@ jonavoszinios.lt

Maždaug prieš šešerius metus kai kurių daugiabučių gyventojai, purkštavę dėl to, jog net 15 proc. renovacijos kaštų teks mokėti patiems, renovacijos loterijoje stipriai pralaimėjo – valstybės parama vis mažėja.

Nors dabar sąlygos – gerokai prastesnės, tačiau, skirtingai nuo ankstesnių metų, gyventojų įkalbinėti nebereikia – žmonės patys prašo renovuoti daugiabučius, sutinka mokėti net 60-65 procentus visų renovacijos kaštų, tačiau bankai negali finansuoti tiek namų atnaujinimo projektų, kiek yra norinčių.

„Jonavos žinių“ pokalbis apie tai – su bendrovės „Jonavos paslaugos“ direktoriaus pavaduotoju Bronislovu Liutkumi.

-Kai Jonavoje tik prasidėjo daugiabučių renovacija, gyventojams savomis lėšomis teko prisidėti labai nedaug - tik 15 procentų. Tačiau tada kilo pasipiktinimas, ir žmones reikėjo įkalbinėti.

-Galbūt žmonės laukė kitos valdžios, kuri ateis ir daugiabučius renovuos už dyką. Bet taip nenutiko. Tokių sąlygų, kurios buvo anksčiau, dabar nėra ir greičiausiai jau nebus. Taip, tada žmones teko įkalbinėti.

Jonavos rajono savivaldybė, kaip probleminė teritorija, buvo gavusi išskirtines sąlygas daugiabučių renovacijai. Dabar šis etapas baigėsi.

-Kokios sąlygos yra dabar?

-Šiuo metu renovuojamiems namams valstybė skiria tik 40 proc. paramos, o 60 proc. gyventojai turi mokėti patys.

Tačiau namų, kurie bus renovuojami artimiausiu metu, gyventojai turės savo lėšomis prisidėti dar daugiau – 65 procentus, nes valstybės skiriamas finansavimas sumažėjo dar 5 procentais. Tad tie, kurie delsė renovuoti daugiabučius – pralaimėjo.

-Jei gyventojai sutinka ir tokiomis sąlygomis atnaujinti namus, ką jie turi daryti? Užtenka tik gyventojų sutikimo?

-Situacija pasikeitė ir dėl kitų sąlygų. Šalyje daugėja norinčių renovuoti daugiabučius, todėl Aplinkos  ministerija toliau vykdys atranką pagal patvirtintas taisykles, nes kitaip sunku sukontroliuoti finansinius srautus. Todėl tik sutikimo  neužtenka.

Jei 50 proc. daugiabučio gyventojų išreiškia pageidavimą, kad nori renovuoti namą, kviečiame juos į susirinkimą, kalbamės apie renovaciją, apie kainas, galimybes. Jei žmonės pritaria ir sutinka, mes ruošiam investicinį planą.

Iki šiol būdavo taip, kad po investicinio plano paruošimo, banko kreditui pritarimo ir sutarties su rangovu pasirašymo renovacijos procesas prasidėdavo. Dabar gyventojai turi laukti, kada Aplinkos ministerija skelbs kvietimą teikti paraiškas.

Trumpai tariant – žmonės gali sutikti, tačiau kol nėra kvietimo teikti paraiškas, kol jos neatrenkamos konkurso tvarka – renovacija neprasidės.

-Ar tai – logiška? Žmonės moka dideles sumas iš savo kišenės, šalyje – tūkstančiai nerenovuotų namų, o valdininkai stabdo šiuos procesus?

-Toks sprendimas priimtas ir dėl bankų. Kaip vyksta renovacija? Skelbiamas konkursas, kurį laimi vienas ar kitas rangovas. Tada teikiama paraiška bankui dėl kredito sutarties pasirašymo.

Darbai prasideda tada, kai būna paruoštas techninis projektas ir gautas statybos leidimas. Rangovui už atliktus darbus bankas perveda renovacijos pinigus, o tik po to, baigus darbus, jie paskaičiuojami ir gyventojams. Ir jau šią vasarą nutiko taip, kad bankai dėl lėšų stygiaus sustabdė mokėjimus. Jonavoje dėl to sustojo renovacijos darbai.

Nei valstybė, nei savivaldybės, nei bankai neturi galimybių finansuoti tiek daugiabučių, kiek jų nori atsinaujinti.

-Bet kas nutiko? Prieš kelerius metus žmones teko įkalbinėti, o dabar – atvirkščiai?

-Manau, kad tada, kai buvo renovuoti pirmieji daugiabučiai, „iš lūpų į lūpas“ ėmė sklisti kalbos apie tai, kiek sumažėjo šildymo kaštai. Žmonės pajuto, koks skirtumas yra gyventi sename ir renovuotame name.

Natūralu, kad palaipsniui norinčių renovuoti daugiabučius atsiranda ir daugiau. Pagaliau, galbūt žmonės suprato, kad „neateis“ kita valdžia, kur viską padarys už dyką.

-Kiek daugiabučių Jonavoje jau renovuojama?

- Pagal probleminės savivaldybės programą – 44,  ir pagal UAB „Jonavos paslaugos“ administruojamą programą - 53 . Daugelyje jų darbai jau baigti, kitur dar tebevyksta. Iš viso Jonavos mieste yra 234 daugiabučiai. Beje, Lietuvoje nėra  daug savivaldybių, kur būtų renovuotas toks procentas daugiabučių. 

-Šią vasarą renovacijos darbai dėl rangovo kaltės buvo sustabdyti Girelės gatvėje. Ar problemų ir nesusikalbėjimų su rangovais yra buvę ir daugiau?

-Įsivaizduokit savo buto remontą. Būna, kad laiku neateina meistras, būna, kad jis padaro ne taip, kaip reikia, būna, kad stringa medžiagų pirkimai ir taip toliau. Dabar visas šias vieno buto problemas padauginkim maždaug kelis šimtus kartų, ir tada bus gerokai aiškiau, kokios ir kiek problemų kyla renovuojant daugiabučius.

Vienu metu renovuojama keletas namų, juose dirba skirtingos statybos įmonės – rangovai ir subrangovai – o dėl broko kreipiasi ir jų darbus vertina ne vieno buto, o kelių dešimčių butų gyventojai. Ir tai – natūralu, nes nė vienos statybos nepraeina visai sklandžiai.

Taip, būna visko. Rangovai taiso broką, nesilaiko terminų, kartais ratus į pagalius kaišioja ir gyventojai.

Mes patys organizuojam susitikimus  su rangovais , prašom preliminariai atsiskaityti už atliktus darbus – ar jie padaryti laiku. Sukontroliuoti šiuos procesus – didelis ir kartais daug nervų kainuojantis darbas.

-Gyventojai skundžiasi, kad, pavyzdžiui, langų keitimas renovacijos metu išauga šešis kartus, nei jie kainuotų keičiant juos savarankiškai.

-Dėl šešių kartų – tikrai perdėta. Darbų ir medžiagų kainos priklauso ir nuo to, kokia įmonė laimi konkursą. Pavyzdžiui, jei konkursą laimi statybos įmonė, kurios dukterinė įmonė gamina langus, tai tie langai gyventojams ir kainuoja tiek pat, kaip keistųsi patys. Jei rangovas pats perka langus iš kitų gamintojų – taip, tuomet jie pabrangsta. Bet tikrai ne šešis kartus.

Dar viena tema – dėl balkonų įstiklinimų. Šių darbų kainos dažnai žmones gąsdina. Tačiau kai gyventojai patys stiklina balkonus, kaina yra tik už pusę balkono – tai yra už viršutinės dalies įstiklinimą. Atliekant renovacija yra apšiltinama ir balkono siena, todėl kaina ir yra aukštesnė.

Be to, norim įspėti jonaviečius, kad po to, kai įvyksta konkursai dėl renovacijos, jie patys nebestiklintų balkonų, nes juos reikės stiklinti iš naujo. Jei balkonas įstiklintas iki konkurso pradžios ir su architekto suderitu projektu – renovuojant namą rangovas jo „griauti“ negali. Tačiau būtinai reikia turėti architekto leidimą.

-Kiek vidutiniškai dabar vieno kambario butui kainuoja renovacija, tai yra, kokia papildoma suma priskaičiuojam prie sąskaitos?

-Manyčiau, apie 20 eurų dvidešimčiai metų. Tačiau šis skaičius – labai sąlyginis. Kiekvieną kartą gyventojai patys sprendžia, kokius darbus renovuojant namą jie nori atlikti. Yra namų, kurie renkasi patį minimaliausią paketą, tačiau yra daugiabučių, kurie namus susitvarko  pilnai, kiek numato namo modernizavimo aprašas. 

Yra namų, kurie pasirenka  ne įprastus tik energiją  taupančius darbus. Pavyzdžiui, du namai vandens pašildymui įsirengė saulės kolektorius. Gana komfortiškai gyvens Kosmonautų gatvės 4 ir Chemikų gatvės 58 namo gyventojai – jie pasirinko nemažai papildomų darbų.

Galimybės yra įvairios. Tarkim, galima pasikeisti radiatorius, statyti termostatinius vožtuvus, daliklius, kad būtų galima reguliuoti šildymą ir atsiskaityti pagal faktinį šilumos sunaudojimą bute.  Jei imti pačius pažangiausius ir komfortiškus variantus, tai renovacijos sumos susidaro nemažos.

Kiekvienas namas yra savitas, ir daug priklauso nuo pačių gyventojų susikalbėjimo vieni su kitais, draugiškumo, bendro požiūrio. Jei žmonės kaimyniški – jie greičiau priima sprendimus.

Yra darbų, kurių valstybė nekompensuoja. Tai šalto vandentiekio vamzdyno keitimas, lietaus ir buitinių nuotekų kanalizacijos vamzdyno keitimas bei elektros instaliacijos pakeitimas.

Tačiau kai kurie daugiabučiai į bendrą renovacijos projektą įtraukia ir tokius darbus, ir už juos moka kartu . Tai patogu,  nes nereikia susimokėti iškarto visos sumos, o išsimokėti bankui galima per dvidešimt metų.

-Žmonių pajamos ir galimybės nevienodos. Ar gyventojams bankas sudaro galimybę sumokėti anksčiau?

-Taip, ir tai nėra papildomai apmokestinama. Tačiau banko sąlyga – jei žmogus moka ne pagal grafiką, mažiausia įmoka turi būti 300 eurų.

Jurgita Vilčinskienė