@ jonavoszinios.lt

Neseniai vienas rajono tarybos narys, tiek politikos, tiek visuomenės užkulisiuose jau pramintas Don Kichotu, socialiniuose tinkluose išreiškė nepamatuotai gilų susirūpinimą šiuo metu rekonstruojama Kauno gatve. Esą, projekto reikšmė – abejotina. Pasak jo, šioje gatvėje yra nereikalingas papildomų saugumo priemonių, ribojančios greitį iki 30 km/h, įrengimas. Don Kichotas „netyčia“ pamiršo, kad šioje gatvėje yra net 4 moksleivių ugdymo įstaigos. Kam tos papildomos perėjos, kita saugumą užtikrinanti infrastruktūra? Taip, iš dalies galima suprasti – Don Kichoto vaikai šioje gatvėje esančių mokyklų nelanko. O didelės dalies jonaviečių atžalos (beveik 1900) kasdien šia gatve eina į mokyklas ir grįžta namo.

Gatvėje, kuria į miestą įvažiuoja iš Kauno pusės atvykstantys automobiliai, dėl didelio pastarųjų greičio, nėra taip saugu, kaip norėtųsi – pernai liepos mėn. VŠĮ „Kelių ir transporto tyrimo institutas“ stebėjo automobilių judėjimą šioje gatvėje ir rezultatai pribloškė: ties Kauno g. 100 namu beveik pusė vairuotojų (48,62 %) viršijo leistiną greitį, o kai kurie skriejo daugiau nei 100 km/h greičiu. Akvaizdu, kad gatvėje tiksi nelaimingo atsitikimo „bomba“.

Panašu, kad į šias detales Don Kichotas gilinosi nepakankamai. Kai ką jam priminsiu. Kauno gatvėje vykdomas projektas yra pilotinis - vienintelis toks Lietuvoje. Stebina, kad politikos senbūviams, kurie, regis, turėtų puikiai išmanyti apie tikslines lėšas,  atrodo, kad eksperimentiniam/pilotiniam projektui skirtus pinigus galima kilnoti iš vienos kišenės į kitą. Taip  nėra. O jei taip būtų, eksperimento/pilotinio projekto tiesiog nebūtų, nes būtų rastą N+K kitų lėšų panaudojimo būdų.

Jeigu tavęs klausia: „Ar jūs norėtumėt, kad jūsų mieste būtų atliktas jums nieko nekainuosiantis greičio mažinimo eksperimentas, kurio pagrindu ateityje bus dirbama visoje Lietuvoje?“ Galimi atsakymo variantai: 1. Taip, norime. 2. Ne, nenorime, mums gerai taip kaip yra. Eksperimentų, o tai reiškia investicijų - mums nereikia. Jokių kitų atsakymo pasirinkimų nėra. Nėra nei galimybės mainyt eksperimentą į žvyrkelio asfaltavimą, pagalbą skurstantiems ar t.t. Variantai tik du – norim ar nenorim.

Jonavos don Kichotas susirūpino, esą, kodėl vietomis ardomos prieš 4-5 metus sumontuotos trinkelės? Juk jos dar tinkamos naudoti! Šioje vietoje jau liko nebeaišku, kas tam pasakų personažui iš tiesų rūpi – šaligatvio plytelė ar žmogaus, vaiko saugumas? O jei kalbant paprastai – neturint ką veikti, galima ir prie stulpo gatvėje prikibti…

Kliedesiai apie galimas alternatyvas yra atviras visuomenę priešinantis populizmas. Pasikartosiu – kelia nuostabą tai, jog asmuo galimai tiesiog apsimeta nesusivokiantis, kad tikslinės lėšos yra skirtos būtent projektui (ir tai nėra savivaldybės lėšos). Darosi bloga nuo manipuliavimo skurstančiais, senjorais, kitomis pažeidžiamomis visuomenės grupėmis, ką puikiai daro Don Kichotas. Neetiška, nekultūringa ir net nežmogiška. O juk literatūrinis Don Kichotas nesiekė kiršinti...

Kažkaip nebeįsipaišote į savo personažą, Don Kichote. Metas keisti stilių.

Jonavos rajono savivaldybės saugaus eismo komisijos pirmininkas Erlandas Andrejevas