5 valandą išvažiavę iš Jonavos, abu jonaviečiai besileidžiančią saulę palydėjo ant Palangos tilto.

Nors P.Beišys ir D.Klovas sako, kad tokiam iššūkiui reikalingas fizinis pasirengimas, tačiau taip pat sutartinai tvirtina – viskas priklauso ir nuo psichologinio pasiruošimo bei tikėjimo tuo, ką darai.

„Viskas išties yra galvoje, bet žmogus, kuris nesportuoja, to nepadarys“, - sakė dviratininkai.

Finiše – ant Palangos tilto – jų laukė žmonos, kurios abu iššūkių mėgėjus ir parvežė į namus.

***

Iš Jonavos per Kėdainius, Baisiogalą, Radviliškį, Šiaulius, Kuršėnus, Telšius, Plungę ir Kretingą pajūrį pasiekę dviratininkai ilsėtis stodavo maždaug kas 40-50 kilometrų. Tiesa, sustojimai kartais neatrodė naudingi – mat pagavus važiavimo ritmą geriau važiuoti be sustojimų. Dviratininkus vargino ir priešpriešinis vėjas.

„Kai pasukom nuo Šeduvos link Radviliškio ir supratom, kad „likusius“ 200 kilometrų teks važiuoti prieš vėją – nebuvo linksma. Iki Šiaulių dar važiavom maždaug 27 kilometrų per valandą greičiu, o vėliau jis ėmė mažėti. Net važiuojant nuo kalno dėl stipraus vėjo dviratis lėtėjo, nors pagal viską turėjo greitėti. Važiuoti tokiomis sąlygomis buvo darbas“, - sakė dviratininkai.

Kelią aplinkiniu keliu, o ne autostrada jonaviečiai rinkosi dėl to, jog greitkeliu dviratininkams važiuoti draudžiama.

Pirmosios dešimtys kilometrų, sako sportininkai, buvo puikūs – nevargino nei vėjas, nei karštis, o keliuose ankstyvą rytą nebuvo automobilių.

Dalį kelio bičiuliai ir kalbėjosi. „Nors sako, kad jei sportuodamas tu gali kalbėtis – tu naudoji tik apie 75 proc. pastangų, jei jų naudoji daugiau – kalbėti jau yra sunku“, - sakė P.Beišys.

***
Kalbėdami apie savo nuotykį P.Beišys ir D.Klovas juokiasi – kelionės metu jiems ne kartą teko vienas kitą „tempti“ psichologiškai, o vadinamosios „psichologinės duobės“ sportininkus ištikdavo skirtingu metu.

„Dabar jau juokinga, o tada buvo sunku. Maniau – jei ir toliau taip, per numatytas 11-12 valandų mes Palangos nepasieksime.

Būna, važiuoji, ir galvoje – vienintelė mintis: ką skanaus nusipirksi artimiausioje degalinėje. Tai, kad psichologiškai sunku būna skirtingu metu – gerai, nes tada vienas kitą „tempiame“. Iki Plungės buvo labai sunku, vėliau vėjo kryptis kiek pasikeitė“, - sakė P.Beišys.

Į kelionę draugai buvo pasiėmę ne tik dviračių padangoms skirtus remonto reikmenis, tačiau ir specialius sportininkų naudojamus papildus bei vaistų nuo skausmo, tačiau nei vaistų, nei įrankių neprireikė.

„Per visą kelionę sudeginom po 9 tūkst. kalorijų, todėl organizmą reikėjo „maitinti“ angliavandeniais ir mineralais. Jei to nedarysi – baigsis organizmo ištekliai, sutrauks mėšlungis ir tiesiog nukrisi“, - kalbėjo bičiuliai.

Tiek D.Klovas, tiek P.Beišys prie didelių apkrovų savo organizmą buvo įpratinę jau anksčiau – aktyvų gyvenimo būdą mėgstantys jonaviečiai yra įveikę ir bėgimo maratoną (42,195 km), ir dalyvavę triatlono varžybose.

„Bet aš po maratono jaučiausi tikrai blogiau, nei po važiavimo dviračiu“, - sakė D.Klovas.

***

Ilgas važiavimas dviračiu tam tikra prasme primena ilgą važiavimą automobiliu – kai išlipęs nejauti apatinės kūno dalies.

„Tačiau minant dviratį jauti dar ir raumenų skausmą“, - sakė sportininkai.

Tiesa, kelionė iki Palangos nebuvo tik fizinių jėgų išbandymas - Lietuvoje vairuotojai dar nėra tolerantiški dviratininkams.

„Aš vis bandau įkalbinti savo žmoną kartu važiuoti dviračiais, bet ji bijo išvažiuoti iš dviračių takų į kelius“, - sakė P.Beišys.

Važiuojant bendro naudojimo keliais tenka saugotis krovininių automobilių, kartais dviratininkus lenkiančių vos pusės metro atstumu. P.Beišys ir D.Klovas sako, kad specialus kelių pritaikymas (atskiros juostos ar takai) dviratininkams nėra būtinas – galima naudoti esamą infrastruktūrą.

„Reikia tik kitokio  vairuotojų požiūrio. Dviratininkas kelyje nėra kliūtis, tai – žmogus, turintis šeimą, vaikų. Todėl dviratininkus reikia aplenkti saugiu maždaug pusantro metro atstumu.

Nors esi su žibintais, ryškiais drabužiais, šalmais, tačiau suvoki – turi pasitikėti atvažiuojančios mašinos vairuotoju. O kartais, kai lenkimo atstumas yra itin mažas, tave nuo kelio gali tiesiog „nupūsti“, - kalbėjo jonaviečiai.

Tačiau nepaisant fizinio nuovargio, vėjo iššūkių bei ilgos kelionės abu bičiuliai savo kelionę ketina pakartoti dar kartą – šį kartą iš Jonavos į pajūrį nuvažiuoti pirmyn ir atgal.

„Tai yra ir savęs išbandymas, suvokimas, ką tu gali. Juolab, kad fiziniam aktyvumui – dviračiams, bėgimui, ėjimui, plaukimui – skiriame daug dėmesio. Nors tai ir vargina, tačiau atsigauni psichologiškai – nuo darbo, pamiršti problemas, nes važiuojant tokį atstumą didžiausia gyvenimo problema yra likę kilometrai“, - sakė P.Beišys ir D.Klovas.